Mjekėsia dhe Psikika

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mjekėsia dhe Psikika

Mesazh  Ufo prej 16.11.11 10:29

Mjekėsia dhe Psikika

(Mjeku i vėrtetė pėr ēfarėdo sėmundje ėshtė nė ju - nė nėnvetėdijen tuaj. Vetėm duhet qė ta bėni bashkimin shpirtėror dhe emocional tė vetvetes (besimi) me dėshirėn pėr shėrim dhe fuqia krijuese e nėnvetėdijes suaj, aty pėr aty, do tė futet nė aksion).

Si sėmundje psikosomatike konsiderohet ērregullimi i strukturės organike dhe funksionale tė trupit fizik, e qė shkaktari i vėrtetė i kėtij ērregullimi e ka prejardhjen psikike. Thėnė thjesht, sėmundja ėshtė ērregullim qė shprehet nė njė pjesė apo nė tėrėsinė e trupit fizik, me bazėn e gjenezės mentale tė saj.

Deri para disa kohe, mjekėsia ortodoksale sėmundjen dhe procesin e shėrimit tė saj e ka studiuar nė frymėn e ndryshimeve fizike, kimike, fiziologjike dhe hormonale. Roli i tė sėmurit, vijat e personalitetit dhe proceset e nėnvetėdijes psikike, janė mohuar kategorikisht, si diēka joshkencore.

Fal hulumtimeve mė tė reja tė bėra nė kėtė drejtim, gjithnjė e mė tepėr po dėshmohet se prejardhja e shumė sėmundjeve qė ne i njohim sot, nuk ėshtė aty sikurse ėshtė pėrvetėsuar gjer mė tani, por ato e kanė gjenezėn diku mė thellė, nė pjesėn mentale tė tėrėsisė funksionale tė qenėsisė sonė.

Shpesh, rezultatet e arritura nga kėto hulumtime, kalkulohen edhe me shifra statistikore, tė cilat shprehen nė raport: 70 me 30 pėr qind, nė dobi tė bazės psikike tė prejardhjes sė tyre.

Pa marrė parasysh disponimin e medicinės bashkėkohore, e cila, nėn presionin permanent tė kėtyre tė dhėna mė tė reja, obligohet t'i nėnshtrohet realitetit tė ri, idetė mbi gjenezėn mentale tė sėmundjeve tė ndryshme, nuk janė tė reja.

Ato i hasim qė nga kohėrat mė tė lashta tė civilizimeve tė hershme. Pa dashur tė hyjmė nė prezantimin retrospektiv tė kėsaj historie, tė ndalemi nė kohėrat paksa mė tė reja. Nė fund tė shekullit XIX, pėr herė tė parė me njė metodė mė tė organizuar hulumtuese, prejardhjen mentale tė shumė sėmundjeve organike dhe mundėsisė psiko-terapeutike tė shėrimit tė tyre, e ka konstatuar farmacisti i njohur francez, EMIL KUE (1857-1926).

Nga shumė shkrime tė botuara nga kjo lėmi, nė opinion ėshtė e njohur preferenca e tij e famshme dedikuar pacientėve tė vetė:
"Mėsohuni qė ju vetė ta shėroni veten. Kėtė mund ta bėni. Unė personalisht deri mė sot ende askėnd nuk e kam shėruar. Ftoni nė ndihmė aftėsitė e brendshme qė t'ju shėrbejnė nevojave tuaja shpirtėrore dhe fizike. Ato do tė jenė kėtu, do t'ju ndihmojnė dhe ju do tė jeni tė shėndoshė dhe tė lumtur".

Zbulimi i fuqisė shėruese psikike tė autosugjestionit nga Kue, sikur e thoshte edhe vetė, ishte i rastėsishėm. Sa punonte nė barnatoren personale, erdhi njė njeri dhe kėrkoi nga ai njė barė qė me rregulla ligjore mund tė jepej vetėm me recetė tė mjekut. Pėr tė mos e refuzuar, Kue ia dha njė shishe me ujė tė distiluar, duke e bindur se ky ėshtė bari mė i mirė dhe e porositi ta pėrdor sipas rekomandimit. Pas njė jave, i njėjti njeri, por tani i shėruar, e falėnderoi farmacistin, duke i thėnė se bari ka ndihmuar shumė.

Pas shumė rasteve tė suksesshme tė shėrimit praktik, Kue thellohet nė hulumtimin mė tė thuktė tė kėtij fenomeni, dhe, mė nė fund, themelon metodėn e vetė origjinale psikike tė quajtur "shėrimi pėrmes autosugjestionit", e cila, edhe sot e kėsaj dite, nga psikologjia dhe psikiatria bashkėkohore, pranohet si metodė efektive e quajtur "placebo-efekti".

Termi PSIKOSOMATIKE e ka prejardhjen prej dy fjalėve tė gjuhės greke: "psiko", qė do tė thotė mentale, apo shpirtėrore dhe "somatike", diēka qė i referohet organizmit.
Pėrveēse nga medicina bashkėkohore, e cila kohėn e fundit, edhe zyrtarisht e pranon prejardhjen psikosomatike tė shumė sėmundjeve, njėra ndėr shkollat ezoterike mė tė zėshme Perėndimore, qė fuqimisht e mbėshtet kėtė tezė dhe jep shembuj konkretė praktik nė kėtė drejtim, ėshtė DIANETIKA:

Sipas Dianetikės, ēdo sėmundje ka dy mundėsi tė prejardhjes sė saj: e para, nėn ndikimin e faktorėve tė jashtėm tė shkaktuara nga bakteret dhe viruset, dhe e dyta, psikosomatike, qė e ka bazėn e shkaktarit psikik.

Sipas saj, nga lista e madhe e sėmundjeve tė evidentuara deri mė sot, numri mė i madh i tyre e ka prejardhjen psikosomatike. Artriti (pezmatimi i nyejve), dermatiti (sėmundje e lėkurės), alergjitė e ndryshme, astma (sėmundje e organeve tė frymėzėnės), disa vėshtirėsi tė qarkullimit tė gjakut, shqetėsimet e syve, bursisti (pezmatimi i nyejve tė gjurit), ulcera (tė thatit nė lukth), sinusiti (kallja e sinuseve) etj., janė disa prej sėmundjeve tė shumta qė konsiderohen me prejardhje psikosomatike.

Duke bėrė eksperimente me shumė pacientė, tė cilėt mė parė, pa sukses, ishin trajtuar me terapi konvencionale farmakologjike, rezultatet e arritura me metoda mentale, ishin, vėrtet, fascinante. Andaj, Dianetika, si njė njohuri alternative nė avancim, pėrveē kontributit teorik, ka ndėrtuar edhe shumė metoda praktike terapeutike, tė cilat kanė treguar efekte tė shkėlqyeshme, si nė drejtim tė veprimit preventiv-parandalues tė sėmundjes, ashtu edhe tė trajtimit tė drejtpėrdrejtė tė saj shėrues.

SI I TRAJTON DIANETIKA SĖMUNDJET?

Nė pėrgjithėsi, si shkaktar psikik tė sėmundjeve konsiderohen streset e ndryshme, frika (fobitė) depresioni, smira dhe xhelozia e tepruar... etj.

Sipas metodave terapeutike tė Dianetikės tek i sėmuri, kryekėput, duhet tė shkohet nė eliminimin ose zbutjen e kėtyre shkaqeve. Mė sė shumti nė kėtė drejtim zbatohet: meditimi, lutja, dhėnia e sugjestioneve pozitive, autosugjestioni dhe hipnoza. Pėrmes afirmimeve pozitive, duke ndikuar permanent nė nėnvetėdije tė tė sėmurit, gradualisht neutralizohet lavra energjetike negative, e akumuluar mė parė, dhe ajo zėvendėsohet me koncentrimin e energjisė pozitive.

Me zhdukjen e lavrės negative tė akumuluar nė nėnvetėdije, tėrthorazi do tė arrihet edhe shėrimi i tėrėsishėm nga sėmundja e caktuar. Pra, me kėto metoda, veprohet nė shkaktarin e drejtpėrdrejtė tė sėmundjes, dhe jo, si me farmakoterapi, nė pasojat qė ajo ka krijuar pėrmes ērregullimit organik. Njėkohėsisht, pėrveē si terapi shėruese. Dianetika kėto metoda i sugjeron edhe si forma preventive parandaluese tė sėmundjes.

Gjatė eksperimenteve tė shumta qė janė bėrė nė kėtė drejtim, kryesisht, pėrmes hipnozės, po ashtu, janė arritur rezultate tė kėnaqshme edhe tek rritja e ndjeshmėrisė shqisore. Nė gjendje hipnotike tė transit, grupit eksperimental, ju ėshtė sugjeruar se dėgjojnė ose shohin mė mirė, gjė qė, mė pas, kjo ka rezultuar pozitivisht tek funksionaliteti organik i shqisės konkrete.

Ē'DIMĖ PĖR KANCERIN?

Xhelati mė i madh i kohės sė fundit, i cili po merr miliona viktima nė vit, pa dyshim, konsiderohet sėmundja e kancerit. Edhe pėrpos pėrparimeve marramendėse tė mjekėsisė dhe tė teknikės sė sofistikuar bashkėkohore, kanceri edhe mė tej mbetet si sėmundje e pashėrueshme.

Pse ėshtė kėshtu, ende nuk kemi ndonjė shpjegim tė kapshėm. Por, sigurisht, do tė jetė edhe mė tej ashtu, derisa ne, gjatė kėrkimit tė "ilaēit" kundėr kėsaj sėmundje, nuk e braktisim paraprakisht bagazhin e vjetėr tė qasjes ndaj kėsaj sėmundje, si njė ērregullim organik. Definuar mė thjeshtė, kanceri ėshtė ērregullim i procesit tė ripėrtėritjes harmonike tė qelizave nė trupin tonė.

Nė memorien, ose kujtesėn e ēdo qelize nė trup, mes tjerash ėshtė e koduar edhe procedura e mėnyrės sė ripėrtėritjes (vdekjes dhe krijimit tė qelizave tė reja), e cila kryhet pandėrprerė, pavarėsisht nga vullneti jonė i vetėdijshėm.

Kjo urdhėresė informative ėshtė inteligjenca e koduar qė korrespondon me procesin tonė tė pėrgjithshėm mental, konkretisht, me shtresat e niveleve tė inteligjencės sė paskajshme tė nėnvetėdijes tonė. Andaj, tė gjitha presionet pėrmes mendimeve negative ose pozitive, si valė elektromagnetike tė frekuencave tė ulėta, valėzojnė dhe ndjehen edhe nga qendra e "kujtesės" sė ēdo qelize.

Sikur thamė mė sipėr, tek sėmundja e kancerit, kemi ērregullimin e pakontrolluar tė krijimit tė qelizave tė reja, andaj, edhe shkaktarin duhet kėrkuar, pikėrisht, nė deformimin e kujtesės sė saj programore tė gravuar nė kodin gjenetik. Nė dobi tė aplikimit praktik tė metodave psikike tė trajtimit tė kėsaj sėmundjeje, kohėn e fundit, gjithnjė e mė shumė kemi shėrime sensacionale tė kancerit, tė cilat befasojnė edhe medicinėn tonė bashkėkohore.

Nė fund, duke i pasur pėr bazė tė gjitha qė i theksuam mė lartė, orientimi ynė preventiv ka parandalimin e shfaqjes sė ēfarėdo sėmundje, kryekėput duhet drejtohet kah mendimet tona pozitive qė ne i kemi pėr veten dhe pėr tjerėt.

Kjo na dėshmon edhe mė bindshėm nevojėn e madhe tė aplikimit sa mė tė shpeshtė tė metodave alternative shpirtėrore, tė cilat do na mundėsojnė qė nė vete pėrherė t'i kultivojmė forma emocionale tė larta qė shprehen, si: dashuria, vetėbesimi, optimizmi...
Krejt nė fund, tė konstatojmė se mjeku i vėrtetė pėr ēfarėdo sėmundje ėshtė nė ju - nė nėnvetėdijen tuaj.

Vetėm duhet qė ta bėni bashkimin shpirtėror dhe emocional tė vetvetes (besimi) me dėshirėn pėr shėrim dhe fuqia krijuese e nėnvetėdijes suaj, aty pėr aty, do tė futet nė aksion. Pra, procesi i shėrimit ėshtė vetė BESIMI, e fuqia e saj vepruese qėndron nė nėnvetėdijen tonė.

A Abrashin
avatar
Ufo

203


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi