Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 23.01.12 20:50

1. Natyra e zemres

Qėllimi themelor i fesė ėshtė tė pėrgatisė njerėz delikatė e tė thellė qė tė jenė tė vetėdijshėm pėr pozitėn e tyre si rob tė Zotit.Realizimi i kėtij qėllimi varet vetėm e vetėm nga njohja dhe kryerja e adhurimit ndaj Zotit.Maturimi i njeriut dhe arritja nė njė nivel tė lartė moralo-shpirtėror realizohet nė raport tė drejtė me emocionin e lartė, drithėrimet hyjnore dhe pėrpjekjet e shenjta nė botėn e zemrės.Zemra ėshtė qendėr e botės sonė trupore e shpirtėrore.Ajo ka njė rol qėndror nė vazhdueshmėrinė e jetės trupore.

Zemra e cila ėshtė kaq e rėndėsishme pėr jetėn trupore,ėshtė,nė tė njėjtėn kohė,njė element shpirtėror qė pėrbėn qendrėn e fuqisė dhe kapacitetit specifik tek njeriu.Sipas kėsaj, me aspektet e saj edhe organik,edhe moralo-shpirtėror,zemra ėshtė nė pozitėn e sovranit tė qenies njerėzore.Dhe kjo shkon gjer atje sa edhe truri qė ėshtė qendėr meditimi, madje, prodhon ide nėn ndikimin e afeksionit tė buruar prej saj.

Kjo do tė thotė se me kapacitetin e saj afektiv qė zotėron, zemra luan njė rol bazė i cili ėshtė sundues mbi tė gjitha organet pėrfshi trurin.Dikujt i cili ėshtė i emocionuar, i dridhen duart, i shtohen rrahjet e zemrės.

Ėshtė njė e vėrtetė e cila mund tė vėrehet nė tė gjitha sjelljet njerėzore se ndjenja tė tilla si mėshira, zemėrimi, dashuria, etj., tė nxitura nga njė ndikim i jashtėm, u japin kahje meditimit,vullnetit dhe, si pėrfundim, lėvizjes.

Ndėrkaq, me aspektin e saj moralo-shpirtėror, zemra ėshtė edhe njė busull pėr gjetjen e tė drejtės dhe tė tė vėrtetės. Kėtė detyrė ia ka ngarkuar asaj Zoti. Zoti na e tėrheq vėmendjen kėshtu nė Kur’an me qėllim qė zemra tė mos gėnjehet nga kėnaqėsitė materiale tė kėsaj bote, pėr pasojė, personi tė mos mbetet i izoluar nė botėn e pėrjetshme:O njerėz! Sigurisht, premtimi i Zotitėshtė i drejtė.Kujdes, tė mos ju gėnjejė jeta e kėsaj bote dhe djalli hileqar tė mos ju mashtrojė ndaj Zotit!” (Fatir, 5)

Poeti i shquar Xhelaleddin Rumi-Mevalana (kuddise sirruh),e shpreh kėshtu domosdoshmėrinė e frenimit tė dėshirave subjektive nė mėnyrė qė njeriu tė mos shmanget nga qėllimi bazė i tij:“Mos shih ta zhvillosh trupin duke e ushqyer tepėr.Sepse ai ėshtė njė kurban qė,me nė fund,do t‘i jepet tokės.Ti shih ta ushqesh zemrėn! Ajo ėshtė qė do tė shkoje lart e do tė nderohet!

Jepi pak gjėra tė yndyrta e tė ėmbla trupit,sepse ai qė e ushqen atė mė shumė se ē‘duhet,bie nė dėshira subjektive dhe, me ne fund, poshtėrohet e mbaron!Shpirtit jepi ushqime morale e shpirtėrore.Tė jenė mendim i pjekur,kuptimi i hollė dhe ushqimet shpirtėrore nė mėnyrė qė, atje ku do tė shkojė, tė shkojė i fortė, i fuqishėm!”
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 23.01.12 20:54

Edhe Llukman Hekimi e ka kėshilluar kėshtu tė birin si paralajmėrim pėr moskokėēarjen dhe indiferentizmin:“O bir, kjo botė ėshtė njė det pa fund. Dijetarėt pa kulturė shpirtėrore dhe shumė njerėz janė mbytur dhe shkatėrruar nė tė.Anija jote nė kėtė det le tė jetė besimi te Zoti me njė zemėr tė ngopur. Kurse pajisja e anijes le tė tė jenė devocioni (takva) dhe adhurimi (ibadet). Dhe vela e kėsaj anijeje qė e bėn atė tė vozisė nė detra, le tė tė jetė dorėzimi (tevekkul). Vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė shpėtosh!”

Zemra si qendėr, me njė aspekt, e trupit dhe, me njė aspekt tjetėr e shpirtit, aq sa ē’ėshtė e nevojshme dhe e rėndėsishme pėr trupin, nė atė masė bart njė rėndėsi tė madhe edhe pėr jetėn shpirtėrore. Ngaqė ajo ēka e bėn njeriun njeri ėshtė, mė tepėr se pamja, struktura shpirtėrore, roli shpirtėror i zemrės ėshtė, nė ēdo aspekt, mė i madh se roli i saj organik.

Ėshtė pėr kėtė cilėsi shpirtėrore dhe nė sajė tė shumė enigmave dhe urtėsive tė saj, qė zemra ėshtė i vetmi faktor i cili i siguron njeriut tė arrijė kuptimin dhe vlerėn e “njeriut”. Mbi kėtė urtėsi mbėshtetet fakti qė, para se tė realizohet me anė tė “pohimit me gojė”, besimi realizohet me anė tė “pohimit me zemėr”. Tė tėrheq vėmendjen fakti qė kėtu, mė tepėr se pranimi mendor ose ideor, ėshtė parė i mjaftueshėm pranimi me zemėr.

Ashtu siē ndodh qė tek njeriu i cili pranohet si esenca e gjithėsisė, e mira dhe e keqja, kapacitetet dhe prirjet e larta e tė ulta ekzistojnė sė bashku nė mėnyrė tė bashkėlindur, ashtu dhe te zemra, si esenca e njeriut, kėto kapacitete dhe prirje antagoniste ndodhen sė bashku. Me tė vėrtetė, zemra ėshtė e hapur sa pėr administrimet engjėllore tė saj, aq dhe pėr ndėrhyrjet djallėzore nė tė.

Mund tė thuhet se zemra ėshtė fushė lufte mes tė mirės dhe tė keqes, mes devocionit dhe mėkatit, pra, mes forcave engjėllore dhe djallėzore. Zemra kalon njė jetė tė tėrė tė trazuar me kėto shfaqje dhe prirje engjėllore dhe djallėzore.

Sa pėr formėn e veprimit tė engjėllit dhe djallit nė zemėr, cilėsia engjėllore vepron mbi tė me anė tė situatave shpirtėrore, si besimi, shprehitė e bukura, punėt e mira, dhembshuria pėr krijesat dhe kryerjen e adhurimeve me pėrshpirtshmėri, kurse cilėsia djallėzore i ngjit zemrės situatat e kėqija, si mohimi, dyshimi, morali i keq, epshi, pasioni dhe fantazia.

Largimi i djallit nga zemra ėshtė i mundur vetėm nė sajė tė adhurimit dhe pėrmendjes sė Zotit(dhikrullah).Zemra e cila ėshtė fusha e luftės mes cilėsive engjėllore dhe djallėzore, zotėron njė strukturė tė lėvizshme e tė ndryshueshme qė futet nė radhėt e anės fituese dhe qė vishet me cilėsinė e saj.Zemra ėshtė e ndryshme nga organet e tjera pėrsa i pėrket ēėshtjes sė bindjes dhe nėnshtrimit ndaj vullnetit njerėzor.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 23.01.12 20:56

Kapaciteti i bashkėlindur i zemrės pėr prirjen edhe kah e mira, edhe kah e keqja, vihet nė veprim mė shumė se me ndikimet e brendshme, me ato tė jashtme. Pra, ndjenjat sendėrtohen mė shumė se me anė tė mendimeve tė lindura vetvetishėm nė zemėr, me anė tė shkaqeve tė jashtme.

Me kėtė veēori,zemra pothuajse i ngjan ujit qė merr formėn dhe ngjyrėn e enės ku ndodhet. Ndėrkaq, njerėzit e zemrės e arrijnė klimėn e paqes (selamet-paqėtimit) duke e pėrdorur mundėsinė e zgjedhjes nė favor tė prirjeve pozitive tė zemrės.

Nė Kur’an urdhėrohet:“O ju qė keni besuar! Kini frikė Zotin dhe bashkohuni me besnikėt!” (et-Tevbe,119)

“(O i Dėrguar!) Kur t’i shohesh ata qė flasin lart e poshtė mbi ajetet tona, qėndro larg tyre gjersa tė kalojnė nė njė fjalė tjetėr.Po qė se shejtani tė bėn tė harrosh,kur tė kujtohesh, mos rri me atė grup njerėzish mizorė!” (el-En’am, 68)

“... Kur tė dėgjoni qė ajetet e Zotit jane mohuar ose janė vėnė nė tallje,mos rrini me jobesimtarėt gjersa tė futen nė njė bisedė tjetėr (gjersa ta ndėrrojnė temėn e bisedės), ndryshe,edhe ju bėheni si ata!” (en-Nisa, 140)

Nė fillim, vullneti pėrdoret pėr caktimin, fiksimin dhe parapėlqimin e faktorėve pozitivė apo negativė qė do tė veprojnė mbi tė. Ne kėtė gjendje, zemra, duke marrė drejtimin qė ia imponojnė ndikimet e jashtme, i pėrngjet flugerit i cili kthehet nga tė fryjė era. Fundja, po tė vėrehet kuptimi qė i japin fjalorėt fjalės “zemėr”, do tė shihet ky pėrkufizim: “kthim i diēkaje nė tė kundėrtėn e vet, ndėrrim forme dhe ngjyre”.

Nė hadithin profetik thuhet:“Zemra i pėrngjet njė pende zogu nė njė tokė boshe, qė era e hedh sa andej-kėtej!” Kjo ngjarje e ndodhur nė kohėn e Profetit e shpreh mjaft hapur ēėshtjen specifike tė “shndėrrimit tė zemrės”.Njė ditė, Hz. Ebu Bekri (r.anh) takoi Handhalėn (r.anh) dhe e pyeti se si i kishte hallet.Tejet i prekur dhe i lėkundur, Handhala iu pėrgjigj:“Handhala u bė munafik (hipokrit),o Besnik!”
Hz. Ebu Bekri i tha: “Subhanallah, Zoti qoftė i madhėruar! Ē’janė kėto fjalė?”

“Sa ndodhemi nė kuvendin e tė Dėrguarit tė Zotit, ai na kujton xhennetin dhe xhehennemin dhe ne na duket sikur po i shohim me sy! Por sapo tė dalim e tė fillojmė tė merremi me familjen,me ushqimin dhe me punėt e kėsaj bote,shumicėn e atyre qė kemi dėgjuar,i harrojmė (e humbim frymėzimin dhe gjendjen shpirtėrore qė fitojmė nė kuvendet e Tij)!”

Hz. Ebu Bekri (r.anh) i tha:“Vallahi, gjėra tė ngjashme ndodhin edhe me ne!”

Pas kėsaj, tė dy sė bashku shkuan te i Dėrguari i Zotit(s.a.s.) dhe ia parashtruan ēėshtjen. I Dėrguari i Zotit u tha kėshtu:“Betohem nė Zotin qė ka jeten time nė dore, se, po qė se do ta ruanit gjendjen qė keni pranė meje dhe do tė bėnit vazhdimisht zikr, edhe kur tė ndodheshit shtrirė nė shtrat, edhe kur tė ishit nė rrugė duke ecur, engjėjt do tė ndodheshin krahpėrkrah me ju!”
Pastaj, shtoi duke e pėrsėritur tri herė:“O Handhala! Disa herė kėshtu e, disa herė ashtu!”
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 23.01.12 20:57

Pra,duhet tė shkojnė sė bashku edhe adhurimi i mbushur me tė vėrtetat dhe tė fshehtat e jetės tjetėr,ahiretit, edhe preokupacionet e kėsaj bote pėr vazhdimin e jetės.Nė kėtė mėnyrė e ka shpjeguar i Dėrguari i Zotit(s.a.s.) specifikėn e “telvinit” tė zemrės, domethėnė, tė kalimit tė saj nga njė gjendje nė tjetrėn.

Kurse njėri nga synimet kryesore tė tasavvufit ėshtė qė “telvinin” ta kthejė, me tė gjitha mundėsitė qė sigurojnė kuvendet dhe zikri, nė “temkin”, domethėnė nė stabilitet, nė orientim.

Kėshtu,pas ngjarjes sė miraxhit, mushrikėt ose politeistėt mekas nisėn njė fushatė tė gjerė pėrgėnjeshtruese. Qėllimi i tyre ishte qė, duke mbjellur nė zemrat e besimtarėve farat e dyshimit dhe lėkundjes, t’i kthenin nga feja. Prandaj, siē shkuan te shumė sahabe, shkuan edhe te Hz. Ebu Bekri (r.anh) dhe i thanė:“A dėgjove? Njeriu yt thoka se qenka ngjitur nė qiej! Po kėsaj, ē’i thua?”

Mes njė ekstaze tė thellė besimi, Hz. Ebu Bekri nguliti nė veshėt e tyre kėto fjali vendosmėrie e besnikėrie tė cilat mushrikėt kurrė nuk i kishin dėgjuar gjer atėherė:“Ē‘tė thotė ai,ėshtė e drejtė! Sepse ai kurrė nuk gėnjen! Unė i besoj pa kushte ēdo gjėje tė sjellė prej tij!” Pasi tentativat e pėrfaqėsuesve tė politeizmit pėr t’i lėkundur njerėzit dėshtuan edhe njė herė tjetėr, ata u tėrhoqėn pas duarbosh dhe tė mjeruar!

Engjėjt janė krijuar me aftėsinė vetėm pėr tė bėrė mirė. Shejtanėt, djajtė, janė krijesa qė pėrpiqen vetėm pėr tė keqe e ēorientim. Kurse njerėzit janė vendosur nė njė pozitė mes kėtyre tė dyve. Prandaj, njeriu, duke e ruajtur zemrėn nga teprimet nė tė djathtė e nė tė majtė, duhet as tė mos bjerė nė gjendjen e njė djalli, as tė mos e shtrėngojė veten aq sa tė mos e pėrballojė dot fuqia njerėzore pėr t’u ngjitur nė nivel engjėllor.

Njeriu duhet tė ruajė masėn dhe ekuilibrin, gjė qė ėshtė domosdoshmėri e natyrės sė krijimit tė tij.Detyra mė me rėndėsi dhe preokupacioni mė serioz i njeriut nė kėtė botė duhet tė jetė pėrgatitja pėr “botėn pas vdekjes” e cila ėshtė njė perspektivė absolute dhe e pėrjetshme.

Dhe kjo ėshtė e mundur vetėm duke e njohur tė vėrtetėn e zemrės, duke e mbrojtur atė nga tė kėqijat dhe duke e vėnė nėn ndikimet shpirtėrore, sepse ekuilibri dhe paqja nė kėtė botė dhe kėnaqėsia dhe lumturia nė botėn tjetėr varen nga zotėrimi i njė zemre tė paqėtuar (selim).

Zemėr e paqėtuar (selim) do tė thotė zemėr e ardhur e pastėr qė nga krijimi, e cila nuk i ka humbur cilėsitė e krijimit dhe mbėshtetet mbi paqen dhe shpėtimin besimor.Profeti (s.a.s.) ka thėnė:“Ēdo fėmijė qė lind, lind me natyrė islame.Mė pas, e ėma dhe i ati e bėjne atė (sipas besimėve tė veta) ose krishter, ose hebre, ose adhurues tė zjarrit (zoroastrian)!”
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 23.01.12 20:59

Kjo do tė thotė se struktura e natyrshme dhe e paqtė (selim) e zemrės ėshtė islame. Por kur zemra i nėnshtrohet ndikimeve negative, i prishet struktura e paqtė dhe lind mundėsia pėr ta humbur orientimin.

Kurse nė zemrat e mbushura me shfaqje shpirtėrore duke thithur vazhdimisht ajrin e begatė tė klimave shpirtėrore, sendėrtohen morali i bukur, punėt e mira dhe gjendjet moraloshpirtėrore. Vetėm nė kėtė mėnyrė shfaqet tek njeriu e fshehta e “krijesės mė tė bukur” nė natyrėn krijimore tė tij, njeriu fiton thellėsi dhe cilėsi shikimi ndaj ngjarjeve dhe qenieve, gjė qė do tė thotė ngritje e perdeve nga “sytė e zemrės”, siē aludohet edhe nė ajetet kur’anore,dhe aftėsimi pėr ta parė tė pėrtejmen. Pa asnjė dyshim, ky shikim ka tė bėjė me tė vėrtetat pėrtej fushės sė shikimit tė syve tė ballit.

Nė kėtė botė prove ku propozohen urdhrat dhe ndalimet hyjnore, njeriu ėshtė pajisur me vullnet dhe me mundėsinė e zgjedhjes nė atė mėnyrė qė tė ketė mundėsi tė priret edhe pozitivisht, edhe negativisht.

Personat me aftėsinė qė t’u hapen sytė e zemrės, duke dėshiruar me gjithė zemėr tė edukohen dhe orientohen,bėjnė pėrpjekje serioze pėr tė pėrparuar nė udhėn e sė Vėrtetės. Kurse zemrat nėn sundimin e nefsit janė plot mohim, politeizėm,imoralitet, pasione epshore dhe shprehi lėkundjeje.Kėto zemra, nė kundėrshtim me qėllimin e krijimit,janė tė verbra ndaj sublimes,kurse tė etura ndaj groteskes.

Duke rėnė,sipas shprehjes sė Kur’anit nė nivelin “bel hum edal”, mė poshtė se kafshėt,e shkatėrrojnė jetėn e kėsaj bote mes iluzioneve tė indiferentizmit qė u ngjajnė iluzioneve optike nė shkretėtirė.Kėto zemra janė tė sėmura dhe kanė nevojė pėr mjekim.

Sjelljet tona pėrbėjnė grafine e zemrės sonė. Ne shpalosim sjellje sipas baticave dhe zbaticave tė zemrės sone!
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 24.01.12 12:24

2. LLOJET E ZEMRES

Sipas klasifikimit tė pėrgjithshėm, zemrat mund t’i vlerėsojmė nė tre lloje sipas gjendjes sė tyre moralo-shpirtėrore:
a) Zemrat qė e ruajnė qėllimin dhe ndjeshmėrinė e krijimit.
b) Zemrat e vulosura e tė vdekura.
c) Zemrat e sėmura dhe indiferente.

a) Zemrat qė e ruajnė qėllimin dhe ndjeshmėrinė e krijimit.

Kėto janė zemrat e zgjuara nga indiferentizmi nė sajė tė zikrit.Nė rastin e kėtyre, ana shpirtėrore ka fituar epėrsi mbi nefsin, zemra ėshtė mbushur me dritėn e besimit.Kėta janė persona qė kanė arritur tė bėhen tė suksesshėm pėr ta plotėsuar domosdoshmėrinė e ajeteve tė mėposhtme:O ju qė keni besuar, pėrmendeni shumė Zotin!..” (el-Ahzab, 41)

“Pėrmende emrin e Zotit tėnd dhe kthehu nga Ai me tė gjithė qenien tėnde!” (el- Muzemmil,
“Ka njerėz aq tė mirė (salih),tė cilėt nuk i pengon as tregtia dhe as ndonjė punė tjetėr pėr ta pėrmendur Zotin, pėr ta falur namazin siē duhet dhe pėr ta dhenė zeqatin! Ata kanė frikė nga ajo ditė kur zemrat dhe sytė do ta humbin toruan nga tmerri!” (en-Nur,37)

Zemrat e ēliruara nga prirjet subjektive me anė tė begatisė sė dashurisė, ekstazės dhe afėrsisė sė ndjerė pėr Zotin dhe tė Dėrguarin e Tij dhe tek tė cilat, vanitetet e kanė humbur vlerėn, janė pėrmendur nė Kur’an me emėrtimet zemra “selim” (e paqėtuar), zemra “munib” (e kthyer) dhe zemra “mutmain” (e ngopur).

Kėto zemra tė pėlqyera e tė pranuara nė lartėsinė e Zotit mund tė parashtrohen shkurt kėshtu: Zemra e paqėtuar (selim) ėshtė zemra e mbrojtur apo e pastruar nga prirjet subjektive dhe presioni i tyre. Eshtė zemra qė Zoti i Lartė ia fal robit sė bashku me natyrėn e pastėr dhe qė kėrkon prej tij ta ruajė atė.

Ndėrkaq, kjo gjendje e kulluar e zemrės arrihet vetėm me anė tė metodave mistike tė quajtura pastrimi i nefsit dhe purifikimi i zemrės, nė pėrfundim tė tė cilave arrihet gjendja e quajtur zemra e paqėtuar (kalbi selim), e cila ėshtė zemra qė do tė mirėpranohet nė audiencėn hyjnore.

Nė Kur’an thuhet:“Atė ditė nuk bėjnė dobi as malli,as fėmijėt,me pėrjashtim tė atyre qė vijnė te Zoti me zemėr tė paqėtuar (selim)!” (esh-Shuara, 88-89)

Poeti bagdadas, Ruhi, e shpreh kėshtu kėtė ide:
Mos pandeh, o tregtar, se prej teje
Kanė pėr tė kėrkuar
Nė Ditėn e Llogarisė ar e argjend;
Jo,vetem njė zemėr tė paqėtuar!

Zemra e kthyer (munib) ėshtė zemra e kthyer vazhdimisht nga Zoti.E shpėtuar nga robėria e interesave tė pėrkohshme, ėshtė nė gjendjen e njė shijimi tė vazhdueshėm tė kėnaqėsive tė botės hyjnore me anė tė dashurisė pasionante dhe haresė. Zemra dridhet me emocionet sublime tė rrjedhave tė fuqisė hyjnore.

Nė Kur’an thuhet: “Ja xhenneti i premtuar pėr ju! Ėshtė xhenneti i posaēėm pėr personat qė i janė drejtuar Zotit,qė i respektojnė urdhrat e Tij, qė frikėsohen prej Mėshiruesit edhe pse s’e shohin dhe qė vijnė tek Ai me zemrėn tė kthyer nga Ai!” (Kaf, 32-33)
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 24.01.12 12:26

Zemra e ngopur (mutmainne) ėshtė zemra e cila, me anė tė kėnaqėsisė sė besimit,ka pėrparuar drejt pėrsosjes sė moralit tė bukur. Tek kjo zemėr, duke shpėtuar nga imitimi, adhurimet kanė marrė karakter analitik.

Zemra ėshtė zbukuruar me zikėr, te nefsi ka fituar epėrsi fryma shpirtėrore, elementi besim ka gjetur mjedis nė mėnyrė tė patronditshme nė zemrėn e cila ėshtė qendėr ndjeshmėrie. Me gjendjet e besimit analitik dhe pėlqimit e pajtimit, zemra ka arritur qetėsinė, kėnaqėsinė dhe ngopjen (itminan).

“Zemrat arrijnė ngopjen vetėm me pėrmendjen (zikrin) e Zotit!” (er-Rad, 28)
Nga konceptimi i kundėrt i kėtij ajeti kuptohet se zemrat e mbetura larg pėrmendjes (dhikrit) tė Zotit, kurrė s’kanė pėr t’u ēliruar nga ankthet e moskėnaqėsisė dhe nuk kanė pėr tė arritur qetėsinė e vėrtetė.

Treguesi i zemrės qė ka fituar cilėsitė e paqėtueshmėrisė (selim),kthimit tė vazhdueshėm nga Zoti (munib) dhe ngopjes (mutmain),janė delikatesa (rikkat), mėshirė pėr krijesat, lotim, pajtim me gjendjen, shėrbim pėr tė vėrtetėn dhe tė mirėn, shmangie nga e keqja, kėshillė, vrapim pėr nė rrugėn e drejtė dhe mbushje me kėnaqėsinė e dashurisė hyjnore.

Kapitali i kėtij niveli tė zemrės i kushton vėmendje, bashkė me “lutjen dhe pendesėn e kulluar”,edhe “kafshatės hallall”. Ndėrkaq, ruajtja dhe mbrojtja e kėtij kapitali janė tė mundura vetėm me anė tė punėve tė mira (ameli salih). Meqė, si rrjedhojė e tė qenit njeri, shmangia absolute nga mėkatet nuk ėshtė e mundur dhe, meqė, pėr pasojė, mėkatet, duke e pakėsuar ndjeshmėrinė e zemrės, e bėjnė atė tė verbėr dhe tė shurdhėr shpirtėrisht ndaj sė vėrtetės, ėshtė kusht i domosdoshėm qė zemra tė kapet pas lutjes dhe pendesės sė kulluar me qėllim qė tė bėhet e aftė pėr tė kapur shfaqjet pozitive.

Mbi kėtė urtėsi mbėshtetet fakti qė mėsimet mistike fillojnė me pendim dhe pendesė. Sepse, siē shprehet edhe nė rregulloren e njohur tė Mexhel’les:“Prapėsimi i tė kėqijave ėshtė veprim mė i mirė (mė me rėndėsi dhe mė me vlerė) se tėrheqja e tė mirave!”
Sa pėr tė ashtuquajturėn “kafshatė hallall”, mistikėt janė shprehur kėshtu:“Zoti e ndriēon zemrėn e atij qė ha hallall dhe e bėn qė burimet e urtėsive t’i rrjedhin nga zemra nė gjuhė!”

Kurse puna e mirė (ameli salih) garanton ruajtjen dhe mbajtjen e nivelit tė fituar nga zemra. Konsideratat e larta specifike tė ardhura nga Zoti i Lartė u pėrkasin vetėm personave me zemėr tė tillė.

Ndėrkaq, mbi kėto qėndrojnė zemrat “e gjalla” tė pajisura me nurin (dritėn, bukurinė) e Zotit, zemrat e profetėve dhe miqve tė mėdhenj tė Zotit. Si rrjedhojė e faktit qė zemrat e tyre i mban tė gjalla afėrsia dhe dashuria hyjnore, ata nuk ua hedhin sytė me vėshtrime qė mund tė quhen konsideratė,as kėsaj bote,as botės tjetėr, madje nuk i shohin as me bisht tė syrit.

Profetėt si dhe dijetarėt dhe tė urtėt si trashėgimtarė tė profetėve, Zoti i ka bėrė ftues sė “portės sė paqes”tė cilėt ua hapin sytė njerėzve duke ua hequr nga sytė perdet e indiferentizmit,duke i nxitur pėr moral tė bukur dhe adhurime tė pastra e tė sinqerta dhe, duke ua zgjuar zemrat, i shtyjnė drejt njohjes intuitive (marifetullah) tė Zotit pėr tė arritur takimin me Tė (vasilillah).

Niveli i kėrkuar pėr t’u arritur nga udhėtarėt e udhės mistike nė pėrfundim tė edukimit tė zemrės, ėshtė arritja nga zemra e gjendjes sė qenies vazhdimisht sė bashku me Zotin, gjendje,e cila ėshtė pikėrisht ajo qė emėrtohet “ihsan” dhe, nė kėtė mėnyrė, fitimi i cilėsisė sė “zemrės sė gjallė”!
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 24.01.12 12:27

b) Zemrat e vulosura e tė vdekura

Zemrat e kėtij lloji janė zemrat e vdekura, antagoniste tė zemrave tė gjalla, pėrmendėse tė Zotit, tė cilave u janė mbyllur portat e mundėsisė pėr tė marrė pjesė nga besimi. Zemra tė tilla nuk kanė ndryshim nga disa varre tė cilat janė gropa nga gropat e xhehennemit. Qėllimet qė kanė nė jetė nuk janė mė tė larta se tė kafshėve.

Zoti urdhėron kėshtu nė Kur’an:“Pa dyshim, ata qė besojnė dhe bėjnė punė tė mira, Zoti i ve nė xhennete nėn tė cilat rrjedhin lumenj,kurse mohuesit pėrfitojnė dhe hane si kafshėt. Vendi ku do tė arrijne ata, ėshtė zjarri!” (Muhammed, 12)

Kurse nė njė ajet tjetėr thuhet kėshtu:“(O i Derguar!) A mos po pandeh se shumica e tyre e kėrkojnė apo e kuptojnė tė drejtėn?Ata jane vetėm si kafshėt. Ē‘ėshtė e vėrteta, janė me poshtė se kafshėt!” (el- Furkan)

Jeta e njerėzve tė tillė,tėrė veprimtaritė jetėsore tė tė cilėve u kushtohen dėshirave dhe qėllimeve vetiake frymore e subjektive (nefsanķ), kalon nėpėr njė disfatė tė pėrjetshme.


Kurse gjendja e tyre nė jetėn e pasme (ahiret) vazhdon gjer nė pafundėsi me njė tmerr tė papėrshkrueshėm tragjedie.

Kėta lloj njerėzish nuk dinė gjė pėr njeriun dhe tė fshehtat e jetės, pėr qėndismat mėsimdhėnėse nė gjithėsi. Jo vetėm vetė janė nė rrugė tė shtrembėr, por bėhen shkak pėr perversitetin edhe tė personave qė kanė nėn ndikim.

Megjithėse jetojnė nė kėtė botė mes pronės dhe tė mirave tė Zotit, ata tregohen tejet mosmirėnjohės duke e mohuar pronarin e kėtyre tė mirave dhe duke i shkelur urdhrat dhe ndalimet e tij. Pėr kėtė tip njerėzish, Zoti i Lartė urdhėron kėshtu:“A nuk e sheh njeriu se e krijuam atė prej njė embrioni?

Kurse ja tek e sheh qė ėshtė bėrė armik i hapur i Zotit tė vet!” (Jasin, 77)

“ Tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr, andaj ata nuk kthehen (nga ajo rrugė e tyre e keqe).!” (el-Bekare, 18)

“ Ti nuk mund t’i bėsh tė dėgjojnė tė vdekurit, e as nuk mund ta bėsh tė shurdhėtin ta dėgjojė thirrjen, e sidomos kur ata ta kthejnė shpinėn.! E as qė mund t’i largosh tė verbėrit nga humbja e tyre (zemrat e verbėra), ti nuk mund ta bėsh tė dėgjojė ndonjė tjetėr, vetėm atė qė i beson argumentet Tona, e ata janė muslimanė.” (en-Neml, 80-81)

Nė ajete ėshtė e fiksuar se kėta njerėz i kanė zemrat tė kyēura e tė vulosura. Nė Kur’an kjo e vėrtetė ėshtė deklaruar me kėtė ajet:“Zoti ua mbylli atyre zemrat, veshėt e tyre dhe nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e ata kanė njė dėnim tė madh.!”(el-Bekare,7)

Kjo situatė ėshtė njė e fshehtė dhe urtėsi hyjnore qė e bėn tėrė njerėzimin tė rrėqethet me frikė dhe impresionim. Ndėrkaq, meqė tek ēdo njeri ka pjesė edhe nga atributi “orientues” (hįdķ), edhe nga atributi “ēorientues” (mudill), nuk mund tė mendohet qė, qysh nė kėtė botė, zemra tė vuloset dhe asaj t’i mbyllen dyert e orientimit nė mėnyrė absolute dhe me vullnet hyjnor.

Kėshtu ka ndodhur qė tė mos u mbyllet dera e orientimit Hz. Umerit i cili kishte dalė nė rrugė me qėllimin e mbrapshtė pėr ta vrarė Profetin (s.a.s.),Vahshiut qė vrau Hz. Hamzan, madje, Hindit,gruas sė Ebu Sufjanit,e cila e keqtrajtoi kufomėn e Hz. Hamzait. Megjithėse nė Kur’an bėhet fjalė pėr persona qė u ėshtė vulosur zemra,ėshtė e pamundur qė kėta tė caktohen njė pėr njė.

Sepse fundi ėshtė i fshehtė. Momenti ku duhet pėrqėndruar kėtu, ėshtė fakti qė, ata qė pėrmenden nė Kur’an si persona tė cilėve u ėshtė vulosur zemra,janė disa nga ata tė cilėt kanė kryer faje tė tilla si padrejtesia dhe dhuna (dhulm),mohim blasfemik (kufr) dhe mekat (fisk).Pėr njerėz tė karakterizuar kėshtu, nė njėzet e shtatė vende tė Kur’anit ėshtė thėnė se “Zoti nuk i orienton ata”.

Dymbėdhjetė ajete janė pėr tė padrejtėt dhe dhunuesit, tetė ajete janė pėr mohuesit dhe gjashtė ajete janė pėr mėkatarėt. Ndėrkaq,pėr njerėzit qė,duke hequr dorė nga kėto mėkate, kthehen kah Zoti me zemėr tė sinqertė,dera e orientimit (hidajet) ėshtė e hapur.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 24.01.12 12:31

Ata qė u ėshtė vulosur zemra qysh nė kėtė botė, janė njerėz fatzinj tė ndėshkuar me dėnimin mė tė rėndė. Ndėrkaq, edhe nėse pėrmendja e privimit nga orientimi pas kėtyre tre fajeve,pėrbėn njė fill qė tė ēon nė njohjen e shkakut tė kėtij privimi, nuk ka zgjidhje tjetėr veē lėnies sė tė vėrtetės nė dorė tė Zotit,pra,pėrveē pranimit se vetėm Zoti e di si ėshtė e vėrteta.Duke u nisur nga kjo,ne duhet tė nxjerrim pėrfundimin se duhet treguar njė ndjeshmėri mė e madhe pėr t’u ruajtur nga kėto tre mėkate.

Nga ana tjetėr, pėr shkak se, mbėshtetur nė shumė urtėsi, kaderi mbetet i fshehtė dhe pėr shkak se preokupimi i gjerė me kėtė ēėshtje s’ėshtė fort i miratueshėm,s’e shohim me vend tė thellohemi mė tej nė tė.

Pavarėsisht nga urtėsia qė fshihet pas saj, ėshtė njė e vėrtetė e pamohueshme se ata qė i kanė zemrat kėshtu tė kyēura e tė vulosura, janė persona qė u janė mbyllur dyert pėr te Zoti dhe e mira, qė u janė prerė lidhjet me njerėzoren dhe jetėn shpirtėrore.

Zotėruesi i fuqisė sė vetme qė mund t’ua heqė drynat dhe vulat e zemrave, ėshtė Zoti i Lartė. Nė formėn e paralajmėrimit pėr ne, robtė e Tij,qė tė mos biem nė njė gjendje tė tillė, Zoti ka urdhėruar nė Kur’an:“ E mos u bėni si ata qė e harruan All-llahun, e Zoti bėri qė ata ta harrojnė vetveten! Tė tillėt janė ata tė prishurit.!” (el-Hashr, 19)

Nė kėtė ajet theksohet se personat qė e harrojnė Zotin, mbeten tė privuar nga vetėdija dhe zgjuarsia pėr ta kujtuar edhe veten, madje.

Kėto zemra tė verbra ndaj sė vėrtetės i kundėrshtojnė dhe i hedhin poshtė recetat e shpėtimit dhe pishtarėt e orientimit sepse u bien nė kundėrshtim me dėshirat frymore e subjektive, ose mbeten indiferentė ndaj tyre.Duke ndėrtuar, nėn sugjerimet mashtruese tė nefsit (frymės dhe egos) sė vet, njė botė iluzive pa vdekje dhe ringjallje, pėrpiqen ta ngushėllojnė veten nė tė.

Ashtu si lakuriqėt e natės, si domosdoshmėri e krijimit tė tyre, kėnaqen nga errėsira, edhe kėta jetojnė nė fatkeqėsinė e pandehmės sė mjerimit tė vet si lumturi.

Poeti Mehmet Akif thotė:Besimi ėshtė ai margaritar qė,sa i madh ėshtė, o Zot!

Zemra e ndryshkur pa besim ėshtė vetėm barrė nė gjoks!

Ata qė janė zhytur nė batakun e dėshirave dhe tė mosbesimit,edhe sikur tė ngjallen nė botėn e tė vėrtetės me tronditjet e frikshme tė ēastit tė vdekjes dhe goditjet prej zjarri tė engjėllit tė vdekjes,nuk do tė kenė asnjė dobi,sepse pėrgjegjėsia e njeriut merr fund me shfaqjen e engjėllit tė vdekjes.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zemra dhe kullimi i saj sipas sufive

Mesazh  Fakiri prej 24.01.12 12:32

c) Zemrat e sėmura dhe indiferente

Kėto ndodhen nė njė pozitė tė ndėrmjetme mes zemrave tė shėndosha dhe zemrave tė vdekura. Gjendja e kėtyre u pėrngjan jetės plot vuajtje tė njerėzve me trupin tė sėmurė. As nė jetėn materiale nuk kanė kėnaqėsi, as nė botėn e brendshme.

Paqartėsia e botės sė brendshme ua ndikon botėn e jashtme,parregullsia nė botėn e jashtme ua mban nėn ndikim negativ botėn e brendshme. Konfuzioni nė mendje u pėrhapet nė tė gjitha gjendjet, lėvizjet dhe veprimet.

Kėto lloj zemrash tė sėmura dhe indiferente qė pėrpėliten nė vorbullat e dyshimit, pavendosmėrisė dhe paqėndrueshmėrisė, janė tė prirura pėr t’u kapur nga sėmundje shpirtėrore si pėrballimi ēdo ēast me mundėsinė pėr tė rėnė nė tė gjitha imoralitetet pėr shkak tė injorancės, epsheve dhe pasioneve tė tyre!

Mbi kėtė grup njerėzish, Zoti ka urdhėruar kėshtu nė Kur’an:“ Nė zemrat e tyre kanė sėmurje, e Zoti u shton sėmundje edhe mė shumė, e pėr shkak se ata pėrgėnjeshtruan, pėsojnė dėnim tė dhembshėm.!” (el-Bekare, 10)

Sėmundjet e kėtyre zemrave janė:
Dyshimi.Eshtė sėmundja e privimit nga jeta shpirtėrore e begatė qė u sjell shpirtrave dhimbjet e vdekjes. Privimi nga qėndrueshmėria e besimit e cila e kėnaq zemrėn, i bėn ata tė sėmurė tė pashėrueshėm tė mungesės sė qetėsisė dhe prehjes.

Padija dhe injoranca.Ėshtė njė rrugė e verbėr plot mjerim,dhimbje dhe errėsirė.Kjo gjendje qė i pushton njerėzit, i ēon ata nė dėshtim absolut dhe fatkeqėsi.

Epshet dhe pasionet.Ėshtė sėmundja e nėnshtrimit tė zemrės qė e ka humbur delikatesėn dhe ndjeshmėrinė, ndaj dėshirave qė s’dinė tė ngopur.Ėshtė njė lloj ēmendurie dėshirash e cila gjen prehje vetėm nė dheun e zi tė varreve nėn hijet e dendura tė selvive.

Imoraliteti.Ėshtė kanceri moralo-shpirtėror i zemrės.Po tė mjekohet me kohė,me lejen e Zotit, mund tė gjendet shėrim.

Njė sėmundje e frikshme e zemrės ėshtė edhe ngurtėsia.Zemra tė tilla nuk njohin ē’ėshtė bindja, nuk e dėgjojnė zėrin e orientimit,nuk preken nga rėnkimi dhe britma,nuk e njohin mėshirėn dhe dhembshurinė.Edhe gurėt mbeten mė tė butė se kėto!

Kėtė tė vėrtetė, Zoti e ka shprehur kėshtu nė Kur’an:“Edhe pas (fakteve tė qarta) zemrat tuaja u bėnė pasandej tė forta si guri, e edhe mė tė forta, sepse ka nga gurėt prej tė cilėve gufojnė lumenj, e ka disa prej tyre qė ēahen dhe prej tyre buron ujė, madje ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja e kodrės). Zoti nuk ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.!“ (el-Bekare, 74)

Siē kuptohet nga ajeti,ngurtėsia e zemrės ėshtė pėrfundim i natyrshėm i mospėrmendjes sė Zotit dhe i privimit pėr njė kohė tė gjatė nga afrimi me tė vėrtetat hyjnore. Nė njė ajet tjetėr, Zoti ynė urdhėron kėshtu:“ Atij qė Zoti ia ka zgjeruar kraharorin pėr besimin islam ,ai ėshtė nė njė dritė tė sigurt prej Zotit tė vet.Tė mjerė janė ata qė nga zemėrfortėsia e tyre nuk pėrmendin All-llahun, tė tillėt janė nė humbje tė qartė.!” (ez-Zumer, 22)

Aktet dhe adhurimet e bėra me zemėr tė sėmurė dhe indiferente e humbin vlerėn nė lartėsinė e Zotit. Duke mos u ndriēuar me dritėn e Zotit, zemrat e humbin ndjeshmėrinė dhe verbohen. Nė Kur’an, Zoti thotė: “A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė kenė zemra me tė cilat do tė kuptojnė, dhe veshė me tė cilat do tė dėgjojnė? Pse nė tė vėrtetė sytė nuk verbėrohen, por verbėrohen zemrat nė kraharor.!” (el-Haxh, 46)

Edhe sėmundjet e vogla tė zemrės qė nėnvleftėsohen, mund tė shkaktojnė humbje tė mėdha tė pazėvendėsueshme, madje nė vdekjen moralo-shpirtėrore tė saj.Prandaj,ėshtė e domosdoshme qė,duke e mbrojtur zemrėn brenda njė korrektese tė lartė besimi,tė bėhet nėnshtrimi ndaj vullnetit tė Zotit.

Njeriun e nėnshtruar ndaj Zotit me kuptimin e plotė tė kėsaj fjale, nuk ka forcė tjetėr veē Zotit qė ta zotėrojė dhe shtyjė nė njė drejtim tė caktuar. Sa bukur e shpreh ky hadith profetik domosdoshmėrinė e mbrojtjes sė zemrės:“Ta dini se te njeriu ėshtė njė copė mishi, qė, po tė jetė mirė ajo,i gjithė trupi bėhet mirė;po tė bėhet keq ajo,i gjithė trupi sėmuret. Ajo ėshtė zemra!”

Kjo botė ėshtė fusha e propozimit dhe provės sė Zotit. Mbi tė fryjnė lloj-lloj erėrash prove tė cilat, duke e mbajtur zemrėn nėn ndikimin e tyre, e zvarrisin sa nė kėtė anė, sa nė anėn tjetėr! Nisur nga kjo, zemra u duhet dorėzuar flladeve tė ėmbla qė fryjnė nga ana e ndihmės sė Zotit.Dhe kjo ėshtė e mundur vetėm duke iu lutur Zotit me pėrgjėrim, duke iu bindur urdhrave dhe ndalimeve tė Tij dhe duke u treguar i nėnshtruar!

Zemra ėshtė si njė ujė i kthjellėt.Por kur turbullohet me punė tė kėqija dhe mėkate,bėhet qė tė mos duket asgjė! Ne kėtė gjendje, pėr t’i parė margaritarėt e frymės shpirtėrore dhe dritėrat e tė vėrtetės,ky ujė duhet kulluar!
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi