Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Nikolaos prej 06.09.11 23:38

Njerėzit mė inteligjentė, janė mė tė prirur pėr tė mos besuar nė ZOT

Profesori Lin tha se besimi ne fe, ka rene ne shekullin e 20-te.

Profesori Riēard Lin, profesor nderi i psikologjise ne Universitetin e Ulsterit thote se shume me shume anetare te "elites intelektuale" konsiderojne veten si ateiste, sesa mesatarja kombetare.

Nje renie ne ndjekjet e zakoneve fetare gjate shekullit te fundit, ishte lidhur drejtperdrejte me nje rritje ne mesataren e inteligjences, pretendon ai.

Por konkluzionet, ne nje artikull per gazeten Akademike te Inteligjences - jane damkosur si "semplist" nga kritiket.

Profesori Lin, qe ka provokuar mosmarrveshje ne te kaluaren me kerkime qe lidhin inteligjencen me rracen dhe seksin, thote se akademiket e universitetit, ka te ngjare te besojne me pak ne Zot, se cdokush tjeter.

Nje studim i Shoqates Mbreterore (Royal Society) gjeti se vetem 3.3 per qind besojne ne Zot - ne nje kohe kur 68.5 per qind te popullit pergjithshem ne UK, e pershkruan veten si besimtare.

Nje ankete e ndare, ne 90'ten gjeti se vetem 7 per qind e anetareve te Akademise Kombetare te Shkences ne Amerike besonte ne Zot.

Profesor Lin thote se shumica e femijeve ne shkolle fillore besojne ne zot, por kur futen ne moshe te adoleshences - dhe inteligjenca ju rritet - shume prej tyre nisin te kene dyshime.

Ai i tha revistes se arsimit Time Higher: "Pse duhet qe me pak akademike te besojne ne zot sesa populli i pergjithshem? Une besoj qe eshte thjesht nje ceshtje e IQ. Akademiket kane nje IQ me te larte se populli i pergjithshem. Disa studime anketash per popullin e pergjithshem tregojne se ato me IQ me te larte, nuk besojne ne Zot."

Ai tha se besimi fetar ka rene permes 137 kombeve te zhvilluara ne shekullin e 20'te, ne te njejten kohe qe populli eshte bere me inteligjent.

Por Profesor Gordon Linch, drejtor ne qendren per fe dhe shoqeri bashkekohore ne kolegjin Bėrkbek, ne Londer, thote se deshtoi te merte parasysh disa shtrirje te nderlikuara te faktoreve socialo-ekonomike dhe historike.

"Te lidhesh besimin fetar dhe inteligjencen ne kete menyre, mund te reflektoje nje tendence te rrezikshme, te zhvillosh karakterizimin "semplist" te fese si primitiv, qe - gjate kohes qe ne po mundohemi te merremi me ceshtje komplekse te fese dhe pluralizmit kulturor - mbase nuk eshte pergjigje e dobishme," thote ai.

Dr Alister MkFaden, pedagog universiteti i vjeter ne teologjine Kristiane ne Universitetin e Lids, thote se konkluzioni ka "ngjyrim te paket te imperializmit kulturor te Perendimit, po ashtu dhe nje ndjenje anti-fetare".


Dr David Hardmen, pedagog kryesor ne zhvillimin e mesimit ne Universitetin Metropolitan te Londres, thote "Eshte shume e veshtire te percosh eksperimente te verteta qe shpjegojne nje marerdhenie rastesore mes IQ dhe besimit fetar. Prapseprape, ka evidence nga zona te tjera te niveleve te larta te inteligjences qe jane te shoqeruara me aftesi me te mira - ose ndoshta vullnet - te pyesin dhe te rrezojne institucione te ndjera."

http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/2111174/Intelligent-people-less-likely-to-believe-in-God.html
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Berti69 prej 06.09.11 23:49

Besimi eshte dicka shume personale dhe intime dhe nuk duhet pergjithesuar, ashtu sikur qe ka njerez te njohur te shkences qe nuk besuan ka po ashtu njerez te tjere qe besuan.
Besimi nuk vjen nga arsyeja por nga intuita.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


478


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  abramelin prej 07.09.11 0:07

Pse te besojme ne Zot.

Kush eshte ky Zoti ne te cilen besojne te krishteret? Cfare pamje ka? Cfare do te thote besim (fe)?
Zoti eshte emri i krijuesit te jetes. Ne fakt ose besojme ne Zotin krijues ose duhet e besojme se gjithcka erdhi rastesisht. Nuk eshte e lehte te provohet egzistenca e Zotit me arsye te paster, gati sikur egzistenca e Zotit te jete konkluzioni i nje arsyetimi llogjik. Por ne te njejten menyre ne smund te sjellim nje prove llogjike te dashurise, e prap kjo sdo te thote se dashuria nuk egziston! I mrekullueshmi sistemi diellor dhe menyra ne te cilen jetojme,kerkojne nje modulues ekspert,nje arkitekt, nje inxhinier dhe nje afarist..... Dhe kete qenie te madhe ne e quajme Zot.

Ne qeniet njerezore jetojme ne kohe, kemi nje fillim dhe nje fund. E duke qene se jemi keshtu, kjo na ben te mendojme se edhe per Zotin eshte e njejta gje. Por Bibla na thote se Zoti nuk ka as fillim e as fund. Ai nuk eshte nje subjekt I kohes ashtu sic jemi ne. Hapsira nuk ka fillim dhe as fund, sepse shtrihet pa limit. Eshte e veshtire ta kuptojme kete koncept sepse mendjet tona jane te limtiuara. Mund te kuptojme vetem ate qe shohim dhe qe njohim, dhe mendojme se kjo eshte gjithcka qe mund te jete. Por Zoti eshte me i madh se ajo cka mendjet tona mund te kuptojne.

Nuk mund ta shohim Zotin, edhe pse gjithcka rreth nesh tregon shenje te prezences se tij....si,mbjellim nje fare dhe e shohim te behet nje peme me fruta....nje veze e vogel ne trupin e gruas,fekondohet dhe ja zhvillohet nje femije.

Nuk mund ta shohim Zotin edhe pse perreth nesh ka shenje te prezences se tij operuese. Por ka shume gjera ne jeten tone te perditshme qe smund ti shohim,si elektricitetin,ajrin,valet e nje radio e megjithate e dime qe jane. Nuk mund te shohim dashurine e megjithate e dime qe eshte tek personat qe shqetesohen per ne. Nuk mund te shohim Zotin me syte tane,por e dime qe ne thellesi te vetes tone qe Ai eshte. Zoti nuk ka trup njerezor si yni. Kjo nuk do te thote qe nuk ka personalitet. Jezusi ka thene:<< Zoti eshte shpirtt>>. Ai eshte plot me force aktive dhe plot me jete, pa limite te kohes apo te hapsires. Edhe ne kemi nje shpirt. Shpirti eshte burimi i te gjithe idealeve,shpresave dhe mendimive

abramelin

44


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  inkubacioni prej 07.09.11 1:20

Keta jan shkencetaret me te famshem dhe kane besuar ne Zot gjeni ju me intelegjet se keta kooooot


Albert Einstein (1879-1955)
Nicholas Copernicus (1473-1543)
Sir Francis Bacon (1561-1627)
Jhannes Kepler (1571-1630)o
Galileo Galilei (1564-1642)
Rene Descartes (1596-1650)
Isaac Newton (1642-1727)
Robert Boyle (1791-1867)
Michael Faraday (1791-1867)
Gregor Mendel (1822-1884)
William Thomson Kelvin (1824-1907)
Max Planck

Christian Anfinsen- Nobel Laureate in chemistry "Unė mendoj se vetėm njė idiot mund tė jetė njė ateist.

Jhannes Kepler (1571-1630)- "Kisha ndėrmend tė bėhesha teolog… por tani nga endjet e mia shoh se si Zoti madhėrohet nė astronomi, pasi 'qiejt deklarojnė madhėshtinė e Zotit'

Blaise Pascal (1623-1662)- Zoti ėshtė Krijuesi i ēdo gjėje qė nga matematika e deri te rregulli i elementėve.

John Ray (1627-1705)- "Nuk ka punė mė tė vlefshme dhe tė kėnaqshme pėr njė njeri tė lirė sesa tė shohė veprat e bukura tė natyrės dhe tė nderojė urtėsinė dhe mirėsinė e pafund tė Zotit."

Robert Boyle (1627-1691)-"Kujto t'i japėsh lavdi atij qė ishte autori i natyrės… Pėrdor dijen pėr t'i bėrė mirė njerėzimit."

Isaac Newton (1642-1727)-…Ai (Zoti) ėshtė i pėrjetė dhe i pafund, i gjithėfuqishėm dhe i gjithėditur; d.m.th. ekzistenca e tij shkon nga pėrjetėsia nė pėrjetėsi, prania e tij nga pafundėsia nė pafundėsi; ai drejton ēdogjė dhe di tė gjitha gjėrat qė janė apo qė mund tė bėhen. Ai ėshtė … i pėrjetė dhe i pafund; …ai ėshtė i vazhdueshėm dhe i pranishėm. Ai ekziston pėrgjithmonė dhe ėshtė kudo i pranishėm; dhe, duke ekzistuar gjithmonė dhe kudo, ai pėrbėn kohėn dhe hapsirėn… Ne e njohim atė vetėm nga projektimet e tij mė tė urta dhe tė pėrsosura tė gjėrave… [Ne] i drejtohemi dhe e adhurojmė Atė si shėrbyes tė Tij ...


avatar
inkubacioni

23


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  maqomaqo3 prej 07.09.11 2:13

NJEREZ TE FAMSHEM QE I BESUAN BIBLES DHE FJALES SE ZOTIT :

Blaise Pascal (filozof francez dhe matematicjen gjenial)
Johan Goethe (Gete)
Heinrich Heine (poet dhe gazetar)
Babai i Kishes ,Augustini
Johannes Kepler (astronom dhe matematicjan),themelues i astronomise moderne)
Immanuel Kant (filozof)
Galileo Galilei (natyralist dhe astronom)
Max Planck (fizikant ,fitues i cmimit Nobel)
Ernst Moritz Arndt (poet dhe burre shteti)
Mattias Claudius (poet dhe shkrimtar)
Jean Rausseau (filozof)
Dostojowski (poet dhe shkrimtar rus)
Victor Hess (profesor ,fitues i cmimit Nobel)
Albert Einstein
Blaise Pascal (filozof francez dhe matematicjan gjenial)
Isac Newton
Nicholas Copernicus (astronom polok)
Sir Francis Bacon (filozof)
Rene Descartes (shkencetar ,matematicien dhe filozof)
Michael Faraday (shkencetar)
Edwin Conklin (biolog) ka thene: mundesia qe jeta te kete lindur rastesisht ,mund te bazohet me mundesine,qe nje fjalor i plote te jete rezultat i nje eksplodimi te nje shtypshkronje.


Fjalet e Jesu Krishtit,Birit te Perendise:
*Une jam rruga ,e verteta dhe jeta. Askush
smund te vije tek Ati, pos nepermjet meje*











avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Nikolaos prej 07.09.11 8:50

Johannes Kepler, perveēse astronom ishte dhe nje nder astrologet me te medhenj te koheve te fundit, astrologjia bie ndesh me fene, prandaj s'kishte se si te ishte besimtar ne zot, mund te kete qene skeptik me shume. Edhe Gete ishte astrolog, edhe Albert Ajnshtajn ishte skeptik por disa njerez e kane bere besimtar kastile. Mos harroni qe sot per sot gjermanet qe jane njerez teper te zgjuar, jane njerezit qe e repsektojne dhe e praktikojne me pak fene se cdo shtet tjeter ne bote. Njutoni dhe shume shkencetare qe permendet kane jetuar ne kohen kur dominonte feja dhe i kishin friken autoritetit te saj . Po te ishte sot gjalle Njutoni dhe shume si ai, me zhvillimin e teknologjise dhe shkences do te kishin tjeter mendim.Koperniku dhe Galileo zbuluan te kunderten e asaj qe thoshte bibla, sistemin heliocentrik dhe jo gjeocentrik siē pershkruante bibla dhe per kete kisha desh i dogji ne turren e druve.
ja ku e keni listen e ateisteve te famshem nga te gjitha fushat:
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_atheists

Njė studim mbi mendimin e shkencėtarėve amerikanė pėr besimin nė Zot dhe atė pas vdekjes. shikoni linkun:
http://www.stephenjaygould.org/ctrl/news/file002.html
cfare doni me teper se kaq?
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  nert prej 07.09.11 17:27

Shumica e shkencetareve mesa pashe nga lista ishin ose kimist, ose biolog (te specializuar ne fusha te ndryshme), pasi ata e kane shume te qarte se si funksionojne gjerat si ne natyre dhe ne trupin e njeriut,
avatar
nert

119


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Estilen prej 07.09.11 17:57

inkubacioni shkruajti:Keta jan shkencetaret me te famshem dhe kane besuar ne Zot gjeni ju me intelegjet se keta kooooot


Albert Einstein (1879-1955)
Nicholas Copernicus (1473-1543)
Sir Francis Bacon (1561-1627)
Jhannes Kepler (1571-1630)o
Galileo Galilei (1564-1642)
Rene Descartes (1596-1650)
Isaac Newton (1642-1727)
Robert Boyle (1791-1867)
Michael Faraday (1791-1867)
Gregor Mendel (1822-1884)
William Thomson Kelvin (1824-1907)
Max Planck

Christian Anfinsen- Nobel Laureate in chemistry "Unė mendoj se vetėm njė idiot mund tė jetė njė ateist.

Jhannes Kepler (1571-1630)- "Kisha ndėrmend tė bėhesha teolog… por tani nga endjet e mia shoh se si Zoti madhėrohet nė astronomi, pasi 'qiejt deklarojnė madhėshtinė e Zotit'

Blaise Pascal (1623-1662)- Zoti ėshtė Krijuesi i ēdo gjėje qė nga matematika e deri te rregulli i elementėve.

John Ray (1627-1705)- "Nuk ka punė mė tė vlefshme dhe tė kėnaqshme pėr njė njeri tė lirė sesa tė shohė veprat e bukura tė natyrės dhe tė nderojė urtėsinė dhe mirėsinė e pafund tė Zotit."

Robert Boyle (1627-1691)-"Kujto t'i japėsh lavdi atij qė ishte autori i natyrės… Pėrdor dijen pėr t'i bėrė mirė njerėzimit."

Isaac Newton (1642-1727)-…Ai (Zoti) ėshtė i pėrjetė dhe i pafund, i gjithėfuqishėm dhe i gjithėditur; d.m.th. ekzistenca e tij shkon nga pėrjetėsia nė pėrjetėsi, prania e tij nga pafundėsia nė pafundėsi; ai drejton ēdogjė dhe di tė gjitha gjėrat qė janė apo qė mund tė bėhen. Ai ėshtė … i pėrjetė dhe i pafund; …ai ėshtė i vazhdueshėm dhe i pranishėm. Ai ekziston pėrgjithmonė dhe ėshtė kudo i pranishėm; dhe, duke ekzistuar gjithmonė dhe kudo, ai pėrbėn kohėn dhe hapsirėn… Ne e njohim atė vetėm nga projektimet e tij mė tė urta dhe tė pėrsosura tė gjėrave… [Ne] i drejtohemi dhe e adhurojmė Atė si shėrbyes tė Tij ...

Me thoni ju lutem nje shkencetar ose grup shkencetrash te periudhes 1960-2010,qe kane deklaruar se universi dhe njerzimi jane krijuar nga Zoti...

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  nitty prej 07.09.11 18:12

inkubacioni shkruajti:Keta jan shkencetaret me te famshem dhe kane besuar ne Zot gjeni ju me intelegjet se keta kooooot


Albert Einstein (1879-1955)
Nicholas Copernicus (1473-1543)
Sir Francis Bacon (1561-1627)
Jhannes Kepler (1571-1630)o
Galileo Galilei (1564-1642)
Rene Descartes (1596-1650)
Isaac Newton (1642-1727)
Robert Boyle (1791-1867)
Michael Faraday (1791-1867)
Gregor Mendel (1822-1884)
William Thomson Kelvin (1824-1907)
Max Planck

Christian Anfinsen- Nobel Laureate in chemistry "Unė mendoj se vetėm njė idiot mund tė jetė njė ateist.

Jhannes Kepler (1571-1630)- "Kisha ndėrmend tė bėhesha teolog… por tani nga endjet e mia shoh se si Zoti madhėrohet nė astronomi, pasi 'qiejt deklarojnė madhėshtinė e Zotit'

Blaise Pascal (1623-1662)- Zoti ėshtė Krijuesi i ēdo gjėje qė nga matematika e deri te rregulli i elementėve.

John Ray (1627-1705)- "Nuk ka punė mė tė vlefshme dhe tė kėnaqshme pėr njė njeri tė lirė sesa tė shohė veprat e bukura tė natyrės dhe tė nderojė urtėsinė dhe mirėsinė e pafund tė Zotit."

Robert Boyle (1627-1691)-"Kujto t'i japėsh lavdi atij qė ishte autori i natyrės… Pėrdor dijen pėr t'i bėrė mirė njerėzimit."

Isaac Newton (1642-1727)-…Ai (Zoti) ėshtė i pėrjetė dhe i pafund, i gjithėfuqishėm dhe i gjithėditur; d.m.th. ekzistenca e tij shkon nga pėrjetėsia nė pėrjetėsi, prania e tij nga pafundėsia nė pafundėsi; ai drejton ēdogjė dhe di tė gjitha gjėrat qė janė apo qė mund tė bėhen. Ai ėshtė … i pėrjetė dhe i pafund; …ai ėshtė i vazhdueshėm dhe i pranishėm. Ai ekziston pėrgjithmonė dhe ėshtė kudo i pranishėm; dhe, duke ekzistuar gjithmonė dhe kudo, ai pėrbėn kohėn dhe hapsirėn… Ne e njohim atė vetėm nga projektimet e tij mė tė urta dhe tė pėrsosura tė gjėrave… [Ne] i drejtohemi dhe e adhurojmė Atė si shėrbyes tė Tij ...

Tė lumtė Inkubacion...?!

Merrini kėta emra ju ateista se na lodhėt me pallavra?!
avatar
nitty

170


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Fikrro prej 07.09.11 18:27

Shkenctarėt qė besuan Zotin dhe vėrtetuan se ėshtė vetėm njė Zot

Disa prej shkenctarėve argumentojn se ėshtė vetėm njė Zot, tė tjerėt kundėrshtojn ateistet se me tė vėrtet njė fe e vėrtet ekziston.

Francis Bacon (1561-1626)

Bekon, shkencėtar me reputacion dhe njė nga themeluesit e metodės shkencore, njihet tė ketė qenė njė besimtar i devotshėm. Ai tha nė Novum Organum se filozofia natyrale (shkenca) ėshtė "pas fjalės sė Zotit, shėrimi mė i sigurt kundėr supersticioneve dhe mbėshtetėsja mė e aprovuar e fesė."
Referenca: Principia, Newton, 2nd edition; J. De Vries, Essentials of Physical Science, B. Eerdmans Pub.Co., Grand Rapids, SD, 1958, p.15


Johannes Kepler (1571-1630)

Si shkencėtar, Kepleri gjithashtu besonte se universi ishte krijuar nga njė Krijues. Kur u pyet pse ai praktikonte shkencėn, tha: "Kisha ndėrmend tė bėhesha teolog… por tani nga endjet e mia shoh se si Zoti madhėrohet nė astronomi, pasi 'qiejt deklarojnė madhėshtinė e Zotit'
Johannes Kepler, quoted in: J.H. Tiner, Johannes Kepler-Giant of Faith and Science (Milford, Michigan: Mott Media, 1977), p. 197

Kepleri, themeluesi i astronomisė moderne, zbuloi lėvizjen eliptike tė planeteve, pėrcaktoi njė formulė qė lidh periodėn orbitale tė planetit nė lidhje me distancėn e tij mesatare nga dielli, dhe kompletoi tabelat astronomike qė lejonin llogaritjet e pozicioneve planetare nė ēdo kohė, nė tė shkuarėn ose nė tė ardhmen.

Meqė ne astronomėt jemi priftėrinj tė Zotit tė Lartėsuar nė lidhje me librin e natyrės, na pėrket ne tė jemi mendimplotė, jo tė lavdisė sė mendjeve tona, por nė tė vėrtetė mbi tė gjitha tė lavdisė sė Zotit
Henry M. Morris, Men of Science Men of God, Master Books, 1992, p.13

Jeta e Keplerit, i cili besonte se lavdia e Zotit manifestohej nė ēdogjė qė Ai kishte krijuar, ėshtė njė shembull se sa i suksesshėm dhe mendjegjerė mund tė jetė njė shkencėtar qė pranon se ka njė arsye hyjnore nė natyrė. "Kush i ēoi arinjtė e bardhė dhe ujqit e bardhė nė zonat me dėborė tė veriut; po ushqimin pėr arinjtė, balenat, ujqėrit?" pyeti Kepleri dhe pastaj u pėrgjigj: "I Madh ėshtė Zoti ynė dhe e madhe ėshtė mirėsia e Tij dhe nga urtėsia e Tij nuk ka kufi: adhurojeni Atė ju qiej, adhurojeni Atė ti diell, hėnė dhe planete, pėrdorni ēdo shqisė pėr tė perceptuar, ēdo gjuhė pėr tė deklaruar Krijuesin tuaj. Adhurojeni Atė ju Harmoni qiellore, adhurojeni Atė ju gjykues tė Harmonive tė pazbuluara: dhe ti shpirti im adhuroje Zotin, Krijuesin tėnd pėrsa kohė tė jem unė: pasi prej Tij, pėrmes Tij dhe brenda Tij janė tė gjitha gjėrat, tė ndieshmet dhe tė kuptueshmet; pasi edhe ajo pėr tė cilėn jemi krejtėsisht tė paditur edhe ajo qė dimė janė pjesa mė e vogėl e tyre; ka shumė mė tepėr pėrtej. Atij i qoftė adhurimi, nderi dhe lavdia, bota pa fund."
Harmonice Mundi (Harmonies of the World), Johannes Kepler Gesammelte Werke, Munich, 1937, v. 6, p. 363

Johannes Baptista von Helmont (1579-1644)

Themelues i kimisė pneumatike dhe i fiziologjisė kimike, Helmont shpiku termometrin dhe barometrin. Uolltėr Peixhėls, i cili shkroi njė libėr mbi aspektet fetare tė shkencės sė fon Helmontit, tha se ai nė kėrkimet e tij frymėzohej nga besimi i tij fetar.
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 51

Blaise Pascal (1623-1662)

Duke kontribuar me inovacion tė madh nė gjeometrinė e kohės sė Grekėve tė Lashtė, Paskal ishte njė shkencėtar i dalluar i cili bėri zbulime tė rėndėsishme qė nė moshė tė re. Pėrveē ndihmesės sė tij nė matematikė, Paskal ishte gjithashtu pėrgjegjės pėr zbulime kolosale nė fizikė. Ai bėri shumė studime nė mekanikėn atmosferike dhe tė lėngjeve dhe provoi se presioni atmosferik ndryshon sipas lartėsisė.

Njė figurė e shquar nė historinė e shkencės, Paskal ishte gjithashtu njė njeri shumė shpritėror. Ai iu referua fuqisė sė pėrjetshme tė Zotit kur tha se Zoti ėshtė Krijuesi i ēdogjėje qė nga matematika e deri te rregulli i elementėve.
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 57


John Ray (1627-1705)

Botanisti britanik me reputacion Xhon Rei ishte besimtar. Ai ndjente se nėse njeriu ėshtė sjellė mbi tokė pėr t'i pasqyruar Zotit lavdinė e tė gjithė veprave tė Tij, atėherė ai duhet tė vėrente ēdogjė qė Ai krijoi. Nė rininė e tij, i nxitur nga kjo pikėpamje, Rei u mobilizua nė kėrkimin shkencor. Ai gėzonte autoritetin mė tė lartė si nė botanikė dhe zoologji. Shkroi njė libėr tė mirėpritur: Urtėsia e Zotit nė Krijim. Nė kėtė libėr, ku Rei prezantoi mijėra bimė, insekte, zogj, lloje peshqish, etj, ai raportoi se natyra zbulon ekzistencėn e njė Krijuesi. Veprat krijuese tė Zotit, tha ai, ishin "vepra tė krijuara nga Zoti nė fillim dhe tė ruajtura po prej Tij deri nė kėtė ditė, nė tė njėjtat gjėndje dhe kushte siē ishin krijuar nė fillim.Henry M. Morris, Men of Science Men of God, Master Books, 1992, p.18

Rei, i cili i dha njė kontribut tė konsiderueshėm botanikės, gjithmonė theksonte se shkenca dhe feja takohen nė shumė rrugė. Qėndrimi i tij kuptohet mė mirė nga fjalėt e tij: "Nuk ka punė mė tė vlefshme dhe tė kėnaqshme pėr njė njeri tė lirė sesa tė shohė veprat e bukura tė natyrės dhe tė nderojė urtėsinė dhe mirėsinė e pafund tė Zotit."
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 66

Robert Boyle (1627-1691)

I vlerėsuar si babai i kimisė moderne, Bojlli bėri shumė zbulime shkencore revolucionare. Ai pėrcaktoi lidhjet mes ndryshimeve tė presionit tė ushtruar ndaj ajrit dhe vėllimit qė ajri zė, i cili njihet sot si "Ligji i Bojllit pėr gazet". Shpikjet e tjera tė tij pėrfshijnė njė lloj letre lakmuesi dhe njė frigorifer tė thjeshtė. Ai demonstroi se uji bymehet kur ai ngrin. Pėrkufizimi i sotėm i "elementit" u dha prej tij. Gjithashtu ai kontribuoi dhe nė teorinė e atomizmit ku diskutonte se nėse ajri ngjeshet duhet tė ketė hapsira boshe mes thėrrmijave tė tij.

Ndėrsa ishte pėrgjegjės pėr zbulime kaq tė mėdha shkencore, Bojlli ishte njė besimtar mjaft i devotė. Ai besonte se ka njė modelim inteligjent nė natyrė qė ėshtė krijuar nga njė Krijues tė Githėfuqishėm. Bojll shpjegonte nė leksionet dhe shkrimet e tij se shkenca dhe besimi nė Zot duhet tė qėndrojnė krah pėr krah. Nė njė leksion tė mbajtur, ai tha: "Kujto t'i japėsh lavdi atij qė ishte autori i natyrės… Pėrdor dijen pėr t'i bėrė mirė njerėzimit."
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 63

Projektimi i pėrkryer i kėtij sistemi tė madh tė botės dhe sidomos struktura kurioze e trupave tė kafshėve dhe pėrdorimet e tyre tė shqisave dhe pjesėve tė tjera, kanė qenė motivet madhore qė kanė nxitur filozofėt e ēdo kohe dhe kombi tė pranojnė njė Hyjni si autor i kėtyre strukturave tė mrekullueshme.
John Marks Templeton, Evidence of Purpose - Scientists Discover the Creator, Continuum, New York 1994, p.50


Antonie von Leeuwenhoek (1632-1723)

Ishte Lojvenhėk ai qė zbuloi bakteret. Lojvenhėk mėsoi tė mprehė lentet e veta zmadhuese pėr tė ekzaminuar indet. I tėrhequr nga ajo qė shikonte, ai filloi tė prodhonte zmadhues tė tjerė - dhe u bė kėshtu njeriu i parė qė pa dhe pėrshkoi bakteret me anė tė njė mikroskopi.

Qėllimi i tij pėr tė hedhur poshtė idenė e gjenerimit spontan, pa njė Krijues, e ēoi drejt kryerjes sė studimeve tė rėndėsishme shkencore. Pėr kėtė arsye ai studioi sistemet ushqyese tė bimėve dhe kafshėve, ekzaminoi spematozoidėt, transportimin e lėndėve ushqyese tek bimėt dhe strukturat dhe funksionet e pjesėvet tė ndryshme tė bimėve. Objekt tjetėr i vėzhgimeve tė tij u bėnė qelizat e gjakut. Ishte i pari qė studioi kapilarėt dhe qė pa qelizat e gjakut tė kalojnė nė to. Pėrpara Lojvenhėk asnjė nuk kishte kuptuar se muskujt pėrbėhen nga fijet.
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 70


Isaac Newton (1642-1727)

I konsideruar si shkencėtari mė i madh i tė gjitha kohėrave, Njutoni ishte matematicien dhe fizikant. Kontributi i tij mė i madh ndaj shkencės ishte zbulimi i ligjit tė gravitacionit universal. Ai shtoi konceptin e masės nė lidhjen mes forcės dhe nxitimit; prezantoi ligjin e veprimit dhe kundėrveprimit dhe parashtroi tezėn se njė trup nė lėvizje do vazhdojė tė lėvizė nė vijė tė drejtė me shpejtėsi konstante pėrsa kohė qė mbi tė nuk vepron njė forcė. Ligjet e lėvizjes sė Njutonit u pėrdorėn pėr 4 shekuj qė nga llogaritjet e thjeshta inxhinjerike deri tek projektet teknologjike mė komplekse. Kontributet e Njutonit nuk ngelen vetėm tek graviteti por zgjerohen nė fushat e optikės dhe mekanikės. Si zbulues i shtatė ngjyrave tė dritės, Njutoni hodhi kėshtu themmelet e njė disipline tė re tė quajtur optikė.
In addition to his groundbreaking discoveries, Pėrveē zbulimeve tė tij shpėrthyese, Njutoni shkroi esse kritike nė refuzim tė ateizmit dhe mbrojtje tė Krijimit. Ai mbėshteste idenė se "krijimi ėshtė shpjegimi i vetėm shkencor". Njutoni besonte se universi mekanik, njė orė gjigande gjithmonė nė punė, nė analogjinė ė tij mund tė jetė vetėm vepėr e njė Krijuesi tė gjithėfuqishėm dhe tė urtė.

Pas zbulimeve tė Njutonit qė ndryshuan rrjedhėn e botės, qėndronte dėshira e tij pėr t'iu afruar mė tepėr Zotit. Njutoni vėzhgoi objektet e krijimit tė Zotit pėr ta njohur mė mirė Atė. Si pėrfundim ai iu pėrkushtua studimeve me energji tė madhe. Njutoni zbuloi arsyen qė fshihet pas zellit tė tij pėr kėrkime shkencore me fjalėt e mėposhtme, tė marra nga vepra e tij e famshme Principia Mathematica (Matematika Elementare):

…Ai (Zoti) ėshtė i pėrjetė dhe i pafund, i gjithėfuqishėm dhe i gjithėditur; d.m.th. ekzistenca e tij shkon nga pėrjetėsia nė pėrjetėsi, prania e tij nga pafundėsia nė pafundėsi; ai drejton ēdogjė dhe di tė gjitha gjėrat qė janė apo qė mund tė bėhen. Ai ėshtė … i pėrjetė dhe i pafund; …ai ėshtė i vazhdueshėm dhe i pranishėm. Ai ekziston pėrgjithmonė dhe ėshtė kudo i pranishėm; dhe, duke ekzistuar gjithmonė dhe kudo, ai pėrbėn kohėn dhe hapsirėn… Ne e njohim atė vetėm nga projektimet e tij mė tė urta dhe tė pėrsosura tė gjėrave… [Ne] i drejtohemi dhe e adhurojmė Atė si shėrbyes tė Tij ...Sir Isaac Newton, Mathematical Principles of Natural Philosophy, Translated by Andrew Motte, Revised by Florian Cajore, Great Books of the Western World Robert Maynard Hutchins, Editor in chief, William Benton, Chicago, 1952:273-74

John Flamsteed (1646-1719)

Ai ishte themeluesi i observatorit tė famshėm tė Grinuiēit dhe astronomi i parė mbretėror i Anglisė. Flamstid, i cili pas vėzhgimeve tė panumėrta, krijoi hartėn e parė tė madhe yjore nė kohėn e shpikjes sė teleskopit, ishte gjithashtu njė klerik i devotė.

John Woodward (1665-1728)

Woodward ishte njė nga themeluesit e mėdhenj tė shkencės sė gjeologjisė. Njė nga kontributet mė tė vlefshme tė tij ishte ndėrtimi i njė muzeu tė rėndėsishėm paleontologjik nė Kembrixh dhe hapja e degės sė gjeologjisė atje.


Carolus Linnaeus (1707-1778)

Lineus, njė shkencėtar mjaft i devotė, kreu studime tė rėndėsishme nė botanikė. Ai provoi se bimėt riprodhohen seksualisht dhe i prezantoi shkencės nocionin e "taksonomisė biologjike"

Jean Deluc (1727-1817)

Deluk ishte njė fizikant zvicerian i cili formoi termin "gjeologji". Ai dhe babai i tij zhvilluan termometrin e sotėm me mėrkur dhe higrometrin (aparat pėr matjen e lagėshtisė sė ajrit). Ai njihet pėr besimin e tij nė Krijimin dhe pėr sfidėn e tij ndaj idesė se universi dhe jeta erdhėn rastėsisht.

Sir William Herschel (1738-1822)

Hershel ishte njė nga astronomėt mė tė kompletuar tė shekullit tė 18-tė. Hershėl, i cili ndėrtoi teleskopėt pasqyrues mė tė avancuar tė kohės sė tij dhe qė katalogoi dhe studioi mjegullnajat dhe galaksitė si askush mė parė, ishte njė shkencėtar besimtar. Ishte Hershel ai qė tha: "Astronomi jo i devotė duhet tė jetė i ēmendur", duke theksuar se ėshtė habitėse, qė njė shkencėtar qė studion astronominė dhe ėshtė dėshmitar i rregullit tė pėrkryer nė univers, tė mos besojė nė Zot
Henry M. Morris, Men of Science Men of God, Master Books, 1992, p.31

William Paley (1743-1805)

Peili ishte njė shkencėtar qė besonte nė krijimin. Vepra e tij Teologjia Natyrore ishte njė nga librat mė tė shitur tė kohės sė tij. Peili ndjente se "nėse veprat e artit janė prodhim i njeriut atėherė gjallesat duhet tė jenė prodhim i njė qėnieje shumė mė superiore se njeriu". Sipas Peilit, fakti se tė gjitha gjallesat janė tė pajisura me tė gjitha veēoritė e nevojshme pėr tė jetuar nė mjedisin e tyre ėshtė njė "shenjė modelimi dhe e njė Krijuesi modelues."
William Paley, Natural Theology; or, Evidences of the Existence and Attributes of the Deity Collected from the Appearances of Nature [Edinburgh, 1816], chapter 5, section 5, p.61

Gregory Mendel (1822-1884)

Me zbulimin e tij tė tre ligjeve tė gjenetikės, Mendeli hyri nė histori si personi qė themeloi parimet e trashėgimisė. Parimet e trashėgimisė tė Mendelit kanė dalė tė jenė provat mė tė forta qė shfaqin falsitetin e teorisė sė evolucionit.

Pasi me zbulimin e parimeve tė tij tė trashėgimisė refuzoi teorinė e evolucionit, Mendeli besonte akoma mė tepėr se Zoti pati krijuar botėn dhe se rastėsia e verbėr nuk mund tė jetė shkaku i kėtij rezultati
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 143


Louis Pasteur (1822-1895)

Pastėr ėshtė njė nga figurat mė tė mėdhaja tė historisė sė shkencės dhe mjeksisė, kryesisht pėr shkak tė ndėrtimit tė tij tė teorisė sė mikroorganizmave dhe pėr kundėrshtimin e tij ndaj teorisė sė evolucionit. Ai ishte i pari qė shpjegoi bazat dhe kontrollin e fermentimit organik dhe, ndėrsa kėrkimet e tij e ēonin akoma mė shumė drejt bakteorologjisė, ai izoloi njė numėr organizmash infektivė dhe zhvilloi vaksina pėr t'i luftuar ato - njihen sėmundjet e tmerrshme si tėrbimi, difteria, plasja, etj - si dhe proēeset e pasterizimit dhe sterilizimit.

Pastėr, i cili ishte njė besimtar i qėndrueshėm nė Zot, ishte objekt kundėrshtimi tė egėr pėr shkak tė rezistencės sė tij ndaj teorisė evolucionare tė Darvinit. Ai ishte mbrojtės i pėrputhshmėrisė sė shkencės dhe fesė, gjė tė cilėn e theksonte shpesh nė shkrimet e tij. Nga fjalėt e tij veēojmė:

Sa mė shumė tė di, aq mė shumė feja ime bėhet e plotė dhe e padyshimtė.
http://www.archimedesfoundation . org/quotes.html

Pak shkencė tė largon nga Zoti, kurse shumė prej saj tė sjell tek AiJean Guitton, Dieu et La Science: Vers Le Métaréalisme, Paris: Grasset, 1991, p. 5


Sir William Huggins (1824-1910)

Hjuxhins ishte i mirėnjohur edhe si shkencėtar besimtar edhe si astronom brilant. Ai ishte i pari qė demonstroi se yjet janė pėrbėrė kryesisht prej hidrogjeni dhe sasish mė tė vogla tė tė njėjtėve elementė qė ekzistojnė mbi Tokė. Ai ishte gjithashtu i pari qė dalloi efektin Dopler (qė drita e yjeve zhvendoset nga e kuqja tek bluja ndėrsa ato largohen nga njėri-tjetri) nė astronomi, gjė qė ēoi nė idenė e universit qė zgjerohet.


William Thompson (Lord Kelvin) (1824-1907)

Lordi Kelvin pranohet tė jetė fizikanti mė i madh i kohės sė tij dhe gjithashtu njihet pėr besimin e tij tė fortė te Zoti. Ai mbahet lart nė komunitetin shkencor pėr kontributet e tij nė fizikė dhe matematikė si dhe nga shpikjet e tij praktike. Ai zhvilloi njė metodė tė suksesshme pėr lėngėzimin e hidrogjenit dhe heliumit. Ai ndėrtoi shkallėn e temperaturave absolute, prandaj kėto temperatura sot maten si tė tilla "gradė Kelvin". Ai e vendosi termodinamikėn si njė disiplinė shkencore formale dhe formuloi ligjin e parė dhe tė dytė tė saj me njė terminologji tė saktė.

Ai e ekspozoi hapur nė veprat e tij besimin e tij nė Zot. Ai tha:

Mos kini frikė tė mendoni lirisht. Nėse mendoni pak mė fort, do detyroheni nga shkenca tė keni besim tek Zoti.
www.leaderu.com/offices/ schaefer/docs/scientists.html

Nė lidhje me origjinėn e jetės, shkenca… konfirmon fuqinė krijuese
Henry M. Morris, Men of Science Men of God, Master Books, 1992, p.66


J. J. Thomson (1856-1940)

Mė 1897, J. J. Tomson zbuloi elektronin. Ai ishte profesor i fizikės nė Universitetin e Kembrixhit. Tomson, i cili ishte njė besimtar i devotė, bėri kėtė pohim tek Natyra, duke tėrhequr vėmendjen tek fakti se pėrfundimet e arritura nga shkenca tregojnė ekzistencėn e Zotit:

Ka akoma shumė maja tė larta qė duhet tė ngjiten nga ata shkencėtarė qė kanė vizione tė gjera. Dhe ēdo pėrparim nė shkencė do fortėsojė vėrtetėsinė e ndjenjave tė tyre. Veprat e Zotit janė aq tė mėdhaja
www.leaderu.com/offices/ schaefer/docs/scientists.html


Joseph Clerk Maxwell (1831-1879)

Maksuelli pati njė jetė tė shkurtėr por mjaft produktive. I njohur si babai i fizikės moderne, Maksuelli vėrtetoi unitetin e dritės me elektricitetin duke vendosur bashkė dritėn, elektricitetin dhe magnetizmin nėn njė bashkėsi ekuacionesh. Ajnshtajni u mbėshtet nė ekuacionet e Maksuellit pėr tė formuluar teorinė e relativitetit.

Albert Ajnshtajn i quajti arritjet e Maksuellit si "mė tė thellat dhe mė tė frytshmet qė ka njohur ndonjėherė fizika qė nga koha e Njutonit". Ai ishte dhe kundėrshtar i evolucionit dhe arriti tė zhvillonte njė refuzim tė detajuar matematik tė sė famshmes "hipotezė mjegullore" e ateistit francez LaPlas. Ai gjithashtu shkroi njė refuzim prerės ndaj filozofive evolucionare tė Herbert Spenser, mbrojtėsi i madh i Darvinizmit. Nė njė letėr ai meditonte se shkencėtari besimtar ėshtė i detyruar ta bėjė punėn e tij pasi kjo i sjell dobi fesė.
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 153

John Strutt (1842-1919)

Xhon Strut vazhdoi studimet mbi lėvizjet e valėve elektromagnetike duke dhėnė kėshtu ndihmesė tė vlefshme nė optikė, sonikė dhe nė dinamikėn e gazeve. Ai ishte bashkėzbuluesi i gazit tė argonit dhe i gazeve tė rrallė. Ai ishte gjithashtu i njohur si njė besimtar i devotė. Si hyrje nė botimet e tij ai shkruante: "Veprat e Zotit janė tė mėdhaja".
Henry M. Morris, Men of Science Men of God, Master Books, 1992, p.79


George Washington Carver (1865-1943)

Agrikultura u bė njė disiplinė mjaft e rėndėsishme duke filluar nga fundi i shekullit tė 19-tė. Karver ishte njė kėrkues i njohur i agrikulturės i cili bėri njė numėr tė konsiderueshėm zbulimesh kritike.

Karver ishte i njohur pėr besimin e tij nė Zot, gjė pėr tė cilėn fliste shpesh nė fjalimet apo intervistat e tij. Pyetjes sė njė reporteri tė gazetės Atlanta rreth qėndrueshmėrisė sė bojės me argjilė qė pati prodhuar, ai iu pėrgjigj kėshtu: "Unė vetėm sa pėrgatis atė qė Zoti ka krijuar. Ėshtė vepėr e Zotit - jo e imja."
Gene Adair, George Washington Carver, pp. 82, 83


Sir James Jeans (1877-1946)

Fizikanti i dalluar Sėr Xheims Xhins besonte se universi ishte krijuar nga njė Krijues me Urtėsi tė pafund. Disa nga pohimet nė tė cilat ai shfaqi pikėpamjet e tij janė:

Ne zbulojmė se Universi jep prova tė njė Fuqie modeluese apo kontrolluese qė ka diēka tė pėrbashkėt me mendjet tona.
Sir James Jeans, in his Rede Lecture at Cambridge, reported in the Times, London, November 5, 1930

Njė studim shkencor i universit ka sugjeruar njė pėrfundim qė mund tė pėrmblidhet kėshtu . . Universi duket tė jetė modeluar nga njė matematicien i vėrtetė.
Sir James Jeans, The Mysterious Universe, New York: Macmillan Co., 1932/ Cambridge, England: University Press, 1932, p. 140

Georges Lemaitre (1894-1966)

Georges Lemaitre parashtroi teorinė e Big Beng-ut qė tregon krijimin e universit. Ai mendoi se universi kishte njė fillim tė dukshėm, do ketė njė fund dhe se njohja e kėtij fakti luan njė rol kyē nė tė besuarin e shumė njerėzve tek Zoti. Lemčtrė, i cili ishte gjithashtu dhe prift, besonte se shkenca dhe feja duhet tė tė ēojnė drejt sė njėjtės tė vėrtetė.
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 159
(Lemčtrė, i parė me Ajnshtajnin, ishte njė shkencėtar besimtar qė propozoi teorinė e Big Bengut e cila tregonte krijimin e Universit)


Sir Alister Hardy (1896-1985)

Hardi ishte themeluesi i shkencės sė sotme tė oqeaneve. Fondacioni Tempėllton, i cili ēdo vit njeh njė shkencėtar pėr kontributet e tij apo tė saj nė pėrparimin e fesė, nderoi Sėr Alister Hardy nė 1985, pėr studime empirike qė pėr herė tė parė vėzhguan pėrvojat fetare shkencėrisht.

Wernher von Braun (1912-1977)

Wernher fon Braun ishte njė nga shkencėtarėt mė tė mėdhenj tė botės. Ai ishte njė inxhinjer raketash gjerman qė zhvilloi raketėn e famshme V-2 gjatė Luftės II Botėrore.

Dr. Braun, ish-drejtor i NASA-s, ishte gjithashtu njė shkencėtar me besim tė theksuar. Nė parathėnien e njė antologjie mbi krijimin dhe modelimin nė natyrė, ai ofroi dėshminė e tij:
Fluturimi hapsiror i njeriut ėshtė njė arritje mahnitėse, por i ka hapur njerėzimit vetėm njė derė tė vogėl pėr tė parė lartėsitė marramendėse tė qiellit. Njė pamje nėpėrmjet kėsaj tė ēare e mistereve tė mėdha tė universit duhet vetėm tė konfirmojė besimin tonė nė sigurinė e Krijuesit tė saj. Mė duket po aq e vėshtirė tė kuptoj njė shkencėtar qė nuk njeh prezencėn e njė llogjike superiore tė ndodhur pas ekzistencės sė universit sa edhe tė kuptoj njė teolog qė mund tė mohojė pėrparimet e shkencės.
Henry M. Morris, Men of Science Men of God, Master Books, 1992, p.85
Nė maj tė 1974 Verner fon Braun, nė njė artikull tė botuar, citoi:
Askush nuk i del dot pėrpara ligjit dhe rregullit tė universit pa konkluduar se aty pas duhet tė ketė modelim dhe arsye…Sa mė mirė tė kuptojmė ndėrlikimet e universit dhe fshehtėsive tė tij aq mė shumė arsye kemi gjetur pėr t'u mrekulluar para modelimit karakterisitk mbi tė cilin ai bazohet… Tė forcohesh tė besosh vetėm nė njė rezultat - se ēdogjė nė univers ndodhi rashtėsisht - do tė dhunonte vetė objektivitetin e vetė shkencės… Ēfarė proēesi i ēfarėdoshėm do tė mund tė prodhonte trurin e njeriut apo sistemin e syrit tė njeriut?…
Dennis R. Petersen, Unlocking the Mysteries of Creation, Creation Resource Foundation: El Dorado, California, 1990, p. 63

Max Planck (1858-1947)

Fizikanti gjerman me reputacion Maks Planku zbuloi njė konstante fizike tė njohur me emrin e tij. Profesor fizike nė Universitetin e Berlinit nė vitet 1900, Planku pranonte se forma e rrezatimit mund tė pėrfytyrohet mė mirė me imazhin e njė pikė shiu mbi xhamin e dritares sesa me ujin qė rrjedh nė lumė. Pėrpara Plankut shkencėtarėt mendonin se drita kryente lėvizje valore. Planku, i cili zbuloi se ēdo thėrrmijė drite ėshtė njė paketė energjie, i quajti kėto paketa "fotone". Koncepti i fotonit shėnoi njė pikė kthese nė historinė e fizikės. Drita jo vetėm qė e pėrshkonte ajrin nė formė valėsh si p.sh. zėri, por gjithashtu lėvizte si thėrrmijat.

Pėrgjegjės pėr kėto zbulime shpėrthyese, Plank besonte nė njė "inteligjencė tė gjithėfuqishme qė udhėheq universin."
"God and Science," Jacques Maritain Center, http://www.nd.edu/Departments/Maritain/jm2404.htm
Max Maks Plank tha se Krijuesi i rregullit nė univers ėshtė Zoti dhe e shprehu besimin e tij nė Zot me kėto fjalė:

Ēdokush qė ėshtė marrė seriozisht me punė shkencore tė ēdolloji kupton se mbi hyrjen nė dyert e tempullit tė shkencės janė shkruar fjalėt: Ti duhet tė besosh. Ėshtė njė veti pa tė cilėn shkencėtari nuk mund tė bėjė dot.
Max Planck, Where Is Science Going?, Allen & Unwin, 1933, p.214


Charles Coulson (1910-1974)

Kulson, pėr shumė vite profesor matematike nė Universitetin e Oksfordit, pėrmend shpesh besimin e tij nė Zot, dėshirėn e tij pėr t'iu afruar Atij mė tepėr, lutjet e tij ndaj Zotit dhe besimin e tij se arsyeja e kėsaj jete ėshtė t'i afrohesh sa mė shumė Zotit.
Charles Coulson, Science and Christian Belief, p. 72


Pikėpamjet mbi kozmosin tė Isaac Newton , i konsideruar shkencėtari mė i madh i tė gjitha kohėrave, janė tė dukshme nė fjalėt e mėposhtme:

Ky sistem kaq i bukur diellor, planetet dhe kometat do mund tė burojnė vetėm nga sugjerimi dhe dominimi i njė Qėnieje tė inteligjente dhe tė fuqishme. Kjo Qėnie qeveris tė gjitha gjėrat… si Sundues mbi tė gjithė, dhe sipas dominimit tė Tij. Ai zakonisht quhet Zoti Sundues, Rregulluesi i Gjithėanshėm.
Principia, Newton, 2nd edition; J. De Vries, Essentials of Physical Science, B. Eerdmans Pub.Co., Grand Rapids, SD, 1958, p.15

Ėshtė fakt i njohur se arritjet shkencore tė Keplerit rrodhėn nga besimi i tij fetar. Arno Penzias, fitues i Ēmimit Nobėl pėr Fizikėn nė 1978 dhe bashkė-zbulues i rrezatimit tė sfondit kozmik, flet kėshtu pėr Keplerin:

Ky ėshtė njė triumf i vėrtetė, jo ai i Kopernikut, por triumfi i Keplerit. Kjo sepse, pas tė gjithave, nocioni i epicikleve u dha nė ato ditė kur shkencėtarėt akoma rrihnin opinionet e tyre. E gjitha kjo zgjati derisa ne patėm njė besimtar tė vėrtetė e ky qe Kepler…Ai besonte vėrtetė nė Zotin, Ligjvėnėsin… Dhe ai tha se duhet tė ketė diēka mė tė thjeshtė e mė tė fuqishme. Mund tė ketė qenė me fat ose ndoshta ishte diēka mė e thellė, por besimi i Keplerit u shpėrblye me zbulimin e tij tė ligjeve tė natyrės. Kėshtu, qė nga ajo ditė ka qenė shumė e vėshtirė, por me kalimin e shekujve gjejmė se vėrtetė kanė vend ligje shumė tė thjeshta tė natyrės. Pra, shpresat janė akoma tek shkencėtarėt. Kjo nisi veēanėrisht nga Kepleri dhe Kepleri e gjeti nga besimi i tij.
http://www.ldolphin.org/

Nė kėtė pjesė tė librit do pėrmendim shkencėtarėt besimtarė nga e shkuara nė tė tashmen, tė cilėt themeluan dhe zhvilluan shkencėn moderne si dhe kontributet e tyre. Tė gjithė shkencėtarėt e pėrfshirė nė kėtė pjesė besonin se kozmosi dhe tė gjitha format e jetės ishin krijuar nga Zoti. Fjalėt e Frensis Bekon pėrshkruajnė qartė mendimin rreth krijesave tė njė shkencėtari besimtar:

Ashtu si ēdo vepėr qė tregon fuqinė dhe aftėsinė e punėtorit,… ashtu ėshtė edhe me punėt e Zotit; tė cilat tregojnė Gjithėpushtetin dhe Urtėsinė e Krijuesit.
http://www.ldolphin.org/

Roger Bacon (1220-1292)

"Hijeshia e besimit ndriēon sė tepėrmi"
Dan Graves, Scientists of Faith, Kregel Resources, 1996, p. 26

I quajtur Doktori i Mrekullive nga bashkėkohėsit e tij, Roger Becon ishte njė shkencėtar dhe teolog britanik i cili la gjurmė tė thella nė metodėn eksperimentale dhe i dha fund shumė zakoneve arkaike tė praktikuara nė shkencėn e asaj kohe. Becon parashikoi njė numėr shpikjesh teknologjike qė do vinin qindra vjet mė vonė dhe ishte vėshtirė tė imagjinoheshin nė atė kohė. Anije, trena, makina, aeroplanė dhe ura lėvizėse janė disa kėto nga tė rejat qė ai pėrmendi nė shekullin e 13-tė.

Nė njė letėr drejtuar njė mikut tė tij, Bekon shkroi:
Sė pari, mund tė ketė mjete lundrimi pa pasur nevojė tė voziten nga njeriu, si dhe anije tė mėdha qė ēajnė detet me vetėm njė njeri nė drejtim dhe qė do lundrojnė larg mė shpejt se po tė ishin plot me njerėz; gjithashtu edhe karroca qė do lėvizin me forcė tė papėrshkrueshme pa pasur ndonjė qė t'i drejtojė.
Great Aviation Quotes," http://www.skygod.com/quotes/predictions.html

Duke besuar se drita u krijua nga Zoti pėr t'i mundėsuar njerėve shikimin, Becon bėri vėzhgime nė kėtė fushė. Ai pėrcaktoi karakterisikėn zmadhuese tė lenteve optike dhe vendpėrdorimet e tyre. Ai ishte i pari qė tha se drita e emetuar nga yjet nuk e arrin Tokėn nė tė njėjtėn kohė. Sė fundmi, Becon pranoi se Toka nuk ishte e sheshtė por rrumbullake gati 200 vjet pėrpara Kristofor Kolombit dhe se India mund tė arrihej duke udhėtuar nė perėndim tė Europės.

Duke besuar se pėrfundimet nė tė cilat arriti nga vėzhgimet e tij ishin tė dobishme pėr njerėzit qė besonin, Becon tha:

Kjo shkencė, qė kujdeset pėr mirėqėnien e besimtarėve, ėshtė e vlefshme, siē e pamė nė dijet e saj tė veēanta tė sė ardhmes, tashmes dhe tė shkuarės.
Michael Bumbulis, Christianity and The Birth of Science, http://www.ldolphin.org/bumbulis

Becon, si shkencėtar, pohoi se shkenca nuk kundėrshtonte fenė por madje mund tė shėrbente si njė mjet i rėndėsishėm pėr tė bindur mosbesimtarėt. Ai tha se "kjo shkencė ėshtė avantazhi mė i madh nė nxitjen e njerėzve nė pranimin e fesė."
First Book of Francis Bacon of the Proficience and Advancement of Learning Divine and Human


Galileo Galilei (1564-1642)

Galileo Galilei ėshtė personi i parė qė ka pėrdorur teleskopin pėr tė vėzhguar qiellin. Galilei pranonte se Toka ėshtė e rrumbullakėt dhe ishte i pari qė dalloi rajonet e errėta, krateret dhe kodrat e Hėnės. Galilei, i famshėm pėr kontributet e tij tė mėdha qė i dha shkencės, besonte se shqisat, aftėsia pėr tė folur dhe inteligjenca u ishin dhuruar njerėzve nga Zoti dhe se ato duhet tė pėrdoren nė mėnyrėn mė tė mirė. Ai pohonte se ishte mjaft e dukshme qė Natyra ishte modeluar nga Zoti. Ai tha se natyra ishte thjesht njė libėr tjetėr i shkruar nga Zoti dhe se tė vėrtetat e shkencės dhe tė vėrtetat e fesė nuk mund tė sprapsin njėra-tjetrėn meqė Zoti ėshtė autori i tė gjithė tė vėrtetave.http://home.columbus.rr.com/ sciences/enlightened_belief_ history.htm


Albert Einstein (1879-1955)

Albert Einstein, qė ėshtė njė nga shkencėtarėt mė tė rėndėsishėm tė shekullit tė kaluar, ėshtė gjithashtu i njohur pėr besimin e tij nė Zot. Ai nuk hezitoi tė mbronte faktin qė shkenca nuk do tė mund tė ekzistonte pa fenė. Siē thotė ai:

Unė nuk mund ta konceptoj njė shkencėtar tė vėrtetė pa pasur ai besim tė thellė. Situata mund tė shprehet me anė tė njė pėrfytyrimi: shkenca pa fenė ėshtė e ēalė/sakate.
Science, Philosophy and Religion, A Symposium, published by the Conference on Science, Philosophy and Religion in Their Relation to the Democratic Way of Life, Inc., New York, 1941

Einstein ishte i bindur se universi ishte modeluar nė njė mėnyrė mjaft perfekte pėr tė qenė krijuar rastėsisht dhe se ai ishte krijuar nga njė Krijues me Urtėsi Superiore.

Pėr Einstein, i cili e pėrmendte shpesh besimin e tij tek Zoti nė shkrimet e tij, tė vėzhgoje rregullin natyral nė univers ishte shumė e rėndėsishme. Nė njė nga shkrimet e tij gjejmė, "Nė ēdo kėrkues tė vėrtetė tė Natyrės ekziston njė lloj respekti ndaj fesė".Quoted in Moszkowski, Conversations with Einstein, p. 46

Diku tjetėr ai shkroi:
Ēdokush qė ėshtė i pėrfshirė seriozisht nė ndjekje tė shkencės bindet se ėshtė i dukshėm qartė njė shpirt nė ligjet e Universit - njė shpirt shumė mė superior se ai i njeriut… Nė kėtė mėnyrė ndjekja e shkencės ēon drejt njė lloji tė veēantė ndjenje fetare…
avatar
Fikrro

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Arb prej 07.09.11 18:34

Ateistet sot i gjen vetem tek poetet dhe tek filozofet, duke filozofuar dhe duke enderuar, ndoshta e kane veshtire ta gjejne Zotin, por e pa mundur eshte qe nje shkencetar i mirfillt ta mohoj Zoti, ai mbase mund te deklarohet si "skeptik" shkaku qe te jete me pak i paragjykuar nga te tjeret, por shumica nga ata ne shenimet e fundit te jetes gjithmon e potencojne Nje Krijues te Pa-shoq!

Nuk di pse aq pluhur po ngern keta "ateistet" duke u perpelitur me disa "statistika" qe vetem ata i nxjerin dhe i dijn! Me qe besimi eshte cheshtje personale, pse kerkojne qe ta pergjithsojne ate?
avatar
Arb

114


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  lavdim.bossi prej 07.09.11 19:28

ketu behetjf ale per njerezit e zgjuar jo besimtar i mbani mend te gjith shkencetaret , fiolzofet , arkitekt , te mdhenj te ndryshem kan qene ateista shumica per aresye se zoti I MADH ju dha dije atyre ndersa ata e mohuan duke then se ne kemi lindur nga natyra keshtu dhe nuk i perfillin ligjin e Zotit e harrojn se intelegjenca e tyre eshte pikerisht dhunti qe Zoti ja ka dhuruar

lavdim.bossi

55


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Estilen prej 07.09.11 20:41



Analfabetizmi,burim i perhershem per shtimin e rradheve te besimtareve!







Rreth 800 milione njerez te rritur ne bote(shifer qe nuk ndryshon qe nga 2004) nuk dine as te lexojne as te shkruajne, numri me i madh prej tyre jane vajza te reja dhe gra, kumtoi UNESCO ne prag te mbremjes se Dites nderkombetare te alfabetizmit.

50 per qind nga analfabetet e rritur jetojne ne njembedhjete vende: Benin, Burkina Faso, Etiopi, Gambia, Guineja, Haiti, Mali, Niger, Senegal, Siera Leone dhe Cad.

Ne kumtesen e UNESCO-s theksohet se 76 milione femije te moshes shkollore nuk shkojne ne shkolle dhe edhe 72 milione te rinj te cilet duhet te regjistrohen ne shkolle te mesme nuk mund ta plotesojne te drejten e tyre te arsimit.


“Bota ka nevoje per angazhim te madh politik ne interes te alfabetizmit. Ata duhet te jene te shoqeruar me mobilizim te mjeteve te mjaftueshme, me qellim qe te zhvillohen programet te cilat jane treguar si efikase”, deklaroi drejtoresha e pergjithshme e UNESCO-s, Irina Bokova.

Ajo kerkoi nga qeverite, qe organizatat nderkombetare, shoqeria e qytetareve dhe sektori privat qe alfabetizmi te behet prioritet politik, qe cdo individ te mund ta zhvilloje potencialin e vet dhe ne menyre aktive te marre pjese ne krijimin e shoqerive me te drejta dhe me te qeta.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  gjilanasi prej 07.09.11 20:52

Per mua inteligjenca dhe budallalleku nuk jane shume larg.
avatar
gjilanasi

399


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Xhemajl prej 07.09.11 21:03

gjilanasi shkruajti:Per mua inteligjenca dhe budallalleku nuk jane shume larg.
Eshte njelloj si -100,99,98....0,1,2..100 kur je tek numri 100 nje hap ben tjeter dhe kthehesh ne -100,edhe pse inteligjenca nuk ka kufi,, besoj se kur perpiqesh aq shum te behesh intelegjent,, do arrish tek -100,,
avatar
Xhemajl

314


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Nikolaos prej 07.09.11 21:48

O "Fikrro" mos u bazo tek shkencetaret e kohes kur feja kishte ndikim te fuqishem dhe ku shumica prej tyre kishin frike te kundershtonin fjalet e bibles sepse mendonin se do digjeshin ne turren e druve. Ashtu si tha edhe Estilen, le te bazohemi tek shkencetaret e koheve te fundit, ku duket qarte se besimi eshte ne renie dhe ateizmi ne rritje sepse njerezit nuk jane aq budallenj si ne mesjete. Sot teknologjia u ka hapur syte njerezve te llogjikes.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  maqomaqo3 prej 07.09.11 22:07

Nikolaos shkruajti:Johannes Kepler, perveēse astronom ishte dhe nje nder astrologet me te medhenj te koheve te fundit, astrologjia bie ndesh me fene, prandaj s'kishte se si te ishte besimtar ne zot, mund te kete qene skeptik me shume. Edhe Gete ishte astrolog, edhe Albert Ajnshtajn ishte skeptik por disa njerez e kane bere besimtar kastile. Mos harroni qe sot per sot gjermanet qe jane njerez teper te zgjuar, jane njerezit qe e repsektojne dhe e praktikojne me pak fene se cdo shtet tjeter ne bote. Njutoni dhe shume shkencetare qe permendet kane jetuar ne kohen kur dominonte feja dhe i kishin friken autoritetit te saj . Po te ishte sot gjalle Njutoni dhe shume si ai, me zhvillimin e teknologjise dhe shkences do te kishin tjeter mendim.Koperniku dhe Galileo zbuluan te kunderten e asaj qe thoshte bibla, sistemin heliocentrik dhe jo gjeocentrik siē pershkruante bibla dhe per kete kisha desh i dogji ne turren e druve.
ja ku e keni listen e ateisteve te famshem nga te gjitha fushat:
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_atheists

Njė studim mbi mendimin e shkencėtarėve amerikanė pėr besimin nė Zot dhe atė pas vdekjes. shikoni linkun:
http://www.stephenjaygould.org/ctrl/news/file002.html
cfare doni me teper se kaq?
galileo galilei ishte nje besimtar dhe te gjithe emrat e permendur me lart jane besimtare tek konstruktori i universit qe eshte ZOTI . ska lidhje fare kisha apo feja me zotin dhe ketu ngatrohet rende shkenca apo ateistat . te besosh ne zot zdo te thote te jesh fare fetar dhe te i perkasesh nje feje te caktuar . galileo galilein vertet kisha mund ta akuzonte per blasfemi se aso kohe kishte me shumice magjistare ,por keto te fundit ju nuk i permendni fare ,dhe une kishes i jap te drejte sepse shpetonte shoqerine nga magjite e zeza ,nga sharlatanet qe benin dhe krime makabre per ti ofruar satanait dicka ne kembim te dickaje tjeter ,por kjo histori eshte e gjate . a e dini ju ateistat qe magjistaret e aso kohe benin kurbane foshnja te porsalindura ?? e si mos i digjte kisha keta kriminel te zinj . pra galileo galilei mund te kishte kundershtime nga kisha por ai besonte tek zoti dhe kjo gje se lekundte fare ate nga besimi i tij tek Zoti .
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  maqomaqo3 prej 07.09.11 22:15

edhe nje gje kisha ,besimi eshte ne ngritje me shume se kurre qe ta dini ,ateistat sa vjen e zvogelohen sepse ndjehen te vetmuar dhe fare te pafuqishem dhe te parendesishem ,skepitke te medhenj jane bere besimtare te medhenj,ateista qe mohonin zotit jane bere njerezit qe besojne me shume ,dhe te gjitha keto kohet e fundit . luftra,vdekje te shumta ne mbare boten ,fenomene te cuditshme ,shkenca sa meshume germon dhe hulumton misteret aq me shume beson se ka nje Zot
avatar
maqomaqo3

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Nikolaos prej 07.09.11 22:41

Maqo e e shikoj qe kerkon te mbrosh njerezit pa shkolle meqe edhe ti s'e ke vazhduar te larten. Por me vjen keq qe i quan injorante keta me shkolle, kush je ti njehere qe i ben keto vleresime kaq hapur? te vleresoje i pashkolluari te shkolluarin dhe t'i jape mend atij, kjo eshte e papare fare, vetem ketu ne Shqiperi ndodhin ēudira.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njerezit inteligjent - mė pak besimtar

Mesazh  Equinox prej 07.09.11 22:52

Monopolin mbi te verteten absolute nuk e ka as shkenca dhe as religjioni, keshtu qe mos harxhoni energji koti.
avatar
Equinox

238


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Une besoj se ka vec nje Zot.

Mesazh  Perla prej 22.01.13 22:43

O njerez!
O njerez!
Nuk ka lidhje "i shkolluar" apo "i pa shkolluar", besimi eshte tjeter gje.
'Inteligjentet' mund te jene inteligjentØØ, por para misterit te Zotit jane te vegjel, teper te vegjel.
Ne te gjithe jemi te vegjel, ne ne dije jemi te kufizuar nga jeta tokesore, kaq kapacitet kemi te kuptojme misterin , te verteten.
Lum ai qe nuk ka pa, por beson!
Te gjithe duhet te besojme ne nje Zot.
Ne kete existence nuk ka rastesi.
Merrni nje gote dhe vejeni permbys mbi tavoline, a do krijohet brenda saj gjØØ?-jo.
Pra gjithe kjo existence, univers nuk vjen nga hici, nuk ka se si.
Hici nuk permban asgje ne te.
Prandaj ketu ka vepru dora e Atij, ZOTIT TE MREKULLUESHEM QE ESHTE VEC DASHURI E MIRESI PER NE.
Te lume jane ata qe besojne ne Te.
Une jam e lume qe besoj dhe shpresoj ne Te.
QOFTE I LEVDUAR NE PASOSMERI!
AMEN!
avatar
Perla

NA BASHKON BESIMI DHE SHPRESA VETEM NE NJE ZOT TE VETEM!

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi