Besimet e popujve tė vjetėr

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Besimet e popujve tė vjetėr

Mesazh  Gon! prej 22.12.11 12:19

BESIMET E POPUJVE TĖ VJETĖR


BESIMET E POPUJVE TĖ VJETĖR NĖ AZINĖ JUGPERĖNDIMORE DHE KONCEPTI I TYRE MBI KRIJIMIN E GJITHĖSISĖ

Feja pėr njeriun dhe pėr shoqėrinė ėshtė njė nevojė natyrore. Ajo ka ekzistuar bashkė me njeriun dhe do tė vazhdojė tė ekzistojė bashkė me tė edhe nė tė ardhmen.

Rrethanat shoqėrore-historike tė pafavorshme qė ekzostuan pėr njė kohė tė gjatė nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė kaluar nė botėn komuniste, patėn njė ndikim mjaft negativ nė zhvillimin e ideologjisė fetare krahas me tė edhe nė tė besuarit tek njeriu si element pėrbėrės i shoqrisė. Jo vetėm kaq, sistemi i ashtuquajtur komunist qė ka pasur njė qėndrim tė ashpėrt antifetar, nuk pat lejuar qė tė shkruhet pėr ēėshtjen fetare. Ndokund ka qenė aq i ashpėrt sa qė nėse ndokush shpallte haptas ndjenjat e veta fetare, ndėshkohej ashpėrt nga organet qeveritare. Pikėrshit kėto janė arėsyet nė mungesėn e literaturės sė shkruar fetare. Mirpo, me ndryshimin e rrethanave tė kėtilla, pėrkatėsisht me shkatėrrimin e sistemit mė ēnjerėzor qė pat kapluar edhe shumicėn e vendeve ballkanike, sot falė njėrėzve tė interesuar pėr tė studiuar ideologjinė fetare, ne mund tė gjejmė vepra tė shkruara pėr fenė, ose tė pėrkėthyera nga gjuhėt e huja nė gjuhėn shqipe, posaēėrisht mbi historinė e feve prej fillimit gjer nė kohėt e sotme.

Nė kohėn e fundit patėm rastin ta kemi ndėr duar njė libėr me karakter fetar tė autorit turk Ekrem Sarikēioglu tė titulluar HISTORIA E FEVE PREJ FILLIMIT DERI SOT. Pėr fatin tonė, ky libėr me vlerė ėshtė pėrkėthyer nė gjuhėn shqipe dhe botuar nė Shkup nė vitin 2007. Nė kėtė libėr mjaft studimor, autori nė fjalė flet pėr historinė e feve tė njohura deri sot nė rruzullin tokėsor.

Nė shpjegimin tonė tė mėtutjeshėm, duke iu referuar kėsaj vepre dhe literutės tjetėr pėrkatėse, kryesisht do pėrmbahemi nė paraqitjen e feve nė Azinė Jugperėndimore, ose, siē quhet ndryshe, Lindja e Afėrme dhe nė shtrirjen e tyre gjeografike nė hapėsirėn nė fjalė.

Disa fjalė mbi klasifikimin e feve

Shumė autorė qė janė marrė me ēėshtjen fetare, qoftė orientalė, ose tė botės perėndimore, janė orvatur qė nė mėnyrėn e vet tė bėjnė njė klasifikim tė pėrgjithshėm tė feve. Kėshtu, pėr shembull, disa shkencėtarė perėndimorė fetė i ndajnė nė dy grupe: fe qė kanė themelues dhe fe tradicionale, kurse disa tė tjerė i ndajnė nė fe kombėtare-nacionale dhe fe univerzale.

Edhe autorėt muslimanė fetė i ndajnė nė dy grupe: nė fe tė vėrteta qė bazohen nė shpallje dhe nė fe botėrore-natyrore. Prej klasifikimit tė kėtillė, …studiuesit e fesė nuk kanė gjetur njė gjuhė tė pėrbashkėt pėr klasifikim unik tė tyre, ndaj ėshtė e nevojshme qė ato tė shihen sipas rajoneve gjeografike.

Historia e feve nė veprat e autorėve tė vjetėr dhe atyre tė mėvonshėm

Edhe pse tė rralla veprat e vjetra, pėrsėri mund tė gjenden autorė tė cilėt nėpėrmjet studimeve tė tyre, flasin pėr historinė e feve. Veprat e para nė kėtė drejtim, sipas Sarikēioglu, janė: “Kitab-u Medhahib ul-Keldanijin fi’l-Asnam”, “Kitab-u Esrar ul-Kevakib” dhe “Kitab ul-Karabin”. Kėto vepra mitologjike pėr herė tė parė janė pėrkėthyer nė gjuhėn arabe (nuk pėrmendet se prej cilės gjuhe janė tė pėrkėthyera). Pastaj nė gjuhėn arabe janė pėrkėthyer disa pjesė tė Dhiatės sė Vjetėr nga ana e autorit Said Fejumi (shek. i katėrt i hixhrit).Ndėrkaq, vepra qė janė tė lidhura drejtpėrsėdrejti me historinė e feve, sipas kėtij autori, janė: “El-Fark bejne’l-Firak”, prej autorit Ebu Mensur Bagdadi (shek. XI) dhe “Kitabu’l Bed’l ve’t-Tarib” tė autorit Ebu Nasr Mutahhir ibn Tahir el-Makdisit (shek. i IV i hixhrit). Nė kėto vepra, veē feve tė tjera aziatike, pėrmenden edhe fetė iraniane, turke, hebraike dhe krishtere. Nė shek. e IV tė hixhrit paraqitet vepra “Kitabu’l-Fasl fi’l-Milel ve’l-Ahvai ve’n-Nihal” e njė autori tė njohur tė kohės me emrin Ebu Muhammed Ali b. Hazm (Shek. X-XI). Ky autor, siē thekson Sarikēioglu, nė dy vėllimet e para tė kėsaj vepre, ėshtė marrė me sufistėt dhe fraksionet e ndryshme filozofike, me hebraizmin dhe me krishterimin. Nė vėllimin e tretė dhe tė katėrt, jep sqarime tė ēkoqitura lidhur me fraksionet islame. Vlera e kėtyre veprave mund tė jetė vetėm nė aspektin historik, sepse aty nuk mund tė shihen metoda tė karakterit modern tė kohės ku do nxirreshin nė dritė edhe karakteristikat e tjera tė feve.

Veprat e kėsaj natyre nė autorėt osmanė

Vepra me pėrmbajte historike-fetare nė studimet e mėvonshėme mund tė gjenden nė Perandorinė Osmane, pėrkatėsisht nė Turqi, ndonse janė tė rralla, por kanė njė vlerė tė rėndėsishme. Vepėr e parė e kėsaj natyre ėshtė vepra “Esatir” e autorit Shemsudin Sami (Sami Frashėri) e botuar nė vitin 1878. Nė kėtė vepėr me karakter mitologjik, bėhet fjalė pėr legjendat japoneze, skandinave, amerikane dhe legjenda tė vjetra evropjane. Kjo vepėr edhe pse me karakter mitologjik, pėr shkak tė afėrsisė me historinė e feve, shumė autorė e ēmojnė si tė vlefshme.

Ndėr veprat e para qė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė e shpjegon historinė e feve, ėshtė “Tarih-i Edyan” prej autorit Ahmed Mithat Efendiu-ut (botuar mė 1911). Nė kėtė vepėr kryesisht bėhet fjalė pėr historinė e feve tė lindjes (japoneze, kineze e disa tė tjera). Njė vepėr tjetėr ku bėhet fjalė pėr hyrjen nė historinė e feve, ėshtė “Tarih-i Edyan” (e titulluar njėsoj si e para) prej autorit Mahmud Esat b. Emin Sajdishehri-ut (botuar mė 1912). Kurse vepra me njė vlerėsim tė lartė nga autorėt bashkėkohėrė, ėshtė “Dinler Tarihi” prej autorit Hilmi Omer (Budda), botuar nė Stamboll mė 1935. Pastaj edhe njė vepėr tjetėr e cilėsur me vlerė shkencore nga autorė osmanė, ėshtė “Yer Yzyndeki Dinler” e autorit Omer Riza Dogrul, botuar mė 1949. Nė kėtė vepėr pėrfshihet masa e pėrgjithshme popullore. Nė vitet e nėntėdhjeta tė shekullit tė kaluar nė Turqi botohen disa vepra ku bėhet fjalė pėr historinė e feve, me theks tė veēantė pėr ēėshtjet ndėrfetare dhe fraksionet qė kanė ndodhur nė tė kaluarėn historike. Ndėr to janė: “Dinler Tarihi”, (1993) prej autorit Gunay Tumer dhe Abdurrahman Kuēuk dhe vepra tjetėr e titulluar “Din Fenomeni” (1993), e shkruajtur nga autori Mehmed Aydin. Kėtu kujdes i posaēėm i jepet mėsimit tė fesė nė gjuhėn e simpatizuesve. Jo vetėm kaq, nėnvizon Sarikēioglu, nė Turqi vazhdojnė edhe mėtutje tė shkruhen vepra tė kėsaj natyre tė cilat do t’u jenė nė shėrbim jo vetėm feve tė mėdha, por edhe fraksioneve tė tjera.

Popujt e vjetėr nė rajon

Popuj tė vjetėr qė patėn jetuar nė Lindjen e Afėrme (Mesopotami) janė Sumerėt. Supozohet se ky popull ėshtė bartės i kulturės nė kėtė rajon. Sumerėt aty paraqiten ndokund rreth vitit 3500 para erės sė re duke formuar, pėr atė kohė, njė kulturė tė lartė. Nė kohėn e kėtij populli janė formuar qytete-shtete. Mė tė dalluar kanė qenė: Kish, Uruk, Nippur, Lagsh etj. Nė ēdo shtet qe ndėrtuar nga njė qytet i rrethuar me mure tė lartė, kurse pėr rreth qyteteve ka pasur fshtara, popullsia e tė cilėve merrej me bujqėsi. Nė qendėr tė ēdo qyteti ka pasur tė ndėrtuar nga njė tempull madhėshtor. Me paraqitjen e luftrave nė mes qyteteve, filluan tė lindin mbretėritė. Nė atė kohė qenė tetė mbretėri. Bashkimin e qyteteve-shtete nė mbretėri e bėri udhėheqėsi i Kishit, Etana. Mirpo luftėrat e kėsaj kohe i dobėsuan tepėr Sumerėt. Kjo mundėsoj qė ata tė pushtohen nga Elamėt (2530-2450 para e.s.), e mė vonė prej Akadėve (2334-2279 para e.s.). Nė kohėn e fisit tė Urit tė tretė, Sumerėt e mbrijtėn qytetrimin mė tė lartė. Mbreti i parė Ur-Nammu pėrgatiti kodin mė tė vjetėr ligjor tė njohur pėr atė kohė. Pas okupimit tė Mesopotamisė nga Amoritėt (1900 para e.s.), Sumerėt e humbėn identitetin e tyre. Mirpo, megjithatė, gjuhėt e tyre patėn vazhduar tė jetojnė nė tekstet e shkruara fetare.

Besimet sumere

Sipas besimit sumer, pėr hyjnitė pėrdoret termi “Dingir” (ky nocion ka edhe kuptimin “qiell”). Nė gjuhėn e vjetėr turke kėtė kuptim ka termi “Tengiri”. Megjithatė nė hieroglifet pėrdoret termi “An” qė ka kuptimin po ashtu “qiell”. Kjo shprehje tek Sumerėt ka edhe kuptimin Zot. Sipas besimit tė kėtij populli, Zoti e ka vendin nė katin mė tė lartė tė kupolės qiellore dhe ėshtė i vizituar dhe i respektuar nga zotat e tjerė. Emri i tempullit nė Uruk quhet Ean (shtėpia qiellore). Ky Zot ėshtė posedues i ēdo gjėje dhe, njėkohėsisht, ėshtė prindi i zotave tė tjerė. Ėshtė i vendosur nė lartėsitė mė tė mėdha dhe nuk mund tė shihet nė jetėn fetare tek njėrėzit. Grueja e kėtij Zoti, sipas besimeve sumere, ėshtė “Ki”. Kjo qe pranuar si hyjneshė e tokės. Vendin e kėsaj hyjneshe e zinte Inanna. Anili shtė i biri i Anit (zoti i ajrit dhe stuhisė). Quhet edhe zoti i qytetit Nippur. Nė krye tė panteonit sumer gjenden zotrat e pėrmendur, kurse pas tyre vinin zotat e tjerė. Nė qytetin Uruk, hyjneshė e nderit ishte bija e Anit, Inanna.

Nė tėrė rajonin e Lindjes sė Afėrme, nė Greqinė e vjetėr e nė Romė, hasen emrat e shumė tė popullarizuara si Ishtar, Afrodit e Venus etj. Aty hasen edhe emrat Inanna dhe Dunuz. Si zota tė mėdhenj nė rajon, pėrfshirė edhe Mesdhenė, kanė qenė Utu (zoti i qiellit), Nanna (zoti i hėnės), Ninurta (zoti i luftės) dhe Nergal (zoti i nėntokės). Zotat nė pėrgjithėsi nuk janė barazuar me natyrėn, por vetėm janė llogaritur si udhėheqės tė fuqisė natyrore. Nė organizimin shoqėror, Tempulli ka qenė qendėr e fronit dhe administrimit shtetėror. Nė kėtė kohė qyteti-shtet llogaritej edhe si “Shtet i Zotit”. Tempulli ka qenė qendėr e fronit dhe administrimit tė shtetit Nė qytet ndėrtoheshin zikkuratė. Kėto ndėrtesa pėr sumerėt ishin tė shenjta. Formėn e kishin tė kullave piramidale. Kėto kulla pėrbėnin shembullin e parė tė kullės babilonase. Detyrat krysesore nė ceremonitė fetare i takonin mbretit murg. Sipas sumerėve, shpirti I njeriut vazhdonte tė jetojė pas vdekjes se trupit.

Besimet babilone dhe asiriane

Pas besimit sumer, nė rajonin e Mesopotamisė, paraqitet edhe nje besim tjetė, ai ėshtė babilonas dhe asirian. Ndokund nga viti 2600 p. e. sė re nė kėtė rajon imigroi njė popull me origjinė semite. Kėtu ky popull formoi shumė qytete-shtete. Qyteti i parė semit i quajtur Akad ėshtė ndėrtuat nga Sargoni nė vitin 2350 p. e. sė re. Dinastia e tretė sumere e qytetit Ur (supozohet se ky ėshtė qyteti mė i vjetėr nė botė) ėshtė shkatėrruar gjatė kryengritjes sė dytė semite. Mė vonė, gjatė viteve 2000 p. e. sė re formohen shtetet Larsa dhe Isin. Mė vonė, Babiloninė si kryeqytet e ka bėrė njė dinasti kenane. Udhėheqės mjaft i dalluar i kėtij qyteti ka qenė Hamurabi. Nė veri tė Mesoptamisė formohet perandoria Asiriane.

Me pėrzjerjen e besimeve dhe kulturave tė popujve semitė dhe sumere, krijohen fe dhe besime tė reja. Kėto janė fetė dhe besimet babilonase dhe asiriane. Babilonasit dhe asirianėt kanė patur besim politeist ngase feja e tyre pėrbėhej prej shumė zotave natyrorė. Qytet-shtetet nė kėtė kohė kanė patur kultin e tyre. Nė fillim adhuroheshin mbi 600 hyjni. Mė vonė kėto hyjni pėrzihen njėra me tjetrėn dhe pranohen si zot mbrojtės i qytetit kryesor. Hamurabi (1728-1686) Babiloninė e bėri kryeqytet dhe qendėr fetare. Zoti i kėtij qyteti ka qenė Marduku, i cili mė vonė kaloj nė krye tė kuvendit tė zotave. Thuhet se pėrsosja e sistemi astrologjik, me pėrpjekjet e murgjeve i ėshtė pėrshkruajtur Mardukut. Po ashtu supozohet se edhe kulla nė Babiloni “qė ka mbrijtur gjer nė qiell”, ka qenė e ndėrtuar pėr nder tė Mardukut. Edhe asirėt zotat e tyre i patėn bashkuar me Mardukun.

Babilonasit dhe asirianėt nė besimin e tyre politeist, adhuronin hėnėn, diellin, qiellin, oqeanin dhe nėntokėn. Hyjnesha e hėnės, e mbetur nga sumerėt, quhej Nannari. Kjo hyjneshė ėshtė quajtur edhe me emrin Sin. Zoti i diellit ka qenė Shamashi. Pėr akadėt, ky zot ka qenė mbrojtėsi i drejtėsisė dhe i rregullit. Supozohet se zoti i diellit (Shamashi) ka qenė i biri i hėnės (Nannar-Sinit). Anu ka qenė zoti i qiellit, i cili mė tepėr respektohej dhe adhurohej nė qytetin Uruk. Zoti i oqeanit ka qenė Ea, kurse zoti i botės nėntokėsore dhe i tė vdekurve ka qenė Nargal-i. Paraqiten edhe adhurime tė tjera. Besimet e kėtilla babilonase asiriane janė nė kundėrshtim me Kur’anin. Sipas kėtij libri tė shenjtė, gjėrat qė lindin, perėndojnė dhe qė janė kalimtare nuk mund tė jenė zota (E. Sarikēioglu, 2007).

Zotat e tjerė tė Babilonasve kanė qenė, zoti i stuhisė, Adad, i cili e krijon shiun dhe me tė jep pasuri. Pėr Asirianėt paraqitet zoti Ninura, i cili pėrfaqėson luftėn dhe gjuetinė. Mbrojtėsi i prodhimit ėshtė Dagoni etj.

Paraqitja e monoteizmit ėshtė nė kundėrshtim me politeizmin

Politeizmi si besim i popujve tė vjetėr tė Mesopotamisė duket se nuk ka vazhduar pėr kohė tė gjatė. Megjithatė, me kalimin e kohės patėn filluar tė bėhen skulptura dhe idhuj. Kėto janė bėrė tė ditura vetėm me transmetimet tradicionale tė njerėzve. Thuhet se kėto janė njohuri tė Biblės dhe Kur’anit. Sipas disa tė dhėnave nė librat fetare, rajoni gjeografik ku ėshtė vendosur Noah, quhet Ur. Besimtarėt kanė vazhduar me misionet e veta prapagandisike me qėllim qė t’i pėrhapin besimet e tyre politeiste. Mirpo Abrahami (Ibrahimi) me besimin e vet ka qenė ndesh me paraardhėsit e tij. Ky ka qenė pėrkrahės i denjė i monoteizmit, sepse kėtė besim e kanė pasur edhe gjyshėrit e tij. Prej kohės sė kėtij profeti fillojnė tė paraqiten simptomet e para tė monoteizmit, pėrkatėsisht besimit nė njė zot.

Disa profetė tė kėsaj kohe

Ibrahimi (Abrahami) supozohet se ishte djalė i njėrit nga nipėrit tė Nuhit, Azer-it. E ėma ėshtė Esmeta, bija e Karnebos. Sipas disa tė thėnave duke pasur frikė prej Nemrud-it (ky nocion ka kuptimin, sulltan, mbret, udhėheqės, ose prijės; nuk ka kuptimin e ndonjė emri tė pėrveēėm), ky profet fėmijėrinė nuk e kalon pranė prindėrve tė vet, por pranė gjyshit (Nuhit) larg qytetit, prej tė cilit e ka marrė edhe edukatėn. Pas vdekjes tė Nuhit, kur ai ka pasur 15 vjeē, kthehet tek prindi i tij nė qytetn Ur. Udhėheqsi i kėtij qyteti (Nemrud), i cili ka pasur 40 vjeē, supozohet se ka qenė Hamurabi.Megjithatė, nė kohėn e fundit, E. Sarikēioglu ėshtė i mendimit se emri i Nemrud-it mund tė jetė Sargoni I. Nė kėtė qytet ai (profeti) fillon me propagandimin e Zotit, duke kundėrshruar ashpėr politeizmin dhe idhujt. Fillimisht ka menduar se zot sė pari mund tė jetė ylli, pastaj hėna dhe mė vonė dielli. Mirpo, pėr kėto trupa qiellorė pasi konstatoi se nuk perėndojnė menjėherė, por njėri pas tjetrit, ishte i mendimit se nuk mund tė merren si zot. Sipas tij nocionet qė shprehin termin Zot janė An-a dhe Enn-a, bijat e Ishtar-it, djali i Sin-it (hėnės) dhe Shamash-it (diellit).

Nė qytetin Ur profeti Ibrahim nuk pat kaluar jetė tė qetė, sepse vazhdimisht ka qenė i torturuar nga Nemrudi. Duke qenė besimtar i fortė i Zotit, edhe pse ky udhėheqės i kėtij qyteti e hodhi profetin nė zjarr, ai me mrekulli pat shpėtuar. Vėllai i tij, Harani, pasi e hodhė nė zjarr, pėrshkak tė dyshimit qė pati ndaj Zotit, duke mos patur dot mundėsi t’i shpėtojė rrezikut, ėshtė djegur. Nga ky shkak mė pas profeti Ibrahim qe i detyruar qė bashkė me familjen tė largohet nga ky qytet, pėrkatėsisht Mesopotamia dhe tė vendoset nė ndonjė vend tjetėr. Ai sė pari u vendos nė vendin Harran, dhe prej aty, mė vonė u shpėrngul pėr nė Palestinė. Pėr kohėn e lindjes sė profet Ibrahimit ekzistojnė tė dhėna tė ndryshme mes shekujve 20-17 para e.sė re.

Jonusi (Jona) rrjedh prej fisit tė Ibrahimit. Familja e kėtij profeti pat qenė nė mesin e familjeve hebraike tė syrgjynosura nė Babiloni. Nė kėtė vend popullin asirian e pat obliguar qė tė merret me propagandimin e fesė. Emri i tij pėrmendet edhe nė surat e Kur’anit. Nė surėn e dhjetė emri i tij qėndron Junus. Madje pėrdoret edhe si Dhunnun dhe si Sahib ul-Hud. Sipas disa tė dhėnave tė literaturės islame, ai ėshtė biri i Mattasė, kurse sipas tė dhėnave nė Dhiatėn e Vjetėr ėshtė biri i Ammittaj-it. Ka jetuar nė kohėn e mbretit tė Jahudas, Osias dhe mbretit izraelit, Jerobeam-it II (shek.VIII p.e.sė re). Para popullit tė kėtij vendi nuk pat gėzuar ndonjė autoritet, ndaj ka qenė i detyruar qė tė largohet prej aty pa lejėn e Zotit. Mė vonė, pasi pendohet, kthehet pėrsėri nė vendin e mėparshėm.

Ezekieli ka qenė pėrkrahės i denjė i monoteizmit. Vazhdimisht ka luftuar qė ta mbrojė popullin prej politeizmit sepse, sipas tij, besimtarėve duhet t’u thuhet se ekziston besim vetėm nė njė Zot. Ka jetuar nė fillim tė shekullit tė VI p.e. sė re. Pas shkatėrrimit tė shtetit Jahuda, ka qenė pjesėmarrės nė syrgjynosjen e parė tė popullit hebraik nė qytetin e Babilonisė gjatė vitit 597 p.e. sė re. Gjatė ligjėrimeve publike tė tij, ėshtė munduar qė tek besimtarėt tė mbajė gjallė anėn spirituale. Thuhet se pas shpėtimit tė hebrenjėve nga syrgjynosja nė Babiloni, ėshtė kthyer nė Palestinė ku ka vazhduar ta kryej misionin e tij fetar.

Pas Mesopotamisė, Egjypti ėshtė vendi ku janė gjetur tekstet mė tė vjetra pėr historinė e feve

Ky shtet nė historinė e feve ka rėndėsi tė veēantė. Sipas tė dhėnave faktografike mund tė thuhet se aty janė zbuluar dokumentacionet dhe tekstet e shkruara mė tė vjetra tė cilėt nxjerrin nė dritė tė kaluarėn e historisė botėrore. Pas Mesopotamisė, aty janė gjetur tekstet mė tė vjetra me pėrmbajtje fetare. Nė aspektin fetar pėr muslimanėt e kėsaj ane, nė dokumentat e gjetura mund tė shihen marrėdhėniet ndėrmjet faraonėve dhe pejkamberėve. Pejkamberė tė dalluar kanė qenė Jusufi nė shek. XIV p.e. sė re dhe Musaj. Emrat e tyre mund tė gjenden edhe nė librin fetar tė muslimanėve, Kur’an. Egjipti ėshtė shtet edhe i piramidave, zotave nė formė tė kafshėve dhe piktografive tė ndryshme. Ndaj nga ana e grekėve tė vjetėr ėshtė quajtur si shtet i mistereve.

Ndėrtimi i piramidave nė Egjypt ėshtė bėrė nė kohė tė ndryshme para erės sė re. Grupi i parė i ndėrtimit tė kėtyre objekteve ėshtė bėrė prej vitit 2686 gjer mė 1613 p.e. sė re nė kohėn e faraonit tė dytė Coser, qė i pat takuar brezit tė tretė. Piramidat madhėshtore si ajo e Keopsit, Kefrenit dhe Mikerinosit janė tė ndėrtuara prej viteve 2613 gjer mė 1494 p.e. sė re dhe i takojnė brezit tė katėrt tė faraonėve. Mirpo, edhe pse i pasur me objekte historike tė vjetra me rėndėsi tė veēantė botėrore nė aspektin fetar, ky shtet nė atė kohė shkatėrrohet, sė pari nga asirianėt e pastaj nga persianėt. Ėshtė pėr tė thksuar se nė kohėn e vjetėr Egjypti pushtohet edhe nga Leka i Madh (332 p.e. sė re). Para paraqitjes sė muslimanėve aty kanė sunduar romakėt. Muslimanėt janė ata qė e shpėtuan kėtė vend nga sundimet e tė hajėve.

Zgjerimi i feve nė Anadoll

Ky rajon ndryshe i njohur edhe me emrin Azia e Vogėl, po ashtu ka njė rėndėsi nė paraqitjen dhe zhvillimin e feve. Aty fetė kanė depėrtuar mė vonė, pas paraqitjes sė tyre nė rajonet e tjera tė Azisė Jugperėndimore. Nė sajė tė zbulimeve gjeologjike dhe arkeologjike ėshtė konstatuar se historia e feve aty fillon ndokund nė kohėn e hititėve (2100-1800 p.e. sė re). Nė kėtė kohė ekziston paraqitja e shkrimit hieroglif nga ana e hititėve, tė cilėt e patėn mėsuar nga tė afėrmit e tyre. Gėrmimet arkeologjike dėshmojnė se njeriu aty ka jetuar nė kohėn e gurit.

Hititėt kanė pasur fetė e tyre qė kanė dalluar nga ato tė popujve tė tjerė. Kėta janė tė parėt qė kanė lėnė dokumente tė shkruara nė lidhje me besimet e tyre. Pjesa mė e madhe e dokumentave tė zbuluara tė asaj kohe janė me pėrmbajtje fetare. Aty mund tė shihet pėr rregullimet e tempujve, pastaj pėr fjalėt magjike kundėr disa smundjeve dhe flijimin e kurbanėve. Madje nė tekstet shihet pėrshkrimi i hyjnive, pėrkatėsisht statujave tė tyre. Veē kėtyre, janė gjetur edhe materiale tė shkruara nė shkėmbinj tė ndryshėm, tė cilėt shumė autorė i quajnė tempull nė hapėsirė. Nė muret e tyre janė gjetur vizatimet e zotave tė cilėve iu kanė besuar. Ēdo zot ėshtė i paraqitur me simbolin e vet. Nga kjo mund tė shihet se tek hititėt ka dominuar politeizmi.

Cilėt kanė qenė zotot e kėtij populli parahistorik

Si popull parahistorik nė pjesėn e Anadallit ata kanė pasur bindje politeiste. Kjo mund tė shihet nė tekste tė ndryshme ku pėrmenden shumė zota. Hititėt i kanė adhuruar edhe zotat e popujve tė vjetėr tė rajonit. Zotat kryesorė tė kėtij populli janė: Proto-Hati, Luvi, Hurri, Mitanni etj. Nė besimin e tyre kanė marrė pjesė edhe zotat e sumerėve, akadėve dhe asurėve. Nga kjo mund tė shihet se panteoni hitit ka pasur karakter tė pėrgjithshėm. Tek ky popull respekt tė veēantė ka pasur Anu, Enlil dhe Ea. Ky trinitet ėshtė pėrfaqėsues i zotave tė qiellit, tokės dhe oqeanit. Veē kėtij aty kanė bėrė pjesė edhe trinitete tė tjerė, siē ėshtė triniteti Sina (zoti i hėnės), Shamashi (zoti i diellit) dhe ishta (zoti i yjėve). Nga tė dhėnat e shumta mund tė thuhet se hititėt zotat e tyre I kanė pėrfytyruar nė formėn e njeriut.

Fetė e vjetra paraqiten edhe nė Gadishullin e Arabisė

Sikurse rajonet e tjera tė Lindjes sė Afėrme qė kanė pasur fetė e tyre tė vjetra, ashtu edhe nė kėtė gadishull mė tė madh tė rajonit, paraqiten fe tė karakterit parahistorik. Disa autorė qė merren me studime tė feve , nė kėtė aspekt rajonin e ndajnė nė tri pjesė: Arabia Veriore, Arabia Jugore dhe Arabia e Mesme. Ne, qė tė japim njė pasqyrė tė qartė, do t’i pėrmbahemi kėsaj ndarje.

Fetė e Arabisė Veriore.- Sipas disa shkrimeve tė dhėna pėr fetė e kėsaj ane, ato datojnė prej periudhės sė bronzit. Dokumenti mė i vjetėr ėshtė i shkruajtun nė gjuhėn e egjiptjanėve dhe daton qysh nga mezi i shek. XIX p.e.sė re. Madje ekzistojnė edhe tekste tė shkruara nė gjuhėt e vjetra akade, nė atė hitite dhe nė gjuhėn ugare. Gjithashtu ekzistojnė tė dhėna edhe pėr periudhėn e hekurit. Tė dhėnat pėr kėtė kohė janė tė shkruara nė gjuhėn arameje. Tė parat pėrmbajnė kėngė fetare, kurse tė dytat pėrmbajnė shkrime nė lidhje me shenjtėrimin e ndėrtesave, mbishkrime tė varrezave, vizatime zotash dhe lutje tė ndryshme. Pastaj paraqiten tė dhėna tė shkruajtura nė gjuhėn siriane, nė gjuhėn latine dhe atė greke.

Sipas tė shkruarave nė Kur’an, nė Arabinė Veriore kanė jetuar profetėt dhe kultura tė popujve tė vjetėr tė imigruar prej rajoneve tė tjerė. Kėta popuj aty u kanė besuar hyjneshave. Mė e dalluar ka qenė hyjnesha Ba’lat. Nė krye tė panteonit ka qenė zoti El. Ky ėshe edhe emėr i pėrgjithshėm pėr zotat e tjerė. Nė tekstet e shkruara nė gjuhėn ugare shihet se zoti El ėshtė nė krye tė kuvendit tė zotave. Zotat e tjerė pėrpara kėtij zoti kanė pėr obligim qė tė pėrulen. Zoit El, zotave tė tjerė ka mundėsi t’u bėjė ēfar tė duajė. Kėsht. P.sh., ai e ka shkatėrruar zotin Astar, kurse zotin Baal e ka mbytur. Ēdo zot qė tė formojė mbretėrinė e vet duhet tė ketė lejėn e zotit El. Zotin Kenet dhe Danel i ka shenjtėruar vetė. Nėse ndonjė prej zotave smuret, atė mund ta shėrojė vetėm El-i. El-i ėshtė pra zoti i gjithēkaje. Ai do paqė dhe qetėsi, kurse bota, sipas tij, ėshtė e shenjtė. Titulli sundimtar mund tė pėrdoret vetėm pėr tė. Nė tekstet e shkruara ugare, grueja e kėtij zoti ėshtė Asirati. Nė shkrimet hitite shihet se kjo hyjneshė ėshtė Hasherta qė ka qenė grueja e Elkunrishas-it. Nė rajonet e tjerė ėshtė e njohur si grueja e Amurr-it. Grueja e El-it pėrmendet edhe me emrin Elat. Zoti Baal sipas disa tė dhėnave ka qenė sundimtari i maleve tė Sirisė dhe tė Libanit. Madje ka qenė edhe zoti i ajrit. Mė parė ėshtė pėrdorur me emrin Baal Hadat, kurse mė vonė ky i dyti nuk pėrdoret. Nė tekstete tė shkruara nė gjuhėn auare mund tė gjenden edhe emra tė hyjneshave tė tjera.

Fetė e Arabisė Jugore.- Mė sė miri dokumentacion pėr fetė nė kėtė anė mund tė gjenden nė shtetin mė tė vjetėr tė Arabisė Jugore, Saba. Emrat e zotave gjenden nė mbishkrime. Zotat janė : Astar, Almakah, Zat-Himjan, Zat-Badan, Havbas dhe Sama. Zoti i shtetit Saba, i cili nė atė kohė ka qenė perandori ėshtė Almakah. Afėrsia e kėtij zoti ėshtė me hėnėn, kurse nė protokolin e zotave zė vendin e tretė, kėshtu thuhet nė burimet e shkruara fetare. Sipas kėsaj renditje vendin e parė e ze Astari, zoti qė ka pas marėdhėnie me ujitjen e tokės dhe me punimet bujqėsore. Supozohet se ėshtė i njėjtė me zotin Ishtar tė Mesopotamisė dhe me Astar tė fiseve kenanė, i cili aty pėrmendet si mashkull. Mė vonė kėtij zoti i janė dhėnė titujt Dhu-Farat dhe Zu-Ziban. Madje ka pasur lidhje edhe me yllin-planetin Venus qė nė popull pėrfytyrohet si ylli i mėngjesit dhe si ylli i mbrėmjes. Zota tė diellit kanė qenė Zat-Himjan dhe Zat-Badan. Nga kjo shihet se zotat nė Arabinė Jugore i kanė pėrfaqėsuar trupat qiellorė. Mė tė adhuruar kanė qenė Zoti i Hėnės, Zoti i Diellit dhe Zoti i Yllit. Kėtu idhujt pėrfytyroheshin nė formėn e kafshėve. Besohej teper tek falli dhe magjia.

Fetė nė Arabinė e Mesme.- Pėr periudhėn paraislame tė besimit dhe feve tė kėsaj ane tė Arabisė ėshtė shumė vėshtirė tė gjenden tė dhėna. Shumė autotė qė merren me kėtė problematikė, thonė se i vetmi burim qė jep tė dhėna pėr besimin dhe fetė pėr kėtė kohė ėshtė Kur’ani dhe libri “Kitabul’-asnam” (libri pa idhuj). Kėtu pos mesimit nė shumė zota, besohet edhe nė njė zot. Sipas popujve tė kėsaj kohe besimi i njė zoti do tė thotė qė ekziston zot i plotfuqishėm me njė forcė absolute. Kėtė zot ata e kanė quajtur “Zot”. Megjithatė, nė dallim prej besimit tė mėvonshėm monoteist, besimtarėt mendonin se ky zot ėshtė pasiv, qėndron nė njė largėsi qė s’mund tė arihet. Nė punėt ditore tė tyre ata i shikonin idhujt, duke menduar se ata janė ndėrmjetės nė mes tyre dhe Zotit. Zotin ata e pėrmendnin vetėm nė rreziqe tė mėdha dhe kur e humbisnin shpresėn tek ndonjė zot tjetėr me fuqi tė kufizuar. Pra, siē shihet nė Arabinė e mesme edhe pse paraqitet monoteizmi, prap tek popujt e vjetėr ekzistojnė elemente tė politeizmit. Njė numėr i knsiderueshėm pat qenė adhurues i politeizmit, i cili, si besim i asaj kohe, vėshtirė se mund tė ērrėnjosej.

Populli nuk e refuzonte Zotin, por pėrsėri mbetej nė besimin e idhujve. Kur ishin nė rrezik tė madh i drejtoheshin Zotit dhe, madje, kur e kalonin rrezikun iu drejtoheshin idhujve. Ata zakonisht bėnin personifikimin e idhujve. Sipas tyre ekzistonin edhe shumė krijesa tė tjera hyjnore. Hyjneshat Lat, Menat, Uzza, Hubel e shumė tė tjera i personifikonin me shkėmbinj, drunj dhe statua. Mendohej se janė femra, ndaj u thoshin vajzat e Zotit. Vetėm Hubeli llogaritej si mashkull. Idhulli i zotit Menat ka qenė njė pus i madh dhe gjendej nė mes Mekkes dhe Medines. Mė sė tepėrti kėtė e adhuronin fiset Evs dhe Hazrexh. Tė gjithė arabėt kėtė zot e kanė pasur kultin e tyre. Zotat e tjerė qė adhuroheshin nė kėtė anė ishin edhe Ruda, Shems dhe Kuzah. Shumė idhuj tė kohės paraislame tė Arabisė sė mesme gjenden nė Qabe dhe adhurohen prej fiseve Kurejsh dhe Huza.
avatar
Gon!

394


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Besimet e popujve tė vjetėr

Mesazh  Gon! prej 22.12.11 12:23

Botkuptimi mbi krijimin e gjithėsisė

Nė burimet fetare gjenden tė dhėna tė dryshme mbi krijimin e gjithėsisė. Tė dhėnat e Dhjatės sė Vjetėr dallojnė nga ato tė Kur’anit. Nė kėtė tė fundit nuk ėshtė e qartė se kur ėshtė dhėnė urdhėri pėr krijim, nė fillim, nė mes apo nė fund. Sipas Dhjatės sė Vjetėr fillimi ka qenė i zbrazėt, pėrkatėsisht nuk ka pasur asgjė. Nė kėtė kohė ka ekzistuar njė erėsirė dhe njė kaos qė nuk mund tė jepet ndonjė sqarim. Sipas kėtij burimi, zoti nė fillim krijoi dritėn duke e ndarė nga erėsira. Nė kėtė mėnyrė paraqitet dita dhe nata. Kjo pra ndoddhi ditėn e parė kur Dielli dhe hėna akoma nuk janė tė krijuar. Nė ditėn e dytė krijohet qielli, kurse nė tė tretėn lagėshtia dhe thatėsira. Tani paraqitet edhe ndarja e tokės nga deti. Pas kėsaj paraqiten bimėt. Ditėn e katėrt krijohen Dielli, Hėna dhe yjėt. Bota e gjallė paraqitet ditėn e pestė. Dita e pestė ėshtė e rėndėsishme se tani Zoti e krijoi Adamin me fytyrėn e tij. Dhe nė fund ditėn e gjashtė Zoti pushoj. Kėto ishin disa tė dhėna nė dokumentin fetar Dhjata e Vjetėr. Mirpo, nga ana tjetėr, tė dhėnat e Kur’anit disi janė tė kundėrta. Sipas kėtij dokumenti tė shenjtė, Zoti nuk lodhet dhe nuk ka nevoj pėr pushim. Afėrsia nė mes kėtyre dokumentave tė shenjtė ekziston nė atė se, edhe sipas Kur’anit krijimi ėshtė bėrė nė gjashtė periudha. Sipas Kur’anit, kur Zoti dėshiron qė diēka tė bėhet, thotė vetėm njė fjalė “bėhu”. Nė Dhjatėn e Vjetėr mund tė shihet edhe pėr krijimin e njeriut, ku thuhet: “Zoti Ademin e krijoi nė pamje tė Vet”. Mirpo nė Kur’an njė shprehje e tillė nuk mund tė shihet, sepse aty nė ajet thuhet “Nuk ka asgjė tė ngjashme me Tė”. Ekziston mendim i pėrgjithshėm pėr krijimin e njeriut (nė fenė islame, nė krishterizėm dhe nė hebraizėm), se njeriu i parė ėshtė Ademi. Ademin dhe bashkėshorten e tij Allahi i zbriti nė tokė pasi aty i krijoi kushtet pėr jetesė. Megjithatė, nė shkallėn e sotme tė diturisė shkencore, thuhet nė dokumentat fetare, akoma nuk mund tė caktohet mėnyra e kėsaj zbritje.

Sipas dokumentave tė shkruara fetare gjithėsia ndahet nė : qiell, tokė dhe nėntokė. Kėtij rregulli tė ndarjes i pėrsahtatet edhe triniteti i hyjnive. Pėr leximin e hyjve dhe kuptimin e gjithėsisė kanė qenė tė intersuar qysh babilonasit e vjetėr. Qysh nė kohėt mė tė herėta ky popull ka pasur njohuri pėr lėvizjen e yjve. Pastaj, sipas lėvizjeve tė yjve ata i kanė llogaritur shtatė ditėt e javės dhe 365 ditėt e vitit. Ditėt e javės iu pėrshkrohen zotave. Dita e enjte ėshtė Marduku, i cili llogaritet si Jupiter; Nebui ėshtė Merkuri ose e mėrkura; Nergali ėshtė Marsi ose e marta; Ninurtai ėshtė Saturin ose e shtuna; Ishtari ėshtė Venusi ose e premte. Dita e dieli i takon Diellit, kurse e hėna Hėnės. Kulturėn e vjetėr tė Mesopotamisė mė vonė e kanė pėrvetėsuar grekėt dhe romakėt.

Nga kjo ēka u fol mė lartė mund tė shihet se botkuptimet mbi fenė tek njeriu janė shumė tė vjetra. Njeriu qysh me paraqitjen e tij ka filluar tė zhvillojė njė ide mbi tė besuarit. Kjo ide vazhdimisht me kalimin e kohės ėshtė zgjeruar dhe pėrsosur. Me rritjen e numrit tė popullatės botėrore, me ndarjen e njeriut nė grupacione tė ndryshme, me zgjerimin e ekumenės dhe me ekzistimin e kushteve tė ndryshme natyrore nė rruzullin tokėsor, filluan tė paraqiten besime, krahas me tė edhe fe tė ndryshme. Ndėrkaq edhe pse ekzistojnė besime tė ndryshme nė gjeohapsirė, pėrsėri ekziston njė e pėrbashkėt. Ai ėshtė Zoti (Zoti). Qė tė gjitha fetė janė nė konstatim se ekziston vetėm njė Perėndi dhe tė gjithė duhet t’i besojnė asaj. Madje mund tė shihet se tri fetė kryesore qė pėrfaqėsojnė numrin mė tė madh tė popullatės botėrore (Islamizmi, Krishterizmi dhe Hebraizmi) janė paraqitur nė Lindjen e Afėrme.
avatar
Gon!

394


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi