Legjenda popullore te ndryshme...

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Legjenda popullore te ndryshme...

Mesazh  Estilen prej 28.09.11 20:27

Legjenda popullore kineze...


Krijimi i njeriut nga hyjnesha Nyva





Sipas mitologjisė greke, Prometheus krijoi njeriun; sipas mitologjisė egjiptiane, njeriu lindi duke iu pėrgjigjur thirrjes sė hyjnisė; sipas mitologjisė ēifute, Yahveh krijoi njeriun. Atėhere, si lindi njeriu sipas mitologjisė sė lashtė kineze? Pėrgjigja ėshtė se dalja e njeriut i dedikohet hyjneshės Nyva, qė kishte trup njeriu dhe bisht dragoi.

Sipas gojėdhėnave kineze, hyjnesha Nyva filloi tė udhėtonte midis qiellit dhe tokės qysh nga koha kur heroi i madh Pangu kishte hapur qiellin dhe tokėn. Asokohe, kishin filluar tė rriteshin barėra dhe drurė, rridhte uji i lumenjve dhe jetonin shpendė, kafshė, kandrra dhe peshq. Por megjithatė, bota nuk kishte gjallėri, sepse nuk kishte njerėz. Njė ditė, duke ecur nė njė fushė tė bezditshme, hyjnesha Nyva e ndieu veten shumė tė vetėmuar dhe i lindi njė ide qė tė krijonte diēka qė mund tė sillte gjallėri midis qiellit dhe tokės.

Nyva jetonte nė tokė. Ajo donte drurėt, lulet dhe barėrat, por asaj i pėlqenin mė shumė shpendėt, kafshėt, kandrrat dhe peshqtė, qė kishin jetėn dhe gjallėrinė. Duke i parė ato, hyjnesha Nyva ra nė mendime dhe ndieu se krijimtaria e Pangut ende nuk mund tė konsiderohej si diēka e pėrsosur, as fuqia mendore e shpendėve, kafshėve, kandrrave dhe peshqve nuk ishte e kėnaqshme. Ajo vendosi tė krijonte njerėz, qė do tė ishin shumė mė tė shquar se ēdo jetė tjetėr.

Duke ecur nėpėr bregun e lumit tė Verdhė, Nyva uli kokėn dhe pa hijen e vet, qė dukej shumė e bukur dhe kjo e gėzoi atė. Ajo vendosi qė, duke shfrytėzuar argjilėn nė shtratin e lumit tė Verdhė, tė bėnte njerėz sipas figurės sė saj. Pėr njė kohė tė shkurtėr, Nyva e talentuar bėri shumė njerėz, tė cilėt ishin shumė tė ngjashėm me tė. Ajo u bėri atyre dy kėmbė nė vend tė bishtit dhe pastaj u fryu me gojė. Ata njerėz tė vegjel prej argjile u bėnė gjėra tė gjalla dhe tė zgjuara, qė dinin tė ecnin dhe tė vraponin me dy kėmbėt. Nyva i emėrtoi ato “njerėz”.

Hyjnesha Nyva u dha disa njerėzve ajėr pozitiv dhe ata u bėnė burra; u dha tė tjerėve ajėr negativ dhe ato u bėnė gra. Ata njerėz, burra e gra, brohoritėn duke kėrcyer rreth Nyvasė dhe duke i sjellė tokės vitalitet.

Hyjnia Nyva kishte dėshirė tė madhe tė krijonte sa mė shumė njerėz, me qėllim qė njerėzimi tė pėrhapej kudo nė tokėn e madhe. Mirėpo ajo ishte lodhur shumė dhe nuk mund tė krijonte aq shpejt si mė parė. Ajo gjeti njė metodė tė thjeshtė: hodhi njė litar kashte deri nė shtratin e lumit tė Verdhė ku kishte baltė, trazoi ujin dhe baltėn, e tėrhoqi litarin dhe e tundi disa herė nė tokė, si rezultat, pikat e baltės u bėnė njerėz tė vegjel. Nė kėtė mėnyrė, Nyva krijoi edhe mė shumė njerėz tė tjerė, tė cilėt zunė gjithė Tokėn.

Pasi krijoi njerėzimin nė tokėn e madhe, hyjneshės Nyva i lindi njė ide e re: ēfarė do tė bėnte qė njerėzimi tė vazhdonte tė ekzistonte gjithnjė mirė. Ajo mendoi se njerėzit, e krijuar nga ajo, do tė vdisnin herėt a vonė. Sigurisht, ajo mund tė krijonte edhe tė tjerė, por do tė kishte shumė telashe. Kėshtu qė, ajo i bėri burrat dhe gratė ēift-ēift, qė tė shtoheshin njerėzit dhe tė rritnin pasardhėsit. Nė kėtė mėnyrė, edhe sot, njerėzimi vazhdon tė ekzistojė dhe tė shtohet pandėrprerė.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Legjenda popullore te ndryshme...

Mesazh  Estilen prej 28.09.11 20:34


Legjende qe tregohet nga shume popuj



Njė burrė kishte katėr fėmijė .
Ai dėshironte qė fėmijėt e tij tė mos i gjykonin gjėrat me nxitim , prandaj i ftoi ata tė bėnin njė udhėtim pėr tė parė njė pemė nė njė vend tė largėt .

Secili prej tyre u nis nė sezone tė ndryshme .
I pari u nis nė Dimėr , i dyti nė Pranverė , i treti nė Verė dhe i katėrti nė Vjeshtė.
Kur u kthye edhe djal...i i fundit , babai i mblodhi djemtė dhe u kėrkoi atyre t'i thoshin se ēfarė kishin parė .

I pari tha se pema ishte e zhveshur dhe e shėmtuar ...
I dyti nuk ishte dakort , sepse pema ishte e mbuluar me gjethe jeshile dhe me plot jetė ..
I treti tha se pema ishte mbushur me lule plot ngjyra dhe me aromė tė kėndshme .Ai nuk kishte parė kurrė mė parė gjė mė tė bukur ..
Ndėrsa i katėrti tha se pema ishte e mbushur plot me fruta tė mira .

Babai u tha se tė gjitha pėrgjigjet e tyre ishin tė sakta dhe tė vėrteta , sepse secili prej tyre e kishte parė pemėn vetėm nė njė sezon .
Ju nuk mund tė gjykoni njė pemė apo njė person vetėm nė njė sezon .Njeriun e vėrtetė ju mund ta shihni dhe ta gjykoni vetėm kur tė gjithė sezonet tė kompletohen...

Mos lejoni qė dhimbja e njė sezoni t'ju shkatėrrojė gėzimin e sezoneve tė tjerė !
Mos e gjykoni jetėn vetėm nė njė sezon !Kėmbėngulni , dhe pėrmes vėshtirėsive , kohė mė tė mira , do tė vijnė sigurisht atėherė kur ju nuk e pritni..!!

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Legjenda popullore te ndryshme...

Mesazh  Estilen prej 28.09.11 21:27


Perendia Pangu qe krijoi qiellin dhe Tokėn




Sipas gojėdhėnave kineze, nė kohėt e lashta, qielli dhe toka nuk ishin ndara dhe kozmosi ishte si njė vezė e madhe, brenda sė cilės ishte errėsirė; nuk dallohej se ku ishte e majta dhe ku ishte e djathta; nuk dalloheshin as lindja, jugu, perėndimi dhe veriu.

Brenda asaj veze tė madhe, po zhvillohej njė hero i madh, Pangu, i cili hapi mė vonė qiellin dhe tokėn. Ai mbeti 18 mijė vjet brenda vezės sė madhe dhe u zgjua mė nė fund nga gjumi i gjatė.

Kur hapi sytė, ai ndieu errėsi pėrreth, e ndieu trupin e vet aq tė nxehtė, saqė nuk merrte dot frymė. Pangu deshi tė ngrihej, por lėvozhga e vezės sė madhe e shtrėngonte aq fort, saqė ai nuk shtrinte dot duart dhe kėmbėt.

Ai u inatos shumė, mori njė sėpatė, qė e kishte nė dorė qė nga lindja, vringėlloi njė herė, dėgjoi njė zhurmė tė madhe, veza e madhe u thye befasisht; gjėrat e lehta dhe tė pastra u ngritėn vazhdimisht dhe u shndėrruan nė qiell, kurse gjėrat e rėnda dhe tė turbullta ranė ngadalė poshtė dhe u shndėrruan nė tokė.

Pangu u gėzua pa masė, sepse kishte hapur qiellin dhe tokėn. Por ai pati frikė se mos qielli dhe toka do tė bashkoheshin pėrsėri nė njė tė tėrė, prandaj filloi tė rritej dhe tė ndryshonte trupin e tij, duke mbajtur me kokė qiellin dhe duke ngulur kėmbėt nė tokė.

Ai ndryshonte trupin e vet 9 herė nė ditė, gjatėsia e shtatit tė tij rritej tri metra nė ditė, edhe lartėsia e qiellit rritej tri metra nė ditė, trashėsia e tokės gjithashtu shtohej tri metra nė ditė. Kaluan 18 mijė vjet nė kėtė mėnyrė dhe Pangu u bė njė vigan shumė i madh qė pėrballonte me kokė qiellin dhe qėndronte nė tokė.

Gjatėsia e shtatit tė tij arrinte nė 90 mijė kilometra. Nuk dihej se sa vjet kaluan, qielli dhe toka u bėnė mė nė fund tė qėndrueshme dhe, vetėm nė atė kohė, Pangu u qetėsua, sepse ishte i sigurt se qielli dhe toka nuk do tė bashkoheshin nė njė tė tėrė. Por heroi ynė ishte aq i rraskapitur, saqė nuk kishte mė fuqi tė mbahej. Erdhi njė ditė, kur Pangu nuk qėndronte mė nė kėmbė, ra pėrdhe dhe vdiq.


Nė kohėn e vdekjes sė Pangusė, ndodhėn ndryshime kolosale nė trupin e tij. Syri i tij i majtė u shndėrrua nė diellin e ndritur; syri i tij i dhjathtė u shndėrrua nė hėnėn e argjendtė; fryma e tij e fundit u shndėrrua nė erė dhe re.


Zėri i tij i fundit u shndėrrua nė bubullima; flokėt dhe mjekrat e tij u shndėrruan nė yje vezulluese; koka, duart dhe kėmbėt e tij u shndėrruan nė male tė larta dhe katėr shtylla pėr tė mbajtur qiellin; gjaku i tij u shndėrrua nė lumenj, liqene dhe dete; enėt e gjakut tė tij u shndėrruan nė rrugė; tulet e tij u shndėrruan nė toka pjellore.

Lėkura dhe qimet e tij u shndėrruan nė lule, barėra dhe drurė; dhėmbėt dhe kockat e tij u shndėrruan nė flori, argjend, bakėr, hekur dhe gurė tė ēmuar; djersa e tij u shndėrrua nė shi dhe vesė. Nė kėtė mėnyrė, u formua bota njerėzore.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Legjenda popullore te ndryshme...

Mesazh  Estilen prej 05.10.11 17:26



Legjenda e gushtit ne Kine...




Sipas kalendarit hėnor kinez, njė vit ka 4 stinė dhe korriku, gushti dhe shtatori janė muajt qė i pėrkasin stinės sė vjeshtės. 15 gushti, datė qė bie nė mesin e vjeshtės, ėshtė quajtur edhe si "Vjeshta e Mesme".

Mė 15 gusht hėna ėshtė shumė e shndritshme dhe forma e hėnės ėshtė si njė disk i rrumbullakėt. Kur shohin hėnėn nė kėtė formė, njerėzit shpresojnė se mund tė ribashkohen me tė afėrmit e tyre.

Familjarėt qė ndodhen larg familjes ndjejnė mallin pėr vendlindjen e pėr tė afėrmit e tyre gjatė kėsaj feste. Prandaj, Vjeshta e Mesme gjithashtu quhet edhe Festa e Ribashkimit.

Legjendėn mė e njohur pėr kėtė festė ėshtė legjenda"Chang Ė qe fluturon pėr Hėnėn" . Nė kėtė legjendė heroi Houyi qė lėshoi njė shigjete ndaj diellit i kėrkoi mbretėreshės Wangmu nė "Tempullin e Qiellit" njė ilaē qė mund tė evitonte vdekjen.

Pasi mori kėtė ilaē, Houyi ia dha nuses sė tij Chang Ė. Por, fqinji i tij Feng Meng e mori vesh kėtė gjė. Ai i kėrkoi Chang Ė qė t'i japė atij kėtė ilaē.

Nė kėtė situatė, Chang Ė e piu ilaēin, si pasojė, ajo fluturoi nė Hėnė duke u shndėrruar nė njė zanė qielli. Kur e morėn vesh kėtė gjė, shumė banorė tė thjeshtė filluan tė admirojnė hėnėn duke shpresuar se Chang Ė mund t'u japė fat tė mirė dhe paqe.

Qysh nga ajo kohė, ceremonia e lutjes ndaj hėnės ėshtė bėrė njė zakon i kinezėve i cili ėshtė trashėguar deri nė ditėt e sotme.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Legjenda popullore te ndryshme...

Mesazh  Katilja prej 16.07.13 15:35

10 Mistere qė shkenca nuk po i shpjegon dot

Revista 'The New Scientist' ka hartuar njė listė tė aspekteve tė
pėrditshėm tė jetės qė vazhdojnė tė turbullojnė mendjet mė tė mėdha,
duke pėrfshirė arsyet prapa puthjes, skuqjes e madje edhe kapjes sė
hundės.

Njė editorial i revistės thoshte: "Nuk ka asgjė mė magjepsėse pėr
shumicėn prej nesh se sa vetja jonė. Kėshtu qė, nuk ka pse habitemi
pėrse kemi bėrė shumė pėrpjekje pėr t'i shkuar nė rrėnjė domethėnies sė
tė qenit njerėzor.

Ajo ēfarė tė habit ėshtė se ka kaq shumė tipare qė mbeten enigmatikė.
Kėto variojnė qė nga sublimja, si arti, ėndėrrimi dhe altruizmi, deri
tek qesharakja, si qimet, skuqja dhe kapja e hundės.

Mund tė duken tė ēuditshme, por shpjegimet mė tė mirė pėr to shpesh kanė
pasoja tė thella. Ja disa teori qė tregojnė pėrse ne i bėjmė ato gjėra
qė bėjmė dhe disa prej problemeve:

1 - Skuqja: Charles Darwin luftoi shumė pėr tė shpjeguar pėrse
evolucioni na bėri tė skuqemi kur gėnjejmė, gjė qė sinjalizon tė tjerėt.
Megjithatė, disa mendojnė se kjo mund tė ndihmojė pėr eleminimin e
konfrontimit apo ushqejė intimitetin, duke zbuluar dobėsi.

2 - E qeshura: Endorfinat qė pėrmirėsojnė gjendjen shpirtėrore ēlirohen
kur ne qeshim, gjė qė duket njė arsye normle pėr ta bėrė kėtė, por njė
studim 10-vjeēar i turbulloi disi ujėrat kur zbuloi se mė shumė tė
qeshura shkaktohen nga komente banalė se sa nga shakatė.

3 - Puthja: shpjegimi pėr puthjen nuk ka gjasa tė jetė gjenetik, pasi jo
tė gjithė shoqėritė humane e bėjnė. Ka teori qė ėshtė e lidhur me
kujtimet e ushqimit nė gji dhe qė njerėzit e lashtė ua prisnin gjirin
foshnjave, duke i ushqyer me gojėn e tyre, gjė qė pėrforcoi lidhjen.
4 - Endėrrimi: Teoria e ėndrrave e Zigmund Frojdit, sipas tė cilės
ėndrrat shprehin dėshirat tona tė nėnvetėdijes janė diskredituar
pėrgjithėsisht dhe ėshtė pranuar se ato na ndihmojnė tė pėrpunojmė
emocione, por arsyeja pėrse ne shohim vizione kaq tė ēuditshėm nuk ėshtė
shpjeguar plotėsisht.

5 - Supersticioni: zakonet e pazakontė, por qė sjellin qetėsim nuk kanė
kuptim nga kėndvėshtrimi i evolucionit; megjithatė, njerėzit e lashtė do
tė kishin pėrfituar nėse nuk do tė kishin injoruar fėshfėrimėn e
kėmbėve tė njė luani nė bar, duke e quajtur thjeshtė shkulm ere. Feja
duket se e ka burimin tek ky impuls.

6 - Kapja e hundės: zakoni aspak tėrheqės, por i zakonshėm i "gėrryerjes
sė vrimave tė hundės" nuk ofron pothuajse asnjė dobi ushqyese, atėherė
pėrse njė e katėrta e adoleshentėve e bėjnė tė paktėn katėr herė nė
ditė? Disa mendojnė se forcon sistemin imunitar.
7 - Adoleshenca: asnjė kafshė tjetėr nuk i nėnshtrohet viteve tė
paparashikueshėm tė adoleshencės. Disa mendojnė se ajo ndihmon trurin
tonė tė madh qė tė riorganizohet pėrpara rritjes, apo lejon
eksperimentim nė sjellje pėrpara pėrgjegjėsisė qė do tė sjellin vitet e
mėvonshėm.

8 - Altruizmi: tė japėsh gjėra pa patur tė sigurtė rikthimin ėshtė
sjellje e ēuditshme, nga pikėpamja e evolucionit. Mund tė ndihmojė nė
lidhjet e grupeve, apo thjeshtė tė japė kėnaqėsi.

9 - Arti: piktura, vallėzimi, skulptura dhe muzika mund tė jenė tė
gjitha ekuivalenti human i bishtit tė palloit qė mund tė tregojnė se sa i
mirė mund tė jetė dikush, si shok apo bashkėshort. Megjithatė, mund tė
jetė njėkohėsisht njė mjet i pėrhapjes sė dijes apo ndarjes sė
eksperiencave.
10 - Qimet e trupit: arsyet e supozuara mund tė jenė nė rol nė pėrhapjen
e aromės sė trupit, ngrohje apo edhe mbrojtje nga acarimet njerėzore qė
ata nuk kanė arritur t'i shpjegojnė plotėsisht.


Katilja

Erdha Ne Shtepi Mjeshter.........

642


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Legjenda popullore te ndryshme...

Mesazh  Katilja prej 16.07.13 15:36

Qyteti i Gizės, pėrtej shkencės dhe racionales

Pėrpikmėri e frikshme



Egjiptianėt ishin shpikėsit e parė tė matematikės, botėkuptimit astronomik e parimeve gjeometrike. Cilėsoheshin si popull tepėr i zhvilluar nė aspektet shkencore e kulturore

Giza ėshtė qytet arab nė Egjiptin e lashtė, i cili ndodhet shumė afėr lumit Nil.

Nuk ėshtė edhe aq qytet i madh me sipėrfaqe, ka afėr 2 milion e 700 mijė banorė sipas njė statistike tė bėrė nė vitin 2006.

Popullsia e saj e madhe nė raport me sipėrfaqen e bėn pėrafėrsisht njė ndėr krahinat e qyteteve mė tė mėdha nė botė sa i pėrket numrit tė popullsisė.
Ky vend ka jashtėzakonisht shumė vizitorė dhe pret nga e gjithė bota studiues, arkeolog, arkitekt, shkencėtar dhe shumė tė tjerė qė janė tė interesuar pėr studimin e pasurisė sė vjetėr tė kėtij qyteti.

Njihet si njė ndėr vendet mė tė famshme nė botė, pėr arsyet se kėtu gjendet njė ndėr mrekullitė e botės antike, qė zakonisht njihet me emrin "kompleksi i piramidave tė Gizės". Ky tempull bashkė me Piramidėn e madhe tė Keopsit, dhe me disa tempuj tė tjerė, kanė shkruar historinė e Egjiptit, dhe kanė ngjallur debat nė tė gjitha shoqėritė, mbi prejardhjen e kėtyre ndėrtimeve antike dhe janė misteri qė mundon sot njerėzit anė e mbanė.

Gjithashtu, ky ėshtė edhe vendbanim i shumė faraonėve tė lashtė egjiptian, pėr tė cilėt historia qė njohim flet vetėm me supozime e me fakte tė thata. Ka shumė e shumė tė panjohura mbi kėtė vend, tė cilat edhe sot e kėsaj dite, s'gjejnė dot zgjidhje.Ekzistojnė shumė teori, tė cilat mundohen tė shpjegojnė mėnyrėn e ndėrtimit tė piramidave, pėrveē tė tjerash, thuhet nga disa shkencėtar se ato janė ndėrtuar nga skllavet egjiptian (rreth 2 milion tė tillė) nėn udhėheqjen e njė race tjetėr.

Katilja

Erdha Ne Shtepi Mjeshter.........

642


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi