Mrekullia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mrekullia

Mesazh  Zattoo prej 26.10.11 21:01

Mrekullia dhe burimi i saj



Shpeshherė kemi dėgjuar raste tė ndryshme qė tregojnė tė ashtuquajturen mrekulli apo ēudi, apo dukuri tė pa shpjegueshme nga shkenca por vetėm nga feja.

Shpesh i kemi bėrė pyetje vehtes a ėshtė e vėrtetė?

Dhe shpesh kemi hyrė nė njė gjendje konfuze tė mjegulltė ku ti japėsh pėrgjigje kėsaj pyetje nuk ėshtė e lehtė edhe pse kemi shumė vegla(instrumente) shkencore pėr tė kėrkuar tė vėrtetėn. Mirėpo e vėrteta ndodhet pikėrisht brenda nesh nė trurin tonė.

Shpjegohem: Kemi dy pėrgjigje qė plotėsojnė njėra-tjetrėn.

Sipas Shkencės

Shkenca ka shekuj qė mundohet ti japė pėrgjigje kėtyre dukurive tė quajtura “mrekulli”. Historia shkencore na mėson se shkenca ka pėrjashtuar ēdo tezė qė mbėshtetet nė abstrakten, pra jo tė provueshmen.

Mirėpo kohėt e fundit shkencat e mjekėsisė siē ėshtė psikiatria apo dhe psikologjia nė kėrkimet e tyre nė drejtim tė organit mė misterioz tė njeriut Trurin ka zbuluar shumė zona tė saj qė nuk janė tė kontrollueshme ose mė mirė tė themi qė nuk i dihet burimi energjik nga i cili ushqehen pasi kemi njerėz qė me forcėn e trurit arrijnė nė njėfarė mėnyre tė mposhtin edhe forcat e gravitetit dhe inercis dhe kjo ka ngjallė jo pak debate mbi ēėshtjen nė fjalė.

Akoma edhe sot shkenca ėshtė e pafuqishme qė tė dalė nė konluzion nė lidhje me kėtė temė edhe pse ka pėrcaktuar saktėsisht se kjo forcė apo dukuri e quajtur edhe ndryshe “mrekulli” e ka burimin nga truri duke mos pėrcaktuar prejardhjen apo burimin e saktė brėnda organit Tru.

Pra sipas shkencės kemi aprovimin qė truri prodhon kapacitet tė panjohur duke sjellė dukuri jo normale apo tė pashpjegueshme nė tė ashtuquajturen “mrekulli”.

Sipas Fesė

Tė gjitha fetė papėrjashtim kanė njė emėrues tė pėrbashkėt Zotin si forcė tė mbinatyrshme dhe si zotėrues i gjithėsisė apo universit. Pa dashur tė trajtoj absolutisht asnjė nga fetė nė mėnyrė teologjike por vetėm shkencore. Unė do marr shembull tre fetė mė tė pėrhapura nė botėn njerėzore:

Krishtėrimin
Budizmin
Islamin


Krishtėrimi

Bibla apo dhe Shkrimi i Shenjtė na sjellė nėpėrmjet fjalės fakte qė nė fillimin e jetės dhe deri tek pėrjashtimi i njeriut nga kopshti i Edenit ku ndodheshin shumė pemė dhe fruta Zoti u ndalon tė vetmen Mollėn. Kemi Krijuesin e tyre Zotin qė u thotė ēfarė duhet tė bėjnė duke u kujdesur pėr njeriun meqė ishte shėmbėlltyrė e tij(Zotit).

Mirėpo gruaja Eva e kafshon frutin e ndaluar Mollė(e gėnjyer nga ėngjėlli Luciferr) duke detyruar edhe burrin Adam tė bėnte tė njėjtėn gjė dhe me kėtė ata tashmė kishin pėrfituar Inteligjencėn(e cila ndodhet nė organin Tru) dhe pėr kėtė Zoti i dėbon nga kopshti dhe pėr dėnim u jep planetin Tokė ku do tė jetojnė.

Dhe kėtu Zoti u thotė tashi me ngrėnien e mollės keni pėrfituar Inteligjencėn e cila do ju duhet pėr ta vėnė nė funksion pėr tė krijuar jetėn dhe vazhdimsinė tuaj nė Tokė.

Pra me kėtė na lė tė kuptojė se fruti i ndaluar kishte “fuqinė” e mistershme tė kapacitetit me tė cilėn njeriu do tė mbijetonte. Kjo Inteligjencė ndodhet nė organin e vetėm tė mistershėm Trurin.

Mos tė harrojmė inteligjencėn absolute qė e dallonte Jezusin nga njerėzit e tjerė.

Po ashtu dallojmė mėnyrėn me tė cilėn tė krishterėt luten dhe i thurin lavde Zotit duke u nisur me plotėsimin e dhjetė urdhėrimeve qė Zoti nėpėrmjet Moisiut(profet) i jep njeriut qė ti zbatoj ku nė tė bėjnė pjesė “duaje tjetrin siē do vetvehten” , “duaje Zotin mė shumė se vehten” apo dhe “nė qoftė se tė qėllojnė nė njėrėn faqe ju tregoni faqen tjetėr duke e falur”.

Pikėrisht nė kėto urdhėrime kemi forcėn e inteligjencės qė duhet ti dėshifroj pėr tė arritė atė tė cilėn konsiston nė tė vėrtetė ajo qė Zoti i urdhėron njerėzit. Dhe pėr kėtė pėrhapėsit dhe respektusit e Krishtėrimit me nė krye bashkimin e Krishter, Vatikanin duke ēuar meshė (lutje ndaj Zotit) ata duhen tė pėrgatiten pėr vite me radhė nė mėnyrė qė Inteligjenca e tyre tė ushtrohet dhe tė dėshifroj mesazhin e vėrtetė pėr njeriun nė mėnyrė qė ai nėpėrmjet kėsaj tė zhvilloj nė trurin e tij mjetet e nevojshme pėr tė bashkėjetuar me njerėzit e tjerė.

Pra Truri ėshtė qėndra qė drejton edhe abstrakten Shpirtin.

Budizmi

Sipas fesė budiste qė ėshtė e mbėshtetur edhe mė qartė nė njeriun dhe aftėsitė e tij tė mbinatyrshme na jep njė tabllo shumė tė thjeshtė ku njeriu me anė tė meditimit dhe Trurit ai arrin tė hyj nė botėn e hyjshme ku mund tė flas edhe me shpirtin i cili ėshtė i pavdekshėm por qė mishėrohet sipas vendimit qė merr nga njė qėnie njerėzore ashtu edhe nga njė qėnie tjetėr. Budizmi i jep rėndėsi parėsore forcės sė Trurit dhe zbulimit tė energjisė qė ndodhet nė Tru.

Shpesh herė konvertimi qė bėn njeriu nė kėtė fe ėshtė se nuk arrin tė ushtrojė Inteligjencėn e tij nėpėrmjet feve tė tjera.

Pra kemi budizmin qė Trurin e vė nė qendėr tė saj si organi ndėrmjetės i komunikimit tė hyjnishėm apo mbinatyrshėm.

Islami

Nė Islam kemi tė evidentueshėm shumė qartė si erdhi fjala e Zotit nė njė njeri qė nuk dinte tė shkruante dhe tė lexonte. Kėtu duket akoma edhe mė qartė sesi Zoti i dha Inteligjencė pėr tė pėrhapur fjalėn e tij njerėzve nga njė njeri qė e kishte por nuk e kishte ushtruar kurrė.

Kėshtu qė erdhi dhe Kurani duke pėrsėritur mesazhin e Zotit njeriut nė njė formė tė ndryshme nga Krishtėrimi por qė gjithmonė dishiplinonte njeriun nė mėnyrė qė ai tė kishte njė bashkėjetesė tė lumtur nė Tokė.

Duke qartė dhe nė faljet e muslimanėve ku rregullat e faljes dhe mėnyrat kanė tė bėjnė me njė ushtrim tė Inteligjencės sė njeriut nė mėnyrė qė tė pėrmirėsoj jetėn shpirtėrore dhe paqen nė bashkėjetesė me njerėzit e tjerė.

Pra edhe kėtu Truri luan njė rol tė veēantė nė jetėn njeriut.

Nė konkluzion siē edhe del qartė ėshtė se Feja ėshtė njohės i mirė i trurit dhe kapacitetit tė tij qė ka nė lidhje me dukuritė e ndryshme qė njeriu pėrballet dhe qė i quan Mrekulli.

Pra nga kjo rrjedh qė nė Trurin e njeriut ndodhet njė forcė e mbinatyrshme e cila mund tė jetė nė gjendje tė bėj “Mrekulli” duke shfrytėzuar kapacitetin e saj tė plotė tė mistershėm.

Edmond Pjetri
avatar
Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mrekullia

Mesazh  Jetmira prej 04.01.14 21:36

Mrekullia (lat. miraculum = mahnia) ėshtė njė dukuri e pashpjegueshme pėr njė ndėrhyrje tė mbinatyrores apo hyjnores, gjatė sė cilės ligjet fizike duket se mposhten, pezullohen, apo tjetėrsohen. Njerėz tė besimeve tė ndryshme kanė pėrkufizime tė ndryshme nė lidhje me fjalėn "mrekulli".
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi