Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 21:34

Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Shejh Abdulkadir Xhejlani k.s.(470-561/1077-1166) ėshtė lindur kur nė perendorinė e madhe muslimane sundonte selxhuku Melikshah(465-485.H).Kjo periudhė ėshtė e njohur pėr mecenatin e oborrit ndaj shkencės;Nidhamul Mulk e kishte themeluar Universitetin e madh Nidhamijje nė Bagdad.Mirėpo pas vdekjes sė Melikshahut (485.H), lufta pėr trashėgimtarin e tij kishte nxitur anarki dhe kishte shkaktuar trazira nė vend.Nė vitin 513.H.Sanxhari arriti ta sigurojė fronin dhe tė kurorėzohet nė Bagdad;pas vdekjes sė tij 522.H,sėrisht shpėrthyen po ato anarki dhe trazira.

Luftėrat e vazhdueshme ndėrmjet palėve tė ndyshėm tė Selxhukėve e shkatruan paqen dhe sigurinė e mbretėrisė.Mirėpo,dy ngjarje nga kjo kohė e tėrheqin posaēėrisht vėmendjen tonė,ngase kanė kontribuar shumė pėr shkatėrrimin e strukturės shoqėrore dhe politike tė muslimanve tė kėsaj periudhe.E para ka qenė krijimi dhe zgjerimi gradual i grupit tė quajtur Assasinėt nėn udhėheqjen e Hasan bin Sabbahut;mijėra njerėz,pleq e tė rinj ranė nga kamat e kėtyre fanatikėve.

Ngjarja e dytė ka qenė fillimi i luftrave tė kryqėzatave.Lufta e parė e kryqėzatave ka zgjatur prej vitii 488 deri 493.H.Hordhitė krishtere arritėn ta pushtojnė Jerusalemin nė vitin 493.H1099,duke vrarė mijėra musliman dhe hebrejė tė pafajshėm.Lajmet mbi fatėkeqėsinė dhe rredhėt e mėdha tė ikanakėve arritėn deri nė Bagdad ku populli kėrkonte hakmarrje.Mirėpo,sundimtarėt selxhukas ishin tejet tė zėnė me luftėrat ndėrmjet vete pėr t'u interesuar pėr ndonjė luftė me krishterėt.Pushtuesit krishterė njėkohėsisht luftoni dhe plaqkitnin.Jeta ishte bėrė e pasigurt dhe nuk kishte qetėsi as siguri.

Nė kėto rrethana ,nė Bagdad jetonte shejh Abdulkadėri k.s.- kėtu kishte arritur nga Xhejlani i largėt.Shumė inteligjent,ēfarė ishte,menjėherė e kuptoi ēfarė sistemi tė edukimit duhet ofruar.U bė nxėnės i sufiut,Hammadit tė shenjtė,nėnpėrkujdesjen shpirtėrore tė cilit arriti dituri tė madhe lidhur me doktrinėn sufiste.

Njėmbėdhjetė vjet i kaloi i larguar tėrrėsisht nga punėt e pėrbotshme.Pas kėsaj periudhe tė izolimit dhe disiplinės shpirtėrore, kthehet nė Bagdad dhe pranon tė shėrbejė si predikues i popullit pėr atė qė vetė e quante"urdhėr tė brendshėm".Studentėt dhe populli filluan tė tubohen rreth tij nė numėr tė madh dhe pėr njė kohė tė shkurtėr supozimet prej tė cilave e kishte filluar doktrinėn e vet u pėrhapėn dhe u shtuan.

Martohet nė moshėn pesėdhjetė e njė vjeqar,ndėrsa kalon nga kjo botė ende pa i mbushur nėtėdhjetė e njė vjet.Kishte pamje tė pėlqyeshme dhe ishte shumė elokuent,andaj nuk ėshtė ēudi qė kishte shumė ndikim nė popull;qėndron nė ballė tė mistikėve(sufijve) muslimanė tė tė gjitha kohėve dhe ėshtė themelues (Piri) i shkollės sufiste Kaderijje,tė cilės i pėrket njė numėr i madh sufijsh tė botės muslimane.

Fetuh el Gajb (Shpalljet e tė padukshmes),pėrmbledhje e tetėdhjetė bisedash tė cilat i kishte deklaruar nė rase tė ndyshėm,tregon konditat e pasigurta tė asaj kohe.Nė tė thuash nė ēdo fjalim ai pohon qė shkatėrrimi dhe jo stabiliteti shoqėror janė rezultati i pikėpamjes krejtėsisht materialiste ndaj jetės;pėrmirėsimi i vėrtetė ėshtė rezultat i zhvillimit harmonik tė individit nevojat materiale dhe ato shpirtėrore tė cilit duhet tė jenė nė vend tė parė.

Mirėpo,si pėrgjigje pėr materializmin dominues,ai e tepron me potencimin e vlerave religjioze,nė diskutimin e pesėdhjetė e katėr,pėr shembull,ai njerėzve pėrgjithėsisht u kėshillon ta pranojnė qėndrimin e indiferecės sė pėrsosur dhe tė plotė ndaj botės,tė asgjėsojnė dėshirat dhe ambiciet e tė gjitha llojeve.Pėr ta arritur kėtė indeferntizėm nė kėtė jetė dhe pėr tė qenė e panjollosur,e pastėr dhe e plotė,ēdo individ duhet tė mohojė tė gjitha gjėrat nga zemra e vet duke kultivuar kėnaqėsinė nė heqje dorė,ta pranojė varfėrinė dhe skamjen kėshtu qė nė zemrėn e tij tė mos mbesin mandje as aq kėnaqėsi,sa ujė nxjerr nga hurma dhe shkėmbi.

Nė pikėpamjen e vullnetit tė lirė,ai e pranon qėndrimin e determinizmit,ndonėse herė here synon tė tejkalojė skajshmėritė e pozicionit deteminist duke preferuar atė qė ka qenė e njohur nė qarqet skolastike muslimane si arritje (kesb).Ai deklaron;"Mos e harro pozitėn e pėrpjekjeve njerėzore pėr tė mos rėnė viktimė e besimit tė deterministėve (Xheberijje)dhe beso qė asnjė aksion nuk arrihet pos te Zoti.Mos deklaro qė aksionet e njeriut janė caktuar nga dikush tjetėr pos nga Zoti,ngase nėse e deklaron kėtė bėhesh jobesimtar dhe do tė hysh nė kategorinė e njerėzve tė njohur si in-deterministė (Kaderijj).

Mė parė duhet tė deklarosh se aksionet i pėrkasin Zotit nga aspekti i kreacionit ndėrsa njeriut nga aspekti arritjes (kesb).Mirėpo,nė njė diskutim tė mėvonshėm(tė gjashtė mbėdhjetėn) ai thekson e mbėshtetja nė kesb ėshtė shirk,gjegjėsisht tė shoqėruarit partener Zotit.Ekziston edhe njė verset nė Kur'an(37:96) i cili bėn fjalė pėr njė epizod tė posaēėm nga jeta e Ibrahimit a.s..

Duke akuzuar idhujtarinė,ai deklaron se tė krijuar Zoti sa edhe puna jote (ta'melun).
Panteistėt muslimanė dhe deterministėt gjithnjė e shfrytėzojnė kėtė verset nė favor tė diskutimit tė tyre gjatė komentimit tė ta'melun si "ajo qė bėni" nė mėnyrėn tė komentimit tė drejtė - "ajo qė ju krijoni".Shejh Xhejlani k.s. kėtu e pason linjėn e njėjtė,duke ndrėhyrė pėr deteminizėm tė plotė,ndonėse nuk preferon ndėrprerjen e tė gjitha aktiviteteve.

Ekziston edhe njė verset tjetėr kur'anor nė tė cilin Zoti thotė:"Hyn nė Kopshtin e Parajsės pėr shkak asaj (veprave) qė i ke kryer."(16:32).Kėtu teksti pa dyshim thekson se Parajsa ėshtė shpėrblim pėr vepra.Mirėpo,pasi qė kjo ėshtė e papajtueshme me besimin e deterministve, Xhejlani nxiton tė shtojė:"Madhėruar qoftė Ai,sa fisnike dhe e mėshirshme prej Tij! Ai i cakton veprat e njerėzve dhe thotė se hyrja e tyre nė Parajsė varet nga veprat e tyre,ndėrkohė qė veprat e tyre pėr ekzistimin e vet i detyrohen ndihmės dhe mėshirės sė Tij.

E mira dhe e keqja janė dy fryte binjake tė pemės;gjithēka ėshtė vepėr e Zotit,ndonėse tė gjitha mėkatet ia pėrshkruajmė vetes.Ekziston,ndėrkaq,ēėshtja mbi durimin e pamerituar tė cilit njeriu i vetėdijshėm duhet t'i bindet. Shejh Xhejlani k.s. mendon se qetėsia shpirtėrore e cila pėr mistikun ėshtė mė se e nevojshme nuk mund tė konsiderohet komplet nėse nuk ėshtė i edukuar nė shkollėn e vuajtjeve.Shkallėn e mos tė merituarit,tė durimit,sipas tij,e cakton rangu i tij shpirtėror.

Nė kėtė aspekt ai citon nga tradita e Pejgamberit tė Shenjtė s.a.v.s.:"Ne tė dėrguarit i jemi nėnshtruar njė numri tė madh sprovash,dhe kjo ėshtė nė pajtim me rangun".Ajo qė ėshtė me rėndėsi ėshtė se duhet t'i pėrmbahet fort besimit pėr hir tė ngadhėnjimit pėrfundimtar tė sė mirės ndaj tė keqes.Ky ngadhėnjim ėshtė i mundur jo vetėm nė botėn tjetėr,por edhe nė kėtė botė.Nėse njeriu ka besim dhe nėse ėshtė mirėnjohės,kėto gjėra do ta shuajnė zjarrin e varfėrisė sė kėsaj bote Njerėzit,sipas Shejhut,mund tė ndehen nė katėr kategori.

Kategoria e parė i pėrfshin ata qė nuk kanė as gjuhė as zemėr.Kjo ėshtė numri mė i madhė i njerėzve tė zakonshėm tė cilėt nuk brengosen pėr tė vėrtetėn dhe vritytet dhe bėjnė jetėn nėn ndikimin e shqisave.Nga njerėzit e tillė duhet larguar pos nėse janė afruar dhe nėse janė ftuar nė rrrugė tė drejtėsisė dhe devotshmėrisė.

Nė kėtė rast duhet pasuar gjurmėt e ndershme tė dėrguarve.(Shejh Xhejlani k.s. nė shumė udhtime ka folur pėr rolin e shenjtit mistik,tė cilėn pas pėrfundimit tė disiplinės sė tij shpirtėrore dhe arritje sė aftėsimit nė diturinė mistike,e pranon detyrėn e vėshtirė tė udhėheqjes sė njerėzve nė rrugėn e Zotit.

Tipi ideal i mistikut,nė sytė e tij,nuk ėshtė ai qė tėrhiqet nė vete dhe izolohet,por njeriu i kėsaj bote i cili me shembullin e jetės sė vet dhe fjalėve tė tij do tė ndihmojė tė paditurit dhe mėkatarėt tė arrijnė nė rrugėn e drejtėsisė-takva.)Nė kategorin e dytė hyjnė njerėzit qė kanė gjuhė,por nuk kanė edhe zemėr.Kėta janė njerėz me arsimim dhe njohuri tė lartė, elokuentėt tė cilėt i nxitin tė tjerėt tė jetojnė me drejtėsi dhe devocion,ndėrsa vetė bėjnė jetė shqisore dhe pa dėgjueshnėrisė.

Fjalėt e tyre joshin,por zemrat e tyre janė tė zeza.Nė kategorinė e tretė bėjnė pjesė njerėzit tė vilėt kanė zemėr por nuk kanė gjuhė.Ata janė besimtarė tė ndėrgjegjshėm dhe tė vėrtetė.Janė tė vetėdijshėm pėr tė metat dhe devijimet e tyre dhe janė gjithnjė tė angazhuar pėr vetėpastrim.Heshtja dhe izolimi janė mė tė sigurt pėr shėndetin e tyre shpirtėror se biseda dhe mendimi me botėn.Kategorisė sė katėrt i pėrkasin njerėzit tė cilėt kanė zemėr dhe gjuhė.

Ata e posedojnė njohurinė tė Zotit dhe atributeve tė Tij dhe janė nė gjendje ta arrijnė dhe kuptojnė tė Vėrtetėn mė tė Lartė.Tė pajisur me kėtė urtėsi dhe vėrtetėsi,ata i ftojnė njerėzit nė rrugėn e virtytit dhe drejtėsisė dhe kėshtu bėhen pėrfaqėsues tė vėrtetė tė pejgamberėve.Ata janė nė nivelin mė tė lartė tė zhvillimit intelektual tė njerėzimit,menjėherė pas profecisė.

Nė raport me gjendjet mistike ai na ofron katėr nivele tė zhvillimit.Gjendja e parė e devotshmėrisė kur njeriu bėn jetė nė pajtim tė plotė me Ligjin fetar,mbėshtetet tėrrėsisht te Zoti duke mos kėrkuar ndihmė nga njerėzit tė zjerė.Gjendja e dytė ėshtė gjendja e realiteti e cila ėshtė identike me gjendjen e shenjtėrisė(vilaje);njeriu i bindet urdhrit tė Zotit (emr).

Kjo bindje ėshtė e dyllojshme.E para,individi synon t'i pėrmbushė nevojat e veta,por pėrmbahet nga ēfarėdo teprimi dhe shkėlqimi,duke u larguar nga tė gjitha mėkatet e dukshme dhe tė padukshme.Pastaj,personi i bindet zėrit tė brendshėm i cili i shfaqet direkt;tė gjitha veprimet dhe punėt dhe tė gjitha raportet i kushtohet Zotit.

Gjendja e tretė ėshtė rezignacioni kur personi i bindet nė tėrėsi Zotit.

Gjendja e katėrt ėshtė gjendja e privimit (fen)-shenjė e Ebdalėve (unitaristė dhe gnoztikė tė pastėr.)Gjendja e privimit ėshtė gjendja unike nė tė cilėn individi e arrin afėrsinė e Zotit,prandaj me largimin e dėshirave dhe qėllimeve tė veta dhe identifikim me qėllimin kozmik -Zotin.

Nė kėtė gjendje njeriu e kupton se nuk ekziston asgjė tjetėr pos Zotit - qėndrim i cili ėshtė karakteristik pėr misticizmin panteist, ndonėse nė vepėrn Futuhul - Gajb nuk gjendet ky gjykim i bashkuar me implikimet e zakonshme metafizike tė cilėt i hasim, pėr shembull,te ibni Arebiu dhe ithtarėt e tij;kjo ėshtė vetėm shprehje e pėrvojės psikologjike tė individit i cili hapėron Rrugėn mistike.Njeriu i cili e arrin kėtė gjendje fiton fuqi krijuese (tekvin) siē ėshtė ajo e Zotit,ndėrsa urdhėri i tij qė vepra tė bėhet (kun), bėhet i vlershėm si edhe ai i zotit.

Shejh Xhejlani k.s. mendon se intuita mistike i ofron pranuesit njohuri tė realiteti tė cilin nuk ėshtė e mundur ta arrijė me arsye.Jo vetėm kaq;vizioni (keshf) dhe pėrvoja (mushahede) e tejkalojnė aftėsinė mendore tė njeriut.

Ky manifestim zbulon dy aspekte tė Zotit;(a) Lartėsimin e Tij (Xhelal) dhe (b) Bukurinė e Tij (Xhemal),ndėrsa tė dyja kryhen si njė nė kohė tė ndryshme.Mirėpo,nė diskutimin e dytė ai i afrohet problemit vėrtet nė mėnyrė empirike,ngase thotė se rruga e vetme e njohjes sė Realitetit ėshtė vrojtimi i vetvetes (nefs) dhe natyrės (afak).Vetėm me kėtė veprim mund tė arrijmė deri te koncepti i drejtė pėr Zotin.

Duke e miratuar kėtė,ai citon vlerėsimin e ibni Abbasit shokut tė njohur tė Pejgamberit tė Shenjtė s.a.v.s.:"Ēdo gjėsend e tregon njė atribut apo njėrin apo tjetrin atribut tė Zotit dhe ēdo emėr nėnkupton njėrin prej emrave tė Tij.Kėshttu me tė vėrtet je i rrethuar me emrat e Tij,atributet e Tij,veprat e Tij.Ai shfaqet nė atributet e Veta,ndėrsa fshihet nė personalitetin e vet.Personaliteti i Tij ėshtė i fshehur nė atributet e Tij,ndėrsa atributet e Tij janė tė fshehur nė veprat e Tij.Ai e ka zbuluar diturinė e Vet pėrmes Vullnetit tė Tij,ndėrsa Vullneti i Tij shprehet nė Aktivitetin e Tij,tė pėrhershėm krijues;e fshehė aftėsinė ose shkathtėsinė e vet,duke e treguar vetėm kur ka dėshiruar.

Zoti ėshtė i fshehur nė aspektin e vet tė gajbit(tė padukshmes),ndėrsa shfaqet nė urtėsin dhe pushtetin e Vet.Misticizmi,sipas Shejhut,nuk ėshtė rezultat i bisedave dhe shqyrtimeve, por e urisė dhe skamjes.Ai pėr kufizohet nė fisnikėri,bindje tė pastėr, devotshmėri,bashkim tė pėrhershėm me Zotin,lutje,izolim,bartjen e rrobave tė leshta, udhėtim dhe varfėri (fakėr) e gjithashtu edhe nė humanizėm,sinqetitet dhe vėrtetėsi.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 21:44

Xhelelaluddin Muhammed - Rumiu K.s.

Mevlana Xhelaluddin u lind nė Belh,provincėn veriore tė Horosanit,Afganistani i sotėm nė vitin 1207.Lindi nė njė familje tė njohur e cila kishte nxjerrė shumė njerėz tė fesė.Babai i tij Behaudin Muhammed Veled ibni Husein ishte Dijetar i madhė,prandaj edhe pėr kėtė arsye e kishte marrė titullin Sulltanul-ulema.Rumi bashkė me familjen e lėshoi Belhin nė vitin 1213,duke u strehuar nga invazioni Mongol.atėbotė i kishte pesė vjet.Duke kaluar pranė Nishapurit e takoi sufiun e njohur Feriduddin Attarin i cili ia dhuroi librin e tij "Esrar Name"apo Libri i Fshehtėsive.Rrėfehet se Atarri kur e pa Behauddinin dhe birin e tij tė vogėl Xhelaluddinin kishte thėnė:"Shikoni ēudinė,ja po na vjen lumi qė pas vete bartė oqeanin e fuqishėm!

Pas Nishapurit pasoi periudha e udhėtimeve,e cila zgjati rreth 16 vjet.Nė fund tė kėtij udhėtimi ishte Konja,e para saj Bagdadi,Kufa,Mekka; Medina, Jerusalemi, Damasku, Halepi,Erzinkani dhe Larendeja,qytet ky sot quhet Karaman.Pėrveē udhėtimeve tė kohė pas kohėshme nė Damask dhe Halep,me qėllim tė praktikės shpirtėrore,Rumi gjithė jetėn e kaloi nė Anadollinė Turke,mė saktėkisht nė Konja.Nga aty edhe u shpėrngul pėr nė botėn mė tė mirė.Nata e shpėrnguljes,17 dhjetor 1273 u bė e njohur si !Shebi Arus" apo "Nata e Kurorėzimit",ndėrsa edhe nė ditėt e sotme lumenj njerėzish derdhen nė kėtė natė nė Konja,duke dashur qė t'i prek dhe frymėzoj oqeani i dashurisė sė tij.

Pas tij ka mbetur krijimtari e pasur.Rreth 25 mijė bejte apo dyvargje,Mesnevia;vepra nė prozė"Fihi ma Fihi" dhe rreth 35 mijė bejte nė librin "Divani Kebir" apo "Divani Shemsi Tabrizi"."Divani Shems"u krijua para Mesnevisė dhe nė tė ndodhi transformimi shpirtėror i Rumit nga dijetari-ulema i njohur dhe vaizit nė xhezbi tė entuziazmuar,poet tė dehur tė dashurisė.Kjo alkimi e brendshme e dashurisė ndodhi njė ditė kur e takoi Shemsin dervishin endacak i cili ishte i pushtuar plotėsisht nga me tė vėrtetėn Hyjnore dhe dashurinė.

Nė Divan,nė mėnyrėn mė tė mirė mund tė kuptohet,ndjehet dhe pėrjetohet ajo qė kishte ndodhur nė netėt me yje,ku kishte qėndruar vetėm Mevlana dhe Shemsi.Mevlana ishte njeri shumė modest.Ushqimi i tij kryesishtė ishte buka dhe kosi.Nėse dikush i sjellte ndonjė ushqim mė tė pasur ai ua ndante nxėnėsve tė tij.Nė Konja kulmet ishin tė rrafshtė dhe ai shpesh flinte nė kulmin e medresės.Pėrndryshe flinte fare pak.Netė tė tėra ka ditur t'i kalonte zgjuar nė lutje.

Vishej shumė thjeshtė.Nė kokė mbante njė qylah nga leshi i devesė,e pelerinėn e gjatė nga pėlhura e zakonshme shpesh ua jepte atyre qė kishin nevojė.Ishte relativisht i gjatė dhe i zaiftė.Lėkurėn e kishte tė zbehtl ngjyrė gruri,sytė ngjyrė gėshtenjė dhe flokėt tė thinjura.Kishte mjekėr tė shkurtėr.Nuk bėnte dallim mes njerzėve.Pa marrė parasysh fenė e tyre,origjinėn apo ngjyrėn e lėkurės,tė gjithė njerėzit i konsideronte anėtar tė njė familjeje."Tė gjithė njerėzit,nė esencė janė tė mirė",thoshte"e keqja e tyre dhe epshet i kanė tė pėrkohshme.Errėsira ekziston vetėm qė drita tė shkėlqej mė shumė.Nė njė moment ajo dritė do tė vėrshoj gjithēka dhe mė askund nuk do tė ketė errėsirė."

I donte tė gjithė krijesat.Thuhet qė me ditė tė tėra qėndronte mes gėrmadhave dhe ushqente njė bushtėr qė kishte ojellur.Ushqimin nė enė argjendi tė cilin ia dėrgonte Sulejman Pervani,ia dėrgonte asaj bushtre.Kur dikush ia zinte pėr tė madhe kėtė,u pėrgjigjej:"Instinkti i tyre dhe nevojat janė mė tė mėdha se tonat,prandaj pėr to ushqimi ėshtė mė i vejoshėm."Edhe kur ishte shumė i zėnė nuk e harronte familjen e vet.Ishte bashkėshort dhe baba i mirė ....
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 21:46

Shemsuddin Muhammed - Tebrizi k.s.

Pėr aq sa dihet babi i tij quhej Melikdoglu.Me origjinė ishte nga Azerbejxhani.Lindi nė Tebriz. Qė nga mosha e vodėl ishte i pazakonshėm dhe dalloj nga fėmijėt e tjerė.Kishte dashuri tė madhe pėr fenė dhe para pjekurisė sė tij dinte tė qėndronte dyzetė ditė pa ushqim, pa kurrfarė dėshire pėr tė ngrėnė,Nė rrugėn e tasavvufit - tarikatit e futi shejh Ubu Bekri i cili ishte thurės i shportave.

Por.Shemsi,pjesėn mė tė madhe tė jetės sė tij e kaloi duke u endur. Nė rini e lėshoi Tabrizin dhe qė atėherė kurrė nuk zuri vend.Ishte dervish i vėrtetė endacak.Nė udhėtimet e tij tė shumta kishte takuar mėsues tė ndryshėm,por kohė tė gjatė nuk kishte mundėsi ta takonte njeriun e vėrtetė,"njeriun e zemrės".Thuhet se nė moshėn gjshtėdhjetė(60)vjeqe Shemsi kishte ngritur duart lart qiellit e kishte thėnė:"O Zot a ka nė kėtė botė ashik tė vėrtetė,tė tillė qė vėrtetė tė kėrkojnė,e jap kokėn qė ta gjej njė tė tillė!"-"Shko nė Rumeli", u paraqit zėri i zemrės.!shko nė vendin Rum,atje do ta gjesh."

Shemsuddin Tabrizi arriti nė Konja,nė nėntor tė vitit 1244,dhe aty takoi Mevlanėn. Tregimi pėr Shemsin dhe Mevlanėn ka arritur tė gjitha majat e kuptimėsisė njerėzore, dhe qė nga takimi i tyre deri nė ditėt e sotme ėshtė e pamundur tė shkruash pėr njėrin nga kėta, e tė mos pėrmendet edhe tjetri.Xhelozia e njerėzve bėri qė Shemsi tė largohet nga Konja,por me insistimin e Rumit megjithatė u kthye,tė martėn e 5 dhjetorit 1247.Nė orėt e vona ishte dėgjuar njė trokitje nė derė."O Shemsudin,"ishte dėgjuar zėri nga jashtė."Dervishėt endacak dėshirojnė tė t'i puthin duart,a do tė dalėsh pėr pak kohė?"

Shemsuddin doli jashtė dhe qė atėherė i hubet ēdo gjurmė.Ēfarė ka ndodhur pastaj mbetet enigėm. Shumica mendojnė qė Shemsi atė natė ishte vrarė. Sipas disa burimeve Shemsi kishte dalur nė atė natė tė errėt,ftohtė tė dhjetorit.Mandej,ishte dėgjuar ofshama Zot!

Dyshohet se ishte sulmuar dhe therur.Nga ata qė gjatė gjithė kohės kishin dashur ta vrisnin. Por,vdekja apo zhdukja e tij ka mbetur enigmė,ashtu siē ishte enigmatik edhe njė jetėn e vet.Ēfarė ka ndodhur vėrtetė,kėtė e di vetėm ai dhe Zoti i Lartėmadhėrishėm. Ajo qė dijmė ne,sigurishtė ėshtė qė atė natė dhjetori pėr herė tė fundit e kishte parė Mevlana.
Shemsi e kishte kaluar pragun dhe mė nuk ishte kthyer...pas tij ka mbetyr libri Mekalati Shems,atė qė kanė shkruar tė tjerėt si fjalėt e tij.Tyrbeja e tij gjindet nė Konja,jo fortė larg tyrbes sė Mevlana Xhelaluddin Rumit k.s.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 21:53

Baba Urjan Hamedani - Tahiri k.s.

Pėr tė dihet pak,sepse kishte jetuar i tėrhequar nga bota.supozohet qė kishte lindur nė Hamedan rreth vitit 1000 dhe kishte vdekuar po aty nė vitin 1055.Njė nga sufijtė mė tė hershėm qė kishte shkruar rubaira.Pėr tė ka mbetur legjenda e cila thotė se ishte druvar analfabet.Ndonjėherė shkonte deri nė medrese dhe me admirim i dėgjonte nxėnėsit duke mėsuar Kur'an,por ata e pėrqeshin.

Njė ditė e pyeti njė student:"Nuk di se ēka nevojitet qė njeriu t'i kuptoj udhėzimet e mėsuesit?"Studenti iu pėrgjigj,nė mahi,qė ėshtė e nevojshėm tė shkonte deri te liqeni dhe dyzet herė ta fus kokėn bė ujė.Tahiri nė naivitetin e vet dhe sinqeritetin i besoi dhe shkoi atė natė tė ftohtė deri te liqeni dhe hyri nė ujė.Pasi e futi kokėn dyzet herė nė ujė,u paraqit drita dhe hyri nė gojėn e tij.Ditėn tjetėr askush nė medrese nuk mund t'i qėndronte karshi nė urtėsi dhe elokuencė.Ku e pyetėn se si e kishte arritur kėtė,u tha:"Mė zuri gjumi si Kurd e u zgjova si Arab."

Thuhet se trupi i tij kishte nxehtėsi tė madhe,aq shumė sa qė askush nuk mund tė rrinte ulur pranė tij.Kohėn mė tė shumtė e kishte kaluar nepėr xhungla dhe bjeshkė.Me mėnyrėn e jetesės sė vet kishte hyrė nė legjendė;deri nė ditėt e sotme ka mbetur i dashur pėr njerėzit e thjeshtė dhe sufijtė.Pas vete ka lėnė rreth 300 rubaira,dhe disa trajtesa sufiste nė gjuhėn arabe dhe perse...
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 21:58

Fariuddin Muhammed Nishapuri - Attari k.s.

Pėrgjithėsisht i njohur si Attar,farmacist apo ai qė mbanė parfumeri.Megjthėse pak dihet (me siguri ) pėr jetėn e tij,duket tė ketė lindur nė vitin 1120 nė afėrsi tė qyteti Nishapur, tė Persisė jug-perėndimore(vendi i lindje se Omar Hajjamit).Data e vdekjes sė tij nuk ėshtė e ditur sigurtė,megjithėse merret si viti 1230 kėshtuqė qi kishte jetuar 110 vjet. Shumica e gjėrave qė dihen pėr tė janė kryesisht legjenda,bile edhe vdekja e tij nga hordhitė e Xhengis Kanit.Nga kujtimet e tij personale qė janė gjetur nepėr shkrimet e tij,duket se rininė e tij e kishte kaluar nė Meshhed.

Sipas Devlatshahut,Attari njė ditė po rrinte me miqtė nė derėn e dyqanit tė tij kur u paraqit njė dervish.Ai hyri nė dyqan,shikoi pėrreth dhe u mori erė erėzave,mori frymė thellė dhe u bė murid i shejhut tė njohur dhe filloi tė qante.Attari kishte menduar qė dervishi po dėshironte qė t'i zghonte atyre keqardhje dhe deshi ta pėrzinte.Por,kur dervishi i tha:"Tani mė asgjė nuk mė parandalon ta kaloj pragun tėnd dhe tė pėrshėndetem me kėtė botė.Gjithēka qė kam ėshtė kjo hėrkė e vjetėr.Por,unė po qaj shkaku yt o Attar.

A mund ta drejtosh zemrėn tėnde drejt vdekjes dhe t'i lėsh tė gjitha tė mirat qė i posedon? "Attari ju pėrgjigj se shpresonte se do ta pėrfundonte jetėn e vet nė varfėri dhe qetėsi si njė dervish."Tė shohim!"i tha dervishi dhe mandej u shtri e vdiq.Kjo ngjarje i kishte bėrė pėrshtypje tė tillė Attarit,sa qė ai e lėshoi dyqanin e babit atė ēast dhe u bė murid i shejhut tė njohur shejh Behauddinit,dhe filloi tė studionte teorinė dhe praktikėn sufiste.Tridhjetė e nėntė(39) vjet udhėtoi nepėr shumė vende,duke vizituar shumė teqe dhe duke grumbulluar shėnime tė sufinjėve tė devotshėm,bashkė me tregimet.

Mandej u kthye nė Nishapur ku e kaloi pjesėn tjetėr tė jetės.Pėr tė thuhet qė kishte njohuri tė thellė pėr tesavvufin se sashumė sufijė tė kohės sė tij.Kishte shkruar rreth dyqindėmijė vargje dhe shumė vepra nė prozė.Nga ato veēojmė veprat si:Musibet nama(Libri pėr telashet),Ilahi nama(Libri pėr hyjnoren),Esrar nama(Libri i fshehtėsive), Divani Attar(Poezia e Attarit),Mantik ut-Tajr(Gjuha e zogjve)dhe Tedhkiret ul-Evlija (Pėrkujtimi i miqėve tė Zotit).Kishte jetuar para Xhelaluddin Rumit.

Kur njėri nga sufinjtė e kishin pyetur cili nga kėta dy kishte njohuri mė tė thella,ai u tha:"Rumi fluturoi nė lartėsin tė pėrsosshmėrisė si njė shqiponjė,nė moment.Attari arriti lartėsinė e njejtė gradualisht,me shpejtėsinė e njė bubrreci".Mevlana ka thėnė:"Attari ka qenė ruh personalisht."Garsin Tasi trasmenton qė nė vitin 1862 ėshtė zbuluar njė gur varri jashtė Nishpurit,qė ishte i ngritur mes viteve 1469 dhe 1506(rreth 250 vjet pas vdekjes sė Attarit)nė tė cilin ishin tė gdhendura kėto fjalė nė gjuhėn persiane: Zoti ėshtė i amshueshėm.Nė emėr tė Zotit Mėshiruesit,Mėshirėbėrėsit

Kėtu nė kopshtin e Edenit tė poshtėm,Attari ka ndjerė aromėn e njerėzve mė tė pėrulur. Kjo ėshtė tyrbeja e njeriut tė lartėsuar,sa qė pluhuri nėn shputat e tij do tė mund tė shėrbente si surma nė sytė e Qiejve.Ky ėshtė shejhu i njohur Attar Feriduddin qė i kishte evliatė si muridė,njeri i shkėlqyeshėm,fryma e tė cilit shėrbente si ilaē pėr kėtė botė nga njė bjeshkė Kaf(Pra,nga njėra nė anėn tjetėr tė botės)deri nė tjetėrn.Nė magazėn e tij ku melekėt kanė folenė,Qielli ėshtė si njė shishe me ilaēėt aromė limoni.

Vendi i Nishapurit do tė jetė i njohur deri nė Ditėn e Gjykomit pėr hirė tė kėtij njeriu. Miniera e arit tė tij ėshtė gjetur nė Nishapur, e ai kishte lindur nė Zervand,distrikin Gorgana.Nė Nishapur kishte jetuar 82 vjet,prej tė cilėve 32 kishin kaluar nė qetėsim.

Nė vitin 586 sipas hixhrės(1190)u pėrzu nga shpata e hordhive tė cilat pamėshirshėm gjithēka po shkatėrronin.Attari kishte vdekur gjatė kohės sė Hulagu Kanit,si shehid gjatė masakrės qė ishte bėrė nė atė kohė.Zoti i Madhėrishėm e freskoftė shpirtin e tij!Ia shto,Ja Rabbi, meritat e tij! Si duket nuk ekziston asnjė statistikė bashėkohore pėr atė se kur ka vdekur, ku dhe kur ėshtė varrosur.....
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:03

I lindur nė Samara,ishte bashkėudhėtar i Xhunejdit.Vdiq nė Rej nė vitin 291 sipas hixhrės (904).I njohur pėr udhėtimet e tij legjendare nepėr shretėtirė.Njihej edhe si prijėsi i atyre qė mbėshtetn nė Zotin.Ashtu i plotė,ishte mbėshtetje e tij nė Tė Madhėrishmin, na trasmenton Attari nė Tedhkiri se mund ta kalonte shkretėtirėn duke i marrė erė mollės.

Thonė qė gjithmonė kishte me vte gjilpėrėn,pejin,paguren dhe gėrshėrėt,sepse kėto sipas fjalėve tė tij nuk e rrezikonin mbėshtetjen nė Zotin."Njėherė u nisa nė shkretėtirė",
tregonte ai,dhe atje pashė njė vajzė fare nė trans, me flokėt tė lėshuara,pa kokė tė mbuluar.Mbuloi flokėt vajzė,i thashė.Mbylli sytė e tu Ibrahim!Unė jam nė dashuri,i thashė, arshiku nuk imbyllė sytė.Unė jam e dehur,mė tha.Tė dehurit nuk mbulojnė flokėt e tyre,nė ē'mejhane je dehur,e pyeta.Ēfarė flet kėshtu,bėrtiti.Vallė nė tė dy botėrat ka thetėr veē Zotit!?""oj vajzė,i thashė atėherė i zėnė ngushtė,a do tė tė pengonte shoqėrimi im?"Ti je i papjekur,Ibrahim,e une nuk jam nga ato qė kėrkon mashkull"."E kisha humbur rrugėn nė shkretėtirė"tregon tutje Ibrahimi,"dhe disa ditė endet pa cak","mė nė fund e dėgjova kėngėn e njė gjeliu gėzova shumė dhe nxitova nė atė drejtim.

Aty pash njė njeri qė vrapoi drejt meje.arriti te unė dhe mė goditi nė qafė sa qė i pash yjet.Nė atė dhimbje tė fuqishme,bėrtita:"Zot idashur a ėshtė kjo dhurata pėr atė qė u mbėshtetet nė ty?Por,zėri nga qielli m'u pėrgjigj:"Gjithnjė derisa mbėshtetesh nė mua,je i vlefshėm nė sytė e Mi,por u rrahe sepse shpresove nė zėrin e atij gjeli".Vazhdova rrugėtimin tim nėpėr dhimbje,por sėrish e dėgjova zėrin nga qielli;"Ibrahim,shikoje atė qė tė ka shkaktuar dhembje!".Atėherė.para vetės pashė kokėn e prerė nė zallin e shkretėtirės, tė atij qė mė kishte qėlluar nė qafė.Attari thotė se njė eremit e kishte mėsuar me fjalėt:"O Ibrahim,sa gjatė do tė jeshė nė kėrkim tė njerėzve.Gjeje vetėn,dhe kur ta gjesh ulu dhe rri zgjuar mbi zemrė tėnde.Vall[ nuk sheh se si ēdo ditė dėshira jonė e zbrazėt tėrheqė njėqind e gjashtėdhjetė maska Hajnore dhe ftojnė njeriun nė mėkat?"
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:05

Mevlana Nuruddin Abdurrahman - Xhami k.s.

Bėn pjesė nė grupin e poetėve mė tė zgjedhur sufijė tė Persisė,ėshtėnjėri nga ashtuquajtyrit-Shtatė yjet nė qiellin e poezisė Persiane.Ka lindur nė katundin Harxherd,nė krahinėn Xham afėr Nishapurit nė vitin 1414.Ėshtė shkolluar nė Herat, Afganistani i sotėm. Thuhet se posedonte aftėsi tė jashtėzakonshme shpirtėrore dhe dije tė madhe.Njė kohė kishte qėndruar nė Samarkand dhe mendohet se atje i ishte bashkangjitur rendit sufi Nakshibendive.

Me martesė u bė shumė i pasur,mirėpo edhe pastaj vazhdoi me jetėn modeste tė dervishit.Refuzonte publikisht qė t'i afrohej pallatit dhe tė bėhej poet pallati.Pasi qė ai nuk kishte qejf tė shkonte te sundimtarėt,sundimtarėt vinin tek ai pėr tė kėrkuar kėshilla tė ēmueshme.Nė moshėn gjashtėdhjetė vjeēare shkoi nė Haxhxh dhe ky udhėtim zgjati gjysmė viti.Kur u kthye nė Herat, e kuptoi qė shiitėt e Bagdadit e kishin akuzuar pėr herezi, kinse kishte shpifur kundėr familjes sė Pejgamberit (s.a.v.s.) tė Zotit,edhe pse ajo akuzė ishte dėshmuar zyrtarisht e pabazė dhe akuzuesi pėr dėnim ishte detyruar tė kalonte nepėr Bagdad duke e shaluar gomarin mbrapshtė,Xhami me kėtė kishte qenė i tronditur dhe kjo ishte arsye qė ta braktiste shumicėn prej tė njohurve tė tij.

Kah fundi i jetės plotėsisht ishte tėrhequr nga jeta shoqėrore dhe kishte hequr dorė nga deklamimi i poezisė.Xhami pas vetės ka lėnė shumė vepra,poezi dhe prozė tė shkruara nė gjuhėn arabe dhe persiane.Pėrveē Divanit nė tė cilin gjendet gazelet dhe kasidet,sipas shembullit tė paraardhėsve tė tij kishte shkruar edhe shumė vepra nė formė tė mesnevisė. Ato janė:Zinxhiri iartė,Salamani dhe Apsali,Dhurata e bereqetit,Tespihėt e tė drejtėve, Jusufi dhe Zelihaja,Lejla dhe Mexhnuni dhe Libri i urtėsive tė Iskanderit.Nė botėn mė tė mirė u shpėrngul nė vitin1492

Zoti i Madhėrishėm e mėshiroftė shpirtin e tij.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mistikėt qė lanė gjurmė nė sufizėm 2

Mesazh  Fakiri prej 20.01.12 22:11

Hasan el – Basriu (21/642 – 110/728)

Hasani nga Basra i pėrket grupit tė atyre tė cilėt,ndonėse nuk e kanė parė Profetin Muhammed s.a.v.s.,i kanė takuar shokėt e tij(sahabėt) dhe shokėt e shokėve tė tij (Tabi’in).Vetė nuk ka qenė aktiv nė politikė,por simpatia e tij ka qenė nė anėn e imam Hysejnit,i cili kishte luftuar kundėr Emevitėve.

Hasani fliste lidhur ne synimin ndaj botės tjetėr,devotshmėrinė dhe asketizmin,me ē’rast dominonte elementin i frikės nga Zoti.Nė letėrn dėrguar Omer bin Abdul-Azizit, halifit emevit,ai shkruan:“Largohu nga kjo botė,ngase ėshtė si gjarpėri,i butė nė prekje por helmi i tij ėshtė vdekjeprurės…Ruaju nga kjo botė,ngase shpresat e saj janė vetėm hi e pluhur, ndėrsa pritjet e saj tė rreme“.Mė pas nė kėtė letėr tė njėjtė ai e madhėron urinė dhe varfėrinė si simbole tė drejtėsisė dhe pasurinė e shikon si njė e keqe e cila i largon njerėzit prej qėllimit tė tyre tė drejtė.Devocionin e konsideronte bazė tė religjionit tė vėrtetė.Sipas tij,ekzistojnė tri shtylla tė devotshmėrisė.Shtylla e parė ėshtė qė njeriu duhet ta derklarojė tė vėrtetėn mandje edhe kur ėshtė i shqetėsuar nga mllefi.

Shtylla e dytė e devotėshmėrisė kėrkon qė njeriu t’i kontrollojė organet e vete tė trupit dhe tė pėrmbahet bga gjėrat tė cilat Zoti i ka ndaluar.
Shtylla e tretė dhe e fundit e devotshmėrisė duhet tė bėjė qė njeriu tė dėshirojė vetėm gjėrat tė cilat tė shpien te kėnaqėsia e Zotit(rida).Pak devotshmėri ėshtė mė e mirė se lutje dhe agjėrimi mijėvjeqar.Malli pėr kėtė botė dhe makutėria e shkatėrrojnė devotshmėrinė.

Hasani i cili ishte i pėrkushtuar ngė frikė e tmerrshme dhe i cili rrallė shihej duke qeshur kishte pamjen e atij qė do tė ekzekutohej,vazhdimisht ishte i vetėdijshėm pėr mėkatet e veta dhe frika nga zjarri.Mendonete se do tė jetė tėrėsisht i lumtur nėse lirohet nga ferri pas njėmijė vjet vuajtjesh.Kur njėherė e kishin pyetur si ndihet nė kėtė botė,ai ishte pėrgjegjur nė kėtė mėnyrė;“paramendo njerėzit nė njė anije tė drunjtė e cila ėshtė pėrmbysur,ndėrsa ata pėrpiqen tė shpėtojnė duke e thyer trupin e anijes pėr tė ardhur deri te druri;e tillė ėshtė vėrtet pozita e njeriut nė kėtė botė.“

Hasani pėrvojėn e vet sufiste e ka aplikuar pa marrė parasysh tė gjith a ngjarjet tė tmerrshme qė ranė mbi shtetin e ri musliman.Kėtu sė pari e kemi parasysh pėrvojėn e parė tė madhe tė cilės i ėshtė nėnshtruar vėllazėria e re muslimane,pėrvojė e cila do tė pasqyrohet nė atė luftė ndėr vėllazėrore midis muslimanėve,shkaktar dhe protagonist i drejtpėrdrejtė i cilės ka qenė mėkėmbėsi sirian Muaviu.Kjo pėrvojė ka jehuar edhe mė tragjikosht nė frymėn e kėtij dinjitari tė vėrtetė tė gnozės sufiste,ngase ishte ithtar i pa kompromis i ruajtjes sė unitetit tė pathyeshėm tė bashkėsisė muslimane.

Pos kėsaj pėevoje tė madhe,Hasan el – Basriu pėrjetoi edhe njė sprovė,mirėpo sprovė nė tė cilėn ka pasur shumė mė shumė bekim dhe cila nuk ka ndikuar aq shumė nė unitetin e muslimanėve.Megjithėse Hasan el – Basariu ka qenė autoriteti mė i lartė shpirtėror autenticitetit ekzoterik dhe ezoterik religjioz tė cilit nuk ka pasur ēka t’i kontestohet,ai atėbotė ėshtė shikuar si garant dhe fije shpirtėrore qė do t’i lidhte zemrat e shqetėsuara muslimane dhe mendjet muslimane tė asaj kohe.

Ebu Hashim nga kufa (v.160/776)

Ebu Hashimi ka jetuar nė Kufa.Aty kishte njerėz tė cilėt edhe para tij kanė qenė tė njohur pėr nga asketizimi i tyre(zuhdi),devotshėria (ver‘),interesimin me drejtimet e religjionit praktik,sipas besimit nė Zot dhe dashurisė,mirėpo ebu Hashimi ėshtė i pari qė e ka marr emrin e sufiut.vendi i parė nė tė cilin sufijtė fillojnė tė tubohen pėr tė kėmbyer idetė e tyre dhe pėr tė diskutuar lidhur me pėrvojat e tyre mistike e kishte ngritur njė krishterė nė Remla(Siri),pasi nė njė vend tė hapur e kishte parė njė grup sufijsh tė dalldisu nė praktikėn e tyre mistike.

Sipas sufiu Sufjan eth – Thevri-ut,ebu Hashimi e kishte njohur mjeshtėrinė rija‘ (oratorisė) mė mirė se kushdo tjetėr;njėherė ebu Hashimi kishte deklaruar se ėshtė shumė mė lehtė tė rrėzosh njė mal me gjilpėrė se ta largosh lakiminė,krenarinė dhe paturpėsinė nga zemra e dikujt.Duke shikuar gjykatėsin i cili po dilte nga shtėpia e ministrit,ai kishte deklaruar: “Zoti i shpėtoftė njerėzit tė cilėt nuk udhėhiqen nga fitimi i shpirtit“.Tė gjitha kėto ngjarje tregojnė se,sipas ebu Hashimit,kultivimi i brendshėm i shpirtit ėshtė thelbi i sufizmit.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi