Hipnoza

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Hipnoza

Mesazh  Admin prej 27.04.08 18:03

HIPNOZA

Ēka ėshtė hipnoza?

Sa dhe pėr ēfarė sėmundje zbatohet kjo metodė nė psikoterapinė e medicinės bashkėkohore?
A mundet tė merret ēdo kush me hipnozė?

Hipnoza ėshtė njėra ndėr fenomenet mė kontradiktore psikike, e cila, edhe pse e pranuar shumė vonė nga shkenca oficiale, ende, sot e kėsaj dite, shkakton mėdyshje nė opinionin e gjerė.

Duke mos qen e ē’veshur tėrėsisht nga elementet e sharlatanizmit dhe besėtytnive tė prejardhjes sė saj mistike dhe religjioze, sot e kėsaj dite, ende manipulohet me te si diēka mbinatyrore.

Pas studimeve dhe eksperimenteve tė shumta tė bėra nė kėtė drejtim, po arrihet nė dėshmi gjithnjė e mė bindėse pėr efikasitetin e saj tė pamohueshėm nė shėrimin dhe trajtimin e sėmundjeve tė ndryshme, e veēanėrisht tė atyre me prejardhje psikike.

Andaj, psikoterapia mjekėsore bashkėkohore, zyrtarisht e ka pranuar kėtė metodė, tek diku nė vitet e gjashtėdhjeta, duke e radhitur atė, nė mesin e terapive, jo vetėm shėruese, por edhe ekzaminuese, pėrmes sė cilės, mund tė arrihen rezultatet e vlefshme pėr gjenezėn e thellė dhe tė ndėvetėdijshėm tė sėmundjes.

Shikuar historikisht, fenomeni i hipnozės zanafillėn e vetė e ka nga civilizimet shumė tė lashta tė historisė njerėzore. Shėnimet e para materiale tė zbuluara pėr hipnozėn datojnė qė nga populli i vjetėr Sumer, 4000 vite p.e.s.

Nė shumė religjione, sekte fetare, si dhe shkolla tė ndryshme tė edukimit psikik, hipnoza ėshtė ruajtur si njėra prej metodave sekrete e ndikimit tek personat tjerė.

Rruga e gjatė e evoluimit tė kėsaj metode gjer nė kohėn e sotme, ka qen e mundimshme, e dhembshme dhe pėrplot peripeci, me shumė rreziqe pėr shkencėtarėt dhe individėt e caktuar qė kanė tentuar, qė nė ēfarėdo mėnyre, publikisht ta dėshmojnė efikasitetin e saj terapeutik.

Edhe pėrpos kėtij realiteti, shumica e studiuesve mė eminent botėrorė, pėrveē se e kanė rrezikuar epitetin e vet tė shkencėtarit serioz, janė ballafaquar: qė nga dėbimi nga anėtarėsia nė akademinė e shkencave tė shtetit vetjak, e deri tek burgosja dhe syrgjynosja nga vetė shteti amė.

Kur e bėjmė kėtė vlerėsim, nuk e patėm fare nė konsideratė periodėn e errėt shekullore tė INKVIZICIONIT, ku marrja me fenomene shpirtėrore, e veēanėrisht me hipnozė, paguhej edhe me kokė.

Sido qė tė jetė, kėtė pjesė tė evoluimit tė hipnozės do t’ia lėmė historikut tė saj zhvillimore, si njė segment i degės sė caktuar tė psikoterapisė bashkėkohore, sepse, tanimė hipnoza konsiderohet, jo si dikur misticizėm dhe mrekulli e privilegjuar e disa individėve, por si njė tėrėsi komplekse metodike e trajtimit.

Ēka ėshtė hipnoza?

Definicion tė saktė dhe pėrgjithėsisht tė pranuar pėr hipnozėn nuk ka. Medicina shkencore, nga njėra anė, dhe alternativa shėruese tradicionale, nga ana tjetėr, pėr kėtė metodė, kanė konkretizime tė ndryshme.

Por, sa i pėrket ēėshtjes sė definicionit tė saj, ne nė kėtė shtjellim, as qė to t’i hymė nė imtėsitė e detajeve .

Vetėm mjafton ta kemi tė qartė se, HIPNOZA ėshtė njė metodė e ndikimit dhe komunikimit tė njė personi - si terapeut, me njė person tjetėr - si medium, i cili, pėrmes sugjestioneve verbale, e sjell atė nė njė gjendje shpirtėrore tė transit tė lehtė.

Kjo gjendje e krijuar psikike quhet transi hipnotik, dhe, pėrmes saj, drejtpėrdrejtė komunikohet me pjesėn irracionale dhe tė ndėrvetėdishme tė mediumit.

Pra, hipnoza ėshtė komunikimi i drejtpėrdrejtė me ndėrvetėdijen e personit tė caktuar, duke anashkaluar pjesėn e vetėdijshme tė vlerėsimit racional tė sugjestioneve tė pranuara, gjegjėsisht mėnjanimin e EGO-s nga roli i saj i censorit.

Kjo nėnkupton se, pėrmes sugjestioneve qė i jepen mediumit nė hipnozė, depėrtimi i tyre ėshtė i drejtpėrdrejtė. Nėse, mediumit tė caktuar, gjatė transit hipnotik, do t’i sugjerojmė se ėshtė fėmijė nė moshėn 9 vjeēare, ndėrvetėdija e tij do tė identifikohet me kėtė sugjestion dhe do tė veproj nė kuadrin e pėrmbajtjes sė saj.

Pėrveē, sugjestioneve tė dhėna nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė gjatė transit hipnotik, mediumit mund t’i jepen edhe sugjestione pos-hipnotike.

Pra disa kėrkesa qė ai duhet t’i kryej pas njė kohe dhe nė momentin e mėvonshėm tė vetėdijesimit tė plotė. Kuptohet, kėto sugjestione rrėnjėzohen nė ndėrvetėdije dhe varėsisht nga pėrmbajtja e tyre, nxisin momentin e kėrkuar tė vetėrealizimit.

Nė hipnozė, kėto sugjestione quhen si ndikime post-hipnotike. Po ashtu, shumė ngjarjet dhe ndodhitė, qė pėr momentin mendohen se janė tė harruara, gjatė transit hipnotik, me njė pėrpikėri tė pabesueshme pėrkujtohen nė detale.

Andaj, psikoterapia medicinale, mu pėr kėtė mundėsi qė ka hipnoza, e zbaton atė nė gjetjen e shkaktarit tė vėrtetė tė traumės, qė supozohen si shkaktare kryesore i sėmundjes sė caktuar psikike, e cila duhet tė kurohet.

Metoda e hipnozės qartė tregon se sa rėndėsi ka ndėrvetėdija e jonė dhe mundėsia e komunikimit tė drejtpėrdrejt me te.

Nė krahasim me hipnozėn, tek autosugjestioni, veprimi dhe qėllimi ėshtė gati i njėjtė, por, shumė mė i ngadalshėm. Aty vetėdija e jonė, gjegjėsisht EGO-ja, sugjestionin e caktuar i mishėron tėrėsisht duke i lejuar depėrtimin nė ndėrvetėdije. Nga ana tjetėr, tek hipnoza ėshtė e kundėrta: ndikohet aty pėr aty dhe drejtpėrdrejt nė ndėrvetėdije.

Sikurse mund tė konkludojmė, si me sugjestion, gjegjėsisht autosugjestion, ashtu edhe me hipnozė, gjithnjė komunikimi i drejtpėrdrejtė bėhet me potencialin e pastėr, inteligjencėn e paskajshme e cila nuk njeh kufi, dhe nė tė nuk ka pengesa pėr realizimin e dėshirave dhe kėrkesave tona, me kusht qė, ato, tė jenė tė dhėna sipas metodikės sė caktuar tė vetėndikimit.

Nė psikoterapinė bashkėkohore, terapia me hipnozė pėrdoret mė sė shumti tek shėrimi i disa sėmundjeve psikike nė formė tė paranojave, fobive, apo frikave, si dhe tek shumė sėmundjet me natyrė organike, por qė kanė prejardhje psikosomatike.

Pra, atyre sėmundjeve fizike tė shkaktuar nga pengesat psikike. Pėrmes hipnozės, me sukses janė shėruar: varshmėritė e ndryshme nga toksiket, duhani, drogat, e veēanėrisht nga alkooli, janė larguar burimet latente tė frikės, depresioneve, komplekseve tė ndryshme tė sjelljes, etj.

Nga sėmundjet organike, shėrimi i suksesshėm pėrmes hipnozės bėhet: tek tė thatit nė lukth (ulcera) , kokėdhembjet, tė lagurit nė shtrat, impotenca, rritja e gjinjve tek femrat, pėrmirėsimi i tenit tė fytyrės...etj.

Nga disa literatura kurioze tė tretmanėve terapeutike, kamė hasur nė dėshmitė se me hipnozė janė shėruar: sida, kanceri si dhe shumė sėmundje qė pėr momentin e kohės, nga medicina cilėsohen si tė pashėrueshme.

Arritja pėrmes hipnozės tė efektit anaztezik, praktikohet edhe tek shumė shėrim alternative tradicionale. Pėrmes hipnozės janė bėrė edhe shumė operacione tė suksesshme pa pėrdorur anestezinė.

Sa pėr kuriozitet, hipnoza me tė madhe ėshtė pėrdorur edhe nga shumė shėrbime informative sekrete tė sigurimeve shtetėrore, e posaēėrisht nga CIA-a amerikane dhe NKVD-ja e ish BRSS.

Pėrmes hipnozės, shumė tė dhėna dhe informata sekrete, janė bartur nga njė vend i spiunimit nė vendin tjetėr tė qendrės informative.

Posaēėrisht, kėto shėrbime, metodėn e hipnozės e kanė pėrdorur edhe pėr shpėlarjen e trurit gjatė imponimit tė dhunshėm tė ideve dhe mėsimeve tė caktuara tek individėt dhe grupet shoqėrore.

Kur jena tek veprimi i hipnozės masive tek grupet shoqėrore, nė kohėn tonė bashkėkohore, sistemi i pėrsosur i marketingut, gjegjėsisht i imponimit tė shitjes sė madhit tė caktuar nė konkurrencėn e tregut tė lirė, me tė madhe zbaton kėto metoda tė sugjestionit masiv pėrmes mas-medieve tė ndryshme.

Reklama e suksesshme ėshtė hipnoza e lehtė e ndikimit nė masė pėr imponimin e blerjes sė artikullit tė caktuar tregtar.

A mundet tė merret ēdo kush me hipnozė?

Edhe pse pėr ndikimin tek personat tjerė,mundėsitė e kėsaj metode janė shumė tė mėdha, ajo gjithnjė tek lexuesit laik lėnė pėrshtypjen e njė aftėsie dhe mrekullie tė jashtėzakonshme individuale.

Realisht, pėrdorimi i hipnozės ėshtė i lehtė, i thjeshtė dhe mund tė zbatohet nga ēdo individ, i cili, thjesht, di tė flas dhe tė mendoj shėndosh. Si element mė kyē nė hipnozė, duhet ditur se rėndėsi tė veēantė dhe tė pakontestueshėm ka autoriteti i terapeutit dhe aftėsia e krijimit tė besimit tė ndėrsjellėt me mediumin, pacientin, gjegjėsisht personin tė cilin duhet hipnotizuar.

Natyrisht se, duhet ditur edhe disa teknika parapėrgatitore operative, por, ato mund tė mėsohen dhe ushtrohen lehtė edhe nga njė kureshtar entuziast.

Nėse, personi qė dėshironi ta hipnotizoni, nuk ka besim tek ju, dhe nuk dėshiron ta vej kontaktin e nevojshėm tė komunikimit intim, atėherė, nuk ka sukses pėr hipnozė.

Elementi tjetėr dhe tejet i rėndėsishėm tek kjo metodė ėshtė edhe vetėbesimi i madh i terapeutik. Nėse njė terapeut nuk ka vetėbesim tė fortė dhe dyshon nė suksesin e vetė gjatė hipnotizimit, atėherė hipnoza nuk ka efekte dhe ėshtė e pasuksesshme.

Parimisht, vetėm 70 % tė njerėzve, trajtohen si individ tejet sugjestibil dhe qė hipnotizohen lehtė, por, edhe me ata 30% tjerė, nėse punohet seriozisht dhe nė mėnyrė profesionale, arritja e suksesit nuk duhet tė jetė aq i vėshtirė..

Adnan Abrashi


Edituar pėr herė tė fundit nga ExplorerX nė 19.05.08 18:29, edituar 1 herė gjithsej

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hipnoza

Mesazh  Admin prej 30.04.08 12:29

Hipnoza

Hipnoza eshte nje proēes ku ne te cilin marrin pjese hipnotizuesi dhe i hipnotizuari.

Hipnoza karakterizohet ne menyre te veēant nga:

1- perqendrimi i madh (i shumte)
2- nga relaksi ekstrem dhe
3- nga sygjerimi intensive.

Komunikimi hipnotik ka nje histori mbi 100 vjeēare. Persa i perket menyres se si njeriu perjeton keto momente hipnotizuese,mund te themi se nuk ka ndryshuar asgje.

Ne te kunderten menyra e te venit ne hipnos me sygjerime (keshilla) qe arrijne ta kalojne lehtesisht nivelin e perqendrimit, dhe hyjne ne komunikim te drejtperdrejt me Uni-n(L'Io) instiktiv dhe emotiv te personit ne hipnotizim ka pesuar ndryshime graduale.

Argumentet qe trajton hipnoza klinike permbledhin nje game te gjere problemesh te cilat i perkasin te kaluares.

Ndersa shume klinika te tjera e kane perdorur hipnosen si nje teknik per rekuperimin e kujteses se atyre momenteve si p.sh. keqperdorimeve seksuale apo te jeteve te kaluara.

Te tjere klinik si.p.sh. psikolog,apo hipnoterapist apo edhe psikoterapist, e kane perdorur kete teknik per te zbuluar te verteten e koshiences se vepruar, duke iu imponuar ne menyre kostante inkoshences e cila magazinon keto te verteta.

Teknikat qe perdoren ne induktimin e hipnosit jane te ndryshme.

Me poshte ju citojm disa prej tyre

-HIPNOZA KLASIKE -- teknikė e shpejt dhe me efiēence, disa e quajne dhe si tekniken me te shkelqyer
-HPNOZA ERICKSONIANE
-HIPNOZA SIMBOLIKE

Sot neurologjia (dege e mjeksisė qe studion sistemin nervor) mbeshtet tezen se shkalla (gjendja) e koshiences qe indukton hipnozi, mund te na jap mundesin te vendosim nje lloj konfigurimi neuronesh ne tru. ē'do mendimi yne korospondon me nje konfigurim specifik neural.

P.sh nese do te vendos te levizė kemben, neuronet marrin menjehere nje lloj vendodhjeje.

Pra mund tč rikonfigurojm qelizat nervore dhe si rrjedhoj te heqim limitet e brendeshme, dhe te marrim obiektivat e duhura.


Edituar pėr herė tė fundit nga ExplorerX nė 09.05.08 22:49, edituar 1 herė gjithsej

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hipnoza

Mesazh  Big Bang prej 30.06.08 0:30

Hipnoza

Hipnoza ėshtė njė gjendje e ndryshuar e ndėrgjegjes qė karakterizohet nga njė sugjestionshmėri e lartė.

Hipnoza ka tė bėjė me krijimin e njė gjendje ėndėrrore te njerrėzit nėpėrmjet pėrdorimit tė sugjestionit gojor.

Hipnoza dikur mendohej se qe njė formė e fjetjes(fjala hipnoz vjen nga fjala greke pėr "gjumė"),por prova tė kohėve tė fundit nga eksperimente me EEG tregojnė se modeli i valės trunore tė personit tė hipnotizuar ėshtė i ngjashėm me tipe tė ndryshme tė gjendjes sė zgjimit dhe jo tė gjumit.

Duhet pėrmendur se jo tė gjithė e konsiderojnė hipnozėn si njė gjendje tė ndryshuar tė ndėrgjegjes,disa sugjerojnė se ajo ėshtė thjesht njė gjendje normale nė tė cilėn personi ėshtė jashtė mase i motivuar pėr tė vepruar nė pėrputhje me kėrkesat e tė tjerėve.

Nga fundi i shekullit XVIII,njė mjek nga Vjena,Franz Anton Mesmer,demostroi njė teknikė tė quajtur magnetizmi trupor,nė tė cilėn nė njė vaskė uji,shufra tė magnetizuara prodhonin rrymė elektrike qė jepte goditje krize te pacientėt.

Mesmerismi mė vonė u bė i njohur si hipnotizėm meqė theksi u kalua te krijimi i njė gjendjeje tė ndryshuar tė ndėrgjegjes nėpėrmjet sugjestionit gojor.

Nga fundi i shekullit XIX,mjeku francez Jean Charcot mendonte se, hipnoza ishte njė mėnyrė pėr t'i ndihmuar njerėzit qė tė shtendoseshin.

Zigmund Froidi e shfrytėzoi hipnozėn si njė mėnyrė pėr tė analizuar mėndjen e pandėrgjegjshme(rruga tjetėr ishte nėpėrmjet ėndėrrave).

Sidoqoftė,ai arriti nė pėrfundimin se hipnoza nuk ishte aq e efektshme sa metoda tė tjera dhe kėshtu e braktisi pėrdorimin e saj....

Pėrdorimet e Hipnozės. Hipnoza ėshtė pėrdorur pėr njė shumėllojshmėri qėllimesh,siē janė kontrolli i dhimbjeve,ndryshimi i sjelljes,pėrmirėsimi i kujtesės dhe modifikimi i perceptimit.

Nė shekullin XIX hipnoza pėrdorej si anastezi pėr pacientėt qė operoheshin,por me daljen e drogave anastesike hipnoza nuk u pėrdor mė pėr kėtė qėllim.

Ajo ėshtė pėrdorur me sukses pėr tė pakėsuar dhimbjet gjatė lindjes,hipnoza e lejon individin ta ndajė ndėrgjegjen nė dy nivele dhe se nė hipnozė,dhimbja nuk pėrjetohet nė njė nivel tė ndėrgjegjshėm tė vetėdijes.

Hipnoza ėshtė pėrdorur gjithashtu pėr tė ndihmuar individėt qė tė kujtojnė ngjarjet e shkuara.

Psikologėt kanė hipnotizuar dėshmitarė pėr ti ndihmuar ata qė tė kujtojnė detajet e njė krimi.Nė disa raste dėshmitari trillon informacion (ose ndikohet nga sugjestionimet e hipnotizuesit),ndėrsa nė raste tjera kkjo procdurė ka siguruar informacion me vlerė.

Njė studim i kohėve tė fundit zbulonte se ,personat e hipnotizuar ishin nė gjendje tė kujtonin njė numėr shumė mė tė madh fotografish,qė u ishin treguar njė javė mė parė,sesa personat qė nuk u hipnotizuan.

Nė njė teknikė tė diskutueshme tė quajtur prapavajtje moshore hipnotike,njė individi tė hipnotizuar i kėrkohet tė kujtojė informacion rreth ngjarjesh tė ndodhura nė njė datė shumė mė tė hershme(p.sh., gjatė fėmijėrisė).

Ndonėse ky pėrdorim i hipnozės nuk jep gjithmonė efekte pozitive,kjo gjendje e ndryshuar e ndėrgjegjes vazhdon tė zgjoje interesin e psikologėve.

Ėshtė vėshtir tė jepet definicion i saktė pėr hipnozėn. Teori tė plotė pėr hipnozėn, nė kuptimin e definimit tė plotfuqishėm, edhe sot e kėsaj dite nuk kemi.

Fjala hipnozė (hypnos) rrjedh nga greqishtja, qė do tė thotė "gjumė". Mund tė thuhet se hipnoza ėshtė gjendje kaluese e kujdesit tė zvogėluar tė pacientit, gjendje nė tė cilėn mund tė shfaqen paraqitje tė ndryshme nga vetja ose tė provokuara nga rrethi i jashtėm.

Gjendja hipnotike ėshtė pėrafėrsisht e njėjtė me gjumin, sepse korja e trurit tė madhė, gjatė ėndėrrimit, gjendet nė gjendje inhibicioni. Por kėrkuesit, megjithatė, e kanė konstatuar se shkalla e pėrhapjes sė inhibiconit si dhe shkalla e intensitetit tė tij ėshtė shumė mė e vogėl te gjumi hipnotik.

Inhibicioni qė krijohet gjatė hipnozės nuk pėrhapet nė mėnyrė difuze nėpėr koren e trurit tė madhė, por vetėm nėpėr zona tė caktuara tė kores, ashtu qė nė mes zonave qė janė tė pėrfshira nga inhibicioni ekzistojnė edhe zona me ngacmime normale.

Kėrkuesit gjithashtu kanė konstatuar se nė mes gjendjes sė fjetur dhe asaj tė zgjuar ekziston njė lloj "gjysmė vetėdije". Nė atė gjendje funksionet trupore janė tė zvogėluara, ndėrsa ato shpirtėrore janė mė aktive.

Nė gjumin hipnotik, i hipnotizuari nuk humb kontaktin me botėn e jashtme, gjė qė ndodh gjatė gjumit normal, por ato kontakte i zhvillon nėpėrmjet hipnotizuesit.

Gjatė kohės sė gjumit normal, ritmi i rrymave aksionale nė koren e trurit tė madh, ndryshohet shpejt; alfa-valėt humbin plotėsisht; ndėrsa te gjumi hipnotik ritmi ndryshohet ngadalė dhe alfa-valėt nuk humbin plotėsisht.

Nė gjumin normal pacienti nuk e pranon pėrshtypjen e jashtme, ndėrsa gjatė gjumit hipnotik dėgjon edhe pėshpėrimat mė tė vogla.

Nė gjumin normal aktivitetet mentale janė tė spostuara, ndėrsa gjatė gjumit hipnotik ato janė tė gjallėruara.

Hipnoza ndikon thellė nė gjithė organizmin. Nė gjendje hipnotike mund tė shpejtohet apo ngadalsohet pulsi, frymėmarrja; gjithashtu mund tė ndikohet nė ndryshimin e materies: djerėsitje, urinim, kollitje, vjellje, hiperstezi, hipertenzi, kriptomenzi, amnezi etj.

Pėr kėtė hipnoza edhe pėrdoret me sukses pėr shėrimin e shumė sėmundjeve psikike dhe tė sėmundjeve organike, tė cilat janė tė lidhura me Probleme psikike (sėmundjet psikosomatike), siē janė: tė thatit nė zorrė, lukth, shprehitė negative pėrgjithėsisht, urinimi i pakontrolluar etj.

Nė obstetrikė, hipnoza ndihmon nė lindje pa dhembje: nė stomatologji dhe kirurgji pėr largimin e frikės nag intervenimet. Gjithashtu, hipnoza me shumė sukses pėrdoret edhe nė shėrimin e alkoolizmit, duhanit, narkomanisė etj.

Gjatė gjendjės hipnotike, mediumit mund t'i sugjerohen edhe sugjestione tė rrejshme pėr secilėn shqisė veē e veē, qoftė nė palnin pozitiv apo nė atė negativ.

Mediumi mund tė ndiejė, dėgjojė ose tė shohė gjithēka qė i sugjerohet (edhe nėse ato janė jashtė realitetit); si dhe tė mos ndiejė, dėgjojė ose sheh atė qė objektivisht ekziston.

Pastaj mund tė provokohen gjendje tė ndryshme shpirtėrore, si gėzimi, hidhėrimi, dashuria, xhelozia etj.; pokėshtu mund t'i imponohet kryerja e cilitdo aktivitet, tė cilin i hipnotizuari e ka kryer dikur ose e kryen tani ose vetėm e ka parė se si tė tjerėt e kanė kryer, gjė tė cilėn e shfrytėzojnė rendom hipnotizues profesional nėpėr senca (shfaqje) tė ndryshme.

Pėrveē kėsaj, nė gjendje tė thellė hipnotike mund tė krijohet i ashtuquajturi "regresim i kohės" ose "kthim nė tė kaluarėn", nė tė cilėn mediumi kthehet nė cilėndo periudhė tė jetės, sillet si nė atė kohė dhe i kujtohen detajisht tė gjitha ndodhitė.

Me rėndėsi ėshtė gjithashtu fakti qė personi i hipnotizuar gjendet plotėsisht nėn pushtetin e hipnotizuesit.

Pasi qė sugjestibiliteti nė atė gjendje ėshtė mjaftė i rritur, ndėrsa censura e logjikės njėkohėsisht tejet e zvogėluar (nė minimum, personit tė hipnotizuar mund t'i sugjerohen, jo vetėm ndjeshmėri tė ndryshme dhe mashtrime tė shqisave, por edhe tė kryej probleme mjaft tė ndėrlikura dhe atė, jo vetėm gjatė gjendjes hipnotike, por edhe pas zgjimit nga ajo. ( Kjo quhet sugjetion posthipnotik ose posthipnozė dhe mund tė veprojė me vite tė tėra, qė mundėson keqpėrdorimin e hipnozės pėr qėllime tė ndryshme, si: vjedhje, mashtrime e deri nė vrasje; gjithashtu mundėson kepqėrdorimin e hipnozės nė luftėra tė ndryshme, pėr propagandė ekonomike si dhe pėr qėllime politike).

Hipnoza i ėshtė e njohur njerėzimit qė nė kohėt mė tė lashta dhe ėshtė shfrytėzuar zakonisht pėr qėllime fetare e mjekėsore. Me tė ėshtė marrė vetėm njė grup mjaft i vogėl njerėzish, qė zakonisht ishin udhėheqės fetarė.

Shkrimet e ruajtura na popujt e lashtė, qė jetonin rreth lumejve Efurat dhe Tigėr, tregojnė se populli mė i vjetėr, i njohur pėr kulturė nė botė, sumerėt, qysh 4000 vjetė para e.r. e kanė njohur hipnozėn dhe janė shėrbyer me tė.

Nė Indi, nė Asiri dhe nė vende tjera tė Lindjės sė Largėt, hipnoza pėrdorej kryesisht pėr tė rritur rolin e fesė nė masat e gjėra tė popullit. Si klerik pranohej vetėm ai qė zotėronte nė mėnyrė tė mjaftueshme hipnozėn.

Gjatė ceremonive fetare, predikuesi e fesė, duke folė, kryenin veprime tė ēuditshme me anė tė duarve, bėrtisnin kur lexonin "librat e shenjtė", dhe nė kėtė mėnyrė arrinin tė sugjestiononin dėgjuesit, apo edhe tė hipnotizonin ndonjėrin nga ata, i cili pastaj kthehej nė njė kukull qė u nėnshtrohej verbėrisht urdhėrave tė klerikut.

Tė tjerėt mund tė humbisnin zėrin, t'u paralizoheshin kėmbėt etj.

Ngjarje tė tilla, natyrisht, i ēudisnin tė gjithė, sidomos ata qė hipnotizoheshin. Nė kėtė mėnyrė pėrhapej dhe forcohej bindja nė masat e gjėra tė popullit se klerikėt ishin tė pajisur me forca tė mbinatyrshme.

Nė Egjiptin e vjetėr gjithashtu ėshtė pėrdorur hipnoza si metodė terapeutike. Nė papirusin e vjetėr 3000 vjetė p.e.r., i ashtuquajturi "papirusi i Ebersonit", janė pėrshkruar metoda, me tė cilat janė shėruar njerėzit, e qė s'janė gjė tjetėr, pos metoda tė hipnozės.

Edhe grekėt e vjetėr e kanė njohur hipnozėn si "gjumė tė faltorės". Ata, tė cilėt shkonin pėr t'u shėruar (fjetur) nė faltore, duhej tė pėrgatiteshin nėpėrmjet dietave dhe ritualeve tė ndryshme, pėr t'u arritur gjumi hipnotik. Atėherė klerikėt u afroheshin dhe u pėshpėrisnin atyre sugjetionet e caktuara.

Ndikimi i njė individi mbi tjetrin dhe vėnia nė gjumė pėr qėllime mjekuese, njihej edhe nga popujt antikė. Shkrimtarėt romakė, Marceli, Apuleu dhe Plauti njihnin metoda pėr tė vėnė nė gjumė njerėzit, veēanėrisht metodėn me anė tė prekjes sė trupit me duar, e shoqėruar kjo edhe me lutje e fjalė magjike.

Nė fund tė shekulit XVIII u bėnė pėrpjekjet e para pėr tė shpjeguar natyrėn e hipnozės. F. Mesmeri (1734-1815) sjell deri te njohuritė e reja, se pėr paraqitjen e kėsaj dukurie nuk nevojitet kurrfarė magnetizėm qiellor ose mineral, por ėshtė e mjaftueshme vetėm njė pjesė e veprimit "fluid" pėr "magnetizimin" e tė sėmurit, qė e quajti "magentizmus animalus" (magnetizėm shtazor).

Nė fillim "fluidin" e vet, Mesmeri, e pėrcillte tek i sėmuri nėpėrmjet duarve, por mė vonė ai e ndryshoi kėtė metodė. Nė njė bazen me "lėng tė magnetizuar" shfaqeshin disa shufra tė metalta, tė cilat pacientėt duhej t'i kapnin me duar, e nėpėrmjet atyre shufrave tė kalonte "rryma magnetike" deri tek ata.

Sigurisht qė ky ishte autosugjestion, si rrjedhim nga pritjet e ndera, e qė formonte te pacienti krizėn e pritur tė shėrimit.

Edhe pse Mesmeri filloi nga parashikimet e gabuara, megjithatė dha nismėn qė nė fushėn ndėrkombėtare tė dijes tė shqyrtohet hipnoza. Me atė edhe u bė avangardist i psikologjisė moderne.

Zhvillim tė mėtejmė hipnozės i dha mjeku i syve, J. Braid (1795-1860) nga Anglia. Ai pėr seancat e veta i shfyrtėzonte: gruan, njė shok dhe shėrbėtoren.

U befasua kur arriti qė tė gjithė t'i qesė nė gjumė hipnotikė duke ua mbajtur para sysh njė kopsė qė shkėlqente.

Nga puna e vet, si kirurg i syve, e dinte se fiksimi i gjatė i ndonjė objekti qė shkėlqen, provokon lodhjen e syve dhe pacientin e bie deri te gjumi. Atė gjumė ai e quajti HIPNOZĖ.

Zhvillim tė posaēėm hipnoza mori pas botimi tė librit "Hipnoza dhe sugjetioni" nga autori K. Hol mė 1933. Atėherė filluan, posaēėrisht nė Angli dhe Amerikė, kėrkime tė shumta eksperimentale dhe klinike, tė cilat u munduan qė, mė nė fund, tė sqarojnė fenomenin e hipnozės dhe tė tregojnė rėndėsinė e saj.

Nė vitin 1955, Shoqata britanike "British Medikal Association" paraqet fakte pėr dobinė e hipnozės nė shėrimin e psikoneurozave si dhe mundėsinė a aplikimit tė saj nė fushėn e anastezisė, pėr lirimin nga dhembjet gjatė intervenimeve kirurgjike etj.

Tre vjet mė pas, Shoqata pėr sėmundje mentale e Shoqėrisė amerikane vendosi qė instruksionet nga hipnoza tė pėrfshihen nė tė gjitha shkollat mjekėsore si dhe nė qendrat tjera postdiplomatike mjekėsore.
avatar
Big Bang

210


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hipnoza

Mesazh  Neo prej 12.08.08 20:55

Hipnoza

Hipnoza eshte nje gjendje e ndryshuar e ndergjegjes qe karakterizohet nga nje sugjestionueshmeri te larte. Hipnoza ka te beje me krijimin e nje gjendje enderrore te njerezit nepermjet perdorimit te sugjestionit gojor. Hipnoza dikur mendohej se qe nje forme e fjetjes.

Hipnoza ka nje histori shume te gjate, per here te pare si fjale ajo eshte perdorur qe ne periudhen antike, ne Greqine dhe ne Egjyptin e lashte madje eshte perdorur edhe me pare ne Bibel por ne periudhen moderne per here te pare ajo eshte perdorur ne 1700 nga nje doktorr Vienez Frans Anton Mesmer, i cili demostroi nje teknike te quajtur magnetizmi trupor.

Mesmer perdori kete teknike i pari, ai ne nje vaske uji me shufra te magnetizuara prodhonin nje rryme elektrike qe jepte goditje krize te pacientet. Mesmerizmi me vone u be i njohur si hipnotizem meqe theksi u kalua te krijimi i nje gjendje te ndryshuar te ndergjegjes nepermjet sugjestionimit gojor.

Me vone ne mjeku francez Charchot i cili mendonte se hipnoza ishte nje menyre per te ndihmuar njerezit te shtendoseshin. Zigmund Frojdi ishte pasardhsi tjeter i hipnozes si nje menyre per te analizuar mendjen e pandergjegjeshme.

A shkaktohet hipnoza gjithmone?

JO. Se pari mjedisi duhet te jete i tille qe te qe te c'tendose njeriun dhe te elimnoje cdo lloj frike. Zakonisht ka dicka ne te cilen njeriu perqendron vemendjen.

Ajo mund te jete nje objekt nje tingull i cili perseritet ne menyre konstante.

Hipnotisti siguron qe personi te ndjehet rehat i shtendosur dhe mbi te gjitha te hyje i qete ne gjendjen e hipnozes. Ekzistojne ndryshime te medha ne ndjeshmerine e individeve ndaj hipnotizimit dhe psikologet nuk kane identifikuar ende nje personalitet te qarte te hipnotizueshem. Por mendohet se personat me te pershtatshem per hipnoze jane ata qe kane imagjinate te mire dhe aftesine per te fantazuar.

Ekzistojne disa teori per hipnozen ku perfshihen: teoria e gjendjes enderrore, teoria e rolit sociologjik dhe teoria e motivimit.

Sipas teorise se gjendjes enderrore, hipnoza lidhet me nje gjendje te ndryshuar te ndergjegjes ne te cilen personi eshte ne gjendje te lartesuar sugjestionshmerie. Hilgard pohonte ne teorine e tij se ndergjegja mund te ndahet ne disa rrjedha te mendimit qe jane pjeserisht te pavaruara nga njera–tjetra.

Personi i hipnotizuar nuk eshte i vetedijshem per te gjitha ngjarjet qe ndodhin ne secilin nga nivelet e ndergjegjes. Ndersa Coe pohon se personat e hipnotizuar jane ne gjendje normale te ndergjegjes dhe perpiqen te arrijne objektivin qe u eshte vendosur nga hipnotizuesi.

Autosugjestionimi ose hipnoza e vetes eshte hipnoza qe nje person arrin ti beje vetes pa ndihmen dhe sherbimin e nje hipnotizuesi. Autosugjestionimi perdoret si hipnoterapi ne progamet vetndihmuese. Zakonisht perdoret per te mbajtur nje djet te qendrueshme si ne harrimin e disa zakoneve si psh pirja e cigares, droges, etje ose ne rritjen e vetestimes.

Hipnoza eshte perdorur per nje shumellojshmeri qellimesh si: kontrolli i dhimbjeve, ndryshimi i sjelljes , permirsimi i kujteses dhe modfikimi i perceptimit.

Mendohet se hipnoza e lejon individin ta ndaje ndergjegjen ne 2 nivele dhe se ne hipnoze dhimbja nuk perjetohet ne nje nivel te ndergjegjshem te vetedijes. Hipnoza eshte perdorur gjithashtu per et ndihmuar individet qe te kujtojne ngjarjet e shkuara.

Pra hipnoza ka ne histori shume te gjate ka pasur nje ndikim te madh dhe ka qene nje faktor determinues per shume kohe , por ne ditet tona roli i saj eshte minimizuar dhe reduktuar shume pasi nuk vazhdon te kete te njejtin efektivitet. Pra sic duket kane dale metoda me efikase dhe hipnoza ka qene hyjnizuar mr teper se duhej.

Ne sherbimet psikologjike gjithashu nuk perdoret me pasi nuk lejon krijmin e mardhenies psikolog –klient. Ndonese ky perdorim i hopnozes nuk jep gjithmone efekte pozitive, kjo gjendje e ndryshuar e ndergjegjes vazhdon te zgjoje interesin e psikologeve.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1445


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ēfare eshte konkretisht Hipnoza?

Mesazh  Admin prej 27.12.08 22:39

Ēfare eshte konkretisht Hipnoza?

1 - Hipnoza eshte nje gjendje psikologjike e karakterizuar nga nje hiperfokusim ( perqendrim shume i larte ) ne nje ide apo realitet te brendshem dhe nga nje shkeputje dhe indiference ndaj ambientit te jashtem ( ketyre gjerave do t'u kthehemi vazhdimisht keshtu mos u shqeteso ne se nuk i ke shume te qarta qe tani ).

Si te gjitha gjendjet psikologjike eshte dinamike ( e ndryshueshme ne kohe ) psh. nje njeri mund te hyje ne nje gjendje te thelle hipnoze dhe pak nga pak ( ne se lihet i qete, pa sugjestione ) te kaloje ne gjendje me pak te thella derisa te dale nga hipnoza ( apo ta zere gjumi ).

Ketu duhet te sqarojme qe gjumi i zakonshem nuk ka te beje fare me hipnozen megjithese kur hipnotizojme ne pazientit mund t'i themi fli...fli...fli... ( e bejme kete thjesht per te arritur nje gjendje sa me te qetesuar dhe sa me te shkeputur nga ambienti i jashtem apo nga tensionet ).

Psikika jone eshte e perbere ( sic mud ta dine shume veta ) nga vetedija dhe pavetedija. Ne momentet e jetes se perditshme vetedija kontrollon pjesen e aktiviteteve tona te vullnetshme ( psh. leviz krahun e djathte ( ne se ne duam ta levizim )) dhe gjithashtu filtron shume nga impulset qe vijne nga pavetedija.

Kur ky kontroll bie ( konsiderueshem ) dhe ne jemi akoma zgjuar ( dmth jo ne gjumin tradicional qe njohim ne ) fillojne te verifikohen disa dukuri karaktreristike te kontrolluara tashme ( konsiderueshem ) nga pavetedija. Kjo gjendje quhet TRANS ( apo gjendje TRANSI ).

Dhe i gjithe procesi qe ka cuar ne arritjen dhe mbajtjen e kasaj gjendje quhet hipnoze, e cila mund te ndahet ne auto-hipnoze ne se e ka bere vete individi i hipnotizuar dhe ne hetero-hipnoze ne se e ka bere nje individ i ndryshem nga ai i hipnotizuar.

Normalisht kjo ishte per ti thjeshtesuar nja cike gjerat se sic e thashe me lart transi nuk eshte vetem i karakterizuar nga nje renie e kontrollit te vetedijes se ndryshe do te ishte nje gjume i zakonshem por gjithashtu nga nje perqendrim i larte ne nje ide apo realitet te brendshem, psh. individi eshte i perqendruar shume ne ngritjen e krahut te tij te djathte dhe krahu ngrihet ne menyre te pavullnetshme, individi eshte i perqendruar se krahu i tij eshte i ngrohte/i ftohte dhe krahu i tij behet i ngrohte/i ftohte.

Ketu shohim qe dukurite qe realizohen nuk jane vetem proceset e vetedijshme qe tani kryhen me ane te pavetedijes por edhe vete proceset e pavetedijshem ( autonom ) te cilet tani mund te kryhen duke komanduar pavetedijen.

Pra hipnoza eshte edhe nje rruge hyrje per ne pavetedije ( per ta ndikuar ate ).

Normalisht qe tema eshte shume shume e gjere, por une po ndalem ketu per kete pyetje per te mos ngaterruar me shume se sa te shtjelloj gjerat. Gjithnje e me shume gjerat do te behen me te qarta vete ( me kalimin e kohes ).

2 - (Eshte nje veti e fituar apo e lindur? ). Eshte nje veti, por me shume eshte nje veti e te hipnotizuarit se sa e hipnotizuesit. normalisht kushdo mund te mesoje te hipnotizoje, por jo te hipnotizoje kedo.

Meqe njerezit jane te ndryshem nga ana psikike ( si biologjikisht edhe nga ana e eksperiencave te jetes ) atehere edhe kundrejt hipnozes ata do te paraqiten te ndryshem. Do te kete njerez me te prirur ( me responsive ) dhe njerez me pak te tille.

Normalisht qe meqe sic thashe me lart ketu hyn edhe ana biologjike ( gjenetike ) kjo "veti" ( prirje ) do te jete pjeserisht e lindur por eshte dicka qe mund edhe te fitohet ( mesohet ).

3. ( Perse sherben? ) Sherben per cdo lloj gjeje qe mund te te vije ne mend ( gati cdo lloj gjeje ) dhe te cilat une ( dhe jo vetem une ) nuk mund t'i parashikoj te gjitha, te gjitha perdorimet qe mund te kete ( si tani edhe ne te ardhmen ).

Por une mund te them perse duhet te sherbeje per mendimin tim. Duhet te sherbeje per te ndihmuar njerezit si nga ana shendetsore ashtu edhe nga ana psikike.

Duhet te sherbeje per ata qe kerkojne me shume nga vetja ( ndertimin e vetvetes ) si dhe per ata qe kerkojne ta njohin me shume veten.

Ketu sa per te pasur nje ide mund te them qe vetem aplikimet ne shendetesi jane te pafundme...qe nga kurimi i kancerit dhe deri tek nje anestezi lokale banale.

4. ( si mund te hipnotizohet nje njeri dhe te jete ne gjendje te kujtoje gjert qe jane te fshehura ne subkoshiencen e tij dhe eshte e rrezikshme apo jo? ) .

Sic thashe me pare hipnoza eshte edhe nje rruge hyrje ne pavetedije dhe keshtu ne mund te ndikojme ( dhe te nxjerrim nga ajo informacione ) shume me teper se me ane te vetedijes ( se ne nje gjendje normale ).

Per te ditur se si mund te hipnotizohet nje njeri mjafton te hapesh ato adresat qe kam vene me siper. I kam zgjedhur enkas sepse jane nga adresat e pakta ku permbahen manuale hipnoze dhe auto-hipnoze ( falas ) dhe shume artikuj te tjere ( po falas ).

Hipnoza eshte e rrezikshme ne se nuk behet nga nje ekspert apo duke mos qene ekspert kerkohet shume me ane te saj ( psh. te trajtohen semundje mendore ).

Ne pergjithesi eshte e sigurte por ka raste qe ne duart e ndonje jo-eksperti i cili futet ne gjera qe nuk i takojne ( sepse ne se nje jo-ekspert kufizohet vetem te te fute ne gjendjen e TRANSIT ( pa asnje lloj trajtimi te vecante ) apo mund te te jape disa lloj sugjestionesh banale ( psh. ti ndihesh e gezuar, mire dhe e lumtur ) mund te them se kjo eshte e parrezikshme, por ne se hyn ne metoda qe nuk i njeh apo sugjestionet jane te komplikuara dhe vete ai nuk e di se ku po futet kjo do te thote qe ai rrezikon shume te humbase dhe humbja do te thote shume probleme te tjera per pazientin te cilat ai nuk i merr vesh) atehere eshte e rrezikshme.

Po ashtu eshte e rrezikshme ne duar me qellime jo te mira.

4. ( ne nje film kam pare qe nje psikiater permes hipnozes kishte zhdukur komplet personalitetin dikujt, kujtimet, kush ishte, etj etj. ) Teorikisht kjo mund te ndodhe por di qe eshte shume e veshtire.

Personaliteti do pune te ndryshohet por edhe qe te zhukesh te gjitha kujtimet nuk eshte shaka.

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

HIPNOZA

Mesazh  Lapsi prej 09.06.11 22:58

Ē’ĖSHTĖ HIPNOZA?


Edhe pse teori tė plotė pėr hipnozėn, nė kuptimin e definicionit tė plotfuqishėm, edhe sot e kėsaj dite nuk ka, vėshtrimet e sotme moderne pėrjashtojnė ēfarėdo tretmani tė hipnozės si satanizėm, sharlatanizėm ose ndonjė formė tjetėr tė ndikimit parapsikologjik, dhe e fusin atė nė gjirin e shkencės.


Zoti i gjumit “Hypnos”

Nė njė anketė qė kam bėrė nė lidhje me hipnozėn, nė pyetjen: „Ēfarė ju bie ndėr mend kur pėrmendet hipnoza?“ mora kėto pėrgjigje: „misteri“, „gjumė“, „ēmenduri“, „punė dreqi“, „mashtrim“, „nuk ekziston“, „nuk e di“ etj., dhe, nė tė vėrtetė, nė lidhje me hipnozėn gjithēka mbetet paqartėsi (fshehtėsi), prandaj, njė definicion i plotė pėr hipnozėn ėshtė vėshtirė tė jipet.

Fjala hipnozė (hypnos) rrjedh nga greqishtja, dhe do tė thotė „gjumė“. Ky nocion ėshtė marr nga mitologjia e lashtė greke, me tė cilin personifikohej zoti i gjumit “Hypnos”. Hypnos-i ėshtė edhe babai i Phantasos si dhe zotit tė ėndrrave, Morpheus, i cili me ndihmėn e njė harpe vallėzonte nė njė lloj gjendje transi.

Vėshtrimet e sotme moderne pėrjashtojnė ēfarėdo tretmani tė hipnozės si satanizėm, sharlatanizėm ose ndonjė formė tjetėr tė ndikimit parapsikologjik, dhe e fusin atė nė gjirin e shkencės.

Nė Fjalorin e Gjuhės sė Sotme Shqipe, hipnoza pranohet si degė e shkencore dhe definohet si: „...gjendje e afėrt me gjumin, nė tė cilėn mund tė vihen njerėzit ose kafshėt e larta me anė tė sugjestionit pėr t’i mjekuar nga ndonjė sėmundje ose pėr t‘i bėrė qė tė sillen sipas vullnetit tė dikujt“.

Prof. Ēarls Mater, nga Universiteti i Majamit, thotė: „Hipnoza ėshtė gjendje e ndryshueshme e vetėdijes, tė cilėn e karakterizon rritja e koncentrimit, rritja e relaksimit dhe rritja e sugjestibilitetit“.

Ndėrsa, Shoqata e Mjekėve Britanikė e definon hipnozėn kėshtu: „Hipnoza ėshtė gjendje kaluese e kujdesit tė zvogėluar tė pacientit, gjendje nė tė cilėn mund tė shfaqen paraqitje tė ndryshme nga vetvetja ose tė provokuara nga rrethi i jashtėm“.

Edhe pse gjendja hipnotike ėshtė pėrafėrsisht e njėjtė me gjumin, sepse korja e trurit tė madh gjatė ėndėrrimeve gjendet nė gjendje inhibicioni, ajo prapėseprapė ndryshon shumė nga gjumi.

Kėshtu kėrkuesit kanė konstatuar se shkalla e pėrhapjes sė inhibicionit, si dhe shkalla e intensitetit tė tij, ėshtė shumė mė e vogėl te gjumi hipnotik. Inhibicioni qė krijohet gjatė hipnozės nuk pėrhapet nė mėnyrė difuze nėpėr koren e trurit tė madh, por vetėm nėpėr zonat e caktuara tė kores, ashtu qė, nė mes zonave qė janė tė pėrfshira nga inhibicioni ekzistojnė edhe zona me ngacmime normale. Me inhibicion nė hipnozė mė sė shumti janė tė qėlluara zonat motorike tė kores sė trurit tė madh.

Kėrkuesit gjithashtu kanė konstatuar se, nė mes tė gjendjes sė fjetur dhe asaj tė zgjuar ekziston njė lloj „gjysmė vetėdijeje“. Nė atė gjendje, funksionet trupore janė tė zvogėluara, ndėrsa ato shpirtėrore janė mė aktive. Nė gjumin hipnotik, i hipnotizuari nuk e humb kontaktin me botėn e jashtme, gjė qė ndodh gjatė gjumit normal, por ato kontakte i zhvillon nėpėrmjet hipnotizuesit dhe atė me njė sugjestibilitet shumė tė rritur.

Gjatė kohės sė gjumit normal, ritmi i rrymave aksionale nė koren e trurit tė madh ndryshohet shpejt, alfa-valėt humbin plotėsisht, ndėrsa te gjumi hipnotik ndryshohet ngadalė dhe alfa-valėt nuk humbin plotėsisht.

Nė gjumin normal mediumi nuk e pranon pėrshtypjen e jashtme, ndėrsa gjatė gjumit hipnotik, dėgjon edhe pėshpėrimat mė tė vogėla. Nė gjumin normal, aktivitetet mentale janė tė spostuara, ndėrsa gjatė gjumit hipnotik ato janė tė gjallėruara etj.

Nė qarqet mjekėsore sot janė tė pranishme dy rryma. Njėra rrymė e konsideron hipnozėn si kontinuitet tė gjendjes normale tė vetėdijes, derisa rryma tjetėr si gjendje e ndryshueshme e vetėdijes. Rryma e parė quhet shkalla e imitimit tė rolit, ndėrsa e dyta shkalla e disocimit.

NDIKIMI I HIPNOZĖS

Teori tė plotė pėr hipnozėn, nė kuptimin e definicionit tė plotfuqishėm, edhe sot e kėsaj dite nuk ka. Por, pavarėsisht nga kjo, ndikimi i thellė i hipnozės nė gjithė organizmin ėshtė i pamohueshėm, si dhe zbatimi i saj nė qarqet e ndryshme mjekėsore ėshtė gjithnjė nė rritje.

Nė gjendje hipnotike mund tė shpejtohen apo edhe tė ngadalėsohen: pulsi, frymėmarrja; gjithashtu, mund tė ndikohet edhe nė ndryshimin e materies: djerėsitje, urinim, kollitje, vjellje, hiperestezi, hipestezi, kriptomenzi, amnezi etj.

Pėr kėtė hipnoza edhe pėrdoret me sukses pėr shėrimin e shumė sėmundjeve organike, tė cilat janė tė lidhura me probleme psikike (sėmundjet psikofiziologjike) siē janė: tė thatit tė zorrė, nė lukth, shprehitė negative pėrgjithėsisht, urinimi i pakontrolluar etj.

Nė obstetrikė hipnoza ndihmon nė lindje pa dhembje; nė stomatologji dhe kirurgji, pėr largimin e frikės nga intervenimet (nė shumė raste edhe si anestezi) etj. Gjithashtu, hipnoza me shumė sukses pėrdoret edhe nė shėrimin e alkoolizmit, duhanit, narkomanisė etj. Kjo nuk do tė thotė se hipnoza ėshtė „ilaē“ qė i shėron tė gjitha sėmundjet, por, nė kombinim me metodat tjera terapeutike, ndihmon shumė nė shėrimin e tė sėmurit.

Gjatė gjendjes hipnotike, mediumit mund t’i sugjerohen edhe sugjestione tė rrejshme pėr secilėn shqisė veē e veē, qoftė nė planin pozitiv apo nė atė negativ. Mediumi mund tė ndiej, dėgjojė ose tė shohė gjithēka qė i sugjerohet (edhe nėse ato janė jashtė realitetit), si dhe tė mos i ndiej, dėgjojė ose shohė ato qė objektivisht ekzistojnė.

Pastaj, mund tė provokohen gjendje tė ndryshme shpirtėrore si: gėzimi, hidhėrimi, dashuria, xhelozia etj; po kėshtu mund t’i imponohet kryerja e cilitdo aktivitet, tė cilin i hipnotizuari e ka kryer dikur ose e kryen tani, ose vetėm e ka parė se si tė tjerėt e kanė kryer, gjė tė cilėn e shfrytėzojnė zakonisht hipnotizues profesionalė nėpėr seanca (shfaqje) tė ndryshme publike.

Pėrveē kėtyre, nė gjendje tė thellė hipnotike, mund tė krijohet edhe i ashtuquajturi „regresim i kohės“ ose „kthim nė tė kaluarėn“, nė tė cilėn mediumi kthehet nė cilėndo periudhė tė jetės sė tij, sillet si nė atė kohė dhe i kujtohen tė gjitha ndodhitė detajisht.

Me rėndėsi ėshtė gjithashtu fakti se personi i hipnotizuar gjendet plotėsisht nėn pushtetin e hipnotizuesit. Pasi qė sugjestibiliteti nė atė gjendje ėshtė mjaft i rritur, ndėrsa censura e logjikės njėkohėsisht tejet e zvogėluar (nė minimum), personit tė hipnotizuar mund t’i sugjerohen jo vetėm ndjeshmėri tė ndryshme dhe mashtrime tė shqisave, por edhe tė kryej probleme mjaft tė ndėrlikuara, dhe atė, jo vetėm gjatė gjendjes hipnotike, por edhe pas zgjimit nga ajo ( kjo gjendje quhet sugjestion posthipnotik ose posthipnozė dhe mund tė veprojė me vite tė tėra, qė mundėson keqpėrdorimin e hipnozės pėr qėllime tė ndryshme si: vjedhje, mashtrime, dhunime e deri nė vrasje.

Gjithashtu, mundėson keqpėrdorimin e hipnozės nė luftėra tė ndryshme, pėr propagandė ekonomike si dhe pėr qėllime politike, pėr ē‘gjė do tė bėjmė fjalė nė pjesėn keqpėrdorimi i hipnozės).

Hipnoza ndahet nė disa faza (stadiume) qė kalojnė nga njėra fazė nė tjetrėn, e qė mediumi gjatė kalimit nėpėr kėto faza futet gjithnjė thellė e mė thellė nė gjumė hipnotik, varėsisht prej sugjestibilitetit tė tij dhe aftėsive tė hipnotizuesit, gjegjėsisht terapeutit.

Hipnotizuesit kėto faza i ndajnė nė mėnyra tė ndryshme, por shumica e tyre i ndajnė nė tri grupe: gjumi i lehtė, i mesėm dhe i rėndė ose shkalla mė e thellė - katalepsia.

Siē e theksuam, hipnoza nuk ėshtė gjendje gjumi (fiziologjik), edhe pse nė tė parė duket kėshtu, por, besohet se, ekzistojnė ndryshime tė caktuara nė tru, tė cilat nė njė tė ardhme jo tė largėt do tė mund tė identifikohen.

Ėshtė i njohur fakti se gjatė njė intervenimi kirurgjik nė tru (pacienti ishte nėn anestezi hipnotike dhe duhej t‘i mėnjanohej njė tumor), kirurgu, rastėsisht prek njė strukturė nė tru dhe pacienti papritmas zgjohet nga hipnoza.

Mjeku qė punonte me hipnozė e kthen prapė pacientin nė gjendje hipnotike. Nga kjo del, pa dyshim, se regjionet e caktuara nė tru ndryshojnė mekanizmat fiziologjikė.

Edhe pse sot mjaft njerėz mendojnė (edhe sipas anketės) se hipnoza ėshtė ēėshtje e magjisė, dhe nė tė kanė ndikim forcat mbinatyrore, shkenca bashkėkohore ka bėrė pėrparime tė mėdha nė kėtė drejtim, duke e zhveshur atė nga kėto paragjykime dhe duke e trajtuar si degė tė mirėfilltė tė shkencės.

Kėrkimet e pareshtura nė zbulimin e mistereve tė trurit, shpresojmė se do ta sqarojnė edhe fenomenin e gjumit tė quajtur HIPNOZĖ.
avatar
Lapsi

135


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hipnoza

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi