News Univers

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 28.11.11 21:28



Sistemin e ri diellor i incizoi nga oborri!

Astronomi nga Zelanda e Re Rolf Olsen e incizoi fotografinė e parė amatore tė sistemit tė dytė diellorė dhe atė nga oborri i shtėpisė sė tij.

Olseni e incizoi sistemin me ndihmėn e teleskopit tė vogėl prej 25 centimetrave. Sistemi tė cilin e incizoi ndodhet rreth yllit Beta Pictoris dhe ėshtė i vjetėr rreth 12 milion vite. Ky sistem ėshtė larg 50 milion vite yjor nga sistemi ynė.

Materiali qė pėrbėhet nga disku protoplanetar rreth Beta Pictoris edhe mė herėt ishte incizuar me teleskop tė mėdhenj, por mendohej se nuk mund tė incizohet nga amatorėt pėr shkak tė dritės sė madhe nga ylli.

Por, Olsenit kjo i shkoi pėr dore. Ai sė pari bėri 50 fotografi tė Beta Pictoris dhe pastaj grumbulloi fotografitė e ngjashme tė yllit tjetėr, Alpha Pictoris, i cili ėshtė i ngjashėm pėr nga ngjyra dhe ndriēimi. Pastaj mėnjanoi fotografinė e yllit tjetėr me ēka mėnjanoi shkėlqimin. Incizimin e papėrpunuar nė kompjuter e shkriu nė fotografinė origjinale tė Beta Pictoris dhe morri rezultatin final, shkruan Daily Mail.

“Rezultati ėshtė, besoj, incizimi i parė amator i sistemit tė dytė diellorė, disku protoplanetar rreth yllit Beta Pictoris. Duhet thėnė se ėshtė njė ndjenjė e veēantė tė zėsh diēka tė kėtillė”, deklaroi Olsen.

Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 01.12.11 15:51

Krimba tė derguar ne Mars, per t’i hapur rrugen njeriut


U ēuan me sukses nė njė mision nė Stacionin Ndėrkombėtar Hapėsinor pėr tė testuar sesi i rezistojnė ata udhėtimit nė hapėsirė

Nėse njerėzit duhet ende tė presin para se tė shkelin nė Mars, duket se rrugėn do ta hapin krimbat. Bėhet fjalė pėr ata tė tipit Caenorhabditis (model shumė i pėrdorur nėpėr studime biologjike), tė cilėt shkencėtarėt britanikė i kanė dėrguar me sukses nė njė mision nė Stacionin Ndėrkombėtar Hapėsinor pėr tė testuar sesi i rezistojnė ata udhėtimit nė hapėsirė. E pėr ēudi, jo vetėm qė qėndruan tė shėndetshėm, por riprodhuan 24 gjenerata ndėrsa ishin nė orbitė.

Qėllimi i eksperimentit tė kryer nga Universiteti i Notingemit, ishte tė shihej se si do ndikojė nė trupin e astronautėve udhėtimi i gjatė dyvjeēar drejt Marsit. Krimbat e vegjėl, tė gjetur nė plehra, u dėrguan nė kėtė udhėtim pėr shkak se ata kanė 20 mijė gene tė ngjashme me njerėzit- dhe muskujt e sistemi i tyre nervor punon nė tė njėjtėn mėnyrė.

Kur krimbat e mbijetuar u kthyen nė tokė, shkencėtarėt panė se ata kishin njė zhvillim normal, ushqeheshin rregullisht dhe kishin kapacitet pėr t’u riprodhuar. Ky kėrkim mund tė ndihmojė shkencėtarėt tė kuptojnė mė shumė nė lidhje me sėmundjen e muskujve, tė quajtur distrofia muskulore. Po, sepse udhėtimi me gravitet zero shkakton konsumim dramatik tė muskujve, pasi reduktohet nivelin i proteinės miozin, qė i mban ata tė fortė. Edhe pėr kėtė rast, krimat kanė hasur probleme tė ngjashėm.

(Daily Mail)

Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 02.12.11 16:24



Zbulohet egzoplaneti i ri pak mė i madh se Toka

Planeti i porsazbuluar, Kepler 21b ka madhėsinė gati sa dhe planeti Tokė nga e i cili ėshtė i larguar rreth 352 vjet drite.

Nė opservatorin optik astronomik Nacional nė Tuscon, Arizona, i cili edhe e zbuloi kėtė planet, theksojnė se masa e planetit Kepler 21b ėshtė rreth 10 herė mė e madhe se ajo e planetit tonė, e rezja e tij ėshtė vetėm 1.6 herė mė e madhe se ajo e Tokės.

Planeti i ri ka yllin i cili vetėm pak mė i nxehtė dhe pak mė i madh se Dielli i Tokės, edhe pse ėshtė dukshėm mė i ri se Dielli ynė. Kepler 21b ėshtė tepėr shumė afėr yllit kėshtu qė ėshtė tepėr nxehtė pėr tė pasur ujė tė rrjedhshėm, qė ėshtė gjėja mė e rėndėsishme pėr jetesė. Edhe pse planeti ėshtė i larguar 6 milion kilometra nga ylli nxehtėsia e tij ėshtė 2,960 shkallė celsius, sipas matjeve shkencore. Toka ėshtė e larguar nga Dielli 150,000,000 kilometra.



Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 03.12.11 15:29



Nxiton me 118,000 km/h dhe tashmė ėshtė 17 milion kilometra larg nga ne!

NASA nė Twitter publikoi se roveri mė i ri dhe mė i madh i dėrguar nė planetin e Kuq, ndodhet rreth 17.3 milion kilometra nga Toka.
Curiosity pėrmes gjithėsisė po lėviz me shpejtėsi prej 118,700 kilometra nė orė, e atė e pret njė rrugė e gjatė. Duhet tė kaloj 567 milion kilometra pėr tė arritur deri nė cak.

Curiosityt do ti duhen rreth tetė muaj qė tė arrij deri nė Mars, e nė sipėrfaqen e kėtij planeti do tė zbres me ndihmėn e njė teknike tė posaēme, e cila ėshtė prezantuar kohė mė parė dhe e cila quhet “vinēi ajror”.

Nė atmosferėn e Marsit ai do tė futet me shpejtėsinė prej 20,000 kilometra nė orė, e mburoja e posaēme nga nxehtėsia, do tė pėrkujdeset qė Curiosity tė hyj nė atmosferė dhe tė mos digjet. Pas kėsaj ai fillimisht do tė ngadalėsohet nga parashutat dhe mė pastaj nga katėr stabilizatorėt raketor tė vinēit ajror. Tė gjitha kėto nuk janė bėrė asnjėherė mė parė nė gjithėsi, e nė NASA shpresojnė se ēdo gjė do tė shkoj sipas planit.

Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 03.12.11 21:43



Shkencėtarėt thurin planin pėr tė ftohur tokėn

Njė grup shkencėtarėsh, studiuesish e filozofėsh janė duke shqyrtuar mundėsinė e njė ndėrhyrje radikale gjeo-inxhinierike pėr tė ftohur tokėn, nė mėnyrė qė tė ndalohet ngrohja globale. Pamjet e maleve pa borė nė kėtė periudhė kanė terrorizuar shumėkėnd, ndaj shkencėtarėt po kėrkojnė njė zgjidhje pėr problemin mė tė madh tė shekullit.

Nė njė konferencė pėr klimėn nė Afrikėn e Jugut ėshtė sugjeruar qė rrezet e diellit qė drejtohen pėr nė Tokė, tė reflektohen sėrish nė hapėsirė, pėrpara se tė godasin sipėrfaqen e Tokės.

Sigurisht diēka e tillė do kishte njė efekt tė menjėhershėm dhe dramatik. Brenda pak vitesh temperaturat globale do ktheheshin nė nivelin e 250 vjetėve mė parė, pėrpara se revolucioni industrial tė niste punėn pėr tė hedhur dyoksid karboni nė ajėr, ēka solli rritjen e temperaturave, transmeton portali Editorial.

Por askush nuk e di se cilat do ishin efektet anėsore. Nė mėnyrė tė pandėrgjegjshme mund tė ndryshohen teket e motit dhe sasia e shiut qė bie. Nė raportin e pėrgatitur nga shkencėtarė nė zė nga Britania, SHBA-ja e Italia, ka edhe tė tjera propozime, qė tė gjitha shkojnė nė njė pikė: tė ndėrhyhet pėr tė ndryshuar klimėn nė mėnyrė artificiale. Tė luash rolin e Zotit nuk ėshtė dhe aq e lehtė, sidomos kur nuk e di si do pėrgjigjet natyra.

Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 05.12.11 21:27



Jemi tė kėrcėnuar nga njė stuhi Diellore qė mund tė shkaktoj mungesė masive tė rrymės

Cikli i ardhshėm i aktivitetit tė stuhisė diellore mund tė ndodhė tė shkaktojė dėme nė transformatorėt elektrik dhe paraqet kėrcėnim pėr infrastrukturėn e ndjeshme energjetike nė mbarė botėn, deklaroi shtėpia gjermane e sigurimeve “Allianz”.

Dielli po kalon nėpėr ciklin njėmbėdhjetė vjeēar tė aktivitetit normal, e periudha e radhės sė aktiviteteve tė dendura solare pritet tė ndodh gjatė viteve 2012 dhe 2013.

Nė deklaratėn e lėshuar nga Allianza theksohet se stuhia solare me rrezik tė lartė, e cila nuk ėshtė e lehė pėr tu parashikuar pėr shkak se ndodh rrallė, mund tė shkaktonte mungesė tė energjisė elektrike dhe humbje ekonomike nė mbarė botėn nė vlerė prej mė shumė se njė triliard dollarė, ndėrsa skenari mė pesimist ėshtė edhe mė i keq.

Eksplozioni i madh mbi sipėrfaqe tė Diellit do tė mund tė shkarkonte me miliarda ton gazi tė nxehtė me shpejtėsi prej njė milion mile nė orė, e kur ky gaz do tė godiste fushėn magnetike tė Tokės, do tė niste njė stuhi tė madhe solare.

Serioziteti i ērregullimeve tė mundshme ka tėrhequr vėmendjen e ekspertėve nga sektori i sigurimeve, si dhe nga institucionet pėrgjegjėse pėr sigurinė shtetėrore.

“Nėse paramendojmė se pjesė tė tėra tė vendeve ose kontinente tė tėra me javė, ose muaj nuk do tė kishin rrymė ... atėherė kjo gjė ėshtė shumė serioze”, tha Jim Wild nga universiteti britanik Lancaster.

Problemi qėndron nė vėshtirėsitė e parashikimit se sa shpesh ndodhin evenimente serioze solare. Periudha e shkurtė kohore qė kanė nė dispozicion satelitėt pėr zbulimin e ērregullimeve gjithashtu paraqet njė pengesė pėr parandalimin e dėmeve tė shkaktuara pėr shkak tė stuhive solare.

Momentalisht asnjė satelit nuk ėshtė mjaftė afėr Diellit pėr tė dhėnė paralajmėrim mė tė gjatė se njė orė para se tė vijė deri te stuhia, sqaroi Wild. Modernizimi i satelitėve i cili do tė ju jepte njerėzve nė Tokė mė shumė kohė pėr tu pėrgatitur pėr rreziqet do tė kushtonte rreth njė miliard dollarė, shtoi Wild.

Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 06.12.11 9:12

Sonda “e humbur” ruse, tani kercenon Token


Nje instrument i derguar ne Mars nga Rusia ka ngecur ne orbiten tone dhe mund te bie

Agjencia Hapėsinore Evropiane ka ndėrprerė zyrtarisht ēdo tentativė pėr tė riaktivizuar sondėn Phobos-Grunt, e dėrguar nė fillim tė nėntorit nga Agjencia Hapėsinore Ruse drejt Hėnės sė Marsit, por qė ka mbetur nė orbitė. Ēdo sforcim pėr ta riaktivizuar, deri tani ka qenė i kotė.

Agjencia ruse do tė vazhdojė tentativat, por gjithēka duket se do tė vazhdojė derisa tė jetė e durueshme dhe e vlefshme, edhe pėrsa i takon sforcimeve ekonomike.
Por sipas Vitaly Davydov, zv./komandant i programit hapėsinor rus, “sonda nėse nuk do tė dėrgohet nė Mars, mund tė bie nė Tokė mes dhjetorit e shkurtit”. Mėsohet se sonda peshon 15 ton dhe pjesa mė e madhe e peshės pėrbėhet nga material toksik. Misioni duhet tė zbarkohet nė Phobos nė shtator 2013, por duket se nuk do tė mbėrrijė kurrė.

Pėrkundrazi mund tė pėrplaset nė Tokė me efekte dramatike, me pasoja tė mėdha toksike. Njė tjetėr hipotezė ėshtė qė sonda tė mbetet nė orbitė, pėr tė ripopulluar orbitėn e mbushur tė planetit tonė, me rrezikun qė tė pėrplaset me njė nga objektet e tjera qė vėrtiten rreth Tokės.

(Science)

Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 06.12.11 20:31



Zbulohet super ylli, 100 mijė herė mė i shėndritshėm se Dielli

Zbulimi i kėtij ylli ėshtė bėrė nga European Southern Observatory dhe i takon formacionit yjor Tarantula Nebula, nė brendėsi tė Mjegullnajės sė Madhe te Magelanit. Ai ėshtė i shikueshėm nga Toka nga hemisferi jugor i saj.

Ylli ndodhet 160 mijė vjet dritė larg nga Toka. Ai shėndrit 100 mijė herė mė shumė se Dielli, ėshtė 20 herė mė i rėnde se ai, dhe lėviz rreth aksit tė tij me shpejtėsi 600 km nė sekondė, ose 2 milion km ne orė. Pas pulsareve, mendohet tė jetė ylli mė i shpejte nė atė pjesė tė njohur deri tani tė Gjithėsisė.

Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 07.12.11 12:28

“Voyager-1” arrin nė kufirin e Sistemit Diellor



Pasadena - Sateliti “Voyager -1”, i dėrguar nė hapėsirė nė vitin 1977 nga Zyra Hapėsinore Amerikane (NASA) ka arritur nė kufijtė e Sistemit Diellor.

Tė dhėnat e fundit tė Voyager -1, i cili analizon Sistemin Diellor nė njė largėsi 285 trilion km (30 vite dritė) u prezantuan nė takimin e Lidhjes Gjeofizike amerikane tė organizuar nė San Francisco, transmeton njoftimin Starti.

“Voyager -2” udhėton nė drejtim tė kundėrt tė Sistemit Diellor.

Jashtė kufijve tė sistemit, Dielli ndihet si njė “yll i vockėl”.

Ndėrkohė qė gjysmė hemisfera Veriore kalon stinėn e dimrit, drita e Diellit e ndodhur 151milion km larg Tokės arrin brenda 8,44 minutave.

Nė pllakėn e ndodhur nė “Voyager -1” tė dėrguar nė hapėsirė nga qė mė 5 Shtator tė vitit 1977 , NASA pėrshėndeti me fjalėn “gėzuar mėngjesin”. Nė pllakė gjenden shumė fotografi, pjesė muzikore dhe zėra natyrore si zėri i shiut, stuhisė.


Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 07.12.11 13:52



Zbulohet njė planet nė “zonėn e banueshme”

Astronomėt amerikan konfirmuan ekzistencėn e nj; planeti tė ngjashėm me Tokėn nė “zonėn e banueshme”, nė orbitė rreth yllit i cili nuk dallon shumė nga Dielli ynė.

Planeti i quajtur Kepler 22-B, ėshtė larg rreth 600 vjet drite, rreth 2.4 herė ėshtė mė i madh se Toka, ndėrsa ka temperaturėn prej rreth 22 shkallė Celzius, publikoi agjencia amerikane e gjithėsisė NASA. Ky ėshtė planeti mė i afėrm i konfirmuar i ngjashėm me planetin tonė.

Mirėpo, ekipi i shkencėtarėve tė NASA-s i cili e zbuloi ende nuk e di nėse Kepler 22-B kryesisht pėrbėhet nga shkėmbinjtė, gazrat ose nėse ėshtė nė gjendje tė lėngėt. Nė konferencėn pėr shtyp nė tė cilėn ėshtė publikuar rezultati, ekipi i teleskopit NASA-Kepler tha se ka vėrejtur 1,094 kandidat pėr planet tė rinj.

Teleskopi hapėsinor Kepler i NASA-s ėshtė i dizajnuar pėr tė vėshtruar njė pjesė fikse tė qiellit, duke pėrcjellė rreth 150,000 yje. Teleskopi ėshtė mjaftė i ndjeshėm sa tė vėrej kalimin e planetėve para yjeve amė, kalim ky i cili nė masė minimale ndikon nivelin e dritės qė vjen nga ylli.

Kur Kepler tė vėrej kėto ndryshime tė vogla nė dritėn e yjeve, ekzistencėn e planetėve pastaj e verifikojnė dhe konfirmojnė teleskopėt tjerė nė orbitė dhe ata tokėsorė.


avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 07.12.11 13:55

Eklips total i hėnės tė shtunėn



Banorė nga e gjithė bota, tė shtunėn, mė 10 dhjetor, do tė mund ta pėrcjellin zėnien e tėrėsishme tė hėnės e cila mė sė miri do tė vėrehet nė Azinė Qendrore e Lindore, Australi dhe nė Havaje, ndėrsa evropianėt do tė mund ta shohin mė poshtė nė lindje gjatė muzgut.

Eklipsi lunar do tė fillojė nė orėn 11.33 (GMT) para dite dhe do tė zgjasė deri nė orėn 17.30. Faza totale zėnies sė hėnės do zgjasė 51 minuta.

Kjo zėnie do tė jetė zėnia e fundit totale e hėnės nė vitin 2011. Zėnia para kėsaj ka qenė mė 15 korrik.

Sivjet kanė qenė edhe katėr zėnie tė pjesshme tė hėnės, mė 4 janar, 1 qershor, 1 korrik dhe mė 25 nėntor.

Zėnia e ardhshme totale e hėnės do tė jetė nė natėn e 14 e 15 prillit 2014, ndėrsa e pjesshmja nė qershorin vitit tė ardhshėm .

Gjatė kėtij shekulli do tė ketė gjithsej 85 zėnie totale tė hėnės e mė e gjata do tė jetė ajo e 27 korrikut tė vitit 2018.

avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 08.12.11 9:06

Anije jashtėtokėsorėsh afėr Merkurit?!



Njė objekt gjigant me madhėsinė e njė planeti ėshtė shfaqur nė vėmendjen e astronomėve nė afėrsi tė Merkurit, ndėrsa tanimė shkencėtarėt qė merren me zbulimin e UFO-ve shpresojnė tė kemi tė bėjmė me njė anije jashtėtokėsorėsh.

Objekti ėshtė fiksuar nga teleskopi i NASA-s, ndėrsa tanimė pritet tė shikohet mė nga afėr e me mė shumė vėmendje nga ekspertėt e fushės. Shkencėtarėt e NASA-s gjithsesi vlerėsojnė se objekti ndoshta ka tė bėjė me mėnyrėn se si ėshtė fiksuar imazhi nga sateliti. Tanimė imazhet filmike janė parė nga 100 mijė persona nė YouTube, transmeton LF.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 08.12.11 9:08

Zbulohen dy “vrima te zeza”, me tė mėdhatė e kozmosit



Njė grup astronomėsh tė Universitetit tė Berkley nė Kaliforni ka zbuluar “vrimat e zeza” mė tė mėdha qė janė vėrejtur ndonjėherė nė univers. Tė gjendur nė mė shumė se 300 milionė vjet dritė nga Toka, njėra ėshtė e madhe sa 21 miliardė diej dhe gjendet nė galaktikėn Ngc 4889, ndėrsa tjetra me dimensione tė barabarta me 9.7 miliardė diej, gjendet nė qendrėn e galaktikės Ngc 3842.

Pėrveēse shėnon njė rekord tė ri (vrima e zezė mė e madhe e mėparshme kishte pėrmasa sa 6 miliardė diej), vėzhgimi dhe pėrmasat e kėtyre “gropave” tė universit kanė lejuar avancimin e hipotezave tė reja mbi rolin e tyre nė formimin dhe nė evoluimin e galaktikave. Ndėr vite, nga vėzhgimet e teleskopit hapėsinor “Hubble”, ka dalė se zakonisht “vrimat e zeza” gjenden nė qendėr tė galaktikave dhe sa mė e madhe ėshtė galaktika aq mė e madhe ėshtė “vrima e zezė”.

Sipas shkencėtarėve tė Berkley, kėto zona tė hapėsirės, tė cilave as drita s’mund t’i shpėtojė, duhet tė jenė mbetje tė shpėrthimeve tė fuqishme nė zemrėn e galaktikave mė tė fundit, qė duhet tė kenė karakterizuar fillimin e universit. Njė nga pyetjet qė ende nuk kanė gjetur pėrgjigje ėshtė: Pėrse kėto “vrima tė zeza” janė kaq miliardė herė mė tė mėdha sesa pėrmasat e njė ylli tė shuar? Profesori Chung-Pei Ma, qė ishte nė krye tė grupit tė kėrkimit, ka shpjeguar se “vrimat e zeza mund tė rriten, duke u bazuar nė vrima tė tjera tė zeza natyrore, ose duke thithur gazin pėrreth tyre pėr ushqyerje. Ėshtė pak a shumė si tė pyesėsh nėse fėmijėt mė tė gjatė janė rezultat i prindėrve mė tė gjatė (pėr natyrė), apo pėr faktin se kanė ngrėnė shumė spinaq dhe ushqime kalorike...”. Rezultatet e kėrkimit janė publikuar sot nė revistėn “Nature”.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 09.12.11 13:32

NASA: Njė mijė asteroide kėrcėnojnė tokėn



Kongresi i SHBA-sė udhėzoi NASA- n qė tė pėrcjellė tė gjitha asteroidet qė mund tė jenė tė rrezikshme pėr Tokėn. Kėshtu ėshtė krijuar projekti "Mbrojtja". Duke pėrdorur teleskopin e menēur ėshtė llogaritur se nė sistemin diellor gjenden rreth 20.000 komete dhe asteroide qė janė me madhėsi rreth 140 metra. Njė trup i tillė qiellor mund tė shkatėrrojė njė rajon tė tėrė, dhe nė qoftė se ai do tė godiste Tokėn, dėmi do tė ishte shumė mė i madh.

NASA njoftoi se astronomėt janė duke monitoruar nė mėnyrė specifike njė objekt me madhėsi prej 130 metra, i cili thuhet se nė vitin 2048 mund tė godasė Tokėn. Por, edhe njė asteroid dy herė mė i madh se ai Apophis mund ta godasė tokėn gjatė viteve 2036, 2037 dhe 2069.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ēfarė janė kėto shirita nė Mars?

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 11.12.11 12:19



Roboti Opportunity, i cili aktualisht ndodhet nė sipėrfaqen e -“Planetit tė Kuq”- marsit, teksa po studionte sipėrfaqen e tij, bėri njė krye-zbulim. Opportunity gati u “pengua” nga skicimet tė cilat i shihni nė fotografin nė sfond (majtas), tė cilat ngjajnė me (nė lashtėsi, rrugėt ndaheshin nga plitharė -tulla balte tė pjekura nė furre-, me qėllimin orientin e rrugėtarėve) vizimet e rrugėve tė qyteteve tona!
Por, konkluzionet e para tė dala nga NASA, bėjnė fjalė pėr ekzistencėn e allēisė. Nėse diēka e tillė vėrtetohet, do tė pėrbėjė faktin mė serioz deri mė sot, lidhur ekzistencėn e ujit nė mars, pra aty ka ekzistuar ujė nė tė shkuarėn.
Roboti Opportunity, ėshtė i pajisur me aparatura nga mė bashkėkohoret tė cilat mund tė analizojnė ēdo material tė zbulim, duke tentuar tė kryej analizat e para mbi pėrbėrėsit kryesor tė kėtij zbulimi kaq misterioz. Analizat e para, treguan se ‘plitharėt’ e zbuluar, janė tė pėrbėrė nga Kalciumi dhe Sulfuri, tė cilėt janė pėrbėrėsit kryesor tė gipsit. Por, qė tė formohet gipsi, ėshtė e nevojshme prezenca e ujit!
Edhe pse do duhen tė kryen edhe shumė analiza tė tjera mė specifike, shkencėtarėt janė shumė tė entuziazmuar me zbulimin e shkėlqyer tė Oppurtunity: “Kemi tė bėjmė me njė zbulim fantastik. Dhe pse nė tė shkuarėn kemi zbuluar pėrsėri materiale tė cilat kishin nė pėrbėrjen e tyre, kalcium dhe pėrbėrės tė tjerė, tė cilat kishin formuar forma tė ndryshme, por kėto forma, fare lehtė mund tė ishin krijuar nga rrymat erėrave, edhe pse nuk mund tė studioheshin mė nė hollėsi. Por, nė rastin konkret, kemi tė bėjmė me formė, mini-objekte, tė cilat janė krijuar aty ku u gjendėn dhe unė personalisht mendojė se kemi tė bėjmė me njė fakt tė pa thyeshėm tė ekzistencės sė ujit nė mars”, deklaroi njeri prej krerėve kryesor tė misioni tė Opportunity, Steve Skouris.
avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 12.12.11 20:15



Ja eklipsi i Hėnės qė nuk u dallua nė Evropė

Tė shtunėn u verifikua eklipsi i fundit hėnor, pėrpara atij tė shumėpriturit nė vitin 2014. Hėna kaloi nė njė zonė hijeje, pėrpara se tė shfaqej e madhe dhe e kuqe nė sytė e miliona spektatorėve.

Mė fatlumėt, tė cilėt kanė pasur mundėsinė tė vėrejnė fenomenin, gjendeshin nė Azi, Oqeanin Paqėsor, veēanėrisht nė Amerikėn e Veriut, pėrgjatė pjesės perėndimore tė Kanadasė.

Neve evropianėve nuk na u dha mundėsia pėr ta shikuar direkt, por falė imazheve tė shkrepura nė tė gjithė botėn, mund ta shijojmė paksa me vonesė dhe nė mėnyrė mė artistike...










avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 14.12.11 15:13



Nė Mars mund tė jetohet

Revista Astrobiology ka publikuar nje studim te disa shkencetareve australiane, sipas te cileve ne Mars mund te jetohet.

Sipas tyre, ne Planetin e Kuq, ka zona te posacme ne te cilat mund te jetohet, dhe qe mund te perballojne popullsi te madhe. Megjithate, keta studjues ende nuk kane dhene ende prova per vertetesine e studimit te tyre, por ne menyre te terthorte dhe duke patur ne dispozicion te gjitha te dhenat e deritanishme, ata kembengulin se 3% e Marsit eshte e banueshme.

Pervec kestij pohimi, ata kane sugjeruar edhe se cilat jane paisjet dhe gjerat qe do te ishin te donosdoshme per mbijetesen marsiane.


1. Makine per germim gropash dhe tunelesh
2. Pishine nentokesore per te ruajtur te gjithe ujin e nevojshem, pasi gjate dites ai do te avullonte teresisht
3. Tuta te posacme per te perballuar temperaturat e ulta te nates
4. Nje qender tregetare ku te kete se paku nje McDonald's
5. Llampa per terapine drites
6. Stadium futbolli
avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 16.12.11 14:43



Shikojeni udhėtimin e Lovejoy-it drejt vdekjes sė flaktė!

NASA qysh kah fillimi i dhjetorit zbuloi asteroidin drejtimi i tė cilit pėrfundon pikėrisht sot me pėrplasjen nė Diell.

Asteroidi i quajtur Lovejoy sot pritet tė pėrfundoj rrugėtimin duke u pėrplasur nė Diell. Opservatori hapėsinor SOHO (Solar and helliosphere observatory) i NASA-s me vėmendje po e pėrcjell zhvillimin e ngjarjeve, e rrugėtimin e Lovejoyit mund ta pėrcillni kėtu.

Loveloy dhe udha nėpėr tė cilėn po shkon ai nė tė vėrtetė do tė kalon shumė afėr Diellit duke e prekur fare pak atė, por kometa nuk do ta mbijetoj kėtė kontakt tė afėrt.














avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 17.12.11 20:17



Galaksia qė ngjan ekzaktėsisht si engjėll

Hubble, teleskopi hapėsinor qė vėrtitet rreth atmosferes tokėsore nė 560 km distancė nga koka jone, ka shkrepur disa foto qė tė kujtojnė njė kartolinė urimi pėr Krishtlindje. Hubble, faktikisht, ka kapur imazhet e njė galaksie nė formė engjėlli.

Format e jashtėzakonshme tė yjeve, sistemeve, gazeve dhe pluhurave gjendet rreth 2000 vite dritė larg nesh. Eshtė emėruar si Sharpless 2-106. Krahėt e hapura tė tymrave japin pėrshtypjen e lėvizjes dhe nxehtėsisė nė tė njejtėn kohė. Ndėrsa fundi i skenės ėshtė blu dhe mė i ftohtė.
avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 19.12.11 21:21



Zbulohen baktere marsiane nė malet e Amerikės sė Veriut

Bakterė “marsianė”, tė aftė pėr tė jetuar nė kushte ekstreme dhe shumė tė ngjashme me ato tė pranishme nė sipėrfaqen e Planetit tė Kuq, janė identifikuar nė njė zonė malore nė Oregon, qė karakterizohet nga vulkanė imponentė dhe ėshtė nė 1500 metra lartėsi. Zbulimi i realizuar nga kėrkuesit e “Oregon State University” dhe i financuar nga NASA, ėshtė publikuar nė revistėn Astrobiology.

Bėhet fjalė pėr baktetė nė gjendje pėr tė mbijetuar nė kushte ekstreme me temperatura shumė tė ulėta dhe me pak oksigjen nė dispozicion. “Janė mikrobe qė i pėrkasin njė prej llojeve tė baktereve mė tė zakonshėm mbi Tokė – pohon kėrkuesja Amy Smith -. Ajo qė i bėn unikė ėshtė aftėsia pėr t’u rritur nė kushte shumė tė ngjashme me ato tė pranishėm nė Mars”.

Gjithashtu janė gjetur edhe disa shkėmbinj qė paraqesin gjurmė shumė tė veēanta, tė krijuara me shumė mundėsi nga vetė mikro-organizmat. Studiuesit janė tė mendimit se janė shumė tė ngjashėm me ato qė u gjetėn nė njė metorit tė ardhur nga Marsi.

“Gjendja e pranishme nė zonėn e Oregonit nuk janė edhe aq ekstreme si ato marsiane – shpjegon studiuesi Martin Fisk –, por studimi ynė tregon se kėto baktere mund tė mbijetojnė nė gjendje shumė tė ngjashme. E dimė qė olivina ėshtė e pranishme nė Mars dhe tani e dimė edhe qė olivina mund tė durojė jetėn e baktereve”.

“Nė tė kaluarėn, kur nė Mars, presioni atmosferik dhe temperatura ishin mė tė larta, mund tė lulėzonin ekosisteme tė bazuara mbi atė tip bakteresh – shton kolegu Radu Popa -. Shenjat e lėna nga bakteret mbi minerale mund tė bėhen njė instrument i vlefshėm pėr tė kuptuar nėse ka pasur jetė mbi Mars”.
avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Historia sekrete planetit Mars dhe qyteti i braktisur !

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 20.12.11 9:16




Qyteti i braktisur i jashtėtokėsorėve ndodhet nė kraterin Hale-Basin.
Konsiderohej se aty ishte kryeqendra e Arianėve Reptaloids.
Por, deri para pak vitesh, ēdo informacion lidhur me kėtė krater dhe rrethinėn si dhe brendinė e tij, mbahej sekret nga shkencėtarėt nė gjithė botėn.
Sidomos nga vetė NASA.

Ndiqni videon:



avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 21.12.11 14:04



Zbulohet njė fenomen i pazakontė nė bėrthamėn e Tokės

Nėn presion tė madh dhe nėn ndikimin e temperaturave jashtėzakonisht tė larta, njėri nga materialet kryesorė nė korėn e Tokės, tregoi ndryshime tė papara deri tani.
Oksidi i hekurit ishte nėn ndikimin e kushteve tė ngjashme me ato qė ndodhin nė brendinė e Tokės ku takohen dy shtresat mė tė thella tė saj. Nėn 1650 shkallė celsius dhe shtypjen 690,000 herė mė tė madh se shtypja atmosferike nė nivelin e detit, erdhi deri te ndryshimi nė vetinė e pėrēueshmėrisė sė elektricitetit.

Por, ajo qė ėshtė mbresėlėnėse, e qė ėshtė theksuar nė revistėn Physical Review Letter nga ana e ekipit i cili kishte kryer eksperimentin, ėshtė se pėrkundėr ndryshimit tė kėtillė tė vetisė sė metalit, nuk ka ardhur deri te ndryshimi i strukturės sė tė njėjtit. Kjo ėshtė e pazakontė, duke pasur parasysh se ndryshimet e kėtilla te materialet gati gjithmonė pėrcjellėn me ndryshimet e strukturės sė kėtyre materialeve.

Zbulimi i kėtillė mund tė jetė i rėndėsishėm pėr kuptimin mė rrėnjėsor tė ndikimit tė bėrthamės sė Tokės mbi fushėn magnetike e cila rrethon planetin tonė.

Ekipi i shkencėtarėve nga Carnegie Institution for Science nė Uashington pėrsėriti eksperimentin me tė njėjtin material por kėsaj here e kanė nėnshtruar ndaj temperaturės prej 2,200 shkallė celsius the shtypjen 1.4 milion herė mė tė madhe nga ajo atmosferike nė nivelin e detit, dhe kanė ardhur deri te zbulimet e jashtėzakonshme. Nė tė vėrtetė, ky metal, varėsisht nga temperatura dhe shtypja, mund tė jetė edhe izolatorė dhe pėrēues i elektricitetit dhe atė pa ndryshim tė formės.

Pėrndryshe, ky oksid i hekurit, sė bashku me magnezin pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė shtresės sė brendshme tė Tokės qė pėrthekon bėrthamėn e saj, dhe pikėrisht pėr shkak tė kėsaj duke falėnderuar kėtė zbulim mund tė vij deri te zbulimet e reja pėr fushėn magnetike tė Tokės.
avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 21.12.11 14:23

Hapsire, zbulohen dy planete binjake te Tokes



Rrotullohen rreth nje ylli te ngjashem me Diellin por temperatura aktuale eshte shume e larte per te pritur jeten.

Sonda Keplero e Nases ka zbuluar dy planete te ngjashem me ne njejten madhesi te tokes qe rrotullohen rreth nje ylli te ngjashem me Diellin. Behet fjale per "Keplero 20f" e "Keplero 20e". Ne te kaluaren te dy planetet mund te prisnin jete, por tani jane shume afer me burimin e nxehtesise dhe temperatura e siperfaqes se tyre eshte shume e larte.

Hollesisht, sipas nje studimi te publikuar ne Nature, me pare te dy objektet qiellore rrotulloheshin me larg nga ylli i tyre, ne te ashtuquajturen “vargu i Goldilocks", ku temperatura nuk eshte as shume e ftohte as shume e ngrohte, duke lejuar pranine e ujit ne gjendje te lenget, parakusht thelbesor per jeten.

Sipas Dr. Francois Fressin, nga Harward-Smithsonian Centre for Astrophysics, qe udhehoqi kerkimin, tani qe dy planetet jane me afer me yjet e tyre kane pershpejtuar shpejtesine e tyre: K20e rrotullohet ne gjashte dite, K20f ne njezet dite, ndersa tokes i duhet nje vit.

K20f e K20e kane nje perberje te ngjashem me planetin tone, nje zemer te forte celiku, e barabarte me nje te treten e vellimit te saj, ndersa pjesa tjeter eshte nje mantel silikati (minerali me i perhapur ne Toke).

Per Fressin K20f ka zhvilluar nje atmosfhere te dendur me avuj uji. Ky zbulim perfaqeson konfirmimin e pare se, jashte sistemit diellor ekzistojne planete te se njejtes madhesi te Tokes.

Deri tani jane zbuluar rreth 500 planete ekstrasolar, por pothuajse te gjithe jane shpallur gjigande me gaz, ose si i meparshmi i serise Kepler, i madh dy here e gjysem sa Toka.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Rusia lėshon raketėn Sojuz me tre astronautė ne hapsire

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 22.12.11 9:31



Rusia ka lėshuar raketėn Sojuz me tre astronautė drejt Stacionit Ndėrkombėtar tė Hapėsirės. Lajmi u bė i ditur nga qendra e hapėsirės nė Baikonur tė Kazakistanit.
Nė bordin e raketės ruse gjendet astronauti rus Oleg Kononenko, ai holandez Andre Kuipers dhe Don Petit nga SHBA. Tre astronautėt do t`i bashkohen komandantit amerikan tė misionit Dan Burbank dhe rusėve Anton Shkaplerovit dhe Anatoli Ivanishinit, tė cilėt u larguan nga toka pėr nė Stacionin Ndėrkombėtar tė Hapėsirės mė 21 nėntor. Agjencia ruse e hapėsirės Roscosmos tha se tė gjashtė astronautėt do tė kryejnė hulumtime “standarde” dhe mirėmbajtje tė stacionit.
Kononenko dhe Shkaplerov pritet tė realizojnė njė lėvizje nė hapėsirė nė shkurt tė 2012-tės.

avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 24.12.11 21:35



Njė pjesė e satelitit rus ra mbi njė shtėpi nė Siberi

Njė pjesė e satelitit rus pėr komunikimet civile dhe ushtarake Meridian, i cili pa sukses u dėrgua nė orbitė, ra nė kulmin e njė shtėpie nė Rrugėn e kozmonautėve nė njė fshat tė Siberisė, raportuan tė shtunėn mediat ruse.

“Copa me diametėr prej rreth 50 centimetra ra nė kulmin e njė shtėpie nė fshatin Vagajevc”, nė rajonin Novosibirsk, tha pėr agjencinė Interfaks njė zyrtar i shėrbimit komunal tė sigurisė.

Agjencia France presse thekson se pėr ironi shtėpia ndodhet nė Rrugėn e kozmonautėve.

Rusia tė premten dėrgoi nė orbitė kėtė satelit nė shpinėn e raketės Sojuz-2.1 A nga kozmodromi ushtarak Pleseck, 800 km nė veri tė Moskės. Sateliti ishte paraparė tė pėrdoret nė qėllime ushtarake dhe civile, nė veēanti pėr komunikimin nė mes tė anijeve, fluturakeve dhe infrastrukturave tokėsore nė Arktik.
avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 27.12.11 12:42



Ja imazhet e Saturnit tė dekoruar pėr Krishtlindje

Saturni qė duket si njė pemė gjigante kozmike Krishtlindjesh, i dekoruar pėr festė falė hėnave shumėngjyrėshe tė Titanit, Dionit dhe Tetisit. Kėshtu e kanė sjellė imazhet spektakolare tė dėrguara nė Tokė nga sonda Kasini, si njė pako dhuratash pėr ekspertėt e NASA-s, qė nė kėto ditė po ndjekin me entuziasėm udhėtimin e sondės pėrreth kėtij Sistemi Diellor kollos.

E lindur nga bashkėpunimi i NASA-s me Agjencinė Hapėsinore Evropiane dhe Agjencinė Hapėsinore Italiane, misioni “Kasini” po mbledh informacione tė ēmueshme mbi Saturnin, falė njė seri takimesh tė afėrta me planetin dhe satelitėt e saj.

Nė kėto imazhe tė reja ėshtė e mundshme tė shihet Titani, sateliti mė i madh dhe me mė shumė ngjyra i Saturnit, bashkė me trupa tė tjerė tė akullt qė vėrtiten pėrreth planetit, me disa hėna qė duken se vihen nė poza para tė tjerave pėr tė errėsuar rivalet. Mė tė voglat shfaqen pėrkrah trupit tė portokalltė tė Titanit, qė ėshtė mė interesanti pėr astronomėt, sepse ka njė atmosferė tė ngjashme me atė fillestare tė Tokės.

Megjithėse ekspertėt e NASA-s po pėrdorin kėto imazhe tė bukura si kartonlia urimesh tė destinuara pėr tė pasionuar tė tė gjithė botės, fotot e Saturnit tė krijojnė pėrshtypjen e pranverės. Faktikisht, nė hemisferėn e Veriut tė Planetit ėshtė pranverė dhe do tė vazhdojė tė jetė ende pėr disa vite tokėsore. Pėr kėtė arsye, misoni “Kasini” ėshtė zgjatur deri nė maj 2017, kur do tė jetė e mundshme tė verėhet nga afėr ndryshimi i sezonit, me ardhjen e verės nė planetin e unazave.






avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Androo prej 27.12.11 21:05



Zbulohen dy planetė tė rinj tė ngjashėm me tokėn

Astronomėt kanė zbuluar planetėt e parė qė kanė dimensione tė njėjta si Toka dhe sillen rreth yllit tė ngjashėm me Diellin. Ekziston mundėsia qė edhe nė ta ka qenė e mundshme jeta nė tė kaluarėn e largėt dhe njėri nga ata ndoshta ka pasur kushtet e ngjashme si planeti ynė, thuhet nė deklaratėn e ekipit hulumtues, bėn tė ditur BBC.

Shkencėtarėt e kanė quajtur si njė nga zbulimet mė tė rėndėsishme tė planetėve jashtė sistemit tonė diellor. Udhėheqėsi i ekipit hulumtues Francois Fressin, nga qendra pėr astrofizikė Harvard-Smithsonian nė Cambridge, ka thėnė qė zbulimi ėshtė vetėm fillimi i epokės sė re nė tė cilėn mund tė zbulojmė edhe mė shumė planetė tė ngjashėm.

Konsiderohet qė tė dy planetėt e sapozbuluar janė shumė tė nxehtė pėr tė ekzistuar jeta nė ta. Megjithatė, sipas mendimit tė Fressin, planetėt dikur kanė qenė nė distancė tė sigurt nga yjet qė i ngrohin dhe mjaft tė ftohta pėr ekzistimin e ujit nė sipėrfaqe, ēka ėshtė e domosdoshme pėr ekzistimin e jetės.

“Ne e dimė qė dy planetėt e sapozbuluar me kohė iu kanė afruar diellit tė tyre. Njė nga ta ka dimensione identike si planeti i tokės dhe me siguri ka pasur temperaturėn e njėjtė si planeti ynė”, ka thėnė Fressin.

Njė nga dy planetėt, i quajtur Kepler 20f, ka gati dimensione tė njėjta si toka, ndėrsa Kepler 20e ėshtė pak mė i vogėl se toka. Tė dy janė shumė mė afėr diellit tė tyre se toka dhe rreth tij sillen pėr gjashtė, respektivisht 20 ditė.

Shkencėtari Fressin pohon qė pėrbėrja e planetit me siguri ėshtė e ngjashme me pėrbėrjen e planetit tonė.
avatar
Androo

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Gon! prej 29.12.11 8:34

Stuhia diellore do tė ēorientojė Tokėn



Njė stuhi jashtėzakonisht e fuqishme diellore mund tė krijojė fenomene tė ēuditshme nė Tokė nė ditėt e fundit tė vitit, lajmėroi Agjencia Hapėsinore Evropiane.

Grimca tė emetuara nė hapėsirė janė duke udhėtuar drejt planetit tonė, ku pritet tė formojnė nė zona tė ndryshme tė globit aureola mahnitėse.

Nga ana tjetėr, njė fluks i tillė elementėsh tė ardhur nga Dielli mund tė shkaktojnė njė ēorientim tė sistemit magnetik, duke bllokuar funksionimin e radiove dhe sistemit tė orientimit gjeografik nga satelitėt pėr disa ditė me radhė, transmeton TCH.

Stuhia ėshtė pjesė e njė cikli shpėrthimesh tė rralla tė Diellit, njė cikėl i zakonshėm ēdo 11 vjet, por qė nė kėtė dekadė ka arritur kulmin e tij tė njohur.

Megjithatė, mos i merrni edhe aq seriozisht kėto paralajmėrime. Nuk ėshtė hera e parė qė shkencėtarėt na “frikėsojnė” me paralajmėrime tė tilla shqetėsuese, e nė fakt gjithēka pėrfundon si ėshtė mė sė miri pėr njerėzimin dhe pa pasoja.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: News Univers

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi