Raliteti - Mendjet e Bukura, Shkenca dhe Fantashkenca

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Raliteti - Mendjet e Bukura, Shkenca dhe Fantashkenca

Mesazh  .#HeTr!c.K#. prej 31.10.11 14:17

Raliteti - Mendjet e Bukura, Shkenca dhe Fantashkenca


Realiteti Nga Stephen Hawking, pjesė e librit "The Grand Design"

Disa vite mė parė, kėshilli i qytetit tė Monza-s, Itali, ndaloi pronarėt e llastuar nga mbajtja e peshkut tė kuq nė enė me sipėrfaqe tė harkuara. Sponsorėt e kėsaj mase administrative shpjeguan arsyen e masės duke thėnė se ėshtė mizore tė mbash njė peshk nė njė enė me anėt e lakuara, sepse duke vėshtruar jashtė, peshku do tė ketė njė pikėpamje tė shtrembėruar tė realitetit. Por si mund ta dimė ne nė tė vėrtetė, nėse fotoja qė shofim e realitetit ėshtė e vėrtetė? A mos ndoshta neve gjėndemi nė njė enė sferike dhe visioni ynė shtrembėrohet nga njė lente gjigande? Realitieti qė percepton peshku ėshtė i ndryshėm nga yni, por a mund tė jemi tė sigurt se ėshtė mė pak real?

Realiteti qė percepton peshku nė tė vėrtetė nuk ėshtė njėlloj me realitetin tonė, por peshku ka ende mundėsi tė formulojė ligje shkencore qė qeverisin lėvizjen e objekteve qė ata vėshtrojnė jashta enės. Pėr shembull, pėr shkak tė shtrėmbėrimit, njė objekt nė levizje tė lirė qė ne do e vėshtronim se lėviz nė vijė tė drejtė, nga peshku do vėshtrohej sikur ai ndjek njė rrugė tė harkuar. Megjithatė, peshku i kuq mund tė formulojė ligje fizike nga kuadri i tij tė cilat gjithmonė do ishin tė sakta dhe tė cilat do iu mundėsonin atyre tė kryenin parashikime mbi lėvizjen e objekteve nė tė ardhmen, jashtė enės tyre.
Ligjet e tyre, sigurisht do qenė mė tė komplikuara sesa ligjet nė kornizėn e realitetit tonė, por thjeshtėsia ėshtė ēėshtje preference dhe shijeje. Nėse peshku i kuq do formulonte njė teori parė nga kėndvėshtrimi tij, neve do duhej tė pranonim pikėpamjet e tij si nje pasqyrė reale e realitetit.

Nje shembull tipik i pikėpamjes sė ndryshme tė realitetit ėshtė edhe modeli i shpallur rreth vitit 150 e.s nga Ptolomej qė pėrshkruan lėvizjen e objekteve qiellore. Ptolomej publikoi punėn e tij nė njė traktat me trembėdhjetė vėllime qė zakonisht njihen me emrin arab “Amalgest”. Amalgest fillon me sqarimin e fakteve duke pas parasysh qė bota ėshtė sferike, e palėvizshme, e pozicionuar nė qėndėr tė universit, dhe papėrfillėshmėrisht e vogėl nė raport me distancėn nga qiejt. Pavarsisht modelit heliocentric tė Aristarkut, modeli i Ptolomej-t mbahej si i vėrtetė nga njė masė e madhe Grekėsh tė edukuar tė paktėn qysh nė kohėn e Aristotelit, i cili, pėr ēėshtje mistike, besonte se toka ėshtė nė qendėr dhe se planetet e yjet leviznin rreth saj nė orbita tė komplikuara qė pėrfshinin epicikle tė tipit, rrotė mbi rrotė.

Ky model ngjante natyrshėm si i vėrtetė sepse nėn kėmbėt tona ne nuk ndjejmė tokėn qė lėviz (hiq rastet e tėrmeteve ose momentet e pasionit). Mėsimet e mėvonshme evropiane u bazuan nė burimet Greke e qė dorė mė dorė bashkė me idetė e Ptolomej dhe Aristotelit, u bėnė baza e mendimeve tė Perėndimit. Modeli i kozmosit tė Ptolomej u adoptua nga Kisha Katolike dhe u mbajtė si doktrina zyrtare pėr 1400 vite. Do duhej jo mė pak se viti 1543 qė tė dilte njė model alternativ nga Kopernik, nė librin e tij “De revolutionibus orbium coelestium” (Mbi revolucionin e Trupave Qiellorė), publikuar vetėm nė vitin e vdekjes sė tij (edhe pse ai punoi mbi teorinė e tij pėr disa dekada tė tėra).

Koperniku, ashtu si Aristarku shtatėmbėdhjetė shekuj mė pare, pėrshkruante njė botė nė tė cilėn Dielli ishte nė qendėr dhe planetet rrotulloheshin pėrqark nė orbita rrethore. Edhepse ideja nuk ishte e re, ringjallja e saj u prit me rezistencė tė flaktė. Modeli i Kopernikut u pa kontradiktor me Biblėn, e cila interpretohej me mėnyrėn tjetėr ku toka ishte qendra dhe planetet lėviznin rreth saj, pavarshisht faktit se Bibla asnjėherė nuk e shprehte qartė atė. Nė fakt, nė kohėn kur u shkrua Bibla njerzit besonin se toka ėshtė e rrafshėt. Modeli i Kopernikut ēoi nė njė debat tė ashpėr nė toka nė qendėr apo jo dhe kulminacioni mbėrriti me vitin 1633, me gjyqin kundra Galileo-s i cili pėrfundoi i akuzuar pėr herezi si mbrojtės i modelit Kopernikan, dhe pėr mendimet e tij se “jemi tė lirė tė mbrojmė si tė mundshme opinionet edhe pasi tė jetė deklaruar dhe definuar nė kundėrshtim me “shkrimet e shenjta”. Ai u shpall fajtor, dhe u dėnua pėrjetėsisht me Arrest Shtėpie dhe u detyrua te hedhė poshtė studimet e tij. Thuhet se gjatė procesit gjyqėsor ai psherėtiu “Eppur si muove” (prapė lėviz). Vetėm nė vitin 1992 Kisha Katolike Romane pėrfundimisht pranoi se qe e gabuar nė dėnimin e Galileos.

Pra, cila ėshtė teoria reale, modeli i Ptolomejt a Modeli i Kopernikut? Edhepse nuk ėshtė e pazakontė qė njerzit tė thonė qė Koperniku provoi gabim Ptolomeun, kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Ashtu si nė rastin e pikėpamjes tonė versus pikėpamjes sė Peshkut tė Kuq, sejcili mund tė parashikojė njė model universi tė saktė nga pikėpamja e tij, se universi ynė mund tė pėrshkruhet korrekt si nė rastin heliocentrik ashtu edhe nė rastin kur toka ėshtė nė qendėr, por avantazhi i sistemit Kopernikan ėshtė se ekuacionet e lėvizjeve janė shumė herė mė tė thjeshta nėn kornizėn reference ku dielli ėshtė nė qendėr.

Njė realitet krejt tjetėr ngjan nė filmin fantastiko shkencor “Matrix” ku njerzit nė padituri jetojnė njė realitet tė simuluar tė krijuar nga kompjutera super-inteligjent me qėllim qė ti mbajnė ata tė qetė e ndėrsa kompjuterat thithin energjinė bio-elektrike tyren (ēfardo qoft ajo). Kjo ndoshta kjo nuk ėshtė dhe aq e trilluar, sepse shumė njerėz preferojnė tė kalojnė kohėn e tyre nė web me realitete tė simuluara tė tipit “Second Life”. E si mund ta dimė neve qė nuk jemi ca karaktere nė njė mish-mash tė gjeneruar nė mėnyrė kompjuterike? Nėse ne do jetonim nė njė botė sintetike imagjinare, ngjarjet s’do kishin kuptim dhe konsistencė ose nuk do iu pėrmbaheshin ligjeve nė tėrėsi. Alienėt nė kontroll mund ta shihnin mė interesante ose zbavitėse tė vrojtonin reaksionet tona, pėr shembull >>Hėna e plotė ndahet nė dysh<<, apo >>sejcilit, nė botė njė diete i zhvillohet njė neps i paparė dhe i pakontrollueshėm pėr “Pite Krem-Banane”. Por nė rast se Alienėt aplikonin system konsistent ligjesh, neve s’do kishim mundėsi tė dallonim nė ekziston apo jo njė realitet tjetėr prapa tė simuluarit. Do qe e lehtė tė pohonim qė bota e Alienėve ėshtė e vėrteta e ndėrsa kjo e jona e simuluar. Por ashtu si neve, nėse qėniet nė atė realitet s’do kishin mundėsinė e vrojtimit tė Universit nga “Jasht”, s’do kishte arsye pėr ata tė dyshonin nė realitetin e tyre. Ky ėshtė njė version modern i idesė se nje nuk jemi gjė tjetėr pos fragmente tė njė ėndrreje tė dikujt tjetri.

Kėto shembuj na sjellin nė konkluzionin qė do jetė I rėndėsishėm pėr kėtė libėr: Nuk ka njė pikėpamje ose koncept realiteti teorikisht tė pavarur. Nė vend tė saj ne adoptojmė njė panoramė tė cilėn ne e quajmė realizėm-tip i varur: ideja e tė cilit ėshtė se teoritė fizike tė botės reale janė njė model (kryesisht tė natyrės matematike) dhe njė komplet rregullash e ligjesh qė lidhin elementet e modelit me vrojtimet. Kjo na jep kornizėn me tė cilėn ne interpretojmė shkencėn.


Ps. Hawking humbi ca pike kohet e fundit kur deklaroje qe egzistone nje force tjeter qe e ka krijuar universin , dhe vet anglezet si besonin vesheve kur degjuan dicka te tille nga hawking, (Sidomos ato qe besojne ne shkence).
avatar
.#HeTr!c.K#.

46


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

HAHHAHA

Mesazh  xxl prej 31.10.11 23:47

NORMAL QE EGZISTON NJE FORC TJETER
PO PRA ASGJE NUK ASHT RASTESISHT NE BOT
avatar
xxl

patrolla_mkd@hotmail.com
.................................................

38


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi