Ē’ėshtė vlera njerėzore?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ē’ėshtė vlera njerėzore?

Mesazh  Gon! prej 13.10.11 14:30

Ē’ĖSHTĖ VLERA NJERZORE?

Esenca e njė vlere qė e bėn tė njejtė atė me rrjedhėn e saj,ėshtė vetia e burimit pėr nga rrjedh, dhe kur pėrputhet ka domethėnje –janė e njejta natyrė.

Ky fakt e bėn tė qėndrueshėm ekzistencėn e pėrbashkėt tė natyrave tė tyre dhe e shtyn nė harmoninė e madhe drejt pėrkryerjes sė saj.

Specia gėzohet tek e pėrkryera ,ku densiteti emocional pėrkon me vetinė e qenjes dhe ekuilibrin e ngritur maksimalisht nė pikėn mė tė lartė, qė ėshtė harmonia universale.

Harmonia mė e madhe sjell gėzim mė tė madh dhe vatra e kėtij emocoinaliteti i ngre pėrjetimet vėrtikalisht.

Atje integrohen nė atė tė madhin universal (Zotin) ku lidhet pjesa me tė tėrėn dhe qėndrimi nė kohė varet nga forca qė shkaktoi kėtė densitet emocional.

Nėse emozioni ėshtė pozitiv (mirėsi), ai ngarkohet me natyrėn e tij, zgjatet e mira.

E kundėrta emozioni negativ(ligėsia,dhimbja,trishtimi) zvogėlohet pėr shkak tė njė ngritje qė mbizotėron,qė ėshtė mė potente nė forcė dhe cilesisht e pėrkryer,ndaj e denatyron gjendjen tjetėr, duke e tjetėrsuar atė, i jep nga vetja e vet.

E mira ėshtė lėvizja mė e madhe ,pasi vjen nga burimi i saj qė ėshtė e madhėrishmja ,origjina e lėvizjes sė mirė.

E mira ėshtė absolute,ndaj ēliron vetvetėn pafundėsisht si lėvizje e pakufizuar. Dhe speciet shkojnė drejt absolutes pėr shkak tė dėshirės sė tyre e cila mundėsohet nga elementet e pėrbashkėta tė natyrave tė tyre qė interferojnė e bashkėveprojnė sipas aftėsive dhe mundėsive qė disponojnė.

Pėr kėtė shkak bashkėveprimi zgjatet pa lėvizur nė mėnyrė vertikale ku pėrjetohet njė nivel tjetėr ,pėrthithet nga pėrjetėsia dhe koha atje nuk ekziston sepse ka mbetur tek trupi fizik ose mėnyra horizontale.

Kjo vlerė e arritur ka reagentė tė tjerė dhe ska zhvillim se ėshtė gjendje e plotė dhe vetėm brenda vetės sė vet ndjehet shumė mirė, identifikohet mė hapėsiren dhe bėhet njėsh me tė, kategori e saj.

Aty dhe vetėm aty ndihet kuptimi i jetės tonė, pasi mendimi ėshtė i plotėsuar ,kompletuar.

S’ėshtė pjesė ėshtė e tera….

Ai s'ėshtė mė i paplotė, s'ndjen nevojėn pėr tu plotėsuar, nuk rend drejt askujt, sepse ėshtė vetė plotėsia, ai/ajo mendon dhe vepron
njėherėsh brenda vetės sė vet.

-po njeriu si mund tė jetė sa mė shumė nė kėtė gjendje?? (plotėsie,vlere)
-e qartė pėr ēdo njeri qė ka intelekt
-njeriu ruan funksionin e vet-aktivitetin-pėr shkak tė ekzistencės sė tij qė ruan gjithė natyrėn e vet, trupi tė jetė dhe psiqika tė ushqehet me natyrėn e vet dijen universale deri nė maksim vertikalisht, ajo sjell paqen e brendshme dhe ruan universalen.

Shpirti ėshtė universal dhe komunikon me vetėn e vet qė ėshtė vet universi.

Ky synim (veti) qė ėshtė njėkohėsisht dhe mėnyre ekzistence, aktualizon perjetėsinė e qenjes.

Njė fakt tjetėr mė i madh, ai i ekzistencės sė dijes tek njeriu, e bėn atė mė kualitativ nga lloji, e pikėrisht ky (mendimi) pėrbėn thelbin e ekzistencės sė tij.

Mėnyra e tė menduarit mė tė lartė bėn tė mundur triumfin mbi disekuilibrin qė ėshtė vesi, i cili trasmetohet nga keqpėrdorimi i intelektit tė tij apo para tij.

Nė kėtė mėnyrė, nėpėrmjet pėrpjekjes qė ėshtė aktivitet i qenjės, ajo pėrjeton njohjen dhe duke e zmadhuar atė nė vete e bėjmė tonėn.

Nė ēastin qė ėshtė bėrė plotėsisht e jona kemi ngadhenjyer mbi destruktivėn, jemi mė tė ngjashėm me natyrėn tonė, sesa me atė qė gjetėm ose qė e bėjmė vetė tė tillė.

Kjo mėnyrė bėn tė mundur njėsimin me tė mirėn, universalen, dhe sa mė shumė tė tentojmė atėherė kalojmė nė nivelin absolut, atė qė thamė mė sipėr.

Njohja universale, e vėrteta, bėhet natyra jonė e brendshme dhe densiteti emocional ėshtė kuptimi ynė, plotėsia ose vlera.

Personalitetet e mendimit tė lartė janė mė afėr kuptimit, por lėnda e ekzistences sė tyre s'bie dakort sepse ėshtė nivel tjetėr dhe pėr kėtė arsye ata largohen nga kjo jetė.

Marrė nga libri :
"NJERIU PERBALLE QENJES".
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ē’ėshtė vlera njerėzore?

Mesazh  Gon! prej 13.10.11 15:08

SI SHKOHET DREJT VLERĖS!

Ēdo element i parė nė vetvete ėshtė diēka : por ai nuk pėrmbush asgjė tė plotė po ta krahasonim me tė vėrtetėn e cila ėshtė kompletimi.

Pra tė mos ndjejė mangėsi, kėrkesė ose nevojė pėr ekzistencėn e saj.

Nė kėtė gjithėsi ne ndeshim plot tė tilla herė tė vetme, herė tė kombinuara, por pasi ato nuk janė tė sistemuara deri nė plotėsi mbeten vetėm objekte me pozicion dhe synim si krijesa tė nivelit tė ulėt (jo tė plota).

Pėr mė tepėr janė ekzistenca qė tentojnė nėpėrmjet lėvizjes jep-merr pėr tu bėrė pjesėmarrėse nė njė lėvizje tė re; p.sh. bimėt, kafshėt, shpendėt.

Kjo pjesėmarrje e re ėshtė arsyeja e ekzistencės sė kėtyre pjesėzave ku secila ėshtė mė vete, por edhe ka vetinė qė brenda kėsaj ekzistence tė bashkohet me materje nga e llojit tė saj dhe tė lidhet me gjithėsinė (universin).

Tashmė mund tė arrijmė nė pėrfundim se nėpėrmjet kėtyre lėvizjeve e lidhjeve ato marrin njė vlerė, por kjo nuk ėshtė e qartė dhe e dukshme sepse ėshtė e pa plotė (pjesėz), jo e tėrė si dhe prejardhja e saj ėshtė formė e jashme (objekt) ku nuk ėshtė pėrfshirė gjithqka (e tėra) ndaj
s'krijohet ndėrlidhja e organizimi i objektit me subjektin (ekzistencės dhe shpirtit).

Pra kėtu kemi vetėm objekte, qė janė formė e jashtme pa karakter tė brendshėm qė do tė mundesonte plotėsinė e ekzistencės ose nivelin e pėrkatėsisė sė plotė.

Mungon ekzistenca e disa elementeve qė marrin pjesė nė pėrbėrjen e makrokozmosit dhe kjo mungesė ndan lidhjen e objektit me subjektin (ekzistencės me shpirtin).

Tė gjitha kėto karaktere ekzistencash kanė vetėm mundėsinė e ekzistencės nėpėrmjet dhėnjes dhe marrjes dhe pas kėtij cikli (kohe) ndėrpritet kjo ekzistencė duke pritur kalimin nė njė tjetėr gjė qė realizohet duke hyrė nė lėvizjen tjetėr (gjendjen tjetėr), sipas kėtij segmenti qė
detyron ēvendosjen dhe pjesė –merr perjetėsisht nė drejtėzen e aftėsive dhe mundėsive tė saj universale.

Kėshtu shpjeguam pėr kėto kategori (ekzistence) se vetėm ekzistojnė, por skanė qellim.
Ne na duhet tė lidhemi me gjithėsinė e cila ėshtė njė objekt ku shfaqet ajo, specia jonė qė folėm mė lart.

Ėshtė forma e dukshme dhe karakteri i brendshėm i saj (shpirti) qė bėhet vazhdimi i kėsaj lidhje e cila kthehet nė veprim; jep dhe merr dhe na shkakton nxitjen qė prodhohet nga emetimi i cilėsisė sė pastėr tė mesuar tashmė.

Kjo nxitje nėpėrmjet veprimit tė saj jep dhe merr, pret nė gadishmėri tė hyjė nė lėvizje dhe si rrezultat : bashkėlidhet me gjithqka (universin) nė saje tė aftėsive qė zotėron si funksion i qenjes mė tė lartė.

Aq mė tepėr ajo pėrmban brenda species sė vet parapėrgatitjen pėr tu lidhur me makrokozmosin nė mėnyrė tė dyfishtė; me objektet e ekzistencės nėpėrmjet formės sė saj objekt dhe me subjektet nėpėrmjet subjektit tė vet qė lidhet me tė njejtėn natyrė.

Kėshtu qė ajo (specia) ndjen objektivisht tė gjitha gjėrat me formėn e vet dhe kupton emetimin e karakterit tė vet dhe tė tjerėve nėpėrmjet subjektit tė vet.

Nė mėnyrė tė ngjashme lidhet me tė gjitha format dhe karakteret e brendshme tė universit.
Kėshtu ėshtė bashkimi harmonik i species mė te gjitha gjėrat.

Nga gjithė kjo qė ėshtė shpjeguar deri tani, kujtojmė se gjithėsia ėshtė njė formė dhe karakter i brendshėm sikundėr edhe nė vete qė lidhemi me njėherėsh. Dhe qė kjo ekzistencė tė marrė vlerėn mė tė lartė duhet tė pėrcaktohet nga lidhja e formės me karakterin e brendshėm tė species tė bashkėlidhur me harmoninė universale.

Kjo vlerė ėshtė origjinale dhe bėhet nxitje e vetvetishme e njeriut tek i cili ėshtė shfaqur pėrputhja objekt-subjekt dhe qė pėrqendrohet nė mėnyrė tė pėrsosur nė qėllimin e ekzistencės sė vet duke hyrė nė kėtė harmoni me dashje dhe me dėshiren e vet.

VETĖM KJO MĖNYRĖ EKZISTENCE KA TĖ DREJTĖN TĖ QUHET VLERĖ E LARTĖ (SUPERIORE)
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi