J.F Kennedy - vrasja e tij

Shko poshtė

J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Admin prej 21.05.08 19:01

Linkoln dhe Kenedi, fate tė kryqėzuara

Pėrshkrimi Abraham Linkoln dhe John Fitzgerald Kenedi lidhen mes tyre nga kuriozitete tė ndryshme dhe rastėsi tragjike qė pėrshkruan jetėn dhe vdekjen e tyre.

Historia njeh analogji tė jashtėzakonshme mes njerėzve qė nuk kanė pasur asnjėherė lidhje midis tyre. Qė nga historia e presidentėve Linkoln dhe Kenedi e deri tek fati i gjermanit Bismark, tė krijohet bindja se janė pėrputhje jashtėzakonisht tė ngjashme pėr tė qenė tė rastėsishme. Le tė marrim jetėn e dy presidentėve amerikanė Linkoln dhe Kenedi.

Mistere analoge nga ato tė treguara deri mė tani kushtėzuan jetėn dhe vdekjen e dy presidentėve amerikanė, Abraham Linkoln (1809-1865) dhe John Fitzgerald Kenedi (1917-1963). Tė shumta dhe tė jashtėzakonshme ishin edhe rrethanat qė kushtėzuan jetėn dhe vdekjen e tyre. Vėrtet shumė, pėr t’iu atribuuar rastėsisė.

Para sė gjithash, Linkoln u zgjodh President nė vitin 1860, ndėrsa Kenedi u zgjodh ekzaktėsisht 100 vjet mė vonė, nė vitin 1960. Linkoln u vra njė ditė tė premte, nė praninė e gruas sė tij, por edhe Kenedi u vra po kėtė ditė dhe gjithashtu nė praninė e bashkėshortes sė tij.

Tė dy presidentėt u qėlluan me armė pas zverkut dhe menjėherė pas atentatit, ndihmat e para iu dhanė nga gratė e tyre, qė kishin pranė. Linkoln dhe Kenedi vdiqėn menjėherė pa mundur qė tė ēoheshin nė spital.

Por, pėrveē tė veēantave dhe tė pėrbashkėtave mbi vdekjen, mes tyre ekzistojnė edhe ngjashmėri tė tjera. Tė dy presidentėt kishin emrat e gjyshėrve tė tyre dhe tė ty ishin djemtė e dytė tė familjes. Si Linkoln, ashtu edhe Kenedi, kur u martuan, gratė e tyre ishin 24 vjeē dhe tė dyja vdiqėn nė moshėn 65-vjeēare.

Tė dyja bashkėshortet e presidentėve njiheshin pėr ndjekjen e modės dhe rinovimin qė i bėnė Shtėpisė sė Bardhė. Si Linkoln, ashtu edhe Kenedi, kishin nga katėr fėmijė, dy prej tė cilėve vdiqėn para moshės 10 vjeē.

Tė dyja ēiftet humbėn njė djalė, ndėrsa jetonin nė Shtėpinė e Bardhė. Uilli Linkoln vdiq nė moshėn 12 vjeē ndėrsa Patrik Kenedi, nė moshėn 2-vjeēare. Zėvendėsi i Linkolnit quhej Xhonson dhe kishte lindur nė vitin 1808, por edhe ai i Kenedit quhej Xhonson, dhe kishte lindur nė vitin 1908, nė njė largėsi prej 100 vjetėsh nga njėri-tjetri.

Vrasėsi i Linkolnit quhej Xhon Wilkes Booth dhe kishte lindur nė vitin 1839, ndėrsa ai i Kenedit, Lee Harvey Oswald, i cili kishte lindur nė vitin 1939, 100 vjet mė pas. Po ashtu, ėshtė vėrtet e habitshme teksa zbulon se shuma e shkronjave qė pėrbėjnė emrin dhe mbiemrin vrasėsit tė Linkolnit shkon nė 15, po ashtu edhe ajo pėr vrasėsin e Kenedit.

Por koincidencat e jashtėzakonshme nuk pėrfundojnė kėtu. John Wilkes Booth dhe Lee Harvey Oswald pėrdornin tė dy nga 3 emra. Tė dy ata kishin lindur nė mes tė viteve ‘30, Booth mė 1838-ėn ndėrsa Oswald mė 1939-ėn. Tė dy vrasėsit ishin jetimė nga i ati. Babai i Booth vdiq kur ai ishte 13 vjeē, ndėrsa i Owsald para se ai tė lindte. Tė dy ata u arrestuan nga dy oficerė tė ndryshėm tė quajtur Baker.

Booth e vrau Linkolnin nė njė teatėr dhe vetė u fsheh nė njė magazinė. Ndėrsa Oswald i qėlloi Kenedit nė njė magazinė dhe u fsheh nė njė teatėr. Booth dha shpirt 11 ditė pas Abraham Linkoln dhe tė dy vdiqėn nė orėn 7:20 tė mėngjesit, po ashtu si Oswald qė vdiq 48 orė pas Kenedit, po nė tė njėjtėn orė si presidenti, nė 13:00. Njė javė pėrpara se tė vritej, Linkolni vizitoi Monro, shtet nė Merilend, ndėrsa Kenedi, njė javė pėrpara se tė vritej, ishte me Merlin Monro.

Tė dy presidentėt kishin ndėrmarrė beteja tė ashpra nė luftėn pėr tė drejtat e zezakėve: Linkolni pėr emancipimin dhe Kenedi pėr ligjin mbi tė drejtat civile. Nė momentin e atentatit Linkoln dhe Kenedi kishin nė krah pėrveē bashkėshorteve, nga njė grup miqsh, ku ato ngelėn tė pacenuara, ndėrsa burrat u plagosėn nga atentatorėt (majori Rathbone nė vitin 1865 dhe guvernatori Connally nė vitin 1973).

Sekretari i Linkolnit quhej Kenedi dhe u pėrpoq qė ta ndalonte Presidentin tė shkonte nė teatėr atė mbrėmje. Sekretarja e Kenedit quhej Linkoln dhe edhe ajo u pėrpoq qė ta ndalonte Presidentin tė mos shkonte nė Dallas atė natė.

Njė tjetėr fakt i veēantė ėshtė se burri i gruas quhej Abraham, si Linkolni. Kur ndodhi atentati, Kenedi ishte nė Dallas mbi njė makinė tė markės “Linkoln”, prodhuar nga grupi “Ford” ndėrsa teatri ku u qėllua Linkolni quhej “Ford”.

Tė dy presidentėt kishin 7 shkronja nė mbiemėr, tė njėjtėn gjatėsi dhe tė dy kishin studiuar juridik. Si Linkoln ashtu dhe Kenedi kishin probleme tė njėjta, me sytė, vuanin nga sėmundje gjenetike dhe kishin shėrbyer nė ushtri. Asnjėri prej tyre nuk kishte frikė nga vdekja madje urrenin truprojat.

Tė dy kishin konstatuar se sa lehtė mund tė ishte t’i qėlloje njė Presidenti. Linkoln njė ditė pati thėnė: “Nėse dikush do qė tė mė vrasė, unė s’mund tė bėj asgjė qė ta parandaloj”. Ndėrsa Kenedi: “Nėse dikush do tė mė qėllojė nga dritarja me njė pushkė, askush s’mund ta ndalojė”.

Nė gjuhėn angleze kėto fjali kanė tė njėjtin numėr fjalėsh. Pas vdekjes, Linkoln u zėvendėsua nga Andrew Johnson, ndėrsa Kenedi nga Lindon Johnson.

Gjatė vitit tė tyre tė fundit tė Presidencės si Andrew si Lindon Johnson, u pėrfshinė nga njė skandal politik qė i pengoi ata tė rikandidonin pėr njė mandat tė dytė.

Disa studiues i atribuojnė numrave fuqi tė veēanta

Ekzistojnė raste mahnitėse tė cikleve historik. Pėr shembull, numri 3 influencoi nė jetėn e kancelarit gjerman, Bismark.

Ēdo fragment i jetės sė tij ishte i lidhur me kėtė numėr. Ai, nė fakt, fitoi 3 luftėra, ishte autori i krijimit tė 3 traktateve tė paqes, bėri tė mundur takimin midis 3 perandorėve dhe pėrgatiti Aleancėn e Trefishtė.

Simboli heraldik i fisit tė tij ishin gjethet e tėrfilit dhe 3 gjethe lisi me moton “In trinitate rebur”. Pėr mė tepėr tre fėmijė, 3 ēifligje, si dhe kontrolloi e drejtoi 3 parti.

Pėr tė vazhduar mė tej me rastėsitė, qė shpesh nuk mund tė cilėsohen tė tilla, ėshtė njė shembull qė vjen nga historia e Mbretit tė Anglisė. Bėhet fjalė pėr tė Premten e Zezė tė Monarkisė Anglisė.

Njė tė shtunė, 18 marsi i vitit 1702, vdiq Guljemi II. Tė shtunėn e 1 gushtit tė vitit 1704, vdiq mbretėresha Ana. Po tė shtunėn, ajo e 10 qershorit tė vitit 1727 vdiq Xhorxhi I. Lista vazhdon akoma: tė shtunėn e 30 janarit tė vitit 1820 vdiq edhe Xhorxhi II. Po e shtunė ishte kur ndėrroi jetė mė 26 qershorin e vitit 1830 Xhorxho IV.

Dhe sė fundmi tė njėjtin fat pati edhe Eduardi VII, qė kur vdiq ishte 7 maj i vitit 1910. Po ashtu, edhe sulmet e famshme tė 11 shtatorit, ku gjithēka ishte e lidhur me numrin 11. New York City ka gjithsej 11 shkronja, po ashtu edhe Afganistan ka 11 germa.

Ramsin Yuseb (terroristi i cili ka kėrcėnuar se do t’i shkatėrrojė kullat binjake nė vitin 1993) po ashtu ka gjithsej 11 germa, George W Bush po ashtu ka 11 tė tilla.

Vėrtet ngjarje tė ēuditshme pėr tė qenė thjesht rastėsi.


Edituar pėr herė tė fundit nga FM nė 14.03.15 19:29, edituar 1 herė gjithsej

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Admin prej 08.06.08 13:05

Tė pathėnat e fundit mbi vrasjen e JF-Kenedy



Dy kriminologė amerikanė janė tė bindur se kanė arritur tė zbardhin misterin

Pavarėsisht hetimeve dhe analizave tė ndryshme, deri tani askush nuk ka mundur ta shuajė kureshtjen mbi vrasjen e Presidentit amerikan

Duket se, misteri i vrasjes sė Presidentit amerikan do tė ngacmojė pėrjetėsisht mendjet e amerikanėve.

Megjithėse kanė kaluar mė shumė se 40 vjet nga atentati i famshėm dhe mbi tė janė shqyrtuar njė mori versionesh, janė kryer njė pafundėsi hetimesh dhe janė shkruar njė pafundėsi librash e artikujsh, asnjė prej tyre, nuk arrin tė shuajė tėrėsisht kureshtjen e publikut.

Aq sa edhe pėrpjekjet mė tė vogla qė sjellin ndonjė detaj "tė panjohur" mbi kėtė ēėshtje, pasqyrohen menjėherė nga shtypi amerikan e botėror.

Njė gjė e tillė shoqėrohet, thuajse nė mėnyrė tė pashmangshme nga artikuj e studime, qė e mbėshtesin apo e hedhin poshtė. Nė njė dritė tė tillė, vijnė edhe dy publikimet e bėra gjatė javės sė shkuar nga dy kriminologė amerikanė, qė tė dy (si edhe shumė tė tjerė mė parė) tė bindur se mė nė fund kanė arritur ta zbardhin tėrėsisht vrasjen e shekullit XX.

Ish-Prokurori Vincent Bugliosi

I pari qė risolli nė vėmendjen e shtypit thrillerin presidencial, ishte avokati Vincent Bugliosi, njė prokuror mjaft i njohur amerikan, njėherėsh autori i njė prej bestsellėrve tė tė gjitha kohėrave, me titull "Helter Skelter".

Libri bazohet mbi historinė e vėrtetė sė Charles Manson, i njohur nga publiku amerikan si Mr. Satan, frymėzuesi i disa prej vrasjeve mė makabre tė kryera nė Amerikėn e viteve ‘50, ndėrkohė qė Vincent Bugliosi do tė ishte pikėrisht prokurori, qė do tė dėrgonte kėtė kriminel pas hekurave, fakt qė e bėn edhe njė ndėr zėrat mė autoritarė me gjithēka ka tė bėjė me kriminalistikėn.

Sipas asaj qė tha mė datė 13 maj pėr gazetėn "New York Times", Vincent Bugliosi nuk ka asnjė dyshim, se pas vdekjes sė Presidentit Xhon Kenedi, nuk fshihet asnjė komplot.

Ai ėshtė i bindur se duhen hedhur poshtė tė gjitha hamendėsimet, se vrasja e tij ishte organizuar nga mafia, nga kubanėt e ndjerė tė tradhtuar nga Presidenti, nga zėvendėspresidenti qė kėrkonte t‘i zinte vendin... Pėr ish- prokurorin, Bugliosi, Lee Oswald, vrasėsi i Kenedit, e organizoi dhe e kreu atentatin krejt i vetėm dhe pa mbėshtetjen e askujt tjetėr.

Pėr tė arritur nė kėtė pėrfundim ėshtė mbėshtetur nė 20 vjet kėrkime tė detajuara, qindra intervista, mijėra dokumente dhe mė shumė se 10 mijė citime.

Rezultat i gjithė kėtij studimi ėshtė edhe libri me 1,612 faqe "Duke hedhur poshtė historinė: Vrasja e Presidentit John F. Kennedy", i cili doli nė libraritė amerikane po gjatė ditės, kur dha intervistėn pėr "New York Times".

Gjatė saj kriminologu u shpreh, se shtrembėrimi i fakteve dhe konkluzionet e gabuara, kishin ardhur tėrėsisht pėr faj tė "obsesionit tė mijėra studiuesve, qė ishin marrė me kėtė ēėshtje gjatė kėtyre 43 viteve", pėr tė shtuar se "duke shqyrtuar nėn mikroskop ēdo tė dhėnė, ēdo detaj, e duke bėrė hamendėsime personale nga mė tė ēuditshmit, e kanė transformuar kėtė vrasje kaq tė thjeshtė, nė atė qė njohim sot".

William Tobin, ish-drejtori i laboratorit tė FBI-sė si pėr tė hedhur poshtė 1,612 faqet e kėtij libri, vetėm pesė ditė pas daljes sė tij nė treg, vjen deklarata e njė tjetėr eksperti amerikan tė kriminalistikės: William Tobin, njeriu qė ka drejtuar pėr mė shumė se 20 vjet laboratorin e analizave tė metaleve tė FBI-sė, ėshtė i bindur, jo vetėm qė pas vrasjes sė Presidentit fshihet njė komplot, por qė plumbat nuk kanė dalė vetėm nga arma e Lee Oswald dhe se i pranishėm nė atentat ka qenė edhe njė snajper i dytė.

"Kemi arritur tė vėrtetojmė, se provat qė pėrjashtojnė praninė e njė vrasėsi janė tė gabuara", shkruan William Tobin, i cili ėshtė edhe autori kryesor i studimit tė publikuar nė sitin e specializuar "Annals of Applied Statistics".

Nė studim shpjegohet, se copėzat metalike tė plumbave tė gjetura pas atentatit tė Dallasit, mbi tė cilėt bazohet edhe raporti zyrtar, janė analizuar sėrish, duke pėrdorur arritjet mė tė fundit teknologjike.

"Sipas pėrfundimeve qė arrihen pėrmes analizės sonė rezulton, se copėzat e plumbave mund tė vijnė nga tre plumba tė ndryshėm", shkruhet nė studim.

Dhe nė rast se kėto copėza vijnė nga tre apo mė shumė plumba tė ndryshėm, mund tė vėrtetohet plotėsisht teza e pranisė sė njė snajperi tė dytė.

Pas daljes nė pension, Tobin, vuri nė dyshin saktėsinė e metodave tė pėrdorura nga FBI-ja pėr dhjetėvjeēarė tė tėrė, nė pėrcaktimin e lidhjeve tė plumbave tė gjetura nė trupat e viktimave me tė dyshuarit. Kėto prova, bazoheshin mbi analizimin e plumbit qė pėrmbanin.

Njė gjė e tillė, bėri qė Akademia e amerikane e shkencave ta rishqyrtonte tėrėsisht kėto procedura, pėr tė arritur nė vitin 2003 se ishte e gabuar. Qė nė atė kohė FBI-ja e ka braktisur.

Duke pėrdorur metoda tė reja shkencore, Tobin dhe dy ekspertė tė tjerė, studiuan sėrish pesė fragmentet e plumbave tė gjetura pas vdekjes sė Presidentit Kenedi.

Analiza balistike zyrtare

Analiza balistike e kryer pas vrasjes, kishte arritur nė pėrfundimin, se pesė copėzat u pėrkisnin dy plumbave tė vetėm dhe pas krahasimeve ishte konkluduar, se ishin qėlluar nga arma e Lee Oswald. Ky pėrfundim pėrkonte edhe me atė tė komisionit Warren, sipas tė cilit Oswald kishte vepruar i vetėm.

E megjithatė, nė vitin 1976, po ky komision nuk e kishte hedhur poshtė mundėsinė e pranisė nė atentat tė njė qitėsi tė dytė.


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 01.08.14 18:59, edituar 1 herė gjithsej

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Vrasja e kryetarit Kenedi

Mesazh  IdealFerizi prej 04.10.10 18:25

Vrasja e kryetarit Kenedi, atentati i shekullit XX



Historia e njerėzimit duke filluar qysh nga kohėrat mė tė vjetra, e deri mė tani njeh ngjarje tė cilat nėpėrmes komploteve, tradhėtive apo atentateve, janė munduar qė nė esencė t’i ndėrojnė rrjedhat historike.

Kėto ngjarje ishin tė karakterit politik, fetar, social dhe tė antagonizmave tė tjera.
Sipas analitikėve dhe njohėsve tė kėtyre rethanave nė botė vetėm gjatė shek. XX janė kryer apo ndėrmarė mbi shtatėdhjetė atentate.

Shumica e kėtyre atentateve kishin epilog tragjik, ndonėse kishte edhe raste tė cilat nuk pėfundonin tragjikisht. Viktim i kėtyre atentateve ishin mbretėrit, kryetarėt e shteteve, liderėt politik e fetarė, ministrat e rangjeve tė larta etj.

Atentate tė tilla ndodhėn edhe nė SHBA, ku gjatė historis sė saj ajo humbi katėr kryetar. Dy tė parėt nė shekullin e XIX. kurse dy tė fundit nė shekullin XX.

Kryetari i parė i SHBA ndaj tė cilit u bė atentat ishte Abraham Linkoln, i cili nė vitin 1860. u inagurua nė postin e kryetarit. Linkolni pėrsėri u rizgjodh pėr kryetar por nuk ariti ta kryej mandatin, sepse nė vitin e parė tė mandatit tė dytė 1865. nė te bėri atentat Xhon V. But me qėllim hakmarrjeje ndaj disfatės sė jugut. Buti ishte simpatizues i konfederates.

I dyti ishte Xhems A. Garfilld i cili nė krye tė Amerikės erdhė me 1880. Nė korrikun e vitit 1881. nė te shtiu njė ekstravagant i qujtur Sharl Zhito, kurse me 19 shtator kryetari Garfild vdiq nga pasoja e plagėve tė mara.

I treti Wiliam Mek Kinley ishte kryetar i njėzetepestė me rradhė nė historin e SHBA. Pėr kryetar u zgjodh nė vitin 1897. Mek Kinlli kishte fillu mandatin e tij tė dytė. Kur nė shtator tė vitit 1901.derisa ishte duke qėndruar nė vijėn e parė nė Ekspozitėn Pan Amerikane nė Bufallo, ate e qėlloi dy here anarkisti i ēmendur Leon Kolgoz. Kryetari Mek Kinli vdiq tetė ditė mė vonė.

Dhe atentati i katėrtė me rradhė u bė ndaj kryetarit Xhon F. Kenedi me rastin e vizitės sė tij nė Dallas me 22 nėntor 1963.

Prej tyre, tre tė parėt ishin republikan kurse i katėrti ishte demokrat Xhon F. Kenedi rrjedhė nga njė familje e pasur me prejardhje Irlandeze. Familja e Kenedit kishte traditė politike. Baba i tij Xhozef Kenedi ka qenė ambasador amerikan nė Angli dhe ishte pėrkrahės i madh i politikės Qembėrllenit.

Kenedi lindi me 29 maj 1917. nė Broklin tė Masachusets. U shkollua nė Universitetin e Harvardit. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ai shėrbeu nė marinė. Me 1943. kur varka e tij u zhyt nė ujė nga njė destrojer Japonez, Kenedi kishte marrė plagė tė rėnda , dhe nė kėtė gjendje ariti tė drejtojė tė mbijetuarit, pėrmes ujit tė rezikshėm dhe i shpėtoi jetėn.

Pas kthimit nga lufta , pėr nji koh shumė tė shkurtė punoi si gazetar, pastaj filloi tė inkuadrohet nė politik, pėr ēka kishte prirje dhe talent. Kėshtu nė vitin 1946. zgjedhet nė Dhomėn Pėrfaqsuese tė Kongresit, kurse mė 1953, nė atė tė Senatit. Po nė kėtė vit Kenedi martohet me Zhakllin Bouver. Nė vitin 1956.Kenedi nga demokratėt u emrua nėnpresident, dhe katėr vjet mė vonė ishte kandidat i parė pėr kryetar.

Nė luftėn zgjedhore presidenciale tė vitit 1960. kundėrkandidat i tij ishte Riēard Nikson i cili nė fillim ishte shumė mė i njohur se Kenedi. Por debatet dhe paraqitjet e tija nė ekranet televizive tė cilat i ndoēnin me miliona njerėz vėnė nė pah personalitetin e Kenedit, njohurit e tija tė gjėra nė politik dhe nė pėrgjithsi.

Pėrveq kėsaj Kenedi ishte i ri (kryetari mė i ri nė historin e SHBA) i pashėm shumė inteligjent, orator, dhe pasanik, posedonte fuqi morale dhe fizike, kishte njė buzėqeshje mbresėdhėnse, here, herė ekspononte ndjenja humori, dinte tė entuziasmonte nxėnės, dhe studentė, gjente fjalėt e duhura pėr tė moshuarit etj.
Fitorja e Kenedit ndaj rivalit tė tij u arrit me njė epėrsi minimale tė votave. Kenedi nga votuesit kishte marrė 34.221485vota, kurse prej trupit zgjedhor kishte 303 vota, ndėrsa Niksoni fitoi 34.108684vota, kurse nga trupi zgjedhor 219 vota.Pėrqindja nga numri i tėrėsishėm i votuesve pėr Kenedin ishte 49,7%, kurse pėr Niksonin ishte 49,5%.

Analistėt thonin se ajo qė ndihmoi mė sė shumti pėr inaugurimin e Kenedit nė postin e presidentit tė vendit mė tė fuqishėm nė botė ishte plani i tij pėr zvogėlimin e varfėris dhe diskriminimit racor, si dhe aritja e pozicioneve mė tė mira nė luftė tė ftoftė me B.S. Vlenė tė ceket se kryetari Kenedi njėherit ishte katoliku i parė qė u nominua nė krye tė Shtėpis sė Bardh.

“Nė vitin 1928 Alfred Smith humb nė votime pėr nominim tė kryetarit nė SHBA vetėm pse ishte i konfesionit katolik”, shkruan historiani anglo-amerikan H. Parks nė librin e tij “Historia e SHBA” botimi i dytė. Fjalimi inagurues i kryetarit Kenedi paraqiti sugjerimin e tij tė pa harueshėm: “Mos kėrkoni se ēfarė vendi juaj mund tė bėjė pėr ju, kėrkoni se ēfarė mund tė bėni ju pėr vendin tuaj.”

Senatori nga Teksasi, Lindon xhonson u zgjodh nėnkryetar. Si udhėheqės i shumicės nė senat Xhonsoni kishte kualitete tė larta politike, dhe ishte shumė i shkathėt. Ai kishte mundėsi qė nė jug ta pėrforcoj programin e partisė, por liberalėt e veriut ishin tė zhgėnjyer me nominimin e njeriut shikimet e tė cilit nė problemet ekonomike dhe marrėdhėnjet racore dukeshin tejet konzervative.

Kur demokratėt nė krye me Kenedin erdhėn nė pushtet, situata nė politikėn e brendshme ishte relativisht e qetė. Administrata e Ajzenhauerit shpeshėherė gjendej nė shėnjestėr tė kritikės sepse mė parė bėnte lėshime se sa qė zgjidhte problemet e rėndėsishme. Situata nė marėdhėnjet ndėrkombėtare, pėrkundėr premtimeve tė shumta, bėhej gjithnjė e mė e ndėrlikuar. Zhvillimi i shteteve tė reja dhe fuqia e tyre, si dhe lulėzimi gjithnjė e mė i madh i Evropės Perėndimore shpienin andej qė as B.S dhe as SHBA tė mos llogarisnin me siguri nė udhėheqjen e punėve botėrore.

Nė kohėn kur Kenedi posa kishte marrė detyrėn e kryetarit, nė shtyp qarkulloi njė shkrim me njė titull tejet iritues “ Kronika e zezė nė Shtėpin e Bardhė”, i shkruar nga njė astrolog i
njohur amerikan. Nė kėtė shkrim astrologjik, mes tjerash thuhej: “ Kronika e zezė nė Shtėpin e Bardhė ėshtė prezente qė nga viti 1840.e deri mė tani”, SHBA brenda njė shekulli ēdo njėzetvjet humbi kryetarin pa pėrfundu mandatin.

Prej kėtyre, tre kryetar kishin pėrfundu jetėn me atentat kurse dy nga vdekja e natyrshme. Ndaj kėtij shkrimi astrologjik kryetari Kenedi u shpreh me njė gjakėftohtėsi dhe pa sentimentalizėm, me ē’rast para shumė tė pranishmėve me njė buzėqeshje karakteristike tha: “Ndaj kėsaj mynxyre dhe kėtij kobi tė zi qė e godet Shtėpin e Bardhė unė do tė dalė fitues”. Mirėpo siē u bė e ditur mė vonė, parashikimi i kryetarit Kenedi nuk u realizu sepse ndodhi qė edhe vet ra si viktim i njė atentati.

VEPRIMTARIA LEGJISLATIVE

Kryetari Kenedi u angazhua pėr njė regjistėr tė gjatė reformash, me qėllim qė tė shpejtohet arritja e standardit mė tė lartė jetėsor, tė rritet prodhimi, tė pėrparojė arsimi, dhe sa mė tepėr tė zgjerohet kujdesi shėndetėsor. Ai kujdesej pėr lagjet e varfėra tė qyteteve dhe shfaqte shqetsimin e tij pėr shkatėrimin e pasurive natyrore. Kongresi lejonte mjete tė konsideruara pėr disa nga kėto programe, mirėpo nuk ishte i gatshėm t’i kryej ato.

Me gjithė popullaritetin personal, Kenedi nuk ishte nė gjendje ta bind kėtė trup kokėfortė pėr nevojat e veprimtarisė mė tė gjėrė legjislative. Andaj urdhėroi qė tre resorėt kryesorė nė pushtet t’i marrin njerėz tė njohur kryesisht si pėrmbarues tė aftė e jo si krijues tė politikės liberale.

Nė vendin e ministrit tė punėve tė jashtme emrohet Din Rask, i cili ishte kryetar i korporacionit tė Rokfelerit, nė detyrėn e sekretarit tė mbrojtjes vjenė Robert Maknamara , i cili mė parė ishte kryetar i kompanisė automobilistike tė Fordit, dhe Dagllas Dillon u emrua si udhėheqės kryesor pėr qėshtje financiare, ky mė parė ishte bankarier dhe gjatė administratės sė kryetarit Ajzenauer gėzonte pozita tė larta.

Ndėkaq mė i afėrti i kryetarit ishte i vėllai, Roberti,minister i drejtėsisė, i cili prirjen e vet tė jashtėzakonshme politike e vuri nė shėrbim tė administrates.Ndikim tė rėndėsishėm gjatė veprimtarisė legjislative ka pasur edhe njė grup intelektualėsh tė arsimuar mė sė shumti nė Harvard, kėta i gjasonin “trustit tė trurėve”tė Nju dilit tė hershėm.

Kėta njerėz sė bashku me kryetarin, i dhanė administrates sė re vulėn e vendosmėris dhe subtilitetit intelektual, dhe me freskinė e vet qenėsisht dallonin nga para ardhėsit imediat. Dukej sikur nė tėrė shtetin tė mbretėronte mirėqenia, shkruante H. Parks autori i librit tė cituar mė lartė.

Nė punėt e brendshme ngjarja mė dramatike ka qenė nė panverėn e vitit 1962 kur kryetari Kenedi, i detyroi, kolosėt e biznisit tė ēelikanėve (fabrikat e ēelikut) mė tė mėdhaja tė Amerikės tė heqin dorė nga ngritja e ēmimeve.

Marėveshja e aritur pėr stopimin e ngritjes sė ēmimeve nė zavendėsim me rritjen e pagave tė punėtorėve kishte marrė kahje tė kundėrt, pasi qė rritjen e pagave tė punėtorėve ēelikanat e kishin shtyrė.

I tėrbuar nga ky mashtrim kryetari Kenedi urdhėroi vėllaun e vetė Robert Kenedi i cili ishte nė detyrėn e prokurorit publik federativ, qė tė fillojnė hetimet pėr formimin e ēmimeve, dhe u kėrcėnua se do ta bėjė anulimin e marrėveshjes tė cilėn e kishte nėnshkrur Ministria e mbrojtjes me ēelikanėt, si dhe do ta njoftoi opinionin amerikan se akti i ēelikanėve ishte i pa arėsyeshėm dhe i pa pėrgjegjėshėm. Me kėtė rast ēelikanet u detyruan qė tė heqin dorė, cituar sipas Xhim Marz “Tė sundosh nga fshehtėsia”.

Duke i shiquar me kujdes akcionet e ēelekaneve si njė sulm ndaj programeve tė tija ekonomike nė tėrėsi, kryetari Kenedi para gazetarėve tha: “Sipas mendimit tim, po tė kishte mbetė nė fuqi ngritja e ēmimeve, atėher jashtėzakonisht kishte qenė vėshtirė tė sigurohet vendosja e masave pėr ligjet pėrcjellėse”.

Duhet cekur se anėtarėt e kėshillit drejtues tė ēelikaneve amerikane, tė cilėt qysh moti gjenden nėn kontrollin e interesave tė Morganit, (magnat hebrej) ishin anėtar tė CFR-ės pėr tė cilėn dot bajmė fjalė mė posht dhe, institucioneve tjera me ndikim qė vepronin nga hija.

Mbikėqyrsi dhe kontrolluesi i qarkullimit tė parasė nė qeverin e Kenedit ishte Xhejms Sakson. Saksoni shpeshė vinte nė kundėrshtim me Kėshillin drejtues tė rezervave federative tė cilėt ishin shumė tė fuqishėm, pėr shkak tė dhėnjes sė autorizimit pėr deponime nėpėr Banka tė cilat nuk i takonin rezervave federative. Saksoni gjithashtu vendosi qė ato banka mund tė nėnshkruajnė obligacione shtetėrore dhe lokale, me ē,rast u dobsonin bankat shtesė tė rezervave federative.

Masat e fundit kundėr rezervave federative kryetari Kenedi i ndėmorri nė korrik 1963, kur lejoi shtypjen e mė tepėr se katėr milliard dollarėve nė “obligacione tė SHBA-ve”, pėr Ministrinė e finansave, dhe, jo pėr ato tė rezervave federative. “Kenedi pa dyshim mendonte se duke iu kthy kushtetutės, e cila parasheh se vetėm Kongresi mund tė shtyp dhe rregullon ēėshtjen e parasė, borxhin e madh nacional mund ta zvogloi duke mos iu paguar bankarierėve tė Sistemit tė rezervave federativ kamatat, tė cilėt bėnin shtypjen e parasė, pastaj ato ua huazonin administrates me kamatė”, vėrente nji njohės i teorisė sė komplotit.

Sipas paraqitjeve tė ekonomistit tė njohur Sejmur Haris, “kryetari Kenedi ishte, kryetari amerikan mė i aftė i tė gjitha kohėrave nė fushėn ekonomike”. Kjo ishte arėsyeja pse ai shumė shpejtė ndėrmuer nji varg iniciativash pėr ngritjen e potencialit njerėzor dhe teknologjik tė kombit.

“Ai ēdo kund, prej investimeve globale deri te tatimet idividuale, mundohej t’i ndėronte ligjet dhe politikėn nė atė mėnyrė qė pasuria dhe kėrkimi pėr profite tė mos pėrfundojė nė rrėnimin por nė krijimin e prosperitetit tė vendit”, shkruan, Donald Gibson nė librin e tij shumė interesant “Lufta me Vol stritin: dhe mandati i kryetarit Kenedi”.

POLITIKA E JASHTME E KENEDIT

Nė politikėn e jashtme qėndrimi i Kenedit ka qenė mė i vendosur dhe mė i pasur me ngjarje. Ndėrimet qė bėheshin nė afarizmin botėror kėrkonin jo vetėm metoda tė reja por edhe revalorizimin thelbėsor tė qėllimeve tė politikės amerikane.Ekspanzionizmi agresiv i politikės sovjetike pas Luftės sė Dytė Botėrore frenohet me sukses me anė tė doktrines sė Trumanit, me planin e Marshalit dhe me politik tė pėrmbajtur.Politika amerikane nė Azi ishte mė pak e suksesėshme, por zgjerimi i komunizmit ishte i pėrcjellur me nacionalizėm i cili i rezistonte dominimit sovjetik.

Kina komuniste, tė cilėn amerikanėt e konsideronin vetėm si kukull sovjetike, fillon t’i sulmoi sovjetėt me fjalė tė ashpra duke i konsideruar si tradhtarė tė revolucionit.

Nikita Hrushqovi qė udhėhoqi politikėn sovjetike prej vitit 1957-1964,gjatė diskutimeve tė tija tė drejtuara kundėr SHBA nuk i humbte gjasat pėr tė mos fituar dobi ,edhe pse nė vjeshtėn e vitit 1962. bota u gjend shumė afėr njė lufte bėrthamore me raketa ndėrkontinentale gati si asnjiher mė parė.

Kur nė tetorin e vitit 1962 zbulimi ajror amerikan zbuloi praninė e raketave sovjetike nė Kubė, kryetari Kenedi muar njė qėndrim tė prerė dhe kėrkoi qė raketat sovjetike gjithsesi tė kthehen prapa duke e paralajmėruar mundėsin e njė lufte atomike. Nė pėrplasjen qė pasoi, bota dridhej nė prag tė njė lufte tė mundshme bėrthamore.

Pėrfundimisht raketat u tėrheqėn nė njė marrėveshje, qė si kompensim pėr tėrheqjen e raketave nga Kuba, edhe SHBA-ne u detytuan t’i largojnė raketat e tyre nga Turqia,( qė nuk ishin aq me rėndėsi) dhe tė obligohen se nuk do ta sulmojnė Kubėn. Kjo u quajtė kriza e raketave Kubane dhe ishte njė prej shumė krizave kubane tė shkaktuara nga dalja e qeverisė sė parė komuniste nė hemisferėn perėndimore, me fitoren e revolucionarėve tė Fidel Kastros mė 1 janar 1959.

Nė anėn tjetėr nė Evropė muri i Berlinit ishte ngritur si simbol i shėmtuar i luftės. Berlini ishte qendėr e konflikteve, meqė rusėt shpresonin se do ta pėrfundojnė ndarjen nė zonėn lindore dhe perėndimore duke marrė kontrollin nė tėrė qytetin; por kur Kenedi deklaroi qartė se fuqitė perėndimore nuk do tė lejojnė tė jenė tė pėrzierė, tensioni gradualisht filloi tė pakėsohet.

Nė mbamendjen e gjeneratave ka mbetur fjalimi i kryetarit Kenedi tė mbajtur nė Berlinin e ndarė, kur para mijėra gjermanėve perėndimor tha: “ Unė jamė Berlinas”. Me kėtė thirje ai shfaqi solidaritetin me qytetin e ndarė.

Kuba me tė cilėn qė nga viti 1954. qeveriste djathtisti Fulgecio Batisti nė vitin 1959. erdhė nėn udhėheqjen e prijėsit kryengritės Fidel Kastro. SHBA nė fillim nuk kishin disponim armiqsor ndaj Kastros.Por gjykimet e Kastros ndaj politikės sė SHBA si dhe konfiskimi i pasurisė amerikane sė bashku me predikimin e komunizmit dhe me mbytjen apo persekutimin e mijėra kubanezėve, tė cilėt qenė kundėshtar tė Kastros, gradualisht e detyruan qeverin amerikane qė tė kėrkoi mėnyrėn e zhdukjes sė tij.

Njė qeveri tė tillė kubane amerika nuk e dėshironte nė oborrin e saj, andaj Kubės i vurri njė embargo tregtare me ēka ekonomia kubaneze u damtua mjaftė. Me kėtė rastė Kastro u detyrua qė nė Kubė tė vendoset racioni nė ushqim, rroba, kėpucė dhe sapuna.

Mirėpo veprimi mė flagrant amerikan kundėr Kastros ishte ai qė ndodhi nė prill 1961. nė njė plazh pėrballė Bahia Cochinos, kur njė forcė prej 1400. tė mėrguarish pushtues e njohur si brigada 250006. e cila ishte pėrgaditur nga CIA nė Guatemalė dėshtoi. Fuqia ajrore amerikane e cila kishte premtuar tė mbėshteste zbarkimin nuk veproi. Mbrojtėsit kuban tė pėgaditur mirė pėr invazion zunė rob 1200 vetė, prej tė cilėve shumica u likuiduan ndėrsa tė tjerėt u burgosėn. Me kėtė rast drejtori i CIA-Alen Dalls humbi vendin e punės. Dallsi pas vrasjes sė kryetarit Kenedi shėrbeu nė Komisionin e Warenit, pėr kėtė komision dot flasim mė vonė.

Problemet me Kubėn nuk i kishte kriju kryetari Kenedi, por ai ato i gjeti. Stėrvitja nga CIA e tė mėrguarve kubanė, e cila ēoi nė invazionin e Gjirit tė Derave kishte filluar nė kohėn e kryetarit Ajzenauer. SHBA formalisht ndėrprenė marrėdhėniet me Kubėn 18. ditė mbasi Kastro bėri ceremonin e marrjes sė pushtetit.

Dihet se kryetari Kenedi angazhohej pėr njė politik paqsore, por pėrkundėr kėsaj, atij i arrinin letra anonime dhe kėcėnuese nga njerėz qė nuk e dėshironin. Analistė dhe historian qė shkruan libra pėr rastin e Kenedit theksojnė se qysh nė fillim tė mandatit tė tij arritėn mbi tetėqind letra kėrcėnuese, ndėrsa deri para vrasjes numri u ushtua nė mbi njėmijė.

Pėr tė mbrojtur kryetarin Kenedi nga kėta njerėz ndjellakėqinj iu sigurua njė mrojtje prej njėqind e shtatėdhjetė policėve tė cilėt bėnin roje nė tė gjitha anėt e Shtėpis sė Bardhė, kurse gjatė udhėtimeve pėr sigurimin e tij u caktuan tridhjetė agjent special.

Reformat tė cilat kryetari Kenedi i bėri nė legjislacion nuk u pėlqyen nga ana e biznismenėve tė mėdhenj, andaj ata filluan ta akuzojnė, kurse tė tjerėt e sulmonin pėr pėrpjekjet e tij nė pėrmirsimin e gjendjes zezake, edhe pse vetė lėvizja zezake Black Power i akuzonte kėto pėrpjekje si jo adekuate, pastaj komunistėt pėr intervenimin e vitit 1961, nė Gjirin e Derrave. Dhe mė vonė kur marrėdhėniet me Bashkimin Sovjetik u pėrmirsuan djathtistėt ekstremė si dhe pėrkrahėsit e tyre e sulmuan kryetarin Kenedi si simpatizues tė komunizmit.

Kur kryetari Kenedi nė vitin 1962 paralajmėroi tėrheqjen e trupave amerikane nga Vietnami ai ra nė konflikt tė ashpėr me magnatėt e mėdhenj hebrej pronarė tė fabrikave tė materijalit ushtarak tė cilėt aso kohe kishin profite tė mėdhaja nga tregtia me armė. Nė Vietnam ishin tė pėrqėndruar mbi pesėqind mijė ushtar, tė cilėt deri atėher nėpėr vijat e zjarrta kishin tė humbur rreth pesė mijė helikopter, pastaj numėr tė madhė tė bombave, eksploziv, municion, dhe paisje tė tjera luftarake.

Kryetari Kenedi me reformat e tija politiko-ekonomike i rezikonte interesat e tyre pėr profite tė mė tejme dhe kėshtu ai ra nė konflikt me elitėn si nė Amerikė ashtu edhe jashtė saj, shkruan Donald Gibson.

Kurse historiani H. Parks nė lidhje me reformat politike tė Kenedit thotė: “kulminacioni i reformave politike tė kryetarit Kenedi arriti atėher kur ai pruni vendim pėr largimin e kamp-ushtrimoreve tė emigrantėve Kubanez, tė cilėt pas operacionit tė dėshtuar nė Gjirin e Derrave pėgatitnin edhe njė tentim pushtimi nė shtetin e Kastros”.

Krahas ksaj kryetari Kenedi bėri ndėrimin e disa njerėzve kyq nė administrat dhe ushtri tė cilėt mė tepėr angazheshin pėr politikė tė konfliktuoze. Kenedi kishte vėrejtė se administrata e tij ishte pėrplot me njerėz tė shoqatės sė fshehtė tė ashtuquajtur CFR.ku me njė rast tha: “ Dėshira ime ėshtė qė kėtu tė shof fytyra tė reja , por ata vazhdimisht mi dėrgojnė tė njejtit”, sipas Xh. Marz, “Tė sundosh…..”.

Politikėn ekonomike tė kryetarit Kenedi mė sė shumti dhe atė publikisht e sulmonin: redaktori i revistės, “Forēen Ēarls” Xh. V. Marfi, guvernatori i Nju Jorkut, Nelson Rokfeler, pastaj Dejvid Rokfeler, dhe redaktorėt e revistės tjetėr “Vol strit gjurnal”. Ndėrsa ministri pėr financa nė qeverin e Kenedit, Dagllas Dillon publikisht solidarizohej me Dejvid Rokfelerin nė kundėrshtimet politike me kryetarin Kenedi. Diloni ishte anėtarė i CFR-ės.

“Council on foreign relations”ose CFR ( Kėshilli pėr lidhje tė jashtme). Ky kėshill u formua nė korrik tė vitit 1921 nė Nju Jork. Shumica e njerėzve qė themeluan kėtė kėshill ishin emra tė njohur tė cilėt pas pėrfundimit tė luftės Parė Botėrore morėn pjesė nė nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Versajės.

Vlenė ti cekim disa. Kolonel Eduard Mendel, Volter Lipman, i cili mė vonė u dallua si gazetari mė i njohur nė Estabilishmentin Liberal, Xhon Foster Dalls, i cili nė kohėn e kryetarit Ajzenhauer emrohet sekretar shtetėror, vėllau i tij Allen Dalls drejtor i mė vonshėm i CIA-sė dhe Kristian Herter, i cili e zavendėsoi Dallsin nė vendin e sekretarit shtetėror.

Kėshilli nė fjalė nė fillim financohej nga Xhon Morgan, Bernard Baruh, Pol Varburg, Xhon Rokfeler, Oto Kan dhe Jakob Shift. Tė gjithė kėta ishin hebrej dhe magnatė e pronarė tė firmave dhe kompanive gjigante, cituar sipas Ralf Eperson nė “Dora e fshehur- hyrje nė historinė e komplotit”.Qėllimi i kėsaj organizate, apo, kėshilli ishte qė tė pėrgatitė njė “Qeveri botėrore”.

Sipas autorit Eperson, ky kėshill nė mesin e amerikanėve ėshtė thuajse i panjohur. Shkaku kryesor thotė Eperson qėndron nė faktin se neni 2 i rregullores sė CFR-ės kėrkon qė mbledhjet e
kėtij grupi tė jenė tėrėsisht tė mbyllura. Nėse ndonjėri nga anėtarėt lėshon publikisht ndonjė informatė nga mbledhja pa lejen e tyre, atėherė ai menjėherė pėrjashtohej pa drejtė ankese, pėrfundon Eperson.

Kurse historiani i ndjerė amerikan Geri Alen i cili njihej me shkrime tė temave konservative, nė librin e fundit tė tij “Thuani jo-rendit tė ri botėror” ja se ēka thotė pėr kėtė kėshill: “Qendra kryesore e CFR-ės gjendet nė Nju Jork nė njė shtėpi shumė elegante por tė errėt tė Herolld Pretit. Lista e saj e anėtarėsisė pėrmban rreth 2.400 emra (1986).

Kėta paraqesin njė top listė tė vėrtetė nė botėn e biznesit tė madh, tė financave tė larta, tė mjeteve informative si dhe tė akademikėve superiorė….Rekrutimet e personelėve kryesorė, veēanėrisht pėr plotėsimin e funkcioneve tė ndieshme tė politikės sė jashtme tė Rusvelltit, Trumanit, Ajzenhauerit,Kenedit, Xhonsonit, Fordit, Karterit dhe tė Reganit ishin nga radhėt e CFR-ės, (Geri A. vdiē gjatė mandatit tė kryetarit Regan, pėr ate ky ceket si i fundit SH.V.).

CFR-ja nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, shėrben si njė lloj byroje pėr inkuadrimin e autoriteteve federale, duke mos marrė parasysh partinė udhėheqėse. Mund tė themi se funksioni i tij ėshtė si njė sektor i ministrisė federale, nė pėrbėrjen e sė cilės hynė: ministri shtetėror, ministri i mbrojtjes, ministri i tregtisė, ministri i kasafortės shtetėror etj. Nė tė vėrtet nė katėr deceniet e fundit tė gjithė ministrant shtetėrorė, apo gati se tė gjithė ishin anėtarė tė CFR-ės, pėrfundon Geri Alen.


Nė kohėn e luftės koreane, mė 9 dhjetor tė vitit 1950 gazeta “Ēikago Tribjun” e botoi njė akuzė kundėr Kėshillit e cila edhe sot e kėsaj dite ėshtė nė fuqi: “Anėtarėt e Kėshillit janė njerėz me ndikim shumė tė madh nė shoqėri. Ata e shfrytėzojnė fuqinė e pasurisė sė tyre, prestigjin e obligimeve tė tyre sociale dhe arsimimin qė ta udhėheqin atdheun drejt bankrotimit dhe disfatave luftarake. Ata duhet t’i shikojnė duart e tyre. Duart i kanė tė pėrlyera me gjak- me gjak tė thatė nga luftėrat e kaluara dhe gjak tė freskėt nga tė tashmet”, cituar sipas; N. Nikollov nė “Komploi Botėror”.

CFR-ėn disa e quajnė “Qeveri e padukshme”. Sot kėtė kėshillė e finansojnė korporata tė mėdhaja sikurse: “Gziroks”, “Gjeneral motors”, “Bristol-Mejers Skvib”, “Teksaso” dhe tė tjerė, por edhe “Fondi i marshallėve Gjerman”, “Fondacioni Meknajt”, “Fondi i Dilonit”, “Fondacioni i Fordit”, “Fondacioni Endrju V. Melon”, “Fondacioni i vllezėrve Rokfeler”, “Fondacioni star”, dhe “Trustet humanitare kishtare”, cituar sipas Xhim M. “ Tė sundosh…..”.

FĖRKIME POLITIKE MES KENEDIT DHE BENGURIONIT

Nė vitin 1957 Izraeli kishte filluar ndėrtimin e njė centrali nuklear nė pjesėn veriore tė shkretirės Negev nė Dimonė. Puna mbahej nė fshehtėsi tė madhe. Ky central nė fillim nė fshehtėsi tė madhe furnizohej me uranium nga Franca e Dė Golit. Mirėpo mė vonė, kur kryetari francez u informua se reaktorin nė Dimonė Izraeli do ta pėrdorė pėr qėllime ushtarake, atėher me tė vėrtet filloi tė brengoset. Kėshtu qė nė maj tė vitit 1960 Dė Goli urdhėroi ministrin e punėve tė jashtme qė ta njoftojė konsullin izraelit se nuk do tė lejonte mė dėrgimin e uraniumit nė Dimonė.

Pas kėsaj Izraeli mbeti nė njė situatė tė vėshtirė, sepse francezėt vendosėn embargo nė armė dhe ndėrprenė dėrgimin e uraniumit, por Bengurioni (i cili nė vitin 1944 ishte kryetar i organizatės cioniste botėrore, kurse prej vitit 1949-1953 ishte kryeministėr dhe ministėr i mbrojtjes, nė kėtė vit dha dorėheqje, e qė pas dy vitesh me 1955 pėrsėri vjen nė detyrėn e kryeministrit dhe ministrit tė mbrojtjes ku qėndron deri nė gjysmėn e vitit 1963 kur tėrhiqet nga ekipi udhėheqės i Izraelit dhe me disa bėshkėpuntor formon grupin disident Rafi) ishte kėmbėngulės dhe me ēdo kusht dėshironte qė Izraeli ta ketė bombėn atomike.

Me njė rast ai deklaroi: “ Nėse paraqitet nevoja ky element duhet madje edhe tė klandestohet”. Pėr ta siguruar njė sasi tė madhe tė uraniumit, sa ishte nevoja pėr funksionimin e centralit, u zotua Meri Arit shefi i posaemėruar i Mossadit (shėrbimi informativ i Izraelit, shumė i fuqishėm). Sipas dėshmive tė Fransoa Perin-it i cili konsiderohet si themelues i bombės atomike franceze, Mossadi me akcione piraterie grabiste plutoniumin nga Franca.

Kryetari Kenedi pjesėrisht ishte i informuar me punėn nė Dimonė, por nė nji koh shprehi dėshirė qė tė dijė mė shumė rreth punimeve tė centralit nuklear tė Dimonės. Me kėtė rast ai bėri disa letėrkėmbime me Bengurionin pėrkitazi me programin pėr bombėn atomike izraelite.Pas disa
letėrkėmbimeve Bengurioni kėrkonte leje nga Kenedi qė ta pranojė nė vizitė nė Uashington, mirėpo Kenedi gjithnjė ia refuzonte kėtė, nga se dyshonte nė informatat qė i arrinin nga Dimona.

Me njė rast tha: “Kėta izraelitė mė gėnjejnė vazhdimisht nė lidhje me kapacitetin nuklear qė posedojnė”, pėr kėtė kishte mbėshtetje nė fjalėt e ministrit tė punėve tė jashtme tė SHBA-ve Kristian Herter i cili patė thėnė; “Ky reaktor ėshtė shumė i madh dhe i tejkalon nevojat e Izraelit qė i duhen pėr prova nukleare”.

Kryetari Kenedi nuk u ndal ma kaq, por, vazhdoi me trysnit diplomatike ndaj qeveritarėve izraelitė, duke kėrkuar qė centrali nuklear nė Dimonė tė jetė nėn mbikėqyrjen ndėrkombėtare. Ndėrsa Bengurioni kėtė propozim tė Kenedit e refuzoi kategorikisht. Me kėtė rast kryetari Kenedi bėri njė konsulltim me shefin e CIA-sė, Mek Kejn, qė Bengurionit t’ia dėrgojnė njė letėr me njė pėrmbajtje shumė tė ashpėr. Mirėpo ndodhi qė pėrgjegjėja e Bengurionit tė jetė edhe mė e ashpėr.

Nga kjo pėrgjegjėja e ashpėr e Bengurionit drejtuar kryetarit Kenedi nė mes tjerash thuhet: “Ju lutem, mos m’u pėrzieni nė punėt e mia dhe centrali nuklear qė kemi filluar tė ndėrtojmė, gjithsesi do tė pėrfundojė”, cituar sipas; “Yeni Masonik Dyzeni”(Rendi i Ri Masonik) tė autorit Harun Jahja dhe “Masonluk ve Kapitalizm” (Masoneria dhe Kapitalizmi)- nga grup autor, librat nė turqisht i referohen librit “The Sampson Option: Israel, Amerika and the Bomb” shkruar nga amerikani, Seymour M. Hersh, SHBA 1993.

Pas kėsaj, kryetari Kenedi nė bashkėpunim me shefin e CIA-sė, Mek Kejn thuri njė plan tjetėr, ku vendosi tė pėrgatitet njė operacion i pėrbėrė me sėrė fluturimesh U-2 me qėllim qė t’i fusin agjentėt nė vendpunime pėr tė vėzhguar mė afėr ndėrtimin e centralit nuklear. Mirėpo ky plan dėshtoi- ngase njerėzit e Kenedit nuk patėn sukses, sepse gjatė tėrė kohės pėrcilleshin prej njė distance shumė tė afėrt nga Mosadi i izraelit. Mosadi pėr kėtė plan ishte informuar, nga udhėheqėsit e lobit hebreo-mason tė amerikės, agjentėt e tė cilvet ishin tė kyqur ēdokund nė administratėn amerikane.

Nė planet e administrates amerikane nė shitjen e armėve, nė mesin e shumė vendeve pėr kėto kėrkesa pėrfshihej edhe Izraeli. Kėta kėrkonin nga SHBA-ja, blerjen e raketave Hawk tė tipit mė tė ri.

Kenedi edhe kėsaj here u mundua qė tė bėjė diē mė shumė rreth informimit tė centralit nuklear nė Dimonė, me ē’rast i’u drejtua qeveritarėve izraelit; “Nėse dėshironi ti keni raketat Hawk tė tipit mė tė ri, duhet t’i mundėsohet ardhja e nji komisioni pėr vizitė nė vendin t’uaj qė ta shiqojnė centralin nuklear e qė pastaj kjo tė mbetet nėn mbikėqyrjen dhe kontrollin e njė komisioni tė pėrbashkėt”. Atėherė Bengurioni u pėrgjegjė: “ Po, mund tė vijė njė delegacion i pėrbėrė nga njė grup funkcionarėsh amerikanė, por kohėn e ardhjes unė do t’ua caktoi”.

Ndėrkohė Bengurioni urdhėroi qė tė pėrgatitet njė salė e improvizuar, nga e cila kinse vėzhgohej dhe komandohej centrali nuklear. Njėra nga maksimat e Bengurionit ishte: “Sė pari tė ndėrtohet e tek pastaj tė bisedohet” Qėllimi i tėrė kėsaj ishte qė funksionet kryesore tė centralit nė fjalė tė mbesin tė fshehta dhe tė paraqitet si i pa rėndėsishėm. Mirėpo kjo vizitė e paralajmėruar nė Dimonė nuk u realizua asnjėherė me gjithė pėrpjekjet qė i bėri Kenedi.

Kėtė kurs politik nė vijėn Amerikė-Izrael (lexo, Kenedi-bengurion) qeveritarėt izraelit, magnatėt hebrenj tė tregtisė me armė, pronarėt e kompanive gjigante, komiteti i hebrenjve amerikanė me Rokfelerin nė krye, qė ishte emri mė i fuqishėm nė mesin etyre, si dhe udhėheqėsi i Kongresit tė SHBA, hebreu Ribikof, i shikonin me njė habi tė pa parė deri mė tani. Rokfeleri me njė rast tha: “Ēuditem me sjelljet, qėndrimet dhe vendimet e Kenedit tė cilat i ndėrmerr nė politikė”.
Kurse Ribikofi, udhėheqėsi i Kongresit tha: “Kam vėrejtur se hebrenjt nuk paraqesin ndonji faktor tė rėndėsishėm pėr te”.

Kryetari Kenedi ishte i vetėdijshėm pėr politikė cioniste tė cilėn deri mė tani e kishin zbatuar disa nga kryetarėt e SHBA-ve para tij . Ndaj hebrenjve gjithnjė kishte qėndrim tė matur dhe, nė krahasim me kryetarėt para tij, ndaj tyre zbatoi njė politikė paksa mė tė ashpėr.

Ndaj shteteve arabe udhėhiqte njė politikė paqeje, kurse pėr popullin palestinez shprehte interesim dhe brengosje. Kjo njiherit ishte hera e parė qė kur qeveritarėt izraelitė, dhe komiteti
hebreo-mason nė krye me kolosėt e biznesit amerikanė u ballafaquan me njė kryetar, i cili vepronte duke mos i pėrfillė fare ata, qė deri atėherė njė gjė e tillė nuk kishte ndodhur.Nė lidhje me kėtė do tė theksojmė njė detaj; me njė rast, kryetari Kenedi ankohet, “ Ata

qė gjenden lart kėkuan tė kryej njė punė, tė cilėn unė e refuzova, sepse ishte shumė tmeruese”, kurse tri ditė para kėsaj duke folur nė Universitetin Kolumbia, nė mes tjerash thotė: “Zyra e presidentit shfrytzohet pėr nxitjen e komploteve tė cilat do tė shkatėrronin lirinė e popullit amerikanė, dhe, para se tė mė skadoj afati presidencial, jam i shtrėnguar t’i njoftojė qytetarėt pėr rrezikun qė u kanoset”. Dhjetė ditė mė vonė kryetari vritet nė Dallas.

UDHĖTIME PĖR FUSHATAT E REJA PRESIDENCIALE QĖ PLANIFIKOHEJ
TĖ MBAHEN NĖ VITIN E ARDHSHĖM


Ishte muaji nėntor i vitit 1963 kur kryetari Kenedi vendosi ta vizitojė Teksasin. Qėllimi i kėsaj vizite ishte thjeshtė politik.Njerėzit e sigurimit tė kryetarit Kenedi kėtė herė u ballafaquan me probleme tė posaqme, sepse Teksasi njihej si njė vend ku ndodhnin vdekje jo natyrore.

Nė mesin e demokratėve tė Teksasit ekzistonin frakcione tė cilat krytari me rastin e vizitės sė tij presidenciale mendonte t’i zbusė ato, qė nė kėtė mėnyrė t’i pėrvetėsojė teksasasit qė tė votojnė pėr tė.

Grindje fraksioniste kishte midis demokratėve liberalė dhe konservatorėve, tė kryesuar nga senatori amerikanė, Ralf Jarnal. Nė planet e tija kryetari Kenedi kishte qė brenda dy ditėsh tė vizitojė San Antonion, Hjustonin, Fort Vortin, Dallasin dhe Ostinin. Temat pėr tė cilat do tė fliste ishin; paqja, barazia dhe tė drejtat sociale.

Robert Kenedi, vėllau i kryetarit, e kėshilloi qė njėherė ta shtyj kėtė vizitė, ngase kishte disa parandjenja se nuk do tė kalojė mire, mirėpo Kenedi nuk e dėgjoi dhe vazhdoi turneun nėpėr vendet e parapara. Biografėt e Kenedit dhe disa historianė thonė se qysh gjatė qėndrimit tė tij nė Hjuston i mbėrritėn katėr letra kėrcėnuese duke paralajmėruar likuidimin e tij. Pėrveē kėsaj kishte edhe kėrcėnime tė llojeve tė tjera.

Pritja nė San Antonio dhe Hjuston ishte adhuruese. Nė kėto qytete nuk priteshin trazira. Ishte Dallasi qė shqetėsonte mė shumė njerėzit qė shoqėronin presidentin. Dallasi ishte fole ekstremiste si dhe bastion kundėr katolicizmit ku dominonte njė armiqėsi e hapėt. Atje ndodheshin selitė e H. L. Hantit, miliarderit tė dhunshėm tė naftės dhe tė bijve tė tij, tė cilt e ndanin me te pasurin dhe politikėn. Hanti ishte ndoshta zėdhėnsi mė i njohur dhe sigurisht mė i preferuar i tė djathtės ekstreme, cituar sipas K. Wilson, “Vrasjet e shekullit”.

Me tė mbėritur nė Dallas u vėrejtėn grumbuj njerėzish, tė cilėt ishin nisur pėr nė qendėr tregtare tė qytetit ku kryetari Kenedi duhej tė mbante fjalimin e vet. Nė tė gjitha anėt vėreheshin togje policėsh dhe njrėzish tjerė tė sigurimit, tė cilėt ishin ngarkuar me njė punė tė rėndė dhe mė parė jo tė pėrsėritur.

Nė fillim pritja dukej shumė impozante. Njė grup nxėnėsish brohoriste parullėn, “Ne e duam Kenedin”. Kryetari Kenedi dyherė e ndali kolonėn pėt t’u pėrshėndetur mė pėr sė afėrmi- njėherė pėt ta zgjatur dorėn fėmijėve, tė cilėt qėndronin pranė rrugės, dhe herėn tjetėr me njė nder tė posaqėm tė pėrshėndesė njė grup murgjeshash, tė cilat gjithashtu solemnisht kishin dalė nė rrugė pėr ta pėrshėndetur kryetarin.

Mirėpo i tėrė ky ambient aq impozant nuk zgjati shumė. Me tė afruar kah Qendra Tregtare e qytetit u dalluan disa grupe njerėzish, tė cilėt fishkėllonin me njė pezm, kurse tė njė grup tjetėr shifeshin parulla me mbishkrime armiqėsore, siē ishte “Ti je tradhtar”. Atė mėngjez njė reklamė prej njė faqe u botua nė “Dallas Morning News” me titull, “ Mirėsevjen Kenedi nė Dallas”, tė pasuar me njė numėr nėntitujsh ku akuzohej kryetari se ishte shitur tek komunistėt nė Kubė, nė Amerikėn Latine, nė Evropė dhe Azi.

Ishte ora 12,30 kur automjeti nė tė cilėn gjendej Kenedi afrohej pranė njė viadukti hekurudhor ku ishte pėrqėndruar njė grup i madh i punėtorėve. Shėrbimi i sigurimit intervenoi pėr shpėrndarjen e atij grupi nė mėnyrė qė tė hapet rruga pėr kalim, por rreziku i vėrtet qėndronte mbrapa.

Nė ēastin kur kryetari Kenedi e ngriti dorėn pėr tė pėrshėndetur, u dėgjuan disa krisma tė thekshme eksploduese e tė njėpasnjishme, me ē’rast u godit kryetari Kenedi. U dėgjua edhe krisma e dytė dhe kryetari Kenedi pėrsėri u godit, pastaj pasoi edhe krisma e tretė, porse tani nuk qe i goditur askush. Truprojet intervenuan me vonesė.

Njėri prej tyre kėrceu nė ulsen e fundit pėr ta mbrojtur zonjėn Kenedi nga krisma qė do mund tė pasonte, ndėrsa makina vazhdoi rrugėn me njė shpejtėsi tė madhe drejrtė spitalit “Porkland Memoriall”, duke lėnė pas veti njė pėshtjllim tė egėr. Pas arritjes nė spital ekipi mjekėsor i pėrbėrė nga ekspertė tė mėdhenj tė prir nga kirurgu kryesor Mallkollm O Peri dhanė ēdo gjė nga ana e tyre, duke filluar nga transfuzioni e infuzioni dhe deri te futja e oksigjenit nėpėrmes plagės, e cila i vėshtirsonte frymėmarjen.

Por ishte brengosėse trruri, i cili ishte shpėrndarė dhe nuk ekzistonte kurrfarė mundėsie pėr intervenim. Gjasat pėr tė mbijetu ishin minimale. Koh pas kohe rrahja e zemrės dhe frymėmarja jepnin shenja tė jetės, por pas pak kohe edhe ato pushuan tė funksionojnė. Nė ora 13 kirrurgu kryesor zyrtarisht e shpalli kryetarin xhon F. Kenedi tė vdekur.

Dėshmitarėt e vendit tė ngjarjes janė tepėr tė ndarė lidhur me atė qė kanė parė. Nga 266 dėshmitarė tė identifikuar, 32 besuan se tė shtėnat erdhėn nga depua e librave shkollorė, 51 vetė dėgjuan tė shtėna nga pjesa e ngritur me bari pėrballė makinės. Disa tė tjerė kishin dėgjuar tė shtėna nga tė dy anėt. Dėshmitarja Jean Hill e njohur si grueja me tė kuqė nė xhirimin e atentatit gjithmonė ka thėnė se ka dėgjuar tė shtėna nga njė afėrsi dhe jo nga depoja e librit. Jean Hill e cila vdiq para dias vitėsh, vrapoi drejtė vendit tė afėrtė pėr tė parė kush gjuajti, por u ndalua nga policia.

Ndėrsa intervenimi policor qė zgjati mė pak se dy orė arriti ta privoj nga liria dorasin Li Oswald, tė cilin e zbuluan nė njė kinema. Mirėpo ky nuk pėrjetoi gjykimin pėr kėtė krim, ngase pas dy ditė qėndrimi nė stacionin lokal policor, atė e nxorėn prej aty pėr ta dėrguar nė burgun qendror. Nga grupi i njerėzve tė tubuar qė kishin ardhur ta shohin vrasėsin e Kenedit u nda njė person i quajtur Xhek Rubi i cili ishte pronarė i disa klubeve tė natės. Rubi shtiu me revole dhe vrau Osvaldin.

Lajmi pėr vrasjen e kryetarit Kenedi e tronditi botėn. Forcat ushtarake nė tėrė SHBA-tė u vuan nė gjendje gadishmėrie. Nė Brodue u mbyllėn teatrot. Organizata e Kombeve tė Bashkuara e shtyu kuvendin kryesor. Bashkimi Sovjetik nė shenjė rrespekti ndėrpreu programin e rregullt televiziv.

Ndėrkoh kryetari i ri Lindon Xhonson ndjeu njė nevojė urgjente pėr tė kontrolluar gjendjen nė vend. Ai njė javė pas vrasjes sė Kenedit urdhėroi formimin e njė komisioni pėr tė zhvilluar hetimet rreth kėtij atentati. Komisionin nė fjalė e pėrbėnin shtatė anėtar, nė krye sė cilės u emėrua prokurori i gjygjit suprem Earl Waren. Ky pėrveē se ishte nė funkcione tė larta shtetėrore, ishte edhe anėtarė i loxhės masone, i shkallės 34, mė e larta nė kierarkinė masone, me titullin e kryemjeshtrit, cituar sipas; D. Ligue “Fjalori i muratorėve tė lire”. Ndėrsa gjashhtė tė tjerėt ishin si vijon:

Allen Dalls- njėri nga themeluesit e CIA-sė, dhe njė koh nė krye tė saj (1953-1961), edhe ky si dhe tė tjerėt ishte anėtarė i loxhės masone, dhe grupeve tė tjera me karakter tė shoqatave tė fshehta, si CFR-ja dhe Bilderberger. Dallsi kishte lidhje tė forta me mafinė, dhe, nėpėr operacione tė ndryshme bėshkpunonte me Mosadin e Izraelit, cituar sipas; “Yeni Masonik Dyzeni² (Rendi i Ri i Masonizmit), Harun Jahja.

Xherald Ford-Republikan ( mė vonė u bė kryetar i SHBA-ve 1974-1977), ishte mason i loxhės sė Maltes. Nė vitin 1963 kalon nė shkallėn 33 tė kryemjeshtrit, njikohsisht ishte edhe
anėtarė i Bilderbergut, cituar sipas ²Yehovanin Ogullari ve Masonllar² (Bijt e jehovės dhe masonėt) nga grup autor, Xhon Mc Claj-mason, anėtarė i CFR-ės dhe i bilderbergut. Hale Bggs-anėtarė i CFR-ės. Riēard Russel-mason dhe, Xhon Sherman Koper-anėtarė i klubit Rotari (pėr ndryshe dorė e zgjatur e masoneris).

Ky komision pas nėntė muaj punė aktive nė bashkpunim me nėpunėsit e FBI-sė, arriti tė tuboi rreth 25 mijė biseda dhe 26 fletore me materijale tė dėshmuara e qė sė bashku pėrbėnin 16 vėllime, kurse raporti tė cilėn komisioni e paraqiti pėrmbante 888 faqe.

Konstatimi i komisionit ishte: “Nuk ka argumente pėr ndonjė komplot, fajtor i vetėm pėr vrasjen e Kenedit ėshtė Li Harvej Osvald njė njeri i vetėm i ēorientuar”.Mirėpo kėsaj deklarate i besuan vetėm dhjetė pėrqind e popullatės amerikane.

Autori i librit “Vrasjet e shekullit”, Kirk Vilson pėr punėn e kėtij komisioni thotė: “Parė nė retrospektivė Komisioni Waren krijojė njė strukturė qė ėshtė ndjekur nga pothuajse tė gjithė hetuesit e vrasjes qė pasuan, pėrcaktoi njė tezė, grumbulloi informacion qė mbėshtet tezėn e tij dhe injoroi ose shkatėrroi tė gjitha dėshmitė qė nuk i shėrbenin asaj. ..

Anėtarėt dhe personeli i Komisionit Waren, vazhdon mė tutje Wilson, nuk mund tė fajėsohen plotėsisht pėr kėtė pikėpamje. Ata nuk kishin hetues tė tyren, ata ishin tė detyruar tė mbėshteten nė informacionin e dhėnė nga FBI-ja ose CIA. Tė pyetur tė tregonin tė vėrtetėn, kėto dy agjenci bėnė sa mundėt pėr ta fshehur atė”, pėrfundon Wilson.

Pas kėsaj ngjerjeje qė tronditi botėn nė pėrgjithsi e sidomos amerikėn nė veēanti, gazetarėt, hulumtuesit e ndryshėm, historian dhe tė tjerė u vėrsulėn nė kėrkimet e tyre qė tė hedhin nė dritė diē nė lidhje me biografin e Li Osvaldit. Pėr te filluan tė shkruhen edhe libra.

Li Osvaldi i lindur mė 18 tetor 1939 nė Nju Orleans. Babain e kishte humbur nė vegjli. Nėna pėrsėri i’u kishte martuar, por sė shpejti ēkurorizohet. Njė koh Osvaldi qėndroi nė jetimore, por mė vonė deri nė moshėn 17 vjeqare ai ishte pranė nėnės. Gjatė kohės sa ishte bashkė me nėnėn , nuk rrinin nė njė vend , duke bėrė lėvizje prej njė qyteti nė tjetrėn.

Disa biograf thonė se si pesėmbėdhjetvjeqar kishte lexuar “Kapitalin” e Marksit dhe ashtu kishte fituar njė simpati ndaj komunizmit. Me 24 tetor 1956 Osvaldi regjistrohet nė marinėn luftarake amerikane. Mė vonė nė Florid sdudijojė dhe pėrsosi marinėn detare kundėr ajrore. Kėtu u aftėsua nė leximin e radarėve si dhe nė kontrolin e komunikacionit ajror, por dhe, si talent qė ishte ai njikohsisht vijonte mėsime pėr aftėsimin e gjuhės ruse.

Ai u dallua edhe si snajperist i mirė. Prej kėtu Osvaldi kalon nė bazėn kundėrajrore amerikane nė Japoni e mė pas dezerton nga ky vend dhe ikė nė Moskė. Sovjetikėve nė Moskė i’u ofrn sekrete ushtarake. Aty Osvaldi qėndroi dy vjetė dhe u martua me rusen Marina Nikollaevna. Mė vonė kthehet nga Bashkimi Sovjetik dhe shihet me njė delegacion nė Kubė.

Pas njė kohe shkon nė Meksikė ku takohet me inteligjencėn sovjetike, kurse nė Dallas takohet me ata tė Bellorusisė. Prej kėtu kalon nė Zvicėr dhe regjistrohet nė njė universitet. As kėtu nuk qėndroi gjatė dhe shkoi nė Angli. Li Osvaldi i kishte 24 vjet kur e vrau kryetarin Kenedi.

Autorė tė ndryshėm thonin, ėshtė pėr tė ēuditur se si tė gjitha kėto lėvizje tė parehatshme tė Osvaldit nuk i kishte vėrejtė apo regjistru CIA, FBI-ja, KGB-ja apo ndonjė agjenci tjetėr informative, ndonėse kishte tė tillė qė shkruan se Li Oavaldi ishte njė pion nė duar tė opozitės djathtiste, i mafisė, shėrbėtor i CIA-sė, dhe i Bashkimit Sovjetik., cituar sipas “Katastrofat dhe krizat e mėdhaja botėrore”, nga grup autor dhe “Suikastlar” (Atentatet), nga autori turk Atilla Akar.

Drejtori i FBI-sė Edgar Huver e dinte se nė zyrėn e FBI-sė nė Dallas ekziston njė dokument pėr Osvaldin. Huveri dinte se ai ishte njė dezertor i kthyer, i cili kishte pretenduar se ka qenė revolucionar marksist, se ai ishte i rrezikshėm, ai kishte kėrcėnuar nė fakt tė hidhte nė ajėr zyrėn e byrosė nė Dallas, dhe se ai po punonte nė depon e librave shkollorė prej nga dukej mirė rruga ku kalonin makinat, K. W. “Vrasjet e ......”. Huveri kishte bėrė ē’mos pėr t’i kufizuar hetimet e vrasjes pėr tė arritur nė konkluzionin se Li Osvaldi ka vepruar vetėm.

Huveri nuk e pėlqente Kenedin por ai e urrente sidomos vėllanė e tij Robert Kenedin, i cili si prokuror i pėrgjithshėm ishte bosi i Huverit. Prokurori i pėrgjithshėm ishte shumė mė agresiv se para ardhėsit e tij dhe po ndiqte njė luftė tė gjithanshme kundėr krimit tė organizuar...

Drejtori i FBI-sė e njihte Kenedin si njė njeri qė kishte reputacion legjendar, kishte patur njė lidhje tė fortė me njė grua tė quajtur Xhudi Kempbell, e cila kishte rėnė nė shtrat tė paktėn me dy figura tė mafias, Sam Xhiankana dhe Xhon Roselli. Huveri gjithashtu kishte mėsuar se tė njėjtat figura tė mafias ishin pėrdorur nga CIA nė komplotet pėr tė vrarė Fidel Kastron.

Ndėrsa tri decenije mė vonė (1994), bashkshortja e tė akuzuarit pėr vrasjen e Kenedit, Li Osvald i cili nuk arriti tė gjykohet pėr kėtė vepėr, duke i dhėnė njė deklaratė publicistit A. Xh. Veberman u shprehė: “Pėrgjegjėjen pėr vrasjen e kryetarit Kenedi mund ta gjeni nė bankat e rezervave Federale. Kėtė mos e nėnēmoni.

Ėshtė gabim qė tė fajėsohej vetėm Xhejms Angelton (nėpunės i CIA-sė), sepse ai ėshtė vetėm njėri gisht i dorės sė njejtė. Njerėzit tė cilėt bėjnė sigurimin e parasė gjenden mbi CIA-nė”. Deklarat mjaftė e ashpėr dhe bombastik, dhe e cila nė shtypin amerikan tė kohės bėri jehonė tė madhe, me ē’rast pati reagime tė kundėrta por edhe anime.

DISA FJALĖ PĖR XHEK RUBIN VRASĖSIN E OSVALDIT

Xhek Rubi emri i vėrtet i tė cilit ishte Jakob Rubeinshtein, rrjedhte nga njė familje hebreje tė Polonisė tė migruar nė Amerikė. Lindi nė Ēikago mė 1911. Rubi ishte rritur nė njė geto tė ashpėr ēifute, pranė me njė geto italiane. Tė atin e kishte alkoholist kronik, ndėrsa nėna ishte e paekuilibruar.

Xheku u rrit mė tepėr rrugėve duke krijuar lidhje tė forta me mafinė. Detyra e parė, e njohur e tij ishte shpėrndarja e zarfeve pėr Al Kaponen. Rabi kaloi periudhėn e depresionit duke u marrė me kumar (me tė madhe luante bixhoz), dhe punonte pėr grupe dhe banda tė njohur si Deiv Miller. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore Xheku shėrbeu nė Forcat Ajrore. Prej vitit 1947-1963 Rabi shfrytzonte disa klube tė natės nė Dallas.

Nė vitin 1956 ai pėrmendet nė njė raport tė FBI-sė si njeriu i mafias qė dha miratimin pėr njė grup narkotikėsh pėr nė Dallas. Ai ishte njėri prej njerėzve qė pati mundėsi tė sqaronte shumė pėr misterjet e Dallasit, por vendosi tė mos fliste. Xhek Rabi vdiē nė burg nga kanceri nė mėlqi (konstatim i mjekėve) me 3 janar 1967, thonė se gjatė qėndrimit nė burg merte doza tė mėdha tė medikamenteve.

Kryesuesi i komisionit pėr hetimet e vrasjes sė kryetarit Kenedi, i cili ishte shefi i drejtėsisė Earl Waren-i dhe kongresmeni Xherald Ford, shkuan nė Dallas pėr tė marrė dėshmin e tij (Rubit) pak mbasi gjyqi i tij pėrfundoi nė mars 1964. Intervista u bė nė njė dhomė tė vogėl nė Gjykatėn e Dallasit nė praninė e sherifit Bill Deker , tė tre juristėve, tre anėtarėve tė Komisionit, njė njeriu tė Shėrbimit Sekret dhe njė ndihmėsi tė Prokurorit tė Distriktit.

Rabi iu kishte drejtuar atyre me kėto fjalė: “Zotėrinj nėse nuk mė ēoni nė Uashington, nuk do tė nxirni asgjė prej meje”, duke kėrkuar qė oficerėt dhe avokati i tij tė largohen nga dhoma. Largohen vetėm oficerėt. Atėherė Rabi i drejtohet shefit tė drejtėsisė Warenit; “Unė dua ta them tė vėrtetėn, por, nuk mund ta them atė kėtu”... “E vetmja gjė qė dua tė them publikisht, nuk mund tė thuhet kėtu, dhe vazhdon: “Mua mė kanė pėrdorur si kokė turku...unė jamė pėrdorur pėr njė qėllim”, pėrfundon Rabi, sipas K. Wilson. Rabi kėto i fliste me ndėrpremje.

Motivi i vrasjes sė kryetarit Kenedi, gjatė tėrė kohės qė nga nėntori i vitit 1963 e deri mė tani ėshtė njė lėndė i supozimeve tė mėdha. Por njė gjė ėshtė e kjart, se kryetari amerikan i njė moshe tė re pėr ta vendosur modelin e vetė nė politikėn amerikane ndėrmori veprime nė shumė fronte strategjike, kurse kėto veprime nga njera nė tjetrėn, vinin ndeshė me interesat politike financiare tė qarqeve tė fuqishme tė cilėt e mbanin nė duarė strukturėn e bregdetit Lindor, vėren Wiliam Engdahl, ekspert pėr ēėshtje tė ekonomisė ndėrkombėtare me njė specializim tė posaqėm nė tė gjitha aspektet e politikės ndėrkombėtare tė naftės dhe energjetikės.

Gjenerali francez De Gol nė librin e vetė “ Memoaret e Shpresės”, nė mėnyrė speciale e pėrshkruan karakterin e kryetarit amerikan Kenedi. Nė maj tė vitit 1961, kryetari Kenedi viziton
Parisin ku posaqėrisht takohet me gjeneralin De Gol.

Me kėtė rast Kenedi, De Golit i’a kishte shtruar ēshtjet e arėsyetimeve amerikane pėr pėrkrahjen e Diktaturės sė Ngo Diem-it nė Vjetnamin Jugor, si dhe pėr hapat e parė rreth vendosjes sė elementeve tė forcave tė ekspeditės amerikane nėn maskėn e ndihmave ekonomike tė atij vendi tė Azis juglindore.

De Goli nė kujtimet e veta shkruan: “Kenedi mundohej tė mė bindėte, qė kjo ndihmė ėshtė me rėndėsi pėr ndėrtimin e njė bedeni kundėr zgjerimit Sovjetik nė Indokinė, por, unė, nė vend se ta pėrkrahi, pėr kėtė ēėshtj i thashė: “Jeni duke shkuar rrugės sė gabuar do ta kuptoni, se intervenimi nė atė vend ėshtė njė ngatėrrim i pa fund. Kenedi mė dėgjonte me vemendje, vazhdon De Goli duke theksuar; pata punė me njė njeri , vjetėt e tė cilit me ambiciet e arėsyetshme tė tija zgjonin shpresa tė mėdha.

Nė momente mė dukej se gjendej para fluturimit lart, sikurse ndonjė shpend i madhė...Ai nga ana e tij, me tė kthyer nė Uashington, me 6 qershor duke i’u drejtuar popullit amerikanė thotė: “ Pėr mua Gjenerali De Gol ėshtė njė kėshilltar i urtė pėr tė ardhmen, dhe njė udhėheqės i mėsimeve tė historisė tė cilėn edhe vetė e ka ndėrtuar...Nuk kisha mujt tė kem mė shumė besim nė asnjė njeri tjetėr”, pėrfundon gjenerali De Gol nė librin “Memoaret e Shpresės”. cituar sipas F. Wiliam Engdahl nė “Stoljece Rata-anglo-americka naftna politika i novi svjetski poredak”, Zagreb 2000.

Oliver Stoun regjisor dhe skenarist i filmave amerikane, i cili mė tepėr u bė i njohur nga filmi kushtuar vrasjes sė kryetarit Kenedi, nė tė cilėn bėnė pėrpjekje qė atentatin ndaj kryetarit ta paraqes si njė komplot tė organizuar, e jo, si njė vrasje e rastit pa planifikim, nė pytjen e gazetarit tė javores franceze “Le Point”, “Se a ishe i befasuar nė sulmet qė i bėheshin filmit tėnd”? Stoun thotė: “Sulmet ndaj filmit tim prej fillimi tek unė provokonin njė mundimshmėri, ato sulme vinin nga. “Uashington Posti”, Ēikago tribjun”, “Tajms magazin”dhe tė tjerė, dhe ėshtė interesant se ato filluan menjėherė pasi filloi gjirimi i filmit.

Asnjėherė nuk ka ndodh qė tė sulmohet ndonji film sa ėshtė ende duke u xhiruar. Ma kanė vodhur skenarin e parė, e kanė fotokopju dhe pastaj u’a kanė dėrguar tė gjitha gazetave. Kjo me t’vėrtet ėshtė diēka e pa moralshme. Gazetari i njohur Ben Bredli i cili nė kohėn e vetė zbuloi aferėn Votergejt, nuk i botonte pėrgjegjėjet e mija, deri sa nuk u kėrcėnova me gjyq. “Njuzviku” qysh parakohe paralajmėronte pėr rrezikun e filmit tim, thotė Stoun.

Interesant ėshtė njė deklaratė e mė vonshme e Oliver Stounit, kur thotė: “Amerikanėt dhe e tėrė bota duhet pritur edhe shumė kohė pėr ndriqimin e sė vėrtetės (fjala ėshtė pėr atentatin ndaj
Kenedit), sepse ēasja nė dokumentet zyrtare tė cilat nėpėr arkiva gjenden tė rradhitura do t’u mundėsohet tek nė vitin 2029. Pėrkundėr kėrkesave tė njė numri tė senatorėve amerikan, vazhdon Stoun, qeveria amerikane nuk lejon qė arkivat tė hapen mė heret”. Stoun nuk jep skjarime pse e saktėzon vitin 2029 si vit tė lejimit tė ēasjes nėpėr dokumenta zyrtare qė nė tė ardhmen kishin me hedhė pak mė tepėr dritė rreth rasteve tė tilla.

Kėshilltari i kryetarit Kenedi, Artur Shllezinger i njohur nė opinion si historian dhe shkrimtar’ tė cilit pėr librin “Kenedi njėmijėditė nė Shtėpin e Bardh” i’u nda pėr herė tė dytė “Ēmimi i Pulicerit”,( ēmimi mė i lartė dhe mė prestigjioz Amerikan dhe botėrorė pas asaj Nobel, i cili ipet prej vitit 1917), i pyetur nga gazetarėt se ēka mendon pėr filmin “XHFK”, tė Oliver Stounit, ai pėrgjigjet: “Pjesa e parė e filmit mė pėlqej, dhe shumė fakte historike janė interesante. Komisioni hetues i Warenit, vazhdon Shllezinger, kishte njė detyrė mjaftė diskutabile. Megjithatė nė tezėn politike tė filmit nuk besojė”.

Edhe kritiku Vollter Konkrajt deklaronte se nuk besoi tė ketė qenė ndonjė komplot nė pytje, sepse ajo mė dukej tepėr makijaveliste, megjithatė, historia ėshtė me pėrplot grushtėshtete, porse as pėr gjysmėn e tyre nuk dihet pėrfundon Konkrajt.

Nė vitin 1992 Kongresi amerikan formoi njė komision special prej pesė anėtarėve detyra e tė cilvet ishte qė edhe njė herė tė bėhet verifikimi i tė gjitha fakteve rreth vrasjes sė kryetarit Kenedi. Kongresi i dha kėtij komisioni tė drejta maksimale nė kontrollimin dhe shfrytzimin e tė gjitha dokumenteve zyrtare tė cilat disa decenije qenė tė paprekura dhe, qė gjendeshin nė fshehtėsi dhe misterje tė thella.

Kongresi kėtė komisionin e formoi si reagim ndaj filmit “XHFK” tė regjisorit Oliver Stoun, i cili siē thamė mė lartė vrasjen e Kenedit e paraqet si njė fryt i njė komploti tė madh, por edhe qė nga ndjenjat e shumicės sė amerikanėve tė largohet mendimi se e vėrteta rreth vrasjes sė kryetarit Kenedi me qėllim mbahet nė fshehtėsi.

Komisioni Special i Kongresit bazohet nė mė tepėr se 60.000 dokumente, tė cilėt asgjė nuk vėrtetojnė por, as nuk demantojnė nga pėrfundimet e komisionit tė mė hershėm tė Warenit. “Pos Osvalldit nuk pati tjetėr njeri qė shtiu nė kryetarin Kenedi, nuk u dėgjua ndonjė fėshfėrim nė bregun me bari, dhe nuk kishte komplot tė madh”, kėto ishin fjalėt pėrfundimtare tė komisionit e cila qe formuar nga Kongresi.

Nė kundėrshtim me pėrfundimet e kėtij komisioni vijnė deklaratat e dy mjekėve tė cilėt kanė bėrė autopsinė e Xhon Kenedit, kur nė vitin 1992 pohuan se kryetari ėshtė goditė nga dy anė; nga pėrpara dhe nga pas. Kjo e demanton verzionin zyrtar pėr vetėm njė atentator, dhe me kėtė zgjatet misteria e vrasjes, shkruan A. Gajovic nė librin kalendarik “Ljudi i dogadjaji koji su obelezili covecanstvo”.

Dejvid Lifton nė librin e titulluar “Dėshmija mė e mirė” shkruan: “Trupi i presidentit Kenedi ishte ndryshuar me ndėrhyrje kirurgjikale nga koha qė u largua nga Dallasi mbasdite dhe deri kur arriti pėr autopsi nė spitalin detar tė Bethesdas atė mbrėmje. Qėllimi i ndėrhyrjes kirurgjikale vazhdon Liftoni ishte tė eliminohej dėshmia e goditjes nga pėrpara, pėr tė shmangur ēdo hetim tė mėtejshėm pėr njė komplot tė mundshėm”.

Kurse autori i librave tė njohur pėr vrasjen e Kenedit dhe tė Martin Luter Kingut, Xheral Pozner-i, thotė: “Tė gjithė ata qė mendojnė se vrasja e Kenedit ka tė bėjė me ndonjė komplot dhe se nė atentat pos Osvaldit ka shti me armė edhe dikush tjetėr mashtrohen, sepse, ėshtė e sigurt se ata gabimisht i kanė kuptuar ēėshtjet kyqe”.

Bari Meklalėn nė librin e tij “Gjaku paraja dhe forca, si e vrau LBXH, XHFK”, pohon se nėnkryetari i atėhershėm e mė vonė kryetari Lindon Xhonson ėshtė pėrgjegjės pėr vrasjen e Kenedit. Ish-kėshilltari i Xhonsonit, Meklelen e akuzon kėshilltarin nga Teksasi tė Xhonsonit Eduard Klarkun tė ketė organizuar vrasjen e Kenedit pasi qė Xhonson u ballafaqua me disfatėn politike.

Duke u ndėrlidhur me akuzėn e sipėrm duhet cekur se Xhonsoni vetėm katėr ditė pas vrasjes sė Kenedit nė Dallas e anuloi memorandumin e Kėshillit pėr siguri kombėtare tė vitit 1963, nė tė cilėn si e para kėrkohej tėrheqja e kėshilltarėve amerikan nga Vjetnami, dhe nė vend tė saj u nėnshkrua memorandumi i ri.

Hetuesi i rastit tė Kenedit, Xhim Garison tri herė doli para gjyqtarėve qė t’i paraqes dėshmit e veta, por, ai vazhdimisht ballafaqohej me refrenin: “Largohuni , dosja juaj..” Garisoni ngritė padi kundėr Riēard Helmsit, dhe Alen Berza-s(qė tė dy ish drejtor tė CIA-sė), por e gjitha ishte e kotė. Xhim Garison mė vonė shkroi librin me titull “Vrasėsi nė rrugė”, nė tė cilėn drejtėpėrdrejt e akuzon CIA-nė pėr vrasjen e Kenedit.

Me kėtė rast interesant ėshtė tė pėrmendet edhe italijani Liēo Xheli. Xheli ishte kryemjeshtėr i loxhės masone italijane P2(propaganda 2).Loxha P2 formohet nė vitin 1877. Themelues i kėsaj loxhe ka qenė Adriano Lemi, mė vonė bėhet kryemjeshtėr. Liēo Xheli ishte mason me ndikim. Ai morri pjesė nė inaugurimin e dy kryetarėve amerikan, tė Xhimi Karterit dhe Ronald Reganit, cituar sipas Z. Neneziē “Masonerija u Jugoslaviji-1764-1980”, dhe M. Popovski “Tajanstveni svet masona”, por nuk mbeten tė panjohur edhe kontaktet e veēanta tė tija qė i pati me kryetarin amerikanė tė mė hershėm Xherald Ford dhe mė vonė me Bushin plak.

Liēo Xheli nė nji intervist dhėnė gazetės Italijane “La Domenika del Corriere”, nė pytjen direkte tė gazetarit a ėshtė mbytur Kenedi nga masoneria, Xheli pėrgjigjet: “Unė kėtė nuk kisha me thėnė, pa marrė parasysh se kryetari Kenedi me fe katolike ishte anėtarė i rendit , sekt e cila gjatė betimeve tė tyre nxisin luftė kundėr masonerisė dhe hebrenjėve”, cituar sipas Ivan Muzhiē “Masonstvo u Hrvata”.

Kurse Jirgen Houltourf (Gjermanez) i cili pohon pėr vete se ėshtė anėtarė i njė loxhe tė masonerisė, nė librin e vet tė titulluar “Vėllazėria e heshjes-loxhat, lexhendat dhe e vėrteta e muratorėve tė lirė” (emėrtim i popullarizuar pėr masoneri), pėr rendin “Kalorėsit Kolumbian”, thotė: “Rendi ėshtė themelu nė vitin 1882 nė Hartford (SHBA). Kėtė rend e formon njė prift me qėllim qė t’i pengojė pjesėtarėt e fesė katolike tė anėtarsohen nė rradhėt e masonerisė. Kėta gjatė Luftės Parė Botėrore ishin, aktiv dhe tė organizuar nė linjėn e frontit rreth ushtarėve katolikė amerikanė”.

Me kėtė rast ėshtė e pashmangshme tė vuhet nė pah njė detaj e kohės kur Bill Klinton u nominua pėr kryetar tė SHBA-ne, ai me atė rast ndihmės tė prokurorit publik shtetėror nė Ministrin e Drejtėsisė e emėron mikun dhe partnerin e vetė tė golfit Vebster Habell-in. Ky mė vonė boton librin e tij tė memoareve me titull “Miqėt nė funkcione tė larta”, Habell na paraqet nė libėr njė detaj me ē’rast atij iu kishte drejtuar kryetari Klinton me kėto fjalė: “Vebe...nėse tė emėroi pėr ministėr tė drejtėsisė, dua qė tė gjejsh pėrgjegjėje nė dy pytje.

E para kush e ka mbyt XH.F.Kenedin, dhe e dyta, a ekzistojnė pjatat e padukshme fluturuese (UFO-t)”! Kryetari ishte tepėr serioz shkruan Vebsteri. U mundova qė tė gjejė pėrgjegjėjen e kėtyre dy pytjeve, por me zbulimet e mija nuk isha i kėnaqur, pėrfundon Habelli. Kryetari dhe emėruesi i tij nė Ministrinė e drejtėsisė, nuk arritėn tė gjejnė pėrgjegjėjen e kėrkuar. Atėherė kush nė tė vėrtet vendosė, thotė Xhim Marz njėri prej penave tė mėdha tė shtypit amerikan.

Megjithatė, me ardhjen e mileniumit tė ri tema e konspiracionit ėshtė prezente nė gjitha aspektet e jetės amerikane, duke filluar nga shkrimet nėpėr libra, nė TV, filma, e deri te politika.

Sidoqoftė, ėshtė e padiskutueshme se atentati ndaj kryetarit Xhon Fitcherand Kenedi ėshtė atentati mė misterioz i shekullit XX. Si njė histori qė mbeti mister, kjo vrasje ėshtė mė prefektja nė histori.Ēdo teori ka njė boshllėk, dhe ēdo boshllėk mund tė ēojė nė njė teori tjetėr, thotė K. Wilson.

Shevki Voca
avatar
IdealFerizi

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

kenedi

Mesazh  Estilen prej 20.04.11 14:15



Ufo-t...misteri i vrasjes se J.F.Kenedit..!?




Presidenti i U.S.A... John Fitzgerald Kennedy u vra pėr shkak tė njė interesi tė tepruar ndaj UFO-ve? Kjo ėshtė ajo qė studiuesi William Lester shkruan,mbasi eshte i angazhuar pėr kėrkime nė kėtė fushė pėr realizimin e studimit te tij.

Studiuesi ka zbuluar nė njė intervistė me AOL News,se ai kishte gjetur disa letra qė do tė mbėshtesi tezėn e tij. Presidenti i SHBA ka kėrkuar qasje nė dokumentet e shėrbimeve sekrete mbi UFO-t.




Nė njė memorje pėr drejtorin e CIA,me datė 12 nėntor 1963, dhjetė ditė para vrasjes sė tij nė Dallas, Kennedy i'u ka shkruajtur: "Ėshtė e rėndėsishme qė tė bėjmė njė dallim tė qartė midis asaj qė ne dimė dhe asaj se ēfarė ne nuk e dimė per Ufot dhe nėse sovjetikėt e interpretojne rritjen e bashkėpunimit tone me Ufo si njė mbulesė pėr veprim te shėrbimeve tona sekrete.

" Fjalėt e shkruajtura ne ato dekumente, tregojnė gatishmėrinė e Presidentit,sipas Lester,qė te shmangnin tensionet me BRSS.

"Njė nga shqetėsimet e Kennedi-t," shkruan ai, "ishte veshtrimi i disa UFO-ve nė qiellin e BRSS. Ai ishte i shqetėsuar se rusėt mund tė besonin se keta ishin njė agresion i SHBA-ve ndaj Ruseve,e per kete mendoj se njė arsye qė ai e donte informacion, pėr t'u thėnė sovjetikėve: "Nuk jemi ne mbi qiellin tuaj(per UFOT),prandaj nuk ėshtė njė provokim nga ana jone."

Estilen

847


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kenedi u vra pėr shkak tė jashtėtokėsorėve?

Mesazh  Odin prej 24.04.11 21:49

Kenedi u vra pėr shkak tė jashtėtokėsorėve?

Publikimi i njė letre tė John Kennedy pėrmes sė cilės kishte kėrkuar nga shefi i CIA-s qė t’ia tregojė dokumentet sekrete pėr objektet fluturuese tė paidentifikuara (UFO), 10 ditė para vrasjes sė tij, kanė ringjallur spekulimet se presidenti ėshtė vrarė pėr tė mos zbuluar tė vėrtetėn pėr UFO-t.

Memorandumi sekret ėshtė njėri nga dy letra nė tė cilat Kennedy kishte kėrkuar informacione pėr fenomenet paranormale mė 12 nėntor 1963, tė cilat CIA tash i ka publikuar pėr herė tė parė, shkruan tė shtunėn gazeta “Daily mail”.

Shkrimtari William Lester ka thėnė pėr gazetėn se CIA i ka dhėnė letrat konform ligjit pėr liri tė informimit, pasi qė kishte bėrė kėrkesė pėr hulumtime pėr librin e tij tė ri pėr John Kennedyn.

Interesimi i presidentit pėr UFO-t, pak para vdekjes sė tij me siguri se do tė ngritin dyshime tek pėrkrahėsit e teorisė sė konspiracionit se kush qėndron prapa vrasjes sė tij, shkruan gazeta.

Hulumtuesit e misterit tė jashtėtokėsorėve thonė se letra e fundit e zbuluar dėshmon se presidenti mund tė jetė vrarė qė tė mos mund tė zbulojė tė vėrtetėn pėr UFO-t.

Presidenti Kenendy, pėrveē letrės sė parė drejtuar agjencisė CIA, nė tė cilin kėrkon dosjen pėr UFO-t, nė letrėn e dytė drejtuar administratorit tė NASA-s kishte shprehur dėshirėn pėr bashkėpunim me ish-BRSS nė aktivitetet e pėrbashkėta nė gjithėsi.

Lester konsideron se Kennedy ishte interesuar pėr UFO, i shtyrė nga shqetėsimi pėr shkak tė raporteve SHBA me ish-BRSS. Njėra nga arsyet e shqetėsimit ishte se njė numėr i madh i UFO-ve ishte parė mbi ish-Bashkimin Sovjetik dhe Kennedy ishte frikėsuar se sovjetikėt mund t’i merrnin UFO-t si sulm tė SHBA-ve, duke besuar se kėto janė krijime tė amerikanėve, thotė Lester.

“Unė mendoj se kjo ishte njėra prej arsyeve pėr shkak tė tė cilave Kennedi ka dashur qė tė vijė deri tek kėto informacione dhe t’i marrė nga NASA, nė mėnyrė qė tė mund sovjetikėve t’iu thotė se “shikoni, nuk jemi ne, ne nuk e bėjmė kėtė, ne nuk provokojmė””, ka thėnė ai.

Teorikėt e konspiracionit thonė se kjo letėr tash do tė shtojė interesimin edhe pėr njė dokument kontestues “memorandumi i djegur”, pėr tė cilin njėri nga hulumtuesit thotė se e ka marrė nė vitet e 90-ta.

Memorandumi, siē thuhet, ėshtė nxjerrė nga zjarri me rastin e djegies sė dokumenteve tė CIA-s dhe u ishte dorėzuar studiuesve tė UFO-ve. Nė memorandum pėrmendet emri “Lanser”, qė ishte shifra pėr Kennedyn.

Nė faqen e parė, drejtori i CIA-s shkruan: “Sikur e dini, Lanser ėshtė interesuar rreth aktiviteteve tona, gjė tė cilėt ne nuk mund ta lejojmė. Ju lutem dėrgoni pikėpamjet tuaja deri nė tetor. Aksioni juaj nė kėtė ēėshtje janė vendimtare pėr mbijetesėn e mėtejme tė grupit”.

Pronari i ri i “memorandumit tė djegur”, tė cilin e ka blerė mė 2001, po ashtu, konsideron se Kenedi ka shtruar pyetje pėr UFO, pėr shkak tė tė cilave CIA “e ka hequr”.
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Berti69 prej 25.04.11 11:28

Rreth vrasjes sė presidentit Lincoln

Shumica e amerikanėve e dinė se presidenti i Shteteve tė Bashkuara Abraham Lincoln u vra nga John Wilkes Booth. Por ata ndoshta nuk e dinė se Booth ishte pjesė e njė konspiracioni tė ndėrlikuar.

12 ditė pas kryerjes sė vrasjes, Booth u qėllua me armė zjarri nga autoritetet qė e kėrkonin atė. Katėr persona tė dyshuar se ishin pjesė e kėtij konspiracioni u ekzekutuan dhe katėr tė tjerė u dėnuan me burg. Tani, njė film i ri i regjisorit Robert Redford ndriēon njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme nė historinė amerikane.

Me 16 prill 1865, presidenti Abraham Lincoln qėllohet me armė zjarri kur ishte duke shikuar njė shfaqje nė Teatrin Ford nė Uashington. Pas pak ai vdes, dhe Shtetet e Bashkuara pėrfshihen nga njė kaos.

Autori i vrasjes ishte aktori amerikan John Wilkes Booth. Shumica e amerikanėve besojnė se aktori Booth ka vepruar i vetėm. Nė fakt ishin 8 persona tjerė nė komplotin pėr vrasjen jo vetėm tė presidentit por edhe tė nėnpresidentit dhe sekretarit tė shtetit.

Filmi i ri i quajtur “The Conspirator” me regjinė e Robert Redford-it, pėrqendrohet nė gjyqin ushtarak kundėr Mary Surratt-it, nėnės sė njė prej komplotistėve tė arratisur.

Ajo paditet sepse ishte pronare e njė shtėpie nė tė cilėn djali i saj, George Surrat, mbante takime tė rregullta me komplotistėt tjerė.

Frederick Aiken ėshtė prokuror i cili ka luftuar me ushtrinė e veriut kundėr forcave tė jugut. Fillimisht, ai hezitoi tė merrte detyrėn e avokatit mbrojtės pėr zonjėn Surrat. Nė fund tė fundit ajo ishte nga jugu. Por ai ndryshoi mendjen kur kuptoi se zonjės Surrat mund t’i mohohet e drejta pė njė proces gjyqėsor tė drejtė. Avokati Aiker mendoi se njė nga mėnyrat pėr ta ndihmuar atė ishte gjetja e djalit tė saj.

Filmi tregon marrėdhėniet mes zonjės Surrat dhe avokatit tė saj mbrojtės. Por, nė kėtė tregim shfaqet edhe vullneti i njė nėnė tė pėrkushtuar pėr tė bėrė gjithēka qė ėshtė e mundur pėr djalin e saj.

Premiera e filmit u mbajt kohėt e fundit pikėrisht nė teatrin ku u vra presidenti Lincoln. Adhuruesit e filmit erdhėn pėr tė parė yjet e filmit dhe personalitete tjera qė morėn pjesė nė premierė. Regjisori Robert Redfrod shpjegon arsyet e zgjedhjes sė kėsaj historie.

“Tė gjithė njerėzit kanė njohuri pėr vrasjen e presidentit Lincoln, por unė kuptova se pak njerėz dinin pėr ngjarjen qė kishte lidhje me vrasjen, dhe dėshirova ta tregoj atė nė ekran”.

James McAvoy luan rolin e avokatit Frederick Aiken.

“Personazhi im, i cili nė fillim ishte nė favor tė varjes sė paligjshme tė zonjės Surrat, ndėrron mendjen dhe fillon ta kuptoj se pėr ta dashur vendin e tij ai duhej ta respektonte ligjin dhe kushtetutėn e vendit dhe rrjedhimisht tė kundėrshtonte varjen e zonjės Surrat”.

Robin Wright luan rolin e Mary Suarrat.

“Filmi ėshtė mė shumė mbi elementin human dhe sjelljen njerėzore se sa dėshmitė historike”.

Fred Borch ishte konsulent i historisė nė kėtė film.

“Filmi tregon se duke mos marrė parasysh fajėsinė apo pafajėsinė, zonja Surrat dhe ata qė kishin lidhje me komplotin nuk u gjykuan nė mėnyrė tė drejtė sepse qeveria ishte e frikėsuar se nėse ata nuk e shtypin kėtė konspiracion, mund tė shtohej numri i sulmeve tė konfederatės mbi qeverinė”.

Konsulenti Borch thotė se filmi ėshtė i bazuar nė ngjarjen e vėrtetė.

“Njė nga arsyet qė filmi trajton kryesisht procesin gjyqėsor ėshtė se njė gazetar i cili ka ndjekur gjyqin ka shkruar pothuaj tė gjitha fjalėt qė janė thėnė nė gjykatė”.

Regjisori Redford shpreson qė filmi t’i bėjė njerėzit ta shikojnė vrasjen e presidentit Lincoln nga njė kėndvėshtrim tjetėr.

“Nuk besoj se filmat ndryshojnė opinionet e njerėzve, ose ndikojnė nė ndryshimin e politikave. Por do tė mendoja se njohurit mbi atė qė ka ndodhur nė tė kaluarėn dhe pėrsėritja e atij procesi, mund tė krijojė njė pėrgjigje emocionale. Shpresoj qė kjo tė ndodh”.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Berti69 prej 07.05.11 20:57

Nje arsye pse Kennedy u vra ishte edhe ajo se ai donte qe te votohej nje ligj qe synonte perfundimin e kontrollit te disa kompanive te naftes.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

.

Mesazh  dullo_84 prej 24.08.11 19:53

.


Edituar pėr herė tė fundit nga dullo_84 nė 06.09.11 18:57, edituar 1 herė gjithsej
avatar
dullo_84

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Luli prej 05.09.11 23:02

Xhon F. Kenedi (John F Kennedy)

“Vrasėsi i vetėm” i presupozuar i Xhon Kenedit, Li Harvei Osuald (Lee Harvey Osėald), ishte njė pasuri e CIA, qė u ngrit pėr tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsinė. Ai ishte “qulli”, ashtu siē e quanin atė nė Amerikė. Hetimet nga Pėrfaqėsuesi Ligjor i Rajonit tė Neė Orleans, Xhim Garrison (Jim Garrison), tregoi se Osualdi nuk mund tė ketė qenė pėrgjegjėsi i mundshėm.

Sidoqoftė, siē provon njė film kinematografik marrė nga provat e njė shikuesi Abraham Zaprudes, Kenedi u vra me plumb nga pjesa e pėrparme e makinės dhe jo nga mbrapa, nga ku Osuald supozohej se ka qėlluar nga njė magazinė librash. Vrasja nuk ishte vepra e vetėm njė burri, por e profesionistėve tė trajnuar mirė dhe tė bashkėrenduar nė njė skuadėr profesionistesh.

Osuald, i cili e kuptoi se do te ngrihej dhe ishte pėrgatitur pėr tė thėnė kėtė nė gjyq, u mor nga njė vend publik ku pronari i njė klubi nate, Xhek Rubi, e vrau atė. Vetė Rubi mė vonė vdiq shumė pėrshtatshmėrisht ose, nė fund tė fundit, u zhduk. Plani u pėrmbush. Ishte njė vrasės i vetėm dhe vrasėsi i vetėm ishte tani i vdekur. Fundi i historisė. Jetė tė gjatė presidentit Xhonson.

Pėrfaqėsuesi ligjor Xhim Garrison, burri i paraqitur nė filmin JFK, ėshtė ende personi i vetėm qė kishte provuar njė tė dyshuar pėr vrasjen e presidentit. Ky ishte Klei Shau (Clay Shaė). Ēėshtja e Garrison kundėr Shau u dėmtua ashpėrsisht nga vrasja dhe kėrcėnimi i dėshmitarit tė tij kryesor dhe Shau u quajt i pafajshėm.

Mė vonė u bė e njohur se Shau kishte punuar pėr CIA gjatė gjithė kohės. Shau ishte gjithashtu drejtor i Permindex, njė kompani qendrore e Mosadėve, e cila vepronte si njė agjenci vrasjesh. Garrisoni vėrtetoi se dėshmitarėt qė lidheshin me vrasjen, u kėrcėnuan kur ata dhanė versionin e tyre tė ngjarjeve qė nuk pėrputhej me linjėn zyrtare.

Disa njerėz, tė cilėt i dhanė dėshmi komisionit Uarren, qė “investigoi” vrasjen, thanė se pohimet e tyre ishin ndryshuar nė raport dhe nė disa raste firmat e tyre ishin falsifikuar mbi pohime te cilat ata nuk i kishin bėrė. Aty kishte kaq shumė tregues tė vrasjes zyrtare, por edhe tė fshehjes apo mbėshtjelljes tė mirė zyrtare tė kėsaj vrasjeje.

Trupi i Kenedit u largua nga Dallasi pėr njė ceremoni “pas vdekjeje” nė Uashington, nėn kontrollin ushtarak. Patologu ishte i rrethuar nga zyrtarė nė kohėn kur u bė ekzaminimi i trupit dhe atij iu tregua se ēfarė duhet tė zbulonte. Truri i presidentit, ekzaminimi i tė cilit tregonte drejtimin e plumbit qė e vrau atė, u deklarua “i zhdukur” dhe asnjėherė nuk u gjet.

Dhjetra njerėz tė tjerė, tė cilėt me sa duket dinin diēka rreth vrasjes, pėsuan vdekje tė parakohshme: nga pėrplasja e makinės, tė shtėnės e deri tek klasikja e Elitės Botėrore, “vetėvrasje” e sajuar. Ngjarjet nė Dallas, Teksas nė po atė ditė tragjike, 22 nėntor 1963, ishin njė grusht i Elitės, i organizuar mirė, mbi Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Ai u krye kaq mirė sa qė vetėm njė pakicė e mori vesh se ky grusht kishte ndodhur nė tė vėrtetė.

Ekzistojnė dyshime tė pafundme rreth atij qė e vrau Kenedi-n. A ishte CIA? Mafia? Kush? Si zakonisht, shumė dizinformacion u shpėrnda pėr tė ngatėrruar dhe devijuar mendjen njerėzore, por kur ju shikoni natyrėn e piramidės manipuluese, ajo ndoshta pėrfshin shumė agjenci tė ndryshme, tė cilat ishin tė kontrolluara nga Elita.

Nė kėtė mėnyrė mund tė ketė koordinime midis elementėve brenda CIA, FBI, sindikatės sė krimeve tė organizuara, departamentit policor Dallas, ushtrisė, Departamentit tė “Drejtėsisė”, medias, presidentit pasues Xhonson dhe disa tė tjerėve. Nė kėtė pikė, Frimasoneria ishte gjithashtu nje tjeter element unifikues. Afėr vendndodhjes sė vrasjes sot ėshtė njė monument obelisk pėr Frimasonerinė me flakėn e Luciferit tė pozicionuar nė majė. Mosad dhe CIA ishin agjencitė e para tė pėrfshira, sipas bindjes time, dhe madje shoferi i makinės sė Kenedit, agjenti Uilliam Grir (Ėilliam Greer).

Trajnimi bazė i tė gjithė shoferėve nė agjencitė e inteligjencės dhe firmave tė sigurimit nė tė gjithė botėn ėshtė: Nėse dėgjoni goditje me armė, goditni dyshemenė me kėmbėn juaj tė djathtė, dilni jashtė zonės me shpejtesinė e makinės. Grir ndalon! Mbase ai ka qenė rimishėrimi i djalit, qė shoqėroi me makinė Arkdukėn Ferdinand.

Dukej qartė, se Xhon dhe Bob Kenedi pėrbėnin pėr Elitėn, njė lajm ogurzezi, ndoshta mė shumė se pėr njė arsye. JFK ishte njė presidencė e grupit Bilderberg, ashtu si Karter ishte njė administrues i Komisionit Trepalėsh. Kenedi, me sa di unė, nuk ishte njė Bilderberg, por shumė nga stafi i tij drejtues ishin tė tillė. Din Rask, Xhorxh U. Boll, MekXhorxh Bandi, Artur Din, Uolter Raskou, Xhorxh MekGi, Robert MekNamara dhe Pol Nitze ishin tė gjithė Bilderbergė.

NdihmėsSekretari i tij dhe nėnsekretari i Shtetit ishte… Averell Harriman, njė nga arkitektėt kryesorė tė luftės sė Vietnamit. Kenedi i kėrkoi vėllezėrve Broėn, kolegut tė Harriman, Robert Lovet, t’i jepte atij njė listė tė kandidatėve tė mundshėm pėr kabinetin e vet! Ai gjithashtu pranoi kėshillėn e Nelson Rokfeler pėr tė caktuar Din Rask si sekretarin e tij tė shtetit, njė njeri tė cilin ai nuk e kishte takuar asnjėherė. Rask mori leje nė mungesė nga puna si kreu i Fondacionit Rokfeler, pėr tė pranuar punėn. Kenedi (CRF) “zgjodhi” gjithashtu Daglas Dilon (Douglas Dillon) (CFR) pėr t’u bėrė sekretari i thesarit. Dilon ishte i besuari i fondit tė Vėllezėrve Rokfeler.

Funksionarėt e lidhur Rokfeler e mbajtėn gjithashtu vendin e thesarit tė shtetit nėn Ajzenhauer, Xhonson dhe ndoshta ēdo president tjetėr tė kohėve moderne.

I a vlen tė shohėsh vrasjen e Kenedit nė disa detaje sepse ajo tė ofron njė shembull madhėshtor tė metodave tė pėrdorura nga Elita dhe zgjerimit tė influencės sė tyre nė kėtė ngjarje. Unė jam borxhli ndaj njė pjese tė kėtij seksioni tė librit brilant nga Majkėll Kollins Pajpėr (Michael Collins Piper) tė quajtur Gjykimi pėrfundimtar, Lidhja e munguar nė komplotin vrasės tė JFK.

Xhon F. Kenedi ishte djali i Jozef P. Kenedit, ambasadori i SHBA-sė nė Londėr kur Tailer Kent (Tyler Kent) u burgos pėr shkak se tregoi telegrafet shokues para lufte, midis Ruzveltit dhe Ēurēillit. Xho Kenedi ishte njė personazh i majtė, i cili mori pjesė nė nėnbotėn kriminale dhe bėri njė pasuri tė madhe nga drejtimi i pijeve alkoolike gjatė periudhės sė ndalimit tė kėtij fenomeni. Ai me sa duket nuk kishte njė dashuri tė veēantė pėr njerėzit hebrenj dhe ai u bė njė armik i betuar i Mejėr Lanski, kreu i Sindikatės sė Krimeve tė Organizuara.

Aty kishte dy grupe kryesore brenda krimeve tė organizuara, La Cosa Nostra, e njohur mė mirė si mafia italiane dhe operacionet hebraike, pagėzuar si “Kosher Nostra”. Lanski udhėhoqi tė dytėn dhe nė kundėrshtim me mitin popullor dhe historive tė medias, ishte ai, dhe jo italianėt, i cili ishte “bosi i bosėve” nė krimet e organizuara. Lidhja e hidhur e Xho Kenedit me Lanskin u pėrkeqėsua edhe mė shumė, nga ē’dukej kur njė nga burrat e Lanskit rrėmbeu njė nga ngarkesat kontrabandė tė uiskit tė Kenedit nga Irlanda.

Sipas familjes sė bosit tė mafies sė Ēikagos, Sem Xhankana (Sam Giancana), “Mafia hebraike” nė Detroid, tė ashtuquajturit gangsterėt Purple, lėshuan njė “kontratė”, mbi jetėn e Xho Kenedit, pėr te kryer aktivitetet e tij tė pijeve nėpėrmjet territorit tė tyre. Kenedi, tregon Xhankana, shkoi nė Ēikago pėr t’u lutur pėr jetėn tek bosat e Mafies, dhe influenca e tyre e shpėtoi atė. Kjo ishte e kaluara nga e cila u shfaq Xhon F. Kenedi, presidenti i 35-tė i Shteteve tė Bashkuara.

Nė kohėn kur JFK ktheu sytė pėr nga presidenca, ai kishte njė numėr pengesash qė duhet tė kapėrcente, veēanėrisht atė tė armiqėsisė sė thellė tė Kenedit me Lobin e Hebrenjve nė SHBA dhe tė Sindikatės Kriminale tė Mejėr Lanski. Kenedit i nevojiteshin paratė dhe mbėshtetja e tė dy palėve, grupeve hebraike dhe krimit tė organizuar nėse ai do tė kishte ndonjė mundėsi fitimi. Nė vitin 1957, ai e zemėroi mė shumė Izraelin (Rothsēajlldėt / Elitėn Botėrore) dhe rrjetin e tij masiv nė SHBA kur, si njė senator i ri, ai mbėshteti kėrkesat nga Algjeria pėr pavarėsi nga Franca.

Izraeli, e kundėrshtoi kėtė egėrsisht. Por, babai Xho Kenedi vendosi tė gėlltiste krenarinė dhe tė linte mėnjanė ndjenjat e tij pėr t’u siguruar qė djali i vet do tė bėhej njė president. Sipas DiUest Huker (DeĖest Hooker), njė ekzekutiv mikpritės i Nju Jorkut, ai njėherė i afroi Xho Kenedin njė propozim biznesi pėr tė ngritur njė rrjet televiziv tė pavarur nga paratė dhe kontrolli Hebre. Pėr kėtė takimi, Huker u shpreh:

“Xho pranoi se kur ai ishte ambasador nė Angli, kishte qenė pro Hitlerit. Sidoqoftė, fjalėt e Kenedit ishin “ne” e humbėm luftėn. Me “ne” ai nuk nėnkuptonte Shtetet e Bashkuara. Kur Kenedi tha “ne”, ai nėnkuptonte jo hebrenjtė. Xho Kenedi besonte se ishin hebrenjtė, tė cilėt e kishin fituar Luftėn e Dytė Botėrore.

“Kenedi shprehet: “ Bėra ēka mundja pėr tė luftuar fuqinė hebreje mbi kėtė vend. U pėrpoqa tė ndaloja Luftėn e Dytė Botėrore, por dėshtova. Kam bėrė aq para sa mė duheshin, dhe tani po u a kaloj gjithēka qė unė kam mėsuar djemve tė mi”.

“Unė nuk bashkohem me “humbėsit”, mė tregoi Kenedi. Unė u jam bashkuar “fituesve”. Do tė punoj me hebrenjtė. Po u mėsoj djemve tė mi tė gjitha sekretet dhe ata do tė punojnė me hebrenjtė. Jam unė ai qė do ta bėj Xhekun (Xhek Barkēarėsin) presidentin e parė katolik ir-landez tė Shteteve tė Bashkuara dhe nėse kjo do tė thotė tė punosh me hebrenjtė, kėshtu qoftė. Kam simpati pėr atė ēfarė po bėn Huker”, shprehet Kenedi, ‘por nuk do tė bėj asgjė qė do tė shkatėrrojė mundėsinė e Xhekut pėr t’u bėrė president’.”

Ngjarjet pa dyshim do tė mbėshtesnin pretendimet e Huker. Xho Kenedi, pėr tė ngritur histori “tė reja” u shfaq duke u lutur pėr mbėshtetje naziste pėr kundėrshtarin e djalit tė tij, Riēard Nikson, dhe JFK filloi njė seri takimesh me grupin hebre, veēanėrisht me Organizatėn Izrael Bond, e cila, e panjohur pėr Kenedin nė atė kohė, po krijonte para private pėr programin bėrthamor sekret tė Izraelit, tė kryesuar nga Viktor Rothsēajlld.

Kenedi e siguroi atė se ai do tė ishte i mirė pėr Izraelin dhe lobin hebre tė SHBA. Feinberg i tha Kenedit: “Rruga ime drejt pushtetit ishte bashkėpunim nė kuptimin e nevojave tė tyre - para pėr fushatėn”. Feinberg sigurisht krijoi njė donacion prej 500,000 dollarėsh nga burime hebraike. Privatisht, prapė se prapė, Kenedi u trondit nė atė qė ai po shihte.

Redaktori i njė gazete, Ēarlis Bartlet tha, se Kenedi, njė mik i ngushtė, shkoi me automjet pėr ta parė pas takimit me Feinberg dhe tė tjerėt. Bartlet shprehet: “Si njė qytetar amerikan ai u akuzua se kishte njė grup Zionist me vehte, dhe thotė: “Ne e dimė qė fushata juaj ėshtė nė telashe. Ne po ofrohemi tė paguajmė faturat tuaja nėse ju do tė na lejoni tė kemi kontroll tė politikės suaj tė Lindjes sė Mesme”.

Bartlet, tha Kenedi, ėshtė zotuar se nėse ai do bėhej president, do t’i jepte fund fuqisė tė interesave tė grupeve speciale, veēanėrisht atyre tė huaja, pėr tė urdhėruar pėrfundimin e fushatės zgjedhore dhe politikės sė jashtme nėpėrmjet manipulimit tė tyre ekonomik dhe financiar. Ndėrkohė, ai kishte vendosur nė mėnyrė tė qartė, dhe ishte shprehur se atij i nevojiteshin paratė e tyre pėr tė fituar fuqinė nė vend tė parė, ashtu si ai bėri me Meėjr Lanski dhe mafien.

Xho Kenedi u kthye te Sem Xhankana i Mafies sė Ēikago, ku shpėtoi jetėn, kur hebrenjtė gangsterė e kriminelė caktuan njė kontratė mbi tė. Familja Xhankana tregon se baba Kenedi iu lut Xhankanės pėr tė mbėshtetur djalin e tij nė zgjedhje dhe ranė dakord nė njė marrėveshje. Kur Xhankana tha se ai nuk ishte i bindur se Kenedi do t’i ofronte gjithēka pėr ndihmėn e tij, babai Kenedi thuhet se i ėshtė pėrgjigjur:

“Unė mundem. Dhe unė do tė mund. Mė ndihmo tani Sem dhe unė do shoh se Ēikago dhe ju do tė uleni nė njė Zyrė Ovale tė mallkuar nėse do tė dėshironi. Se ju do tė keni veshin e presidentit. Por mua thjesht mė duhet kohė… Djali im, presidenti i Shteteve tė Bashkuara, do ’ju detyrohet pėr jetėn e babait tė tij. Ai nuk do t’ju refuzojė kurrė. Keni fjalėn time.”

Ndėrkohė, JFK po bėnte marrėveshjet e tij me gangsterėt. Regjistrimet telefonike tė FBI dhe dokumentat, zbuluan se Xhon “Xhek” Kenedi kishte “kontakt tė drejtpėrdrejta” me Mejėr Lanski gjatė fushatės presidenciale tė vitit 1960. Atėherė, kėtu kemi njė situatė ku Kenedi kishte vendosur pakte me lobin Izraelit (nė fakt me Izraelin dhe Rothsēajlldėt) dhe krimin e organizuar.

Nė kėmbim, Izraelitėt/Rothsēajlldėt dėshironin kontroll tė politikės sė presidentit Kenedi pėr Lindjen e Mesme, dhe banda dėshironte tė lihej e vetme pėr tė vepruar me sindikatėn ndėrkombėtare kriminale, kryesuar nga Mejėr Lanski, pa ndėrhyrje nga agjencitė qeveritare tė zbatimit tė ligjit. Ata ishin pėr njė goditje nė tė dyja pikat. Qė tė dyja do tė pėrfshiheshin nė vrasjen e Kenedit.

Ashtu si tregon edhe Majkėll Kolins Pajpėr kaq madhėrishėm nė librin e tij, Gjykimi Pėrfun-dimtar, aty ka elementė kyē pėr historinė e Kenedit, tė cilat janė ndrydhur pėr shkak se ata do tė dėrgoheshin drejt Izraelit. Kenedi fitoi zgjedhjet e vitit 1960 me vetėm 100,000 vota diferencė, kufiri mė e vogėl nė historinė amerikane, njė konfirmim se sa vendimtare ishte mbėshtetja financiare dhe politike nga grupi Izraelit dhe krimit tė organizuar.

Por JFK nuk kishte asnjė qėllim, me sa duket, pėr t’iu dhėnė atyre atė ēka kishin paguar. Krejtėsisht e kundėrta. Pothuajse qė nga ngjitja nė post, Kenedi ndėrmori njė luftė sekrete me Izraelin dhe kryeministrin e tij, David Ben-Gurion, pėrtej politikės amerikane nė Lindjen e Mesme, dhe programit tė armėve bėrthamore Izraelite.

Kenedi vendosi pa lėkundje politikėn “jofavorizuese” nė Lindjen e Mesme pėr tė siguruar influencėn amerikane nė tė gjitha ato vende, dhe u tmerrua kur dėgjoi rreth zhvillimeve Izraelite tė bombės atomike. Ben Gurion mohoi faktin se vendi i tij kishte njė program tė tillė, por ashtu siē ka treguar historia, ai po gėnjente. Abraham Feinberg, i cili rregulloi financimin e zgjedhjeve tė Kenedit nga lobi Izraelit, i tregoi presidentit se kėrkesat e tij pėr inspektim tė fabrikės bėrthamore izraelite nė Dimona, do tė “mund tė rezultojnė nė njė mbėshtetje mė tė pakėt nė zgjedhjet presidenciale tė vitit 1964”.

Nė vitin 1962 dhe 63, Kenedi prezantoi gjithashtu njė total prej shtatė aktesh tė Kongresit pėr tė reformuar ligjet mbi financimet e fushatės nga interesa tė grupeve speciale. Kenedi po bėhej seriozisht jopopullor me terroristėt dhe banditėt tė cilėt kontrollonin dhe po kontrollojnė Izraelin nė shfrytėzimin e njerėzve hebrenj si njė e tėrė.

Mė tej, Kenedi, rriti tensionin me mbėshtetjen e tij pėr njė zgjidhje tė drejtė tė problemit tė refugjatėve palestineze tė shpėrngulur nga Izraeli. Ai i bėri presion Izraelit nė Kombet e Bashkuara pėr tė arritur nė njė rezolutė nė Kombet e Bashkuara duke kėrkuar drejtėsi pėr refugjatėt, por ministri i Jashtėm Izraelit, Golda Meir (njė kryeministre e mėvonshme) shfaqi “habinė dhe zemėrimin” e saj ndaj politikės sė Kenedit.

E gjitha kjo iu shtua masivisht armiqėsisė me Ben Gurion dhe nė anėn e Izraelit tė paktėn, antipatia u shndėrrua nė njė urrejtje tė fortė tė Kenedit. Mė 16 qershor tė vitit 1963 Ben Gurion dha dorėheqjen si kryeministėr dhe Ministėr i Mbrojtjes.

Ndėrkohė qė pėr kėtė arsye u ofruan vendime tė tjera zyrtare, prapa kuintave ai besonte se politika e Kenedit, e paanshme nė Lindjen e Mesme, ishte kėrcėnuese pėr ekzistencėn e Izraelit tė tij tė dashur. Ai nuk mund tė ndryshonte mendjen e Kenedit dhe kėshtu ai dėshironte qė dikush tjetėr tė pėrpiqej pėr kėtė. Nė njė nga shkėmbimet e tij tė fundit me Kenedin, ai shprehet: “Zoti President, njerėzit e mi kanė tė drejtėn pėr tė ekzistuar… dhe kjo ekzistencė ėshtė nė rrezik”. Sipas kėrkimeve tė Majkėll Kolins Pajp nė Gjykimin pėrfundimtar:

“… nė ditėt e fundit si kryeministėr, (Ben Gurion) urdhėroi Mosadin e Izraelit pėr tė skenarizuar vrasjen e Xhon F. Kenedit. Bazuar nė evidencat plotėsuese, ne besojmė se Mosadi ndėrmori hapat e nevojshme dhe ia arriti kėtij qėllimi.”

Mosad pa dyshim qė kishte disa lidhje tė ngushta me ato tė cilėt dėshironin tė shihnin fundin e Kenedit, veēanėrisht CIA dhe Mejėr Lanski. Kenedi gjithashtu i shihte te dyja krahėt. Ndėrkohė qė Kenedi kishte pranuar paratė e fushatės nga Lanski dhe Mafia, por realisht kėrkonte t’i rrėnonte ata. Njėherė nė zyrė ai caktoi vėllain e vet Bobi si pėrfaqėsuesin e pėrgjithshėm ligjor, dhe filloi njė fushatė masive kundėr sindikatės sė krimit tė organizuar. Lanski dhe mafia u fyen nė atė qė panė, duke e cilėsuar si njė tradhėti.

Me lidhjet e tij tė ngushta me CIA-n dhe Mosadin, Lanski mė pėrpara kish qenė i paprekshėm, por tani ai dhe operacionet e tij ndėrkombėtare ishin nėn kėrcėnim. Kenedi kuptoi gjithashtu se CIA ishte jashtė kontrollit dhe po vazhdonte me axhendėn e saj. Kjo e vuri atė pėrballė njė kriticizmi shumė tė ashpėr nė katastrofėn Bay of Pigs, pėrpjekjet e dėshtuara pėr tė lėvizur Kastron nga Kuba. Nė tė ishte i pėrfshirė gjithashtu dhe rrjeti i vrasjeve tė Lanskit, sepse kazinoja e tyre dhe aferat me prostitucion nė Kubė u shkatėrruan nga ardhja e Kastros.

Kenedi grabiti Alen Dalls, kreun e CIA-s dhe financuesin e Adolf Hitlerin dhe u zotua tė “pėrēajė CIA-n nė mijėra copėza tė vogla dhe ta hedhė nė erė”. CIA, si Lansky dhe lobi Izraelit, e dinin se mbijetesa e strukturės sė fuqive tė tyre ishte e kėrcėnuar nga Xhon dhe Bobi Kenedi. Asnjė nga kėta grupe nuk kishte fuqinė dhe organizimin pėr tė lėvizur Kenedin dhe kėtu ai e ka fjalėn pėr tė tre Kenedėt.

Pėr mė tepėr, ai kishte vendosur tė tėrhiqte Shtetet e Bashkuara nga lufta e Vietnamit, mė shumė pėr tė trembur e frikėsuar Lanskin, Mosad dhe CIA-n tė cilėt po e pėrdornin konfliktin si njė mbulesė pėr drejtimin e operacioneve tė tyre tė drogės nė Azinė Jugore dhe Lindore, dhe ndaj Izraelit, i cili besonte se ndėrkohė qė vėmendja e SHBA-sė ishte drejtuar nga Vietnami, nuk mund tė mbante njė sy mbyllur nė atė qė po ndodhte nė Lindjen e Mesme.

Sigurisht, fabrikimi i armėve dhe bankat globale gjithashtu dėshironin qė lufta tė vazhdonte. Dhe ende ishte njė tjetėr arsye pėrse Kenedi ishte thellėsisht jopopullor me Elitėn Botėrore ashtu si politikat e tij presidenciale e bėnė tė qartė. Ai dėshironte tė shkatėrronte fuqinė e Bordit tė Rezervave Federale me anė tė nxjerrjes sė parave pa interesa.

Nė fakt ai tashmė e kishte ndėrmarrė njė nismė tė tillė pėrpara vdekjes sė tij dhe disa nga shėnimet e tij mbi heqjen e interesit, janė nė qarkullim edhe nė ditėt e sotme. Ky ishte tmerri dhe ankthi mė i keq i Elitės. Presidenti i fundit, i cili hoqi interesin e parave ka qenė Abraham Linkoln dhe shihni se ēfarė i ndodhi atij.

Forcat e radhitura kundėr Kenedit nė vitin 1963 ishin thjesht tė pamasa. Nė tė vėrtetė, kur ju shihni pėrtej fasadave, aty do tė jenė gjithmonė tė njėjtat organizata tė kontrolluara nga njė grup i vogėl njerėzish. Kjo do tė bėhet e qartė nėse shohim organizatat duke punuar sė bashku pėr tė vrarė Xhon F. Kenedin.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Xhemajl prej 21.10.11 22:20

Kennedy kerkoi sqarime mbi UFO-t nga CIA 10 dite para se te vdiste!


Nje leter jo e mbuluar nga sekreti eshte shkruar nga John F Kennedy drejtuar zyrtareve me te larte te CIA, tregon se presidenti i SHBA-se ka kerkuar te informohet mbi faktet qe kishin te benin me UFO-t vetem 10 dite para se te vritej. Referimi per ufot permbahet ne brendesi te nje prej dy letrave te shkruara nga JFK me teme aktivitetet paranormale ne daten 12 Nentor 1963, te cilat jane publikuar nga CIA per here te pare.

Lester William autori i scoop-it konfirmoi se CIA i ka leshuar keto dokumenta bazuar ligjit mbi Freedom of Information Act, fill pas kerkeses se tij specifike per kete rast. Ky lajm menjehere eshte publikuar nga rrjetet e medha mediatike amerikane duke filluar nga ABC.

Sipas Lester nje prej shqetesimeve te presidentit Kennedy ishte se shume prej UFO-ve te sinjalizuar mbi Bashkimin Sovjetik mund te keqkuptoheshin dhe merreshin si provokim i SHBA-se, duke bere te mendojne per teknologji spiune amerikane dhe duke sjelle shqetesim per kolosin sovjetik.

“Mendoj se kjo ishte nje nga arsyet per te cilen donte t ekishte dore te lire ne NASA, ne menyre qe t’u thoshte sovjetikeve – Shikoni, se nuk jemi ne, ne nuk hyjme fare ne ate mes dhe nuk duam t’ju provokojme” perfundon Lester.

Por mbeshtetesit e teorive konspirative thone se dokumentat shtojne interesin mbi nje tjeter dokument te perfolur, me pseudonimin ‘shenimi i djegur’, dokument i cili pretendohet te jete marre nga nje hetues UFO ne vitet 1990. Dokumenti, i cili ka shenja djegieje, pretendohet t’i jete postuar hetuesit UFO Timothy Cooper ne 1999 nga nje burim i panjohur i CIA, por qe nuk eshte verifikuar asnjehere.

Ne nje shenim derguar sebashku me dokumentin, burimi konfidencial thote se ka punuar per CIA midis 1960 dhe 1974 dhe ka shpetuar kete shenim nga djedia qe po u behej dokumentave sekrete dhe sensitive gan CIA.

Shenimi pa date permban nje reference mbi ‘Lancer’, pseudonim ky per JFK nga ana e CIA. Ne faqen e pare, drejtori i CIA-s shkruante: ‘Siē e dini, Lancer ka bere disa pyetje mbi sherbime tonat, te cilat nuk mund te zbulohen. ‘Ju lutem dergoni mendimet tuaja jo me vone se Tetori. Veprimi juaj eshte kritik per mbijetesen e grupit tone.’

Pronari aktual i ‘shenimit te djegur’, qe e bleu nga Timothy Cooper ne 2001 tregoi ne AOL News se ai tregon se kur JFK beri pyetje mbi UFO-t, CIA ‘e bllokoi’. Hetuesi UFO Robert Wood tha se ka analizuar letren ne fjale, moshen e bojes, shenimet, llojin e shkronajve dhe shenja te tjera.

Ai tha: ‘Une punesova nje kompani forense (qe analizon provat siē i ben policia) qe te kontrollonte moshen e bojes dhe detaje te tjera per te gjetur daten, duke perdorur te njejtat teknika qe perdoren ne gjykate gjate ēeshtjeve gjyqesore.’

Natyrisht qe lajmi qe paraprim vetem pak vrasjen e Kennedy ka ndezur fantazite konspirative me te ēmendura, dhe ka hapur nje rruge te re, ate te vrasjes per motiv jashtetokesor. Gjithēka ka te beje me JFK ngacmon idete e komploteve nderkombetare.

Gjithsesi letrat deshmojne nje fakt tashme te njohur, presidentet amerikane ishin ne dijeni te fenomenit ufo, dhe kerkonin llogari mbi te por pa patur ndonjehere shpjegime. Perveē ketyre ne qiejt sovjetike dhe amerikane fluturonin objekte te paidentifikuara qe armiku shpjegonte si tentativa spiunazhi por qe deri sot nuk kane marre shpjegim.

Dhe eshte dikush qe pretendon se arkivat e KGB qe jane akoma sekret permbajne informacione akoma me te nxehta. Por per fat te keq, nuk egziston akoma nje Freedom Act rus. Deri tani.

Marre nga:.alien
avatar
Xhemajl

259


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ja si e parashikoi John Kennedy funeralin e tij !

Mesazh  xxxadixxx prej 26.07.12 14:54

Regjistrimet sekrete tė zbuluara sėfundi hedhin dritė mbi detaje tė reja tė ngjarjeve tė konsideruara mė tė famshmet e tė paharrueshmet nė historinė e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Fale dokumenteve tė fundit mund tė kuptohet qartė se Presidenti John F Kennedy e kishte predikuar se si do tė ishte dita e funeralit tė tij ndėrsa e cilėsoi tė hėnėn e pas vrasjes si njė “ditė tė vėshtirė”. Nė fakt e tillė rezultoi tė ishte jo vetėm pėr tė por pėr tė gjithė botėn. Kennedy ishte duke folur nė takimet e zakonshme me stafin nė dhomėn Ovale, takime qė regjistrohen. Kaseta e publikuar tanimė e qė pėrmban 45 orė regjistrime ėshtė nė librarinė e Bostonit dhe flet pėr muajt e fundit tė jetės sė Kennedit dhe mbyllet deri dy ditė pėrpara vrasjes sė tij nė Dallas nėntorin e vitit 1963. Nė regjistrimin qė bėhet fjalė Kennedy ėshtė nė 19 nėntor duke folur me njė ndihmės ndėrsa kėshillohet se a kishte kohė qė gjatė javės sė ardhshme tė takonte njė zyrtar indonezian. “Do ta takoj, kur do tė jetė kėtu ai? Tė hėnėn? Ajo ėshtė njė ditė e vėshtirė”, tha ai. “Ėshtė njė ditė skėterre zoti President”, ju pėrgjigj ndihmėsi. Kennedi u varros gjashtė ditė mė pas, mė 25 nėntor tė vitit 1963 nė Virginia Arlington Cemetery.

“Ekziston njė komplot nė kėtė vend qė tenton tė skllavėrojė ēdo njeri, grua dhe fėmijė. Pėrpara se tė largohem nga kjo zyre fisnike dhe e lartė, kam ndėrmend tė sqarojė kėtė komplot”.

-Presidenti John F. Kennedy
7 ditė para vrasjes sė tij
avatar
xxxadixxx

110


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Odin prej 20.08.13 0:40

Atentati ndaj Kenedit, hetohet vrasja misterioze



Mijėra dokumente qė kanė tė bėjnė me atentatin janė ende tė mbyllura, ndėrsa hulumtuesit janė duke bėrė thirrje pėr publikimin e tyre. Xheferson Mourli, ish-gazetar i 'Washington Post'-it, ėshtė duke e paditur CIA-n pėr t'i publikuar tė dhėnat, ėshtė mė sė shumti i interesuar pėr njė dosje qė pėrbėhet nga rreth 300 faqe nė lidhje me Xhorxh Xhoanidesin, agjentin tashmė tė ndjerė tė CIA-s. Xhoanides, beson Mourli, ka gjasa tė ketė kontaktuar me atentatorin e dyshuar Li Harvi Osvaldin para tė shtėnave dhe mė pas ka shėrbyer si zyrtar pėr ndėrlidhje nė hetimin e rastit tė vrasjes sė presidentit nė vitet 1970.


Vrasja, ndoshta njė komplot

Hetimi i parė zyrtar zbuloi se Li Harvi Osvald kishte vepruar i vetėm, pasi kishte dėshtuar ta marrė njė vizė pėr tė shkuar nė Kubė, ndėrsa bashkėshortja e tij, Marina, kishte refuzuar pėrpjekjet e tij pėr t'u pajtuar me tė. Njė tjetėr hetim i bėrė nė mesin e viteve 1970 pohon se vrasja ndoshta ishte njė komplot, pasi ishin zbuluar audio incizime qė sugjeronin njė atentator tė dytė. Kėto mendime kundėrshtuese kanė bėrė qė shumė njerėz tė dalin me teori tė komplotit prapa vdekjes sė presidentit duke zėvendėsuar konkluzionin fillestar, sipas tė cilit Osvald ka vepruar i vetėm. Mourli nuk beson qė dokumentet do ta zbulojnė ndonjė komplot tė madh, por mund tė dėshmojnė qė CIA e ka njohur Osvaldin para atentatit.

Njė gjė e tillė do tė binte ndesh me zbulimet e hetimit tė parė, sipas sė cilit atentati ndaj Kenedit ėshtė kryer nga njė person i vetėm, nė njė vepėr krejtėsisht tė rastit, e cila nuk ka mundur qė tė parandalohet. Mourli beson qė Osvald ka gjasa tė ketė qenė nė kontakt me Xhoanidesin pėr shkak tė pėrfshirjes sė tij nė njė organizatė qė mbėshteste Kastron. Anėtarėsia e Osvaldit nė 'Fair Play for Cuba Committee' ishte konfirmuar kur ai u regjistrua nga njė stacioni vendor televiziv nė njė grindje me demonstruesit kundėr Kastros.

Por hetuesit mė vonė zbuluan qė Osvald posedonte pamflete me njė adresė tė njė operacioni kundėr Kastros qė lidhej me njė ish-agjent tė FBI-sė. Hulumtuesit besojnė se ato pamflete do tė thonė se Osvald ka punuar me shėrbimin pėr kundėrzbulim pėr ta diskredituar grupin e tij qė mbėshteste Kastron. Nėse ėshtė ashtu, ai do tė duhet tė ketė kontaktuar me Xhorxh Xhoanidesin, oficerin e CIA-s nė rastin e 'anti-Castro Student Revolutionary Directorate', grupi i njėjtė me tė cilin u grind Osvaldi. Nėse Osvald ka kontaktuar me Xhoanidesin, kjo do tė thotė qė CIA ka fshehur faktin qė Osvaldi ka qenė nė radarin e tyre. Por, lidhja e Xhoanidesit me atentatin nuk mbaron aty.


Performanca e mangėt e CIA-s

Njė hetim i dytė, i bėrė nė mesin e viteve 1970, zbuloi audio dėshmi pėr njė qitės tė mundshėm tė dytė. Nė fund komiteti raportoi se presidenti "ndoshta ishte vrarė si rezultat i njė komploti. Komiteti ėshtė i paaftė qė ta identifikojė qitėsin e dytė ose nivelin e komplotit". Komiteti ka analizuar mijėra regjistra tė CIA-s, ndėrsa lidhja e tyre me zyrėn qendrore nė Lengli nė atė kohė ka qenė mu Xhoanidesi. Xh. Robert Blejki, kėshilltari kryesor i komitetit, tregon sesi CIA e solli Xhoanidesin pėr tė vepruar si ndėrmjetės pėr tė ndihmuar plotėsimin e kėrkesave pėr dokumente tė bėra nga anėtarėt e komitetit "Ai ishte vendosur nė njė pozitė pėr tė reduktuar ēdo gjė qė do tė na jepej para se tė na jepej", ka thėnė Blejki.

Por, Blejki nuk mėsoi pėr Xhoanidesin deri nė kohėn kur Mourli e zbuloi atė nė disa dosje qė u bėnė publike disa vjet mė vonė."Po ta kisha ditur qė Xhoanidesi ka qenė oficer i rastit 'anti-Castro Student Revolutionary Directorate', ai nuk do tė kishte mundur tė jetė ndėrlidhės; ai do tė ishte dėshmitar", ka thėnė Blejki pėr 'Associated Press'. Mourli nuk sugjeron qė dosjet e Xhoanidisit zbulojnė pėrfshirjen e agjencisė nė vetė atentatin, por qė ka mė shumė gjasa qė publikimi i tyre do tė zbulonte se CIA ėshtė duke provuar ta mbajė tė fshehtė performancėn e mangėt para atentatit. "Ideja qė Li Harvi Osvald ka qenė njė person i panjohur pėr oficerėt e CIA-s ėshtė e gabuar", ka thėnė Mourli. "Ka pasur njė tėrheqje tė nivelit tė lartė pėr Osvaldin njė natė para atentatit".

Duke supozuar se Osvald ėshtė ai qė e ka vrarė presidentin, ai tha: "Kėta oficerė tė lartė tė CIA-s janė fajtorė pėr neglizhencė". Blejki nuk ėshtė optimist pėr marrjen e tė gjitha dokumenteve nga Agjencia e Inteligjencės, duke cituar mungesėn e bashkėpunimit tė Agjencisė me tri hetime tė bėra mė parė.

Sipas ligjit pėr pėrmbledhjen e regjistrave tė vrasjes sė Xhon F. Kenedit, tė gjitha dokumentet qė kanė lidhje me atentatin duhet tė publikohen nė vitin 2017.
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Berti69 prej 28.11.13 23:33

Gėnjeshtra e CIA-s shėnoi fillimin e "Epokės sė dyshimeve"



CIA i fshehu lidhjet e veta me Lee Harvey Oswald dhe pėr shkak tė kėsaj shumė njerėz filluan tė dyshojnė pėrfshirjen e shėrbimeve sekrete amerikane nė vrasjen e John Kennedy, konfirmon i nominuari pėr ēmimin Pulitzer Prize, gazetari dhe shkrimtari irlandez Anthony Summers.

Ai ndėrmorri hetimin e vet tė rastit tė vrasjes sė Presidentit tė 35-tė tė Shteteve tė Bashkuara dhe shkroi bazuar nė rezultatet e tij librin me titull "Jo nė jetėn tuaj" ("Not In Your Lifetime").

- Ēfarė keni mėsuar Ju gjatė kryerjes sė hetimit vetiak tė ēėshtjes sė vrasjes sė Kennedy? Cilin version mbėshtesni Ju pas kėsaj?

- Bazuar nė rezultatet e hulumtimit tim unė hedh poshtė tėrėsisht idenė se nė vrasjen e John Kennedy ka qenė i pėrfshirė nė ndonjė farė mėnyre Bashkimi Sovjetik. Unė kam intervistuar shumė dėshmitarė tė ngjarjeve tė 22 nėntorit tė vitit 1963, kam studiuar njė mori materialesh dhe arrita nė pėrfundimin se vrasjen e Kennedy ka mė shumė gjasa ta ketė organizuar mafia, konkretisht - dy krerė tė qarqeve mafioze, tė cilėt nuk u pėrndoqėn qė nuk u pėrndoqėn kurrė, po ashtu si dhe gjatė presidencės sė Kennedy, sė bashku me kundėrshtarėt e Fidel Castros nė Kubė.

- Nė librin "Jo nė jetėn tuaj" ("Not In Your Lifetime") Ju sillni tekstin e plotė tė dokumentit qė vėrteton se CIA e ka marrė megjithatė nė pyetje Lee Harvey Oswald kur ai u kthye nga Bashkimi Sovjetik nė SHBA. Na tregoni, Ju lutem, se nė ēfarė konkluzioni keni arritur Ju pasi studiuat nė mėnyrė tė detajuar kėtė dokument.

- Para sė gjithash, ne duhet tė rifreskojmė medoemos nė kujtesė faktin se nė atė periudhė kishte arritur kulminacionin e vet "Lufta e Ftohtė". Pėrveē kėsaj, nė tetor tė vitit 1962 shpėrtheu Kriza e Karaibeve. Ajo kohė ishte tej mase e tensionuar. Atėhere asnjė amerikan nuk mund tė shkonte nė Bashkimin Sovjetik, tė kthehej prej andej pėrsėri dhe tė vazhdonte tė jetonte i qetė nė SHBA. Tė gjithė ata qė u kthyen nga Bashkimi Sovjetik janė marrė me kujdes tė veēantė nė pyetje nga CIA. Dhe kjo ishte njė praktikė krejtėsisht e zakonshme.

Lee Harvey Oswald kryente shėrbimin ushtarak nė bazėn, prej nga ku avionėt spiunė amerikanė dėrgoheshin nė Bashkimin Sovjetik (BRSS). Ai ishte njė ushtar i zakonshėm, por, megjithatė, kishte parė mjaft dhe dinte shumė gjėra. Dhe njė ditė tė bukur ai merr vendimin tė niset pėr nė Bashkimin Sovjetik, vendoset me banim dhe fillon punė nė Minsk (kryeqyteti i Bjellorusisė), martohet me njė vajzė sovjetike dhe pas njėfarė kohe kthehet nė atdhe sė bashku me gruan e tij ruse dhe fėmijėn e vogėl.

Po ēfarė ndodh mė tej? Ju, me siguri, do tė mendoni se ai ka kaluar orė tė panumėrta, por, ndoshta, edhe ditė tė tėra duke u marrė nė pyetje nga ana e CIA-s. E megjithatė, pėr shumė e shumė vite me radhė CIA kėmbėngulte se askush nuk e kishte marrė nė pyetje Lee Harvey Oswald dhe se ai ka jetuar i qetė dhe pa kokėēarje nė Teksas.

Kjo ėshtė njė histori krejtėsisht e pavėrtetėsishme. Ekzistojnė shumė materiale qė provojnė se ai ėshtė marrė megjithatė nė pyetje. Por ēfarė ndodhi pastaj?

Unė besoj se atij i propozuan tė bėjė njė zgjedhje: ose tė pėrfundojė nė burg, ose tė bashkėpunojė me CIA-n dhe tė bėjė atė qė do t’i thonė atje. Atėhere gjithēka vendoset nė vendin e vet. Njė vit para vrasjes sė Kennedy ai fillon tė mbėshtesė aktivisht Fedel Castron. Sipas tė dhėnave zyrtare, ai e pėrkrahte sinqerisht politikėn e tij.

Sipas mendimit tim, ka shumė mundėsi qė ai tė jetė pėrdorur si njė instrument nė luftėn propagandistike kundėr Kubės. Pastaj ata, qė kishin planifikuar vrasjen e John Kennedy, e ujdisėn nė mėnyrė tė tillė rrjedhėn e mėtejshme tė ngjarjeve qė Jack Ruby tė vriste Lee Harvey Oswald. Pastaj kėsaj shėrbimet e inteligjencės amerikane u shqetėsuan sė tepėrmi: ato nuk donin kurrsesi qė ndokush tė merrte vesh se ishin tė lidhura nė ndonjėfarė mėnyre me Oswald, pavarėsisht faktit nėse ishte ai fajtor apo jo.

CIA e fshehu me kujdes tė madh informacion mbi lidhjet e saj me Lee Harvey Oswald. Dhe kjo gėnjeshtėr relativisht e pafajshme, tė themi, dėshmoi qartė se CIA mund tė gėnjejė edhe pėr gjėra shumė mė serioze dhe mė tė rrezikshme.

Rezultati i pėrftuar - dekada tė tėra kohe tė humbur dhe bindja e popullit amerikan se shėrbimet e fshehta amerikane janė tė implikuara nė vrasjen e Presidentit John Kennedy. Unė, meqė ra fjala, e konsideroj nė tė vėrtetė njė gjė tė tillė krejtėsisht tė pagjasė.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Luli prej 02.04.14 19:24

Bush dhe dosja e vrasjes se Kenedit

Vrasja e madhe dhe mė e diskutueshme ishte kthyer nė qendėr tė vėmendjes dhe pėrsėri CIA qėndronte nė tablo. Nė sajė tė njė stuhie hetimesh, pasi Xhorxh Bushi mori nėn drejtim CIA-n, sytė ishin kthyer pėrsėri te vrasja e pazgjidhur e JFK-sė dhe te Dallas. Edhe pse Popit nuk i kujtohej ku kishte qenė mė 22 nėntor 1963, dhe nuk mund tė shqetėsohej pėr tė kujtuar rolin e saktė tė mikut tė tij tė vjetėr Xhorxh de Mohrensēildt nė ēėshtjen ose nė jetėn e Li Harvej Osvald, si drejtor i CIA-s ai filloi t’i kushtonte vėmendje tė etur hetimeve tė rinisura tė vrasjes.

Drejtori Bush hartoi njė memorandum tė brendshėm mjaft tė ēuditshėm, duke kėrkuar njė kopje tė njė raporti nė lidhje me njė vizitė nga Xhek Rubi (vrasės i Li Harvej Osvaldit vrasėsi i dyshuar i Kenedit) pėr liderin e menduar tė mafies Santo Trafikante i Riu. Dy vjet pas largimit tė Bushit nga drejtimi i CIA-s, Trafikante do tė pranojė pėrpara panelit tė Shtėpisė qė ka marrė pjesė nė njė operacion tė drejtuar nga CIA nė 1960 pėr tė vrarė Kastron. Gjithashtu, u besua nga disa se Trafikante kishte pasur rol nė vrasjen e Kenedit. (Sem Xhankana, njė tjetėr figurė me interes pėr hetuesit e vrasjes sė Kenedit, u vra nė vitin 1975 nga njė person i panjohur, pak para se tė dėshmonte nė lidhje me komplotin kundėr Kastros.)

Nė dėshminė e tij nė “House Select Committee on Assassinations”, Trafikante do tė thoshte se ai ishte rekrutuar pėr projektin e Kastros nga miku i tij gangsteri Xhon Roseli, i cili nė vitin 1975 kishte dėshmuar para Komitetit tė Kishės rreth pėrpjekjeve pėr tė vrarė Kastron. Nė prill tė vitit 1976, ndėrsa Popi ishte drejtor CIA-s, Roseli u thirr pėrsėri para Komitetit tė Kishės, kėtė herė pėr tė dėshmuar pėr njė komplot pėr tė vrarė presidentin Kenedi.

Tre muaj mė vonė, komiteti vendosi qė tė thėrriste sėrish Roselin pėr dėshmi tė tjera. Por, nga koha kur u thirr, ai kishte qenė tashmė i zhdukur pėr disa ditė. Trupi i tij i dekompozuar u gjet mė vonė brenda njė fuēie ēeliku karburanti 208-litėrshe teksa pluskonte nė Gjirin Damfaunding pranė Majamit. Atij i ishte zėnė fryma dhe mė pas ishte qėlluar dhe kėmbėt i ishin prerė. Nė kėtė sfond tė interesave tė reja mbi vrasjet nė pėrgjithėsi dhe veēanėrisht nė lidhjet e mundshme ndėrmjet pėrpjekjeve pėr tė zhdukur Kastron dhe vrasjes sė JFK-sė, rishfaqet Xhorxh de Mohrensēildt.

Nė janar 1976, ai i shkroi Uilliam Oltmansit, njė reporter televiziv i pavarur holandez, tė cilin e kishte takuar tetė vjet mė parė. Arsyet e Oltmansit pėr tė ruajtur kontaktet me De Mohrensēildt kanė qenė pasojė e disa spekulimeve nė media ndaj kolegėve tė tij holandezė. Profili i tij herė duket mė pak sesa ai i gazetarit holandez tipik me prirje tė majtė dhe mė shumė tė sjell nė mendje njė agjent tė Shėrbimit tė Fshehtė tė SHBA-ve. Ish-kolegėt e Oltmansit, qė nuk jetojnė mė, ma pėrshkruan atė si njė figurė tė ndėrlikuar dhe misterioze.

Siē do tė bėhet e qartė, Oltmansi ishte nganjėherė, nė dukje, i vendosur pėr tė zbuluar tė vėrtetėn, dhe nganjėherė pėr tė bėrė tė kundėrtėn. Ndodhte tė ishte njė agjent i lirė, duke ndjekur njė kurs tė veēantė, edhe pse ishte i pakėnaqur me tė. Por njė gjė ėshtė e sigurt: ashtu si De Mohrensēildt ndihmoi Osvaldin tė manovronte, nė njė masė mė tė vogėl Oltmansi bėri tė njėjtėn gjė pėr De Mohrensēildtin. Oltmansi ishte bir i njė familje tė pasur me njė histori nė koloninė indoneziane. Si qytetar holandez, ai ishte diplomuar nė tė njėjtėn klasė tė Universitetit Yale si Ulliam F. Bakllej, dhe ishte njė antikomunist i sertė.

Ndonėse ai nuk kishte asnjė lidhje tė dukshme me Dallasin, Oltmansi ishte tėrhequr nė qarqet konservatore tė kėtij qyteti menjėherė pas dorėheqjes sė detyruar tė Allen Dulles dhe nė kohėn qė oficeri i CIA-s nė Dallas J. Valton Mur filloi tė fliste me Xhorxh de Mohrensēildt nė lidhje me Li Harvej Osvaldin. Arsyeja e vizitės sė Oltmansit nė atė kohė ishte njė ftesė pėr tė dhėnė hera-herės leksione pėr grupet e grave.

Ato ndihmėse femra luajtėn njė rol mbėshtetės tė rėndėsishėm nė elitėn e shumė politizuar dhe shumė konservatore tė Dallasit, ashtu siē bėri edhe komuniteti i rusėve tė bardhė, tregtari i pavarur i naftės, kontraktorėt ushtarakė dhe oficerėt e zbulimit. Emri i Oltmanit u shfaq nė njė program tė folėsve tė ardhshėm nė Klubin e Gruas tė Dallasit, botuar nė “Dallas Morning News” nė tetor 1961. Folėsi kryesues pėr atė sezon ishte Eduard Tomlinson me “Roving Latin American editor” pėr “Reader’s Digest”.

Ftesa e ardhshme e Oltmansit pėr tė folur pėr zonjat e Dallasit duket tė ketė qenė nė janar 1964, menjėherė pas vrasjes sė Kenedit. Nė atė kohė, Oltmansi u takua nė njė aeroplan me mamanė e Li Harvej Osvald (njė rastėsi, siē tha ai). Ajo i pėrmendi atij dyshimet e saj pėr faktin se policia e Dallasit e kishte marrė nė pyetje gjerė e gjatė pėr djalin e saj, por nuk kishte arritur tė regjistronte detajet e rėndėsishme biografike qė u kishte siguruar ajo. Ajo i tha Oltmansit se ajo dyshonte pėr njė komplot nė punė.

Qė nga ai ēast, Oltmansi u pėrfshi nė misterin e JFK-sė. Ai intervistoi Xhorxh dhe Xhejn de Mohrensēildt nė vitin 1968 dhe ’69 dhe mbeti nė kontakt me ta nė vitet qė pasuan. Xhorxh de Mohrensēildti ndihej aq rehat me Oltmansin, saqė nė fillim tė 1976-s De Mohrensēildti i dėrgoi disa faqe nga njė dorėshkrim pėr jetėn e tij, duke theksuar marrėdhėniet e tij me Osvaldin. Oltmansi redaktoi faqet jo tė plota tė shkrimit dhe ia ktheu sėrish ato De Mohrensēildtit.

“Harresa” e kreut tė CIA-s pėr reporterin e revistės “Digest”

Si mundet qė kreu i Shėrbimit tė Fshehtė Amerikan “nuk mund ta kujtonte” rolin e mikut tė tij nė vrasjen e Kenedit dhe, siē duket, as nuk ishte interesuar ndonjėherė?! Dhe nėse ai nuk mund tė mbante mend rolin e De Mohrensēhildit nė vrasje, si mund ta mbante mend qė ai kishte shkuar nė Haiti?

Ndėrkohė, tė tjerė jashtė Uashingtonit gjithashtu ishin duke u interesuar gjithnjė e mė shumė nė rishqyrtimin e vrasjes sė JFK-sė. Njė ishte “Reader’s Digest”, njė revistė me tirazhin mė tė lartė nė botė. Mė pak tė njohura janė lidhjet e saj pėr njė kohė tė gjatė me qeverinė, nė veēanti marrėdhėnia e ngushtė pėr historitė e paturpshme me J. Edgar Huverin dhe CIA-n. Njė nga figurat mė tė fuqishme nė bordin drejtues tė “Digest Reader” ishte vėllai i Nelson Rokfelerit, Laurenci.

Ja sesi e shpjegonte revista interesin e saj pėr vrasjen – qė do tė kulmojė nė vitin 1977, ditėn qė reporteri i saj Xhorxh de Mohrensēildt vdiq:

Pėr vite redaktori i menaxhimit tė “Digest” Fulton Auersler, kishte qenė i hipnotizuar nga rrebeshi i raporteve rreth pėrfundimeve tė Komisionit “Uorren”. Nė fillim tė vitit 1975, duke qenė se informacioni i freskėt filloi tė rrjedhė nga Komiteti i Operacioneve Studimore tė Qeverisjes, i zgjedhur nga Senati, nė lidhje me aktivitetet e Inteligjencės, dhe duke qenė se disa dokumente tė caktuara filluan tė vihen nė dispozicion pėrmes Aktit tė Lirisė sė Informimit, interesi i Auersler u bė mė i mprehtė.

“Si mund tė jetė e mundur, – pyeti kolegėt e tij, – qė ka pasur njė hetim tė madh nė vitin 1964, dhe qė 11 vjet mė vonė njerėzit janė duke sjellė ende informacion tė ri?”

Auersler besonte se “Digest” duhej tė pėrpiqej pėr njė ekzaminim pėrfundimtar tė vrasėsit enigmatik. Sikurse u vu re mė sipėr, Auersler dukej mė pak i interesuar nė zbulimin e informacioneve tė reja sesa nė hetimin se pėrse kėto informacione tė reja vazhdonin tė shfaqeshin. Njė botues konservator nė ekstrem dhe i besueshėm mund tė ndėrgjegjėsohet pėr propagandėn e Huverit, ndaj me sa duket Auersler mendoi se zgjidhja pėr botuesit e “Reader Digest” ishte sigurimi i pėrfundimit amerikan pėr fajin e Osvaldit.

Botuesit e “Digest” vendosėn qė do tė ishte e kėshillueshme tė mbanin njė tė jashtėm qė tė shkruante librin, ndaj u lidhėn me Eduard Xhei Epstein. Epstein kishte mbrojtur masterin me njė temė bazuar nė vrasjen e Kenedit, si dhe kishte shkruar njė libėr tė titulluar “Inquest”, i cili ishte njė kritikė relativisht e butė kundrejt hetimit tė Komisionit “Uorren”.

Skepticizmi i Epsteinit mbi konkluzionet e komisionit nė lidhje me Osvaldin, e bėnė atė tė dukej si njė ekspert “i besueshėm”, por mė vonė ai argumentoi tė kundėrtėn se, Li Harvej Osvald e kishte qėlluar me tė vėrtetė Kenedin, pėr mė tepėr, e kishte kryer kėtė akt si njė agjent sovjetik. Ky ishte version i pėrrallės sė thėnė nga Xhejms Jezus Angleton, kreu i sigurisė sė CIA-s, e qė pėr shumė kohė u bė shpjegimi i parapėlqyer nga linja e vėshtirė “luftėtarėt e ftohtė”.

Ajo qė “Digest” do tė pėrvetėsojė nga Angleton nuk ėshtė dhe aq shumė pėr t’u habitur, sidomos kur mėson se interesat e revistės ishin deri nė njė farė shkalle tė diktuara. Botuesit e revistės merrnin tė dhėnat nga “Xhemi” Xheimson, njė zyrtar i CIA-s, qė hamendėsohej se ishte larguar nga agjencia dhe tani ndėrvepronte me medien si “konsulent”.

Ai rregullonte intervista me tė dezertuarit sovjetikė dhe shkruante pa emėr artikuj pėr ta. Nė kėtė pikė, Xheimson po shkruante njė libėr pa u identifikuar pėr Juri Nosenkon, i cili kishte dezertuar nga Bashkimi Sovjetik pėrpara vrasjes sė Kenedit.

Nosenko fillimisht kishte deklaruar qė Osvaldi nuk kishte asnjė lidhje me Inteligjencėn Sovjetike, por mė pas kishte ndryshuar deklaratė. Xheimson u sugjeroi botuesve tė “Digest” qė tė botonin njė libėr tė ri rreth vrasjes sė Kenedit – nė tė cilin pretendimet e reja tė Nosenkos rreth Osvaldit si agjent sovjetik do tė luanin njė rol qendror.

Siē vėrehet mė sipėr, nė raportet e CIA-s, nė fillim, Nosenko kishte kėmbėngulur se KGB-ja nuk kishte asnjė lidhje me Osvaldin. Gjithēka mbeti e mbėrthyer nė atė histori, pavarėsisht njė periudhe jashtėzakonisht tė gjatė dhe tė ashpėr gjatė marrjes nė pyetje, kjo e urdhėruar nga Angelton.

Nosenko kishte kėmbėngulur qė sovjetikėt e konsideronin Osvaldin si agjent tė dyfishtė tė CIA-s gjatė qėndrimit tė tij nė Bashkimin Sovjetik. KGB doli nė pėrfundimin se Osvaldi nuk kishte asnjė lidhje me Sistemin Spiun Sovjetik.

Megjithatė, duke u cituar nė mėnyrė tė fshehtė dhe pa pėrmendur burimin apo materialet e klasifikuara si sekrete, Epsteini deklaroi se vetė Nosenko ishte agjent i dyfishtė qė kishte dezertuar nga Shtetet e Bashkuara, nė mėnyrė qė tė siguronte njė histori mbulimi pėr Osvaldin, edhe ky vetė, pėrfundoi Epstein, njė agjent i dyfishtė.

Problemi me teorinė e Epsteinit, tė cilėn e tregoi mė vonė nė shkrimet e tij, ishte se burimi i tij pėr tė shumtėn e deklarimeve ishte as mė pak as mė shumė por Angletoni, shefi i kundėrspiunazhit i CIA-s prej njė kohe tė gjatė, i pushuar nga kjo detyrė nga drejtori Uilliam Kolbi.

Angeltoni u konsiderua si paranojak nga shumė njerėz nė agjenci. Ai pa spiunė rusė ngado dhe kishte qenė besnik i patundur i Dulles. Epsteini kishte deklaruar se ai ishte i gatshėm tė merrte pėrsipėr projektin e librit tė ri tė vrasjes sė Kenedit. Nuk e tha arsyen, dhe nuk iu pėrgjigjej telefonatave tė mia apo mesazheve nė postėn elektronike ku i kėrkoja mė shumė informacion.

Por pasi kishte heshtur pas kėrkesės sė Aurseller, ai punoi me shpejtėsi. Ai arriti tė publikojė “Legjenda: bota sekrete e Li Harvej Osvald” nė 1978, duke mundur Komitetin e Zgjedhur tė Shtėpisė mbi Vrasjet (HSCA) dhe ndoshta pjesėrisht ndikoi nė konkluzionet e tij.

Me ndihmėn e dy prej stafit tė “Reader’s Digest” Epstein arriti tė kontaktonte me ēdo dėshmitar pėrpara hetuesve tė Shtėpisė. Midis tyre ishte edhe shoku i anijes sė Osvaldit, gjatė lundrimit tė tij tė parė nė Rusi, qė, rastėsisht, ishte nga vendlindja e Bushit, Midland, Teksas.

Shoku i dhomės, Billi Xho Lord, sapo i kishte dėrguar njė letėr presidentit Xhimi Karter, duke pohuar se kishte patur njė konspiracion qė pėrfshinte CIA-n dhe FBI-nė. Lordi, mė vonė, do t’i ankohej FBI-sė se skuadra e Epsteinit u pėrpoq qė ta frikėsonte pėr tė bashkėpunuar. Ai tha se investiguesit e “Digest” kishin kėrkuar tė ushtronin presion, duke pėrfshirė edhe Bushin, madje edhe Xhimi Allisonin, lejnantin politik tė Popit, qė atėherė sapo ishte kthyer nga Midlandi. Allison ishte botuesi i sė pėrditshmes lokale, ku Lordi kishte punuar.

Pėr pothuajse njė vit, Epsteini udhėtoi nė botė me njė qasje tė pazakontė nga zyrtarėt mė tė lartė tė CIA-s. Ai, madje, qėndroi edhe si mysafir te ish-drejtori i CIA-s e mė pas ambasador nė Teheran, Riēard Helms. Gjithashtu, foli me Angletonin nė shtėpinė e tij nė MekLin, Virxhinia, dhe pa orkidenė e tij tė famshme. Mė 22 prill 1976, sipas Epsteinit, ai zhvilloi njė intervistė tė shkurtėr me Xhorxh de Mohrensēildt, edhe pse ky nuk u tregua shumė i gatshėm.

Ndėrkohė mbėshtetja vazhdoi tė ngjitej nė Kongres, pėr njė hetim special mbi vrasjet – njė listė e cila tani nuk pėrfshinte vetėm Xhon F. Kenedin por edhe Robert F. Kenedin, Martin Luter Kingun dhe Malkom X. Nė 17 shtator 1976, pas muajsh me debate tė nxehta, Shtėpia votoi qė tė hapte njė hetim tė ri. Komiteti i Zgjedhur nga Shtėpia pėr Vrasjet shumė shpejt kishte njė staf prej 170 avokatėsh, hetuesish dhe kėrkuesish.

Sapo HSCA u bė realitet, lutja urgjente e Xhorxh de Mohrensēildt mbėrriti nė Zyrat Qendrore tė CIA-s. Mesazhi zyrtar i shkruar dukej sikur ishte ndėrprerė nga njė anėtar i stafit tė tij, i cili shkarazi kishte shkruar: “Z. Bush, a e njihni kėtė individ?” e ndjekur nga kutitė me shėnimet “po” dhe “jo”. Bushi kishte shėnuar nė kutinė “po”. Tek pjesa e “Vėrejtjes” punonjėsi shkroi:

“Do ta nisja kėtė letėr pėr inspektim te DCI-ja, por meqenėse shkruan I dashur Xhorxh dhe ėshtė nga Teksasi, mendova se duhet t’jua jepja juve, duke menduar se ėshtė njė miku i drejtorit.” Vetė Bushi shtypi njė memorandum tė brendshėm, i cili u shfaq nė direktorinė e drejtorit.

E njoh kėtė De Mohrensēildt.

E kam takuar pėr herė tė parė nė fillim tė viteve ’40. Ai ishte xhaxhai njė shokut tim tė dhomės nė Andover.

Mė pas ai u shfaq nė Dallas (nė vitet ’50 ndoshta).

Ai ėshtė pėrfshirė nė disa marrėdhėnie tė diskutueshme nė Haiti.

Pastaj u shfaq kur Osvaldi qėlloi tė bėhej i rėndėsishėm. Ai e njihte Osvaldin pėrpara vrasjes sė presidentit Kenedi.

Nuk mė kujtohet tė ketė pasur ndonjė rol nė gjithė kėtė.

Gjatė njė periudhe kohe ai kishte dhe shpenzoi shumė para. Nuk kam dėgjuar prej tij prej shumė vitesh, deri sa erdhi letra bashkangjitur.

GB 9-17

Memorandumi i Bushit doli se ishte njė rast studimi fsheharak dhe i errėt: “njė spycraf” i pasmė dhe i pastėr – i mbuluar nga njė burokrat i pėrkryer i zbulimit. Si mundet qė kreu i Shėrbimit tė Fshehtė Amerikan “nuk mund ta kujtonte” rolin e mikut tė tij nė vrasjen e Kenedit dhe, siē duket, as nuk ishte interesuar ndonjėherė?!

Dhe nėse ai nuk mund tė mbante mend rolin e De Mohrensēhildit nė vrasje, si mund ta mbante mend qė ai kishte shkuar nė Haiti? Dhe pse duhej tė mbante mend njė gjė tė tillė si “marrėveshjet e diskutueshme tė De Mohrensēildtit nė Haiti” kur ai nuk mund tė mbante mend me siguri marrėdhėnien e tij tė diskutueshme me Osvaldin? Do tė ishte argėtuese paēka qė subjekti nuk ishte me tė vėrtetė kaq serioz.

Popi nuk ishte mė i sinqertė nė pohimet e tij, se ai nuk kishte dėgjuar pėr De Mohrensēildtin “prej vitesh” Nė fakt, ata tė dy duket se kanė mbajtur kontakte jo tė rregullta. Nė vitin 1971, si ambasador i Kombeve tė Bashkuara, Popi Bush i shkroi

Departamentit tė Shtetit nė emėr tė De Mohrensēildtit, i cili pretendonte tė kishte mosmarrėveshje me qeverinė haitiane. (Njė burokrat iu pėrgjigj Bushit se ēėshtja ishte, nė thelb, private dhe se do tė ishte e papėrshtatshme pėr Departamentin e Shtetit qė tė ndėrmjetėsonte.)

Dhe mė sė fundmi nė 1973, kur Bushi kryesoi Partinė Republikane, De Mohrensēildti i kishte dėrguar njė shėnim tė pėrzemėrt, duke theksuar se ai tanimė jepte mėsim nė njė kolegj tė vogėl privat dhe nxiste mbėshtetjen federale pėr shkolla tė tilla.

“Dhe ne do tė votojmė pėr ju kur tė kandidoni pėr President”, – kishte pėrfunduar ai. “Miku juaj i vjetėr G. De Mohrensēildt.

Nga njėri Xhorxh tek tjetri

Nga vjeshta e vitit 1976, kur shėnimi i tij kaloi pėrmes zyrtarėve tė CIA-s, De Mohrensēildt nuk ishte mė optimist. Nė fakt, siē e zbulon dhe pėrmbajtja, ai ishte i tmerruar:

Dallas, 5 shtator

I dashur Xhorxh,

Tė mė falni pėr kėtė letėr tė shkruar me dorė. Ndoshta do tė jeni nė gjendje qė tė gjeni njė zgjidhje pėr situatėn e pashpresė nė tė cilėn e gjej veten. Unė dhe gruaja ime jemi tė rrethuar nga disa spiunė, telefonat tanė pėrgjohen dhe po na ndjekin ngado. Ose FBI-ja ėshtė pėrfshirė nė kėtė, ose ata nuk duan tė pranojnė ankesat e mia. Po ēmendemi nga kjo situatė. Kam filluar tė sillem si i marrė qė pas vdekjes sė vajzės sime Nadia nga fibroza cistike, tre vjet mė parė. Jam munduar tė shkruaj nė mėnyrė tė trashė dhe pa sukses pėr Li H. Osvald dhe ndoshta mund tė kem zemėruar shumė njerėz – nuk e di. Por pėr tė ndėshkuar njė burrė plak sikurse jam unė dhe gruan time shumė tė sėmurė, ėshtė me tė vėrtetė shumė. A mund tė bėni diēka qė tė na hiqni rrjetėn rreth nesh? Kjo do tė jetė kėrkesa ime e fundit pėr ndihmė dhe nuk do t’ju mėrzit mė.

Paēi fat nė punėn tuaj tė rėndėsishme.

Sinqerisht,

G. de Mohrensēildt

Rruga “Kings Road” numėr 2737, Apartamenti 142

Telefon 521-1309 (a/c 214) Dallas 75219

Kjo ishte njė letėr interesante pėr shumė arsye. Pėr shembull, ēfarė po mendonte De Mohrensēildt, kur tha se, “duhet tė ketė zemėruar shumė njerėz”, duke u pėrpjekur tė shkruajė pėr Osvaldin? Pėrpjekjet e tij pėr tė shkruar nuk janė botuar apo pėrmendur ndonjėherė. I vetmi person qė, patjetėr, ishte nė dijeni pėr “shkrimet” e De Mohrensēildtit ishte holandezi Villem Oltmans. De Mohrensēildt i referohej qartė njė rrethi tė kufizuar tė njerėzve qė ishin nė dijeni nė lidhje me aktivitetet e tij e qė ishin tė pėrfshirė.

Por tė gjithėve nė selinė e CIA-s qė e panė shėnimin pėrpara se tė mbėrrinte te drejtori, iu duk shqetėsues – kjo shpjegon edhe arsyet pėr ta kaluar nga kontrolli.

Por pėr ndonjė qė e njihte mirė sagėn, gjėra tė tjera dolėn nė sipėrfaqe. De Mohrensēildti e pa qartazi Xhorxh H. W. Bushin si dikė qė mund t’i besonte dhe qė kishte fuqinė tė bėnte diēka pėr problemin e tij. Ai linte tė kuptohej se ndoshta Bushi mund tė ishte nė dijeni tė situatės dhe bazėn e ngacmimeve.

Ndihet sikur ai po i thotė Bushit: “Ne tė dy e dimė se ēfarė po ndodh kėtu, ndaj, tė lutem, urdhėro ndalimin e saj.” Ekziston edhe njė ide mbi vetėprotestėn qė mund tė ketė pasoja negative, nėse do tė bėhej publike: “Tė ndėshkosh njė burrė tė vjetėr siē jam unė…”
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  gjilanasi prej 01.08.14 19:05

Vrasja e John F. Kennedy-it - Simboli i enigmave tė Amerikės



Kanė kaluar mbi 60 vjet, por ato pamje mbeten esenca e Amerikės. Mė shumė se sa zbarkimi nė Normandi, balta e Hiroshimės, kėmba e Armstrongut nė Hėnė, fundi i Marylin Monroe, rėnia e Kullave Binjake, Amerika qė askush nuk mundet ta harrojė – simboli i misterit tė Amerikės – ėshtė nė fotogramet e shkrepur, zmadhuar, pastruar, mbi tė gjitha ngadalėsuar (pėr t’u pėrpjekur pėr tė adaptuar absurditetin e ngjarjeve me shpejtėsinė e ekzekutimit tė tyre) tė atentatit tė pabesueshėm kundėr presidentit tė Shteteve tė Bashkuara.

Gjithcka ndodhi nė tė njėjtėn kohė, atė 22 nėntor tė vitit 1963. Njė vend i panjohur, Dallas, nė Teksasin ekzotik, ku njerėzit praktikisht mbanin kapela tė mėdha kaubojsėsh, ashtu si nė librat me figura tė Tex. Presidenti i ri dhe i pashėm, nė bordin e njė makine tip Lincoln tė hapur, i pambrojtur pavarėsisht dukjes sė shėrbimit tė fshehtė, motociklistėve, policisė. Bashkėshortja e tij e re gjysmė franceze qė, nė mesin e modės lokale mban veshur njė tailleur Chanel tė kuq qė nė fund do tė pėrfundonte i mbuluar me gjak. Vrasėsi qė qėllon nga njė depozitė librash shkollorė me njė armė tė vjetėr qė e ka blerė me korrespondencė dhe qė mė pas do tė vritet edhe ai direkt nė televizion prej pronarit tė njė klubi nate, para se tė mundej tė thoshte se kush ishte dhe kush ė dėrgonte.

Planeti, pėr herė tė parė nė historinė e tij, pa gjithcka teksa rrinte ulur nė kolltuk. Shihte botėn e re qė kish fituar luftėn tė pambrojtur pėrballė paparashikueshmėrisė, por magjepsej edhe nga demokracia nė veprim, nga gazetaria e drejtpėrdrejtė, nga fuqia e re e televizionit. Dallas, Teksas ishte dyndja e njeriut tė zakonshėm nė skenėn e riteve tė pushtetit – si vrasės dhe si spektator – fundi i pafajėsisė sė Amerikės dhe lindja e teorive tė komplotit.

Gjithcka ishte e lidhur me ata pak fragmente imazhesh. Dhe gjithcka, ndonėse nė Dallas atė ditė Dielli shndėrrinte, ishte pafundėsisht nė bardhė e zi.

6 dekada mė vonė, magjepsja e madhe e vrasjes Kennedy mbetet e paprekur, njė prej argumentave mbi tė cilėt ėshtė ende e mundur njė diskutim i informuar (qoftė kur flitet pėr balistikėn, ashtu edhe pėr politikėn).

Shumėkush vazhdon ta konsiderojė tė pamundur qė Ozvald tė ketė vepruar i vetėm; po kėshtu edhe pėr vrasėsin e tij, Jack Ruby; miliona vetė kanė parė filmin JFK tė Oliver Stone dhe e kanė gjetur bindės; nė Uikipedia tregohen nė mėnyrė skrupuloze tė paktėn dhjetė teori tė ndryshme komploti: CIA, agjentėt e dyfishtė tė CIA, kastristėt dhe antikastristėt, tė tradhėtuarit nė Gjirin e Derrave, mafia kubane e Majemit, ajo siciliane, ajo italo-amerikane, ajo e Nju Orlinsit, kompleksi ushtarako-industrial…

Nė vitin 2012, Theodore Sorensen, qė kish qenė kėshilltar i presidentit, ka kujtuar se si Jacqueline kish qenė gjithmonė e bindur nė thellėsi pėr pėrgjegjėsinė e Lyndon Johnsonit nė vrasje; nė vitin 2011, shkrimtari Stephen King ka imagjinuar, nė n jė roman imponues, njė profesor tė sajuar matematike i cili transportohet nėpėrmjet makinės sė kohės nė fundin e viteve pesėdhjetė nė Teksas, me detyrėn tė parandalojė vrasjen e presidentit (e si pasojė edhe luftėn nė Vietnam, vrasjen e Martin Luther Kingut, revoltat racore nė metropolėt amerikanė). Por fatkeqėsisht nuk do ia dalė, njė demonstrim qė ishte pikėrisht epoka qė komplotonte kundėr presidentit.

I prezantuar nė Venecia, i shfaqur nė fundin e shtatorit nė sallat amerikane, Parkland ėshtė filmi pėr pesėdhjetė vjetorin e vrasjes sė Kennedy. Me regjisor Peter Landesman, njė gazetar investigativ nė provėn e tij tė parė si regjisor, filmi ėshtė ambicioz nė minimalizmin e tij. Mban emrin e spitalit publik – Parkland Memorial Hospital i Dallasit – ku tė premten e 22 nėntorit 1963, nė orėn 12.38 u soll presidenti John Kennedy tek ndėrronte jetė dhe ku tė dielėn, nė datėn 24, nė orėn 13.00 nė po tė njėjtėn urgjencė, u bėnė pėrpjekje tė kota pėr tė mbajtur nė jetė vrasėsin e tij, Li Osvald.

Shihen doktorė tė rinj qė kryejnė masazhin kardiak mė absurd, agjentė tė shėrbimit tė fshehtė nė lotė, kryeinfermierja qė gjen nė sirtar njė kryq pėr t’ia vendosur mbi trup; dhe qė largon, pa u vėnė re, njė copė tė trurit nga fustani i Jackiet; grindja me grushta dhe shpulla pėr tė larguar kufomėn e presidentit, mes policisė teksane dhe federalėve; manovrat groteske pėr tė sistemuar arkivolin nė avionin e Air Force One, shumė mė i vogėl nga sa do tė kishim imagjinuar.

Eshtė njė film i cuditshėm, sepse nuk ka mistere. Personat reagojnė duke iu pėrgjigjur instikteve tė pavetėdijshėm apo edukimit tė tyre civil dhe fetar; ndjenjės sė tyre tė detyrės, apo frikės pėr pasojat e veprimeve tė tyre, apo mėshirės.

Ja tek shfaqet njė prej personazheve mė metaforikė tė tė gjithė historisė. Abraham Zapruder, tregtar veshjesh, i lumtur sepse sapo ka blerė njė kamera tė vogėl (Bell & Houell Zoomatic 8mm) dhe bashkė me bashkėshorten shkon qė tė filmojė kortezhin e presidentit. Do tė mbajė tė palėvizur dorėn edhe kur do tė dėgjojė tė shtėnat, do tė ofrojė mė vonė 18 sekondat mė tė tmerrshme tė vrasjes (koka e presidentit qė shpėrthen, Jacqueline qė e mbėrthyer nga paniku zgjatet nė pjesėn e pasme tė Lincolnit, qė vazhdon tė ecė a thua as fati nuk mund tė ndalė ecjen zyrtare, i verbėr).

Shfaqet mė tej vėllai i panjohur i Li Ozvald, Roberti i cili dėgjon nė radio pėr arrestimin e njė homonimi tė tij pėr vrasjen e njė polici dhe menjėherė, me intuitė, kupton gjithcka. Rend qė tė kėrkojė informacione prej policisė, pėrballet me njė nėnė dukshėm tė cmendur qė i thėrret, e lumtur: “Li ishte njė agjent special nė mision, qė nga sot nuk jemi mė njerėz tė zakonshėm”, takon Li pėr njė bisedė shumė tė shkurtėr nė burg dhe mė pas e varros nė njė varrezė fshati, nė skenėn mė shpirtėcopėtuese tė filmit, me ndihmėn hezituese tė gazetarėve, sepse varrmihėsit refuzojnė qė tė mbajnė arkivolin e tij.

Parkland natyrisht qė ėshtė xhiruar me ngjyra, por njė prej komplimentat mė tė mėdhenj qė mund t’i bėhet ėshtė qė ato ngjyra rikthejnė bardhė e zinė dhe fragmentimin e kujtesės sonė televizive. JFk, filmi i Oliver Stone (1991) ishte njė film me teza – komploti – kėshtu qė kish nevojė pėr hije tė gjata, pamje tė shqetėsuara, fantazma nė sfond, ngecje muzikore; Parkland ka rrafshėsinė e kronikės, ose mė saktė dicka qė ndjek vetėm kohėn, por nuk ka njė logjikė superiore, nuk ka paralajmėrim as edhe parathėnie tė fateve.

Personat qė e gjejnė veten protagonistė tė ngjarjes sė shekullit nuk janė tė pėrgatitur pėr tė qenė – reagojnė si njė insekt pėrballė njė spėrkatjeje me ujė, apo ndaj njė drite, apo zhurme tė papritur.

Shfaqet edhe pėrgjegjėsi pėr sigurinė, qė sekuestron filmimin e Zapruder. Sė bashku kėrkojnė nė Dallas njė laborator qė tė zhvillojė pelikulėn, dhe gjejnė vetėm njė artizanal, qė nuk siguron as edhe rezultatin e operacionit. Dhe, pabesueshmėrisht, polici i lė Zapruderit njė kopje tė filmit he tė gjithė gazetat i ofrojnė para me letra poshtė derės (Zapruder do ia japė tė drejtat revistės Life, duke kėrkuar qė katėr apo pesė fotogramat mė tė dhunshme, mė pak “dinjitozet” pėr vrasjen e presidentit, tė mos publikohen; dhe do tė pushtohet nga ndjenja e fajit pėr faktin qė ka qenė dėshmitar i tragjedisė).

Mė tej, mėsojmė nė film qė policia e Dallasit kupton qė Osvaldi ishte njė njeri kokėnxehtė shumė i njohur, i cili madje kish shkaktuar njė goxha rrėmujė nė zyrė dhjetė ditė mė herėt, duke u ankuar se ishte i persekutuar. Letrat qė i pėrkisnin digjen brenda zyrės. Por nuk ėshtė komplot, ėshtė vetėm njė burokrat i vogėl qė dėshiron tė shmangė telashet.

Filmi mbyllet me emisionet e lajmeve qė japin lajmin pėr funeralin madhėshtor nė Uashington (pamjet e John Johnit tė vogėl qė bėn pėrshėndetjen ushtarake, tė Bob dhe Ted Kennedy qė shoqėrojnė Jacquelinėn me vello tė zezė, e denjė pėr teatrin grek), me zėrin e ngadaltė por tė thellė tė Ualter Cronkite dhe kolegėve tė tij, qė flasin pėr fatet konkretė dhe me vetėm njė koment: “Gjithcka ka qenė kaq e tmerrshme dhe kaq e shpejtė”.

Pavarėsisht se pėr vrasjen e Kennedy janė shkruajtur tonelata me letra, rezultati investigativ ėshtė megjithatė i mangėt. Mė i bollshėm studimi i mekanizmave tė pushtetit, tė psikologjive tė ndryshme dhe tė sjelljeve tė masave nė situata tė jashtėzakonshme. Mes kėtyre, njė kryevepėr e vėrtetė kėrkimi historik ka qenė biografia e Lyndon Johnson, politikani i ashpėr teksan qė rrethanat e bėnė presidentin e 36 tė Shteteve tė Bashkuara. Autori ėshtė gazetari Robert Caro, i cili ka mbėrritur tashmė nė vėllimin e pestė tė historisė sė tij, me qindra faqe ndricuese pikėrisht pėr ditėn fatale nė Dallas.

Johnson ishte atėherė nė njė moment shumė tė ulėt tė karrierės sė tij politike; madje edhe nė shtetin e tij, Teksas, gazetat shkruanin pėr pėrfshirje tė tijat nė skandale administrativė; rikandidimi i tij pėr zėvendėspresident ishte shumė nė dyshim, klani Kennedy e urrente pėrzemėrsisht, dhe nė kortezhin presidencial, makina e tij ishte vendosur me qėllim shumė larg asaj tė presidentit. Brenda njė ore, Johnson u gjend i ulur pėrtokė dhe i mbajtur ashtu nga dy agjentė tė shėrbimit tė fshehtė, u transportua nė spitalin e Parkland dhe mė pas nė Air Force One. Robert Caro pėrshkruan minutė pas minute kontrollin total qė ai i bėn situatės, vendimet epokalė dhe detajet (zgjedhja e gjykatėses, fotografit, filmimi i betimit) dhe mė pas transformimin e tij, kur bėhet president, nė njė populist vizionar, sigurisht personi qė ka bėrėmė shumė nė Amerikė pėr njė politikė sociale dhe pėr tė drejtat civile tė afroamerikanėve. Dhe gjithė kjo nuk do tė kish ndodhur nėse Kennedy nuk do tė ishte vrarė, njė demonstrim ky i tė pamatshmes nė pothuajse cdo histori njerėzore.

Pesėdhjetė vjet mė vonė, tė gjithė pranojnė qė tek vrasja e Kennedy ka nisur njė agim i madh i njė vetmie tė re tė njeriut modern, tė paaftėsisė sė tij pėr tė gjetur tė vėrteta apo pėr tė dominuar ngjarjet. Tipike pėr teoritė e pranisė pėrreth nesh tė “fuqive okulte” nė gjendje tė vėnė nė veprim drama qė pėrfshijnė mijėra njerėz; shenjė humbjeje pėr tė vėrtetėn shkencore, nė vėshtirėsi pėr tė dhėnė pėrgjigje qė pranohen nga tė gjithė, dhe tė vėrtetės juridike, edhe ajo e mangėt nė versionin pėrfundimtar, vrasja e Kennedy ka qenė e destinuar tė pėrsėritet pafundėsisht, duke ruajtur gjithmonė tė njėjtat karakteristika.

Vetėm nė informacionin e drejtpėrdrejtė ndryshimi ka qenė total: nėse nė vitin 1963 nė Dallas, Teksas, vetėm Abraham Zapruder arriti tė mbajė dorėn tė palėvizur pėr disa sekonda dhe pėr tė bėrė qė tė rishihet vdekja e presidentit, nė 2011 nė Sirte tė Libisė, dhjetėra vetė mbanin iPhonen me njėrėn dorė, ndėrkohė qė me tjetrėn linconin kolonelin Muammar Gheddafi.

Hipotezat

Ndonėse tė rregjistruara nė shirit, zbulimet e Jackie, sipas amanetit tė saj duhej tė mbeteshin tė fshehtė pėr 50 vjet pas vdekjes sė saj, qė sic dihet ndodhi nė 1994, dhe si rrjedhim do tė duhej tė bėhej publike vetėm nė 2044. Duke mos i qėndruar besnike vullnetit tė nėnės, Caroline ka vendosur gjithėsesi t’i nxjerrė para kohe, duke bėrė tė ditur nė korrikunq ė kaloi thelbin e tyre. Sipas nėnės sė saj, atentatin e Dallasit e arkitektoi as mė pak e as mė shumė, por zėvendėsi i bashkėshortit tė saj nė Shtėpinė e Bardhė, Lyndon B. Johnson, nė bashkėpunim me njė “kartel” tė fuqishėm prodhuesish nafte dhe armėsh, pėr mė tepėr teksanė ashtu si ai.

Ekzekutori material i atentatit, Lee Osėald – sipas kėtij versioni tė fakteve – ka qenė thjeshtė maja e shigjetės sė njė plani shumė mė tė madh se ai, qė u finalizua pėr tė hequr qafe njė president tė vendosur qė tė frnonte, nė mos tė sprapste, angazhimin ushtarak qė kish nisur tashmė nė Vietnam, duke hedhur nė erė kėshtu perspektivėn e fitimeve miliardėshe pėr lobin super tė fuqishėm tė luftėdashėsve.

Zbulimet e Caroline, ndonėse janė botuar me njė zell tė kuptueshėm nga shtypi i tė gjithė botės, nuk kanė shtuar asgjė qė tė jetė befasisht e re, duke rinxjerrė praktikisht nė pah njė tezė tė paraqitur tashmė nė filmin e famshėm tė Oliver Stone “JFK”, dhe qė mė sė fundi ėshtė konfirmuar nė njė libėr tė shkruajtur nga njė avokat i famshėm teksan, David Scott McLean.

Pjesė e personelit tė Johnson nė dekadat e para tė jetės sė tij politike, Scott McLean thotė se ish zėvendės presidenti – pėr tė vrarė Kenendyn dhe pėr ta pasuar nė drejtimin e SHBA – ka shfrytėzuar shėrbimet e CIA dhe tė vetė Pentagonit (ose tė paktėn “trupa tė vecantė” tė agjencisė sė spiunazhit dhe tė ushtrisė).

Qė mes Kenendyt dhe Johnsonit nuk kishte marrėdhėnie tė mirė kjo ėshtė shumė e ditur (shumė tė ndryshėm nė karakter, ishin edhe shprehje e dy Amerikave vite drite larg nga njėra tjetra: nga Bostoni i sofistikuar dhe europizues njėri, dhe nga Teksasi sanguin tjetri), por pavarėsisht kėsaj – pavarėsisht asaj qė thotė Jacie, pėr mė tepėr e tronditur nė ditėt pas vdekjes – hipoteza qė ka qenė vėrtetė Lyndon B. I ndihmuar nga CIA dhe Pentagoni qė armatosėn Osėald nuk i rezultuara snjėherė provės sė verifikimeve.

Kritikėt janė gati tė bien dakord, nė mėnyrė tė vecantė, nė idenė qė politika amerikane nė Vietnam – rritje e pranisė ushtarake dhe kontratat e mėvonshme tė bėra

Me prodhuesit e armėve – do tė kish ndjekur njė rrugė tė ngjashme edhe sikur Kenendy tė kish mbetur nė komandė; dhe nė fakt, mes zbulimeve qė kanė dalė pas vdekjes pėr tre vitet e tij nė Shtėpinė e Bardhė, figuron edhe ai i nėnvlerėsimit qė Kennedy i ka bėrė zhvillimeve tė rrezikshėm tė ndėrhyrjes sė SHBA nė Indokinė, nisur nga ai vetė. Pra, biznesi i armėve do tėishte gjithėsesi i destinuar tė siguronte njė fitim tė paimagjinueshėm: atėherė, cfarė kuptimi do tė kishte tė hiqej qafe njė president, populalriteti i tė cilit do i kish lejuar made tė bėnin mė tė pranueshėm pėr opinionin publik amerikan rritjen e vazhdueshme tė pranisė ushtarake ėn Vietnam?

Sa pėr CIA dhe Pentagonin, tė pranishme nė shumė hipoteza qė janė hedhur nė lidhje me vrasjen e Kennedy, duhet thėnė qė e para qė i ka futur nė valle ka qenė KGB sovjetike, sic e ka dokumentuar disa vite mė parė historiani Max Holland nė njė libėr me titull “Pas Komisionit Uorren”.
Qė nė javėt menjėherė pas atentatit, shėrbimet e fshehtė tė Moskės nxituan tė mbėshtesin tezėn spas tė cilės atentati nė Dallas kish qenė njė cėshtje e brendshme e logjikave tė fshehta tė politikės amerikane, dhe e gjithė kjo me qėllimin e dyfishtė tė largonte cdo dyshim nga Moska (e cila, qė pas krizės sė raketave tė 1962 qė kish afruar shumė pėrplasjen mes dy superfuqive, nė atė periudhė ishte angazhuar nė konsolidimin e klimės sė tensionit qė Kennedy dhe Hrushovi kishin shtyrė pėr tė shmangur riskun e njė lufte tė tretė botėrore) dhe vetė aleatine  tij parėsor nė Amerikėn Qendrore, Fidel Castro.

Kastro

Nė kish njė njeri nė botė me tė gjithė tė drejtat – nga kėndvėshtrimi i tij – pėr tė urryer Kenendy deri nė porositjen e vdekjes, ky ishte nė fakt nė ato vite pikėrisht lider maximo i Havanės, qė mė pak se dy vjet mė herėt ishte dashur tė shtypte njė tentativė pushtimi nė jugperėndim tė Kubės (i mirėnjohuri zbarkim nė Gjirin e Derrave), organizuar nga antikastristė kubanė, mėrgimtarė nė Florida, tė stėrvitur nga CIA pėr llogari tė qeverisė sė Uashingtonit, e cila nuk mund tė pranonte idenė e njė aleati tė Moskės vetėm disa milje larg nga brigjet e veta.

Kėshtu qė, Fideli nuk mund tė mos tregohej si numri njė prapa planit qė kish cuar nė vrasjen e Kennedy. Pėr arsye politikisht objektive dhe tė pakundėrshtueshme, por edhe pėr shkak tė identikitit psikopolitik tė Lee Osėald, ekzekutuesi asnjėherė i diskutuar i JFK (ėshtė folur pėr “tė tjerė” qė nga ajo apo kjo lėndinė me bar pėrgjatė rrugės sė Dallasit ku udhėtonte limuzina presidenciale kanė shtuar njė apo dy tė shtėna tė tjera, por askush nuk ka arritur asnjėherė tė vėrė nė diskutim qė presidenti u qėllua nga njė dritare nė katin e gjashtė tė Texas School Book Depository, me pushkė Carcano tė blerė me postė, pikėrisht nga Osėald).

Lee Harvey Osėald ishte njė “tip i mirė, aspak me personalitet tė paqėndrueshėm”, sic e kishte pėrcaktuar pak kohė mė parė njė raport i FBI, i cili kishte jetuar nė Rusi pėr tre vite dhe qė ishte i magjepsur nga personaliteti i Kastros si dhe nga miti i revolucionit tė tij, deri nė atė pikė qė disa herė kishte tentuar, pa ia dalė mbanė, tė anashkalonte pengesat e Departamentit tė Shtetit pėr tė shkuar nė Kubė dhe shtuar radhėt e mbėshtetėsve tė heroit tė tij. Vec kėsaj, Osėald kishte qenė edhe nė Rusi, ku kishte provuar – sėrish pa ia dalė mbanė – qė tė merrte nėnshtetėsinė sovjetike. Kėshtu qė, mbeten shumė pak dyshime mbi pikėpamjet e tij politike.

Qė Kastro do tė figuronte ndėr personalitetet me mė shumė gjasa si porositės kjo ėshtė evidente, ndėrkohė qė nė pamje tė parė mund tė tingėllojė paradoksale qė dyshimi i urdhėrimit tė atentatit tė Dallasit mund tė ketė rėnė pėr njė periudhė tė shkurtėr edhe mbi kundėrshtarėt e tij mė tė thekur: kolonia e mėrgimtarėve antikastristė, e pėrqėndruar mbi tė gjitha nė komunitete tė organizuar nė brigjet e Floridės. Pikėrisht ata qė kishin dashur edhe aventurėn fatkeqe nė Gjirin e Derrave.

Cosa Nostra

Eshtė njė paradoks vetėm nė dukje, nėse kujton qė ishulli nė Karaibe dhe nė mėnyrė tė vecantė kryeqyteti i tij, Havana – para se tė clirohej nga Kastristėt nė janar 1959, pas gjashtė vitesh luftime – kishte qenė njė prej bastioneve kryesorė tė Cosa Nostras, njė lloj Montekarlo nė tė cilėn gėlonin kazino dhe hotele super luksozė, nė tė cilėt takoheshin haptas dhe qetė, disa milje larg SHBA, eksponentėt mė tė spikatur tė malavitės ndėrkombėtare, pėrfshirė krerė tė mafias tė dėbuar si tė padėshirueshėm nga territori amerikan.

Revolucioni i Kastros i kishte privuar kėta zotėrinj jo vetėm nga njė vendstrehim i sigurtė (kaq pranė aktiviteteve tė tyre nė SHBA), por edhe nga biznese fitimprurės, tė lidhur me lojėrat e fatit dhe trafiqet e paligjshėm. Jo mė kot diktatori Batista, i rrėzuar nga Kastro, ishte akuzuar pėr korrupsion dhe bashkėjetesė me mafian amerikane.

Dėbimi i Kastros dhe rikthimi nė Kubė ishte pėr malavitėn e organizuar njė detyrim kategorik, dhe ėshtė vėrtettuar qė nė mė shumė se njė rast ėshtė pėrpjekur tė ushqejė dhe tė mbėshtesė radhėt mė tė vendosura dhe luftarake tė antikastrizmit tė organizuar.

Po pėrse duhej vrarė Kennedy, do tė thotė ndokush? Sepse pas dėshtimit tė operacionit nė Gjirin e Derrave, dhe mbi tė gjitha mbasi preku me dorėn e tij rrezikun e njė lufte bėrthamore nė tetor tė vitit 1962, gjatė krizės sė rėndė tė raketave qė Moska kishte vendosur nė Kubė, presidenti kish vepruar me realizėm duke i vėn njė herė e mirė njė gur tė rėndė sipėr cdo hipoteze tė mėtejshme pėr tė rikthyer Kubėn nė perėndim me forcė: me Hrushovin, qoftė edhe duke shmangur nėj Luftė tė Tretė Botėrore, kishte arritur njė marrėveshje tė vuajtur nė bazė tė tė cilės nė thelb, Kuba nuk do tė pranonte mė raketa (dhe koka bėrthamore) sovjetike, por nė kėmbim do tė ishte e cliruar nga cdo pėrpjekje tjetėr “cliruese” prej Uashingtonit.

Njė frymėmarrje cliruese pėr tė gjithė botėn, qė nė ato dy javė konvulsive (kriza SHBA-BRSS zgjati 13 ditė qė dukej se nuk po kishin fund) bota u tremb vėrtetė nga fillimi i njė lufte tė tretė. Por sigurisht, kjo nuk ishte e vėrtetė pėr Cosa Nostran, pėr tė cilėn ripushtimi i parajsės sė humbur nė Kubė ishte mė e rėndėsishme se gjithcka tjetėr. Pėr mafian, Kennedy, ishte shndėrruar, paradoksalisht njė mbrojtės i Kastros, njė pengesė pėr rrėzimin e padronit tė Kubės.

Pėr tė konsoliduar hipotezėn e regjisė mafioze tė vrasjes sė Kennedy shėrbejnė edhe faktorė tė tjerė shumė prej tė cilėve janė dokumentuar bollshėm: nga njėra anė lufta pa asnjė kompromis e nisur kundėr Cosa Nostras nga vėllai mė i vogėl i JFK, Robert, nė cilėsinė e tij si Kryeprokuror; nga ana tjetėr, pikėpjekjet disi shqetėsuese tė vetėpasurisė sė familjes Kennedy me interesat e Cosa Nostra.

Sic rezulton nga njė libėr qė nuk ėshtė pėrgėnjeshtruar asnjėherė (Kriminelė tė pėrsosur, heronj jo tė pėrsosur) – i shkruajtur nga njė kenendyan i hekurt si Ronald Goldfarb, njė mik i Robert Kennedy dhe kėshilltar i tij nė tre vite, nga 1961 deri nė 1964 – “dinastia e Kennedyve ka qenė periodikisht e lidhur me mafian”. Aq shumė sa mendohet qė kreu i dinastisė, Joseph, tė jetė pasuruar pikėrisht nė vitet e prohibicionizmit falė miqėsisė sė tij me bosin e bosėve tė asaj epoke, Frank Costello.

Pasi u bė mė vonė njė biznesmen me peshė ndėrkombėtare (aq sa hyri nė entouragen e presidentit Franklin Delano Roosevelt dhe u emėrua prej tij ambasador i SHBA nė Londėr), patriarku i Kennedyve filloi mė pas tė distancohet gradualisht nga Costello deri kur u prish pėrfundimisht me tė nė vitin 1956, falė mbulimit dhe mbėshtetjes sė njė tjetėr mafiozi tė dorės sė parė, kumbari i Chicagos, Sam Giancana: dhe kjo ėshtė e shkruar, e zeza mbi tė bardhė, tek “Lojė e dyfishtė”, biografia qė nipi i bosit i kushtoi nė viti 1992 gjyshit tė tij “Sam”. Giancana, sipas tezės sė hedhur nga nipi i tij, i kishte garantuar Kennedyt tashmė tė moshuar jo vetėm sigurinė e tij personale, por edhe mbrojtjen politike tė dinastisė sė tij.
Mafia

Pėr tė provuar kėtė marrėveshje sikletosėse mes bosit tė Chicagos dhe Kennedyve (dhe jo vetėm patriarkut Joseph) shėrbejnė tė paktėn dy rrethana. Mbi tė gjitha njė telefonatė e interceptuar nga FBI nė vitin 1960, nė tė cilėn kėngėtari dhe aktori Frank Sinatra, njė mik i ngushtė i JFK, i ka kėrkuar haptaz Giancanas qė tė mėbshtesė kandidaturėn e tij nė shtetet ku ka influencė, Illinois dhe Virginia lindore (dhe ėshtė historikisht e provuar qė Giancana iu pėrgjigj thirrjes, duke mobilizuar nė favor tė Kennedy dhe zgjedhjes sė tij mikun e tij tė ngushtė Jimmy Hoffa si dhe sindikatėn e tij tė fuqishme tė transporteve); sė dyti, pothuajse shtatėdhjetė telefonatat qė po FBI interceptoi njė vit mė vonė mes presidentit tė sapozgjedhur dhe njė prej tė dashurave tė tij, Judith Exner, e cila i pėrkiste klanit tė Giancanas dhe qė gjithashtu konsiderohej si njė unazė lidhėse mes “bosit tė Uashingtonit” dhe bosit tė Chicagos (duhet shtuar gjithashtu se pėrpara s etė vdiste nga kanceri nė vitin 1992, Exner jo vetėm konfirmoi nė njė intervistė televizive se kishte qenė e dashura e presidentit por rrėfeu se i kishte dorėzuar protektorit tė saj Giancana “pako me dollarė” qė vinin nga Shtėpia e Bardhė). Me gjithė kėtė “mish nė zjarr” ėshtė evidente qė gjuetia pėr porositėsit e vrasjes sė Kennedy ėshtė pėrqėndruar mbi tė gjitha nė hapėsirėn mafioze tė pushtetit politiko-ekonomik amerikan, apo tė paktėn njė pjese tė dukshme tė tij.

Por sado kėmbėngulėse dhe tė vendosura, edhe kėrkimet e kryer nė kėtė drejtim nuk kanė cuar asnjėherė nė rezultate tė sigurtė dhe tė pakontestueshėm: pra shumė tregues, por askund qoftė edhe hija e njė prove tė pakundėrshtueshme. Pėr plotėsim informacioni, duhet tė kujtojmė qė pas atentatit fituan besueshmėri edhe dy hipoteza qė deri tani nuk janė pėrgėnjeshtruar. E para prej tyre fuste nė valle si organizatorė okultė tė vrasjes sė Kennedy, grupet mė ekstremistė tė racizmit jugor (Ku Klux Klan nė krye), tė ndezur nė urrejtjen e tyre pėr presidentin pėr shkak tė pozicioneve tė tij politikė antisegregacionistė si dhe mbėshtetjes sė tij tė hapur pėr betejat pėr emancipimin e zezakėve tė Amerikės, qė nė ato vite udhėhiqeshin nga pastori protestant Martin Luther King Jr (edhe ai viktimė e njė atentati nė 4 prill 1968).

E dyta, qė me thėnė tė vėrtetėn shumė tė paktė ishin ata qė e morėn seriozisht nė konsideratė e lidhte vrasjen e presidentit me njė episod tė errėt tė ndodhur vetėm pak muaj mė herėt nė Saigon, kryeqytet i Vietnamit jugor: apo mė saktė, vrasjen e organizuar nga CIA tė diktatorit Ngo Dinh Diem, njė ish aleat me tė cilin Uashingtoni tashmė ishte ftohur pėr shkak tė mungesės nė rritje tė popullaritetit mes popullit tė tij.

Hipoteza Oswald

Megjithatė, nė fund tė fundit, ai qė mbizotėron edhe sot, pas 48 vitesh, ėshtė verdikti i Komisionit Ėarren (qė mori emrin e kryetarit, gjykatėsit Earl Ėarren), i cili nė shtator tė vitit 1964 shpalli Lee Harvey Osėaldin “tė vetmin fajtor”, pra njėkohėsisht ekzekutorin dhe porositėsin e vrasjes sė John Fitzgerald Kennedy. Vetė fakti qė, nė dekadat e mėvonshme janė hedhur hipoteza tė ndryshme pėr porositėsit e vėrtetė tė vrasjes sė shekullit, tregon besueshmėrinė e ulėt tė atij verdikti, qė nė fakt shumica e amerikanėve nuk e ka marrė asnjėherė pėr tė vėrtetė.

Megjithatė, mbetet edhe fakti qė nga alternativa tė panumėrta qė janė hedhur mė vonė, asnjėra nuk ka cuar nė rezultatetė sigurtė, tė pakontestueshėm nga pikėpamja dokumentare. Klasikja “The End” qė vendoset gjithmonė nė fund tė dramave kinematografike amerikane nuk mund tė vendoset pra nė cėshtjen e vrasjes sė JFK, por nė kėtė pikė mund tė kuptohet edhe njė farė fatalizmi qė tashmė, gjithnjė e mė shpesh, duket se lulėzon edhe mes kundėrshtarėve mė tė vendosur tė “verdiktit tė nxituar dhe thjeshtėsues” tė shprehur nga komisioni Ėarren.

Aq sa nė kohėt e fundit, edhe personazhe qė nė tė kaluarėn kanė zhytur me forcė penėn e tyre nė gjakun e Kennedy dhe qė kanė shkruar pėr fundin e tij, si pėr shembull shkrimtarėt Norman Mailer dhe Donald Richard De Lillo, duket se janė pajtuar me idenė qė Amerika, pėr nga historia dhe natyra, ėshtė nėj vend qė nuk mund tė mbajė njė sekret kaq gjatė. Qė do tė thotė qė, nėse njė e vėrtetė e ndryshme nga ajo zyrtarja ekzistonte vėrtetė, herėt a vonė do tė kishte dalė nė dritė.

Kjo shkon nė favor tė verdiktit Ėarren, ndonėse ėshtė shumė e vėshtirė tė bindemi qė njė prej njerėzve mė “tė humbur” tė botės – Lee Harvey Osėald – ka arritur tė organizojė dhe ekzekutojė, i vetėm, vrasjen e njeriut mė tė pushtetshėm tė botės. Fatalizėm pėr fatalizėm, ndoshta ėshtė rasti tė kujtojmė njė refleksion qė presidenti Kennedy i rrėfeu bashkėshortes sė tij Jacqueline mbrėmjen para atentatit, pasi kishte lexuar njė trakt tė shpėrndarė nė Dallas ku ai akuzohej si filokomunist.  “Nesėr do tė shkojmė nė vendin e tė marrėve”, i kishte thėnė. “Sido qė tė jetė, Jackie, nėse ndokush do tė dojė tė mė qėllojė me snajper nga ndonjė dritare, askush nuk mund ta ndalė. Atėherė, pėrse duhet tė shqetėsohemi?” .

/The Atlantic/
avatar
gjilanasi

381


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Luli prej 10.10.15 11:18

Dokumenti sekret - CIA fshehu informacione tė rėndėsishme pėr vrasjen e Kennedy-t



Njė dokument i deklasifikuar nė vitin 2013 hedh dritė mbi devijimin e hetimeve tė Komisionit Uorren mbi vrasjen e presidentit amerikan John F.Kennedy nė nėntor tė vitit 1963.

Nė qendėr tė kėtij skandali ėshtė ish-drejtori i CIA-s John Mēone, i ndarė nga jeta nė vitin 1991.

Sipas dokumentit qė ėshtė mbajtur sekret pėr 50 vjet, CIA fshehu fakte tė rėndėsishme mbi vrasjen e Kennedy dhe autorit tė saj Osvald.

Ish-drejtori i CIA-s ka fshehur prova se pas kėsaj ngjarje mund tė ketė qenė edhe Fidel Castro.

CIA pak muaj para vrasjes sė Kennedy kishte programuar vrasjen e Castros dhe njė ndėr hipotezat ėshtė se Castro mund tė ketė mėsuar planin dhe ėshtė hakmarrė duke vrarė Kennedyn.

Pra Osvald mund tė ketė patur bashkėpunėtorė ndėrkohė qė provat e sjella nga CIA thonėse ai nuk kishte bashkėpunėtorė dhe kishte vepruar i vetėm.

Sipas dokumentit sekret, CIA mund tė ketė fshehur provat nė tė cilat vėrtetohej se inteligjenca amerikane kishte patur kontakte me Lee Harvey Osvald edhe para vitit 1963.

Hetimet nuk kanė dalė nė konkluzione pėr motivin e fshehjes sė provave, por kanė vėrtetuar se administrata e atėhershme e drejtuar nga presidenti Johnson ka fshehur informacione tė vlefshme.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: J.F Kennedy - vrasja e tij

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi