Normalja e paranormales

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Normalja e paranormales

Mesazh  Jon prej 22.10.08 10:53

Normalja e paranormales

I gjithė lėmi i paranormales duket gati i krisur dhe kaotik. Sikur dikush symbyllazi t'i ketė shkoqitur nga dyqind faqe prej librave shkollorė tė fizikės, kimisė, biologjisė, psikologjisė dhe dhjetėra shkencave tė tjera, t'i ketė lidhur tė gjitha kėto nė njė libėr dhe atė ē'fitoi ta emėronte "Pasqyra e njohurisė moderne shkencore" ...

Normalja e paranormales Sa i pėrket evolucionit, tė gjithė shkencėtarėt pajtohen nė njė gjė, se evolucioni anon nė njė qėllim. Mirėpo, kur e shikojmė botėn nėpėr syzet shkencore, ne humbim prej pamjes njė element vital tė rėndėsishėm: lirinė e njeriut.

Nga kėndvėshtrimi i mistikėve, evolucioni pėrbėhet nė kėtė: duhet tė pėrdoret liria me tė cilėn disponojmė, pėr ta rritur edhe mė shumė lirinė qė e kemi. Dhe sikur qė thelbi i lirisė ėshtė "mistik", edhe evolucioni, nė thelb, ėshtė mė tepėr mistik se sa koncept shkencor.

Tash mundemi tė kuptojmė se pėr ēka shkenca ndjehet aq konfuze kur ballafaqohet me konceptin e paranormales. Asaj veē i vjen mjaft rėndė tė harmonizohet me pricipin primar tė ekzistencializmit: se njeriu ėshtė i lirė.

Asaj, megjithatė, gati i ėshtė e pamundshme tė konfrontohet me implikimin e okultizmit: se njeriu disponon me shumė mė tepėr liri se sa qė e kupton vetė kėtė. Megjithatė, kjo padyshim ėshtė porosia qė vjen nga tė gjitha lėmet e hulumtimit tė paranormales.

Kur Prusti konstatoi se gurabia e lagur nė ēaj mund ta bėjė tė kaluarėn po aq reale sa ėshtė reale edhe e tashmja, ai zbuloi njė dimension krejtėsisht tė ri tė lirisė njerėzore.

I njėjtė ishte edhe rasti me Feliēija Parizenė, kur konstatoi se ishte nė gjendje ta lėvizte shishen e plastikės duke i fokusuar mendimet e saja nė tė. Poashtu, ishte edhe rasti me Xhejn O'Nilin, kur e pa kishėn nė Foteringej tė tillė siē dukej para pesė shekujve.

Edhe me Tom Letbrixhin, kur pėrdorte lavjerrėsin qė ta zbulonte pozitėn e metaleve ndėr tokė. Edhe me Silven Maldunin dhe Robert Monroun, kur e panė veten se si qėndrojnė pezull nė ajėr mbi trupat e vetė fizikė. Tė gjitha pėrvojat paranormale mbajnė nė vete porosinė e njėjtė: parafytyrimi qė ka njeriu pėr vetveten nė njėfarė mėnyre ėshtė tejet i pasaktė.

Mirėpo, edhe nėse jemi tė gatshėm t'i pranojmė tė gjitha kėto, ende qėndrojmė tė ballafaquar me njė kontest: i gjithė lėmi i paranormales duket gati i krisur dhe kaotik.

Sikur dikush symbyllazi t'i ketė shkoqitur nga dyqind faqe prej librave shkollorė tė fizikės, kimisė, biologjisė, psikologjisė dhe dhjetėra shkencave tė tjera, t'i ketė lidhur tė gjitha kėto nė njė libėr dhe atė ē'fitoi ta emėronte "Pasqyra e njohurisė moderne shkencore".

Ėshtė njė sprovė mjaft e fortė qė lėmi i pėrgjithshėm i paranormales tė shikohet sikur njė fushė e dukurive misterioze dhe njerėzve tė ēuditshėm - kėtu janė Uri Geleri, Daniel Daglas Houmi, Madam Blavatska, Alister Kroli, Raspuēini, Nostradami, Kaliostroja e tė tjerėt - gjatė tė cilave dukuri tė gjithė shprehen me shkathtėsi tė parėndėsishme: shtrembėrim tė lugėve, levitim, shkrim automatik, etj. Prandaj ėshtė e kuptueshme pse shkencėtarėt konsiderohen tė udhėzuar qė gjithė kėtė ta zhvlerėsojnė, duke e parė si ndonjė lloj tė fantazisė.

Mirėpo, edhe njė supozim mė i vogėl, mund tė sjell rend nė gjithė kėtė kaos: ideja se mendja e njeriut i ka disa rrafshe, ose nivele.
Veē jemi mishėruar me idenė mbi nivelet e mosdijes, dhe me faktin se ēdo gjė, madje edhe barkēitja ose temperatura e trupit, funksionon nė ato nivele. Nuk do tė duhej tė paraqiste ndonjė vėshtirėsi tė madhe as pranimi i supozimit tonė se "fuqitė paranormale" mund tė operojnė nė nivelet tjera tė vetėdijes.

Pasoja mė kontraverze e kėtij supozimi pėrmbahet nė rrethanat se ato fuqi nuk presin tė zhvillohen; ato veē janė plotėsisht tė zhvilluara, dhe vetėm presin ta arrijmė nivelin i cili do tė na mundėsojė t'i shfrytėzojmė ato. Kjo, padyshim, e bėn kėtė gjė paradoksale; mirėpo, pasi aq aluzione na udhėzojnė nė atė drejtim, do tė ishte absurde tė mos kthehemi nė ato.

Spiritizmi sot konsideron se veē ka dėshmi tė tepėrta qė tregojnė se shpirti mbijeton vdekjen e trupit fizik. Hulumtuesit e paranormales janė mė pak dogmatikė. Ata pajtohen se dėshmitė, sipas gjitha gjasave, vėrtet udhėzojnė nė atė drejtim, por kontestojnė se ato janė pėrfundimtare nė atė masė sa spiritistėt dėshirojnė tė besojnė.

Gjithė kėtė problem Sten Guēi detalisht e shtron nė librin e vet Paranormalja (The Paranormal). Pasi qė e pėrshkruan pėrvojėn e vet si medium - pėrfshirė kėtu madje edhe "kujtimet nga jeta e kaluar" - ai gatshėm thekson se shumica e dėshmive duket se rrjedh nga dėshmitari mė i mundshėm i pasigurtė: nga mendja e nėndijshme.

Shihet se mendja e nėndijshme posedon aftėsi tė jashtėzakonshme tė gjejė tregime me detale tė begatshme dhe me pseudofakte - qė ėshtė krejtėsisht e dukshme nga ėndėrrat tona. Si qenie njerėzore, Guēi pranon se dėshiron tė besojė nė jetėn pas vdekjes; si shkencėtar, krejt kėtė ēėshtje e konsideron tė pambyllur.

A do tė thotė kjo se tė gjitha pėrvojat e ngjashme duhet tė hudhen sikur ėndėrrat? Ky qėndrim, edhe pse tingėllon ashtu, do tė ishte i pakuptimtė. Kur janė "dėshmitė" nė pyetje, ēdokush prej neve duhet tė mbėshtetet nė gjykimin e vet subjektiv; nė harmoni me kėtė, ne e jetojmė ēdo ditė tė jetės sonė.

Nėse diēka e konsiderojmė tė vėrtetė, mė sė miri ėshtė tė mbetemi pranė kėtij gjykimi, duke pasur njėkohėsisht nė mend se ėshtė e mundshme se jemi mashtruar.

Shkodran Berisha
avatar
Jon

1227


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi