Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:01

SHEJHU I CILI DERVISHIN E FUTĖ NĖ HALVET

Sa i pėrketė kushteve qė duhet plotėsuar ai i cili dervishin e futė nė havlet (izolim)ai pasqyrohet nė atė qė Zoti i Madhėruar,me profeci(kefsh) tė drejtė dhe tė paturbulluar me imagjinatė,tė tregohet qė dervishi i caktur mund t'i plotėsojė tė gjitha kushtet e izolimit dhe se nė asnjė prej tyre nuk do tė dėshtojė,si dhe qė ky halvet (izolim) tė japė fryt me rezultate gjegjės.

Pos kėsaj,Zoti i Madhėruar duhet t'ia zbulojė edhe tė gjitha rezultatet me cilėt i sjell halveti (izolimi) i dervishit,kėshtu qė kjo futje e dervishit nė halvet tė bėhet nė bazė tė njohjes dhe dėshmisė sė qartė nga Zoti i Madhėruar.

Kush nuk iplotėson adabet (finesat, mėnyra tė caktuara tė mirėsjelljes) tė izolimit dhe nuk i arrin kėto rezultatet, ai nė tė vėrtetė,edhe nuk ėshtė dervish i sinqertė,siē nuk ėshtė i sinqertė as shejhu(i cili dervishin e futė nė halvet) cilit Zoti i Madhėruar nuk ia ka zbuluar frytet me tė cilat do tė rezultonte izolimi,duke luajtur me pjestarėt e tarikatit dhe duke vepruar si personi i cili, duke imagjinuar se ai ėshtė vėrtetė i tillė,nga shtėpia del me rroba solemne tė gjyqtarit ose princit,andaj e pėrqeshin fėmijtė,e qė ėshtė shembull i qartė qė mbi te ėshtė lėshuar zemėimi i Zotit tė Madhėruar - Zot runa dhe mbrona prej tė tillėve!
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:05

KUSHTET E DERVISHIT PĖR HAVLET

Njėri prej kushteve tė dervishit kur nė izolim(halvet)tė pėrmendet Zoti i Madhėruar(bėn dhikėr)dhe me kėtė rast i paraqitet ndonjė imazh ėshtė qė kėtė duhet t'ia pėrmend Shejhut tė vet,posaēėrisht nėse ky imazh i thotė:"UNė jam Zoti,nuk ka zot pos meje", ose "Lavdėruar qofsha",ose diē tė ngjashme,duke pasur kujdes qė kėtė tė mos e fshehė nga shejhu i tij dhe,duke anuar kah ajo,tė mos vdesė me borxh,ndėrsa nė kėto dhe fjalė tė ngjashme duhet pėrgjigjur:"Besoj nė Zotin","Lėvduar qoftė Ai me Cilin nuk gjason asgjė", duke synuar,duke vazhduar me dhikėr,sa tė jetė e mundur tė abstrahohet dhe injorohet ai imazh,gjersa i Pėrmenduari nuk ia zbulon njė sekret tė Vetin pas ēka nuk do tė ketė mė nevojė ta pėrmendė.

Gjithashtu,kusht ėshtė,gjersa ėshtė nė halvet qė synimin e tij tė mos e lidhė me arritjen e ndonjė kerameti dhe tė mos mbėshtete nė mur ose diē tjetėr,por qė Lavdiplotin ta pėrmend pėr ta kėnaqur urdhėrin e Tij.dhe duke pasur parasysh qė Ai nė hadith-kudsi ka thėnė:"Unė jam me atė qė mė pėrmendė",prej fillimit e deri nė pėrfundim tė tė pėrmendurit ta mbaj kokėn ulur dhe sytė e mbyllur.

Kusht ėshtė qė tė qėndroj stabil nėse fillojnė t'i vijnė mendime tė prapa,si:"Ē'mė nevojitet ky tarikat mua dhe ky izolim?",ngase udhėtarit shpirtėror nė fazėn e tij fillesatre nė rrugė (tarikat)domosdo i vijnė mendime tė kėtilla,mandje edhe kur ndodhet nė halvet(izolim), meqė iblisi,nė luftzė kundėr tij,i sulet atij me kalorėsinė dhe kėmbėsorinė e tij,nga lakmia, e shikon qė ėshtė i vendosur tė hyjė nė mesin e atyre qė janė nė shoqėri me Hakkun Lavdiplotė,siē ndodhė qė seclilit prej tyre te cili vėren synimin pėr tė hyrė nė hudur(prezencė,afėrsi,audiencė) tėHakkut tė Madhėruar synon ta ndryshojė qėllimin e tij dhe ta rikthejė prapa,duke mos na dashur mirė kurrė.

Prandaj,sa herė qė para tij del pengesė nefsi ose shejtani,dervishi duhet ta ftojė nė ndihmė shejhun e vet dhe,nėse do Zoti,me bekimin e lidhjes sl tij me shejhun dhe mbėshtetje te ai kėto pengesa edhe do tė eliminohen.Para hyrjes nė halvet e ka pėr kusht tė mėsohet me atė qė tė flasė pak dhe tė hajė pak,pėr ta pėembushur halvetin,dhe tė qėndroj pa gjumė shumė.

Kush ėshtė edhe qė nė halvet tė hyjė me qėllim tė pastėr dhe me lejen e shejhut dhe nuk lejohet qė nė tė tė hyjė me qėllim tė padrejtė dhe pa lejen e shejhut.Me hyrje nė halvet qėllimi duhet ta ketė kultivimin dhe pėrmisimin e karakterit vetanak nė mėnyrė qė tė tjerėr t'i shkarkojė nga e keqja e vet.Nė njė hadith merfu thuhet:"Njeriu mė i prapė ėshtė ai cilin tė tjerėt e braktisin pėr t'u mbrojtur nga paturpėsia dhe ē'njerėzia e tij."

Gjithashtu,kusht ėshtė qė nė halvet tė hyjė me respekt,siē hyn edhe nė teqe apo nė xhami, nė kuptimin qė ai ėshtė vend i afėrsisė sė posaēme tė Zotit,duke kėrkuar nga Zoti me rastin e ēdo hyrje ta ruajė nga e keqja e shpirtit tė tijė shtazarak (nefsit) dhe duke abstrahuar gjithēka pos Tij,Lavdiplotit,siē janė fėmijėt,bashkėshortja,pasuria dhe tė tjera,aq sa gati nuk i bie nė mend asnjė pėr tyre,ngase tė menduarit pėr ta ėshtė shenjė e kthimit tė kokės,ndėrsa sufijtė janė unanim se ai qė kthen kokėn nuk do tė arrijė atė qe e kėrkon.

Kusht ėshtė edhe qė dhomėn nė tė cilėn do tė izolohet nuk hyhet gjersa nė tė paraprakisht tė mos hyjė shejhu i tij,i cili nė tė ne ndjenjėn e prezencės sė Lavdiplotit,me synim dhe vendosjen e lidhjeve me Zotin e Madhėruar tė falen dy reqate namz dhe kjo tė derdhet(bartet) nė zemrėn e dervishit,pėr t'ia shkurtuar rrugėn e arritjes sė profecisė.

Kusht ėshtė edhe qė tė mos ia vejė mendjen kerameteve(mrekullive) me cilėt aftėsohet, por duhet pranuar nga mirėsjellja ndaj Zotit dhe pėr ti dėshmuar mirėnjohje e jo pėr t'u ndalur para tyre,ngase kush ndalet para diēkaje prej kėtyre do ta anashkalojė tė mirėn edhe tė kėsaj edhe tė botės tjetėr.Ndėrsa ai i cili ka besim te Zoti i Madhėruar nuk ka nevijė pėr keramtet pėr ta pėrforcuar besimin e tij.

Pėr vėrtetėsinė e halvetit tė tij kusht ėshtė edhe qė ta kuptojė qė shejhu ėshtė i lidhur me tė shpirtėrisht dhe se kjo lidhje me shejhun nuk e pengon qė njėkohėsisht tė jetė i lidhur edhe me ndonjė dervish tjetėr.Mandje,qė tė mund ta mbajė lidhjen e pakėputur me tė gjithė dervishėt e tij,edhe nėse,pėr shembull,ata janė me miliona.Pastaj,duhet tė ruhet mirė qė tė mos e braktis rolin ndėrmjetėsues tė shejhut tė vet dhe qė,pa ndėrmjetės, vetėm tė drejtohet kah Zoti,ngase vetėm do tė lodhet dhe,pėr shkak tė mosnjohjes sė Zotit tė Madhėruar,nuk do tė arrijė gjė.

Pastaj,kusht ėshtė tė ketė kujdes qė Zoti i Madhėruar e shikon,duke mos e hequr nga mendja pėe asnjė ēast kėtė,ngase nėse e injoron dhe lė anash Zotin kjo do ta kthejl nė gjendjen mė tė ulėt se ajo nė cilėn ka qenė para se tė hyjė nė izolim(halvet).

Pos kėsaj,kusht ėshtė edhe qė tėrė kohėn e qnėdrimit nė halvet ta kalojė nė agjėrim tė pėrditshėm,ngase agjėrimi,sipas asaj qė agjėron,do t'ia ndėrtojė elementet tokėsore dhe ujore dhe zemra e tij do tė pastrohet.

Mė tej,kusht ėshtė edhe qė tė izolohet vetėm nė dhoma tė errėta,ku nuk depėrtojnė as rrezet e diellit as drita e ditės,pėr tė bllokuar rrugėt e shqisave fizike,ngase kjo ėshtė kusht pėr hapjen e shqisave shpirtėrore.

Gjithashtu,kusht ėshtė qė tė jetė gjithnjė me abdest(tė jetė i pastėr)dhe qė,sa herė e prishė(pėr shkak tė nevojave fiziologjike),pa shtyrė fare serish tė marrė abdes nė mėnyrė qė drita e abdesit ta ndriēoj zemrėn e tij.

Kusht ėshtė edhe qė tė flasė vetė atė qė ėshtė caktuar me Sheriat dhe tė heqė dorė tėrrėsisht nga fjalėt e kota,ngase dritat hyjnore e braktisin zemrėn e robit kur ky flet diē qė ėshtė kotėsi dhe boshllėk dhe zemra i errėsohet dhe mbetet pa dritė qė e ka arritu mė halvet.Mirėpo,nuk i pengon nėse mbi pėrjetimet e tij shpirtėrore tė bisedojė me shejhun e tij ose nėse bisedon me shėrbėtorin tė cilin shejhu e dėrgon t'i shėbejė nė halvet,me kusht qė kjo bised tė jetė vetėm pėr gjėra mė tė domosdoshme.

Pastaj,kusht ėshtė qė dhoma nė tė cilėn qėndron nė halvet tė jetė larg(dhe e izoluar)nga zėrat e njerėzve,ndase dėgjimi i bisedave(tė zakonshme)tė njerėzve ndikon nė errėsimin e zemrės,pėr dallim nga biseda qė ėshtė nė pajtim me Sheriatin,pėr ēka ėshtė bėrė fjalė mė sipėr.

Mė tej,kusht ėshtė edhe qė nga dhoma nė tė cilėn ėshtė izoluar ndėrsa me qėllim tė marrjes sė abdesit dhe kryerjes sė namazit tė dal kokulu duke mos shikuar askė dhe duke mbuluar kokėn e supet me diē,nė mėnyrė qė,nėse ėshtė djersitur nė izolim,tė mos e kapė era dhe t'ia dobėsojė trupin duke e pamundėsuar nė kryerjen e adabeve tė halvetit.Me rastin e daljes sė tillė nha halveti,me qėllim tė marrjes sė abdesit ose kryerjes sė
namazit,duhet tė ruhemi nga ajo qė njerėzit e shikojnė me respekt,ngase kjo ėshtė helm vdekjeprurės.

Pas kėsaj,kusht ėshtė qė tė mos falet vetėm por me xhemat,ngase sufijtė deklarojnė: "shkaku i vetėm pėr tė cilin dikush nė izolim(halvet)tėrbohet ėshtė ai qė e lėshon namazin me xhemat!".

Nė kėtė izolim duhet nga ngopja me ushqim dhe pirje e tepėrt e ujit,ngase kjo e ngurtėson dhe errėson zemrėn si dhe shkakton pėrtaci,inaktivitet dhe pėrgjumėsi.

Gjithashtu,kusht ėshtė (gjersa ėshtė nė izolim)tė pėrpiqet tė jetė vazhdimish i zgjuar, ngase kjo ia shkrinė dhe tretė katėr elementet kryesore tė tij,d.m.th..,ujin,tokėn, ajrin dhe zjarrin,ia hapė shikimin ndaj botės sė melekėve dhe nxitė mallin pėr kėnaqėsinė e Zotit tė tij dhe refuzon ndaj gjithēkaje qė e nxitė zemėrimin e Tij.

Kusht ėshtė edhe qė tė mos preokupohet me ndonjė mendim,i cili i vie befas,mandje as me kuptimin e ndonjė ajeti e lė mė diē tjetėr,ngase halveti nuk ėshtė vend pėr diē tė tillė, reapektivisht kėtė lloj tė ibadetit.

Pos kėsaj,kusht ėshtė edhe qė dyert e izolimit tė vet tė mos ia hapė askujt tjetėr pos shejhut tė vet.Kur Pejgamberi,s.a.v.s,izolohej nė shpellėn Hira nuk merrte asnjėrin me vete.

Kusht ėshtė edhe qė tė mos e harrojė dhikrin tė cilin ia obligon shejhu i vet,ngase ky ėshtė dekret mbi evliallėkun,nėse kryhet duke mbajtur lidhjen shpirtėrore me shejhun.

Sė fundit,kusht ėshtė edhe qė me rastin e hyrjes nė halvet tė mos caktojė kohėn sa do tė qėndroj nė tė.Kush cakton qė nė halvet do tė qėndrojė,pėr shembull,dyzetė ditė dhe o thotė vetvetes se do tė dalė kur tė skadojė ky afat,ai me kėtė mendim nė tė vėrtetė nga izolim del qė ditėn e parė(mandje edhe nėse formalisht qėndron plotė dyzetė ditė).

Periudhėn e qėndrimit tė izolimit s'duhet caktuar ngase kjo kohė e qėndrimit tė tij nė halvet ia shkatėrron pėrqendrimin e zemrės.Prandaj ai qė hyn nė halvet atė halvet duhet ta kuptojė si varr,prej cilit nuk do tė dalė pėrderisa tė mos arrijė dita e Gjykimit.Kėtė e pėrmendė shejh Nexhmuddin el-Kubri duke shtuar:"Kjo ėshtė finėsė tė cilės shumė sufijė nuk ia vejėn veshin".

Ndėrsa,Ali el-Mersafi,Zoti e mishiroftė,ka deklaruar:"Kush e pėrvetėson me themel kuptimin e halvetit i zbulohet gjithēka qė ekziston dhe do tė mund tė dialogojė me fshehtėsinė e Hakkut tė Lartėsuar.Ka krilesan me zemra tė atilla qė ndėrmjet tyyre dhe Zotit tė tyre eliminohen tė gjitha perdet,pos perdes sė lartmadhėrisė sė Tij."
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:11

FRYTET FRYTET E HALVETIT (IZOLIMIT) TĖ DREJTĖ HALVETIT (IZOLIMIT) TĖ DREJTĖ

Sa i pėrket rezultatit qė arrihen me halvet (izolim),rezultateve tė cilėt shejhu,edhe para se ta fusė dervishin nė halvet e pėrmes profecive duhet ta dijė qė dervishi mund t'i arrijė,ato pasqyrohen nė arritjen e njėzet e pesė llojeve tė profecive (keshf).

Sufijtė janė unanimė nė atė qė arritja e tyre ėshtė njė nga shenjat e vėrtetėsisė sė arritjes sė provecisė(fet'h),e nėse dervishi nuk i arrin,nė vend se nė izolim mė mirė do ta kishte nėse iu pėrkushtohet mėsimit tė ndonjė zanati ose afarizmit.Atė qė del nga halveti do ta pyesim:"Ēfarė profeci dhe dituri ke arritur?",e nėsė e shohim se na tregon mbi kėto njėzet e pesė llojet e profecive,duhet t'i besojmė,ndėrsa nėse nuk na tregon pėr kėtė, duhet tė largohemi prej tij.

Profecinė e parė qė e arrin ai qė izolohet ėshtė q[color=red]hen gjendjet e njerėzve qė mungojnė, kėshtu qė as erėsira as muret nuk e mbulojnė nga kjo tė shikojė ē'bėjnė njerėzit e caktuar nė shtėpitė e tyre.Mirėpo ai momentalisht duhet tė pendohet pėr atė profeci, ngase ajo ėshtė e shejtanit,dhe t'i lutet Zotit tė Madhėruar qė ta stolisė me emrin e Tij Es-Settar (AI qė mbulon,atė qė duhet mbuluar).

Dallimi midis profecisė shqisore dhe imagjinative caktohet ashtu qė robi,kur(me profeci)e shikon ndonjė preson apo ndonjė akt,mbyllė sytė, e nėse edhe mė tej e shikon,atėherė kjo ėshtė profeci imagjinative,kurse nėse me rastin e mbylljes sė syve nuk e shikon mė, duhet ditur qė kjo ka qenė profeci shqisore.

E Dyta nga kėto profeci ėshtė qė nocionet e kuptuara me mend(logjikė)i zbresin si figura shqisore,kėshtu qė pas kėsaj mendja nuk ka nevojė tė lodhet me tė menduar nė mėnyrėn qė tė arrijė te rezultatet tė cilėt arrihen me arsye.

E treta nga kėto profeci ėshtė qė nė enė t'i ofrohen pije,prej cilave ai duhet tė marrė pėr tė pirė qumshtė,nėse jo qumshtė, atėherė mjaltė,por edhe mė mirė ėshtė nėse merr pėrzierjen e mjaltit dhe qumėshtit.Me kėtė rast duhet tė ketė kujdes tė mos marrė verė,ngase ajo nxitė fjalė tė pakontrolluara (shat'h).

Nėse vera ėshtė e pėrzier me ujė shiu,mund ta pijė,por jo edhe verėn e cila ėshtė e pėrzier me ujė lumi,pusi apo burimi.Me dhikėr(tė pėrmendurit e Lavdiplotit( duhet vazhduar pėrderisa tė mos ngritėt mbi botėn e imagjinatės dhe pėrderisa tė mos i zbulohet bota e domethėnieve tė pastra,domethėnie tė cilat nuk janė tė mbėshtjellura me ndonjė figurė apo formė.

E katėrta nga kėto profeciė ėshtė qė t'i shfaqet i Pėemenduri dhe kur ta shikojė,tė pushojė sė pėrmendur Atė.

E pesat nga kėto profeci ėshtė qė Hakku i Lartėsuar t'i tregojė nivelet(merteb) e mbretėrisė sė Vet,pėr tė cilat ai nuk duhet tė interesohet.

E gjashta nga kėto preofeci ėshtė qė Ai(Lavdiploti)t'i zbulojė fshehtėsitė e botės minerale duke mėsuar kėshtu fshehtėsinė e ēdo minerali dhe pėr ēka ėshtė i dėmshėm dhe pėr ēka ėshtė i dobishėm,si dhe duke njohur alkimnė e vėrtetė,principet e cilės nuk ndyshojnė me kohė,mirėpo ai nuk duhet tė interesohet me asgjė prej kėsaj.

E shtata nga kėto profeci ėshtė qė t'i zbulohen fshehtėsitė e botės bimore,kėshtu qė ēdo bimė e fton dhe lajmėron pėr vetitė(e dobishme dhe dėmshme)tė saj.Ai nuk duhet tė intersohet as me kėtė pėr tė mos qenė i degraduar,ndėrsa pas kėsaj profecie duhet tė hajė ushqim tė ngrohtė dhe saosh qė pėrmban shumė lėngje(nė mėnyrė qė ngrohtėsinė e organizmit tė mbaj normalė.)

E teta prj profecive ėshtė qė t'i zbulohen fshehtėsitė e disa shtazėve,mandje edhe insekteve, tė cilat do t'I japin selam dhe do ta njoftojnė si me karakteristikat e dėmshme tė cilat Zoti i ka deponuar tek ai ashtu edhe me mėnyrėn nė tė cilat e madhėrojnė dhe lėvdėrojnė Zotin e Madhėruar.Kėtu duhet pėrmendur atė qė nėse ai qė izolohet dėgjon qė figurat qė i shikon e pėrmendin Zotin e Madhėruar(i bėjnė dhikėr Atij)gjithashtu siē e pėrmendė edhe ai nė izolim,kjo do tė thotė se ėshtė profeciė imagjinative dhe jo e vėrtetė dhe se kjo ndodhė nė imagjinatėn e tij,por nėse dėgjon qė e pėrmendin Atė,atėherė kjo ėshtė profeci e vėrtetė.

E nėnta nga profecitė e pėrmendur ėshtė qė t'i zbulohet rrjedha e botės sė jetės,e cila ėshtė shkak i ringjalljes,si ndikon te ēdo krijesė dhe si,sipas kėsaj rrjedhe,vlerėsohen disa nga aktet e devocionit(ibadetet),kėshtu qė,pėr shembull,din tė dallojė neamzin e gjallė prej atij tė vdekur.

E dhjeta nga kėto profeci ėshtė qė i shfaqen shkėndija tė shkurta tė dritės sė monoteizmit (el-levhijje),tė jetė i informuar mbi tmerret e ndryshme,tė pėrjetojė gjendjen tė ndyshme dhe t'i tregohet rrethi nė cilin do t'i tregohet transformimi i fytyrave dhe formave,si pėr shembull,si shėndėrrohet e vrazhda nė tė mirė dhe anasjelltas.

E njėmbėdhjeta nga kėto profeci ėshtė qė i zbulohet drita shpėrthyese,nga shpėrthimi i cilės do tė provojė tė fshehet.Mirėpo ai duhet tė vazhdojė me mėsimin e dhikrit dhe tė mos frikohet ngase shpėrthimi do tė pushojė dhe do tė shtypet.

E dymbėdhjeta nga kėto profeci ėshtė qė (zemrės sė tij) ti zbulohen dritat e monoteizmit (et-tavali) tė cilėt i errėsojnė drita tjerė t'i tregohet se rrihen sistemet (konstruksionet) univerzale dhe t'i njohė adabet qė janė tė domosdoshėm pėr arritje nė afėrinė e Zotit,pėr qėndrimin para Lavdiplotit dhe pėr shkuarjen nga Ai te krijesat.Kėtu e kupton qė ēdo gjėsendi qė i ėshtė hequr diē nė jashtėsinė e saj i shtohet nė brendinė e saj,ndėrsa qenia ėshtė njė,si dhe qė mangėsi nė vėrtetė s'ka.

E trembėdhjeta nga kėto profeci ėshtė t'i zbulohen nivelet (mertebet) e diturive teorike,t'i dallojė mėnyrat e gabimeve nė disa ē'ėshtje dhe ta vėrejė rrjedhėn e fshehtėsive hyjnore nė kėtė botė.

E katėrmbėdhjeta nga profecitė ėshtė qė i zbulohet bota e krijimit tė imazheve,bukurisė dhe imagjinatės dhe qė i ofron ndihmė gjithēka qė e ekziston,me atė qė e posedon.

E pesėmbėdhjeta nga kėto profeci ėshtė qė t'i zbuloen kategoritė dhe botėrat e kubijetit (lozjes se rolit qėndror):gjithė qė ka parė para kėsaj hyn nė botėn e gjuhės ndėrsa kėtu i ofrohet tė hyjė nė botėn e simboleve,sintezės dhe shpėrblimeve tė Zotit.

E gjashtėmbėdhjeta nga kėto profeci ėshtė se i zbulohet bota e lartėsisė(e paarritshme pėr mendjen),me ē'rast i njeh tė gjitha adabet e vėrteta dhe dizpozitat e drejta tė cilėt nga Zoti janė zbritur(shpallur) nė mėnyrėn mė tė plotė pėrmes Muhammedit,s.a.v.s..,
se din tė dallojė fjalėn e Zotit nga fjalėt e krijesave tė Tij,mandje edhe kur Ai citon fjalėt e tyre,qė me profeci tė konfirmohen versionet e hadithit pėr tė cilėt flitet se janė tė dobėt dhe tė njohė tė gjitha shkallėt (mekamet) dhe nivelet e tyre nė prezencėn e Zotit, duke u sjellur ndaj tyre me respekt dhe nderim.

E shtatėmbėdhjeta nga kėto profeci ėshtė se i zbulohet bota e pėrjetimi tė befasive,
papjekurisė dhe pafuqėsi sė kėtij thesari tė veprave,e qė e pėrjetojnė vetėm ata qė janė nė shkallė tė larta tė Xhenetit.

E tetėmbėdhjeta nga kėto profeci ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri mbi atė se si gjėrat sillen nė lidhje me Zotin e Madhėruar(nga njėra anė) dhe krijesat(nga ana tjetėr), dituri nė bazė tė cilės e kuton ēėshtjen e krijimit tė veprės,realitet tė cilin mendjet e dijetarėve nuk janė nė mundėsi ta kuptojnė.

E nėtėmbėdhjeta prej kėtyre profecive ėshtė qė,duke qenė nė rrugė tė ngushėt,nga njė anė i zbulohen tė gjitha Xhenetet dhe kategoritė (mertebet) e tė gjitha banorėve tė tij, ndėrsa nga ana tjetėr Xhehenemi humnerat e tij dhe kategoritė e banorėve tė tij,me ē'rast, me profeci dhe bindje tė fortė,i njeh cilat janė kėto vepra qė shpijnė nė njėrin dhe cilat nė vendbanimin tjetėr.

E njėzeta prej kėtyre profecive ėshtė qė i zbulohen shpirtarat e atyre tė cilėt e duan Zotin e Madhėruar,duke i parė tė hutuar,tė dehur dhe tė pushtuar me turp nga Zoti.

E njėzet e njėjta prej kėtyre profecive ėshtė qė i zbulohet drita nė tė cilėn nuk do tė shikojė gjė pos vetvetes,me ē'rast do ta pushtojė dehja dhe ekstaza e do tė luhatet si llamba dhe do tė ndijė kėnaqėsi tė papėrshkruar.

E njėzet e dyta prej profecive ėshtė se i zbulohen figura si tė njerėzve,perde qė largohen dhe perde tė bardha,tė cilat e madhėrojnė Lavdiplotin ashtu qė s'ta merr mendja.Me kėtė rast nuk duhet tė befasohet nėse midis kėtyre figurave e shikon edhe fytyrėn e vet.

E njėzet e treta prej kėtyre profecive ėshtė se i zbulohen fshehtėsitė e mėshirės sė plotė, me ē'rast e kupton ē'do tė bėhet nė fund me te dhe cila kategori i pėrket nė prezencėn e emrave tė Zotit.

E njėzet e katėrta prej kėtyre profecive ėshtė tė kuptojė tė gjitha vendet nė Kur'an dhe sunet nė lidhje me cilat themeluesit e shkollave juridike(muxhtehidėt)kanė pasur qėndrime tė ndryshme. Me tė dalė nga halveti ai duhet fshirė veten nga regjistri i dervishėve tė sinqertė.Sa i pėrket atij i cili duhet dalur nga halveti veten e konsideron mė tė mirė se kolegėt e vet,mbi te,nė bazė tė qėndrimit unanim tė shejhlerėve tė tarikatit, ėshtė lėshuar zemėrimi(i Lavdiplotit),ngase ky ėshtė momenti kur duhet tė ruhet nga ajo formė e devijimit pėr cilin Ademi a.s..,ėshtė dėbuar nga prezenca e Zotit.

E njėzet e pesta prej kėtyre profecive ėshtė qė Zoti i Madhėruar bėn qė tė mund tė fluturojė nė ajėr,tė ecė mbi ujė, me lejen e Zotit tė Madhėruar,me himmetin e vet (synim, aftėsitė shpirtėrore)tė ndikojė tek njerėzit rreth vetes dhe t'i shkurtohet distanca e rrugės (qė nė kohė tė shkurtėr tė mund ta kalojė distanca shumė tė mėdha).Pos kėsaj, do tė aftėsohet edhe pėr atė qė mandje as i bie nė mend.

Kėto janė pra frytet e halvetit.Falėnderoj Zotin,Zotin e botėve.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:14

Shejh Ebul – l – Abas el – Harini,i cili izolohej nga dyzet e mė tepėr ditė, ka deklaruar:”Ēdo izolim ėshtė i parėndėsishėm dhe ai qė nė tė kalon ėshtė i papėrgatitur mjaft nėse ajo nuk i dhuron dituritė vijuese.”iturinė mbi prezencėn(rrafshin) e tubimit mė tė madhė(hadretu-l-xhem’i-l-Ekber),diturinė mbi vendet e rrėshqitjes dhe shkaqet e lumturisė e mjerimit,diturinė mbi dallimin nė mes kerameteve(mrekullive si formė e dhuntisė hyjnore) dhe istidraxhit(mrekullisė si formė e dėrgimit tė pahetuar hyjnore nė shkatėrrim) nė gjendje tė caktuara dhe diturinė mbi shkallėt tė cilėt tė Zoti i Madhėruar i pėrkasin kategorive tė ndryshme tė krijesave,si dhe njoha e origjinės sė tė gjitha krijesave tė gjalla nga pararendėssit e tyre tė parė.

Kėtu bėn pjesė edhe dituria mbi shfaqjet e Zotit dhe dituria mbi pėrmbajtjen e botės sė jashtme nė atė tė mbrendshme dhe anasjelltas.nė lidhje me kėtė dituri disa qė kanė profeci kanė rrėshqitur kur deklarojnė se ringjallja nuk do tė jetė edhe me trup,meqė(nė profeci tė tilla) e kanė parė se shpirtat e disa personave shndėrrohen nė ēfarėdo forme qė e dėshiron vetė personi,mirėpo i ka ikur ajo qė kėto trupa nė botėn tjetėr do tė pėrmbahen (dhe fshehjen) nė figurat shpirtėrore tė kėtyre trupave,nė kundėrshtim me atė qė ėshtė nė kėtė botė.

Kėtu bėjnė pjesė edhe dituria mbi tė gjitha xhevahirėt e Kur’anit nė nivelin e pėrkushtimit (ndaj islamit),nivelin e besimit(imanit),nivelin e bamirėsisė(ihsanit) dhe bindjen e fortė(ikanit).

Kėtu hyn edhe dituria mbi kategoritė r melekėve nė botėn tjetėr,mbi bashkimin dhe shpėrbėrjen e kundėrshtimeve,mbi vendosjen e tė gjerės nė tė ngushtė,mbi tkurrjen e kohės dhe mbi shikim e njėkohshme tė njė trupi nė dy apo mė shumė vende.

Kėtu bėn pjesė edhe njohja e gjuhės sė shtazėve kur nė lutjet e tyre(namaz) e lavdėrojnė dhe madhėrojnė Zotin e vet,njohjen e gjuhėls sė melekėve qė janė nė tokė,nė ajėr dhe ndėrmjet qiejve dhe njohjen e botėve tė ndėrmjetme(berazih).

Kėtu hyn edhe dituria mbi tė parit e tė fshehurave praps perdes,dituria mbi hijet mė tė shenjta,dituria mbi cilėsit e shkronjave tė shėnuara nė Pllakėn e ruajtur(El-Levhu-l-mahfudh) dhe diturina mbi gjatėsinė dhe gjėrėsin e botės nga tė gjitha gjashtė anėt.

Kėtu bėn pjesė edhe dituria mbi prezencėn e vetėsisė sė Zotit dhe ofrimit univerzal tė strehimit(hadret el-ferdijje ve-s-samdijje),prezenca qė janė gjithėsejt shtatėdhjetė (70.000) mijė,nė kėtė mėnyrė e njeh njohjen e statusit tė pjestarėve tė prezencave tė caktuara qė mund t’i numrojė pėrmendėsh.

Kėtu hyn dituria mbi ndarjen e tėrėsisė sipas linjave tė caktuara dhe bashkimin e tė ndarės sipas vendeve tė harmonisė reciproke,si diturinė e arsyjes sė paranimit tė disa idhujve,krahas Zotit,si zotra dhe pėr ē’farė pėrshtatje ėshtė fjalė tė ēdo kategori e cila devijon nga ligji fetar i tė dėrguarit tė vet.

Kėtu hyn edhe dituria mbi prezencėn e kthimit dhe pėrse te krijuesi i Lartėsuar kthehet fjala e Tij,a ėshtė kjo pėr shkak tė Subjektit tė Tij ose pėr shkak tė ndonjė vetie qė ekziston pos Subjektit,ose pėr shkak tė diturisė sė Tij,ose ndonjė raporti tė posaēėm,si dhe dituria mbi atė nė ēka pasqyrohet jashtėzakonshmėria e ēdo ajeti veē e veē.

Kėtu hyn edhe dituria mbi atė se si disa zėra kur shqiptohen shėndėrrohen nė melėkė, kėshtu qė ai qė e posedon kėtė profeci e shef qė tėrė atmosfera ėshtė pėrplot melekė tė krijuar nga tė folurit e krijesave.

Kėtu hyn edhe dituria mbi shenjat e qartė tė atij qė ėshtė i pabindur tė cilin e ka kapluar mjerimi dhe se si ai,mė tė shikuar ballin e tij, mund tė dallohet nga ai tė cilin mjerimi nuk e ka prekur fare, si dhe diturinė mbi atė ēka fshehjet prapa pėremrit pronor nė fjalėt e Lavdiplotit; ”Nxitoni pėr faljen e Zotit tuaj.”( Ali Imran,133) nė tė vėrtetė, ėshtė e ditur qė pėr falje lutet vetėn atėherė kur bimė nė ndonjė mėkat, ndėrkaq qė, dihet mirėfilli qė mėkati si i tillė ėshtė i ndaluar. Kjo ėshtė,pėrndryshe, njė dituri e ndershme.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:18

Kėtu hyn edhe dituria mbi atė qė ėshtė e fshehur(gajb) qė ėshtė e ditur vetėm pėr Hakkun e Madhėruar,si dhe nėsse midis ēdo kati tė tokės ka qiell gjegjės me melekė apo jo.

Kėtu hyn edhe dituria mbi ligjet e Zotit qė janė pėrhapur nė mbarė botėn si dhe dituria mbi mrekullit e pejgamberėve dhe evliave(muxhize dhe keramet) dhe origjinėn e tyre nga niveli i Muhammedit,s.a.v.s.

Kėtu hyn edhe dituria mbi vendet nė tė cilėt tregohen mrekullitė e botės dhe fuqitė mbinatyrore, dituria mbi atė me ēfarė fshehtėsi dhe dituri Zoti i Madhėruar i ka veēuar Shokėt e shpellės(As’habu-l-kehf) dhe dituria mbi botėkuptimin e shenjrėve,frymėzimin e melekėve,fletėt e xhenetit (es-suhufu-l-firdesijje) dhe prezencėn e pėrjetėsisė hyjnore (hadretu-d-dejmummije).

Kėtu hyn edhe dituria mbi adabet(finesat,llojet dhe format e ndryshme tė mirėsjelljes) dhe mustehabet(gjėrat e dėshiruara,preferuara) me tė cilat,pėr dallim nga ati tė posaēmet, janė tė obliguar ithtarėt e tė gjithė pejgamberve.

Kėtu hyn edhe dituria mbi thesaret dhe zgjedhjen e shifrave qė,me ēfarėdo shkronjė,sipas numrit tė posaēėm dhe nė gjendje tė caktuar tė ēilet ēdo thesar dhe qė,sipas dėsjirės,tė disponohet me tė gjitha thesaret e kėsaj bote.Mirėpo duke pasur shumicėn e pejgamberėve dhe evliave ai duhet tė heqė dorė nga disponimi me tė.

Kėtu hyn edhe dituria mbi lidhjen e domethėnieve tė caktuara me tė tjerat,si lidhen njėra me tjetrėn edhe fjalėt.Ajo ėshtė njė domethėnie e psaēme,meqė domethėnjet shfqen nė formė tė fjalėve dhe ato,pėr nga arsyja,nuk mund tė qėndrojnė veēantė,e paveshur me njė formė.

Kėtu hyn edhe dituria mbi deshifrimin e fshehtėsive,mbi komentimin e disa kategorive tė caktuar tė fesė(imanit) dhe mbi komentimin e fshehtėsive,si dhe dituria mbi gradimin e tė dėrguarve dhe evliave njėri mbi tjetrin,edhe atė ashtu siē janė ranguar tė Zoti i Madhėruar.

Kėtu hyn edhe dituaria mbi ekzistimin e perdeve tė pasionit,edhe nė kėtė edhe nė botėn tjetėr,dhe cila prej tyre e fshehė robin dhe cila Zotin e Madhėruar.

Kėtu hyn edhe dituria mbi lindjen e argumentit dhe argumentit nga premisat,dituri sipas cilės ai e din,kur ėshtė fjala pėr njohjen e Zotit tė madhėruar,se janė tė paparnueshėm argumentet qė lindin nga mendja e dikujt,ngase Lavdiploti as ka lindur as ėshtė i linduar, andaj mbaje mend kėtė.

Kėtu hyn edhe dituria mbi karakteret e njerėzve.nė bazė tė kėsj diturie njeriu e kupton se,nga aspekti i krijimit tė tij nga dheu,mund tė lavdėrohet me tė gjitha lavdėratat dhe tė qortohet me tė gjitha qoetimet dhe se nga kėto qortime janė pėrjashtuar vetėm pejgamberėt.

Poseduesi i kėsaj diturie as gėzohet pėr shkak tė lavdėrimeve as pikėllohet pėr shkak tė qortimeve,ngase as njėrėn as tjetrėn nuk e konsideron diē tė huaj,dhe kjo ėshtė njė nga dituritė mė tė ndershme tė arritura me profeci.

Kėtu hyn edhe dituria me tė cilėn dallohet e vėrteta nga e pavėrteta nė fjalėt,veprat dhe principet e besimit tė dikujt,duke parė tė pavėrtetėn si tė vdekut,pa shpit nė vete,ndėrsa tė vėrtetėn tė gjallė,duke ditur t’i dallojė ashtu qqė ato janė fryt i thatė i njohjes nga e gjelbėra edhe pa nevojė qė tė citohet argumenti Kur’anor dhe i sunetit. Mandej,duke ditur t’i dallojė edhe sikur – Zot ruana – Kur’ani dhe suneti tė humben.

Kėtu hyn edhe dituriaa mbi ndjenjėn e ngushtėsisė (kabd) dhe gjerėsisė (bast).Ai qė ėshtė nė kėtė nivel dėshmohet nė atė qė kur Hakku i Lartėsuar me emra qė zgjojnė gjerėsi ai ndien ngushtėsi ndėrsa kur shfaqen emra qė i shkaktojnė nushtėsi ai pėrjeton gjerėsi, meqė disa emra tė Lavdipoltit kanė kuptim tė kundėrt,pos atyre qė i pėrjashton ligji fetar,e qė njerėzit e Zotit e kanė tė ditur.

Kėty hyn edhe dituria mbi tė gjitha rrugėt nė tė cilat Iblisi i afrohet disa udhėtarėve shpirtėrorė dhe njohja e gjėrave me cilat i mbyllen tė gjitha rrugėt kah ata,e qė ėshtė njė nga diturit mė tė ndershme.

Kėto hyn edhe dituria mbi cilėsit dhe statusin e shpirtrave (ruh) par hyrjes sė tyre nė trup dhe pas kėsaj.Me kėtė dituri udhėtari shpirtėror e njeh nė bazė tė ēkahit ato e pėrbėjnė njė tėrėsi andaj vuajtja(ose kėnaqėsia) i pėrfshin tė gjithė,ndonėse disa organe trupore ose shpirtra tė njeriut kanė detyra tė posaēme dhe nuk janė pėrgjegjės pėr tė tjerėt.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:22

Kėto janė disa dituritė qė arrihen nė izolim (halvet) e qė i pėrmend shejhu i nderuar Efdaluddin,Zoti e mėshiroftė.

Sejjdi im Ali el-Mersafi,Zoti pastė mishėrė ndaj tij,deklaron:”Ēdo izolim i cili me tė dalė atij qė ka ėndruar nė te nuk i ofron pasqyrė nė kėto dituri nuk ėshtė nė pajtim me ligjin fetar(Sheriatin) dhe ėshtė mė afėr hipokrizės se devtshmėrisė".

E para prej tyre ėshtė qė t’i zbulohet dituria mbi adabet e shtatėdhjetė(70.000) perdeve, tė cilat duhet t’i eliminohen kur hyn nė namaz,dhe t’i ofrohet dituria mbi adabet e dėshmive evidente (mushahedat’ijanijje) dhe bisedave tė qarta(mushkalemat bejanijje).

E dyta nga kėto dituri ėshtė qė Zoti i Madhėruar t’i ofrojė njohuri pėr atė cilaėt janė xhenetlijėt dhe cilėt monoteistė(pėrkohsisht) do tė hyjnė nė Zjarr dhe cilėt jo.

E treta nga kėto dituri ėshtė qė Zoti i Madhėruar ta njoftojė me tė gjitha dituritė tė cilėt Ai,Lavdiploti,i ka numėruar te Prijėsi i qartė (el-imam el-mubin),dituri numri i calve fitohet duke shumėzuar me treqind e gjashėdhjetė mijė e nėntė herė plus njė e treta.

E katėrta nga kėto dituri ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron njohuri mbi dispozitat tė cilat theksohen nė Kur’an dhe sunet lidhur me nivelet e pėrkushtimit(islam) besimit (iman), bamirėsisė (ihsan) dhe bindjes sė fortė(ikan),kėshtu qė i din kushtet,pjesėt themelore tė pėrbėrjes,sunetet dh e adabet e ēgo akti ceremonial(ibadet) nė tė katėr nivelet,e qė ėshtė njė nga dituritė shumė tė ēmuara.

E pesta nga kėto dituri ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri pėr zgjedhjen e simboleve tė finesave sekrete tė realitetve tė caktuara.

E gjashta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri mbi adabet me rastin e hyrjes nė prezencėn e posaēme tė Tij gjatė kryerjes sė namazit,prej cilėve dhjetė mijė adabe janė themelorė,ndėrsa asoshė dytėsore janė pa numėr.”Ata nuk e ēmojnė Atė aq sa duhet ēmuar.”Zumer,ajeti 67.

E shtata ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri qė pos Kur’anit Fmėlartė tė dijė t’i nxjerrė tė gjitha libratė e zbritur tė Zotit dhe tė dallojė tė gjitha ligjet e caktuar si dhe tė dijė ē’ėshtė shtruar dhe ē’ėshtė hequar nė ēdonjėrin prej tyre nė dallim me tė tjerėt.
(Sejjdi Ibrahim el – Metbili ka deklaruar:”Kur kam hyr nė havlet(izolim) Zoti i Madhėruar mė ka trguar qė tė gjitha librat e Tij tė zbritur nė Kur’an,si dhe qė tėrė Kur’ani,
pėrkufizohet nė Fatiha,qė Fatiha pėrkufizohet nė (varun e parė tė Besmel-lės) ‘ba’ dhe qė ‘ba’ pėrkufizohet nė pikėn(nėn shkronjė ‘ba’),andaj themeluesit e tė gjitha shkollave (juridike) kamė mundur t’i nxjerr nga ēfarėdo shkronje(harf) qė kamė dashur!”)

E teta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri mbi prezencėn e emrave tė Tij dhe njohjen qė ēdo dispozitė e ligjit fetar mund tė shpijė nė lidhje me njė emėr tė caktuar tė Tij.

E nėnta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri mbi tė gjitha paralajmėrimet e kijametit, prej tė ciėve njėmijė janė kryesorė ndėrsa secili ndodhė vetėm njė vjet pas atij paraprak. Me kėtė ai e kupton edhe cilat nga gjėrat e padėshirushme janė tė domosdoshme por lehtėsusese nė ato qė janė tė domosdoshme,qė me pėrmbajtjen e tyre tė mos vijnė nė kundėrshtim me atė qė ėshtė shpallur me ligj fetar.

E dhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron njohje tė gjuhės sė njeėzve dhe xhinėve dhe se mund ta njohė ēdonjėrin prej tyre,mandje edhe nėse shėndėrrohet nė ndonjė figurė qė nuk ėshtė burimor.

E njėmbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri mbi fshehtėsitė e fatit,qė ėshtė e fshehur pėr tė gjitha krijesat pos Muhammedit,s.a.v.s.,dhe atij qė, pėrmes profecisė,e pason nė kėtė nivel.

E dymbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar bėn qė tė dijė,edhe atė vetėm me shikimn e hundės sė tij,ēfarė tė mira dhe tė kėqija ka njeriu.

E trembėmbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron njohje mbi larjen e mėkateve me ujin i cili lahen njerėzit,pastaj shikimin e vetė ujit me cilin ėshtė larė dikush tė mund,pa gabim,tė njohė mėkatet e tij tė mėdha,mėkatet e vogla,gjėrat e qortuara zėvendėsimin e prioriteteve.

E katėrmbėmbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar t’i ofrojė dituri mbi karakteret dhe njohje mbi atė cili karakter shtazarak ndryshohet dhe cila jo.

E pesėmbėmbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar t’i ofrojė njohje mbi dituritė tė cilat janė karalteristike pėr njerėzit,melekėt dhe shtazėt si dhe cilat njohuri i bartė njeriu me vete nė varrė dhe cilat pėrfundojnė me vdekje.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:23

E gjashtėmbėmbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron njohuri mbi rendin e shfaqjes sė emrave tė Zotit; cili prej tyre ėshtė shfaqur i pari,cili e ka pasuar,e kėshtu me rradhė,si dhe cili emėr i Tij dominon karshi tė tjerėve.

E shtatėmbėmbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron njohuri mbi adabet (finesat, mėnyrat dhe format e mirėsjelljes) lidhur me ringjalljen,daljen nga varri (mezari),arritjen nė vendin e tubimit(Ditėn e Gjykimit) deri te hyrja nė Xhenet,si dhe adabet lidhur me qėndrimin nė Xhenet dhe nėse kėto adabe janė nxjerrur nga adabet e ligjit fetar(Sheriatit) apo Zoti i Madhėruar do t’i shpallė banorė tė Xhenetit,ngase mirėsjellja ndaj Zotit nuk pėrkufizohet nė vend tė caktuar por kjo ėshtė obligim i pėrhershėm.

E tetėmbėmbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri mbi atė se si gjėrat sillen nė lidhje me Zotin(nga njėra anė) dhe me krijesat(nga ana tjetėr),dituri nė bazė tė cilės e kupton ēėshtjen e krijimit tė veprės,realitet tė cilin mendjet e dijetarėve nuk janė nė mundėsi tė kuptojnė.

E nėntėmbėmbėdhjeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron njohuri mbi themelimin e qėndrimeve tė gjithė themeluesve(tė njohur) tė shkollave juridike dhe ithtarėve tė tyre dhe qė tė gjitha ata rrjedhin nga burimi i ligjit fetar(Sheriatit),duke mos i dhėnė me kėtė rast pėrparėsi qėndrimit tė njė themelusi karshi tjetrit,edhe atė nė bazė tė profecisė dhe me bindje tė plotė dhe jo nė bazė tė mendimit dhe supozimit.

E njėzeta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron njohuri mbi fshehtėsitė e Kur’anit dhe Sunetit,njohje e cila quhet dituri e realitetit (ilmu – i – hakika).Kur kėtė realitet e krahason me ligjin fetar (Sheriatin) ai e shejh qė kėto dy,nė tė vėrtetė,janė realitet,e cila ka dy nivelet e saj;tė lartė dhe tė ultė.

E njėzeta e njėjta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron njohuri mbi tė gjitha dituritė tė cilat pronarin e tyre e shkatėrrojnė pikėrisht me atė pėr ēka ai mendon se aty e ka lumturinė,siē janė dituritė e brendshme dhe tė ngjashme me to.

E njėzeta e dyta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron dituri ēfarė rrjedhe do tė marrin fjalėt, veprat dhe qėllimet e caktuara dhe qė,me vetė shikimin e formave tė ndyshme,tė kuptojė nga e kanė origjinėn.

E njėzeta e treta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron mundėsinė e vlerėsimit tė njerėzve dhe qė nivelin e ēdo njeriu ta kuptojnė vetėm me shikimin e formės sė gojės sė tij,apo kėndit tė sye tė tij.

E njėzeta e katėrta ėshtė qė Zoti i Madhėruar i ofron qė deri nė detaje t’i njohė ajetet dhe shenjat dhe tė gjitha katėgoritė e tė dėrguarve dhe me ēka ēkadonjėri prej tyre dallon nė raport me tė tjetėr .

Kėto pra janė njėzet e katėr llojet e diturive qė janė fryt i izolimit gjatė ditės dhe natės ndėrsa nėse kjo vazhdon, (kompletimi i halvetit) llogaritet deri nė dyzet ditė.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:24

Fjalori i fjalėve mė pak tė njohura

Abdesi - lajrja cermoniale.
ahiret - bota tjetėr(e ardhshme).
ahlak - karakteri,morali,etika.
akaba - ngritje,pėrpjetėz;vėshtirėsi. .
alemet - shenjė.
alemi-misal - bota e shembujve.
alemi berzah - bota e ndėrrmjetme.
alim - dijetar.
amel - punė,vepėr.
arad - akcidecė,e jashtme,e ekspozuar.
arif - njohės ,
arif bil-lah - njohės i Zotit.
ashik - i dashuruar. .
ashk - dashuri. .
ashk ilahi - dashuria hyjnore.
avret -trupi;pjesė e trupshme e tupit.
bast - gjėrėsi.
besherijet - natyra e njeriut.
bihuzur - i shqetėsuar;i penguar nga dikush.
qafir - jobesimtar.
qitab - libėr.
delil - argument;uddhėheqės,prijės. .
derexhe - pozit;nivel.
dervishė-pjesėtari i rendit tė tarikatit. .
dua - lutje.
dynjallėk - kjo botė.
xhaiz -e lejuar.
xhemat - shoqėri,komunitet.
xhennet - parajsė.
xhybe - veshje solemne.
xhunub - person i cili pas aktit seksual
duhet tė pastrohet.
xhezba - ekstazė.
ebdali - shtatė evliat kryesorė.
evtadi - shtyllat e botės, 4 evliat kryesorė.
fakih - jurist i sheriati .
fejz - dhuratė.
fena - tretje,zhdukje.
fetva - zgjidhje juridike.
fikh - jurispodencė.
fuad - zemra e zemrės.
gafil - i shkujdesur
gajb - i fshehur,qė mungon
gajbijjet -humbja e ndjenjės pėr vete dhe tėrė njerzit tjerė.
gavth - evliau kryesor,kutubi-zeman.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:26

hajr - mirėsi,e mirė.
gibet - shpifje.
hadret - prezencė;audiencė.
Hakk-e(i) - Vėrteta(ė),njė nga emrat e Zotit.
hal - gjendje
hallall - e lejuar nė fe
haram - e ndaluar nė fe
halife -mėkėbės;zėvendės
havlet - izolim;vend i izolimit
hatib - predikues
havatir - mendim,ide,ajo qė vjen drejtėpėrdrejtė nga Zoti engjulli,dreqi apo nefsi.
hikaja - rrėfim,ngjarje
heva - dėshirė
hikmet - urtėsi.
himmet - mbėshtetje shpirtėrore; synim,ambicie,qėllim.
hizmeqar -shėrbėtor,shėrbyes.
hizmet - shėrbim.
hėrka - gunė
hudur - prezencė e shpirtit,pėrmbajtje.
huxhxhetul-I-islam- titull i lartė fetar autoritet islam.
huja - trill,neurozė,hidhėrim,zemėrim
hykėm - despozitė,gjykim;status.
hyrmet - respekt,kėnaqėsi;paprekshmėri
ibadet - formė e devotshmėris.
ixhazetname - dėshmim,diplomė.
iftira-shpifje.
ilhas-pastrėrti e patrubulluar,pastrim ideore,qėllim i pastėr.
ihsan-bamirėsi,t'i robėrosh Zotit, sikur e shikon.
ihlam-frymėzim.
ilm - dituri.
inajet - kujdes,ndihmė
istidraxh - mashtrim,derexhe e rreme,shkuarje e pahetuar nė shkatrrim.
istgfar - kėrkim tė faljes,pendim
ile-l-ebed - pėrgjithmonė

Kalem - penda me tė cilin nė Lehi mahfudh ėshtė shkruajtur ajo qė ka
qenė dhe qė do tė jetė;njė nga dimensionet e Pejgamberit a.s
kalb - zemėr
kabd - vėshtirėsi
kamil - i pėrsosur
kemal - pėrsosmėri
keramet - mrekulli,aftėsi e jashtėzakonshme tė cilėn e ka njė njeri
kesbi - e fituar me mund
keshf - profeci
kible - drejtim nė tė cilin duhet kthyer gjatė lutjes
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:27

kibur-li - mburrje,mburravec
kijas - vlera,ēmimi
kun - bėhu(dhe ajo bėhet)
kutbi zeman - evliai krysor i kohės sė vet

lil-lah-fi-lah - krejt dhe ekskuluzivisht nė emėr tė Zotit
Lehvi mahudh - Pllakė e ruajtur,pllakė nė tė cilin ėshtė shėnuar dituri
e Zotit pėr atė qė ka qenė dhe do tė jetė

manevia - kuptimor,domethėnės
marifet - njohje
mexheazen - thėnė realtivisht;nė kuptim figurativ
mexhzub - personi i kapluar nė ekstazė
mehabet - dashuri,miqėsi;bised dashurie
mekam - nivel
melamitie(melamie)- elita sufiste,elita e rendeve sufiste
mertebe - nivel,rang
mes'ele - ē'ėshtje
medhheb - drejtim, shkollė
mizan - terezi;masė
mubarek - i bekuar
muxhaheda- lufta shpirtėrore:luftė me vetvetėn,me nefsin
muhal - absurd,e pamundur
muhanat- i ndjeshėm
muhjiiddin - ringjallės i fesė(titull i shumė shehlerėve tė shquar)
muhlis - tėrėsisht i pastėr,besnik
nijaz - nė shenjė respekti gjendje e pėrulur para dikujt ose diēkahit
nė qėndrim gatitu,kokulur dhe me dorėn e djathtė nė zemėr

rida -lloj fustanellės,veshje me tė cilin mbulohet pjesa e epėrme e trupit
rija - hipokrizi
rijada - ushtrim,trajnim
risalet - pejgamberllėk

salih - i mirė
sejahat - udhėtim
sejjahini - dervishė tė cilėve shejhu u jep tė udhėtojnė nepėr botė
sejjid - zotėri,prijės
sema - cermonial i dėgjimit tė zėrit ose tonit tė mirė,gjegjėsisht dėgjimi
ceremonial i Zotit me abstrahimin e krijesave si medium i Tij
siddik - plotėsisht i sinqertė dhe besnik,ai qė me gjuhė dhe tėrė qenien
e tregon dhe e dėshmon tė vėrtetėn
sultanu-l-ulema - titull i lartė fetar,mbret i dijetarėve
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Meditimi dhe Izolimi(Halveti) nė Sufizėm

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 13:28

sunnet - praktika e Pejgamberit tė Zotit s.a.v.s.
syret - fotografi,piktur
shejh - mėsues;kujdestar;prijės shpirtėror
shejhu-l-islam - titull i dijetarve mė tė lartė musliman
sheriat - ligj fetar
shirk - politeizėm,besim nė shumė zotra
shuhveli - dyshimtė

taxh - kuror;qylah me turban
takvallėk - devtotshmėri
tarik - rrugė
tarikat -rend dervishėsh
texhelijjate - manifestime,fenomene(Hyjnore)
tehexhxhud - zgjuarje natės pėr tė kryer namaz vullnetar
teqe - objekt nė tė cilėn dervishėt i kryejnė ceremonit e caktuara
telkin - mėnyra e posaēme e recitimit tė dhikrit,nė tė cilin recituesi
deklaron ndėrsa tė mėsuarit e pėrsėritin atė ēka u ka mėsuar
dhe kėtė pastaj,si detyrė e recitojnė disa herė nė kohėn e caktuar.
teube - pendim
terbijet - edukatė,edukoj
teslim - i pėrkushtuar,pėrkushtim,i dorzuar
tevekkul - mbėshtetje
thekalejn - xhinėt dhe njerėzit

ubudijet - robėrim;status i robit
uxhub - vetėkėnaqėsi,egoizėm
ulema - dijetar
ulu-dh-adhm - tė dėrguarit e Zotit qė kanė treguar mė sė shumti
vendosmėri nė misionin e vet
ummet - komunitet cilit i ėshtė dėrguar Pejgamberi i Zotit
vaxhib - detyrė e prerė fetare;supozim i domosdoshėm pėr vlerėn e njė vepre
vaiz - predikues
varid(sh.varidatė) - rezultat i detyrės fetare(virdit)
vexhdi - esktatik,qė ka tė bėjė me ekstazėn
vehbi - i dhuruar,i falur
velijj(veliu) - i mirė,i devotshėm;mbrojtės dhe miki i Zotit
velijj-murshid - prijės,udhėheqės qė gėzon mbrojtje dhe miqėsine e Zotit
vesvese - pėrshpėritje e shejtanit;ide e prapė e shejtanit
veshtet - punė,vend pune
vilajet - evliallėk,devotshmėri
visal - mekami i fundit,kur,kushtimisht,bashkohet me Hakkun

zahir,zahiren - i dukshėm, evident
zavia - teqe;kėnd
zevkan - artificial,duke provuar
zindik - rebelues nga feja;dualist;zjarrputist;trathtarė
zuhurat - tregues i dukshėm,manifesti
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi