Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:16

Harith el – Muhasibi (165/781 - 243/857)

Harith el – Muhasibi ka filluar si teolog dh i pėrkiste shkollės shafi’ite. Ai ka predikuar shfrytėzimin e arsyes(logjikės) dhe ka pėrdorur teknikat e mu’tezilitėve nė diskutime me ta,kėshtu qė nė kėtė ka qenė pararendės i esh’aritėve.

Nė njėfarė mėnyre rruga e tij jetėsorre ngjason asaj tė el – Gazalit; tė dytė kanė poseduar arsimimi tė plotė teologjik, kanė qenė tė informuar mirė me problemet religjioze dhe filozofike tė kohės sė tyre.Mė pas janė pėrcaktuar pėr sufizėm - pak pėr shkak tė rrethaneave,ndėrsa pak kjo zgjedhje ka qenė rezultat i synimit tė tyre tė brendshėm moral. Libri i el Harithit Vesaja e cila shėrben si prototip pėr veprėn Munkidh min ed – dalal tė Gazalit,paraqet ngjarjet tė cilat e kanė ndryshuar jetėn e tij.

Ēėshtja e parė e cila e kishte befasuar ishte ndarja e komunitetit musliman nė shumė sekte prej tė cilėve secili e pvetetėsonte monopolin e shpėtimit.I rrethuar nga kėto dallime ai ia kushton njė pjesė tė madhe tė jetės sė tij zbulimit tė rrugės sė vėrtetė dhe tė drejtė.Takonte njerėz tė ndyshėm tė cilėt nė shikim tė parė synonin ta mėsojnė tė vėrtetėn,or thaja nė tė gjitha rastet ishit i zgjėnjyer;shumica prej tyre ishte e interesuar tė sigurojė tė mira tė kėsaj bote.“Kam kėrkuar dituri pėr udhėheqje duke pėrsiatur thellėsisht dhe duke i vėshtruar tė tjerėt.

Atėherė mu qetėsua nga Libri i Zotit,praktika e Pejgamberit dhe pajtimit tė besimtarėve qė varshmėria bga pasioni e verbėron njeriun dhe u pamundėspn atij ta realiozojė rrugėn e drejtė si dhe en largon nga e vėrteta.“Kjo vetėdije e ka shpjerė deri nė vetė hulumtim (muhasebe,qė ia kishte dhėnė emrin Harithi),vetė disiplinimit dhe transformimit moral.

E kishte tė qartė se rruga e shpėtimit pėrkufizohet nė frikė nga Zoti dhe bindje ndaj urdhėrave tė Pejgamberit tė Ti.Kur deshi tė kėrkonte dispozita nė jetė dhe sjelljen e tė shenjtėve,gjiashtu ishte i befasuar nga dallimet e shumta.Nha kjo shumėsi,ndėrkaq,ai ishte i sigurt se vetėm ata njerėz mund tė jenė prijės tė sigurt tė cilėt duke e njohur Zotin,bėjnė gjithēka pėr tė arritur kėnaqėsinė e Tij.Mirėpo,qė nė zanafillė u dėshmua se ishte shumė vėshtirė tė gjendeshin njerėz tė tillė,por ai vazhdoi kėrkimin,ngase kjo pėr te ishte ēėshtje jetes dhe vdekjes.Nė fund,me mėshirėn e Zotit,ai doli nė kėrkimin e tij dhe arriti deri te njerėzit e kėrkuar tė cilėt ishin modee tė devotshmėrisė;“Zoti ma zbuloi diturinė nė tė cilėn argumenti ishte i qartė,ndėrsa vendimi i pastėr,dhe kam shpresuar se do tė jetė i shpėtuar secili qė dėshiron t’i afrohet kėsaj dhe ta pėrvetėsoj atė.Kur e pushton iluminizmi,rruga e veprės sė ardhshme do tė jetė e qartė;kam besuar nė kėtė me zemėr,e kam pėrfshirė kėtė me mendje dhe e kam bėrė themel tė bindjeve tė mia.

Pėrkundėr transformimit tė tij,qėndrimi ndaj misticizmit ka qenė i pėrcaktuar me qasjen e tij intelektuale.Nxėnėsi i shquar i Harithi Muhasibiut,Xhunejd Bagdadi tregon se si kishte diskutuar me te lidhuar me ēėshtje tė ndryshme tė misticizmit.Harithi vinte nė shtėpinė e Xhunejdit dhe e ftonte tė dilte me tė.Xhunejdi protestonte duke thėnė se po dėbohej nga vetmia nė botėn e speovave.Harithi e detyronte tė pyes gjithēka qė i binte ndėr mend;ky lloj i pyetjeve dhe pėrgjigjeve ndikonte nė mėnyrė tejet stimuluese tek ai dhe kur kthehej nė shtėpi,e shėnonte gjithė diskutimin.Kėtu e shikojmė tablonė e mėsuesit tė madh i cili nxėnėsit tė tij i afrohet nė frymėn intelektuale tė dijetarit tė madh.

Kontribut i rėndėsishėm i Harithit pėr misticizmin ėshtė pėrcaktimi i tij i pozitė (mekam) dhe gjendjes (hal‘) dhe pėrfshirja e tij e kėnaqėsisė (rida‘) nė gjendje. Pozita, sipas mendimit tė tij,ėshtė pozicioni i posaēėm tė cilėn e arrijmė pas pėrpjekjeve tė domosdoshme (janė pėrfshirė edhe tė gjitha obligimet tė cilat janė nė lidhje ne kėtė gjendje).Gjendja(hali‘),nga ana tjetėr,ėshtė diē qė njeriu e arrin me mėshirėn e Zotit pa kurrfarė mundi nga ana e tij.thėnė shkurtė,pozita i pėrketė kategorisė sė veprave, gjersa gjendja i pėrket kategorisė sė dhuntive siē ėshtė nė kaptinėn pararendėse.

Kėnaqėsia (rida‘) ėshtė qėndrim tė cilin njeriu gjithashtu mund ta arrijė vetėm me ndihmėn e mėshirės sė Zotit,mendon Muhasibi,dhe jo me pėrpjekjet e veta.Ai deklaron edhe:“Kėnaqėsia ėshtė esenca e zemrės nėn ndikimin e ngjarjeve qė vijė nga vullneti i ZOTIT.

Nė lidhje me ēėshtjen nėse mistiku duhet ta zgjedhė qėndrimin e varfėrisė(fakr) ose pasurisė (gina),Harithi deklaron qė kjo e fundit ėshtė mė e mirė.Ai pohon se pasuria ėshtė atribut i Zotit,gjėrsa varfėria nuk mund t’i pėrshkruhet dhe prandaj atributi i cili ėshtė i pėrbashkėt pėr Zotin dhe njeriun ėshtė mbi atributin i cili nuk mund t’i pėrshkruhet Zotit. Gjithashtu,qėndrimin i tij lidhur me kontradiktat prezencėn (hudur) dhe mungesėn (gajbit) ėshtė qė prezenca ėshtė mė e mirė se mungesa,pėr arsyje se tė gjitha tė mirat janė tė lidhuara me prezencėn.Ai deklaron se mungesa nga vetja ėshtė shkallė pėrgatitore nė Rrugėn mistike qė shpije gradualisht te Zoti,ndėrsa kjo Rrugė bėhet e papėrsosur pėr tė pasi tė arrijė nė cak.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:19

PREJARDHJA E ESH-SHA'RANIUT

Origjina e sh-Sha}ranit arrin deri te Imam Ali ibni Ebu Talibi a.s.dhe loza hashemite.
Kėshtu pararendėsi i tij i hershėm Muhammed inbi-l-Hanefije ėshtė i biri i Ali ibni Ebi Talibit a.s.(dhe Havla bint Xhaferit).

Pėr shkak tk konflikteve tė pėrgjakshme tė cilėt pasardhėsit e Ali ibni Ebu Talibit a.s.,e kishin herė me dinastinė emevite herė me atė abasidė,pasardhėsit e imami Ali ibni EbuTalibi a.s.,largohej nė vende mė tė largėta tė perandorisė.Kėshtu pararendėsit e esh-Sha'ranit ishin vendosur nė perėndimin e largėt.

Nė qytetin (Algjerian) Tlemsen dhe rrethinėn e tij pushtetin e kishte(dikur) fisi benu Zagle,fis i cili lidhte me origjinėn e esh-Sha'ranit.
Jetėshkrimin e vet esh-Sha'rani e shėnon ne verprėn e tij"Letaifu-l-minen"(Finesat e mirėqenies).Tė shohim ēka shėnon ai pėr vete nė stilin e tij:"Falėnderoj Zotin e Madhėruar qė ka bėrė tė jem pasaedhės i lozės sė sundimtarėve.Kėshtu,falė Zotit tė Madhėruar,unė jam Abdylvehabi,biri i Ahmedit,ky i biri i Aliu,ky i biri i Ahmedit,ky i biri i Aliut,ky i biri i Muhammedit,ky i biri i Zufait,ky biri i shejh Musa el-Mekenit,ky biri i sulltan Ahmedit,ky i biri i sulltan Se'idit,ky i biri i sulltan Fashinit,ky i biri i sulltan Mahjait,ky i biri i sulltan Zufait,ky biri i sulltan Rejjanit,ky biri i sulltan Muhammed bini Musait,ky biri i Sejjdi Muhammed ibni el-Hanefiut,ky i biri i Imam Ali ibni Ebu Talibi a.s.

Pararendėsi im i tetė,sulltan Ahmedi,ka qenė drejtues(sulltan) nė qytetin Tlemsen nė kohėn e shejh Ebu Medjen el-Magribit.Kur pararendėsi im Musai ishte takuar me te,shejh Ebu Medjeni e kishte pyetur:"'farė prejardhje je?"
"Babi im ėshtė sulltan Ahmedi", ishte pėrgjigjur ky.
"Mendova pėr prejardhjen sipas sherefit(nderit,gjegjėsisht sipas pasardhėsve qė lidhte me lozėn Muhamedit a.s.v.s.)",deklaroi shejhu.
"E kam prejardhjen nga shejh Muhammed ibni el-Hanefiu",u pėrgjigj ky.

Pas kėsaj shejhu u pėrgjigj:"Pushteti,nderi dhe varshmėria(d.m.th..,tesavvufi)nuk shkojnė bashkė!" Pas kėsaj ky deklaroi:"Zotėriu im,po heq dorė nga gjithēka tjetėr pos tesavvufit!", dhe ai filloi ta edukojė,ndėrsa kur nė tarikat e arriti pėrsosjen,i urdhėroi tė shkojė ne Egjiptin e Epėrm,duke i thėnė:"vendosu nė rajonin Hu,ku do ta kesh edhe varrin". Kėshtu edhe ka ndodhur.nė veprat e historisė nuk shėnohet viti nė tė cilin (shejh) Musai ėshtė shpėrngulur nė Egjipt,por shėnohet viti i vdekjes sė tij.

Ai ka vedeku nė rajoni Hu nė vitin 707 H,pas suksesit qė e kishte arritur nė misionin e tij, ngase nė Egjiptin e Epėrm me veprimtarinė e tij sufiste udhėzim kanė gjetur njė numėr shumė i madhė njerėzish.Pararendėsit e esh-Sha'ranit kanė qėndruar nė kėtė rajon deri nė fillim tė shekullit nėntė,kur i pari i tyre,Ahmedi vendoset nė vendbanimin Sakije Ebu Sha're, nė Menufi,ku e themelon teqen.Ka ndėriar jetė nė vitin 828 H.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:22

LINDJA DHE RINIA

Sipas versionit ,ė tė besueshėm esh - Sha'rani ka lindur mė 27 ramazan tė vitit 898 H.,nė Kalkashanda,nė fshatin e gjyshit pėr nga nėna,qė dyzetė ditė pas lindjes tė transferohet nė fshatin e babit,Sakije Ebi Sha're,prandaj edhe ėshtė quajtur esh-Sha'rani,siē njihet,ndonėse ai veten e quan esh-Sharavi.

Midis biografėve ka mospajtime lidhur me datėn e saktė tė lindjes.mirpo El-Munavi,Ali Mubaraku dhe orientalisti Shahti e konfirmojnė datėn e sipėr shėnuar.
Midis biografėve tė tij nuk ka pajtim as lidhur me fėmijėrinė dhe rinin e tij.Kėshtu disa mendojnė se nė rini ėshtė marrur me endje("Enciklopedia islame"),Ndėrsa tė tjerėt e quajnė qesharake kėtė deklarim:"tėrė jeta e esh-Sharanit ka qenė e pėrshkruar me devotshmėri dhe kryerjen e cermonive fetare,kėshtu qė ka qenė vėshtirė tė gjejė kohė pėr tė kryer ndonjė punė tjetėr."

Vetė esh-Sharani deklaron se njė nga dhuntitė e Zotit ndaj tij ka qenė edhe ai"qė nuk kam pasur kurrė ndonjė pengesė nė nx[nien e diturisė dhe kryerjen e ibadeteve (ceremonive fetare).Baza ime ka qenė kėnaqėsia me njė sasi tė vogėl tė mirash nga kjo botė.Pos kėsaj,kur e kam arritu moshėn e pjekurisė,nuk kam punuar asnjė zanat qė do tė kishte tipare tė kėsaj bote.Hakku i Lartėsuar gjithnjė mė ka furnizuar nga nuk e kam pritur.Kanė ditur t'mi ofrojnė nga njėmijė e mė shumė flori,por unė i kam lėnė nė haremin e xhamisė sė El-Gamerit dhe atė e merrnin fqinjėt."

Siē shėnon vetė esh-Sharani,qė gjatė qėndrimit nė fshat ishte bėrė hafėz i Kur'anit Kerimit,kurse pos kėsaj,nėn mbikėqyrjen e vėllaut shejh Abdulkadėrit,e kishte mėsuar pėrmendėsh fikhun dhe gramatikėn.

Nuk i kishte mbushur ende dhjetė vjet kur i vdes babai,andaj ishte rritur si jetim pa prindėr,por Allhu,Njė dhe i Vetėm,e mbrojti dhe e ruajti nė jetė.
Duke e pėrshkruar ardhjen e vet nė Kajro,ai thekson:"Nė Kajro kam ardhur nė fillim tė vitit 910,ku u vendosa nė xhaminė e sejjidit tim Ebu-l-Abbas el-Gamerit.Zoti bėri qė shejhu dhe fėmijėt e tij tė jenė tė mėshirshėm ndaj meje,ashtu qė jetoja ne ta si antarė i familjes.Me ta kam qėndruar derisa para shejhlerėve tė ndryshėm nuk pėrvetėsova pėrmbajtjen dhe metodologjinė e literaturės themelore fetare.

Falė Zotit tėrė kohėn jam ruajtur nga mėkatet formale(dhahir)andaj njerėzit mė kanė respektuar dhe mė kanė ofruar ari e argjend,tė cilin shpesh e refuzoja ose e dorėzoja nė harremin e xhamisė.Nė kėtė xhami kaloi 17 vjet,ndėrsa pastaj kalon nė medresenė"Umm Havend" dhe pikėrisjtė kėtu filloi tė shkėlqejė ylli i esh - Sharanit.

NĖ RRUGĖ TĖ Zotit

Esh-Sharani jetėn e ka kaluar nepėr xhami tė ndyshme,duke kaluar nė to ditė e netė,duke iu pėrkushtuar tėrėsisht kėrkimit tė diturisė dhe pėrsosjes sė ibadeteve.Ka ēuar njė jetė tė ndershme me pėrpjekje tė pėrsosjes shkencore dhe morale.

Qė nga ditėt e parė tė qėndrimit nė Kajro ai takohet me elitėn e ulemave,siē janė:
Xhelaluddin es-sujuti,Zekerija el-Ensariu,Nasiruddin el-Likani,Er-Remli,Es-Semennudi etj.Nė vepret e tij ai shpesh flet pėr mėsimdhėnėsit e tij duke shpreur dashurinė ndaj tyre.

Kėtu ai studionte disiplina tė ndryshme nga kultura islame;bazat e tė drejtės sė sheriatit, tė drejtėn e sheriatit(fikh),tesavvuf,hadith,tefsir,letėrsi,gju hė etj.Mirėpo tė gjitha kėto nuk e kėnaqin synimin e zemrės sė tij,as kėrkesat e shpirtit,kėshtu qė gjithnjė kėrkonte drejtimin e rrugės sė Zotit- rrugėn e tesavvufit,tė tillė ēfarė e kanė pėrcaktuar shejhlerėt (sufistė) dhe siē e kanė pėrjetuar (shijuar) ata qė kanė pasuar.

Nė "EL-Minen" ai deklaron:"Njė nga tė mirat e Zotit ndaj meje ėshtė edhe ajo qė Ai mė ka frymėzuar pėr muxhahedė(luftė me vetveten,gjegjėsisht me nefsin tim- shpirtin shtazarakė) qė nga fėmijėria.Mirėpo esh_Sharani kėrkonte njė shejh qė e ka pėrjetuar (rrugėn e Zotit),cili ka arritur nė cak,qė ka shikim tė brendshėm,qė ta ndihmojė pėr ta shkurtuar rrugėn dhe tė eliminojė pengesat e fshehta tė nefsit.Pėr kėtė arsye ai kontaktonte me shumė shejhlerė nė tesavvuf,duke kėrkuar prej tyre,si thotė,"portat dhe ēelsat"
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:28

ESH-SHARANI DHE EL-HAVVASI

Pas krejt kėsaj qė u tha,Zoti bėri qė porta t'i hapen,dhe bėri qė tė takohet me EL-Havvasin.El-Havvas ka qenė ai qė pėr te ishte mjet pėr lartėsim nė sferat qiellore,deri nė portat e zbulimit tė dhuntin=ve qiellore dhe hapėsirave tė dritės dhe frymėzimit.

Lidhja nė mes El-Havvasit dhe Esh-Sharanit ėshtė shenjė e shenjave mbi rolin e shejut nė tarikat.Pos kėsaj,kjo ėshtė njė shenjė madhėshtore mbi nivelin (mekamin) e diturisė qė pranohet drejtpėrdrejt nga Zoti('ilm ledunni).Nė tė vėrtetė,sipas gjykimit formal,El-Havvasi ka qenė analfabet ndėrsa Esh-Sherani ka qenė alim(dijetar),ndėrsa sipas gjykimit esencial(tė brendshėm- batin),El-Havvasi ka qenė alim ndėrsa Esh-Sharani ka qenė analfabet!

Esh-Sharani thekson se njė nga dhuntitė e Zotit ndaj tij ka qenė edhe ai qė arritjen (visal) dhe profecinė (hapja e portave tė botės sė lartė-fet'h) e ka pėrjetuar nėn udhėheqjen e njeriut analfabet(ummijj),i cili s'dinte as shkrim as lexim.Duke pėrshkruar kėtė njeri analfabet,Esh-Sharani deklaron:"Njeri krejtėsisht i panjohur,kėshtu qė pėr nga evliallėku dhe ilmi(dituria) e njohin vetėm dijetarėt praktikė.Kjo pėr arsyje se,sipas mendimit tonė,pa asnjė dryshim,ėshtė njeri i pėrsosur,ndėrsa tė pėrsosurit,kur e arrin nivelin e pėrsosjes nė njėhje,bėhet i huaj nė botė."

Vetė Esh-Sharani e pėrmend arritjen e tij nė sferat e lartė tė njohjes nėn udhėheqjen e shejhut tė vet,si dhe pėr ankthet e diturisė sė shejhut tė vet:"Luftėrat e mia me nefsin tim nėn udhėheqjen e sejjidit tim Ali el-Havvasit kanė qenė tė shumta dhe nduarnduarshme.Njėra prej tyre ėshtė qė nė fillim tė takimit tonė mė urdhėroi t'i shes tė gjitha librat,kurse paratė pėr to t'ua ndajė skamnorėve si sadakė,andaj unė e bėra kėtė.Kėto libra kanė qenė tejet tė vlershme dhe tė shtrejta,Pas kėsaj lindi kėrshėria tė kthehem te ato,andaj ai mė tha:"Pėrpiqu tė kėputesh ēdo lidhje me ato libra,e kėtė do ta arish me dhikėr tė vazhdueshėm,ngsae sufijtė deklarojnė:"Ai qė kthen kokėn pas nuk do tė arrinė(nė cak)!...

Pastaj mė urdhėroi qė pėr njė kohė tė izolohem nha njerėzit gjersa gjendja ime nuk u pastrua tėrėsisht.Nė kėtė gjendje unė fillova tė konsideroj se jam mė i mirė se tė tjerėt,andaj ai mė porositi:"Pėrpiqu tė lirohesh nga mendimi se je mė i mirė se ata!"..
Pastaj mė urdhėroi qė tė preokupohem me tė kujtuarit e hapur dhe tė fshehtė tė Zotit dhe qė t'i pėrkushtohet teėrėsisht Atij,e qė njėkohėsisht tė hedh poshtė ēdo ide pėr diē tjetėr pos Zotit dhe nė kėtė gjendje unė kalova disa muaj."

Esh-Sharani flet gjerėsisht mbi muxhahadat(Luftėrat me nefsin e vet) e tij,tė kėrkuara nga shejhu i vet,pastaj mbi profecinė (kefsh)qė e kishte arritu,pėr vjeljen e diturisė nga detrat e diturisė sė shejhut etj,,,

VENDI DHE ROLI I ESH - SHARANIT

Teqja e Esh- Sharanit,tė cilėn e themeloi qė nė tė studentėt tė fitojnė dituri zahirite (formale),krahas shijimit tė batinit (pėrmbajtjes dhe kuptimit tė kėtyre diturive formale), ka qenė njė nga fanarėt mė mashėshtorė tė diturisė,kulturės dhe orientimit nė botėn islame tė kohės,njė nga vendtubimet e njerėzve tė shkencės dhe kulturės,njė nga vendet mė tė ndershme pėr kryerjen e dhikrit dhe ibadeteve tė tjera si dhe njė nga galeritė mė tė ndritshme e cila ka emėtuar rreze tė intelektualitetit tė pastėr,nė kohėn kur dritat kishin filluar tė shuhen.

Esh-Sharani u bė personaliteti (qėndror) i kohės sė vet,cilit i drejtoheshin pėr tė kėrkuar dituri teorike dhe prektike edhe dinjetarė e princėr....Esh-Sharani njihet si mbrojtės i popullit nga padrejtėsitė e pushtetarėve.Ata dėshironin tė pėrfitonin pėr qėllimet e tyre, mirėpo ky kurrė nuk kishte pranuar poste,pasuri e shpėrbilm..
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:29

CILĖSITĖ MORALE TĖ ESH-SHARANIT

Esh- Sharani ishte stolisur me karakterin e tesavvufit dhe e kishte pėrvetėsuar edukatėn e tesavvufit,duke u obliguar qė do t'i pėrmbahet krejt asaj qė ėshtė shkruar nė librat e tij. Me mish me shpirt ka qenė shembull i ndershmėrisė,drejtėsisė dhe dinjitetit nė tė gjitha horizontet.Ai ishte pjesėmarrės aktiv nė tė gjitha dhembjet dhe vuajtjet e popullit: "Kush qeshet,i qaset kėnaqėsive bashkėshortore,parfumoset dhe kėrkon vende ku do ta kalojė ditėn,nė kohėn kur mbi muslimanė po lėshohen fatkeqėsi,ai ėshtė si shtaza."

"NJė nga dhuntitė e Zotit ndaj meke ėshtė qė ka bėrė t'i fshehė tė metat dhe gabimet e njerėzve dhe tė jem i mėshirshėm ndaj tė pabindurve nė kohėn kur e kanė shprehur kėtė mosbindje,ngase atėherė ata janė kategoria mė fatkeqe e njerėzve."

Duke folur mbi moralitetin e vet,ka deklaruar:"Njė nga dhuntitė e Zotit ndaj meje ėshtė edhe ai qė jam kujdesur pėr veshin tim tė mos dėgjojė gėnjeshtra,edhe pėr syrin tim tė mos shikojė atė qė ėshtė e ndaluar,edhe pėr gjuhėn time tė mos flasė kotėsira."

Esh-Sharani konsideron qė ibadeti nuk ėshtė i drejtė nėse nuk ėshtė e drejtė edhe zemra dhe nėse nuk ka karakter(moral) tė pastėr.Kėshtu ai nuk hynte nė namaz derisa nuk e konfirmonte se nė zemėr nuk ka zili,urrejtje,lakmi,nėnēmimet(bartja e fjalėvė tė huaja) apo ēfarėdo pasioni.

Vetė Esh-Sharani deklaron:"Njėra nga dhuntitė e Zotit ndaj meje ėshtė edhe qė kurrė nuk kam dalur nga shtėpia nėse s'e kam ditur qė,me lejen e Zotit,do tė mund tė stolisem me tri veti:E para ta bartė barrėn e fyerjve drejtuar njerėzve tė tjerė;e dyta t'i bartė fyerjet e drejtuara ndaj meje;dhe e treta qė tė tjerėve t'u shkaktoj kėnaqėsi."

DISIPLINAT SHKENCORE TĖ ESH-SHARANIT DHE VEPRAT E SHKRUARA

Penda e Esh-Sharanit ėshtė sprovuar nė tė gjitha horizontet e njhojes shkencore dhe praktike.Ka shkruar vepra nga fusha e tesavvufit,fikhut,usulu-l fikhut, tefsirit, hadithit, gramatikės,medicinės,alki misė,ahlakut(etikės) dhe disiplinave tė tjera shkencore.Shumė nga kėto vepra janė ruajtur deri mė sot.

Orientalisti Forlic deklaron:"Esh-Sharani ka qenėė sufist i klasit tė parė,edhe si teoricien edhe si shkencėtar.Njėkohėsisht ka qenė shkrimtar i shquar nė fushėn e Sheriatit.Ka qenė reformator ēfarė ėshtė vėshtirė tė gjindet nė botėn islame.Ka shkruar mbi shtatėdhjetė vepra,prej cilave njėzet e katėr janė inovacione tė pastra.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:31

NJOHJA E DRITAVE TĖ SHENJTA MBI PARIMET E TESAVVUFIT

Vepra"Njohja e dritave tė shenjta mbi parimet e tesavvufit"(EL-Anvar el-kudsijje fi ma'arifet el-kava'id es-sufije) ėshtė nga veprat mė tė rėndėsishme tė Esh-Sharanit.Kjo vepėr ėshtė fryt i asaj qė e ka arritur me pėrvojėn e vet.E ka shkruar pak para vdekjes, kėshtu qė paraqet tablonė e plotė tė luftės sė tij shpirtėrore,pėrvojės dhe diturisė sė tij.Kėtė vepėr ai e kishte shkruar pas veprės"El-Envar el-kudsijje fi bejani el-uhud el-muhammedijje",qė kėto dy vepra tė shfrytėzohen si udhėzim i pėrsosur pėr udhėtarėt nė rrugėn e Zotit.

Kjo ėshtė vepėr e vėrtetė mbi edukimin sufist,e cila me precizitet artistik pikturon adabet (finesat),vaxhibet (obligimet),mendubet (porositė),fshehtėsitė,pėrvojat praktike dhe tė ngjashme tė tarikatit, siē i pasqyron edhe vėshtirėsitė, shkarjet e mundshme, ngritjet dhe profecitė.Krahas krejt kėsaj ky libėr ėshtė pėrmbledhje thėniesh tė dinjitarėve tė shquar tė mendimit sufist, Nė tė vėrtetė Esh-Sharani aty ka tubuar numėr tė madh thėniesh tė dijetarvėve tė shquar si;sejjid Ibrahim Ed-Desuki,sejjidi Ali Vefa,sejjidi El-Mursi,sejjidi Esh-Shenavi,sejjidi El-Aksari,sejjidi El-Kattani,sejjidi Ali el-Mersafi e tė tjerė,tė cilėt tė vėrtetat e tesavvufit i kanė njohur pėrmes pasimit tė rrugės shpirtėrore dhe pėrmes pėrvojės personale.


Shejh Ebu-l Hasan esh-Shadhili,Zoti e mėshiroftė,ka derklaruar; "O dervish,nėse do tė kesh shumė havatira(mendime qė tė vijė)dhe vesvese(mendime tė shejtanit, pėrshpėritje), ti me zemėr orientohu(drejtoju)kah shejhu yt,dhe nėse havatiret dhe vesveset nuk pushojnė, atėherė drejtohu kah Zoti yt dhe thuaj:"Subane-l-meliki-l-kudus,in jeshe' judhbikum ve je'ti bi halkin xhedid,ve ma dhalike 'alell-llahi bi'aziz",(i pastėruar qoftė nga ajo qė i pėrshkruajnė Atij qė ėshtė Sundimtar dhe i Shenjt""Po tė dojė Ai juve ju zhduk e ju sjellė krijesė tė re.E pėr Zotin ajo nuk ėshtė aspak e vėshtirė"(Fatir.16-17) duke i orientuar kėto fjalė kundėr vesveseve.

Nėse e ke vėshtirė tė bėsh dhikėr me gjuhė dhe nėse flet shumė fjalė tė panevojshne,dije se kjo ėshtė njė nga treguesit se ke bėrė mėkate tė mėdha,ose ėshtė fjala pėr munafikllėk nė zemrėn tėnde.Prandaj,nė situatė tė tillė,pendohu te Zoti i Madhėrishėm pėr mėkatet tua dhe prej Tij kėrko tė mbrojė(kapu pėr Zotin,pėr imperativat e Tij).-Ai do tė mjaftojė dhe do tė pėrmirėsojė gjendjen tėnde.

Nėse dervishi arsyetohet dhe mbrophet,respektivisht arsyeton dhe mbron nefsin e vet, dijeni qė Zoti i Madhėrishėm nuk dėshiron ta bėjė tė denjė pėr tė arritur ne hadretin (afėrsin) e Tij.

O dervish,mos e shtyjė veprėn e mirė tė kohės aktuale pėr njė kohė tjetėr,ngase mund tė ndėrshkohesh me atė qė ajo,ose ndonjė tjetėr,apo vepėr e ngjashme tė ikė,pėr shkak tė jomirėnjėhjes,pėr tė mirat qė tė ofrohen nė njė kohė tė caktuar,ngase nė ēdo kohė ka momente kur robi, nė pajtim me statusub e Zotit,tė cilin nė raport me te e ka Zoti i Madhėrishėm,duhet tė orientohemi kah Ai.

Kush synon tė arrijė dinjitetin e tė dy shtėpive(edhe nė kėtė edhe nė botėn tjetėr),le tė hyjė nė kėtė drejtim ku jemi ne dhe tė qėndrojė nė tė dy ditė."Dikush pyeti:"Si bėhet kjo?, nėdrsa ai u pėrgjigj:"Ditėn e parė nė zemrėn e tij le t'i rrėnijė statujat e asaj qė ėshtė e qortuar dhe le ti flakė kėto hyjni nga zemra e vet,ndėrsa ditėn e dytė le ta shkarrkojė trupin e vet nga dynjallėku,pastaj tė bėjė si tė dojė,ngase Zoti i Madhėrishėm nuk do tė lerė pa mbėshtetje;dora e tij do tė jetė nė Dorėn e Lavdiplotit,mandje edhe nėse nuk ka shejh.

Dervishi arrin aq dinjitet sa dėshira tė i braktisė,andaj ai qė i ka braktisur gjysmėn e dėshirave tė veta,do tė fitojė gjysmė dinjiteti,kush i braktisė njė tė treten e tyre,njė tė katėrtėn, njė tė gjashtėn....,e dėshirave tė veta,do tė fitojė njė tė njė tė tretėn,tė katėrtėn tė gjashtėn e dinjitetit.Ndėrsa ai qė dėshironė pėrsosmėrinė e dinjitetit,duhet tė heqė dorė nga dėshirat e tij.

Njė nga shenjat e njohėse tė dervishit ėshtė qė ai sinqerisht dhe nė mėnyrė tė pastėr (vetėm nė emėr tė Zotit)kryen shumė vepra dhe se nga Zoti nuk kėrkon kompesim pėr ibadetet e tij.Ėshtė fare i dobishėm ai rob qė kėrkon pagė,ndėrsa ai qė edhe e merr me pagė,nuk do ta lejojė qė nė praninė e tij tė hyjė nė haremin e tij(nė hapėsirėn e cika nuk ėshtė e lejuar pėr secilin,nė afėrsine e tij)dhe ky,sapo ta ketė marrur pagėn e vet,e braktisė zotėriun e vet dhe shkon,e qė nuk ėshtė rasti me robin i cili nuk punon pėr pagė.(atij nuk i ndalohet hyrja nė harem.)

Zoti i Madhėrishėm nuk i ofron keramete atij qė i kėrkon as atij qė ėshtė i magjepsur me ta,ndėrsa sikur edhe sufijtė tė kishin dashur tė jenė tė njohur(pėr kerameti),Zoti kėtė nuk do ta lejonte.

O dervish,nėse Zoti tė sjell nė vėshtirėsi,t'i mbyllė dyert e furnizimit dhe zemrat e robėrve tė Tij i bėn tė ashpra ndaj teje,dije se ai dėshiron tė zgjedhė pėr mbrojtės tė Vetin(evlia), andaj bėhu stabil dhe mos bėn panik.Kėto pra, janė alamete(shenja) tė mira. Shikimi i zemrės te dervishi ėshtė si shikimi i syve;nėse nė tė bie edhe gjėja mė e vogėl, ia pengon shikimin.

Ēdo dervishi qė pohon se e ka tė hapur shikimin e zemrės(basiret),nėse nė vete ka pak xhelozi pėr atė qė e posedojnė tė tjerėt,kjo do tė thorė se ėshtė gėnjeshtar,meqe ai cilit Zoti ia ka hapur shikimin e zemrės zemrėn e vet nuk e lidhė me krijesat,ngase atėherė e shikon se tė gjitha krijesat janė(fukara)tė varura dhe se pos Zotit nė pushte dhe pronė nuk kanė gjė.

Dervishi farre nuk do tė arrijė ngritje pėrderisa tė mos e dojė Zotin,ndėrsa Zoti nuk e donė pėrderisa tė mos i urrej kėtė botė(tė keqėn e kėsaj bote)dhe ata qe e duan kėtė botė.(qė ngarendin mbas keqės sė saj),dhe gjerisa tė mos pėrmbahet nga tė mirat e tė dy botrave, si dhe ndaj krejt asaj qė e largon nga dėshmia(shikimi) i Zotit tė vet.

Robi nuk do tė mund tė shoqėrohet me Hakkun Lavdiplotė(nuk mund tė arrijė nė afėrsinė e Tij) as nė kėtė e as nė botėn tjetėr,nėse anon kah diē tjetėr,qoftė nga kjo apo bota tjetėr, ngase me Zotin mund tė shoqėrohet (tė qėndrojė nė afėrsi tė Tij) vetėm ai qė ėshtė robi i Tij, ndėrsa ai qė nuk ėshtė i tillė,shoqėrohet me atė qė ėshtė krijuar(afrohet afėr tyre) me atė qė e ka dėshiruar dhe nuk mund tė ngritet mbi kėtė.

Kur pėrdorim termet 'tė mirat e kėsaj bote,me kėtė ne nėnkuptojmė pasurinė,ushqimin,tė folurit dhe gjumin. Prej kėsaj,passuria shkakton tėrbim,ushqimi ngurtėson zemrėn,tė folurit sjellė lojė dhe argėtim,ndėrsa gjumi sjellė harresė.(Nė njė ajet tė sures Ikre, thuhet; "Vėrtet njeriu trimėrohet,kur bėhet i pasur."Trimėrohet si faroni.Pasuria do t'I sjellė qoftė faraonizėm tė madhė qoftė tė vogėl.Ndėrsa pėr gjumin e tepėrtė thuet se ėshtė njė nga shkaqet qė ėndrrat tė harohen.)

Nėse robi i kryen dy gjėra,sė shpejti do tė bėhet imam(prijės),tė cilin njerėzit e pasojnė (dhe rreshtohen pas tij) edhe atė:E para,nėse ia kthen shpinėn dynjallėkut dhe e dyta nėse i duron fyerjet e vėllezėrve,duke u dhėnė me kėtė rast pėrparėsi ndaj vetvetes.

Asnjė dervish i cili e nėnēmon ēfarėdo mėkati qė e kryen nuk do tė arrij asgjė nė tarikat, ngase ai mėkat mund ta kthejė nė gjendjen qė ka qenė para se ka hyrė nė tarikat.

Dervishi nuk do tė jetė i sinqertė gjersa,edhe bashkėrisht edhe individualisht,nuk i braktisė tė gjitha format e padėgjueshmėrisė(mėkateve),dhe gjersa,edhe formalisht edhe realisht,nuk pushon sė anuari nga kjo botė.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 21:27

Ebu Hamid el-Gazali (450/505 – 1058/1111)

Emri i plotė i El-Gazaliut ėshtė Ebu Hamid Muhammed bin Muhammed El-Gazali. Ka lindur nė Tus tė krahinės sė Horasanit nė Persi mė 1058.I ati i tij ishte i varfėr nė pikėpamje materiale, por shumė i pasur nė shpirt. Jetesėn e fitonte duke bėrė pėlhurė dhe nga ky zanat e mori edhe mbiemrin El-Gazali(pėlhurėendės).

Historia flet shumė pak mbi jetėn e babait tė El-Gazaliut. Por, na informon se kishte njė dashuri tė veēantė pėr dituri dhe respekt tė posaēėm pėr dijetarėt; nuk ngurronte kurrė t’u shėrbente pėr tė fituar simpatinė dhe bekimet e tyre. I ati i El-Gazaliut e kishte bėrė traditė qė saherė qė dėgjonte ndonjė vaiz (predikues) tė mire t’i lutej Zotit duke thėnė: “O Zot! Mė dhuro njė djalė qė tė bėhet vaiz i madh dhe dijetar i njohur!”

Si duket Ebu Hamidi e trashėgoi kėtė dashuri pėr dituri nga i ati, me ndryshim se pati mundėsi tė pajisej vetė me tė, gjė qė i mungoi babait tė tij. El-Gazaliu qė nė fėmijėri tregoi njė zell tė madh pėr mėsim dhe durim tė pashoq pėr tė studiuar.

El-Gazaliut i vdiq i ati duke qenė ende fėmijė bashkė me tė vėllain e tij Ahmedin. Kėta mbeten nėn kujdesin e njė sufiu tė varfėr qė qe mik i ngusht i babait tė El-Gazaliut, tė cilit i dha njė pasuri tė vogėl duke thėnė: “Dėshira ime mė e madhe ka qenė qė tė mėsoj, por unė nuk e pata kėtė fat, por prej teje dėshiroj qė ta plotėsosh kėtė dėshirė tek fėmijėt e mi”. Sufiu e plotėsoi kėtė dėshirė tė mikut tė vet, duke u kujdesur pėr rritjen e El-Gazaliut me tė vėllanė si nė pikėpamje kulturore ashtu edhe morale.

Por, nuk shkoi shumė e pasuria e vogėl qė e kishte lėnė i ati u mbarua e sufiu nuk qe nė gjendje t’i ushqente, prandaj, njė ditė iu tha:“Dinie e bijtė e mi se pasuria juaj qė kishit u mbarua, unė jam njė fukara e nuk kam pasuri qė t’ju ushqej, prandaj duhet tė shkoni nė njė shkolllė”. Kėtu duhet shėnuar qė shkollat muslimane qenė tė parat qė u jepnin bursa studentėve tė varfėr, domethėnė i strehonin dhe i ushqenin falas.

El-Gazaliu kaloi disa kohė nė njė shkollė fetare nė qytetin e tij, por nga fakti se ai dėshironte tė tė pajisej mė tepėr me dituri e dijetarėt ishin tė pakėt nė kėtė qytet, vajti nė Xhurxhan ku u bė student i njė dijetari tė mirėnjohur me emrin Ebu Nasr El-Ismail.Nė Xhurxhan mbante shėnim gjithė ēka dėgjonte nga mėsuesi i vet, por si duket mjaftoi me kaq, pa pėrfituar intelektualisht nga shenimet…

Kėtė gjė na e tregon vetė El-Gazaliu,nė njė pjesė tė veprės sė tij qė e quajti “Shpėtimtari nga humbja” (El-Munkidhu min’ed-dalal), e qė mund tė quhet biografia e vet kulturore, me kėto fjalė: “Kusarėt na prenė udhėn dhe m’i morėn gjithė ē’kisha me vehte dhe ikėn. Unė i ndoqa dhe e arrita tė parin e tyre, i cili mė tha: “Kthehu, o i mjerė, nė dash tė shpėtosh lėkurėn”! Unė i thash: “Tė lutem, pėr hirė tė Atij qė tė ka nė dorė jetėn, tė ma kthesh ēantėn e vogėl nė tė cilėn kam gjėra qė nuk tė hyjnė ty nė punė! “Mė tha: “Ē’ke nė te?” Iu pėrgjigja: “Kam nė tė disa defterė nė tė cilėt kam shėnime, emigrova pėr t’i dėgjuar dhe shkruar, me to mėsoj shkencat e ndryshme”.

U shkreh sė qeshuri me tė madhe kryehajni dhe mė tha:“Nuk i paske mėsuar shkencat ēka pėrmbajnė? Si duket kur ta morėm ēantėn ti u zhveshe nga dituria dhe mbete pa mėsim!” Pastaj urdhėroi njėrin prej shokėve tė tij dhe ma dorėzoi ēantėn. Kjo ngjarje la njė pėrshtypje tė thellė nė shpirtin tim dhe i thashė vetes: “Kėtė ma dėrgoi Zoti pėr tė mė udhėzuar!”, dhe kur arrita nė Tus iu pėrkushtova me shpirt studimeve pėr tri vjet rresht gjersa arrita nė atė shkallė qė po tė vidheshin defterėt nuk do tė zhvishesha nga dituria”.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 21:30

Tash El-Gazaliu ka arritur moshėn njėzetvjeēare.Shkoi nė Nisabur qė ishte njė qendėr kulturore islame dhe u regjistrua student nė medresenė En-Nidhamijeh, nėn profesorin famėmadh Imamu’l-Haremejnin, Xhuvejniun, intelektualin mė tė madh tė kohės sė tij.

El-Gazaliu ishte i pajisur me njė kujtesė tė jashtėzakonshme, zgjuarėsi tė rrallė, durim tė pashoq pėr tė hetuar dhe studijuar, kėshtu qė nuk shkoi shumė e El-Gazaliu u ēmua si studenti mė i aftė i kėtij profesori tė famshėm, nėn kujdesin e tė cilit studioi prej vitit 1078 e gjer me vdekjen e mėsuesit tė tij mė 1086. Gjatė kėsaj kohe fama e El-Gazaliut kishte marrė dhenė.

Kryeministri Nidhamu’l-mulk, qė ishte i mirėnjour pėr dashurinė qė kishte pėr diturinė dhe respektin qė kishte pėr dijetarėt, dėrgoi dhe e thirri El-Gazaliun nė Bagdad dhe pas njė bisedimi tė gjatė qė pati me tė, duke e ēmuar pėr diturinė e madhe qė zotėronte, e emėroi si kanonist dhe teolog me rrogė nė pallatin e tij. Nė vitin 1091 e zgjodhi pėr tė dhėnė mėsime nė Kolegjin Nidhamije tė Bagdadit qė ishte njė ndėr qendrat mė tė njohura kulturore tė asaj kohe.Kjo ishte detyrė qė lakmohej nga tė gjithė dijetarėt e famshėm tė kohės, kurse u jepej vetėm atyre qė ishin shumė tė shquar nė fushėn kulturore.

El-Gazaliu e pėrmbushi shumė mirė misionin me tė cilin u ngarkua, studentėt derdheshin si uji nė klasėt e tij nė degėt e ndryshme tė kulturės sė njohur atėherė, sa qė arriti tė kishte mė tepėr se 300 studentė. Shumė dijetarė trokitnin portėn e tij pėr tė diskutuar probleme tė ndryshme shkencore dhe pėr tė marrė mendimet e tij.

El-Gazaliu kaloi katėr vjet si profesor nė kėtė kolegj, fama e tij nga dita nė ditė shtohej; por, edhe filloi tė bėhej skeptik, dhe nė mbarim tė katėr vjetėve arriti kulmin e dyshimit, jo vetėm nė teologji por edhe nė ēdo degė tjetėr tė kulturės dhe tė filozofisė. Nuk i bėhej mė tė jepte mėsime dhe pa pritur, nė vitin 1095 e la detyrėn e profesorit, la qetėsinė qė gėzonte nga ofiqi i tij, u nda nga familja dhe shkoi duke u endur qytet mė qytet pėr tė gjetur prehjen shpirtėrore dhe qetėsinė mendore, duke e kaluar kohėn nė lutje dhe meditacion. Shkoi nė Jerusalem,Aleksandri, Damask, dhe kreu detyrėn e haxhillėkut nė Mekke, sikundėr vizitoi edhe Medinėn.

Gjatė kohės sė dyshimit u mor me shkrime, pėrveē kėsaj studioi me premi teologjinė dhe ēdo degė tė fesė, filozofinė qė njihej atėherė si dhe sufizmin me anė tė tė cilit gjeti qetėsinė shpirtėrore qė kėrkonte dhe prehjen mendore. Duke folur mbi zhdukjen e e dyshimit nė kėtė periudhė tė jetės sė tij, El-Gazaliu nė biografinė e tij “Shpėtimtari nga humbja”, pasi flet pėr periudhat e ndryshme qė kaloi gjatė jetės sė tij tė dyshimit, tregon se shpėtimi nga errėsira e dyshimit dhe dalja nė dritėn e besimit nuk i erdhėn nga provat dhe argumentet ” …por nga Drita qė Zoti shkaktoi tė depėrtonte zemrėn time. Dritė qė shkėlqeu hyrjen nė tė gjitha dituritė. Tė mendojmė se sigurimi vjen vetėm duke u bazuar nė argumente formale ėshtė tė kufizojmė mėshirėn e pafund tė Zotit.”

Pasi El-Gazaliu doli nga errėsira e dyshimit nė dritėn e besimit me ndėr¬mjetėsinė e pėrvojės sufiste, u mor edhe disa vjet me mėsim nė qytete tė ndryshme. Pėrvojėn e tij filloi ta hedhė nė letėr, duke shkruar libra tė ndryshme, pėrveē atyre qė i kishte shkruar mė parė nė teologji,moral dhe jurisprudencė.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 21:32

El-Gazaliu thoshte pėr veten e tij: Nuk e lėshoja kurrnjė batinije, e tė mos dėshiroja tė njoftohesha me ezoterizmin e tij, as ndonjė zahirije, e tė mos nxitoja tė kuptoj esencėn e egzoterizmit tė tij, as ndonjė filozof, e tėmos detyrohesha tė hyja nė thelbin e filozofisė sė tij, as ndonjėmutekelim, e mos tė angazhohesha tė u dhėzohem nė dialektikat dhe shqyrtimet e tij, as ndonjė sufist e tė mos gjakoja tė zbuloj sekretin e misticizmit tė tij, as ndonjė shprestar e tė mos tentosha tė sodisja se si ėshtė duke ndikuar nė tė devocioni i tij, as heretikun i cili refuzon Cilėsitė e Zotit, e mos tė vėshtroja fshehurazi prapavinė e besimit tė tillė, nė mėnyrė qė t'i diktoja shkaqet e mohimit tė turpshėm tė tij tė Cilėsive tė Zotit dhe shkaqet e herezisė sė tij.

Etja pėr tė kuptuar thelbin e gjėrave ishte cilėsi e imja dhe zakon i imi qė nga fillimi, qė nga rinia mė e hershme. Ishte ky instinkt pa zgjidhjen dhe pa pėrsiatjen time, gjithnjė gjersa nė mua nuk u dobėsuan shtrėngesat e imitimit nė fe dhe nuk u thyen besimet e trashėguara, atėherė kur iu afrova kohės rinore. Sepse, e shihja se fėmijėt e tė krishterė rriteshin kurdoherė nė krishterim, fėmijėt hebrenjė rriteshin vetėm nė judaizėm, e fėmijėt myslimanė nė islamizėm. E kam dėgjuar njė traditė mbi Pejgamberin e Zotit -bekimi dhe paqja e Zotit qofshin mbi tė! - nė tė cilėn thuhet: "Secili qė lind, lind i tillė ēfarė e ka krijuar Zoti, e prindėrit e bėjnė atė hebrej, ose tė krishter, ose mazdej."

Qenia ime e brendshme u dha nė hulumtim tė esencės tė sė vėrtetės burimore nga Zoti dhe esencės sė besimit tė modifikuar duke i imituar prindėrit dhe mėsuesit, dhe nė hulumtimin e dallimeve mes besimeve tė lindura nga imitimi. Parimet e tyre janė nxitėse (stimuluese), ndėrsa nė dallimin e tė vėrtetės nga gėnjeshtra tek ata ekzistojnė mospajtime.

Dhe i thash vetes: "Sė pari, caku im ėshtė tė fitoj dijeni mbi esencėn e gjėrave.
Domosdo, pra duhet ta hulumtoj esencėn e gjėrave! E ē'ėshtė ajo?"
Mu bė e qartė se ėshtė e saktė vetėm ajo dijeni nė tė cilėnzbulohet njohuria duke mos lėnė kurrfarė dyshimi, dhe krahas sė cilės nuk ekziston mundėsia e njimtimit dhe e gabimeve. E diē tė tillė intelekti ynė nuk ėshtė nė gjendje tė arrijė. Sepse, siguria nga gabimet duhet tė jetė e krahasueshme me vėrtetėsinė dhe t'i reziston argumentimit tė pėrgėnjeshtrimit, kėshtu qė, sikur dikush ta shndėrronte gurin nė ari e shkopin nė gjarpėr, kjo megjithatė nuk dotė shkaktonte as dyshim as mohim.

Kėshtu, unė e di se dhjetė ėshtė mė shumė se tre, e nėse dikush mė thotė: "Jo, tre ėshtė mė shumė se dhjetė, e si argument ėshtė ajo se kėtė shkop do ta shndėrroj nė gjarpėr", dhe para syve tė mi ai me tė vėrtetė e bėnė kėtė,megjithatė, pėr shkak tė kėsaj nuk do tė dyshoj nė atė qė e di; nga kjo do tė rezultonte vetėm ajo se do tė mrekullohesha me njė fuqi tė tillė, por assesi nuk do tė dyshoja nė atė qė e di.

Pastaj, vėrejta se ēdo gjė qė nuk e di nė kėtė mėnyrė, dhe nė ēka nuk jam i sigurt me atė lloj vėrtetėsie, ėshtė dijeni e luhatshme dhe e pasigurt, e kurrnjė dijeni e pasigurt nuk ėshtė dijeni e vėrtetė.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 3

Mesazh  Fakiri prej 21.01.12 21:33

Libri mė i madh dhe mė i famshėm i El-Gazaliut ėshtė “Ihja`u ulum’id-din” (Pėrtėrirja e diturive fetare), nė disa mijė faqe dhe deri tash dhjetra botime tė ndryshme nė vende tė ndryshme.

Dy pjesėt e para tė kėtij libri flasin mbi formėn e jashtme tė ibadeteve (lutjeve), kurse dy pjesėt e fundit flasin mbi natyrėn e brendshme tė fesė. Ēdonjėra nga kėto katėr libra pėrmbajnė nė vete nga dhjetė libra. Stili ėshtė madhėshtor, gjuha e lehtė dhe mund tė kuptohet edhe nga fillestarėt. Kjo vepėr me tė vėrtetė ėshtė kryevepėr, sidomos nė pikėpamje tė karakterit njerėzor dhe tė etikės.

Pėr librin ”Pėrtrirja e diturive fetare” disa nga dijetarėt muslimanė kanė thėnė: ”Po tė zhduken tė gjitha librat e shkruara mbi fenė islame, do tė ishte njė humbje e vogėl, me kusht qė libri i El-Gazaliut ‘Pėrtrirja e diturive fetare’ tė ruhej”.

Dy vepra tė tjera qė janė me famė nė botėn oksidentale dhe qė shkaktuan njė rrebesh kundėrshtimesh ndėr filozofėt janė: Mekasidu’l-felasifeh (Synimet e filozofėve) dhe Tehafut’ul-felasifeh (Vetė¬shk¬atėrrimet e filozofėve).

I dyti pėrmban njė kritikė tė rreptė ndaj sistemeve filozofike tė ndryshme tė shpjeguara nė librin e parė. El-Gazaliu vetė pohon se librin e parė e shkroi me qėllim qė t’i paraqiste lexuesit materialin tė cilin do ta kritikonte nė librin e tij tė dytė. Pak kohė mė vonė filozofi Ibn Rushd refuzoi botėkuptimin e El-Gazaliut mbi filozofinė me librin e tij Tehafut’ut-tehafut (Vetėshkatėrrimi i vetė shkatėrrimit) duke hedhur poshtė idetė e El-Gazaliut mbi filozofėt.

Nė kohėn e El-Gazaliut intelektualėt muslimanė ishin ndarė nė dy kampe: sufitė dhe juristėt, tė cilėt ishin nė luftė tė rreptė. El-Gazaliu me shkrimet e tij arrinė t’i zhduki kundėrshtimet e mėdha dhe t’i afrojė tė dy kampet.

El-Gazaliu vdiq nė vendlindjen e tij, ku kaloi vitet e fundit tė jetės me lutje e shkrime – ditėn e hėnė me 19 dhjetor 1111.

I vėllai i tij, Ahmedi, duke folur mbi vdekjen e tė vėllait, Ebu Hamidit thotė: ”Tė hėnėn mbrėma vėllai im mori abdes dhe u fal. Pastaj tha: ”Ma sill qefinin!” tė cilin e mori dhe e puthi, ngriti sytė e tij lartė duke thėnė: ”Unė dėgjoj dhe i bindem urdhėrit tė shkoj te Zoti”. U shtri nė shtrat dhe ia dorėzoi shpirtin Krijuesit tė tij, vajti e takoi Perėndinė e Lartė”.

Kėshtu vdiq El-Gazaliu nė paqė, mbasi u pėrpoq tė gjejė paqėn dhe e gjeti nė lutje dhe dashuri. Lutje vetėm njė Zoti dhe dashuri pėr tė dhe pėr tėrė njerėzimin pa dallim feje a race ...

El-Gazaliu ishte kanonist, jurist i lirė, teolog, prijės i ehli sunnetit, mbrojtės i idesė sė tyre; El-Gazaliu sociolog i specializuar pėr gjendjen e njerėzimit, fshehtėsitė e ndėrgjegjjes dhe sekretet e shpirtit; El-Gazaliu filozof qė luftoi filozofinė; El-Gazaliu edukator; El-Gazaliu sufi ose po tė duash thuaj, kur kujtohet El-Gazaliu, tė shkon mendja tek burri qė ishte enciklopedia e diturive tė shekullit tė tij”.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi