Dhjetė leksione mbi ėndrrat

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Dhjetė leksione mbi ėndrrat

Mesazh  Admin prej 17.06.08 23:54

Dhjetė leksione mbi ėndrrat

"The Dream Makers"

Richard Corriere & Joseph Hart

Leksioni i pare

"Ėndrrat janė imazhet e ndjenjave"

T ė gjithė ne ėndėrrojmė, por pak i mbajnė mend ėndrrat e tyre dhe edhe mė pak i kuptojnė ato. Margaret Phillips Johnson, e cila jep leksione pėr analizėn e ėndrrave nė Institutin C.G. Jung nė Los Angeles thotė se "njė ėndėrr mund tė mendohet si njė letėr qė e pandėrgjegjshmja i dėrgon tė ndėrgjegjshmes".

Kjo letėr, gjithsesi, ėshtė shkruar me hieroglife. E duke e ndėrlikuar ēėshtjen edhe mė tej, mund tė themi se ka aq gjuhė tė shkruara nė hieroglife sa ē'ka edhe ėndėrrimtarė. Ndaj, njė imazh i marrė nga njė ėndėrr mund tė nėnkuptojė diēka pėr njė person dhe diēka tjetėr pėr njė person tjetėr.

Guri i Rozetės pėr interpretimin e ėndrrave u zbulua nė vitet '70 nga psikologėt Richard Corriere dhe Joseph Hart, tė cilėt e pėrfshinė nė librin e tyre "The Dream Makers: Discovering Your Breakthrough Dreams". Disa vite mė pas, komuniteti i tyre terapeutik, "Qendra pėr Ndijimin e Terapisė" nuk funksionoi mė dhe rezultoi nė rastin mė tė keq, mė tė gjatė e mė tė kushtueshėm tė psikoterapisė komplekse.

Bashkė me gjithēka tjetėr tė humbur nė atė kataklizmė ligjore dhe emocionale kjo ishte, sidoqoftė, njė mėnyrė e re dhe e mrekullueshme e tė kuptuarit dhe tė mėsuarit nga ėndrrat e dikujt. Kjo ėshtė e lehtė pėr t'u kuptuar, por mė e thellė nė domethėnien e saj dhe Corriere, Hart dhe miqtė e tyre terapistė zbuluan se ėndrrat janė imazhet e ndjenjave.

Ndjenjat qė ne pėrjetojmė nė ėndrrat tona janė ajo cfarė ėshtė kuptimplotė nė lidhje me ato. Imazhet dhe ngjarjet qė paraqiten nė ėndrrat tona janė shprehja e kėtyre ndjenjave. "Jam nė njė motoskaf. Dikush tjetėr po e drejton atė. Ata po e ngasin shpejt dhe jam i frikėsuar. Po u them atyre ta ngadalėsojnė shpejtėsinė dhe tė jenė mė tė kujdesshėm". Kjo ėshtė njė ėndėrr qė na tregon se nuk i kemi gjėrat nėn kontroll.

Ndoshta dikush tjetėr po e drejton jetėn tonė. Ndoshta ėshtė njė aspekt i personalitetit tonė, zemėrimi apo kapadaillėku, ai qė po bėn zgjedhjet mė kritike qė ndikojnė nė sigurinė apo lumturinė tonė. Kjo ėndėrr jo vetėm qė na ofron njė vizion tė qartė se dikush apo diēka tjetėr po kontrollon situatėn aktuale, por ne kuptojmė edhe vetveten, inteligjencėn, kujdesin dhe ndjeshmėrinė lidhur me qenien tonė

Friedrich Nietzsche thekson se ne tė gjithė jemi artistė nė ėndrrat tona. Mendjet tona ėndėrrimtare janė tė afta tė rikrijojnė skena familjare dhe persona tė afėrt me qartėsi tė madhe dhe me njė vėmendje tė pabesueshme deri nė detaje.

Ne mund tė krijojmė gjithashtu nė ėndrrat mė origjinale edhe vende tė jashtėzakonshme, ngjarje apo situata pa sforcon mė tė vogėl tė kujtesės. Nuk ka gjė mė tė jashtėzakonshme se tė qenit i njė shkrimtari nė mendjen e njė ėndėrruesi. Fjalėt, tingujt dhe imazhet vijnė nga e pandėrgjegjshmja jonė, duke riprodhuar realitetin nė mėnyrė kaq tė besueshme saqė rrallė e dime se po ėndėrrojmė nė momentin e pėrjetimit tė ėndrrės, emocionalisht dhe intelektualisht nė realitetin imagjinar tė ėndrrave.

Por, arti i tė ėndėrruarit ėshtė mė shumė se thjesht oikturimi i imazheve perfekte. Ka njė zgjuarsi tė thellė misterioze dhe tė padukshme pas skenės sė ėndrrave tona, gjė qė na nxjerr nga kaosi dhe dhimbja, nga veset e kėqija dhe sjellja e parregullt, duke u pėrpjekur tė na informojė pėr atė qė nė tė vėrtetė jemi dhe ēfarė duhet tė bėjmė jetėn reaale pėr tė qenė tė shėndetshėm, tė lumtur tė lirė dhe tė sigurt.

Ashtu si arti i madh, ėshtė pėrmbajtja morale dhe intelektuale e ėndrrave tona ajo qė na bėn tė vetėdijshėm pėr t'i shqyrtuar ato me vėmendjen, pa marrė parasysh aftėsinė e thjeshtė pėr tė krijuar njė botė tėrėsisht imagjinare.

Kėto janė dhjetė leksione pėr t'ju bėrė tė hyni nėpėrmjet gjuhės sė ėndrrės nė njė botė mė tė madhe tė vetvetes . Meqėnėse tė gjithė jemi pikėrisht nė kėtė rrugė, nuk mund tė themi se ku mbaron ajo. Por, gjithnjė e dimė sesa rrugė kemi bėrė dhe se ēdo pjesė e udhėtimit tonė na sjell kujtimet e veta. Kjo ndihmon pėr tė shkruar ėndrrat tona dhe pėr tė folur pėr to.

Disa prej tyre mund tė jenė tė lehta pėr t'u kuptuar, tė tjerat do t'ju mundojnė pėr pak kohė. Kuptimi I ėndrrave tona ėshtė mė shumė art sesa shkencė.

Leksioni i dytė

Tė pėrdorim ėndrrat pėr tė njohur vetveten

Njė ndėr gjėrat mė tė thjeshta dhe mė tė rėndėisshme qė mėsojmė nga ėndrrat tona ėshtė se"cilėt jemi"cilėt jemi nė tė vėrtetė?. Nė qendėr tė pjesės mė tė madhe tė kėtyre ėndrrave, ajo qė sheh, vlerėson dhe kryen aktivitete tė ndryshme ėshtė vetvetja.

Aspektet e tjera tė personalitetit shfaqen si karaktere tė tjera nė ėndėrr, herė si njerėz qė i njohim, herė si tė huaj, herė si kafshė, forcat tė natyrės apo pėrbindėsha. Racionaliteti dhe egoizmi i pjesės mė tė madhe tė njerėzve krijon idenė e rremė se identiteti i tyre ėshtė monolitik: se ata e dinė se kush janė; se e dinė se ēfarė pėlqejnė dhe ēfarė jo dhe se e dinė se si duhet tė ndjehen pėr kėtė apo atė gjė.

Asgjė nuk mund tė kalojė pėrtej kėsaj tė vėrtete. Nė mėnyrė tė vazhdueshme ne tė gjithė pėrjetojmė konflikte tė brendshme se si duhet tė veprojmė dhe tė flasim, nėse duhet tė kontrollojmė veten apo duhet tė jetojmė jetėn duke u nisur nga impulset, nėse jemi vėrtet tė dashuruar apo ajo qė po jetojmė ėshtė e pavėrtetė.

Frojdi e analizoi psikikėn e tij dhe arriti nė pėrfundimin se ka njė ego, njė un dhe njė superego. Jungu shihte thellė brenda vetes pėr tė zbuluar anėn e tij tė errėt dhe e quajti kėtė "hije tė vetvetes". Eric Berne thoshte se nė tė gjithė kemi tre modele tė mendimit dhe sjelljes konfliktuale, "Prindi, Fėmija dhe i Rrituri".

Dhe gruaja ime, Carol, zbuloi se secili prej personazheve tė "Ishujve Gilligan" pėrfaqėson njė aspekt tė ndryshėm tė personalitetit tė saj dhe se secili prej tyre ka perspektivėn e tij, prioritetet dhe mėnyrėn e vet tė tė vvepruarit. Pa dyshim konflikti i brendshėm ėshtė njė ndėr sfidat mė tė dhimbshme dhe mė tė vėshtira tė jetės.

Si njė avokat me ēmim tė lartė intelekti ynė racional do tė mbrojė njė tjetėr aspekt tė ēdo ēėshtjeje. Mė e mira qė miqtė dje kėshilltarėt mund tė bėjnė ėshtė tė tė tregojnė se si duhet tė menaxhohet njė konflikt dhe si duhet tė vendosėsh se cila ėshtė mė e mira pėr ty. Gjej veten nė ėndrrat e tua dhe lėre veten ttė tė ēojė nė nė drejtimin e duhur.

Unė e kam gjetur veten nė ėndrrat e mia 20 vjet mė parė. Ishte njė kohė konfliktesh dhe trazirash nė jetėn time. Ditėt mė ishin mbushur me emocione tė dhimbshme, mėrzi, zemėrim, inat dhe impulse vetėshkatėrruese. Nisa tė lexoj njė gazetė ėndrrash dhe dhe njė nga gjėrat e para qė vura re ishte se imazhi im nė ėndrra nuk ishte imazhi i njė njeriu tė ēmendur.

Nė tė gjitha ėndrrat e mia isha njė njeri shumė i kujdesshėm, i qetė dhe i matur. E urreja mėnyra se si sillesha gjatė ditės, por mė pėlqente mėnyra se si sillesha nė ėndrrat e mia. Ishte njė imazh i vetvetes me tė cilin mund tė jetoja.

Personazhe tė tjera dhe imazhet nė ėndrrat e mia pėrfaqėsonin dukshėm zemėrimin dhe mungesėn e lumturisė, por vetė isha nė rregull dhe vizioni i qartė i mbėshtetjes qė i jepja vetvetes mė jepte edhe mė shumė shpresė.

Njerėzit shpesh pėrqėndrohen nė ngjarjet dhe personazhet e ėndrrave, por ata duhet tė nisnin tė kujtojnė veten, tė kujtojnė si veprojnė dhe si ndjehen nė ėndrra. Nėse ju pėlqen mėnyra se si paraqiten nė ėndrra, silluni kėshtu edhe nė jetėn e pėrditshme.

Nėse nuk ju pėlqen kjo mėnyrė, pėrdoreni kėtė ndjesi si njė mėnyrė pėr tė ndryshuar sjelljen nė jetėn e pėrditshme. Kjo do tė ndryshojė edhe mėnyrėn e tė sjellurit nė ėndrra.

Vetja juaj do tė hyjė nė veprim me ndjenjat e vėrteta dhe ndjenjat e vėrteta do t'ju ēojnė drejt marrėdhėnieve mė tė mira, aktiviteteve tė kėnaqshme, vetėkuptimit dhe vetėrespektimit.

Pėrktheu: Elira Canga

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhjetė leksione mbi ėndrrat

Mesazh  Admin prej 17.06.08 23:59

Kuptimi i mrekullueshėm i simboleve

Leksioni i tretė

"Si mund t'i ndryshojmė ėndrrat"

E he pėr dikė qė ka eksperiencė nė fushėn e interpretimit tė ėndrrave, kuptimi i tyre ndonjėherė duket shumė i ndėrlikuar dhe i pashpjegueshėm. Njė mėnyrė e mrekullueshme pėr tė hyrė brenda njė ėndrre ėshtė tė pyesėsh veten: "Nėse do tė mundja, si do ta ndryshoja kėtė ėndėrr"?

Njė herė pashė nė ėndėrr sikur po ngisja njė autobus bosh nė rrugėt e njė qyteti nė orėt e vona tė natės, por vendi i shoferit ishte nė fund tė autobusit. Rrugėt ishin plot. Mund tė shihja majtas dhe djathtas dhe arrija nė njė farė mėnyre ta mbaja autobusin nė rrugė, pa hipur nė trotuar, pa vrarė ndokėnd dhe pa u pėrplasur me makinat qė kisha pėrballė.

Kur arrita nė destinacion ndalova autobusin, shkova te dera e pėrparme e tij dhe dola jashtė. Kur po zbrisja vura se kishte edhe njė vend drejtues tė autobusit nė fillim tė tij. Pasi u zgjova e kuptova se duhej ta kisha ndaluar autobusin mė parė dhe duhej tė kisha shkuar nė vendin e shoferit te dera e pėrparme pėr tė parė mė mirė rrugėn.

Mesazhi i ėndrrės ishte se isha nisur me kaq me nxitim pėr tė arritur atje ku do tė doja saqė nuk po mendoja qartė dhe nuk kisha njė vizion tė qartė se ku po shkoja.

Kur vajza ime ishte e vogėl ajo kishte parė njė ėndėrr nė tė cilėn ajo kishte veshur tė brendshmet mbi veshjet e jashtme dhe ndjehej shumė e turpėruar prej kėsaj. Nėse ajo mund ta ndryshonte kėtė ėndėrr ajo do t'i vishte veshjet e brendshme poshtė atyre tė jashtme siē bėjnė tė gjithė njerėzit.

Kuptimi i ėndrrės ėshtė se ndjenjat tona janė private dhe personale. Zakonisht ne nuk ndjehemi mirė kur i paraqesim ato nė publik. Njerėzit e zgjedhin imazhin publik ashtu siē zgjedhin veshjet e sipėrme, duke shpresuar tė lėnė pėrshtypje tė mirė.

Ndjenjat tona janė shumė tė rėndėsishme, por kjo s'do tė thotė se ne duam t?ia tregojmė ato ēdokujt nė botė.

Edhe pse ėshtė shumė e vėshtirė tė kuptohet se ēdo tė thotė njė ėndėrr e caktuar, ėshtė shumė e lehtė tė gjesh mėnyrat pėr ta ndryshuar atė, pėr tė treguar se si mund tė kishin shkuar gjėrat mė mirė dhe nė mėnyrė mė tė kėnaqshme.

Ndoshta mund ta ndryshonim ėndrrėn duke thėnė diēka qė nuk e thamė apo duke patur nėn kontroll njė situatė qė na doli jashtė kontrollit.

Ndoshta mund ta ndryshonim ėndrrėn duke u bėrė mė tė fortė, mė tė zgjuar, mė inteligjentė, mė tė kujdesshėm, mė tė dashur, mė diskretė. Nė ēdo rast pyetja e thjeshtė "si mund ta ndryshoja ėndrrėn time" hedh dritė mbi ėndrrėn dhe ndjenjat qė lindin bashkė me tė. Provojeni. Do ta kuptoni se ėshtė jashtėzakonisht e thjeshtė dhe jashtėzakonisht me vlerė.

Leksioni i katėrt


Si tė ndajmė shapin nga sheqeri

S fida e parė gjatė punės me ėndrrat tona ėshtė t'i kujtojmė ato me hollėsi, sfida e dytė ėshtė tė arrijmė te kuptimi i ėndrrės. Shumė njerėz ngatėrrohen duke u munduar tė nxjerrin kuptimin e ēdo detaji tė vetėm. Frojdi mbante njė ditar ėndrrash dhe mė pas e grisi atė duke thėnė se "kjo gjė e bėnte tė mbytej nė detaje, ashtu si rėra mbulon sfinksin."

Jung, i cili gjithashtu i mbante shėnim ėndrrat dhe fantazitė e tyre, duke u munduar tė deshifronte gjithēka, u gjend pėrballė kompleksitetit tė tyre dhe mė vonė shkroi se ėndrrat po e turbullonin ashtu si bimėt kacavjerrėse nė xhungėl?.

Kur mendojmė pėr ėndrrat tona ėshtė shumė e rėndėsishme tė kemi parasysh sfinksin dhe jo rėrėn, njeriun nė xhungėl dhe jo bimėt kacavjerrėse. Kujdesi pėr detajet kur kujton njė ėndėrr ėshtė shumė i rėndėsishėn. Kjo rrit nivelin e ndėrgjegjėsimit tė ėndrrat dhe i bėn pėrvojat tona me ėndrrat edhe mė tė gjalla.

Kur i japim rėndėsi qartėsisė sė ėndrrės, kjo tregon se ėndėrrojmė me qartėsi shumė tė madhe. Mė vonė, kur tė pėrpiqemi tė interpretojmė ėndrrat, detajet e tyre na ndihmojmė tė kujtojmė ndjesitė qė jemi pėrjetuar gjatė ėndėrrimit. Pėrjetimi i pėrsėritur i ndjesive tė ėndrrave ėshtė ēelėsi pėr tė kuptuar se ē'kuptim kishte kjo ėndėrr. Por, duke u pėrpjekur tė interpretojmė kuptimin e ėndrrave nė detaje ėshtė njė ushtrim i kotė.

Por, thjesht tė mendosh se ēfarė po ndodh nė jetėn tonė si dhe studimi i ndjesive qė pėrjetojmė nė ėndrrat tona mund tė na ndihmojė pėr tė kuptuar mesazhin e tyre. Sė fundmi, djali im pa nė ėndėrr sikur po bėnte patinazh mbi njė liqen tė ngrirė sė bashku me miqtė e tij. Ishte njė ditė e mrekullueshme dhe po kalonin shumė mirė.

Ai po bėnte patinazh nė nė njė zonė ku shtresa e akullit ishte e hollė dhe mė pas nė njė zonė ku shtresa e akullit ishte dhe mė e hollė. Papritur akulli u ca dhe ai ra nė ujė. Ai mezi arriti sipėrfaqėn, duke shpresuar se dikush do ta ndihmonte pėr tė shpėtuar. Mė pas ai u zgjua, shumė i shqetėsuar.

Por, duhet tė dimė se tė rėndėsishėm nė kėtė nuk nuk janė aq miqtė me tė cilėt ishte, as liqeni ku bėnte patinazh dhe asn patinat qė kishte veshur. Pėr tė kjo ishte njė ėndėrr nė tė cilėn po kalonte shumė bukur, pa u lodhur, pa punuar, pa fituar para pėr vete dhe papritur u gjend nė telashe dhe kėrkoi ndihmė.

Duke e ditur se cfarė po ndodhte nė jetėn e tij mė bėri ta kuptoja shumė shpejt ėndrrėn. Pėr dikė tjetėr ėndrra mund tė shpjegohej me atė qė po ndjente lumturi nė njė lidhje, sukses nė karrierė. Ėndrrat janė gjithė tė lidhura me kohėn nė tė cilėn pėrjetohen.

Tė pėrqėndrohesh nė atė ēfarė ėshtė mė e rėndėsishme nė njė ėndėrr mė tepėr se tė fiksohesh pas detajeve do tė thotė tė ndash shapin nga sheqeri. Nėse njė ėndėrr ėshtė shumė e vėshtirė dhe e ndėrlikuar duke kujtuar detajet do ta bėjmė edhe mė tė ėvshtirė pėr tė kuptuar mesazhin.

Mė me vlerė ėshtė tė mendosh pėr tė gjitha rrethanat e jetės nė momentin aktual pėr tė kuptuar nndjesitė qė ke pėrjetuar nė njė ėndėrr. Kjo ėshtė mėnyra me anė tė sė cilės pėrpiqemi tė lėmė pas makinacionet e intelektit racional, kotėsisė apo refuzimit pėr tė kuptuar se ēfarė po ndjejmė dhe tė gjejmė se ēfarė duam tė bėjmė pėr t'u ndjerė mė mirė.

Gjėrat rastėsore qė duken paksa tė ēuditshme nė ėndėrr i ngjajnė realitetit tonė tė pėrditshėm. Unė mendoj se kėto janė ēelėsa pėr tė na informuar se ēfarė po ėndėrrojmė. Ato na ofrojnė njė mundėsi pėr tė transformuar njė ėndėrr tė jashtėzakonshme nė njė ėndėrr tė qartė, pėr tė zbuluar veten nė mjedisin emocional tė ėndrrės dhe tė pėrjetojmė lirinė emocionale.

Zakonisht ėndrrat ndriēojnė gjėrat anormale dhe kur i mendojmė ato na habisin pjesėt mė tė ēuditshme. Kjo mund tė jetė ose jo kuptimplotė, por nuk duhet ta shkėpusė vėmendjen tonė nga e gjitha tabloja e ėndrrės. Vlera kryesore e ėndrrės ėshtė ajo ēfarė kuptojmė nga ajo dhe jo tendenca qė kalon pėrtej tė kuptuarit tonė.

Pėrgatiti: Elira Ēanga

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhjetė leksione mbi ėndrrat

Mesazh  Admin prej 18.06.08 0:01

"Ne nuk jemi vetėm mė pak tė arsyeshėm dhe mė pak tė pėrmbajtur nė ėndrrat tona, por ne jemi edhe mė inteligjentė, mė tė zgjuar dhe mė tė aftė pėr tė gjykuar drejt kur jemi nė ėndėrr"

Erich Fromm

Leksioni i pestė

Rėndėsia e pėrsėritjes sė ėndrrave

E ndrrat e pėrsėritura janė mesazhe tė rėndėsishme, tė cilat ne nuk i kemi marrė parasysh. Ato janė njė thirrje pėr vėmendje. Kėto ėndrra kanė gjithnjė lidhje me probleme themelore nė jetėn tonė, tė cilat duhet tė zgjidhen sa mė shpejt.

Shpesh ne e dimė se c'thotė ėndrra, por nuk duam tė ndryshojmė dhe ėndrra pėrsėritet. Pėr shumė kohw ėndrra ime qė pėrsėritej ishte fundi i vitit tė kolegjit. Veshjet dhe sendet personale duhej tė mblidheshin e tė paketoheshin. Ishte koha pėr tė shkuar nė shtėpi. Tė gjitha kėnaqėsitė e jetės sė shkollės, lojėrat, shakatė, miqtė duheshin lėnė pas.

Ishte koha pėr t'u larguar. Koha pėr t;u kthyer nė jetėn e vertetė, jetėn e detyrimeve, synimeve serioze dhe pėrgjegjėsive. E dija qė kasha nevojė pėr njė ndryshim nė jetėn time, materialisht dhe shpirtėrisht. Por, unė nuk pranoja.

Mė pėlqente stili i jetės pa pėrgjegjėsi. Tė punoja pėr prezantime biznesesh, tė bėja qejf, tė dilja me miqtė e mi pėrditė; kjo ishte e barazavlefshme me jetėn nė kolgj. Ėndrra po mė kėhsillonte tė lija pas adoleshencėn dhe tė ecja pėrpara, por unė nuk doja ta bėja kėtė.

Dikur, I detyruar nga rrethanat e bėra kėtė. Pėr pasojė gjeta punė tė tjera qė mė pėlqenin, mė shumė siguri financiare, pėrmirėsova vetėvlereėsimin, u pėrballa me situata tė reja dhe zbulova te vetja ime mė shumė passion dhe pėrkushtim pėr tė realizuar synimet e mia. Nuk ėshtė pėr t'u cuditur qė ndryshimet nė jetėn tim I dhanė fund edhe pėrsėritjes sė ėndrrės sė kohės sė shkollės.

Carol shihte njė ėndėrr qė pėrsėritej vazhdimisht dhe qė kishte lidhje me njė ndėr konfliktet tona tė rralla, por shumė problematike e tė pakėndshme. Nė kėtė ėndėrr ajo e gjente veten jashtė, ndėrsa kishte humbur pao e kishte vėnė nė vendin e gabuar portofolin apo librin e xhepit dhe po pėrpiqej ta gjente atė. Ishte shumė e mėrzitur pasi kishte humbur gjithcka dhe duhet tė zėvendėsonte paratė, patentėn, kartat e kreditit dhe celėsat.

Objekti specifik qė ajo humbiste varionte nga njėra ėndėrr nė tjetrėn, por ndjenja e ankthit, frikės, dėshpėrimit dhe autokritikės ishte gjithnjė e njėjtė pasi objekti qė humbiste kishte shumė rėndėsi. Carol arriti nė pėrfundimin se ėnmdrra qė i pėrsėritej kishte lidhje me "harrimin e dickaje tė rėndėsishme".

Kur grindemi me njė njeri qė e duam, shpesh e harrojmė se cfarė ėqshtė ė rėndėsishme dhe e pėrqėndrojmė tė gjithė energjinė dhe vėmendjen nė cėshtjet qė shkaktojnė debatin. Ne e humbasim lidhjen me atė cfarė ėshtė mė e rėndėsishme dhe mė pas vuajmė goditjen emocionale qė na vjen nga humbja.

Herė pas here ende endeb grindemi, por duke nxjerrė mėsim nga ėndrra qė pėrsėritej Carol nuk e harron se cfarė ka mė shumė rėndėsi kur grindemi; qė ajo dashuron dhe ėshtė e dashuruar, qė kemi rėndėsi pėr njėri-tjetrin, qė jemi tė pėrkushtuar dhe qė lidhja jonė i mbijeton debateve. Carol e kuptoi mesazhin dhe nuk e pa mė ėndrrėn qė i pėrsėritjes. Shumė njerėz e dinė kuptimin e ėndrrės sė tyre qė pėrsėritet. Mendo pėr ėndrrėn tėnde tė pėrsėritur.

Cfarė duhet tė ndryshosh nė jetėn tėnde pėr ta kthyer atė nga njė mesazh injoruar nė njė mesazj tė mirėkuptuar?

Leksioni i gjashtė

Gjuha e ėndrrave

Ne mund tė kuptojmė shumė nga gjuha qė pėrdorim duke shpjeguar njė ėndėrr. Shpesh shpjegimi i njė ėndrre i ngjan njė shprehjeje figurative. Mė poshtė vijojnė disa shprehje figurative qė mund tė jenė shpjegimi i njė ėndrre:

"Mė mbaroi nafta"

"I kam duart tė lidhura"

" Po ecte nė njė fije peri"

"Jemi tė gjithė nė tė njėjtėn barkė"

"Mos e pėrziej miellin me krundet"

Njerėzit qė mėsojnė gjuhėn angleze pėrballen me kėto shprehje dhe sapo e mėsojnė kuptimin e vėrtetė tė tyre nuk kanė mė dyshime.

Kur ju shpjegoni njė ėndėrr, e pėrshkruani atė nė mėnyrė tė hollėsishme dhe e shyrtoni me vėmendje gjuhėn qė keni pėrdorur.

Nėse nuk ju pėlqen se cfarė keni veshur nė ėndėrr dhe duhet tė visheni ndryshe, ėndrra mund tė nėnkuptojė se ju duhet njė ndryshim.

Nėse nė ėndėrr po pėrpiqeni tė arrini diku, por nuk mund tė lėvizni, atėherė duhet ta dini se dicka ju mban peng.

Ne shpesh e shqyrtojmė interpretimin e njė ėndrre pasi mendja jonė dėshiron tė mos marrė parasysh ndjesitė qė pėrjeton gjatė ėndrrės. Duke e parė me objektivitet gjuhėn e pėrdorur pėr tė shpejguar ėndrrėn, ne kuptojmė tė gjitha tė fshehtat e saj.

Njė tjetėr teknikė ėshtė pėrqėndrimi i vėmendjes te foljet, emrat, mbiemrat dhe ndajfoljet nė interprentimin e saj. Dėshirimi nė njė ėndėrr krijon njė object dėshirimi, frika krijon njė object frike, inati krijon njė objekt inati. Foljet qė pėrdorim nė pėrshkrim na komunikojnė shpesh kuptimin e ėndrrės.

Njerėzit zakonisht i mendojnė ėndrrat e tyre dhe duan tė kuptojnė se c'do tė thonė emrat. Cfarė simbolizon objekti i njė ėndrre?

Cfarė pėrfaqėson saktėsisht nė jetėn reale njeriu qė sheh nė ėndėrr? Ky pėrqėndrim te emrat duket tė jetė shumė i padobishėm dhe i panevojshėm. Kuptimi i ėndrrės shpjegohet nga foljet, veprimet dhe ndjesitė tona nė ėndėrr. Kini parasysh se c'ndodh nė jetėn tuaj tė pėrditshme dhe mė pas mendoni se ē'ndodh nė ėndėrr.

Nėse nė ėndėrr po i largohesh dickaje apo dikujt, nuk ka rėndėsi nėse ėshtė njė ari, njė grabitės apo monstrat e Frankenshtajnit, duhet tė kuptoni se cfarė gjėje po i largoheni nė jetė dhe ky ėshtė kuptimi i ėndrrės suaj.

Pėrgatiti: Elira Ēanga

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhjetė leksione mbi ėndrrat

Mesazh  Admin prej 18.06.08 0:02

Leksioni i shtatė

Cili ėshtė roli juaj nė ėndėrr?

Njė tjetėr aspekt i rėndėsishėm i ėndrrave tona, nė tė cilin pėrqėndrohemi vazhdimisht, ėshtė roli qė kemi nė njė ėndėrr. A jemi aktivė apo pasivė, jemi pjesėmarrės apo vėzhgues? Jemi personazhi kryesor i ėndrrės apo thjesht njė personazh nė prapavijė? Natyra e rolit qė kemi nė ėndėrr shpjegon detaje shumė tė rėndėsishme pėr vetė jetėn tonė.

Disa njerėz i shohin ėndrrat e tyre nga larg. Ata nuk janė aspak pjesė e ėndrrės. Ata e shohin atė siē sheh njė njeri njė film apo njė shfaqje televizive. Ata janė kaq larg nga ndjesitė e tyre saqė as nuk mund t'i prekin ato, as nė jetėn e pėrditshme dhe as nė ėndrra. Njė tjetėr vetėdije ėshtė nė qendėr tė ėndrrave tė tyre.

Tė qenit i pandershėm, i mbyllur, i kompleksuar dhe i pėrmbajtur krijon ėndrra nė tė cilat ėndėrruesi nuk ka asnjė rol aktiv. Edhe mė tė shpeshta janė ėndrrat nė tė cilat ne jemi pjesėmarrės pasivė. Dikush tjetėr nė ėndėrr ėshtė drejtuesi i saj, ai qė merr vendime tė rėndėsishme. Tė tjerėt veprojnė dhe ne reagojmė. Figurat mė tė rėndėsishme nė njė ėndėrr mund tė pėrfaqėsojnė shefin, prindin, njė mik tė ngushtė.

Kjo mund tė paraqesė ėshtė njė tjetėr aspekt tė personalitetut tonė qė dominon sjelljen nė disa situata tė veēanta. Kur nga ėndrrat e kuptojmė se vetvetja ėshtė passive dhe e dobėt, ne mund tė nisim tė bėjmė ndryshime pėr ta fuqizuar atė. Dhe fuqia e pushteti sigurohen nėpėrmjet pėrdorimit tė ndershmėrisė nė kuptimin, shprehjen dhe pėrjetimin e ndjesive tona tė vėrteta.

Tė jesh personazhi kryesor i ėndrrės; ky ėshtė vendi i duhur pėr ėndėrruesin. Mbi tė gjitha, ēdo aspekt i ėndrrės buron nga mendja e tij. Energjia qė e shoqėron ėndrrėn, imagjinata qė e krijon, ndjesitė qė pėrcaktojnė ngjarjet e ėndrrės; tė gjitha kėto vijnė nga trupi, shpirti dhe mendja e ėndėrruesit.

Kur nė ėndėrr i japim dikujt mundėsinė apo fuqinė pėr tė na frikėsuar apo kėrcėnuar atėherė kjo do tė thotė se po u japim atyre fuqinė tonė. Mund tė jetė diēka e pavullnetshme, por ėshtė njė gjė qė ndodh. Ėndrrat janė krijimet tona.

Nuk ka forcė tjetėr nė natyrė qė krijon ėndrrat tona. Ne duhet tė jemi nė qendėr tė tyre, tė pėrballemi me sfidat e tyre dhe tė shijojmė frytet. Por, qė tė kemi ėndrra tė tilla duhet tė jetojmė nė mėnyrė tė ndershme dhe energjike dhe tė pėrballemi me sfidat me zgjuarsi dhe pasion pėr tė siguruar mė pas frytet. Pėrveēse i ngjajnė njė klase mėsimi, ėndrrat tona i ngjajnė edhe njė palestre stėrvitjeje.

Ne mund tė zbulojmė aftėsi dhe forca tė reja duke u bėrė mė tė kujdesshėm nė ėndėrr dhe duke i bėrė ato pjesė tė jetės sė pėrditshme. Njė ndėrveprim dinamik mund tė vendoset duke rritur kujdesin dhe ndėrgjegjėsimin lidhur me ėndrrat dhe duke pėrmirėsuar drejtimin e tyre. Duke u pėrfshirė mė aktivisht nė drejtimin e ditėve tona, ėndrrat ndryshojnė dhe roli qė kemi nė ėndėrr pėrmirėsohet.

Ėndrrat e Frojdit dhe shpjegimet e vėshtira

Pėr mė shumė se njė shekull pati kundėrshtime tė shumta ndaj ideve frojdiane lidhur me ėndrrat dhe shpjegimet e tyre dhe nė disa raste, madje, ato jkanė qenė tė drejta. Por, fakti ėshtė se veprat e Frojdit ndryshuan nė mėnyrė drastike mėnyrėn e perceptimit tė mendjes njerėzore. Vepra e tij mė e rėndėsishme pėr ėndrrat ėshtė "Interpretimi i ėndrrave" (1900).

Pacientėt e Frojdit shpesh ndjenin njė pengesė tė madhe nė mėnyrėn e tė kuptuarit tė asaj qė kishin nė mendje dhe kjo na ndodh edhe neve, shpesh kundėr gjykimit tė drejtė. Historia e mendjes njerėzore ėshtė shkruar me anė tė asaj qė ne nuk e pranojmė dot te vetja jonė, por ishte Frojdi ai qė nė mėnyrė shumė kurajoze e nxori kėtė nė pah.

Leksioni i tetė

Pse asgjė nuk krahasohet me njė ėndėrr tė keqe?

E ndrrat e frikshme dhe shqetėsuese pėrēojnė mesazhe tė ndryshme te njerėz tė ndryshėm. Pėr disa prej nesh ato sinjalizojnė njė mosveprim lidhur me ngjarjet e jetės sė pėrditshme, pėr tė tjerė ato sinjalizojnė njė mbiveprim tė tejmbushur me emocione.

Nėse injorojmė eksperiencat e dhimbshme apo tė vėshtira gjatė ditės, atėherė jami tė destinuar t'i pėrjetojmė ato gjatė natės. Ėndrra tė tilla na paraqesin sėrish ndjesi tė cilat nuk kemi dashur t'i marrin parasysh, nė mėnyrė qė tė bėjmė ndryshime nė jetėn e pėrditshme.

Duke e parė situatėn nga njė kėndvėshtrim krejt tjetėr, shumė njerėz i kthejnė problemet e jetės sė pėrditshme nė njė "ferr personal" duke u shqetėsuar, duke u ankuar, duke u bėrė me fiksime dhe duke imagjinuar situata mė tė kėqija deri sa flejnė.

Makthet e tyre janė reflektim i problemeve tė egzagjeruara dhe njė jete tė vėshtirė e tė lodhshme. Ne duhet tė kuptojmė se ē'po ndodh nė jetėn tonė tė pėrditshme pėr tė ditur nėse makthet po na japin sinjal mosveprimi apo teprimi.

Nė tė dyja rastet, kėto janė mesazhe tė forta, tė rėndėsishme dhe nuk duhet tė injorohen. Ėndrrat qė pėrsėriten kėrkojnė vėmendje. Ndjesitė e frikės e pakėnaqėsisė duhet t'i rrėfehen njė miku tė besuar apo njė profesionit tė zgjuar dhe shumė tė aftė.

Por, edhe ėndrra mė e keqe ėshtė shpesh njė ėndėrr e mirė qė na bėn tė kuptojmė mė mirė veten dhe tė nxisim ndryshime positive nė mėnyrėn e tė menduarit dhe vepruarit. Kjo vjen sepse ėndrrat tona janė personale dhe pavarėsisht nga fakti nėse e duam apo jo ajo vetėm na mėson si tė ndryshojmė.

Nė disa raste ėndrrat e kėqija bėhen ėndrrat qė na mėsojnė shumė gjėra; ne arrijmė tė shpėtojmė nga njė vėshtrim nė jorealen e rrezikut; ne ēlirohemi nga frika e rrėfimit.

Nė disa raste ne mund tė kapėrcejmė rrezikun nė ėndėrr dhe tė zgjohemi me njė ndjesi mė tė fuqishme dhe autosufiēente. Ėndrrat e frikshme janė mundėsi pėr tė tejkaluar frikėn dhe dobėsinė.

Ne mund tė mendojmė se ēndodhi nė ėndėrr dhe si vepruam dhe mė pas tė pyesim veten "si mund ta ndryshoj kėtė ėndėrr"?. Mė pas mund tė vėmė nė zbatim mėsimet e nxjerra nga ėndrra.

Ne e quajmė njė ėndėrr "tė keqe" pasi nuk na pėlqen ajo qė ndodh nė ėndėrr. Por, nė vend qė ta bėjmė kėtė duhet ta konsiderojmė atė si njė ėndėrr tė vlefshme.

Nėse mėsojmė prej saj, nėse bėhemi mė tė fortė dhe mė tė zgjuar pėr shkak tė saj, ne duhet tė bindemi se ėndrra e keqe ishte njė ėndėrr e mirė. Nė fakt, ajo ishte ėndrra e duhur dhe perfekte nė atė moment tė veēantė tė jetės sonė.

Elira Ēanga

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhjetė leksione mbi ėndrrat

Mesazh  Admin prej 18.06.08 0:04

Leksioni i nėntė

"Takimet me drejtuesit, liderėt shpirtėrorė dhe zotat"

Nė kohėt e lashta dhe mes njerėzve primitivė, bota e ėndrrave ishte njė vend magjik pėr t'u takuar me zotat, pėr tė njohur vetveten dhe pėr t'u drejtuar prej tyre.

Shumė ėndėrrimtarė thinė se kanė parė nė ėndėrr takime me mėsues, njerėz tė shenjtė apo qenie tė njė bote tjetėr, ėngjėj apo figura mistike.

Forcat e madhe krijuese e ėndrrave tona dhe zgjuarsia e tyre mund tė konsiderohet si njė guidė, njė guru apo njė zotė.

Duket se shumė prej mėsimeve tė shkėlqyera prej Don Zhuani i erdhėn Carlos Castanedas jo nė jetėn e pėrditshme, por nė ėndėrr, gjė qė i bėn ato mė tė rėndėsishme dhe me vlerė.

Nė Greqinė e lashtė njerėzit e sėmurė shpresonin tė shihnin nė ėndėrr Asclepius, zotėn e shėrimit. Ata e dinin se shumė tė tjerė kishin marrė nė ėndėrr kėshilla nga kjo zotė, qė mė pas ishin kthyer nė kura tė mira.

Nė mėnyrė racionale ne mund tė mendojmė se kėshillave vijnė nga intuita e personit qė ėndėrron, por vetėm fuqia krijuese e ėndrrės lejoi ėndėrrimtarin tė shkojė pėrtej racionalitetit dhe zgjuarsia konvencionale mjekėsore e bėri tė zbulojė njė mėnyrė pėr tė qenė i shėndetshėm dhe nė gjendje tė mirė. Ne tė gjithė mund tė shpresojmė tė gjejmė mėsues tė mirė nė ėndėrr.

Kėta "mėsues" mund tė mos jenė tjetėr veēse "ana jonė e mirė" dhe e sė ardhmes, por si tėrėsi e zgjuarsisė me njė njohje shumė tė thellė tė kushteve tona, fjalėt dhe mėsimet e tyre mund tė ndryshojnė jetėn tonė.

Duke rritur kujdesin gjatė ėndrrės dhe duke i kujtuar ato, ne vendosim edhe kushtet pėr tė takuar "mėsues" tė tillė.

Unė pashė njė ėndėrr, nė tė cilėn ndodhesha nė teatėr duke djekur "Xhonglerin kozmik", i cili bėnte numra nė skenė.

Ai kishte veshru njė kostum bardhezi qė mė kujtonte simbolin e famshėm yin-yang. Ai realizoi dy-tre truke tė magjishme dhe mė pas nisi tė dėrgonte topa tė medhenj me energji drejt publikut.

Ata kalonin mbi kokat tona dhe pėrplaseshin nė mure. Shumė shpejt vumė re dhjetėra tė tillė qė fluturonin gjithandej me shpejtėsi tė jashtėzakonshme. Dhe mė pas, nė njė moment ai bėri qė ata tė zhdukeshin.

Ata thjesht u zhdukėn. Nė fillim dukeshin shumė realė dhe tė rrezikshėm. Dhe mė pas, pėr njė sekondė u zhdukėn. Unė dhe tė gjithė tė tjerėt nė atė publik nisėn tė shihnim me habi. Ishte e jashtėzakonshme, e pamundur, magjike.

Ėndrra ka tė bėjė me mendimet e kėqija qė mė kishin pushtuar mendjen nė atė kohė. Nuk mund tė mos fiksohesha pas gjėrave qė mė shqetėsonin. Ēdo mendim ishte i mbushur me energji kaq negative saqė ato mė vėrtiteshin pa fund nė kokė.

Mendimet nuk ndalonin dhe po mė ēmendin. Por, pasi pashė ėndrrėn me "Xhonglerin kozmik" dhe truket e tij, nisa tė mendoj pėr ato mendime qė mė torturonin. Ishte jashtėzakonisht e lehtė, ato thjesht u ndalėn. Kėtė mund ta kasha mėsuar edhe nga njė libėr.

S'do ta kisha besuar nėse kėtė do tė ma thoshte dikush tjetėr. Fakti se e pėrjetova kėtė nė njė ėndėrr dhe e mbaja mend shumė mirė ėndrrėn mė ndihmoi pėr ta analizuar atė dhe pėr ta vėnė nė zbatim nė jetėn e pėrditshme.

Njerėzit kėrkojnė magjinė nė jetėn e pėrditshme, nė universin fizik, kėrkojnė mrekullitė, ėngjėjt dhe fuqiė e mbinatyrshme. Por, virtualisht, nuk ka prova tė kėsaj magjie, edhe pse s'mund tė themi me siguri se ajo nuk egziston.

E pakuptueshme, por e vėrtetė dhe e prekshme ėshtė magjia e transformimit tė vetvetes nė planin psikologjik, ndryshimi i zakoneve dhe kushteve, tė mėsuarit e dashurisė, kuptimit tė qartė, jetesės nė gėzim dhe lumturi dhe madje edhe pėrjetimit tė bashkimit me pjesėn tjetėr tė university.

Libraritė moderne janė tė mbushura me libra mbi kėto subjekte, por shumica e tyre janė tė panevojshėm dhe tė bėjnė tė keqkuptohesh.

Guidat, gurutė, dhe zotat qė mund tė na ndihmojnė vėrtet tė kuptojmė se kush jemi dhe ku duam tė shkojmė gjenden brenda nesh. Ata fshihen nė botėn magjike qė ne vizitojmė ēdo natė, botėn e jashtėzakonshme, tė paparashikueshme, misterioze dhe udhėrrėfyese tė ėndrrave.

Endrrat, "gjuha e harruar" e Zotit

Nė kohėt e lashta, nė mėnyrė krej origjinale, besoj se ėdnrrat mund tė ishin zėri i Zotit. Nė kulturat mė primitive besohej se ėndrra dėrgohej nga shpirti i shenjtė dhe i shėrbente kėshillimit dhe instruktimit tė njerėzve.

Ideja e hyjnores te ėndrrat mund tė gjenden edhe nė Egjiptin dhe Greqinė e lashtė. Nė kėto vende ėndrra konsiderohej si mesazh nga Zoti dhe ekzistonin madje edhe tempujt ku shkohej pėr tė gjetur shpjegimin praktik tė ėndrrės.

Tradita kristiane e konsideron gjithashtu ėndrrėn si zėrin e Zotit, ndėrsa nė lindjen e afėrt ėndrrat konsideroheshin shpesh si njė burim frymėzimi hyjnor.

Leksioni i dhjetė

Ndėrhyrjet psikologjike

I shte shumė vonė kur nisa tė punoja pėr kėtė leksion tė fundit. Shkova tė fle dhe pashė kėtė ėndėrr:

Eshtė koha e tashme, por nė ėndėrr djali dhe vajza ime ishin mė tė vegjėl. Njė fatkeqėsi kishte ndodhur dhe unė e gruaja ime morėm vesh se familja jonė kishte vetėm njė ditė jetė.

Nė fillim u nevrikosa dhe u mėrzita duke pėrgatitur djalin, ndėrsa gruaja po merrej me vajzės. Edhe pse e urreja fundin e jetės, nuk doja qė dita ime e fundit nė tokė tė ishte e mbushur me mllef. Arrita ta kaloj atė me dashuri dhe passion.

Disa djem kishin thyer makinėn lodėr tė djalit tim. Unė e ndihmave tė gjente pjesėzat dhe ti ngjiste sėrish. T'i ndihmosh dhe t'i duash tė tjerėt ėshtė shumė e rėndėsishme.

Ndryshimi mes tė qenit i mbushur me zemėrim dhe tė qenit I mbushur me dashuri ėshtė i jashtėzakonshėm. Kur mbėrritėm nė vendin ku prindėrit dhe fėmijet do tė vdisnin, vajza im u sikletos shumė. Unė i thashė sime shoqeje: "Ē'faj ka ajo? Kush s'do tė mėrzitej para se tė vdiste". Mė pas u zgjova.

E kuptova menjėherė thelbin e ėndrrės dhe s'do ta harroj kurrė. Jeta ėshtė e shkurtėr. Jeta ėshtė kompesimi ynė nė dashuri. Tė jesh i dashur dhe i mirė ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme pasi e bėn tė lumtur edhe njė copėz tė vogėl kohe.

Kjo nuk ėshtė ide e re, por ėndrra ma solli mė pranė. Kuptueshmėria nuk ėshtė njė koncept intelektual, por njė pėrgjigje emocionale. Bindja dhe siguria janė ndjenja dhe jo koncepte. Ato kanė bazė tė thellė, nėse nguliten nė ndėrgjegjen tonė. Jeta jonė kur jemi zgjuar I ngjan njė ėndrre nė shumė drejtime.

Shumė pjesėza tė kėsaj jete imagjinohen. Intelekti ynė arsyetues mbėshtet njė imazh joreal tė vetvetes ndėkohė qė ne fshehim gjėra tė vetvetes qė nuk duam ti pranojmė.

Ne mohojmė kompleksitetin e njerėzve qė na rrethojnė, por pretendojmė se i njohim ata: dhe ne pretendojmė se e njohim Zotin: pretendojmė se kemi opinione tė vlefshme pothuajse rreth gjithēkaje edhe pse ne tė gjithė e dimė se opinionet janė subjektive.

Bota subjektive ėshtė njė botė iluzionesh, njė pamje e pjesshme e realitetit, njė shtrembėrim i mbėshtetur nga biologjia jonė, nga uni ynė dhe nga rrethanat tona shoqėrore.

Menēuria ėshtė nė gjendje tė dallojė realitetin e vėrtetė nė vend tė iluzionit. Kjo ėshtė ajo qė Sokrati pėrshkruan nė alegorinė e tij tė shpellės ku tė burgosurit shikojnė hije nė mur dhe i marrin ato pėr tė vėrteta.

Ky ėshtė mėsimi thelbėsor i Budės dhe thelbi i teorisė Zen. Zbulimi i rrugės sonė jashtė iluzionit ėshtė sfida jonė pėrfundimtare emocionale, intelektuale, shpirtėrore.

Nė mėnyrė ironike, ėndrrat na ēojnė pėrtej botės iluzionare tė jetės qė jetojmė pėrditė. Ato na japin njė lidhje tė gėzueshme me vetveten tonė tė vėrtetė, me ndjenjat tona tė sinqerta dhe me menēurinė tonė tė brendshme.

Forcat e fuqishme misterioze biologjike tė organizmit tonė qė na ēojnė drejt rritjes, qė na shėrojnė plagėt, qė luftojnė sėmundjet tona gjithashtu nxisin motorrin krijues tė ėndrrave tona.

Duke kuptuar qėllimin e thellė dhe madhėshtinė imagjinuese tė ėndrrave tona ne zbulojmė njė burim pothuaj tė pashtershėm me frymėzim krijues, me mprehtėsi psikologjike dhe udhėzues shpirtėror.

Kur mėsojmė tė kuptojmė dhe tė jetojmė me ėndrrat tona, ne zhvendosemi nga konfuzioni dhe iluzioni drejt fuqizimit dhe ndriēimit tė mendjes.

Elira Ēanga

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhjetė leksione mbi ėndrrat

Mesazh  Jetmira prej 13.07.13 16:08



Dhjetė leksione mbi ėndrrat


udhėtim nė skutat e errėta tė endrrave tė pėrnatshme

Kuptimi i mrekullueshėm i simboleve

Leksioni i shtatė

Cili ėshtė roli juaj nė ėndėrr?

Njė tjetėr aspekt i rėndėsishėm i ėndrrave tona, nė tė cilin pėrqėndrohemi vazhdimisht, ėshtė roli qė kemi nė njė ėndėrr. A jemi aktivė apo pasivė, jemi pjesėmarrės apo vėzhgues? Jemi personazhi kryesor i ėndrrės apo thjesht njė personazh nė prapavijė? Natyra e rolit qė kemi nė ėndėrr shpjegon detaje shumė tė rėndėsishme pėr vetė jetėn tonė.

Disa njerėz i shohin ėndrrat e tyre nga larg. Ata nuk janė aspak pjesė e ėndrrės. Ata e shohin atė siē sheh njė njeri njė film apo njė shfaqje televizive. Ata janė kaq larg nga ndjesitė e tyre saqė as nuk mund t'i prekin ato, as nė jetėn e pėrditshme dhe as nė ėndrra. Njė tjetėr vetėdije ėshtė nė qendėr tė ėndrrave tė tyre. Tė qenit i pandershėm, i mbyllur, i kompleksuar dhe i pėrmbajtur krijon ėndrra nė tė cilat ėndėrruesi nuk ka asnjė rol aktiv. Edhe mė tė shpeshta janė ėndrrat nė tė cilat ne jemi pjesėmarrės pasivė. Dikush tjetėr nė ėndėrr ėshtė drejtuesi i saj, ai qė merr vendime tė rėndėsishme. Tė tjerėt veprojnė dhe ne reagojmė. Figurat mė tė rėndėsishme nė njė ėndėrr mund tė pėrfaqėsojnė shefin, prindin, njė mik tė ngushtė. Kjo mund tė paraqesė ėshtė njė tjetėr aspekt tė personalitetut tonė qė dominon sjelljen nė disa situata tė veēanta. Kur nga ėndrrat e kuptojmė se vetvetja ėshtė passive dhe e dobėt, ne mund tė nisim tė bėjmė ndryshime pėr ta fuqizuar atė. Dhe fuqia e pushteti sigurohen nėpėrmjet pėrdorimit tė ndershmėrisė nė kuptimin, shprehjen dhe pėrjetimin e ndjesive tona tė vėrteta.

Tė jesh personazhi kryesor i ėndrrės; ky ėshtė vendi i duhur pėr ėndėrruesin. Mbi tė gjitha, ēdo aspekt i ėndrrės buron nga mendja e tij. Energjia qė e shoqėron ėndrrėn, imagjinata qė e krijon, ndjesitė qė pėrcaktojnė ngjarjet e ėndrrės; tė gjitha kėto vijnė nga trupi, shpirti dhe mendja e ėndėrruesit.

Kur nė ėndėrr i japim dikujt mundėsinė apo fuqinė pėr tė na frikėsuar apo kėrcėnuar atėherė kjo do tė thotė se po u japim atyre fuqinė tonė. Mund tė jetė diēka e pavullnetshme, por ėshtė njė gjė qė ndodh. Ėndrrat janė krijimet tona.

Nuk ka forcė tjetėr nė natyrė qė krijon ėndrrat tona. Ne duhet tė jemi nė qendėr tė tyre, tė pėrballemi me sfidat e tyre dhe tė shijojmė frytet. Por, qė tė kemi ėndrra tė tilla duhet tė jetojmė nė mėnyrė tė ndershme dhe energjike dhe tė pėrballemi me sfidat me zgjuarsi dhe pasion pėr tė siguruar mė pas frytet. Pėrveēse i ngjajnė njė klase mėsimi, ėndrrat tona i ngjajnė edhe njė palestre stėrvitjeje. Ne mund tė zbulojmė aftėsi dhe forca tė reja duke u bėrė mė tė kujdesshėm nė ėndėrr dhe duke i bėrė ato pjesė tė jetės sė pėrditshme. Njė ndėrveprim dinamik mund tė vendoset duke rritur kujdesin dhe ndėrgjegjėsimin lidhur me ėndrrat dhe duke pėrmirėsuar drejtimin e tyre. Duke u pėrfshirė mė aktivisht nė drejtimin e ditėve tona, ėndrrat ndryshojnė dhe roli qė kemi nė ėndėrr pėrmirėsohet.

Ėndrrat e Frojdit dhe shpjegimet e vėshtira

Pėr mė shumė se njė shekull pati kundėrshtime tė shumta ndaj ideve frojdiane lidhur me ėndrrat dhe shpjegimet e tyre dhe nė disa raste, madje, ato jkanė qenė tė drejta. Por, fakti ėshtė se veprat e Frojdit ndryshuan nė mėnyrė drastike mėnyrėn e perceptimit tė mendjes njerėzore. Vepra e tij mė e rėndėsishme pėr ėndrrat ėshtė "Interpretimi i ėndrrave" (1900). Pacientėt e Frojdit shpesh ndjenin njė pengesė tė madhe nė mėnyrėn e tė kuptuarit tė asaj qė kishin nė mendje dhe kjo na ndodh edhe neve, shpesh kundėr gjykimit tė drejtė. Historia e mendjes njerėzore ėshtė shkruar me anė tė asaj qė ne nuk e pranojmė dot te vetja jonė, por ishte Frojdi ai qė nė mėnyrė shumė kurajoze e nxori kėtė nė pah.

Leksioni i tetė

Pse asgjė nuk krahasohet me njė ėndėrr tė keqe?

E ndrrat e frikshme dhe shqetėsuese pėrēojnė mesazhe tė ndryshme te njerėz tė ndryshėm. Pėr disa prej nesh ato sinjalizojnė njė mosveprim lidhur me ngjarjet e jetės sė pėrditshme, pėr tė tjerė ato sinjalizojnė njė mbiveprim tė tejmbushur me emocione. Nėse injorojmė eksperiencat e dhimbshme apo tė vėshtira gjatė ditės, atėherė jami tė destinuar t'i pėrjetojmė ato gjatė natės. Ėndrra tė tilla na paraqesin sėrish ndjesi tė cilat nuk kemi dashur t'i marrin parasysh, nė mėnyrė qė tė bėjmė ndryshime nė jetėn e pėrditshme. Duke e parė situatėn nga njė kėndvėshtrim krejt tjetėr, shumė njerėz i kthejnė problemet e jetės sė pėrditshme nė njė "ferr personal" duke u shqetėsuar, duke u ankuar, duke u bėrė me fiksime dhe duke imagjinuar situata mė tė kėqija deri sa flejnė. Makthet e tyre janė reflektim i problemeve tė egzagjeruara dhe njė jete tė vėshtirė e tė lodhshme. Ne duhet tė kuptojmė se ē'po ndodh nė jetėn tonė tė pėrditshme pėr tė ditur nėse makthet po na japin sinjal mosveprimi apo teprimi.

Nė tė dyja rastet, kėto janė mesazhe tė forta, tė rėndėsishme dhe nuk duhet tė injorohen. Ėndrrat qė pėrsėriten kėrkojnė vėmendje. Ndjesitė e frikės e pakėnaqėsisė duhet t'i rrėfehen njė miku tė besuar apo njė profesionit tė zgjuar dhe shumė tė aftė.

Por, edhe ėndrra mė e keqe ėshtė shpesh njė ėndėrr e mirė qė na bėn tė kuptojmė mė mirė veten dhe tė nxisim ndryshime positive nė mėnyrėn e tė menduarit dhe vepruarit. Kjo vjen sepse ėndrrat tona janė personale dhe pavarėsisht nga fakti nėse e duam apo jo ajo vetėm na mėson si tė ndryshojmė.

Nė disa raste ėndrrat e kėqija bėhen ėndrrat qė na mėsojnė shumė gjėra; ne arrijmė tė shpėtojmė nga njė vėshtrim nė jorealen e rrezikut; ne ēlirohemi nga frika e rrėfimit. Nė disa raste ne mund tė kapėrcejmė rrezikun nė ėndėrr dhe tė zgjohemi me njė ndjesi mė tė fuqishme dhe autosufiēente. Ėndrrat e frikshme janė mundėsi pėr tė tejkaluar frikėn dhe dobėsinė. Ne mund tė mendojmė se ēndodhi nė ėndėrr dhe si vepruam dhe mė pas tė pyesim veten "si mund ta ndryshoj kėtė ėndėrr"?. Mė pas mund tė vėmė nė zbatim mėsimet e nxjerra nga ėndrra.

Ne e quajmė njė ėndėrr "tė keqe" pasi nuk na pėlqen ajo qė ndodh nė ėndėrr. Por, nė vend qė ta bėjmė kėtė duhet ta konsiderojmė atė si njė ėndėrr tė vlefshme. Nėse mėsojmė prej saj, nėse bėhemi mė tė fortė dhe mė tė zgjuar pėr shkak tė saj, ne duhet tė bindemi se ėndrra e keqe ishte njė ėndėrr e mirė. Nė fakt, ajo ishte ėndrra e duhur dhe perfekte nė atė moment tė veēantė tė jetės sonė.

Milosao.




Nė kohėt e lashta dhe mes njerėzve primitivė, bota e ėndrrave ishte njė vend magjik pėr t'u takuar me zotat, pėr tė njohur vetveten dhe pėr t'u drejtuar prej tyre. Shumė ėndėrrimtarė thinė se kanė parė nė ėndėrr takime me mėsues, njerėz tė shenjtė apo qenie tė njė bote tjetėr, ėngjėj apo figura mistike.

Forcat e madhe krijuese e ėndrrave tona dhe zgjuarsia e tyre mund tė konsiderohet si njė guidė, njė guru apo njė zotė. Duket se shumė prej mėsimeve tė shkėlqyera prej Don Zhuani i erdhėn Carlos Castanedas jo nė jetėn e pėrditshme, por nė ėndėrr, gjė qė i bėn ato mė tė rėndėsishme dhe me vlerė.

Nė Greqinė e lashtė njerėzit e sėmurė shpresonin tė shihnin nė ėndėrr Asclepius, zotėn e shėrimit. Ata e dinin se shumė tė tjerė kishin marrė nė ėndėrr kėshilla nga kjo zotė, qė mė pas ishin kthyer nė kura tė mira. Nė mėnyrė racionale ne mund tė mendojmė se kėshillave vijnė nga intuita e personit qė ėndėrron, por vetėm fuqia krijuese e ėndrrės lejoi ėndėrrimtarin tė shkojė pėrtej racionalitetit dhe zgjuarsia konvencionale mjekėsore e bėri tė zbulojė njė mėnyrė pėr tė qenė i shėndetshėm dhe nė gjendje tė mirė. Ne tė gjithė mund tė shpresojmė tė gjejmė mėsues tė mirė nė ėndėrr. Kėta "mėsues" mund tė mos jenė tjetėr veēse "ana jonė e mirė" dhe e sė ardhmes, por si tėrėsi e zgjuarsisė me njė njohje shumė tė thellė tė kushteve tona, fjalėt dhe mėsimet e tyre mund tė ndryshojnė jetėn tonė. Duke rritur kujdesin gjatė ėndrrės dhe duke i kujtuar ato, ne vendosim edhe kushtet pėr tė takuar "mėsues" tė tillė.

Unė pashė njė ėndėrr, nė tė cilėn ndodhesha nė teatėr duke djekur "Xhonglerin kozmik", i cili bėnte numra nė skenė. Ai kishte veshru njė kostum bardhezi qė mė kujtonte simbolin e famshėm yin-yang. Ai realizoi dy-tre truke tė magjishme dhe mė pas nisi tė dėrgonte topa tė medhenj me energji drejt publikut. Ata kalonin mbi kokat tona dhe pėrplaseshin nė mure. Shumė shpejt vumė re dhjetėra tė tillė qė fluturonin gjithandej me shpejtėsi tė jashtėzakonshme. Dhe mė pas, nė njė moment ai bėri qė ata tė zhdukeshin. Ata thjesht u zhdukėn. Nė fillim dukeshin shumė realė dhe tė rrezikshėm. Dhe mė pas, pėr njė sekondė u zhdukėn. Unė dhe tė gjithė tė tjerėt nė atė publik nisėn tė shihnim me habi. Ishte e jashtėzakonshme, e pamundur, magjike.

Ėndrra ka tė bėjė me mendimet e kėqija qė mė kishin pushtuar mendjen nė atė kohė. Nuk mund tė mos fiksohesha pas gjėrave qė mė shqetėsonin. Ēdo mendim ishte i mbushur me energji kaq negative saqė ato mė vėrtiteshin pa fund nė kokė. Mendimet nuk ndalonin dhe po mė ēmendin. Por, pasi pashė ėndrrėn me "Xhonglerin kozmik" dhe truket e tij, nisa tė mendoj pėr ato mendime qė mė torturonin. Ishte jashtėzakonisht e lehtė, ato thjesht u ndalėn. Kėtė mund ta kasha mėsuar edhe nga njė libėr. S'do ta kisha besuar nėse kėtė do tė ma thoshte dikush tjetėr. Fakti se e pėrjetova kėtė nė njė ėndėrr dhe e mbaja mend shumė mirė ėndrrėn mė ndihmoi pėr ta analizuar atė dhe pėr ta vėnė nė zbatim nė jetėn e pėrditshme.

Njerėzit kėrkojnė magjinė nė jetėn e pėrditshme, nė universin fizik, kėrkojnė mrekullitė, ėngjėjt dhe fuqiė e mbinatyrshme. Por, virtualisht, nuk ka prova tė kėsaj magjie, edhe pse s'mund tė themi me siguri se ajo nuk egziston. E pakuptueshme, por e vėrtetė dhe e prekshme ėshtė magjia e transformimit tė vetvetes nė planin psikologjik, ndryshimi i zakoneve dhe kushteve, tė mėsuarit e dashurisė, kuptimit tė qartė, jetesės nė gėzim dhe lumturi dhe madje edhe pėrjetimit tė bashkimit me pjesėn tjetėr tė university. Libraritė moderne janė tė mbushura me libra mbi kėto subjekte, por shumica e tyre janė tė panevojshėm dhe tė bėjnė tė keqkuptohesh. Guidat, gurutė, dhe zotat qė mund tė na ndihmojnė vėrtet tė kuptojmė se kush jemi dhe ku duam tė shkojmė gjenden brenda nesh. Ata fshihen nė botėn magjike qė ne vizitojmė ēdo natė, botėn e jashtėzakonshme, tė paparashikueshme, misterioze dhe udhėrrėfyese tė ėndrrave.



Endrrat, "gjuha e harruar" e Zotit



Nė kohėt e lashta, nė mėnyrė krej origjinale, besoj se ėdnrrat mund tė ishin zėri i Zotit. Nė kulturat mė primitive besohej se ėndrra dėrgohej nga shpirti i shenjtė dhe i shėrbente kėshillimit dhe instruktimit tė njerėzve. Ideja e hyjnores te ėndrrat mund tė gjenden edhe nė Egjiptin dhe Greqinė e lashtė. Nė kėto vende ėndrra konsiderohej si mesazh nga Zoti dhe ekzistonin madje edhe tempujt ku shkohej pėr tė gjetur shpjegimin praktik tė ėndrrės. Tradita kristiane e konsideron gjithashtu ėndrrėn si zėrin e Zotit, ndėrsa nė lindjen e afėrt ėndrrat konsideroheshin shpesh si njė burim frymėzimi hyjnor.



Leksioni i dhjetė

Ndėrhyrjet psikologjike



I shte shumė vonė kur nisa tė punoja pėr kėtė leksion tė fundit. Shkova tė fle dhe pashė kėtė ėndėrr:

Eshtė koha e tashme, por nė ėndėrr djali dhe vajza ime ishin mė tė vegjėl. Njė fatkeqėsi kishte ndodhur dhe unė e gruaja ime morėm vesh se familja jonė kishte vetėm njė ditė jetė. Nė fillim u nevrikosa dhe u mėrzita duke pėrgatitur djalin, ndėrsa gruaja po merrej me vajzės. Edhe pse e urreja fundin e jetės, nuk doja qė dita ime e fundit nė tokė tė ishte e mbushur me mllef. Arrita ta kaloj atė me dashuri dhe passion.

Disa djem kishin thyer makinėn lodėr tė djalit tim. Unė e ndihmave tė gjente pjesėzat dhe ti ngjiste sėrish. T'i ndihmosh dhe t'i duash tė tjerėt ėshtė shumė e rėndėsishme. Ndryshimi mes tė qenit i mbushur me zemėrim dhe tė qenit I mbushur me dashuri ėshtė i jashtėzakonshėm. Kur mbėrritėm nė vendin ku prindėrit dhe fėmijet do tė vdisnin, vajza im u sikletos shumė. Unė i thashė sime shoqeje: "Ē'faj ka ajo? Kush s'do tė mėrzitej para se tė vdiste". Mė pas u zgjova.

E kuptova menjėherė thelbin e ėndrrės dhe s'do ta harroj kurrė. Jeta ėshtė e shkurtėr. Jeta ėshtė kompesimi ynė nė dashuri. Tė jesh i dashur dhe i mirė ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme pasi e bėn tė lumtur edhe njė copėz tė vogėl kohe. Kjo nuk ėshtė ide e re, por ėndrra ma solli mė pranė. Kuptueshmėria nuk ėshtė njė koncept intelektual, por njė pėrgjigje emocionale. Bindja dhe siguria janė ndjenja dhe jo koncepte. Ato kanė bazė tė thellė, nėse nguliten nė ndėrgjegjen tonė. Jeta jonė kur jemi zgjuar I ngjan njė ėndrre nė shumė drejtime. Shumė pjesėza tė kėsaj jete imagjinohen. Intelekti ynė arsyetues mbėshtet njė imazh joreal tė vetvetes ndėkohė qė ne fshehim gjėra tė vetvetes qė nuk duam ti pranojmė. Ne mohojmė kompleksitetin e njerėzve qė na rrethojnė, por pretendojmė se i njohim ata: dhe ne pretendojmė se e njohim Zotin: pretendojmė se kemi opinione tė vlefshme pothuajse rreth gjithēkaje edhe pse ne tė gjithė e dimė se opinionet janė subjektive.

Bota subjektive ėshtė njė botė iluzionesh, njė pamje e pjesshme e realitetit, njė shtrembėrim i mbėshtetur nga biologjia jonė, nga uni ynė dhe nga rrethanat tona shoqėrore. Menēuria ėshtė nė gjendje tė dallojė realitetin e vėrtetė nė vend tė iluzionit. Kjo ėshtė ajo qė Sokrati pėrshkruan nė alegorinė e tij tė shpellės ku tė burgosurit shikojnė hije nė mur dhe i marrin ato pėr tė vėrteta. Ky ėshtė mėsimi thelbėsor i Budės dhe thelbi i teorisė Zen. Zbulimi i rrugės sonė jashtė iluzionit ėshtė sfida jonė pėrfundimtare emocionale, intelektuale, shpirtėrore.

Nė mėnyrė ironike, ėndrrat na ēojnė pėrtej botės iluzionare tė jetės qė jetojmė pėrditė. Ato na japin njė lidhje tė gėzueshme me vetveten tonė tė vėrtetė, me ndjenjat tona tė sinqe
tė jetės qė jetojmė pėrditė. Ato na japin njė lidhje tė gėzueshme me vetveten tonė tė vėrtetė, me ndjenjat tona tė sinqerta dhe me menēurinė tonė tė brendshme.

Forcat e fuqishme misterioze biologjike tė organizmit tonė qė na ēojnė drejt rritjes, qė na shėrojnė plagėt, qė luftojnė sėmundjet tona gjithashtu nxisin motorrin krijues tė ėndrrave tona. Duke kuptuar qėllimin e thellė dhe madhėshtinė imagjinuese tė ėndrrave tona ne zbulojmė njė burim pothuaj tė pashtershėm me frymėzim krijues, me mprehtėsi psikologjike dhe udhėzues shpirtėror. Kur mėsojmė tė kuptojmė dhe tė jetojmė me ėndrrat tona, ne zhvendosemi nga konfuzioni dhe iluzioni drejt fuqizimit dhe ndriēimit tė mendjes.

avatar
Jetmira

661


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi