Astro-Teologjia

Shko poshtė

Astro-Teologjia

Mesazh  Nikolaos prej 28.11.11 17:59

Astro-Teologjia

Krishtėrimi ėshtė njė parodi e kultit tė Diellit, ku nė vend tė kėtij tė fundit vendoset njė njeri i quajtur Jezu Krisht, njeri qė adhurohet nė tė njėjtėn mėnyrė sikurse nė zanafillė adhurohej Dielli. THOMAS PAINE



Tek testamenti i Ri i vendoset krishtėrimit njė sfidė provokuese, shumė serioze. Duke qenė se ėshtė diēka e lidhur pikėrisht me argumentin e trajtuar prej nesh, do ta citojmė drejtpėrdrejt nga burimi : “…nėse Krishti nuk ėshtė ringjallur, atėherė ėshtė i kotė predikimi ynė dhe ėshtė i kotė edhe besimi juaj. Ne, mandej, rezultojmė deshmitarė tė rremė tė Zotit….

Nėse Krishti nuk ėshtė ringjallur, ėshtė i kotė besimi juaj dhe ju jeni ende nė mėkatet tuaja”. (Letra e parė e Shėn Palit drejtuar korinthasve, 15, 14-17). Le tė analizojmė me vėmendje se cilat janė konceptet themelore qė qėndrojnė nė bazėn e besimit dhe le tė nxjerrim pastaj rrjedhimet tona.

Pėr tė bėrė kėtė nuk ėshtė e nevojshme tė kthehemi dy mijė vjet pėrpara tek lindja e Krishtit, por duhet tė arrijmė deri tek dhjetė mijė apo pesėmbėdhjetė mijė vjet mė parė, deri tek lindja e njeriut modern, sepse pėr tė pėrcaktuar themelet e diēkaje ėshtė e nevojshme tė shkohet pikėrisht tek zanafilla.

Mijėra vjet mė parė, nė atė qė zakonisht e quajmė “bota primordiale” e njerėzve tė lashtė, jeta njerėzore ishte njė pėrvojė shumė e ndryshme nga ajo e ditėve tona.

Edhe pse nė krahasim me epokėn tone zotėrojmė mė pak dokumenta nė lidhje me botėn parahistorike, njohim megjithatė njė numėr tė mjaftueshėm tekstesh tė lashta, nga tė cilat mund tė nxjerrim njė kuadėr mjaft tė qartė tė atyre kohėrave tė largėta.

Nėse kemi mėsuar vėrtetė diēka, ajo ėshtė kjo: “ Sa mė shumė ndryshojmė, aq mė shumė mbetemi tė njėjtė”; si dėshmim i kėsaj nuk ka asgjė mė tė mire se sa kėrkimi i vazhdueshėm i njerėzve pėr njė “perėndi” dhe besimet e lashta qė ende sot i quajmė tė shenjta.

Sipas asaj qė kemi mundur tė kuptojmė prej dokumenteve tė disponueshme, jeta e tė parėve tanė mė tė largėt ishte njė pėrzierje mrekullie dhe frike. Ēdo ditė, kėrkimi i ushqimit pėr familjen e vet, pa u bėrė ushqim pėr dikė tjetėr, ishte njė luftė kundėr vdekjes, dhe qėndron pikėrisht nė kėto kushte tė vėshtira e tė ankthshme fakti qė njeriu filloi tė kėrkonte perėndi dhe domethėnien e fundit tė jetės.

Qė nė fillim njeriu kėrkonte pėrgjigje pėr pyetjet e tij. Nė ēastin qė njeriu e kuptoi se nga universi nuk do tė kishin ardhur pėrgjigje tė qarta, ai vėshtroi brenda vetes dhe i trilloi vetė. Studimi i kėsaj fushe quhet Astro-Teologji, ose nderim i qiejve. Njeriut tė lashtė pastaj nuk iu desh shumė tė kuptonte se armiku mė i madh, prej tė cilit duhet tė kishte frikė, ishte errėsira e natės: pikėrisht kėshtu, armiku i parė i njeriut ishte errėsira.

Duke kuptuar kėtė, mund tė merret vesh me lehtėsi se pėrse aleati mė besnik i njeriut ishte dhurata mė e madhe e qiellit pėr botėn, ylli i lavdishėm qė lind ditėn: Dielli. Pasi ėshtė qartėsuar kjo e vėrtetė, mundemi tani tė fillojmė tė tregojmė njė histori tė lashtė e tė mrekullueshme qė, ashtu sikurse ndodh qė nė kohėt qė s’mbahen mend, ėshtė treguar pėrsėri: historinė e krishtėrimit, “historinė mė tė madhe” tė treguar ndonjėherė.

Por ėshtė e nevojshme tė kuptohet se ngjashmėritė midis metaforave tė krishtera dhe natyrės sė Diellit e tė qiellit janė aq tė qarta saqė pėrfaqėsojnė vėrtetė krejt historinė.
Krishtėrimi modern shpesh i ka zvogėluar tė parėt tanė, tė cilėt nuk janė mė kėtu pėr t’u mbrojtur, duke i akuzuar se nuk kanė qė asgjė tjetėr veēse ithtarė injorantė tė njė vargu tė larmishėm perėndish.

Si pasojė, shkurt mund tė hedhim poshtė katėrmbėdhjetė mijė vjet spiritualiteti njerėzor, sikur tė ishte fjala thjesht pėr mite prej budallai, tek tė cilat besonin njerėz primitive qėllimmirė, por pak naivė. Ka pasur tepėr arrogancė shpirtėrore dhe mendjemadhėsi fetare, pa thėnė gjė askush…deri tani! Ka ardhur koha pėr t’i vėnė gjėrat nė vendin e tyre.

Le tė shohim atėherė se pėr ēfarė flet ”historia mė e madhe” e botės.

Njerėzit e lashtė mendonin se askush nuk mund tė ngrinte pretendime zotėrimi mbi yllin e madh tė ditės, pasi ai i pėrkiste krijuesit tė panjohur tė universit. Nė mėnyrė metaforike, mund tė thuhet se ai ishte perėndia Diell, dhe jo njeri: “perėndia Diell” ishte “drita e botės”.

Sikurse ėshtė thėnė mė lart, nė errėsirėn e ftohtė tė natės njeriu u bė i vetėdijshėm pėr dobėsinė e tij absolute kundrejt elementeve tė natyrės: ēdo natė njerėzit ishin tė detyruar tė prisnin lindjen e Diellit, pėr tė dėbuar atė ndjenjė pasigurie fizike e mendore qė sillte errėsira. Kėshtu qė, falė Diellit, njeriu e kuptoi se sa shumė varej nga qielli ekzistenca e tij e brishtė dhe e shkurtėr nėTokė. Ja pėrse Dielli u bė njė simbol i pėrshtatshėm pėr tė pėrfaqėsuar dashamirėsinė qiellore.

Mendohej se perėdia Diell ishte pjesa e dukshme e krijuesit tė padukshėm, qė banonte nė qiell; pėr kėtė arsye thuhej: “ Kur sheh Birin, sheh dhe Atin”, ose: “Ati ėshtė lėvduar tek Biri i tij”.

Njerėzit e lashtė e kishin kuptuar se jeta varej nga energjia e dhėnė nga Dielli dhe se, si rrjedhojė, ata nuk mund tė jetonin pa Diellin: si pėrfundim Perėndia Diell ishte shpėtimtari i tyre.

Llogjikisht, edhe pse sidoqoftė njerėzit vdesin, gjer atėherė kur Dielli do tė vazhdojė tė lindė, jeta nė Tokė do tė vazhdojė pėrgjithmonė. Prandaj tekstet e lashta thoshin se jeta e pėrjetshme ishte “dhurata” qė atij jep nėpėrmjet Diellit tė tij. Jo pėr dike nė mėnyrė tė veēantė, por pėr tėrė Tokėn: jetėn e pėrjetshme!

Por duke qėnė se gjėra tė kėqija vazhdonin tė ndodhinin nė errėsirėn e frikshme tė natės, tė gjitha veprimet e liga dhe tė dhimbshme i atribuoheshin natyrisht “errėsirės”. Dhe, natyrisht, ishte “princi i errėsirės” ai qė shkaktonte tė keqėn qė ndodhte natėn, e keqja pra ishte errėsira, djalli.

Ja pra ku ishin dy vėllezėrit kozmikė: njėri shumė i mirė (Dielli/drita = Zoti), tjetri shumė i keq (errėsira = djalli). Njėri ėshtė ai qė nxjerr tė vėrtetėn nė dritė nėpėrmjet “dritė sė tė vėrtetės”, tjetri ėshtė ai qė i kundėrvihet dritės, “kundėrshtari”, princi i botės sė errėt.

Nė kėtė pikė gjendemi nė Egjipt. Kėtu, mė shumė se tre mijė vjet para se tė lindte krishtėrimi, “Dielli/shpėtimtari” i mėngjesit paraqitej figurativisht si njė i porsalindur shpėtimtar dhe emri tij ishte Horus.

Nė agim, ky i porsalindur i mrekullueshėm, natyrisht, “ lind pėrsėri” (haleluja), Horusi lind nė horizont.

Dhe, natyrisht, “perėndia Diell” ndeshet me vdekjen duke mbajtur njė “kurorė me gjėmba” apo njė “brerore”. E kini parasysh Statujen e Lirisė? Ende sot e kėsaj dite mbretėrit mbajnė kurora me maja qė simbolizojnė rrezet e Diellit!

Egjiptianėt e dinin se Dielli ndodhej nė pikėn mė tė lartė tė qiellit nė mesditė, ku piramida nuk projektonte asnjė hije, dhe nė atė ēast i gjithė Egjipti i lutej perėndisė mė tė madhe, Diellit. Dhe, sikurse u tha mė lart, njerėzit e lashtė e konsideronin qiellin si selinė, ose si tempullin qiellor, tė perėndisė mė tė madhe: kėshtu qė perėndia Diell bėnte punėn e atit tė tij qiellor nė tempull nė mesditė!

Njerėzit e lashtė i pėrcaktonin kohėn dhe stinėt nė bazė tė lėvizjes sė Diellit, duke caktuar nė kėtė mėnyrė ditė, muaj, vite; instrumenti i pėrdorur ishte ora diellore (vija e mesditės), qė rregjistronte jo vetėm lėvizjen ditore tė Diellit, por edhe krejt vitin, qė tregohej nė njė kalendar tė rrumbullakėt.

Popuj tė ndryshėm tė lashtė e pėdorinin orėn diellore: meksikanėt e lashtė, majatė, inkasit, aztekėt, sumerėt, babilonasit, asirėt, egjiptianėt, keltėt, arianėt etj. Kjo mėnyrė pėr tė matur kohėn bėri qė tė lindnin ide tė reja nė mendjen e njerėzve tė lashtė.

Duke qėnė se toka ka katėr stinė tė ndryshme tė njėjta nė tė gjithė vitet, kalendari I rrumbullakėt qe ndarė nė katėr pjesė tė barabarta, qė pėrfaqėsonin historinė e plotė tė jetės sė perėndisė Diell. Nė pikurė e famshme tė Darkės sė fundit paraqiten dymbėdhjetė apostujt e birit tė Zotit, tė ndarė me katėr grupe me nga tre: janė pikėrisht katėr stinėt e vitit me nga tre muaj secila!

Nėse mbi sipėrfaqen e rrumbullakėt tė kalendarit vjetor vizatohet njė vijė vertikale qė e pret rrethin nė mes, nė njėrin skaj tė kėsaj vije do tė jetė solstici i dimrit, nė tjetrin solstici i verės; nėse vizatohet pastaj njė tjetėr vijė horizontale qė formon njė kryq me tė parėn, nė njėrin skaj tė kėsaj vije tė re do tė jetė ekuinoksi i pranverės dhe nė tjetrin ekuinoksi i vjeshtės.

Ja pra ku janė paraqitur katėr pikat e fillimit tė katėr stinėve. Nė tė gjitha enciklopeditė mė tė rėndėsishme dhe edhe nė librat, qofshin tė vjetėr apo modern, i referohen kėtij kryqi si “Kryqi i Zodiakut”. Pėr kėtė arsye jeta e perėndisė Diell zhvillohet nė kryq; ja pėrse mbi kryqet e kishave tė krishtera ėshtė rrethi diellor: kur tė shkoni nė kishė vėreni mendjen tek Dielli qė ėshtė nė kryq.

Mė 21 apo 22 dhjetor, Dielli, duke shkuar nė jug arrin pikėn mė tė ulėt tė qiellit: ėshtė solstici i dimrit; kurse me 25 dhjetor Dielli fillon tė kthehet pėrsėri nė very, kėshtu qė nė kėtė ditė ai lind pėrsėri (Krishtlindja). Tė krishterėt ia kanė vjedhur 25 dhjetorin kremtimit romak tė Sol Invictus-it, Diellit tė Pamposhtur.

Sikurse u tha mė lart, viti ishte i ndarė nė 12 pjesė tė barabarta, qė janė muajt, dhe ēdo muaji i caktohej njė simbol qiellor, ose njė shenjė zodiakale (astrologjike). Secila prej 12 shenjave mujore quhej “shtėpi” e zodiakut qiellor.

Tek Mateu 14:17-19 ėshtė e shkruar se Biri i Perėndisė pėrmbush nevojat e popullit tė vet me “ dy peshq”, dy peshqit qė pėrfaqėsojnė shenjėn zodiakale tė quajtur nga astrologėt “Peshqit”. Pėr kėtė arsye pėr rreth dy mijė vjet kemi pasur perėndinė Diell qė ka mbretėruar nė shenjėn (yjėsinė) e Peshqve (dy peshqit).

Sikurse u tha mė lart, shenjat, nė astrologji, quhen edhe “shtėpi”, prandaj sot shtėpia e perėndisė ėshtė shtėpia e Peshqve. Njė histori tė cilėn e kanė ngrėnė vėrtetė tė gjithė!

Sipas astrologjisė, pak pas vitit 2000 (me 21 dhjetor 2012), Dielli do tė hyjė nė mbretėrinė e tij tė re, shenjėn apo shtėpinė e Ujorit. Tani kuptohet se pėrse Biri i Perėndisė, siē ėshtė shkruar tek Luka 22:10, deklaron se kur do tė vijė Pashka e fundit hebraike ai dhe dishepujt e tij do tė hyjnė nė “shtėpinė e njerut qė mban broken me ujė” (Ujori). Tani e dimė se nė dymijėvjeēarin e ardhshėm, perėndia Diell do tė na ēojė nė mbretėrinė e tij tė re tė njohur si shtėpia e Ujorit (njeriut me brokėn e ujit).

Sapo tė kuptojmė se nė astrologji ēdo muaji i ėshtė caktuar njėra prej tė ashtuquajturave “shtėpi” / shenja tė zodiakut dhe nė parajsė janė 12 shtėpi (12 shenja mujore) , fjalėt e Birit tė Perėndisė qė deklaron se “nė shtėpinė e Atit ka shumė banesa” marrin kuptimin nėse pėrkthehen nė mėnyrė korrekte domethėnė: shtepia e Atit = seli qiellore dhe banesa = shumė shtėpi. Prandaj duke lexuar nė mėnyrė korrekte kemi : “Nė selinė qiellore tė Atit tim ka shumė shtėpi”. Po, dymbėdhjetė pėr saktėsi.

Kushdo qė ka familjaritetin mė tė vogėl me krishtėrimin modern e di sigurisht se ne jemi dukejetuar “ditėt e fundit” . Ky besim bazohet tek ajo qė ėshtė shkruar tek Mateu 28:20 nė Biblėn e mbretit Xhejms, ku Biri i Perėndisė (Krishti) deklaron: “Unė jam me ju gjithmonė deri nė fundin e botės”. Fund i botės?

Ja pra ku kemi njė pėrkthim tė gabuar pėr tė thjeshtėsuar atė qė me tė vėrtetė ėshtė thėnė. Ky “fund I botės” pėrkthehet ndryshe nė Bibla tė ndryshme: disa thonė “fundi i kohės”, tė tjera “fundi i ditėve”, tė tjera akoma “pėrfundim i kėsaj gjendjeje tė gjėrave”. Prandaj e gjithė kjo e folur pėr “fund tė kohėrave/ ditėt e fundit” ē’do tė thotė me tė vėrtetė?

Pėrgjigja ėshtė e thjeshtė: kur Bibla flet pėr “fund tė botės”, fjalėt e pėrdorura nuk janė vėrtetė “fundi i botės”. Fjala e pėrdorur nė greqisht ėshtė “eon”, e cila e pėrkthyer nė mėnyrė korrekte, do tė thotė “moshė/epokė”! Kėrkojeni fjalėn epokė (moshė) nė ēfarėdo fjalori dhe shpejt do tė zbuloni se ajo rrjedh nga fjala greke “eon”.

Duke mbajtur mend se nė astrologji secila prej 12 shtepive apo shenjave tė zodiakut i pėrgjigjet njė periudhė kohe prej dy mijė vjetėsh e quajtur “epokė (moshė)” mund tė arrijmė nė pėrfundimin se jemi nė “epokėn e Peshqve” qė prej dy mijė vjetėsh. Tani, nėse e kemi kuptuar mire, mund tė themi me korrektėsi se sot jemi vėrtet duke jetuar “ditėt e fundit”.

Po, ne jemi nė ditėt e fundit tė epokės sė vjetėr qė ėshtė “epoka e Peshqve”. Shpejt perėndia Diell do tė hyjė nė mbretėrinė e tij tė re, apo nė “epokėn e re (new age)”, nė “epokėn e Ujorit” (njeriut me broken e ujit). Tamam, “eon-i i ri”, domethėnė “epoka e re”. Pėr kėtė bėhet fjalė tek Testamenti Ri, pėr perėndinė Diell, dhe pėr mbretėrinė e tij tė re, apo epokėn e re: pėr epokėn e re tė Ujorit.

Njerėzit e lashtė kishin kuptuar se ishte Dielli ai qė kontrollonte kohėn meteolologjike, ishte perėndia Diell ai qė mund t’i ndalonte me komandė stuhitė. Egjiptianėt e lashtė besonin se Dielli i pengonte stuhitė kur me anijen e tij qiellore pėrshkonte qiellin, dhe tregimi i Jezusit qė qetėson stuhinė (Mateu 8:23-27) duket se rievokon kėtė besim.
Ēėshtja e ardhshme pėe t’u trajtuar kėrkon njė hyrje tė vogėl: tė krishterėt e kanė quajtur gjithmonė Zotin “At”.

Por, qė nė botėn e lashtė, perėndia ishte pare si njė at, dhe kjo sepse planeti ynė ėshtė quajtur gjithmonė “Nėna Tokė” ose “Nėna Natyrė”. Dhe duke qėnė se shiu (lėngu qė sjell jetė), duke rėnė nga qielli (i nxitur nga Dielli), fekondonte dhe gjallėronte nėnėn Tokė, besohej pra se ati ynė banonte nė qiell, dhe ky ishte Dielli, ndėrsa nėna jonė ishte Toka.
Nė pranverė kjo marrėdhėnie gjallėruese ndėrmjet perėndisė Diell (At) dhe Nėnės Tokė do tė konkretizohet me njė ceremoni tamam tė vėrtetė martesore.

Nė Izraelin e sotėm, qė nė lashtėsi njihej si “Toka e Kananit”, ritet seksuale dhe tė pjellshmėrisė kremtoheshin pikėrisht nė pranverė, dhe njiheshin me emrin “ ceremonia e martesės sė Kananit”. Prandaj historia e rrėfyer tek Testamenti i Ri ėshtė qė Nėna Tokė i kėrkon perėndisė Diell tė sjellė ujin nga deti pėr tė spėrkatur bistakėt e rrushit, me qėllim qė tė mund tė bėhet verė e mirė pėr martesėn. Kjo histori ka mė shumė se pesė mijė vjet, ėshtė treguar pra rreth tre mijė vjet para Testamentit tė Ri.

Pikėrisht nė kėtė pikė duhet t’u drejtohemi egjiptianėve tė lashtė, pėr tė kuptuar mė mirė “historinė mė tė madhe” tė patreguar kurrė. Megjithėse tė gjitha pjesėt thelbėsore nė historinė e krishterė ekzistonin shumė kohė para Egjiptit, ndodhi pikėrisht me faraonėt qė historia mė nė fund u kodifikua, duke u bėrė dogmė fetare.

Edhe pse historia ndryshonte me ndonjė hollėsi nė pjesė tė ndryshme tė Egjiptit, thelbi ishte gjithmonė i njėjtė: perėndia Diell ishte “drita e botės”, qė kishte dhėnė jetėn e tij pėr ne.

Nė Egjiptin e lashtė thuhej se, nėse deshirohej qė tė ndiqej jeta e perėndisė Diell, dhe pra “tė jetoje nė dritėn e fjalės sė perėndisė”, duhej mė parė tė braktisje jetėn tėnde tė vjetėr pėr “tė ndjekur Diellin”; nė thelb, para se tė filloje kėtė jetė tė re tek “fjala”, duhej tė vdisje, nė mėnyrė qė tė mund “tė rilindje”. Lindja e parė ndodhte “jashtė prej ujit”, nė tė cilėn nėna e kishte bėrė tė rritej fėmijėn dhe, duke qėnė se lindja ndodh kur plasin ujėrat e nėnės, rilindja simbolizohej nga njė dalje tjetėr prej ujit, pas njė zhytjeje tė plotė nė tė: ky ėshtė pagėzimi.

Kemi pėrmendur vetėm nja dy ngjashmėri tė dukshme nė qindra tėtjera, midis atyre ngjashmėrive tė vėrteta ekzistuese ndėrmjet historisė sė rrėfyer nga Bibla jude- e krishterė dhe historisė origjinale qė ėshtė shumė mė e lashtė. Qėllimi im ėshtė t’ju hap sytė mbi kėtė plagjiaturė, dhe pėr kėtė, mė vijnė nė ndihmė Alfred North Whitehead qė ka thėnė: “Asnjė gėnjeshtėr nuk mund tė jetojė pėrgjithmonė”, dhe egjiptologu Gerald Massey qė pohoi: “ Duhet tė jetė e vėshtirė pėr ata qė mendojnė se autoriteti ėshtė e vėrteta, nė vend tė tė kundėrtės”.

Tani le t’i pėrkushtohemi pak fjalės sė Perėndisė cituar tek Testamenti i Vjetėr. Tek Malakia 3:20 Perėndia e qiellit pėshkruhet si: “Dielli i drejtėsisė me rreze mirėbėrėse”. Dielli i drejtėsisė me rreze mirėbėrėse? Pastaj, tek Testament i Ri, posaēėrisht tek Mateu 23:37 dhe tek Luka 13:34, lexojmė se Biri I perėndisė deshiron t’i mbledhė tė gjithė nėn “krahėt e tij”; njė pėrfytyrim me vend, duke qėnė se nė Egjipt Dielli paraqitej gjithmonė me krahė.

Nė Egjiptin e lashtė njerėzit tregoheshin shpesh si “delet e perėndisė”; dhe ylli i madh i ditės, perėndia e Diellit, ishte ruajtėsi i tyre, ose, siē ėshtė shkruar nė njė dorėshkrim “bariu i mirė”, dhe njerėzit grigja e tij.

Mbretėrit e lashtė i kanė menduar gjithmonė nėnshtetasit e tyre si ca dele pėr tė cilat duhet kujdesur, dhe veten si ca barinj qė duhet tė kujdeseshin pėr to. Delet janė ndjekėse ideale, pasi nuk mendojnė me kokėn e vet, por ndjekin verbėrisht cilindo, pa pyetur pėr asgjė: njė sjellje sigurisht e admirueshme nga ana e kafshėve, por jo shumė e urtė pėr njerėzit.

Tani, pėr ta kuptuar me korrektėsi tė gjithė kėtė, do tė mjaftojė tė merrni ēfarėdo libri tė mirė mbi besimin fetar egjiptian: do tė gjeni tė shkruar se faraonėt e lashtė sundonin pėr llogari tė perėndisė Diell nė Tokė dhe se faraoni quhej “mbreti i mbretėrisė” dhe “bariu i madh i grigjės”.

Nė ēdo pikturė krahėt e faraonit/perėndi formojnė shenjėn e kryqit mbi kraharorin e vet dhe nė krahėt e tij ka simbolet mbretėrore tė pushtetit qiellor, domthėnė shkopin dhe kėrrabėn.

Meqė ra fjala, Jezusi paraqitet jo vetėm me shkopin e tij prej bariu, por, tek Apokalipsi 12:5 dhe 19:15, thuhet edhe se do tė sundojė me skeptėr tė hekurt”.
JORDAN MAXUELL

Jordan Maxuell ėshtė autor, studiues dhe docent i pavarur i Feve tė Lashta dhe i Astro-Teologjisė. Adresa e tij e internetit: www.jordanmaxwell.com



zodiaku me kryq

www.astro-al.page.tl


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 01.01.12 15:11, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi