Forca e ndėrdijes

Faqja 1 e 4 1, 2, 3, 4  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 08.12.11 17:34

FORCA E NDĖRDIJES

Xhozef Marfi thotė:Kam qenė i pranishėm gjatė ēudirave tė shumta qė u kanė ndodhur njerėzve anekėnd botės. Po qe se i rrekeni fuqisė magjike tė ndėrdijes suaj, ēudirat do t'ju ndodhin edhe juve.

Libri qė jeni duke mbajtur nė duar tregon se mendimet tuaja tė zakonshme, tė pėrditshme dhe paraqitjet tuaja mendore formojnė, krijojnė, si dhe pėrcaktojnė plotėsisht fatin tuaj. Sepse, njeriu ēfarė ta ketė ndėrdijen, i tillė ėshtė edhe vetė.

A I DINI PĖRGJIGJET?

Pse dikush ėshtė i pafat e dikush i lumtur? Pse dikush ėshtė gazmor e i pasur, ndėrkaq dikush i mjerė dhe i varfėr? Pse dikush ėshtė frikacak dhe i pasigurt e dikush pėrplot besim? Pse dikush ka shtėpi tė bukur dhe luksoze e dikush, nė prag tė skamjes, jeton nė periferi tė mjeruar? Pse dikush arrin suksese e dikush vazhdimisht has nė mossukses?

Pse dikush ėshtė orator i shkėlqyer dhe i dėshiruar e dikush tejet mesatarisht pritet nga njerėzit qė u drejtohet? Pse dikush trajtohet si gjenial nė punėn qė kryen e dikush, ndonėse me pėrpjekje mbinjerėzore, nuk mund tė arrijė kurrfarė rezultatesh?

Pse dikujt i shkon pėrdore tė shėrohet nga e ashtuquajtura sėmundje e pashėruar, e dikujt jo? Pse gjithaq njerėz tė mirė dhe besimtarė i dėrmojnė vuajtjet e tmerrshme trupore dhe shpirtėrore? Pse gjithaq njerėz amoralė, tė leqitur nga Zoti, arrijnė suksese nė qėllimet e veta dhe kėnaqen me shėndet tė pėrsosur? Pse ndonjė grua jeton nė bashkėshortėsi fatlume, ndėrsa e motra vuan nė pafatėsia?

A thua gjenden pėrgjigjet e kėtyre pyetjeve diku nė thellėsi tė vetėdijes dhe tė ndėrdijes sė secilit prej nesh? - Me siguri se po.

ARSYEJA E BOTIMIT TĖ LIBRIT

Me qėllim qė t'u pėrgjigjem kėtyre dhe shumė pyetjeve tė ngjashme, vendosa ta shkruaj kėtė libėr. Jam udhėhequr nga dėshira qė me njė gjuhė tejet tė thjeshtė t'i shpjegoj tė vėrtetat themelore tė mendjes sė njeriut. Jam i bindur se, duke pėrdorur gjuhėn e pėrditshme, ėshtė krejtėsisht e mundur tė sqarohen ligjet themelore tė jetės dhe tė shpirtit njerėzor.

Lexuesi do tė bindet se fjalori, me tė cilin ėshtė shkruar ky libėr, i pėrgjigjet stilit tė fletushkės sė tij ditore, revistės sė dėshiruar, bisedave tė punės ose tė atyre shtėpiake. Prandaj, porosis lexuesin qė librin ta studiojė me vėmendje dhe t'i pėrdorė teknikat e cekura nė tė.

Nėse vepron kėshtu, jam i bindur se do ta pėrvetėsojė aftėsinė pėr tė krijuar ēudira, tė cilat do ta lirojnė nga hutia, nga mjerimi, nga mėrzia dhe nga mossuksesi, si edhe do ta udhėzojė kah vendi qė vėrtet i takon.

Po ashtu, do ta lirojė nga kokėēarjet e robėrisė emocionale dhe fizike, si dhe do ta nxjerrė atė nė rrugėn e lirisė, tė fatit dhe tė qetėsisė shpirtėrore. Forca ēudibėrėse e ndėrdijes ėshtė nė gjendje ta shėrojė dhe ta rikthejė forcėn jetėsore. Duke i mbizotėruar fuqitė e veta tė brendshme, lexuesi do rrėnojė muret e frikės dhe do tė hyjė nė jetė - "nė lirinė madhėshtore tė fėmijėve tė Zotit", - siē ka thėnė shėn Pali.

LIRIMI I FUQIVE ĒUDIBĖRĖSE

Vetėshėrimi gjithnjė ka paraqitur pasqyrėn mė bindėse tė pranisė sė fuqive tė ndėrdijes nė vetė njeriun. Para 42 vjetėsh me sukses u lirova nga tumori malinj (ekspertėt e mjekėsisė e quanin sark) pikėrisht duke u shėrbyer me fuqinė e ndėrdijes e cila mė krijoi dhe mė mban nė jetė.

Nė vazhdim tė kėtij libri paraqes teknikėn me tė cilėn jam shėrbyer. Jam i bindur se secilit qė e pranon do t'i ndihmojė ta fitojė besimin nė tė ekzistuarit e fuqisė sė paskajshme shėruese nė thellėsi tė ndėrdies njerėzore.

Me ndihmė fare jovetiake tė mjekut tim dhe tė dashamirėve tė mi, papritmas, e kuptova se inteligjenca krijuese, e cila edhe di t'i qėrojė hesapet me sėmundjen time, i krijoi tė gjitha organet e mia, ma formoi dhe ia dha impulsin fillestar zemrės sime. Fjala e urtė thotė: "Mjeku plagėn e lidh, ndėrsa Zoti e shėron".
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 08.12.11 18:18

ĒUDIRAT NDODHIN PAS LUTJES EFIKASE

Lutja shkencore paraqet tė drejtuarit nė kahje tė dėshiruar tė veprimit tė lidhjes ekzistuese tė gjendjeve tė vetėdijes dhe tė ndėrdijes sė shpirtit. Libri, tė cilin e mbani nė duar, do t'ju tregojė se si, nė mėnyrė shkencore, ta frenoni fuqinė e paskajshme nė brendi tė vetvetes dhe si tė bėheni ai vėrtet qė dėshironi tė jeni. Secili prej nesh synon kah njė jetė mė e lumtur, mė pėrmbajtjesore dhe mė e pasur.

Ėshtė koha e fundit qė, pėr kėtė qėllim, tė fillojmė tė shėrbehemi me forcėn ēudibėrėse - poseduese dhe tė fusim harmoni nė botėn tonė pėrplot probleme profesionale, familjare dhe personale. Pėrpiquni qė ta lexoni kėtė libėr disa herė. Kaptinat e shumta tė tij do t'ju tregojnė se nė ē'mėnyrė fuqia ēudibėrėse vepron dhe si ta nxjerrni frymėzimin e fshehur dhe menēurinė nė dritėn e ditės.

Pėrvetėsojini teknikat e thjeshta tė nxitjes sė ndėrdijes pėr aksion! Ndiqeni rrugėn e re shkencore kah thesari i paskajshėm! Lexoni kėtė libėr me kujdes, me sinqeritet dhe me dashuri! Bindeni veten se ai mund t'ju ndihmojė! Jam me se i bindur se do t'jua ndėrrojė kahjen e vėrtetė tė jetės suaj.

LUFTA ĖSHTĖ GJITHKUND RRETH NESH

A e dini se ē'do tė thotė lutje efektive? Nė kuadėr tė aktiviteteve tuajja ditore, kur jeni lutur pėr herė tė fundit? Nė rast rreziku, gjatė kohės se vėshtirėsive dhe tė sėmundjes ose nė ēastet kur ju kanoset vdekja, lutja paraqet rrugėdaljen e vetme.

Mjafton ta hapni cilėndo fletushkė ditore anembanė botės, lutjet nė ēdo ēast bėhen pėr shkak tė fėmijės sė sėmurė nga ndonjė sėmundje e pashėrueshme, pėr paqe ndėrmjet popujve ose pėr njė grup minatorėsh tė mbuluar nga shembja nė korridoret e ndonjė xeheroreje.

Minatorėt e shpėtuar mė vonė do tė tregojnė se si janė lutur pėrderisa e pritnin shpėtimin.

Piloti do tė tregojė se si pandėrprerė ėshtė lutur, pėrderisa pėrpiqej ta tokėsojė aeroplanin e dėmtuar. Lutja, me sa dihet, gjithnjė ėshtė e pranishme si ndihmė nė rast rreziku. Megjithatė, pse tė pritet, nė mėnyrė qė lutja tė bėhet pjesė pėrbėrėse e jetės? Titujt me shkronja tė mėdha gazetareske shpeshherė flasin pėr lutjet e pranuara dhe paraqesin pasqyrėn e efektivitetit tė tyre.

Ndėrkaq, ē'tė thuhet pėr miliona 1utje qė bėhen pėr ēdo ditė: pranė tryezės, nė kishė dhe nė cilindo vend tjetėr ku njerėzit thjesht kanė pėr qėllim tė bashkuarit me Zotin? Duke punuar me njerėz, njė kohė tė gjatė jam marrė me hulumtimin e aspekteve tė ndryshme tė lutjeve. Gjatė kėsaj, jam nisur nga pėrvoja ime, por edhe nga pėrjetimet e tė shumtėve me tė cilėt kam rėnė nė kontakt.

Problemi mė sė shpeshti qėndron nė tė shpjeguarit nga tė tjerėt se si duhet lutur. Njerėzit kur gjenden nė rrezik e humbin aftėsinė e tė menduarit dhe tė. Vepruarit e kthjellet. Mu pėr kėtė ėshtė e domosdoshme tė gjendet njė rregull e thjesht, udhėzim i qartė dhe efikas qė mund tė kuptohet lehtė dhe tė vihet nė pėrdorim.

CILĖSIA KRYESORE E LIBRIT

Cilėsia kryesore e kėtij libri ėshtė pėrdorimi praktik i tij. Ai pėrmban teknika tė thjeshta me vlerė dhe me formula qė me lehtėsi mund tė pėrvetėsohen dhe tė pėrdoren nė jetėn e pėrditshme.

Mbi njė mijė meshkuj e femra tė Los Anxhelosit, qė u takonin tė gjitha mėsimbesimeve, ndoqėn kursin e posaēėm, gjatė tė cilit u vura nė pah pjesėt mė tė rėndėsishme tė kėtij libri. Pjesėmarrėsit vinin nga tė gjitha anėt, e nė disa raste, madje edhe nga largėsia prej qindra kilometrash.

Ky libėr do t' ju shpjegoj se pse shpesh ndodh qė, nė vend se tė pranohen, lutjet tuaja japin rezultate tė kundėrta. Njerėzit shpeshherė mė ndalin dhe mė pyesin: "Pse nuk mė ėshtė pranuar asnjėra nga gjithė ato lutje qė i bėra?" Nė faqet e kėtij libri do ta gjeni pėrgjigjen. Duke ju ofruar mėnyra tė ndryshme tė nxitjes sė ndėrdijes pėr aksion, ky libėr paraqet vlerė tė jashtėzakonshme dhe ndihmė nė rast tė ēfarėdo vėshtirėsie.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Ekonomisti prej 08.12.11 19:02

Forac e nderdies eshte vertet nje liber me vlera e kam lexuar kapitullin e pare , nuk e di nese eshte ne shitie ketu ne shqiperi e kam kerkuar dhe nuk e kam gjet .nese do mundeshit te publikojet kapituj rreth ketije libri , do bejet dicka te dobishme per antaret e forumit.
avatar
Ekonomisti

71


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 08.12.11 19:33

ekonomisti shkruajti:Forac e nderdies eshte vertet nje liber me vlera e kam lexuar kapitullin e pare , nuk e di nese eshte ne shitie ketu ne shqiperi e kam kerkuar dhe nuk e kam gjet .nese do mundeshit te publikojet kapituj rreth ketije libri , do bejet dicka te dobishme per antaret e forumit.

I nderuar ekonomisti kėtė libėr e kam marr dhuratė nga i nderuari Salih Basha (parapsikolog) para 15 viteve nė Mynih tė Gjermanis,botim i parė i saj ėshtė bėrė nė vitin 1995 nga njė shtėpi botues nė Prizren me njė tirazh tė kufizuar se a ėshtė e shpėrndar nė tė gjitha viset shqiptare unė nuk e di...por unė kam ndėrmend dhe do tė postoj kapituj nga ky libėr..

me respekt fakiri
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 08.12.11 20:27

NĖ ĒKA BESONI?

Se a do tė jetė e pranuar lutja nuk varet vetėm nga ajo se nė ēka besojmė, por ajo do tė ketė pėrgjigje vetėm nėse ndėrdija e njeriut tregon nė tė menduarit e tij. Ky ligj i besimit vepron nė tė gjitha religjionet e botės dhe ėshtė shkak i vėrtetėsisė sė tyre psikologjike. Budisti, i krishteri, myslimani dhe ēifuti nuk do tė marrin pėrgjigje nė lutjet e tyre pėr shkak tė ndonjė vetie tė posaēme tė religjionit tė vet, as pėr shkak tė ritualit, tė liturgjisė, tė meshės, tė kurbanit ose tė magjisė, por vetėm duke iu falėnderuar besimit, gjegjėsisht pranimit mendor tė tij, tė cilit i ėshtė kushtuar lutja. Ligji i jetės ėshtė ligj i besimit, ndėrsa besimi mė shkurtimisht mund tė pėrshkruhet si mendimi i mirė nė mendjen e njeriut. Gjendja e shpirtit tė njeriut, e trupit tė tij dhe e rrethanave ku jeton, varet nga mėnyra se si ai mendon, ndjen a beson. Teknika, gjegjėsisht metodologjia e bazuar nė tė kuptuarit e asaj qė e punoni dhe e shkaqeve pėr tė cilat pikėrisht kėtė e punoni, do t'ju ndihmojė t'i zhvilloni themelet ndėrdijesore tė tė jetuarit kualitativ. Lutja e pranuar, sipas esencės sė vet, ėshtė realizim i dėshirave mė tė sinqerta tė njeriut.

DĖSHIRA ĖSHTĖ LUTJE

Te secili prej nesh ekziston dėshira e theksuar pėr shėndet tė mirė, pėr fat, pėr siguri, pėr qetėsi shpirtėrore, por tė shumtėve nuk u shkon pėr dore qė tė arrijnė rezultate konkrete. Para ca kohėsh mė ėshtė drejtuar njė profesor i njė fakulteti: "Po tė mundja ta ndryshoja formulėn mendore dhe jetėn time emocionale ta drejtoja drejt rrugėve tė reja, me siguri se do tė shėrohesha nga i thati nė stomak. Mirėpo, nuk posedoj dituri pėr ta bėrė kėtė, nuk e disponoj teknikėn e pėrshtatshme. Shpirti po mė bredh nga njėri problem nė tjetrin dhe ndjehem i mundur, i penguar dhe i pafat". Profesori me siguri vetes i dėshironte shėndet tė pėrsosur, mirėpo i nevojitej edhe dituria rreth mėnyrės sė veprimit tė mendjes sė njeriut, me ndihmėn e se cilės edhe do ta realizonte dėshirėn. Duke iu rrekur pėrdorimit tė metodave shėruese tė pėrshkruara nė kėtė libėr, ai tėrėsisht u shėrua dhe u bė person i kompletuar.

TĖ GJITHĖ NJERĖZIT E BOTĖS E KANĖ NJĖ MENDJE TĖ PĖRBASHKĖT (Emersoni)

Fuqitė ēudibėrėse tė ndėrdijes kanė ekzistuar qysh para se tė lindim ne tė gjithė, para ēfarėdo feje, madje edhe para krijimit tė botės. Tė vėrtetat dhe principet e pėrjetshme u kanė paraprirė tė gjitha religjioneve. Duke u nisur pikėrisht nga ky qėndrimi i tillė, do tė pėrpiqem qė, nė kaptinat vijuese, t'ju udhėzoj kah pėrvetėsimi i forcės sė fshehtė misterioze, vezulluese tė ndryshimit, e cila do t'ju shėrojė tė gjitha plagėt mendore dhe fizike, do t' jua asgjėsojė frikėn, si dhe do t' jua ndėrpresė varfėrinė, mossuksesin, vuajtjen dhe tė penguarit shpirtėror. Ėshtė e nevojshme qė ta bėni vetėm bashkimin shpirtėror e emocional tė vetvetes me dėshirat tuaja pozitive dhe fuqia krijuese e ndėrdijes suaj, aty pėr aty, do tė futet nė aksion. Mos ngurroni, filloni qė tash! Le tė ndodhin edhe nė jetėn tuaj ēudirat. Qėndroni kėmbėngulės! Mos u tėrhiqni! Pėrpiquni qė, pėrgjithmonė, me tė aguar tė ditės, t' ju zhduken tė gjitha hijet!
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 08.12.11 22:06

THESARI I FSHEHUR NĖ SECILIN PREJ NESH

Pasuria e paskajshme ndodhet nė afėrsi tė plotė tė secilit njeri qė ėshtė i gatshėm ta hapė shpirtin e vet dhe ta rrėmbejė atė nga thesari kolosal i ndėrdijes. Ju qė e lexoni kėtė libėr, do tė duhej tė jeni tė vetėdijshėm se pikėrisht te vetė ju gjendet xeherorja e arit, e cila pėrmban ēdo gjė qė ju nevojitet pėr njė jetė tė lumtur, gazmore dhe tė pasur.
Shumė prej nesh ende janė nė gjumė tė thellė, tė pavetėdijshėm pėr ekzistimin e xeherores sė arit, tė inteligjencės sė paskajshme dhe tė dashurisė nė vetvete. Mėsyjani dhe do tė nxjerrni gjithēka qė ju nevojitet, ēdo gjė qė dėshironi!

Njė copė hekuri i magnetizuar ngritė peshė gati 12 herė mė shumė se pesha e vet, po qe se e ēmagnetizoni, e njėjta copė hekuri nuk mund ta ngrisė as edhe pendėn mė tė lehtė. Ngjashėm me kėtė ekzistojnė; dy lloje njerėzish: njėrit i takojnė njerėzit e magnetizuar - me shpresė dhe me besim, tė vetėdijshėm se janė tė lindur pėr suksese; tjetrit i takojnė njerėzit qė i kanė humbur vetitė magnetike, tė kapluar me frikė e me dyshim.

Po qe se u jepet rasti i volitshėm, gjithnjė do tė thonė: "... e ēka nėse mbaroj? Mund t'i humbas tė gjitha paratė, njerėzit do tė mė pėrqeshin". Ky tip i njeriut nuk do tė ecėn larg nė jetė, sepse i kapluar nga frika dhe nga pėrparimi do tė qėndrojė nė vend. Nisuni pėrpara! Mbushuni me veti magnetike! Zbulojeni fshehtėsinė shekullore!

Fshehtėsia e madhe shekullore

Ē'ėshtė fshehtėsia e madhe shekullore sipas mendimit tuaj? Energji atomike? Energji termonukleare? Bombė neutronike? Udhėtim ndėrplanetar?
Me siguri se s'ėshtė asnjėra prej kėtyre. Atėherė si ta gjejmė pėrgjigjen? Nė ēka tė kihet kujdes? Si tė shėrbehemi me tė?

Pėrgjigjja ėshtė krejtėsisht e thjeshtė. Fshehtėsia vezulluese shekullore ėshtė fuqia ēudibėrėse e ndėrdijes njerėzore. Ajo ėshtė e fshehur nė thellėsi tė mendjes sė secilit njeri nė kėtė planet.

Fuqia e mrekullueshme e ndėrdijes

Nė qoftė se mėsoheni se si mund ta njihni dhe si ta lironi fuqinė e fshehtė tė ndėrdijes suaj, atėherė nė jetėn tuaj do ta futni forcėn, pasurinė, shėndetin, lumturinė dhe kėnaqėsinė. Nuk ka nevojė qė ta fitoni, fuqia gjithnjė ėshtė nė posedimin tuaj. Duhet vetėm pėrvetėsuar mėnyra e pėrdorimit tė saj, tė kuptohet ajo dhe tė pėrdoret nė mėnyrė tė duhur nė tė gjitha poret e jetės.

Po qe se i ndiqni teknikat dhe proceset e thjeshta, tė pėrshkruara nė kėtė libėr, do t'i fitoni njohuritė dhe kuptimet e nevojshme. Do t'ju frymėzojė njė ditė e re dhe te ju do tė lindė njė forcė e re, me ndihmėn e sė cilės do t'i realizoni dėshirat dhe ėndrrat tuaja. Bėhuni tė vendosur dhe tė fortė! Bėjeni jetėn tuaj mė tė rėndėsishme, mė tė pasur dhe mė bujare!

Nė thellėsi tė ndėrdijes suaj gjendet urtėsia e paskajshme, fuqia e pakufizuar, burimi i ēdo gjėje qė u nevojitet. Ju duhet vetėm qė t'i zbuloni ato, t'i zhvilloni dhe t'i qitni nė dritė. Njihni mundėsitė e shpirtit tuaj! Jepuni trajtėn dhe ato do tė dalin nė botė.
Po qe se shpirtin tuaj e hapni dhe e bėni tė pranueshėm, inteligjenca e pakufishme e brendėsisė sė ndėrdijes suaj nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend, do t'ju zbulojė ēdo gjė qė dėshironi tė dini .

Do t'ju vijnė mendime tė reja, ide tė reja qė do t'ju ēojnė kah zbulimet e reja, do t'ju aftėsojnė qė tė krijoni vepra tė reja artistike dhe praktike. Pos kėsaj, inteligjenca e paskajshme e ndėrdijes do t'ju tregojė rrugėn e cila ju ēon kah tė vėrteta dhe njohuritė plotėsisht tė reja dhe, deri tash, tė panjohura. Do t'ju zbulojė pėrsosmėrinė e tė shprehurit dhe do t'ju tregojė vendin e vėrtetė nė jetė.

Me ndihmėn e menēurisė sė ndėrdijes do tė jeni nė gjendje ta tėrhiqni shoqen (shokun) tuaj tė jetės ose bashkėpunėtorin afarist; do tė gjeni blerėsin e vėrtetė tė shtėpisė ose tė automobilit; do tė tuboni mjete tė mjaftueshme materiale dhe do tė fitoni lirinė pėr t'u bėrė, pėr shkuar a pėr tė punuar sipas dėshirės suaj.

E drejta juaja ėshtė qė ta zbuloni botėn e brendshme tė mendimeve, tė ndjenjave, tė forcės, tė dritės dhe tė bukurisė. Edhe pse tė padukshme, fuqitė e ndėrdijes janė tejet tė furishme.

Nė ndėrdije gjenden zgjidhjet e tė gjitha problemeve, shkaqet e tė gjitha ndodhive. Duke i liruar fuqitė e fshehura, do t'i pėrvetėsoni fuqitė dhe menēuritė e nevojshme, tė cilat do t'ju ēojnė kah begatia, kah lumturia, kah siguria dhe kah kėnaqėsia.

Kam parė se si fuqia e ndėrdijes ua kthen forcėn tė gjymtėve, i aftėson ata pėr ta pėrtėrirė shėndetin, kuptimin dhe kėnaqėsinė. Forca ēudibėrėse shėruese e ndėrdijes ėshtė nė gjendje qė ta shėrojė mendjen e trazuar dhe zemrėn e plasur, t'i kėpusė zinxhirėt materialė dhe fizikė tė tė gjitha llojeve.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 09.12.11 11:38

Domosdoshmėria e ekzistimit tė themeleve tė praktikės

As qė mund tė paramendohet ndonjė pėrparim sadopak i rėndėsishėm pa themele tė praktikės. Gjithkush mund tė mėsojė ta udhėheqė ndėrdijen e vet. Nga shkalla se sa u ka shkuar pėr dore t'i njihni principet e saj dhe t'i praktikoni ato, varen edhe tė arriturit e rezultateve tė dėshiruara.

Si kimist i dikurshėm, do t'ju vė nė pah faktin e mirėnjohur se bashkėdyzimi i hidrogjenit me oksigjen, nė pėrmasėn 2:1, na jep ujin. Po ashtu, me bashkimin e njė atomi tė oksigjenit dhe tė njė atomi tė karbonit fitohet gazi helmues - monoksid i karbonit. Po ta shtojmė edhe njė atom tė oksigjenit, do tė fitojmė gazin jo tė dėmshėm — dioksidin e karbonit (numri i kombinimeve ėshtė i pakufizuar).

Duhet pasur ndėrmend se ndėrdija vepron nė pajtim me ligjshmėritė qė vlejnė nė kimi, nė fizikė a nė matematikė. Tė shqyrtojmė principin e pėrgjithshėm: "Uji synon tė ketė pozitė horizontale". Nė pyetje ėshtė principi i pėrgjithshėm, i cili vlen pėr ujė nė ēdo vend dhe nė ēdo ēast.

Tė shqyrtojmė edhe njė princip: "Materia nga nxehtėsia bymehet dhe kjo ėshtė e vėrtetė e pėrgjithshme. Plotėsisht i vėrtetė ėshtė edhe fakti se ēdo shenjė qė e futni nė ndėrdije e gjen shprehjen e vet materiale si pėrvojė, si ndodhi a si veti.

Lutja qė e bėni do tė hasė nė mirėpritje, sepse ndėrdija paraqet principin qė nėnkupton mėnyrėn se si njė send vepron. Principi i elektricitetit, p.sh., do tė thotė se elektriciteti vepron nga potenciali mė i lartė kah mė i ulėti. Duke shfrytėzuar principin e elektricitetit, njeriu atė nuk e ndryshon, por nė bashkėpunim me natyrėn vjen deri te zbulimet dhe shpikjet e reja, me vlerė, tė papėrcaktuar pėr llojin njerėzor. Ėshtė e nevojshme tė dini se ē'ėshtė besimi, pse dhe si vepron ai. Bibla nė mėnyrė shumė tė qartė, tė thjeshtė dhe tė bukur thotė:

"Pėrnjėmend po ju them: nėse ndokush i thotė kėtij mali: "Ēohu dhe hidhu nė det" — e nuk dyshon nė zemrėn e vet, por beson se do tė ndodhė siē thotė, po ashtu do tė ngjajė! (Marku, 11:23).

Ligjshmėria e shpirtit ėshtė ligjshmėri e besimit. Kjo do tė thotė se duhet besuar nė mėnyrėn e veprimit tė shpirtit, se duhet besuar nė vetė fenė. Besimi qė lind nė shpirt ėshtė mendim i lindur nė atė shpirt — vetėm kjo dhe asgjė mė tepėr.

Te gjitha pėrvojat, ndodhitė dhe vetitė janė reagime tė ndėridej ndaj mendimeve tė njeriut. Duhet pasur ndėrmend faktin se rezultati nuk ėshtė vepėr e asaj se nė ēfarė besohet, por e vetė besimit. Ndaluni mė me tė falur tė besimit, tė besimeve, tė mendimeve jo tė vėrteta, tė besimeve tė kota dhe tė frikave qė e mundojnė llojin njerėzor. Filloni tė besoni nė tė vėrtetat e amshueshme jetėsore qė nuk ndryshojnė. Mu atėherė do tė shkoni drejt lartėsisė — drejt Zotit.

Secili qė e lexon kėtė libėr dhe qė i pėrdor principet e cekura tė ndėrdijes, do tė jetė nė gjendje qė tė lutet nė mėnyrė shkencore dhe efikase si pėr vetveten, ashtu edhe pėr tė tjerėt. Lutja do t'i jetė pranuar nė pajtim me ligjin universal tė aksionit dhe tė reaksionit. Tė menduarit ėshtė aksion prej tė cilit ēdo gjė fillon. Reaksioni paraqet pėrgjigjen nga ndėrdija, tė lidhur ngushtė me tė menduarit. Nė mendjen tuaj krijoni mendime pėr harmoni, pėr shėndet, pėr paqe dhe pėr disponim, atėherė ēudirat do tė fillojnė tė ndodhin nė jetėn tuaj.

Natyra e dyfishtė e mendjes

Secili prej nesh posedon njė mendje, njė shpirt e i cili, ndėrkaq, posedon dy veti tė ndryshme. Kufiri qė i ndan ato, tė gjitha qenieve mendore tė sė sotmes mirė u ėshtė e njohur. Secila nga vetitė e cekura dallohet nga fuqitė dhe nga shenjat e posaēme tė vetėprira.

Dy funksione tė mendjes njerėzore, nė tė shumtėn e rasteve, i shėnojmė si mendje objektive dhe subjektive, si vetėdije dhe ndėrdije, si mendje e zgjuar dhe e fjetur, si mendje sipėrfaqėsore dhe si mendje me dėshirė dhe e detyruar, si princip mashkullor dhe femėror etj. Nė kėtė libėr, nė shumicėn e rasteve, shėnohet dyfishtėsia e mendjes njerėzore me nocionet VETĖDIJA dhe NDĖRDIJA.

Vetėdija dhe ndėrdija

Me qėllim tė tė kuptuarit tė funksioneve tė mendjes suaj, paramendojeni atė si njė kopsht! Ju jeni kopshtari qė tėrė ditėn diēka mendon, mbjell. Atė qė keni mbjellė nė ndėrdije, do ta korrni nė trupin tuaj nė marrėdhėnie me botėn e jashtme.

Ėshtė koha e fundit qė tė filloni mbjelljen e mendimeve pėr paqe, pėr fat, pėr mirėsi dhe pėr pėrparim. Mendoni nė qetėsi. Koncentrohuni nė vlerat e vėrteta! Pėrvetėsojini ato si pjesė tė vetėdijes! Po mbollėt pandėrprerė mendime tė mrekullueshme nė kopshtin e mendjes suaj, do tė pėrjetoni korrje mė tė begatshme nga tė gjitha korrjet.

Ndėrdija mund tė krahasohet me tokėn ku rriten tė gjitha llojet e bimėve, si tė mirat, ashtu edhe ato tė dėmshmet. Dikush korr fruta e dikush baroja. Secili mendim ėshtė shkak, ndėrkaq tė tjerat janė vetėm pasoja. Mu pėr kėtė patjetėr duhet t'u kushtoni rėndėsi mendimeve tuaja dhe tė kujdeseni qė ato tė sjellin vetėm pasoja tė dėshiruara.

Po qe se keni mendime tė shėndosha, po qe se e kuptoni tė vėrtetėn, po qe se mendimet tuaj nė ndėrdije janė konstruktive, tė harmonishme dhe tė drejtuara kah paqja, fuqia ēudibėrėse e ndėrdijes do t'ju pėrgjigjet dhe do t'ju sigurojė jetė tė kėndshme dhe tė harmonishme. Nė momentin kur do ta keni pėrvetėsuar tė kontrolluarit e proceseve tė tė menduarit tuaj, do tė jeni nė gjendje qė forcėn e ndėrdijes ta pėrdorni ndaj ēfarėdo problemi dhe vėshtirėsie. Me fjalė tė tjera, do ta filloni njė bashkėpunim tė vetėdijshėm me forcėn e pakufizuar dhe me ligjin e plotfuqishėm qė mbretėron nė mbarė botėn.

Po u rrotulluat rreth vetes, do tė vėreni se shumica dėrmuese e njerėzimit ėshtė e kthyer kah bota e jashtme. Vetėm tė arsimuarit interesohen mė tepėr pėr botėn e brendshme. Kini ndėrmend faktin se bota e jashtme ėshtė prodhim i botės sė brendshme - i botės sė mendimeve, tė ndjenjave dhe parafytyrimeve.

Pra kjo botė e brendshme ėshtė fuqi e vetme krijuese e gjithėsisė: ēdo gjė qė ndodh nė botėn e jashtme ėshtė e krijuar me veprim tė vetėdijshėm a tė pavetėdijshėm tė mendjes suaj.

Njohja e procesit tė depėrtimit tė vetėdijes dhe tė ndėrdijes do t'ju bėjė tė mundur ta ndryshoni jetėn tuaj. Pėr t'i ndryshuar pasojat, ėshtė e nevojshme tė ndryshohen shkaqet. Shumica pėrpiqen t'i ndryshojnė pasojat, duke u marrė veēanėrisht me to. Vetėm me largimin e shkakut ėshtė e mundur qė tė tejkalohet mospajtimi, vetmia, mjerimi, tė kufizuarit e ēfarėdo lloji.

Shkaku, siē ėshtė thėnė mė parė, ėshtė mėnyra se si e pėrdorni vetėdijen tuaj, gjegjėsisht mėnyra se si mendoni dhe pėrfytyroni.

Le t'ju bie ndėrmend se jeni duke jetuar nė oqeanin e paarritshėm tė pasurisė sė pakufishme. Ndėrdija juaj ėshtė shumė e ndjeshme ndaj mendimeve. Mendimet, nga ana e tyre, krijojnė modelin e matricėn nėpėr tė cilėn rrjedh inteligjenca e paskajshme, menēuria, forca jetėsore dhe energjia e ndėrdijes suaj.

Po guxuat t'i pėrrdorni ligjshmėritė e mendjes, ashtu siē u cek nė kaptinat vijuese, nė vend tė skamjes do tė keni pasuri, nė vend tė besimeve tė kota dhe tė mosdijes - menēuri, nė vend tė dhembjes - qetėsi, nė vend tė mėrzisė - gėzim, nė vend tė errėsirės - dritė, nė vend tė mospajtimit- harmoni, nė vend tė frikės - besim, nė vend tė mossuksesit - sukses dhe do tė liroheni nga tė pėrqafuarit e fortė tė mesatares. Vallė, nga aspekti mendor, emotiv dhe material, a mund tė ketė diē mė tė mrekullueshme dhe mė tė bukur nė botė?

Shumica e shkencėtarėve, e artistėve, e poetėve, e kėngėtarėve, e shkrimtarėve dhe e shpikėsve tė mėdhenj, posedojnė njohuri dhe kuptueshmėri tė thellė tė mėnyrės sė veprimit tė vetėdijes dhe ti ndėrdijes.

Ja njė shembull: tenorin e madh tė operės italiane, Enriko Karuzon, e pati kapluar trema e rrėmbyeshme. Nga frika irracionale plotėsisht iu paralizua qafa. Nėpėr fytyrė i rridhte djersa. E pati kapluar turpi, sepse, pas disa minutash, duhej tė dilte nė skenė. Mirėpo frika nuk lėshonte pe, e me tė as muskujt e qafės. Ai thoshte: "Do tė mė pėrqeshin. Nuk jam nė gjendje tė kėndoj".

Pastaj, nė prezencė tė njė numri tė madh tė tė tubuarve, prapa skenės, bėrtiti: "Uni i Vogėl do ta ngulfasė Unin e Madh". Pastaj, Unit tė Vogėl iu drejtua me kėto fjalė: "Dil prej nesh! Uni i Madh do tė kėndojė". Me Unin e Madh ai nėnkupton fuqinė e paskajshme dhe menēurinė e ndėrdijes sė vet. Vazhdoi tė bėrtiste: "Dil, dil! Uni i Madh do tė kėndojė!
Ndėrdija iu pėrgjigj duke ia liruar fuqitė jetėsore nė brendi tė trupit tė tij. Mu ashtu siē ishte paraparė, Karuzoja pati dalė nė skenė, e pati kėnduar melodinė e vet madhėshtore dhe pati ngritur publikun nė kėmbė.

Karuzoja, siē duket, e ka kuptuar se ekzistojnė dy nivele tė mendjes sė njeriut: niveli i vetėdijes ose racional dhe ai i ndėrdijes ose irracional. Ndėrdija njerėzore ėshtė mjaft e ndjeshme dhe reagon madje edhe ndaj natyrės sė mendimeve.

Nėse vetėdijen (Unin e Vogėl) ua kaplon frika, halli ose ngarkesa psikike do tė vijė deri te shpėrthimi i ndjenjave negative qė burojnė nga ndėrdija (Uni i Madh), e cila, nga ana e vet, e pėrshkon vetėdijen me ndjenja paniku, me parandjenja tė errėta dhe tė dėshpėrimit. Nėse ju ngjan kjo, pėrpiquni qė, sikurse Karuzoja, t'i urdhėroni ndjenjat tuaja irracionale, tė lindura nė thellėsi tė ndėrdijes dhe atė nė mėnyrė vijuese: "Ngadalė, qetėsohu, kėtu unė urdhėroj! Je i detyruar tė mė dėgjosh! E ke tė ndaluar tė futesh, aty ku nuk e ke vendin!"

Ėshtė tepėr interesante, gati mahnitėse tė vėshtrohet se si urdhri i prerė, i drejtuar ndaj lėvizjeve irracionale nė brendi tė qenies thellėsore tė njeriut, shkakton qetėsi, heshtje dhe harmoni shpirtėrore. Ndėrdija i ėshtė nėnshtruar vetėdijes dhe pikėrisht pėr kėtė ajo quhet ndėrdije.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 09.12.11 14:14

Dallimet kyēe dhe mėnyra e veprimit

Shembulli vijues do t'ju ndihmojė qė t'i hetoni dallimet kryesore. Vetėdija ka rolin e kapitenit qė gjendet nė vendkomandimin e anijes. Ai drejton anijen dhe u jep urdhra njerėzve nė repartin e makinave, tė cilėt, nga ana e vet, bėjnė mbikėqyrjen e kazanėve, tė instrumenteve e tė instalimeve tė tjera. Njerėzit qė gjenden nė repartin e makinave nuk e kanė tė ditur drejtimit e lundrimit tė anijes. Ata, thjesht veprojnė sipas urdhrave tė marra.

Po qe se nė rast tė leximit tė gabuar tė tė dhėnave nga kompasi, sekstanta ose harta gjeografike, njeriu nga vendkomanda jep urdhra tė gabuara, makinistėt verbėrisht do tė shkojnė drejt shkėmbinjve nėnujor. Pra, ata i nėnshtrohen atij, sepse ai ėshtė epror i tyre. Urdhrat kryhen pa kundėrshtim, anėtarėt e ekuipazhit nuk diskutojnė me kapitenin rreth rregullsisė sė urdhrit.

Kapiteni ėshtė i zoti i anijes dhe fjala e tij ėshtė ligj. Ngjashėm me kėtė, vetėdija juaj ėshtė kapiten dhe i zoti i punėve qė kryeni. Ndėrdija i pranon urdhrat qė ia jepni nė bazė tė asaj nė ēka besoni dhe ēka pranon si tė vėrtetė vetėdija juaj.

Po qe se vazhdimisht para njerėzve pėrsėritni: "Kjo ėshtė shumė e shtrenjtė pėr mua", ndėrdija do t'ju kuptojė me seriozitet, do t'ju marrė fjalėn dhe do tė kujdeset qė vėrtet tė mos jeni nė gjendje pėr ta blerė sendin e dėshiruar. Pėrderisa me kėmbėngulje pohoni se: "Ky automobil, udhėtimi pėr nė Evropė, shtėpia, gėzofi i lėkurės nuk janė pėr mua", mund tė jeni tė bindur se ndėrdija juaj do ta dėgjojė urdhrin dhe do tė beje ēmos qė tėrė jeta t'ju kalojė pa tė mirat e lartcekura.

Vitin e kaluar, nė prag tė kėrshėndellave, njė studente dashamirėse ishte ndalur pranė vitrinės ku ishte ekspozuar njė ēantė udhėtimi shumė e bukur, por mjaft e shtrenjtė. Ajo, sapo ishte nisur pėr nė vendlindje, ku duhej ta kalonte festėn. Nė momentin kur qe pėrgatitur tė thoshte: "Kjo ēantė ėshtė tepėr e shtrenjtė pėr mua", iu kujtua fjalia qė e kishte dėgjuar gjatė ligjėratės sime: "Asnjėherė mos vendosni prerė me fjali mohuese. Nė vend tė tij, jepini domethėnie tė kundėrt dhe ēudirat pastaj do tė fillojnė t'ju ndodhin". Prandaj, vajza tha: "Kjo ēantė ėshtė imja, mendimisht e pronėsoj, kurse ndėrdija ime do tė pėrkujdeset qė ajo njėmend tė bėhet imja".

Po atė mbrėmje, rreth orės tetė, i fejuari ia dhuroi njė ēantė identike me atė qė kishte vėshtruar dhe me tė cilėn mendimisht qe identifikuar nė orėn dhjetė tė mėngjesit. Vajza vetėm se nė mendje shpresonte duke ia lėnė ndėrdijes qė ajo me aftėsinė e mjaftueshme ta zgjidhė kėtė problem.

Mė vonė mė ishte rrėfyer: "Nuk kisha para pėr ta blerė ēantėn, mirėpo tash plotėsisht e kam tė qartė se ku gjenden paratė dhe ēdo gjė tjetėr qė mė nevojitet — nė thesarin e amshueshėm, tė vendosur nė brendi tė vetes sime".

Ja edhe njė shembull i thjeshtė.

Nėse thuani "nuk mė pėlqejnė kėrpudhat", por me ndonjė rast, megjithatė, ju ofrojnė ato me sallatė ose si paragjellė, doemos do tė keni probleme me organet e tretjes, sepse ndėrdija do t'ju thotė: "Patroni (vetėdija) nuk i do kėrpudhat". Nė kėtė shembull ngapak qesharak, lehtė mund tė hetohen dallimet kyēe dhe mėnyrat e veprimit tė vetėdijes dhe tė ndėrdijes sė qenies njerėzore.

Dikush do tė thoshte: "Po e piva njė kafe para mbrėmjes, nuk do tė fle tėrė natėn". Gjithnjė kur pi kafe, ndėrdija cingėron nė shenjė alarmi dhe thotė: "Patroni tė urdhėron qė sonte tė mos flesh tėrė natėn".

Ndėrdija juaj punon 24 orė, duke u pėrpjekur qė kėtė ta beje nė dobi tuajėn, gjegjėsisht duke ju ofruar frytet tuaja tė tė menduarit tė zakonshėm.

Mėnyra e reagimit tė ndėrdijes

Para ca muajsh mė erdhi njė letėr me kėtė pėrmbajtje: "jam njė e ve 74 - vjeēare. Fėmijėt mė janė tė rritur. Njė kohė tė gjatė kam jetuar vetėm me ndihmėn e njė pensioni tejet tė vogėl. Nė ligjėratat e tuaja, mbi vetitė e ndėrdijes, kam dėgjuar se me pėrsėritje, me besim dhe me shpresė ēdo ide mund tė futet nė ndėrdije, andaj fillova tė pėrsėris nė vete: "Dikush mė do. Jam nė martesė tė lumtur me njė njeri plot dashamirėsi, me njė njeri tė mirė qė u ėshtė kthyer gjėrave shpirtėrore.

Jam e pėrkujdesur". Pas dy javėsh, mu pranė shitores mė tė afėrt, u njoha me njė farmacist tė pensionuar. E vėrteta se ishte shumė i sjellshėm, i kuptueshėm e besimtar i mirė. Ai, nė mėnyrė tė pėrkryer i plotėsonte kushtet e realizimit tė lutjes sime. Me tė kaluar java, mė afroi martesė.
Tash gjendemi nė udhėtimin martesor nėpėr Evropė. Jam e bindur se para altarit na pruri inteligjenca e vendosur diku thellė nė ndėrdijen time".

Kjo grua zbuloi se thesari gjendet nė vetė brendinė e saj. Zemra ia ndjeu sinqeritetin e lutjeve dhe ia hapi portat ndėrdijes, ku, sikurse nė mediumin e vėrtetė tė krijimtarisė, ato iu realizuan. Nė ēastin kur ajo subjektivisht u pėrcaktua pėr ato qė i nevojiteshin, ndėrdija e saj, nė bazė tė ligjit mbi tėrheqėsin, e gjeti zgjidhjen e vėrtetė.

"Sė fundi, o vėllezėr, mundohuni tė keni nė zemėr gjithė ēka ėshtė e vėrtetė, gjithė ēka ėshtė e ndershme, gjithė ēka ėshtė e drejtė, gjithė ēka ėshtė pastėr, gjithė ēka ėshtė e shenjtė, gjithė ēka ėshtė e denjė pėr dashuri, gjithė ēka ėshtė e denjė pėr lavdi, gjithė ēka ėshtė virtyt" (Fil. 4:8).

PASQYRA E SHKURTĖR E MENDIMEVE QĖ DUHET MBAJTUR MEND

Thesari gjendet i fshehur nė thellėsi tuajėn. Pėrgjigjet e dėshirave tė zemrės suaj gjurmojini nė brendi tė vetvetes!

• Fshehtėsia e madhe, zgjidhjen e sė cilės e posedonin njerėzit e shquar tė tė gjitha epokave, ndodhet nė aftėsinė e tyre tė tė zbuluarit dhe tė lirimit tė fuqisė sė ndėrdijes sė vet. Edhe ju jeni nė gjendje ta bėni po kėtė.

• Ndėrdija i di pėrgjigjet e tė gjitha pyetjeve. Po qe se, mu para se tė bini nė gjumė, ndėrdijes suaj i thuani: "Dėshiroj tė zgjohem nė ora gjashtė", ajo do t'ju zgjojė pikėrisht nė atė kohė.

• Ndėrdija ėshtė ndėrtues i trupit tuaj dhe ėshtė nė gjendje qė t'ju shėrojė. Ēdo natė thellohuni nė gjumė duke menduar pėr shėndet tė pėrsosur dhe ndėrdija juaj si shėrbėtor besnik do ta kryejė urdhrin tuaj.

• Ēdo mendim ėshtė shkak, ndėrsa ēdo veti pasojė e saj.

• Po deshėt tė shkruani ndonjė libėr a ndonjė pjesė teatrale, tė mbani ndonjė ligjėratė tė suksesshme, dėshirėn tuaj me kujdes dhe me dashuri shprehjani ndėrdijes suaj. Ajo, jini tė bindur, do t'jua plotėsoj atė.

• Njeriu ėshtė sikurse kapiteni qe drejton anijen. Vetėm urdhrat me vend e ēojnė anijen nė liman. Prandaj, edhe ju pa tjetėr t'i jepni urdhra ndėrdijes suaj, e cila drejton pėrvojat tuaja ( tė keni mendime dhe pėrfytyrim tė rregullt ).

• Asnjėherė mos i pėrdorni shprehjet: Kjo ėshtė shumė e shtrenjtė. Ose: Nuk jam nė gjendje ta bėj kėtė". Ndėrdija gjithnjė do t'ju kuptojė me seriozitet dhe do tė pėrpiqet tė mos i fitoni paratė, gjegjėsisht qė tė mos aftėsoheni pėr atė se ēka synoni. Nė vend tė kėsaj thuajini vetes: "Me ndihmėn e ndėrdijes sime jam nė gjendje tė bėj ēdo gjė".

• Ligji i jetės ėshtė ligj i besimit. Besimi ėshtė mendim i lindur nė mendje. Mos besoni nė gjėra qė ju shkaktojnė dėm e dhembje. Besoni se ndėrdija ėshtė nė gjendje t'ju frymėzojė, t'ju japė forcė, si dhe t'ju ēojė kah njė ardhmėri mė e mirė. Suksesi jetėsor ėshtė plotėsisht proporcional me besimin nė sukses.

• Po qe se i ndryshoni mendimet tuaja, do ta ndryshoni fatin tuaj.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 09.12.11 17:13

SI PUNON MENDJA E NJERIUT

Secili prej nesh ka mendje dhe do tė duhej tė di se si ta shfrytėzojė atė. Janė dy nivele tė mendjes sė njeriut: i vetėdijes ose racional, si dhe i ndėrdijes ose irracional. Njeriu mendon me pjesėn e vetėdijshme tė mendjes sė vet. E tėra qė e mendon shkon nė ndėrdije, pastaj, si forcė krijuese, nga thellėsitė e veta, udhėheq veprimet e njeriut.

Pra, ndėrdija ėshtė selia e tė gjitha ndjenjave, por edhe pjesė krijuese e personit. Po qe se mendoni pėr diēka tė mirė, e mira do t'ju ngjajė; po qe se keni mendime tė kėqija, do t`ju pasojnė ngjarjet e kėqija. Mendja e njeriut pikėrisht nė kėtė mėnyrė punon.
Si pikėnisje duhet pasur ndėrmend me sa vijon: Kur ndėrdija pranon ndonjė mendim, nė tė njėjtin ēast ajo fillon ta realizojė atė.

Ky ligj i ndėrdijes vlen si pėr mendime pozitive, ashtu edhe pėr ato negative. Po qe se atė e drejtojnė idetė i kėqija, ndėrdija sjell mossuksese, paaftėsi, shtrėngim. Po qe se tė menduarit tuaj ėshtė harmonik dhe konstruktiv, do tė kėnaqeni me shėndet tė pėrsosur, me begati dhe me suksese.

Qetėsia shpirtėrore dhe trupi i shėndoshė janė rezultat i domosdoshėm i tė menduarit pozitiv. Ēdo gjė qė mendimisht dhe emotivisht e paraqitni si tė vėrtetė, ndėrdija juaj do ta pranojė dhe do ta inkuadrojė atė nė pėrvojėn tuaj.

Pra, ėshtė e nevojshme qė vetėm ta lajmėroni ndėrdijen tuaj pėr tė pranuan mendimin tuaj pozitiv dhe, sipas ligjit tė ndėrdijes, do tė pėrjetoni qetėsi, do tė arrini nė pozitė tė dėshiruar shoqėrore e tė ngjashme. Juve ju mbetet vetėm qė tė urdhėroni, ndėrkaq ndėrdija besnikėrisht do ta reprodukojė atė mendim qė e pėrmban ai urdhėr. Shkurt, ndėrdija reagon ose pėrgjigjet nė pajtim me natyrėn e mendimeve tė cilat roiten nė vetėdije.

Psikologėt dhe psikiatrit me ngulm pohojnė se ēdo kalim mendimesh nė ndėrdije i pėrgjigjet procesi kimik i caktuar nė qelizėn e trurit. Me tė pranuar idenė, ndėrdija nė tė njėjtin ēast fillon ta zbatojė atė nė praktikė.

Gjatė kėsaj ajo shėrbehet me tėrė njohurinė jetėsore tė grumbulluar deri nė atė moment, duke u mbėshtetur nė forcėn e paskajshme, si edhe nė energjinė e nė menēurinė qė e ka secili prej nesh. Qėllimit tė vet ajo ia nėnshtron tė gjitha ligjet natyrore. Ndonjėherė deri te zgjidhja arrihet aty pėr aty, por ka raste kur duhet pritur me ditė, me javė ose edhe mė gjatė. Rrugėt e saj janė tė paarritshme.

Dallimi ndėrmjet vetėdijes dhe ndėrdijes

Duhet ditur se nuk janė nė pyetje dy mendje tė ndryshme, por dy fusha tė aktivitetit nė brendi tė njė mendjeje. Vetėdija ėshtė pjesė e mendjes qė mendon. Asaj i takon aktiviteti i tė pėrcaktuarit, i tė zgjedhurit, p.sh.: i zgjedhni librat qė do t'i lexoni, vendin ku do tė banoni, personin me tė cilin do tė jetoni.

Me njė fjalė, vetėdija i bie vendimet.

Nga ana tjetėr, zemra juaj punon nė mėnyrė automatike, pa ndėrhyrjen e vetėdijes, qė, gjithashtu, vlen edhe pėr procesin e tretjes, tė qarkullimit tė gjakut dhe tė frymėmarrjes. Proceset e caktuara janė tė pavarura nga vetėdija.

Siē ėshtė thėnė, ndėrdija pranon ēdo gjė qė i ofrohet, gjegjėsisht atė se nė ēka beson vetėdija. Ndėrdija nuk mendon. Nuk dyshon e as nuk hyn nė diskutime. I ngjan shumė arės qė pranon ēdo lloj fare, qoftė ajo e mirė a e keqe. Vetėm mendimet janė vepruese dhe, nė pajtim me shembullin e cekur, mund tė identifikohen me farėn. Mendimet negative shkatėrruese e kanė tė njėjtin efekt edhe nė ndėrdije dhe, pas njė kohe tė duhur, gjithnjė lajmėrohen si pėrjetim pėrkatės.

Mbani mend se ndėrdija nuk merret me tė menduarit pėr atė se a janė mendimet tuaja tė mira a tė liga, tė vėrteta a tė pavėrteta, por ajo reagon sipas natyrės sė mendimeve qė i ofrohen. Po qe se, p,sh., ndonjė fakt e pranoni me vetėdije, edhe pse ai ėshtė i pavėrtetė, ndėrdija juaj do ta pranojė si tė vėrtetė dhe do tė pėrpiqet qė t'ju sjellė rezultate gjegjėse.

Eksperimentet psikologjike

Eksperimentet e panumėrta (psikologėt dhe ekspertėt tjerė i kanė kryer me persona tė hipnotizuar) dėftojnė se ndėrdija nuk, ėshtė e aftė pėr ēfarėdo zgjidhje a krahasim tė domosdoshėm tė procesit tė tė pėrfunduarit. Me fjalė tė tjera, ndėrdija pranon dhe adapton ēdo mendim qė i pėrcillet, sado qė ai tė jetė i pavėrtetė.

Duke pranuar atė, ajo menjėherė i aktivizon mekanizmat e vet dhe reagon nė pėrputhje me natyrėn e vet.

Ja njė shembull qė na tregon se nė ē'masė ndėrdija i nėnshtrohet sugjestionit: Po qe se hipnotizuesi urdhėron personin e hipnotizuar ta pranojė identitetin e Napolionit ose tė shndėrrohet nė qen, ai, pa luhatje, do tė mishėrohet me rolin e caktuar, do ta ndėrrojė plotėsisht personalitetin e vet.

Ngjashėm, me kėtė, po qe se hipnotizuesi ia imponon pacientit tė menduarit se, p.sh., i kruhet shpina, se i rrjedh gjaku nga hundėt, se ka tė ftohtė ose se ėshtė shndėrruar nė bust mermeri, ai do ta dėgjojė atė duke i lėnė pas dore tė gjitha elementet e sė vėrtetės qė nuk i pėrgjigjen kėsaj ideje.

Tė gjithė kėta shembuj tė thjeshtė tregojnė dallimin ndėrmjet pjesės sė vetėdijshme tė mendjes dhe ndėrdijes qė ėshtė abstrakte, joselektive dhe e cila pranon ēdo mendim qė vetėdija e beson si tė vėrtetė. Nga kjo rrjedh rėndėsia e tė pėrcaktuarit tė secilit prej nesh qė me rastin e zgjedhjes sė mendimeve tė veta, u pėrmbahet atyre qė i kontribuojnė fatit, shėndetit dhe kėnaqėsisė.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 09.12.11 21:44

Mendja objektive dhe subjektive

Vetėdija ndonjėherė quhet mendje objektive, sepse merret me pamjen e jashtme. Mendja objektive ka pėr detyrė njohjen e botės objektive. Pėr kėtė qėllim asaj i shėrbejnė pesė ndjenja fizike. Ajo ėshtė udhėrrėfyese dhe drejtuese e tė gjitha kontakteve tė njeriut me rrethin.

Tė gjitha njohuritė qė i posedoni i keni fituar me ndihmėn e tė pesė ndjenjave. Mendja objektive mėson me anė tė vėshtrimit, tė pėrvojės dhe tė arsimimit. Siē ėshtė thėnė mė parė, funksioni mė i rėndėsishėm i mendjes objektive ėshtė tė pėrfunduarit.

Paramendoni se jeni turist nė Los Anxhelos. Nė bazė tė vėshtrimit tė parqeve, tė kopshteve, tė ndėrtesave madhėshtore dhe tė shtėpive e banesave luksoze do tė vini nė pėrfundim se keni tė bėni me njė qytet shumė tė bukur. Kjo ėshtė mėnyra se si vepron mendja juaj objektive.

Ndėrdija shpeshherė quhet mendje subjektive. Detyra e mendjes subjektive ėshtė qė ta njohė rrethin e vet, por duke mos i shfrytėzuar tė pesė ndjenjat ekzistuese. Me fjalė tė tjera, mendja subjektive sheh me ndihmėn e intuitės dhe paraqet selinė e tė gjitha ndjenjave dhe depon e kujtimeve. Mendja subjektive vjen nė shprehje kur ndjenjat objektive janė pasive.

Shkurt, fjala ėshtė pėr pjesėn e mendjes sė njeriut, e cila shpėrthen nė plan tė parė, nė momentin kur mendja objektive kotet ose kur pushon.

Pra, mendja subjektive sheh dhe dėgjon, por gjatė kėsaj kohe nuk i shfrytėzon as organet e tė parit dhe as ato tė tė dėgjuarit. Ajo posedon aftėsi tė tė parafytyruarit. Mendja subjektive ėshtė nė gjendje tė dalė nga trupi, tė udhėtojė nė viset e largėta dhe qė prej tė kthehet me njohuri habitėsisht tė sakta dhe tė vėrteta.

Me ndihmėn e mendjes subjektive, secili prej nesh ėshtė nė gjendje t'i lexojė mendimet e tė afėrmve tė vet a pėrmbajtjen e letrave tė mbyllura. Gjatė gjithė kėsaj, mendja subjektive nuk shėrbehet me mjetet e zakonshme objektive tė komunikimit. Secili qė dėshiron ta pėrvetėsojė aftėsinė e lutjes sė vėrtetė doemos duhet ta kuptojė natyrėn dhe raportin ndėrmjet mendjes objektive dhe asaj subjektive.

Ndėrdija nuk ėshtė e aftė pėr tė vendosur

Ndėrdija nuk ėshtė e aftė qė tė dyshojė nė diēka, pėrkatėsisht nuk ėshtė nė gjendje tė kundėrvihet. Prandaj, secilin, madje edhe sugjestionin e gabuar ajo e pranon si tė vėrtetė, si pėrvojė, si veti a si ngjarje. Ēdo gjė qė i ndodh njeriut mbin nė mendime, tė cilat nė formė tė besimit futen nė ndėrdije.

Po qe se nė ndėrdijen tuaj edhe mė herėt ka pasur keqkuptime, metoda e vetme pėr largimin e tyre ėshtė pėrsėritja e pandėrprerė e mendimeve konstruktive dhe tė drejta, nė mėnyrė qė, mė nė fund, ndėrdija juaj t'i pėrvetėsojė dhe t'i shndėrrojė ato nė shprehi tė reja dhe tė shėndosha jetėsore, sepse ajo ėshtė selia e shprehive tė njeriut.

Vetėdija nė mėnyrėn e vet tė tė menduarit shkakton mihje tė thella nė ndėrdije, gjė qė ėshtė tejet e volitshme, po qe se mendimet janė tė harmonishme, konstruktive dhe paqedashėse. Mirėpo, nėse njeriun e kaplon frika, hallet ose e kaplojnė mendimet shkatėrruese tė ndonjė forme tjetėr, shėrimin mund ta gjejė nėse e kupton dhe e njeh fuqinė kolosale tė ndėrdijes.

Sepse, me fuqinė e tė dėshiruarit fillon tė mendojė pėr fatin, pėr lirinė dhe pėr shėndetin. Pra, po qe se sinqerisht dhe pa luhatje synoni kah liria dhe kah fati, ndėrdija juaj, si fuqi krijuese, do tė pėrkujdeset qė kėto me kėnaqėsi edhe t'i pėrjetoni.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 10.12.11 9:13

Fuqia kolosale e sugjestionit

Besoj se lexuesi tash e ka mė tė qartė se vetėdija paraqet "rojėn e portės" dhe se roli i saj kryesor ėshtė qė ta ruajė ndėrdijen nga pėrshtypjet e rrejshme. Kėshtu qė, njė nga ligjet themelore tė mendjes sė njeriut ėshtė ndikimi i madh i sugjestionit nė ndėrdije.

Siē ėshtė thėnė mė parė, ndėrdija nuk merret me tė krahasuarit e as, me tė menduarit e pavarur, qė si funksion i takon vetėdijes. Ndėrdija, thjesht, reagon ndaj mendimeve, gjegjėsisht ndaj pėrshtypjeve qė ia pėrcjell vetėdija; nė asnjė moment ajo nuk ėshtė nė gjendje tė bėjė ēfarėdo pėrcaktimi.

Ja njė shembull klasik tė fuqisė kolosale tė sugjestionit: Merreni me mend sikur t'i afroheshit ndonjė udhėtari tė zbehur nė anije e t'i thonit: "Dukeni shumė keq. Sa i zbehtė qė jeni?! Sigurisht vuani nga sėmundja e detit. Mė lejoni t'ju pėrcjell deri nė kabinėn tuaj". Udhėtari me siguri edhe mė shumė do tė zbehet.

Sugjestioni juaj ėshtė bashkuar me frikėn e tij. Kėshtu qė, ai do ta pranojė ndihmėn tuaj dhe do tė fillojė tė vuaj nga simptomat e sėmundjes sė detit. Pra, sugjestioni negativ ėshtė realizuar.

Reagimet e ndryshme ndaj sugjestionit tė njėjtė

Njerėzit e ndryshėm, sipas ndryshueshmėrisė sė gjendjes sė ndėrdijes dhe tė sistemit tė besimit, reagojnė nė mėnyra tė ndryshme ndaj sugjestionit tė njėjtė. Po qe se i drejtoheni p.sh., marinarit me fjalėt: "Djalosh, paksa keq mė dukesh, mos tė mundon diē? Sikur vuan nga sėmundja e detit?"

Varėsisht nga temperamenti, marinari do t'ju buzėqeshė ose do t'ju fyejė. Nė kėtė rast sugjestioni ka hasur nė murin e pathyeshėm, sepse nė mendjen e marinarit bashkohet bindja e tij e fortė se nuk mund tė sėmuret nga sėmundja e detit.

Prandaj, tek ai sugjestioni nuk ka mundur tė shkaktojė frikė, pėrkundrazi ia ka forcuar vetėbesimin.

Sipas fjalorit, sugjestionit, paraqet zgjuarjen e mendimeve tė caktuara nė mendjen e ndokujt, gjegjėsisht nė procesin mendor nė kuadėr tė tė cilit ndonjė mendim pranohet, adaptohet a jetėsohet. Nuk duhet harruar se me anė tė sugjestionit, ndėrdijes nuk mund t'i imponohet asgjė kundėr dėshirės sė pjesės sė vetėdijshme tė mendjes.

Me fjalė tė tjera, vetėdija ka fuqi ta refuzojė secilin sugjestion. Nė rastin e lartpėrmendur, marinari nuk i frikohet sėmundjes sė detit. Ai ėshtė i bindur se ajo kurrė nuk mund ta shtrijė, prandaj sugjestioni negativ tek ai, thjesht, nuk mund tė ngjallė frikė.

Tek udhėtari i parė, ndėrkaq, sugjestioni nė plan tė parė e vė frikėsimin e tij tė fshehur nga tė menduarit. Dhe mu kėta faktorė tė brendshėm subjektivė drejtojnė jetėn e secilit prej nesh. Sugjestioni nga vetvetiu nuk ka kurrfarė fuqie, por vetėm nėse pėrvetėsohet nga ndėrdija.

Tė humburit e dorės

Nė kuadėr tė njė seminari qė e kam themeluar vetė, nė Londėr, nė ēdo dy-tre vjet mbaj ligjėrata. Me rastin e njė prej qėndrimeve tė mia, dr. Evelin Flit, drejtoreshė e seminarit, ma rrėfeu njė artikull tė njė gazete angleze rreth forcės sė sugjestionit. Njė njeri mė shumė se dy vjet, pandėrprerė, ia drejtonte ndėrdijes sė vet sugjestionin vijues: "Do ta jepja krahun e djathtė pėr ta shėruar time bijė".

Fėmija i tij ishte i sėmurė nga njė lloj i rėndė i artritisit dhe nga njė sėmundje e pashėrueshme, por e lehtė e lėkurės. Meqenėse mjekėve nuk u shkonte pėr dore qė t'ia lehtėsonin gjendje e saj, babanė ė dėrmonte dhembshuria e fortė, e pėrcjellė me dėshirė tė papėrshkruar pėr shėrim tė fėmijės sė vet, tė cilin ai e shprehte nėpėrmjet sugjestionit tė cekur.

Nė artikullin e gazetės mė tej thuhej se, njė ditė, kjo familje pati fatkeqėsi komunikacioni. Dhe, babait, i cili e drejtonte automobilin, ia amputuan krahun e djathtė mu nė shpatull. Tė nesėrmen tė gjitha simptomat e sėmundjes iu zhdukėn, sė bijės.

Kini kujdes qė ndėrdijes suaj t'i jepni vetėm sugjestione frymėzuese, shėruese dhe qetėsuese. Mbani mend se me ndėrdije nuk guxojmė tė mahitemi, sepse ajo gjithnjė na kupton tekstualisht.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 10.12.11 13:18

Si ta zhdukim frikėn me anė tė autosugjestionit?

Autosugjestioni ėshtė proces ku individi vetvetes ia imponon njė mendim, tė caktuar. Herbert Parkin, nė doracakun e vet tė shkėlqyeshėm mbi sugjestionin, e shėnon ngjarjen interesante dhe humoristike me sa vijon: "Njė banor i Nju Jorkut me aeroplan arrin nė Ēikago. Shikon orėn (njė orė mė tepėr nė krahasim me kohėn ēikagase) dhe i thotė shokut tė vet ēikagas se ishte mesdita. Nikoqiri nga Ēikagoja, duke harruar dallimin e kohės ndėrmjet Nju Jorkut dhe qytetit tė vet, Ēikagos, njujorkasit i thotė se ishte shumė i uritur dhe se domosdo duhej tė shkonte pėr tė drekuar".

Autosugjestioni, nė mėnyrė tė ngjashme, mund tė pėrdoret nė luftė kundėr frikės dhe gjendjeve tė tjera negative tė mendjes. Njė kėngėtare e re ishte ftuar nė audicion. Ishte gėzuar pa masė pėr rastin e ri qė i ishte dhėnė. Mirėpo, tri herė me radhė kishte dėshtuar nga frika.

Edhe pse kishte zė tepėr tė mirė, pandėrprerė i thoshte vetes: "Ndoshta nuk do t'u pėlqejė kėndimi im. Do tė bėj ēmos, por me siguri nuk do tė mė pranojnė". Ndėrdija e saj mishėrohet me autosugjestionin negativ, e kupton atė si urdhėr dhe shndėrrohet nė pėrjetim tė drejtpėrdrejtė. Mirėpo, megjithatė, kėngėtarja problemin e vet e kishte zgjidhur me ndihmėn e kėsaj teknike:

Tri herė nė ditė tėrhiqej nė dhomėn e vet. Vendosej me komoditet nė kolltuk. Qetėsohej thellė dhe i mbyllte sytė. Pastaj e qetėsonte mendjen, por edhe trupin. Palėvizshmėria fizike ėshtė e pėrshtatshme pėr pasivitetin mendor, me ē'rast mendjen e njeriut e fut nėn ndikim mė tė plotė tė sugjestionit. Kjo vajzė mė tej pandėrprerė pėrsėriste: "Jam e qetė, e drejtpeshuar, e sigurt. Zėri im ėshtė i bukur dhe stabil".

Kėto fjali, lehtas i pėrsėriste pesė deri nė dhjetė herė. Tėrė veprimin e kryente, siē u tha, tri herė nė ditė, ndėrsa njė herė mu para se tė binte nė gjumė. Kah fundi i javės e ktheu sigurinė dhe vetėbesimin, kėshtu qė nė audicionin pasues, interpretimi i saj ishte fenomenal.

Pėrsėritja e aftėsisė sė kujtesės

Njė grua, 75-vjeēare, kishte shprehi t'i thoshte vetes: "Po e humb kujtesėn". Sipas kėshillės sė njė dashamiri, filloi tė ushtronte i ashtuquajturin sugjestion tė indukuar, gjegjėsisht tė pėrsėriste disa herė: "Kujtesa ime qė nga dita e sotme dukshėm ėshtė pėrmirėsuar. Nė ēdo ēast dhe nė ēdo vend do tė jem nė gjendje tė rikujtoj ēdo gjė qė mė nevojitet.

Pėrjetimet e reja do t'i kem tė qarta dhe tė pėrcaktuara, si dhe lehtė do t'i mbaj mend. Sa herė qė do tė provoj ta thėrras tė kujtuarit, ai do tė lajmėrohet nė formė tė rregullt e tė patjetėrsuar. Ēdo ditė vėrej pėrparim tė dukshėm dhe sė shpejti kujtesėn do ta kem mė tė mirė se kurrė deri mė tash". Pas tri javėsh kujtesa dhe disponimi i saj ishin plotėsisht tė pėrtėrirė.

Si tė tejkalohen vetitė e kėqija tė karakterit?

Shumė prej nesh nė ēastet kur jemi tė ngacmuar ose kur jemi tė padisponuar, vėrejmė se kėsofarė gjendjesh janė tejet tė pėrshtatshme pėr autosugjestion. Po qė se gjatė gjithė muajit fjalia vijuese vėrtet pėrsėritet tri ose katėr herė nė ditė: nė mėngjes, nė drekė, para mbrėmjes, si dhe mu para fjetjes, arrihen rezultate mahnitėse:

"Nga ky moment do tė jem mė i disponuar. Lumturia, kėnaqėsia dhe gėzimi po bėhen gjendje normale tė mendjes sime. Nga dita nė ditė, gjithnjė e mė tepėr ndjej mirėkuptim dhe dashuri ndaj tė afėrmve. Qė nga ky ēast do tė jem i disponuar, ndėrkaq njerėzit qė mė rrethojnė do tė nxiten nga ky disponim imi".
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 10.12.11 15:24

Fuqia konstruktive dhe rrėnuese e sugjestionit

Disa shembuj dhe vėrejtje nė lidhje me heterosugjestionin. Heterosugjestioni ėshtė sugjestion i ushtruar nga dikush tjetėr. Fuqia e sugjestionit gjithmonė ka pasur rol tė rėndėsishėm anembanė botės, ndėrsa nė disa vise paraqet bazėn e religjionit.

Sugjestioni mund tė pėrdoret pėr vendosjen e kontrollit dhe tė mbikėqyrjes sė vetvetes. Bile, madje edhe kontrollin e plotė tė tė gjithė atyre qė nuk i njohin ligjet e mendjes sė njeriut. Nė formėn e vet konstruktive, sugjestioni ėshtė mahnitės dhe jep rezultate tė shkėlqyeshme. Nė aspektin e tij negativ, ai paraqet formulėn mė rrėnuese tė mendjes sė njeriut, e cila si pasojė ka mbarimin total, mjerimin, vuajtjen, sėmundjen dhe fatkeqėsinė.

A e keni pėrfituar ndonjėrin prej kėtyre sugjestioneve?

Secili prej nesh, qė nga fėmijėria mė e hershme, kemi qenė ose jemi nėn sulmin e sugjestioneve tė shumta negative. Duke mos ditur si t'i qėrojmė hesapet me to, mė sė shpeshti ato i pranojmė nė heshtje. Ja disa prej sugjestione tė tilla negative: "Nuk je i aftė pėr kėtė! Ti kurrė nuk do tė bėhesh njeri! Nuk guxon. Do tė mbarosh!

Nuk ke kurrfarė tiparesh! Nuk ke tė drejtė! Nuk ka efekt! Nuk ėshtė e rėndėsishme se ēka di, por kė e njeh! Nuk ka efekt edhe ashtu pėr askė nuk ka rėndėsi! Tashmė je shumė i plakur! Jeta ėshtė gjithnjė e mė e vėshtirė! Jeta ėshtė vuajtje e paskajshme! Dashuria ėshtė marrėzi e zbrazėt! Tėrhiqu, sepse kurrė nuk do tė kesh sukses! Sė shpejti do tė mbetesh pa para! Ruaju, do ta fitosh ndonjė virus! Askujt nuk mund t'i zihet besė..."

Nė kėtė mėnyrė pėrshtypjet e fituara gjatė fėmijėrisė krijojnė shembuj tė sjelljeve qė mė vonė na shkaktojnė mossuksese tė shumta nė jetėn tonė personale e shoqėrore. Mėnyra e vetme pėr t'u shėruar nga kėto ėshtė pėrdorimi i sugjestionit si metodė terapike, gjegjėsisht si mjet pėr shkatėrrimin e prangave verbale tė kushtėzimit, si hapje e rrugėve tė zhvillimit tė shprehive pozitive.

Secili ėshtė i aftė ta mposhtė sugjestionin negativ

Nė gazeta pėr ēdo ditė paraqiten artikuj tė shumtė qė mbjellin frikė, shtrėngim, mėrzi, shqetėsim, si dhe kob. Po qe se i pranoni kėto mendime mund t'ju shkatėrrojnė ēdo dėshirė tė jetės. Mirėpo, tė armatosur me njohuri tė autosugjestionit krijimtar, konstruktiv, me lehtėsi do tė mund ta pėrballoni ēdo rrezik.

Pandėrprerė shqyrtojeni secilin sugjestion negativ qė mund t'jua drejtojė ndonjėri nga tė afėrmit tuaj. Askush nuk duhet pranuar sugjestionin rrėnues. Secili prej nesh gjatė fėmijėrisė dhe gjatė rinisė mjaft ka pasur kėso qėndrimesh.

Nėse e shikoni tė kaluarėn tuaj, atėherė do ta keni tė qartė se prindėrit, dashamirėt, arsimtarėt dhe kolegėt tuaj me tė gjitha forcat janė pėrpjekur qė me sukses ta zhvillojnė betejėn e futjes nėn ndikim tė sugjestioneve negative. Mjafton qė sė paku vetėm njė ēast tė thelloheni nė ato qė ju kanė thėnė nė mėnyrė qė ta kuptoni thelbin e tyre. Duke ju frikėsuar, ata kanė pėr qėllim qė t'ju mbajnė nėn kontrollin e tyre.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 10.12.11 19:47

Si mund ta mbysė njeriun sugjestioni?

Ja njė shembull: "Kushėriri im, gjatė qėndrimit tė tij nė Indi, Vizitoi njė njeri qė merrej me parashikime telepatike. Ai, duke shikuar nė sferėn e qelqit, ia zbuloi njė sėmundje tė zemrės dhe ia parashikoi vdekjen gjatė kohės sa do tė qėndrojė hėna e re e ardhshme.

Kushėriri u kthye nė shtėpi dhe tė gjithėve nė familje u tregoi pėr kėtė parashikim, madje e kishte shkruar edhe testamentin. Sugjestioni i fuqishėm ia pushtoi ndėrdijen, sepse ai iu dorėzua atij. Nė besim mu rrėfye se ky parashikues posedonte aftėsi mbinatyrore, gjė qė njerėzve nga largėsia mund t'u bėnte ndonjė tė mirė a ndonjė tė ligė.

Kushėriri vdiq ashtu siē i qe paralajmėruar, duke mos ditur se ai vetvetes ia kishte shkaktuar vdekjen. Besoj se secili prej nesh mund tė rrėfejė diē tė ngjashme e tė marrė pėr ata qė besojnė nė besime tė kota.

Tė shikojmė se ēka ka ndodhur nė tė vėrtetė, por nė dritėn e njohurive tė fituara pėr mėnyrėn e tė vepruarit tė ndėrdijes. Pra, ndėrdija pa kurrfarė rezerve e pranon secilin besim qė ia pėrcjell pjesa e vetėdijshme e mendjes dhe menjėherė vepron nė pajtim me tė.

Kushėriri, kur e vizitoi parashikuesin, ishte njeri i lumtur, i shėndoshė, i lėvizshėm dhe i fortė. Ky, ndėrkaq, nė mendje ia futi njė sugjestion tepėr negativ tė cilin plotėsisht e pranoi. Kushėririn e kaploi tmerri. Nė mendjen e tij pandėrprerė e bartte vdekjen e vet tė paralajmėruar. Tė gjithėve u rrėfente se ēka i kishte ngjarė dhe se pėrgatitej pėr fund.

Aktiviteti kryesor, pra, ėshtė zhvilluar nė mendjen e tij, kėshtu qė shkaku i vdekjes sė tij ishte pikėrisht tė menduarit e tij ose thėnė mė mirė pėrmbajtja e mendimeve tė tij. Duke u frikėsuar nga vdekja dhe duke pritur atė, e shkatėrroi trupin e vet.

Parashikuesi, qė ia kishte paralajmėruar vdekjen nuk posedon kurrfarė fuqie tė mrekullueshme dhe se pėr kėtė ėshtė i barabartė me secilin gur dhe me secilėn bimė nė fushė. Sugjestioni i tij vetė mė vete nuk ėshtė nė gjendje tė shkaktojė atė qė ia sugjeron.

Po t'i njihte kushėriri im ligjet e mendjes sė njeriut, ka mundur ta hedhė poshtė plotėsisht atė sugjestion negativ, ashtu qė fjalėve tė parashikuesit nuk do t'u jepte kurrfarė rėndėsie. Sepse, siē ėshtė e njohur, qenia e njeriut udhėhiqet vetėm nga mendimet dhe nga ndjenjat e veta tė lindura. Po tė kishte vepruar drejt, parashikimi, si ndonjė shigjetė e brishtė, do tė thyej nė muret e mendjes sė tij, duke mos i shkaktuar kurrfarė dėmi.

Nga kjo shihet qartė se sugjestionet qė na i ofrojnė tė tjerėt mund tė kenė fuqi ndaj nesh vetėm nėse i pranojmė ato si tonat. Autosugjestioni, nė tė vėrtetė, e ka fuqinė e vet vepruese. Porse, nevojitet pėlqimi ynė mendor, atėherė sugjestioni bėhet pjesė pėrbėrėse e procesit tonė tė tė menduarit dhe fillon tė ndikojė te ne. Duhet pasur ndėrmend se secili njeri ėshtė nė gjendje ta gjejė zgjidhjen. Prandaj, zgjidheni jetėn! Zgjidheni dashurinė! Zgjidheni shėndetin!

Fuqia e premisės sė paramenduar

Mendja e njeriut punon sipas principit tė silogjizmit. Kjo do tė thotė se ēdo pėrfundim tek i cili arrin ndėrdija ėshtė i caktuar vetėm dhe nė veēanti me anė tė premisės, tė cilėn vetėdija mė herėt e paramendon si tė vėrtetė. Po qe se me tė vėrtetė premisa ėshtė reale, pėrfundimi gjithashtu do tė jetė i vėrtetė, siē shihet nga shembulli vijues:
Ēdo veti e mirė meriton lėvdatė.

Dashamirėsia ėshtė virtyt.
Pra, dashamirėsia meriton lėvdatė.

Ja edhe njė shembull:
Tė gjitha veprat qė bėhen nga duart e njeriut ndryshohen dhe zhduken.
Piramidat egjiptase janė vepra tė duarve tė njeriut.
Pra, ato do tė pėsojnė ndryshime dhe do tė zhduken.

Gjykimi i parė ėshtė i pėrgjithshėm dhe nga ai, nėse ėshtė i drejtė, doemos rrjedh edhe pėrfundimi i drejtė.

Njė profesor, i cili qe i pranishėm nė disa ligjėrata tė mia, tė mbajtura nė maj tė vitit 1962, nė Nju Jork, njėherė mė kishte thėnė:"Ēdo gjė nė jetė mė vajti mbrapsht: e humba shėndetin, i humba paratė dhe shokėt. Ēdo gjė qė unė prek, shkon nė drejtim tė gabuar"

E kėshillove ta formojė premisėn e pėrgjithshme adekuate nga e cila do tė udhėhiqet me tė menduarit e vet dhe i shpjegova se menēuria e paskajshme e ndėrdijes paraqet udhėrrėfyesin shpirtėror, mendor dhe material tė secilit njeri. Pas kėsaj, ndėrdija e tij qe nė gjendje ta udhėzojė aty pėr aty kah vendimet dhe kah veprimet e menēura, ta shėrojė atė dhe t'i sjellė qetėsi shpirtit tė tij.

Profesori e paramendoi premisėn e pėrgjithshme si pasqyrė gjithėpėrmbledhėse tė mėnyrės sė dėshiruar tė jetės:"Menēuria e paskajshme mė udhėheq dhe mė drejton. Posedoj shėndet tė pėrsosur. Trupi dhe mendja mė sillen nė pajtim me ligjin e harmonisė universale.

Kėnaqem nga bukuria, nga mjaftueshmėria, nga dashuria dhe nga qetėsia. Me jetėn time tė pėrgjithshme komandon principi i veprimit tė drejtė. Premisėn e pėrgjithshme e kam tė bazuar nė tė vėrtetat e amshueshme. E di, e ndjej dhe besoj se ndėrdija ime reagon nė pėrputhje me natyrėn e tė menduarit tim tė vetėdijshėm".

Pas njė kohe tė caktuar nga profesori mora njė letėr me kėtė pėrmbajtje:"Tė gjitha ato fjali, shumė herė nė ditė i pėrsėritja lehtė, nė heshtje dhe me dashuri, duke ditur se mė depėrtonin thellė nė ndėrdije, i bindur se do tė japin rezultatin e dėshiruar. Ju jam tepėr mirėnjohės qė ma kushtuat kohėn tuaj dhe do tė doja tė shtoj se jeta ime, nga tė gjitha aspektet, me hapa tė mėdhenj ecėn pėrpara. Patėm sukses!"
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 11.12.11 11:19

Ndėrdija asnjėherė nuk kundėrvihet

Duhet pasur ndėrmend se ndėrdija disponon me dije tė pakufizuar, si dhe i di pėrgjigjet e tė gjitha pyetjeve tė mundshme. Megjithatė, asnjėherė nuk kundėrvihet, nuk shtjellohet, nuk thotė:"Nuk guxon tė mendosh nė atė mėnyrė".

Po qese, pėr shembull, i pėrcillni mendimet siē janė:"Nuk jam nė gjendje ta beje kėtė. Jam shumė i moshuar. Nuk mund ta plotėsoj obligimin e dhėnė. Kam lindur nė kohė tė gabuar. Nuk i njoh njerėzit e vėrtetė", ajo gjithnjė do tė reagojė drejtpėrdrejt nė pajtim me pėrmbajtjen e tyre dhe kurrsesi ndryshe. Falė kėsaj,ju vetes ia ndaloni lumturinė dhe mirėqenien si dhe e sillni shtrėngimin, varfėrinė dhe mungesėn e ēfarėdolloji.

Po qe se nė vetėdije krijoni pengesa, vėshtirėsi a mendime negative, e gjykoni ndėrdijen tuaj qė diturinė e pakufishme qė posedon ta pėrdorė pėr qėllime negative. Nė tė vėrtetė, jeni tė mendimit se ndėrdija juaj nuk ėshtė e aftė t'i zgjidhė preokupimet tuaja. Nė kėtė mėnyrė ju futeni nė shtrėngim mendor dhe emotiv, tė cilin e pėrcjell sėmundja trupore dhe prirja pėr ērregullime nervore.

Me qėllim tė realizimit tė dėshirės dhe tė tejkalimit tė mungueshmėrisė do tė duhej thėnė me guxim pėr ēdo ditė:"Menēuria e pakufishme qė e ka lindur dėshirėn mė ofron plan tė pėrkryer pėr realizimin e kėsaj dėshire. Jam i vetėdijshėm se urtėsia e brendshme dhe synimet e mia do tė materializohen me botėn e jashtme. Mė kaplojnė: qetėsia, ekuilibri dhe harmonia".

Nėse thuani: "S'ka rrugėdalje; jam i humbur; dilema nuk ka zgjidhje; jam i ndaluar dhe i shtrėnguar", me siguri do tė mungojė ēfarėdo pėrgjigje nga ndėrdija. Po dėshiruat qė ndėrdija tė punojė pėr ju, bėjani kėrkesėn e vėrtetė - bashkėpunimi nuk do tė mungojė. Ndėrdija gjithnjė ėshtė nė shėrbim tuajin. Ajo mbikėqyr punėn e zemrės suaj, ritmin e frymėmarrjes; shėron vendprerjen e gishtit; ėshtė e drejtuar kah jeta dhe gjithmonė kujdeset pėr ju; megjithėse edhe vetė posedon mendjen e vet; ndėrdija pa lėnė asgjė anash i pranon planet tuaja tė tė menduarit.

Ndėrdija do tė pėrgjigjet sa herė qė gjurmoni zgjidhjen e problemeve, por njėkohėsisht ajo pret prej jush qė nė vetėdije tė formoni gjykime tė drejta primare. Kini ndėrmend se ndėrdija GJITHMONĖ ka pėrgjigje. Mirėpo, nėse thuani:"Nuk besoj tė ketė rrugėdalje; jam i habitur pse vazhdimisht mė largohet pėrgjigjja", ju eliminoni forcėn e lutjes suaj, gjegjėsisht forcėn e ndėrdijes suaj.

Prandaj, qetėsojeni shpirtin! Lėshohuni nė qetėsi tė thellė dhe me vendosmėri mė vete thuani:"Ndėrdija ka pėrgjigje dhe pikėrisht nė kėtė ēast ajo ma ofron atė. Jam mirėnjohės, sepse menēuria e paskajshme e ndėrdijes e njeh vetė esencėn e gjėrave. Jam mė se i bindur se mendimet i kam tė drejta dhe se me vendosmėri e liroj fuqinė e mrekullueshme tė ndėrdijes".

Pėrmbajtja e qėndrimeve kryesore

-Po menduat mirė, e mira do t'ju pasojė, po menduat keq, e keqja, gjithashtu, do t'ju pasojė. Njeriu ėshtė i tillė si mendon.

-Ndėrdija nuk ėshtė nė gjendje tė kundėrshtojė, por pranon ēdo gjė qė ia pėrcjell vetėdija. Kurrė mos thuani: "Nuk kam para pėr diēka tė tillė\", madje edhe nėse kjo ėshtė e vėrtetė. Zgjidheni mendimin mė tė mirė:"Do ta blej kėtė gjė. Nė mendje ajo ėshtė bėrė imja".

-Secili njeri disponon mundėsi tė zgjidhjes. Pėrcaktohuni pėr shėndet dhe lumturi. Mund ta zgjidhni dashamirėsinė ose vagabondizmin ndaj tė afėrmve. Pėrcaktohuni pėr bashkėpunim, pėr gėzim, pėr sjellje miqėsore dhe do tė vėreni reagim tė pranueshėm nga tė gjithė qė i keni pranė vetes. Kjo ėshtė mėnyra mė e mirė pėr t'u zhvilluar personaliteti pozitiv.

-Vetėdija ėshtė "roja e portės". Detyra kryesore e saj ėshtė pengimi i depėrtimit tė pėrshtypjeve tė rrejshme nė ndėrdije. Pėrcaktohuni dhe besoni nė mundėsitė e ndodhive pozitive. Fuqia mė e madhe e njeriut ėshtė aftėsia pėr zgjidhje. Zgjidheni lumturinė dhe begatinė!

-Deklarimet dhe sugjestionet e tė tjerėve nuk kanė fuqi qė t'ju shkaktojnė dhembje. E vetmja forcė qė mund t'ju lėndojė ėshtė mendja juaj e ndėrlikuar - autosugjestioni. Refuzojini mendimet e tė tjerėve, ndėrsa pranojini vetėm e vetėm sugjestionet tuaja pozitive!

-Kini kujdes se ē'flitin. Pėrndryshe do tė jeni tė detyruar tė jepni llogari pėr secilėn fjalė. Asnjėherė mos thuani:"Do tė mbaroj; do ta humb punėn; nuk jam nė gjendje ta paguaj qiranė e banesės". Ndėrdija nuk di ē'ėshtė mahia, sepse ēdo mendim ajo e kupton me seriozitet, duke u pėrpjekur me tėrė fuqinė qė ta shndėrrojė nė vepėr.

-Mendja juaj nuk ėshtė e ligė. Asnjė fuqi natyrore vetvetiu nuk ėshtė keqbėrėse, por ajo sillet nė pėrputhje me mėnyrėn se si e shfrytėzoni. Pėrdoreni mendjen tuaj si forcė shėruese, si frymėzim dhe si shkak pėr lumturinė e tė afėrmve tuaj.

-Kurrė mos thuani: "Nuk jam nė gjendje ta bėj kėtė". Largojeni frikėn me ndihmėn e kėsaj fjalie:"Me forcėn e ndėrdijes sime jam nė gjendje tė bėj ēdo gjė nė botė".
-Filloni tė mendoni nga aspekti i sė vėrtetave tė amshueshme dhe nga ai i principeve jetėsore. Harrojeni frikėn, mosdijen dhe besimet e kota! Mos i lini tė tjerėt tė mendojnė pėr ju! Vetė zgjidhini mendimet tuaja - vetė vendosni!

-Ēdo njeri ėshtė kapiten i shpirtit dhe zot i fatit tė vet. Mos harroni, ju posedoni mundėsi tė zgjidhjes. Prandaj, zgjidheni jetėn, dashurinė, shėndetin, lumturinė!

-Ēdo send qė vetėdija e paramendon ose e beson si tė vėrtetė, ndėrdija atė do ta pėrvetėsojė e do ta shndėrrojė nė vepėr. Besoni nė fat tė mirė, nė veprim tė drejtė dhe nė ēudinė e quajtur jetė!
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 11.12.11 15:49

FUQIA ĒUDIBĖRĖSE E NDĖRDIJES

Fuqia e ndėrdijes nuk ka kufi.Ajo na frymėzon,na drejton ,na i zbulon emrat,pamjet dhe faktet e deponuara nė memorie.Ndėrdija ia dha shenjėn e fillimit tė punės sė zemrės tė secilit prej nesh;me kujdes e mbikėqyrė qarkullimin e gjakut nė organizėm;e rregullon trejtjen dhe funksionet tjera trupore.

Kur hamė bukė,ndėrdija e transformon atė nė inde,nė muskuj,nė eshtra e nė gjak.Ky proces e tjekalon mandje edhe menēurinė e njerėzve mė tė dijshėm.Pra, ndėrdija i kontrollon tė gjitha proceset vitale e funksionale tė trupit,si dhe i di pėrgjigjet e tė gjitha problemeve.

Ndėrdija asnjėherė nuk fle.Ajo kurrė nuk pushon – gjithnjė ėshtė nė punė.Fuqinė e mrekullueshme tė ndėrdijės mund ta zbuloni nė mėnyrė krejtėsisht tė thejshtė;mjafton qė mu para se tė bini nė gjumė tė mendoni ndonjė dėshirė.Shpejt do tė zbuloni se fuqitė nė brendi tė mendjes suaj janė liruar dhe janė nisur drejt realizimit tė rezultatit tė kėrkuar.

Pra,te secili prej nesh gjendet burimi i njė force e i njė menēurie tė madhe,gjendet fuqia qė e vė nė lėvizje botėn,qė i drejton planete dhe qė pėr ēdo ditė sjell rilindjen e diellit.

Ndėrdija ėshtė burimi i idealeve,i synimeve dhe i veprave njerėzore.Nepėrmjet saj Shekspiri i njohu tė vėrtetat e mėdha,tė fshehura me shekuj nga lloji njerėzor.Nga tė nxiturit e ndėrdijes sė tij, skuplptori i madhė grek,Fidija,gurin dhe bronzėn i shėndėrronte nė bukuri,nė simetri dhe nė proporcion.Ndėrdija,piktorit italian,Rafaelit ia mundėsoi qė t’i pikturojė madonat,ndėrsa, Ludvig Van Betovenit – qė t’i komponojė simfonitė e veta.

Nė vitin 1955,nė Univerzitetin Joga,nė Rishikish tė Indisė,pata mbajtur disa ligjerata.Me atė rast bisedova me njėrin nga dėgjuesit e mi,pėrnderyshe mjek nga Bombaji.

Ai mė pati treguar pėr dr. Xhejms Esdejlin,mjek skotlandez,i cili kishte punuar nė Bengal qysh para se tė shpikej eteri dhe cilado metodė tjetėr bashėkohore e anestezionit.Kah mesi i shekullit tė kaluar,ndėrmjet vitetve 1843-1846, dr.Esdeliji kishte kryer mbi 400 operacione tė rėnda tė tė gjitha llojeve,siē janė;amputimet, eleminimet e tumorėve malinjė dhe baninjė,operime tė syrit,tė fytit.... Gjatė kėsaj,ai shėrbehej ekskluzivisht me anestezion mendor.

Dėgjuesi im mė pat thėnė se vdekshmėria pas operacioneve tė dr. Esdejlit ishte jashtėzakonisht e ulėt (jo mė shumė se 2 apo 3 %).Pacientėt fare nuk ndjenin dhimbje,ndėrsa nuk ėshtė regjistruar asnjė rast i vdekjes gjatė operacionit.

Dr. Esdejli ndėrdijes sė pacientėve tė hipnotizuar u dėrgonte sugjestione se ai ata nuk do tė pėrjetojnė kurrfarrė infektimesh dhe se operacioni do tė kalojė si ėshtė mė mirė.Duhet pasur ndėrmend se kjo ka ndodhur para kohės sė Lui Pasterit,tė Xhozef Listerit dhe tė shkencėtarėve tė tjerė tė cilėt e kanė zbuluar prejardhjen baktrriologjike tė sėmundjes,si dhe instrumentet e pasterilizuara si shkaktarė tė ifektimeve.

Mjeku nga Bombaji shtoi se vdekshmėria e ulėt dhe mosinfektimet,pa dyshim,ishin rezultat i sugjestioneve qė dr.Esdejli u drejtonte pacientėve tė vet,respektivisht ndėrdijės sė tyre.Kyptohet se pacientėt silleshin nė pajtim tė plotė me sugjestionet e tij.
Ėshtė e qartė se mjeku i vetmuar,qysh para njė shekulli e gjysėm,pati zbuluar fuqinė e mrekullueshme dhe ēudibėrėse tė ndėrdijes.

Ky fakt a nuk zgjon te secili prej nesh respekt tė dalluar? T’i kujtojmė fuqitė transcendetale tė pjesės sė ndrėdijshme tė mendjes tė secilit prej nesh.

Ta kujtojmė aftėsinė e saj tė tė vėrejturit jashtėndjenjėsor,siē ėshtė ; parashikueshmėria, pavarshmėria e saj nga kah dhe nga e ka vendi, aftėsia e saj pėr ta zhdukur dhembjen dhe vuajtjen ose pėr tė ofruar pėrgjigje nė secilėn pyetje dhe nė zgjidhje tė secilit problem.

Faktet e cekura tregojnė se te secili pej nesh ekziston fuqia – inteligjenca e cila dukshėm e tjekalon mendjen tonė tė ngushtė. Pėrjetimet e pėrshkruara na shtyjnė qė me buzėqeshje tė fitojmė besimin nė fuqinė ēudibėrėse tė ndėrdijes sonė.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 11.12.11 15:51

Ndėrdija ėshtė libėr i jetės

Pa marrė parasysh natyrėn e mendimeve,tė besimeve,tė qėndrimeve, tė teorive a tė dogmave qė i regjistroni,i gdhendni a i futni nė ndėrdije, ato gjithnjė do t’i pėrjetoni si form objektive tė tė shprehurit tė kushteve reale,tė rasteve a tė ngjarjeve tė vėrteta.

Ēdo gjė qė njeriu e fut – e shėnon nė vete do ta shijojė si diēka tė jashtme.Secili prej nesh ka dy anė jetėsore;objektive dhe subjektiven, tė dukshmen dhe tė padukshmėn,mendimin dhe formėn e jashtme tė tij.

Truri,si organ i pjesės sė vetėdijshme tė mendjes,e pranon mendimin qė merret me tė menduar. Pasi qė pjesa e vetėdijshme ose pjesa objktive e mendjes plotėsisht ta ketė pėrvetėsuar mendimin,e pėrcjell atė nė pleksunin solar – nė gėrshetimin nervor,qė ndryshe quhet edhe si zemėr e shpirtit tė njeriut dhe merr formėn e vet trupore e shndėrrohet nė pėrjetim – bėhet pjesė e pėrvojės.

Siē u tha edhe mė herėt,ndėrdija nuk ėshtė nė gjendje ta kundėrshtojė pjesėn e vetėdijshme tė mendjes,por vepron ekskluzivisht nė bazė tė urdhėrave tė pranuara.

Pra,aktgjykimi qė e bie vetėdija, ėshtė gjithnjė i prerė.Prandaj,secili prej nesh nė ēdo moment e shkruan librin e jetės sė vet. “Njeriu ėshtė i tillė si mendon”,- ka thėnė eseisti amerikan,Ralf Valdo Emerson.

Pėrmbajtja e futur nė ndrėdije doemos merr formė tė jashtme paraqitėse

Viliam Xhejms,baba i psikologjisė amerikane,ka thėnė se fuqia e aftė pėr ta lėkundur ėshtė nė ndėrdijen e secilit prej nesh.Me fjalė tė tjera,ndėrdija ėshtė e vetaftėsuar me inteligjencė tė paskajshme dhe menēuri tė pakufishme.Pi nga burimet e fshehura dhe quhet ligj i jetės. Mu pėr kėtė, ndėrdija ėshtė i aftė tė bėjė ēdo gjė – ta lėvizė tokėn dhe qiellin,nė mėnyrė qė t’i kryejė urdhėrat e pranuara nga vetėdija. Andaj,duhet pasur kujdes qė kėta urdhėra,kėto pėrjetime tė jenė gjithnjė tė drejta dhe konstruktive.

Anemban nė botė ėshtė pėrhapur mjerimi dhe kaosi,sepse njerėzit thjesht nuk e kuptojnė varshmėrinė reciproke ndėrmjet vetėdijes dhe ndėrdijes sė vet.Vetėm nėse arrrijnė qė tė dy principet tė veprojnė bashakrisht nė harmoni reciproke,nė pajtushmėri dhe nė paqe do tė kėnaqemi me shėndet,me lumturi dhe me qetėsi.Aty ku vetėdija dhe ndėrdija veprojnė nė pėrputhshmmėri dhe nė tė njėjtėn kohė,nuk ka sėmundje e as mospajtime.

Varri i Hermesit ėshtė hapur me pritje tė madhe,sepse ekzistonte pėrshtypja se nė tė hjendet fshetėsia e tė gjitha kohėve.Kjo fshehtėsi tingėllon: SI ĖSHTĖ BRENDA ASHTU ĖSHTĖ EDHE JASHTĖ;SI ĖSHTĖ LARTĖ,ASHTU ĖSHTĖ EDHE POSHTĖ.

Me fjalė tė tjera,ēdo gjė ėshtė futur nė ndėrdije,tė shprehurit e vet e gjen nė ekranin e hapėsirės sė lirė.Kėtė tė vėrtetė e predikojnė;

Mojsiu,Isaia,Jezusi,Buda,Zaratustra,Lao-Ceu dhe tė gjithė mendimtarėt tjerė tė arsimuar gjatė historisė njerėzore.Ēdo gjė qė subjektivisht e ndjeni si tė vėrtetė do ta gjejė tė shprehurit e vet si pėrvojė,si veti a si ndodhi.Lėvizja dhe ndjenja domosdo duhet tė jenė nė baraspeshė afatgjate,si nė qiell(gjegjėsisht nė mendjen e njeriut), ashtu edhe nė tokė (nė trup dhe nė mjedisin e tij).Kėshtu tingėllon ligji kryesor i jetės.

Nė natyrėn e tėrėsishme hasim ligjin e aksionit dhe tė reaksionit,tė lėvizjes e tė pushimit.Vetėm me baraspeshėn e kėtyre dy gjėrave abstrakte mund tė vijė deri te pėrputhshmėria dhe ekuilibri i pėrgjithshėm. Njeriu duhet tė lejojė dhe tė mundėsojė tė zhvilluarit ritmik dhe harmonik tė kėtij libri pėrgjatė vetėdijes dhe trupit tė tij.Impulsi fillestar doemos duhet tė jetė i barabartė me rezultatin e fituar.Pėrshtypja dhe tė shprehurit e saj doemos duhet tė pėrputhen.

Mendimet negative krijojnė ndjenja tė dėmshme,tė cilat doemos duhet gjetur tė shprehurit e vet tė jashtėm.Prandaj lajmėrohen vėshtirėsitė e zemrės,tensioni i lartė,i thati nė organet e tretjes,tė mbufaturit etj.

Ē’mendoni pėr vetveten nė kėtė moment? Secila thėrmi e qenies suaj e shpreh kėtė mendim.Shėndeti trupor,gjendja materiale, dashamirėt, pozita shoqėrore – nė mėnyrė tė pėrkryer shprehin ideenė qė kemi pėr vetveten.Mu nga kjo vėrehet rėndėsia e ēdo gjėje qė ėshtė futur nė ndėrdije dhe qė vjen nė shprehje nė tė gjitha fazat e jetės sė njeriut.

Duke i pėrmbajtur mendimet negative, vetvetes i shkaktojmė dėm, madje edhe dhimbje.Vallė,sa herė e keni lėnduar veten duke u hidhėruar,duke u frikėsuar,duke lejuar qė t’ju mposhtė xhelozia a dėshira pėr hakmarrje? Kėto janė helme qė ndotin ndėrdijen.Askush nuk ka lindur i ushqyer me qėndrime negative.

Prandaj,ndėrdijen tuaj ushqejeni me mendime gjallėruaese,atėherė do t’i evitoni tė gjitha format negative tė futura nė te.Nėse do tė jeni kėmbėngulės,do t’ju shkojė pėr dore ta zhvendosni tėrė trashigiminė negative.

avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 12.12.11 10:22

Ndėrdija shėron sėmundjen e malinjė tė lėkurės

Shėrimi i vetvetes ėshtė gjithnjė provė mė bindėse e fuqisė shėruese tė ndėrdijes.Para afro 40 vjetėsh me shkoi pėr dore qė me anė tė lutjes sė pandėrprerė tė lirohem nga sėmundja malinjė kanceroze. Terapia medicinale nuk pati sukses nė ndalimin e pėrparimit tė sėmundjes,e cila gjithnjė e mė tepėr merrte turr.Iu drejtova desė.

Prifti i talentuar me njohuri tė thellė tė psikologjisė ma shpjegoi domethėnien e fshehur tė Psalmit nr.139,i cili,veē tjerash thotė:”Ende tė patrajtuar mė panė sytė e tu,nė librin tėnd ishin tė shkuara tė gjitha ditėt:ishin tė njehura megjithėse asnjė s’ishte ende prej tyre”.

Me kishte thėnė se shprehja “libėr” nė realitet ėshtė ndėrdija ime,e cila ka dhėnė formėn dhe i ka dredhuar nė kallėp tė gjitha organet e mia vetėm e vetėm nga njė qelizė e padukshme. Mė pati theksuar se ndėrdija,nė po atė masė qė ėshtė krijues i trupit tim,tė njėjtin munsd ta pėrtėrijė e ta shėrojė,pasi qė ajo tashmė posedon formėn e pėrsosur ose formėn pėr veprim tė tillė.

Prifti pastaj ma tregoi orėn e vet duke mė thėnė:” Kėtė send dikush e ka punuar.Sė pari,ortari e ka krijuar idenė nė mendjen e vet dhe vetėm pas kėsaj ora ėshtė bėrė pjesė e sė vėrtetės objektive.Po qe se prishet,ai,meqeė vetė e ka shpikur,lehtė do ta riparojė.

Pastaj mė kujtoi se ndėrdija,si krijuese e trupit tim,vepron plotėsisht sikurse ortari dhe se ėshtė nė gjendje ta shėrojė,ta pėrtėrijė dhe t’u japė kahjen e duhur tė gjitha fuksioneve jetėsore dhe proceseve ne brendi tė trupit tim.

Mirėpo,edhe unė duhet t’i jepja urdhėrin gjegjės:ta nxitja duke ia drejtuar idenėnė pėr shėndet tė pėrkryer. Ky do tė ishte shkaku, ndėrsa shėrimi im do tė jetė rezultat.

Lutesha nė mėnyrėn shumė tė thjeshtė,si vijon:”Trupi im dhe tė gjitha organet janė vepėr e menēurisė,sė paskajshme tė ndėrdijes sime,e cila di se si tė mė shėrojė.I ka krijuar indet,muskujt dhe eshtrat e trupit tim.Tash i rreket transformimit tė secilit atom tė qenies,tė cilin,siē e ndjej,do tė ma sjell.Ėshtė vepėr e mrekullushme e inteligjencės krijuese nė vetė mua.”

Lutesha me zė(dy ose tri herė nė ditė,nga pesė minuta).Pas mė shumė se tre muajsh,lėkura ime pėrsėri ishte nė gjendje tė pėrkryer.

Siē shihet,ndėrdijes ia thosha vetėm formulat jetėsore tė tėrėsisė,tė bukurisė dhe tė pėrsoshmėrisė,tė cilat ia zinin vendin mendimeve dhe formulave negative (tė vendosur thellė nė ndėrdijen time) dhe shkaktarėve tė tė gjitha kokėēarjve tė mia.Ēdo gjė qė paraqiten nė trup doemos sė pari duhet tė paraqitet nė mendje.Andaj,po qe se e kaploni mendjen me mendime pozitive do tė sillni ndryshime tė ngjashme nė trup.Kjo ėshtė baza e ēdo shėrimi....

"Tė mrekullueshme janė veprat e tua,po,shpirti im mirė e di!”“(Psalmi,139:14).

Ndėrdija i mbikėqyrė tė gjitha funksionet trupore

Derisa flini ose derisa jeni duke i kryer punėt tuaja tė zakonshme e tė pėrditshme,vetėdija juaj e palodhshme,kėmbėngulėse dhe pėrherė e pranishme i kontrollon tė gjitha funksionet vitale tė trupit,duke mos llogaritur kėtu edhe ndihmėn e pjesės sė vetėdijshme tė mendjes.Kur jeni duke fjetur,pėr shembull,zemra edhe mė tutje ju rrahė nė mėnyrėn ritmike,mushkritėnuk ndalen sė punuari,si dhe procesi i frymėmarrjes zhvillohet njėsoj sikurse kur jemi tė zgjuar.

Ndėrdija mbikėqyr dhe sekretimin e gjėndrave tė ndryshme tė trupit,si dhe aktivitetet tjera jo tė dukshme tė trupit tuaj.Qimet nė fytyrė dhe nė kokė rriten pa marrė parashysh a jeni tė zgjuar apo duke fjetur.

Shkencėtarėt pohojnė se lėkura dukshėm mė tepėr djersitet kur njeriu ėshtė duke fjetur se sa kur ai ėshtė i zgjuar.sytė,veshėt dhe shqisat tjera janė aktive edhe gjatė fjetjes.Ėshtė e njohur se,pėr shembull, shumė shkencėtarė kanė arritur deri te zbulimet e zgjidhjeve tė problemeve tė ndryshme pikėrisht nė gjumė.

Vetėdija shpesh me frikėsime,me mėrzi,me shqetėsime dhe me depresione tė veta e pengon ritmin normal tė zemrės,tė mushkėrive, tė stomakut dhe tė zorrėve.Shembujt e cekur tė tė menduarit pengojnė funksionimin e rregullt tė ndėrdijes.Po qe se jeni nxjerrė nga baraspesha shpirtėrore, medikamenti mė i mirė ėshtė tė relaksuarit dhe ndėrprerja e volantit tė proceseve mendore negative.

Drejtohuni ndėrdijes suaj dhe urdhėrojnei pėr ta marrė kontrollin, duke sjellė paqe,rregull dhe qetėsi shpirtėrore. Po qe se veproni nė kėtė mėnyrė do tė vėreni se tė gjitha funksionet tuaja trupore do tė jenė pėrsėri normale. Kini kujdes qė ndėrdijes t’i drejtohuni me auteritet dhe nė mėnyrėn bindėse,sepse vetėm nė atė rast do tė veprojė sipas urdhrave tuaja.

Ndėrdija me ēdo kusht pėrpiqet t’ju ruajė jetėn dhe t’ju pėrtėrijė shėndetin.Ju shtyn tė ndjeni dashuri ndaj fėmijėve tuaj,gjė qė, gjithashtu,paraqet dėshirėn instiktive pėr ruajtjen e jetės sė tėrėsishmė.

Tė paramendojmė se rastėsisht keni ngrėnė ushqim tė prishur.Ndėrdija do t’ju shtyjė qė ta villni.Po qe se pa dashur helmohemi, ndėrdija do tė pėrkyjdeset qė ta bėjė atė tė padėmshėm. Po qe se plotėsisht u dorėzoheni fuqive tė saj ēudibėrėse,do tė kėnaqeni me shėndet tė pėrsosur.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 12.12.11 17:19

Si ta nxitni ndėrdijen qė tė punojė pėr ju?

Sė pari duhet kuptuar se ndėrdija punon pa pra.Ajo ėshtė aktive gjatė gjithė ditės,pa marrė parasysh se njeriu a ėshtė aktiv apo ėshtė duke pushuar.Ndėrdija ėshtė ndėrtues i trupit tė njeriut,por ai nuk ėshtė nė gjendje tė vėrejė a tė ndjejė kėtė proces tė brendshėm.

Secili prej nesh vendos lidhje vetė me vedtėdijen e vet, prandaj edhe ėshtė e rėndėsishme qė vetėdija tė punėsohet me mendime pozitive,t’i jepet kahje pėr dashuri,pėr realitete,pėr drejtėsi dhe pėr mirėqenie.Pa mėdyshje, kushtojoini kujdes tė duhur vetėdijes suaj, duke pasur ndėrmend faktin se ndėrdija juaj vepron vetėm e vetėm nė pajtim me mėnyrėn e tė menduarit tuaj, respektivisht pėrdoreni pjesėn e vetėdijshme tė mendjes suaj!

Mbani mend se sikurse uji qė merr formėn e gypit nepėr tė cilėn rrjedh, ashtu edhe principi jetėsor nė brendinė tuaj lėviz nė pajtim me natyrėn e mendimeve tuaja.Llogartiteni ndėrdijen tuaj si menēuri tė gjallė,si mikun mė tė mirė qė e keni! Nė mėnyrė tė paluhatshme besoni se ndėrdija juaj pandėrprerė ėshtė aktive te ju,se ju sjell gėzim, frymėzim,pėrparim.Po vepruat kėshtu,do tė fitoni reaksionin e dėshiruar.ju ėshtė dhėnė vetėm ajo se ēka besoni.

Principi shėrues i ndėrdijes pėrtėrin nervin e shkatėrruar tė syrit

Rasti i njohur i zonjės Bire(i regjistruar nė arkivin e spitalit nė Lurd tė Francės) historikisht ėshtė vėrtetuar dhe llogaritet plotėsisht si autentik.

Zonja Bire ka qenė e verbėr.Mjekėt patėn konstatuar atrofinė qindpėrqindėshe tė nervit tė syrit.U drejtua pėr nė Lurd (vendi i njohur si i shenjtė), duke gjurmuar pas ēfarėdo shprese,e cila siē kishte deklaruar vetė,mu kėtu pėrjetoi shėrim tė mrekullueshėm.

Rut Kranston (merrej me hulumtimin e rasteve tė ngjashme nė Lurd dhe pėr te shkruante nė revista tė ndryshme) duke cekur zonjėn Bire,nė vitin 1955 shkruan:“ Nė Lurd nė mėnyrė tė pabesueshme e ktheu tė parėt.Pėrsėri shihte nė mėnyrė tė pėrsosur edhe pse,siē pohonin shikimet e shumta mjekėsore,tė gjitha nervat e syve i kishte plotėsisht tė pajetė e tė pavlerė.

Vetėm pas njė muaji iu kthye mekanizmi pamor nė gjendje normale.Deri atėherė, sė paku nė bazė tė asaj qė kishin konstatuar ekspertėt e mjekėsisė, ajo shihte “me sy tė vdekur“.Disa herė kam qenė pėr vizit nė Lurd. Isha dėshmitar i njė numri tė madh shėrimesh tė ngjashme.

Pa kurrfarė dyshimi,rreth kėsaj ēėshtjeje do tė flasim nė kapitullin vijues qė,nė vende tė tilla tė shenjta tė krishterizmit a jo tė krishterizmit,nė mbarė botėn,nė tė vėrtetė kohė pas kohe vjen deri te disa sherime “tė pashpjeguara“

Zonjėn Bire me siguri nuk e shėroi kurrfarė uji i bekuar i tempullit,por ndėrdija e saj qė nė mėnyrė tė drejtė reagoi ndaj besimit tė saj. Principi shėrues i vendosur nė ndėrdijen e saj i ėshtė pėrgjigjur natyrės sė mendimeve tė saja.Tė besuarit,siē ėshtė e njohur,paraqet mendimin qė ka arritur nė ndėrdije,ku ėshtė pranuar se e vėrtetė absolute.Mė tej mendimi i pranuar kryhet automatikisht.

Zonja Bire, sipas tė gjitha gjasave,nė kėtė vend tė shenjtė tė krishterizmit kishte ardhur e shtyrė nga besimi dhe nga njė shpresė shumė e fortė, thellė e bindur se do tė shėrohet. Ndėrdija e saj reagoi mu nė pajtim me kėtė dhe liroi fuqitė e veta shėruese, gjithnjė tė pranishme.

Ndėrdija,si krijuese e syrit, me siguri ėshtė nė gjendje qė pėrsėri ta jetėsojė nervin e vdekur tė syrit.Ēdo gjė qė ėshtė krijuar njėherė, principi krijues ėshtė nė gjendje ta rikrijojė.Secilit nga ne i ndodh vetėm ajo se ēka beson.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 12.12.11 20:18

Si t’i pėrcillet ndėrdijes ideja pėr shėndet tė pėrkryer?

Prifti protestant,tė cilin e njoha nė Johanesburg,ma pėrshkroi metoda e tij tė bartjes sė idesė pėr shėndeti e pėrkryer tė ndėrdijes sė vet.Dergjej nga kanceri i mushkėrive.Ja pėrshkrimi i shkurtė i teknikės sė tij.“

Disa herė nė ditė relaksohesha me shpirt dhe me trup. Relaksimin e trupit e arrija me ndihmėn e fjalėve,si ‘I liroj shputat e kėmbėve,nyjat e kėmbėve,shpatullat kėmbėve,muskujt e barkut,zemrėn dhe mushkėritė,kokėn,e liroj tėrė qenien time‘. Pas pesė minutash do tė kotem dhe do t’i shqiptoj kėto fjali:

“Pėrsoshmėria e Zotit shprehet nga unė.Ideja pėr shėndet tė pėrkryer mė depėrton nė ndėrdije.Atė pamje qė Zoti e ka pėr mua ėshtė figurė e qenies sė pėrsosur dhe se ndėrdija ime pėrsėri e formon trupin tim nė pajtim me kėtė pamje qė gjendet nė mendjen e Zotit“.

Prifti ka pėrjetuar shėrim tė plotė.pėrvoja e tij ėshtė shembull i mėnyrės sė lehtė dhe tė thjeshtė e pėrcjelljes sė idesė pėr shėndet tė pėrkryer tė ndėrdijes sė vet.

Fantazimi,qė ėshtė nėn kontrollin e plotė,paraqet edhe njė mėnyrė tė futjes sė idesė sė shėndetit nė ndėrdije.Njeriut tė sėmurė nga paraliza funksionale i udhėzova qė ta paramendonte veten se si sillet rreth zyrės sė vet,e prek tavolinėn e punės,pėrgjigjet nė thirrjet telefonike dhe i kryen tė gjitha punėt e zakonshme qė do t’i kryente sikur tė ishte i shėndoshė.

I shpjegova se idenė e tillė pėr shėndet tė pėrkryer ndėrdija e tij me siguri do ta pranojė.Ai u mishėrua me detyrėn dhe vėrtet nė mendime e ktheu zyrėn e vet.Menjėherė u hetua se ndėrdija u nis pėr tė kryer detyrėn konkrete.

Pas disa javėsh, te ky lloj vetėkushtėzimi,nė shtėpi tė tij cingėroi telefoni,skenari ishte caktuar qė pėrpara, kėshtu qė ndihmėshtėpiakja dhe bashkėshortja “rastėsisht“ ndodheshin jashtė shtėpisė.

Edhe pse telefoni gjendej gati pesė metra larg shtratit tė tij,megjithatė ai e ngriti dėgjuesen. Nė kėtė moment ai krejtėsisht ishte shėruar.Fuqia shėruese iishte pėrgjigjur pėrfytyrimit,tė cilin pandėrprerė ia pėrcillte dhe,kėshtu,pasoi shėrimi.

Problemi i tij qėndronte nė bllokimin mendor qė i pengonte ngacmimet nga truri pėr tė depėrtuar deri te gjymtyrėt.Nė ēastin kur vėmendjen e kishte pėrqėndruar kah fuqia shėruese,pengesa ėshtė evituar dhe ai pėrsėri ishte nė gjendje tė ecte e tė punonte.

Ē’DUHET MBAJTUR MEND?

Ndėrdija i mbikėqyr tė gjitha proceset trupore,si dhe i posedon pėrgjigjet e tė gjitha pyetjeve.

Pak para se tė flini,ndėrdijes drejtojani kėrkesėn,si dhe vėrtetojani vetes tė ekzistuarit e fuqisė ēudibėrėse tė saj?

Ēdo gjė qė e futni nė ndėrdije,do tė dalė nė dukje si veti,si pėrvojė a si ndodhi.Andaj,zgjidhini me kujdes idetė dhe mendimet qė ia dėrgoni ndėrdijes.

Ligji i aksionit dhe i reaksionit ėshtė univerzal.Tė menduarit paraqet aksionin,ndėrkaq pėrgjigjja e menjėhershme e ndėrdijes ėshtė reaksioni. Kujdesuni pėr mendimet tuaja!

Ēdo frustracion bazohet nė dėshirėn e paplotėsuar.Po i kushtuat tepėr rėndėsi pengesave,shtyrjeve dhe vėshtirėsive do t’ju pasojė reagimi gjegjės i ndėrdijes.Kėsisoji ju punoni kundėr sė mirės suaj.

Po qe se me vetėdije dhe haptas pėrsėritni “Besoj se fuqia e ndėrdijes nė kėtė ēast,duke pėrdorur edhe trupin tim,ėshtė duke ma plotėsuar dėshirėn e menduar“,do ta ndjeni qarkullimin e principit jetėsor nepėr brendinė e trupit dhe tė shpirtit tuaj.Tė gjitha vėshtirėsitė do tė zhduken.

Frika,shqetėsimi dhe mėrzia e ērregullojnė ritmin normal tė punės sė zemrės,tė mushkėrive dhe tė organeve tė tjera.Ushqejeni ndėrdijen me mendime rreth harmonisė,rreth shėndetit, rreth paqes nė mėnyrėn qė tė gjitha funksionet trupore pėrsėri tė jenė normale.

Pjesa e vetėdijshme e mendjes suaj gjithnjė le tė shpresojė pėr tė mirė.sepse ndėrdija do tė kujdeset qė me besnikėri ta reproduktojė mėnyrėn tuaj tė tė menduarit.

Paramendoni pėrfundimin tė mbarė ose zgjidhje tė problemit tuaj, ndjeni gėzim pėr qėllimin e realizuar,sepse ēdo gjė qė mendoni a ndjeni me ndihmėn e ndėrdijes do tė shndėrrohet nė realitet.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 13.12.11 10:36

Shėrimet mendore nė kohėt e lashta

Te tė gjithė popujtė ekziston beimi shekullor,gati instiktiv,se diku thellė nė brendi tė njeriut pushon fuqia shėruese e aftė qė tė gjitha funksionet trupore dhe shqisat e ērregullta t’i kthejė nė gjendje normale.Besohet se kjo fuqi e ēuditshme nė kushte tė caktuara mund tė thirret,si dhe me t’u paraqitur ajo,tė gjitha vuajtjet trupore e shpirtėrore zhduken.Historia e tė gjithė ēpopujve ėshtė pėrplot me tė vėrteta,tė cilat flasin nė tė mirė tė kėtij besimi.

Nė fillimin e lashtė tė historisė njerėzore ėshtė menduar se aftėsinė qė me fuqi tė errta a tė mira ndikuese (duke futur kėtu edhe ato shėrueset) posedojnė falltarėt,priftėrinjtė a njerėzit e shenjtė nė pėrgjithėsi.Paramendohej se aftėsia e tyre magjike zanafillen e vet e kishte drejtėpėrdrejt nga Zoti, ndėrsa veprimet konkrete tė shėrimit ndryshonin te popujt e ndryshėm.Procesi i shėrimit nė tė shumtėn e rasteve ka pasur formėn e thirrjes sė Zotit nepėrmjet ritualeve tė ndryshme; tė fėrkuarit e shuplakave,falli,tė barturit e hajmalive,unazave,relikteve dhe vizatimeve tė shenjta.

Priftėrinjtė e religjioneve tė lashta pacientėve u jepnin mjete tė forta pėr mpirje ose para gjumit i vėnin nėn ndikim tė sugjestioneve hipnotike, duke u thėnė se zotat do t’i vizitojnė ashtu tė fjetur dhe do t’i shėrojnė.Kėto lloje veprimesh shpeshherė ishin mjaft tė suksesshme. Ėshtė e qartė se kishte tė bėnte me sugjestione tė forta tė drejtuara nė ndėrdije.

Ata qė respektonin perėndeshėn greke Hekata,zhvillonin ritualin e posaēme tė thirrjes sė mbrojtjes e shėrueses sė vet mu para fjetjes. Do tė dilnin nė hapėsirė dhe,nė kohėn kur ishte hėna e plotė, me veprim tė posaēėm,nė enė tė posaēme,pėrzienin temjan, vezė dhe mbeturina tė qenve e tė hardhucave tė prerė.Pas kėtij rituali grotesk ata do tė shkonin nė shtrat dhe perėndesha do t’u paraqitet patjetėr. Janė tė shumta tė dhėnat e shėrimeve qė pasonin pas zgjuarjes.

Bie nė sy se tė gjitha veprimet dhe ritualet e pėrshkruara kanė pėr qėllim pėrvetėsimin sa mė tė plotėsueshėm tė sugjestionit tė tė shėruarit nga ana e ndėrdijes.Po ashtu ėshtė e qartė se nė tė gjitha rastet shėruese nė tė vėrtetė ėshtė pikėrisht ndėrdija dhe se nuk ka tė bėjė me kurrfarė ēudirash dhe ndėrhyrjesh tė zotave.

Shėruesit gjithmonė kanė arritur suksese tė rėndėsishme nė rastet kur mjekėsia binte nga provimi. Nė ē’mėnyrė shėruesit e mbarė botės e arrijnė shėrimin?- Pėrgjigjja qėndron nė tė besuarit e kotė,gati tė verbėr tė tė sėmurėve se do tė shėrohen.Gjė qė liron fuqinė e fortė e tė madhe shėruese tė vendosur nė ndėrdije e secilės qenie njerėzore.

Shpesh pėrdoren barėra fantastike,metoda tejet tė pazakonshme dhe tė ēuditshme,gjithnjė me qėllim tė zgjuarjes sė imagjinatės te tė sėmurėt dhe te tė irituarit e emocioneve shumė tė forta.Gjendja e tillė shpirtėrore lehtėsohen pranimin e sugjestioneve tė shėrimit. Ai sė pari depėrton nė vetėdije e pastaj edhe nė ndėrdije tė tė sėmurit. Me detalisht pėr kėtė proces do tė flasim nė kapitullin vijues.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 13.12.11 16:39

Raportet rreth pėrdorjes sė fuqisė sė vendosur nė ndėrdije

“Prandaj po ju them: ēkado qė tė kėrkoni me uratė,besoni se e morėt, e do ta fitoni me siguri“. (Marku,11:24).Vėrejeni dallimin e kohėve gramatikore! Shkrimtari i frymėzuar na shtyn tė besojmė dhe ta pranojmė si tė vėrtet faktin se dėshira jonė tashme na ėshtė plotėsuar dhe na ėshtė pranuar dhe se deri te materializimi i saj do tė vijė nė tė ardhmen e afėrt.

Suksesi i kėsaj teknike varet nga fortėsia e Biblės se mendimi,ideja, pamja paraqesin faktin nė mendjenė e njeriut.Pėr tė arritur diēkafi materializimin e vet nė shpirtin e njeriut,ėshtė domosdo dhe e nevojshme qė njeriu tė mendojė se kjo nė mendje vėrtetė ekziston.

Disa fjalė hyrėse tė pėrmbledhura dhe krejtėsisht tė pėrcaktuara paraqesin udhėzimin e pėrdorimit tė fuqisė krijuese tė mendimit tė njeriut. Pra,tė futet – tė gdhendet dėshira gjegjėse nė ndėrdijen e vet.Secili mendim,secilia die,secila plan a qėllim ėshtė njėlloj i vėrtetė sikurse dora a zemra.

Po iu pėrmbajtėt teknikės biblike,nga mendja do ta zhdukni secilin mendim mbi rrethanat,mbi kushtet dhe mbi paraqitjet tjera qė do tė mund tė shkaktonin pasoja tė padėshiruara.Nė mendjen tuaj ju mbetet qė ta hedhni farėn,e cila ,po qe se ju vetė kėtė e pengoni,nė mėnyrėn tė pagabueshme do tė mbijė dhe nė fund do ta japė frytin.
Jezu Krishti nga ata qė ndoqėn rrugėn e tij,para se gjithash,kėrkon vetėm besim.

Fjalėt mė tė shpeshta nė Bibėl janė:“U bėftė sipas besimit tuaj!“ Gjithmonė kur e hedhni ndonjė farė besoni se prej saj do tė rritet bima gjegjėse.Pra,kini besim nė ligjdhmėrinė e rritjes dhe tė bujqėsisė nė pėrgjithėsi,sepse fara do tė japė bimėn e rritur tė llojit e vet.Besimi,ashtu siē pėrmendet nė Bibėl,paraqet mėnyrėn e tė menduarit,qėndrimin,sigurinė e brendshme dhe njohurinė se ideja, tė cilėn pjesa e vetėdijshme e mendjes nė tėrėsi e pėrvetėson,do tė hasė nė pranim tė njėjtė edhe me ndėrdije e pastaj do tė shkojė kah materializimi.

Besimi,nė kuptim tė caktuar,ėshtė edhe pranim si e vėrtetė e diēkafit qė tė kuptuarit dhe shqisat e mohojnė,gjegjėsit detyrim nė heshtje tė pjesės sė imėt, racionale,analitike tė vetėdijshme tė mendjes dhe marrje e qėndrimit tė mbėshtetjes sė plotė nė fuqinė e brendshme tė ndėrdijes.

Shembull klasik i teknikės biblike ėshtė ai qė ėshtė shėnuar nė Ungjillin sipas Mateut,9:28-30“ Kur arriti nė shtėpi,tė verbėrit iu afruan e Jezusi u tha:“A besoni se mund ta bėj kėtė gjė?“Ata i pėrgjigjen: “PO ,Zotėri:“Atėherė ua preku sytė e tha:“U bėftė sipas besimit tuaj“Dhe atyxre u ēelėn sytė. Atėherė Jezusi u urdhėroi:“Kini kujdes:Askush mos ta dijė!“.
Me fjalėt,u bėftė sipas besimit siē shihet qartė,Jezusi,nė tė vėrtetė, kėrkon bashkėpunimin e ndėrdijes nga tė verbėrit.

Besimi i tyre pėrbėhej nga dėshira e madhe se do tė ndodhė ēudia,se lutjet e tyre do tė pranohen e do tė plotėsohen – kjo edhe ndodhi.Kjo ka tė bėjė me tekinikėn e lashtė shėruese qė, prej se mbahet mend,e pėrdorin tė gjitha bashkėsitė njerėzore,pa marrė parasysh pėrcaktimin e tyre fetar.

Me fjalėt,kini kujdes! Askush mos ta dijė! Jezusi nė tė vėrtetė tė shėruarve ua nadalon tė flasin pėr atė qė u kishte ndodhur me tė afėrmit e tyre,sepse mund t’u ndodhė tė hasin nė dyshim dhe nė mohim. Kėshtu do tė rrezikohej vepra e Jezusit,mbjellja e sėrishme e dyshimit,e frikės a e ankthit nė ndėrdije do ta vinte nė pyetje shėrimin.

“…Ky po u urdhėron me pushtet e fuqi shpirtrave tė ndytė eata po dalin!“(Lluka,4:36).

Tė sėmurėt qė i janė drejtuar Jezusit,i kishte sjellė vetėm besimi i tyre i ndihmuar tek e drejta nga tė njohurit e Jezusit fuqitė shėruese tė ndėrdijes.Ai,edhe vetė ishte thellė i bindur nė drejtėsinė e fjalėve dhe tė veprimeve tė veta.

Jezusi tė sėmurėve ua bėri tė njohur aftėsitė e mendjes subjektive tė tyre dhe me besimin e vet tė thellė e tė pabėzajshėm qė kishte pėr fuqinė shėruese,i ndryshoi formulat negative dhe ato dėmtuese tė tė menduarit,tė ngulitura nė ndėrdijen e tyre.

Shėrimet,qė menjėherė pasuan janė vetėm reaksione automatike ndaj ndyshimit tė brendshėm shpirtėror.Pra,urdhėri i Jezusit,nė tė vėrtetė ėshtė thirrje drejtuar ndėrdijes tė sėmurėve.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 14.12.11 9:40

Ēudirat nė tempujt e mbarė botės

Ėshtė i njohur fakti se nepėr tempuj dhe nepėr faltore tė shumta tė Japonisė,tė Indisė,tė Evropės dhe tė Amerikės ėshtė regjistruar numėr i madh rastesh shėrimi.I kam vizituar disa vende tė kėtilla nė Japoni.Nė faltoren e njohur DIABUCU ndodhet statuaj kolosale e bronztė e Budės.

Pozita e tij ėshtė e ulur,duart i ka tė kruqėzuara,kokėn e ka tė ngritur nė pozitė tė ekstazės sė thellė kontemplative, ndėrkaq lartėsia e tij arrin 15 metra dhe quhet Buda i Madh.Kam parė njė numėr tė madh tė rinjsh dhe pleqėsh se si i linin ofertat te kėmbėt e tij:par4a,pemė,oriz dhe portokaj,ndiznin qirinj,ndjehej era e temjanit dhe zhurma e lutjeve tė shumta.

E pata vėrejtur njė vajzė duke murmuritur disa fjalė tė paartikuluara:ishte pėrkulur thellė nė shėnjė pėrsjėndetjeje,pastaj i la dy portokaj dhe i ndezi njė qiri.Nikoqiri mė shpjegoi se ajo vajzė para ca kohėsh e kishte humbur zėrin e i cili iu kthye mu nė kėtė tempull.

Prandaj,ajo i dėrgon mirėnjohje Budės qė, sipas besimit tė saj,ia kishte sjellė shėrimin.Nė tė vėrtetė vajza qė nga fillimi ka qenė thellė e bindur se Buda do t’i ndihmojė,po qe se shpesh ajo kryen ritualin e caktuar,agjėron njė kohė tė gjatė dhe e ofron sakrificėn gjegjėse.Me kėtė,ajo,nė tė vėrtetė,vetėm e kushtėzonte ndėrdijen e vet dhe e drejtonte kah shėrimi.Rezultati pozitiv nuk kishte munguar.

Ja edhe njė ilustrim tė fshehur nė imagjinatėn edhe nė besim tė pakusht; do t‘ju pėrshkruaj rastin e kusheririt tim tė sėmurė nga tuberkulozi.Mushkėritė i kishte tė dėmtuara rėndė.Me tė dėgjuar pėr gjendjen e babit tė vet,djali vendosi t’i ndihmonte duke u kthyer nė shtėpinė e prindėrve nė Pert (Australi).

Babit i rrėfen se si e kishte njohur njė prift,i cili sapo ishte kthyer nga shegtimi,ku kishte vizituar disa tempuj shėrues tė Evropės.Prifti ia kishte shitur njė copėz tė kryqit tė Jezusit pėr shumė tė mėdha parash.Djaloshi,nė tė vėrtetė, kishte marrė njė ashkėl nga dyshemeja e punėtorisė sė vet dhe ia kishte ēuar argjendarit,i cili e kishte ngjitur nė unazė e cila kishte prejardhjen nga ajo ashkėl.

Rrėfimi e kishte nxitur imagjinatėn e babit deri nė atė masė sa qė zotėriu i plakur e kishte rrėmbyer unazėn, e kishte vendosur nė gjoks,ishte lutur nė heshtje dhe kishte fjetur.Nė mėngjes ai ishte plotėsisht i shėndosh.

Ėshtė e qartė se atl nuk e shėroi ashkla e marrė nga dyshemeja e punėtorisl,por fantazia e tij e nxitur deri nė maksimum,si dhe besimi i thellė i tij nė shėrim tė plotė.Bashkimi i imagjinatės dhe i besimit, gjegjėsisht bashkimi i ndjeshmėrisė subjektive solli shėrimin.Babai asnjėherė nuk u njoftua pėr kėtė mashtrim,sepse po tė njoftohej,do t’i rikthehej sėmundja.Kėshtu ai pėr afro 15 vjet tė ardhshme pati shėndet tė pėrsosur,ndėrsa vdiq nė moshėn 89- vjeqarė.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 14.12.11 15:21

Principi univerzali shėrues

Ėshtė i njohur fakti se tė gjitha shkollat shėruese ndonjėherė shėnojnė suksese tejet tė mrekullueshme.Pavarėsisht nga dallimet sipas aspektit,plotėsisht ėshtė e qartė se prapa tė gjitha shėrimeve qėndrom principi i pėrbashkėt,univerzal – ndėrdija.

Andaj do tė ishte e nevojshme t’i pėrkujtojmė kėto tė vėrteta themelore: e para,njeriu posedon dy funksione tė mendjes,njėri prej tė cilėve ėshtė i vetėdijshėm,kurse tjetri i ndėrdijshėm;e dyta, ndėrdija nė mėnyrė afatgjate dhe tė pandėrprerė i ėshtė nėnshtruar sugjestionit.Pos kėsaj,ajo e ka kontrollin e plotė mbi tė gjitha funksionet trupore – shenjat dhe ndjenjat.

Marr guximi tė besoj se secili lexues i kėtij libri e di mirė se simptomat e gati ēdo sėmundjeje te presonat qė janė nėn hipnozė mund tė shkaktohen me sugjestione.Njeriu i hipnotizuar,pėr shembull, mund tė ketė temperaturė,mund tė ketė ethe,mund tė skuqet etj,- pikėrisht sipas sugjestionit qė e pranon.

Eksperimentet kanė dėshmuar se personi i hipnotizuar,po qe se ashtu i urdhėrohet,mund ta humbasė aftėsinė e tė folurit,tė ecurit a tė ndonjė gjėje tjetėr.Kėshtu, pėr shembull: tė hipnotizuarit nėn hundė mund t’i vendoset njė gotė ujė dhe t’i thuhet: “Dėgjo,ky ėshtė spec i bluar,merri erė mirė!” Kur i merr erė,ai do tė fillojė tė teshet. Ē’ėshtė,sipas mendimit tuaj,ajo qė e shkaktoi teshjen;uji apo sugjestioni?

Po qe se tė hipnotizuarit,tė cilit mė herėt i ėshtė thėnė se ėshtė alergjik ndaj barit tė pezmit,te hundėt i afroni ēfarėdo lule artificiale ose gotėn e zbrazėt,duke i thėnė se pikėrisjt ky ėshtė bari i pezmit, tek ai do tė pasojė reaksioni tipik alergjik me tė gjitha simptomat pėrcjellėse.Njė zhvillim i tillė ngjarjesh tregon qartė se shkaku i sėmundjes qėndron nė mendjen e njeriut,prandaj edhe shėrimi paraqet njė proces mendor.tė gjithėve na janė tė njohura shėrimet me ndihmėn e ritualeve dhe tė veprimeve tė ndryshme pseudomedicinale a fetare.Por,gjithashtu,ėshtė e qartė se nė tė gjitha rastet ndėrdija ėshtė shėrues i vėrtetė dhe i vetėm.

Ja se nė ē’mėnyrė ndėrdija e shėron prerjen gjatė rrojės,ajo nė mėnyrė tė pėrsosur di si ta bėjė kėtė.Mjeku mjekon vendin e lėnduar duke thėnė:”Ta lėmė natyrėn qė t’i bėjė tė tjerat”.Natyra do tė thotė ligj natyror,ligj i ndėrdijes,ligj i vetėruajtjes ku bazohet funksioni i ndėrdijes. Instikti i vetėruajtjes ėshtė ligji i parė i natyrės.Instikti mė i fortė i njeriut ėshtė mė i fortė se nga ēfardo sugjestioni a autosugjestioni.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 14.12.11 22:48

Teoritė e ndryshme

Nuk do tė kishte kurrfarrė kuptimi,por edhe pėr lexuesin do tė ishte fare jointeresante,po tė diskutonim pėr teoritė e shumta tė sekteve dhe tė grupeve tė ndryshme fetare pėr terapinė.

Shumica pohojnė se psedojnė tė vėrtetėn e veēantė dhe atė tė vetme,gjegjėsisht se vetėm teoria e tyre sjell rezultate pozitive.Kjo,natyrisht,nuk ėshtė dhe nuk do tė jetė e vėrtetė,siē ėshtė treguar nė kėtė kapitull.

Jemi tė vetėdijshėm se ekzistojnė lloje tė ndryshme tė shėrimeve. Mjeku austriak,Franc Anton Mesmer (1734-1815),i cili ka punuar nė Paris,ka zbuluar se duke afruar magnetin te trupi i sėmurė arrihen shėrime tė mrekullueshme.Shėrime tė ngjashme arrinte edhe me ndihmėn e copave tė tjera tė ndryshme tė qelqit ose tė metalit.

Mė vonė,ai e ndėrpreu kėtė metodė,duke pohuar se deri te shėrimi arrihet pėr shkak tė “magnetizmit animal”,si dhe duke vendosur teorinė qė shėruesi tė sėmurit t’ja pėrcjellė energjinė mirėbėrėse.

Nė punėn e vet tė mėtejme,ai pėrcaktohet pėr shėrim me ndihmėn e hipnozės,e cila,sipas tij,fillon tė quhet mesmerizėm.Kolegėt e tij mendonin se pėr tė gjitha shėrimet duhej t’i ishte mirėnjohes vetėm e vetėm SUGJESTIVITETIT.

Tė gjitha grupet e pėrshkruara tė ekspertėve dhe tė pseudoekspertėve (psikiatrit, psikologut, osreopatėt, mjekėt, fallxhinjtė dhe shėruesit fetarė) e pėrdorin fuqinė e njėjtė univerzale tė vendosur nė ndėrdijen njerėzorr.

Secila prej tyre pohon se deri te shėrimit paraqet qėndrim saktėsisht tė caktuar pozitiv mental – qėndrim tė brendshė, ose mėnyrė tė tė menduarit tė brendshėm qė quhet religjion, besim, bindje.

Shėrimi gjithnjė bazohet nė shpresėn e pakufishme tė besimit- nė mundėsinė e pėrfundimit pozitiv,i cili vepron si sugjestion shumė i fortė dhe e nxit ndėrdijen qė t’i lirojė e qė t’i vė ne livizje aftėsitė e veta shėruese.

Secili shėrues mjekon nė mėnyrėn identike.Natyrisht,dallohen vetėm metodat dhe teoritė pėrcjellėse mirėpo ekziston vetė, njė proces shėrues – besimi; ekziston vetėm njė fuqi shėruese-ndėrdija. Pėrcaktohuni pėr teorinė dhe pėr metodėn qė mė sė tepėrmi ju pėrgjigjen! Sa u pėrket tė tjerėve,mund tė jeni tė qetė.Nė qoftė se keni besim, rezultati nuk do t’ju mungojė.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 15.12.11 10:05

Parcelzusi

Filipus Paracelzus, alkimist dhe mjek i njohur zviceran,ka jetuar prej vitit 1493 deri nė vitin 1541.

Ai, veē tjerash,ka qenė edhe shėrues i madh.Gjatė njė rasti shkroi diēka qė sot merret si fakt i vėrtetė shkencor: “Pa marrė parasysh se objekti i besimit a ėshtė i vėrtetė apo i rrejshėm,efekti i tė besuarit ėshtė i njėjtė.Pra,po qe se besoj nė statujėn e shėn Pjetrit ashtu si do duhej tė besoja edhe nė vetė shėn Pjetrin,do tė arrij rezultatin e padalluar nga ai qė do ta arrija edhe nga shėn Pjetri.Ky, megjithatė,ėshtė besimi i kotė.Besimi,pa marrė parasysh se a ėshtė i vėrtetė apo i rrejshėm, gjithmonė krijon”.

Botėkuptimet e Parcelzusit i ndate edhe bashkėkohėsi i tij,filozofi italian, Pjetro Pomponaci. Ai thoshte: “Shumė lehtė ėshtė tė paramendohet efekti i mrekullueshėm i zėnies besė dhe i imagjinatėse, veēanėrisht po qe se tė dyja ndjenjat janė tė pėrbashkėta ndaj subjektit dhe ndaj personit qė vepron me ndikim tė imagjinatės dhe tė besimit.

Sharlatanėt,njėlloj sikurse shėruesit e vėrtetė,e dinė mirė se po qe se nė mėnyrė mashtruese eshtrat e kujdoqoftė shpallen si tė shenjta, secili besimtar qė bie nė kontakt me to i ka tė gjitha gjasat pėr ta ndjerė efektin pozitiv tė besimit tė vet”.

Prandaj,pavarėsisht se abesoni nė eshtrat e ndonjė tė shenjti se kanė fuqi shėruese ose se njėfarė uji ėshtė nė gjendje t’jua kthej shėndetin e ērregulluar,efektin pozitiv do ta ndjenj vetėm pėr shkak tė sugjestionit tepėr tė fortė qė ia pėrcillni ndėrdijes suaj. Shėruesi i vetėm dhe unitar ėshtė ndėrdija.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Elson Precaj prej 15.12.11 17:59

Faleminderit shum per kete postim te mrekullueshem !!! ke bere nje pune mjaft me vlere duke bere nje postim te tille !
Respekt maximal per kete postim te mrekullueshem !
avatar
Elson Precaj

87


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 15.12.11 19:12

Elson Precaj shkruajti:Faleminderit shum per kete postim te mrekullueshem !!! ke bere nje pune mjaft me vlere duke bere nje postim te tille !
Respekt maximal per kete postim te mrekullueshem !

S.p.s. i nderuar Elson Precaj duke parė se shumė nga anėtarė(et) pėr gjėra tė thjeshta,i drejtohen pėr ndihmė magjisė apo mė mirė tė them tė ligės (energjisė negative) qė mė vonė do tė dėshprohen dhe se pa dyshim do e paguajnė dyfishin e saj.E pash tė arsyshme qė tė postoj ca kapituj nga ky libėr qė pėr mua ėshtė shumė libėr me vlerė,qė njerėzit tė mėsohen tė mos kėrkojnė ndihm nga jashtmja e tyre dhe aq mė pak nga forcat e errėta por le ti kthehen mbrendėsisė sė tyre,forcės sė ndėrdijes qė ėshtė nė secilin prej nesh. Uroj qė sa do pak ta arrin qėllimin dhe arsyjne e postimit nė kėtė forum..Unė personalisht nė rend tė parė do ta flm autori z.Xhozef Marfin dhe tė gjitha ata qė e mundėsuan kėtė libėr tė botohet nė gjuhėn tonė,si dhe tė gjithė ata (ato) qė marrin mundin ti lexojnė kėto postime.

me respekt fakiri
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Elson Precaj prej 15.12.11 20:18

fakiri shkruajti:

S.p.s. i nderuar Elson Precaj duke parė se shumė nga anėtarė(et) pėr gjėra tė thjeshta,i drejtohen pėr ndihmė magjisė apo mė mirė tė them tė ligės (energjisė negative) qė mė vonė do tė dėshprohen dhe se pa dyshim do e paguajnė dyfishin e saj.E pash tė arsyshme qė tė postoj ca kapituj nga ky libėr qė pėr mua ėshtė shumė libėr me vlerė,qė njerėzit tė mėsohen tė mos kėrkojnė ndihm nga jashtmja e tyre dhe aq mė pak nga forcat e errėta por le ti kthehen mbrendėsisė sė tyre,forcės sė ndėrdijes qė ėshtė nė secilin prej nesh. Uroj qė sa do pak ta arrin qėllimin dhe arsyjne e postimit nė kėtė forum..Unė personalisht nė rend tė parė do ta flm autori z.Xhozef Marfin dhe tė gjitha ata qė e mundėsuan kėtė libėr tė botohet nė gjuhėn tonė,si dhe tė gjithė ata (ato) qė marrin mundin ti lexojnė kėto postime.

me respekt fakiri
un besoj se cdo zgjidhje e problemeve te tona gjendet brenda nesh dhe konkretisht tek "nenddija" jone me ane te saj ,besimit dhe ndihmen e zotit arrihet gjithcka po citoj nje thenie te OMRAAM AIVENHOV "Cili ėshtė Zoti i vetėm dhe i vėrtetė? ... Cila, nga tė gjitha religjionet, ėshtė superior ndaj tė tjerave? ... Mos bėni pyetje tė tilla.
Dhe mos pritni qė tė ju paraqesim kėtė apo atė Zot nga jashtė pėr t’a adhuruar.
Zoti ėshtė brenda jush dhe ju duhet t’a kėrkoni dhe t’a gjeni aty.
Sa kohė qė ju e kėrkoni Zotin jashtė jush, mes Tij dhe juve do tė ketė gjithmonė njė distancė, njė ndarje."

Une jam nje adhurues i psikologjise si shkence pavarsisht se eshte jasht fushes qe un jam kopetent pretendoj se jam i informuar deri diku mire . do te te isha mjaft mirenjohes sikur ju te ndanit me ne me shume postime te ketij karakteri, qe vertet i sherbejne pjestareve te ketij forumi per mire .

Dhe jo tu mbushet koka me postime te pavlera apo me lajme qe sot per sot nuk na shebejne per asgje , si : Masonet , kontradiktat dhe absurditetet qe mundohen te gjejne ne shkrimet e shenjta , horoskopi etj etj janE disa tema qe nuk hapin debate jokonstruktive .

Sinqerisht e vlersoj perpjekjen tuaj per te ndare me ne dicka me vlere. DHE SE FUNDI KISHA NJE PYETJE PER JU ZOTERI : JU PERSONALISHT A E KENI ARRITUR TE KONTROLLONI NDERDIJEN TUAJ DUKE U BAZUAR TE VETSUGJESTIONI ??
FALEMINDERIT !
avatar
Elson Precaj

87


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 15.12.11 20:59

DHE SE FUNDI KISHA NJE PYETJE PER JU ZOTERI : JU PERSONALISHT A E KENI ARRITUR TE KONTROLLONI NDERDIJEN TUAJ DUKE U BAZUAR TE VETSUGJESTIONI ??
FALEMINDERIT !


I nderuar unė padyshim se jam njeri qė besoj nė Zot por duke mos e kėrkuar dikun jashtė vetės,dikun nė qiell por brenda nė brendėsin time dhe ky lloj besimi pėr shumicėn e besimtarėve ėshtė i papranueshėm dhe mė quaj njeri i devijuar nga feja.

Unė po ju tregoj diē private nga jeta ime.Para dyvitesh duke u kthyer me makinė nga pushim pėr nė Gjermani ku edhe jetoj dhe punoj,jam pėrplasuri nė autostradėn e Kroacisė,dhe jam rrotulluar disa herė (unė mbaj mend 4 herė ndėrsa shoku ime qė ka qenė para dhe ai mbas me makina thonė mė shumė se 4 herė pra nga vendi i pėrplasje me njė kamion derisa kam dalur nga rruga kanė qenė 143 metra) kam dalur nga rruga.

Mė ėshtė kthyer vetėdija dhe shoh se gruaj dhe djali(9 vjeqar) janė tė gjakosu dhe nuk mė pėrgjigjen farre pra janė pa ndjenja dhe vetėm vetėdije tė pjesshėm kishte vajza(7 vjeqare) ime, e unė isha nė atė gjendje sa nuk kam fjalė ta pėrshkruaj...por duke ju drejtuar autosugjestionit "se ti duhet tė ndėrmarrish situatėn e krijuar nė dorė dhe se nuk ėshtė punė pėr panik...",qė mos tė zgjatem nga ai pėrplasje pėrfunduam e gjithė familja nė spital nė Kroaci mė gjegjėsisht nė Karllovac dhe pastaj nepėrmjet sigurimeve qė i kemi nė Gjermani u transferuam nė spitalin e Mynihut...

Unė si pasoj e mungesės nė punė e humba edhe vendin e punės,dhe tė gjithė shokėt dhe miqėt ēuditeshin me mua kur u a thoja se kjo ka pėr dalur e mbar pėr tė gjithėve ne.Njėri prej shokėve nga dhimbja qė ndjejtė pėr ne mė tha:" PO ku po sheh tė mirėn nė kėtė punė,vetė i lėnduar dhe i papunė,bashkėshortėn e operuar nė spital nė gjendje tė rėndė fėmijėt tė lėnduar...tė paska ikur truri mė tha nuk qenke normal...

Unė duke i praktikuar autosugjestinon dhe duke aktivizuar forcėn e ndėrdijes sot jemi tė gjithė shėndosh dhe mirė..kam gjetur edhe punėn mė tė mirė qė fitoj por edhe kam mė shumė kohė tė merre me familjen time. Pastaj kam qenė njeri qė kam pirė 100 cigare nė ditė besa duke ja ndihmuar edhe me alkohol (sidomos birra bavarez Weissbirė qė janė shumė tė mira nga 5 apo 6 birra nė ditė) me ndihmėn e mantrave speciale qė janė edhe autosugjestion nuk jam aspak i varru nga nikotini dhe alkoholi qe afėr 8 vite..

Ndoshta pėr shumė kėnd mund tė duken jo tė vėrteta,por pėr mua dhe shumė shokė dhe familja ime qė mė njeh shumė mirė e dinė se janė mė se tė vėrteta...me njė fjalė unė e praktikoj lutjen shkencore siē e quan Z.Marfi pėr ēdo ditė.. ju kėrkoj ndjers juve dhe tė gjithėve se u zgjata pak si shumė me ngjarjet e jetės time private.

me respekt fakiri
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 15.12.11 22:19

Eksperimentet e Berenhajmit

Ipolit Berenhajm,profesor i mjekėsisė nė Universitetin e Nansit (nė vitin 1910-1919),i pari e publikoi pohimin se sugjestioni qė mjeku ia imponon tė sėmurit,realizohet ose materializohet nepėrmjet ndėrdijes sė pacientit.Nė faqen 197tė librit tė tij“Terapia sugjestive”,

Berenhajmi e pėrshkruan rastin e pacientit tė sėmurė nga paraliza e ghuhės,i cili nuk kishte reaguar nė kurrfarė terapie mjekėsore. Pas shumė pėrpjekjesh tė kota,mjeku i tha pacientit se sapo i kishte arritur instrumenti mė ri me tė cilin me siguri se do ta shėrojė.

Pastaj,nė gojė ia kishte futur njė termometėr xhepi.I sėmuri e kishte imagjinuar instrumentin qė do t’ia sillte shpėtimin.Pas vetėm disa ēastesh,bėrtiti nga gėzimi,sepse pėrsėri mund ta lėvizte gjuhėn e vet pa kurrfarė pengesash. Berenhajmi mė tej thotė:”Secili mjek ndėr rastet e veta do tė gjejė njė varg shembujsh tė ngjashėm.

Para ca kohėsh nė ordinancėn time erdhi njė vjazė,e cila gati katėr javė vuante nga tė humburit e plotė tė aftėsisė tė tė folurit. Duke konstatuar diagnozėn,studentėve tė mi u pata thėnė se tė humburit e aftėsisė tė tė folurit ndonjėherė me shumė sukses dhe gati momentalish shėrohet me anė tė elektricitetit.

Kur e sollėn aparatin e nevojshėm,shuplakėn e mbėshteta nė fyt tė vajzės,lehtė e tėrhoqa dhe thashė:”Tash mund tė flitni me zė”.Me njėfarė mundimi tė vogėl sė pari shqiptoi a-nė,pastaj b-nė e mė tutje edhe fjalėn “Maria”.Pastaj,vazhdoi tė fliste normalisht; pengesat i ishin zhdukur pa lėn gjurmė”.
Berenhajmi me kėtė shembull tregoi frocėn e besimit tek i sėmuri,e cila nė ndėrdije ndikon si sugjestion i fuqishėm.

Sugjestioni krijon mėshikėza

Berenhajmi mė tutje thekson se si pacientėve tė vet nė qafė u shkakton mėshikėza (duke u ngjitur pullė tė thjeshte postale nė vend tė posaēme),por duke u sugjeruar se kishte tė bėnte me njėherė flasteri tė fortė pėr zėnien e insekteve.Kėsofarė pohimesh u dėshmuan eksperimentalisht nga kolegėt e shumtė tė Berenhajmit nė mbarė botėn,gjė nuk i lė vend dyshimit nė mundėsinė e realizimit tė ndryshimeve strukturale trupore me ndihmėn e sugjestionit gojor, drejtuar pacientit.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 16.12.11 10:53

Shkaktari i gjakderdhjes

Nė faqen 153 tė Ligjit tė paraqitjeve fizike tė Hartsonit shkruan: “Te disa individė me sugjestion mund tė shkaktohet gjakderdhja e vogėl ose e madhe”.


Doktor M.Buru,pacientin e kishte vėnė nė gjendje hipnotike dhe i kishte dhėnė sugjestion vijues: ”Sot,nė orėn 16,pas hipnozės,do tė vini nė ordinancėn time,do tė uleni nė karrigė, do t’i kryqėzoni duart mbi gjoks dhe do tė fillojė t’ju rrjedhė gjaku nga hunda”.

Nė kohėn e caktuar, djaloshi ia mbėrrini dhe bėri ēdo gjė qė i kishte thėnė doktori. Nga ana e majtė e hundės rodhėn disa pika gjaku.

Nė rastin tjetėr,hulumtuesi i njejtė,me majėn e topitur tė instrumentit shkroi emrin e pacientit nė tė dy nėnbėrrylat.Pastaj pacientin e vuri nė gjendje tė hipnotizuar dhe i tha:

“Sot,nė ora 16,do tė shkoni tė flini,ndėrsa nga duart,npėr vijat qė sapo i vizatova do tė fillojė t’ju rrjedhė gjaku,si dhe do t’ju paraqitet emri juaj i shkruar me shkrojna tė pėrgjakura”.Nė kohėn e caktuar, pacienti,pėrndryshe nėn mbikėqyrje tė pandėrprerė, kishte fjatur.

Nė dorėn e majtė papritmas iu paraqitėn shkronjat e emrit tė tij, ndėrsa filloi tė pikonte gjaku. Shkronjat patėn mbetur tė dukshme me muaj tė tėrė pas eksperimentit,edhe pse pas njė kohe gradualisht filluan t’i zbeheshin”.

Faktet e cekura dėshmojnė saktėsinė e dy qėndrimeve tona primare; sė pari,ndėrdija vazhdimisht ėshtė e hapur dhe e nėnshtruar ndaj sugjestionit; sė dyti,po kjo ndėrdije posedon kontroll tė plotė ndaj tė gjitha funksioneve,ndjenjave dhe karakteristikave trupore.

PASQYRA E SHKURTĖR E FAKTORĖVE MĖ TĖ RĖNDĖSISHĖM

- Shqeshherė pėrkujtojani vetes se fuqia shėruese ėshtė mu nė ndėrdijen tuaj.

- Mbani mend se besimi i ngjan farės sė hedhur nė tokė prej sė cilės rritet lloji i bimės sė mbjellė.Nė mendjen tuaj mbilleni farėn,ujiteni dhe ushqejeni me besim dhe me shpresė se do tė arrini rezultate tė dėshiruara.

- Ideja pėr librin,pėr shpikje a pėr ēkado tjetėr qė lind nė mendjen tuaj,paraqet faktin e vėrtetė – ekzistues.Besoni nė vėrtetėsinė,nė prejshmėrinė e ideve,tė planeve – tė zbulimeve tuaja dhe,po se jeni tė vendosur,ato do t’ju materializohen.

- Derisa jeni duke u lutur,kini ndėrmend se tė kuptuarit e brendshėm e tė thellėsishėm tė tėrėsisė,tė bukurisė dhe tė pėrsosmėrisė ėshtė nė gjendjen t’i ndryshojė formulat negative tė tė menduarit nė ndėrdije,si dhe tė prodhojė efekte tė mrekullueshme.

- Tė gjitha sėmundjet lindin nė mendjen e njeriut.Secilės paraqitje trupore,domosdo i paraprin formulari gjegjės mendor.

- Sugjestioni nėn hipnozė ėshtė nė gjendje tė shkaktojė paraqitjen e simptomeve gati tė secilės sėmundje.Me kėtė mėnyrė tregohet qartė fuqia e mendjes sė njeriut.

- Ėshtė vetėm njė proces i vetėm dhe unitar i shėrimit – besimi;vėshtė vetėm njė fuqi shėruese- NDĖRDIJA.

- Efekti tė njejtė do tė keni pavarėsisht se objekti i besimit a ėshtė i drejtė apo i rrejshėm. Ndėrdija reagon ndaj mendimit tė lindur nė vetėdije.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 16.12.11 17:09

SHĖRIMET SHPIRTĖRORE NĖ KOHĖN E SOTME

Ėshtė e qartė se secilit njeri i interesojnė problemet e shėrimit tė sėmundjeve trupore dhe tė zgjedhjes sė problemeve shoqėrore. Ē’sjell,nė tė vėrtetė,shėrimi?

Ku fshihet fuqia shėruese? Secili nga ne sė paku njė herė e ka parashtruar kėtė pyetje.Pėrgjigja ėshtė e thjeshtė:Fuqia shėruese pushon nė ndėrdijen e secilit njeri,kurse ndryshimi i qėndrimit tė tė sėmurit e liron dhe e nxit atė qė tė fillojė tė veprojė.

Asnjėherė,asnjė mjek,asnjė psikolog,asnjė psikiatėr,asnjė prift a fallxhi nuk e ka shėruar asnjė tė sėmurė.Fjala e lashtė thotė: “Mjeku plagėn e lidh me fashė,kurse Zoti e shėron”. Psikologėt dhe psikiatrit i eliminojnė blloqet dhe,nė kėtė mėnyrė,e lirojnė principin shėrues duke ia kthyer shėndetin tė sėmurit.

Ngjashėm me kėtė edhe kirurgu elimonon pengesėn fizike nė organizėm,pas sė cilės ryma shėruese pėrtėrin funksionin e vet normal.Asnjė mjek nuk do tė pohojė me kėmbėngulje se pikėrisht ai e shėroi pacientin,por kėtė sukses do t’ia njohė fuqisė shėruese qė ka emra tė panumėrt; naytra, jetė,Zoti, inteligjencė krijuese ose fuqi e ndėrdijes.

Siē ėshtė thėnė edhe mė parė,ka shumė metoda tė ndryshme tė eliminimit tė pengesave mentale, emocionale dhe fizike qė pamundėsojnė qarkullimin e lirė tė principit shėrues tė secilit prej nesh. Principi shėrues,i vendosur diku thellė nė pjesėn e ndėrdijshme tė mendjes,ėshtė nė gjendje dhe i gatshėm qė,nėn udhėheqjen e vetėdijes sė vet a tė vetėdijes sė dikujt tjetėr,ta shėrojė shpirtin dhe trupin nga ēdo sėmundje.

Principi shėrues vepron nė brendi tė secilit njeri,pa dallim ngjyre,race a feje. Pra,nuk ėshtė e nevojshme tė jesh pjesėtar i ndonjė kishe apo sekti tė veēantė, sepse ndėrdija do t’ju shėrojė vendin e djegur ose tė prerė nė dorė,mandje edhe nėse veten e llogaritni si atesit a agnostik.

Veprimi bashkėkohor i terapisė shpirtėrore bazohet nė faktin e provuar se forca e paskajshme dhe menēuria e ndėrdijes reagon sipas besimit qė i kushtohet asaj.Prifti,gjatė kėsaj ,i pėrmbahet pėrcaktimit tė Biblės;tėrhiqet nė botėn e vet dhe e kyē derėn pas vetes,qė do tė thotė se qetėsohet, relaksohet dhe i dorėzohet mendimit tė fuqisė sė paskajshme shėruese nė vetvet.

Pra,e mbyll derėn e mendjes pėr ēdo gjė qė nga jashtė do tė mund ta pengonte dhe qetė e me bindje i kthehet ndėrdijes sė vet,duke ia rrėfyer dėshirėn a kėrkesėn e evt,duke kuptuar se pėrgjigja do tė jetė nė pajtim tė plotė me nevojat e tij.

Vallė,a nuk ėshtė e mrekullueshme tė ndihet se ajo qė ėshtė krijuar nė mendje mė nė fund do tė realizohet? Mu kėtu qėndron thelbi i qėndrimit: “Beso se ke dhe do tė kesh”:Nė kėtė ėshtė bazuar terapia bashkėkohore lutėse.

Procesi i pėrgjithshėm i shėrimit

Ekziston vetėm njė proces i pėrgjithshėm shėrues,i cili vepron ndaj ēdo gjėje dhe ndaj ēdokujt; ndaj macės, qenit, drurit,barit, frymės, tokėse ,sepse ēdo gjė nė kėtė botė nė vete mban frymė tė jetės.Ky princip jetėsor vepron nė mbretėrinė e shtazėve,tė bimėve dhe tė mineraleve si istikt dhe si ligj i rritjes dhe i zhvillimit.

Njeriu,pėr dallim nga tė tjerėt,ėshtė i vetėdijshėm pėr veprimin e principit jetėsor dhe me vetėdijen e vet ėshtė nė gjendje qė atė ta orientojė drejt mirėqenies sė vet.

Ka shumė aspekte,teknika dhe metoda tė ndryshme tė pėrdorimit tė kėsaj fuqie univerzale,por duhet pasur ndėrmend se ekziston vetėm njė procesė shėrues,i cili quhet besim-bindje. “U bėftė sipas besimit tuaj!”
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Elson Precaj prej 16.12.11 17:43

fakiri shkruajti:DHE SE FUNDI KISHA NJE PYETJE PER JU ZOTERI : JU PERSONALISHT A E KENI ARRITUR TE KONTROLLONI NDERDIJEN TUAJ DUKE U BAZUAR TE VETSUGJESTIONI ??
FALEMINDERIT !


I nderuar unė padyshim se jam njeri qė besoj nė Zot por duke mos e kėrkuar dikun jashtė vetės,dikun nė qiell por brenda nė brendėsin time dhe ky lloj besimi pėr shumicėn e besimtarėve ėshtė i papranueshėm dhe mė quaj njeri i devijuar nga feja.

Unė po ju tregoj diē private nga jeta ime.Para dyvitesh duke u kthyer me makinė nga pushim pėr nė Gjermani ku edhe jetoj dhe punoj,jam pėrplasuri nė autostradėn e Kroacisė,dhe jam rrotulluar disa herė (unė mbaj mend 4 herė ndėrsa shoku ime qė ka qenė para dhe ai mbas me makina thonė mė shumė se 4 herė pra nga vendi i pėrplasje me njė kamion derisa kam dalur nga rruga kanė qenė 143 metra) kam dalur nga rruga.

Mė ėshtė kthyer vetėdija dhe shoh se gruaj dhe djali(9 vjeqar) janė tė gjakosu dhe nuk mė pėrgjigjen farre pra janė pa ndjenja dhe vetėm vetėdije tė pjesshėm kishte vajza(7 vjeqare) ime, e unė isha nė atė gjendje sa nuk kam fjalė ta pėrshkruaj...por duke ju drejtuar autosugjestionit "se ti duhet tė ndėrmarrish situatėn e krijuar nė dorė dhe se nuk ėshtė punė pėr panik...",qė mos tė zgjatem nga ai pėrplasje pėrfunduam e gjithė familja nė spital nė Kroaci mė gjegjėsisht nė Karllovac dhe pastaj nepėrmjet sigurimeve qė i kemi nė Gjermani u transferuam nė spitalin e Mynihut...

Unė si pasoj e mungesės nė punė e humba edhe vendin e punės,dhe tė gjithė shokėt dhe miqėt ēuditeshin me mua kur u a thoja se kjo ka pėr dalur e mbar pėr tė gjithėve ne.Njėri prej shokėve nga dhimbja qė ndjejtė pėr ne mė tha:" PO ku po sheh tė mirėn nė kėtė punė,vetė i lėnduar dhe i papunė,bashkėshortėn e operuar nė spital nė gjendje tė rėndė fėmijėt tė lėnduar...tė paska ikur truri mė tha nuk qenke normal...

Unė duke i praktikuar autosugjestinon dhe duke aktivizuar forcėn e ndėrdijes sot jemi tė gjithė shėndosh dhe mirė..kam gjetur edhe punėn mė tė mirė qė fitoj por edhe kam mė shumė kohė tė merre me familjen time. Pastaj kam qenė njeri qė kam pirė 100 cigare nė ditė besa duke ja ndihmuar edhe me alkohol (sidomos birra bavarez Weissbirė qė janė shumė tė mira nga 5 apo 6 birra nė ditė) me ndihmėn e mantrave speciale qė janė edhe autosugjestion nuk jam aspak i varru nga nikotini dhe alkoholi qe afėr 8 vite..

Ndoshta pėr shumė kėnd mund tė duken jo tė vėrteta,por pėr mua dhe shumė shokė dhe familja ime qė mė njeh shumė mirė e dinė se janė mė se tė vėrteta...me njė fjalė unė e praktikoj lutjen shkencore siē e quan Z.Marfi pėr ēdo ditė.. ju kėrkoj ndjers juve dhe tė gjithėve se u zgjata pak si shumė me ngjarjet e jetės time private.

me respekt fakiri
Faleminderit shum per shpjegimin ! ju falenderoj !
Te uroj shendet ty edhe familjes tende ! flm edhe per postimin e rradhes je i madh !
Me respekt nga ELSON PRECAJ
avatar
Elson Precaj

87


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 16.12.11 17:51


Faleminderit shum per shpjegimin ! ju falenderoj !
Te uroj shendet ty edhe familjes tende ! flm edhe per postimin e rradhes je i madh !
Me respekt nga ELSON PRECAJ[/quote]

s.p.s i nderuar Elson,respekt i dyanshėm,shėndet dhe gjithė tė mirat pėr mbar famlijen tuaj.

me respekt fakiri
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 16.12.11 20:52

Ligji i besimit

Secili religjion paraqet formė tė caktuar tė shfaqjes sė bindjes njerėzore - tė besimit njerėzor,gjatė sė cilės,besimi arsyetohet nė mėnyra krejtėsisht tė ndryshme.Ai ėshtė ligj i jetės.

Besimi ėshtė mendim nė mendjen njeriut,e cila fuqisė sė ndėrdijes ia mundėson shpėrndarjen nė tė gjitha fazat e jetės sė tij nė pajtim me mėnyrėn e zakonshme tė tė menduarit.Duhet pasur ndėrmend se Bibla asnjėherė nuk flet pėr besimin nė formė rituali,nė formė ceremonie, nė formė institucioni etj..,por pėr tė besuarit si ēėshtje mė vete.Ajo se ēka beson mendja e njeriut,ėshtė vetėm mendim i kėsaj mendjeje dhe asgjė tjetėr.” Nėse mund tė bėsh gjė...!- i pėrgjigjet Jezusi – gjithēka ėshtė e mundshme pėr atė qė beson!”(Marku,9:23)

Ėshtė irracionale tė besosh nė atė qė sjell dhimbje ose nė atė qė e shkatėrron shpirtin.Kini ndėrmend se nuk ėshtė e dėmshme ajo nė ēka besohet,por vetė tė besuarit,gjejgėsisht mendimi qė sjell rezultatin. Tė gjitha pėrvojat,tė gjitha veprimet,tė gjitha vetitė dhe ngjarjet nė jetė janė jehonė e mendimeve tė lindur nė mendjen e njeriut.


Terapia lutėse

Kjo metodė paraqet veprim tė pėrbashkėt,tė sinkronizuar,tė harmonizuar dhe inteligjent tė nivelit tė vetėdijes dhe tė ndėrdijes sė mendjes,tė drejtuar nė drejtim tė caktuar dhe me qėllim saktėsisht tė caktuar.Gjatė tė luturit shkencor,gjegjėsisht,terapisė lutėse,gjithnjė ėshtė e nevojshme tė dihet se ē’ėshtė duke bėrė dhe pėr ēka ėshtė duke bėrė,duke ia falur besimin ligjit tė shėrimit,Siē dihet, terapia lutėse quhet edhe lutje e bazuar shkencore ose veprim shpirtėror i bazuar nė lutje.

Detyra e parė e njeriut,i cili vetvetes ia ushtron terapinė me lutje, ėshtė qė ta zgjedhė idenė,planin ose pėrfytyrimin,qė dėshiron ta pėrjetojė. Pastaj bėn ēdo gjė qė tė jetė i vetėdijshėm pėr aftėsinė e vet,qė kėtė ide t’ia pėrcjellė ndėrdijes sė vet.Nė atė mėnyrė qė ta ndjejė a ta besojė se gjendja e paramenduar pararqet realitet.Po qe se i mbetet besnik qėndrimit tė tij mendor,lutja do t’i plotėsohet. Pra,terapia lutėse paraqet veprim saktėsisht tė caktuar mendor me qėllim tė caktuar saktėsisht.

Tė paramendojmė se me ndihmėn e terapisė lutėse arrini tė shėrbeheni, gjegjėsisht tė lironi nga ndonjė problem.Do tė nieseni nga fakti se vėshtrisia a sėmundja ėshtė pasojė e mendimeve negative tė ngarkuara me frikė dhe tė vendosur thellė nė ndėrdije.Po qe se ju shkaon pėr dore ta lironi ndėrdijen nga kėto farė mendimesh, atėherė do tė liroheni edhe nga problemi.

Prandaj,fuqitė shėruese tė ndėrdijes dhe vetvets i ktheheni shumė herė, ia pėrsėritni ēdo gjė qė u ėshtė e njohur pėr aftėsinė e saj me qėllim qė t’ju sjellė shėrim.Pas njė kohe,frika fillon tė zhduket, ndėrsa vendin e saj fillojnė ta zėnė besimet e vėrteta.

Mė tej ėshtė e nevojshme qė shumė herė t’i shprehet mirėnjohje shėrimit, i cili nė mėnyrėn tė paluhatshme do tė pasojė,si dhe pjesėn e vetėdijshme tė mendjes me kujdes do ta mbrojė nga tė menduarit pėr problemin.Gjatė lutjeve nuk duhet menduar negativisht,mandje as edhe pėr njė moment nuk duhet dyshuar nė pėrfundim pozitiv. Qėndrimi i tillė mendor shpie deri te lidhja e vetėijes me ndėrdijen,qė nga ana e vet,liron fuqinė shėruese tė ndėrdijes.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 17.12.11 9:52

Tė shėruarit me imagjinatė

Veprimi,i cili nė mėnyrė tė popullarizuar quhet shėrim,me ndihmėn e besimit nuk e kupton besimin nė kuptim biblik qė,nga ana e vet,do tė thotė tė njohurit e procesit tė ė pėrshkruarit tė pjesės sė vetėdijshme dhe tė ndėrdijshme tė mendjes.

Pėrkundrazi,shėruesi me ndihmėn e besimit nuk posedon kurrfarė njohurish shkencore tė fuqive me tė cilat vepron,edhe pse shepsh pohon kinse ka aftėsi tė veēantė shėruese. Rezultati pozitivė,nė tė vėrtetė,ėshtė pasojė e faktit se i sėmuri pa rezervė beson nė pėrfundim pozitiv.

Ėshtė e vėrtetė se fallxhinjtė shėrojnė me namatisje(fall),se shėrimi ngandonjėherė e sjell vetėm tė prekurit e eshtrave tė tė shenjtėrve, mirėpo kemi tė bėjmė vetem me mėnyrat kur pacienti nė mėnyrė tė sinqertė beson nė veprimin e propuzuar dhe nė efikativitetin e tij.

Secila metodė qė e largon frikėn dhe brengosjen,ndėrsa i hapė rrugė besimit dhe shpresės,do tė sjellė shėrim.Shumė pseodmjekė pohojnė se e njohin teorinė e drejtė tė vetme e tė vėrtetė,sepse kjo teori e tyre sjell rezultate pozitive.Kjo,siē thamė,nuk mund tė jetė e saktė.

Si shembull i veprimit tė besimit tė parezervė,ta pėrkujtojmė diskutimin tonė pėr mjekun zvicranė, Frans Mesmerin.Qė nė vitin 1776,ai pohonte se arrinte shėrim me tė prekur tė trupit tė tė sėmurit me magnet artificial.Mė vonė i hedhi magnetet, por e zhvilloi teorinė e magnetizimit shtazor, pėr tė cilėn mendon se paraqet flidin qė depėrton nė tėrė univerzumin,mirpo mė aktiv ėshtė pikėrisht nė organizėm tė njeriut.Mė tej,thotė se ėshtė nė gjendje qė fluidin e cekur t’ia pėrcjellė tė sėmurit dhe, nė kėtė mėnyrė e shėron.

Shumė vetė u vėrsulen te Dr.Mesmeri,me ē’rast u bėnė shumė shėrime tė mrekullueshme. Mesmeri ishte shpėrngulur n ė Paris.Qeveria kishte emėruar komisionin e pėrbėrė prej mjekėsh dhe anėtarėsh tė Akademisė Shkencore (anėtar i sė vilės ishte edhe Benxhamin Franklin) qė t’i verifikojė shėrimet e lajmėruara.

Raporti i komisionit i vėrtetoi pohimet kyēe tė Mesmerit,edhe pse cekej se nuk kishte prova konkrete tė rregullsisė sė teorisė sė tij tė fluidit magnetik dhe pohoi se tė gjitha efektet pozitive,nė tė vėrtetė,janė prodhim i veprimit tė imagjinatės tė tė sėmurėve.

Sė shpejti,Mesmeri u dėbua nga Franca,ndėrsa nė vitin 1815 vdiq.Dr. Brejdi,mjek nga Manēesteri,u pėrpoq tė vėrtetonte se shėrimet e Mesmerit nuk kanė kurrfarė lidhjesh me fluidin magnetik.Ai zbuloi se gjatė gjumit hipnotik,kur pacientėt i nėnshtrohen ndikimit tė sugjestionit tė fortė, lajmėrohen gati tė gjitha paraqitjet,tė cilat Mesmeri ia pėrshkruante magnetizmit.

Pra,ėshtė krejtėsisht e qartė se nė rastet e pėrshkruara shėrimi pasoi pas aktivizimit tė imagjinatėse, tė tė sėmurit dhe atė me ndihmėn e sugjestionit tė fortė tė terapeutit.

Veprimin e kėtillė mund ta quajmė si metodė shėrimi me besim tė parezervė.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 17.12.11 12:50

I nderuar fakir , po i ndjek postimet tua nga libri i Xhozef Marfit "Forca e nderdijes" dhe do kisha deshire te me pergjigjeshit nje pyetje. Nga ajo qe kam lexuar une kam kuptuar qe ky liber eshte pak a shume nje ide e atij personi qe perkrah iden e Rendit te ri Botror(New World Order). Ai eshte nje liber qe si qellim ka perphapjen e ideve qe kane te bejne me filozofine e re qe perhap te ashtuquajturit pozitivizem. Tani duke e ditur qe ju jeni edhe nje person besimtar do doja tju pyesja: Cka do te thote per ju pozitivizmi i ketij autori ne kete liber?
avatar
Meridiani 0 (zero)

366


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 17.12.11 14:36

Meridiani 0 (zero) shkruajti:I nderuar fakir , po i ndjek postimet tua nga libri i Xhozef Marfit "Forca e nderdijes" dhe do kisha deshire te me pergjigjeshit nje pyetje. Nga ajo qe kam lexuar une kam kuptuar qe ky liber eshte pak a shume nje ide e atij personi qe perkrah iden e Rendit te ri Botror(New World Order). Ai eshte nje liber qe si qellim ka perphapjen e ideve qe kane te bejne me filozofine e re qe perhap te ashtuquajturit pozitivizem. Tani duke e ditur qe ju jeni edhe nje person besimtar do doja tju pyesja: Cka do te thote per ju pozitivizmi i ketij autori ne kete liber?


I nderuar Meridiani vetė besimi islam dhe profeti Muhammed s.a.v.s fletė pėr atė qė njeriu duhet tė kėrkoj nga Krijuesi mė tė mirėn pėr vete dhe pėr tė gjithė tė tjerėt.Pastaj Profeti thotė: Se arma mė e mirė e besimtarit ėshtė lutja,pra lutuni.

Mos u vetmo nė mendime,se tė gjitha lidhjet mund tė kėputen dhe copėtohen pėrveē lidhjes sė Zotit,tė gjitha dyert mbyllen dhe shkretohen pėrveē derės sė Tij.Zoti ėshtė afėr teje,tė dėgjon kur e thirr dhe tė pėrgjigjet kur e lut.tė urdhėroi ty,mua e tė gjithė neve,qė jemi tė varfėr,tė dobėt dhe nevojtarė pėr afrinė e mėshirės sė tij.Zoti ėshtė i Pasur,i fuqishėm,I Vetmi.Ai na mėsoi si t’I lutemi:
“Mė thirrni Mua, Unė ju pėrgjigjem,…“( Gafir.60)

Ne me lutje tona duhet Krijuesin (intelegjencėn e pa skajshme) ta thirrim nė vėshtirėsi e nė lehtėsi,haptazi e fshehurazi, nė terr e nė dritė,nė vetmi e nė shoqėri,tė trokasim nė derėn e mėshirės sė Tij,sepse ai nuk e kthen lypėsin duarbosh. Nė Kur’an thuhet: “ A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit kur ai e thėrret,…“(En- Neml,62)

Pastaj jemi tė obliguar ta kėrkojmė dije nga do qė jetė ajo apo nga cili do qė vijen.Hz Aliu thotė po qe nevoja edhe nė Kinė shkon dhe merreni atė sepse besimtari gjithnjė duhet tė jetė nė kėrkim tė dijes. Ndėrsa injoranaca ėshtė vdekja e ndėrgjegjes dhe zhdukja e jetės .Kur’ani thotė:“….. Unė tė kėshilloj qė tė mos bėhesh nga injorantėt!”( Hud,46)

Dituria ėshtė dritė,pėr t’i dėshmuar dhe njohur tė vėrtetat,e cila tė jep gjallėri nė shpirt. Nėse dėshiron tė jesh i lumtur nė kėtė botė kėrkoje diturinė dhe orvatu tė mbledhėsh njohuri mbi gjėrat qė tė sjellin dobi.Atėherė do tė largohen mendinet e kota qė ta lodhin trurin.Kur’ani thotė: “…. thuaj: “Zoti im, mė shto dituri!”(Taha,114). Pra unė nuk po e kuptoj pse tė jemi kundėr diturisė nga do qė vjen ajo si nė kėtė rast nga z.Xhosef Marfi,pastaj kėto metoda i pėrdorim edhe ne qė pasojmė tesavufin nė njė ilahi qė kėndohet nė teqet tonė thotė:……..

Kur bojsh ziqer or myhyb
E thrret Zotin vet e ki
Mjert ata qe smuj ta dijn
Thrret e lodhet tue lyp n’Qiell……….

Pra na ėshtė urdhėruar qė ta kėrkojm nė brendėsin tonė,jo dikun jashtė nesh.Ne i nderuar nuk duhet menduar qė ēdo libėr apo ēdo njeri qė na ofron ndonjė teknikė tė re qė ėshtė jashtė mėnyrės tradicionale tė besimit tė jemi dyshues.Pėr kėtė edhe nė Kur’an thuhet: “……, e ēdo zė e mendojnė se ėshtė kundėr tyre….“( Munafikun,4).Pra duhet tė rrimė largė kėtyre mendimeve.

Pastaj edhe po tė jetė i vėrtetė se ai ėshtė njėri qė pėrkrah iden e Rendit tė ri Botėror (New World Order).Nė duhet ti pėrvetėsojm kėto teknika nė tė mirėn tonė,pra ta kthejm nė pozitivitet mė tė mirė tė mundshėm.Ndoshta edhe mund tė jem gabim por ky ėshtė mendimi im dhe unė jam i prirur qė secilin gjė,qė nė momentin kur tė ndodhė sa do e keq tė duket dhe shumė negative, ta kthej nė njė mendim pozitiv duke u bazuar nė atė thėnjė qė njeriu nuk e din ku ėshtė e mira (hajri) dhe e keqja (sherri ) i kėsaj pune.Me njė fjalė unė gjithnjė lutem pėr pėrfundimin positive tė gjėrave ēfarė do qė tė jenė ato.


me respekt fakiri


avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 17.12.11 16:39

Tė besuarit subjektiv dhe domethėnia e tij

Tė rikujtojmė qėndrimi se pjesa subjektive,gjegjėsisht pjesa e ndėrdijshm e mendjes sė njeriut, njėlloj i nėnshtrohet kontrollit tė pjesės sė vet objektive,gjegjėsisht tė vetėdijshme tė mendjes sikurse sugjestionet nga jashtė.Nga kjo rrjedh se,pavarėsisht nga tė besuarit objektiv,ndėrdija gjithnjė gjendet nėn kontrollin e sugjestionit, kėshtu qė secila dėshirė do tė jetė e plotėsuar,po qe se ekziston besimi aktiv a pasiv.

Besimi i nevojshėm pėr shėrim shpirtėror ėshtė vetėm besim sybjektiv qė krijohet,gjegjėsisht qė lind pas ndėrprerjes sė kundėrshtimit aktiv tė pjesės objektive a subjektive tė mendjes.

Pėr shėrim trupor ėshtė i dėshiruar tė ekzistuarit dhe tė vepruarit e pėrbashkėt tė besimit tė vetėdijshėm dhe tė ndėrdijshėm.Nga ana tjetėr,veprimi i tyre i pėrbashkėt nuk ėshtė pėrherė edhe i domosdoshėm,po qe se i dorėzoheni gjendjes sė pasivitetit dhe,duke rėnė nė gjumė tė lehtė,e hapni mendjen dhe trupin ndaj sugjestioneve anėsore ose ndaj pėrjetimeve tuaja subjektive.

Para pak kohėsh mė pyeti njė njeri: ”Si ėshtė e mundur qė prifti tė mė shėrojė? Nuk i pata besuar mė tha se sėmundja nuk ekziston,se tė tėrėn e kam imagjinuar vetė”.Ky njeri nė fillim ka menduar se prifti po e nėnēmon inteligjencėn e tij dhe e ka kundėrshtuar kėtė absurd tė dukshėm siē ėshtė pohimi se fenomeni i sėmundjes nuk ekziston.Ajo qė kishte pasuar mė vonė,ėshtė krejtėsisht e thjeshtė.E qetėsuan fjalėt e buta tė priftit dhe ai kishte rėnė nė pasivitet tė plotė;njė kohė as nuk kishte folur e as qė kishte menduar gjė.

Prifti me zė tė prerė dhe tė qartė disa herė ia kishte pėrsėritur se e pret shėrimi,se para tij ishte njė jetė me shėndet tė pėrkryer,me paqe e me harmoni.Njeriu menjėherė kishte ndjerė njė letėsim tė thellė,ndėrsa shėndeti iu kthye.

Ėshtė e qartė se nė kėtė shembull del nė pah besimi subjektiv i pacientit.Prifti e kishte vėnė nė gjendje tė pasivitetit tė plotė dhe, pastaj,nė ndėrdijen e tij e ka futur idenė e shėndetit tė pėrsosur. Pra,kėtu veprojnė dy mendje subjektive.Prifti,gjatė kėsaj,nuk i kundėr vihej autosugjestionit i tė sėmurit, i cili gjithnjė lind nga dyshimi objektiv nė fuqinė e pesudomejkut dhe nė rregullsinė e teorisė sė tij.

Nė gjendjen e tė koturit dhe nė atė tė joshurit,rezistca e pjesės sė vetėdijshme tė mendjes ėshtė vėnė nė masė mė tė ulėt,prandaj rezultati pozitiv nuk mungoi.Me fjalė tjera,ndėrdija e tė sėmurit lehtė ka rėnė nėn kontrollin e sugjestionit tė priftit dhe menjėherė ka filluar tė veprojė kah shėrimi nė pajtim me kėtė sugjestion.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 17.12.11 21:50

Shėrimi nė mungesė

Paramendoni se ju ėshtė sėmurė e ėma,e cila jeton nė ndonjė ytet tjetėr qė gjendet shumė larg qytetit tuaj.Edhe pse nė pamundėsi qė fizikisht tė gjendet pranė jush,ajo mund ta ndjejė efektin e veprimit tė shėrimit me ndihmėn e ndėrdijes.

Pjesa krijuese e mendjes suaj – ndėrdija,edhe kėsaj herė do tė bėjė ēdo gjė qė ėshtė e nevojshme. Veprim,tė cilit i mbėsheteteni,ka pėr qėllim qė nė pėrbėrjen tuaj shpirtėrore ta fusė idenė e harmonis dhe tė shėndetit.Kjo ide,duke pėrvetėsuar forcėn e ndėrdijes suaj, fillon tė veprojė edhe nėpėrmjet ndėrdijes sė nėnės suaj,sepse,siē ėshtė thėnė edhe mė parė,nė tėrė gjithėsinė ekziston vetėm mendje krijuese.

Kur nė mendjen tuaj lind ideja e shėndetit,e vitalitetit dhe e pėrsoshmėrisė ajo menjėherė fillon tė veprojė nė mendjen e tėrėsishme univerzale.Me fjalė tė tjera i vė nė veprim fuqitė subjektive tė jetės,tė cilat shfaqen edhe nėpėrmjet trupit tė nėnės suaj duke ia sjell shėrimin.

Mendja nuk e njeh kohėn e as hapėsirėn.Njė mendje e vetme ju pėrfshin edhe juve e edhe nėnėn tuaj,pavarėsisht se ku gjendeni momentalisht.Nga kjo rrjedh se shėrimi nė munges si shfaqje.

E kundėrt ndaj shėrimit nė prezencė tė tė sėmurit nuk ekziston, sepse mendja univerzale ėshtė gjithė prezente dhe gjithė pėrfshirėse. Shi pėr kėtė as mos provoni t’i pėrcillni mendimet tuaja e as mos i mbani pėr vete ato.Telepatia,nė kuptimin qė sot i kushtohet,nuk ekziston.Veprimi,tė cilin e kryeni,nė tė vėrtetė,ėshtė lėvizje e vetėdijshme mendimesh.Nė momentin kur do tė jeni, tė vetėdijshėm pėr vetitė,siē janė: shėndeti,mirėqenia dhe relaksimi i shpirtėror,ato do tė paraqiten edhe nė pėrvojėn e nėnės suaj,si dhe do tė japin rezultat tė dėshiruar.

Ja njė shembull i pėrkryer i tė ashtuquajturit shėrim nė mungesė;Para ca kohėsh,njė dėgjuese nga Los Anxhelosi,nė emisonin tonė tė radios, nėnės sė vet (e cila nė Nju Jork ishte shtrirė nga sėmundja e trombozės koronare) u pėrpoq t’i ndihmojė nė kėtė mėnyrė: “Fuqia shėruese depėrtoi deri te shtrati ku ėshtė shtrirė nėna ime.Gjendja e saj trupor ėshtė vetėm pasqyrim i mendimeve tė saja,njėlloj sikurse drunjtė qė i lėshojnė hijet e veta nė tokė.E di se po qe se dėshiroj ta ndryshoj pamjen e hijeve,domosdo duhet t’i ndėrrojė edhe format qė i krijojnė ato.Mendja ime shėrben si lidhėse ndėrmjet mendjes sė nėnės dhe asaj univerzale.

Prandaj,do ta pėrfytyroj harmoninė, tėrėsinė dhe shėndetin e pėrsosur.Fuqia e pakufijshme shėruese, e cila ia ka krijuar trupin dhe gjithė organet e trupit tė nėnės sime,pėrsėri depėrton nė brendi tė secilit atom tė qenies sė saj,si dhe lumi i qetėsisė pėrsėri rrjedh nepėr ēdo qelizė tė trupit tė saj. Mjekėt dhe tė gjithė tė tjerėt qė vijnė ė kontakt me nėnėn time gjenden nėn kontrollin e fuqisė shėruese. Pėrqėndrohem fort nė principin e dashurisė dhe tė jetės,si dhe e di dhe jam e bindur se harmonia,shėndeti dhe qetėsia do tė fillojnė tė shfaqen edhe ne trupin e saj”.

Dėgjusja disa herė nė ditė lutej nė mėnyrė tė pėrshkruar dhe nėna, pėr ēudi tė mjekut tė vet,pėr mė pak se shtatė ditė,iu shėrua plotėsisht. Mendimi i fortė i sė bijes,pra,i liroi fuqitė krijuese tė mendjes subjektive qė u shfaqėn nepėr trupin e nėnės sė saj nė pamje tė harmonisė dhe tė shėndetit tė pėrsosur.Tė gjitha ato pėr tė cilat e bija besonte se vlejnė pėr nėnėn,nė tė njėjtėn kohė u pėrjetuan nga e ėma,nė ē’mėnyrė edhe pasoi shėrimi i shpejtė.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 18.12.11 11:22

Tė liruarit e veprimit kinetik tė ndėrdijes

Miku im,psikolog me prefesion,mė ėshtė ankuar nga sėmundja e mushkėrive.Analizat dhe incizimi rentgenologjik treguan prezencėn e tuberkulozit nė njėrėn anė tė mushkėrive.Ka vendosur qė pėr ēdo mbrėmje,para fjetjes,me zė tė lehtė dhe tė vendosur t’i pėrsėrisė fjalėt: “Secila qelizė,secila nerv, secila pjesė e principit univerzal tė pėrsosur.Trupit tim tė tėrė i kthehet harmonia dhe shėndeti i pėrsosur.”

Fjalėt,ndoshta,nuk janė cituar me precizitet tė plotė,por thelbi i tyre ėshtė i saktė.Miku im plotėsisht u shėrua pėr mė pak se njė muaj. Incizimi rentgenologjik nuk tregoi kurrfarė gjurme tė sėmundjes.

Dėshirova tė njoftohem me metoden e tij dhe e pyeta pėrse fjalėt i pėrsėriste mu para fjetjes.Ja,se si mu pėrgjigj: “Veprimi kinetik i ndėrdijes vazhdohet edhe gjatė fjetjes.Prandaj,ėshtė e nevojshme tė punėsohet ndėrdija edhe gjatė kohės sė gjumit.” Pėrgjigjja mu duk tejet e menēur.Gjatė gjithė kėsaj, derisa mendonte pėr harmoninė dhe pėr pėrtėrirjen e shėndetit,sėmundjen e vet asnjėherė nuk e emėrtoi.

Nė lidhje me kėtė,e shoh si shumė tė rėndėsishme se rreth problemit a sėmundjes asnjėherė tė mos flitni me tė tjerėt,si dhe mos e sillni ndėrmend e as mos e emėrtoni saktėsisht.Sėmundja i thithė lėngjet e veta pikėrisht nga kujdesi qė ia kushtoni dhe nga frika qė prej saj ndjeni.Bėhuni si psikologu i cekur – kirurg i shpirtit tuaj! Largojeni brengėn tuaj mu sikur se degėn e therė e tė panevojshme!

Po qe se pandėrprerė i kthehni dhimbjes suaj, e ndaloni vepimin kinetik tė ndėrdijes,gjegjėsisht e ndaloni fuqinė dhe energjinė e saj shėruese.Plotėsojeni shpirtin tuaj me tė vėrteta tė mėdha jetėsore dhe nisuni kah ndriēueshmėria!


DISA KĖSHILLA TĖ PĖRMBLEDHURA

- Konstattoni se ē’ėshtė ajo qė ju sjellė shėrimin.Duhet pasur ndėrmend se udhėzimet e drejta qė ia jepni ndėrdijes do t’ju shpien kah shėrimi.

- Paramendojeni qėllimin dhe pėrpiquni qė ta ndjeni si tė vėrtetė! Kėmbėngulni nė kėtė dhe rezultati nuk do t’ju mungojė.

- Pėrcaktojeni natyrėn e vėrtetė tė besimit!Mbani mend se besimi ėshtė mendimi i krijuar nė mendje;njeriu bėn vetėm atė qė e krijon nė mendjen e tij.

- Nuk duhet menduar nė sėmundje dhe nė atė qė ju sjellė dėm. Besoni nė shėndet tė pėrsosur, nė pėrparim,nė paqe,nė pasuri!

- Mendimet bujare,me tė cilat e vėrshoni mendjen tuaj,do tė bėhen vepra tė tilla siē i mendoni.

- Pėrdoreni fuqinė e terapisė lutėse nė jetėn tuaj! Zgjidheni planin pėrkatės,idenė, pėrfytyrimin!Mentalisht dhe emocionalisht bėhuni me kėtė ide dhe,po i qėndruat besnik qėndrimit tė tillė,lutja do t’ju pranohet.

- Gjithnjė duhet pasur ndėrmend se fuqinė shėruese mund ta pėrvetėsoni vetėm me ndihmėn e besimit e assesi ndryshe,qė do tė thotė duke njohur mėnyrėn e veprimit tė mendjes suaj tė vetėdijshme dhe ndėrdijshme.Besimi vjen vetėm pas tė kuptuarit.

- Besimi i parezervė do tė thotė se deri te shėrimi arrihet edhe pa tė kuptuarit e fuqive tė pseudomjekėve.

- Mėsohuni tė luteni edhe pėr ata qė i doni e qė janė tė sėmurė. Futeni qetėsinė nė shpirt! Pastaj idetė e shėndetit,tė vitalitetit dhe tė pėrsosshmėrisė,me ndihmėn e mendjes subjektive univerzale,do tė fillojnė tė veprojnė nė ndėrdijen e mė tė dashurve tuaj.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 18.12.11 19:40

TEKNIKAT PRAKTIKE SHĖRUESE

Inxhinieri i njeh teknikat dhe veprimet e ndėrtimit tė urės a tė konstruksionit tė makinės. Mendja e njeriut,njėlloj sikurse inxhinieri, sundon, kontrollon dhe drejton jetėn e njeriut.

Me rastin e ndėrtimit tė ndonjė ure tė madhe,konstruktori kryesor me kuptueshmėri i pėrfishet principeve matematikore ku bazohen ndėrtesa. Pas kėsaj pėrfytyrohet ura ideale matanė gjirit a lumit tė dhėnė. Hapi i tretė ėshtė pėrdorimi i metodave tė provuara dhe tė vėrtetuara,pas sė cilave ura merr formė tė vet dhe njerėzit fillojnė ta shfrytėzojnė.

Ngjashėm me kėtė,elzistojnė teknika dhe metoda qė plotėsojnė secilėn lutje.Po qe se ndonjė lutje ėshtė i plotėsuar,atėherė patjetėr duhet ekzistuar mėnyra se si ka ndodhur kjo,sepse asgjė nuk ngjan rastėsisht.Jemi duke jetuar nė botėn e ligjit dhe tė rregullit.Nė kėtė kapitull do tė njehini me teknikat praktike tė ringjalljes dhe tė pasurimit tė jetės suaj shpirtėrore. Lutja,gjegjėsisht dėshira,nuk guzon t’i ngjajė balonit tė mbushur me ajėr, i cili nė mėnyrė tė pakuptimtė qėndron pezull, duke e bartur era. Secila dėshirė,secila lutje doemos duhet pasur qėllimin e vet dhe kjo patjetėr duhet t’ju sjellė ndonjė pėrparim nė jetėn tuaj.

Duke analizuar lutjen,do tė zbulojmė se ka shumė aspekte tė ndryshme tė tė ofruarit tė kėsaj gjėje. Ky libėr nuk merret me lutje formale a me rituale qė pėrdoren nė rastin e kryerjs sė shėrbimit fetar.Kėtė fenomen ua lėmė atyre qė merren me studimin e religjionit si shfaqje grupore. Neve na interesojnė metodat e lutjes individuale qė pėrdoren nė jetėn e pėrditshme dhe atė si ndihmė vetes dhe tė tjerėve.

Lutja paraqet idenė e formuar tė njė gjėje qė dėshirojmė ta realizojmė. Ajo ėshtė dėshirė e sinqetė e shpirtit tė njeriut.Kėshtu qė,secila dėshirė njėherėsh ėshtė edhe lutje.Deri te paraqitja e saj vjen ne bazė tė nevojave mė tė thella tė njeriut dhe ajo i zbulon synimet deri atėherė tė fshehura.

Teknika e mospėrfilljes

Qėllimi i kėsaj teknike ėshtė nxitja e ndrėdijes pėr tė marrė pėrsipėr kėrkesėn me atė formė qė jep vetėdija.Teknika e mospėrfilljes mė sė miri pėrdoret nė gjendje tė kotjes.Duke menduar se thellė nė vete posedoni inteligjencė dhe fuqi tė paskajshme,qetė pėrkujtojeni atė qė dėshironi t’ju realizohet, pastaj lehtas,gjithashtu nė mendime, barteni deri nė fazėn e pjekurisė.Nė tė vėrtetė,veproni sikurse ajo vashėza qė ishte ftohur thellė dhe e cila pandėrprerė dhe me bindje pėrsėriste: “Tash mė nuk kam dhimbje,po mė kalon”. Sėmundja vėrtet i kishte kaluar pas vetėm disa orėsh.Kėtė teknikė pėrdoreni me bindje tė plotė!
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 19.12.11 9:14

Ndėrdija e pranon planin e ofruar

Kur ndėrtoni shtėpi,gjithmonė doni qė punėtorėt rreptėsisht t’i pėrmbahen planit arkitektonik. I kujtoni kujdes materialit dhe e zgjedhni atė sipasė kėrkesės suaj.Mirėpo,ē’ndodh me shtėpinė e shpirtit dhe me planin tuaj shpirtėror pėr lumturi e pėr begati?

Tė gjitha pėrvojat tuaja,tė gjitha pėrjetimet tuaja,ēdo gjė qė nė ēfarėdo mėnyre hyn nė jetėn tuaj varet prej natyrės sė materialit qė e pėrdorni pėr ndėrtim tė shtėpisė shpirtėrore.

Po qe se plani juaj ėshtė plotėsuar me forma shpirtėrore tė frikės,tė brengės,tė vėshtrisive,si dhe po qe se jeni nė dyshim cinik dhe kritik struktura e materialit e materialit shpirtėror qė e futni nė mendjen tuaj do tė vijė nė shprehje nė formė tė brengave tė reja,tė ngarkesės psikike dhe zė shtrėngimeve tė tė gjitha llojeve.

Ndėrtimi i menēurisė sė vetvetes paraqet veprim kyē dhe mė tė lartpėrshkruar njerėzor.Secili prej nesh nė secilin moment e ndėrton shtėpinė e vet shpirtėrore,gjatė sė cilės mendimet dhe pėrfytyrimet paraqesin planin sipas tė cilit ngriten muret e saj.

Nga ora nė orė,nga momenti nė moment,mendimet,idetė,besimet dhe skenat qė i paramendoni nė studion e fshehur tė mendjes suaj e ndėrtojnė shėndetin,suksesin dhe lumturinė tuaj,por edhe tė tėrat qė gjenden nė tė kundėrtėn e tyre.

Godina,pėr tė cilin flasim,ėshtė personaliteti i njeriut – indentiteti i tij,jeta e tėrė dhe e vetme e tij nė tokė.Prandaj,krijoni plan tė ri,krijoni paqe,harmoni,gėzim dhe disponim tė mirė! Futeni nė ndėrdije planin tuaj tė ndryshuar,i cili do t’ju realizohet me pėrpikėri.

Lutja si shkencė dhe si aftėsi

Fjala “shkencė” na tregon diturinė e rregulluar e tė sistematizuar.Nė kuptim tė tillė duhet pasur ndėrmend shkencėn dhe aftėsinė e lutjes qė merren si me pricipet themelore tė jetės,ashtu edhe me teknikat dhe veprimet e saj.

Me ndihmln e tyre kėto principe arrijnė tė shprehen nė jetėn e secilit individ qė i pėrdor ato me besnikėri. Aftėsia i pėrfshin teknikat dhe veprimet,ndėrsa shkenca,e cila qėndron prapa tyre,paraqet pėrgjigjen e caktuar saktėsisht tė mendjes krijuese ndaj pėrfytyrimit a tė menduarit.

”Lypnu e do t’ju jepet,kėrkoni dhe do tė gjeni,trokitini e do t’ju ēelet(hapet)!”(Mateu,7:7)

Bibla thotė se do tė fitoni ēdo gjė qė keni kėrkuar;do t’ju ēelen dyert ku do tė trokitni,si dhe do ta gjeni atė qė keni kėrkuar.

Kjo nėnkupton tė ekzistuarit e ligjeve tė caktuara mendore dhe shpirtėrore. Tė menduarit e vetėdijshėm gjithnjė merr pėrgjigje tė pėrnjėhershme nga inteligjenca e paskajshme e vendosur nė ndėrdije.

Po qe se lypni bukė,nuk do t’ju jepet gur.Mirėpo, po deshėt t’ju jepet ajo qė lypni,domosdo duhet ta lypni me besim.Mendja,sipas natyrės sė vet, niset prej abstraktes kah konkretja. Pra,po qe se sė pari nuk lind mendimi,mendja nuk do tė mund tė lėviz,sepse nuk do tė ketė udhėrrėfyes.

Me njė fjalė tė tjera,lutja si akt mendor patjetėr dhe pa mungesė sė pari duhet tė pėrvetėsohet si pėrfytyrim,para se fuqia e aftė e ndėrdijes tė fillojė tė veprojė sipas saj.Mendja domosdo duhet tė arrijė nė gjendjen pėrvetėsimi,d.m.th.nė gjendje tė pajtueshmėrisė absolute dhe tė pakundėrshtuar.

Qėllimi i pėrshkruar mendor do tė duhej tė ishte i pėrcjellė me ndjenja luturie dhe ēlodhjeje,pasi qė ka gjasa tė realizimit tė dėshirės sė paramenduar.Bazėn kryesore tė lutjes si shkencė dhe si aftėsi e paraqet njohuria dhe bindja se lėvizja e vetėdijes d otė hasė nė reaksion gjegjės tė ndėrdijes,tė pasjisur me menēuri dhe me forcė tė paskajshme.Po qe se i pėrmbahemi veprimit tė cekur,lutjet tuaja gjithmonė do tė jenė tė pranuara dhe tė plotėsuara.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 19.12.11 12:47

Teknika e pėrfytyrimit

Metoda mė e lehtė dhe mė bindėse e krijimit tė idesė ėshtė pėrfytyrimi i saj.Syri i thjeshtė mund tė shohė vetėm atė qė tashmė ekziston nė botėn e jashtme.Ngjashėm me kėtė ēdo gjė ėshtė e mundur tė pėrfytyrohet,nė fakt ajo ekziston nė botėn e padukshme tė sė njėjtės mendje.Ēdo pėrfytyrimi ėshtė thelbi i asaj nė ēka shpreson njeriu,si dhe provė e ekzistimit tė gjėsendeve qė nuk mund tė shihen.

Ajo qė lind nė imagjinatė ėshtė po aq reale sa edhe cilado pjesė e trupit.Ideja dhe paramendimi janė pėrfytyrime tė vėrteta e konkretet,tė cilat,si tė tilla,do tė paraqiten edhe nė botėn objektive, po qe se njeriu qė i ka krijuar u pėrmbahet me besnikėri proceseve tė veta mendore.

Procesi i tė menduarit krijon pėrshtypjen afatgjate,ndėrsa kėto,nga ana e vet,pas njė kohe tė caktuar marrin formė tė sendeve – pra, shndėrrohen nė fakte a nė pėrvoja tė jetės sė pėrditshme. Ndėrtuesi e parafytyron tipin e godinės si tė pėrfunduar ,pikėrisht tė atillė ēfarė e dėshiron.Pėrfytyrimet dhe procesi i tė menduarit paraqesin mostrėn nga e cila lind ndėrtesa: e bukur a e shėmtuar,e lartė a pėrdhese.

Pėrfytyrimi i ndėrtuesit projektohet nė letėr.Ndėrmarrėsi siguron materialin e nevojshėm dhe fillon tė ngritet.Nė mbarim ajo merr formėn qė plotėsisht i pėrgjigjet modelit mendor tė arkitektit.

Gjithnjė veproj sipas teknikės sė parafytyrimit,para se tė dal nė foltoren publike.Sė pari,e qetėsoj mendjen time,pėr tė qenė nė gjendje qė ndėrdijes t’ia paraqes mendimet dhe pėrfytyrimet.Pastaj e paramendoj sallėn dhe ulėset ku janė ulur meshkujt dhe femrat,tė frymėzuara dhe tė arsimuara nga fuqia e paskajshme shėruese.I shoh se si shndėrrisin,se si janė tė lumtur dhe tė lirė.

Pra,pasi ta kem vendosur thellė ideėn nė mendje,qetė e shndėrroj nė pėrfytyrim.Gjatė kėsaj i paramendoj njerėzit duke thėnė:
“U shėrova;ndjehem pėr mrekulli;papritmas mu zhdukėn kokėēarjet; u transformova.” Pamjen e tillė e mbaj nė mendje sė paku 10 minuta, duke ditur dhe duke ndjerė se shpirtin dhe trupin e secilit nė sallė plotėsisht ua pėrshkojnė; dashuria, tėrėsia, bukuria dhe pėrsosshmėria.

Vetėdija mė ėshtė pėrfshirė me pamjen e pėrshkruar deri nė atė masė sa qė me tė vėrtetė i ndjej zėrat e tė pranishmėve qė flasin pėr shėrim e pėr lumturi.Prandaj mu nė kėtė moment e largoj pėrfytyrimin e tillė dhe dal nė foltore.Gati pėr ēdo rast dikush mė ndal dhe mė thotė se lutjet i janė pranuar dhe plotėsuar.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 19.12.11 18:11

Medota e filmit mendor

Kinezėt thonė: “Shfaqja vlen sa njė mijė fjalė”. Babai i psikologjisė amerikane,Viliam Xhejms, thekson faktin se ndėrdija tenron ta materializojė secilėn shfaqej tė krijuar nė vetė dije dhe tė bazuar nė besim.

Para shumė vitesh,nė disa shtete tė perendimit,qėndror pata ligjėrata.I lodhur nga udhėtimet,mė lindi dėshira tė kem vendstrehim tė pėrhershėm,nė mėnyrė qė tė jem nė gjendje t’u ndihmojė atyre qė kishin nevojė.Udhėtimet vazhdimisht mė ēonin dikah,por dėshira nuk mė largohej.Njė mbrėmje, nė hotel tė shtetit Uashington,u shtriva pėr t’u ēlodhur.

Vėmendjen e lirova nga tė gjitha ndikimet e jashtme dhe qetė e me pasivitet paramendova se i drejtohem turmės sė madhe me kėto fjalė: “Jam shumė i kėnaqur qė gjendem me ju;jam lutur pėr njė ēast tė tillė ideal”.Nė mendje- nė vetėdije e shihja publikun e paramenduar dhe e ndjeja atė plotėsisht si tė vėrtetė.E luaja rolin e aktorit nė dramatizimin e filmit mendor dhe ndjeja kėnaqėsi tė madhe qė e kisha lutur mu njė shfaqje tė tillė nė ndėrdijen time,sepse isha i bindur se ajo,nė mėnyrė tė vet,edhe do tė ma realizojė atė.Me tė zgjuar,mė kishte kapluar njė ndjenjė e fortė e qetėsisė dhe e kėnaqėsisė.Ndėrsa,pas ca ditėsh,mora njė telegram me anė tė tė cilit mė thirrnin pėr ta udhėhequr njė organizatė nė perendimin qėndror.Thirrjen e pranova dhe nė mesin e ri,me kėnaqėsi tė veqantė,jetova disa vjet.

Metoda e pėrsghkruar shumėkush e njeh dhe e pranon,duke quajtur atė si “metodė tė filmit mendor”.Nga letrat e shumta tė dėgjuesve tė emisioneve tė mia nė radio,mėsoj se me ndihmėn e kėaj teknike arrihen rezultatet tė mrekullueshme nė ratse tė shitjes sė pasurive tė patundshme. Prandaj,u propozoj tė gjithėve qė vendosin tė shesin shtėpinė a tokėn,sė pari nė mendime tė kėnaqen me ēmimin qė e kėrkojnė nga blerėsit e mundshėm. Pastaj,nga inteligjenca e paskajshme, do tė duhej tė kėrkojnė blerėsin qė vėrtetė dėshiron ta blejė atė qė i ofrohet dhe se ai pasurinė e tyre tė deritashme do ta vazhdojė ta ruaj e ta zhvillojė.

Mė tej ēlodhjen plotėsisht dhe bien nė gjysėmfjetje,qė ēdo ngarkes psikike e minimizon.Nė fund, le ta paramendojnė veten duke mbajtur shumėn e parave nė dorė,le tė kėnaqen me to dhe le tė bien nė gjumė tė thellė,duke ndjerė tėrė filmin e luajtur mendor si tė vėrtetė dhe si tė natyrshėm.Pėrfytyrimi i bazuar me siguri do ta jep rezultatin e pritur.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 20.12.11 11:32

Tekanika e Boduenit

Sharl Bodueni ka qenė profesor nė Institutin e Rusosė nė Francė.Ai gjithashtu ka qenė edhe psikoterapeut i shkėlqyeshėm dhe kryesuesi i grupit hulumtues nė Shkollėn e Re Shėruese tė Nasit.

Qė nga viti 1910 mendonte se idetė nė ndėrdije mė sė miri mund tė futen nė gjendje tė tė koturit, kurse tė gjitha vėshtirėsiė trupore dhe mendore pakėsohen deri nė masėn mė tė ulėt.

Ja modeli i tij: “Mėnyra mė e lehtė qė tė arrihet kjo (d.m.th. qė ndėrdija tė pėrshshkohet nga mendimi gjejgjės) ėshtė se ideja si objekt i sugjestionit tė pėrmblidhet nė formė sa mė tė dendur, nė fjali sa mė tė shkurta,nė mėnyrė qė mbahen lehtė e pastaj pandėrprerė tė pėrsėriten si ninullė”.
Para ca vitesh,njė e njohur e re imja ishte e zhytur nė procesin gjyqėsor familjar tė trashigimisė,i cili zgjati shumė dhe i solli mjaftė shqetėsime.

Bashkėshorti ia kishte lėnė tėrė pasurinė,por fėmijėt e tij nga martesa e parė luftonin me hidhėrim pėr asgjėsuar testamentin. Pasi qė,nė njėfarė mėnyre, kishte dėgjuar pėr teknikėn e Boduenit,ja se ē’kishte bėrė: Ishte shtrirė nė shtartė pėr t’u ēlodhur. Kishte rėnė nė gjendje tė tė koturit.I kishte pėrmbledhur dėshirat e veta nė njė fjali pėrej gjithsej gjashtė fjalėsh qė lehtė mbahen nė mend: “Tėrėsia ka pėrfunduar sipas rendit qiellor” .

Kjo fjali pėr te do tė thoshte se intelegjenca e paskajshme qė vepron pėrmes ndėrdijes sė saj do ta zgjidhė problemin nė pajtim me procesin e harmonisė dhe tė pėrsoshmėrisė.Veprimin i njėjtė e pėrsėriste afro dhjetė herė nė mbrėmje.E vendosur dhe me bindje tė thellė ia pėrsėriste ndėrdijes sė vet se “tėrėsia ka pėrfunduar sipas rendit qiellor” dhe vazhdonte tė flinte normalisht.

Ditėn e njėmbėdhjetė ajo ishte zgjuar me ndjenjėn e mirėqenis dhe e bindur se ĒDO GJĖ VĖRTET KA PĖRFUNDUAR.Tė njėjtėn ditė e kishte thirrur avokati dhe e kishte lajmėruar se paditėsit ishin tė gatshėm pėr ndarje jashtėgjyqėsore. Me arritje e marrėveshjes, kokėēarjet e saj kishin pėrfunduar.

Tekinka e gjumit

Siē u tha edhe mė lartė,duke u kotur tė gjitha brengat pakėsohen deri nė masėn mė tė ulėt.Nė tė vėrtetė,nė gjendje tė fjetur vetėdija gati humbė,ndėrsa mu para gjumit dhe mjenjėherė pas gjumit ndėrdija fiton fuqi mė tė madhe.Atėherė plotėsisht zhduken mendimet negative qė tentojnė ta asgjėsojnė dėshirėn,si dhe ta pengojnė ndėrdijen gjatė pranimit tė saj.

Tė supozojmė se dėshironi ta zhdukni ndonjė shprehi tė keqe.Merreni pozitė tė pėrshtatshme, ēlodhuni dhe qetėsohuni! Kotuni dhe lehtė filloni tė pėrsėritni sikur doni tė flini: “U lirova nga ajo shprehi.Trupin tim e kaploi harmonia dhe qetėsia” .

E pėrsėritni kėtė fjali lehtas,rreth dhjetė minuta: nė mbrėmje,para gjumit; si dhe nė mėngjes,pas zgjimit.Pas ēdo pėrsėritjeje vlera emocionale e qėndrimit tuaj mendor rritet.Po qe se nė,pėrditshmėri vini nė situatė t’i ktheheni shprehisė sė keqe, pėrsėritjani vetes fjalin e cekur.Po iu pėrmbajtėt medotės sė pėrshkruar,ndėrdija do ta pranoj idenė e sugjeruar dhe t’ju pasojė rezultati i pritur.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 20.12.11 19:25

Teknika e tė shprehurit tė mirėnjohjes

Nė Bibėl,Pali na kėshillon qė kėrkesat tona t’i nxjerrim nė dritėn e ditės duke lavdėruar Zotin dhe duke iu falenderuar Atij.Kjo metodė e thjeshtė e lutjes ndonjėherė sjell rezultate tė jashtėzakonshme.

Zemra mirėnjohėse ėshtė gjithnjė e afėrt me fuqitė krijuese tė gjithėsisė, tė cilat,nė pajtim me ligjin kozmik tė aksionit dhe tė reaksionit, e furnizojnė at ė me sasi tė nevojshme tė enregjisė pozitive.

Pėr shembull,i ati i premton tė birit se pėr diplomim do t’i blej automobil.Djaloshi ende nuk e ka marrė automobilin,mirėpo ėshtė tejet i lumtur dhe mirėnjohės; ėshtė njėlloj i gėzuar sikurse ta kishte pranuar tash dhuratėn.Ai ėshtė i bindur se babai do ta mbaj premtimin, kėshtu qė edhe pse objektivisht dhuratėn s’e ka pranuar, atė pėrshkon ndjenja e mirėnjohėse.Nė ė vėrtetė,dhuratėn e ka marrė, por vetėm nė mendime.

Do t’ju pėrshkruaj mėnyrėn e pėrdorimit tė teknikės sė zotit Brouk me tė cilėn ai arriti rezultate tė jashtėzakonshme.Me njė rast i kishte thėnė vetes: “Faturat e papaguara po mė grumbullohen.Kam mbetur pa punė.Kam tre fėmijė,ndėrsa nė anėn tjetėr nuk kam asnjė para nė xhirollogari.Ē’tė bėj?”

Pas kėsaj si rregullisht,nė mėngjes dhe nė mbrėmje,plot tri javė,i pėrsėriste fjalėt: “Tė falėndeohem ty,o Zot,pėr pasurinė qė kam!” .Gjatė kėsaj ai gjithmonė ndjehej i ēlodhur,i qetė dhe i mbėshetej ndjenjės sė mirėnjohjes sė thellė.Paramendonte se i drejtohej inteligjencės sė paskajshme tė brendėsisė sė vet,i vetėdijshėm se kėtė fuqi krijuese nuk mund ta shihte.Nė tė vėrtetė,ai shihte me ndihmėn e syrit tė vet mendor,me ndihmėn e ndjenjave,dėshirave dhe synimeve tė veta.

Mendimi i lindur nė mendjen e tij paraqet esencėn e pasurisė si tė tillė,tė pangarkuar me parakushte. Duke pėrsėritur pandėrprerė fjalin “Tė falėndeohem ty,o Zot,pėr pasurinė qė kam!” ai ngriti zemrėn.Dhe mendjen e vet deri nė shkallėn e pėrvetėsimit tė esencės.Sa herė qė mendimet ia kaplonte frika,varfėria,mjerimi dhe brenga i pėrsėriste fjalėt e njėjta.E dinte mirė se,po e mbajti me ēdokusht qėndrimin e mirėnjohjes,mendja e tij thjesht do tė fillojė tė veprojė nė pajtim me idenė e pasurisė.

Ashtu edhe ndodhi.Pas njė kohe tė caktuar dhe pas njė varg pėrsėritjesh tė njėpasnjėshme tė lutjeve tė pėrshkruara, z.Brouk, rastėsisht,pas njėzet vjetėsh e takoi punėdhėnėsin e vet tė dikurshėm, i cili i kishte ofruar punė tė jashtėzakonshme.Ai po ashtu i kishte dhėnė hua 500 dollarė. Sot z. Brouk ėshtė nėnkryetari i njė kompanie tė madhe.Para ca kohėsh mė tha: “Kurrė nuk do ta harroj ēudinė qė na e solli thėnia: “Tė falendrohem ty,o Zot,pėr pasurin qė kam!”
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 21.12.11 11:13

Metoda e pohimit pozitiv

Efektin qė te njeriu do ta arrijė ndonjė pohim pozitiv,kryesisht varet nga tė kuptuarit e tij tė vėrtetėsisė dhe tė domethėnies sė qėndrimit se:“Gjatė lutjes nuk ka efekt pėrsėritja e thatė.” Pra, forca e pohimit qėndron nė pėrdorimin e menēur tė thelbit tė tij. Ja shembulli qė mė sė miri do ta sqarojė kėtė.Duke pasur pėr detyrė t’i mbledhė sa bėjnė tre plus tre,nėxėnėsi nė tabelė e shėnon shtatshin. Mėsuesi,me rregulla matematikore,konstaton se tre plus tre bėjnė gjashtė.Sipas pohimit tė tij nxėnėsi e ndryshon edhe llogaritjen e vte nė tabelė. Duhet pasur ndėrmend se nuk e bėri pohimi i mėsuesit qė tre plus tre bėjnė gjashtė,sepse kjo ėshtė aksiomė matematikore.

Pra,aksioma matematikore ėshtė ajo qė e shtyri nxėnėsin ta ndryshojė rezultatin.Ngjashėm me kėtė,nuk ėshtė normale tė jesh i sėmurė,normale ėshtė tė jesh i shėndoshė.Shėndeti ėshtė vėrteta e qenies suaj. Po u paraqitet me pohim pozitiv tė shėndetit tuaj, tė harmonisė dhe tė qetėsisė,si dhe po e kuptuat se kjo ka tė bėjė me principet univerzale tė qenies suaj,plotėsisht do t’i ndryshoni pikėpamjet negative tė ndėrdijes suaj.

Rezultati i paraqitjes me pohim pozitiv gjatė veprimit tė lutjeve varet nga pranimi i principeve jetėsore si tė tilla.Sepse,duhet ditur se ekziston principi i saktėsisė matematikore, por jo edhe ai i gabimit; ekziston principi i realitetit,por jo edhe ai i pandershmėrisė; ekziston principi i dijes,por jo edhe ai i mėrzisė; ekziston principi i pajtimit,por jo edhe ai i mospajtimit; ekziston principi i shėndetit tė mirė,por jo ai i sėmundjes; ekziston principi i pasurisė,por jo edhe ai i varfėrisė.

Shkrimtari,duke punuar me tė motrėn,e cila duhet t’i nėnshtrohej operacionit tė nxerrjes sė gurit nga tėmbėli,e ka pėrdorur principin e pohimit pozitiv.Diagnoza ėshtė konstatuar nė bazė tė analizės sė gjakut dhe nė bazė tė incizimeve rentgenologjike. E motra i ndodhej nė Angli,gati 10mijė kilometra larg meje.Mė kishte porositur qė tė lutesha pėr te.Kėshtu edhe veprova,sespe principi mendor nuk e njeh as ndasinė kohore e s atė hapėsinore.Intelegjenca e paskajshme me tėrėsinė e vet njėherėsh ėshtė e pranishme nė ēdo pikė.Nga mendja ime i pata eliminuar tė gjitha mendimet nė lidhje me simptomat e sėmundjes sė motrės a tė gjendjes sė saj trupore.

Lutja pėrbėhej nga pohimi pozitiv vijues: “Kjo lutje i kushtohet motrės sime Katarinės.Ajo ėshtė e ēlodhur,e pushuar,e drejtpeshuar,e heshtur dhe e matur.Menēuria shėruese e ndėrdijes sė saj,qė ia ka krijuar trupin,tash i rreket transformimit tė secilės qelizė,tė secilit nerv,tė secilit ind,tė secilit muskul dhe tė secilit asht tė qenies sė saj,nė pajtim me modelin e pėrsosur tė tė gjitha organeve tė nendosura nė ndėrdijen e saj.Heshtazi dhe nė mėnyrė tė qetė,tė gjitha ērregullimet nga ndėrdija e saj zhduken dhe treten pėrgjithmonė,ndėrsa vitaliteti,tėrėsia dhe bukuria e tė jetuarit, ngadal, e plotėsojnė secilin atom tė qenies sė saj.Katarina qėndron e hapur para rrymave shėruese.Ato porsi lumė rrjedhin nėpėr te,duke ia kthyer shėndetin,harmoniė dheqetėsinė.Oqeani i pafund i dashurisė dhe i qetėsisė i asgjėsoi tė gjitha ērregullimet dhe shfaqjet e pakėndshme.Katarina ėshtė shėruar”.

Vargun e cekur tė pohimeve e thoja disa herė nė ditė.Pas dyjavėsh, analizat qė iu kishte nėnshtruar motra ime treguan shėrimi tė pabesueshėm, madje edhe incizimi rentgenologjik ishte negativ.

Tė pohosh do tė thotė tė thuash se punėt qėndrojnė kėshtu e kėshtu. Po qe se mbani qėndrim mendor ndaj gjendjes qė me anė tė pohimit e shprehni,pavarėsisht nga faktet dhe nga provat se e vėrteta ėshtė krejtėsisht ndryshe,lutja do t’ju pranohet dhe t’ju plotėsohet. Mendimi vetėm mund tė pohojė,sepse,madje edhe nė rastse kundėrshtoni,ju nė tė vėrtetė pohoni se ekziston ajo qė e kundėrshtoni.

Tė pėrsėriturit e pohimit pozitiv,krahas kuptueshmėrisė sė arsyjes pėr ē’shkak ajo pranohet,e shtyn vetėdijen qė ta pranojė pohimin si plotėsisht tė vėrtetė.Prandaj,pandėrprerė pėrsėritini tė vėrtetat jetėsore, pėrderisa ndrėdija juaj tė mos ketė filluar tė reagojė nė mėnyrė tė detyruar.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e ndėrdijes

Mesazh  Fakiri prej 21.12.11 17:27

Metoda e dokumentimit tė argumentuar

Kjo metodė ėshtė pikėrisht e kėtillė sikurse edhe quhet.Ajo bazohet nė tė vepruar.Autori i saj ėshtė Fineas Parkust Kvimbi,nga shteti i Mejnit.Dr.Kvimbi, themelues i lėvizjes sė shėrimit shpirtėror dhe mendor, ka jetuar dhe ka punuar para afro 100 vjetėsh.Librin e Horaci Dreserit me titull “DORĖSHKRIMI I KVIMBIT” ,botuar nė vitin 1921,mund ta gjeni pothuajse nė secilėn biblotekė amerikane.Ai pėrmban njė vargė citatesh tė gazetave kushtuar rezultateve tė shumta e tė pabesueshme tė shėrimit tė tė sėmurėve me ndihmėn e metodės lutėse. Dr.Kvimbi, mandje dukshėm ka pasur mė shumė suksese se sa Jezusi,duke pasur parasysh faktet e cekura nė Bibėl.

Shkurt,metoda e dokumentimit tė argumendtuar,sipas Kvimbit, bazohet nė bindjen shpirtėrore. Qėllimi kryesor ėshtė qė pacientin (por edhe vetveten ) ta bindini se sėmundja ėshtė pasojė e besimit tė rrejshėm,e frikės sė pakuptimit dhe e pikėpamjeve negative tė menduarit qė janė futur nė ndėrdije. Sė pari duhet pastruar njohuritė tuaja mendore,ndėrsa pastaj duhet bindur tė sėmurin se brenga ėshtė shkaktuar nga tė shprehurit trupor tė ērregullimit tė pikėpamjeve mendore.Me fjalė tė tjera, besimi i gabuara nė fuqitė dhe nė shkaqet e jashtme shfaqet si sėmundje dhe mund tė ndryshohet me ndėrrimin e pikėpamjes sė cekur mendore.

Mė me rėndėsi ėshtė qė t’i sqarohet tė sėmurit se shėrimi i tij bazohet nė tė ndryshuarit e besimit. Gjithashtu,ėshtė e nevojshme tė ceket se ndėrdija e krijon trupin dhe organet e tij,prandaj ajo e di mirė se si t’i shėrojė ato,ėshtė nė gjendje ta bėjė kėtė dhe mu kėtė ėshtė edhe duke bėrė.Nė gjykatėn e mendjes suaj dokumentojeni se sėmundja ėshtė vetėm hije, tė cilėn mbi trup tė pacientit e gjuan mendja e bazuar nė pėrfytyrim tė ērregulluar dhe tė sėmurė.Pastaj gjurmojini tė gjitha dokumentet tė njohura tė fuqisė shėruese qė i disponon i sėmuri. Mė tej, merrni vendim gjyqėsor nė tė mirė tė pacientit.

Tė sėmurin e lironi me ndihmėn e besimit tė vėrtetė tė kuptueshmėrisė shpirtėrore.Provat mendore dhe shpirtėrore,qė i ofroni nė kėtė rast,janė tė pathyeshme,nė gjithėsi ekziston vetėm njė mendje e pėrbashkėt dhe ēdo gjė me tė vėrtetė njihet si reale.Pra,si e tillė ajo do tė materializohet edhe nė realitet. Veprimi i pėrshkruar paraqet thelbin e metodės sė dokumentimit tė argumentuar,e cila pati pėrdorim tė gjėrė nė preiudhėn ndėrmjet viteve 1849 – 1869.
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 4 1, 2, 3, 4  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi