Dielli pagan i tė parėve tanė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Dielli pagan i tė parėve tanė

Mesazh  Nikolaos prej 06.09.11 23:42

Apolloni - Zoti i Diellit

Besimi tek e mbinatyrshmja ėshtė i vjetėr po aq sa njerėzit mbi tokė. Njerėzit duke mos ditur tė shpjegonin fenomenet natyrore, duke qenė inferior dhe te varur drejtėpėrdrejtė nga natyra, e ngritėn nė kult atė, duke i dhėnė atributin e shenjtė, e diēkaje tė pakuptueshme, tė paprekshme...

Jeta nė Tokė ėshtė provuar sot shkencėrisht qė ka lindur nė Afrikėn e sotme, pėr shkakun e thjeshtė sepse aty ishin kushtet e pėrshtatshme atmosferike pėr lindjen e saj. Ndėrkohė qė sot Afrikėn tė gjithė njėsojnė me shkretėtirėn, shumė kohė mė parė, kur Europa dhe gjithė kontinentet e tjerė ishin tė mbuluar nga akujt, vetėm nė Afrikė Dielli ishte bujar ndaj jetės. Besimi pagan, nė shumė zota, ka lindur nė Dodonė tė Janinės, apo nė Tomorr tė Beratit. (Tė dyja troje shqiptare?)
Dielli mori kėtė atribut absolut, pikėrisht sepse ishte ai qė mundėsonte jetėn, simbolizonte dritė, ditėn. E kundėrta e Diellit ishte errėsira, qė nėnkuptonte tė keqen, tė zezėn, tė ftohtin. Natėn njerėzit primitivė ishin shumė tė ekspozuar ndaj rreziqeve, sulmeve tė kafshėve tė egra, tė ftohtit etj dhe ishin tė varur plotėsisht ndaj kushteve tė natyrės.
Pėr kėtė arsye "priftėrinjtė e parė" ndėrtuan njė shenjė kulti nė malin mė tė lartė, atje ku rrezet e diellit preknin mė parė dhe me anė tė daulleve, lajmėronin popullsinė pėr lindjen e diellit, qė presupozonte lindjen e jetės. Pikėrisht nga tingulli i daulleve, "dou-dou" merr edhe emrin Dodona pellazgjike. Kėtu e ka burimin edhe festa e verės qė ėshtė njė festė pagane, e ardhjes sė pranverės, qė festohej duke uruar tė kishte sa mė begati nė tokat ku rriteshin tė mirat materiale qė siguronin jetesėn.
Pra dielli ishte natyrshėm mė i adhuruari, pasi mundėsonte mbijetesėn nė periudhat akullnojore, qė disa herė kanė rrezikuar realisht zhdukjen e rracės humane nė Tokė.
Duke studiuar Diellin, si ylli mė i afėrt i planetit Tokė, lindi interesi ndaj astronomisė, yjėsitė dhe fenomenet e ndryshme astronomike. Vetė fjala hyjnore, nuk presupozon diēka tė shenjtė, mė shumė se diēka qė ka tė bėjė me yjet, hylli, illi, illyrian, hyjnor...
Ky diell gjendet i pikturuar nė shpella 10 mijė vjet mė parė, apo dhe 6 mijė vjet tek sumerėt (Tė shumtėt) mė parė gjejmė tė pikturuar diellin, nė mes tė sistemit tonė diellor, bashkė me tė gjitha planetet qė njohim sot. Tė gjitha dijet tona astronomike, e kanė zanafillėn pikėrisht nga kjo periudhė kohore e zhvillimit human.

Ky besim pagan dominoi, madje u pėrhap nė tė gjithė shoqėrinė njerėzore tė asaj periudhe.
Mė pas evoloi dhe u pėrshtat nė kėto kultura, derisa kėto dije astronomike u keqpėrdorėn qėllimisht apo jo, pėr tė arritur judaizmi qė nxorri besimin e parė monoteist, qė vinte nė qendėr vetėm njė Zot. E gjithė Dhiata e vjetėr apo e Re, nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse njė dije astronomike, me nė qendėr Diellin. Mė pas kėtė histori e kopjoi thuajse totalisht Bibla dhe mė pas biblėn Kurani.


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 30.11.11 17:33, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

429


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi