Si tė mbrohemi nga kritikat !

Shko poshtė

Si tė mbrohemi nga kritikat !

Mesazh  Anon prej 24.01.12 15:39

"...Nėse pėrmbledhja e gjitha veprave tė mia del e mirė, atėherė as nuk ėshtė e rėndėsishme se ēka kanė folur dhe shkruar pėr mua. Nėse, megjithatė, ajo pėrmbledhje del e keqe, as dhjetė engjėj qė do tė betoheshin se e kam pasur me tė drejtė, nuk do tė mund tė mė ndihmonin..."
Njėherė bisedova me gjeneral Smedli Batlerin, njeriun mė interesant nė historinė e kėmbėsorisė sė marinės amerikane.

Mė fliste se si nė rini vuante nga nevoja e tmerrshme pėr ndjenjė qė tė jetė i rėndėsishėm dhe i popullarizuar. Nuk kishte njeri nė botė nė tė cilin ky nuk dėshironte tė linte pėrshtypje tė mirė. Pikėrisht pėr kėtė ishte tejet i ndjeshėm pėr edhe njė fjalė mė tė vogėl tė kritikės. Mirėpo, tridhjetė vitet e kaluara nė shėrbim tė kėmbėsorisė atė e ē'mėsuan nga kjo shprehi. "Mė qortonin dhe mė fyenin", thoshte Butleri, "mė quanin me emra ofendues si "qenė i verdh", "gjarpėr", "qelbanik", e tė mos i pėrmend fjalėt mė ofenduese nė gjuhėn angleze me tė cilat disa mjeshtėr pėr fyerje mė qerasnin shumė lehtė.

A mė ka lėnduar kjo? Edhe si! Por vetėm nė fillim. Sot, tashmė aq shumė jam zhveshur nga sharja dhe qortimi, sa qė kur dėgjojė se dikush mė dėrgon fyerje pas shpine - as nuk kthehem tė shohė se kush ėshtė ai."

Ndoshta gjenerali i vjetėr Batler ėshtė tejet indiferent ndaj kritikės? Megjithatė, njė gjė ėshtė e sigurt: shumė njerėz pėr sė tepėrmi seriozisht i kuptojnė kundėrshtimet e rrethit, dhe tejet me seriozitet i marrin ngacmimet e padjallėzuara tė tė afėrmve tė tyre. Mė kujtohet se si njė reporter i revistės "Sun tė Nju-Jorkut", shkroi njė artikull pėrqeshės mbi punėn time nė kursin e natės pėr tė rritur. U ēmenda. E kuptova kėtė si fyerje personale. I telefonova redaktorit kryesor dhe i kėrkova atij tė botojė pėrgjigjen qė do t'i argumentonte dhe demantonte tė pavėrtetat nga artikulli i gazetarit. Krenaria ime e lėnduar kėrkonte shpagim pėr "krimin e bėrė".

Sot turpėrohem nga njė reaksion i tillė. Jam i vetėdijshėm se gjysma e atyre qė kanė blerė gazetat, as qė kanė vėrejtur artikullin fatkeq. Por edhe ata qė kanė lexuar, me siguri e kanė kuptuar si pėrqeshje tė padjallėzuar. Gjysma e gjysmės, me siguri pas disa javėve, ka harruar pėrmbajtjen e artikullit.

Sot kuptojė se njerėzit nuk mendojnė as pėr juve dhe as pėr mua, por vetėm pėr veten e tyre. Para kafjallit, pas kafjallit, gjatė gjithė ditės, tėrė kohėn gjersa lodhja nuk ua mbyllė sytė. Dhe besoni, mė shumė brenga u jep kokėdhembja e tyre e lehtė se vdekja personalisht e imja apo e juaja.



Vepro si kėrkon arsyeja nga ne dhe si ta thotė zemra

E gjithė kjo ka tė bėjė edhe me shokėt tuaj mė tė ngushtė dhe bashkėpunėtorėt mė tė afėrt. Le t'ju kujtohet vetėm, tradhėtimi legjendar i Judės. Pėr ē'ka, ju dhe unė, do tė duhej tė presim njė fat mė tė mirė jetėsorė?

Pėrvoja mė ka mėsuar se ėshtė shumė mė me rėndėsi tė din tė qėndrosh indiferent ndaj kritikės sė padrejtė se sa t'i pengosh njerėzit t'ju sulmojnė. Tė kuptohemi: unė nuk proklamoj indiferentizmin ndaj ēdo lloji tė kritikės. Flas vetėm pėr nevojėn qė tė mos i kushtoni vėmendje kritikės sė padrejtė.

Nė njė rast e luta Elior Ruzveltin tė mė thotė si ka qėndruar ndaj kundėrshtimeve qėllimkėqija tė cilat nė kohėn e Ruzveltit, sa ishte kryetar, ishin dėrguar Shtėpisė sė Bardhė. Dhe ai si duket vėrtet kishte stėrdėgjuar kritika tė tilla. Mė tha se vajza ishte patologjikisht e turpshme, prandaj kishte jetuar nė frikė tė pandėrprerė prej asaj se ēka mendojnė tė tjerėt njerėz. Me njė rast, ashtu, kishte lutur motrėn e Ruzveltit pėr kėshilla se si tė sillet... "Mos ia var veshin mendimit tė njerėzve tjerė, gjithnjė gjersa je thellė e sigurt nė shpirt se ajo qė e bėnė ėshtė e drejtė", i kishte thėnė halla Baj. Duke iu pėrmbajtur kėsaj kėshille, Elinor Ruzvelti kishte kuptuar se njeriu - sado i pėrsosur qė ėshtė - nuk mund tė mbrohet nga kritika e pavend. E bėre kėtė apo atė, gjithnjė do tė ekzistojė dikush qė do tė sulmoj, prandaj mė mirė ėshtė tė veprosh ashtu si kėrkon nga ne arsyeja dhe zemra. Atėherė dhe nė ēastet e vėshtira gjeja ngushėllim nė njohjen se kemi vepruar nė harmoni me mendimin personal dhe natyrėn, dhe jo ashtu si do tė pritte dikush nga ne tė veprojmė.



Hape ombrellėn dhe mbrohu nė heshtje

Nė pyetjen, se a ėshtė i ndjeshėm nė kritikė, ja se ē'mu pėrgjigj M. K. Brash, president i njė ndėrmarrjeje tejet tė rėndėsishme amerikane nė Volstrit... "Nė rini, isha fortė i ndjeshėm nė mendimet e njerėzve tjerė. Nga damarėt e kėmbėve pėrpiqesha t'i shkojė pėr shtati gjithė njerėzve me tė cilėt kisha punuar, duke dėshiruar qė tė gjithė tė mė konsiderojnė si tė pėrsosur. Posa dėgjoja zėrin e "tė pakėnaqurve", vazhdoja t'i bėja pėr vete. Ky veprim i imi pashmangshėm krijonte njė "tė pakėnaqur" tė ri. Dhe kėshtu vazhdimisht. Nė fund kuptova se i tėrė mundi im ishte i kot, pasi qė sa mė shumė pėrpiqem ta bėjė pėr vete secilin, nga dita nė ditė, po fitojė shumė e mė shumė kundėrshtarė. Pėr kėtė i thash vetes: "Pasi qė je nė pozitė tė rėndėsishėm, duhet tė pajtohesh me mendimin se gjithnjė dikush ka pėr tė tė kritikuar.. Pranoje kėtė si fakt tė pashmangshėm, dhe jetėn do ta kesh mė tė lehtė." Kjo nė masė tė madhe mė ka ndihmuar. Mė detyroi tė ndėrtojė rregull personal pėr sjellje, e cila thotė pėr afėrsisht kėshtu: "Pėrpiqu qė gjithnjė tė veprosh ashtu siē di dhe mundesh mė sė miri... Dhe kur tė sulmojnė, hape ombrellėn dhe lėre qė shiu i kundėrshtimeve tė derdhet nė pėlhurėn e ombrellės, nė vend qė tė tė kullojė nėpėr qafė".

D. Tejlori kishte shkuar edhe njė hap mė para: kishte lejuar qė shtrėngata e kritikave t'i derdhej nėpėr qafė dhe pastaj tė gjithė kritikuesit e vet, publikisht i pėrqeshte. Me njė rast, radio-dėgjuesja e kishte sulmuar pėrmes letrės pėr shkak tė komenteve qė i jepte nė radio nė pauza tė transmetimit tė njė koncerti duke e quajtur "gėnjeshtar, tradhtar, gjarpėr dhe pleh". Gjatė radio-transmetimit tė koncertit nė javėn e ardhshme, Tejlori, para publikut milionėsh e kishte lexuar letrėn e pėrmendur. Pas disa ditėve i erdhi letra e re nga e njėjta dėgjuese, ku i tregonte se "mbetej me tė njėjtat mendime dhe se ende e konsideron gėnjeshtarė, tradhtar, gjarpėr dhe pleh." Tejlori kishte kurajo dhe elan qė tėrė atė ngjarje ta pėrshkruaj nė librin "Njeriu dhe muzika". Nuk mundemi qė tė mos e admirojmė njė shkrim tė tillė aq tė qetė, gati tė facsinant tė pranimit tė goditjeve.



Qeshuni nga zemra
Sharls Shvob, studentėve nė Priston u tregonte pėrjetimin e njė punėtori me prejardhje gjermane nė shkritore tė ēelikut, duke e quajtur kėtė rast, si mėsim mė tė vlefshėm nė jetė. Punėtori rreptė fjalosej me kolegėt nė shkritore. Pasi qė fjalosjen e shkaktoi njė temė mbi luftėn, punėtorėt amerikan me kėnaqėsi tė veēantė dėshironin t'i hakmerreshin gjermanit, prandaj e hedhėn nė pėrroin e afėrm me baltė. Kur ai erdhi ashtu i pėrbaltur dhe i lagėsht te Shvobi, pėr t'iu ankuar, ky e pyeti se ē'i kishte thėnė kolegėve kur ishte ngritur nga pėrroi.

"Asgjė", iu pėrgjigj punėtori, "vetėm se nga zemra iu kam qeshur!"

Ēarls Shvob, filozofinė e gjermanit tė vjetėr e kishte marrė si moto personale: Qeshu!

Kjo moto veēanėrisht mirė do t'ju shėrbejė nė ēastet kur ndiheni si viktimė e kritikės sė padrejtė. Ngase njeriu, qė i pėrgjigjemi nė po atė mėnyrė, pas kritikės, mund tė na e kthejė sėrish. Por ēka mundet dikush t'i pėrgjigjet njeriut qė pėr kritikė, vetėm qeshet?

Edhe Linkolni kishte recetė tė mrekullueshme. Aq tė mirė sa qė i takon margaritarėve tė letėrsisė sė tillė klasike.

Gjeneral Makarturi mbante kopjen e urtėsisė sė Linkolnit mbi tavolinėn e punės, ndėrsa Vinston Ēerēili nė dhomėn e tij tė punės nė Ēartvel. Urtėsia e tij ėshtė, pėrafėrsisht kėshtu:

"Sikur vetėm tė pėrpiqesha tė lexoja gjithė atė qė ėshtė shkruar kundėr meje - dhe as tė mos e pėrmend pėrgjigjen - do tė duhej nė tė njėjtėn kohė ta mbyllja zyrėn time pėr tjera punė. Veproj ashtu siē mė sė miri, di dhe mundem, dhe ashtu do tė vazhdoj gjer nė fund. Nėse pėrmbledhja e gjitha veprave tė mia del e mirė, atėherė nuk ėshtė e rėndėsishme se ēka kanė folur dhe shkruar pėr mua. Nėse, megjithatė, ajo pėrmbledhje del e keqe, as dhjetė engjėj qė do tė betoheshin se e kam pasur me tė drejtė, nuk do tė mund tė mė ndihmonin."

Mbani mend kėtė rregull kur tė ndiheni tė sulmuar pa tė drejtė.
Punoni ashtu si mundeni mė sė miri, dhe kur ju sulmojnė, hapeni ombrellėn dhe lėreni shtrėngatėn e kundėrshtimeve tė derdhet mbi ombrellė, nė vend se t'ju kulloj nga qafa
avatar
Anon

Even the most expensive clock still shows sixty minutes in every hour. - yidish proverbs

270


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Si tė mbrohemi nga kritikat !

Mesazh  Fakiri prej 24.01.12 17:00

Mos t’ju mėrzisin kritikat e tė humburve dhe xhelozėve.Ti s’je i humbur kur dikush tė kritikon. Pėrkundrazi,je i shpėrblyer – nėse qėndron i durueshėm ndaj inatit dhe xhelozisė qė kanė pėr ty.Pastaj kur dėgjon fjalė tė rėnda djathtas dhe majtas,dije se personaliteti yt peshon.Kuptoje se qenin e ngordhur nuk e shqelmon kush,ashtu si nuk i ēmon kush tė pavlerėt.

Ti s’mund t’ua mbyllėsh gojėt njerėzve e as t’u ofrosh dobi,kėshtu qė nuk ta rrjepin lėkurėn e nderit shumė .Kur pa fije faji xhelozi tė prek e tė kritikon,kalo pranė tij,bėhu ishurdhė, gjoja se s’dėgjon.Fjalėt qė t’i hedhin,vėri nė njė skaj,mos ua hedh shikimin e nė tru mos i mbaj.Tė marrėt kur tė pyesin,pėrgjigjen mos ua thuaj,pėr ty ėshtė mė mirė,tė hiqesh si i huaj.

Pra,s’ke kohė tė merresh me ēėshtje qė nuk sjellin dobi.Kryeje atė qė ėshtė mirė ta bėsh, pastaj ēdo kritike qė tė drejtohet ktheja shpinėn!

Nėse dėshiron tė pėrparosh pėrmbaju kėsaj kėshille: Mos e kthe fjalėn qė mund tė tė sjellė plagė tė reja,se nėse hesht ndodh qė ato fjalė qė tė janė folur shpejt tė harrohen e tė humben. Je i butė e qėndro dinjitoz, sepse heshtja i pėrul armiqtė,e tė jesh falės ėshtė respekt dhe burrėri pėr ty.

Pastaj gjysma e njerėzve qė lexuan ”turpet e tua” (qofshin tė pabaza) qė t’i pėrshkruajtėn tė tjerėt, harruan,e gjysma tjetėr as qė i kanė lexuar,e tė tjerėt as qė dinė mandje se ē’ndodh me ty! Prandaj ti mos i pėrsėrit ato thėnie e mos kėmbėngul t’u qėndrosh i gatshėm thėnieve qė s’mbarojnė kurrė. Mos tė bėn kritika tė ndalosh nga puna.

Tė pushosh do tė thotė tė bėhesh i marrė,se kur tė mbetesh duarkryq i zbrazur nga puna, pranė shumė detyrave kryesore dėmton veten,se pushimi tė ēon nė humbje. Njėrėzit mė tė vrazhdė, tė vėrenjtur,tė zymtė,e tė mėrzitur janė ata qė i ikin punės dhe nuk angazhohen me diēka.

Pra lėvizė,dhe puno,lexo,shkruaj ose vizito dikė; ki dobi nga koha se ajo ėshtė jeta jote qė me zbrazėtirėn qė mban ti e vret atė.Mos lėrė asnjė minut tė pa shfrytėzuar pėr mirė, sepse atė ditė kur tė lirohesh nga detyra dhe tė shtrihesh nė dhomėn tėnde gjoja tė pushosh, tė hyjnė nė kokė duke tė vallėzuar mendimet e kėqija qė tė mėrzisin,pra shumė shpejt bėhesh fushė e lojės sė Djallit tė mallkuar.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi