‎Nė Amerikė para Kristofor Kolombos

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

‎Nė Amerikė para Kristofor Kolombos

Mesazh  ^Drįcula^ prej 09.11.11 17:16



Amerikėn nuk e zbuloi Kristofor Kollombo, e as Amerigo Vespuēi, por grupe marinarėsh muslimanė nga Spanja.

Ekzistojnė njė varg dėshmishė qė argumentojnė praninė e muslimanėve nė Amerikė, edhe atė tė paktėn pesė shekuj para Kristofor Kollombos. Ata nė Botėn e re kishin shkuar nga Spanja dhe Afrika Perėndimore.

Dokumentet historike qartė tregojnė se kah mesi i shekullit X, gjatė kohės sė halifit emevit Abdurr-Rrahmanit III (929-961), disa muslimanė tė Afrikės ishin nisur nga limani spanjoll Delbes (Palos) tė cilėt lundruan nė drejtim tė perėndimit - drejtė Oqeanit tė errėsirės dhe mjegullės. Ata u kthyen pas njė kohe tė gjatė dhe me mbrresa mahnitėse nga njė "tokė e ēuditshme dhe enigmatike."

Gjithashtu ėshtė e qartė qė muslimanėt e kanė shoqėruar Kollombon dhe detarėt tjerė nė udhėtimet e tyre pėr nė Botėn e Re.

Fortesa e fundit muslimane ne Spanjė, Granada, nė duart e kristianeve ra nė vitin 1492. Kjo ishte njė kohė shumė pak para fillimit tė inkuizicionit spanjoll. Pėr t`i shpėtuar persekutimit, shumė jokrishterė u larguan (nga Andaluzia) apo me dhunė kaluan nė katolicizėm. Tė paktėn dy dokumente vėrtetojnė prezencėn e muslimanėve nė Amerikėn Spanjolle para vitit 1550.
Mbreti i Spanjės Ēarlsi V, nė vitin 1539 kishte urdhėruar qė njė numėr u madh muslimanė tė dėnohen me djegije nė stekėn e drujve, tė cilėt kishin dėshiruar tė emigronin nė Indinė Perėndimore. Ky dokument u ratifikua pėrsėri nė vitin 1543 dhe kėshtu urdhėri pėr largimin e tė gjithė muslimanėve nga zonat spanjolle pėrsėri erdhi nė fuqi.

Ekzistojnė dėshmi tė shumėta pėr vajtjen e muslimanėve nė Amerikė. Ato pėrmblidhen nė shėnimet qė vijojnė:


Dokumente Historike

1. Historiani dhe gjeografi musliman Abul-Hasan Ali El-Masudi, nė librin e tij 'Muruxh Edh-dheheb ve Ma'adin el-Xheuhar' (Kėrkimet pėr Flori dhe Gurė tė Ēmuar) ka shkruar se gjatė kohės sė halifit musliman tė Spanjės, Abdullah Ibn Muhamed (888-912), njė lundėrtar musliman i quajtur Hashhash Ibn Saed Ibn Asuad nga Kordova (Spanjė), nė vitin 889 lundroi nga Delba (Palos). Ai kaloi Atlantikun, dhe arriti nė njė tokė tė panjohur (Erd Mexh'huula) dhe u kthye qė andej mė thesare tė shumėta. Nė hartėn e botės tė El-Masudit ėshtė edhe njė zonė e gjėrė nė 'Oqeanin e errėsires dhe mjegulles' (Oqeani Atlantik) e cila konsiderohet si tokė e panjohur (Amerika).

2. Historiani musliman Abu Bakr Ibn Umar El-Gutij, pėrshkruan udhėtimin e Ibn Farukut (nga Granada) i cili nė shkurt tė vitit 999 prej Kadeshit lundroi nėpėr Atlantik. Umar el-Gutij tregon se kėtė lundrim Ibn Faruku e kishte bėrė gjatė halifatit tė Hishamit II (976-1009). Ai kishte arritė nė Gando (Ishujt Kanare) ku kishte vizituar mbretin Guanariga. Ai mė pas kishte vazhduar nėpėr Atlantik nė drejtim tė perėndimit, ku kishte zbulua dy ishuj, tė cilėt i emėrtoi; Kapraria dhe Pluitana. Ibn Faruku nė Spanjė ishte kthyer nė Maj tė vitit 999.

3. Kristofor Kollombo lundroi nga Palosi (Delba), Spanjė. Ai u nis pėr nė Gomera (Ishujt Kanare) - Gomera ėshtė njė fjalė Arabe qė do tė thotė 'urė e vogėl e zjarrtė'. Ai atje ishte dashurua me Beatriz Bobadillen, e bija e kapitenit tė parė tė ishullit (mbiemri i saj Bobadilla rrjedh nga emri arab Islamik Abu-Abdilla). Sidoqoftė, klani i Bobadillave nuk mund tė injorohej lehtė. Njė tjetėr Bobadilla (Franēisko), i cili mė von u bė kėshilltar mbretėror, arrestoi Kollombon dhe atė e transferoi nga Santo Domingoja mbrapa nė Spanjė (Nėntor, 1500). Familja Bobadilla kishte lidhje fisnore me dinastinė Abbadid tė Seviljes (1031-1091).

Mė 12 Tetor tė viti 1492, Kolombo zbriti nė njė ishull tė vogėl nė Bahama qė nga banoret e tij quhej Guanahani. Kėtė ishull Kollombo e quajti San Salvador.

Megjithatė, fjala Guanahani e ka origjinėn e saj nga Mandinka dhe fjala arabe Guana (Ihuana) do tė thotė 'vėllezėrit' dhe Hani ėshtė njė emėr arab. Pra, emri origjinal i ishullit ka qenė 'vėllezėrit Hani'.
Ferdinand Kollombo nga i ati i tij (Kristofor Kollombos), pėr zezakėt e parė nė Honduras kishte shkruar: 'Njerėzit qė jetojnė nė lindje tė Pointe Kavinasit, deri nė Kepin e Shpresės sė Mirė, janė tė zinjė." Nė tė njėjtėn kohė nė kėtė zonė jetonte njė fis musliman tė njohur me emrin Almami. Nė mandinka dhe nė gjuhėn arabe, almami do tė thotė "El-Imam" apo "El-Imamu" personi qė drejton faljen, apo nė disa raste, kryetari i komunitetit apo dhe anėtar i komunitetit musliman (Imami).

4. Njė historian tjetėr i mirėnjohur Amerikan, i quajtur Leo Viner i Universitetit tė Harvardit, nė librin e tij "Afrika dhe Zbulimi i Amerikės" (v. 1920) shkroi se Kollombo kishte ditur pėr Mandinket (muslimanė) nė Botėn e Re, dhe se muslimanėt Afrikano-Perėndimorė ishin pėrhapur pėrgjatė gjithė Karaibeve qėndrore, nė territoret Amerikano-Jugore dhe ato Veriore, duke pėrfshi kėtu edhe Kanadanė. Ata bėnin tregėti dhe vazhdimisht jetonin tė pėrzier me ta; duke u martuar me indianėt Irokuis dhe Algonkuine.


Eksplorimet Gjeografike

1. Gjeografi i madh musliman El-Sharif El-Idrisi (1099-1166) nė librin e tij tė famshėm 'Nuz'hat el-Mushtahak fi-Ikhtirak el-Afak' (Ekskursioni i gjatė nė kėrkim tė fundit tė horizonteve) kishte shkruar se njė grup lundėrtarėsh nga Lisbona (Portugali) lundroi nė Detin e Errėsirės dhe Mjegulles (Oqeani Atlantik), nė mėnyrė qė tė zbulonin se ēfarė ndodhej nė tė dhe deri ku ishin kufijtė e tij. Mė nė fund ata arritėn nė njė ishull i cili kishte njerėz dhe begati.... nė ditėn e katėrt, njė pėrkthyes iu drejtua atyre nė gjuhėn arabe.

2. Librat e historianėve muslimanė - lidhje me kėto ēėshtje - pėrmendin njė pėrshkrim tė mirė tė dokumentuar tė njė udhėtimi pėrmes Detit tė Erėsirės dhe Mjegullės nga Shejh Zejnudin Ali bin Fad'hel El-Mazandarani. Udhėtimi i tij filloi nga Tarafi (Maroku i Jugut) gjatė kohės sė mbretit Abu-Jakup Sidi Jusuf (1286-1307) i gjashtė i dinastisė Marinid, pėr nė Ishullin e gjelbėrt nė detin e Karaibeve nė vitin 1291 (690 h.) Detajet e udhėtimit tė tij nėpėr oqean pėrmenden nė referencat islamike, dhe njė numėr i madh i shkollarėve muslimanė janė nė dijeni tė kėsaj ngjarjeje historike.

3. Historiani musliman Shihabud-din Abul-Abbas Ahmed bin Fad'hl El-Umari (1300-1384/700-786 h.), nė librin e tij tė famshėm "Masa'alik el-absaar fi Mama'alik el-amsaar" (Shtigjet e Drites ne Provincat e Mbretėrive), nė detaje i pėrshkuran eksplorimet gjeografike pėrtej detit tė errėsirės dhe mjegullės.

4. Sulltan Mansa Kankan Musa (1312-1337), gjatė udhėtimit tė tij pėr nė haxh nė vitin 1324 i informoi ulematė e oborrit mbretėror tė Mamluk Bahri Sulltanit (an-Nasir-eddin Muhamed III 1309-1340 nė Kairo, se vėllai i tij Sulltan Abu Bekri I (1285-1312) kishte ndėrmarrė dy ekspedita nė Oqeanin Atlantik. Kur - pas udhėtimit tė dytė nė vitin 1311 - sulltani nuk u kthye mė nė Timbuktu, atėherė sulltan i perandorisė u bė i vėllai Mansa Musa.

5. Kristofor Kolombo dhe shoqėruesit e tij marinarė, spanjollė dhe portugezė, kishin fatin tė udhėtonin nėpėr Atlantik, edhe atė nė njė largėsi detare prej 24.000 kilometra. Gjithė kjo u realizua vetėm duke iu falėnderuar tė dhėnave gjeografike tė muslimanėve, nė veēanti hartave tė pėrgatitura nga tregtarėt muslimanė. Kėtu ėshtė me rėndėsi tė theksojmė hartėn e El-Masudit (871-957) qė figuron nė librin e tij 'Akhbar ez-Zaman' (Historia e Botės) i cili bazohet nė materiale tė mbledhura nė Afrikė dhe Azi.

Ėshtė e njohur se gjatė udhėtimit tė tij tė parė transatlantik, Kristofor Kolombo kishte edhe dy kapitenė me origjinė muslimane. Ata ishin: Martin Alonso Pinzo - i cili ishte kapiteni i anijes Pinta, dhe vėllai i tij Vicente Janeks Pinzo - cili ishte kapiteni i anijes Nina. Ata ishin shumė tė pasur dhe ekspertė nė pėrgatitjet e anijeve. Kėta mjaft mirė e riparuan edhe anijen flamurmbajtėse Santa Maria.

Kėta ofruan kontribut tė madh nė organizimin e ekspeditės sė Kolombos. Ata i bėnė tė gjitha kėto me shpenzimet e tyre pėr qėllime tregtie dhe politike. Familja Pinzon kishte lidhje gjaku me Abuzejan Muhamed III (1362-1366), sulltani Marokien i dinastisė Marinid 1196-1456.


Mbishkrime Islamike

1. Antropologėt kanė vėrtetuar se Mandinkat, nėn kėshillat e Mansa Musės, kishin banuar shumė pjesė tė Amerikes Veriore pėrreth Missisipit dhe lumenjve tė tjerė. Nė Katėr Kėndet tė Arizonės, shkrimet tregojnė se ata nė ketė zonė madje kishin sjellė dhe elefante nga Afrika.

2. Kolombo nė shėnimet e tij pranon se ditėn e hėnė mė 21 tetor tė vitit 1492 - gjatė lundrimit pėrreth Gibaras, nė veri-lindje tė Kubės - nė majė tė njė kodre tė bukur, ai kishte vėrejtė njė xhami. Rrenoja xhamish dhe minaresh me mbishkrime nga Kur'ani jane zbuluar ne Kubė, Meksikė, Teksas dhe Nevadė.

3. Nė vitin 1498, gjatė udhėtimit tė tij tė tretė pėr nė Botėn e Re, Kolombo zbarkoi nė Trinidad. Mė vonė ai vėrrejti edhe kontinentin e Amerikes se Jugut, ku disa pjestarė te ekuipazhit tė tij zbriten nė breg dhe u takuan me disa vendasė. Gratė e atyhit nė koka mbanin shami shumėngjyrėshe tė punuara nga pambuku. Kolombo vėrejti edhe dallimin, se kėto shami ishin tė ngjajshme me ato qė i mbanin gratė e Guinesė. Kollombo ato i quajti Almajzars. Almajzar ėshtė fjalė arabe e cila do tė thotė 'mbulesė' dhe ishte njė nga veshjet e maureve (spanjollėve muslimanė). Ky lloj i shamive pėrdorej nė Afrikėn Perėndimore (Guinea), nė Marokė, Spanjė dhe Portugali.

Gjatė udhėtimit nėpėr kėto vise, Kristofor Kollombo kishte shprehė habinė e tij pėr modestinė e kėtyre muslimaneve.

Njė nga mbretėrit spanjollė Hernando Kortez, fustanet e grave indiane i kishte pėrshkruar si vello tė gjata, ndėrsa veshjet e burrave si pantallona tė shkurtra me njė model tė ngjajshėm me atė tė maureve. Kėto lloj tė veshmbathjeve (tė banorėve tė Amerikės sė Mesme), Ferdinand Kolombo i konsideroi si 'veshje tė tė njėjtit model dhe rrobe sikur shallėt qė mbanin gratė maure tė Granadės". Ngjajshmėri e njėjtė ekzistonte edhe nė varrezat e fėmijėve. Ato iu pėrngjanin varrezave tė muslimanėve tė Afrikės Veriore.

5. Dr. Berri Fell nga Universiteti i Harvardit, nė librin e tij Saga America - tė publikuar nė vitin 1980, prezenton disa argumente historiko-shkencore tė cilat dėshmojnė mbėrritjen e muslimanėve nė Botėn e Re (nė Amerikė). Ai tregon se marinarėt muslimanė udhėtimin e tyre pėr nė Amerikė e kishin filluar nga veriu dhe perėndimi i Afrikės, edhe atė shekuj para Kristofor Kollombos. Poashtu, dr. Fell, zbuloi se aty, mė saktėsisht nė 'Luginėn e Zjarrtė' ekzistuan edhe shkolla muslimane. Shkolla fetare islame kishin ekzistuar edhe nė; Alan Springs, Logomarsino, Kejhol Kanion, Uashu dhe Hikison Summit Pass (Nevada), Mesa Verde (Kolorado), Mimbres Vallej (Meksika e Re) dhe Tipper Canoe (Indiana), tė cilat kanė ekzistuar qė nė vitet 700-800. Nėpėr disa shkėmbinj tė Amerikės Perėndimore dr. Fell kishte gjetur mjaft tekste, diagrame dhe skema tė gdhendura tė cilat ishin fragmentet e fundit tė njė sistemi shkollor. Gjuha e mesimdhėnies ishte arabishtja afrikano-veriore, e shkruar me skriptin e vjetėr tė arabishtes sė Kufes. Nėpėr ato shkolla kishin mėsuar shkrim-lexim, aritmetikė, besim, histori, gjeografi, matematikė, astronomi dhe mjeshtrinė e lundrimit.
Gjenerata qė rrodhi nga vizitorėt musliman tė Amerikės Veriore janė anėtarė tė popujve vendas; Irokuis, Algonkuin, Anasazi, Hohokam dhe Olmek.

6. Sot nė kontinentin e Amerikės Veriore ekzistojnė 565 toponime vendesh (fshatra, qytete, male, liqene, lumenj, etj.), tė cilat kanė rrėnjė nga gjuha arabe dhe kultura islame.
Prej tyre 484 janė nė SH.B.A. dhe 81 nė Kanada. Natyrisht, kėto emėrtime ekzistuan disa shekuj para Kollombos, sipas sė cilave i quanin vet vendasit.
Disa nga kėto emra kishin kuptime tė shenjta siē ishin:
Meka (nė Indiana) me 720 banorė, Tribu Indian Mekah (Uashington), Medina (Idaho) me 2100 banorė, Medina (NY) me 8500 banorė, Medina dhe Hazen (Dakota e Veriut) me 1100 dhe 5000 banorė, Medina (Ohio) me 12.000 banorė, Medina (Tenesi) me 1.100 banorė, Medina (Teksas) me 26.000 banorė, Medina (Ontario) me 1.200 banorė, Mahomet (Illinois) me 3.200 banorė, Mona (Utah) me 1.100 banorė, Arva (Ontario) me 700 banorė, dhe shumė vende tjera.

Njė studim i kujdesshėm i emrave tė fiseve indiane vendase ka nxjerrė nė dritė se shumė emra e kanė prejardhjen e tyre nga arabishtja dhe emėrtimet muslimane, p.sh. Anasazi, Apache, Arauak, Arikana, Chavin, Cheroke, Cree, Hohokam, Hupa, Hopi, Meka, Mahigan, Nazca, Zulu, Zuni, etj.

* * *
Duke u bazuar nė argumentet historike, tė cilat disa nga ato i theksuam mė lartė, disa institucione dhe qarqe muslimane tė Sh.B.A.-sė dhe mė gjėrė, kishin bėrė njė thirrje tė pėrgjithshme pėr tė festuar mileniumin e arritjes sė muslimanėve nė kontinentin e Amerikės (996-1996). Pra, kėtu bėhet fjalė pėr njė zbulim pesė shekullor qė i parapriu Kollombos.


Pasthėnie

Pas tė gjitha kėtyre argumenteve konkludojmė se:
- Amerikėn nuk e zbuloi Kristofor Kollombo, e as Amerigo Vespuēi, por grupe marinarėsh muslimanė nga Spanja. Ndėr ata ishte edhe Ibn Faruku nga Kadeshi i cili nė shkurt tė vitit 999 me anije kishte vazhduar nėpėr Atlantik, nė drejtim tė perėndimit, ku kishte zbulua dy ishuj tė cilėt i emėrtoi; Kapraria dhe Pluitana. Pra, 493 vite para Kollombos.

- Njė ndėr ata qė para Kollombos mbėrriti nė Amerikė ishte edhe Ibn Asuadi nga Kordoba (Spanjė), i cili nė kėto vise mbėrriti nė vitin 889. Ky kishte arritur 603 vite para Kollombos.
- Gjatė udhėtimit tė tij tė parė transatlantik, Kristofor Kollombo kishte edhe dy kapitenė me origjinė muslimane, tė cilėt i kishin ndihmuar gjatė orientimit.

- Udhėtimin e tij nė vitin 1492, Kristofor Kolombo e realizoi duke iu falėnderuar tė dhėnave gjeografike tė muslimanėve, nė veēanti hartave tė pėrgatitura nga tregtarėt dhe ekspertėt detarė muslimanė, siē ishte harta e El-Masudit (871-957), e cila figuron nė librin e tij Akhbar ez-Zaman (Historia e Botės). Pra, harta e el-Mesudit ishte pėrpiluar rreth 580 vite para se Kristofor Kollombo tė shkojė nė Amerikė.

- Argumentet e dr. Berri Fell nga Universiteti i Harvardit janė bindėse. Ai nė librin e tij Saga America tė publikuar nė vitin 1980, prezenton disa argumente historiko-shkencore tė cilat dėshmojnė pėr mbėrritjen e muslimanėve nė Botėn e Re, pra nė Amerikė. Ai argumenton se marinarėt muslimanė, udhėtimin e tyre pėr nė Amerikė e kishin filluar nga veriu dhe perėndimi i Afrikės, edhe atė disa shekuj para Kristofor Kollombos.

(Sot, bota ende merret me gjėra tė pavėrteta, dhe pa kurrfarė mėshire trillon historinė dhe tė vėrtetat historiografike. Pa kurrfarė turpi nuk kemi guxim tė themi se Amerikėn nuk e zbuloi Kristofor Kollombo, e as Amerigo Vespuēi, por Amerikėn Veriore, tė mesmen dhe Amerikėn Jugore, e zbuluan muslimanėt e Afrikės perėndimore dhe ata tė Spanjės. E vėrteta ėshtė se mjaftė tė dhėna historike qė gjenden nė librat shkollore janė trillime, e njė nga ato ėshtė edhe zbulimi, gjoja i Kristofor Kollombos).
avatar
^Drįcula^

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Romaket 1500 vjet para kolombit ne Amerike !

Mesazh  lucio prej 09.11.11 17:36


Romaket 1500 vjet para kolombit ne Amerike !



Analizat e fundit arkeologjike kane bere nje vlersim te ri per shume paqartesi mbi udhetimet e njerzve antik matane brigjeve te paqesorit..
Ata nuk kane pasur kufizime ne udhetimet detare,madje dhe oqeanike,mbasi dispononin instrumenta drejtimi dhe anije lundrimi.

Claudio Mocchegiani Carpano, tashmė drejtuesi "i qendrės historike e arkeologjike per mbikėqyrje tė Romės dhe aktualisht njė profesor i arkeologjisė nėnujore nė Universitetin" e Napolit, prezantoi kohet e fundit librin''Romaket shkuan ne amerike shume kohe para Kolombit''

Ne bashkpunim dhe me Louis Fozzano, Superintendent i trashgimise Arkeologjike sė Friuli Venezia Giulia, dhe grupin e pėrbashkėt Phoenicians,keta bejne te ditur se romakėt, tė cilėt kanė udhetuar me anijet e tyre edhe ne detrat e Jugut duke aritur deri ne Kine.

Ka gjasa qe shume anije fenikase e romake transoqeanike te kene udhetuar nga brigjet perendimore te Afrikes drejt Brazilit.

Keto anije qe ishin ndretuar ne shekullin e I pas krishtit kishin nje gjatesi 70 m dhe gjersi 20m dhe ishin te afta per te bera udhetime neper oqeane.

Zbulohet se romaket e kishin mesuar teknologjine e ndertimit te anijeve nga Fenikasit qe tre shekuj para krishtiit,te cilet ishin mjeshtra ne ndertimin e anijeve.

Provat e gjetura ne anijet e mbytyra shihet se nyjet e drurit dhe pjese anijesh te ruajtura mire ne fund te detit te romes te pakalbura e qe datojne 2300 vjet me pare te habisin per teknollogjine e aplikuar ne to.

Po keshtu zbulimet e materialeve botanike ne keto anije si farera te ndryshme,ben te mendosh se qe ne lashtesi te hershme ka pasur ndervprim midis qyteterimeve nga kontinente te ndryshme
avatar
lucio

96


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi