Sekreti i sundimit tė botės

Shko poshtė

Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 01.06.08 23:51

SEKRETI I SUNDIMIT TĖ BOTĖS

Procesverbalet e pleqėsisė sioniste



SEANCA E PARĖ

Projekti i qeverisė sė bazuar nė forcė

Kėtu frazeologjitė nuk kanė vend, kėtu bėhet fjalė vetėm pėr rėndėsinė e idesė dhe pėr ndriēimin e kraha-simeve e tė thėnjeve. Kėshtu do tė qartėsojmė sistemin tonė duke i shqyrtuar ngjarjet nga pikqėndrimi i ynė dhe i Gojėve (1) .

Fillimisht duhet qartėsuar, se shumica e njerėzve posedojnė mė shumė veti tė kėqia se sa tė mira. Pėr kėtė arėsye, efekti mė i madh arrihet pėrmes dhunės dhe frikėsimit se sa pėrmes polemikave tė mėsuara e bindėse. Ēdo njeri ėshtė i etshėm pėr pushtet. Tė paktė janė ata qė nuk do tė pranonin tė bėheshin diktatorė, vetėm po tė mundnin. Shumė mė tė paktė janė ata, qė nuk do tė sakrifikonin interesin e pėrgjithshėm pėr interesa personale.

(1)- (Goja, gojėt, apo gojimėt sipas kėtyre Procesverbaleve – Programit tė fshehtė tė masonerisė sioniste pėr sundimin e botės: tė gjithė tė tjerėt qė nuk janė hebrenj janė paganė dhe kafshė.) - ( Novus ordo Seclorum )

Dhuna ėshtė drejtėsi

Ēka e ka stepur dhe udhėhequr kėtė masė tė shtypshme e konzervuese tė cilėn e quajmė njerėzim? Qė nė fillim tė jetės shoqėrore, njerėzit i janė nėnshtruar dhunės sė verbėr e brutale, pastaj ligjit, i cili ėshtė gjitha-shtu dhunė, por e maskuar. Nga kjo konkludohet se, sipas ligjit, drejtėsia gjendet nė dhunė.

Liberalizmi e vret lirinė e vėrtetė

Liria politike ėshtė vetėm ide, por jo edhe realitet. Kėtė ide duhet ndry-shuar nė momente tė duhura, pėr tė tėrhequr fuqinė e masave popullore nė organizatėn tonė politike, me ndihmėn e butėsisė sė idealizmit tė saj, nėse kemi vendosur pėr ta rrėnuar pushtetin. Ky synim lehtėsohet, nėse kundėrshtari ėshtė i infektuar me idenė e lirisė dhe tė liberalizmit. Kėshtu sistemi ynė arrin fitore: sipas ligjit tė jetės, sapo qė frerėt e pushtetit tė lėshohen nga njė dorė, i merr tjetra, meqenėse fuqia e verbėr e popullit nuk mund tė mbesė as pėr njė ditė pa udhėheqės... Si pasojė, pushteti i ri zėvendėson tė vjetrin, tė dobėsuar nga liberalizmi, qė nė lindjen e tij.

Fuqia e jonė e artė

Nė ditėt tona pushteti ynė i bazuar mbi pushtetin e udhėheqėsve liberalė ėshtė pushtet i artė.

Anarkia i bėn popujt tė dorėzohen para nesh

Ideja e lirisė ėshtė e parealizueshme, sepse askush nuk di tė shėrbehet me tė nė masė tė duhur. Mjafton qė ta lesh njė bataljon ta drejtojė lirshėm vetveten pėr njė kohė, dhe kjo liri do ta bėjė tė shpartallohet shpejt. Fillojnė luftrat e brendshme, tė cilat, nga konflikte tė vogla, shndėrrohen nė luftėra sociale, tė cilat pėrmbysin shtetet dhe fuqia e tyre shndėrrohet nė hi e pluhur. Shteti, ose do tė dėrmohet nga luftrat e brendshme, ose, nga njė luftė qytetare, do tė bartet nė duart e njė armiku tė huaj: nė tė dy rastet ai shtet ka mbaruar; i dorėzohet pushtetit tonė.

Despotizmi i kapitalit tonė

Despotizmi i kapitalit tonė i ofron popujve dėrrasėn e shpėtimit, pėr tė cilėn janė tė detyruar tė kapen pėr tė mos rėnė nė humnerė...

Nuk ka moral kundėr kundėrshtarit tė brendshėm

Atė, i cili mendon se arėsyet tona janė tė pamoralshme, do ta pyesja: nėse njė shtet ka dy armiq dhe nėse lejohet qė kundėr armikut tė jashtėm tė pėrdoren mjete tė llojllojshme strategjike, si p.sh. ruajtja nė fsheh-tėsi e planeve ofanzive dhe defanzive, sulmet e natės apo sulmet me forca tė mėdha, pse kėto mjete do tė ishin tė pamoralshme, kur do tė ndėrmirreshin kundėr armikut tonė mė tė pėrbetuar, kundėr rrėnuesit tė pasurisė sonė, kundėr konkurrentit tonė pėr pushtet?

Tė mbjellim anarkinė midis masave

A mund tė shpresojė njė njeri i mėnēur dhe i arėsyeshėm se do tė arrijė tė sundojė me masat pėrmes fakteve dhe arėsyeve, duke i hapur rrugė budallalliqeve kontradiktore tė budallenjėve, shpirtėrisht tė cekėt, por me aftėsi pėr ēoroditur edhe njė bataljon tė tėrė?... Masat udhėhiqen kryesisht me epshe cikrrimtare, me thashetheme, me zakone, me tradita dhe teori sentimentale. Ato ndėrhyjnė nė mospajtimet partiake, tė cilat pamundėsojnė ēdo marrėveshje, edhe atje ku ato angazhohen seriozisht; sepse masa, e paudhė-zuar me fshehtėsitė politike, shumė lehtė krijon botkuptime tė pakuptimta, duke mbjellur farėn e anarkisė nė pushtet.

Nė politikė nuk ka moral

Nga ajo qė u tha mė lartė, rrjedh se politika nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me moralin. Pushtetari i cili i pėrmbahet moralit, nuk ėshtė politikan mendjemprehtė dhe pozita e tij udhėheqėse nuk ėshtė as e qėndrueshme as afatgjate. Ai i cili dėshiron tė udhėheqė, duhet tė dijė tė mashtrojė dhe tė shtiret. Ndershmėria dhe sinqeriteti, si dy cilėsi tė krenarisė popullore, nė politikė quhen dobėsi. Ato pėrmbysin pushtetarėt nga pushteti mė lehtė se armiku mė i egėr. Le t’i pėrmbahen Gojėt atyre vetive, por ne nuk guxojmė kurrsesi tė lejojmė qė ato tė na udhėheqin nė veprimtarinė tonė.

Forca krijon drejtėsinė

Drejtėsia e jonė gjendet nė forcė. Fjala “drejtėsi” shėnon kuptimin i cili nuk bazohet nė asgjė. Drejtėsi mund tė thuhej: “mė jepni ēka dua dhe do t’ju dėshmoj se jam mė i fuqishėm se ju”. Ku fillon drejtėsia? Ku mbaron? Ku mbėshtetet? Nė shtetet me pushtet tė organizuar dobėt, ku ligjet dhe udhėheqėsi janė tė pafuqishėm, me autoritet tė dobėt pėr shkak tė liberalizmit dhe pėrpa-rėsive tė imagjinuara tė tij, ėshtė e drejta e jonė, qė me fuqinė e mė tė fortit, tė sulmojmė dhe rrėnojmė regjimin ekzistues dhe institucionet e tij, tė vejmė dorė mbi ligjet, tė riorganizojmė ndėrmarrjet duke u bėrė zotėrues tė tyre.

Papushtueshmėria e Masonerisė (2) sė fshehtė ( 0 )

Qeverisja e jonė ėshtė e papushtue-shme, sepse ėshtė e padukshme, dhe e tillė do tė jetė derisa tė arrijė fuqi tė atillė qė asnjė fuqi dhe as komplot tė mos mund ta ērrėnjosė.

(2) – Masoneria ėshtė organizatė e pėrfolur e fshehtė e masonėve, patronėve mė tė pasur tė botės) ( EL MASÓN ) - (Piramida masonerike )

Qėllimi justifikon mjetin

Nga e keqja e pėrkohshme, tė cilėn jemi tė detyruar ta zbatojmė, do tė vendoset begatia e qeverisjes sė pėrhershme, me tė cilėn rrjedha e ērregulluar, pėr shkak tė liberalizmit tė jetės qytetare, do tė kthehet sėrish nė gjendje normale. Qėllimi justifikon mjetin. Prandaj, le tė pėrqėndrohemi mė shumė nė atė se ēfarė ėshtė e vlefshme dhe nevojshme, se sa nė atė se ēfarė ėshtė e mirė dhe morale. Para vetes e kemi planin tonė; rruga e jonė ėshtė e shėnuar dhe nga ajo nuk mund tė largohemi, pa iu ekspozuar rrezikut pėr tė zhdukur veprėn e shumė shekujve.

Masa ėshtė e verbėr

Pėr tė pėrpunuar mėnyrėn e pėrshtatshme tė veprimit, duhet llogaritur nė poshtėrsinė, paqėndrueshmėrinė dhe cektėsinė e masės, nė paaftėsinė e saj pėr tė kuptuar kushtet e ekzistencės dhe tė mirėqenjes sė vet; duhet patur nė dijeni se masa ėshtė e verbėr, imponuese, pa mendim tė vetin dhe se ajo pėrgjon majtas e djathtas, nė mėnyrė skllavėruese.
I verbėri nuk mund t’i udhėheq tė verbėrit e tjerė, pa rrezik pėr tė rėnė nė greminė. Rrjedhimisht, tė besuarit tanė - edhe po tė jenė gjenialė, por politikisht tė paudhėzuar - nuk mund tė kėrkojnė tė drejtojnė me masat, pa i qenė tė ekspozuar rrezikut pėr tė humbur tėrė kopenė e tyre.

ABC-ja e politikės - Pafuqia e partive politike

Vetėm njerėzit e pėrgatitur qė nga fėmijėrija janė tė zotė tė kuptojnė fjalėt e ABC-sė politike. Populli i lėshuar vetvetes apo udhėheqėsve nga mesi i tij, shkatėrron veten me polemika politike partiake, si edhe nga konfrontimet qė ato i shkaktojnė, e tė cilat burojnė nga dėshira pėr pushtet e nderime.
A ėshtė e mundshme qė masat popullore tė polemizojnė qetė dhe pa konfrontime, duke bėrė punėt shtetėrore, tė cilat nuk guxojnė t’i pėrziejnė me ato personale? Plani, i ndarė nė shumė pjesė, sa ka edhe koka nė masė, humb kompaktėsinė e vet, bėhet i pakuptueshėm dhe i pazbatueshėm, pėr shkak tė opinioneve tė ndryshėm tė cilėt mund tė jipen. Qeverisja e vetme – qeverisja autokratike

Njė projekt i qartė dhe i gjėrė mund tė hartohet vetėm nga njė njeri. Ai vendos nė rend tė gjitha hallkat e mekanizmit tė njė makine. Nga kjo mund tė konkludohet, se nė interes tė mirėqenjes sė njė shteti ėshtė vendosja e pushtetit nė duart e njė individi pėrgjegjės. Civilizimi nuk mund tė mbijetojė pa despotizėm absolut, sepse atė nuk e sjellin masat, por udhėheqėsit e tyre. Masa ėshtė e egėr; ajo kėtė e dėshmon nė ēdo rast. Sapo tė arrijė tek liria (ideja e lirisė), e shndėrron menjėherė nė anarki, nė kulm tė barbarizmit.

Alkoholizmi – Humanizmi – Jeta e shfrenuar

Shikoni ato qenje tė alkoholizuara e shtazarake, tė fundosura nga pijet, me tė drejtė tė pakufizuar tė pėrdorimit. Kjo e drejtė iu ėshtė dhėnė Gojėve, nė tė njejtėn kohė si edhe liria. (Tanėt, duke kujtuar Kherema (3)-n, nuk shėrbehen me kėtė liri). Popujt Gojimė, janė tė shtazarakuar me alkohol; rinia e tyre ėshtė e degjeneruar nga mėsimet klasike dhe jeta e shfrenuar e parakohshme, nė tė cilėn e kanė futur agjentėt tanė, shėrbėtorėt, nėpunėsit etj. nė pozita mė tė mira, si edhe femrat tona, midis tė cilave numėrojmė edhe ato tė Gojėve, tė zhytura nė luks dhe jetė tė shfrenuar.
(3) – Fjalė hebreje: “Ndalesė”.

Parimet dhe themelet e qeverisjes masonike

Forca dhe hipokrizia

Principi i ynė ėshtė: forca dhe dyfytyrėsia. Vetėm dhuna triumfon nė politikė, sidomos nėse fshihet me aftėsitė e domosdoshme pėr pushte-tarėt. Forca duhet tė jetė parimi, dhelpėria dhe dyfytyrėsia principe tė ēdo qeverie, e cila nuk dėshiron qė tė heq dorė nga pushteti para njė force tė re. Kjo e keqe ėshtė mjeti i vetėm pėr tė ardhur tek tė mirat. Prandaj nuk duhet tė frikohemi tė pėrdorim korrupsionin, mashtrimin dhe tradhėtinė, kur mund tė na shėrbejnė, pėr tė arritur qėllimin tonė. Nė politikė duhet ditur se si uzurpohet prona e huaj, pėr tė arritur pushtetin e nėnshtrimin.

Terrori

Qeveria e jonė, e cila ecėn rrugės sė pushtimeve tė qeta, ka tė drejtė t’i zėvendėsojė tmerret e luftės me vrasje tė reja, jo aq tė dukshme (perfide), por mė tė suksesshme, pėr tė nxitur terrorin, i cili do tė na sigurojė nėnshtrimin e verbėr tė Gojėve ose dobėsinė e tyre. Rreptėsia e drejtė dhe e pamėshirshme, janė faktorėt kryesorė tė fuqisė sė qeverisė. Prandaj, pėr tė arritur fitore, ėshtė jo vetėm nė interesin tonė, por edhe e kemi pėr detyrė jashtėzakonisht tė nevojshme, t’i pėrmbahemi programit tė forcės dhe tė hipokrizisė. Fuqia e ēdo shkence qė bazohet nė numra varet sa mjete pėrdorė. Ne do tė fitojmė, jo aq duke zbatuar mėsimet tona rigoroze, sa nga vet parimet tona duke i nėnshtruar tė gjitha qeveritė - Mbiqeverisė sonė. Mjafton tė dihet qė jemi tė pamėshirshėm, duke thyer ēdo rezis-tencė.

Liria – Barazia – Vėllazėrimi

Qė nga koha e zhvillimit tė Greqisė sė Vjetėr, ne tė parėt kemi brohoritur: “Liri”, fjalė tė cilėn mėpastaj e kanė pėrsėritur aq shpesh papagajt e pavetėdijshėm, me tė cilėn janė shėrbyer duke hequr botėn e mirėqenjes e tė lirisė sė vėrtetė individuale dhe mbrojtjen e kėsaj lirie nga dhuna e masės. Gojėt e tillė, tė ashtuquajtur tė menēur dhe tė ditur, nuk kanė mundur tė kuptojnė sa abstrakte janė kėto fjalė, tė cilat i kanė dėgjuar nga tė gjitha anėt: nuk janė kujtuar se nė tė vėrtetė nuk ka liri, siē nuk ka as barazi, pasiqė vet natyra ka pėrcakruar jobarazinė mendore, tė karakterit, tė aftėsive; nuk kanė vėrejtur se politika e jonė i ka hedhur jasht jetės sė tyre tė zakonshme, nė rrugė tė sundimit (4) tonė. Edhe budallai mund tė qeverisė, nėse ėshtė i udhėzuar nė politikė, ndėrsa i paudhėzuari, edhe sikur tė jetė gjenial, do tė humb nė rrugėt qė ne ia tregojmė.
(4) – Nuk janė pajtuar midis por, bile janė konfrontuar njėri me tjetrin.

Ne e kemi varrosur monarkinė

Nė kėtė parim ėshtė bazuar qeveria e dinastisė sė mbretėrve tanė, kėshtu qė i biri ka qenė i udhėzuar nga babai i vet nė fshehtėsitė politike, nė fshehtėsitė deri tek tė cilat nuk ka guxuar tė vijė askush. Gojėt e kanė humbur kuptimin e trashėgimisė sė bartjes sė pushtetit, dhe kjo humbje ka mundėsuar suksesin e misionit tonė.

Eliminimi i benificioneve tė fiseve Goje

Brohoritjet tona: “Liri, Barazi, Vėllazėri” - falė agjentėve tanė tė verbėr - kanė sjellur nė radhėt tona legjione tė tėra, nga tė gjitha anėt e botės, tė cilėt me entuziazėm kanė bartur flamurin tonė. Por, nė realitet, kėto fjalė kanė qenė fjalė kafshuese me tė cilat sistematikisht ėshtė dobėsuar mirėqenja e Gojėve, duke rrėnuar paqen, harmoninė dhe solidaritetin e bashkėpunimit sipas ligjit dhe themelet shtetėrore tė tyre. Mė vonė do tė shihni se pikėrisht kjo ka mundėsuar fitoren e sistemit tonė tė pushtimit tė qetė tė botės. Pastaj kemi arritur t’ju ndėrprejmė tė gjitha privilegjet, si edhe vet qenjen e aristokracisė sė Gojėve, tė asaj aristokracie e cila ka qenė mbrojtėse e popullit dhe atdheut kundėr vepri-meve tona.

Aristokracia e re

Nė gėrmadhat e aristokracisė sė gojėve ne kemi ngritur aristokracinė tonė
tė re tė pėrkrahėsve tanė, duke patur pėr kriter shkencėn dhe pasurinė.

Tė llogariturit nė dobėsi dhe epshe

Fitorja e jonė ėshtė e lehtėsuar sepse nė raport me njerėzit shumė tė nevojshėm, jemi mbėshtetur nė vetitė mė tė ndieshme tė natyrės njerėzore: numrat, etjen pėr uzurpim, nevojat materiale. Secila nga kėto dobėsi nė vete ka mjaftuar tė eliminojė ēdo iniciativė personale duke ia dorėzuar vullnetin atij qė ia blenė punėn.

Liria e kuptuar gabimisht na dorėzon pushtetin

Kuptimi abstrakt i lirisė na mundėson t’i bindim masat se qeveria e tyre nuk ėshtė asgjė tjetėr, pėrpos njė punėdrejtues i pronarit tė tokės – i popullit, dhe se ajo mund tė ndėrrohet si dorėzat e harxhuara. Kjo mundėsi e ndėrrimit i ka bėrė tė na dorėzohen. Zgjedhja e tyre ka mbetur praktikisht nė dorėn tonė.


Edituar pėr herė tė fundit nga Gothicus nė 02.06.08 0:10, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 0:08

SEANCA E DYTĖ

Maska politike

Do tė filloj me atė qė tanimė ėshtė thėnė. Kujtoni ju lutem se si qeveritė dhe popujt e Gojėve kėnaqen me formėn e jashtme tė gjėrave. Si pra ata do tė mund tė zbulojnė kuptimin e brendshėm(1), kur udhėheqėsit e tyre ėndėrrojnė vetėm pėr dėfrime dhe kėnaqėsinė e tė mirave materiale. Kjo ka njė rėndėsi tė madhe pėr tė bėrė llogaritė tona, duke e zhvilluar politikėn tonė.

Tani do tė shqyrtojmė ēėshtjet e pushtetit, tė lirisė sė fjalės, lirinė e mendimit, tė drejtėn e organizimit shoqėror, barazinė para drejtėsisė, paprekshmėrinė e pronės, tė vendbanimit, tė tatimit dhe idenė e tatimit tė fshehtė. Asnjėra nga kėto pyetje nuk guxon tė debatohet publikisht para popullit; dhe as qė duhet numėruar para tij tė gjitha elementet tona bazė. Rėndėsia e kėsaj heshtje qėndron nė atė qė, duke kaluar heshtur para kėtyre parimeve, ruajmė lirinė e veprimit tonė. Kjo na mundėson tė shkyqim ndonjėrėn nga ato elemente mė-pastaj, nė ēdo rast tė volitshėm, pa e hetuar askush kėtė. Pėrndryshe, po t’i publikonim, do tė duhej t’i merrnim me rezervė.

(1) – Strategjinė tonė, duke prezentuar parimet e sė drejtės moderne, sikur ne e kemi pranuar vetė, pa hyrė nė detaje.

Suksesi ėshtė i garantuar

Populli nė njė mėnyrė tė veēantė i nderon ata qė nė vete personifikojnė fuqinė. Pėr ēdo akt tė dhunės brohorisin: “Vėrtet ėshtė i poshtėr, por i zoti! Me ēfarė vetbesimi artificial ka luajtur rolin!”
Ne synojmė qė, pa u vėrejtur, t’i detyrojmė tė gjithė popujt pėr tė ndėrtuar vepra tė reja, me tė cilat pėrgatisim planin, pėr tė rrėnuar plotėsisht rendin ekzistues, tė cilin do ta zėvendėsojmė me mbretėrinė tonė dhe me ligjet e saj. Prandaj, duhet tė sigurojmė mbėshtetjen e kėsaj force, e cila ėshtė e pėrbėrė (“aq na bėn?”) nga agjentėt tanė – “kryeministrave” modern tė shteteve. Kėtu forca eliminon tė gjitha pengesat tė cilat na dalin pėrpara.

Grushtshteti

Kur tė zbatojmė grushtshtetin, popuj-ve do t’ju themi: “Gjithėēka shkoi keq pėr ju. Ju keni rėnė nė hall tė madh. Ne do t’i zhdukim shkaqet e halleve tuaja: kombėsitė, kufijtė, dallimet valutore. Vėrtet, duke mos i kuptuar arėsyet tona, mund tė na gjykoni; por, qė tė jeni tė drejtė, shqyrtoni sė pari ēka ju ofrojmė...” Atėherė ata do tė na mbajnė mbi supe me entuziazėm, gėzim dhe shpresė. Votimet do tė na pėrgatisin terenin pėr t’i shtyer nė to edhe njerėzit mė tė thjeshtė, duke organizuar kudo qė tė jetė e mundur grupe dhe shoqėri tė veēanta. Votat e masave do ta luajnė rolin vendimtar, duke na bėrė shėrbimin e fundit: konfirmimin e ligjeve tona.

E drejta e pėrgjithshme e votės

Pėr tė fituar shumicėn absolute, duhet ta jetėsojmė, pa dallime, tė drejtėn e pėrgjithshme tė votės sė lirė. Kėtė shumicė nuk do tė mund ta fitonim tek shtresa e shkolluar dhe e pasur.

Fuqia e jonė rrėnon familjen nėn despotizėm

Cilitdo, qė ėshtė i brumosur me mendimet e vlerės sė tij personale, do t’ia shkėpusim tė gjitha lidhjet familiare midis gojėve; njerėzit me vlerė do t’i pengojmė tė votohen: masat, nėn udhėheqjen tonė, nuk do t’ju mundėsojnė atyre tė dalin nė skenė. Masa do tė mėsohet tė na dėgjojė vetėm ne, ne qė paguajmė pėr pėrkujdesjen dhe dėgjueshmėrinė e saj. Kėto mjete na sigurojnė nė shuplakė kėtė fuqi tė verbėr, kėshtuqė ajo nuk mund tė lėvizė fare pa ndihmėn e agjentėve tanė tė futur pėr ta drejtuar, e cila e di se prej tyre varen tė ardhurat e tyre, shpėrblimi dhe ēdo fitim tjetėr.


SEANCA E TRETĖ


Riedukimi i popullit

Duke zbatuar parimet tona, kini kujdes nė karakterin e popullit ku punoni. Zbatimi i pėrgjithshėm dhe i barabartė i kėtyre parimeve nuk mund tė sjellė sukses para se tė riedukohet populli. Nėse shkoni hap pas hapi dhe me kujdes, akoma pa kaluar 10 vite do t’i shihni ndryshimet e karaktereve edhe mė tė rezistue-shėm. Ne kėshtu do tė llogarisim me njė popull mė shumė nga popujt e tjerė, i cili do t’i nėnshtrohet idesė sonė tė inter-nacionalizmit njerėzor.

Rrėnimi i qeverive

Pasi qė tė marrim pushtetin, fjalėt demagogjike tė parollave tona liberale “Liria, Barazia, Vėllazėrimi”, do t’i zėvendėsojmė me formulime tė reja: “E drejta pėr liri, obligimet pėr Barazi, ideali i Vėllazėrimit”, pėr ta kapur kėtė egėrsirė pėrsėri pėr brirė. Nė tė vėrtetė pushteti i ynė tanimė kėtė e ka arritur nė masė tė madhe, edhepse ka mbetur akoma njė numėr i konsiderueshėm i tyre.

Antisemitizmi

Nėse ndonjė qeveri ngrit zėrin kundėr nesh, kjo ndodh vetėm formalisht dhe me nxitjen tonė - sepse ne kemi nevojė pėr antisemitizmin e tyre, pėr tė qeverisur mė lehtė me vėllezėrit tanė tė nivelit tė ulėt. Kėtė ēėshtje nuk do ta zbėrthej mė gjėrėsisht.

Diktatura masonerike

Do tė theksoj vetėm njė ēėshtje, atė se Mbiqeveria e jonė nuk po has mė nė pengesa nga qeveritė e Gojėve. Ajo ėshtė plotėsisht legale, e njohur me emrin energjik dhe tė dhunshėm - Diktaturė. Mund t’ju them hapur, se tani vetėm ne jemi ligjėdhėnės; ne jemi gjykatės; ne jemi ata qė Gojėve ju shqiptojmė dėnimet nėpėr gjykata, ne gjykojmė me vdekje apo amnis-tojmė; ne jemi urdhėrdhėnės suprem, nė ballė tė ushtrive tona tė pėrbėra nga liberalėt.

Terrori

Ne qeverisim me dorėn e fortė, sepse ajo ashtu na ruan nga mbeturinat e organizatave tė dikurshme politike me ambicje tė pashuar, ato qė mbajnė gjallė ndjenjen e urrejtjes dhe tė hakmarrjes - tė cilat i kemi rrėnuar. Nga ne rrjedh Terrori i pėrgjithshėm.

Shėrbėtorėt e masonerisė


Midis agjentėve tanė tė vetėdijshėm e tė pavetėdijshėm, kemi njėrėz tė mendimeve tė llojllojshme: monarkistė, demagogė, socialistė, anarkistė, komunistė dhe utopistė tė tė gjitha llojeve. Secilit i kemi dhėnė detyrėn e tij: secili gropon nga ana e vet dhe pėrpiqet tė rrėnojė atė nė ēka mbahet. Tė gjitha shtetet e shtyera nė kėso manevrash, janė tė etshme pėr paqe dhe tė gatshme pėr tė gjitha sakrificat, vetėm pėr ta fituar atė. Mirėpo, ne nuk do t’ju japim as qetėsi as pajtim, derisa tė mos e pranojnė Mbiqeverisjen tonė ndėrkomėtare, duke iu nėnshtruar plotėsisht asaj. Popujt protestojnė, kėrkojnė zgjidhjen e problemeve sociale nga ndėr-kombėtarėt. Ndasitė partiake kanė mundėsuar qė ai tė ngel nė mėshirė tonė, sepse pėr tė bėrė luftė partiake, duhen mjete financiare, tė cilat i kemi ne.

Konflikti midis pushtetit dhe popullit

Do tė frikoheshim sikur forcat e dukshme tė qeverive goje tė lidheshin me forcėn e verbėr tė popullit. Por ne kemi marrė tė gjitha masat pėrkatėse kundėr njė mundėsie tė kėtillė: MIDIS KĖTYRE DY FORCAVE KEMI NGRITUR NJĖ MUR TĖ FORTĖ MOSBESIMI. Kėshtu, forca e verbėr e popullit do tė mbetet njė mbėshtetėse e jona, ne do tė jemi udhėheqėsit e saj, duke e drejtuar nė kahje tė qėllimit tonė. Pėr kėtė do tė pėrkujdesen agjentėt tanė, tė futur nė brendinė e popullit.

Lidhjet tona me popullin

Kur tė pranohet pushteti i ynė, ne do ta edukojmė hapur popullin, nė vende publike, nė konferenca, mbi lėndėt politike, nė mėnyrėn qė ne na shkon pėr shtati. Fjala e SOVRANIT tonė do tė njihet nė tė gjitha kėndet e botės, nė Ditėn e Proklamimit.

Organizmi liberal

Pėr tė mos i rrėnuar institucionet e Gojėve para kohe, ne e kemi zgjatur me kujdes dhe mjeshtri dorėn tonė brenda tyre, me tė cilėn i kemi udhėhequr e kontrolluar ngasėsit kryesorė tė mekanizmave tė tyre. Kėta ngasės, qė dikur kanė funkcionuar me njė sistem rigoroz por tė drejtė, i kemi zėvendėsuar me ērregullime idioteske liberale dhe anarkike. Kėshtu kemi ndikuar tek qeveritė, nė ligjet zgjedhore, nė shtyp, nė lirinė individuale dhe, qė ėshtė me mė rėndėsi, nė arsim dhe edukim, nė kėtė gurthemel tė jetės sociale.

Mbjellja e injorancės tek Gojimėt

Sa i pėrket edukimit, tek rinia Goje ne e kemi mbjellė injorancėn dhe degjenerimin. Nga ligjet ekzistuese - pa i ndryshuar esencialisht, vetėm i kemi deformuar me interpretime kontradiktore. Kemi krijuar diēka madhėshtore me rezulta-tet tė cilat i kemi arritur.

Interpretimi i ligjit

Kėto rezultate duken nė faktin se, pėrmes interpretimeve tona, janė maskuar ligjet, duke fshehur plotėsisht kuptimin e tyre para syve tė qeverive, tė paafta pėr tė zbatuar pakon e ligjeve tė tilla tė paqarta, pėr shkak tė cilave bėhen gjykime sipas ndėrgjegjės.

Shkatėrrimi i qyteteve kryesore

Nėse planet tona zbulohen para kohe, do tė ketė kryengritje tė armatosur. Duke paraparė kėtė mundėsi, ne i kemi mjetet rezervė: rrėnimin e qyteteve kryesore sė bashku me organizatat dhe dokumentacionet e tyre.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 0:15

SEANCA E KATĖRT

Qėllimi i armatosjes sė sforcuar

Shtimi i armatosjes dhe i policisė janė elemente tė domosdoshėm pėr t’i arritur qėllimet e mėsipėrme. Nė tė gjitha shtetet jasht nesh, duhet tė ekzistojnė vetėm masat proletare, disa milionerė tė besueshėm, policėt, ushtarėt dhe qeverisja e jonė.

Konfrontimet, luftrat, armiqėsitė nė tėrė botėn

Pėr t’i shkaktuar kėto nė Europė, dhe nėpėrmes Europės edhe nė kontinente tjera, duhet t’i nxisim kryengritjet, pėrēarjet, armiqėsitė dhe urrejtjen. Dobia ėshtė e dyfishtė: i mbajmė nėn fre tė gjitha shtetet, tė cilat e dinė se tek to mund tė nxisim kryengritjet, ose ta rindėrtojmė rendin me hatėr.

Ata janė mėsuar qė tek ne tė shohin fuqinė e nevojshme strehuese. Intrigat tona nė politikėn botėrore kanė pėrzier tė gjitha fijet qė lidhin ministritė e shteteve tė ndryshme, dhe atė me ndihmėn e kontratave tregėtare dhe obliga-cioneve financiare. Pėr tė arritur kėtė qėllim, na ėshtė dashtė tė shėrbe-hemi me njė kurthė tė madhe, duke vepruar me shumė dashamirėsi gjatė bisedimeve dhe marrėveshjeve; por nė atė qė quhet “gjuhė zyrtare” kemi qenė tė detyruar tė tregohemi tė pajtueshėm dhe tė ndershėm. Gojėt, tė mėsuar tė shohin vetėm anėn e jashtme tė gjėrave, tė cilat ne ua tregojmė, na konsiderojnė bamirės dhe shpėtimtarė tė njerėzimit.

Zbutja e Paganėve pėrmes luftrave speciale dhe luftės botėrore

Ne jemi tė gatshėm t’i pėrgjigjemi ēdo krijese e cila do tė ngritej kundėr nesh, nė cilindo shtet, duke shkaktuar shpėrthimin e luftės midis tij dhe fqinjėve tė tij; nėse kundėr nesh bashkohen shumė shtete, ne do tė ndeznim luftėn botėrore dhe nė mėnyrė tė pahetuar do t’i shtynim nė tė.

Fshehtėsitė politike

Suksesi kryesor nė politikė sigurohet me fshehtėsinė e aksionit. Vepra e njė diplomati nuk guxon t’i pėrgjigjet fjalėve tė tij.

Opinioni publik dhe suksesi ynė

Ne tanimė disa herė i kemi detyruar qeveritė Goje tė luftojnė kundėr tė ashtuquajturit opinion publik. Njė qeverie tanimė ne ia kemi treguar disa herė fuqinė tonė pėrmes atentateve terroriste. Kėshtu do t’i pėrgjigjemi edhe tjerave, nėse ngriten kundėr nesh, me topat amerikanė, kinezė apo japonezė, tė cilėt i kemi plotėsisht nė dispozicion.


SEANCA E PESTĖ

Luftrat ekonomike na sigurojnė pushtetin

Pėr ne ėshtė shumė me rėndėsi qė luftrat tė mos sjellin kurfarė fitimesh territoriale. Prandaj, e tėrė lufta do tė bartej nė terren ekonomik. Atėherė popujt do ta kuptojnė se dominimi nė kėtė fushė varet nga bashkėpunimi ynė. Kjo gjendje do t’i sjellė kundėr-shtarėt tanė, para miliona syve, nėn mėshirėn apo pamėshirėn e agjenturės sonė ndėrkombėtare, e cila nuk njeh kufij, dhe e drejta e jonė ndėrkombėtare do t’i shpartallojė tė gjitha tė drejtat njerėzore, me tė cilat do tė qeverisė, ashtu siē ligjshmėria qytetare i barazon marrėdhėniet reciproke tė pjestarėve tė vet.

Me kėto rrugė do tė mundėsojmė qė edhe fėmijtė tanė tė arrijnė nė rezultate tė njejta me ato tė cilat janė arritur qė nė kohė tė vjetra, ashtu siē dėshmon Bibla (Nehemija IX, 22-25).

Ne i kemi frymėzuar ligjet themelore tė shtetit, tė pėrmbledhura nėpėr kushtetuta, qė t’i shtyejmė njerėzit tė njohin fuqinė e tyre, dhe t’i vejmė nė dijeni qė kėtė fuqi ta masin sipas fuqisė sė sovranit. Rezultati final dihet.

Kushtetutat kanė institucionalizuar tri pushtete: ligjėdhėnės, ekzekutiv dhe gjyqėsor. Secili ka kufinj tė caktuar, tė cilėt nuk mund t’i tejkalojė, pa e tronditur nė themel tėrė organizmin politik. Nė kėtė gjendje sovrani nuk ka qenė mė njė me shtetin; nuk e ka personifikuar mė atė.

Kėto kanė qenė tė pavarura njėra me tjetrėn, kėshtuqė ka mundur tė ndodhė qė akuza e bėrė kundėr njėrės palė, tė jetė dėrguar, me pretekst hetimi, tek pala e akuzuar, e cila kėshtu ka qenė edhe gjykatės dhe akuzues. Kjo i ka bėrė kėto institucione tė pal-ėndueshme, tė plotfuqishme dhe tė pavarura. Atėherė ne kemi mund tė hedhim mendimin qė ato nuk i shėrbejnė mė sovranit, pasiqė ato, si edhe sovrani, varen nga populli, interesave tė tė cilit nuk i shėrbejnė mė, sepse i pengon kontrolli i udhėheqėsit, i cili kishte vetėm njė qėllim: interesin e tij.

Pėr t’i shtrėnguar edhe mė shumė institucionet, udhėheqėsve tė shumtė ju kemi premtuar tė drejtėn e udhėheqjes kolektive, pa kurfarė kontrolli, me kusht qė tė na ndihmojnė nė mėnyrė aktive gjatė krijimit tė paknaqėsive me kushtetutat ekzistuese, duke pėrgatitur ardhjen e republikės nė shtetin e tyre. Republikat do tė na japin karrigėn e botės.

Tani pėr tani vetėm e kemi zėvendėsuar ndikimin e qeverive liberale me forcėn tonė: me ar (kapital). Sot mė asnjė ministėr nuk mund tė mbahet nė pushtet pa mbėshtetjen tonė, pa pėrkrahjen tonė formale, tė cilėn ne e pėrgatisim prapa perdes


SEANCA E GJASHTĖ


Zhvillimi i shtetit republikan

Ēdo republikė kalon nėpėr tri faza: e para pėrngjet me ditėt e para tė njeriut tė ēartur e tė verbuar, i cili hidhet me dėshprim majtas-djathtas; faza e dytė ėshtė demagogjia, e cila lind anarkinė, qė shpie medeomos jo nė despotizėm tė ligjshėm, tė hapur dhe tė pėrgjegjshėm, por nė despo-tizėm tė fshehtė, tė panjohur dhe tė padukshėm, i cili punon me cinizėm, tė cilin e mbulojnė agjentėt e tė gjitha llojeve, qė ndėrrohen pa zhurmė, qė shkon nė dobi tė fuqisė sonė tė fshehtė dhe i liron nga brengat pėr ta shpėrblyer pėr shėrbimet afatgjate.

Tė rrėnohet besimi nė zot

Duhet pranuar se liria do tė mund tė ishte e palėndueshme dhe e pėrher-shme, sikur tė bazohej nė parimet e besimit nė Zotin, nė vėllazėrinė njerėzore dhe po tė ishte pa idenė e barazisė - e cila ėshtė kundėr ligjeve tė natyrės pėr pushtet. Populli i cili do tė jetonte me kėtė besim do tė gjendej qetė dhe me modesti nė mbrojtje tė klerikėve tė nėnshtruar sipas parimeve tė Perėndisė, tė cilėt pėrcaktojnė fatin e tij nė tokė. Pėr kėtė arėsye, ne duhet tė ērrėnjosim besimin, tė shkulim nga shpirtėrat e Gojėve ēdo mendim mbi Zotin dhe shpirtin, duke i zėvendėsuar me formula matematikore, me interesa dhe epshe materiale.

Tregėtia dhe industria - Spekullimet

Nė mėnyrė qė gojėt tė mos kenė kohė pėr tė menduar dhe vėrejtur se ēka po ngjet me ta, duhet t’i orientojmė nė kahje tė etjes pėr profit, pėrmes industrisė dhe tregėtisė. Kėshtu, si individėt, edhe populli, tė ngėrthyer nė luftė pėr pėrfitime personale, as qė do tė vėrejnė armikun e tyre tė pėrbashkėt: interesin tonė. Ndėrkaq, qė liria tė arrijė tė lėkundė dhe tė shkatėrrojė shoqėrinė Goje, duhet punuar qė spekullacionet tė jenė themel i industrisė. Nga kjo, pasuria e nxjerrė pėr industri nga toka, do tė kalojė nė spekullim, dmth. do tė shėrbejė tė mbush kontot tona, sepse tė gjitha fijet e spekullimeve do tė jenė nė duart tona.

Viēi i artė

Luftrat e egra pėr pushtet dhe trazirat ekonomike do tė krijojnė shoqėri tė dėshpruara, egoiste, tė pa shpirt, alergjike ndaj politikės dhe religjionit. Lider i tyre i vetėm do tė jetė numri. Nė vrap pas kėnaqėsive dhe pasurisė, do tė bien nė robėrinė tonė tė plotė. Falė kėsaj, kur tė vendosim tė nxisim grushtshtetin, klasat e ulta Gojime do tė ngriten kundėr konku-rrentėve tanė kundėr intelektualėve tė tyre.

SEANCA E SHTATĖ

E drejta dhe avokatura

Titulli i rolit tė avokatit i bėn ata tė ftohtė, tė pamėshirshėm, kokėfortė dhe formalistė tė thjeshtė. Ata shikojnė vetėm fitimin tė cilin ua sjell mbrojtja, dhe nuk ju ha palla pėr tė mirėn e shoqėrisė nga profesoni i tyre. Pėr kėtė arėsye ata i marrin tė gjitha gjykimet pa dallim dhe kėrkojnė nė mėnyrė tė verbėr, me ēdo ēmim, amnistinė e kriminelit. Pėr tė arritur kėtė, ata kapen edhe pėr imtėsira ligjore tė drejtėsisė, me ēka demorali-zohet e degradohet gjyqi (1) .
(1) - Shteti ynė do t’i pėrngjajė zotit hindus Vishnu. Ēdo dorė nga 100 duart tona do tė dirigjojė me tėrė mekanizmin social tė shtetit.

Diskreditimi i klerikut tė gojėve

Ne jemi pėrkujdesur pėr ta deskre-dituar klerikun e Gojėve, pėr tė rrėnuar misionin e tij, i cili do tė na pengonte. Ndikimi i klerikut nė masė po bie dita ditės.

Shkatėrrimi i krishtėrimit

Liria e ndėrgjegjes ėshtė proklamuar gjithandej; na ndajnė vetėm pak vite nga rėnja e krishtėrimit, tė kundėr-shtarit tonė mė tė rrezikshėm, pėr shkak tė teorive tė saj mbi jetėn e ardhshme kuptimplote. Pengesat e tjera do t’i mposhtim lehtė, pasi qė ta mposhtim sė pari kėtė. Klerikalizmit ia kemi ngushtuar aq shumė veprim-tarinė, saqė ndikimi i tij do tė ketė kundėrefekt.

Pallati i Papės

Nė orėn kur do tė fillojmė shkatėrrimin e pallatit tė Papės, gishti i dorės sė padukshme do t’ju tregojė masave Vatikanin, nė tė cilin ato do tė vėrsulen, ndėrsa ne do tė marrim rolin e mbrojtėsit, pėr tė evituar gjakderdhjen e tepruar. Ky akt do tė na hap tė gjitha dyert; do tė hyjmė brenda dhe nuk do tė dalim, pa e rrėnuar tėrė fuqinė e cila ndodhet nė pallatin e Papės.

Papa i vėrtetė dhe Patriarku i botės

Papėn do ta zėvendėsojė mbreti hebrej. Ai do tė bėhet Patriarku Pėrgjithshėm i kishės internacionale, tė themeluar nga ne. Por, derisa ta riedukojmė rininė, brenda njė faze kalimtare do tė rrėnojmė besimin ekzistues dhe kishėn, ngadalė e pa dhunė, me kritika dhe pėrēarje.

Qėllimet shkatėrruese tė shtypit bashkohor

Shtypi ynė do tė zbulojė veprat e shtypit dhe tė religjionit dhe pa-aftėsinė e Gojėve tė cilėt nuk janė me ne. Ai kėtė do ta bėjė me shprehjet mė ofenduese, pėr tė pėrulur tė krishterėt, ashtu siē e kanė pėrulur ata shekuj me rradhė racėn tonė.

Organizata e policisė

Ne do tė jemi tė udhėzuar pėr gjithēka, edhe pa ndihmėn e policisė zyrtare. Kjo polici e vendosur pėr Gojėt nga ne, nuk ėshtė pėr asgjė tjetėr, pėrpos pėr tė penguar qeverinė Goje qė ta njohė tė vėrtetėn.

Nėn programin tonė edukativ, njė e treta e besimtarėve tanė do t’i mbikqyrė vullnetarisht tė tjerėt, dhe ate nga ndjenja e detyrės. Ky duhet tė jetė princip i ēdo nėpunėsi. Kėtė tanimė e bėn njė e treta e vėllezėrve tanė, tė cilėt pėrkujdesen pėr tė tjerėt dhe na njohtojnė pėr atė qė ndodh. Keqpėdorimi i shėrbimit tė spiunėve dhe tė denoncuesve tek ne konsi-derohet nder. Ky kuptim nė tė ardh-mėn do tė jetė i pėrgjithshėm.

Ai i cili nuk i zbulon veprat politike ose bazat pėr tė cilat bie nė njohuri, do tė konsiderohet bashkėfajtor, nėse vėrtetohet se ka qenė i njohtuar.

Kahala - shembull i spiunazhit

Ashtu siē janė tė detyruar sot vėllezėrit tanė tė paralajmėrojnė tek Kahala (2) mbi kriminalitetin qė ndodh, ashtu tė gjithė tė besuarit tanė tė tjerė, me pėrgjegjėsinė e tyre perso-nale, do t’i pėrmbushin detyrat e tyre ndaj shtetit.
(2) – Kahala ėshtė sistem hebrej i cili i obligon ata qė tė ndihmojnė bashkatdhetarėt e tyre kudo qė janė.

Keqpėrdorimi i pushtetit

Duke i ofruar Gojėve butėsinė e liberalizmit dhe pandėrgjegjshmėrinė, kemi zhvilluar egoizmin dhe epshin tek agjentėt tanė, tė caktuar pėr tė vendosur rend. Tek ata i kemi zgjuar shprehitė shkatėrruese, midis tė cilave “rushfeti” zė vend tė rėndėsishėm. Nė shumė qarqe kemi krijuar trazira, tė cilat tek klasat e ulta kanė kanė nxitur paknaqėsi dhe konflikte tė gjėra.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 0:36

SEANCA E TETĖ

Ligji dhe pushteti i Gojėve humb respektin

Me ndikimin tonė, zbatimi i ligjeve Goje ėshtė sjellur nė minimum. Autoriteti i tyre ėshtė rrėnuar me interpretime liberale tė cilat ne i kemi bėrė. Ēėshtjet mė tė rėndėsishme parimore, politike e morale, gjykatat i zgjedhin sipas kuptimit qė ju impnojmė ne. Ato gjykojnė palėt nga pozicioni tė cilin iu imponojmė ne, nėpėrmes njerėzve tė lėkundshėm, mendimit tė shtypit ose mjeteve tjera, pėr tė cilat nuk llogaritet se i pėrdorim ne. Vet senatorėt dhe drejtoria e lartė pėrcjellin verbėrisht kėshillat dhe udhėzimet tona. Kėtu po ju sjell njė dėshmi tė varfėrisė sė trurit shtazarak tė Gojėve, tė paaftė pėr tė menduar dhe analizuar, pėr tė vėrejtur, aq mė pak pėr tė paraparė pasojat e njė gjendje tė kėtillė tė gjėrave.

Populli i zgjedhur

Shpirti i Gojėve ėshtė plotėsisht shtazarak: ai sheh, po nuk parasheh, dhe zbulimet e tij janė kryesisht tė karakterit material. Nga e tėra kjo, rrjedh qartė se vet natyra ka pėrcaktuar qė ne tė drejtojmė me Gojimėt dhe tė sundojmė botėn.

SEANCA E NĖNTĖ


Zyrtarėt e shitur

Kurdoherė qė njė qeveri, qoftė republikane apo autokratike sjell vendime, ajo inspirohet nga ligjet. Pėr kėtė, kujdesi ynė duhet tė kėrkojė rrymėn e cila ėshtė nė gjendje pėr t’i deformuar ato, pėr t’i maskuar apo paqartėsuar. Duke zbatuar ligjin nė kuptim liberal, arrihet shprehia pėr tė sjellur kėrkesa tė reja; moskryerja e kėtyre kėrkesave shpie nė shkapėr-derdhje dhe anarki. Atėherė, si sovran faktik tė botės, mbretėrit tanė, edhepse tė pakurorėzuar akoma, do tė mund tė pėrforcojnė despotizmin tonė tanimė tė fuqizuar, sepse ky ėshtė njė despotizėm i padukshėm, pra edhe i papėrgjegjshėm.

Nė vend se tė bie mbi ne, pėrgjegjėsia do tė bie mbi pėrfaqėsuesit e popullit, tė cilėt, nė mėnyrė tė pavetėdijshme dhe gjithsesi pa e njohur qėllimin, zbatojnė programin tonė. Por, pasi qė ne i mbrojmė, sepse i dėgjojnė kėshillat tona, pėrgjegjėsia e tyre manifestohet eventualisht nė ndėrrimet e shėrbimeve nė drejtori apo nė suspendimet e pėrkohshme; ndėrkaq, nė rast tė kundėrshtimit tė urdhėresave tona, do tė gjykoheshin me pushim tė pėrjetshėm.

Drejtuesit, tė cilėt i kemi zgjedhur nga publiku, pėr shkak tė servilizmit tė tyre, nuk do tė kenė pėrvojė nė udhėheqje. Nė lojėn tonė ata lehtė do tė shndėrroheshin nė piunė tė dijetarėve tanė, tė kėshilltarėve tanė gjenialė, tė specialistėve tanė, tė cilėt qė nga rinia e hershme janė edukuar pėr drejtimin e punėve botėrore. Siē e dini, kėta njerėz kanė mėsuar nė tempullin e Zotit (1) tonė; ata kanė thithur udhėzimet e vlefshme nga planet tona politike, nga pėrvoja e historisė dhe pėrcjellja e ēdo ngjarjeje. Gojėt mirren me rutinat dhe teoritė, aspak nuk brengosen pėr pasojat qė rrjedhin nga kjo. Pėr kėtė arėsye ne nuk duhet tė mirremi me ta, ata janė duke u dėfryer.

Ligjet, tė cilat burojnė nga teoritė shkencore, pėr gojėt kanė rėndėsi tė madhe, dhe ne ju kemi krijuar besimin e verbėr nė shkencė. Intele-ktualėt e tyre krekosen me dituritė e tyre, tė cilat logjika nuk i ka vėrtetuar, duke humbur kohė pėr t’i aplikuar nė vepėr kuptimet e shkruara nga mėsimet teorike, siē i kanė shkruar agjentėt tanė, pėr tė ndėrruar drejtimin e shpirtit tė tyre nė kahje tė nevojave tona.
(1) – Satanait

Aftėsia e adaptimit nė politikė

Lidhur me karakterin dhe synimet e popujve, ne duhet tė llogarisim nė idetė moderne, pėr tė mos gabuar nė politikėn e drejtimit tė punėve. Fitorja e sistemit tonė - mekanizmi i tė cilit mund tė punojė ekskluzivisht sipas temperamentit tė popullit me tė cilin kemi tė bėjmė, nuk do tė jetė e plotė, nėse zbatimi praktik i tij nuk do tė bazohet nė rezultatet e sė kaluarės dhe nė tė dhėnat e tė sotmes.

Roli i shtypit

Qeveritė moderne e kanė nė duar fuqinė e jashtzakonshme, e cila krijon rrymime idesh nė popull. Kjo fuqi ėshtė: SHTYPI. Roli i tij ėshtė tė bėjė reklamime tė domosdoshme, tė paraqesė ankesat e popullit, tė nxisė dhe tė mbėshtesė paknaqėsitė. Ai nė vete mishėron fitoren e lirisė sė intrigimit; por askush pos nesh nuk e di si ta organizojė kėtė fuqi dhe si tė nxjerrė fitim nga ajo. Me fuqinė e saj ne kemi arritur ndikimin tonė.
.
Ari dhe gjaku ynė

Pėrmes shtypit ne kemi mbledhur ar, edhepse shpeshherė e kemi arritur me lumenj gjaku e loti; por qėllimi arėsyeton mjetet. Kjo na ka kushtuar me shumė sakrifica dhe viktima tė njerėzve tanė, por ēdo viktimė e jona vlen para Zotit tė mijėra Gojimėve.

SEANCA E DHJETĖ

Qeveria despotike

Ēfarė lloji i qeverisjes mund t’i jipet shoqėrive nė tė cilat ka depėrtuar korrupsioni nė tė gjitha poret, ku pasuria arrihet pėrmes mashtrimeve e dinakėrisė, ku sundon anarkia, ku morali mbahet pėrmes dėnimeve dhe jo parimeve tė arritura, ku ndjenjat patriotike dhe religjioze janė zėvendėsuar me ide kozmopolite? Cila formė tjetėr e qeverisjes mund t’i jipet shoqėrive tė tilla, nėse jo despotike, tė cilėn do ta pėrshkruaj tani.

Duhet tė realizojmė centralizimin e fortė tė shtetit, pėr tė mbajtur nė duar tė gjitha forcat e shoqėrisė. Pastaj, me ligje tė reja, do t’i regullojmė automatikisht tė gjitha funkcionet e jetės politike tė besimtarėve tanė. Kėto ligje do t’i shfuqizojnė njė nga njė tė gjitha benificionet dhe liritė, ndėrsa mbretėria e jonė do tė shfaqet me njė despotizėm madhėshtor, i cili do tė jetė nė gjendje tė shkel individė tė rezistueshėm dhe tė paknaqur, gjithmonė dhe gjithkund. Atyre qė pohojnė se despotizmi pėr tė cilin po flas, nuk pėrkon me pėrparimin modern, unė do t’ju dėshmoj tė kundėrtėn.

Fuqia e bazuar nė shkatėrrimin e fesė

Nė kohėn kur popujt i konsideronin udhėheqėsit e tyre si pėrfaqėsues tė vullnetit tė Perėndisė, ata i nėnshtroheshin pa diskutim vullnetit tė sovranit tė tyre. Por, qė kur ne i kemi njohtuar me tė drejtat e tyre, filluan t’i shikojnė ata si njerėz tė vdekshėm. Posa ua kemi lėkundur besimin nė Zot, pushteti ėshtė shndėrruar nė pronė publike, tė cilėn e kemi grabitur ne. Aq mė shumė qė ne e kemi mjeshtrinė e sundimit me masa dhe individė, me ndihmėn e teorive, frazave tė mėdha, ligjėrimeve mbi jetėn sociale, etiketimeve tė ēdo lloji tė artit, qėllimin e sė cilave Gojėt nuk mund ta kuptojnė. Kjo mjeshtri ėshtė njė karakteristikė e gjeniut tonė administrativ, e mbėshtetur nė analiza dhe zbėrthime suptile. Nė kėtė fushė, si edhe nė hartimin e planeve tė veprimit politik dhe tė solidaritetit; jemi tė pa konkurrencė.

Pse ėshtė e pamundshme marrėveshja midis shteteve

Njė ditė mund tė bashkohen tė gjithė Gojėt, por ne tanimė jemi tė mbrojtur, nėpėrmjet pėrēarjeve qė i kemi mbjellur aq thellė midis tyre, sa qė nuk mund tė ērrėnjosen mė. Ne i kemi sjellur nė konfrontim interesat e tyre personale, popullore dhe fetare dhe urrejtjen racore; tė gjitha ndjenjat me shekuj tė vjetra, me tė cilat i nxisim dhe ushqejmė zemrat e tyre. Falė kėsaj, asnjė shtet nuk mund tė kėrkojė ndihmė askund pėr luftė kundėr nesh, sepse ēdo shtet do tė mendojė se koalicioni kundėr nesh, do tė jetė mė shumė nė dėm se nė dobi tė tij. Duke qenė shumė tė fuqishėm, ata janė tė detyruar t’i bėjnė llogaritė me ne.
Qeveritė nuk mund tė bėjnė asnjė marrėveshje pa praninė tonė.

Populli i zgjedhur

Zoti ka thėnė: “Sipas meje, mbretėrit mbretėrojnė”. Profetėt (1) tanė kanė thėnė se vet Perėndia na ka zgjedhur tė mbretėrojmė me botėn. Pėr kėtė Zoti na ka dhuruar gjenialitetin. Ne duhet tė kryejmė detyrėn tonė pėr kėtė synim, pėr tė pushtuar botėn me mjete paqėsore.
(1) – Dijetarėt e errėsirės.

Ari ėshtė fuqia e vėrtetė e qeverisė

Tė gjitha rrotat e mekanizmave shtetėrore sot, i lėviz njė ngasės, i cili ėshtė nė duart tona. Ky ngasės ėshtė ari. Shkenca e ekonomisė politike, tė cilėn e kanė shpikur shkencėtarėt tanė (2) , qėmoti i shpreh respekt prestigjit mbretėror tė kapitalit tonė.
(2) - Plagiat i deformuar i tė vėrtetės shkencore apo shkenca tė vjedhura nga gjenitė njerėzore?

Monopoli me tregėtinė dhe industrinė

Nė mėnyrė qė kapitali tė ketė lirinė e veprimit, duhet krijuar lirinė e monopolit industrial, me tė cilin do tė nėnshtrojmė popujt. Sot ėshtė mė me rėndėsi t’i ēarmatosim popujt se sa t’i shtyejmė nė luftė. Sot ėshtė mė mirė t’i shfrytėzojmė se t’i qetėsojmė ndjenjat e zgjuara, mė mirė t’i pranojmė dhe interpretojmė idetė sipas kuptimit tonė se sa t’i shuajmė.

Roli rrėnues i shtypit

Problem thelbor i qeverisė sonė ėshtė qė pėrmes kritikės tė dobėsojmė shpirtin publik, qė ai tė humb shprehinė e vėshtrimit tė gjėrave.

Institucionet marioneta

Popujt dhe njerėzit fjalėt i kanė marrė gjithmonė si vepra. Ata janė tė kėnaqur me sipėrfaqėsoren, dhe rrallė vėrejnė se pėrfaqėsuesit e tyre i pėrmbahen apo jo premtimeve tė cilat i pėrkasin jetės sociale. Prandaj, ne i kemi organizuar institucionet mario-neta, pėrmes lozheve tona masonike, tė cilat do tė mbajnė fjalime se si ato i ndihmojnė zhvillimit.
Ne e kemi pėrvetėsuar fizionomine e tė gjitha partive pėr synime liberale, ne ju kemi siguruar oratorė, tė cilėt kanė folur aq shumė sa qė dėgjuesit janė lodhur dhe kanė humbur vullnetin.

Korrupsioni i opinionit publik

Pėr tė pėrfituar opinionin publik, ne duhet t’i vejmė ndėrskamca e t’i hedhim mendime kontradiktore nga tė gjitha anėt, nė mėnyrė qė Gojėt e paudhėzuar tė humbin nė kėtė labirint dhe tė konkludojnė se ėshtė nė tė mirėn e tyre tė mos kenė fare mendim politik. Publiku nuk guxon t’i njohė ēėshtjet politike nė dritėn e tyre tė vėrtetė, tė cilat i takojnė vetėm atij qė drejton. Mjet tjetėr qė tė qeverisim me sukses ėshtė t’i shumėzojmė zakonet , shprehitė, epshet, ashtu qė askush tė mos mund tė pėshtjellojė, nė mėnyrė qė njerėzit pėrfundimisht, duke parė gjithēka nė dritė tjetėr, e duke dhėnė interpretime personale, tė mos mund tė kuptohen as nė mes veti.

Nė kėtė gjendje, armiqėsia nė mes tė Gojėve do tė bėjė qė ata tė tradhėtojnė njėri tjetrin pėr interesa tona. Kundėrshtimi i mendimit krijon mosmarrėveshjen dhe urrejtjen mė tė suksesshme. Me kėtė metodė ne do tė korrim rezultate nga pėrēarjet e partive politike; do t’i ndajmė tė gjitha forcat e tyre tė bashkuara e tė padėgjueshme, duke ju dobėsuar vullnetin e iniciativave personale, tė cilat do tė kishin penguar punėn tonė.

Rrėnimi i nismave individuale

Nuk ka asgjė mė vdekjeprurėse se sa nisma individuale. Nėse ajo ėshtė gjeniale, mund tė bėjė mė shumė se miliona individė mbi tė cilėt kemi vendosur mbikqyrjen. Ne jemi tė detyruar t’i edukojmė Gojėt ashtu qė pėrpara ēdo pune qė kėrkon iniciativė individuale, tė ulin duart me shpirtė-ngushtėsi.
Liria e veprimit, tė cilėn ia kemi futur Gojėve nė kokė, iu dobėson forcat, kur tė ballafaqohen me lirinė e huaj. Nga kjo rrjedhin dėshtimet, dėshpri-met dhe tronditjet morale tė tyre.

Mbiqeverisja e jonė

E gjithė kjo, nė fund tė fundit, do tė na shėrbejė qė tė lodhim Gojėt, pėr tė qenė tė detyruar tė na ofrojnė pushtet ndėrkombėtar, pushtet i cili me synimet dhe pėrgatitjet e veta mund t’i pėrfshijė pa vėshtirėsi tė gjitha qeveritė e botės pėr tė krijuar njė Mbiqeverisje.
Atėherė, nė vend tė sunduesve mbretėror, do tė vendosim vet DEMONIN (3) , tė cilin tė gjithė do ta konsiderojnė Qeveri Mbishtetėrore. Duart e tij do tė shtrihen nė tė gjitha anėt si kthetra, ndėrsa organizata e saj do tė jetė aq fuqiplote sa tė sundojė me tėrė botėn.

(3) - Qė dėshmon prejardhjen dhe synimet e kėtij misioni.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 0:40

SEANCA E NJĖMBĖDHJETĖ

Unifikimi i urdhėrimit dhe ekzekutimit

Plani i udhėheqjes duhet tė jetė i vendosur nė njė kokė tė vetme. Shpėrndarja e tij nėpėr shpirtėra tė ndryshėm e dobėson atė. Ai do tė jetė i njohur vetėm pėr Sovranin, ndėrsa drejtuesit e tij do tė zbatojnė pjesėt qė do t’ju besohen, nė rast nevoje, pa tė drejtė komenti. Kjo pėr arėsye pėr tė mos dėshtuar, apo dėmtuar kuptimin apo harmoninė gjeniale tė tėrėsisė sė tij, rėndėsinė praktike tė fuqisė sė tij, tė cilėn e pėrmban ēdo pjesė e Planit.

Nėse do debatohej dhe votohej, duke e ekspozuar para mendimeve tė llojllojshme, do tė mirrte kuptime tė ndryshme, duke mos depėrtuar nė thellėsinė dhe harmoninė e themeleve tė tij. Planet tona duhet tė jenė tė menduar fuqimisht dhe logjikisht: prandaj edhe nuk mund t’i publikojmė, pėr tė mos i dhėnė mundėsi opinionit pėr tė sakatosur edhe kėtė vepėr gjeniale tė udhėheqėsit tonė.

Derisa tė mos vijė ora e mbretėrisė sonė, nuk do tė ndėrmarrim ndryshime thelbore tė institucioneve ekzistuese; ne vetėm do tė nėn-shtrojmė bazėn e tyre ekonomike, rrjedhimisht edhe funkcionimin e saj, duke e orientuar nė rrugė tė hartuar nė planet tona.

Varrosja e institucioneve tė shteteve Goje

Tė gjitha institucionet e shteteve pothuajse janė tė njejta, me emra tė ndryshėm: pėrfaqėsitė, ministritė, senati, kėshilli shtetėror, organet ligjėdhėnėse e ekzekutive. Nuk do t’ju flas mbi mekanizmin e marrėdhė-nieve reciproke tė kėtyre institucioneve, sepse ai ėshtė i qartė; vetėm do t’ju tėrheq vėmendjen nė atė, se secili nga ky institucion kryen njė funkcion tė rėndėsishėm shtetėror. Kėtu fjala “i rėndėsishėm” ka tė bėjė me funkcionin, e jo institucionin.

Nga kjo rrjedh se nuk kanė rėndėsi institu-cionet por funkcionet. Institucionet kanė bėrė ndarjen e tė gjitha funkcioneve shtetėrore: pushtetin drejtues, ekzekutiv, ligjdhėnės, gjyqėsor dhe tė kontrollit. Prandaj, kėto funkcione tė organizmit shtetėror janė bėrė tė ngjashme me organet e trupit tė njeriut. Nėse njė organ i aparatit shtetėror dėmtohet, do tė sėmuret shteti, siē ndodh edhe me trupin e njeriut.

Efektet e liberalizmit

Duke infektuar organizmin shtetėror me liberalizėm, me kėtė helm vdekjeprurės, e tėrė jeta politike shteteve do tė nėnshtrohet; tė gjitha do tė goditen me sėmundjen vdekjeprurėse: shprishjen e gjakut. Nuk na mbetet tjetėr, vetėm tė presim fundin e agonisė sė tyre.

Liberalizmi ka pjellė qeveritė kushtetuese, tė cilat kanė zėvendė-suar aristokracinė2. Kushtetuta nuk ėshtė asgjė tjetėr, pėrpos njė shkollė e pėrēarjes, e konfrontimeve, e mosmarrėveshjeve, e mospajtimeve, e agjitacioneve tė pafrytshme, e klaneve, e tė gjitha atyre qė e dobėsojnė aktivitetin e shtetit.

Tribinat, si edhe shtypi, i kanė gjykuar sundimtarėt me papunėsi dhe pafuqi. Me kėtė ata janė bėrė tė pavlerė. Pėr kėtė edhe kanė rėnė. Mėpastaj ėshtė bėrė e mundur shpallja e epokės republikane: Pėrfaqėsusesin e popullit e kemi zėvendėsuar me karikaturėn e tij - kryetarin e shtetit, tė marrė nga masat, nga mesi i kreaturave tona, robėrve tanė. Ky ka qenė eksplozivi i parė vėnė shteteve tė popujve gojimė.

Pėrgjegjėsia e Presidentit


Nė tė ardhmen e afėrt, do tė pėrcaktojmė edhe pėrgjegjėsinė e Presidentit. Atėherė nuk do tė jemi mė nė pozitė tė papėrshtatshme pėr tė zbatuar planin tonė: presidentėt do tė bartin tėrė pėrgjegjėsinė. Fakti i kėsaj pėrgjegjėsie, do tė ndriēojė radhėt e atyre qė janė tė etshėm pėr pushtet, kjo do tė lind tollovinė dhe dezorganizimin nė shtet, i cili nuk do tė mund tė zgjedh presidentin. Atėherė ne do hyjmė nė radhėt e tyre pa pengesa.

Presidentėt e prishur - Kuvendi - Gjyqi suprem

Sė pari do tė pėrgatisim zgjedhjen e Presidentit, i cili, pėr tė zhvilluar punėn e tij, do tė ketė njė lloj “Paname” (1) . Pėr shkak tė kėtyre njollave nga e kaluara e tij, ai do tė jetė kryerės besnikė i urdhėrave, nga frika e zbulimit tė tyre, por edhe nga levėrdia dhe interesi tė cilin ia sjell roli i Presidentit.

Kuvendit tė delegatėve i takon qė tė zgjedh dhe mbrojė Presidentin, pushteti i tė cilit do tė bėhet cak i tė gjitha sulmeve. Por ne, pėr ta mbrojtur, do t’ia japim tė drejtėn tė thirret drejtėpėrdrejt nė emėr tė popullit, pėr ti ikur plebiscitit, pa ndėrmjetėsimin e pėrfaqėsuesve tė popullit, sepse populli ėshtė shėrbėtor i yni i verbėr.

Presidentit ne do t’i japim tė drejtėn tė shpall gjykatėn supreme. Kėtė tė drejtė do ta arėsyetojmė me faktin se Presidenti, si shef i ushtrisė, mund tė disponojė me ushtrinė pėr mbrojtjen e kushtetutės republikane, pasiqė ai ėshtė pėrfaqėsues i kėsaj kushtetute. Me kėtė ėshtė e qartė se me njė qeverisje tė tillė, ēelėsi i shenjtė do tė jetė nė duart tona. Askush pos nesh nuk do tė mund tė sundojė me pushtetin ligjėdhėnės.
(1) - Shprehje polonishte: Kabineti i Presidentit - me njerėz gjithashtu tė komprometuar.

Kushtetuta e re demokratike


Pėr mė tepėr, Kuvendit do t’i mirret e drejta e interpelancės mbi masat tė cilat do t’i ndėrmarrė qeveria, me arėsyetimin e mbrojtjes sė sekretit politik, pėr tė cilėn do tė jetė pėrgjegjės Presidenti. Numri i deputetėve tė popullit, sipas kushtetu-tės sė re, do tė vihet nė minimum, qė do tė zvogėlojė rritėn e epsheve politike. Por, nėse epshet do tė merrnin zjarr nė Kuvend, ne do tė kemi gjithmonė tė drejtė pėr t’u thirrur nė popull, si nė shumicė.

Presidenti i republikės, do tė ketė privilegj tė emėrojė kryetarėt dhe nėnkryetarėt e Kuvendit dhe tė Senatit. Ne do tė punojmė qė mbledhjet permanente parlamentare tė zgjasin me muaj. Pos kėsaj, Presidenti i shtetit, si shef i pushtetit ekzekutiv, do tė ketė tė drejtė tė thėrrasė apo shpėrndajė kuvendet parlamentare, dhe, nė rast tė shpėrndarjes, tė shtyejė thirrjen e Kuvendit tė ri parlamentar.

Pėr tė mos e tejngarkuar pėrgjegjėsinė e Presidentit, nėpėrmes urdhėresave tė tij, do t’i bindim ministrat dhe zyrtarėt e tjerė qė e rrethojnė, tė kalojnė mbi ato, duke i zėvendėsuar me veprime vetanake. Ata do tė marrin nganjėherė pėrgjegjėsinė nė vend tė tij. Kėtė rol ne do t’ia rekomandojmė nė veēanti Senatit, Kėshillit shtetėror dhe Kabinetit ministror.

Presidenti i republikės do t’i debatojė ligjet ekzistuese nė mėnyra tė ndryshme, ashtu si duam ne. Nė rast nevoje, ai do tė mund tė bėjė anulimin e tyre. Ai do tė propozojė ligjet e pėrkohshme dhe ndryshimet kushtetuese, vetėm nėse kėto masa i arėsyeton me njė interes mė tė madh shtetėror.

Kalimi nė autokraci

Me kėto mjete, hap pa hapi, do t’i shfuqizojmė tė gjitha ato qė kemi qenė tė detyruar t’i vendosim, dhe, kur tė vijė ora e jonė pėr t’i zėvendėsuar qeveritė e tyre me qeverinė tonė autokratike, do ta shfuqizojmė, pa u vėrejtur, ēdo kushtetutė.

Shpallja e Sovranit Fuqiplotė

Mund tė ndodh qė Sovrani ynė tė pranohet sovran botėror, para shfuqizimit tė kushtetutave. Ky pranim mund tė vijė si rezultat i dėshprimit nga trazirat dhe rėnja morale e qeverive, kur popujt tė brohorisin: “Poshtė tė gjithė, duam vetėm njė lider, mbretin e botės, qoftė i gjakut sionist, i cili do tė dijė tė na bashkojė dhe tė eliminojė shkaqet e pėrēarjes sonė: kufijtė, fetė dhe borgjet e popujve; mbretin i cili mė nė fund, do tė na kthejė besimin dhe rendin, ato tė cilat nuk po i arrijnė qeveritarėt dhe pėrfaqėsuesit tanė, duke na sakrifikuar gjithmonė pėr interesat e tyre.

Lozhet qė pėrhapin sėmundje tė ndryshme dhe tė kėqijat tjera

Dihet mirė se si mund tė nxiten epshet: duke i trazuar raportet midis popujve dhe qeverive. Kėshtu, tė gjithė do tė dėrmohen nga pėrēarjet, nga armiqėsitė dhe luftrat reciproke, nga bajraktarllėqet dhe mundimet e tjera, tė cilat i ērrėnjosin edhe popujt me durim tė madh, pėrmes urisė e mjerimit, pėrhapjes sė sėmundjeve tė ndryshme, kundėrhelmin e tė cilave e njohin vetėm shkencėtarėt tanė.

Duke mos patur rrugėdalje tjetėr, Gojėt do t’i nėnshtrohen zotėrimit tonė financiar e monopolist. Nuk guxojmė t’ju japim frymė tė lirė, sepse do tė na prolongohen rezultatet e veprimeve tona tė gjertanishme, gjė qė nuk shkon nė levėrdinė tonė.

SEANCA E DYMBĖDHJETĖ

Themelet e kushtetutės sė re

Ja mė nė fund programi i kushtetutės sonė tė pėrkohshme. Ne do t’i krijojmė ligjet, tė drejtėn dhe drejtėsinė:

Me dekretet e Presidentit tė pėrgjegjshėm;
Nė formė tė urdhėresave tė pėrgjithshme;
Nė formė tė urdhėresave tė senatit dhe tė dekretit tė kėshillit shtetėror;
Nė formė tė rretheve ministrore, dhe
Nėse vie rasti i volitshėm, nė formė tė grushtshtetit.

Mjetet dhe hollėsitė e revolucionit tonė

Duke iu pėrmbajtur kėtyre pikave, do tė mirremi me hollėsitė e planit, tė domosdoshme pėr tė realizuar ndėrrimin e mekanizmit tė aparatit shtetėror, nė momentin e volitshėm pėr ne.

Le tė qartėsojmė ēėshtjet tė cilat i pėrkasin lirisė, tė drejtės sė zgjedhjes dhe shumė ēėshtjeve tjera, tė cilat duhet tė zhduken patjetėr nga skena njerėzore, ose do tė ndryshohen radikalisht me ardhjen nė pushtet tė Despotit ndėrkombėtar.

Nė atė moment duhet shpallur dhe zbatuar njėkohėsisht dhe me rigoro-zitet tė gjitha urdhėresat tona, sepse mė vonė, ēdo ndryshim pas goditjes i cili do tė vinte pėrmes dorės sė fortė, do tė revoltonte popullin. Nga ana tjetėr, nėse nuk do tė zbatohej me vendosmėri, populli do tė thonte: “E kanė pranuar gabimin”, gjė qė do tė dėmtonte aureolėn e pagabueshmė-risė sė pushtetit tonė. Qė tė dy rastet do t’i nėnshtroheshin cėnimit vdekje-prurės tė autoritetit tė forcės sė re.

Pra, na duhet patjetėr, qė nė momentin e shpalljes dhe ardhjes sė pushtetit tonė, kur popujt janė akoma tė hutuar nga grushtshteti, nga habia dhe frika, tė kuptojnė se forca e jonė ėshtė aq e palėndueshme dhe e fortė, sa nuk do tė llogarisim fare nė protesta dhe as qė do tė mirremi me kėrkesat apo vėrejtjet e tyre, tė cilat, nėse do tė ketė nevojė, do t’i shtypim, nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend.

Duhet ta dinė se ne i kemi marrė tė gjitha qė na kanė munguar me njė hov, dhe nuk do ta ndajmė me askėnd. Atėherė, nga frika nė palcė, do t’i mbyllin sytė dhe presin se ēfarė do tė ndodhė, me shpresė se ndoshta do tė dalė ndonjė pėrmirėsim. Aq mė shumė qė ne premtojmė se do t’ju kthejmė tė gjitha liritė dhe privilegjet, pasi qė t’i qetėsojmė partitė dhe nėnshtrojmė armiqt e paqes. Ardhmėria do tė tregojė, sa kohė do tė presin.

Rrena mbulon Lozhet

Pse pėrndryshe do ta kishim shpikur politikėn e rrugės sė tėrthortė, nga e cila, pėr interesat tona, diēka i kemi treguar Gojėve, pėr tė arritur atė qė nuk kemi mundur nė rrugė tė drejtėpėrdrejtė? Politika ka qenė themel i organizatės sonė. Tani nuk na mbetet tjetėr, pėrpos pėr tė punuar nė pėrfundimin e saj, pėr tė arritur tek froni nė themele komfortabile e tė forta.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 0:45

SEANCA E TREMBĖDHJETĖ

Liria

Kur tė vijė ora e jonė, lirinė e cila mund tė interpretohet nė mėnyra tė ndryshme, do ta emėrojmė kėshtu: “Liri quhet e drejta pėr tė bėrė atė qė lejon ligji”. Ky interpretim do tė jetė adekuat, sepse ligji do tė lejojė vetėm atė qė ėshtė nė pėrputhje me programin e paraqitur mė lart, tė cilin do ta shtjelloj nė vazhdim.

Shtypi nėn pushtetin tonė

Sa i pėrket shtypit do tė veprojmė si mė poshtė:
Shtypi shėrben pėr interesat tona pėr t’i zgjuar gjer nė ēoroditje epshet dhe egoizmin e partive. Ai shpeshherė ėshtė i zbrazėt, i padrejtė dhe i rrejshėm, dhe shumica e njerėzve nuk e kupton se kujt i shėrben nė tė vėrtetė. Gazetave do t’ju vendosim sankcionin, si edhe tė gjitha publikimeve tė tjera. Ēfarė interesi do tė kishim, sikur tė bėheshim shenjė e broshurave dhe e librave, sikur tė mos liroheshim nga sulmet shtypit tė pėrditshėm?

Do tė veprojmė ashtu, qė publikimi i shtypit, i cili na kushton shumė - sepse jemi tė detyruar ta cenzurojmė - tė bėhet burim i tė ardhurave tona. Pėr kėtė qėllim do t’i vejmė taksė tė veēantė dhe nga botuesi dhe shtypėshkronja do tė kėrkojmė kaucionin, i cili do tė garantojė pagesėn e dėnimit. Kėto dėnime do tė mbrojnė qeverisjen tonė nga sulmet e shtypit, sulmet tė cilat do tė dėnohen, me arėsyetimin qė secila gazetė e cila pa bazė dhe arėsye i zgjon shpirtrat, do t’i nėnshtrohet dėnimit.

Sa i pėrket gazetave partiake, tė cilat mund tė mos brengosen pėr humbjet e parave, ne do tė deklarojmė se askush nuk mund tė rrezikojė prestigjin e qeverisjes sonė pa u dėnuar. Nga kėto arėsye, ose nga pamundėsia e tyre pėr tė vėrtetuar bazueshmėrinė e arėsyeve tė sulmeve qė i bėjnė, ne do t’i nėnshtrojė edhe organet e padė-gjueshme tė tyre.

Kur na duhet tė bėjmė ndryshimin e ndonjė pike tė institucioneve tona qeverisėse, kėtė punė do ta organizojmė ashtu qė ato tė sul-mohen nga organet tona, dhe, pasiqė ata do tė hedhin arėsyetime tė bazuara, pėr tė dėshmuar paprek-shmėrinė e pikės nė fjalė, sulmet e tyre nuk do t’i ekspozohen ndjekjeve. Kjo, pos tjerash, do tė shėrbejė pėr tė thėnė se megjithatė ekziston fjala e lirė, e mėnēur dhe e drejtė, tė cilėn ne nuk e shtrėngojmė.

Cenzura e gazetave, revistave, librave dhe organeve informative

Asnjė lajm nuk mund tė dalė nė opinion e tė depėrtojė nė masė, nėse nuk i kalon kontrollit tonė, sepse tė gjitha lajmet e botės kalojnė dhe cenzurohen nėpėrmes agjencive tona. Kėto agjenci, tė themeluara nga ne, dėrgojnė pėr opinion vetėm atė ēka ne urdhėrojmė.

Ai i cili dėshiron tė bėhet botues, tė ketė ndėrmarrje botuese apo librari, ėshtė i detyruar tė marrė diplomė pėr tė ushtruar profesionin e tillė e cila, nė rast tė padėgjueshmėrisė, mund t’i mirret. Me kėtė regjim, mendimi i njeriut do tė jetė mjet edukimi nė duart tona, mjet i cili do tė leēit shpirtin e popullit pėr tė mos ėndėrruar mbi tė mirat e pėrparimit.

Pėrparimi

Kėto iluzione shpiejnė nė anarkinė e marrėdhėnieve reciproke tė njerėzve ndaj pushtetit, sepse ideja e zhvillimit ka thithur idenė e emancipimit tė pakufishėm. Tė gjithė liberalėt kanė pėr synim ta kėrkojnė kėtė gjithnjė e mė shumė, dmth. tė shndėrrohen nė anarkistė, tė paktėn me mendime, nėse jo me vepra. Ata bėhen tė pangopshėm me lirinė dhe bien nė maniret e kokfortėsisė, nė anarki e cila kundėrshton ēdo gjė, vetėm sa pėr tė kundėrshtuar.

Gjithnjė shtypi

Le tė kalojmė tani tek ndėrmarrjet botuese. Ēdo gjė qė shtypet, do ta taksojmė sipas numrit tė faqeve, dhe kjo taksė e veēantė do tė sigurohet me kaucionin e kėrkuar. Librat qė kanė mė pak se 600 faqe, do t’i vejmė nė kategorinė e broshurave me tatime tė dyfishta, ashtu qė nė njėrėn anė do tė kufizojmė numrin e revistave, dhe, nga ana tjetėr, do t’i detyrojmė shkrimtarėt tė botojnė vepra tė gjėra dhe tė mėrzitshme, tė cilat do tė lexohen pak, pėr shkak tė ēmimit tė tyre. Nė kėtė mėnyrė do ta zėvendėsojmė shitjen nga libraritė me revistat tona tė lira.

Tatimi do t’i zvogėlojė synimet pėr literaturė tė panevojshme; me kėtė, shkrimtarėt vetvetiu do tė bien nė duart tona. Nėse ka tė atillė qė duan tė shkruajnė nė frymė tė kundėrt me idetė tona, ata nuk do tė gjejnė botues pėr t’i hedhur nė dritė veprat e tyre. Ēdo botues apo pronar shtyp-shkronje, duhet tė marrė leje nga ne, para se tė botojė ndonjė vepėr, dhe nėse eventualisht nuk mund ta pengojmė, ne do tė paraprijmė qė tė botohet, duke debatuar vetė mbi lėndėn e saj, pėr tė ulur pėrshtypjen e keqe qė mund ta ketė vepra pas botimit.

Letėrsia dhe gazetaria janė dy faktorėt mė tė rėndėsishėm tė edukimit. Prandaj, shumicėn e gaze-tave periodike - ditore, do t’i ketė qeveria e jonė. Sa i pėrket tjerave, ne do t’i blejmė ato duke i mbėshtetur. Kėshtu do tė arrijmė ndikim tė madh. Nga 30 botime, 25 do tė botohen nga ne. Por, meqė opinioni nuk guxon tė hetojė se si qėndrojnė gjėrat, gazetat tona do tė pėrmbajnė mendime tė llojllojshme. Kjo do tė na sigurojė besimin duke i tėrhequr nė kurthė kundėrshtarėt tanė, gazetat e te cilėve do t’i pėrcaktojmė ne.

Nė vend tė parė do tė vejmė shtypin zyrtar. Ai do tė vigjilojė pandėrpre mbrojtjen e interesave qeveritare duke mos pasur kurfarė ndikimi. Nė vend tė dytė, do tė vijė shtypi gjysėm-zyrtar, puna e tė cilit do tė jetė bashkimi i indiferentėve dhe butakėve.

Nė vend tė tretė, do tė jetė shtypi me rryma dhe mendime plotėsisht tė kundėrta me tonat, tek i cili do ta kemi vetėm njė ndėrmjetės, zėdhėnėsin (porte-voix) e ēdo partie. Kėto parti tė ndryshme do tė mbėshteten tek ndėrmjetėsi ynė duke na hapur tė gjitha letrat. Kjo kategori e shtypit do tė pėrfaqėsojė rrymat aristokratike, republikane, revolucionare, anarkiste, konzervative e rryma tė tjera.

Por, si Zoti Vishnu, ne do t’i kemi njėqind duar, dhe secila do tė prek pulsin e pėrfaqėsuesve tė ndryshim tė opinionit publik. Sa herė qė diē lėviz nė luftrat opozitare, njėra nga kėto duar i afrohet partisė sė eksituar, pėr ta orientuar kah qėllimi ynė, sepse ai i cili ėshtė i eksituar jasht mase, humb ēdo gjykim dhe gjakftohtėsi, dhe i lėshohet lehtė ndikimit tė tjetrit, duke menduar se ai do ta ndihmojė pėr tė mundur armikun. Kėshtu, ata qė mund tė mendojnė se pėrfaqėsojnė mendimin e partisė sė vet, nė tė vėrtetė do ta thonė atė qė shkruajnė agjentėt tanė duke u shqetėsuar edhe mė shumė; duke imagjinuar se mbrojnė flamurin e partisė sė tyre ata do tė paraqiten me atė qė i japim ne.

Pėr tė renditur nė kėtė kuptim ushtrinė tonė gazetareske, duhet ta organizojmė kėtė punė me kujdes tė veēantė.
Me emėrtimin “Sektori qendor i shtypit”, do t’i thėrrasim mbledhjet letrare, nė tė cilat agjentėt tanė do t’ju japin shkrimtarėve parolla dhe udhėzime.

Prej gjithė asaj qė duket se po debatohet dhe akuzohet politika e jonė, organet tona nuk do tė hyjnė nė bėrthamė tė gjėrave, por do tė shtyejnė njėrin kundėr tjetrit edhe kundėr gazetave zyrtare. Kjo do tė na mundėsojė tė hulumtojmė terenin, pėr tė njohur opinioni publik lidhur me kėtė ēėshtje, duke na dhėnė mundėsi tė shprehemi mė qartė seē ishte e mundur nė rrethin zyrtar, ku nuk ėshtė mirė tė paraqiten arėsyet e veprimit nga ana e qeverisė.

Sulmet ndaj nesh do tė na shėrbejnė pėr tė menduar se liria e mendimit nuk ėshtė e ndaluar. Tė tjerėt, gjithashtu nga organet tona, do tė dėshmojnė se tė gjitha kėto sulme janė tė pabazuara, se autorėt e tyre flasin, pa thėnė asgjė, dhe se ata janė kundėr urdhėrave tanė, duke mos dhėnė kurfarė arėsyetimi tė bazuar.

Me ndihmėn e shtypit pėr ēėshtjet politike, ne do tė mund t’i zgjojmė apo qetėsojmė shpirtėrat sipas nevojės, t’i dėshmojmė apo mashtrojmė, duke shtypur herė tė vėrtetėn herė shpifjet, faktet e besueshme, dhe, nėse ato pranohen dobėt, aty pėr aty edhe demantet. Nė kėtė mėnyrė, ne do t’i mposhtim me garancė kundėrshtarėt tanė, sepse, nga arėsyet e sipėrcekura, nuk do tė kenė organe ku do tė mund t’i paraqesin mendimet e tyre, ndėrsa ne do tė na mundėso-het t’i mbysim me themel gjykimet e tyre, qenė apo jo ato tė vėrteta.

Ne do ta kemi nė ēdo rast fjalėn e fundit, e cila do tė ndikojė tek Gojėt, tė cilėt nuk e kanė shikimin e mprehtė. Kėto fshisa eksperimentale, tė cilat do t’i hudhim nė kategorinė e tretė tė shtypit tonė, sipas nevojės, ne do t’i qesim nė shtypin tonė zyrtar.

Shtypi dhe Masoneria

Tanimė nė gazetari ekziston solidariteti masonerik, qė ka parollėn e vet. Tė gjitha organet e shtypit janė tė lidhur nė mes veti me fshehtėsinė profesionale dhe, sikur tek augurėt e vjetėr, asnjė anėtar i kėsaj korporate nuk do tė zbulojė fshehtėsinė e besuar. Pėr kėtė, asnjė gazetar nuk mund tė vijė nė mes tė shkrimtarėve nė zė, nėse e kaluara e tij nuk garanton se do tė jetė i nėnshtruar ndaj udhėzimeve tona dhe parollės sonė.

Mjerimi, zbrazėtia, kryelartėsia dhe tė metat e tjera janė garancė e dėgjueshmėrisė sė gazetarit, i cili nxiton pas suksesit duke shkaktuar nėnshtrimin e tij ndaj kėtij solidariteti masonerik. Kėto janė ēelėsat qė hapin dyert e hapėsirės letrare. Kjo hapėsirė mbetet e mbyllur pėr shumė shpirtėra tė mėdhenj, tė cilėt, si tė papėrkulshėm ndaj urdhėresave tona, nuk mund tė hyjnė nė te.

Nevojat e zonave krahinore


Planet tona shkojnė kah ajo qė tė pėrhapim ndikimin tonė nė zona krahinore, ku duhet t’i nxisim pėrpjekjet pėr t’i orientuar kundėr qyteteve kryesore, nė tė cilat mendimet mund tė vonohen, sepse atje medimet zbatohen shpejt dhe me aksion. Derisa tė mos jemi hapur nė pushtet, qytetet kryesore duhet vėnė nėn ndikim tė opinionit nga krahinat, dmth. nga shumica. Nė ēast tė caktuar psikologjik duhet arritur, qė kryeqytetet tė mos mund tė debatojnė lidhur me atė qė do tė jetė njė akt i kryer, dhe i pėrqafuar nga shumica krahinore.

Pagabueshmėria e regjimit tė ri

Kur tė vijė koha qė ne tė jemi plotė-sisht nė pushtet, nuk do tė lejojmė mė tė dalin nė shtyp shkaktarėt e pandershmėrisė publike.

Duhet arritur bindjet se regjimi i ri i tanimė i ka plotėsuar dėshirat e tėrė botės dhe se kriminaliteti ėshtė zhdukur. Kriminalitetet do tė jenė tė njohur vetėm pėr dėshmitarė tė rastėsishėm.


SEANCA E KATĖRMBĖDHJETĖ

Dyfytyrėsia e veprimit

Duhet t’i sigurojmė tė gjitha mjetet tė cilat do tė mund t’i pėrdornin kundėr nesh kundėrshtarėt tanė. Do tė shėrbehemi me shprehjet mė tė thella dhe mė tė ndėrlikuara tė fjalorit ligjėdhėnės, pėr t’u arėsyetuar gjatė ekzekutimit tė dėnimeve, tė cilat mund tė duken shumė tė guximshme dhe tė padrejta. Ja vlen shumė qė dėnimet tė jipen me fjalė tė cilat i japin dukshmėrinė parimeve tė moralit mė tė lartė.

Ndihmėsit e drejtorisė sonė

Qeveria e jonė do tė rrethohet nga tė gjitha forcat e civilizimit nė mes tė cilave ajo do tė veprojė. Ajo do tė rrethohet nga gazetarė, njerėz tė drejtėsisė, udhėheqės dhe diplomatė, tė cilėt kanė fituar edukim tė lartė nė shkollat tona speciale.

Shkollat tona speciale dhe qėllimi i tyre

Njerėzit tanė do tė jenė tė njohtuar me tė gjitha fshehtėsitė e jetės shoqėrore. Do tė njohin teknikėn politike, gjuhėt e pėrbėra nga germat dhe fjalėt politike. Do tė njohtohen, nėse mund tė thuhet ashtu, me qenjen e brendshme tė njeriut, nivelet edukative, tė metat, mangėsitė dhe karakteristikat e Gojėve, e me tė gjitha “telat” e ndieshėm nė tė cilėt do tė luhet. Do t’ju spjegohen veēantitė e ndryshme tė klasave tė ndryshme.

Nėnkuptohet vetvetiu, se kėta bashkėpunėtorė tė ditur tė pushtetit tonė nuk do tė mirren nga mesi i Gojėve, sepse Gojėt zakonisht kryejnė punė administrative, pa u brengosur pėr qėllimin qė duhet arritur, dhe as qė mendojnė pėr interesin nga puna e tyre. Ata pėrcjellin rutinėn e mekanizmit administrativ, automatikisht tė vėnė nė lėvizje; nėnshklruajnė letra, dhe nuk i lexojnė, bėjnė shėrbime nga interesi i tyre, apo nga karrierizmi.

Qeverinė tonė do ta rrethojmė me njė numėr tė madh ekonomistėsh (pėr kėtė edhe shkencat ekonomike janė njė nga lėndėt kryesore me tė cilat merremi), bankierė, ndėrmarrės, kapitalistė, sidomos milionerė, sepse numri do tė vendosė.

Vendet me rėndėsi do t’i besohen njerėzve me renome tė keqe

Derisa tė mos sigurohet se nuk do tė rrezikohen pozitat zyrtare pėr vėllezėrit tanė, ato do t’ju japim njerėzve, me tė kaluar dhe karakter qė i ndan njė greminė nga populli i tyre, dhe poqese kundėrshtojnė interesat tona ose i tejkalojnė urdhėresat tona, do t’i ekspozohen ndjekjeve gjyqėsore, dhe pėrzėnjeve /internimeve/, pėr shkak tė keq-pėrdorimeve tė cilat i kanė bėrė, e tė cilat do tė zbuloheshin. Kėshtu, do tė ishin tė detyruar tė mbrojnė interesat tona si tė tyret.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 0:45

SEANCA E PESĖMBĖDHJETĖ

Revolucionet e njėkohėshme botėrore

Kur mė nė fund tė marrim pushtetin, me ndihmėn e grushtshteteve tė pėrgatitura gjithkund dhe nė tė njejtėn kohė; kur njėherė e pėrgjithmonė tė pranohet paaftėsia e qeverive ekzistuese tė Gojėve (qė mund tė ndodh sė shpejti; nė pėrfundim tė shekullit XX ?...apo mė vonė?...), ne do tė ērrėnjosim edhe padėgjue-shmėrinė dhe kryengritjen mė tė vogėl kundėr qeverisė sonė.

Ndalesa e shoqėrive tė fshehta – Gjyqi suprem

Sė pari do t’i eliminojmė pa mėshirė ata qė nuk pranojnė t’i marrin armėt pėr tė vendosur pushtetin tonė.
Themelimi i organizatave tė fshehta do tė dėnohet me vdekje, ndėrsa ato ekzistuese tė cilat, pasi qė i njohim, edhe na kanė shėrbyer, do tė shpėrndahen. Masonėt qė dijnė shumė do t’i internojmė nė vende tė largėta, ose do ta reduktojmė numrin e tyre, ndėrsa masonėt qė nga ēfarėdo arėsye, na kanė kanė mundėsuar tė banojmė nė Europė, do tė jetojnė nė frikė tė pėrgjithshme nga internimi, sepse ne do ta shpallim ligjin nga qendra e qeverisė sonė, nga Europa, me tė cilin do tė leēitet secili qė i ka takuar ndonjė organizate tė fshehtė, edhe nėse ka pushuar sė ekzistuari.
Vendimet e qeverisė sonė do tė jenė definitive dhe pa mundėsi ankese.

Shumėzimi botėror i Lozhave masonike

Duke pritur ardhjen e mbretėrisė sonė, do t’i krijojmė vetė Lozhat masonike nė tė gjitha anėt e botės. Nė to do tė inkuadrojmė tė gjithė ata qė janė tė aftė pėr t’u bėrė politikaj tė mėdhenj, sepse kėto Lozhe do tė jenė burimet tona kryesore tė informacionit si edhe mjet i ndikimit tek politikajt.

Lozha drejtuese Qendrore – mendimtarėt sionistė

Tė gjitha Lozhat do tė kenė njė qendėr tė panjohur me tė cilat do tė udhėheqin dijetarėt tanė. Ēdo Lozhė do tė ketė pėrfaqėsuesin e dukshėm i cili do tė mbulojė dijetarėt e lartėpėrmendur, nga tė cilėt do tė marrin parollat dhe programin. Kėtu do tė krijojmė ēerdhen e tė gjithė elementėve revolucionarė e liberalė, tė cilėt do t’i tėrheqim nga tė gjitha shtresat e shoqėrisė. Planet mė tė detajizuara politike do jenė tė njohura pėr ne dhe do tė vijnė me direktivėn tonė ditėn e njejtė tė hartimit.

Nė Lozha do tė tėrheqim tė gjithė agjentėt e policisė nacionale, sidomos internacionale. Sėrbimet e kėsaj tė fundit janė sidomos tė nevoj-shme pėr ne, sepse do t’i mbulojnė aksionet tona me arėsyetim tė shuarjes sė revoltave e krye-ngritjeve, do tė krijojnė arėsye tė paknaqėsive etj.

Udhėheqja me shoqata tė fshehta

Shumica e atyre qė inkuadrohen nė shoqata tė fshehta janė aventuristė, shtreberė apo shpirtėra mendjelehtė. Me njerėz tė tillė do ta kemi lehtė tė vazhdojmė veprėn tonė, dhe, sipas dėshirės, tė lėvizim makinėn maso-nerike.
Nėse e tėrė bota ngritet nė kryengritje, kjo ndodh sepse kemi nevojė pėr kėtė, pėr tė rrėnuar solidaritetin e saj tė madh ose pėr tė parandaluar ēdo veprim tė pavarur tė saj. Nėse bota do tė ėndėrronte njė gjė tė tillė, do t’i vijė njėri nga shėrbėtorėt tanė mė besnik.

Kėshtu ne llogarisim edhe me veprimtarinė masonike, sepse e dijmė se kah po e drejtojmė njerėzimin. Ne e kemi tė njohur qėllimin e fundit tė ēdo akcioni politik apo social, ndėrsa Gojėt nuk vėrejnė asgjė jasht rezultatit tė drejtėpėrdrejtė tė ēdo urdhėrese e cila ju ėshtė dhėnė. Ata anojnė vetėm kah fitimi momental, pėr t’u kėnaqur me plotėsimin e dėshirave, kryerjen e projekteve tė drejtėpėrdrejta, pa qenė fare tė vetėdijshėm se kėto projekte rrjedhin nga ne duke iu imponuar nė kokat e tyre.

Angazhimi i Gojėve rreth suksesit

Gojėt shkojnė nė Lozhe nga kureshtja ose shpresa se do tė marrin njė copė karrige. Ka tė tillė qė atje vijnė vetėm sa pėr t’i publikuar utopitė e tyre, qoftė edhe nė rreth tė ngushtė. Ata kėrkojnė lavdata, dhe ne ato nuk i kursejmė, sepse ėshtė nė dobinė tonė qė ata t’i adaptohen entuziazmit tė suksesit.

Sa e lehtė qė ėshtė pėr t’i bėrė shpirtngushtė kėta kokėboshė naivė edhe me mossuksesin mė tė vogėl apo thjesht vetėm duke ua shkurtuar lėvdatat, sukseset e vogla dhe uljen e prestizhit! Atėherė ėshtė lehtė t’i nėnshtrosh, duke i sjellur afėr dėgjueshmėrisė sė vullnetshme, vetėm me shpresėn e suksesit tė ri.

Se sa tanėt e urrejnė suksesin vetėm e vetėm qė t’i realizojnė planet e tyre, aq janė edhe Gojėt tė gatshėm qė pėr suksesin e tyre t’i rrezikojnė planet. Kjo e lehtėson shumė detyrėn tonė pėr tė udhėhequr me ta. Kėta, nė dukje si tigra, nė realitet, kanė shpirt deleje, ndėrsa kokat i kanė bosh (me fjalė tjera: nė kokė kanė shkujė ajri). Ne iu kemi futur nė kokė idenė fikse, ėndrrėn, qė individualitetin njerėzor ta zėvendėsojnė me unitetin simbolik tė kolektivizmit.

Kolektivizmi

Me tė sigurtė mund tė gjykohet se ata nuk e kuptojnė se si kjo ide tė cilėn e kemi lansuar ne, ėshtė nė kundėrshtim me themelet e natyrės, e cila qė nga fillimi i krijimit, lind njė qenje tė ndryshme nga tjetra, me qėllim pėr t’i dhėnė secilit individua-litetin e vet. Fakti se Gojimėt kemi arritur t’i sjellim deri tek verbėria e tillė, tregon se sa mė i ulėt ėshtė zhvillimi i trurit tė tyre nga i yni. Truri i tyre ėshtė i barabartė me tė kafshės. Kjo vėrteton zgjedhjen tonė, dhe kjo garanton suksesin tonė.

Duhet terrorizuar dhe vrarė pa marrė parasysh viktimat

Nga kjo shihet se sa mendjemprehtė ishin dijetarėt tanė kur i kanė pėrpunuar planet pėr nėnshtrimin e Gojėve, duke na dhėnė parimin pėr tė mos u ndaluar nga mjetet qė duhet pėrdorė, pa marrė parasysh numrin e viktimave pėr tė realizuar misionin tonė aq tė rėndėsishėm e serioz. Nuk i kemi numėruar Gojėt e rėnė gjatė rrugės, ndėrsa tanėt i kemi ruajtur, duke iu dhėnė pozitė tė tillė nė botė, tė cilėn nuk kanė mundė ta ėndėrrojnė nė kohėn kur dijetarėt tanė kanė hartuar planin e punės, njė mijė vjet mė parė.Viktimat qė i kemi dhėnė, kanė shpėtuar racėn tonė.

Viktimat masonerike – Liberalizmi pėr Gojėt

Vdekja ėshtė fund i paevitueshim e secilit prej nesh. Mė mirė tė shpejto-het pėr ata qė pengojnė punėn tonė, se sa pėr vėllezėrit tanė tė cilėt kryejnė punėn tonė. Le t’i kthehemi masonėve.
Qė sot ne i vrasim ata pėr shkak tė padėgjueshmėrisė sė tyre, dhe ate nė mėnyrė qė vetėm vėllazėria mund tė dyshojė se janė likuiduar, ndoshta edhe vet viktimat...

Nė sytė e opinionit, tė gjithė vdesin me vdekje natyrale, dhe ate kur duhet. Vėllazėria nuk guxon tė dėshmojė, sepse e kemi zhdukur embrionin dhe vullnetin mė tė vogėl qė tė dėshmo-het kundėr urdhėrave tona.
Ndaj Gojėve propagandojmė liberalizmin, popullin tonė e mbajmė nė dėgjueshmėri rigoroze, sepse ku ka dėgjueshmėri, ka rend dhe mirėqenje.


SEANCA E GJASHTĖMBĖDHJETĖ


Ligjet e shkurtėr, tė qartė dhe tė pakontestueshėm

Kur tė vijė ora e jonė pėr tė qeverisur hapur, pėr tė treguar mirėsitė e udhėheqjes sonė, do t’i ndryshojmė tė gjitha ligjet ekzistuese. Ligjet tona do tė jenė tė shkurtėr, tė qartė dhe tė pakontestueshėm, pa nevojė pėr t’i debatuar, pasi qė ato do tė jenė tė njohura gjer nė imtėsi nga secili. Karakteristikė kryesore e tyre do tė jetė detyra e dėgjueshmėrisė ndaj rendit hierarkik. Atėherė do tė zhduket keqpėrdorimi pėr shkak tė pėrgjegjėsisė sė tė gjithėve, pa pėrjashtim, nėn pushtetin apsolut tė Sovranit tonė.

Pėr keqpėrdorim tė pushtetit - dėnimet mė tė rėnda

Keqpėrdorimi i pushtetit nė drejtorinė e ulėt do tė dėnohet me aq pamėshirė, sa do tė humbasė ēdo vullnet pėr t’u pėrsėritur diē e tillė. Ne do tė mbikqyrim me rigorozitet ēdo lėvizje edhe mė tė vogėl (nga e cila varet i tėrė drejtimi i mekanizmit drejtues, sepse korrupsioni nė udhėheqje shkakton korrupsionin e pėrgjithshėm), ashtu qė asnjė akt joligjor, asnjė keqpėrdorim, nuk do tė mbetet pa u ndėshkuar me denim shembullor.

Bashkfajėsia e fshehjes sė krimit dhe keqpėrdorimi i shėrbimit nga nėpunėsit, tė gjitha kėto plagė, do tė zhduken menjėherė pas dėnimeve tė para shembullore. Kushdo qė lėndon prestigjin e ligjit tonė, do tė dėnohet sipas shembullit tė krimit tė tij, qofshin kėto edhe dėnime mizore. Nėse fajtorit i gjykohet dėnim tepėr i rėndė, do t’i pėrngjajė ushtarit i cili nė fushėn administrative tė betejės bie fli e pushtetit tė pacenueshėm, dmth. pėr tė mirėn e rendit tė kėtij pushteti.

Kėshtu do tė veprohet pėr tė ruajtur parimin e prestigjit dhe tė ligjit i cili nuk lejon kurfarė lėshimi pėr interesa personale tė atyre qė drejtojnė karrocėn udhėheqėse. Kėshtu, gjyqtarėt tanė do ta dijnė se nėse dikush, nga ndjenjat narcisoide tė tij, dėshiron tė tregohet liberal, do tė jetė fajtori i parė, sepse lėndon parimin e drejtėsisė, tė krijuar pėr tė shėrbyer si shembull edukativ, me ndihmėm e ndėshkimit tė gabimeve, e jo qė vet gjyqtari tė tregojė euforinė e mirėsisė sė tij. Kėto eufori janė tė mreku-llueshme nė jetė private, por jo nė ate publike ku edukohen njerėzit.

Kufizimi i afatit tė shėrbimit tė gjyqtarėve sipas moshės

Drejtuesit tanė do tė mund tė kryejnė funkcionet e tyre vetėm gjer nė moshėn 55 vjeēare, meqė tė moshuarit i pėrmbahen me kokė-fortėsi paragjykimeve dhe i nėn-shtrohen me vėshtirėsi ndryshimeve. Kjo masė do tė na mundėsojė transferimin e personelit i cili na pėlqen mė pak. Ata qė duan tė ruajnė pozitėn e tyre, duhet tė dėgjojnė verbėrisht pėr ta merituar.

Liberalizmi dhe nėpunėsit

Gjyqtarėt tanė do tė zgjedhen nga njerėz me vullnet tė fortė. Ata do tė dijnė se detyra e tyre ėshtė tė zbatojnė ligjet, dhe jo tė tregojnė liberalizmin e tyre nė dėm tė planit edukativ tė qeverisė, siē e imagji-nojnė Gojėt tani, tė cilėt nuk e kuptojnė se ēdo butėsi shpie nė shkapėrderdhje, sepse i lejon fajtorit tė shpresojė se nuk do tė ndėsh-kohet.

Sistemi ynė i transferimit tė funksio-narėve na shėrben pėr tė thyer solidaritetin midis kolegėve, dhe tė gjithė ata do t’i lidh pėr interesa tė qeverisė e cila vendosė pėr fatin e tyre. Tek gjeneratat e reja tė gjyqtarėve do t’i pėrmbahemi idesė sė rendit tė pandryshueshėm (tė cilin do ta vendosim nė marrėdhėniet e besimta-rėve tanė) dhe domosdoshmėrisė pėr tė ndėshkuar pa mėshirė ēdo keq-pėrdorim tė kėtij rendi.

Gjyqtarėt Gojimė sot, ēdo krimi i gjejnė rrethana lehtėsuese, dhe, nga liberalizmi dhe lėshimet, i arėsyetojnė fajtorėt, sepse nuk kanė ide tė sakta mbi detyrat e tyre dhe as mbi rėndė-sinė e pėrgjegjėsisė pėr shėrbimin e tyre. Kjo ėshtė kėshtu pėr shkak se ata qė drejtojnė, kur i vendosen nė vende tė larta, nuk kujdesen mjaft pėr t’ju futur nė kokė kuptimin e detyrės dhe vetėdijen e veprės qė duhet tė kryejnė.

Sikur qė kafsha i dėrgon tė vegjlit e vet pėr tė kėrkuar ushqim, ashtu edhe Gojimėt ju besojnė tė besuarve tė tyre vende fitimprurėse, as duke mos ėndėrruar pėr t’iu shpjeguar qėllimin e shėrbimit tė tyre dhe as pozitėn qė ai merr nė mekanizmin social. Pėr kėtė arėsye Gojimėt vet, me forcat e veta, rrėnojnė ekzistencėn e tyre, me ato forca qė mbajnė fijet jetike tė pushtetarėve tė tyre, dmth. me efektin e drejtimit tė tyre. Nga kėto rezultate ne nxjerrim lekcione pėr qeverinė tonė.

Kur do tė vijė ēasti i qeverisjes sonė, ne do tė ērrėnjosim liberalizmin nga vendet e rėndėsishme strategjike. Nga kjo varet edukimi i besimtarėve tanė mbi organizatėn e regjimit social, e cila duhet tė jetė e pandry-shueshme. Kėto vende me rėndėsi do t’ju besohen vetėm atyre tė cilėt ne i edukojmė pėr udhėheqje tė drejtorisė.

Do t’i pėrgjigjem vėrejtjes sė D.A. i cili thotė se pensionimi i nėpunėsve tė vjetėr mund t’i kushtojė shumė shtetit: 1. atyre do t’u jipen shėrbime ose profesione tė lira, pėr t’i zėvendėsuar ato nga tė cilat tėrhiqen; 2. pastaj do tė theksoj se ari dhe kapitali botėror gjendet nė duart tona; kėtė do ta dėshmoj kur tė debatohet lidhur me ēėshtjet financiare, dhe sė fundi, atėherė do tė ekzistojė paraja ndėrkombėtare, paraja e vėrtetė, njė lloj marke, e cila do ta lehtėsojė kėmbimin, nė vend se ta komplikojė, siē ėshtė bėrė nė sistemet e sotme, tė cilėt i kemi krijuar ne, pėr t’i nėnshtruar Gojėt pėrmes mjerimit. Pėr shkak kėsaj nuk duhet tė brengosemi pėr shkak tė rritjes sė shpenzimeve.

Autokracia

Apsolutizmi ynė do tė jetė logjik nė ēdo aspekt, me kėtė edhe i palėkundshėm me tė gjitha rregullat e tij. Vullneti i ynė do tė respektohet dhe zbatohet, sepse, tė vetėdijshėm pėr fuqinė tonė, nuk do tė llogarisim nė masat e ndėrmarra dhe shfaqjen e paknaqėsive. Kur paknaqėsitė tė shfaqen nė vepėr, ne do t’i shtypim me sankcione shembullore.

Shfuqizimi i tė drejtės sė ankesės

Ne do tė shfuqizojmė tė drejtėn e ankesės dhe kjo do tė jetė ekskluzi-visht njė privilegj i Sovranit. Kėtė jemi tė detyruar ta bėjmė pėr tė pamun-dėsuar edhe mendimin se si gjyqtarėt tė cilėt ne i emėrojmė sjellin vendime-dėnime tė gabuar.

Despotizmi i drejtėsisė sonė

Kėshtu qeveria posedon tė drejtėn e tė fortit ndaj tė paditurve. Ajo duhet tė shėrbehet me kėtė, qė tė barazojė njerėzimin nė kahje tė cilėn e ka pėrcaktuar vet natyra, e kjo ėshtė dėgjueshmėria. Gjithēka nė botė i nėnshtrohet, nėse jo njerėzve, atė-herė rrethanave apo natyrės, ose ndonjė gjėje tjetėr mė tė fortė se ai vetė. Ne pra do tė jemi kjo qenje mė e lartė; ne do tė jemi kėshtu nė kuptim apsolut, pa zvarritjen e tė gjithė atyre qė dėmtojnė planet tona apo lėndojnė urdhėresat tona, sepse detyra edukative mbėshtetet tek ērrėnjosja e sė keqes sė ēdo opozite, me ndėshkime shembullore.

Mbreti ynė, Patriarku i botės

Atė ditė kur mbreti hebrej, mbreti i Shtėpisė sė Davidit, tė vendos mbi kokė kurorėn, tė cilėn do t’ia ofrojė Europa, ai do tė bėhet patriark i botės. Numri i viktimave tė shkak-tuara pėr tė pėrshpejtuar ardhjen e tij, nuk do tė arrijė kurrė numrin e viktimave goje, tė cilin gjatė kėtij shekulli ia kanė sakrifikuar udhė-heqėsit Gojimė madhėshtisė sė tyre tė ēmendur

Sa i pėrket politikės sonė tė fshehtė, tė gjithė popujt, si edhe qeveritė e tyre, janė fėmijė. Siē mund ta shihni dhe vetė, unė e bazoj despotizmin tonė nė tė drejtat dhe obligimet. E drejta e qeverisė pėr tė kėrkuar nga populli qė tė kryejė detyrėn e tij, nė vete ėshtė e detyrė e Sovranit, si babė i besimtarėve tė tij.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 0:57

SEANCA E SHTATĖMBĖDHJETĖ

Skllavėrimi nėn pushtetin tonė

Me ardhjen e mbretėrisė sonė, nuk do tė lejojmė qė tė na ikė asnjė rast, pa bėrė krahasime tė mirėbėrjes sė qeverisė sonė me qeveritė e paqėndrueshme tė kohėrave tė kaluara. Do t’i theksojmė mirė gabi-met e qeverive gojime. Ndaj tyre do tė zgjojmė njė gėrditje tė tillė, qė popujt mė shumė do tė dėshirojnė paqe dhe qetėsi nė robėri, se sa tė drejtat e lirisė sė brohoritur, e cila i ka munduar aq shumė ndėr shekuj, dhe e cila i ka shteruar vet burimet e ekzistencės njerėzore, burimet tė cilat aq shumė aventuristė ia kanė rrėmbyer, pa ditur as vetė se ē’po bėjnė.

Atėherė popujve do t’iu vijnė pėr hundėsh ndryshimet e paefektshme tė regjimit nė tė cilat i kemi shtyer, duke iu groposur aparatin drejtues, kėshtuqė ata mė me dėshirė do t’i pranonin tė gjitha ato qė ne iu imponojmė, se sa t’i ekspozohen rrezikut tė rėnjes nė mundime dhe mjerim. Aq mė parė qė ne me kritikat tona publike do t’i theksojmė gabimet e qeverive Goje tė cilat i kanė shkaktuar vuajtje shekullore tė njerėzimit. Njerėzimi nuk e ka kuptuar lumturinė e vėrtetė dhe ka shkuar vazhdimisht pas pėrmirėsimeve fantastike sociale, duke mos vėrejtur se kėto pėrmirėsime, pranė asaj qė dikujt i sjellin mirėqenje, dėmtojnė ato kolektive dhe rendin si themel tė ekzistencės njerėzore.

Parimeve dhe masave tona do t’i shkojė nė favor fakti qė ne kėto i shtjellojmė dhe i paraqesim sikur janė nė konflikt me regjimin e kalbur tė kohės sė kaluar.

Besimet e ardhėshme, tė fshehta

Filozofėt tanė do tė polemizojnė duke i kritikuar tė gjitha kotėsitė e besimit gojim. Por Gojimėt kėtė nuk do tė mund ta bėjnė pėr besimin tonė, sepse askush prej tyre nuk i njeh fshehtėsitė e saj, pėrpos talmudistėve dhe rabinėve tanė. Kėto fshehtėsi ata nuk do t’i zbulojnė kurrė, sepse mbi to bazohet e tėrė fuqia e ndikimit tonė mbi delet tona.

Pornografia dhe letėrsia e ardhėshme


Nė tė ashtuquajturat shtete tė zhvilluara, ne kemi krijuar shtypin idiotesk, tė paturpshėm dhe tė fėlliqur. Kur tė vijmė nė pushtet, nuk do ta ndalojmė, por do ta ērrėnjosim pak nga pak me kritika tė ashpra, qė tė mbesė akoma si mbeturinė e rrėnojave Goje pėr tė pėrshkruar kontrastin nė mes tė asaj qė vjen nga lartėsitė tona dhe asaj qė del nga barishtat moqalike tė mbretėrive gojime.

SEANCA E TETĖMBĖDHJETĖ

Skllavėrimi pėr shkak tė bukės sė gojės

Nevoja pėr bukė tė pėrditshme do t’i hedhė Gojimėt nė vėshtirėsi dhe do t’i bėjė skllevėr tė pėrulur. Nėse do t’i autorizonim tė mendojnė pėr ēkado kjo do tė bėhej vetėm pėr tė bėrė zhurmė debatesh, pėr tė kamufluar synimet tona, duke ju treguar ato si njė akt tanimė tė kryer. Askujt nuk do t’i kujtohet tė shfuqizojė dekretin e maskuar nė fuqi, pasi qė ai do tė paraqitet si pėrparim. Pos kėsaj, agjentėt tanė do t’ia kthejnė vėme-ndjen e opinionit nė drejtim tė tė arriturave moderne (ne i kemi mėsuar njerėzit tė kėrkojnė gjithmonė moder-nizmin).

Problemet politike – Supermacioni i shteteve

Kėto janė ēėshtje me tė cilat do tė preokupohet shpirti i drejtuesve, i atyre politikajve naivė tė cilėt nuk kuptojnė asgjė nga lėnda pėr tė cilėn flasin; se gjithēka qė i takon politikės nuk i pėrket dhe ofrohet askujt tjetėr pėrpos atyre qė e udhėheqin me shekuj, sipas njė plani tė pėrhershėm, atyre qė e kanė krijuar dhe zbatuar nė praktikė, ashtu siē bėhet me automjetet me tė cilat voziten njerėzit, tė cilėt nuk dijnė se kah po shkojnė.
Politika nuk do t’i qartėsohet opinionit publik, pėrpos pėr t’ia dhėnė rastin tė polemizojė, por jo edhe tė ndikojė nė aktet tona, dhe nuk do tė lejojmė tė na ikė asnjė rast, pa e thėnė se si pėr ne nuk ka asnjė synim tjetėr pėrpos synimit pėr t’i shėrbyer tė mirės sė pėrgjithshme.

Problemet ekonomike tė tregėtisė dhe industrisė

Pėr tė larguar vėmendjen e Gojėve nga politika e vėrtetė, ēėshtjet e industrisė dhe tė tregėtisė i kemi vėnė nė teren i cili duket politik. Gojėt do tė mirren me kėtė problem tė ri.

Lojėrat dhe shtėpitė publike

Pėr t’i larguar sa mė shumė nga punėt mendore dhe pėrkushtimi nė punė, ne iu kemi organizuar lloj-lloj zbavitje, tė cilat ata i vizitojnė me kėnaqėsi, gjoja pėr tė shijuar gjithēka. Sė shpejti nėpėrmes shtypit do t’i lansojmė garat artistike dhe sportive ose edhe garat pėr shpikjet. Kėshtu, mė nė fund, do t’i largojmė nga debatet mbi ēėshtjet me tė cilat duam tė merremi ekskluzivisht vetė. Duke u pėrcaktuar gjithnjė e mė shumė qė ata tė kenė mendime tė pavarura sa i pėrket ēėshtjeve sociale, njerėzit do tė pajtohen me ne, sepse ne jemi tė vetmit qė i sjellim idetė e reja, dhe ate pėrmes atyre me tė cilėt duket se nuk kemi mendim tė njejtė.

Teoritė e marra pėr Gojėt – e Vėrteta e Vetme pėr ne

Kur tė pranohet pushteti ynė dhe tė vendoset qeveria ndėrkombėtare, roli i utopistėve do tė pėrfundojė. Por, tani pėr tani na nevojiten, sepse i orientojnė shpirtėrat kah fantastika, tė ashtuquajturat teori pėrparimtare me tė cilat kėthehet vėmendja nga realiteti. Kemi arritur sukses t’i ēmendim me idetė e zhvillimit. Nga mesi i Gojėve nuk ėshtė gjetur asnjė i aftė tė kuptojė se ekziston vetėm njė e vėrtetė dhe si e vėrtetė nuk mund tė pėrparojė; se zhvillimi ėshtė gjith-monė i larguar nga e vėrteta, kur nuk bėhet fjalė pėr zbulime materiale; se pėrparimi shėrben pėr tė fshehur tė vėrtetėn, e pėr ta mos njohur askush pos nesh, ne tė zgjedhurit e Zotit, mbrojtėsit e tė vėrtetės mbi fshehtė-sinė e marrėdhėnieve njerėzore dhe tė mirat e tyre, tė asaj tė vėrtete tė cilėn ne e mbajmė fshehur deri nė ēastin e fitores sonė pėrfundimtare dhe tė pushtimit tonė paqėkrijues tė botės.

Problemet e mėdha tė cilat e kanė sjellur nėnshtrimin e botės ndaj nesh

Kur ta marrim pushtetin, oratorėt tanė do tė debatojnė mbi problemet e qeverive tė regjimeve, duke treguar gabimet e qeverive gojime me tė cilat ne e kemi siguruar mirėqenjen nėn zotėrimin tonė. Kush mėpastaj do tė do tė dyshojė se kėto gabime janė krijuar dhe kalitur sipas programit tonė edukativ, sipas planit politik, tė cilin e kanė hartuar dijetarėt tanė, me Sallamonin nė ballė, pėr ta pushtuar botėn nė mėnyrė paqėsore, pėr kurorėn tonė, pėr shtėpinė e mbretit David?

Rrėnimi i besimit, pėrpos atij tė Mojsiut

Nuk ėshtė e dėshirueshme qė tė ketė fe tė tjera pėrpos fesė sonė, e cila i gjunjėzohet vetėm njė Perėndie, me tė cilin ėshtė lidhur fati ynė, dhe sipas nesh, edhe fati i tėrė botės, sepse, sipas fesė sonė, ne jemi ushtri e zgjedhur e Zotit. Pėr kėtė arysye, e kemi pėr obligim tė pėrpiqemi qė para asaj dite t’i fshijmė tė gjitha fetė tjera nga faqja e dheut. Nėse angazhimet tona nė kėto ēaste ngjallin mosbesim, ato do tė na shėrbejnė si element kalimtar pėr besimin tonė dhe nuk mund tė na dėmtojnė, por pėrkundrazi, do tė jenė njė shembull pėr gjeneratat e ardhėshme, tė cilave do t’ia propagandojmė besimin e Mojsiut. Ne do tė qėndrojmė nė anėn e tė vėrtetės sė saj mistike, e cila ka qenė aq e fuqishme, sa ka ditur qė me shekuj t’i sjellė tė gjithė popujt nėn zotėrimin tonė.

SEANCA E NĖNTĖMBĖDHJETĖ


Reformat nė universitete

Pėr t’i rrėnuar tė gjitha forcat kolektive, gjatė mbretėrimit tonė ne do t’i bėjmė tė padėmshme universitetet, tė cilat paraqesin shkallėn e parė tė kolektivizmit. Personelin e tyre do ta edukojmė nė frymė tė re. Drejtuesit dhe profesorėt e tyre do tė edukohen sipas programit tė fshehtė dhe tė pėrsosur akcional, nga i cili nuk do tė mund tė largohen pa u dėnuar.

Ata do tė zgjidhen me kujdes tė veēantė dhe do tė varen plotėsisht nga qeveria. Nga programi do tė fshihen mėsimet e tė drejtės civile dhe gjithēka qė ka tė bėjė me ēėshtjet politike. Kėto gjėra do t’i mėsojnė nė shkolla speciale vetėm disa dhjetra individė, tė cilėt i pėrfundojnė shkencat universitare dhe qė dallohen me aftėsi tė larta. Vetėm kėta do tė jenė nė mesin e tė udhėzuarve. Nga universitetet nuk do tė dalin ata qė krijojnė kushtetuta si komeditė dhe tragjeditė e vėrteta, e qė pėrzihen nė ēėshtjet politike, nga tė cilat as baballarėt e tyre nuk kanė kuptuar gjė.

Studimet e drejtuara keq tė ēėshtjeve politike, nė shumicėn e rasteve, i shėrbejnė krijimit tė utopistėve dhe qytetarėve mesatarė, gjykuar sipas rezultateve tė marra nga universitetet e lėndėve tė pėrgjithshme tė cilat u jipen Gojėve. Na ėshtė dashtė qė nė sistemin e tyre edukativ t’i fusim tė gjitha parimet me tė cilat rrėnohet i tėrė rendi social i tyre. E ashtuquajtura politikė, me tė cilėn disponon masa, ka mundėsuar qė para sė gjithash tė turbullohet ky rend.

Kur tė arrijmė nė pushtet, nga ligjėrimet do t’i largojmė tė gjitha gjėrat, tė cilat i zgjojnė shpirtėrat, ndėrsa rininė do ta bėjmė fėminore (e cila i dėgjon udhėheqėsit e vet dhe Sovranin), njė mbėshtetėse e cila siguron paqe dhe rend. Mėsimet klasikėve dhe tė historisė sė vjetėr - tė cilat pėrmbajnė mė shumė shembuj tė kėqinj se tė mirė, do t’i zėvendėsojmė me studimin e problemeve bashkohore dhe tė ardhėshme.

Nga mendja njerėzore do t’i fshijmė tė gjitha ngjarjet e shekujve tė kaluar tė cilat nuk na pėlqejnė; do t’i lejmė vetėm ato, ku shihen gabimet e qeverive gojime. Nė ballė tė programit tonė edukativ do tė vendosim studimin e jetės praktike, lidhur me rendin social, domosdonė e evitimit tė shembujve tė kėqinj tė egoizmit, tė cilėt kanė mundėsi tė nxisin tė keqen; dhe sė fundi, ēėshtje tė ndryshme pedagogjike. Ky program do tė pėrpunohet sipas njė plani tė veēantė pėr ēdo profesion, dhe nuk guxon tė kalojė nė pėrbėrje tė studimeve tė pėrgjithshme. Kjo ėshtė ēėshtje e njė rėndėsie mė tė madhe.

Shkollat sipas shtresave tė ndryshme shoqėrore

Ēdo klasė shoqėrore duhet tė edukohet sipas programit rigorozisht tė kufizuar edukativ, nė raport me pozicionin dhe karakterin e punės sė vet. Gjenitė e rastėsishėm kanė ditur tė depėrtojnė gjithmonė nė klasa tė larta; por, pėr shkak tė kėtyre rasteve tė rralla, nuk guxon t’ju krijohet mundėsia e depėrtimit nė qarqe tė larta individėve tė paaftė, duke i vedosur nė shtresa qė sipas edukatės nuk i pėrkasin pozitės sė tyre, e cila iu ėshtė pėrcaktuar qė nga lindja. Kjo do tė thoshte, tė themi ashtu, kthim i lokomotivės nė rrugė tė shtrembėruar, qė do tė pshtjellonte rrjedhėn e tėrė mekanizmit social. Tashmė e dini si ka pėrfunduar pėrvoja me Gojėt tė cilėt kanė dashtė tė rrėnojnė rendin e vendosur nga Zoti, pėr t’ju dhėnė tė gjithėve tė drejta tė barabarta pėr t’i ndarė tė gjitha tė drejtat sipas qejfit: kjo nuk mund tė kalojė pa u dėnuar.

Shkolla nė shėrbim tė sovranit tonė botėror

Pėr ta vulosur sa mė fuqishėm prestigjin e sovranit nė zemrat e besimtarėve, gjatė mbretėrisė sė tij duhet tė udhėzohet ushtria me veprat e tij, duke ia tėrhequr vėrejtjen nė rėndėsinė e sovranit dhe dome-thėnien mirėbėrėse tė anga-zhimeve tė tij, nė tė mirė tė popullit dhe tė njerėzimit.

Heqja e lirisė sė mėsimit shkollor

Do tė heqim ēdo lloj tė lirisė sė mėsimit shkollor. Tė gjitha burimet e mėsimit shkollor do tė koncentrohen nė duart e pushtetit. Do tė ketė konferenca formalisht tė lira, tė lejuara nė ditėt e festave nėpėr shkolla, ku nxėnėsit sė bashku me prindėrit e tyre do tė gjenden nė shoqėri, ku do tė shkėmbejnė mendime nga ana filozofike e marrė-dhėnieve ndėrnjerėzore, mbi nevojėn e ruajtjes sė vendit tė tyre tė pėrhershėm nė jetėn shoqėrore, mbi ligjet dhe rregullat me tė cilat duhen rregulluar raportet shoqėrore midis njerėzve.

Teoritė e reja mbi dogmat e besimit fetar

Mė nė fund, kėto ligjėrime do tė shėrbejnė: pėr t’i spjeguar teoritė e reja tė cilat akoma nuk kanė dalė nė botė, e tė cilat do t’i shpallim dogma fetare. Do tė bėjmė qė tė na shėrbejnė t’i sjellim njerėzit nė besimin tonė. Themelet e kėtyre teorive do t’ju ekspozoj, kur t’ju njohtoj me programin tonė tė ardhmėrisė.

Heqja e lirisė sė mendimit

Shkurtimisht, nga pėrvoja e dijmė se me njerėzit drejtohet pėrmes teorive, dhe se ato imponohen me ushtrime. Do tė ushtrojmė ēdo moshė me sukses tė njejtė, me kusht qė tė shėrbehemi me sisteme tė ndryshme, me tė cilat do tė vijmė tek sugjestionet e tilla. Ne do tė dijmė t’i thithim dhe shfytėzojmė edhe gjurmat e fundit tė pavarėsisė sė mendimit njerėzor, tė cilin me shekuj e drejtoj-mė nė rrugėn e cila na shkon pėr shtati.

Lekcionet mbi gjėrat - Edukimi sipėrfaqėsor

Sė fundi, me metodėn e edukimit tė hapur ne iu kemi robėruar ēdo mendim. Kjo metodė do t’i bėjė Gojėt tė paaftė qė tė mendojnė, duke i bėrė kafshė tė nėnshtrueshme. Ata do tė kėrkojnė vėrtetimin e ndonjė mendimi para se tė pėrpiqen pėr ta kuptuar. Njė nga agjentėt tanė mė tė mirė nė Francė, Bourgeois, tashmė ka paralajmėruar sistemin e ri tė edu-kimit intuitiv.

Tani, kur jemi nė fuqi, nuk na nevoiten mė mendimtarėt gojimė, por punėtorė, kėta materia-listė tė pangopshėm, shpenzuesit e etshėm tė tė gjitha tė mirave tė tokės.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 1:02

SEANCA E NJĖZETĖ

Nxitja e paknaqėsisė formale

Nėse gjatė mbretėrimit tonė do tė na duhet t’i forcojmė mjetet pėr tė mbrojtur pushtetin tonė, nė radhėt e grupimeve tė caktuara, do t’i nxisim paknaqėsitė formale. Kėto paknaqėsi do t’i shprehin oratorėt tanė mendje-mprehtė, tė cilėt do t’i ndjekin kopetė e deleve njerėzore. Kėshtu do t’i arėsyetojmė hetimet tona dhe do tė kemi shkas pėr tė ashtuquajturėn mbikqyrje tė policisė Gojime, ndėrsa ne nė tė vėrtetė, me ndihmėn e saj, pasi qė ajo ėshtė nė pushtetin tonė, do tė lirohemi nga kundėrshtarėt tanė, duke hedhur arėsyetimin se ata janė tė futur si agjentė e provokatorė.

Mbikqyrja e agjitatorėve

Shumica e agjitatorėve janė agjitatorė vetėm nga dashuria ndaj fshehtėsive dhe llomotitjeve. Ata nuk do t’i prekim derisa tė mos fillojnė tė punojnė kundėr nesh. Deri atėherė do tė kufizohemi nė atė qė t’ju vendosim mbikqyrės. Nuk duhet harruar se autoriteti i qeverisė bie, nėse dilet para opinionit lidhur me atentatet qė mund planifikohen kundėr saj. Zbulimi i agjitatorėve tė shpeshtė tek njerėzit mund tė sjellė besimin se qeveria e ka gabim, apo se ėshtė e dobėt. Kjo mund t’i revoltojė tė paknaqurit.

Siē e keni tė njohur, ne e kemi ulur autoritetin e udhėheqėsve Gojimė me atentate tė shpeshta, tė cilat i kanė organizuar agjentėt tanė kundėr tyre, deleve tė verbėra, tė cilėt ka qenė lehtė pėr t’i shtyer, me fraza tė mėdha liberale, pėr tė filluar me krime politike. Udhėheqėsit e tyre ne i kemi detyruar, pėrmes intrigave dhe forcės, ta pranojnė dobėsinė e tyre, duke i rrethuar publikisht me polici tė fshehtė pėr t’i mbrojtur.

Kontrollimi i sovranit

Nė rast se sovrani ynė nuk ėshtė plotėsisht i sigurtė, ne do ta rrethojmė me njerėz dhe gra cilėt si nga kureshtja do t’i marrin vendet nė rendet e para pranė tij, duke mbajtur rendin e vendeve tjera dhe duke bėrė me dije se aty janė vetėm sa pėr tė mbajtur disciplinė, tė cilėn e kėrkojnė nga rrethina e tyre. Nėse dikush paraqitet se dėshiron tė dorėzojė ndonjė lutje, ata do t’i ndihmojnė nė kėtė, dhe, sikur gjoja nuk duan tė mėrzisin publikun, ata nė prezencėn e tij do ta dorėzojnė lutjen pėr atje ku ėshtė e caktuar.

Kjo ėshtė patjetėr e nevojshme, nė mėnyrė qė besimtarėt tė jenė tė bindur se ekziston kontrolla edhe mbi vet sovranin. Autoriteti i pushtetit kėrkon qė secili mund tė thojė: “Sikur ta dinte kėtė mbreti!...” ose “Mbreti do ta marrė vesh kėtė”. Kuptohet qė ne Gojėve ua kemi propaganduar tė kundėrtėn, dhe sot po e shohim se ku i kanė sjellur kėshillat tona.

Kapja dhe burgosja e fajtorėve politikė nė dyshim tė parė

Nuk do tė kemi kurfarė mėshire ndaj kriminelėve politikė, meqenėse, edhe-pse lejojmė rrethana lehtėsuese mbi krimet e sė drejtės sė pėrgjithshme, nuk do tė pranojmė kurfarė arysyetimi pėr ata tė cilėt mirren me ēėshtjet, prej tė cilave askush nuk kupton asgjė pėrpos qeverisė. Kėtu nėnkuptoj qeverinė tonė, sepse qeveritė gojime nuk kuptojnė asgjė mbi motivet qė lėvizin gjithēka.

E drejta e paraqitjes sė lutjeve dhe propozimeve

Duke mos lejuar qė individėt tė mirren me politikė, ne bėjmė avancimin e planeve dhe tė bazave tona mbi ēėshtjet e jetės sociale dhe pėrmirėsimin e tyre. Nė kėtė mėnyrė do tė udhėzohemi nė zbrazėtitė e regjimit dhe synimin e besimtarėve tanė. Gjithėēka i nėnshtrohet testimit tonė dhe kėrkesave do t’i pėrgjigjemi me pohimin ose mohimin tonė tė qartė, pėr t’ia treguar lutėsit shkurt-pamėsinė e tij.

Shuarja e revoltave dhe e protestave

Kur njėherė e mirė tė organizohet qeveria e jonė, jo policore por sociale, ēdo protestė kundėr saj do t’i ngjajė si tė lehurit e qenit ndaj elefantit. Masat policore keqėsojnė dhe rrisin pretestat, ndėrsa represionet sociale i pėrfundojnė. Qeni leh ndaj elefantit deri sa tė mos e kuptojė fuqinė dhe rėndėsinė e tij, por mjafton njėherė t’i tėrhiqet vėrejtja pėr ta ulur bishtin dhe pėr t’u fshehur sapo tė vėrejė elefantin.

Kriminelėt e turpėruar politikė

Kriminelėve politikė do t’ju ngrisim ēdo aureolė tė guximit. Pėr kėtė, ata qė bėjnė krime do t’i vendosim nė karrigėn akuzuese si edhe hajdutėt, banditėt dhe kriminelėt e tjerė tė urryer. Atėherė opinioni publik nuk do tė dallojė mė kriminelin politik nga atentatori vulgar e i paturpshėm. Do t’i shikojė me pėrēmim tė njejtė.

Ne jemi pėrpjekur qė t’i pengojmė Gojėt tė mos shėrbehen me kėtė lloj lufte kundėr kryengritjeve. Pandaj, jemi pėrpjekur qė me ndihmėn e shtypit tė pėrhapim kuptimin e domosdosė qė kryengritėsit tė dėno-hen me dėnime tė veēanta edukative, duke i reklamuar nė tė njejtėn kohė mundimet qė po bėhen pėr mirė-qenjen publike. Njė reklamė e tillė ka rritur numrin e tė vuajtsve liberalė pėr tė drejtėn e tė ashtuquajturės tė vėrtetė, duke tėrhequr mijėra dele gojime nė radhėt e robėrve tanė tė dėgjueshėm.

SEANCA E NJĖZETĖ E NJĖ


Misteri kohė

Nga tė gjitha qė kam thėnė, jam munduar qė tė pėrshkruaj sa mė mire e saktė misterin e ngjarjeve tė kaluara dhe tė sotme. Tė gjitha rrjedhin nga majat tona pėr tė krijuar eksplozionet e njėpasnjėshme tė ngjarjeve tė ardhshme. Ju kam treguar gjithashtu misterin e ligjeve financiare, raportet dhe operacionalizimin e tyre. Kėsaj nuk kam pėr t’i shtuar diē mė tė rėndėsishme.

Ari mijėravjeēar – themel i mirėqenjes nė tė ardhmen

Ju e dini se ne e kemi nė dorė fuqinė mė tė madhe - arin. Pėr 48 orė ne mund tė nxjerrim nga arkat tona aq sa na nevoitet. A ka nevojė tė dėshmojmė akoma se qeveria e jonė ėshtė e pėrcaktuar nga vet Zoti pėr tė udhėhequr me botėn? A ėshtė e mundur qė me kėtė pasuri tė mos arrijmė tė dėshmojmė se e keqja kalimtare, tė cilėn kemi qenė tė detyruar ta shkaktojmė, ka dhėnė kėtė efekt dobiprurės?

Qė tė gjitha do tė vijnė nė rend, por jo pėrmes dhunės sė pėrhershme. Ne do tė dėshmojmė menjėherė se ne jemi mirėbėrėsit tė cilėt ia kanė kthyer botės mirėqenjen e vėrtetė dhe lirinė individuale. Kjo liri do tė mbrohet nga ēdo sulm me kusht qė qė tė respektohen ligjet tė cilėt ne i vendosim. Tė gjithė do ta kenė paqen nė punė, qetėsinė dhe dinjitetin nė marrėdhėniet reciproke.

Ne do tė dėshmojmė qartė se liria nuk pėrbėhet prej shkapėrderdhjes dhe as nė tė drejtėn e shkapėrderdhjes, ashtu siē edhe dinjiteti e fuqia e njeriut nuk pėrbėhet nė tė drejtėn qė secili tė shpallė parime, kuptimin e tė cilave nuk e njeh; se liria kurrsesi nuk e jep tė drejtėn pėr ta hutuar veten dhe tė tjerėt, duke shkaktuar ērregullime me fjalime tė tepėrta nėpėr mbledhje tė zhurmshme - por se ajo bazohet nė moslėndimin e individit tė ndėrgjegjshėm pėr t’i respektuar ligjet sociale; se dinjiteti i njeriut gjendet nė tė kuptuarit e tė drejtave tė tij dhe tė kufijve tė tyre, dhe se ky dinjitet kėrkon respektimin e tė tjerėve dhe ndalon imagjinatėn fantastike tė individualizmit egoist.

Autoriteti i pushtetit

Pushteti i ynė do tė jetė i famshėm sepse do tė jetė i fuqishėm. Ai do tė qeverisė pa pėrfillur oratorėt dhe llafazanėt qė paraqesin utopitė e tyre, me tė cilat ata vezullojnė nė emėr tė parimeve. Pushteti i ynė do tė jetė studimi i rendit nė tė cilin gjendet fshehtėsia e mirėqenjes popullore. Autoriteti i kėtij pushteti do t’i frymojė popujve respektin mistik para tė tė cilit do tė pėrkulen. Fuqia e vėrtetė ruan gjithmonė tė drejtėn e vet. Askush nuk do tė guxojė t’i afrohet asaj me synim pėr t’ia marrė qoftė edhe atomin mė tė vogėl tė autoritetit.

SEANCA E NJĖZET E DYTĖ

Kufizimi i prodhimit tė gjėrave luksoze

Nė mėnyrė qė njerėzit t’i pėrshtaten dėgjueshmėrisė, ata duhet edukuar mbi thjeshtėsinė e cila lind vitalitetin. Pėr kėtė arėsye ligjet tona do tė kufizojnė prodhimin e sendeve lukso-ze tė cilat e dobėsojnė njeriun dhe nxisin lakminė. Kėshtu do tė pėrmirė-sojmė sistemin e prishur tė konkure-ncės me tė cilin nxitet luksi.

Themelimi i industrisė shtėpiake

Ne do tė rivendosim industrinė e vogėl, qė do tė rrisė rėndėsinė e tyre ndaj ndėrmarrėsve tė mėdhenj, tė cilėt janė krekosur pėr sė tepėrmi, si pasojė e fitimeve tė mėdha, dhe tė cilėt shpesh zgjojnė frymėn e masave kundėr nesh.

Eliminimi i varfėrisė

Pėrparėsia kryesore e kėsaj mase ėshtė se populli i cili posedon industrinė e vogėl nuk di pėr varfėri. Ai i pėrmbahet rendit dhe qeverisė sė fortė, detyra e sė cilės ėshtė ta mbrojė besimtarin e vet nga vėshtirė-sitė tė cilat mund t’ia shkaktojnė tė tjerėt. Ėshtė vėrtetuar se nuk ka mė vdekjeprurėse pėr shtetin se varfėria. Kemi dhėnė prova se me kalimin e pushtetit nė duart tona ajo do tė zhduket.

Ndalimi i alkoholizmit

Dehja alkoholike do tė ndalohet dhe dėnohet sipas ligjit, si krim kundėr dinjitetit njerėzor tė cilin e pėrul alkoholi gjer nė marrėzi.

Pėrsėris se njerėzit i nėnshtrohen verbėrisht vetėm pushtetit tė fortė, tė organizuar dhe tė pavarur nga ata, nė tė cilin i ndiejnė prangat, por edhe mbrojtėsin e mbėshtetėsin kundėr vuajtjeve tė tyre sociale.

Njerėzit fare pak preokupohen qė sovrani i tyre ka shpirt engjullor. Ata e dijnė se cilėsitė e tij mbėshteten nė forcė dhe pushtet.

Vdekja dhe ringjallja e shoqėrisė

Gjatė ndėrrimit tė pushtetit Sovrani i ynė, para sė gjithash, do tė shuajė flakėn pėrbindėshe tė anarkisė nė qeveri, tė krijuar nga shoqėritė e demoralizuara nga ne, tė cilat fillimisht patėn fituar krihė tė pushtetit perandorak. Prandaj shoqėritė e tilla duhen shkatėrruar pėr tė ringjallur tė renė, ushtrinė e pėrgatitur e cila do tė dijė pėrse lufton: kundėr helmit tė vet, anarkisė.

Mbreti ynė - i zgjedhuri i Zotit

Ky i zgjedhur i Zotit, i dėrguari i Zotit, do t’i zbrapsė tė gjitha forcat e marra tė cilat udhėhiqen nga epshet e jo arėsyja, nga egėrsia e jo njerėzish-mėria; ato forca tė cilat janė tė prirura pėr plaēkitje dhe uzurpime nė emėr tė parimeve tė drejtės dhe drejtėsisė (lirisė).

Kėto forca e kanė rrėnuar gjithandej rendin social por roli i tyre do tė pėrfundojė, falė rėnjes sė tyre, posa tė vendoset froni i mbretit hebrej. Nė ēastin kur tė arrihet ky qėllim, do tė duhet tė pastrojmė rrugėn e ushtrimit tė pushtetit tonė nga ēdo pengesė.

Atėherė do t’i themi popullit: “Falenderoni Zotin dhe pėruluni para atij qė mban nė ballė vulėn e parapėrcaktimit, pėr tė cilin, vet Zoti e ka udhėhequr yllin e tij ndėr shekuj”.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 1:02

SEANCA E NJĖZET E TRETĖ

Si tė forcohet pushteti i dinastisė sė Davidit

Sot do tė kaloj nė ēėshtjen e mjeteve tė cilat do tė pėrdoren pėr tė pėrforcuar muskujt dinastike tė mbretit David nė brendėsitė mė tė thella tė tokės. Ne do t’i pėrmbahemi parimeve tė njejta tė cilat dijetarėve tanė i kanė siguruar drejtimin mbi punėt botėrore, gjegjėsisht drejtimin e edukimit tė mendimit njerėzor dhe orientimin e tėrė politikės botėrore.
Shumė anėtarė tė familjes sė Davidit do tė pėrgatiten pėr tė mbretėruar dhe qeverisur me popujt.

Popujve do t’ju pėrgatisim mbretėrit, ndėrsa pasardhėsit e tyre do tė zgjidhen jo sipas trashėgimisė heredite, por sipas aftėsive tė tyre. Ata do tė udhėzohen nė fshehtėsitė mė tė mėdha politike, dmth. nė planet tona tė qeverisjes, duke pasur kujdes qė askush tė mos njihet me to, pėrpos atyre vetė.

Detyra e qeverisjes nuk mund t’i besohet atyre qė nuk janė tė udhėzuar nė fshehtėsitė dhe mėnyrėn e zbatimit praktik, pa e kuptuar qėllimin. Vetėm kėtyre do t’ju tregohet se si duhet bėrė zbatimi praktik i planeve tė hartuar, duke e krahasuar pėrvojėn e arritur gjatė shekullit, duke i shqyrtuar lėvizjet politiko-ekonomike tė shkencave sociale dhe konkluzionet e bėra nga kėto shqyrtime. Vetėm ata do ta njohin shpirtin e vėrtetė tė ligjit tė cilin e ka themeluar vet natyra pėr tė rregulluar marrėdhėniet ndėrnjerė-zore.

Mbreti ynė dhe kėshilltarėt e tij

Planet e sotme tė aksionit, sidomos ato tė ardhshėm, do tė jenė tė panjohur edhe pėr ata njerėz qė quhen kėshilltarė tė afėrt tė mbretit. Vetėm mbreti me mėsuesit dhe inspiruesit e tij do tė dijė se ēfarė ėshtė pėrgatitur pėr tė ardhmėn.

Mbreti ynė - personifikim i fatit

Do ta shohin tė gjithė se Sovrani ėshtė zot i vetvetes, me vullnetin e tij tė papėrkulshėm. Ai do tė jetė personifikim i fatit nė rrugė tė panjohura. Duke mos ditur qėllimin e urdhėresave tė mbretit, askush nuk do tė guxojė qė t’i vendosė pengesa atij, tė cilit gjithēka i ėshtė pėrgatitur nė fshehtėsi.

Ėshtė e qartė se truri i Sovranit duhet medeomos t’i pėrgjigjet nivelit tė madhėshtisė sė planit shtetėror. Prandaj ai do tė ngritet nė fron vetėm pasiqė tė ketė kaluar provimin intelektual nga dijetarėt tanė.

Qė populli ta njohė dhe dojė mbretin e vet, mbreti duhet t’i flasė atij nė vende publike, sepse vetėm ky ėshtė mjeti i cili do ta pėrforcojė unitetin midis kėtyre dy pushteteve botėrorė, tė cilat ne i kemi ndarė nėpėrmes frikėsimit, sepse kjo na ėshtė dashtė pėr tė vendosur veten tonė nė mes tyre, pėr tė ndikuar duke e orientuar secilin prej tyre veē e veē.

SEANCA E NJĖZET E KATĖRT

Programi financiar

Sot do tė flas mbi programin financiar, tė cilin e kam lėnė pėr fund tė raportit tim, sepse kjo ėshtė pika kryesore dhe mė e vėshtirė, vendimtare pėr planet tona. Duke filluar kėtė ēėshtje thėrras kujtesėn tuaj, pėr atė qė tanimė kam thėnė; se numrat do tė vendosin mbi rezultatin e punės sonė.

Kur tė vijmė nė pushtet dhe pėr ta mbajtur pushtetin tonė autokratik, ai duhet tė ruhet pėr tė mos e ngarkuar popullin me tatime tė reja. Nuk duhet harruar pėr asnjė ēast, se mbreti duhet luajtur rolin e babait, tė shtėpiakut, Patriarkut tonė hebrej.

Por, meqė organizata e jonė udhėheqėse kushton shumė, duhet gjetur mjete financiare, tė domosdoshme pėr ekzistencėn e saj. Prandaj, duhet studjuar me shumė mend ēėshtjen e barazpeshės. Meqenėse Sovrani nė shtetin tonė ėshtė pronar i ligjshėm i tė gjitha tė mirave tė shtetit tė tij, ngritja e mjeteve nga kapitali do tė mund tė shėrbejė pėr tė rregulluar qarkullimin e parave nė shtet.

Pėr tė mos pasur ankesa nga detyruesit e pasur tė tatimit ndaj taksave tė cilat i godasin, do t’ju tregohen llogaritė detale mbi dedi-kimin e hargjimeve tė bėra, pėrpos llogarisė sė fondit tė fshehtė, tė cilat pėrdoren en bloc pėr nevojat e fronit dhe tė administratės. Sovrani nuk do tė ketė pronė personale, pasiqė atij i pėrkasin tė gjitha tė mirat shtetėrore; pėrndryshe, kėto dy kuptime do tė ishin nė kundėrthėnie me njėra-tjerėn. Fakti se ka pronė personale, do t’ia pėrjashtonte tė drejtėn e posedimit me tė gjitha.

Arka shtetėrore

Banka shtetėrore ėshtė e detyruar tė ruajė fondin rezervė me sasi konstante tė mjeteve, dhe nė rast se nga tatimi mblidhet mė shumė se nga kjo sasi, teprica duhet tė kthehet nė qarkullim pėr t’u pėrdorur pėr punėt publike. Fakti se nisma pėr kėto punė i pėrket qeverisė, punėtorit do t’ia lidhė duart pėr interesa tė shtetit dhe tė personelit tė sovranit, i cili i personifikon ato nė vetvete.

Njė pjesė nga kjo shumė do tė pėrcaktohet pėr shpėrblimet tė cilat do t’i ndahen zbuluesve dhe prodhuesve, sepse pėrpos sasisė sė caktuar (e cila do tė llogaritet nė tė gjėrė), asgjė nuk do tė ngelė nė arkė, as fondi mė i vogėl. Paraja ėshtė pėr tė qarkulluar, dhe ēdo stagnim e dėmton funkcionimin e mirė tė mekanizmit shtetėror, tė cilit paraja i shėrben si kallauz. Nėse kallauzi mungon, makina mund tė ketė pasoja.

Duke vendosur qarkullimin e obligacioneve nė vend tė njė pjese tė parave tė imta, zbatohet ndalesa, pasojat e sė cilės vėrehen qė tani.

Trezori shtetėror

Do tė themelojmė trezorin shtetėror, tek i cili sovrani ēdo moment do tė mund t’i gjejė llogaritė e gatshme tė tė ardhurave shtetėrore, pėrpos pėr muajin paraprak, tė cilat akoma nuk do tė tregohen. Personi i vetėm i cili nuk do tė ketė interes tė vjedhė arkėn e shtetit ėshtė pronari i tij, e ky ėshtė sovrani. Pėr kėtė vetėm kontrolla e tij mund tė pengojė humbjen dhe pėrdorimin pa kriter tė tij.

Ndalimi i shpenzimeve tė reprezentacionit

Do t’i ndalojmė tė dalat dhe letrat-etiketat e tjera me shkrim tė cilat sovranit i marrin kohėn e ēmuar pėr t’u marrė me ēėshtje serioze. Vetvetiu nėnkuptohet se sovrani ynė pėr asnjė moment nuk mund tė jetė i preokupuar me detyra nė drejtorinė e tij. Po tė pėrkujdesej me etiketat dhe tė hyrat, tė cilat sovranin e shndėrrojnė nė kukėll, puna e tij do tė pamundėsohej. Sovrani i ynė nuk do tė shkapėrderdhė fuqinė e tij nė llogari tė tė vardisurve, tė cilėt nuk mendojnė pėr interes tė shtetit, por pėr profitin e tyre personal.

Frenimi i jetės ekonomike

Pėr tė shkaktuar kriza ekonomike tek Gojimėt, mjafton tė tėrheqim paranė nga qarkullimi. Kapitali i madh ėshtė grumbulluar pasi qė i ėshtė marrė shteteve, tė cilat pastaj kanė qenė tė detyruar tė kėrkojnė kredi. Pagesa e kamatave nė kėto kredi i ka ngarkuar financat shtetėrore, duke shkaktuar robėrimin e shteteve ndaj kapitalit tonė. Koncentrimi i industrisė nė duar tė kapitalistėve, tė cilėt e kanė mbytur industrinė e vogėl, i ka thithur tė gjitha fuqitė, sė pari tė popullit, pastaj edhe tė shteteve.

Qarkullimi i parasė

Emitimi i tanishėm i parave tė imta nuk i pėrgjigjet sasisė sė shpen-zimeve pėr kokė dhe nuk mund t’i kėnaqė nevojat e punėtorėve. Ky emitim tek ne do tė jetė nė proporcion me shtimin e popullsisė sonė. Fėmiu i posalindur do tė konsiderohet si njė njėsi mė shumė, tė cilin duhet kėnaqur si tė rriturin. Pėrkundrazi, ēdo vdekje do tė tėrheqė me vete zvogėlimin nga shuma e tėrė ndaj shpenzimit personal, tė cilėn e ka pasur i ndjeri sipas rrjedhės sė kohės dhe nevojave individuale. Ky revizion i dhėnjes sė parave ėshtė njė ēėshtje kapitale pėr tėrė njerėzimin.

Paraja e bazuar sipas vlerėsimit tė punės

Ju e dini se njėsia e arit ka qenė fatale pėr shtetet tė cilėt e kanė pėrvetėsuar, sidomos pėr shkak se ka zvogėluar paranė nė qarkullim. Prodhimi i parasė sė artė na ka dhėnė mundėsinė pėr ta mbledhur pėr vete, duke e zvogėluar edhe mė shumė qarkullimin e parave.

Paraja e imtė nė tė ardhmen

Ne do tė kemi njė sistem plotėsisht tjetėr: do tė vendosim paranė e bazuar mbi vlerėn e punės. Asgjė nuk pengon se a ėshtė ajo prej letre a druri, sepse paraja, si shenjė e ndryshimit, nuk guxon tė ketė vlerė tė brendshme, por vetėm shėrben pėr tė shėnuar ēmimin e gjėsendeve tė cilėt pėrdoren pėr nevoja normale njerėzore, e jo pėr vathėt e njerėzve. Njerėzit shpenzojnė fuqinė e tyre pėr tė arritur kėtė vlerė, tė cilėn e kanė pėrvetėsuar njė grup kapitalistėsh, pėr t’i sunduar dhe robėruar njerėzit tjerė.

Drejtoria financiare tek Gojėt

Por, kur ne tė vijmė hapur nė pushtet, do t’i ndryshojmė themelet financiare tė Gojėve. Ato ne i mendojmė nė formėn e cila nuk do tė zgjojė dyshimin e askujt. Do tė vėrtetojmė domosdonė e kėtyre ndryshimeve duke e lansuar nė opinion gjendjen e parregulluar financiare tė Gojėve. Do tė tregojmė se si ērregullimi financiar i tyre i ka sjellur deri aty, sa qė mė nuk kanė buxhet tė pėrhershėm.

Ata pėrcaktojnė llogarinė e rregullt e cila rritet ēdo vit, nga kėto arėsye: kjo llogari, siē e shihni, mjafton vetėm pėr gjysėm viti; votohet pėr llogarinė plotėsuese e cila shpenzohet pėr tre muaj, dhe gjithēka kokludohet me llogarinė plotėsuese, dhe atė me likuidim. Pasiqė llogaritja e njė viti vlerėsohet sipas llogarisė sė vitit tė paraprak, aprovohet rritja shtesė deri 30% nė vit, me ēka pėr ēdo 10 vjet buxheti trefishohet. Me kėtė metodė, e cila shteteve i lejon mosbrengosjen, arkat e tyre mbesin tė zbrazėta. Pason periudha e kredive tė cilat e hanė mbetjen, pason bankroti i shteteve. Ky sistem i drejtimit financiar me tė cilin i kemi mėsuar Gojėt, pėr ne nuk vlen.

Kreditė shtetėrore

Ēdo kredi dėshmon dobėsinė e shtetit dhe paaftėsinė e sovranėve pėr t’i kuptuar tė drejtat e tyre. Ata nuk dijnė t’i plotėsojnė nevojat financiare nėse nuk shtrijnė dorėn dhe luten pėr mėshirė nga bankierėt tanė. Kreditė e jashtme janė ushujza tė cilat nuk do ta lėshojnė organizmin shtetėror derisa vet shteti tė mos i heqė qafe.

Mirėpo, shtetet nuk i heqin ato, pėrkundrazi, ato i tėrheqin gjithmonė, pėr tė shumėzuar kontributin tė cilin ia paguajnė bankierėve tanė. Pėr kėtė ato detyrimisht do tė vdesin nga humbja e gjakut, tė cilin ia pinė vetvetes.

Le tė shqyrtojmė pra, ēka ėshtė krediti, e nė veēanti, krediti i jashtėm.

Krediti ėshtė dhėnja e letrave me vlerė obligative shtetėrore, sipas tė cilave shteti do tė paguajė kamatat e caktuara tė kapitalit tė dhėnė. Nėse krediti ėshtė me 5% kamatė, shteti, brenda 20 vjetėve, nga kamatat do tė humb aq sa ėshtė krediti; brenda 40 viteve, sasia e humbur do tė dyfishohet; brenda 60 viteve trefishohet, ndėrsa borxhi mbetet siē ka qenė nė fillim.

Sipas kėsaj llogarie, ėshtė e qartė se shteti, me sistemin e tatimit tė pėrgjithshėm, obliguesve tė pafat tė tatimit ua merr edhe metelikun e fundit, pėr tė mbuluar kamatat e kapitalistėve tė huaj, tek tė cilėt ka huazuar paratė, nė vend se t’i marrė nė vendin e tij, e tė mos paguajė kamata tė cilat janė njėsoj si edhe borxhet e pėrjetshme.

Derisa kreditė kanė qenė popullore, Gojėt vetėm sa i kanė bartur ato nga xhepi i tė varfėrit nė xhep tė tė pasurit. Prej kohės kur ne i kemi blerė njerėzit, nėpėrmes tė cilėve kanė arritur kreditė e jashtme, e gjithė paraja ka ardhur nė arkat tona dhe tė gjithė gojimėt na kanė paguar borxhet, duke mos dyshuar fare nė kėtė.

E vėrteta ėshtė se, mendjelehtėsia e pushtetarėve gojimė, korrupcioni i ministrave tė tyre, apo mosnjohja e ēėshtjeve financiare, sa i pėrket punėve shtetėrore, ka shkaktuar nėnshtrimin e popujve ndaj nesh, duke i detyruar tė krijojnė borxhe tek ne, nga tė cilat nuk do tė mund tė lirohen kurrė. Kjo ka shkaktuar vendosjen e tė gjitha ēėshtjeve financiare nėn drejtimin tonė. Por duhet ditur se kjo punė na ka kushtuar me shumė mundime, kohė dhe para.

Kreditė e ardhshme shtetėrore

Kur tė vijė koha e jonė, nuk do tė durojmė pengesa tė qarkullimit tė parasė. Rrjedhimisht, nuk do tė ketė obligacione shtetėrore me kamata, pagesa e tė cilave do t’i thithte tė gjitha tė ardhurat, nė llogari tė ushujzave parazite. Tė drejtėn e dhėnjes sė obligacioneve do ta kenė vetėm shoqėritė industriale, tė cilat do tė mund t’i paguanin kamatat nga tė ardhurat e tyre, ndėrsa shteti i cili huazon para vetėm pėr shpenzimet e veta, dhe jo pėr tė prodhuar ope-racione, nuk do tė benificohet.

Vlerat industriale

Shteti i ynė do t’i blejė vlerat industriale dhe tek borxhliu do tė bėhet kujdestar i cili do tė marrė kamatėn nga paratė e veta, nė vend se tė paguajė pėr to. Kjo masė do tė pengojė ēdo ngecje nė qarkullim tė parasė dhe nuk do tė nxisė mė moskujdesin dhe pėrtacinė, tė cilat kanė qenė tė dobishme gjatė regjimit gojim, por tė cilat nuk guxojnė tė ekzistojnė mė, kur ne tė qeverisim.

Paaftėsia e Paganėve nė lėminė e taksimit financiar

Tanimė jeni nė dijeni pėr korruptimin, ultėsinė dhe marrinė e trurit shtazarak tė Gojėve, kur tė mendohet se ata as qė mendojnė nė atė se si njė ditė do t’i akuzojė bota, pėr kreditė me obligim pėr t’i paguar kamatat dhe borxhin tė cilat i kanė marrė tek ne, dhe se as qė kanė dyshuar se, pėr tė na kthyer ato para me kamata, duhet tė nxjerrin paratė e xhepit!

Do tė ishte mė e thjeshtė pėr ta, sikur t’i tėrhiqnin kėto para nga obliguesit e tyre kreditorė, nė vend se tė na paguajnė borxhin nė shumat tė cilat pėr shkak tė kamatave rriten ēdo vit. Por ne kemi ditur t’i paraqesim kreditė nė formėn qė ata i kanė konsideruar tė pėrshtatshme. Kjo pėrsėri dėshmon pėr pėrparėsinė gjeniale tė shpirtit tonė.

Metodat tona financiare, tė paraqitura nė ēastin e duhur, nė dritėn e ndritshme tė pėrvojės shekullore, pėr tė cilėn shtetet gojime na kanė dhėnė material tė bollshėm, do tė theksohen me qartėsinė dhe precizitetin e tyre, duke treguar efektin e sistemit tonė tė ri.

Ky sistem do tė eliminojė tė gjitha keqpėrdo-rimet tė cilat na kanė shėrbyer pėr tė shkatėrruar Gojėt, por tė cilat nuk do t’i durojė qeveria e jonė. Kėshtu do tė pėrcaktojmė qė as Sovrani as nėpu-nėsi mė i vogėl, nuk do tė mund tė abuzojė as me shumėn mė tė vogėl, dhe as ta pėrdorė pėr qėllime tjera nga ato tė parapara me planin tonė.

Ėshtė e pamundur tė qeverisėsh pa njė plan tė definuar saktė: edhe trimat, por edhe njerėzit me zemėr tė forte, do tė vdisnin gjatė rrugės, po tė lėshoheshin nėpėr rrugė tė panjohura dhe pa rezerva tė mjaftueshme.

Sovranėt gojimė, tė cilėt dikur kemi synuar t’i dridhim nėpėr shėrbime publike dhe punė shtetėrore nėpėrmes pranimeve dhe dėfrimeve, kanė qenė vetėm perde e qeverisė sonė. Dhe, vėrtet, tė dhėnat dhe raportet e simpatizuesve nga rrethi tyre i kanė pėrpunuar agjentėt tanė, dhe atyre gjithnjė ju ka shkuar pėr dore t’i kėnaqin shpirtrat e kufizuar, duke iu premtuar mbėshtetje dhe tė mira nė tė ardhmen. Mund tė kishin pyetur: ēfarė mbėshtetje?

Por ata kėso pyetje nuk kanė bėrė, duke lexuar kėto raporte dhe tė dhėna. Shikoni se deri ku i ka sjellur kjo mospėrfillje, deri nė ēfarė dezorganizimi financiar kanė arritur, pėrkundėr veprimtarisė ēudibėrėse tė popujve tė tyre.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 1:12

SEANCA E NJĖZETĖ E PESTĖ

Kreditė popullore

Pėr t’i plotėsuar raportet e mia nga seancat paraprake, do t’i shtoj edhe disa shpjegime tė cilat i pėrkasin kredive popullore. Nuk do tė flas mė asgjė mbi kreditė e jashtme, sepse ato nuk do tė ekzistojnė nė shtetin tonė. Kreditė pėr Gojėt nuk do t’i ushqejnė mė arkat tona nga paratė e popujve tė tyre.

Pėr tė mbledhur mjete financiare dyfish e trefish mė tė mėdha se sa ato qė ju kemi huazuar Gojėve, pėr tė cilat as qė kanė pasur nevojė, jemi shėrbyer mjaft me indolencėn dhe korrupsionin e qeveritarėve tė tyre. Kush do tė mund tė bėnte mė shumė pėr ne?

Tani do ta paraqes mė detalisht ēėshtjen e kredive tė brendshme. Duke paralajmėruar emisionin e kredive, qeveria mbledh parapagesėn pėr blerjen e titullarėve nė profit, tė cilėt nuk janė asgjė tjetėr pėrpos ēeqe. Pėr tė qenė tė disponueshme pėr tė gjithė, atyre ju caktohet vlera prej 100 gjer 1000. Aq mė shumė qė, nėnshkruesit e parė gėzojnė levėr-dinė e uljes sė ēmimit nga sasia e shėnuar.

Menjėherė tė nesėrmen bėhet rritja artificiale e valutave tė shpėrndara, me arėsyetim se po grabiten nga tė gjithė. Pėr disa ditė dhe tė gjitha arkat shtetėrore do tė mbushen, dhe nuk do tė dijnė ēka tė bėjnė me tė gjitha ato nėshkrime. (Po pse i kanė pranuar aq shumė?). Pra, sasia e nėnshkrimeve do tė tejkalojė shumė kredinė e kėrkuar. Efekti i kėrkuar ėshtė arritur me vet kėtė fakt. Kjo ėshtė njėsoj sikur tė thuhej: “shikoni se ēfarė besimi gėzojnė letrat me vlerė tė qeverisė!”

Borxhet shtetėrore dhe taksimi

Por kur loja tė luhet, mbetet para pasivės sė rėndė.
Pėr tė paguar kamatat, duhet filluar me kredira tė reja, tė cilat, nė vend qė ta zvogėlojnė, e ngrisin borxhin kryesor. Kur krediti shpenzohet, duhet mbledhur tatimet e reja, jo pėr likuidim tė kreditit, por pėr pagesėn e fitimit. Kėto tatime pra, janė pasiva e cila mbulon pasivėn tjetėr.

Zvogėlimi i kamatimit nė kredi

Mė nė fund vie ēasti i zbritjes. Por, kjo vetėm zvogėlon kamatėn, por nuk fshin edhe borxhin. Aq mė parė qė nuk mund tė bėhet ulja e tepruar e kamatės pa lejen e kredidhėnėsit. Duke paralajmėruar uljen, kthimi i depozicionit i ofrohet atyre qė nuk pranojnė uljen e propozuar. Nėse tė gjithė do tė kėrkonin pagesėn, qeveria do tė binte nė kurthin e vet, duke u gjetur nė pozitė tė borxhliut tė pazgjidhshėm.

Pėr fat, Gojėt, duke mos i kuptuar financat, gjithmonė kanė preferuar mė parė humbjen nė ndėrrim tė uljes sė kamatės, se sa t’i kėrkojnė paratė e veta. Kėshtu i kanė dhėnė mundėsi qeverive tė veta qė t’i mbujonė deficitet e tyre tė cilat janė numėruar nė miliona. Por sot, me kreditė e jashtme, nuk mund tė luajnė lojėra tė tilla, sepse Gojėt e dijnė se, nėse paralajmėrojnė zvogėlimin e kamatave, ne do tė kėrkonim pagesėn e kreditit kryesor.

Pamundėsia e shtetit pėr tė paguar borxhet

Bankroti qė do tė pasonte, do t’i tregonte mė sė miri popujve se nuk ekziston kurfarė interesi i pėrbashkėt midis tyre dhe qeveritarėve tė tyre. Tani po ju tėrheqim vėmendjen posaqėrisht nė atė qė vijon:

Pėrforcimi i kredive popullore – Kamatat e pėrhershme

Tani tė gjitha kreditė popullore janė pėrforcuar me tė ashtuquajturin borxh pa interes, dmth. me borxh i cili paguhet pas njė afati tė shkurtėr apo tė gjatė. Ky borxh pėrbėhet nga shuma e paguar pėr bankėn e kursimit ose arkave tjera pėr ruajtje. Meqė kėto fonde i mbesin qeverive nė disponim, ato shpenzohen pėr pagesėn e kamatave tė kredive tė jashtme dhe kompenzohen me vlerėn e njejtė tė shumės sė obligacioneve shtetėrore. Kėto obligacione i mbulo-jnė tė gjitha deficitet e arkave shtetė-rore tė Gojėve.

Ndalesa e bursave valutore

Kur ne tė arrijmė nė fronin gjithpėrfshirės, tė gjitha kėto barna mjekues do tė zhduken, sepse do tė jenė nė kundėrshtim me interesat tona. Ne do t’i ndalojmė gjithashtu edhe tė gjitha burzat valutore, sepse nuk do tė lejojmė qė tė lėkundet prestigji i pushtetit tonė me ndėrrimin e ēmimeve tė valutave tona. Ato do tė jenė tė stabilizuara me ligjet tona dhe nuk do tė mund tė ndryshohen. Ngritja tėrheq me vete uljen. Ne do tė fillojmė t’i ngrisim valutat e Gojėve, por nuk do tė luhatemi tė kalojmė edhe nė ulje.

Shėnimi i ēmimit tė valutave tregėtare

Bursat do t’i zėvendėsojmė me ente tė mėdha zyrtare fetare, tė cilėt do tė do tė kenė rol qė, sipas udhėzimeve tė qeverisė, tė vejnė tatimin mbi vlerat industriale. Kėto ente do tė munden, qė brenda njė dite, t’i hedhin nė treg vlerat industriale nė lartėsinė gjer 500 milion ose aq edhe t’i blejnė. Nė kėtė mėnyrė kėto ndėrmarrje industriale do tė varen nga qeveria e jonė. Mund tė paramendoni se ēfarė pushteti do tė arrijmė me kėtė mėnyrė.


SEANCA E NJĖZET E GJASHTĖ

Monopoli i ynė shkatėrron begatinė e Gojėve


Sė shpejti do t’i organizojmė monopo-let e rėndėsishme, rezervoaret e pasurisė sė fuqishme, nga tė cilat do tė varen edhe begatitė mė tė mėdha Goje, ashtu qė ato do tė zhduken nė tė njejtėn kohė me zhdukjen e kreditit shtetėror, ditėn e nesėrme, pas fundosjes sė tyre politike. Tė gjithė ju, zotėrinj tė pranishėm, ekonomistė, urdhėroni dhe peshoni rėndėsinė e njė kombinimi tė kėtillė... Pėrparėsia e Mbiqeverisjes sonė do tė rritet shkallė-shkallė; ajo do tė konsiderohet mburojė, zbatuese dhe dhuruese e liberalizmit.

Zbatimi i taksave - zhdukje e begatisė tokėsore tė aristokracisė Goje

Nėse aristokracia ėshtė fuqi legale, do tė jetė e vdekur; nuk do tė mirremi mė me tė. Nėse ajo ėshtė pronare e tė mirave tė patundshme, na dėmton, sepse mjetet financiare tė saj ia sigurojnė pavarėsinė dhe mundėsinė pėr tė mbajtur nė duar tė veta pronėn e patundshme.

Ne duhet tė bėjmė gjithēka qė kjo pasuri e patundshme tė kalojnė nė duar tė popullit, tė cilin ne kemi filluar ta mėsojmė me punė bujqėsore, e pėr tė cilat nuk ka aftėsi tė mjaftueshme, meqenėse ėshtė orientuar nė tregėti dhe komisione, gjegjėsisht nė spekullacione.

Tė gjitha punėt tona kanė pėr qėllim t’i shkatėrrojnė Gojėt pėr tė qenė robėrit tanė, nė kohėn kur duke zbatuar kreditin nė patundshmėri, tė gjitha pronat e pasanikėve dhe tė fshatarėve, do tė kalojnė nė duart tona. Atėherė, pėr t’u ushqyer, Gojėt do tė jenė tė detyruar tė punojnė pėr ne, sepse askush nuk do t’ju shesė mė prodhimet bujqėsore, siē ka qenė nė kohė tė Sallamonit. Ne do t’i ushqejmė dhe ruajmė pėr punė, si kafshė dhe si limona pėr shtrydhje.

Kur ne tė qeverisim, e drejta normale e njeriut pėr tė shitblerje do tė ndalohet. Pėr tė arritur tek kjo, mjeti mė i mirė ėshtė leēitja e aristokracisė nga prona e tij; kjo pastaj mund tė bėhet edhe me fshatarėt. Metoda mė e suksesshme pėr zbatimin e kėtij plani ėshtė ngritja e taksės dhe e tatimit mbi patundshmėrinė; me fjalė tė tjera, futja e tokės nė borxh. Kjo varėsi do t’i mbajė Gojėt, pronarėt e pasurisė sė patundshme, nė gjendje robėrimi tė parezistueshėm.

Aristokratėt e tyre, duke mos ditur t’i ndihmojnė vegjėlisė, sė shpejti do tė shkatėrrohen dhe lėshojnė tokat e tyre, tė cilat do t’i blejmė ne si dhurata, nėse jo personalisht - sė paku pėr njė ēast - atėherė nėpėrmes njerėzve tė thyeshėm.

Spekullimet

Nė tė njejtėn kohė duhet aktivisht tė mbrojmė tregėtinė dhe industrinė, para sė gjithash spekullacionin, i cili do tė shėrbejė si kundėrpeshė e industrisė. Pa spekullacione industria do tė mblidhte kapital privat, dhe kjo do tė mund tė pėrmirėsojė gjendjen e bujqėve, duke liruar tokat nė tė cilat janė evidentuar borxhet e kreditit tė entit mbi tokėn.

Pėrkundrazi, do tė na nevoitet qė industria ta shuajė pasurinė bujqėsore dhe pėrmes shpekullimeve tė bėjė qė e tėrė pasuria e botės tė kalojė nė duart tona, duke i hudhur Gojėt nė rradhėt e proletariatit. Atėherė ata do tė pėrulen para nesh, vetėm pėr tė fituar tė drejtėn e ekzistencės.

Jeta luksoze

Pėr tė shkatėrruar industrinė e Gojėve, me ndihmėn e punėve spekullative, do tė fusim nė jetėn e tyre luksin e shfrenuar, me tė cilin gjithēka shkatėrrohet.

Rritja e rrogave dhe shtrenjtimi i jetės

Rrogat do t’i rrisim, por kjo nuk do t’ju ndihmojė aspak punėtorėve, sepse nė tė njejtėn kohė do t’i ngrisim ēmimet e artikujve jetėsorė, me arėsyetim se ka rėnė bujqėsia dhe kujdesi pėr punėt bujqėsore.

Futja e shprehisė sė alkoholit tek punėtorėt

Aq mė shumė, ne do t’i mbyllim me kujdes tė gjitha burimet e prodhim-tarisė, duke i nxitur punėtorėt tė pėrdorin alkoholin. Sa i pėrket Gojėve intelegjentė, ata do t’i zhdukim nga faqja e dheut.

Mashtrimi i punėtorėve me shkencat tona ekonomike

Me qėllim qė Gojėt tė mos i shohin nga lartė letrat tona tė lojės, do t’i fshehim ato, gjoja me dėshirėn se i shėrbejmė klasės punėtore dhe parimeve tė larta ekonomike, tė shprehura me teoritė tona ekono-mike.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 1:17

SEANCA E NJĖZET E SHTATĖ

Simboli i Gjarpėrit dhe domethėnia e tij

Sot mund t’ju dėshmoj se jemi vetėm disa hapa tė larguar nga qėllimi. Ja plani i gjithė rrugės tė cilėn e kemi kaluar dhe distanca e vogėl tė cilėn duhet kaluar akoma, nė mėnyrė qė tė plotėsohet rrethi Simbolik i Gjarpėrit, simbolit tė popullit tonė. Kur ky rreth tė mbyllet pėrfundimisht, tė gjitha shtetet e Europės do tė gjenden nė kthetrat tona tė forta.

Paqėndrueshmėria e kushtetutave kryengritėse - frika nga terrori para kėshtjellave Goje


Sė shpejti do tė trazohet peshorja e kushtetutave moderne, sepse meka-nizmin e saj e kemi shkatėrruar qė nė kohėn e themelimit tė tyre, kėshtuqė enėt e saj, duke anuar herė nė njėrėn e herė nė anėn tjetėr, mė nė fund do ta shkatėrrojnė llozin nė tė cilin mbahet peshorja. Gojėt e kanė imagjinuar se e kanė ndėrtuar nė mėnyrė solide, gjtihmonė duke shpresuar se ajo mė nė fund do ta gjejė drejtpeshimin.

Por, sovranėt, para syve tė popullit janė tė ngjeshur me pėrfaqėsues tė popullit, tė cilėt bėjnė marrėzira, sepse janė tė papėrgjegjshėm dhe pa kontroll. Ata janė tė vetėdijshėm se pushtetin e tyre ia kanė borxh vetėm terrorit i cili sundon nė kėshtjellė. Sovranėt e tyre, duke iu frikuar popullit, nuk mund tė shkojnė nė mesin e tij, pėr t’u marrė vesh, si dikur, dhe pėr t’u mbėshtetur tek ai kundėr uzurpatorėve tė pushtetit.

Pushteti transparent i sovranit dhe pushteti i verbėr i popullit, njėherė tė ndarė nga ne, e kanė humbur tėrė rėndėsinė e tyre, dhe kėshtu tė vetmuar, janė bėrė tė pafuqishėm si edhe i verbėri pa shkop.

Luftrat partiake - Ambicjet e tyre

Pėr t’i shtyer karrieristėt e etshėm tė tyre pėr keqpėrdorim tė pushtetit, i kemi ngritur kėta dy faktorė kundėr njėri tjetrit, duke ju zhvilluar tendencat e tyre liberale pėr pavarėsi. Nė kėtė kuptim ne i kemi nxitur tė gjitha iniciativat e mundshme, duke ju lėnė edhe armė nė duar partiake, ndėrsa pushtetin e kemi bėrė shenjė tė ambicjeve tė tyre. Me anė tė alarmeve shtetet e tyre i kemi shndėrruar nė arena.

Fjalimet parlamentare dhe gazetarėt arrogantė

Ka mbetur edhe pak, kur turbullirat dhe bankrotet do tė trondisin institucionet ekzistuese.
Llomotitėsit e pashterrshėm, mbledhjet parlamentare dhe kuvendet e tjera drejtuese, i kanė shndėrruar nė vatra fjalamanie konfrontimi.

Gazetarėt arrogantė e tė pafytyrė dhe pėrpiluesit e pavėmendshėm tė pamfleteve, sulmojnė pėr ēdo ditė personelin e tyre udhėheqės. Keqpėrdorimi i pushtetit do tė sjellė pėrfundimisht shkatėrrimin e institucioneve dhe gjithēka do tė shkojė nė ajėr nga goditjet e masės sė ēoroditur nga liberalizmi.

Fiksioni i tė drejtės pėr kryengritje

Ne i kemi robėruar aq shumė popujt nėpėrmes mjerimit, nė tė cilėn nuk kanė qenė as nė kohėn kur mė nė fund i kemi liruar nga armiqt e tyre; por ata tani nuk do t’i lirohen mjerimit. Tė drejtat tė cilat i kemi vendosur nė kushtetuta pėr masat, janė vetėm fiktive por kurrsesi reale. Kėto tė drejta janė shprehje e idesė sė parealizueshme.

Opozita e pushtetit dhe e popullit

Ēka i ka mbetur mė punėtorit tė kėrrusur nga pesha e rėndė e punės, apo proleterit tė shtypur nga fati i tij, kur llafazanėt e kanė fituar tė drejtėn qė pėr ēėshtje serioze vetėm tė flasin, ndėrsa gazetarėt vetėm tė shkruajnė mbi lloj - lloj marrėzish. Popullit nuk i ka mbetur gjė tjetėr, pėrpos t’i blejė trohat e bukės nga tryeza jonė, tė cilat ua hudhim ne, pėr t’i votuar ligjet tona e pėr t’i zgjedhur agjentėt tanė.

Tė drejtat republikane pėr punėtorėt janė vetėm njė ironi e hidhur, sepse, pėr tė nxjerrė ndonjė interes nga kėto tė drejta, i pengon nevoja e punės sė pėrditshme, derisa tė mos ju shkėputen edhe garancionet mbi sigurinė dhe marrjen e pėrhershme tė rrogės, duke i obliguar qė ne (varėsisht nga grevat tė cilat i organizojnė patronėt e tyre - tė cilat i nxisim kur na duhet pėr tė kthyer vėmendjen nga punėt tona), t’ju imponojmė ndojnė masė e cila na shkon pėr shtati.

Tė pasurit dhe tė sapoardhurit

Popujt dhe qeveritė, nėn dirigjimin tonė, e kanė ērrėnjosur aristokracinė e tyre, e cila ka qenė mbėshtetėse e tyre, njė mbrojtje (pėr interesa tė saja) duke i plotėsuar edhe nevojat e tyre. Kėshtu, ata sot kanė rėnė nėn pamėshirėn e uzurpatorėve tė pasuruar rishtas, tė cilėt i kanė zėnė pozitat e larta, dhe si njė barrė e padurueshme ushtrojnė presione mbi punėtorėt.

Kriza ekonomike botėrore

Kjo armiqėsi do tė theksohet gjithnjė e mė shumė kur do tė shfaqet kriza ekonomike, e cila do tė bllokojė marrėveshjet financiare dhe tėrė jetėn industriale. Kėto ngjarje do tė hedhin njė numėr tė pafund tė punėtorėve nė rrugėt e tė gjitha shteteve tė Europės. Kujtohuni se me sa vullnet do tė sulen tė derdhin gjakun e atyre, tė cilėt i kanė urryer qė nga fėmirija.

Tanėt do tė jenė tė mbrojtur

Ata nuk do tė drejtohen kundėr tanėve, sepse ne, duke e ditur ēastin e sulmit tė tyre, do t’i marrim tė gjitha masat pėr t’u mbrojtur, ashtu siē kemi vepruar nė kohė tė komunės sė Parisit.

Pushteti ynė do tė mbysė liberalizmin

Gojėve ju kemi dėshmuar se pėrparimi do t’i sjellė gjer nė vetėdijen mbretėrore. Despotizmi i ynė do tė jetė i atillė, qė ai do t’i qetėsojė tė gjitha kryengritjet me masa tė menēura dhe rigoroze. Ai do ta eliminojė liberalizmin nga tė gjitha institucionet tona.

Rėnja e pushtetit dhe revolucioni i madh

Prandaj, duke ju imponuar Gojėve idetė e liberalizmit, popujt e kanė ndjerė se, nė emėr tė lirisė, pushteti vetėm ka bėrė koncesione dhe lėshime. Nga kjo kanė konkluduar (kanė jetuar me iluzione!) se paraqesin njė forcė me tė cilėn duhet tė llogaritet, dhe duke menduar se tė drejtat e tyre janė tė njejta me tė drejtat e qeverisė, janė ngritur nė kryengritje. Por, tė ngjashėm me tė verbėrit e tjerė, kanė hasur nė pengesa tė panumėrta. Vrapuan tė gjenin njė udhėheqės: por ranė nė duart tona duke e lėshuar mandatin e tyre para kėmbėve tė agjentėve tanė!

Fuqia ndėrkombėtare e masonerisė

Sot, si fuqi ndėrkombėtare qė jemi, jemi tė palėndueshėm. Nėse ndonjė shtet gojim na sulmon, tjetra na ndihmon. Pėrultėsia e popujve gojimė ėshtė aq e pafundshme, sa qė ata vetėm zvarriten para fuqisė sonė.

Gojėt janė tė pamėshirshėm vetėm para dobėsive dhe gabimeve edhe mė tė vogla, ndėrsa tolerues ndaj krimeve; nuk i nėnshtrohen pushtetit tė drejtė, por janė tė durueshėm deri nė torturė, para ashpėrsisė sė despotizmit tė vendosur.
Kjo ėshtė ajo qė siguron tė jemi tė palėndueshėm.

Gojėt nga kryeministri i tyre, -diktatorėt tanishėm tė cilėt i kemi dresuar- durojnė keqpėrdorimet pėr tė cilat ua kishin prerė kokat njėzet mbretėrve...

Edukimi i gabuar i popujve

Kjo ndodh sepse agjentėt tanė i bindin ata, pushtetarėt gojimė, se dėmet qė ata i sjellin shtetit, sjellin lumturinė ndėrkombėtare, vėllazėrinė e popujve, solidaritetin (kuptohet se nuk ju flitet se kėtė bashkėsi tė popujve do ta realizojė vetėm pushteti ynė, nėn pushtetin tonė ndėr-komėtar).

Dhe ja, populli i akuzon tė pafajshmit, dhe i liron fajtorėt, vetėm pėr tė dėshmuar se ėshtė zot i situatės. Duke garuar kėshtu me pėrfaqėsuesit e tyre nė pushtet, populli rrėnon ēdo baraz-peshė dhe gjithkund krijon trazira.

Liria

Fjala “liri” e ven nė konfllikt njerėzimin me tė gjitha forcat, pra edhe me forcat e Zotit dhe tė natyrės. Prandaj jemi tė detyruar qė, kur tė vijmė nė pushtet, tė fshijmė nga fjalori edhe vet emrin “liri”, si simbol tė fuqisė shtazarake, e cila masat i shndėrron nė egėrsira tė etshme pėr gjak. Mirėpo, gjithashtu ėshtė e vėrtetė se, egėrsirat e ngopura me gjak i zė lehtė gjumi, tė cilat ėshtė lehtė t’i lidhėsh.
Pėrndryshe, nėse ju mungon gjaku, nuk flejnė por rrihen njėri me tjetrin.

Pėrktheu: Fatos Aliu
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 1:21

Vėshtrim mbi librin "Sekreti i sundimit te Botės"

Duke shfletuar kalimthi kėtė libėr, tė cilin mund ta quajmė Manual pėr sundimin e botės, fillimisht kisha dyshimin se mos mund tė ishte njė nga qindra librat e zhanrit mistik tė fantazisė, edhe pse nuk isha i panjohtuar me lėndėn apo plagjiaturėn e tij tė konvertuar tė programit nazist tė veprės “Mein Kampf” tė Adolf Hitlerit, tė dorės sė zgjatur apo tė mashės sė komplotit antinjerėzor, tė Luftės sė Dytė Botėrore, me pasojat katastrofale pėr njerėzimin dhe vet popullin gjerman, i cili nė “bisedimet” me Rauschningun shprehej:

“Nė kohėn time kam qenė sinqerisht i tronditur duke lexuar “Procesverbalet e dijetarėve sionistė”...E kam kuptuar menjėherė se duhet ta zbatojmė, natyrisht, nė mėnyrėn tonė (7, fq. 92). Kam mėsuar shumė nga kėto “Procesverbale”. Nė pėrgjithėsi, unė kam mėsuar shumė nga armiqtė e mij.

Teknikėn revolucionare e kam mėsuar nga Lenini dhe Trocki dhe marksistėt tjerė... I ēmendur ėshtė ai i cili nuk mėson nga armiqtė e tij. Vetėm i ligu frikohet se tek ato i humb idetė e veta personale...Mė sė shumti kam mėsuar nga jezuitėt. Kėtė e ka bėrė edhe Lenini. Deri sot asgjė nė botė nuk ka mė madhėshtore se sa rendi kierarkik i kishės.

Shumė nga ky rend kam marrė pėr partinė time ”. Pėrkthyesi i kėtij libri nė kroatisht, Dr. Franjo Letiq, duke arėsyetuar botimin e tij, thekson:

“A duhet tė heqim dorė nga Nobeli, sepse botės ia ka zbuluar dinamitin me tė cilin kjo botė mund tė shkatėrrohet (a nuk i bėhet nderimi mė i madh ēdo shkencėtari apo shkrimtari marrja e shpėrblimit Nobel?), ose nga zbuluesi i energjisė atomike, sepse ajo mund tė keqpėrdoret?”

Ky libėr, i botuar nė fillim tė shekullit XX, ka bėrė jehonė tė madhe, duke revoltuar e nxitur qarqet hebrenje pėr ta ndaluar apo larguar nga publiku, qė ka ngritur ēmimin e tij tė shitjes nė kuota milionėshe.

Pėrmbajtja e kėtij manuali nė formė tė procesverbaleve tė seancave, nga 1 gjer 27, dėshmon pėr fillet e hershme tė programit monstruz por praktik tė dominimit tė botės, i cili i ka paraprirė dhe nxitur ngjarjet e mėpastajme qė kanė ndodhur, si edhe tė atyre qė parashihen nė tė ardhmen, rezultat i skenareve tė planifikuar me domethėnie dhe zbatim nė botė, siē e thonė edhe autorėt e kėtij programi:

“Nė vend tė sunduesve mbretėror, do tė vendosim vet Demonin, tė cilin tė gjithė do ta konsiderojnė Qeveri Mbishtetėrore. Duart e tij do tė shtrihen nė tė gjitha anėt si kthetra, ndėrsa organizata e saj do tė jetė aq fuqiplote sa tė sundojė me tėrė botėn.” (Seanca e dhjetė: “Mbiqeverisja e jonė”).

Po ta trajtojmė kėtė libėr thjesht si pjellė tė njė fantazie utopiste, mund biem nė grackėn e verbėsive tona dhe tė qėllimeve tė tij, ngado qė ta ketė burimin. Motoja e misionit tė procesverbaleve tė kėtij programi apo manueli ėshtė kuptimplotė: sundimi i botės me tė gjitha format dhe mjetet nė dispozicion, pa marrė parasysh viktimat dhe pasojat, ose, shkatėrrimi i saj.

Njė program i kėtillė mund tė jetė produkt i mendjeve tė destruksionit gjenial, i cili ka gjetur aplikim nė skenėn politike botėrore, sa herė qė janė shfaqur krizat, si nxitės apo shkaktar i tyre, duke provokuar reaksionet e njerėzimit nė vetėmbrojtje nga forcat e errėsirės, tė personifikuara me liderė-maniakė tė botės, siē ėshtė Demoni i kėsaj vepre.

Ngjarjet e kohės sonė dėshmojnė se shkaqet e trazirave dhe tė zhvillimeve nė botė nuk janė rastėsi, apo vetėm luftė interesash kombesh e shtetesh, luftė fesh apo ideologjish, por luftė e imperatorive pėr tė sunduar botėn, me misione pėr interesa tė programuara, kryesisht shfrytėzuese tė vendeve nė zhvillim, qė kanė sjellė mė shumė luftra se paqe, mė shumė shkatėrrim tė natyrės se kultivim tė saj.

Sa ėshtė ky program ugurzi i realizueshėm? Kush qėndron prapa tij? Sa qėndrojnė pohimet e pėrmbajtjes sė tij si program sionist, me tė cilin instrumentalizohen hebrenjtė? Cili ėshtė synimi i mbjelljes sė urrejtjes kundėr tyre?

Lexuesi mund tė konkludojė edhe vetė pėr qėllimet e krijimit tė kėtij programi. Hebrenjtė kanė pėrjetuar vuajtje si edhe populli shqiptar, i cili i ka strehuar e mbrojtur, nė kohėrat mė tė vėshtira tė nazizmit: “Njė qind pėr qind tė hebrenjėve nė Shqipėri kanė shpėtuar nga Holokausti” (Harvey Sarner, “Rescue in Albania”).

“Kisha ortodokse serbe, nėpėrmes bishopit Velimiroviq, “profetit” serb me influencė mė tė madhe pas Sveti Savės, ka zbatuar antisemitizmin e vet nė shėrbim tė nazizmit, duke persekutuar dhe zhdukur hebrenjtė nė Serbi. Idetė dhe planet pėr Serbi tė Madhe etnikisht homogjene, i kanė rrėnjėt thellė nė politikėn e Serbisė, tė kodifikuara me memorandumin intern “Naēertanije”, tė ish ministrit serb Ilija Garashanit, mė 1844” (“Serbia’s Secret War”, Philip J. Cohen).

Kėto ide tanimė njihen botėrisht. Fillet e “Naēertanjes” janė pjesė e programeve sllavomėdha tė Rusisė, tė cilat kanė marrė rrugė e gjetur zbatim nė periudhat e mėpastajme tė regjimeve serbe, gjer nė ditėt e sotme, me njė synim kryesor: dalja nė detra tė ngrohta nėpėrmes zhdukjes dhe shpėrnguljes sė shqiptarėve.

Nuk duhet edhe aq shumė pėr tė zbuluar lojėn apo trukun e kėtij programi, nė grackat e tė cilit tanimė kanė rėnė liderė tė disa shteteve, duke nxjerrė plagjiaturat e tyre, pėr misionet dhe interesat e tyre megalomane, tė cilat kanė pėrfunduar me pasoja katastrofale pėr njerėzimin.

Liderėt e errėsirės e tregojnė vetė synimin konspirativ tė tyre (tė dalė sheshit!), duke e bėrė sa sinonim tė sė keqes, po aq edhe mjet tė popujve pėr t’u mbrojtur nga e keqja, e cila qėndron si hije permanente, si ushtri kobsjellėse e gatshme pėr tė vepruar sa herė qė degradon mendja dhe fuqia njerėzore.

Ndonėse autorėt e kėtij manuali - apo tė kėsaj kryevepre demonike, e kanė projektuar mjaft bindshėm misionin e tyre djallėzor, duke i shfrytėzuar me mjeshtri dobėsitė njerėzore e marrėdhėniet e degraduara tė jetės shoqėrore nė botė, ai mund tė shėrbejė pėr tė kuptuar mė mirė prejardhjen e ngjarjeve tragjike tė pėrjetuara gjatė historisė, tė cilat mund tė pėrsėriten, nėse njerėzimi nuk nxjerr mėsim nga e kaluara.

Nė fakt, misioni pėr sundimin e botės sipas kėtij programi, me planet despotike tė cilat i pėrmban, pėr tė vendosur rendin e proklamuar botėror, synon shkatėrrimin e saj dhe tė njerėzimit.

Tė gjitha seancat ligjėruese tė kėtij programi i pėrshkon ekspozeu gjakftohtė i referuesit, i liderit enigmatik tė planeve dhe metodave tė komplotit botėror, tė cilat duhet zbatuar nėpėrmes mashtrimeve dhe marrjes sistematike tė kontrollit dhe tė pushtetit, duke i futur qetė dhe hap pas hapi kthetrat e padukshme nė ēdo pjesė tė organizmit tė shteteve dhe popujve tė botės.

Programi zbulon fshehtėsitė dhe artin e uzurpimit tė pushtetit politik, psikologjinė e depėrtimit nė masa, metodologjinė praktike tė sistemit tė rivendosjes sė kontrollit ekonomik dhe tė rrėnimit tė qeverive nė botė.

Kėtu do t’i theksoj vetėm disa nga “margaritarėt” e kėtij programi, tė pėrmbledhur dendėsisht dhe gjėrėsisht nė formė koncentrati nė kėtė manual: “Do tė frikoheshim sikur forcat e dukshme tė qeverive Goje tė lidheshin me forcėn e verbėr tė popullit.

Por ne i kemi marrė tė gjitha masat kundėr njė mundėsie tė kėtillė: midis kėtyre dy forcave kemi ngritur njė MUR tė fortė mosbesimi. Kėshtu, forca e verbėr e popullit do tė mbetet njė mbėshtetėse e jona, ne do tė jemi udhėheqėsit e saj, duke e drejtuar nė kahje tė qėllimit tonė. Pėr kėtė do tė kujdesen agjentėt tanė, tė futur nė brendinė e popullit” (Seanca e tretė).

Pėr tė mbjellur farėn e pėrqarjes dhe tė konflikteve tė brendshme, kėta strategė tė magjisė moderne i kanė paraparė dhe zbatuar me kohė planet e tyre: “...sistemet rigoroze gojime i kemi zėvendėsuar me rregullime idioteske liberale dhe anarkike, duke ndikuar nė ligjet zgjedhore, nė shtyp, nė lirinė individuale, dhe, qė ėshtė mė me rėndėsi, nė arėsim dhe edukim... (Seanca e katėrt). Nė tė gjitha shtetet jasht nesh, duhet tė ekzistojnė vetėm masat proletare, disa milionerė tė besueshėm, policia, ushtria dhe qeverisja e jonė”.

Kėta magjistarė misionin e tyre e qartėsojnė edhe mė shumė kur thonė: “Sot mė asnjė ministėr nuk mund tė mbahet nė pushtet pa mbėshtetjen tonė, apo pa pėrkrahjen tonė formale, tė cilėn ne e pėrgatisim prapa perdes.”(Seanca e pestė).

“Tanimė nė gazetari ekziston solidariteti masonerik, qė ka parollėn e vet...Mjerimi, zbrazėtia, kryelartėsia dhe tė metat e tjera janė garancė e dėgjueshmėrisė sė gazetarit, i cili nxiton pas suksesit duke shkaktuar nėnshtrimin e tij ndaj solidaritetit masonerik. Kjo hapėsirė mbetet e mbyllur pėr shumė shpirtėra tė mėdhenj, tė cilėt, si tė papėrkulshėm ndaj urdhėresave tona, nuk mund tė hyjnė nė tė” (Seanca e trembėdhjetė, “Shtypi dhe masoneria”).

“Kur ne tė vijmė nė pushtet, do ta ndryshojmė nė themel sistemin financiar tė Gojėve...Mendjelehtėsia e pushtetarėve gojimė, korrupsioni i ministrave tė tyre, apo mosnjohja e ēėshtjeve financiare, sa i pėrket punėve shtetėrore, ka shkaktuar nėnshtrimin e popujve ndaj nesh, duke i detyruar tė krijojnė borxhe tek ne, nga tė cilat nuk do tė mund tė lirohen kurrė...” (Seanca e dhjetė).

Fuqitė pėrparimtare pozitive nė botė duhet ta kenė alternativėn e kėtij programi, gjatė ndėrtimit tė sistemeve tė reja demokratike, nė tė cilat thirren. Sepse, siē paralajmėron edhe autori amerikan i bestsellerit Ballkan Ghosts, Robert D. Kaplan, nė librin e tij The coming Anarchy: “demokracinė tė cilėn po e inkurajojmė aktualisht nė shumė vende tė varfėra tė botės, ėshtė pjesė integrale e transformimeve nė kahje tė formave tė reja tė autoritarizmit...”

Ky manual mbi artin e sundimit tė botės, para se tė paragjykohet mbi qėllimet qė pėrmban, duhet marrė e trajtuar si sfidė pėr njerėzimin, pėr vetėdijėsimin e tij mbi tė kėqijat tė cilat i kanosen natyrės dhe ekzistencės sė tij, pėr domosdonė e krijimit tė botkuptimit tė ri njerėzor mbi botėn, tė pėrmirėsimit tė virtyteve dhe tė raporteve ndėrnjerėzore.

Ofendimet qė i bėhen, skenaret dhe komplotet tė cilat ia pėrgatisin kėta dijetarė-maniakė tė errėsirės popujve dhe shteteve tė botės, para se tė mirren si shprehje e ligėsisė sė tyre shpirtėrore, parashtrojnė sfida tė reja pėr dijetarėt e botės sė shėndoshė, pėr ta mbrojtur dhe realizuar begatinė e mrekullisė sė natyrės e tė shpirtit tė vėrtetė njerėzor.

Nė kuptim filozofik tė vėshtrimit tė tij, nuk ėshtė primare se kush qėndron prapa kėtij programi, pėr tė instrumentalizuar kėtė apo atė popull, shtet apo qeveri. Sfida gjendet brenda ēdo individi, kombi, shteti apo qeverie pėr tė zgjedhur destinacionin e tij. Atje ku EGO-ja pushton UNIN, atje individi apo shoqėria merr fund, arrin kulmin e vetėrobėrimit, tė vetėpushtimit dhe tė kapitullimit. Pushtimeve tė tjera i hapet dera lirshėm, dhe djalli bėhet zot shtėpie.

Duke kujtuar filozofinė niēeane mbi njeriun do tė shtonim: “njerėzit tek tė cilėt mbizotėron shpirti, duke qenė mė tė fortėt, lumturinė e gjejnė atje ku tė tjerėt do ta gjenin shkatėrrimin e tyre, tek labirintet e tė panjohurės, tek pėrpjekja e pandalur pėr tė gjurmuar tė vėrtetėn.

Kėnaqėsia e tyre ėshtė zotėrimi i vetvetės, asketizmi i tyre bėhet natyrė, nevojė, instikt. Detyra e vėshtirė pėr ta ėshtė privilegj, loja me barrėn e cila tė tjerėt i shtyp, pėr ta ėshtė njė ēlodhje. Ata janė lloji mė i nderuar i njerėzve, mė tė qetėt, mė tė dashurit. Ata dominojnė jo pse e duan kėtė, por sepse nuk janė tė zotė tė jenė tė dytėt. Ata janė rojtarėt e sė drejtės, tutorėt e rendit dhe tė sigurisė, lufėtarėt fisnikė, ruajtėsit e ligjit. Pėr mediokrin ėshtė lumturi tė jetė mediokėr, tė shkėlqejė vetėm nė njė gjė.

Pėr ata dituria ėshtė vetėm njė drejtim, njė instikt.” Mėtej do tė shtonim se; njeriu i lig apo pėrfaqėsuesi i errėsirės ėshtė mistreci xheloz; gjuetar, krijues dhe tregtar i intrigave e i gėnjeshtrave, i mėsuar tė qėllojė ultas pastaj tė tėrhiqet si hijena, i cili njeh dhe respekton vetėm sistemin e frikės dhe tė dhunės, tė cilit i nėnshtrohet me servilizėm.

Ky lloj njeriu i pėrshtatet misionit djallėzor tė dekadencės (tė paraparė me kėtė manuel) dhe nuk i duron shpirtėrat qė nuk i gjasojnė, dhe lufton njeriun i cili synon pėrtėrirjen qytetare tė origjinės sė natyrshme dhe jo degjenerimin e kundėrnatyrshėm: qytetėrimin e rrejshėm, qytetarin e pashpirt, jetėn moēalike tė bretkocave tė fryera e boshe.

Shpirtėrat e shitur apo tė vdekur gogolianė, i shėrbejnė me pėrkushtim tė sėmurė tė konformistit jokurrizor misionit tė autorėve tė kėtij manueli, pėr tė degraduar e defaktorizuar intelektin dhe shpirtin autokton tė vendėsit. Njeriu i vėrtetė, duke luftuar tė keqen, lufton sė pari me njeriun e keq brenda llojit tė vet.

Betejat e humbura nuk e dekurajojnė - pėrkundrazi; e sfidojnė dhe forcojnė. Ai synon tė fitojė luftėn dhe nuk dėshprohet nga dėshtimet nė beteja, nga tė cilat nxjerr mėsim, pėr tė njohur veten dhe tė tjerėt, pėr t’i dalluar miqt e vėrtetė dhe tė rrejshėm. Nga dėshtimi merr lekcione tė merituara pėr tė vazhduar luftėn, sepse e di se ndalja sjell dėshtimin e vėrtetė.

vazhdon ...
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Jon prej 02.06.08 1:22

Duke u shprehur me fjalorin herė pas herė (anti)biblik tė kėtij programi, do tė gjykonim: mos vallė duke u thirrur nė Perėndinė, si “i dėrguar” i tij, Djalli spekulon pėr tė sfiduar Njeriun, tė krijuar nga Perėndia?

Pasiqė Djalli e ka tradhėtuar Perėndinė, si mund tė jetė i deleguari i tij?! Apo, shikuar nga kėndi tjetėr: qė tė dy, Njeriu dhe Djalli, tė krijuar nga Perėndia, kanė misionet e tyre, plotėsisht tė kundėrt njėri me tjetrin. Pse? Pėr tė garuar, sikur Dr. Fausti dhe Mefistofeli?!

Bota ėshtė krijuar pėr tė sfiduar njeriun e papėrsosur pėr tė synuar pėrsosjen duke jetuar natyrshėm, pasiqė, sipas librave tė shenjtė, njeriu nė vete i pėrmban kėto mundėsi. Pėr kėtė ekziston djalli, pėrgjuesi dhe gjuetari i gabimeve tė njeriut!

Gabimi erdhi qė nė kohėn e krijimit tė njeriut, Adamit dhe Evės, tė cilėt, duke i harruar kėshillat e Perėndisė, e hėngrėn mollėn e ndaluar nė parajsė, nga epshet e botės materiale, nė tė cilat i ka shtyer djalli. Fitorja dhe pėrsosja e njeriut arrihet nė punėn dhe kujdesin e tij pėr tė mos rėnė nė grackat e djallit, i cili qėndron pranė njeriut si edhe vet Perėndia.

Rruga tė cilėn e zgjedh njeriu pėrcakton fatin e tij, tė dritės apo errėsirės, tė fitores apo humbjes, tė robėrisė apo lirisė. Nė kėtė kuptim, libri ėshtė i qartė dhe kėshilldhėnės. Nėse ėshtė djallėzor, nuk mund tė mohohet gjenialiteti destruktiv i programit. Ndoshta ėshtė program i ndėrtimit tė Rendit tė Ri botėror tė djallit, apo sfidė pėr tė ndėrtuar Rendin e Ri botėror tė Perėndisė?

Nė kuptim tė ngjashėm mund t’i vėshtrojmė edhe ngjarjet e kohės, e nė kėtė kontekst, edhe fatin e kombit shqiptar. Se ekziston misioni i errėsirės dėshmi pėr kėtė ėshtė historia e tij, krimet shekullore tė zhvilluar ndaj popullit shqiptar.

Se kombi ynė akoma gjendet nė kthetrat e kėtij misioni - “tė njėqind duarve tė zgjatura tė Zotit Vishnu”- apo tė “protektorit” tonė tė harlisur shumė-kokėsh qė sillet si rojtar i pakontestueshėm me tė drejta absolute pushtetore mbi popullin shqiptar dhe pasurinė e tij, dėshmon edhe pozita e tij aktuale kombėtare e territoriale; i nėpėrkėmbur, i copėtuar dhe i kolonizuar. A ėshtė kjo rastėsi, apo ėshtė njė mision djallėzor i misionarėve dje dhe sot, pėr tė maskuar tė vėrtetėn, ēelsin e sė cilės e kanė vjedhur mijėra vjet pėrpara, pėr ta mbajtur peng tėrė njerėzimin?

Ēka duhet bėrė pėr t’u liruar nga kjo ndrydhje shpirtėrore tė vendosur nga kėto ushujza misionarėsh modernė? Cili ėshtė ilaēi pėr t’u shėruar nga kjo sėmundje virusale moderne? Kujt i shėrbejnė, nėse jo njė misioni tė ngjashėm sipas kėtij manueli?

Kėtė mund ta dijnė dhe bėjnė vetėm shpirtėrat rebelė dhe jokonformistė, me njė Rilindje tė Re: “si nė mes tė detit tė tallėzitur, qė ngre lart dhe lėshon pastaj me vėrtik poshtė dallgėt si male, qėndron i palėkundur njeriu, qė i ėshtė besuar barkės sė dobėt, ashtu nė mes tė botės me mundime mbijeton, njeriu i vetmuar, i kapur plot besim pas principum individuationus” (Shopenhauer).

Mos janė edhe shqiptarėt shkaku dhe qėllimi i krijimit tė kėtij plan-programi, meqenėse mbijetesa dhe prejardhja e tyre pellazgo-iliro-etruske, hedh nė dritė tė vėrtetėn qė nuk guxon tė zbulohet, sepse e demaskon misionin djallėzor tė sundimit tė botės?

Pėrpiluesi i hieroglifeve egjiptase - ēelėsave deshifrues tė Biblės e Kuranit - profeti Thot, fliste shqip, thotė Giuseppe Catapano nė veprėn e tij “Thot - parlava albanese”. Mbishkrimet mė tė vjetra nė tokė flasin shqip - gjuhė nga e cila lindėn gjuhėt tjera tė popujve tė botės. Pse nuk lejohet, apo pse u ndalua botimi i kėtij libri?

Si dhe pse u zbuluan atėherė vetėm programet kriminale e monstruze tė sundimit; sionist, nazist, sllavo-ortodoks, serbomadh e grekomadh etj., qė tė gjitha duke u thirrur nė hyjnoren?!

Nė cilėn hyjnore?

Nga filozofėt e kohės sė vjetėr mėsojmė pėr popujt e Hėnės, tė cilėt erdhėn nė fuqi, pas agresioneve tė njėpasnjėshme tė fiseve tė egra primitive, duke lakmuar dhe uzurpuar begatinė e popujve tė Diellit, pėr tė filluar me jetėn e shfrenuar apo tė imitacionit tė jetės apolloniano-dionisiane, qė nga Vitet e Arta tė Athinės, tė cilat nė fakt, siē thoshte filozofi antik Thukidi, ishin edhe vitet e pėrfundimit tė Epokės sė Artė, vitet kur Herakliti paralajmėronte: “mos ju mbaroftė pasuria o burra tė Efesit, qė t’ju turpėrojnė poshtėrsitė tuaja”.

Burrėshtetasi athinas Soloni, me rastin e udhėtimit tė tij nė Egjiptin e lashtė dhe pas konsulltimeve me dijetarė egjiptas mbi artin e udhėheqjes sė shtetit, merr kėtė pėrgjigje:

“Solon, Solon, ju grekėt e sotėm, nuk jeni ata tė vjetrit, ju nuk e dini se para jush nė kėto pellgje ka jetuar njė popull i ndritshėm hyjnor, me dijeni e kulturė tė lartėsisė hyjnore, ndėrsa ju jeni vetėm imitim apo mbeturina tė pėrziera tė tyre...” (Mbi Legjendėn e Atlantidės - nga Sokrati).

Edhe kjo dėshmon pėr Lindjen e Tragjedisė pėrshkruar nga Niēe, duke krahasuar Satirin, njeriun e pyllit, mishėrimin e natyrės, me shtysa dhe prirje tė larta njerėzore, plot ėndėrrime pėr tė mirė, zėdhėnėsin e urtėsisė sė perėndive, me spitullaqin e stolisur e tė krekosur qė neverit, i cili krijon iluzionin e kulturės, realitetin e rremė tė njeriut tė kulturuar...

Sot, krahas kėrcėnimeve qė i bėhen njerėzimit, ndėrtimi i epokės sė re njerėzore po shfaqet si detyrė universale e forcave pėrparimtare tė botės, pėrballė terrorizmit, tė paralajmėruar edhe me programin e kėtij manueli, i cili nė esencė lindi dhe po zhvillohet si pasojė e shtimit kritik tė diferencės sė dy botėrave: tė pakicės sė pasur dhe tė shumicės sė varfėr.

Njeriu i vėrtetė beson dhe punon qė e vėrteta tė dalė nė shesh. Sa dhe si do tė shfaqet, nė bazė tė ngjarjeve nė zhvillim e sipėr, me gjasė do tė dėshmojė e ardhmja jo shumė e largėt.

Forcat e dritės nė botė, pasardhėsit e popujve tė kulturės hyjnore tė kohės sė vjetėr, tė stepura nga forcat e errėsirės ndėr shekuj, nga kahjet e egra dhe anarkike tė zhvillimit tė botės dhe tė civilizimit njerėzor, sipas njė ligji tė natyrshėm, pritet tė zgjohen sėrish nga gjumi mijėravjeēar, pėr tė demaskuar e mundur botkuptimin e trashėguar mesjetar duke rindėrtuar Epokėn e Artė, nė shembullin e ndritur tė rilindasve etruskė si: Leonardo Da Vinēi, Dante Aligeri, Marin Barleti, Galile Galileu e mijėra pellazgo-etrusko-ilirė tė kohės sė re.

Ne shqiptarėt, sa merremi me vizėllimet marramendėse artificiale tė kohės, mė mirė do tė ishte qė tė mos i harrojnė veprat e rilindasve tanė tė mėdhenj si Naimi: “Punė, punė, natė e ditė, qė tė shohim pakėz dritė...”.

Bota dhe kultura e vjetėr arabe kishte arritur kulmin e saj nga i cili u pėrplas nė greminėn e varfėrisė dhe tė shkatėrrimit si edhe Kulla e Babilonit; pasojė e harresės, e dhėnjes pas epsheve... Rilindja nga obskurantizmi mesjetar dhe rilindasit e mėvonshėm shqiptarė rezistuan gjatė, duke ndriēuar me veprat e tyre madhėshtore, nė mbrojtje tė natyrės, tė virtyteve njerėzore e kombėtare, tė cilat u lanė nė harresė nga destruksioni anticivilizues i automatizimit modern tė njeriut.

Koha e Re duhet tė sjellė Rilindjen e Re, tė tretė - tė vėrtetė, tė feniksit tė ndritur njerėzor nga gjiu i shpėrndarė pellazg anembanė botės, nga burimet e rebelizmit human sokratian dhe mrrekullia hyjnore apolloniano-dionisiane.

Ish ambasadori amerikan nė Greqi dhe Mal tė ZI mė 1914, Xhorxh F. Wiliams, gjatė kohės kur ishte vėzhgues i Komisionit Ndėrkombėtar nė Durrės tė qeverisė sė Princ Vidit, shkroi librin Shqiptarėt, ku pos tjerash thekson: “Ėshtė larg mendjes qė Europa tė mund tė ushtrojė paqen duke humbur tė drejtat e kėtij kombi, ose duke e ndarė tokėn e tij.

Pa u siguruar liria e plotė e shqiptarėve ėshtė i pamundur ndalimi i luftės, dhe parimi pėr tė ndarė tokėn shqiptare, do tė hapi njė plagė tė re e tė helmatisur nė politikėn e Ballkanit...” duke apeluar nė Amerikėn dhe forcat liridashėse tė botės, pėr tė shpėtuar popullin shqiptar nga fqinjėt grabitēarė, tė ndihmuar nga diplomatėt e Europės, tė cilėt, pėrmes konferencave antishqiptare tė pambarim, ia kanė pamundėsuar pėr tė qenė i lirė dhe i bashkuar.

Ky paradoks merr fuqinė edhe sot, duke e zėnė sėrish peng tė drejtėn e shqiptarėve pėr vetvendosje, ndėrkaq “harrohet” kontributi i tyre nė tė kaluarėn, drita e emancipimit dhėnė Europės, borxhi i saj ndaj kombit shqiptar, i cili nuk lahet me “ndihma humanitare” por me zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes shqiptare.

Metodat dhe teknikat e lansuara politike tė kėtij manuali - si edhe ato makiaveliane, janė aktuale e tė pranishme edhe sot, nė jetėn e pėrditshme politike.

Si ta cilėsojmė gjendjen e shqiptarėve sot: para rikthimit tė Kalit tė Trojės apo pranė “shpėtimit” nga kriza me kartmonedhat e Mefistofelit? “Askujt nuk do t’i kujtohet tė shfuqizojė dekretin e maskuar nė fuqi, pasi qė ai do tė paraqitet si pėrparim. Agjentėt tanė do ta kthejnė vėmendjen nė drejtim tė arriturave moderne – ne i kemi mėsuar njerėzit tė kėrkojnė gjithmonė modernizmin” .

(Seanca e tetėmbėdhjetė - “Skllavėrimi pėr shkak tė bukės sė gojės”). “Agjentėve tanė ju ka shkuar pėr dore t’i kėnaqin shpirtėrat e kufizuar, duke ju premtuar mbėshtetje dhe tė mira nė tė ardhmen. Mund tė kishin pyetur: ēfarė mbėshtetje?

Por ata kėso pyetje nuk kanė bėrė...Shikoni deri ku i ka sjellur kjo mospėrfillje, deri nė ēfarė dezorganizimi financiar kanė arritur, pėrkundėr veprimtarisė ēudibėrėse tė popujve tė tyre”. (“Paaftėsia e paganėve nė lėminė e taksimit financiar” – Seanca e njėzet e katėrt). Ose “margaritari” tjetėr: “Kur ne tė qeverisim, e drejta normale e njeriut pėr shitblerje do tė ndalohet...

Metoda mė e suksesshme pėr zbatimin e kėtij plani ėshtė ngritja e taksės dhe e tatimit mbi patundshmėrinė; me fjalė tė tjera, futja e tokės nė borxh. Kjo varėsi do t’i mbajė Gojėt, pronarė tė pasurisė sė patundshme, nė gjendje robėrimi tė parezistueshėm.

Aristokratėt (pasanikėt) e tyre, duke mos ditur t’i ndihmojnė vegjėlisė, sė shpejti do tė shkatėrrohen dhe lėshojnė tokat e tyre, tė cilat do t’i blejmė ne si dhurata, nėse jo personalisht – sė paku pėr njė ēast - atėherė nėpėrmes njerėzve tė thyeshėm”. (“Zbatimi i taksave – zhdukja e begatisė tokėsore tė aristokracisė goje” – Seanca e njėzet e gjashtė).

“Shtetet nuk janė formuar kurrė nėpėrmes zgjedhjeve...Krijo sė pari ekonominė pastaj kujdesu pėr zgjedhjet...Institucionet burokratike nuk kanė funkcionuar kurrė... Demokracitė nuk i bėjnė gjithmonė shoqėritė mė civile.

Hitleri dhe Musolini, qė tė dy, kanė ardhur nė pushtet pėrmes demokracisė - por ata e kanė ekspozuar nė mėnyrė tė pamėshirshme shėndetin e shoqėrisė me tė cilėn kanė operuar...

Nuk mund t’i vesh revolen njė populli nė kokė dhe t’i urdhėrosh: sillu sikur tė kesh pėrvojėn e shteteve tė zhvilluara perendimore...Sillu sikur tė mos kesh probleme etnike dhe regjionale” (R. Kaplan, “The Coming Anarchy”).

A duhen akoma lekcione pėr tė mėsuar dhe parandaluar pėrsėritjen e skenareve tė vjetra; duke i dalur vet zot vetes?!

Rilindasit tanė do tė thėrrisnin: shqiptarė, largojuni iluzioneve tė rrezikshme; keni rėnė shpejt nė harresė, nė gjumė tė rėndė, jeni habitur pas dėfrimeve...!

Kujtoni fjalėt e Pashko Vasės: “Ēonju shqiptarė prej gjumit ēonju...” Fjalėt e tij janė fjalėt e Zotit.

“Pa vatan nuk ka dinė as iman”. Lini intrigat, hipokrizitė, cinizmin...

Mekėn shqiptare e keni fare pranė: tek varrezat e dėshmorėve, te kulla e familjes Jasharaj... Respekti ndaj gjakut tė dėshmorėve tuaj ėshtė respekt ndaj Zotit.

Ky manuel tregon qartė se si dhe nga vie e keqja, se pėr tė parandaluar tė keqen qė vie nga jasht sė pari duhet mundur tė keqen brenda vetes, se e drejta pėr vetvendosje dhe pavarėsia kombėtare e shtetėrore nuk dhurohet por fitohet.

Nga Fatlum Rufati
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekreti i sundimit tė botės

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi