Tėrėsisht shkencė

Faqja 3 e 3 Previous  1, 2, 3

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Zbulohet njė kod sekret ne Kupolen Sistine

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 27.12.11 10:31



Itali: Michelangelo, njihet botėrisht si njėri prej piktorėve dhe skulptorėve mė korifenj nė historinė artit!
Por, ajo ēka nuk ėshtė bėrė e ditur pėr shumė dekada rresht, ėshtė fakti se ai ishte dhe njė studiues i pėrkushtuar i anatomisė sė trupit tė njeriut.
Deri mė sot, mbizotėronte teoria se artistėt tė cilėt ishin marrė me anatominė e trupit tė njeriut, mė shumė i kishin sjell dėme sesa kishin ndihmuar mjekėsin. Thuajse ēdo dorėshkrim i Michelangelo-s, konsideroheshin si tė zhdukur, me pėrjashtim tė disa prej tyre tė cilat ndodhen nėn kujdesin e disa prej muzeve me sigurinė mė tė lartė nė botė.
“Sekreti” i Kapela Sitine
Dy shkencėtar amerikanė, vijnė tashmė tė pėrmbysin ēdo ide negative mbi Michelangelon. Sipas njė raporti tė tyre tė botuar nė revistat shkencore, ata besojnė: “Vėrtet ne nuk mund tė disponojmė ndenje nga dorėshkrimet e tij rreth anatomisė sė njeriut, apo ndonjė skicė, por ai u kujdes qė tė fshehė mė sė miri njė ikonė anatomike brenda njėrės prej veprave tė tij tė artit mė tė suksesshėm; Kapela Sitine”.
Artisti, e pikturoi kryeveprėn e tij rreth 1508 dhe 1512 nė Romė, nė njė kishė tė vogėl tė Vatikanit. Vepra e ti pėrbėn majėn/piedestalin mė tė larėt tė artit perėndimor. Njė vepėr e komplikuar dhe shumė domethėnėse, e cila i ngjallė frikė/frymėzimi dhe e trondit vizitorit! Brenda kupolės sė kishės, Michelangelo ia arriti tė rikrijojė imazhe historish tė nxjerra nga bibla, duke mundur tė aplikojė pamje tė pa arritshme e tė pa imagjinueshme!




500-vjet fshihej sekreti i Michelanglo-s!
Me miliona palė sy kanė parė, kanė shijuar dhe janė magjepsur nga vepra e tij, por duhej tė kalonin mbi 500-vjet qė Ian Suk dhe Rafael Tamango, tė Universitetit John Hopkins, tė mundin tė zbulojnė se brenda veprės sė tij ėshtė ilustruar me saktėsi kirurgjikale njė pjesė e trurit tė njeriut!
Duke e studiuar me mė shumė kujdes ilustrimin e “Zotit”, i cili ndanė dritėn nga errėsira me duart e tij. Shkencėtarėt zbuluan se nė fytin dhe gjoksin e “Zotit” ekzistonin parregullsi anatomike, tė cilat nuk ishin tė pranishme nė asnjė pjesė tjetėr tė portretit.
Shumė shpejtė ata arritėn nė konkluzionin se ajo ēka ngjanė me “parregullsi” e artistit, ėshtė krijuar qėllimisht prej tij, duke shpalosur e demonstruar kėshtu edhe njė herė gjenialitetin e tij!
Sipas shkencėtarėve, fiks pak mbi fytin e “Zotit”, ėshtė pikturuar truri i njeriut. Fill mposhtė saj, ekziston njė copė ‘leckė’ nė formė ruli, e cila mblidhet rreth trupit me qėllimin qė tė udhėheqė pėr nė palcėn e kurrizit!
Nė fotografin e scientificamerican.com ėshtė veēuar mesazhi “sekret” i cili ndodhet brenda nė rreth.
Ndiqni nė vijim njė video e cila i referohet veprės sė artistit tė madh Michelangelo:

Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 29.12.11 8:50

Edhe njė teori pėr qefinin e Torinos?



Ky relikt kontrovers nxit reaksione me shekuj, disa pohojnė qė e kanė bėrė falsifikatorėt mesjetarė, ndėrsa shkencėtarėt tani pohojnė qė ėshtė vepėr e rrezeve ultravjollcė

Fotografia nė pėlhurėn apo qefinin e Torinos nuk ėshtė vepėr e falsifikatorėve mesjetarė, por atė e ka shkaktuar shkreptima supernatyrale e dritės, pohojnė shkencėtarėt italianė nga Agjencia nacionale pėr teknologji tė re, energjetikė dhe zhvillim tė qėndrueshėm ekonomik.

Ata pohojnė qė relikti me imazhin e Jezusit ėshtė autentik, respektivisht rezultat i teknologjisė sė ngjashme me laserėt ultravjollcė e cila nuk ka ekzistuar nė mesjetė. Fotografinė e ka krijuar goditja e madhe e energjisė si pasojė e ringjalljes sė Krishtit. Goditja e shkurtėr dhe intensive e rrezeve ultravjollcė ka vepruar nė pėlhurė ashtu qė trupi ka lėnė gjurmėn nė tė. Imazhin e mashkullit me mjekėr, me plagė nė duar dhe kėmbė nė pėlhurė e ka krijuar njė formė e energjisė elektromagnetike siē ėshtė shkreptima e dritės nė intervale tė shkurtra, pohojnė shkencėtarėt. Skeptikėt qė njė kohė tė gjatė pohojnė qė pėlhura drejtkėndėshe e gjatė 4,2 metra dhe e gjerė 0,9 metra ėshtė vepėr e falsifikatorėve mesjetarė.

“Nėse flasim pėr shkreptimėn e dritės e cila “vizaton” nė pėlhurė, nė fakt nuk mund ta shmangim faktin qė ėshtė mrekulli. Por shkencėtarėt duhet tė zbulojnė faktet e vėrteta”, pohon autori i studimit, Paolo di Lazzaro, pėrcjell Daily Mail.

Shkencėtarėt nga Universiteti nė Oxford, Universiteti Arizona dhe Instituti zviceran pėr teknologji kanė vėrtetuar qė pėlhura daton nga periudha prej vitit 1260 deri 1390, por kėto tė dhėna i kanė hedhur poshtė pėr shkak tė faktit qė pėlhura nė mesjetė ka pėsuar nė zjarr dhe e kanė arnuar.

Pėrveē kėsaj, arkeologėt izraelitė kanė gjetur qefinin e parė tė njohur pėr varrim nga koha e kryqėzimit. Qefini i Jerusalemit ka thurje te dyanshme, ndėrsa thurja e tėrthortė nė pėlhurėn e Torinos ėshtė aplikuar 1000 vjet pas jetės sė Krishtit.


Pėlhura e Torinos

Qefini i Torinos, apo siē e quajnė pėlhura e shenjtė ėshtė njė prej relikteve mė tė njohura tė krishtera, ndėrsa paraqet njė copė tė materialit nė tė cilin mund tė dallohet imazhi apo gjurma e trupit mashkullor. Emrin e ka marrė sipas katedrales San Giovanni Battista nė Torino ku edhe ruhet. Pėlhura spekulohet qė paraqet qefinin me tė cilin ėshtė mbėshtjellė Jezusi pas vdekjes nė kryq.

Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 29.12.11 12:11

Studimi: 40% e europianėve me sėmundje mendore



Rreth 40% e qytetarėve evropianė, tė pėrkthyer nė shifra mbi 165 milionė persona, vuajnė nga sėmundje mendore dhe neurologjike si: depresioni, ankthi pagjumėsia dhe dobėsia. Ėshtė ky pėrfundimi i njė studimi shkencor i realizuar sė fundi me fokus realitetin e shoqėrisė evropiane.

Sipas studiuesve shoqėria evropiane po tronditet nga themelet teksa pjesėtarėt e saj po preken nga sėmundje tė rėnda si pasojė e krizės morale e shpirtėrore, por edhe asaj financiare qė po tėrheq si magnet njėra pas tjetrės vendet e Evropės e mė gjerė.

Pjesėtarė tė ekipit tė studimeve duke iu referuar pėrfundimeve tė studimit u shprehėn se sėmundjet mendore po kthehen nė njė problem serioz pėr qytetarėt e kontinentit tė vjetėr. Por akoma mė shqetėsues, sipas tyre, ėshtė fakti se nga numri total i personave tė prekur vetėm 1/3 e tyre marrin mjekimet e nevojshme dhe kanė dėshirėn pėr kurim.

Studimi nė tė cilin u pėrfshinė mbi 514 milionė persona u publikua nga European College of Neuropsychopharmacology

Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 29.12.11 12:23

Shkenca pėrparon aq sa tė parashikojė edhe jetėn



Tė gjithė fallxhorėt dhe parashikuesit e tjerė tė sė ardhmes mund ta shohin veten shumė shpejt tė papunė, pasi pėr tė patur njė parashikim tė saktė do tė mjaftojė qė tė shkosh tek mjeku.

Kėrkuesit e Universitetit tė Kalifornisė, nė Los Anxhelos, kanė zhvilluar atė qė e kanė quajtur pajisjen e “leximit tė trurit”, e cila ėshtė nė gjendje tė lexojė historinė e shkuar, pėr tė pėrcaktuar se si do tė reagojė truri ynė nė tė ardhmen, ndaj emocioneve dhe situatave tė papritura.

Pak a shumė, ajo qė do tė bėjė pajisja ėshtė e njėjtė me atė qė bėn njė motor kėrkimi si “Google”, i cili duke u nisur nga njė fjalė kyē, nxjerr mundėsitė mė tė shpeshta rreth kėrkimit qė po bėjmė.

Njė studim paraprak u krye mbi njė grup vullnetar duhapirėsish, tė cilėve iu kėrkua qė tė pėrpiqeshin tė hiqnin dorė nga duhanpirja. Pėrpara se tė bėnin kėtė, ata panė njė video rreth rreziqeve qė shkakton cigarja dhe gjatė kėtij procesi, truri i tyre u analizua nga njė skaner.

Duke u bazuar nė impulset dhe reagimet konjitive tė trurit, pajisja parashikuese ishte nė gjendje qė tė parashikonte me njė saktėsi tė madhe se cili prej duhanpirėsve do tė arrinte qė realisht tė linte cigaren dhe cilėt nuk do t’ia dilnin mbanė.

Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 30.12.11 10:46

Ja nje tjeter zbulim i madh shkencor i ketij fundviti

Shkencetaret publikuan nje tjeter zbulim i cili mund t’u shtohet zbulimeve te medha te ketij viti te shkences.



Studiues te Universitetit te Sauthemptonit ne Angli, zbuluan gjurme jete ne nje ambient, ku mendohej se nuk mund te mbijetonte asnje lloj krijese.

Nepermjet nje roboti, shkencetaret angleze arriten te marrin foto te krijesave qe jetojne ne thellesite e oqeaneve ne te ashtuquajturat “ererat hidrotermale”, ujera me perberje te larte acidi si pasoje e shperthimeve vullkanike nenujore.

Fotografite u moren ne Oqeanin Indian. Nga imazhet e marra, shkencetaret britanike mendojne se mund te kete lloje te panjohur per shkencen njerezore, studimi i organizmit te te cileve mund te jete me leverdi te madhe per njerezimin.

Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 06.01.12 14:27

Perendimi i trurit njerėzor fillon ne moshen 45 vjeē



Kėtė thotė kėrkimi klinik, qė ėshtė publikuar nga autoritarja “British Medical Journal”

Mesi i ecurisė sė jetės, nė tė vėrtetė ėshtė fillimi i rrugės sė perėndimit tė trurit njerėzor, qė e nis procesin e rėnies sė ngadaltė, duke nisur nga 45 vjeē dhe jo nga 60 siē ishte pohuar nga shumė studime shkencore. Shpejtimi i bujshėm me 15 vjet, pėrsa i takon humbjes sė aftėsive pėr tė memorizuar objekte e fjalė, apo nė lidhje me arsyetimin, ėshtė shkruar falė njė kėrkimi klinik, qė ėshtė publikuar nga autoritarja “British Medical Journal”, qė nuk lė dyshime mbi interpretimin.

Aktiviteti i arsyetimit dhe memories bien me 3,6% te meshkujt dhe te gratė nga 45 deri nė 49 vjeē. Situata pėrkeqėsohet me kalimin e viteve, kur rėnia mbėrrin nė 9.6% te meshkujt mes 65 e 70 vjetėve, por ndalet nė 7,4% pėr gratė nė tė njėjtėn moshė.



Kėrkuesit e “University College” tė Londrės kanė kryer teste nė mė shumė se 7 mijė persona (5.198 burra e 2.192 gra) nė harkun e 10 vjetėve, duke marrė nė pyetje vullnetarėt me prova memorie, pėrvetėsim tė alfabetit dhe pėrsa i takon arsyetimit. Rezultati ishte se kufiri i moshės, nė tė cilėn fillohet humbja e “mendjes” ėshtė faktikisht mė afėr nė krahasim me atė qė dihej mė parė.

Nė dritėn e rezultateve tė kėrkimit, sipas ekspertėve anglezė, pėr momentin mund tė veprohet vetėm mbi parandalimin dhe pėr tė realizuar kėtė, janė tė nevojshėm studime tė mėtejshme qė “do tė identifikojnė faktorėt e rrezikut dhe funksionet konjunktive qė dobėsohen para kohe, pėr tė bėrė tė mundur frenimin e kėtij procesi”, pohon Archana Singh-Manoux e Qendrės sė kėrkimeve epidemiologjike nė Francė, e cila ka udhėhequr ekipin anglez.




Rezultatet e studimit janė nė fakt njė apel pėr tė jetuar duke ndjekur njė stil jete tė shėndetshėm qė mbron sa mė shumė tė jetė e mundur funksionet e trurit.

Ky studim synon tė theksojė rėndėsinė e parandalimit tė sėmundjeve si obeziteti, hipertensioni apo niveli i lartė i kolesterolit, tė cilat nuk dėmtojnė vetėm zemrėn, por edhe trurin, duke u bėrė shpesh aleatė tė sėmundjeve tė rėnda mendore.

Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 10.01.12 10:47

Mizat, fajtore pėr vdekjen e miliona bletėve



Pėr fenomenin e mistershėm tė vdekjes sė miliona bletėve, shkencėtarėt pohojnė qė shkaku ėshtė miza. Miza parazite zėnė vend nė shpinėn e bletėve, i ndajnė nga kolonitė dhe i vrasin ngadalė, bėn tė ditur Daily Mail. Pėr herė tė parė, para pesė vjetėsh shkencėtarėt amerikanė kishin vėnė re qė koloni tė bletėve vdisnin, por nuk kishte shpjegim pse. Pak pas kėsaj, vdekjen misterioze tė bletėve e kanė raportuar edhe shkencėtarėt evropianė dhe atė kryesisht nė Evropėn Perėndimore.

Nė disa raste ėshtė raportuar edhe pėr zhdukjen e deri nė 90 pėr qind tė kolonive tė bletėve. Zbulimi mė i ri, sipas sė cilit miza Apocephalus borealis sulmon bletėt, duket si arsyeja mė e pranueshme pse bletėt vdesin nė mėnyrė masive. Insekti ulet apo aterron nė shpinė tė bletėve dhe bėn vezėt nė abdomenin e saj, ēka bėn qė bletėt tė fillojnė tė sillen ēuditshėm, respektivisht braktisin kolonitė e veta dhe vdesin.

Faktet mė tė reja dėshmojnė po ashtu qė mizat sulmojnė bletėt qė bartin mjaltė. Deri para njė kohe ėshtė menduar qė ndotja nė ajėr ėshtė fajtore pėr zhdukjen e papritur tė bletėve. Pėrmes testimeve po ashtu ėshtė treguar qė edhe bletėt edhe mizat kanė pasur infeksione me sėmundjen kėrpurdhore Nosema ceranae.

‘Problemi i vetėm me kėtė zbulim ėshtė qė nuk mund tė vėrtetojmė se nė cilin vend mizat i sulmojnė bletėt dhe si e dinė cilat t’i zgjedhin. E vetmja gjė qė dimė ėshtė qė bletėt nuk dinė qė i kanė mizat mbi shpinė dhe qė ato fshihen mirė”, ka thėnė John Hafernik nga Universiteti i San Franciscos.

Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shkencėtarėt krijojnė pajisjen “e fshehjes” sė pėrkohsh

Mesazh  LaNi prej 11.01.12 11:47

Shkencėtarėt krijojnė pajisjen “e fshehjes” sė pėrkohshme


Shumica e racės njerėzore nuk kanė ndonjė problem pėr ta bėrė kohėn tė zhduket – por shkencėtarėt kanė zbėrthyer njė mėnyrė shumė hi-tech pėr ta bėrė saktėsisht kėtė.

Shkencėtarėt kanė zhvilluar njė pajisje pėr “fshehje tė pėrkohshme” qė mund tė fshehė ngjarjet nga pamja.

Demonstrimi “ka fshehur” ngjarjet pėr 40 tė triliontat e sekondės – ose 40 pikosekonda -duke shpejtuar apo ngadalėsuar pjesė tė ndryshme tė rrezes sė dritės.

Pjesė tė ndryshme tė rrezes sė dritės pastaj u bashkuan pėrsėri qė vėzhguesit apo shikuesit tė mos munden tė kuptojnė se ēfarė ka ndodhur gjatė kohės “sė fshehur”.

Informata thjesht nuk ėshtė aty pėr t’u lexuar apo pėr t’u rikonstruktuar.

Deri tani teknika punon vetėm nė periudhat prej 0.00012 tė sekondės – kėshtu qė policia me siguri mund tė flejė e qetė, pasi qė keqbėrėsit do tė duhet tė lėvizin shumė mė shpejt se sa kanė mundur qeniet njerėzore ndonjėherė ‘pėr t’i fshehur’ veprimet e tyre.

Si alternativė, fraksionet “e fshehura” tė sekondės mund tė pėrdoren pėr komunikime ultra tė sigurta.

Shkencėtarėt mendojnė qė teknika madje mund tė kombinohet me pėrparimet e fundit nė “fshehjen” optike – pėr tė fshehur njė ngjarje nė hapėsirė dhe nė kohė.

Profesor Robert Boyd dhe dr. Zhimin Shi, nga Universiteti Rochester nė New York, kanė recensuar studimin pėr gazetėn dhe kanė thėnė qė “sikur ideja pėr pajisjen qė e bėn njė objekt tė duket i padukshėm nuk ishte mjaft konfuze, edhe tani hulumtuesit kanė demonstruar njė sistem qė mund tė fshehė njė ngjarje nė kohė.

“Pasi qė fshehja hapėsinore dhe kohore veprojnė nė dimensione tė ndryshme fizike – hapėsirė dhe kohė, respektivisht – nuk ka arsye fondamentale pse dy teknikat nuk mund tė kombinohen ashtu qė fshehja hapėsinore - e pėrkohshme tė ndizet dhe tė fiket kurdo qė dėshiron dikush.

‘Megjithatė, atė qė e kanė demonstruar Fridman dhe tė tjerėt si pajisjen e parė tė fshehjes sė pėrkohshme njėdrejtimėshe tashmė mund tė pėrdoret nė disa aplikime, siē ėshtė rritja e sigurisė sė komunikimit nė sistemet me fije optike.

“Drejtimet e ardhshme mund tė pėrfshijnė rritjen e kohės sė fshehjes drejt mikrosekondave dhe milisekondave dhe tė ndėrtojnė njė pajisje e cila mund tė punojė njėkohėsisht pėr dritėn e rastėsishme qė vjen nga drejtime tė ndryshme’.

Teorikisht, ēdo gjė qė ndodhė nė atė boshllėk tė imėt do tė jetė e padukshme dhe e pavėrejtur, sepse nuk do tė ekzistonte nė perceptimin tonė tė kohės.

Pajisja mund tė pėrdoret pėr komunikime ultra tė sigurta – ose, nė njė film fantastik, madje mund tė kombinohet me njė pajisje optike tė padukshmėrisė, duke fshehur shfrytėzuesin nga hapėsira dhe koha, thanė hulumtuesit.

Efekti ėshtė arritur duke pėrdorur thjerrėza-kohe pėr ndarje qė ndajnė dritėn nė “komponent” mė tė ngadalshėm dhe mė tė shpejtė – duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė hapėsirė tė vogėl tė pėrkohshme.

Ndryshe nga pajisjet e tjera tė fshehjes qė punojnė duke e lakuar dritėn rreth objekteve, kjo vepron duke e kompresuar dritėn e cila kalon nėpėr kabllon e fijeve optike me thjerrėz speciale e cila bėn qė disa tė shpejtojnė dhe disa tė ngadalėsohen.



Kjo i bėn valėt tė ndahen dhe njė thjerrėz tjetėr mė tutje nė kabllo pastaj e bėn dritėn qė tė bashkohet pėrsėri.

Rezultati ėshtė drita e cila del nga fundi i kabllos dhe qė duket tė jetė e pandryshuar ēka do tė thotė pėr hapėsirėn nė mes thjerrėzave gjėrat kanė apo kanė mundur tė ndodhin – pa u vėnė re qė ka ndodhur kjo.

Profesori Moti Fridman, nga Cornell University nė New York, dhe kolegėt thanė qė “vrima e kohės” nė rrezen testuese fsheh ndodhinė e ngjarjes nga vėzhguesi.

“Kjo qasje ėshtė e bazuar nė pėrshpejtimin e pjesės sė pėrparme tė rrezes sė dritės dhe ngadalėsimin e pjesės sė pasme pėr tė krijuar njė vrimė apo zbrazėsi tė pėrkohshme tė kontrolluar – brenda sė cilės ndodhin ngjarjet – ashtu qė rrezja nuk modifikohet nė asnjė mėnyrė nga ngjarja apo veprimi”, thanė ata.

“Rrezja pastaj merr pėrsėri formėn e saj origjinale nga manipulimi i kundėrt i dispersionit. Nė pėrmbledhje ne kemi prezantuar demonstrimin e parė eksperimental tė fshehjes sė pėrkohshme qė nė mėnyrė tė suksesshme fsheh njė ndodhi nga rrezja nė fushėn e kohės. Rezultatet tona paraqesin njė hap tė rėndėsishėm nė rrugėn pėr tė arritur njė pajisje tė fshehjes hapėsinore-kohore”.

Fizikanėt tashmė kanė gjetur mėnyra pėr tė bėrė vello tė padukshmėrisė, duke ndėrruar fushat elektromagnetike dhe manovruar dritėn rreth vėllimit tė hapėsirės qė nė thelb, ēdo gjė brenda kėsaj hapėsire tė jetė e padukshme.

Hulumtuesit e profesorit Fridman ishin tė aftė tė ēonin kėtė ide njė hap mė tej dhe tė fshehin me vello kohėn.

Ata ndėrtuan njė pajisje qė ka dy thjerrėza tė quajtura modulator elektro-optik. Pastaj, ata dėrguan njė rreze tė dritės pėrmes thjerrėzave. Thjerrėza e parė e kompreson dritėn, ndėrsa e dyta e dekompreson, duke lėnė njė zbrazėti apo vrimė, nė kohėn kur ēdo ngjarje ka kaluar pa u vėnė re.

Pėr syrin, drita qė vjen nga thjerrėza kohore e dytė ėshtė dukur e pandėrprerė, sikur nuk ka ndodhur asnjė shtrembėrim.

Nė esencė, nė mes dy thjerrėzave ekziston njė boshllėk hapėsirė-kohė qė fsheh ēdo ndryshim qė ndodh pėr njė periudhė tė shkurtėr tė kohės qė nevojitet qė drita tė kalojė nėpėr tė dy thjerrėzat.

Nėse mesazhet e koduara mund tė fshihen nė njė varg tė kėtyre fshehjeve, do tė ishte shumė e vėshtirė pėr “t’i kapur”– duke i bėrė ato shumė tė sigurta pėr komunikime.

Nė anėn tjetėr, nėse njė interval apo vonesė e tillė kohore e fshehur mund tė bėhet pėr tė pulsuar ON dhe OFF do tė mund tė pėrdorej pėr “tė kapur” tė dhėnat qė kalojnė pa pasur ndonjė regjistrim tė tyre fare.

Dhe nėse teknologjia mund tė zgjerohet, nė teori do tė mund tė ndaleshim nė mes dy thjerrėzave dhe tė bėnim ēfarėdo qė tė dėshironim dhe asnjėherė nuk do tė regjistrohej nė kohė – pėr pjesėn tjetėr tė botės kjo nuk do tė kishte ndodhur kurrė.

Por hulumtuesit, zbulimi i tė cilėve ėshtė raportuar nė “Nature”, nuk presin qė teknika tė prodhojė njė zbrazėtirė qė zgjat mė shumė se e 0.00012 e sekondės – qė nuk ėshtė kohė e mjaftueshme pėr tė bėrė diēka qė ia vlen tė fshihet.

LaNi

27


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 11.01.12 11:53

Shkencėtarėt sugjerojnė kalendar tė ri pa vitin e brishtė



Shkencėtarėt nga Universiteti Johns Hopkins nė Maryland sugjerojnė pėrdorimin e kalendarit tė ri, sipas sė cilit secili vit do tė ishte identik me tė mėparshmin. Kalendari i ri do tė nėnkuptonte qė mund tė harrojmė vitin e brishtė dhe muajin me 28 ditė, por pėr shembull ditėlindja jonė do tė ishte gjithmonė nė ditėn e njėjtė tė javės.

Shkencėtarėt sugjerojnė reformė tė kalendarit tė cilit i pėrmbahemi nė 430 vjetėt e fundit, qėkur papa Gregori 13 kishte themeluar kalendarin gregorian. Kalendari i ri parashikon qė ēdo vit tė jetė i njėjtė me vitin e mėparshėm, ndėrsa Krishtlindjet tė jenė gjithmonė tė dielėn.

“Kalendari tė cilin e propozoj unė nuk ėshtė as afėr i saktė sa ai gregorian, por ėshtė shumė mė i pėrshtatshėm”, ka thėnė astrofizikani Richard Henry nga Universiteti Johns Hopkins.

Problemi me dizajnimin e kalendarit tė ri ėshtė qė viti ėshtė i gjatė 365.2422 ditė dhe lė njė ekstra kohė e cila nuk pėrshtatet nė ditėn me kohėzgjatje prej 24 orėsh. Pas njė kohe nė kalendar do tė kishte zhvendosje tė dukshme, dhe dikur do t’i kishim festuar Krishtlindjet nė pranverė.

Kalendari gregorian e zgjidh kėtė problem ashtu qė dita shtesė nė shkurt ēdo katėr vjet “pėrmirėson” shtesat kohore dhe i vė nė rend.

“Ėshtė vėrtet e jashtėzakonshme se si nė mesjetė kanė bėrė njė kalendar i cili qe aq i saktė”, ka thėnė Henry, megjithatė, ajo ēka ai konsideron qė nuk ėshtė e pėrshtatshme ėshtė se qė ēdo vit data e njėjtė ėshtė nė ditė tė ndryshme tė javės.

Kalendari i ri, kalendari i pėrhershėm Hanke-Henry, ka marrė emrin sipas profesorit Henry dhe ekonomistit Steve Hanke i cili po ashtu avokon pėr kalendarin e pėrhershėm. Kalendari i ri i pėrhershėm ka renditjen prej dy muajsh nga 30 ditė, pastaj njė me 31 ditė. Ēdo gjashtė vjet do tė kishte javė tė brishtė nė fund tė dhjetorit, e cila do t’i kompensonte shtesat kohore tek ditėt.

Arsyeja kryesore pse Henry dhe Hanke propozojnė kalendarin e ri ėshtė pėr shkak tė energjisė qė shpenzohet nė krijimin e kalendarėve ēdo vit, dhe pėr shkak qė kėrkohet pėrshtatje e vazhdueshme me kalendarin e ri.

Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 11.01.12 11:59

Garė pėr tė krijuar elementin mė tė rėndė nė univers



Dy ekipe ndėrkombėtare janė duke garuar pėr tė krijuar elementin mė tė rėndė kimik nė univers. Elementet super tė rėnda janė elementet nė fund tė tabelės periodike me numrin atomik (numri i protoneve) mbi 104. Elementi i mėhershėm mė i rėndė kimik, pėrkohėsisht i quajtur ununoctium, u “zbuluar nė vitin 2002, dhe dy ekipet tani janė duke u pėrpjekur tė prodhojnė elementet 119 dhe 120.

Jon Petter Omtvedt, profesor i kimisė nukleare nė Universitetin e Oslos, ėshtė duke punuar me shkencėtarėt nga Evropa Perėndimore, Japonia dhe Shtetet e Bashkuara, duke bėrė eksperimentet nė GSI Helmholtzzentrum für Schwerionenforschung nė Gjermani. Ekipi tjetėr pėrbėhet nga shkencėtarė amerikanė dhe rusė tė cilėt janė duke punuar nė Institutin e Pėrbashkėt pėr Hulumtim Nuklear nė Dubna, Rusi. “Gara ėshtė e fortė,” tha Omtvedt. "Elementet super tė rėnda janė shumė jostabile dhe shumė vėshtirė pėr t’u krijuar. Ėshtė sikur tė gjeni diēka tė panjohur nė hapėsirė”.

Prodhimi i njė atomi tė vetėm tė elementit tė ri nuk ėshtė i mjaftueshėm pėr t’u kredituar qė keni zbuluar element tė ri Rezultatet duhen tė pėrsėriten. “Askush nuk do tė fitojė ndonjė njohje derisa ndonjė laborator tjetėr nuk arrin pėr ta rikrijuar eksperimentin. Nė rastin mė tė keq, mund tė kalojnė disa dekada para se tė verifikohet eksperimenti”, tha Omtvedt. Sa mė i rėndė tė jetė elementi super i rėndė, mė gjatė nevojitet pėr t’u prodhuar, dhe mė shkurt do tė mbetet i paprekur. Njė atom i elementit 106 mund tė krijohej brenda njė ore kur ėshtė zbuluar pėr herė tė parė, dhe ai atom tė shpėrbėhet nė elemente mė tė lehta nė 20 sekonda. Njė atom i elementit 118 mund tė krijohet pėr njė muaj, dhe gjysma e jetės sė tij (koha para se gjysma e tij tė shpėrbėhet) ishte mezi 1.8 milisekonda.

Para dy javėsh, fizikani nuklear nė Oak Ridge National Laboratory ka krijuar 20 mg tė elementit me radioaktivet tė lartė, berkelium. Secili ekip konkurrent pėr tė krijuar elementin 119 i janė dhėnė 10 mg berkelium. Ata do tė bombardojnė njė pjatė metalike tė lidhur me atomet e berkeliumit me njė rreze tė atomeve tė titanit. Ekipet janė duke punuar nė njė orar tė ngjeshur. Gjysma e jetės sė berkeliumit ėshtė vetėm 320 ditė, dhe pasi qė tė kalojnė 320 ditė, gjysma e mostrės sė tyre do tė dekompozohet nė elemente tjera. “Ėshtė shumė e vėshtirė pėr tė krijuar rreze intensive tė titanit. Pėr ta realizuar kėtė gjė, ne kemi tė fshehtat qė nuk do t’i ndajmė me tė tjerėt”, tha Omtvedt.

Rregulla kryesore pėr tė krijuar atome super tė rėnda ėshtė e thjeshtė: pėrplasni atomet e njė elementi nė ato tė njė tjetri dhe protonet e tyre do tė shtohen pėr tė krijuar element tė ri. 22 protonet e titanit do t’i bashkohen 97 tė berkeliumit pėr tė krijuar njė atom me 119 protone, njė atom tė elementit 119. Megjithatė, shumicėn e kohės, atomet do tė ndeshen dhe shpartallohen ose pjesėrisht ta shkatėrrojnė njėri-tjetrin. Por rrallė, “mė pak se njėherė nė muaj,” protonet do tė ndeshen pėr tė krijuar njė atom tė tėrė. Detektimi i njė ngjarje tė rrallė tė tillė ėshtė sfidė. “Duhesh ta detektosh kėtė atom nė njė pjatė metali ku mė shumė se 100.000 ngjarje tė shumta janė duke ndodhur ēdo sekondė”, tha Omtvedt. Mėnyra e vetme pėr tė detektuar atomin e ri ėshtė pėr tė vėzhguar rrezatimin radioaktiv qė e emeton kur ai shkatėrrohet. Nuk do tė ketė dėshmi pėr elementin e ri derisa ai tė ketė shkuar.

“Ne jemi duke punuar nė skajet e asaj qė ėshtė e mundshme nė pikėpamjen eksperimentale”, tha Omtvedt. Pėr tė studiuar element mė tė rėnda, ne duhet tė pėrdorim teknologjinė e tanishme deri nė maksimum, madje edhe mė shumė”.
avatar
Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shkencėtarėt japin alarmin!

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 14.01.12 15:53

Dėshmi pėr ndryshimin e poleve magnetike tė Tokės.





Another graph with possible outcomes :



5.0-5.9 quakes increasing at an alarm frequency (Average Annually=1300):
Years: 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011
Magnitude
5.0 to 5.9: 1344 | 1224 | 1201 | 1203 | 1515 | 1693 | 1712 | 2074 | 1768 | 1896 | 2009 | 2268 !!
source: [earthquake.usgs.gov]

Nga Instituti Britanik i Kėrkimeve Gjeologjike (Kėshilli Kėrkimor i Natyrės dhe Mjedisit)
Njė ndryshim i madh magnetik ndodhet nė proces!
Anomalia nė Atlantikun Jugor (SAA) ėshtė bėrė e njohur dhe alarmante pasi zmadhohet dhe shpėrndahet pėr nė perėndim pranė Afrikės sė Jugut, ku fusha magnetike e brendshme e tokės, dobėsohet me ritme tė shpejta nė kėtė rajon. Kjo mund tė pėrbėjė dėshminė e njė stadi fillestar, pėr ndryshimin fushės magnetike pėr nė drejtim tė kundėrt tė brendėsisė sė saj nė tokė. Nuk njohim detaje rreth asaj qė ndodh gjatė aktivitetit tė kundėrt, pėrfshirė edhe ato analoge tė cilat u regjistruan nė fushėn magnetike dhe kohės qė tė kundėrtės i nevojitet tė plotėsoj procsin.
Por, kėto faktor janė shumė tė rėndėsishėm, pėr tė njohur se ku mund tė rritet rreziku i rrezatimit dhe si atmosfera mund tė reagojė apo tė pėrgjigjet.



Fusha magnetike e tokės, nė tė shkuarėn ka ekzistuar shumė lartė, poshtė dhe me shumė kthime (e kundėrta). E kundėrta e fundit, ndodhi rreth 800,000 vjet mė parė. Kėshtu, ėshtė e njohur dhe dihet se toka ėshtė nė gjendje tė krijojė nga e para fushėn magnetike tė saj, ashtu siē ka vepruar gjatė prehistorisė sė njerėzimit. Duke konceptuar zhvillimin e SAA-s, mund tė jetė e mundur si pasoj konceptimi i procedurės tė sė kundėrtės, e cila ėshtė shumė e rėndėsishme si dhe ndikimi i saj nė jetė, natyrė dhe nė mjedis.
Janė vėrtetuar raporte rreth “transferimit tė poleve” kundrejt Siberisė, tė pėrshpejtuara. Ndėrsa rajone mė tė nxehta gjeografike janė transferuar nė veri perėndim.
avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 14.01.12 18:55

ne rast se pesojn ndryshime polet magnetike te tokes do ket pasoja katastrofike per kafshet per zingjirin ushqimor
avatar
Ushtari i krishtit

332


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 14.01.12 21:04

varet si e cileson. une per vete se quaj te vertete cdo te dhene shkencore qe transmetohet. Kjo me teper po merr karakterin e nje plani te mirpergatitur per te ashtuqajturin "fund i botes".
avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

varet

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 15.01.12 20:12

Meridiani 0 (zero) shkruajti:varet si e cileson. une per vete se quaj te vertete cdo te dhene shkencore qe transmetohet. Kjo me teper po merr karakterin e nje plani te mirpergatitur per te ashtuqajturin "fund i botes".
kemi kohe te rikuperojme edhe te korrigjojme gabimet para se te jete teper vone por ne rast se flejme gjume do ta paguajme shtrenjte sepse nuk behet shaka me natyren
avatar
Ushtari i krishtit

332


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Bebet me tre prindėr biologjik mund tė bėhet realitet

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 21.01.12 13:34



Bebet qė kanė tre prindėr biologjik mund tė bėhet realitet brenda tre vitesh duke pėrdorur teknikat e IVF qė mundėson futjen e ADN-sė sė njė personi tė tjerė. Kėrkuesit kanė arritur tė sigurojnė njė fond prej 6 milion paund pėr tė bėrė kėrkimet qė tė evitohen ndikime nė formė ērregullimesh tek zemra, muskujt apo truri i bebes.
avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shpėrthime tė fuqishme diellore

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 21.01.12 13:39




Ashtu sic kishte paralajmėruar NASA gjashtė vite mė parė, 2012-ta parashikohet njė vit tejet aktiv pėr Diellin.

Nė fakt, agjencia amerikane e hapėsirės, ka kapur shpėrthime tė fuqishme nė sipėrfaqen e yllit tė sistemit tonė. Shpėrthimi, i quajtur “shpėrthimi 1401” zgjati rreth 1 orė. Po ashtu njė tjetėr aktivitet u regjistrua po ditėn e enjte, pėr pasojė njė “re diellore” e klasit M3, e konsideruar si njė stuhi gjeomagnetike tepėr e fortė qė sjell ērregullime nė telekomunikim, u clirua nė hapėsirė, drejt Tokės e Venusit.

Nė gjuhėn e astronomisė, A, B, C, M dhe X janė shkallėt e vlerėsimit tė njė stuhie diellore, A konsiderohet mė e dobeta dhe X mė e fuqishmja sipas densitetit, e ndjekur nga njė numėr nga 1 deri nė 9, gjithmonė nga mė e dobeta drejt mė tė fuqishmes. (2 sa dyfish i 1, 3 sa trefishi i 1…).

“Stuhia elektromagnetike” pritet tė mbėrrijė nė Tokė gjatė fundjavės, dhe mė shumė probleme, sipas NASA-s, do tė hasin satelitėt, komunikimet satelitore, ato elektronike e elektrike.
Nga top-channel
avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 23.01.12 13:19

Studimi, truri yne nuk “e shet” dot shpirtin


Shkencėtarėt konfirmojnė se truri arrin tė mbajė vlerat tona tė shenjta, larg analizave kosto-perfitim

Gjithmonė do tė kemi diēka qė e mbajmė shtrėnguar brenda nesh dhe nga e cila s’jemi tė gatshėm tė heqim dorė pėr asnjė arsye nė botė. Janė vlerat personale, kodi ynė etik, bindjet tona dhe identiteti kombėtar. Sipas disa studimeve tė fundit, kėto informacione ndjekin njė proces konjuktiv tė ndryshėm nga tė gjithė tė tjerėt, qė i pėrthithim dhe i shkėmbejmė me tė tjerėt.
Me fjalė tė tjera, truri ynė trajton atė lloj “zone tė sė shenjtės” nė mėnyrė tė dalluar nga pjesa tjetėr e memories. E kanė zbuluar ekspertėt e “neuroimaging” tė Emory University tė Atlantas nė SHBA. Vlerat e shenjta, siē thonė ekspertėt, aktivizojnė njė zonė tė veēantė tė trurit, qė lidhet me rregullat bazė tė jetės, me seleksionimin mes tė drejtės e tė gabuarės, por kurrė s’prekin ndonjė nga zonat e destinuara pėr analizat kosto-pėrfitim, qė na bėjnė tė reflektojmė mbi mundėsinė apo jo pėr tė marrė njė vendim. Nuk duhet tė ketė asnjė ēmim pėr tė detyruar njerėzit tė kenė njė opinion tė ndryshėm mbi pozicione tė caktuara.
Kėrkimi ėshtė financuar nga “Us Office of Naval Research”, nga “Air Forc Office of Scientific Research” dhe nga “National Science Foundation”, ndėrkohė qė e tėrė puna ėshtė udhėhequr nga profesor Gregory Berns, drejtor i “Center for NeuroPolicy” nė Emory Universiy. “Donim tė pėrpunonim njė metodė pėr tė zbuluar sesi njerėzit marrin vendimet, tė cilat pėrfshijnė vlerat e shenjta, pėr tė kuptuar mė mirė se ēfarė ndikon nė sjelljen njerėzore tė personave tė vendeve e kulturave tė ndryshme – ka deklaruar Berns -. Vumė re se vlerat kulturore themelore janė tė pėrfaqėsuara nė tru”. Nė studim, kėrkuesit pėrdorėn rezonancėn magnetike funksionale, instrument qė ka lejuar konfrontimin e reagimit tė personave pėrballė pyetjes mbi jetėn mondane, apo pėr apekte mė tė thella tė jetės.
avatar
Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 01.02.12 10:30

Instinkti mashkullor - fajtor pėr luftėrat nė botė dhe pėr huliganizmin



Instinkti mashkullor ėshtė fajtor pėr konfliktet mė tė mėdha nė botė, qė prej huliganizmit nė futboll, pastaj konflikteve fetare, e deri tek luftėrat botėrore, pohojnė shkencėtarėt kalifornianė.

Instinkti i “luftėtarit mashkullor” tregon qė meshkujt janė tė programuar qė tė jenė agresivė ndaj secilit qė e shohin si kėrcėnim, thuhet nė studim. Deri tek rezultatet kanė ardhur duke shqyrtuar njė sasi tė madhe tė literaturės akademike pėr temat e konflikteve dhe natyrėn njerėzore.

Nė kuptim tė evolucionit, instinkti i dhunės i ka ndihmuar njeriut qė tė vendosė statusin e vet dhe tė ketė mė shumė qasje tek femrat, por nė kohėrat moderne ky instinkt reflektohet nė luftėra botėrore. Hulumtuesit pohojnė qė, nė kundėrshtim me kėtė, femrat kanė prirje pėr zgjidhjen e konflikteve pėr tė mbrojtur fėmijėt e tyre.

Studimi i ri pohon qė nė secilėn kulturė, pėrgjatė historisė, meshkujt ishin mė tė prirė pėr tė bėrė luftėra dhe pėr dhunė se femrat. Sipas pohimeve tė reja, meshkujt kanė mė shumė pritje nga identiteti kolektiv se femrat.

“Zgjidhja e konflikteve duket e paarritshme, qė do tė thotė qė ekziston njė prirje e caktuar nga sjellja konfliktuoze. Shqyrtimi qė i kemi bėrė ne literaturės akademike sugjeron qė ekziston tendenca e mendjes njerėzore pėr tė filluar konflikt”, tha shefi i grupit akademik, i cili ėshtė marrė me hulumtimin, profesori Mark van Vugt, pėrcjell Telegraphi.

Profesori Van Vugt ka shtuar qė sjellje e ngjashme ekziston edhe tek shimpanzeja dhe qė meshkujt nė mėnyrė tė vazhdueshme i mbikėqyrin kufijtė e territorit tė tyre.

Shkencėtarėt pohojnė qė ekzistojnė disa dėshmi historike tė cilat ndėrlidhin instinktin seksual me konfliktet, si p.sh. Xhingis-Kani, pėr tė cilin pohohet qė ka 16 milionė pasardhės direkt. Pėr Vikingėt po ashtu besohet qė kanė lėnė njė gjurmė tejet tė madhe gjenetike pėr shkak tė instinktit tė tyre pėr pushtimin e grupeve tė tjera fisnore.
avatar
Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 08.02.12 15:08

Ushtria amerikane ka krijuar plumba tė dirigjuar



Sandia National Laboratories (SNL), degė e kompanisė amerikane pėr zhvillim tė teknologjive ushtarake, Lockheed Martin, ka zhvilluar atė qė e ka quajtur “plumb tė menēur” (smart bullet). Ai nė majėn e tij ka senzorin i cili i mundėson qė tė pėrcjellė laserin pėr shenjim tė cakut dhe nė kėtė mėnyrė ta godasė apo qėllojė atė pa marrė parasysh se a ėshtė shkrepur nė mėnyrė precize drejt tij apo jo.

Pėrveē kėsaj, plumbat e menēur kanė edhe senzorė shtesė pėrmes tė cilėve trajektoren e tyre mund t’ia pėrshtatin terrenit (navigimi mes ndėrtesave?) edhe deri 30 herė nė sekondė. Plumbat fluturojnė me shpejtėsi tė zėrit dhe kanė diametėr deri 2 kilometra.

Hulumtimi ėshtė rezultat i investimit prej 12,3 milionė dollarėve tė cilin Lockheed Martin e ka marrė nė vitin 2008 nga Agjencia pėr hulumtimin e teknologjive tė avancuara mbrojtėse (DARPA). Nė foto shihet plumbi duke shkuar drejt cakut me trajektore tė ndryshueshme.

avatar
Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 09.02.12 11:12

Shkencėtarėt gjetėn gjallesėn mė tė vjetėr!



Shkencėtarėt kanė gjetur organizmin mė tė vjetėr tė gjallė nė botė, dhe zbuluan se nė tokė ai ka mbijetuar pėr mė se 200,000 vite ndėrsa ai vazhdon tė jetoj ende.
Bėhet fjalė pėr njė formė tė barit gjigant nė fundin e Detit Mesdhetar. Shkencėtarėt Australian kanė mbaruar njė DNA sekuencė tė ekzemplarėve tė barit gjigant, Posidonia oceanic, e cila shtrihet nė mbi 40 “fusha” nėntokėsore nga Spanja e deri te Qipro, shkruan Telegraph.

Analiza e DNA-sė ėshtė publikuar nė zhurnalin Plus ONE dhe zbuloi se disa nga ekzemplarėt e barit ishin tė vjetėr edhe deri nė 200,000 vite. Deri tani mendohej se njė bimė nė Tasmani ishte organizmi mė i vjetėr i gjallė me 43,000 vite jetė.

Profesori Carlos Duarte nga Universiteti i Australisė Perėndimore, theksoi se ēelėsi i jetėgjatėsisė sė kėtij bari deti ėshtė mundėsia e tij pėr riprodhim me rrugė aseksuale, respektivisht me klonim. Ai shtoi se ani pse barėrat detar janė organizmat mė tė qėndrueshėm nė planet, numri i tyre ka filluar tė bie, pėr shkak tė zhvillimit global dhe ngrohjes globale.

“Nėse ndryshimet klimatike vazhdojnė me kėtė tempo, pėrfundimi pėr kėtė lloj tė bimės do tė jetė i keq”, pėrfundoi Duarte. Si njė nga arsyet ai ceku edhe atė mė realin – ato nuk kanė mundėsinė qė vetvetiu tė zhvendosen dhe tė gjejnė ndonjė zonė mė mikpritėse tė Mediteranit.

avatar
Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Gon! prej 16.02.12 9:23

Studimi i ri: Darwini kishte tė drejtė



Charles Darwin, hartuesi i teorisė sė evolucionit, e cila edhe sot vazhdon tė pėrēajė studiuesit, kishte tė drejtė rreth faktit qė jeta nė Tokė nuk ka nisur nė ujė, por nė tokė.

Tė paktėn kėshtu argumentohet nga njė studim i publikuar nė “National Academy of Science”, pasi disa kėrkues realizuan disa prova mbi pėrbėrėsit kimikė tė disa prej shkėmbinjve mė tė vjetėr tė planetit.

Profesori Armen Mulkidjanian dhe kolegėt e tij, pas analizave disa mujore, arritėn nė pėrfundimin se oqeani dhe mjediset e tjera ujore nuk kanė balancėn e duhur tė pėrbėrėsve qė favorizojnė krijimin e jetės.

Pėr herė tė parė, njė pretendim i tillė ėshtė ngritur nga “babai i evolucionit”, Darwin, nė shekullin XIX.

Megjithatė, teoria e tij, e shumėkritikuar nga kisha dhe teoria e Mulkidjanian, kanė gjetur kundėrshtarė tė fortė nė sferat e larta shkencore.

Disa studiues tė tjerė vunė nė dukje se nė kohėn kur referohet studimi, 3,8 miliardė vjet mė parė, Toka ishte e bombarduar nga meteorė, prandaj do tė kishte qenė e pamundur qė gjallesat tė mbijetonin nė sipėrfaqe dhe jo nė thellėsi tė ujit.
avatar
Gon!

475


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Vidhen kode sekrete tė NASA-s, jepet alarmi

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 05.03.12 12:19



Kodet dhe algoritmet qė pėrdoreshin pėr tė kontrolluar Stacionin Ndėrkombėtar tė Hapėsirės (International Space Station) pėrmbante njė laptop, i cili u vodh vitin e kaluar.
Mė saktė, Inspektori i Pėrgjithshėm i NASA-s, Paul Martin, deklaroi para njė komisioni tė Kongresit se…
vjedhja e notebook tė pakoduar, nė muajin mars 2011 rezultoi nė humbjen e algoritmeve qė pėrdoreshin pėr tė dėrguar urdhėratė e pėr tė kontrolluar ISS.
Qė nga prilli i viti 2009, deri nė prillin e 2011-ės, nga NASA janė vjedhur 48 kompjuterė, laptop dhe notebook.
Shumė pre tyre, kishin tė arshivuara tė dhėna shumė tė rėndėsishme, si p.sh; kodet e sigurisė sociale tė punonjėsve dhe shumė sekrete tė vetė NASA-s.
Njėkohėsisht, Inspektori Martin, bėri tė ditur se nė vitin 2010 dhe 2011, NASA u sulmua nga mijėra hakera (gjatė kėsaj periudhe u regjistruan 5,408 raste sulmesh tė jashtė ligjshme, tė cilat infektonin me viruse rrjetin e NASA-s).
Software-t famėkeqe tė instaluara gjatė kėtyre dy viteve nė rrjetin e NASA-s, i kanė kushtuar asaj mė shumėse 8 milionė dollarė.
A. observer


Edituar pėr herė tė fundit nga Meridiani 0 (zero) nė 05.03.12 17:59, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tėrėsisht shkencė

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 3 e 3 Previous  1, 2, 3

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi