Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 21:29

Njeriu qė vjen nė botė si njė tufė bukurish,fsheh nė vetvete ose nė ego cilėsi tė kėqia, kurse nė shpirt, prirje devocioni.E thėnė ndryshe,njeriu ėshtė i prirur edhe pėr tė mirėn, edhe pėr tė keqen.

Prandaj, njeriu e ka tė domosdoshme t’i pastrojė cilėsitė dhe prirjet e ulta me anė tė pastrimit tė egos,kullimit tė zemrės dhe zbukurimit tė moralit si dhe t’i pėrsosė atributet shpirtėrore.Ndėrkaq, morali i keq qė duhet ta hedhė poshtė para sė gjithash njeriu, ėshtė, pa dyshim, zemėrimi, sepse zemėrimi ėshtė tipari mė i rrezikshėm i moralit tė keq, ėshtė njė gjend je egėrsie qė i bėhet pengesė arsyes dhe zemrės.Njeriu i zemėruar ėshtė njė gjė e keqe e mbushur plot hakmarrje,urrejtje,zėnie dhe krim.

Pjesa e zemėrimit e librit tė jetės ėshtė njė histori fatkeqėsie. Shpėtimi nga ky rrezik tragjik ėshtė vėllazėria dhe pėrdorimi i forcės sė durimit, ruajt ja e qetėsisė pa e prishur ekuilibrin.

Ebu Derda (r.a.) i pati thėnė Profe it (s.a.s.):“Mė mėso diē ka nga ato gjėra qė duhen pėr tė hyrė nė xhennet!”
Dhe Profeti i qe pėrgjigjur: “Mos u zemėro!”
Edhe njė tjetėr i pati thėnė, po kėsh u, Profetit: “O i Dėrguari i Zotit! Nuk kam mundėsi tė mbaj mend shumė gjėra, prandaj mė thuaj shkurt ē’tė bėj qė tė jem i lumtur!”
Dhe Profeti i pati thėnė: “Mos u zemėro!”

“Pehlivani (ekuilibristi) mė i aftė nuk ėshtė ai qė i tund dhe i rrėzon pėr tokė tė gjithė partnerėt! Hero i vėrtetė ėshtė ai qė e mban veten kur i duhet tė zemėrohet!”

Profetėt, tė urtėt dhe dijetarėt janė karakterizuar gjithmonė nga kujdesi dhe pėrpjekja pėr ta zotėruar zemėrimin dhe,ndaj tė tjerėve kanė mbajtur gjithmonė rrugėn e faljes. Tė vėllezėrit i patėn shprehur pendimin Hz. Jusufit pėr veprimin e tyre qė do ta kishte ēuar atė nė vdekje: “... Betohemi se Zoti tė ka shquar ty ndėr ne! Me tė vėrtetė, ne kemi bėrė gabim!” (Jusuf: 91)

Kurse Jusufi, me njė virtytshmėri tė lartė, i patė falur ata kur i kishte tė gjitha mundėsitė pėr t’i dėnuar: “... Sot nuk ka qortim pėr ju! Zoti ju faltė! Ai ėshtė mėshiruesi mė i madh!” (Jusuf: 92)

Shembujt mė tė bukur tė mėshirės dhe faljes gjenden nė jetėn e Profetit (s.a.s.). Nė ditėn e triumfit tė Mekės ai e patė falur Hindin,gruan qė ia kishte kafshuar mėlēinė tė ungjit Hamza. Ai e pat falur, nė shkėmbim tė thėnies sė Fjalės sė Njėsisė,Habir bin Esedin qė ia kishte rrėzuar nga deveja tė bijėn Zejnep shtatzėnė, e cila qe plagosur rėndė.

Jeta e Profetit ėshtė e mbushur plot me raste tė tilla.Kur zemėrohej, ai s’ngrihej nga vendi. Ai nuk zemėrohej veēse kur kundėrshtohej Zoti, kur merreshin nėpėr kėmbė e drejta dhe e vėrteta.Ai zemėrohej edhe kur shkelej njė e drejtė por askush nuk e vinte re dhe nuk qetėsohej gjersa ajo e drejtė tė ēohej nė vend. Ai kurrė nuk zemėrohej pėr vete,nuk e mbronte veten dhe nuk hynte nė debate me tė tjerėt pėr kėtė.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 21:33

Ndėrkaq,duhet pohuar se zemėrimi pėrbuzet kur e ka burimin te egoja dhe motivet djallėzore, por ndryshon puna kur ėshtė fjala pėr cėnimin e besimit.Kur cėnohen besimi, e drejta dhe e vėrteta, indifere tizmi ėshtė i gabuar. Kėshtu, sa ē’ėshtė e rėndėsishme mposhtja e zemėrimit pėr hir tė Zotit, ėshtė i rėndėsishėm edhe zemėrimi pėr hir tė Zotit. Megjithė kėtė, ėshtė mjaft e vėshtirė pėr ta dalluar qartė kufirin mes kėtyre dy situatave tė zemėrimit dhe pėr tė vepruar drejt.

Pėr ta bėrė kėtė dallim duhet pjekuri dhe ndjeshmėri e madhe. Pėr rrjedhojė, shprehjen e Kur’anit, “ata qė e mposhtin zemėrimin” mund ta kuptojmė si “ata qė e kontrollojnė zemėrimin”. Shembulli mė i bukur nė lidhje me kėtė ėshtė veprimi i Hz. Aliut (k.v.).
Gjatė njė beteje, Hz. Aliu kishte vėnė poshtė njė armik dhe po e vriste.Njeriu qė po e shihte vdekjen me sy, bėri njė gjest tė shėmtuar duke e pėshtyrė Hz. Aliun nė fytyrė.

Pėr Hz.Aliun, njė pjesėtar trim i familjes profetike dhe i cilėsuar luan i Zotit, nuk ishte e vėshtirė t’ia priste me njė tė rėnė tė shpatės kokėn njė armiku qė e kishte vėnė nėn vete. Por,duke pasur frikė se,pas gjestit tė armikut,vrasja e tij do tė bėhej njė fitore e egos sė vet, u ndal, e uli shpatėn qė e kishte dhuratė prej Profetit dhe hoqi dorė nga vrasja e armikut.
Armiku u habit! Pas gjestit tė ulėt kundėr Hz. Aliut,armiku priste qė ai ta vriste me njė zemėrim shumė tė madh pėr t’ia shpaguar fyerjen. Por nuk ndod hi siē e kishte menduar! Armiku u ndodh ballė pėr ballė me njė tė vėrtetė tė pa imagjinueshme pėr tė.Duke mos e kuptuar dot sjelljen e Aliut, heroit tė Islamit dhe tė zemrės, e pyeti me kureshtje: “O Ali! Pse qėndrove? Pse s’po mė vret? Pse u qetėsove kėshtu, papritmas?..”

Hz. Aliu i tha kėshtu:“Kėtė shpatė qė ma ka dhuruar i Dėrguari i Zotit,unė e vėrtis nė rrugė tė Zotit dhe pėr pėlqim tė Tij ua pres kokėn mohuesve dhe hipokritėve! Dhe nė kėtė punė kurrė nuk e ngatėrroj veten, sepse unė jam luani dhe shpata e Zotit, o e vetes, mendjemadhėsiė dhe krenarisė sime!

Duke mė pėshtyrė nė fytyrė, ti deshe tė mė fyesh dhe zemrosh dhe unė do tė tė vrisja ty pėr njė shkak tė thjeshtė qė s’i ka hije kurrė muslimanit.Por unė kam dalė tė luftoj jo pėr tė kėnaqur krenarinė time, por pėr hir tė Zotit!”

Para njė modeli tė tillė tė moralit tė lartė, armiku u bė tjetėr njeri. Ai e rroku konceptin e miqėsisė sė vėrtetė dhe,duke pėr fituar nga kapaciteti i Hz.Aliut nė mirė kuptim, falje, butėsi dhe qėndresė kundėr egos, besoj dhe e deklaroi besimin! Ē’portė tė lartė hapi Hz. Aliu para njeriut qė e pėshtyu nė fytyrė! Ai i fali jetėn armikut,njeriut qė mund ta kish e vrarė!

Ai e quajti me vend t’i dhuronte lumturinė e vėrtetė njeriut qė deshi ta fyente, hidhėronte dhe zemėronte! Ai i zgjati atij njė urė qė e ngjiste nė qiejt e favorit hyjnor dhe pavdekėsisė! Ai i zgjati trėndafila mėkatarit dhe fajtorit qė e goditi me gjembat e fyerjes dhe armiqėsisė, duke e bėrė qė tė shndėrrohej nė njė gonxhe! Ai u soll si profeti Musa qė i bėri magjistarėt qė deshėn ta trembnin me magjira, tė shijonin kėnaqėsinė e besimit! Para moralit tė tij tė lartė, djalli i mallkuar plasi nga inati dhe u pėrkul!

Zoti i Lartė urdhėron:“(O i Dėrguar!) Ti zė rrugėn e faljes, kėshillo pėr mirė dhe largohu prej injorantėve!” (el-Araf: 199)

Kur se nė njė ajet tjetėr, Zoti i pėrshkruan kėshtu cilėsitė e robve tė sinqertė ndaj Tij: “... ata robtė e Mėshiruesit qė ecin mbi tokė me seriozitet dhe thjeshtėsi dhe, kur injorantėt u hedhin ndonjė fjalė (fyese), u pėrgjigen me selam (urim pėr paqe)!” (el-Fur kan:63)

Imam Shabiu i qe pėrgjigjur kėshtu njė heretiku qė e pat fyer:“Po qe se ē’thua ja nė tė vėrteta, Zoti mė faltė! Por po qe se je gėnjesh ar, Zoti tė faltė ty!

Dhunun Misri thoshte kėshtu:“Duhet tė jesh mik i Zotit dhe armik i egos dhe jo mik i egos dhe armik i Zotit!”

Zoti ynė! Mbrona ne qė tė mos bėhemi robėr tė egos sonė! Dhe na i stolis zemrat me moralin e pėr lavdėruar pėr tė cilin shpreh pėlqimin dhe kėnaqėsinė Tėnde!
Amin, ashtu qoftė!
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 21:36

Tė mos lėndosh dhe tė mos lėndohesh sipas Xhelaudin Rumit

Mesnevi: “Nėse e dini se kush ėshtė nė kėtė shtėpi tė shpirtit, pėrse e bėni kėtė gjė tė pahijshme pėrpara derės?”

“Njerėzit qė nuk arsyetojnė, respektojnė mesxhidin pėr nga natyra njerėzore, por nuk tregohen tė kujdesshėm ndaj besimtarėve duke u thyer zemrat”.Shpirti ėshtė vendi ku hedh shikimin Zoti. Krimi mė i madh i epshit ėshtė thyerja e njė zemre, prandaj edhe Mevlana nė njė tjetėr varg thotė:Qabeja ėshtė njė ndėrtesė qė e ka ndėrtuar i biri i Azerit, Halil Ibrahimi, ndėrsa shpirti ėshtė vendi ku mė i Larti i tė Lartėve,Zoti,hedh shikimin.

Pėr kėtė arsye, tė shembėsh shpirtin qė ėshtė vendshikimi hyjnor,ėshtė njė dėm shumė i madh, si tė shembėsh Qaben. Njeriu ėshtė krijesa mė e mrekullueshme, kurse zemra e tij ėshtė vendi ku hedh shikimin Zoti. Nė njė transmetim nė Hadithi Kudsi thuhet: “Mua nuk mė nxė toka dhe qielli. Mua mė nxė zemra e njė robi besimtar”.
Tė gjitha kėto shprehin atė se ē’faj i rėndė ėshtė t’i thyesh zemrėn dikujt, apo kur shpreh pozicionin e dikujt.

Pozicioni dhe vlera e njerėzve me zemėr tė thyer ėshtė e lartė nė syrin e Zotit.Ata qė dėshirojnė tė arrijnė kėnaqėsinė hyjnore, duhet t’i gėzojnė shpirtrat e lėnduar. Lidhur me kėtė, edhe Hz. Musai njė ditė i bėri njė dua tė tillė Zotit:O Zot! Ku tė kėrkoj Ty? Zoti iu pėrgjigj:Mua mė kėrko te ata qė kanė zemrat e thyera.

Edhe nė njė hadith Kudsi tė transmetuar nga Ebu Hurejre,Profeti (a.s.)ka thėnė: Nė ditėn e gjykimit Zoti i Lartė do tė thotė:- O biri i Ademit! Unė u sėmura dhe ti nuk mė erdhe tė mė vizitoje?

Robi do tė pėrgjigjet: O Zoti im! Si mund tė tė bėj vizitė unė Ty,kur Ti je Zoti i botėve?
Zoti do tė pėrgjigjet:- A nuk e dije ti qė filani ishte i sėmurė dhe nuk i shkove pėr vizitė? A nuk e dije qė nėse do ta kishe vizituar atė, do mė kishe gjetur edhe Mua pranė tij?
Zoti Teala do tė thotė: O biri i Ademit! Unė kėrkova prej teje pėr tė ngrėnė,por ti nuk mė dhe! Robi do tė pyesė:O Zoti im! Si tė tė ushqej dhe tė tė ngop unė Ty,kur Ti je Zoti i botėve?

Zoti i lartė do tė pėrgjigjet:Robi im kėrkoi ushqim prej teje.Ti nuk ia ofrove.A nuk e dije
se, sikur t’i jepje pėr tė ngrėnė atij,do tė mė gjeje edhe Mua aty?

Zoti do tė thotė:O biri i Ademit!Unė kėrkova prej teje ujė dhe ti nuk mė dhe! Robi do tė pyesė:O Zoti im!Si mund tė tė jap ujė Ty? Ty qė je Zoti i botėve!

Zoti do tė pėrgjigjet:Njė robi im kėrkoi ujė prej teje,por ti nuk i dhe.A nuk e di se sikur ti jepje ujė, do mė gjeje Mua pranė tij?

Duaja e njė robi qė ka zemrėn dhe shpirtin e lėnduar dhe qė ka mbetur i vetmuar, pranohet te Zoti pa parė nėse ėshtė besimtar apo jo.Sepse nuk ka perde mes duasė sė tė pėrvuajturit dhe Zotit.Kėshtu i kėshillonte Profeti (a.s.) ashabėt e tij,qė tė kishin kujdes nga duaja e pranuar e tė pėrvuajturit: “Bėni kujdes nga duaja e tė pėrvuajturit. Pasi mes duasė sė tij dhe Zotit nuk ka perde”.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 21:46

Ka tri kategori personash, duatė e tė cilėve Zoti nuk i kthen:
1. Duaja e agjėruesit - deri sa tė bėjė yftar.
2. Duaja e tė pėrvuajturit.
3. Duaja e kryetarit tė shtetit qė ėshtė i drejtė.

Sa bukur e shpreh ky hadith faktin se Zoti i Lartė nuk ėshtė i kėnaqur kur nėnvlerėsohen robėrit e Tij: I dėrguari i Zotit tha:Njė burrė foli nė mėnyrė tė prerė duke thėnė: Betohem pėr Zotin se Ai filan person nuk do ta mėshirojė.

Ndėrsa Zoti i Lartė tha:Kush ėshtė ai qė betohet se filanin nuk do ta fal? Unė atė e mėshirova, ndėrsa punėn tėnde e anullova!
Mesnevi: “Zoti nuk turpėron asnjė popull pėr sa kohė tė mos lėndohet shpirti i njė Profeti dhe i njė miku tė ngushtė tė Zotit”.

Kėto rreshta shprehin se njėra nga arsyet kryesore tė poshtėrimit tė popujve ėshtė kur lėndohet njė Profeti apo njė mik i ngushtė tė Zotit.Njė individ apo njė popull qė nderon dhe vlerėson njė rob, shpėrblehet sa herė qė nderon dhe vlerėson atė.

Nė njė hadith Kudsi thuhet: Kush shpall armiqėsi ndaj robit Tim, unė i shpall luftė atij.
Robi im nuk mund tė mė qėndrojė afėr mė shumė sesa me namazet farz qė ia kam urdhėruar. Robi im mė afrohet pa ndėrprerje mė adhurimet nafile (ata qė ka bėrė pėrveē farzeve). Unė atė e dua dhe kur ta dua robin Tim, Unė bėhem thuajse veshi, syri, dora dhe kėmba e tij. Atij i jap ē’tė dėshirojė. Nėse mbėshtetet tek Unė, e mbroj.

Nėse duam tė japim shembuj nga historia, pėr kėtė na vlen pikėrisht shembulli i Hz Musait me Faraonin: Magjistarėt e Faraonit, duke parė fuqinė e Hz Musait, e pyetėn atė: O Musa, ti do ta hedhėsh i pari shkopin tėnd, apo po e hedhim ne?

Ata u udhėzuan me begatinė e kėtij urimi tė bėrė mikut tė ngushtė tė Zotit.Megjithatė, si shpagim pėr mos-bėrjen e kompromisit me njė Pejgamber, ata morėn dėnimin e duhur, njė dėnim shpirtėror ky. Siē dihet, ata u bėnė viktimė e Faraonit dhe mė pas atyre iu prenė kėmbė e duar, duke arritur kėshtu gradėn e dėshmorit.

Magjistarėt, tė cilėt nė tė njėjtėn ditė arritėn nė dy pole tė kundėrta nga shkalla e mosbesimit, duke dalė nė dyluftim me njė Profet,dhe nga ana tjetėr, duke dalė kundėr Faraonit – mė nė fund arritėn njė besim tė sigurtė kur, pėrkundrejt dhunės sė Faraonit, nė vend tė kėsaj bote tė pėrkohshme, zgjodhėn mirėsinė e pėrhershme.

“(Magjistarėt) thanė -Nuk mund tė tė zgjedhim ty nė vend tė atyre mrekullive tepėr tė qarta dhe nė vend tė Atij qė na ka krijuar. Prandaj ti bėje atė qė dėshiron tė bėsh! Ti vetėm nė kėtė botė mund tė kuvendosh!” (Taha 72)

Nė njė ajet tjetėr gjithashtu thuhet: “Thanė: Nuk kemi dėm! Ēfarė do qė tė ndodh njė ditė do tė kthehemi tek Zoti ynė.” (Shuara, 50)

Ndėrkohė qė Faraoni po i dėnonte rėndė, duke u prerė kėmbė e duar, ata, me ankthin se mos po humbasin besimin e tyre, iu lutėn Zotit qė t’ua pranonte kėtė besim.

“...Zoti ynė! Na dhuro durim tė mjaftueshėm dhe na merr shpirtin si myslimanė!” (el-A’raf 126)

Mevlana,kuptimin e kėtij hadithi e shpjegon nė kėtė mėnyrė: Faraoni i pashpirt, duke i kėrcėnuar me vdekje magjistarėt e tij pėr shkak tė besimeve tė tyre,u tha: Do t’ua pres kryq duart e kėmbėt dhe mė pas do t’ju var!
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 21:52

Faraoni kishte pandehur se magjistarėt do tė frikėsoheshin nė atė ēast, do tė dridheshin dhe do t’i pėruleshin nga frika, por ai nuk e dinte se ata kishin shpėtuar tashmė nga frika dhe mėdyshja, ishin pajtuar me tė vėrtetėn dhe me tė fshehtat hyjnore.

Edhe sikur tė rriheshin njėqind herė dhe tė dėrmoheshin,tashmė ata ishin treguar tė menēur dhe tė shkathėt pėr tė dalluar qoftė edhe hijet e tyre. Pra, ata tashmė e kishin kuptuar se e vėrteta ėshtė shpirti, ndėrsa trupi ėshtė hije dhe se duke sakrifikuar arrijnė deri nė shkallėn “Fenafillah”.

O njeri, kjo botė ėshtė gjumė dhe ėndėrr. Ki kujdes dhe mos u mashtro nga shfaqjet e kėsaj bote.Edhe sikur nė ėndėrr tė tė priten duart dhe tė copėtohet trupi,mos u frikėso!
Profeti (a.s.) tha: Kjo botė ėshtė veēse njė ėndėrr.
Mesnevi:“Disa u ngritėn tė luftonin me Profetėt.Ata i panė trupat e tyre dhe pandehėn se janė njerėz tė thjeshtė”.

Ata tė cilėt i kujtojnė Profetėt si njerėz tė zakonshėm dhe qė nuk shohin aty dukuri hyjnore, urtėsi apo pjesė tė Zotit, nuk mund ta shpėtojnė unin e tyre nga rrėnjosja nė imoralitet dhe mungesė respekti. Kėshtu ka ndodhur edhe nė histori.Ata tė cilėt nuk arritėn t’i konceptonin Profetėt nė aspektin e detyrės sė tyre hyjnore dhe botės sė tyre shpirtėrore, nuk kanė arritur bindjen dhe dorėzimin e plotė dhe janė trupėruar pėr shkak tė mungesės sė etikės.Ebu Xhehli dhe Ebu Lehebi e menduan Profetin nga ana fizike thjeshtė njė kallėp mishi, sikurse ishin vetė, dhe ngaqė nuk e dinin vlerėn e tij ata u shkatėrruan.

Shokėt,tė cilėt e njihnin mė nga afėr Pejgamberin, e admironin shumė. Kurse Ebu Bekri qė ishte edhe miku mė i ngushtė i tij, duke i qėndruar vazhdimisht pranė mbetej i mahnitur nga ai diell i dy botėve.

Ndėrsa kryemuezini i tė Dėrguarit tė Zotit dhe njėkohėsisht bilbili i mesxhidit tė Profetit, Bilali, ishte shumė mė ndryshe.Kur Profeti u nda nga kjo botė,ai thuajse i kishte humbur fare ndjenjat. Ēdo gjė nė mendjen e tij filloi tė mjegullohej.

Halifeja Hz Ebu Bekri iu lut shumė Bilalit, qė ai tė kėndonte ezanin.Bilali,i dashuruari i Profetit,tha:O Ebu Bekėr! Nėse pyet pėr dėshirėn time unė nuk kam mė forcė dhe fuqi tė thėrras ezanin pas tė Dėrguarit tė Zotit.Mos mė detyro, tė lutem mė lėr tė qetė!

Por Ebu Bekri kėrkoi me insistim tė dėgjojė ezanin nga zėri i kumbueshėm i Bilalit, duke thėnė: Bashkėsia Muhamedane mbeti pa tė Dėrguarin e Zotit,tani duhet tė mbesė edhe pa muezinin e Tij?

Bilali nuk arriti t’i bėnte ballė insistimeve: edhe pse trup-pėrulur dhe me lotė nė sy, hipi nė minare,por pėr shkak tė njė bllokimi tė brendshėm nė krahėror nuk arriti tė thėrriste ezanin, dhe u kthye prapa. Ebu Bekri nuk insistoi mė tepėr.

Bilali nuk mundi tė qėndronte mė shumė nė Medinėn plot me kujtimet e magjishme tė Dėrguarit tė Zotit,dhe menjėherė pas atij namazi tė sabahut u nis pėr rrugė.Shkoi nė Damask. Me mallin e madh pėr tė arritur sa mė parė tek Profeti (a.s.),merrte pjesė nė luftimet nė zonat kufitare dhe si domosdoshmėri e pėrcaktimit hyjnor ēdo herė bėhej luftėtar nė rrugė tė Zotit. Kėshtu kaluan vite.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 21:57

Njė natė,nė ėndėrr, pa Profetin (a.s.)

I Dėrguari i Zotit po i thoshte:O Bilal! Ē’ėshtė ky mundim, kjo ndarje? Akoma nuk ke gjetur kohė tė mė takosh Mua?

Bilali u zgjua i tensionuar. Menjėherė i hipi devesė dhe u nis shkretėtirave.Pas njė rruge prej disa ditėsh, i vetėm, mė nė fund arriti nė Medinėn e ndritshme. Vrapoi menjėherė drejt varrit tė Profetit - pa i buzėqeshur askujt nė rrugė. Qėndroi aty i vetmuar.

Me fytyrėn e ngrysur dhe me sy tė pėrlotur tha:Erdha o i Dėrguari i Zotit,ja ku jam!
Nė kėtė moment u dukėn nipėrit e Profetit(a.s.): Hasani dhe Hyseni.Bilali,sapo i vuri re,u ngrit dhe i pėrqafoi duke thėnė:Ah! Drita e syve tė Profetit!

Hasani pyeti:O Bilal, kėrkoj diēka prej teje. A e bėn dot?
Bilai u pėrgjigj:Thuaje shpirti im, thuaje!
Ndėrkohė, Hasani vazhdoi: Na ka marrė malli tė dėgjojmė ezanin e Profetit qė kėndove nė Mesxhidi Sherif. Duam ta dėgjojmė atė, a mund ta thirrėsh?
-Pėr ju e bėj, tha Bilali.Nė kohėn e drekės,Bilali hipi nė vendin ku mė parė kishte thirrur ezanin nė Xhaminė e Profetitit.

Me mendime tė thella dhe me njė zė pėrvėlues filloi tė thėrriste ezanin, duke thėnė aq fort “Zoti Ekber, Zoti Ekber”, sa qė njė Medinė e tėrė u dridh nga zėri i tij: Malet dhe gurėt kumbuan lehtėsisht me kėtė dashuri tė djegur.
Kur tha “Eshhedu en la ilahe illallah”, Medineja u shkund.
Ndėrsa kur tha “Eshhedu enne muhammeden resulullah”, i gjithė populli doli nėpėr rrugė.
Njerėzit pyesnin njėri-tjetrin, qanin dhe thėrrisnin duke thėnė:Ē’ndodhi? Mos vallė Profeti erdhi pėrsėri nė kėtė botė?

Kurse Bilali po pėrpiqej t’u shmangej emocioneve tė tij dhe ta pėrfundonte sa mė mirė ezanin, por s’ishte e mundur!... Dukej sikur po mbytej nga kėto emocione. Nuk arriti ta mbante veten: ashtu siē ishte, i lodhur e i kėputur dhe me lot nė sy, u rrėzua pėrdhe.

Fatime, zonja e Xhenetit,qė ishte mėrzitur shumė nga ndarja e pėrkohshme e Profetit tė mėshirės dhe babait tė bekuar,tha:Me ndarjen e Profetit nga jeta mua mė ndodhi njė fatkeqėsi e tillė qė,edhe sikur tė pllakoste mbi errėsirėn, errėsira do tė ndryshonte ngjyrė. Zoti ynė na i ndriēoftė zemrat dhe shpirtrat tanė me dashurinė e tė Dėrguarit tė Zotit, tė shokėve tė Tij dhe tė gjithė atyre qė ecėn nė rrugėn e Tij!

Zoti ynė na e mundėsoftė ta njohim nga afėr Profetin tonė dhe tė marrim fryte nga morali dhe personaliteti i Tij! Le tė na e bėjė dashurinė e Tij tė lartė njė rrisk pėr zemrat tona, njė rrisk qė nuk konsumohet aspak dhe qė shtohet pa ndėrprerje!...
Amin! Ashtu qoftė!...
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:01

Mesnevi:“Nėse je mėrzitur shumė, u ke thyer zemrat njerėzve dhe u ke dhėnė flakėn atyre, ai zjarr bėhet thelbi i zjarrit tė xhehenemit pėr ty”.

Zjarri i mllefit tėnd tė pėrcėllon edhe nė kėtė botė, pra tė shkatėrron.

Ndėrsa zjarri i xhehenemit qė lind prej tij si rezultat i kėsaj fatkeqėsie, ty tė pėrvėlon pėrjetėsisht edhe nė ahiret. Zjarri i zemėrimit ka pėr qėllim tė djeg njerėzit. Ndėrsa zjarri i xhehenemit qė ka lindur si pasojė e kėtij qėllimi do tė sulmojė ty pėrjetėsisht nė ahiret.

Njeriu i pjekur ka njė moral dhe njė natyrė aq tė mrekullueshme sa qė - me pėrjashtim pėr Zotin - nuk mėrzitet me askėnd dhe nuk fyhet prej askujt.Ai ka arritur deri nė njė gradė tė caktuar, siē theksohet edhe nė ajetin Kuranor tė sures Al-i Imran, ajeti134: “Janė pikėrisht ata njerėz tė devotshėm qė si kur janė tė pasur ashtu edhe kur janė nevojtarė, pėrsėri japin sadakanė.Nuk mėrziten dhe i falin njerėzit. Prandaj edhe Zoti i Lartė (nė kėtė mėnyrė tė gjitha adhurimet e tyre) i pranon ata qė kanė bėrė mirėsi”.

Sipas transmetimeve,jetonte njė herė njė skllav i imamit Xhafer-i Sadik.Ai i bėnte shėrbim atij.Njė ditė,ky skllav i kishte sjellė imam Xhaferit njė enė me supė,por atė,pa dashje, ia derdhi nė prehėr.
Imam Xhaferi, i bėrė tėrė supė, shikoi me dėshpėrim fytyrėn e skllavit.
Pas kėtij reagimi, skllavi tha:Zotėri! Nė Kuran ėshtė thėnė: “Ata qė i mposhtin zemėrimet e tyre!”
Imam Xhaferi iu pėrgjigj:Unė e mposhta zemėrimin tim!
Skllavi vazhdoi: Nė Kuran, nė tė njėjtin vend thuhet: “Ata qė i falin gabimet e njerėzve”.
Imam Xhaferi iu pėrgjigj: Eja, se tė fala!
Skllavi vazhdoi:Nė fund thuhet: “Zoti i do ata qė bėjnė mirėsi”.
Imam Xhaferi iu pėrgjigj:Shko tani, tashmė je i lirė. Pėr hir tė Zotit tė liroj, nuk je mė skllav!

Ēėshtja e zemėrimit pėrbėn njė rrezik e tmerrshėm. E vetmja rrugė shpėtimi nga ky rrezik i tmerrshėm ėshtė pėrdorimi i forcės sė durimit dhe tė vėllazėrisė,si dhe qetėsia pa prishur ekuilibrin.

Kur Ebu Derda i tha profetit tonė,Muhamedit (a.s.),qė mė mėso diēka e cila tė mė ēojė nė xhenet,Profeti iu pėrgjigj: Mos u zemėro!
Pėrsėri,kur i njėjti person i tha Profetit: O i dėrguari i Zotit!Shumė gjėra nuk kam mundėsi t’i kuptoj! Mė thuaj diēka qė do tė mė bėjė tė lumtur dhe tė gatshėm pėr lumturinė tėnde!
Profeti (a.s.) iu pėrgjigj:Mos u zemėro!
Nė njė hadith tjetėr: Zoti e mbulon turpin e atij qė mban zemėrimin!
“Nuk mund tė ketė sevap mė tė madh sesa tė kapėrdish zemėrimin pėr tė fituar pėlqimin e Zotit”.
“Njeriu i fortė dhe i fuqishėm nuk ėshtė ai qė mundet me ty.
Heroi i vėrtetė ėshtė ai qė nė momentin e mėrzitjes, arrin ta pėrmbajė veten”.

Mesnevi: “Nėse njė njeri i dobėt dhe i mjerė do tė kėrkojė ndihmėn e Zotit, dėgjohet njė zhurmė e ushtrisė sė qiellit (engjėjve).O njeri,tė kėqijat dhe dhuna qė tė vijnė prej tė tjerėve, janė njė pasqyrim i natyrės tėnde tė keqe.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:06

Nė hadith jepet kėshillė qė tė ruhemi nga ofshama e fatkeqit,duke u theksuar edhe fakti se, duke bėrė njė gjė tė tillė, asnjė mallkim i tij nuk do tė jetė pengesė pėr arritjen e hyjnores. Pėr kėtė arsye, duhet tė bėjmė kujdes qė t’i shmangemi dhunės.

Megjithatė,edhe fatkeqi duhet tė mendojė se ajo fatkeqėsi apo e keqe qė i ėshtė bėrė, ka ardhur si rezultat i njė natyre jo pozitive nė vetveten e tij. Mevlana,nė njė tjetėr varg, e shpreh kėshtu qetėsinė dhe shqetėsimin nė botėn tonė tė brendshme dhe tė jashtme: Nėse ty tė ėshtė ngulur njė gjemb,dije qė e ke ngulur vetė!

Nėse je i veshur me copa tė buta dhe tė mėndafshta, edhe atė copė ti e ke veshur!
Sikur tė zbrisje deri nė thellėsi tė natyrės tėnde, do tė kishe kuptuar se e keqja dhe ajo qė ėshtė jo etike, vjen prej teje.

Sikur ti tė shihje me syrin e Zotit,a do t’i kishe turpėruar tė tjerėt? A do t’i kishe vėnė re gabimet e tė tjerėve? A do tė kishe rėnė nė kėtė pavetėdije?

Nė tė vėrtetė, tė gjitha pasionet e njeriut nuk janė pėrherė rezultat i gabimeve tė tij. Sikur tė ishte kėshtu,Profetėt qė janė tė pafajshėm nuk do tė ishin ballafaquar me asnjė te keqe. Kėto pasione nganjėherė janė pasqyrim i jetės sė kėsaj bote, qė ėshtė edhe njė botė sprove,nganjėherė janė edhe pėrpjekje pėr ta ndihmuar njeriun nė botėkuptimin e tij shpirtėror.

Duke qene se njė pjesė e tė kėqijave me tė cilat pėrballemi kryhen nga vetė individi me tė cilin komunikohet - si nė rastin e mėsipėrm - ne nė raste tė tilla duhet ta kontrollojmė egon dhe ta vėmė veten pėrpara pėrgjegjėsisė.

Prandaj dhe, para se tė flasim,duhet t’u kushtojmė kujdes shprehjeve qė pėrdorim, sepse qėllimi duhet tė jetė t’i fshehim mėritė nė zemrėn tonė dhe jo t’i ngulim gjembat nė shpirtrat e tjerė. Edhe sjelljet tona duhet tė pėrforcojnė fjalėt qė themi, teksa nė rrethin tonė duhet tė pėrēojmė vetėm bukuri dhe mirėsi, nė ēfarėdo lloj situate qė tė jemi.

Mesnevi: “Njeriu nuk e di se ai qė lėndon njerinė ka lėnduar Zotin. Ai nuk e di qė uji i kėsaj kupe ėshtė bashkuar me ujin e lumit tė Zotit”.

Duhet tė kuptohet se njė sjellje qė e dėmton njė krijesė tė Zotit, pėrpara se ta dėmtojė atė krijesė, do tė ēojė nė dhėnien e dėnimit tė Zotit,pasi Zoti i afrohet me dashuri krijesės sė Tij.Kjo ėshtė edhe arsyeja qė Zoti e ka ndaluar pėrmėndjen e gabimeve tė njė robi, e ka emėrtuar atė me termin “pėrfolje pas krahėve (gijbet)”, duke e cilėsuar si njėrin nga gjynahet e mėdha tė robit.

Zoti i Lartė me thėnien e Tij “...Unė i dhashė shpirt (fuqia ime) (el-Hixhr, 29) i ka dhėnė njeriut njė dhunti qė t’i afrohet Atij (Zotit), duke e krijuar atė (njeriun) nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme dhe nė bazė tė tė fshehtės “Ahsen-i Takvim” (Krijesa mė e mirė).

Prandaj dhe Zoti nuk pėlqen tė lėndojė.Transmetohet se Muhjidin Arabi, duke kaluar nė njė breg deti, shikon njė tė ri qė po pinte verė. Po ky person po ngacmonte njė grua qė e kishte aty afėr.Muhjidin Arabi mendoi me vete: Njeriu duhet ta shohė veten mė poshte se krijesat e tjera,duhet tė jetė modest,por unė me sa duket jam mė lart se ky i ri.As nuk pi verė dhe as nuk bėj ndonjė gjė jo etike.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:10

Nė atė ēast u dėgjua njė e bėrtitur, qė vinte nga deti:Ndihmė, po mbytemi!
I riu, sapo dėgjoi kėtė zė, hodhi mėnjanė kupėn e verės dhe u hodh nė det tė shpėtonte jetėn e katėr personave qė po mbyteshin.

Mė pas, Ibn-i Arabi,i cili po shikonte mė habi ato qė po ndodhnin, u gjeti pėrgjigje mė dyshjeve tė mėparshme qė kishte sajuar nė mendje.Ja,ai djalosh i ri qė nė fillim e nėnvlerėsove duke e cilėsuar dhe gjynahbėrės,shpėtoi katėr vetė pėrnjėherė.Po ti ē’bėre?Nuk arrite tė shpėtosh dot as edhe njė njeri!

Siē kuptohet edhe nga kjo pjesė, tek disa njerėz, ku vėmė re disa sjellje jo tė kėndshme, mund tė shohim edhe xhevahirė tė aftėsive tė tyre.Askush nuk e ka garancinė e frymės sė fundit, pėrveē Profetėve.Mistikėt i kanė pranuar robėrit e Zotit si krijimi i zemrės.

Mesnevi: “Ti mėrzitesh pėr ēdo mundim,zemėrohesh dhe ndaj ēdo gjėje jo-etike ushqen urrejtje. Mirė, por si mund tė bėhesh pasqyrė pa u shndritur?”

Janė pėrpjekjet dhe mundimet ato qė e bėjnė tė pjekur dhe tė formuar njeriun. Shmangia prej ēdo mundimi ėshtė njė dembelizėm, egoizėm dhe mungesė vullneti. Duhet pasur kujdes nėse ekziston apo jo njė ekuilibėr mes mundimit dhe rezultatit qė do tė merret.

Individi qė pėrballet me sjellje jo tė hijshme, para se tė zemėrohet dhe tė reagojė, duhet ta vėrė veten nė llogari duke pyetur nėse ėshtė i duhur njė reagim i tillė apo jo.Nėse njė individi i ėshtė bėrė njė e keqe qė ai nuk e ka merituar, durimi i tij pėrballė saj tregon njė shkallė pjekurie,kurse tė falėnderosh dhe tė ndiesh dhembje ndaj kėsaj pune jo tė hijshme, kjo ėshtė shkalla e fundit e lartėsimit.

Tė ndjesh dhembje ndaj tė varfrit dhe tė dobėtit dhe t’u qėndrosh afėr atyre, ėshtė njė shprehje mėshire, pasi duhet tė kesh mė shumė dhembje ndaj:“Shpirtit tė dhunuesit” qė i bėn tė pėrvuajturit tė vuajnė pėrherė nėn dhunėn e tij.

“Shpirtrave tė varfėr” qė i plotėsojnė mundėsitė dhe gjėrat e tyre me dėshira tė tejskajshme dhe tė pėrkohshme.

“Shpirtrave tė turpėruar egoistė, qė janė varfėri e mėshirės”nė njė sistem ku nuk ekziston drejtėsia dhe Zoti, sepse ata do tė jenė mė tė humburit nė botėn e pėrtejme.

Ngjarja e Habibi Nexhar, e cituar nė ajetet Kuranore 13-27 nė fund tė faqes sė dytė tė sures Jasin, ėshtė njė shembull i bukur e qė shpreh kėtė lloj heroizmi. abibi Nexhar ra dėshmor duke u gjuajtur me gurė nga populli pėr shkak se i kėshilloi atij tė drejtėn.
Me shprehjen Kuranore, nė momentin e lamtumirės, iu hapėn perdet hyjnore dhe tha:
“Ah sikur ta dinte populli im se Zoti mė fali dhe mė dhuroi shumė mirėsi!” (Jasin, 26-27)
Si njė tregues i miqėsisė sė ngushtė tė Zotit, ai ndjeu keqardhje ndaj pavetėdijes dhe gjendjes sė mjeruar tė popullit tė tij, qė e bėri atė dėshmor.

Mesnevi: “E rėndėsishme ėshtė tė jesh nė natyrėn e trėndafilit,pra jo tė shohėsh gjembat, tė lėndohesh dhe tė bėhesh si ato,por tė bėhesh njė trėndafil nė kopshtin e kėsaj bote, duke i pėrqafuar ato me ajrin e pranverės, edhe sikur tė jetė dimėr”.

Fakti qė njeriu ėshtė njė trėndafil, do tė thotė se ai ėshtė plotėsuar me mirėsi. Njerėz tė tillė, edhe gjarprin bile arrijnė ta bindin,pasi miqtė e ngushtė tė Zotit nuk e shohin me urrejtje asnjė krijesė tė Zotit.Ata janė mjaft tė kujdesshėm ndaj atyre qė bien nė tė keqe.

Kėta quhen “Tė mėrzitesh pėr Zotin”. Or nuk ėshtė e lehtė tė jesh kaq i ndjeshėm ndaj ngjarjeve qė ndodhin nė kėtė botė, prandaj duhet tė ecet akoma pėrpara duke filluar qė nga “nefs-i emmare” (epshi qė tė ēon te e keqja), dhe duke shkuar drejt kulmit “nefs-i kamile” (epshi i pjekur).

Ja si bisedon Mevlana me trėndafilin:
“Trėndafili e ka fituar atė erė tė mirė duke shkuar mirė me gjembin. Dėgjoje edhe prej trėndafilit kėtė tė vėrtetė dhe shiko se ē’thotė: Pse u dashka ta mėrzis apo ta brengos veten pse jetoj me gjembin? Dhe pikėrisht unė qė buzėqeshjen e arrita meqė pranova tė qėndroja me gjembin qė ėshtė me ves tė keq. Me anė tė tij i shpėrndava botės erė tė mirė dhe tė kėndshme.

Qė njė besimtar tė ndikojė te tė tjerėt,duhet t’i kushtojė kujdes sjelljeve dhe shprehjeve tė tija,nė mėnyrė qė tė jetė i vetėdijshėm edhe pėr gabimet qė bėhen. Mistikėt,nė vend qė tė nervozohen ndaj gjynaheve tė bėra, i kuptojnė ato si krahėt e thyer tė njė zogu, i afrojnė pranė vetes mėkatbėrėsit dhe nuk pėrcjellin te ata urrejtjen qė kanė ndaj mėkatit; njėlloj si doktori qė e ka pėr detyrė ta shėrojė tė sėmurin,duke kėrkuar rrugėzgjidhjet e kurimit dhe jo ta mėrzisė atė.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:17

Tė mos lėndosh dhe tė mos lėndohesh

Tė mos lėndosh ėshtė diēka relativisht e lehtė,por tė mos lėndohesh nuk ėshtė nė dorėn tonė,sepse bėhet fjalė pėr diēka shpirtėrore.Ne arrijmė tė mos lėndohemi atėherė kur shigjetat helmuese qė ngulen nė zemėr nga gjėrat e pėrkohshme,tė mos ndikojnė tek ne. Kjo ėshtė nė pėrputhje me nivelin e pėrsosmėrisė tė vetvetes dhe tė pastrimit sė zemrės.

Abdullah ibn Ummi Mektum (r.a.), njėri prej muezinėve tė Profetiit tonė tė Nderuar, shpeshherė shkonte tek i Dėrguari i Zotitt dhe i lutej: O i Dėrguari i Zotit! Mė mėso edhe mua nga gjėrat qė tė ka mėsuar Zoti!
Profeti ynė i Nderuar ia plotėsonte dėshirėn sahabiut tė tij zemėrpastėr dhe u pėrgjigjej me ėmbėlsi tė gjitha pyetjeve.

Njė ditė,disa burra nga paria e Kurejshėve ishin pranė tė Dėrguarit tė Zotit.Profeti shpresonte: “Ndoshta kėta burra nga paria e Kurejshėve besojnė dhe nė kėtė mėnyrė besojnė edhe tė tjerėt,tė cilėt ata i udhėheqin”.Nė ato ēaste pėrsėri erdhi muezini Abdullah ibn Ummi Mektum,i cili kishte lindur i verbėr dhe pėr kėtė arsye nuk e dinte se kush ishte pranė Profetit,prandaj dhe e pėrsėriti lutjen e tij tė pėrhershme.

Profeti u mėrzit dhe u ndje nė siklet nga kjo pyetje e pavend qė iu parashtrua nė prani tė tė ftuarve. E ktheu kokėn mėnjanė dhe nuk tregoi interes. Pėr kėtė arsye, Abdullah ibn Ummu Mektumi u lėndua nė shpirt. Nga kjo zbritėn dy ajetet e para tė sures Abese:
“I Dėrguari i Zotit u vrenjt nė fytyrė dhe e ktheu kokėn mėnjanė kur tek ai erdhi i verbėri.” (Abese, 1-2)
Pas kėsaj ngjarjeje i Dėrguari i Zotit i thoshte Abdullah ibn Ummi Mektumin sa herė qė e shikonte: Tungjatjeta o ti pėr shkak tė tė cilit Zoti mė ka qortuar!

Kjo ngjarje ėshtė pa dyshim njė shembull hyjnor i shfaqur nė personalitetin e Profetit (a.s.) - me qėllim udhėzimin e umetit pėr t’i treguar tė gjithė besimtarėve rrugėn e drejtė qė duhet tė ndjekin nė tė tilla raste. Kjo ėshtė arsyeja pėrse miqtė e Zotit kanė qenė shumė tė kujdesshėm tė mos lėndojnė tė tjerėt dhe i kanė pranuar zemrat si vendshikim i Zotit, domethėnė si Qabeja shpirtėrore,sepse kush e dėmton Qabenė e zemrės, nė tė vėrtetė ka lėnduar zotėruesin e saj.Pėr kėtė arsye thuhet: “Zoti ėshtė me njerėzit qė u ėshtė thyer zemra”.
Nė njė hadith thuhet:Musa (a.s.) nė njė lutje tė tij i tha Zotit: O Zot! Ku tė tė gjej?”
Zoti i tha: “Mua mė gjen te njerėzit, tė cilėve u ėshtė thyer zemra.”
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:20

Kėtė tė vėrtetė e pasqyron bukur njė tregim i transmetuar nga Mevlana:“Nė njė anije ndodhej njė dervish.Nuk kishte ngarkesė dhe gjėra tė tjera.Falė sjelljes sė mirė,trimėrisė dhe njerėzisė qė kishte,dervishi rrinte krejt i qetė.Ndėrsa anija lundronte nė ujė, nė tė humbi njė qese me flori.

Dervishi nė ato ēaste po flinte.I kontrolluan tė gjithė,por nuk gjetėn gjė. Njėri bėri me shenjė nga dervishi dhe tha:Ta kontrollojmė kėtė tė varfėr qė po fle.I zoti i floririt, nga halli qė kishte, e zgjoi dervishin pa tė drejtė, duke iu drejtuar me vėshtrim akuzues:Nė kėtė anije ka humbur njė qese me flori.Tė gjithė i kontrolluam,por nuk e gjetėm.Tani e ke radhėn ti! Hiqe rrobėn dhe zhvishu, qė njerėzit mos tė dyshojnė.

Dervishi iu lut Zotit duke thėnė:O Zoti im! Ata janė duke e fajėsuar robin Tėnd tė pafajshėm. Gjendjen time po ta parashtroj Ty!

Njerėzit nė anije e lėnduan dervishin,ndėrsa Zoti,zotėruesi i asaj zemre tė pastėr e qė nuk u kėnaq nga lėndimi i saj, i urdhėroi peshqit, tė cilėt u shfaqėn nė ēdo anė tė detit. Secili prej tyre kishte nė gojė nga njė perlė tė madhe.Por ēfarė perle! Secila prej atyre perlave kishte vlerėn e thesarit tė tė ardhurave tė njė shteti. A to po dhuroheshin nga Zoti. Askush nuk kishte pjesė nė ato perla.

Dervishi mori disa perla nga goja e peshqve dhe i hodhi nė mes tė anijes.Mandej u ul duke pėrkulur gjunjėt - siē ulet padishahu mbi fron - dhe qėndroi pezull nė ajėr. Anija lundronte pėrpara tij. U thirri atyre qė ishin nė anije dhe u tha: Shkoni, anija qoftė e juaja, ndėrsa Zoti qoftė me mua! Ai as nuk mė akuzon me vjedhje,as nuk mė lė nė dorėn e atyre qė i tregojnė gabimet.

Njerėzit qė ndodheshin nė anije thanė: O rob i nderuar! Pėrse Zotita ka dhėnė kėtė pozitė tė lartė?

Dervishi tha: Ma ka dhėnė sepse i kam respektuar sovranėt shpirtėror (arif) dhe nuk kam menduar kurrė keq pėr tė varfėrit. Sureja “Abese” ka zbritur pėr tė lartėsuar tė varfėrit e butė dhe tė mirė. Varfėria e tyre nuk ėshtė pėr tė pėrfituar diēka nga kjo botė apo pėr t’u kapur pas saj, por ata kanė zgjedhur varfėrinė meqė nė kėtė botė nuk kanė asgjė tjetėr pėrveē Zotit.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:26

Kėtė sjellje tė mrekullueshme poeti e ka shprehur kėshtu:“Kushdo qė e prek zemrėn e tė varfėrit, Zemra e tij prek shigjetėn e Zotit”.

Hazreti Mevlana, i cili nxjerr mėsim nga kjo histori, thotė:“Personi qė lėndon njė njeri, nuk e di qė ka lėnduar Zotin.Ai nuk e di se uji i kėtij qypi ėshtė bashkuar me ujin e pėrroit tė Zotit”.

“Ne i poshtėrojmė dhe i lėndojmė miqtė e Zotit pėr shkak tė padijes dhe verbėrisė sonė”.

“Pasioni ėshtė njė sėmundje qė tė shpie nė shqetėsime.Njeriu qė bie nė fatkeqėsi mėshirohet,kurse mendjetrashėsia ėshtė njė sėmundje qė i vret dhe i lėndon edhe tė tjerėt.”

“Nėse e dini se kush ndodhet brenda kėsaj shtėpie shpirtėrore (zemre), pėrse silleni pa edukatė para derės sė zotėruesit tė kėsaj zemre?”

“Zoti nuk e ka poshtėruar kurrė njė popull,pėrderisa ata nuk ia kanė thyer zemrėn njė profeti apo veliu (miku) tė Zotit”.

Pėr kėtė arsye tasavvufi (misticizmi islam) mbėshtetet mbi ēėshtjen e moslėndimit tė tjetrit, aq sa edhe mbi atė tė moslėndimit nga tė tjerėt...

Hazretit Sami Efendi, qė sapo kishte mbaruar Fakultetin e Drejtėsisė nė Daru’l-Funun, njė mik i Zotit,i cili e pėlqente shumė paraqitjen e bukur dhe zemrėn e pastėr tė tij,i tha: Biri im, kjo qė ke mbaruar ėshtė njė shkollė e mirė, por ti pėrpiqu qė ta pėrsosėsh mėsimin e vėrtetė. Po tė regjistrojmė nė shkollėn e dijeve shpirtėrore, ku do tė mėsosh dijet rreth shpirtit dhe tė fshehtat e ahiretit!...

Pastaj shtoi: “Biri im, unė nuk e di se si i japin mėsimet dhe ē’tė mėsojnė nė atė shkollė, por di se mėsimi i parė i atij edukimi ėshtė tė mos lėndosh dhe mėsimi i fundit ėshtė tė mos lėndohesh prej tė tjerėve...” mos lėndosh ėshtė diēka relativisht e lehtė, por tė mos lėndohesh nuk ėshtė nė dorėn tonė, sepse ėshtė diēka shpirtėrore.

Ne arrijmė tė mos lėndohemi atėherė kur shigjetat helmuese qė ngulen nė zemėr nga gjėrat e pėrkohshme, tė mos ndikojnė tek ne.

Kjo ėshtė nė pėrputhje me nivelin e pėrsosmėrisė tė vetes sonė dhe tė pastrimit tė zemrės.Kur Profetin (a.s.) e gjuajtėn me gurė dhe e poshtėruan nė Taif,engjėjt i thanė: O i Dėrguari i Zotit! Nėse do,i pėrplasim kėto dy male me njėri-tjetrin dhe e shkatėrrojmė popullin mizor tė kėtij vendi.

Por Profeti i lartė, i cili ishte dėrguar si mėshirė pėr botėrat,nuk e pranoi propozimin e engjėjve,duke shfaqur mėshirė pėr ata qė e kishin poshtėruar.Ai e ktheu fytyrėn e tij tė bekuar nga Taifi dhe u lut qė populli i tij tė kthehej nė udhė tė mbarė.

Edhe Hallaxh el-Mansur,i cili e donte shumė Prrofetin,kur po e mbysnin duke e gjuajtur me gurė, u lut: O Zoti im! Kėta nuk dinė. Fali ata mė parė se tė mė falėsh mua!
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:28

Kjo ėshtė ndjenja qė i pėrket zemrės sė shėndoshė dhe qė mund tė fitohet me edukimin e vėrtetė, atė shpirtėror.

Kur Ebu’l-Kasim el-Hakimin e pyetėn pėr cilėsitė e zemrės sė shėndoshė, ai tha:
“Zemra e shėndoshė ka tri cilėsi:
E para, ėshtė njė zemėr qė nuk lėndon.
E dyta, ėshtė njė zemėr qė nuk lėndohet.
E treta,ėshtė njė zemėr qė e bėn tė mirėn pėr hir tė Zotit dhe nuk pret shpėrblim pėr tė.

Sepse njė besimtar vjen pėrpara Zotit: me devotshmėri, kur nuk mundon ndonjė; me besnikėri,kur zemrėn e tij t’ia drejtojė Zotit e tė mos lėndohet nga askush; dhe me sinqeritet,kur veprave tė mira qė ka bėrė nuk u bėn shok diēka nga gjėrat e pėrkohėshme..”

Sa bukur e shpreh poeti: “Nė kėtė botė kėtė pranojnė njerėzit dhe xhindėt, o i menēur:
Askush tė mos lėndohet nga ti dhe as ti tė mos lėndohesh nga askush!...”

Mbulimi i mangėsive dhe i gabimeve ėshtė njėra nga ēėshtjet mė kryesore qė lidhet me lėndimin dhe moslėndimin. Pėr tė realizuar kėtė moral tė bukur, Hazreti Hatem, njė nga shehlerėt e Belhit,edhe pse dėgjonte,mori pseudonimin “esamm”,domethėnė i shurdhėr, pėr shkak tė kėsaj ngjarjeje:Njė ditė erdhi njė grua e mjerė dhe e shqetėsuar pėr t’i treguar diēka.Sapo kishte filluar tė tregonte, pa dashjen e saj dhe pėr shkak gazrave, gruaja nxori njė zė tė shėmtuar.Ajo u tret si njė qiri, pothuajse u shkatėrrua.

Ndėrsa Hazreti Hatem, pėr tė mos e turpėruar dhe vėnė nė pozitė tė vėshtirė, bėri sikur nuk dėgjoi gjė.Ai e vuri dorėn te veshi dhe i tha: Motėr, nuk dėgjoj mirė nga veshėt. Fol me zė tė lartė! Nuk tė dėgjova...

Nė kėtė mėnyrė, gruaja e shkretė u qetėsua, duke menduar se gabimi i saj ngeli i fshehtė dhe pastaj filloi tė tregonte me zė tė lartė.
Pas kėsaj ngjarjeje, Hazreti Hatem u pėrkujtua si “Hatemi Esamm” (Hatemi Shurdh).
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:31

Kėtė sjellje tė shkėlqyer dhe kėtė shkallė etike qė shprehet nė kėtė shembull,sigurisht qė ėshtė e pamundur ta praktikosh nė jetė vetėm prej asaj qė mėson nga librat.

Kjo sjellje e mirė dhe ndjenja pėr tė mos lėnduar qė ka shfaqur Hazreti Hatem,mund tė shpjegohet vetėm me pjesėn e cilėsisė Rrahman, domethėnė mėshirė, “Settaru’l-Ujub”, domethėnė “mbulues i gabimeve”,qė ai ka marrė nga Zoti dhe e ka kaluar nė moral. Sjellje tė tilla,veēanėrisht nė tasavvuf,janė shprehur nė formėn “Tė kesh pjesė nga morali i Zotit”.
Pėr kėtė ēėshtje,thuhet gjithashtu nė njė hadith fisnik:“Njeriut i mjafton si mėkat nėnēmimi qė i bėn vėllait tė tij musliman...”

Ndėrsa nė njė tjetėr: “Nuk ėshtė virtyt t’ia ktheni me tė mirė atyre qė ju bėjnė mirė dhe me tė keqe atyre qė ju bėjnė keq, por virtyti i vėrtetė ėshtė t’u bėni mirė dhe tė mos u pėrgjigjeni nė tė njėjtėn mėnyrė atyre qė ju bėjnė keq.”

Zoti Teala thotė:“Robėrit e Zotit janė ata qė ecin nėpėr tokė tė qetė,e kur atyre me fjalė u drejtohen injorantėt,ata u thonė: “Paqe!” (el-Furkan, 63).
Kėto gjendje tė larta janė ēėshtje konceptimi, pėrndryshe njeriu pa kuptuar thotė shumė fjalė tė kėqija. Pra nė thelb ėshtė konceptimi, vetėm konceptimi…

Ēfarė ėshtė konceptimi?

Konceptimi ėshtė njė pjesė nga cilėsitė e profetėve.
Konceptimi ėshtė tė sjellurit me zgjuarsi sipas shkallės sė mendjes sė bashkėbiseduesit, sepse njė sjellje qė mund tė gėzojė dikė, dikė tjetėr mund ta mėrzisė. Pėr kėtė arsye, edukimi i njeriut ėshtė zbulimi i gjendjes psikologjike tė tij dhe llogaritja e rezultatit qė mund tė ndodhė pas dy-tri fazash tė ngjarjeve.

Thelbi i konceptimit arrihet nė pėrpjekjen pėr ta zgjidhur tė fshehtėn e vdekjes, sepse tė dish tė fshehtat dhe tė vėrtetat nė kėtė botė tė pėrkohshme ėshtė e mundur vetėm nėse ia del “tė vdesėsh para se tė vdesėsh”. Domethėnė ėshtė e domosdoshme qė tė hiqet dorė nga dėshirat vetjake dhe ato tė kėsaj bote.

Miqtė e Zotit respektojnė kėto parime:
Mos harro dy gjėra:
1. Zotin.
2. Vdekjen.
Po ashtu, harroji kėto dy gjėra:
1. Tė kėqiat qė tė bėhen.
2. Mirėsitė dhe veprat e mira qė ke bėrė.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 25.01.12 22:35

Harrimi i tė kėqiave qė na bėhen, kur realizohen si falje, ėshtė njė virtyt mė i madh, sepse robi e fiton faljen hyjnore duke falur vetė. Nė ajetin fisnik thuhet:“Ti (Muhammed) fal, urdhėro pėr mirė dhe largohu prej tė paditurve”. (el-A’raf, 199)

“Nėse publikoni ndonjė tė mirė ose e fshihni atė, ose i falni ndonjė tė keqe (dikujt), padyshim se Zoti i plotfuqishėm fal shumė”. (en-Nisa, 149)

“…A nuk doni qė Zoti t’ju falė?...” (en-Nur, 22)

Ibn Umeri -radijallahu anhu- tregon:“Njė burrė erdhi te i Dėrguari i Zotit - (s.a.v.s.) dhe e pyeti: Sa ta fal shėrbėtorin?
I Nderuari ynė (a.s.) heshti dhe nuk u pėrgjigj. Burri pėrsėri pyeti:O i Dėrguari i Zoti! Sa ta fal shėrbėtorin tim?
Kėtė herė Krenaria e gjithėsisė,i Nderuari ynė,iu pėrgjigj:Ēdo ditė fale shtatėdhjetė herė!”
Nė ēastin e vdekjes nga goja e bekuar e tė Dėrguarit tė nderuar tėZotit dolėn edhe kėto fjalė: Namazin! Kini kujdes namazin! Keni frikė Zotin pėr ata qė i keni nėn mbikqyerje (robėrit, gratė dhe fėmijėt)!”

Nė njė hadith tjetėr i Dėrguari i Zotit (s.a.v.s.) thotė:“Ishte njė njeri bujar qė u jepte njerėzve para borxh. Ai i thoshte shėrbėtorit tė tij:Nėse shkon te i varfri qė i kemi dhėnė borxh (por ai nuk ka mundėsi t’i paguajė), lėre dhe falja! Shpresoj qė edhe Zoti tė na falė ne. Sė fundi, burri ndėrroi jetė dhe Zoti e fali atė.”

Ja, ky ėshtė konceptimi nė gjendje tė lartė - i ekspozuar ndaj zemrave tona nėpėrmjet tė Nderuarit tė Botėrave - nė mėnyrė qė edhe ne tė sillemi ashtu. Ata tė cilėt e arrijnė kėtė gjendje, bėhen miq tė Zotit. Pėr kėtė arsye, asnjė mik i Zotit nuk ėshtė injorant dhe asnjė injorant nuk mund tė ngrihet te miqėsia e Zotit.

Kur Profeti (a.s.) ia lavdėruan dikė,ai tha:Si e ka mendjen?
Zoti i Madhė nė ajetet fisnike shpeshherė thotė:“A nuk mendojnė? A nuk meditojnė?”
Domethėnė se Zoti insiston qė robėrit e Tij ta pėrdorin mendjen bashkė me zemrėn.
Konceptimi mė i mirė ėshtė zgjidhja e misterit tė sė ardhmes.

Ai qė e zgjidh kėtė, nuk lėndohet nga asnjė gjė e pėrkohėshme,po ashtu edhe nuk lėndon. E kupton vullnetin hyjnor dhe tė fshehtėn pafillimėsi-pafundėsi nė ēdo ngjarje. Tashmė ai vepron sipas kėnaqėsisė sė Zotit.

Hazreti Halid Bagdadi thotė:“Gjithmonė mbroje edukatėn ndaj Zotit! Mos harro se ngjarjet ndodhin me caktimin e Zotit. Ēdo gjė ndėrmjetėsuese ėshtė vetėm nga njė shkak”.

Mistikėt thonė: “Ata tė cilėt e njohin veten e tyre, kanė kėto tri cilėsi:
1. Janė njerėz qė nuk e lėndojnė as edhe erėn.
2. Kanė turp tė thonė emrin dhe cilėsitė e tyre.
3. I shikojnė me mėshirė dhe butėsi krijesat e Krijuesit.

Sė fundmi,qė tė mos lėndojė dhe tė mos lėndohet,zemra jonė duhet tė jetė nė njė shkallė qė ta zbatojė rregullin:“Ai qė vjen pėr tė tė vrarė, le tė ringjallet nga ti”.
Zoti na e mundėsoftė tė gjithėve qė tė kemi kėtė gjendje tė lartė, domethėnė njė zemėr tė ēiltėr, tė butė dhe tė ndjeshme.
Amin...Ashtu qoftė!....
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 26.01.12 10:15

Kush eshte Mevlan Rumi?
avatar
Meridiani 0 (zero)

319


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mposhtja e zemėrimit sipas Mevlan Rumit k.s

Mesazh  Fakiri prej 26.01.12 13:57

Meridiani 0 (zero) shkruajti:Kush eshte Mevlan Rumi?

Mevlan Xhelelaluddin Muhammed - Rumiu K.s.,ėshtė themelusi i mevlevive...

I nderuar Meridian si duke ishte njė pyetje kot,sepse besoj se e dinit ju shumė mirė se kush ėshtė Mevlan Rumi..


me respekt fakiri
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi