Zbulime nga personazhet e mistershme!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 08.11.11 21:17

Zbulime nga Personazhet e mistershme!



Xhokonda ėshtė njė burrė

Xhokonda ka qenė nė tė vėrtetė njė travestit. Kėtė teori mbėshtet studiuesja Sofi Herfort nė librin e saj (Le Jocond), i cili ėshtė publikuar nė tė njėjtėn ditė qė ėshtė hapur edhe ekspozita e Leonardo da Vinēit nė Londėr.

Nėse Xhokonda ishte nė tė vėrtetė Liza Gedini, gruaja e Franēesko del Xhokondės, atėherė pse piktura nuk ka qenė kurrė pronė e kėtij tė fundit. Dhe pėr mė tepėr, si shpjegohet qė piktori nuk e ka ndarė kurrė nga vetja portretin, tė cilin e ka marrė me vete nė Francė?

Autorja ngul kėmbė se pėrgjigja ėshtė e thjeshtė: Modelja nė fakt ėshtė njė model, njė farė Salai, ndryshe Xhan Xhakomo Kaproti, nxėnės dhe i dashur i vetė Leonardos. Da Vinēi ėshtė zbavitur duke e paraqitur atė si femėr, me tė njėjtat rroba qė ai mbante zakonisht brenda mureve tė shtėpisė.

Portretit i janė dhėnė mė pas nota femėrore pėr shkak tė censurės, duke i shtuar vellon mbi flokė dhe njė gjoks mė femėror. Sipas studiueses Hertfort, Leonardo u njoh me Salain nė 22 korrik tė vitit 1490 nė Oreno, nė hyrje tė Milanos, dhe mbeti i mahnitur nga bukuria e tij. Mė pas ai e mori nė punė dhe u dashurua me tė ēmendurisht, saqė i plotėsonte ēdo lloj teke.
avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 09.11.11 12:36



Pippi Ēorapegjata ėshtė njė raciste

Personazhi qė ka argėtuar breza tė tėrė fėmijėsh me aventurat e saj sipas teologut gjerman, Eske Wollard shpreh njė pikėpamje raciste tė botės. Ky pėrfundim ėshtė publikuar sot nga gazeta mė e madhe gjermane Bild, e cila e kritikon ashpėr studiuesin.

Teologu ka shprehur pikėpamjet e tij nė njė konferencė tė mbajtur nė Leipzig . Ai ka kritikuar ashpėr disa botime pėr fėmijė, pasi sipas tij, ata shprehin njė botė ekskluzivisht tė bardhė, duke harruar se njė nė tre fėmijė gjermanė ka njėrin nga prindėrit me njė tė kaluar emigracioni.

Njė nga shembujt mė konkret qė ėshtė marrė nga teologu gjerman, ėshtė libri Pipi Ēorapegjata qė ėshtė shkruajtur nga shkrimtarja suedeze, Astrid Lindgren nė vitin 1945. Kritikat vijnė nė njė kohė kur shtėpia botuese ka bėrė disa ndryshime nė tekst, duke e zėvendėsuar termin “Mbretėresha e zezė” nė “Mbretėresha e Jugut”

Por sipas teologut kėto ndryshime nuk janė tė mjaftueshme. Ka libra pėr fėmijė ka thėnė ai qė kanė nevojė pėr ndryshime mė tė mėdha lidhur me ēėshtjet e racizmit.
avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 06.12.11 22:50



Ja kush janė “kokat” qė ndryshuan botėn

Filozofi i madh, Platoni mendonte se ēdo njeri synon qė tė jetė njė qenie njerėzore e realizuar. Sipas tij filozofia ėshtė mjeti kryesor pėr tė realizuar kėtė qėllim.

Pavarėsisht se bashkė me kohėn ndryshojnė pamjet, idetė, qėllimet dhe njerėzit ... disa prej tyre i rezistojnė ndryshimit pėr shkak tė gjurmėve tė thella qė kanė lėnė nė kohėt qė u pėrkisnin.

Por nuk ishte vetėm Platoni, janė edhe shumė tė tjerė qė ndryshuan botėn.

Ja kush janė “kokat” qė ndryshuan botėn:




Koperniku dhe Teoria e Universit - Galileo Galilei nuk ishte i pari qė sugjeroi rrotullimin e Tokės rreth Diellit. Kėtė nuk e ka bėrė i pari as Nikolla Koperniku, pasi burimet flasin pėr astronomin grek Aristarus, i cili njė sugjerim tė till e bėri 2000 vjet para tyre.

Zbulimi i Galileos dha prova dhe fakte pėr kėtė teori, e cila pati njė ndikim tė jashtėzakonshėm. Zbulimi kyē i Galileos ishte nisja e kėrkimeve shkencore tė yjeve, duke pėrdorur teleskopėt, qė do tė mundėsonin pamje shumė tė thella tė universit nė krahasim me syrin.





Dekarti dhe deklarata - “Mendoj, pra jam” Me deklaratėn “Kogito ergo sum” (Mendoj, pra jam), Dekarti vendosi tė menduarit nė qendėr tė kėrkimit tė tij.

Nė vend qė tė fillonte me fizikėn dhe botėn natyrore, ai e nisi me kėtė veti njerėzore. Dekarti arriti qė tė bėnte dallimin mes mendjes dhe materies. Ai njihet dhe si “babai” i filozofisė moderne.





Njutoni dhe Teoria e Gravitetit Universal - Teoria e Njutonit ishte demonstrimi i parė qė matematika mund tė pėrdorej pėr tė kuptuar botėn natyrore. Kėshtu mund tė parashikojmė eklipset e ndryshme edhe njė shekull para se tė ndodhin, sepse sistemi i orbitave tė planetėve ėshtė shumė i thjeshtė.

Nėse Njutoni nuk do tė kishte ekzistuar, atėherė ndoshta do tė kishte kaluar njė shekull a mė shumė kohė para se dikush tė kishte dalė nė pėrfundimin e tij.





Adam Smith dhe ekonomia - Ideja mė e madhe ekonomike e Adam Smithit ishte se individėt duhet tė lihen tė lirė tė ndjekin interesin e tyre gjithmonė nė kuadrin e sė mirės sė pėrbashkėt.

Kjo ide ishte revolucionarizuese, sepse, sipas saj, njerėzit nuk kanė nevojėn e njė despoti mbi kryet e tyre pėr tė mbikėqyrur tė mirėn e pėrgjithshme. Gjithēka qė njeriu ka nevojė ėshtė tregu.





Meri Uollstonekraft dhe liria e grave - Pėrligjja e tė drejtave tė grave (1792) ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme. Meri Uollstonekraft ishte e vetmja femėr qė i bėri ballė botės mashkullore pėr nxjerrjen e gruas nga kornizat e “kukullės”.

Meri mendonte se gratė duhet tė jenė tė lira tė zgjedhin pėr jetėn e tyre, por megjithė pėrpjekjet e mėdha tė saj vetėm pas Luftės II Botėrore nė vitet ‘60, gratė pėrqafuan idenė e Uollstonekraft.





Marksi dhe ideja e kapitalit - Duket shumė e ēuditshme, por analiza e Marksit nė lidhje me kapitalin vlerėsohet si shumė e rėndėsishme duke e renditur atė nė njerėzit qė ndryshuan botėn.

Ai tha se konflikti nė botė nuk ėshtė mes gjinive dhe racave, ėshtė mes 95% tė popullsisė sė botės qė krijon pasuritė dhe vlerat dhe 5% tė popullsisė qė ėshtė pronare e tė mirave.





Frojdi dhe teoria e nėnndėrgjegjes - Frojdi eksploroi rrugėn pėrmes sė cilės nėnndėrgjegjja drejton disa nga veprimet tona, e qė na ēon tė bėjmė lėvizje qė ndėrgjegjja nuk do t`i kishte bėrė kurrė, pasi nuk do tė ishin nė interesin tonė.

Ai tha i pari qė pėrmes ėndrrave, apo lapsuseve tė tė folurit njerėzit mund tė kuptojnė shumė nga vetja e tyre e vėrtetė.





Ajnshtajni dhe teoria e Relativitetit - Teoria e relativitetit e Ajnshtajnit ishte nga idetė e pakta qė kishin njė rėndėsi jetike pėr botėn dhe qė e shėndėrruan atė.

Kjo teori ėshtė nė thelb tė ēdo teorie moderne nė lidhje me funksionimin e botės, duke nisur qė nga elektriciteti, magnetizmi, transistorėt etj. Pa relativitetin nuk do tė kishim njė pamje moderne tė botės, atė qė kemi sot.
avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 07.12.11 22:39



Artisti amerikan zbulon kafshė nė pikturėn e Mona Lizės

Njė artist amator amerikan, i cili prej disa vitesh ka studiuar pikturėn e famshme “Mona Liza”, ka arritur tė zbulojė misterin qė deri sot nuk dekodohej dot pėr 500 vjet me radhė.

Bėhet fjalė pėr atė qė pretendon artisti Ron Piccirillo nga New Yorku, sipas tė cilit, po ta shohėsh me kujdes pikturėn e saj horizontalisht, mund tė zbulosh brenda saj kafshė tė fshehura.

Sikundėr ju dalloni nė kėto foto tė pikturės ku janė ndriēuar pjesėt e zbuluara, aty gjendet njė sėrė kafshėsh tė fshehura brenda pikturės, transmeton agjencia e lajmeve Noa.

Artisti amator Ron Piccirillo thotė se nė pikturė mund tė dallohet edhe koka e njė luani, e gjithashtu njė majmun dhe njė buall.

Ata qėndrojnė nė ajėr, rreth e rrotull Mona Lizės, sė bashku me njė krokodil apo gjarpėr, i cili shfaqet nė anėn e majtė tė gjirit tė Mona Lizės, e njohur edhe si Xhokonda.

“Rreth kokės sė Mona Lizės mund tė shihet njė buall ose luan, apo edhe bletė qė lėvizin; ndėrsa afėr shpatullės i gjendet njė krijesė qė mund tė merret si gjarpėr ose krokodil nė tė njėjtėn kohė”, mendon Piccirillo.

Ai thotė se ka ndjekur njė sėrė udhėzimesh qė pėrftohen nga Leonardo Da Vinci pėr tė dekriptuar imazhin qė u realizua nė vitin 1519.

Piccirillo pohoi se zbulimi i tij ka qenė aksidental dhe se ai ka qenė vetėm nė gjendje tė vija shumė copa puzzle sė bashku, duke bėrė kėshtu tė gjejė pėrgjigjet e duhura.

“Qė tė gjitha zbulimet erdhėn nga shkrimet e Leonardos”, tha ai. Nė mėnyrė tė veēantė, Piccirillo thekson se ai beson te referencat pėr luanin dhe gjarprin prapa nė pikturė, i cili sipas tij, e kthen Mona Lizėn e famshme nė njė grua me buzėqeshjen e trishtuar.

Piccirillo tha mė pas se ai beson qė Mona Liza nuk ishte njė person i vėrtetė, por pėrkundrazi, simbolikė e tipareve tė njė njeriu.

Ai thotė se zbulimi i tij do tė jetė i rėndėsishėm pėr kėtė pikturė tė famshme qė e ka lėnė tė habitur pėr shekuj tė tėrė komunitetin nė botė.






avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 06.01.12 15:48



Akti qė ndryshoi rrjedhėn e historisė

Ky akt mėshire ndoshta mund tė jetė mė shkatėrruesit nė histori. Nga arkivat gjermane ėshtė zbuluar se njė gazetė ka raportuar ndihmėn qė njė djalė 4-vjeēar i ka dhėnė njė moshatari tė tij.

Fėmija i shpėtuar – pėr tė cilėn historianėt besojnė se ishte Adolf Hitler – u shpėtuar nga ujrat e akullt tė lumit Inn nė Gjermani nė janar tė vitit 1894.

Sipas Max Tremmel, djali qė ka shpėtuar Hitlerin ėshtė Johann Keuhberger, i cili mė pas u bė prift. Hitleri kurrė nuk e ka treguar kėtė histori por tashmė njė copė gazete e “Donauzeitung – Dunube” e vitit 1894 e dėshmon njė gjė tė tillė.

Lajmi tregon se Keuhberger shpėton moshatarin e tij qė mė pas do tė bėhej monstra mė e rrezikshme qė ka njohur njerėzimi.
avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 18.01.12 16:26



Gjenden fosilet e humbura tė Darvinit

Prej 160 vitesh qėndronin tė harruara nė njė kabinet dhe sot, krejt rastėsisht disa shkencėtarė kanė gjetur fosilet e mbledhura nga Charles Darwin. Ato ishin mbledhur nė vitet 1830 nė Amerikėn e Jugut, gjatė njė udhėtimi 5-vjeēar qė po kryente ai.

Ekspertėt thonė se zbulimi hedh dritė mbi kohėn kur Darwin ishte njė student 20-vjeēar. Me studimin e tij mbi bimėt tropikale dhe jetėn e egėr, Darwin pėrgatiti terrenin pėr Teorinė e tij tė Evolucionit.

Nė fosilet e gjetura nga Dr. Falcon-Lang ka edhe bimė 40 milionė vjeēare nga njė ishull i largėt i Kilit. Njė tjetėr ėshtė njė kėrpudhė e cila rritej nė tokė 400 milionė vjet mė parė, kur klima ishte aq e nxehtė sa as nė pole nuk kishte akull
avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 05.03.12 16:20



Zbulimi i Wikileaks: Trupi i Bin Laden nuk u hodh nė det!

Kreu i Al-Qaedas, Osama Bin Laden, i cili u vra nė mėngjesin e 2 majit tė vitit tė kaluar nga Forcat Speciale amerikane, gjatė njė operacioni nė Abbottabad, s’u dogj nė det, por trupi i tij u transferua nė Institutin e Patologjisė tė Forcave tė Armatosura nė Dover tė SHBA. Kjo ėshtė zbuluar nga informacionet sekrete tė rrėmbyera nga ana e Wikileaks prej "Statfor", njė agjenci e fshehtė amerikane.

Pikėrisht nė "e-mail"-et e gjurmuara mėsohet fakti se trupi i Osamas nuk u dogj dhe u varros nė det, sipas riteve islamike, por trupi i tij u zhvendos nė njė morg ushtarak, pėrmes njė avioni tė CIA-s. Mė pas, ai u dėrgua nė institutin mjekėsor tė forcave tė armatosura tė SHBA, nė Maryland, pėr shqyrtim e raportim. Gjithēka ėshtė pėrcjellė nga Fred Burton, zv./presidenti i Stratfor, nė njė seri “e-mail”-esh gjatė orėve qė pasuan vrasjen e liderit tė Al Qaedas dhe qė sot janė publikuar nga Wikileaks.

Komunikimi i fshehtė

Nė ora 5:26 tė 2 Majit 2011, njė ditė pasi presidenti amerikan Obama bėri me dije misionin e sukseshėm pėr vrasjen e Osama Bin LAden nė Abbottabad, administratori i Stratfor, George Friedman, dėrgoi njė e-mail, ku lexohej: “Mund tė them se ne e morėm trupin me vete. Falė Zotit!”. Kurse Fred Burton, zv.presidenti i agjencisė sė inteligjencės amerikane, vijoi nė 5:51 me njė e-mail tė titulluar “Trupi u dėrgua pėr nė Dover mbi njė aeroplan tė CIA-s” dhe nė tė cilin thuhej: “Mė tej do tė lėvizė drejt Institutit tė Forcave tė Armatosura tė Patologjisė nė Bethesda".

Kurse nė 1:36, Burton iu pėrgjigj dokumentit me emrin “Re: Kufoma e OBL”, pėrmes njė mesazhi: “Trupi ėshtė i detyruar tė shkojė nė Dover, duhet tė jetė kėtu tani”. E gjithė kjo kundėrshton historinė zyrtare se trupi i Bin Laden u varros sipas traditės islamike dhe u hodh nė det, nga ushtria amerikane.Nė njė farė mėnyre, kėshtu shtohet misteri rreth vdekjes sė tij.
avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 13.03.12 17:09



Itali, gjendet vepra e fshehur e Da Vinēit?

Dyshimet bėnė qė kėrkuesit tė bėnin disa shpime nė veprėn Beteja e Marcianos tė Giorgio Vasari-t, nė Palazzo Vecchio, ku u gjetėn pigmente tė zeza tė pėrdorura nė portretin e Mona Lizės.

“Kėto tė dhėna janė shumė inkurajuese”, deklaroi drejtuesi i projektit, Maurizio Seracini, ndonėse historianėt italianė pranuan nė njė konferencė pėr shtyp se kėrkimi i tyre nuk ishte pėrfundimtar. Ata shtuan se analiza tė tjera kimike duhet tė kryhen.

“Edhe pse ne jemi ende nė fazat paraprake tė kėrkimit dhe ka ende shumė punė pėr tė bėrė pėr tė zgjidhur kėtė mister, provat e gjetura sugjerojnė se ne jemi duke kėrkuar nė vendin e duhur”, deklaroi Seracini, qė punon nė Universitetin e Kalifornisė nė San Diego.

Kėrkimet zbuluan gjithashtu vernik tė kuq dhe pigment kaf nė murin e fshehur. Kėrkimet kanė shkaktuar shumė polemika, me disa ekspertė arti qė do tė firmosin njė peticion pėr tė ndalur kėrkimet, me pretendimin se shpimi i murit po dėmton punėn e Vasarit.

Tomaso Montanari, njė historian arti qė ka drejtuar fushatėn kundėr kėrkimeve, ka deklaruar se nuk e konsideron burimin e zbulimeve tė besueshėm.


avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zbulimi i Wikileaks: Trupi i Bin Laden nuk u hodh nė de

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 13.03.12 20:45

mbase binladeni nuk ka agzistuar kurr por eshte thjesht nje krijim i amerikes per qellimet e saj
avatar
Ushtari i krishtit

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  monita prej 18.03.12 9:32

iforti shkruajti:mbase binladeni nuk ka agzistuar kurr por eshte thjesht nje krijim i amerikes per qellimet e saj
jo..binladen eshte me se real..ku cilesohet per me teper si simboli i terrorizmit....por persa i perket vdekjes se tij..ne eshte hedhur apo jo ne det..kjo edhe mund te jete e vertet sepse ShBA-ja ka qene gjithmone diskrete ne dhenien e informacioneve ne lidhje me veprimtarine e saj... qellimin se pse vazhdon dhe genjen ose mban te fshehur shume gjera njerezve dhe te gjithe botes, askush nuk do ta kuptoj kete...
avatar
monita

12


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

mendimi jot

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 18.03.12 19:32

monita shkruajti:
iforti shkruajti:mbase binladeni nuk ka agzistuar kurr por eshte thjesht nje krijim i amerikes per qellimet e saj
jo..binladen eshte me se real..ku cilesohet per me teper si simboli i terrorizmit....por persa i perket vdekjes se tij..ne eshte hedhur apo jo ne det..kjo edhe mund te jete e vertet sepse ShBA-ja ka qene gjithmone diskrete ne dhenien e informacioneve ne lidhje me veprimtarine e saj... qellimin se pse vazhdon dhe genjen ose mban te fshehur shume gjera njerezve dhe te gjithe botes, askush nuk do ta kuptoj kete...
mendimi jot edhe un e rrespektoj rrespekte
avatar
Ushtari i krishtit

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Androo prej 22.03.12 16:58



Cili ishte sekreti i Chaplinit, qė nuk e zbuloi as CIA

Njė letėr qė Charlie Chaplin e ka mbajtur tė fshehur nė njė sirtar tė vjetėr tė kyēur pėr dekada me radhė, mund tė zbulojė misterin se ku ka lindur ikona e filmit, njė mister qė nuk ka arritur ta zbulojė as CIA, as britanikėt e MI5. Letra, e shkruar pėr Chaplinin nė vitet ’70, deklaron se ai ka lindur nė njė karvan ciganėsh afėr Birminghamit dhe jo nė Londėr, siē ka deklaruar vetė ai publikisht.

Dokumenti ishte dėrguar nga Jack Hill dhe u zbulua vetėm nė vitin 1991, pasi e bija e tij trashėgoi tavolinėn ku ajo ishte kyēur dhe u bė publike kohėt e fundit. Sot, studiuesi Edward Ellis nga Manchesteri po tenton tė gjejė rrėnjėt reale tė kėsaj historie, pasi sipas tij “ėshtė njė mister i vėrtetė, ai ishte hetuar nga MI5 dhe CIA nė vitet ’50 dhe askush nuk e gjeti tė vėrtetėn, sepse nuk kishte certifikatė lindjeje dhe as vetė Chaplini nuk e dinte tė vėrtetėn”.
avatar
Androo

294


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Fikrro prej 21.05.12 18:41

Sekreti i Biblės sė Marco Polos



Studimi i ekspertėve tė Politeknikut ėshtė ilustruar me detaje nė njė artikull tė publikuar nė revistėn “Journal of Proteomics”.

Faqet e sė ashtuquajturės “Bibla e Marco Polo”, janė bėrė prej lėkure viēi dhe jo qingji, siē mendohej mė parė.

Bėhet fjalė pėr Biblėn e ēmuar qė ka mbėrritur nė Itali nga Kina dhe qė ruhet nė Bibliotekėn Mjekėsore tė Firences qė prej vitit 1685.

Sekreti i fundit i saj ėshtė zbuluar nga njė hetim shkencor i papreēedent nga kėrkuesit e Universitetit tė Milanos, tė cilėt kanė analizuar proteinat e librit.
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Fikrro prej 24.05.12 21:46

Mbretėresha nė njė kokėrr kafeje



Njė skulptor ka krijuar portretin mė tė vogėl nė botė tė Mbretėreshės Elisabeta II, mbi njė kokėrr kafeje 2 mm. Kryevepra nė miniaturė e kokės sė Mbretėreshės ėshtė kaq e vogėl sa nuk mund tė shihet me sy tė lirė, do tė duhet njė lupė pėr ta parė atė dhe, sapo e sheh, e kupton menjėherė se me sa mjeshtėri ėshtė punuar.

Skulptura e mrekullueshme prej kafeje u realizua pėr tė shėnuar Jubileun e Diamantė tė Madhėrisė sė saj. Ajo u realizua nga skulptori i miniaturave, Willard Wigan, duke u bazuar nė ritmin e rrahjeve tė zemrės dhe duke punuar ndėrmjet rrahjeve pėr tė evituar dridhjet e dorės, transmeton panorama. Ai ka pėrdorur vegla tė vogla tė ndėrtuara vetė nė shtėpi dhe e leu portretin me qime tė vogla tė shkėputura nga kurrizi i mizave.

Iu deshėn katėr javė super tė mundimshme pėr ta mbaruar atė, pasi ekspertėt e kafesė vendosėn tė bashkėpunonin me skulptorin pėr kėtė rast special. Por edhe pse e realizoi veprėn me shumė mundim, Vigan, i cili ka marrė edhe mė parė titull mjeshtėrie nga Mbretėresha, tha se e pėlqeu shumė kėtė sfidė.
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Fikrro prej 24.06.12 14:54

Tolstoy ka 200 pasardhės nėpėr botė



Nė dhjetėra vende tė botės jetojnė rreth dyqind pasardhės tė Lev Nikolayevich Tolstoy (1828 - 1910) tė cilėt ēdo dy vjet bėhen tok me qėllim qė tė shihen e tė shoqėrohen, ka deklaruar djali i stėrnipit tė shkrimtarit tė njohur Tolstoy.Siē njofton agjencia informative fetare (VIA), nė Rusi jetojnė rreth njėzet pasardhės tė Tolstoy, nė Suedi jetojnė rreth njėqind, derisa nė Itali, Uruguai, Brazil, Amerikė dhe Francė jetojnė tė tjerėt.

Nuk janė tė gjithė ortodoksė, ka edhe katolikė, por edhe protestantė. Vladimir Tolstoy, tė cilin presidenti i Rusisė, Vladimir Putin, kohėt e fundit e ka emėruar si njėrin nga kėshilltarėt e tij, thotė se disa nga pasardhėsit gjatė vitit 1945 janė kthyer nga Jugosllavia e atėhershme nė Rusi. Vladimir Tolstoy tash disa vjet ėshtė drejtor i memorialit “Jasna Poljana” (“Fushė e qartė”), i cili gjendet rreth 200 kilometra larg Moskės, e nė tė cilin vend shkrimtari i njohur ka kaluar pjesėn mė tė madhe tė jetės.

Vladimir Tolstoy deri para disa vjetėsh i ka bėrė thirrje Kishės Ortodokse Ruse qė edhe njė herė t’i shqyrtojė rrethanat nėn tė cilat stėrgjyshi i tij nė vitin 1901 ėshtė anatemuar dhe larguar nga kisha. Ky largim, siē deklarohet, i ka ndarė njė pjesė tė intelektualėve rusė nga kisha dhe ajo distancė vazhdon edhe sot.

Priftėrinjtė rusė nuk ia kėshillojnė besimtarėve qė tė lexojnė veprat e Tolstoyit. VIA pėrkujton qė pėrvjetori i 100-tė i vdekjes sė Tolstoy, para dy vjetėsh, ėshtė shėnuar me njė ceremoni tė thjeshtė dhe se ai jo vetėm pėr kishėn, por edhe pėr shtetin ka mbetur njė rebel.
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Fikrro prej 26.06.12 13:49

Rembrandt nė papafingon e njė shtėpie fshati



Njė vizatim i panjohur mė parė i Rembrandt-it u zbulua nė papafingon e shtėpisė sė tij nga njė banor i fshatrave skoceze.

Sipas informacionit nga mediat lokale, raporton ZR, ekspertėt konfirmuan origjinalitetin e skicės sė vizatuar me pastel tė zi qė pėrshkruan njė varfanjak tė verbėr me njė djalė dhe njė qen. Pėrveē kėsaj zbulimi i papritur ka ndihmuar pėr tė vėrtetuar se vepra me njė kompozim tė ngjashėm qė i atribuohej mė parė mjeshtėrit tė shquar qė ruhet nė njė muze tė Berlinit ėshtė njė kopje. Pėrveē skicės qė pėrshkruante njė lypės nė papafingo i zoti i shtėpisė gjeti dhe pesė vizatime tė tjera tė tjera, tė cilėt sipas ekspertėve i pėrkasin nxėnėsve tė Rembrandt-it. Tė gjitha punimet do tė nxirren nė shitje nė ankand.

Se si krijimi i mjeshtėrit tė madh u gjet nė shtėpinė e skocezit nuk jepen detaje.Pronari ka thėnė se atij as qė ia merrte mendja se nė shtėpinė e tij ruhej njėl objekt artistik me kaq vlerė.
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Fikrro prej 12.07.12 17:04

Shkencetari britanik zbulon 'mesazhe sekrete' te fshehura ne tekset antike te Platonit



Veprat e tij jane debatuar per me shume se 2000 vjet nga mendjet me te medha ne histori.

Megjithate mesa duket, filozofi Grek Platoni ka ende disa surpriza per te na bere edhe mbas kaq vitesh. Ne nje zbulim te jashtezakonshem, nje akademik Britanik deklaron qe ka zbuluar nje seri mesazhesh te fshehura ne disa prej veprave me te rendesishme te Botes Antike.

Kodet sygjerojne qe Platoni ishte nje ndjekes i fshehte i filozofit Pitagora dhe ndante besimin e tij qe sekretet e universit fshihen nen numra dhe matematike.

Ne fakt nuk do te ishte shume e besueshme po te ishte thene kjo nga kushdo, por ky studim i fundit vjen nga nje studiues ne Universitetin e Manchester, dhe eshte pranuar per publikim nga nje gazete akademike shume e njohur.

Platoni, i cili vdiq rreth vitin 347 para Krishtit, eshte nje prej filozofeve me te medhenj Greke. Me udheheqesin e tij, Sokratin, dhe me studentin e tij Aristotelin, ai hodhi themelet e filozofise dhe shkences.

Sipas Dr Jay Kennedy nje prej besimeve me te medha te Platonit ishte e fshehur ne shkrimin e tij.

"Librat e Platonit luanin nje rol te rendesishem ne themelimin e kultures Perendimore, por gjithashtu ato jane te mbushura me mistere dhe perfundojne me gjeagjeza." - tha Dr Kennedy.

Ne Antikitet, shume prej ndjekesve te tij thane qe librat e tij permbanin shtresa te fshehura kuptimesh dhe kodesh te fshehura, por ne kohet moderne ky mendim nuk eshte pranuar.

"Eshte nje histori shume e gjate dhe interesante, por un e zbulova kodin. Kam treguar me ne fund qe libri permban kode dhe simbole dhe qe zbulimi i tyre tregon filozofine e fshehur te Platonit." - shtoi ai.

"Rezultati ishte i jashtezakonshem."

Celesi per zbulimin e Kodit te Platonit fshihet nen nje shkalle muzikore Greke me 12 nota e njohur nga ndjekesit e filozofit me te hershem Pitagora. Dr Kennedy zbuloi qe frazat celes, fjalet, priten ne intervale te rregullta pergjate shkrimeve te Platonit dhe qe ata perputhen me hapesiren e ketyre 12 notave ne shkallen muzikore.

Per shembull, vepra e tij me e famshme, The Republic, eshte e perbere nga 12.000 rrjeshta teksti Homerike. Dr Kennedy zbuloi qe cdo 1.000 rrjeshta, Platoni rikthehet ne motivin e muzikes. Nje nje dialog tjeter, Symposiom, fjalet qe pershkruajne harmonine dhe unitetin priten ne te njejtat intervale me hapesire te rregullt.

Ne shkallen muzikore Greke, disa nota jane harmonike dhe te pelqyeshme per degjuesin. Disa nota te tjera jane disonante dhe kane nevoje per nje note tjeter per te lehtesuar tensionin muzikor qe ato krijojne.

Ne vendndodhjen e notave harmonike ne shkrimin e tij, Platoni shkruajti nota te shoqeruara me dashuri dhe buzeqeshje. Por notat disonante ishin te shenuara me tinguj gerrices apo lufte apo vdekje.

Dr Kennedy, zbulimet e te cilit jane publikuar ne Apeiron, beson qe modelet e simboleve do te kene qene shume te qarte per ndjekesit e lashte te Pitagores.

"Nderkohe qe ne lexojme librat e tij, emocionet tona ndjekin uljet dhe ngritjet e nje shkalle muzikore. Platoni luan me lexuesit e tij si me instrumenta muzikore," - tha ai.

Nje qindvjecar me perpara, Pitagora kishte deklaruar qe planetet dhe yjet leshonin nje muzike te padegjueshme, apo "harmoni te sferave" dhe qe sekretet e universit shtriheshin ne matematike.

Prezenca dhe natyra e kodeve te fshehura, sygjeron qe Platoni te ndante te njejtin besim, dhe qe 2.000 vjet perpara lindjes se shkences moderne, ai ishte duke lene nje mesazh ne shkrimin e tij qe modelet matematikore dhe logjike ishin ato qe e drejtonin universin dhe jo Zotat.

Dr Kennedy shprehet qe Platoni nuk e ka perdorur Kodin per kenaqesine e tij, por per sigurine e tij. Vete mesuesi i Platonit ishte ekzekutuar me akuzen per herezi.

Fshehtesia ishte normale ne kohet e lashta, sidomos nese behej fjale per njohuri ne lidhje me fene, por per Platonin kjo ishte nje ceshtje per jete apo per vdekje.

Platoni kishte nje jete dramatike. Ai shkruajti te pakten 30 libra dhe themeloi universitetin e pare ne bote, tequajtur Academy. Ai i lejoi grate qe te studionin ne akademine e tij, duke shkuar kunder traditave te kohes, dhe ishte nje mbrojtes i dashurise romatike duke dale kunder martesave me marreveshje si edhe mbronte homoseksualitetin.

Dr Kennedy shtoi: "Ky eshte fillimi i dickaje shume te madhe. Do te duhet nje kohe shume e gjate per te arritur nje deshifrim. Te gjitha faqet permbajne simbole te fshehura."
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zbulime nga personazhet e mistershme!

Mesazh  Fikrro prej 13.07.12 23:11

Zbulimet e Da Vinēit qė njerėzit nuk i kanė ditur kurrė



Tė gjithė kemi dėgjuar pėr shpikėsin dhe shkencėtarin e madh italian, Leonardo da Vinēin, por jo tė gjithė e dinė qė shumė prej sendeve dhe mekanizmave qė ne pėrdorim sot janė projektuar prej tij.

Italiani Leonardo da Vinēi (1452-1519) njihet si ndėr zbuluesit mė tė mėdhenj. Ai zbuloi shumė makina dhe mjete tė cilat nuk janė ndėrtuar gjatė kohės kur ai ishte ende gjallė, transmeton Starti shkrimin. Shumė njerėz sot kanė dėgjuar, parė dhe prekur njė maskė me gaz, por kurrė nuk mund t’i ketė shkuar nė mendje qė ajo ėshtė hedhur nė letėr si ide prej Da Vinēit.

Ja cilat janė shpikjet e Da Vinēit tė cilat njerėzit i trashėgojnė sot dhe qė nuk bėjnė dot pa to:



- Ventilimin



- Busullėn



- Aeroplanin



- Helikopterin



- Instrumente mekanike muzikore



-Armėn shumė tytėshe



- Skenėn rrutulluese



- Orėn me zile



- Teshat zhytėse



- Maskėn e gazit



- Parashutėn



- Turbinėn me ujė



- Orėn



- Vinēin



- Tankun



- Syzet



- Makinėn me avull



-Teleskopin
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi