Si e ndryshoi moti historinė?!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Si e ndryshoi moti historinė?!

Mesazh  Androo prej 05.01.12 18:51

Si e ndryshoi moti historinė



1. Dritė dielli mbi Hiroshima



Ishte mot i mirė nė 6 gusht 1945 nė Hiroshima. Nė orėn 07:09 tė mėngjesit njė avion gjurmues i motit kaloi mbi Hiroshima dhe raportoi: “Retė mbulojnė me pak se 3/10. Kėshillė: pėrparėsi bombat.”

Kaq ishte. Qielli ishte mjaftueshem i pastėr pėr tė hedhur armėn e parė nukleare tė pėrdorur nė luftė. Mungesa e mbulesės sė reve vulosi fatin e Hiroshima dhe kurseu pajisjet ndihmėse. Edhe mė dramatik ishte efekti i mbulesės sė reve nė Kokura.

Nė 8 gusht, arma e dytė nukleare ishte ngarkuar nė njė B-29 tė quajtur makina e Bock. Qielli ishte nxirė nga retė nė Kokura qė ishte shėnjestra e parė dhe kėshtu bomba u hodh nė shėnjestrėn e dytė: Nagasaki.

2. Hitleri pushton Rusinė



Hitleri, qė mesa duket nuk ishte dhe aq student i historisė, vendosi qė tė pėrsėrisė sulmin e Napoleonit nė Moskė dhe ia arriti shumė mirė. Nė shtator 1941, operatori Typhoon (njė nga ushtarakėt e emėruar pėr motin ekstrem) u dėrgua nė Bashkimin Sovietik.

Ushtria gjermane ishte shumė e bindur se do tė fitonte kundėr trupave tė Stalinit saqė morėn me vete edhe uniformat e festės pėr tė marrshuar nė Red Square. Por ata harruan tė merrnin me vete rroba tė trasha dimri. Hitleri pėsoi humbje nė njerėz si pasojė e tė ftohtit.

3. Napoleoni pushton Rusinė



Nė vitin 1812 Napoleoni mblodhi ushtrinė mė tė madhė qė kishte patur ndonjėherė Europa, mė shume se 600 000 trupa. Plani i tij ishte qė tė marrshonin me guxim drejt Rusisė. Ai nuk ishte fare i shqetėsuar qė po vinte dimri. Besimi i Napoleonit u vėrtetua kur ushtarėt e Napoleonit arriten nė Moskė. Ata plaēkitėn qytetin dhe vodhėn bizhuteri e veshje me gėzof pėr t’ua dėrguar grave tė tyre nė shtėpi.

Njė gjė qė Napoleoni kishte harruar ta vlerėsonte siē duhej u bė shumė e qartė. Nė Rusi mund tė bėjė shumė, shumė ftohtė. Ndėrkohė qė ushtria e Napoleonit u largua nga rrenojat e qytetit me plaēkėt e tyre, temperaturat ranė nė -40o. Ushtarėve u ra morthi dhe i zuri uria. Nė 24 orė 5000 kuaj ngordhėn nga i ftohti. Burrat u veshen me ‘ēmimet e luftes’ sė grave tė tyre, gėzofėt, por nuk bėri punė.

Nga 600 000 burra qė marrshuan nė Rusi, vetėm 150 000 prej tyre mezi kaluan pėr nė shtėpi.Sapo kishte filluar rėnia e perandorisė sė Napoleonit dhe Rusia sapo filloi tė shfaqej si njė superfuqi nė Europė.

4. Njė revolte e skllevėrve ‘laget’ nga stuhia



30 gushti 1800 do tė mbahet mend si dita kur mijėra skllevėr nė Richmond Virginia ndoqėn idealet e njė burri tė quajtur Gabriel dhe u ngritėn nė protestė kundėr zotėrve tė tyre, morėn bazėn e armatės sė qytetit dhe liruan tė gjithė skllevėrit.

Por, njė stuhi e fuqishme i ndaloi konspiratorėt qė tė mbidheshin e tė bėheshin mė tė shumtė nė numėr dhe tė pėrmbushnin komplotin qė kishin pėrgatitur.

5. Stuhia e breshėrit pėrshpejtoi Revolucionin Francez



Nė njė shtet qė vuan nga kriza ekonomike si pasojė e borxhit pėr tė ndihmuar kolonistėt amerikanė nė luftėn kundėr Anglisė, thatėsira e tejzgjatur e pranverės bėri qė ēmimet e ushqimeve tė ‘shkonin nė qiell’.

Goditja finale erdhi kur njė stuhi breshėri shkatėrroi tė mbjellat dhe i shkaktoi humbje tė mėdha fermerėve. Popullsia e uritur ishte gati pėr njė ndryshim ekstrem dhe Revolucioni Francezi nuk vonoi aspak.

6. Washington jeton pėr tė luftuar njė ditė tjetėr



Kur George Washington u bė komandant i ushtrisė amerikane, ajo ishte njė ushtri e pėrbėrė nga vullnetarė pa uniforma dhe shpesh pa armė. Ushtria britanike, pėrkundrazi, kishte njė ekip shumė tė mirė forcash luftuese.

General Washington mund tė ishte mundur nė betejėn nė Long Island tė 22 gushtit 1776 dhe ne do te ishim duke pirė ēaj me gurabija sot. Fatmirėsisht pėr historinė e SHBA-sė, njė mjegull e trashe i lejoi forcat qė tė tėrhiqeshin pa rėnė nė sy dhe tė luftonin njė ditė tjetėr.

7. Charles XII pushton Rusinė



Nė vitin 1709 mbreti suedez Charles XII u be pushtuesi i parė europian qė i udhehoqi ushtarėt e tij nė njė marrshim tė gjatė vdekjeje dhe rraskapitjeje drejt dimrit rusė.

Ndikimi i dimrit tė ashpėr te forcat e mėdha suedeze ishte shumė i fortė gjatė “Luftės se Madhe Veriore”. Ai pati njė ndikim tė madh psikologjik dhe i tregoi botės se Czar Peter I ishte njė fuqi qė duhej marrė nė konsideratė.

8. Njė “erė protestuese’ shkatėrroi armatėn spanjolle



Disfata e Armatės spanjolle nė vitin 1588 ėshtė quajtur si njė nga betejat mė vendimtare nė qytetėrimin perėndimor. Mbreti Philip II i Spanjės lundroi drejt Anglisė protestante tė kunatės sė tij Elisabeta I, por era e fuqishme nuk bashkėpunoi me ambiciet e tij.

9. Kamikazi i pare



Nė shekullin e 13 Kublai Khan, lideri i Perandorisė Mongole, vendosi tė pushtonte Japoninė por u mund jo nga njė por nga dy musonė, erėra tė forta musonike.

Priftėrinjtė Shinto tė cilėt besonin se stuhitė ishin rezultat i lutjeve, i quajten ato kamikaze ose “erėra hyjnore”.

10. Puhia detare shpėtoi kulturėn perėndimore



Mbijetesa e kulturės greke dhe rrjedhimisht edhe e kulturės perėndimore “u var nė fije tė perit’ gjatė luftrave greko-persiane.

Komandanti i flotės detare greke Themistokliu ishte nė gjendje qė tė kthente rrjedhėn e luftės nė betejėn e Salamis nė vitin 480 para erės sonė, duke pėrdorur njohuritė e tij mbi erėrat.
avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi