Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Faqja 3 e 3 Previous  1, 2, 3

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  john abraham prej 31.08.11 10:37

Gon! shkruajti:John Abraham i nderuar, mė kėrkove pėrgjigjet dhe unė ti dhash, mirėpo unė pres tani mendimin tėnd, je pro kėsaj qė them unė apo kundėr. Nuk ėshtė fer qė ta ndėrpresh bisedimin nė kėtė mėnyr.
Me fal Gon por une nuk e kam pasur kohen e mjaftueshme dhe kurre nuk jam larguar nga biseda me ty, por duhet te mesohesh qe une mund te rri nje muaj pa pas mundesine te hyj ne internet...le pastaj qe kam qene i zene me disa tema qe te bejne ti biesh murit me koke ne kete forum.

Gon ne lidhje me temen tone une dua te te kerkoj dicka: Ajetet qe ju keni sjellur flasin qarte qe duhet te falet namazi dhe duhet te jepet zeqati, por ne asnje ajet nuk jepet se cila pjese i neshtrohet zeqatit apo cilat jane menyrat e faljes se namazit, por ama ju thoni se namazi eshte falur qe me Profetin Ibrahim alejhi selem. Atehere une jam nje banor ne nje vend ku nuk ka asnje musliman por vetem kam nje kuran, dhe linje interneti, dhe do te te kerkoj te me mesosh si falet namazi dhe ku e more kete info qe ta lexoj edhe vete.
Nese ju pergjigjeni sakte mbi kete atehere keni te drejte nese jo, hadithi ngel ne fuqi.

(p.s: me njofto edhe me nje MP kur te komentosh sepse adresa ime e emailit ka qrregullime dhe nuk po njoftohem per pergjigjet qe me lejne.)

john abraham

292


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Gon! prej 31.08.11 13:00

Pėrshėndetje John Abraham, vėlla i dashur musliman e shqipėtar.
Unė tė tregova shum mirė se namazi, zeqati, axherimi dhe shtegtimi nė haxh janė praktikuar qė nga Ibrahimi a.s. e deri nė kohėn e Muhamedit. Ata pra i kanė kryer kėto rite, tė njejtat siē i kryejmė edhe ne sot, mirėpo kanė rėnė nė idhujtari.
Muhamedi erdhi, nė kėtė botė me misionin qė tė zhduk idhujtarin dhe pėrmbush Beslidhjen (Pėrmirėsimin e shkrimeve) dhe njerėzia tė luten vetėm nė Perendin. Nė Kuran Zoti thot qė ne do tė dėrgojmė lajmėtar nė mesin e popujve nė kohė tė caktuara qė tė forcojnė beslidhjen!. Pra edhe sot prap shumica e gjerė e njerėzimit e edhe ajo muslimane kanė rėnė nė idhujtari.
Ne mund ti bėjmė dallimin nė mes idhujtarėve tė sotėm dhe idhujtarėve tė kohės sė Muhamedit (Idhujtarėt Kurejsh).
Me miliona "Musliman" sot zbatojnė njė formė tė idhujtarisė qė ėshtė e ngjashme me idhujtarinė e Kurejshėve tė kohės sė para Muhamedit.
Me miliona "Musliman" nė Egjipt, Iran, Pakistan, Indi, dhe nė shumė vende tjera shkojnė nė Xhami pėr tu falur. Falja e namazit tė tyre definitivisht i drejtohet Zotit. Pas pėrfundimit tė namazit tė tyre, ata vizitojnė varrin e ndonjė tė shenjti dhe kėrkojnė shėndet, pasuri, dhe/ose fėmijė.
Idhujtarėt Kurejsh, e falėn Namazin saktėsisht sikur ne qė e falim sot, por ata gjithashtu vizituan idhujt e tyre Allatin, Al-Uzanė, Manatin, etj., pėr tė kėrkuar shėndet, pasuri, dhe/ose fėmijė.
Pra idhujtaria skandaloze qė praktikohet nga miliona Mysliman sot ėshtė saktėsisht e njėjtė me idhujtarinė e Kurejshve para dhe gjatė kohės sė Muhamedit, pėrveē qė idhujt janė tjerė tani.
Pėrveē pakicave tė caktuara tė Jahudive dhe tė Krishterėve, shoqėria Arabe para misionit tė Muhamedit ndoqi fenė e Ibrahimit. Ata i zbatuan tė gjitha ritet fetare tė Islamit. Falja e namazit tė tyre ishte identike me tonėn, por ata gjithashtu kryenin adhurimin e idhujve. Masat e gjera Muslimane sot kryejnė idhujtari duke e idolizuar Pejgamberin kundėr dėshirės sė tij, duke i idolizuar tė shenjtit e tyre, dhe njerėzit e shenjtė ose imamėt dhe duke ndjekur burime tė tjera pėrveē Kuranit.
Pra i nderuar John Abraham, ritet i kemi tė njejta ne me ata njerėz tė para kohės sė Muhamedit dhe unė sigurisht qė nuk kam nevoj tė mėsoj ritet e Islamit, sepse ti i di ato, por u mundova ta shpjegoj qė riti i tė falurit, zeqatit, axhėrimit dhe shtegtimit nė haxh nuk u mėsua nėpėrmjet Haditheve tė Muhamedit a.s., sepse nuk ishte nevoja, ato ekzistonin, duke u ruajtur brez pas brezi, dhe pos kėsaj ēlidhje ka riti i tė falurit nėse unė mbaj duart mė lart apo mė posht? Unė i lutem vetėm Perendis dhe Perendia nė Kuran na thot "Bini nė sexhde". Kurse sot, shumica muslimane krijojnė pėrqarje pėr mėnyrėn e ritit tė tė falurit, njė pjes thot; ne falemi pėrpikėt siē ėshtė falur Muhamedi a.s.(Idhujtari), kurse njė pjes thot ne falemi siē janė falur brez pas brezi baballarėt tanė.
Ēfarė simbolizon mjekra pėr ty John Abraham? Mund tė mė japėsh pėrgjigjen; pėrse muslimanėt (njė pjes e tyre) i zgjatin mjekrat?
Disa thonė se kjo ka qenė synet i profetit Muhamed, kurse ata qė mbajnė mjekrat thonė ėshtė farz pėr ne! A e thot diku nė Kuran Perendia qė ti zgjasim mjekrat? Ata thonė Muhamedi ka thėnė! Pra Muhamedi po na del pėrmbi Perendin apo jo?? Ai si duket paska qenė mė i menqur se Perendia.
Ata mbėshteten pėr njė ajet ku Perendia thot "Mos i ngjani mashkulli femrės dhe femra mos ti ngjaj mashkullit", me kėtė ata thonė qė mjekrra na dallon nga femra! Po nėse Perendia ka tjetėr qėllim me kėtė ajet!?? A ėshtė mė e kapshme shpjegimi i kėti ajeti tė bėhet kėshtu:
1. Mashkulli i ngjan femrės kur i hudhet mashkullit nė "qaf" (dashurohet nė gensin e njejt)...!
2. Femra i ngjan mashkullit kur i hidhet njė femrės "qaf" (edhe kjo pra dashurohet nė gensin e njejt)...!

Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Gon! prej 31.08.11 13:17

Pejgamberėve dhe tė dėrguarve para Ibrahimit nuk iu dha ndonjė rit fetar. Shoqėria njerėzore ishte aq primitive, vetėm BESIMI NĖ ALLAHUN VETĖM ishte e tėra qė kėrkohej pėr shpėtim. Shih pėr shembull Suren 71, tė titulluar "Nuhu." Pra, RITET FETAR i paraqet Kurani VETĖM pas Ibrahimit; e kurrė para tij.

"(O fėmijėt e Izraelit,) tė falni namazin dhe tė jepni zeqatin; tė bini nė ruku me ata qė bien nė ruku." (2:43)

"E bėmė Qaben vatėr kthimi pėr tė gjithė njerėzit, dhe strehimore; kėshtu pra ju duhet ta konsideroni kėtė stacion tė Ibrahimit vend adhurimi. Dhe e caktuam Ibrahimin dhe Ismailin qė tė pastrojnė faltoren Time pėr ata qė do ta vizitonin atė, ata qė do tė strehoheshin aty, dhe ata qė bien nė ruku dhe nė sexhde." (2:125)

Pra Ibrahimi ka qenė pranuesi i parė dhe i fundit i riteve tė caktuara fetare.

Por Jahudit dhe tė Krishterėt "E HUMBĖN" faljen e Namazit.

"O Mejrem, t'i bindesh Zotit tėnd, dhe tė biesh nė sexhde dhe nė ruku me ata qė bien nė ruku." (3:43)

"(Isa tha,) Zoti mė ka bekuar kudo qė tė shkoj, dhe Ai mė ka urdhėruar mua qė tė falė namazin dhe tė japė zeqatin pėr sa tė jam gjallė." (19:31)

"Gjenerata erdhėn pas tyre qė HUMBĖN faljen e Namazit, dhe ndoqėn epshet e tyre." (19:59)

Ende kanė mbetur pjesė tė faljes sė namazit mes Jahudive, siē janė, Samaritanėt dhe tė Krishterėt (nė Kishėn Ortodokse Ruse). Vlen tė pėrmendet qė Jahudit Samaritan i kanė mohuar urdhrat e bėra nga njeriu nė Talmud, dhe vendosėn ti pėrmbahen vetėm fjalės sė Zotit, pra Tevratit.


Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Arb prej 31.08.11 17:02

Pershendetje Goni.
Po ti ndjek shkrimet ne kete teme dhe habitem se si nuk vi ne konkludim kurqysh, ēfar don te na shpjegosh me ata qe shenon? Ku eshte esenca e ketyre shkrimeve, ndoshta tenton te zbulosh "ujin e nxehte" e ne s'dim gje?
Pse kerkon me ngulm qe Abrahamin (siē e thua ti)ta zevendesosh me Muhamedin a.s. ? Dije qarte kete se nuk je Mysliman, ne qofte se nuk njeh per profet te Zotit Ibrahimin a.s. dhe ketu mbaron e gjitha. Po pse kerkon o i nderuar qe nepermjet Abrahamit (siē e thua ti) te humbish rendesine dhe misionin e qarte te Muhamedit a.s. se gjitha shpjegimet per Kur'anin dhe rreth jetes se nje myslimani, qe ka bere Muhamedi a.s. na qenkan shpallur ne Librin e Ibrahimit a.s.
Ateher, pse na u dasht te na shpallet Libri i Fundit , Kur'ani famelart?
Na shpejgo, ku ti gjejme ne ata rite fetare Islame, qe ka praktikuar Ibrahimi a.s. qe ne t'i praktkojme? Na shpjego , s'i ishte namazi, zeqati, rregullat e haxhit dhe te agjerimit , ne kohen kur jetonte Ibrahimi a.s. ? Pse gjithmon i referohesh Abrahamit (siē e thua ti) e nuk mer per reference Musaina.s. apo Isain .a.s, kur dihet qe edhe ato ne ritet dhe shpalljet qe u'a dha Krijuesi, kishin agjerimin dhe dhikri duke madheruar Zotin , si te Vetmin Krijues!?
Nese ty te duket perēarje ajo qe potencon, se keta falen ashtu e ata te tjeret i kundershtokan, dije se perēaresit me te medhej jane lloi dhe specia jote , qe kerkojne me ngul te zbulojne nje dichka qe gjoja te tjeret se ditkan!
Apo mos ndoshta ti je ai qe praktikon me fanatizem cdo gje qe shpallet ne Kur'an , sa qe kerkon edhe dich me teper,,,, qe te praktikojsh edhe ata qe jane shpallur Abrahamit (siē e thua ti)!?!
Zotri, ligjet e shpallura ne Kur'an , nepermes Muhamedit. a.s jane plotesisht te qarta dhe cdo ngecje ne kuptim , eshte shpjeguar hollesisht nga vet Profeti, si dhe dijetaret me pas!..E per ty do te ishte nje paradoks , sikur ta njihje Kuranin, por mos e njihje ate qe e ka shpallur tek njerzimi, Muhamedin a.s.

P.S. Thirri mendjes dhe kujto e mendo ne kete drejtim, qe mos gabojsh rende, duke tentuar te dalesh mbi te tjeret. E nese kete e ben me vetedije, ateher te mjafton per shok te marish djallin e mallkuar!!!!

Arb

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Gon! prej 01.09.11 10:26

Pėrshėndetje Arb, uji i nxeht ėshtė i zbuluar dhe njė gjė e zbuluar nuk mund tė ri-zbulohet. Unė tė them ty qė ti ke lexuar, por asgjė ske kuptuar, sepse ke njė perde para syve tu, tė kėshilloj tė pėrdorėsh ujin nė mėngjes (Tesėll), sepse ai tė shpėrlan (pastron trurin) dhe tė hap mendjen. Unė nuk e zėvendėsoj Abrahamin me Muhamedin, por ty tė duket ashtu, sepse tė ceka mė lart pėrse ty tė duket nė atė mėnyrė. Tė dy kėta dhe shumė tė tjerė kanė qenė profet tė Perendis, por seicili prej tyre kia pasur njė mision, a ti e kupton kėtė!? Unė njoh pėr profet tė gjith ata profet qė janė tė pėrmendur nė Kuran, mirėpo unė i besoj Librit (Fjalės sė Perendis).
A e sheh se sa i paditur je ti?, me keqėardhje po ta them kėtė! Misioni i profetit Muhamed ka qenė shpallja e Kuranit (Pastrimi i shkrimeve tė vjetra dhe zhdukja e idhujtaris), a e kupton ti pėrse profeti Muhamedi nuk lejoj tė pikturojnė dhe tė kujtojnė figurėn e tij? Sepse e dinte se ēfarė do tė ndodhė me njeriun gabimtar e idhujtar, ai nuk e dinte kėtė, por kėtė ia mėsoi Perendia.

Unė shumė mirė ta kam cekur nė shkrimet mė lart pėr kėta dy profet, mirėpo e shoh qė ti nuk i ke lexuar shkrimet si duhet; Abrahami ishte babai i Islamit dhe na mėsoi ritet fetare qė u ruajtėn brez pas brezi, kurse Muhamedi pėrmbushi fjalėn e Perendis qė na e solli Kuranin e "Plot" dhe tė "Hollėsishėm", kush e bėn tė ndėrlikuar Islamin?? Hadithet pra e bėjnė tė ndėrlikuar Islamin, sepse Perendia po na thot nė Kuran "Ky Libėr ėshtė i plotė dhe tėrėsisht i hollėsishėm", Perendia po na thot nė Kuran; "Atyre nuk iu nevojitet ndonjė tjetėr mėsim fetar pėrpos Kuranit, sepse ky ėshtė i tėri qė i nevojitet njė besimtari", pra Perendia ka ditur tė shkruaj edhe mė tepėr kur thot nė Kuran kur thot; "Po tė doj Perendia, edhe sikur Detet tė bėheshin ngjyrė (pėr tė shkruar), fjalėt e Perendis nuk do tė harxhoheshin kurr", dhe muslimanėve nuk po i mjafton Kurani, ata kanė nevoj edhe pėr Hadithe, mjaftojnė pra kėto vėrejtje qė na jep Perendia nė Kuran dhe ne duhet ti frigohemi Atij.

Unė i kam shkruar shum kjartė i nderuar Arb punėn e riteve dhe ju kam thėnė qė ritet janė ruajtur brez pas brezi qė nga Abrahami, ato rite i kanė zbatuar tė gjith profetėt njėsoj sikur ne sot qė i zbatojmė.

Ti mua mė quan specie dhe i thua vetės "Musliman"!?? Unė nuk kam zbuluar asgjė, sepse tė gjitha kanė qenė tė zbuluara me anė tė Kuranit dhe unė nuk kėrkoj asgjė mė tepėr se qė ėshtė nė Kuran, por jeni ju ata qė kėrkoni mė tepėr se Kurani, e ato qė i kėrkoni janė Hadithet djallėzore qė ia sjellin shirkun Islamit dhe Synetet. Pėrse e hudh nė sipėrfaqe dhe mundohesh tė mė bėsh kaq naiv sa thua qė unė nuk njoh Muhamedin? Jeni ju ai i cili nuk njihni Muhamedin dhe dėshironi qė me kėmbngulje ta pėrkujtoni edhe nė ritin e tė falurit edhe nė gjithqka duke i bėrė shok Perendis.

Unė nuk tentoj tė dal mbi tė tjerėt, morra kėtė iniciativ qė tė shpjegoj pak a shumė Hadithet dhe t'i tregoj popullatės qė me anė tė Haditheve e kundėrshtoni Perendin tuaj, sepse ato janė shpikje dreqnore dhe pėrralla Arabe dhe jo Hadithe e Synete tė profetit Muhamed. Unė i besoj Perendis dhe pėr derisa i besoj Atij, shok nuk mund ta kem Djallin, por je ti ai i cili gjykon nė mes njerėzve duke e ditur faktin qė vetėm Perendia ėshtė ai i cili gjykon nė mes njerėzve dhe mė kėto fjalė qė mi the ti mua nė fund, i ke bėrė shok Perendis, sepse e shpalle vetėn Perendi duke mė gjykuar dhe mallkuar sikur tė ishe vet Perendia.



Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Gon! prej 01.09.11 13:35

NAMAZI & ZEQATI NA ERDHĖN PĖRMES IBRAHIMIT

Ata qė refuzojnė ti besojnė Zotit janė duke e sfiduar Kuranin duke pyetur, "Nėse Kurani ėshtė komplet dhe plotėsisht i hollėsishėm (siē thuhet nė 6:19, 38 & 114), atėherė ku mund ti gjejmė hollėsirat e faljes sė namazit dhe Zeqatit?" Pėr njerėz tė tillė, qė qartė janė tė izoluar nga Kurani prezantojmė tė vėrtetėn Kuranore nė vijim:

"Dhe i dhamė atij (Ibrahimit) Isakun dhe Jakupin si dhuratė, dhe i bėmė tė drejtė. Dhe i bėmė ata imam qė udhėzuan nė pėrputhje me urdhrat tona, dhe IU MĖSUAM ATYRE PUNĖT E MIRA DHE FALJEN E NAMAZIT DHE ZEQATIN." (21:72-73)

Fatkeqėsisht, kjo e vėrtetė e qartė Kuranore nuk ėshtė e arritshme pėr ata qė vazhdimisht mundohen tė vėrtetojnė qė Kurani nuk ėshtė i plotė.

SĖ PARI, Ju duhet tė binden sinqerisht qė Kurani ėshtė i plotė, i pėrkryer, dhe plotėsisht i hollėsishėm; Ju duhet ti besoni Zotit tė juaj. Pasi qė tė arrini kėtė bindje, barrierat do tė hiqen nga zemrat e juaja, shurdhimi do t'iu largohet nga veshėt tuaj, dhe ju do tė bėheni tė denjė pėr tė vėrtetėn Kuranore.

AGJĖRIMI ERDHI TE NE PĖRMES IBRAHIMIT

(dhe pastaj u modifikua nė Kuran)

"Ju lejohet qė tė keni marrėdhėnie seksuale me bashkėshortet tuaja gjatė netėve tė agjėrimit; ato janė shoqet tuaja tė ngushta, dhe ju jeni shokėt e tyre tė ngushtė. Zoti e dinte qė JU DIKUR I TRADHTONIT SHPIRTRAT TUAJ (duke pasur marrėdhėnie jashtėmartesore gjatė natės) NĖ TĖ KALUARĖN. Ai ju ka shpėtuar juve, dhe Ai ju ka falur. TASH E TUTJE, mund tė keni marrėdhėnie me to, duke kėrkuar atė qė Zoti e ka lejuar pėr ju." (njė pjesė e 2:187)

Ky ajet pra qartazi na informon qė agjėrimi praktikohej para Muhamedit sipas fesė sė Ibrahimit (Islamit).

Kur pėr herė tė parė u shpall agjėrimi nėpėrmjet Ibrahimit, marrėdhėniet seksuale ishin tė ndaluara gjatė muajit tė agjėrimit tė Ramazanit, ditė e natė.

HAXHI ERDHI TE NE PĖRMES IBRAHIMIT

Vini re qė ajeti i njėjtė gjithashtu tregon METODĖN E FALJES SĖ NAMAZIT (rukun – pėrkuljen, dhe sexhden – pėruljen):

"Ne ia caktuam Ibrahimit vendin e faltores, dhe e drejtuam atė qė tė mos adhuronte askėnd pėrveē Meje, dhe tė pastrojė faltoren time pėr ata qė do ta vizitonin atė, ata qė do tė strehoheshin nė tė, dhe ata qė do tė pėrkuleshin dhe pėruleshin. Dhe tė shpallėsh (O Ibrahim) qė njerėzit duhet tė zbatojnė Haxhin. Ata pastaj do tė vijnė te ti, duke ecur, duke ngarė mjete tė ndryshme, nga vendet mė tė largėta." (22:26-27)

Pra, Kurani qartazi na mėson qė TĖ GJITHA RITET FETARE NĖ ISLAM (Namazi, Zeqati, Agjėrimi, dhe Haxhi) erdhėn te ne nėpėrmjet Ibrahimit.

Kurani na mėson qė Zoti ia mėsoi Ibrahimit se si tė falė namazin, si tė japė Zeqatin, agjėrimin dhe Haxhin, pastaj Ibrahimi ua mėsoi kėto rite fėmijėve tė vet, dhe kėshtu me radhė, gjeneratė pas gjenerate.

PRAPĖ SE PRAPĖ JU INSISTONI

Edhe pasi tu jenė treguar tė gjitha kėto dėshmi Kuranore, e di qė ju qė nuk besoni nė Zot ende insistoni me mėnyrat e juaja. Nuk habitem nėse ju mė pyesni pas gjithė kėsaj: "Ku janė detajet e faljes sė Namazit nė Kuran?"

Derisa ju tė vendosni ti besoni Krijuesit tė juaj nė konstatimet e Tij tė pėrsėritura qė Kurani ėshtė i plotė, ju kurrė nuk mund ta shihni tė vėrtetėn Kuranore. Kjo dėshmohet me ajetin Kuranor:

PASOJAT E REFUZIMIT QĖ T’I BESOHET KURANIT

Heqja e shikimit, dėgjimit, dhe heqja e tė kuptuarit e Kuranit. Kėshtu, udhėzimi bėhet i pamundur:

"Kush ėshtė mė i ligė se dikush qė ia kujtojnė ajetet e Zotit tė tij, pastaj i shpėrfill ato, pėrderisa ėshtė i pavetėdijshėm pėr mėkatin e tij? Si pasojė ne vendosim mburoja nė zemrat e tyre, qė ti parandalojmė nga tė kuptuarit (e Kuranit), dhe shurdhim nė veshėt e tyre. Kėshtu, nėse i fton ata nė udhėzim, ata nuk mund tė udhėzohen." (18:57)

DY FAKTE TĖ MJERUESHME TĖ JETĖS

(1) Shumica e njerėzve janė pabesimtarė.

(2) Shumica e BESIMTARĖVE janė duke shkuar nė xhehenem.

"Shumica e njerėzve, pa marrė parasysh ēka bėni, nuk janė besimtarė." (12:103)

"Dhe shumica e atyre qė besojnė nė Zot janė idhujtarė." (12:106)

Me keqėardhje po i shkruaj kėto vargje!:

Prandaj, NĖSE I PĖRKET SHUMICĖS, JE NĖ TELASHE TĖ MĖDHA.

Edhe nėse je me shumicėn e BESIMTARĖVE, prapė je nė telashe tė mėdha.

Ata qė e adhurojnė VETĖM ALLAHUN janė grup i rrallė dhe tepėr shumė me fat; ata janė pakica e pakicės.

PROBLEMI ĖSHTĖ QĖ ATA MENDOJNĖ SE JANĖ TĖ DREJTĖ

Arb, lexo me vėmendje tani:

"Kushdo qė shpėrfill lajmin e Zotit mėshirues, ne i caktojmė njė djall qė tė jetė shoqėruesi i tij i pėrhershėm. Djajtė pastaj i largojnė ata nga rruga, pėrderisa I SHTYNĖ TĖ MENDOJNĖ QĖ JANĖ TĖ UDHĖZUAR." (43:36 - 37)

A nuk qe ti ai i cili mė pėrcaktove njė djall mua nė shkrimin tėnd? A ti duhet tė mė pėrcaktosh Djallin mua? Apo Perėndia duhet ta bėj kėtė! E, sigurisht qė Perendia e di mė sė miri se kujt duhet t'ia caktoj njė Djall tė pėrhershėm!

"Tė jeni saktėsisht tė drejtė nė secilėn xhami, dhe adhuronie Allahun, duke ia kushtuar adhurimin absolutisht vetėm Atij. Ashtu si ju krijoi Ai fillimisht, do tė ktheheni. Disa i udhėzon Ai. Tė tjerė dėrgohen nė humbje, se ata i marrin djajtė si pėrkrahės nė vend tė Zotit, dhe ata MENDOJNĖ se janė tė udhėzuar mirė." (7:29-30)

"Humbėsit mė tė kėqij janė ata qė e humbin rrugėn, e pastaj MENDOJNĖ qė janė tė udhėzuar mirė." (18:103-104).

TĖ PAVETĖDIJSHĖM PĖR IDHUJTARINĖ E JUAJ

Shumica e "besimtarėve" bien nė idhujtari pa e kuptuar as vetė; ata nuk janė tė vetėdijshėm qė janė idhujtar:

"Nė ditėn (e gjykimit) kur ti mbledhim tė gjithė njerėzit, do ti pyesim idhujtarėt, "Ku janė idhujt qė i ngritėt pėrkrah Zotit?" Atėherė, pėrgjigja e tyre e vetme do tė jetė, "Pasha Allahun Zotin tonė, ne nuk ishim idhujtar." Vėreni se si ata e gėnjyen veten, dhe vėreni se si idhujt qė ata i kishin ngritur do ti braktisin ata." (6:22-24)

Pra, ka njerėz qė janė idhujtar, qė janė tė pavetėdijshėm pėr idhujtarinė e tyre. Mos ndoshta ti je njėri prej tyre? Si e di qė nuk je njėri prej tyre? Ky ėshtė shansi yt i vetėm qė tė konstatosh se nuk je idhujtar.

SI MUND TĖ KONSTATOSH QĖ NUK JE IDHUJTAR?

HADITHI SHKAKTOI DEVIJIM NGA KURANI!

(1) A MERRNI AVDES KĖSHTU?

Edhe pse urdhrat e Zotit janė tė qarta dhe tė thjeshta nė Kuran pėr marrjen e avdesit, masat e gjera “Myslimane” ndjekin ndonjė Zot tjetėr pėrkrah Zotit; ata nuk marrin avdes nė mėnyrėn se si na urdhėron Zoti nė Kuran. Rezultati pėrfundimtar i traditave tė tyre tė rrejshme ėshtė poshtėrimi dhe disfata.

"O ju qė besoni! Kur doni tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjtė. (5:6)

Grupet Myslimane sot refuzojnė tė jenė tė kėnaqur me urdhrat e Zotit. Ata iu pėrmbahen urdhrave tė njerėzve, siē janė "imamėt" e ndryshėm dhe "dijetarėt." Si pasojė e kėsaj, ata kanė shpikur njė avdes tė zgjatur qė dallon varėsisht se cilit "sekt" i pėrkasin. Tė gjitha sektet erdhėn si rezultat i mendimeve tė "imamėve" tė ndryshėm se si ata mendojnė qė ka marrė Pejgamberi avdes. Kėshtu ata ranė nė kurthin e Shejtanit, nuk iu bindėn Krijuesit tė tyre, dhe pėsuan mjerim dhe disfatė.

(2) A I FALĖ NAMAZET KĖSHTU?

"Gjatė namazit tėnd, mos e ngrit zėrin, por as mos e ul tepėr; por mbaje njė zė mesatar." (17:110)

Pėrkundėr kėtyre udhėzimeve tė qarta nga Zoti, masat e gjera Myslimane u mashtruan nga Hadithet; ata mbajnė qetėsi tė plotė gjatė namazit tė drekės, namazit tė ikindisė, reqatit tė tretė tė namazit tė akshamit, dhe gjysmės sė dytė tė namazit tė ijacisė. KU I MORRĖN ATA KĖTO UDHĖZIME? Nga njė Zot tjetėr pėrveē Zotit; nga burime tjera pėrveē Kuranit.

Kėshtu, ata ranė masivisht nė kurthin e Shejtanit, dhe nuk iu bindėn Krijuesit tė tyre, fjala e tė cilit (Kurani) ėshtė e plotė, e pėrkryer, dhe krejtėsisht e hollėsishme (6:19, 38 &114).

(3) A pėrmend ti emra tė tjerė pėrveē Zotit kur e fal Namazin?

Ėshtė urdhri i Zotit qė tė mos pėrmendim asnjė emėr tjetėr gjatė faljes sė Namazit, pėrveē emrit tė Zotit(72:18).

Por grupet Myslimane sot ndjekin shpikje qė i detyrojnė ata tė lavdėrojnė dhe madhėrojnė (bėjnė salavat) Muhamedin dhe Ibrahimin, pėrderisa i luten Zotit tė tyre.

"Xhamitė (gjatė namazit) i takojnė Zotit; prandaj, tė mos pėrmendni asnjė emėr pėrveē emrit tė Zotit." (72:18)

A MUND TĖ JETĖ MĖ E QARTĖ SE KAQ?

Myslimanėt janė mashtruar nga Shejtani dhe ata shprehin shpikjen e njohur si "Teshehud" ku ata i drejtojnė njė breshėri lavdėrimesh dhe madhėrimesh Muhamedit dhe Ibrahimit.

Vlen tė pėrmendet qė madje edhe burimet e Hadithit dhe Synetit e pranojnė "Teshehudin" si shpikje qė nuk ėshtė pjesė e Namazit!

A NUK ĖSHTĖ KJO IDHUJTARI???

HADITHI & SYNETI BIEN NDESH ME LIGJIN E Zotit

Pasi thuhet qartė qė ligji kundėr tradhtisė bashkėshortore ėshtė "i qartė nė mėnyrė tė pėrkryer" urdhri Kuranor na urdhėron qė ti dėnojmė lavirėt dhe laviret duke i goditur ata njėqind herė me kamxhik.

A iu bindėn Myslimanėt Krijuesit tė tyre sa i pėrket kėsaj? JO.

"Dijetarėt" Mysliman shpallėn qė ligji Kuranor nuk ėshtė i qartė !!! Ata thanė qė shkelėsit e kurorės nuk janė tė definuar nė Kuran sa i pėrket statusit tė tyre martesor, dhe ata kanė nevojė pėr Hadith qė tė sqarojnė Kuranin !!!

"Kėtė Sure e shpallėm, dhe e bėmė ligj, dhe dėrguam nė tė ajete qė janė krejtėsisht tė qarta, qė tė mund tė kuptoni. Laviren dhe lavirin ti rrihni me nga njėqind kamxhikė pėr secilin, dhe mos e ndaloni veten nga mirėsjellja qė ta zbatoni ligjin e Zotit, nėse vėrtetė besoni nė Allahun dhe Ditėn e Fundit. Le tė jetė njė grup i besimtarėve dėshmitarė i dėnimit tė tyre." (24:1-2)

Tė pushtuar nga traditat, dhe ndikimi i Shejtanit, dijetarėt "Mysliman" shpallėn qė laviret dhe lavirėt e martuar duhet tė dėnohen me vdekje (vrasje me gurė) !!!

BINDJUNI Zotit DHE BINDJUNI TĖ DĖRGUARIT TĖ TIJ

Shejtani arriti qė t'i mashtrojė me miliona Mysliman qė tė besojnė qė bindja ndaj Zotit do tė thotė t'i bindesh Kuranit, pėrderisa bindja ndaj tė dėrguarit tė tij do tė thotė bindje ndaj Hadithit.

Ajo qė ndihmoi nė bėrjen tė famshme tė kėtij kurthi tė Shejtanit ishte padituria e pėrgjithshme qė Kurani duhet tė jetė BURIMI I VETĖM i sheriatit (ligjit) dhe i udhėzimit fetar.

Nėse mendojmė vetėm pak, do ta kuptonim qė Kurani erdhi tek ne nėpėrmjet gojės sė Muhamedit, dhe NUK NA ERDHI DREJTPĖRDREJT NGA Zoti. Pėr kėtė arsye ėshtė urdhri nė Kuran qė thotė t'i bindemi tė dėrguarit tė Zotit, sepse ai i thotė fjalėt e Zotit.

Tė gjitha librat e shenjtė tė mėhershėm e kanė thėnė po tė njėjtėn tė vėrtetė Kuranore qė: "Kushdo qė i bindet tė dėrguarit ėshtė duke iu bindur Zotit." Pasi qė i dėrguari natyrisht qė nuk ėshtė Zoti, urdhri qartazi do tė thotė qė t'i bindemi fjalėve tė Zotit qė u thanė nėpėrmjet tė dėrguarit tė Tij. Dhe i dėrguari i tij Muhamedi nuk tha as mė pak dhe as mė shumė, por vetėm ato fjalė qė janė nė Kuran.

HADITHET E MUHAMEDIT NUK JANĖ TĖ MUHAMEDIT

Por ato janė Hadithet (gojėdhėnat ose tregimet) e burrave dhe grave qė kurrė nuk e panė Pejgamberin; nė realitet stėrgjyshėrit e stėrgjyshėrve tė tyre nuk arritėn qė tė shohin Pejgamberin.

Ėshtė shumė mirė e ditur ndėr dijetarė qė libri i parė i Haditheve ėshtė ai i Bukharit, i cili u lind mė shumė se 200 vite pas vdekjes sė Muhamedit. Kur Bukhari shkroi librin e tij tė Haditheve, ai shkonte t'i vizitonte njerėzit qė ai i njihte si burime. Pas verifikimit qė burimi i tij ėshtė "i vėrtetė," dhe i njohur si burrė i drejtė ose grua e drejtė, Bukhari do t'i pyeste, "A din ndonjė Hadith?" Personi do tė pėrgjigjej, "PO," pastaj do tė vazhdonte tė tregonte "Hadithin" si nė vijim: "Kam dėgjuar nga babai im, rahmet i pastė shpirti, qė thoshte qė ai kishte dėgjuar nga vėllai i tij i madh, rahmet i pastė shpirti, duke thėnė qė ai po rrinte ulur me gjyshen e tij, rahmet i pastė shpirti, dhe ajo i tregoi atij qė kur ajo po hante darkė njė herė moti me axhėn e saj tė madh, rahmet i pastė shpirti, e ai atėherė tha qė gjyshi i tij nga ana e nėnės e njihte Imam Ahmed in Muhamed el-Amauin, qė e pėrmendi qė gjyshi i tij dėgjoi nga axha i tij mė i madh qė ai e takoi shokun e madh tė Pejgamberit, Omar ibn Khaled el-Jamani, dhe ai i tregoi atij qė Pejgamberi, rahmet i pastė shpirti, „....."

Pra, Hadithi ėshtė thjeshtė tregim nga burimet e Bukharit, i cili thoshte qė ai ose ajo ka dėgjuar diēka pėr Pejgamberin nėpėrmjet tetė gjeneratash tė vdekurish.

Nė anėn tjetėr, ne tani kemi evidencė materiale tė pakundėrshtueshme qė Kurani ėshtė fjala e pagabueshme e Zotit, dhe qė u tha nga Pejgamberi Muhamed. Prandaj, ne i bindemi tė dėrguarit tė Zotit duke iu bindur Kuranit; dhe asgjėje tjetėr pėrveē Kuranit.

BINDJA NDAJ HADITHIT NUK ĖSHTĖ BINDJE NDAJ TĖ DĖRGUARIT TĖ Zotit

Por, ajo ėshtė bindje ndaj burrave dhe grave qė i treguan "Hadithet."

Bindja ndaj tė ashtuquajturave "Hadithe tė Pejgamberit," ėshtė nė realitet bindje ndaj njė grupi tė njerėzve tė paditur qė menduan se Pejgamberi kishte thėnė diēka para mė shumė se 200 vitesh para se tė lindeshin ata.

Pra, nėse treguesi i ndonjė Hadithi tė caktuar ėshtė pėr shembull Abaz Jaseri, atėherė bindja ndaj ndonjė Hadithi tė treguar nga Abaz Jaseri ėshtė nė realitet bindje ndaj Abaz Jaserit, dhe nuk ka asgjė tė bėjė me bindjen ndaj Pejgamberit.

Bindja e vėrtetė ndaj Pejgamberit Muhamed ėshtė vetėm duke iu bindur Kuranit, i cili pėrnjėmend u shpreh nga Muhamedi, dhe pėrkrahet me EVIDENCĖ MATERIALE tė pakundėrshtueshme.

Kėto fakte shpjegojnė fjalitė e pėrsėritura nė Kuran qė thonė "Vetėm ata qė kanė mend marrin vesh."

Kurani u soll tek ne nėpėrmjet gojės sė Muhamedit, pa ndonjė ndėrmjetėsues ose tregimtar tjetėr. Kurani na erdhi neve nėpėrmjet gojės sė Muhamedit, drejtpėrdrejt nė veshėt e shkruesve tė shpalljeve qė nė mėnyrė tė pėrpiktė e shkruan atė sapo dilte nga goja e Muhamedit. Pra, Kurani ėshtė i vetmi Hadith i vėrtetė i Muhamedit. Madje, i Plotfuqishmi Zot e ka garantuar ruajtjen e pėrjetshme tė fjalės sė Tij (Kuranit), ashtu siē u shpreh nga Muhamedi (15:9).

FATĖKEQĖSIA E MADHE\

"(Nė ditėn e gjykimit) do t'ju thuhet mosbesimtarėve, "Hidhėrimi i Zotit ndaj jush ėshtė shumė mė i keq se hidhėrimi i juaj ndaj vetes suaj, sepse ju u ftuat nė besim por refuzuat." Ata do tė thonė, "Zoti ynė, Ti na dhe dy vdekje dhe dy jetė, dhe tash ne i pranojmė mėkatet tona; A KA NDONJĖ RRUGĖDALJE NGA KĖTU?" Kjo ėshtė pėr shkak se kur bėhej thirrja pėr VETĖM ALLAHUN, ju refuzonit tė besoni. Por kur bėhej thirrja pėr te idhujt sė bashku me Tė, ju besonit. Prandaj, gjykimi tash i takon Zotit, tė lartit, tė madhit." (40:10-12)

Kur bėhet thirrja pėr te VETĖM Zoti, a beson? Ose, a ke nevojė qė tė tė bėhet thirrja edhe pėr diēka tjetėr sė bashku me ALLAHUN?

"Kur tė dėrguarit e tyre shkuan te ta me shenja tė qarta, ata ishin tė kėnaqur me mėsimet qė i kishin fituar mė herėt, dhe pikėrisht gjėrat qė i pėrqeshėn sollėn shkatėrrimin e tyre. Pastaj, kur e shohin ndėshkimin tonė, ata thonė, "TASH BESOJMĖ NĖ VETĖM ALLAHUN DHE E MOHOJMĖ IDHUJTARINĖ TONĖ TĖ MĖHERSHME." Por jo, besimi i tyre ėshtė i padobishėm pėr ta pasi qė tė kenė parė ndėshkimin. Ky ėshtė ligji i Zotit qė nuk ndryshon kurrė: pabesimtarėt e tillė janė tė mallkuar."" (40:835)

A je i kėnaqur me mėsimet qė i ke trashėguar nga prindėrit e tu, pleqtė ose studiuesit? (me Hadith dhe Synet)

A je i gatshėm qė tė heqėsh dorė nga mėsime tė tilla, qė tė mund t'iu kthehesh mėsimeve tė Zotit? Apo, ndoshta do tė jetė tepėr vonė pėr ty?

KRITERI I MADH

"Kur pėrmendet vetėm Zoti, zemrat e atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr neveriten, e kur tė tjerėt pėrmenden pėrkrah Tij, ata janė tė kėnaqur." (39:45)

SQARIM:

PSE JEMI KĖTU?

E tėrė ēėshtja e Kuranit apo Hadithit apo Synetit bėhet e qartė sapo ta kuptojmė qėllimin e ekzistencės tonė.

Ne ekzistojmė nė kėtė botė pėr njė, dhe vetėm njė, qėllim. Siē thuhet nė Kuran (67:12 & 51:56) ne u krijuam pėr qėllimin e vetėm qė ta adhurojmė VETĖM ALLAHUN.

Shejtani deshi qė tė bėhet partner nė sundim me Allahun; deshi tė bėhej Zot pėrkrah Zotit. Si pasojė, Zoti krijoi Ademin pėr t'i nxjerrė nė shesh idetė kryengritėse tė Shejtanit. Dhe Zoti na krijoi neve pėr t'i treguar Shejtanit, dhe tė gjithė engjėjve qė ne mund ta adhurojmė Atė VETĖM, pa pasur nevojė qė t'i pėrshkruajmė ndonjė shok.

Qėllimi i ekzistencės tonė, prandaj, ėshtė qė ta adhurojmė VETĖM ALLAHUN. Kjo ėshtė arsyeja pse e vetmja shkelje e pafalshme ėshtė idhujtaria. Kjo ėshtė pėr shkak se sapo tė adhurojmė dikė, ose diēka, pėrkrah Zotit, ne biem nga provimi.

Ne e pėrmbushim qėllimin e ekzistencės sonė vetėm nėse arrijmė qė tė adhurojmė VETĖM ALLAHUN, pa e adhuruar Muhamedin, ose Isėn, ose Mejremen, ose ndonjė tė shenjtė, ose ndonjė imam, ose kushdo apo ēfarėdo tjetėr qė tė jetė ai.

Kur ne kėrkojmė udhėzime "fetare" nga Muhamedi, ose cilido burim tjetėr pėrkrah Zotit, ne e pėrkrahim Shejtanin nė pretendimin e tij qė Zoti ka nevojė pėr partner. Prandaj, ata qė adhurojnė VETĖM Allahun ndjekin udhėzimet dhe mėsimet e VETĖM Zotit. Siē shihet, mėsimet e Zotit janė tė plota, tė pėrkryera, dhe plotėsisht tė hollėsishme nė Kuran.

MĖ NĖ FUND: PYETJA MĖ E RĖNDĖSISHME

Nė mendjen tėnde, a mund tė mbijetojė Zoti VETĖM???

Apo, ndoshta Zoti ka nevojė pėr Muhamedin, nė mendjen tėnde, qė tė mund tė pėrkujtohet dhe adhurohet???

Nė mendjen tėnde, a mundet Zoti tė mbijetojė VETĖM?

Apo, ndoshta Zoti ka nevojė qė t'i pėrshkruhet shok, nė mendjen tėnde, si pėr shembull Muhamedi, Isa, Mejremi, ose ndonjė i shenjtė???

A do tė ishe plotėsisht i lumtur dhe i kėnaqur nėse do tė dije VETĖM pėr Allahun, pa Muhamedin, Isėn, Mejremin, ose ndonjė imam, ose kėdo, ose ēfarėdo?

A hidhėrohesh kur flitet pėr VETĖM ALLAHUN?

Kur unė vazhdoj tė flas pėr VETĖM ALLAHUN, a tė inatos kjo? A ke nevojė qė tė dėgjosh emra tė tjerė sė bashku me Allahun? A mundet Zoti I VETĖM tė qėndrojė nė mendjen tėnde?

Kur unė e pėrsėris, dhe pėrsėris, bisedėn time pėr VETĖM ALLAHUN, a keni diēka kundėr? Apo, a jeni tė kėnaqur dhe tė lumtur me bisedėn pėr VETĖM ALLAHUN??? Sipas kriterit tė madh Kuranor, qė thuhet nė suren 39, ajetin 45, pėrgjigjet pėr kėto pyetje janė thelbėsore qė ta njihni veten tuaj, dhe fatin tuaj pėrfundimtar.

Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

A din ndokush,a ka

Mesazh  Ville Valo prej 01.09.11 14:09

A din ndokush,a ka ndonje organizate satanike,ne kosove????

Ville Valo

14


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Gon! prej 01.09.11 15:44

Mund tė ketė individ tė cilėt numrohen nė gishtrinj ndoshta qė besojnė nė Satanin (Djallin), mirėpo Organizat Satanike nuk ma do mendja qė ka i/e nderuar.

Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Gon! prej 01.09.11 16:01

Pesė Kohėt e Salatit pėrmenden nė veēanti nė Kuran

1. Lutja e Agimit pėrmendet me emėr nė 24:58. Para lindjes sė diellit.

(24:58) O ju qė besoni, shėrbėtorėt tuaj dhe fėmijėt qė nuk kanė arritur pubertetin duhet tė kėrkojnė leje (para se tė hynė nė dhomat tuaja). Kjo duhet tė bėhet nė tre raste - para Lutjes sė Agimit, nė mesditė kur i ndėrroni rrobat pėr tė pushuar, dhe pas Lutjes sė Natės. Kėto janė tri kohė private pėr ju. Nė kohė tė tjera, nuk ėshtė gabim pėr ju ose ata qė tė pėrziheni me njėri tjetrin. Perėndia kėshtu sqaron shpalljet pėr ju. Perėndia ėshtė i Gjithėdijshėm, Mė i Menēuri.

2. Lutja e Mesditės (Drekės) pėrmendet nė ajetin 17:78. Kur dielli bie teposhtė.

(17:78) T'i zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat) kur dielli zbret nga pika mė e lartė e tij nė mesditė, pėrderisa lėvizė kah perėndimi. Gjithashtu tė zbatosh (recitimin e) Kuranit nė agim. (Recitimi) i Kuranit nė agim dėshmohet.

3. Lutja e Pasdites gjendet nė ajetin 2:238. Nė mes tė mesditės (drekės) dhe perėndimit tė diellit.

(2:238) T'i zbatoni rregullisht Lutjet e Kontaktit, posaēėrisht lutjen e mesme, dhe t'ia kushtoni veten plotėsisht Perėndisė.

4. Lutja e Mbrėmjes pėrmendet nė 11:114. Menjėherė pas perėndimit tė diellit.

(11:114) T'i zbatoni Lutjet e Kontaktit (Salat) nė tė dy skajet e ditės, dhe gjatė natės. Punėt e drejta i fshijnė punėt e kėqija. Ky ėshtė kujtim pėr ata qė do tė merrnin vesh.

5. Lutja e Natės pėrmendet nė 11:114, dhe pėrmendet me emėr nė 24:58.

Suren 11:114 dhe 24:58, qė tė dyja i keni mė lart, vetėm lexoni me vėmendje dhe analizoni me mendje tė kthjellėt.




Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  john abraham prej 04.09.11 22:51

Pershendetje Gon!
A e kupton se nuk po bejme asgje vetem se po perserisim gjerat qe kemi thene mesiper?
E verteta eshte se ju duhet te reflektoni me mire mbi kete qe keni shkruar, pergjigjet e mia jane aty dhe teper te thjeshta; une te bera disa pyetje por ti nuk po pergjigjesh, dhe ja po ti bej serish dy prej tyre, dhe dua nje pergjigje te detajuar dhe te drejte perdrejte:

1- Si ta falim namzin dhe ku mesohet kjo?

2-Ku mund te mesojme per Muhamedin alejhi selem qe ta marrim si shembull?

Kur tju pergjigjesh ketyre dy pyetjeve do te vashdojme te flasim akoma mbi kete teme, ne te kundert lexoj edhe nje here pergjigjet e mia te mesiperme.

Sqarim:
I vetmi liber i shenjte eshte kur'ani dhe nuk ka tjeter.
Sot shume dijetare shkruajne libra dhe ne i lexojme dhe mesojme prej tyre, ndersa Goni nuk pranon te mesojme komentimet e bera nga vete profeti i bekuar Muhamed alejhi selem.
Gon, provat per perdorimin e hadithit te marra nga kur'ani i keni mesiper, lexoji!


(P.S: Nese kete lloj doktrine e ke marre nga ndonje faqe qe kemi mundesi te kthejme pergjigje do te lutesha ta ma jepnit adresen, qe te komentoj mbi kete teme dhe keshtu defekti kapet nga koka dhe ndoshta rregullohet me ndihmen e Zotit. Faleminderit!

avatar
john abraham

292


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Luli prej 04.09.11 23:00

Na lodhet me keto tema, shqiptaret nuk jane te gjithe musliman por edhe te feve tjera.Mjaft me keto shkrime:I vetmi liber i shenjte eshte kur'ani dhe nuk ka tjeter, se i ofendoni te tjeret qe per ata Bibla eshte e shenjt kurse Kurani eshte kopje e saj.

I lus adminet qe ta mbyllin kete teme se po i vjen era propogande fetare.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

969


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hexagrami, Nje simbol djallezor!

Mesazh  Nikolaos prej 04.09.11 23:05

Vertet na lodhet me keto tema. Kurani eshte kopje e modifikuar e bibles, ai thote genjeshtren me te madhe kur permend qe bota u krijua per 6 dite. Asnje shkence s'e ka vertetuar kurre kete mashtrim. Bota per dite po zgjerohet, po rritet dhe eshte krijuar nga nje shperthim i vetem ku me pas cdo gje ka evoluar. S'ka se si te jete krijuar per 6 dite, prandaj bie poshte "saktesia absolute" e kuranit.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

583


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 3 e 3 Previous  1, 2, 3

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi