Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Faqja 2 e 3 Previous  1, 2, 3  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  ILIRA prej 19.08.11 15:54

Lucio...
cfare mund te kete qene????

ILIRA

214


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  ILIRA prej 19.08.11 15:56

ajo gjeja qe ka pare zef dushkaja

ILIRA

214


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 19.08.11 15:59

ILIRA shkruajti:Lucio...
cfare mund te kete qene????
sinqerisht nuk mund te jap shpiegim,ndoshta ka qene i frikesuar dhe per momentin i jane shfaqur halucinacione..nuk di me teper ILIRA

lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 19.08.11 16:05


Dhe' vėshtruesi


Figurė e mitologjisė popullore shqiptare, qė paraqitet nė trajtė antropomorfe. Nė Mirditė besojnė se netėve tė pranverės ai i vė veshin dheut, pėr tė pėrgjuar nė mos vjen njeri pėr sė largu, apo pėr tė dėgjuar zhaurimėn e ujrave tė nėndheshėm.

Del gjithnjė kaluar nė vithe tė Dhamsutės, pelės sė pagojė qė kalon male e dete dhe shpie larg atė qė do tė shpėtojė nėpėrmjet saj. Ata i ndjek mėzi i saj, qė me hingėllimat e tij lajmėron Dragojtė pėr kalimin e pelės.

Marrė nga Fjalori i Mitologjisė dhe Demonologjisė Shqiptare.

lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 20.08.11 12:20

Nje kenge-valle e mocme mallakastriote qe ruhet ruhet per mrekulli nga folkloristet shqiptare..


lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 20.08.11 13:56

Sa here ta lexoni aq here do te tronditeni nga permasat qe rrok kjo kenge per gjuhen shqipe e kollosit FISHTA
Gjuha shqype

Porsi kanga e zogut t'verės,
qi vallzon n'blerim tė prillit;
porsi i ambli fllad i erės,
qi lmon gjit e drandofillit;
porsi vala e bregut t'detit,
porsi gjįma e rrfés zhgjetare,
porsi ushtima e nji tėrmetit,
ngjashtu į' gjuha e jonė shqyptare.

Ah! po; į' e ambėl fjala e saj,
porsi gjumi m'nji kėrthi,
porsi drita plot uzdajė,
porsi gazi i pamashtri;
edhe ndihet tue kumbue;
porsi fleta e Kerubimit,
ka'i bien qiellvet tue flutrue
n't'zjarrtat valle t'ameshimit.

Pra, mallkue njai bir Shqyptari,
qi kėtė gjuhė tė Perėndis',
trashigim, qė na la i pari,
trashigim s'ia len ai fmis;
edhe atij iu thaftė, po, goja,
qė pėrbuzė kėtė gjuhė hyjnore;
qi n'gjuhė t'huej, kur s'asht nevoja,
flet e t'veten e lén mbas dore.

Nė gjuhė shqype nanat tona
shi prej djepit na kanė thįnun,
se asht njė Zot, qi do ta dona;
njatė, qi jetėn na ka dhįnun;
edhe shqyp na thanė se Zoti
pėr shqyptarė Shqypninė e fali,
se sa t'enden stina e moti,
do ta gzojn k'ta djalė mbas djali.

Shqyp na vete, po pik' mį para,
n'agim t'jetės kur kemi shkue,
tue ndjekė flutra nėpėr ara,
shqyp mį s'pari kemi kndue:
kemi kndue, po armėt besnike,
qi flakue kanė n'dorė t'shqyptarėvet,
kah kanė dekė k'ta pėr dhé t'Parvet.

Nė kėtė gjuhė edhe njai Leka,
qi'i rruzllim mbretnin s'i a, xśni,
nė kėtė gjuhė edhe Kastriota
u pat folė njatyne ushtrive,
qi sa t'drisė e diellit rrota,
kanė me kenė ndera e trimnive.

Pra, shqyptarė ēdo fés qi t'jini,
gegė e toskė, malci e qyteta,
gjuhėn t'uej kurr mos ta lini,
mos ta lini sa t'jetė jeta,
por pėr té gjithmonė punoni;
pse, sa t'mbani gjuhėn t'uej,
fisi juej, vendi e zakoni
kanė me u mbajtė larg kambės s'huej,
N'per gjuhė shqype bota mbarė
ka me ju njohtė se ē'fis ju kini,
ka me ju njohtė pėr shqyptarė;
trimi n'za, sikurse jini.

Prandaj, pra, n'e doni fisin,
mali, bregu edhe Malcija
prej njaj goje sod t'brohrisim:
Me gjuhė t'veten rrnoftė Shqypnia!

__________________

Dimitrov Xhunga

141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 20.08.11 20:58


Shqipėria duhet tė flas shqip


Nga Fatos Daci*

Pak ditė mė parė, nėpėrmjet mjeteve tė informimit publik, u njoha me shqetėsimin qė emrat e fshatrave tona janė me ndikime e trajtė tė huaj. Kur ėshtė fjala pėr shqetėsime e interesa kombėtare pėr mua nuk ka rėndėsi se cilėt janė ata qė shtrojnė ēėshtje e probleme tė karakterit kombėtar, se tė gjithė kėta ia duan tė mirėn vendit tė vet. Ndaj, kushdo qofshin meritojnė respektin tim.

Mė erdhi mirė qė njė problem kaq serioz e shqetėsues pėr kombin tonė u artikulua botėrisht. Shqetėsimi i ngritur tani nuk ishte njė rrufe nė qiell tė kthjellėt, por njė problem kombėtar, i akumuluar ndėr vite pėr t’u bėrė njė ditė publik. Plot 74 vite mė parė ky problem, qė ngrihet sot, nuk qe problem OJQ-sh e individėsh, por njė problem shtetėror e qeveritar, qė mori zgjidhje.

Por nuk mund tė mos shpreh keqardhjen qė ky shqetėsim nuk u ngrit asnjėherė nga institucione tė specializuara te shtetit shqiptar, si dhe as nga njė mori institutesh tė “pavarura” (qė tė gjithė tė varur te politika), qė kanė mbirė si kėrpudha pėr tė zhvatur para nga donatorė vendas e tė huaj, por, qė pak ose aspak po u shėrbejnė interesave kombėtare.

Tani mė nuk ėshtė i panjohur fakti qė shumica e emėrvendeve;tė fshatrave, lagjeve, qyteteve, lumenjve janė me prejardhje e ndikime nga gjuhė tė huaja tė shteteve fqinje. Kjo gjė ka ndodhur pėr shkak tė pushtimeve afatgjata e afatshkurtra tė vendit tonė nga shumė shtete e kombe tė tjera, tė afėrt e tė largėt.

Shqipėria dhe shqiptarėt kanė njohur sulmet e pushtimet e fiseve barbare tė gotėve, astrogotėve, visigotėve, hunėve, avarėve, maqedonasve etj. Shqipėria e shqiptarėt kanė njohur tri pushtime rreth 500-vjeēare secili prej tyre- tė romakėve, bizantėve dhe osmanėve. Vetėm nė periudhėn 1912-1944, gjatė 32 viteve, Shqipėria ka njohur invadimet e pushtimet serbe, bullgare, austro-hungareze, malazeze, greke, italiane e gjermane; plot 8 shtete e tetė kombe tė tjerė.

Tė gjithė kėta pushtues barbarė shkatėrruan e plaēkitėn ēfarė gjetėn mbi tokė. Ata vranė e masakruan mijėra atdhetarė shqiptarė, qė nuk duronin zgjedhėn e pushtimit dhe luftuan kundėr tyre, tė gjithė ata qė mbrojtėn vatanin, gjuhėn e flamurin. Por dėmi mė i madh qė i sollėn kėtij vendi qe shkatėrrimi i kulturės iliro- shqiptare dhe injektimi nė vend tė saj i kulturave tė tyre.

Nga pushtuesi i parė e deri tek mė i fundit e dinin mirė se sa mė shumė tė pushtonin shpirtin e mendjet e shqiptarėve, aq mė rehat sundonin dhe mė shumė zgjasnin pushtimin e tyre. Ndaj e filluan nga kjo anė. Tė gjithė fuqitė pushtuese punuan pėr kėtė qėllim me laps e me program. Fillimisht goditėn ndjenjat fetare. Tė krishterėt ndėrtuan pafundėsisht kisha e objekti tė tyre tė kultit. Myslimanėt ndėrtuan me po aq zell xhami e tyrbe. Ekspansioni fetar qe nė plan tė parė tė tyre, sepse shumica e pushtuesve nuk qenė shtete laikė, por qenė shtete ideologjikė fetarė. Ky ekspansion fetar vazhdon edhe sot me tė gjithė format e mėnyrat dhe konstatohet lehtėsisht nga kushdo, herė si njė pėrpjekje tinėzare e herė e hapur e antishqiptarėve pėr tė pėrmbysur raportet reale fetare, ashtu si ethshėm po tentojnė tė ndryshojnė raportet etnike.

Tė mos harrojmė, atė qė e bėnė nė shekuj e mijėvjeēar, po e bėjnė edhe sot qetė-qetė, pa i trazuar askush. Dhe ngushėllohemi, se, po “globalizohemi”, po “evropianizohemi”! Po nė cilin shtet fqinj, mund ta kenė bėrė dhe mund ta bėjnė shqiptarėt, atė qė tė tjerėt po e bėjnė kundėr nesh? Nė asnjė prej tyre, se edhe pse ato vende e ata qytetarė “globalizohen” e “evropianizohen”,ashtu si ne, po guxove tė bėsh nė vendet e tyre atė qė ata bėjnė kėtu, ta shkurtojnė gjuhėn e t’i presin kėmbė e duar!

Tė gjithė pushtuesit, me po aq zell sa punuan pėr tė pėrpunuar mendjet e besimtarėve, punuan edhe nė fushėn e etnokulturės, duke futur elementė tė veshjes, zakoneve, kuzhinės e tė gjuhės sė tyre. Ndėr kėta elementė ata si mė tė rėndėsishmin konsideruan emrat e vendeve nė gjuhėn e tyre, tė cilat nė planin afatgjatė ishin pėr ta piramida tė vėrteta territoriale nė brendėsi tė vendit tonė. Tė gjithė e shohin se, edhe sot, kėto piramida tė vėna prej tyre nė kohė pushtimesh, shovinistėt po i pėrdorin si alibi nė luftėn e ethshme tė tyre pėr tė ndryshuar raportet etnike nė Shqipėri, me synimin e vetėm pėr ta kthyer vendin tonė, ashtu si nuk ėshtė, nė njė shtet multietnik.

Po t’u hedhėsh njė vėshtrim tė gjithė emrave tė fshatrave, lagjeve e qyteteve dhe tė lumenjve, tė parcelave e tė ngastrave tė tokės, tė shumtėt janė me ndikime e huazime nga vendet pushtuese fqinje.

Emėrvendet e Lindjes, Verilindjes dhe tė Veriut janė me prejardhje sllavo-maqedonase-bullgare, tė Veriperėndimit me prejardhje malazeze, pjesa bregdetare perėndimore me prejardhje romake, tė Jugut e Juglindjes me prejardhje greke.

Nė kėtė rast nuk kam si qėllim tė pasqyrojė vlerat e padiskutueshme shtetformuese tė regjimit tė Ahmet Zogut, por mbreti Zog ishte ai qė bėri tentativėn e parė dhe tė vetme pėr t’i shqipėruar tė gjithė kėto emėrvende me prejardhje nga gjuhėt dhe ndikimet gjuhėsore tė pushtuesve. Njė pėrpjekje e tillė nuk u bė as gjatė regjimit tė gjatė komunist e as nė kėto njėzet vite qė ne, shqiptarėt, i quajmė rėndom vite tė tranzicionit.

Ishte mbreti Zog qė kėtė fenomen nuk e la vetėm si shqetėsim qytetar e atdhetar. Nė pranverė tė vitit 1937 shqetėsimi pėr emrat me ndikime tė huaja e tė imponuar nga tė huajt u ngrit nė Parlamentin Shqiptar, i cili votoi pėr ndryshimin e tyre. Me dekretin e datės 5 maj, Zogu I, Mbret i Shqiptarėve vendosi pėr ndryshimin e emrave dhe autorizoi qeverinė pėr tė vepruar. Qėllimi i kėtij dekreti shprehet qartė nė Nenin 1, ku shkruhet: “Autorizohet qeveria pėr tė zėvendėsuar me emra tė pėrshtatshėm ato tė disa prej qyteteve, katundeve, lagjeve, lumenjve tė Mbretėrisė, tė cilat kanė humbur nė kohėn e shkeljeve dhe okupacioneve tė huaja emrat origjinalė tė tyre pėr tė marrė emra tė imponuar nga tė huajt”.

Nė zbatim tė ligjit mbi “Ndryshimin e emrave tė disa katundeve, qyteteve, lagjeve, lumenjve etj” nė tė gjithė prefekturat e mbretėrisė u ngritėn komisione shtetėrore, tė cilat do tė bėnin studimin e konvertimin e tė gjithė emėrvendeve tė deriatėhershme. Ndėrkohė, nė ēdo komunė apo bashki u ngritėn komisione tė tjera vendore. Nė krye tė komisionit qeveritar ishte Ajet Libohova. Pas 14 muajve pune intensive komisionet shtetėrore vendore tė komunave, tė bashkive dhe tė prefekturave tė vendit kryen studimet e duhura dhe morėn vendimet pėrkatėse, tė cilat ia paraqitėn komisionit qendror. Komisioni qendror, nė gusht tė vitit 1938 ia paraqiti komisionit tė posaēėm tė qeverisė pėr miratim. Nė pėrbėrje tė Kėshillit tė Ministrave qė vendosi pėr ndėrrimin e emrave morėn pjesė Faik Shatku-zv.kryeministėr e ministėr i Drejtėsisė (qė drejtoi edhe mbledhjen), Ekrem Libohova-ministėr i Jashtėm, Musa Juka-ministėr i Brendshėm, Kolė Thaēi-ministėr i Financave, Abdurrahman Dibra-ministėr i Arsimit, Rrok Gera-ministėr i Ekonomisė. Siē shihet dy (tė dy ministra) nga 6 anėtarėt, madje njėri dhe kryetari i kėtij komisioni, qenė dibranė.

Nė pėrfundim tė shqyrtimit Kėshilli i Ministrave me njė vendim tė posaēėm vendosi qė emrat e katundeve, qyteteve, lagjeve e lumenjve tė ndryshohen siē do t’i bėjmė tė ditura mė poshtė. Pėr ilustrim po marrim disa nga prefekturat, ku ndikimet e huaja kanė qenė mė tė mėdha e pėr tė cilat pretendimet shoviniste janė akoma mė tė mėdha. Kėto prefektura janė nė skajet e kufijve tė sotėm shtetėror, por i njėjti fenomen ka ndodhur edhe nė tė gjithė prefekturat e tjera, edhe pse ata ndodhen nė brendėsi tė vendit.

Le tė fillojmė me emrat e vendeve, ku pretendimet shoviniste sllavo-maqedono-bullgare janė ngritur nė sistem nėpėrmjet shoqatave dhe tė partive tė tyre antishqiptare tė ngritura mbi baza tė pretendimeve etnike “tė pakicave” tė tyre kombėtare.

Prefektura e Dibrės: Nga 153 fshatra (pa nėnprefekturėn e Burrelit) nuk ndryshuan emrat e 34 fshatrave dhe ndryshuan emrat e 119 fshatrave (80 % e tė gjithė fshatrave), si mė poshtė: Bellovė-Bardhushe, Cerjan-Kėrrabaj, Ēetush-Bregasi, Dohoshisht- Hysenaj, Grevė-Grindushė, Ilnicė-Kreshtė, Melan-Miellaj, Pejkė - Bishtore, Pjeēė-Kurrizaj, Pollozhan-Kuqelinė, Rabdishti-Lugina, Rrashnapojė - Rrafshinė, Staravec-Shėngjergj, Tomin-Dėshmoraj, Trepēa-Vjeshta, Ushtelenza-Begata, Zagradi-Qytetėza, Zimuri-Dimnori, Hoteshi-Tejdrini, Lishani-Ledhaj, Luznia-Petritaj, Allajbegi-Draguoni, Bllata e Epėrme-Burimi i Epėr, Bllata e Poshtme-Burimi i Poshtėm, Ēernena-Zheshkorja, Dovolani-Lėndina, Grazhdani-Moisiu, Kėrēisht i Epėr-Gur i Epėr, Kėrēisht i Poshtėm-Gur i Poshtėm, Kllobēisht-Lisi i Madh, Kovashica-Farkėtorja, Oboku-Bujkaj, Pesjaka-Rranxa, Pocesti-Ujmira, Popinara-Pjeshkorja, Vojnika-Brrakaj, Bahutaj-Mallasi, Bulaēi-Kulaēi, Blliēaj-Shalėsi, Borovjani-Pėrpjekasi, Brest i Epėr-Brezi i Epėr, Brest i Poshtėm-Brez i Poshtėm, Berzhdani-Karahasanaj, Deshati-Gjylaj, Kishavec-Kishaj, Limjani-Lymaj, Sohodolli-Thatina, Shimshani-Shėmria, Vranjt-Pishaj,Kalla-Kallėza, Sllatina-Floriri, Shumbati-Dushkaj, Venishti-Vėneshta, Ratkaj-Rrathaj, Selishta-Shpatinaj, Bulqiza-Bylmetaj, Dushaj-Njomėza, Vajkal-Vrapkali, Krajka-Krekėza, Lubaleshi-Pjellorja, Safraēani-Tryezgjana, Strikēani-Thatushi, Zerqani-Arta, Boēeva-Kuqlashi, Ēereneci-Sukthi, Gjorica e Epėr-Bukuroshi i Epėr, Gjorica e Poshtme-Bukuroshi i Poshtėm, Homeshi-Skėnderaj, Kovashica-Guramira, Mazhica-Kėshtenjasi, Okshatina-Miroshi, Stushaj-Dushkaja, Topojani-Ura, Borova-Brinjasi, Gjinoveci-Gjinaj,Klenja-Theknore, Sebishti-Trimaj, Strebleva-Shllinėza, Trebisht Ēelepi-Treanas i Mesėm, Trebisht i Epėr-Treanas i Epėr, Trebisht Muēinė-Treanas i Poshtėm, Zabzun-Ushtima, Lejēani-Gurakuqi, Lladomerica-Djegas, Okshtuni-Hoxhėmuglli, Ostren i Madh- Plakasi i Madh, Ostren i Vogėl-Plakasi i Vogėl, Radoveshi-Ranga, Smolliku-Shkoza, Tėrbaēi-Thakas, Tuēepi-Kumbulla, Golevishti-Shpatllasi, Izvira-Bushaj, Sepetova-Gropaj, Mireshi-Miraj etj.

Prefektura e Kosovės (Kukėsit):

Pėr nėnprefekturėn e Qendrės nga 28 fshatra gjithsej, nuk ndryshuan emrat e 9 fshatrave dhe ndryshuan emrat e 19 fshatrave (rreth 70 % e tyre), si mė poshtė: Brruti-Thupra, Gostili-Gushtaj, Myēi-Rrasa e Lekės, Dobruca-Ujmira, Peraj-Bardhoshaj, Perollaj-Lugina, Vranishta-Malishta, Zaharishta-Trojėza, Nikoliqi-Nikolaj.

Pėr nė prefekturėn e Lumės, nga 76 fshatra gjithsej, nuk ndryshuan 29 prej tyre dhe ndryshuan emrat e 47 fshatrave (ose 60 % e tyre), si mė poshtė: Bardhoc-Bardhoshi, Bela-Bardhaj, Borja-Lulėzimi, Brekinja-Bregina, Cernaleva-Pyllishta, Kollovozi-Kodraj, Kasharishta-Kepaj, Novosej-Katund i Ri, Oreshka-Rreshka, Orgjosta-Burimaj, Shishtaveci-Fushaj, Zapodi-Pikllimaj, Bushtrica-Ranishte, Kllasi-Kalisi, Ploshtani-Plotaj, Radomira-Bukuroshi.

Pėr nėnprefekturėn e Malėsisė sė Gjakovės, nga 145 fshatra gjithsej nuk ndėrruan emėr 41 prej tyre dhe i ndėrruan emrat 104 fshatra (70 % e tyre), si mė poshtė: Myhejani-Mehaj, Vladi-Fusha, Leniēi-Lendishti, Zharka-Brezdaja, Bratoshnica -Vllaznija, Koēanaj-Kallishta, Tepla-Pla, Peraj-Bjeshka, Raja-Shkambi, Dushaj-Dushkaja, Dojane-Kuvendi, Resuj-Rreth Uji, Viliq-Leka i Zi, Radogosh-Dėshira, Visoē-Sukthi, Vatoc Vidric-Fangu i Vogėl etj.etj.

Prefektura e Elbasanit: Nga 180 fshatra, nuk ndryshuan emrat e tyre 92 fshatra dhe i ndryshuan 88 fshatra, pra, rreth 50 % e tyre, si mė poshtė: Bradasheshi-Bregsheshi, Godoleshi-Pemėza, Jagodina-Oriza, Jateshi-Trashi, Karakullaku-Mbikusha, Kozani-Edhėza, Kuqani-Arrasi, Meliza-Mbleta, Murriqani-Uriqaj, Petreshi-Gjurmasi, Reēani-Lisaj, Shushica-Rraza, Martaneshi-Kaptina, Fenarsi-Flaka, Kostenja-Gėshtenja, Zdrajsha-Muzhagja, Biēakaj-Briskaj, Broshka-Shkumiza, Kajani-Shkėmbi, Budini-Bletėza, Dushkani-Dushkaja, Koēani-Koēaj, Isufmuēani-Muēani, Terbsaēi-Rrushnaja, Viskiqi-Vendkeqi, Babja-Shulorja, Dragostunja-Melqiza, Gizaveshi-Lajthiza, Hotolishti-Balldrethi, Kokreva-Kokrraj, Letmi-Verasi, Vulēani-Gjemthi, Bezeshta-Qyteta, Oraka-Uraka, Rashtani-Ballkuqi, Raica-Suta, Somotina-Bardhaj, Skroska-Shtresa, Straniku-Shqiponja, Vehēani-Shpatza, Jeronishti-Lana, Zavalina-Maskartha, Bejliku-Prona, Bizhdeni-Dafinėza, Gostima-Ujza, Shtermeni-Shkozet, Serica-Verriza, Terepsenishti-Bliza etj. etj.

Vazhdojmė me emėrvendet e Juglindjes, tek tė cilat konstatohen ndikime maqedone e greke.

Prefektura e Korēės:

Nga 137 fshatra gjithsej nuk ndryshuan emrat e 35 fshatrave dhe ndryshuan emrat e 102 fshatrave (ose 75% e tyre), si mė poshtė: Barēi-Bardhi, Belartoja-Mesi, Biranji-Niraj, Boboshtica-Manėza, Bellovoda-Ujė i Bardhė, Bulgareci-Arbėri, Ēiflik Shemoll-Fushėkuqi, Dersniku-Lakthi, Dishnica-Mullias, Drenova-Thanėza, Dvorani-Kurtaj, Kamenica-Mulēija, Orman Ēiflik-Gjashtė Dėshmorėt, Polena-Pullazi, Porodina-Rushaj, Pulaha-Pulaj, Ravoniku-Rafshaj, Rembosi-Drithas, Vashtemija-Vashėza, Vinēani-Vinjolli, Voskopi-Vreshtėza, Nikolica-Nikaj, Sinica-Mollėza, Kolaneci-Kalaji, Liboniku-Shelgasi, Pirku-Prika, Plovishti-Plepaj, Pocesta-Prita, Vloēishti-Reza, Zvirina-Burimasi, Brozdoveci-Degaj, Peshtani-Brinjari, Rosoveri-Rosaj, Toroveci-Koroziu, Varvara-Varrėza, Vrepcka-Harabeli, Xerja-Kryebardha, Doberēani-Shkrepaj, Copeli-Kopshti, Moglica-Liresi, Zemblaku-Zembraj, Podgorija-Temali, Zvezda-Gelqerasi, Posteci-Shen Pali, Gjergjevica-Gjergjaj, Kushova-Pishaj, Lozhani-Vreshtari, Osoje-Bredhasi, Tresova-Hijėza, Grabocka-Kueba, Leshnje-Lathias, Lubonja-Dashasi, Panariti-Dashamiri, Stratoberdha-Ushtriza, Treska-Arishta, Trebicka-Tribigasi etj. etj.

Tani vijojmė me Jugun e Shqipėrisė, ku hasen ndikime greke.

Nėnprefektura e Leskovikut: Nga 32 fshatra, nuk i ndryshuan emrat e mėparshėm 12 prej tyre, ndėrsa i ndryshuan emrat 20 fshatra, si: Cercka-Bukėz, Ēarshova-Mazaraku, Hosecka-Shpati, Leshova-Ripas, Pobickė-Vashėza, Postenan-Morriza, Radanj-Rradha, Radat-Rrodhėza, Rodohova-Punmira, Sarandopori-Vehaj, Vrepcka-Pjeshkėza, Izgar-Shkoza, Kovaēisht-Farkaj, Kreshova-Dardhas, Melani-At Stathaj, Mbreshtani-Breshta, Toranik-Ahishta, Zguraleci-Guraleci.

Nėnprefektura e Kolonjės:Nga 50 fshatra gjithsej, 22 fshatra nuk i ndryshuan emrat, ndėrsa 28 fshatra i ndryshuan emrat e mėparshėm, si: Bejkova-Bujarasi, Borova-Pishaj, Gostivishti-Rrushkaj, Kodra-Kreshniku,Mesiēka-Mshikza, Psari-Peshkasi,Rehova-Bubullina, Vodica-Shenkolli, Zharkanji-Zezaka, Gozhdarazhde-Ēmershi, Kamniku-Gurishtė, Leshnja-Lajthia, Radimishti-Gurėza, Bezhani- Grykaj, Koseli-Kedhasi, Skorovoti-Shendelli, Mileci-Kroj i Madh, Lencka-Gurė i Bardhė, Orgocka-Pendari, Selinicė e Pishės-Pyllasi.

Prefektura e Gjirokastrės:

Nė komunėn e Qendrės, nga 80 fshatra, nuk ndryshojnė emėr vetėm 22 fshatra dhe e ndryshojnė emrin 58 fshatra (75 % e gjithė fshatrave), si mė poshtė: Derviēan-Kukel,Dhoksat-dushka, Dhuvjan-Pronjat, Frashtan-Arbėri, Goranxi-Gur i Zi, Gorice-Bregu, Grapshi-Gravė, Hashova-Drague, Kakozi-Miraj, Nokova-Visi, Palokastra-Kėshtjella, Sofratika-Shufrati, Saraqinishta-Gjerni, Tranoshishta-Trandaj, Vanista-Vėneshta, Cepuna-Ēepaj, Zhulat-Shulaj, Dropull-Fusha e Drinit, Deshnica-Dėrrasa, Hoshtova-Kodra, Nivani-Nėnmali, Sheperi-Sipėr, Topova-Lajthiza, Konispoli-Ēamėria, Ēuēat-Cuca, Aligat-Trilagje, Dishat-Vishėza, Ninat-Nėnėza, Perdhihor-Fėllenza, Ēiflik-Fushaj, Grave-Lajthizė, Grazhdan-Drizė, Kakat-Kalaj, Kullurice-Kulperi, Qeburja-Rinia, Soponiku-Botkuqi, Zmineci-Dimnori, Theollogo-Rapėza, Vagalati-Vlaga, Vrina-Vrima.

Nėnprefektura e Delvinės:

Nga 41 fshatra gjithsej, nuk ndryshuan emrat 3 fshatra dhe i ndryshuan emrat 38 fshatra, si mė poshtė:Brailat-Brrylaj, Kokodhiq-Merinoti, Kardhikaq-Kėrthias, Kalase-Rebesh, Karakaxh-Pemza, Kopaēe-Ferras, Kongoc-Kungaj, Lefterhor-Liria, Mavropulli-Zezar, Mesopotam i Poshtėm-Meslumaj i Poshtėm, Mesopotam i Sipėrm-Meslumaj i Sipėrm, Palavli-Pallati, Senica-Kullosaj, Vergo-Purteka, Dhrovjani i Sipėrm-Kastrioti i Sipėrm, Dhrovjani i Poshtėm-Kastrioti i Poshtėm, Leshnica e Sipėrme-Lajthiza e Sipėrme, Leshnica e Poshtme-Lajthiza e Poshtme, Ēerkovica-Rrethina, Valahove-Vllazeri, Ardhosova-Ardhas, Dhivri-Dibri, Ymer Efendi-Omertaj etj.

Nėnprefektura e Tepelenės: nga 54 fshatra gjithsej, nuk ndryshuan emrin e mėparshėm 18 fshatra dhe 36 fshatra (60 % e tyre) e ndryshuan emrin e mėparshėm, si mė poshtė: Breēishta-Fatosi, Berēa-Grykėza, Hormova-Hardhija, Kashishta-Zallishta, Labovė e Madhe-Laborė e Madhe, Labovė e Vogėl-Laborė e Vogėl, Memaliaj-Sharkaj, Mexhgorani-Merguraj, Peshtani-Qyteza, Veliqoti-Veliaj, Kalivaēi-Donije, Kamshishti-Mesari, Koshtani-Gershtanizi, Levani-Luani, Qesarati-Qeshaj, Lapmartallozi-Qafėza, Mahmut Gjinaj-Gjinaj, Matoha Sanaj-Mataj, Salarija-Shpati, Gllava-Ēukėza, Zvori-Burimi, Komari-Kodrina, Maricaj-Merjani, Rabije-Lisi, Selcka-Kopshtina, Zhabotika-Majasi etj.

Prefektura e Beratit: Nga 137 fshatra gjithsej, nuk ndryshuan emrat e 84 fshatrave dhe ndryshuan emrat e 53 fshatrave, si mė poshtė: Bistovica-Kėshtjellėz, Dobroniku-Bukuranje, Gjoroveni-Mali Plak, Kulalakut-Lahut, Mbolan-Bajames, Uznova-Fushgjata, Velobishti-Defrimi, Vetoniku-Dardhanj, Kuēova-Vajguri, Qereshniku-Qershajn, Ēoragjaf-Qafaj, Plashnik-Kreshnik, Drenovica-Drithas, Sllanica-Shenjas, Velmishti-Fatmiri, Malishova-Karaflanj, Poliēani-Rosanjė, Hallvaxha-Kodras, Polozhani-Pėllumbas, Skrevani-Shkrepaj, Vokopola-Kryegregas etj.

Prefektura e Vlorės:

Nėnprefektura e Himarės: nga 7 fshatra, nuk ndryshuan emrat 4 prej tyre dhe i ndryshuan emrat 3 fshatra, si mė poshtė: Qiparo-Gjinovleshi, Dhėrmi-Gjolekaj, Vuno-Malaj, ndėrsa Himara, Palasa, Kudhėsi dhe Piluri nuk ndryshuan nga forma e parė.

Nėnprefektura e Vlorės: Nga 91 fshatra gjithsej, nuk ndryshuan emrat pėr 56 fshatra dhe ndryshuan emrat e 35 fshatrave si mė poshtė:Tophana-Lagjja e Flamurit, Varosh-Kaēanik, Drashovicė-Drangaj, Kropisht-Fjerza, Movrovė-Fitorja, Budina-Verri, Golimbas-Pellambas, Ploēa-Amantina, Sevaster-Kunorė, Velēe-Shpellaj, Brataj-Shkambi i Kuq, Gumenicė-Bigaj, Vranishtė-Zallishtė, Ramicė-Ramaj, Smokthinė-Zhgabaj, Brusja-Limaj, Gerneci-Arza, Karbunari-Thengjillas, Treshovė-Kėshtjellė, Bestrovė-Plepaj, Hoshtimė-Ushtimė, Kerkove-Shkrepaj, Zvernec-Rrethujėza, Bunavi-Verore, Aliban-Aliasi, Grabian-Gropaj, Novoselė-Katund i Ri, Sofratinė-Sopi.

Nėnprefektura e Sarandės:

Nga 24 fshatra gjithsej, nuk ndryshuan emrat e 10 fshatrave dhe ndryshuan emrat e 14 fshatrave (60 % e fshatrave), si mė poshtė: Saranda-Zogaj, Metoq-Metaj, Trembull-Tremburi, Gjiashte-Gjashte, Karalibaj-Likaj, Kalive Shushi-Sheshi, Bredan-Brija, Ēaush-Rreshteri, Vermero-Kalina, Ēiflik Vana-Vena, Ksamili-Mulliri, Hundecovė-Hundaj.

Emrat e kėtyre njėsive vendore tė marra nė analizė kishin ndikimet mė tė mėdha dhe pėsuan ndryshime dėrrmuese. Nga gjithsej 1233 fshatra, nuk i ndryshuan emrat e mėparshėm vetėm 471 fshatra, ndėrsa 762 fshatra ( 62 % e totalit) i ndryshuan emrat e mėparshėm.

Por kemi dhe nėnprefektura, ku ndikimet qenė mė tė vogla dhe pėr rrjedhojė edhe ndryshimet pati fare pak. Kėto nėnprefektura nė brendėsi tė vendit dhe nė periferi pothuajse nuk kanė rėnė nėn pushtim ndaj dhe kanė pasur dhe ndikime tė mė pakta.

Nėnprefektura e Burrelit: Nga 164 fshatra gjithsej ( se atėherė Burreli kishte nė juridiksion edhe fshatrat komunave Lurė dhe Selishtė, si dhe disa fshatra tė Mirditės) ndryshimi pėrmbajtėsore pėsuan vetėm 10 fshatra, si: Bishkashi-Pishkashi, Klosi-Dullinjasi, Bejni-Shkreptima, Derjani-Derėgjani, Boshiqi-Krismajt, Kome-Kėmbaj, Midha-Millėz, Karica-Karriza, Fsheti-Fshati, Shlliu-Shenllija.

Nėnprefektura e Mirditės: Nga 45 fshatra gjithsej asnjėrit nuk i ndryshoi emri. Nėnprefektura e Pukės:Nga 50 fshatra gjithsej, ndryshuan formėn e parė vetėm dy fshatra: Spas -Shpėtimi dhe Vau i Spasit-Vau i Shpėtimit. Nėnprefektura e Lezhės: Nga 83 fshatra gjithsej, ndryshoi emri i vetėm njė fshati: Krajmi-Skaj.

Nėnprefektura e Malėsisė sė Madhe: Nga 94 fshatra gjithsej, vetėm 14 fshatra morėn emėr tė ri, si: Dobre-Nėnkodėr, Potgore-Rranxė, Bogiq-Trojė, Kamice-Vau, Llazan-Vneshtė, Zhupa-Tregu, Okol-Rrethi, Stare-Katund i Vjetėr, Goraj-Malishtė, Gradec-Qytezė, Bratosh-Vllaznia, Rahovica-Kodra, Vermoshi-Orajt, Vrata-Grykė.

Nga 436 fshatra tė kėtyre 5 nėnprefekturave morėn emra tė rinj vetėm 27 fshatra, ndėrsa 409 fshatra ruajtėn emrat e mėparshėm. Pra, ndryshuan emrat e mėparshėm vetėm 7 % e fshatrave tė tyre.

Siē e konstatoni pėr disa fshatra bėhet shqiptimi i drejtpėrdrejt i emrit tė huaj nė shqip. Sigurisht, kur pėrkthimi i drejtpėrdrejt na jep njė emėr jo fort tė kėndshėm e tė dėshirueshėm, duhet menduar pėr tė gjetur njė formė tjetėr mė tė pranueshme. Disa fshatra tė tjerė i morėn emrat e rinj duke pasur parasysh pamjen fizike tė tyre, relievin dhe pozicionin gjeografik, si p.sh. Pishaj, Kėrrabaj, Bregasi, Kreshta, Rrafshorja, Bishtorja, Kurrizaj, Lėndina, Lisi i Madh, Lisi, Shkoza, Gropaj, Lugina, Kodraj, Bregorja, Shkambi, Shpatinaj, Shpati, Zallishta, Verriza, Pishaj, Driza, Shkrepaj, Dimnori, Hijėza, Qyteza,Lajthia, Fushgjata, Mali Plak, Qafaj, Kodras, Verri, Shkamb i Kuq, Plepaj, Shkoza, Ahishta, Pyllasi etj.. Tė tjerė fshatra i morėn emrat e rinj duke pasur parasysh vlerat prodhuese tė fshatit, si p.sh. Pjellorja, Burimi, Thatina, Thatushi, Kumbulla, Gėshtenja, Kėshtenja, Vreshtėza, Vėneshta, Kullosaj, Kopshti, Kungaj, Bajamas, Drithas, Arza, Pjeshkėza, Dardhas, Hardhija etj. Tė tjerė duke pasur parasysh vlerat etiko –qytetare tė atyre fshatrave dhe tė banorėve tė tyre, si p.sh. Shqiponja, Trimaj, Tryezėgjana, Dashamiri, Dėshira, Dafinėza, Ushtima, Ujmira, Bukuranje, Vashėza, Defrimi, Morrina, Pellambas, Lagjeja e Flamurit, Fitojra,Kreshniku, Kėshtjellė, Verore, Bukėz, Punmira, Rrodhėza, Mshkiza, Pendari etj. Sigurisht, nė tė gjithė kėtė mori emrash ka edhe gjetje jo tė pėrshtatshme, si p.sh. Bukuroshi, Floriri, Bukuroshi i Epėr e Bukuroshi i Poshtėm, Miroshi, Thėllenza, Miraj, Vashėza, Defrimi, Morrina, Mshkiza, Punmira, Rrodhėza, Rreshteri, apo Kastriot i Poshtėm dhe Kastriot i Epėr nė Gjirokastėr, kur ishte dhe u listua pėrsėri fshati Kastriot i Dibrės etj. Mangėsi tė tilla janė tė pashmangshme, por tė korrigjueshme. Megjithatė kjo ishte njė punė shkencore e vėrtetė e serioze, qė duhet konsideruar si bazė nisje. Ndaj, pikėrisht kėtu duhet tė nis edhe starti i sotėm.

Tė gjithė ata shtete e kombe qė janė patriotė tė mėdhenj pėr vendin e tyre janė nė ballė tė zhvillimit, mirėqenies e tė politikės botėrore. Ndaj, mendojmė se ka ardhur koha qė kjo punė shkencore e nisur nė kohėn e mbretėrisė sė Zogut tė zyrtarizohet edhe njė herė nga qeveria e sotme shqiptare. Dhe jo vetėm tė lihet nė letėr, por tė zbatohet me rreptėsi. Ky do tė ishte fillimi i tė folmes shqip nga shqiptarėt.

*Publicist, historian.

lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 20.08.11 21:09


"Shėngjergji" (Pogradec)


Me njėzet e tre tė prillit tė vjetėr vinte nė fshat Shėngjergji trim (hej! na faltė njerėzinė e bagėtine)! kaluar mbi kalė tė bardhė.
Mbi kalė tė bardliė, se ashtu e kanė trimat.
E ē'gaz i madh ish, ē'gaz i madh ish nė fshatin tonė, asaj dite!

—Gau! — kėtu, njė dyfek me ēark, qė mbushej nga gryka.
—Bum-bum! — aty, njė dogra e njė martinė me barut tė egėr.
—Bamb! pėrtej, njė manxėr, nga ata tė rinjtė.

E kujt s'i kish dhėnė zoti as manxer tė zjarrit, as martinė a dogra, as dyfek me ēark, dilte me ndonjė copė kobure, majė ēatisė, edhe shgedau - ia shkrepte pėr shėndetn' e Shėngjergjit trim.
Po fjala ėshtė se nuk mbetej asnjėri pėr turp, pa shkrehur, pėrpara Shėngjergjit e pėrpara njerėzisė.

Jo vetem tė mėdhenjtė po edhe ne vegjėlia. Se gjer tė na vinte radha pėr dyfek e pėr kobure, ne zbraznim pllofka pe shtogu, qė pukisnin fort.
— E pse kaq zhurme e gaz? - mė pyesni ju, o tė mirė.
— E qysh mos ish zhurme e gaz kur asaj dite kjo botė hidhte tej gunėn e dimrit edhe vishej me tė verės? Kur gjithė pemėt binin me lule, kur gjithė dheu bleronte e mbushej pllaja me shqerra tė bardha?

Asaj dite tė bekuar qė e gezonte barabar si turku e kauri, njerėzia nxirrnin plisa me bar nga lėndinat e i vinte ne pragu i derės, odė me odė, qė, kur hyn, tė shkelė mė tė njomė e tė mbetet gjithmonė i ri. Ne pragu i sipėrm e mė tė dy anėt e derės vinin degė tė ēelura. E ēdo njeri i madh e i vogėl, duhej tė mbante njė lule a njė gjė tė gjelbėr nė dorė. Sa pėr ne tė miturit, ne ngjishnim breza prej kulpre nė mes, vinim kurora tė gjelbra mbi krye e mbanim ndonjė degė nė dorė.

Njerėzit si njerėzit, po edhe sendet e shtėpisė edhe bagėtia duhej tė gėzoheshin me njė gjė tė gjelbėr. Ja aty, ftiret tė lidhur me kungull tė egėr, ja kadet me kulpra, ja magjet anagjora, ja lopėt e dhitė me brirė tė stolisur me lule e fletė...

Edhe kėsilloj, tė veshur e tė ngjeshur me tė gjelbėr, njerėzia vinte e peshohej nė kandar, tė varur nė ndonjė degė peme. E rrinte ky njeriu, burrė qoftė, grua qoftė, i varur gjersa i gjendej oka, sa ne femija nisnim britmėn tonė:

Mbani mish tė pjekurė,
Nė kaci tė djegurė.

Ai qė dilte me okėt plot, mirė, po ai qė dilte me gjysmė e me ēerek, bėhej evgjit edhe i thėrrisnim gjithe asaj dite:

— Evgjit! — ev-gjit! ev-gjit!

Ditėn e Shėngjergjit dilte bota nė gėshtenja, burra gra e fėmije bashkė, togje-togje, e hidhte ndonjė litar nė degė tė njomė pėr t'u kolovitur. E kur kolovitej, mbante mbi krye njė degė pemė e njė gur, qė tė ish gjithmone i gjelbėr si dega, i fortė si guri.

Kush s'mundte e s'dilte ne geshtenja, e hidhte litarė nė ndonjė pemė tė kopshteve edhe atje vau-viu! disa tė kolovitura. Po ne geshtenja a nė kopshtė a kudo qoftė, pleq e tė rinj, lonin valle e kendonin kengen e lashte:

Dola ditėn e Shėngjergjit,
Me renke sumbull e jelekut,
Ma gjetke i bir' i grekut.
- Or' i bir' i grekut,
Nem sumbllen jelekut.
- Sumbullen jelekut
la vura plumb dyfekut.

Gratė s'kish mot qė tė mos ia krisnin edhe ato, veēan kėngės edhe valles, pėr tė qeshur botėn:

Hipa maje malit-o,
Sar-Janin-o, Janin-o.
Pashė, moj, korēarkat-o;
Moj, ato qibarkat-o;
Pash tushemishtarkat-o,
Ato sypalarat-ol

Lonin pastaj shaqiluar gau-giu! duke u vėrtitur gjer u merreshin mendtė e shkelnin si rosa tė pira, sa shkulej bota se qeshuri.

Asaj dite barinjtė i varin zile e kėmborė tufės edhe pastaj hynė nė mes edhe gau! zbrazėn dyfeqe. Ata zbraz e kėto zile e kėmbore bėj dengėr-dengėr, se trembej bagėtia e hidhej pėrpjetė.

- Pėrse kėto dyfeqe! - kini pėr tė pyetur ju, o tė mirė.
- Qė t'i prishet magjia bagėtisė e t'i largohen tė ligat.

lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 20.08.11 21:27

Tradita e zakone


Cila bimė duhet dhe nuk duhet tė ndodhet nė dhomėn e ēiftit tė ri


Bima luleberonja (Ilex aquifolium), e cila ndryshe nė popull njihet edhe
me emrat ashe, dushk i egėr, lar i egėr etj, si dhe bimėt lule
Shėngjergji (Convallaria maialis ) dhe begoneja, nuk bėn tė ndodhen nė
dhomėn e ēiftit tė ri. Lule Shėngjergji ėshtė bimė helmuese.



Lule Shėngjergji


lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 20.08.11 21:33



Bestytni dhe tradita shqiptare per perdorimin e disa frutave

Bimėt

Asarum europaeum
ėshtė njė bimė qė nė gjuhėn tonė quhet kopedan, bartlyeni, helmetun etj. Kryesisht pėrdoret si "bar Shėngjergji". Nė Marec, lidhur me kėtė bimė, ekziston bestytnia se kjo bimė mbron nga qeniet e kėqija. Ja si ėshtė tregimi nė origjinal:

"Dy shtriga ishin kan'nisė me hangėr ni fmi. Kur hynė n'aborr, hetuen se kalit i kish pas met n'thunėr do helmetun. Si e panė kit bari ikėn, se ku ka helmetun nuk muj'bajnė keq."

Gėshtenja, ndryshe nė popull quhet kshtajė, kėshtajė. Arbreshėt e Zarės e quajnė maron. Nė rrethin e Strugės ėshtė zakon qė natėn, kur tė hyjė dhėndėri, nė darkėn e parė me nusen, pėrveē ushqimeve tjera, tė ketė edhe 7-8 kokrra gėshtenja tė ziera a tė pjekura. Nėse nusja nuk bėn fėmijė, atėherė ajo zgjohet te ndonjė gėshtenjė dhe lutet pėr tė qenė fertile. Ndėrsa pėr ditėn e Shėngjergjit dilet nė pyll nė tė ashtuquajturat "panagjire tė gėshtenjave" nė shenjė gėzimi pėr ditėt e bukura pranverore dhe me dėshira pėr verė tė frytshme.

Qershija, nuk bėn tė prehet ngase nė kėtė botė paska ardhur me njėqind besa. Ajo bėn me u pėrdorė vetėm pėr urė dhe vig, pėr shpi kurrė. Kjo bindje ekziston nė Llap, ndėrsa nė Tepelenė, ditėn e vitit tė ri dhe nė ditėn e ujit tė bekuar, hidheshin nė zjarr bisqet, copat e shkopinjtė e qershisė, ndėrsa hiri i tyre hidhet mė pastaj nė vreshta.

Thana - Nė shumė vise besohet se thana ėshtė bimė e mallkuar nga ana e Profetit, ngase e ka penguar atė pėrderisa ai kishte tentuar tė ikte nga ēyfarrėt. Ai i kishte thėnė thanės: e para lulofsh, e mrama i piqsh, dru kurrė mos u bofsh!.

Nė rrethin e Strugės dhe Kėrēovės pėr Ditėn e verės (14 mars), nė hyrje tė shtėpive dhe kasolleve tė bagėtisė vihen rrema thanash. Nė mėngjes herėt, tė nesėrmen i pari qė zgjohet nga gjumi, i merr rremat e thanės dhe me to zgjonė nga gjumi anėtarėt tjerė, duke filluar nga mė i riu i familjes, dhe duke uruar "si thana qi asht e fortė ashtu tėi t'jesh i fortė, si thana qi ka shpėrthy, ashtou tėi shpėrthejsh". E tėra kjo bėhet qė anėtarėt e familjes vitin e ardhshėm tė jenė mė tė shėndetshėm, mė tė fortė dhe fatlumė.

Ftoi, Nė shumė vende tė Kosovės natėn e Shėngjergjit dredhin penj tė bardhė e tė kuq, i lėnė tėrė natėn nė degė tė ftoit ose edhe tė kaēės, tė nesėrmen i marrin dhe ua vėjnė djemve dhe vajzave nė qafė, ngase e kuqja dhe e bardha simbolizojnė shėndetin.

Daucus carota
L. Bimė e cila nė gjuhėn shqipe quhet karotė, nė disa vende tė banuara me shqiptarė quhet edhe lulenjerėzie, luleperde, lulemarrje, lule e marrės, lulebereēeti, luleturpi etj. Emėrtimi i kėsaj bime vjen nga bestytnia duke u bazuar nė pjesėn qendrore tė lules e cila ėshtė me ngjyrė tė zezė dhe e cila "dikur o kanė ma e madhe e tash o zvoglue shum, se ka hupė marrja te njerzija, tue hup kto, hupė edhe t'zezt e lulės".

Ahun s'e vret 'reja

Ahu, nė Llap e preferojnė si mriz hijen e ahut, sepse ekziston bindja se "e ka hijen e shndoshė dhe ahin nuk e vret reja".

Fiku, ėshtė interesante se nė Myzeqe, nė ditėn e lehonisė, gruaja qė nuk kishte gji shkonte bashkė me njė shoqe me fėmijė, te njė fik. Gruaja lehonė kapte degėn e fikut ndėrsa shoqja e pyeste: Ēfarė tund? Lehona pėrgjigjej: "Un tund fikun, fiku tund dheun, dheu tund detin, deti bie bulmetin (qumėshtin e gjiut).

Frashėri, Shumėkund besohej se frashėri ka fuqi magjike pėr tė absorbuar shikimin "e syrit tė keq", prandaj nga ky dru u bėnin fėmijėve krahosha apo m'syshe qė u vareshin me dyll nė flokė. Po pėr tė njėjtin qėllim edhe zgjedhat i bėnin nga i njėjti dru.

Shpendra
, shumėkund quhet edhe shpinėl, kukuretė, kukuraqe, kukurek, taēe, kolonec, vuzhė, verboz, shpendve, etj. Nė anėn e Strugės Ditėn e verės fėmijėt dalin nė fushė pėr tė mbledhur lule dhe shpendra. Luleve u marrin erė, kurse shpendrat i pėrdorin pėr t'i fėrkuar sytė, qė t'i kenė tė shėndoshė, meqė besohet se kjo barishte i mbron ato.

Nė Kosovė fėmijėt sjellin nga fusha pėrplot buqete tė shpendrės dhe i stolisin shtėpitė dhe oborret nė shenjė gėzimi pėr kthimin e ditėve tė nxehta dhe tė gjelbėrimit.

Arra, nė shumė vende besohet se nuk ėshtė mirė tė mbillet, ngase kur bėhet e gjerė sa koka e atij qė e mbolli, ai vdes. Nė Llap besohej se "nder arrė nuk asht mirė me flejt, as me nejtė e as bunar ngat saj me ba. Edhe nė rrethin e Kėrēovės ekzistojnė bestytnitė qė i pėrkasin anės dhe ato zakonisht i mbjellin pleqtė ngase nji i ri nouk bon ta mjelli, se kour tė rreitet arra e tė trashėt sa qafa e atij qi e ka mjellė, qatherė vdes ai". Ka gjasa qė kėtė bestytni ta kenė pėrhapur maqedonėt dhe serbėt, ngase ata vet e mbjellin me dorėn e tyre. Pėrndryshe arsyeja do tė ishte ngase arra nė njėfarė mėnyre ėshtė "pompė natyrore" dhe nga thellėsitė e mėdha e thith ujin. Kėshtuqė nė kohėn e thatėsirės, vendi ku ndodhet bima e arrės ka lagėshti natyrore. Kėtė e dijnė popujt tjerė.

Nė Myzeqe, me gjethet e njoma tė arrės shtronin dyshek qė t'i largonin tė ligat nga trupi dhe tė jenė tė shėndetshėm e ta kalojnė verėn si gjethja e arrės. Kėtė e bėnin nė muajin maj.

Molla, edhe me mollėn lidhen mjaft bestytni. Njėra nga do ėshtė molla e dasmės. Merrej molla nė shtėpi tė nuses dhe bartej gjer nė shtėpi tė dhėndėrit. Nė oborrin e tij hudhej, dhe ai qė do ta kapte atė mollė, mendohej se do ta pėrcjellte fati e lumturia. Nė kaptell tė djepit gdhendeshin molla, qershia e frutat tjera, tė cilat kishin domethėniet magjike qė tregonin se fmija t'jetė i shnoshė si molla, i hjeshėm si kukrra e ēurshisė, ndėrsa tė njėjtat motive mund t'i hasnim edhe te arkat e nuseve, qė ato tė kenė sa ma shum thmi t'shnoshė e t'hieshėm si pem't. Nė Myzeqe tė vdekurit i viheshin mollė ndėr duar qė t'ua japė fėmijėve qė e presin nė tė andejshmėn kur tė vejė. Rėndom mollėt i jepte njė nėnė zemėrdjegur qė i kanė vdekur fėmijėt e saj, e cila vajton me zė dhe e porositė qė t'ua japė fėmijėve tė saj nė atė botė.

Neottia nidus-avis Rich, nė gjuhėn shqipe quhet neoti, bar'ethē, ethē, ethc, ethacak, hethacak etj. Nga emertimi shihet se nė shumė vende besohet se nėse i jipet bagėtisė kjo bimė pėr Shėngjergj, i shtin gjanė tė ethėn ēpejt. Borziloku, ndryshe quhet edhe vasilikon, fesligen selfen, sefian, sefergjen, busule, lul'bojsilek, fesilgjen etj. Nė Myzeqe besohej dhe ishte zakon qė pasi tė rregullohej i vdekuri, i vihej nėn krye jasteku i mbushur me borzilok qė tė pushonte me erėn e kėndshme tė kėsaj bime. Pas disa ditėsh rrobet e tė vdekurit laheshin dhe pastaj spėrkateshin me ujė borziloku.

Nė ditėn qė, pėr sė dyti, martohej burri ose gruaja, e spėrkaste varrin e ish partnerit me ujė borziloku qė tė mos dėshpėrohej pėr martesėn qė po e bėnte i shoqi ose e shoqja.

Ulliri, E ka hijen e Zotit, e nuk bahet lugjat. Nė Myzeqe besonin se ulliri ėshtė pemė e bekuar nga perėndia ngase jep vajin pėr ushqim dhe krezm (vaj i shenjtė). Dega e ullirit futej nė varr tė njeriut, tė mos bėhej kokuth (lugjat), ngase pranė e ka hijen e zotit, qė lufton ngjalljen pėr kokuth. Nė Berat, pėr ditėn e Shėngjergjit nėpėr shtėpi e kasolle tė bagėtisė vėnin degė ulliri.

Ononis spinoza L, kalmuthi. Ndryshe quhej edhe nevestėr, ferribujkė, lamuth, caboketh, therranuse, ferrėnuskė, gjuhėnuse, therrė (thue) mace, barlugati, cronikth, etj. Rrėnja e kėsaj bime vendosej mbi derėn e shtėpisė, ngase besohej se mbron pėr mos me hi lugati. Gjembi i bimės qepej nėpėr tesha qė baheshin pėrēdo ditė - shko ku t'duesh, se s'ki frigė ma pej lugati. Kjo bestytni ishte mė dominuese nė Klinė dhe rrethinė.

Kumbulla, nė rrethin e Kėrēovės, tė Llapit dhe nė disa vende tė tjera, besohet se nėse femra e han frutin "binjak" tė kumbullės lind fėmijė binjakė.

Shega, te shqiptarėt e Ēamėrisė vjehrra ia jipte nuses njė kokėrr shege, tė ndarė nė katėr pjesė, tė cilat nusja i pėrplaste me forcė nė mur, qė kokrrat tė shpėrndaheshin. Tė pranishmit atėherė uronin: "Tė jesh e plotė si

avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 20.08.11 22:12

Shikoni c'kane bere greket me popullsine qe historikisht ka qene shqipfolese.Greqia ka perdorur metoda te sterholluara per asimilim dhe ka perdorur politikat e saj te zhdukjes nga faqja e dheut te cdo gjurme jo greke sipas tyre.
Sot ata nuk njohin asnje pakice ne perberje te popullsise se tyre.
Sa ironike duket fakti ne nje kohe kur ky shtet ka pakica turke,bullgare,rome,vllehe,maqedonase dhe shqiptare brenda territorit te saj.
Ajo ka luajtur dhe luan politike ekspansioniste te inspiruar nga "kisha" ekstremiste ultra nacionalshoviniste ortodokse greke si dhe nga fanatizmi obskurantist bizantin paramesjetar kur behet fjale per fqinjet e saj ndersa per vete perdor metodat mesjetare ndaj popullsive per asimilim apo eliminim.Gjykoni vete duke lexuar deklaraten e meposhteme:

Kumundero

Nė njė dokument tė ministrit tė jashtėm tė Greqisė, Kumundero, tė vitit 1881, dėrguar Mbretėrisė gjermane pėr ndihmė, ndėr tė tjera, thuhet se “edhe pas pesėdhjetė vitesh tė shtetit tė pavarur grek, njė pjesė e madhe e popullsisė nė More, qė ėshtė shumė e njėsishme etnikisht, nuk heq dorė prej qėnėsisė sė saj shqiptare”. Mė tej ai vėren se “edhe nė vetė Athinėn, ashtu si nė More (Peloponez), mbi 70 mijė vetė flasin vetėm gjuhėn shqipe, pa ditur asnjė fjalė greqisht”, duke pohuar mė tej se “ėshtė fjala pėr njė etnicitet homogjen qė i tillė njihet sėpaku pėr dhjetė shekuj nė kėtė hapėsirė tė lartpėrmendur”.
avatar
Dimitrov Xhunga

141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 20.08.11 22:31


Riza Tefik Dibrani, filozof i madh turk me prejardhje shqiptare







Nė gjurmė tė personaliteteve historike, intelektuale dhe kombėtare qė do t’i bėnin nderė “Enciklopedisė sė Maqedonisė shqiptare”, projekti i sė cilės ėshtė nisur pėr t’u bėrė, njė referencė fjalėpakėt e Fan Nolit pėrposhtė idesė sė tij pėr ngritjen e njė akademie shqiptare, gjeta dhe emrin e Riza Tefik Dibranit, tė cilin Noli e kish shėnuar ndėr anėtarėt e parė tė saj, kur tė bėhej.

Riza Tefik Dibrani, njė emėr i njohur pėr brezin e rilindėsve tanė na Stamboll, po ende i panjohur, apo i pakujtuar ndėr shqiptarė krahas emrave tė kėtij brezi, nė Turqi njihet si njė ndėr filozofėt e mėdhenj, poet (bektashian), publicist dhe pėrkthyes brilant, i dengut tė Nolit, i Omer Khajamit nė turqisht dhe autor i njė sėrė veprash origjinale ose tė pėrkthyera mbi filozofinė.

Tek punoja pėr tė gjetur tė shkruara shqiptare mbi kėtė emėr, nė vėllimin “DIBRA DHE ETNOKULTURA E SAJ”, VĖLLIMI II,1995,gjeta ca faqe ku i bėhej njė portret biografik Riza Tefik Dibranit, nga i cili mėsojmė se Riza Tefiku, djalė i njė martese tė pėrzier shqiptare ēerkeze (nga e ėma, i lindur nė Mustafapasha mė vitin 1869, dhe vdekur nė Stamboll mė 1949) vjen nga njė familja nga Erebara, e zbritur njė kohė nė Dibėr dhe e shpėrngulur nė Stamboll.

I ati Mehmeti ka qenė hoxhė emėrmadh nė Stamboll dhe njė personalitet i njohur i administratės turke tė asaj kohe.

Shėnimi i vetėm shqiptar (qė ėshtė ky i vėllimit tė lartpėrmendur) mbi filozofin Riza Tefik-Dibrani, i njohur nė botėn turke si Riza Tefik Bylykbashi, pas referencės sė Nolit, e vė kėtė emėr nė kontekstin e rilindasve tė mėdhenj shqiptarė pėr nga formati i gjerė intelektual dhe krijues, njė Sami Frashėr i dytė i botės shqiptare qė ka shkruar turqisht.

Me botėn dhe brezin e rilindėsve shqiptarė nė Stamboll dhe pėrtej, gjithandej ku vepronte ky brez i viteve tė 80 tė shekullit tė XIX, e lidhin shumė gjėra. Ka qenė i shkueshėm dhe i afėrt me tė gjithė dhe mbi tė gjitha me Ismail Qemalin, nė shtėpinė e tė cilit nė “Arnaut Qoy” ka patur banuar familja e tij, kurse shok nga mėsimet universitare dhe shok idealesh kombėtare ka pasur Dr.Ibrahim Temon nga Struga, Dervish Himėn nga Ohri dhe Hasan Prishtinėn.

Shkrimet e tij qė trajtojnė problematikėn shqiptare kanė mbetur kryesisht tė panjohura gjer mė tash, pėrveē disa shkrimeve mbi problemet gjuhėsore tė shqipes dhe ne do t’i kemi tė plota pėr nevojat e projektit tonė nga njė bashkėpunėtor i projektit tonė nė Stamboll.
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 21.08.11 10:31

Feja jone kane qene traditat tona



Rusa-papusa (Pogradec)


Si nga fundi i muajit maj, kur nis e rrihet peshku anės liqerit e mbushet kjo botė gjithė me blerimė, u vjen radha edhe Rusicave. Kėshtu ish asohere: muaji lipsej tė hynte e tė dilte me njė gjė tė shenuar.

Maji hynte me Eremine, delte me Rusicat.
Ne, vegjelia e fshatit, ishim aty qė t'i presim e t'i pėrcjellim me zhurmė e gaz, se ashtu i do mushka drutė.

Rusicat i prisnim kėmbėzbathur, se niste e shtrėngonte vapa. E nė mbante ndonjė i fatakequr ēorape, asaj dite i hidhte tej, se ashtu ish mirė. Jo vetėm se ish mirė zbathur, po ditėn e Rusicave djali duhet tė jetė kembėlehtė si lepuri, se zbrazen gjymet me ujė qė lart nga dritaret! Dy a tri ditė pėrpara dėgjoje kur e kur ndonjė "Rusa--papusa- tė thirrur me havadan, vetėm pėr tė ndrequr zėnė." Po mė tej nuk vinte se s'ish mirė t'ia thuash kur s'ėshtė dita e rusės.

Pa kur vinte dita e saj hop! edhe nė shtat' e tetė — kush mė i madh e kush me i vogėl, si t'ia kish dhėnė sikujt bojėn zoti — edhe, aty o bir! ne gėshtenjat, pėr ndonjė dėllinjė tė mirė, me bisht tė gjatė. E ne s'na e mbante tė ngjitemi ne gėshtenjat, se na merrte Beshiri brezat, kish dėllinja tė mira edhe dy mbi gjerdhe. Ca ruanim andej, qė mos vijė i zoti, ca kėtej, edhe tė tjerėt mbaronin punė, hajdutēe...
E sa merrnim dėllinjėn haj! pėr llopushka, anės lumit.

Pa mė tė na ka, o tė mjerė, pa mė tė na ka ajo an' e lumit, aty ndėnė Najazme, ca llopushka tė mėdha si s'ka nė botė! Se njė ėshtė Lumi i Madh e s'ka tė dytė! Hyje ti, goxha djalė gjashtė a shtatė vjeē, me gjithė perēe, hynje e rrije ndėnė llopushkė e s'dukeshe nė je a s'je!
Merrnim sa llopushka deshim, e ia vinim pėrsipėr dėllinjės e rusa ish si duhej.
Zbrisnim pastaj tatėpjetė edhe ia krisnim derė mė derė me tė thirrur sa na ngjirej zėri:

Ru u u s a,
Papuuuusa.
Na dergoi
Rusiiica
Per nje luuugė gjalpė
Vaj-vaj.
Dudule!
Ona-ona.
Tri perona,
Bjerė shi
Nė arat tona,
Vaj-vaj,
Dudule!
Njė kalli,
Njė kille grurė
Vaj-vaj,
Dudule!

Edhe kur ne nxeheshim fort me tė thirruro, xhuuf! papritur, ndonjė gjym me ujė qė lart, pėrmi kokat tona e na bėnte me tė vėrtetė dudule. Ai qė kish rusėn, e kish mirė, se fshihej ndėnė ruse, po ne tė tjerėt s'kishim tjetėr veē se t'ia u therim kėmbėve. Po fund' i fundit, uji s'e tret njerinė, aq me fort uji i majit!
Kur i zoti i shtėpisė i kish arat me misėr, na vinte tė kėndojmė pėr misėr:

Njė kallėp.
Njė kille misėr,
Vaj-vaj!
Dudule!

Pastaj kush me thekėr, kush me elb... si t'ia donte puna.
Po edhe ne, qė kishim hesapet tona, e qė deshim kulaēė pe ruse, s'pėrtonim tė kėndojmė edhe njė herė:

Na dergoi
Rusica,
Pėr njė dorė miell,
Vaj, vajl...

E s'kish njeri asaj dite, qė tė na e kursejė as miellin, as gjalpin. Se jo mė kot i thoshin njė kalli, njė killė grurė!

Ai i miellit ish aty, ne dera, me torbė mė qafė: ai i gjalpit gjithe aty me jamakė nė dorė (ata s'i lagte njeri) edhe si i merrnim e thoshim «pėr shumė mot» shkonim ku e desh puna.

Kur mbaronim, ishim qė tė gjithė topil si dalė nga Topleci, po tė gėzuar, si s'ka njeri nė botė. Vinte sekush tė ndėrrohet me tė thata edhe pastaj haj! atje ku kishim shpėnė torbėn me miell e jamakėn me gjalpė tė presim tė dalė nga ēerepi kulaēi e qė ndėnė saē lakruari qė tė ronitej nė dorė, se vashat e lagjes dinin ta pėrmbysin jamakėn... Edhe qė ta dini e ju - nė doni ta dini, kulaē si tė rusicės s'ka si behėt. I embėl si mjalti edhe i madh sa rrot' e qerres tė Ndriosl Vinte kush desh e merrte nga njė copė edhe gjithė s'kish tė sosur.

Dhe s'mbetej njeri aty pranė mos marrė pak kulaē nga i Rusicės, qė tė mos i behėt rusa nė bark... Sepse, rusa (atje i qoftė!) na ėshtė njė gjė e gjallė, si zhabik a s'di se qysh, me kėmbė shumė e me sytė nė kurriz...

Po hėngre njė thėrrime nga kulaēi i Rusicės, shpėtove nga rusa njė mot tė tėrė! Nė tė ngjaftė gjė e keqe, haj me thuaj mua.

Pa fjalė se ajo gruaja e re nga Ohria, Tanēe a Fanēe a s'di si i thoshin, nuk pat ngrėnė kulaē rusice a pat shpuar me gjilpėrė asaj dite (Zoti na ruajt!) edhe bėri rusė nė bark. Kur i erdhi dita edhe e nxori, iku rusa ndėnė magje si plasja. Po edhe plakat ishin aty! E gjetėn dhe i vunė pėrsiper njė saē tė skuqur, sa u bė hi e shkrumb!

Kur binte mot i thatė e digjeshin misrat nė fushė sa as prifti, as hoxha e as tė dy bashkė s'i mblidhnin retė dot, na thosh neve bota:
— Haj, o ēuna, me ndonje rusicė, qė tė bjerė shi!
Ne s'e bėnim fjalėn dy, se lugėn e kishim nė brez edhe haj! si nė maj, derė me derė.
E tė shikoje atėherė, o i mirė, si errej Krusha pas gjurmės sonė, si gjėmonte e si ia kriste nje shi i trashe sa nje litar, qe gezonte turq e kaure bashke...
E jo mė kotl
Se i thoshin njė kallėp, njė kille misėr!
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 21.08.11 10:39



Drangoi dhe Kulshedra




Kėtu po shqyrtojmė dy prej figurave mė domethėnėse tė mitologjisė shqiptare:

Kuēedrėn e Dragoin, tė pandarė e njėherit armiq tė pėrjetshėm midis tyre.

Pėr tė mos ndodhur keqkuptime, duhet ditur qė nė fillim se emėrtimi Drako, Drakone, Dragon nė gjuhėt e ndryshme tė Europės ka pėrgjithėsisht kuptimin e njė Kuēedre, tė njė gjarpėri a reptili tjetėr, pėrbindėsh, ndėrsa nė shqip Dragoi eshtė hyjnia a heroi qė lufton kundėr Kuēedrės, nė ndihmė tė njerėzve.

Para se tė fillojmė zbėrthimin e imtėsishėm, ėshtė me dobi tė tėrheqim vėmendjen nė disa gjėra qė duhen pasur parasysh. Nė shqyrtimin e kėtyre dukurive ėshtė e domosdoshme, por disa herė dhe tejet e vėshtirė, tė dallohet e qenėsishmja e mė mirėfilltėsorja (origjinalja) nga ēka ėshtė e dorės sė dytė dhe nga ēka janė shtesa,
ndėrthurje, ndikime tė mėvonshme.

Kuēedra, sidomos nė pėrralla, paraqitet me njė numėrtė pafund atributesh: njė pjesė e tyre janė me shumė vlerė e tė tjera tė dorės sė dytė; po ka syresh, dhe jo pak, qė nuk janė fare atribute tė saj origjinale, por pėrzierje, shtesa, ndikime nga figura tė tjera tė mitologjisė, ose ndikime nga pėrralla tė popujve fqinjė e nga Orienti. Nga ana tjetėr, ka atribute. tė mirėfillta e shumė tė rėndėsishme tė Kuēedrės, qė sqarohen mjaft mirė nė besimet popullore, po qė nė pėrralla e nė eposin legjendar tė Shqiptarėve nuk dalin fare.

Pėr tė nxjerrė si duhet nė dritė fizionominė e dukurisė, atributet mė tė mirėfillta tė saj, tė ardhura si formacione mė tė pastra nga koha e lashtė, ėshtė e domosdoshme qė mitet e besimet popullore t'i shqyrtojmė jo vetėm sipas dėshmive tė krijimtarisė artistike tė popullit, qė nga ana e tyre janė me mjaft vlerė, por edhe nė terren, atje ku gjallojnė faktikisht ato mite e besime, nė trevat mė tipike tė ruajtjes sė tyre, nė shtresat mė konservatore e nė pėrfytyrime konkrete: nė rite, nė praktika magjike, nė tabu, nė amuleta.

Pėrparėsia e punės kėrkimore tė etnologut dhe tė folkloristit qėndron nė tė dėshmuarit e dukurive nga burimet mė tė pastra tė maleve, nga mjediset mė tė virgjėra, atje ku ato pėrjetohen nė mėnyrė tė sinkretizuar me dukuri tė tjera shoqėrore e natyrore.

Natyrisht, pėrtė gjeturtė vėrtetėn bindėse, duhet pėrqasja diakronike e sinkronike brenda viseve tė ndryshme tė truallit kombėtar dhe, nga ana tjetėr, marrjet e dhėniet me popuj tė tjerė fqinjė ose dhe mė tė largėt.

Nė pėrfytyrimet e popullit Kuēedra paraqitet kudo nė dy forma tė mundėshme. Nė formėn e parė (nė shumicėn dėrrmuese tė rasteve), ėshtė njė pėrbindėsh, gjarpėr a njė reptil tepėr i stėrmadh po diku-diku pėrfytyrohet me pamjen e njė ngjale, tė njė breshke, tė njė bretkose a tė njė hardhuce.

Banon nė vende me ujė: nė shpella, ne kėneta, nė liqene nėntokėsore a mbitokėsore, nė det dhe komunikon me botėn e jashtme nėpėrmjet gurrave, nėpėrmjet vrimave nga del ujėt prej malit, nga shkėmbi. Kuēedėr, nga rrėshqanorėt, bėhet ai gjarpėr a bollė, qė nuk e ka parė njeri a gjė e gjallė pėr disa vjet: diku caktojnė 3 vjet, diku 7,9,12; diku thonė se nuk duhet ta shohė njeriu pėr 50 a 100 vjet, qė tė shndėrrohet nė Kuēedėr.

Nė shpellė e ujėmbajtės nėntokėsorė, Kuēedrathith bereqetet e gjėrat ushqyese tė fshatit. Kėshtu rritet e shėndoshet tepėr, sa lėviz me vėshtirėsi; i gėrvishtet lėkura prej gurėve dhe shkėmbinjve; besohet se nga kėto gėrvishtje qė e bėjnė t'i rrjedhė
gjak, disa gurra rrjedhin shpesh tė skuqura "me gjak Kuēedre".

Ja njė gje dhe mjaft domethėnėse:
"Disa herė nė vjetė Gurra e Hajmelit qi del rranxė Malit tė Bardhė, qet gjak pse aty asht ndrye mbrendė Kulshedra qi varroj Lleshi i Zi, e ka danat e tija nė krye. Kuer i dhem varra, shpėrthen gjak e prandej del uji i pėrziem me gjak; bishtin e ka nė Munellė. Ashtu nė Mal tė Velės, nė Kryezez, asht nji gurrė e madhe, pėr disa ditė rresht qet gjak. Atyashtkulshedra e varrueme".(N. Suma, Mitologjia..., f. 38)

Kuēedrat u ndalojnė njerėzve ujin e burimeve dhe tė liqeneve, shkaktojnė thatėsirė e kėshtu dėmtojnė bereqetet e bagėtitė. Pėr t'u lėshuar ujin banorėve tė maleve a tė fushave, duhet t'i taksnin nga njė njeri, pėgjithėsisht vajzė, nė raste tė tjera bagėti.

Tregohet mandej se burra "me punė" (Dragoj) kanė vajtur me guxim e trimėri, kanė mbytur Kuēedrėn, kanė prapėsuar flitė dhe i kanė ēliruar ujin popullit. Besohej se Kuēedra e kishte kokėn nė majė tė malit dhe bishtin nė det, nė liqen, a nė ndonjė lumė aty afėr: "Kryet e Kuēedrės nė majė tė Munellės e bishti nė det", "Kryet e Kuēedrės nė majė tė Velės e bishti nė lumė tė Fandit".

Sė dyti, Kuēedėr mund tė jetė dhe njė grua e vjetėr dhe shtatmadhe. Tė qenėt Kuēedėr mbahet e fshehtė.

Kuēedra, gjithnjė femėr, shkakton furtuna e breshėr qė prishin bereqetet, shembin vendin, shkaktojnė

Pėrmbytjev Kuēedra grua lind e tillė, por nė njė familje ku tė parėt e saj nga ana e nėnės kanė shkelur kurorėn brenda tre gjeneratave vertikale.

Kjo ndoshta ėshtė njė mbijetojė e mjegulluar e sė drejtės sė amėsisė, rnartesės me grupe.

Sipas besimeve popullore, Dragoi mund tė jetė mė shumė njeri, gjithnjė i gjinisė mashkullore, po dhe dash, ka, kėndez, cinxami, po cjap jo, nė asnjė mėnyrė.

Njerėzit a gjallesat qė lindin si Dragua kanė forcė tė mbinatyrshme. Njeriu dragua lind
me "kėmishė veshė"e me "fletė a krahė te sqetullaf'.

Nė labėri thuhet: "ndodh qė kur lind njė foshnjė mund tė jetė pėshtjellė nė njė cipė tė hollė si pėlhurė. Besohet se kjo cipė ėshtė njė kėmishė. Dhe se ai qė lind me kėmishė do tė ketė fat tė mbarė dhe lumturi. Kėmishėn ia heqin foshnjės pa folur dhe e marrin dhe e lajnė. Pastaj ia japin nėnės sė foshnjės; dhe kjo e ruan nė fund tė arkės". (R. Alikaj, Zakone... pėr lindjet, f.27). Pra del se ky fėmijė ėshtė "me punė", e jo si tė tjerėt. "Kėmisha" nė lindje ėshtė cilėsi e njeriut tė mbinatyrshėm.

Dragoi ėshtė i tillė pėr tė luftuar kundėr Kuēedrave qė sjellin shkatėrrim nė jetėn e njerėzve, nė bereqete. Dragojtė, nė ndeshje mė Kuēedrat, fluturojnė nga njė mal nė njė tjetėr. Ku ka Dragua, ka mbarėsi, pėrparon familja, fisi, fshati a krahina.

Njerėzit e pėrmendursi luftėtarė tė dėgjuar besohet se kanė qenė Dragoj. Njė nga veēanėsitė kryesore tė dragoit ėshtė trimėria. Ai ėshė i lindur pėr ndeshje tė mėdha. Besohet se, atė qė ėshtė Dragua, as pushka nuk e zė.

Nė vlerėsimin e kėtyre figurave duhet tė marrim nė konsideratė se ato gjatė shekujve nuk kanė mbetur statike, por kanė qenė nė evolucion tė vazhdueshėm. Qė prej shumė shekujsh ato rrojnė si mbijetoja tė cungura tė botės sė lashtė, veēse tepėr tė shndėrruara.

Pėrgjithėsisht, hyjnitė e demonėt e paganizmit kanė cilėsi pozitive, po dhe negative njėherit.

Nga tė dyja figurat nė fjalė, duket sikur njėra ėshtė krejtėsisht e mirė dhe tjetra krejtėsisht e keqe. Nė fakt, kėtu ka edhe njė ndikim tė feve monoteiste, pa e mbivlerėsuar kėtė.

Por, nga ana tjetėr, edhe te Kuēedra gjejmė herė-herė cilėsi pozitive (nė pėrralla, nė rite a nė besime), qė dalin tėrthorazi. Sipas besimit popullor, nė Alpet e Shqipėrisė, ajo shtėpi qė ka njė anėtar tė saj Dragua, ka mbarėsi e pėrparim tė madh nė njerėz e nė ekonomi, por do tė ketė mė shumė nėse nė atė shtėpi do tė kishte edhe njė grua Kuēedėr. Fshati qė ka Kuēedėr, thuhet diku, ka mbarėsi tė madhe nė bujqėsi e nė blegtori. Kuēedra, grua, me frymėn e saj i thith prodhimet ushqyese prej gjithkahė dhe fshati pėrparon e pasurohet.

Ndėrsa fshatrat prej nga i thith ato, varfėrohen e ekonomia nuk u ecėn mbarė. Fakti qė dikur, sipas besimeve, i bėnim flijime Kuēedrės, tregon se sė herėshmi atė e kanė nderuar e hyjnizuar qė t'u sillte tė mira e tė ndalohej nga ēdo veprim i saj dėmprurės.

Ėshtė njė kult qė detyron flijime ndaj forcave shkatėrruese tė natyrės.Kuēedra paraqitet dhe me pamjen e njė gjarpri gjigand; nga ana tjetėr, heroi Dragua qė ndeshet me kundėrshtarin na paska nė bark niė, dy, tre a shtatė gjarpėrinj, nga e merr dhe forcėn. Pra ajo ėshtė gjarpėr gjigand e ky marrka focrėn nga gjarpėri. Kėtė e shpjegojnė vetėm rrethanat e rrugės sė gjatė evolutive me pėrzierje, copėzime, dyzime.

Pėr nga veēanėsitė e saj, Kuēedra paraqitet pėrgjithėsisht si njė hyjni e tokės e mė fort e nėntokės Qeta e saj kalon nė shpella a nė ujėra nėntokėsore). Po, nga ana tjetėr, ajo ėshtė sjellėse e shtėrngatave, e breshrit, e pėrmbytjeve ose dhe e kundėrta: shkaktare e thatėsirės, duke i ndaluar qoftė dhe ujėrat qė "bien nga qielli".

Pra, del dhe me tipare tė njė hyjnie qiellore. Edhe Dragoi, njė nga mjetet e fuqishme tė luftės kundėr Kuēedrės ka rrufenė qė vjen nga lart, pra rrjedhimisht na del dhe si hyjni e qiellit, madje e vetė furtunave, tė cilat janė bashkėshoqėruese tė domosdoshme tė rrufeve. Por ai ėshtė i lidhur shumė me tokėn, me bujqėsinė e veprimtaritė shoqėrore tė njerėzve, me bashkėsinė shoqėrore sė cilės i pėrket; ėshtė i vėnė krejtėsisht nė shėrbim tė saj, nė shėrbim tė veprimtarisė prodhuese tė popullsisė
ndejtore.

Dallimi nė mėnyrė tė prerė nė vėshtrim seksi mes kėtyre dy figurave mendojmė se shpreh dallime sociale parahistorike, por si pėrfaqėsues organizimesh shoqėrore tė ndryshme, njeri mė i vjetėr e tjetri mė i ri.

Njė paralelizėm tė tillė e gjejmė dhe nė eposin serb e mendojmė se nuk ėshtė pa lidhje gjenetike me kėtė tonin. Kraleviq Marku mbyt Harapin me tri kokė, ashtu si dhe heroi ynė Dragua qė mbyt Kuēedrėn me tri kokė; ose Kraleviq Marku qė mbyt Vilėn e liqenit.

Me tė drejtė studiuesi amerikan i eposeve ballkanike, Albert Lord, vėren se kėtu kemi tė bėjmė me njė hyjni tė njė rendi mė tė ri, qė asgjėson njė hyjni tė njė rendi mė tė
vjetėr; ai bėn nė kėtė rast njė paralelizėm me dukuri simotra tė Sumerėve tė lashtė tė Mesopotamisė. Kuēedra nė ndeshjet e saj ka si mjete shkatėrrimi shtrėngatat,
breshėrin, pėrmbytjet, shembjet e tokės, dridhjet e saj, qė i shkakton me forcėn e vettė mbinatyrshme.

Por nė luftėn me Dragojtė, Kuēedra ka edhe mjete qė i pėrkasin thjesht gjinisė sė saj femėrore: me qurnėshtin e gjirit tė saj ose me "ujin" (urinėn) e saj i mbyt Dragojtė, i helmon. Nga kėto mjete tė rrezikshme Dragojtė ruhen shumė.

Kėto mjete janė tepėr domethėnėse nė anėn sociale kronologjike. Si hyjni e nėntokės qė ėshtė, ato mjete i pėrkasin edhe frytshmėrisė sė tokės (veti qė, me sa duket, ėshtė mėnjanuar mė vonė). Tė kujtojmė se gruaja Kuēedėr, nė pėrfytyrimet popullore, i ka gjinjtė shumė tė mėdhenj, qė i varen deri poshtė:"si kacekė gjize".Pėrtė mos u penguar nė veprimet e saj, ajo i hedh gjinjtė mbi supe e ato i varen prapa, nė kurriz.

Nė disa variante legjendash mitike e pėrrallash tregohet se Kuēedra me disa pika gjiri e ngin djalin, aq sa ai nuk ka nevojė tė hajė pėr disa ditė. Kur fle Kuēedra nė shpellėn e saj a nė mes tė pyllit, shkaktohet tufan i fuqishėm, sa tė rrėzojė shkėmbinj apo drunj shekullorė tė atij vendi; Kuēedra grua nė veprimet e saj fluturon sa nė njė vend nė njė tjetėr, me flokė tė gjatė e tė shprishur.

Nė kohė furtunash ndaloheshin gratė tė dilnin jashtė shtėpisė, (shtyrė nga besimi) se ato u bėheshin krah (ndihmėse) Kuēedrave dėmprurėse.

Tė tėra kėto shfaqje janė mjete demoniake tė veprimit, po njėherit zbulojnė dhe veēanėsi tė saj tė ruajtura nga lashtėsia, me simbolikė gjinore shumė domėthėnėse.

Vendi social historik i figurės sė Kuēedrės do tė dalė mė i qartė duke shqyrtuar mjetet me tė cilat lufton Dragro/kundėrsaj, pėrtambytur a pėr ta bėrė tė padėmshme. Mjetet e tij janė tė ndryshme e, me sa duket, pėrfaqėsojnė dhe shtresime historike diakronike.

Ai pėrdor drunjtė e pyllit, gurėt e mėdhenj, gurėt me vrimė, sidomos gurėt e mullirit; pėrdor topuzin, ushtėn, shigjetėn, koburen, pushkėn, por mbi tė gjitha fort
domethėnėse janė rrufeja, parmenda (plori a zgjedha e saj), djepi i fėmijės, mullari i kashtės, furkėza e kalit, njė mur shtėpie i tėrė.

Nė veprimet e tij Dragoi njeri fluturon nga njė mal nė njė tjetėr, shpesh mbi kalin e tij, ose dhe pa kalė. Aty ku bie nė tokė, lė gjurmėt e kėmbės sė vet a tė kalit tė tij. Dragojtė luftojnė dhe tė vetmuar, por dhe dy, tre, shtatė a mė shumė bashkė.

Dragoi na paraqitet dhe si luftėtar me kalė apo pa kalė; ai hidhet nga mali nė mal, nė njė luginė, nė njė shkėmb "nėpunėt e tij". Ku bie, aty, mbi shkėmb, lė gjurmėn e kėmbės sė tij a tė kalit. Nė kėtė veēanėsi, thua se nuk ka ngjashmėri midis tij dhe shenjtorit islam tė sektit bektashian, qė tek ne quhet zakonisht Sarisalltėk, ose dhe me ndonjė emėr tjetėr?

Kontaminime nė mes dy figurave nė fjalė ka dhe kjo ėshtė ēėshtje pėr t'u studiuar nė mėnyrė tė veēantė. Por nuk ka dyshim qė Dragoi ynė dhe Sarisalltėku i legjendave mitike islame janė dy figura tė ndryshme nė origjinė e nė pėrmbajtje, edhe pse me ngjasime midis tyre.

Pėrdorimi i rrufesė si armė nė duar tė Dragoit tregon se kėtu kemi tė bėjmė me hyjni tė qiellit, pra me njė kryehyjni, siē ndodhte nė kohėn e lashtė dhe te Grekėt, Trakėt, Sllavėt, Persianėt etj.

Edhe Zeusi, Jupiteri, peruni dhe hyjni tė tjera, nė ndeshjet e tyre pėrdorin rrufenė, parmendėn. Pėrdorimi i parmendės (plorit a zgjedhės sė saj) tė pavėdyer (tė panėmur) si armė nga Dragoi ėshtė tepėr domethėnės si atribut i hyjnisė sė bujqėsisė. Kau ka njė rol tė madh si dragua.

Ai, sipas besimeve popullore, nė asnjė rast nuk fluturon po bėrlyket, gėrryen tokėn me brirė e me ta lufton. Edhe kjo flet pėr atribute qė i takojnė bujqėsisė, ashtu si
dhe pėrdorimi i gurit tė mullirit ku bluhen drithėrat. Parmendėn bujku i maleve e linte tė varur nėn strehė, jashtė shtėpisė, me qėllim qė, sipas besimeve pėrkatėse, Dragoi ta kishte tė lehtė ta merrte pėrta pėrdorur nė punėt e tij. Pra, kėto lloje armėsh tė Dragoit janė simbole krejt tė qarta.

Nė tė vėrtetė, ėshtė krejt e qartė se veprimet e Dragoit pėrtė ndaluar furtunat shkatėrruese, breshrin, pėrmbytjet, shembjet qė prishin prodhimet bujqėsore, janė veprime mbrojtėse. Po kėshtu ndodh edhe me luftėn e Dragoit kundėr Kuēedrės pėr tė mėnjanuar thatėsirėn vdekjeprurėse, pėr t'u ēliruar njerėzve ujė tė bollshėm, kėtė mjet jetik pėr bashkėsinė shoqėrore, pėr prodhimtarinė bujqėsore e blegtorale.

Fėmija dragua pėrdor nė luftė djepin e tij e kjo, me sa mendojmė, ka tė bėjė me simbolin e monogamisė, tė atėsisė, pra tė kohės sė demokracisė luftarake, tė heronjve qė luftojnė me pėrbindėshat. Djepi paskėsh forcė magjike tė veēantė, nė duartė foshnjės Dragua, nė luftė me Kuēedrėn.

Njė simbolikė domethėnėse tė veēantė ngėrthen nė vetvete akti i mbytjes (vrasjes) sė Kuēedrės. Heroi ynė Dragua shkon nė kalė ose nė kėmbė te shpella e Kuēedrėspėr ta vrarė atė, qė t'u ēlirojė njerėzve ujin qė ajo ua ka ndaluar.

Me armėn e tij Dragoi duhet ta godasė patjetėr nė kokėn kryesore e mandej nė tė dytėn kokė, nė tė tretėn e deri sa t'ia presė tė tėra kokėt, se ndryshe ajo nuk mundet, nuk ngordh. Por nuk iu goditėn tė tėra kokėt, ajo bėhet mė e fortė, mė e tmerrshme e mė dėrnprurėse. Por, qė tė ngordhė pėrfundimisht, atė duhet ta hedhin domosdo nė njė liqen, nė lumė, nė det, nė njė pus, ku "pėr tre vjet krejt vendin e ka qelbun".

Nė kėtė rast, Dragoi, si dhe veprime tė tjera tė tij kur lufton me Kuēedrėn, na del si njė hero luftėtar a kalorės luftėtar, si hero mitik qė lufton pėrbindėshat.

Pasi vritet, Kuēedrės nuk i bėhen mė flijime, vajza, djem a bagėti. Ky akt simbolizon fundin e zakonit tė flijimeve pėr Kuēedrėn e nėpėrmjet saj tė forcave shkatėrruese tė natyrės e tė jetės shoqėrore. Pra, kemi kalimin nė njė rend tė ri, nė njė mendėsi tė
re tė psikologjisė shoqėrore e tė riteve popullore. Tanimė ajo mbetet vetėm si njė kujtim i legjendave mitike, i besimeve popullore.

Po reminishencat e flijimit pėrsėri janė ruajtur nė rite e tabu. Kur ka furtunė a breshėr, nxjerrin jashtė njė fėmijė ose pelenat e njė fėmije, ose vendosin aty njė surrat me lecka; ndokund hedhin jashtė enė e mjete tė gatimit, diku hedhin dhe bukė e ushqime tė tjera.

Natyrisht, nė kohė breshri a furtune, hedhin jashtė edhe gjėra qė nuk mund tė jenė simbole flijimi, si vegla tė ndryshme tė bujqėsisė: shata, lopata, masha, kmesa, zjarr. Burrat shtien me pushkė nė drejtim tė qiellit duke thėnė fjalėt: "Largo! Largo! "Largo!" ose "Epja, Zot, Dragoit tonė!".

Pra, i ndihmojnė Dragoit nė luftėn e tij. Nė disa vise malore, sidomos nė Alpet e
Shqipėrisė sė Epėrme, kur bie tėrmet, besohet se po luftojnė Dragojtė me Kuēedrat. Kur ndjejnė dridhjet e vendit nga tėrmeti, duke iu drejtuar qiellit, thonė lutjen: "O Zot, nepi Dragoit tonė bukė e bulshi, venė e raki, forcė e fuqi".(Sh.Gjeēovi, "Hylli i Dritės", 1936, nr. 10, f.487)

Veē tė tjerash, edhe ky fakt e shpjegon qartė natyrėn e Dragoit si hero kulture, prodhimi, pėrparimi. Dalin kėtu tipare tė tij si hyjni mbrojtėse dhe tė mbarėsisė sė prodhimit agrar. Ėshtė interesant nė ndjeshjen me Kuēedrėn edhe si subjekt mitik:

Djali a vajza shkojnė nė malin a shpellėn e Kuēedrės. Ajo don ta hajė vajzėn, ndėrsa kjo i thotė: "Jam bijė e diellit dhe e hėnės". Menjėherė Kuēedra shtanget, gurėzohet, zhduket. Po kėshtu ndodh dhe me djalin a vajzėn me yll nė ballė e me hėnėz nė kraharor, gjė qė tregon fitoren e hyjnisė sė qiellit mbi atė tė nėntokės, po njėkohėsisht kohėn e ndėrprerjes sė flijimeve. Fitojnė simbolet e qiellit
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  maqomaqo3 prej 21.08.11 20:57

rebelisistemit shkruajti:KOMUNITETI MYSLIMAN I SHQIPERISE-Nje shekull ne sherbim te Islamit dhe Kombit


ik o misjonar andej nga arabie afganistan ,kazakinstan se ne shqiperi ty te marim me yja dhe me dru prapa koke .ik me gjith islamiket tend ,shkoni verini bombat ne prapanicen e alkaedes .islami eshte kanceri i shqiptareve dhe i gjithe botes .eshte semundja me e keqe qe cdo dite veret miljera njerez ne mbare boten . po mos ishit ju islamiket ne shqiperi ne do ishim ne europe dhe do ishim vend si greqia ,italia etj por nuk na futin e europe se kur vine ambasadoret e huaj ne mes te tiranes pelleten hoxha allahhhhhh ykberrr .pf apo ka gjuhe dhe ze te bukur ta cpif te ze ankth te duket sikur po vine turqit te na pushtojne perseri .islami kudo sjell prapambetje ,cdo vend ku mbizoteron islami eshte vend i varfer ,i vuajtur ,i prapambetur . kisha dhe krishterimi kane zhvilluar dhe emancipuar boten dhe sidomos femrat qe sot mund te themi jane te barabarta me meshkujt .ik or misjonar gjej ndonje forum tjeter apo ketu ke pare qe ka shume myslimane dhe ke gjetur rehat se ste ka dhene njeri drurin dhe pergjigjen e duhur ? sa te paguajne per kte propagande qe ben??? kush eshte shefi yt? mos eshte alkaeda dhe osama bin laqen??? ke zgjodhet ne krye te alkaedes tani?? cfare planesh keni per te ardhmen ? ti si ushtar i thjeshte ben mire te kthehesh ne realitet dhe te jetosh i lire ,mos u ngatero me islamike se ata te presin gurmazin edhe ty pasi ju mbaron punet .degjome mua per te miren tende e kam se ti je shqiptar dhe jo arab . je nje shqipetar i trembur ,por tani e ke vet ne dore te zgjedhesh.
avatar
maqomaqo3

128


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  abramelin prej 21.08.11 21:51

hahahahah u knaqme tu sha e perla, keto dit pushimesh tesh dona fshin te gjithve.

abramelin

33


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 21.08.11 22:01

Epo ketoi kan ne dor ''moderatoret''laj shplaj dhe fshij.
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  abramelin prej 21.08.11 22:28

oooooo TRIMA ku jeni??? a s'po filloni me u shajt sonteaaa!!!! apo jeni tuj prit maqon hahaaa

abramelin

33


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 21.08.11 22:30

Trimat jan fshehur,nga frika e moderatoreve.hahahaha
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 21.08.11 22:38

Venera1 shkruajti: Tani nuk shahemi mė se paska dale nje lajmerim (informim), a e lexon ti abramelin? qenken fshire dhe temat e rrumujave
Vertet rremuj,po nuk ingeli qejfi askujt,te gjith i pranuan shakat me krip e pa krip.
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  abramelin prej 21.08.11 22:42

cimi elezi shkruajti:
Venera1 shkruajti: Tani nuk shahemi mė se paska dale nje lajmerim (informim), a e lexon ti abramelin? qenken fshire dhe temat e rrumujave
Vertet rremuj,po nuk ingeli qejfi askujt,te gjith i pranuan shakat me krip e pa krip.

po mor po gallad,kujt i shan nanen kujt motren jo jo nuk ingeli qefi kujt hahaaaaaaa

abramelin

33


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Venera1 prej 21.08.11 22:44

duhej dhe pak gallate, por c'tu besh moderatoreve, tani duhet perseri te fillojme te prishim temat, ishte mire ajo tema, posacerisht per keto pune.
avatar
Venera1

23


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 21.08.11 22:46

abramelin shkruajti:
po mor po gallad,kujt i shan nanen kujt motren jo jo nuk ingeli qefi kujt hahaaaaaaa
Po ngatrohesh mes vedi abramelin,e kisha fjalen te sekti i dallavereve
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Venera1 prej 21.08.11 22:47

cimi elezi shkruajti:
abramelin shkruajti:
po mor po gallad,kujt i shan nanen kujt motren jo jo nuk ingeli qefi kujt hahaaaaaaa
Po ngatrohesh mes vedi abramelin,e kisha fjalen te sekti i dallavereve
O Cimi po flet me dialekt verior, si ka mundesi ti the je nga...?
avatar
Venera1

23


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  abramelin prej 21.08.11 22:53

cimi elezi shkruajti:
abramelin shkruajti:
po mor po gallad,kujt i shan nanen kujt motren jo jo nuk ingeli qefi kujt hahaaaaaaa
Po ngatrohesh mes vedi abramelin,e kisha fjalen te sekti i dallavereve

o Cimi un sunte po baj shaka po mram Maqomaqo ja futi me top, a po jo.

abramelin

33


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 21.08.11 23:18

abramelin shkruajti:
o Cimi un sunte po baj shaka po mram Maqomaqo ja futi me top, a po jo.
Po,ketu ke shume te drejte.
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  rebelisistemit prej 22.08.11 12:43

maqomaqo3 shkruajti:
rebelisistemit shkruajti:KOMUNITETI MYSLIMAN I SHQIPERISE-Nje shekull ne sherbim te Islamit dhe Kombit


ik o misjonar andej nga arabie afganistan ,kazakinstan se ne shqiperi ty te marim me yja dhe me dru prapa koke .ik me gjith islamiket tend ,shkoni verini bombat ne prapanicen e alkaedes .islami eshte kanceri i shqiptareve dhe i gjithe botes .eshte semundja me e keqe qe cdo dite veret miljera njerez ne mbare boten . po mos ishit ju islamiket ne shqiperi ne do ishim ne europe dhe do ishim vend si greqia ,italia etj por nuk na futin e europe se kur vine ambasadoret e huaj ne mes te tiranes pelleten hoxha allahhhhhh ykberrr .pf apo ka gjuhe dhe ze te bukur ta cpif te ze ankth te duket sikur po vine turqit te na pushtojne perseri .islami kudo sjell prapambetje ,cdo vend ku mbizoteron islami eshte vend i varfer ,i vuajtur ,i prapambetur . kisha dhe krishterimi kane zhvilluar dhe emancipuar boten dhe sidomos femrat qe sot mund te themi jane te barabarta me meshkujt .ik or misjonar gjej ndonje forum tjeter apo ketu ke pare qe ka shume myslimane dhe ke gjetur rehat se ste ka dhene njeri drurin dhe pergjigjen e duhur ? sa te paguajne per kte propagande qe ben??? kush eshte shefi yt? mos eshte alkaeda dhe osama bin laqen??? ke zgjodhet ne krye te alkaedes tani?? cfare planesh keni per te ardhmen ? ti si ushtar i thjeshte ben mire te kthehesh ne realitet dhe te jetosh i lire ,mos u ngatero me islamike se ata te presin gurmazin edhe ty pasi ju mbaron punet .degjome mua per te miren tende e kam se ti je shqiptar dhe jo arab . je nje shqipetar i trembur ,por tani e ke vet ne dore te zgjedhesh.

Shkeputur nga Perroi Psiqik -ByPass show
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

116


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Estilen prej 22.08.11 13:23

rebelisistemit shkruajti:
maqomaqo3 shkruajti:
rebelisistemit shkruajti:KOMUNITETI MYSLIMAN I SHQIPERISE-Nje shekull ne sherbim te Islamit dhe Kombit


ik o misjonar andej nga arabie afganistan ,kazakinstan se ne shqiperi ty te marim me yja dhe me dru prapa koke .ik me gjith islamiket tend ,shkoni verini bombat ne prapanicen e alkaedes .islami eshte kanceri i shqiptareve dhe i gjithe botes .eshte semundja me e keqe qe cdo dite veret miljera njerez ne mbare boten . po mos ishit ju islamiket ne shqiperi ne do ishim ne europe dhe do ishim vend si greqia ,italia etj por nuk na futin e europe se kur vine ambasadoret e huaj ne mes te tiranes pelleten hoxha allahhhhhh ykberrr .pf apo ka gjuhe dhe ze te bukur ta cpif te ze ankth te duket sikur po vine turqit te na pushtojne perseri .islami kudo sjell prapambetje ,cdo vend ku mbizoteron islami eshte vend i varfer ,i vuajtur ,i prapambetur . kisha dhe krishterimi kane zhvilluar dhe emancipuar boten dhe sidomos femrat qe sot mund te themi jane te barabarta me meshkujt .ik or misjonar gjej ndonje forum tjeter apo ketu ke pare qe ka shume myslimane dhe ke gjetur rehat se ste ka dhene njeri drurin dhe pergjigjen e duhur ? sa te paguajne per kte propagande qe ben??? kush eshte shefi yt? mos eshte alkaeda dhe osama bin laqen??? ke zgjodhet ne krye te alkaedes tani?? cfare planesh keni per te ardhmen ? ti si ushtar i thjeshte ben mire te kthehesh ne realitet dhe te jetosh i lire ,mos u ngatero me islamike se ata te presin gurmazin edhe ty pasi ju mbaron punet .degjome mua per te miren tende e kam se ti je shqiptar dhe jo arab . je nje shqipetar i trembur ,por tani e ke vet ne dore te zgjedhesh.

Shkeputur nga Perroi Psiqik -ByPass show

Ke te drejte,por nje i dale nga spitalet psichiatrice pa kurim te Afrikes, mund ta ballafaqoje ate video me shqiptarizmin e mirefillte...
O sa mire me qene shqiptare...

Estilen

857


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  rebelisistemit prej 22.08.11 13:33

estilen shkruajti:Ke te drejte,por nje i dale nga spitalet psichiatrice pa kurim te Afrikes, mund ta ballafaqoje ate video me shqiptarizmin e mirefillte...[/color]
O sa mire me qene shqiptare...[/color][/font]

Ajo video,eshte zyrtare e Komunitetti Musliman te Shqiperis-KMSH e atij komuniteti qe mori pjes ne Pavarsin e Shqiperise,e atij komuniteti qe nxorri Fetwa per Pavarsin nga Turqia.E asaj bashkesi qe preferonte te ishte muslimane shqiptare,dhe jo muslimane turke.

Se kush shqiptare jan me shume patriot i kan treguar dy luftrat e fundit ne Kosove dhe ne Maqedoni.
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

116


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Estilen prej 22.08.11 13:58

rebelisistemit shkruajti:
estilen shkruajti:Ke te drejte,por nje i dale nga spitalet psichiatrice pa kurim te Afrikes, mund ta ballafaqoje ate video me shqiptarizmin e mirefillte...[/color]
O sa mire me qene shqiptare...[/color][/font]

Ajo video,eshte zyrtare e Komunitetti Musliman te Shqiperis-KMSH e atij komuniteti qe mori pjes ne Pavarsin e Shqiperise,e atij komuniteti qe nxorri Fetwa per Pavarsin nga Turqia.E asaj bashkesi qe preferonte te ishte muslimane shqiptare,dhe jo muslimane turke.

Se kush shqiptare jan me shume patriot i kan treguar dy luftrat e fundit ne Kosove dhe ne Maqedoni.
Ju vazhdoni propogandimin e atij faktori qe i ka shkaktuar dhe po i shkakton aq shume prapambetje kombit shqiptare.?Sa e sa patriot shqiptare jane shkuar ne tehun e shpates se turqeve islamike,per te mos lejuar perhapjen e kultures dhe gjuhes shqipe,sa gra e femra shqiptare u perdhunuan nga ata te ashtuquajtur mbartes te kultures islame,perdhunime qe kishin si qellim qe ata te mbillnin faren e tyre te zeze na kete komb.?

Sic duket edhe ti je nje nga ato trashgimtare,pasoje e ketyre perdhunimeve dhe ne gjakun tend ende kane ngelur genet e fshehura te asaj rrace qe na sundoi per 500 vjet.Mos ndoshta edhe ti do qe Shqiperine ta rikthesh ne ate mesjete ...?Kurre,kurre,pjella juaj so do qe te shtohet,asnjehere nuk do te leshoje rrenje ne keto troje....

Estilen

857


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  rebelisistemit prej 22.08.11 15:17

estilen shkruajti:
rebelisistemit shkruajti:
estilen shkruajti:Ke te drejte,por nje i dale nga spitalet psichiatrice pa kurim te Afrikes, mund ta ballafaqoje ate video me shqiptarizmin e mirefillte...[/color]
O sa mire me qene shqiptare...[/color][/font]

Ajo video,eshte zyrtare e Komunitetti Musliman te Shqiperis-KMSH e atij komuniteti qe mori pjes ne Pavarsin e Shqiperise,e atij komuniteti qe nxorri Fetwa per Pavarsin nga Turqia.E asaj bashkesi qe preferonte te ishte muslimane shqiptare,dhe jo muslimane turke.

Se kush shqiptare jan me shume patriot i kan treguar dy luftrat e fundit ne Kosove dhe ne Maqedoni.
Ju vazhdoni propogandimin e atij faktori qe i ka shkaktuar dhe po i shkakton aq shume prapambetje kombit shqiptare.?Sa e sa patriot shqiptare jane shkuar ne tehun e shpates se turqeve islamike,per te mos lejuar perhapjen e kultures dhe gjuhes shqipe,sa gra e femra shqiptare u perdhunuan nga ata te ashtuquajtur mbartes te kultures islame,perdhunime qe kishin si qellim qe ata te mbillnin faren e tyre te zeze na kete komb.?

Sic duket edhe ti je nje nga ato trashgimtare,pasoje e ketyre perdhunimeve dhe ne gjakun tend ende kane ngelur genet e fshehura te asaj rrace qe na sundoi per 500 vjet.Mos ndoshta edhe ti do qe Shqiperine ta rikthesh ne ate mesjete ...?Kurre,kurre,pjella juaj so do qe te shtohet,asnjehere nuk do te leshoje rrenje ne keto troje....

Te kapi edhe ty tani perroi psiqik,vazhdo vazhdo .....
Ore nuk ishin muslimanet shqiptare qe i luftuan turqit?! Si mendon ti po te mos deshnin 75 % e muslimaneve shqipatar do te shpallesh pavarsia ?! Ishin shumica e muslimaneve qe luftuan kundra turqve,perfshire edhe hoxhallar e dervisha.Pa me thuaj Ismail Qemali nuk ishte musliman,po Isa Boletini ?
Po Haxhi Vehbi Dibra (1867-1937)-Kryetari i parė i Parlamentit (Pleqėnisė) mė 1912, si dhe kryetari i parė i Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė (1923-1929).
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

116


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Estilen prej 22.08.11 15:51

rebelisistemit shkruajti:
estilen shkruajti:
rebelisistemit shkruajti:
estilen shkruajti:Ke te drejte,por nje i dale nga spitalet psichiatrice pa kurim te Afrikes, mund ta ballafaqoje ate video me shqiptarizmin e mirefillte...[/color]
O sa mire me qene shqiptare...[/color][/font]

Ajo video,eshte zyrtare e Komunitetti Musliman te Shqiperis-KMSH e atij komuniteti qe mori pjes ne Pavarsin e Shqiperise,e atij komuniteti qe nxorri Fetwa per Pavarsin nga Turqia.E asaj bashkesi qe preferonte te ishte muslimane shqiptare,dhe jo muslimane turke.

Se kush shqiptare jan me shume patriot i kan treguar dy luftrat e fundit ne Kosove dhe ne Maqedoni.
Ju vazhdoni propogandimin e atij faktori qe i ka shkaktuar dhe po i shkakton aq shume prapambetje kombit shqiptare.?Sa e sa patriot shqiptare jane shkuar ne tehun e shpates se turqeve islamike,per te mos lejuar perhapjen e kultures dhe gjuhes shqipe,sa gra e femra shqiptare u perdhunuan nga ata te ashtuquajtur mbartes te kultures islame,perdhunime qe kishin si qellim qe ata te mbillnin faren e tyre te zeze na kete komb.?

Sic duket edhe ti je nje nga ato trashgimtare,pasoje e ketyre perdhunimeve dhe ne gjakun tend ende kane ngelur genet e fshehura te asaj rrace qe na sundoi per 500 vjet.Mos ndoshta edhe ti do qe Shqiperine ta rikthesh ne ate mesjete ...?Kurre,kurre,pjella juaj so do qe te shtohet,asnjehere nuk do te leshoje rrenje ne keto troje....

Te kapi edhe ty tani perroi psiqik,vazhdo vazhdo .....
Ore nuk ishin muslimanet shqiptare qe i luftuan turqit?! Si mendon ti po te mos deshnin 75 % e muslimaneve shqipatar do te shpallesh pavarsia ?! Ishin shumica e muslimaneve qe luftuan kundra turqve,perfshire edhe hoxhallar e dervisha.Pa me thuaj Ismail Qemali nuk ishte musliman,po Isa Boletini ?
Po Haxhi Vehbi Dibra (1867-1937)-Kryetari i parė i Parlamentit (Pleqėnisė) mė 1912, si dhe kryetari i parė i Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė (1923-1929).


Duhet te jesh o i marre ose qorr qe te mos dish se nga rrjedhin burimet e ''perroit psiqik''.Si ta kane mbajtur kaq sekret ata eterit tuaj shpirteror kete fakt,dhe si ka mundesi te mos e mesosh ti,mbasi ke dhe hunde te ndjeshme per kesi lloi ereash qe fryjne andej nga male e Arabise...?

Te kam thene mor evlat,te kam thene,qe ta kthesh pak vemendjen nga historia e Shqiperise,por jo nga ajo histori qe e ka shkruar komuniteti mysliman,por ate histori qe eshte shkruar nga gjaku i shqipatrise se vertete,po nuk merr vesh ti,....o te pastroi ate genin turk e arab ty une,ose s'ka si i behet ndryshe,sepse kam shume frike mos na behesh edhe ti kamikaz,mjere forumi pastaj...

Estilen

857


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Xhemajl prej 22.08.11 16:12

rebelisistemit shkruajti:
estilen shkruajti:
rebelisistemit shkruajti:
estilen shkruajti:Ke te drejte,por nje i dale nga spitalet psichiatrice pa kurim te Afrikes, mund ta ballafaqoje ate video me shqiptarizmin e mirefillte...[/color]
O sa mire me qene shqiptare...[/color][/font]

Ajo video,eshte zyrtare e Komunitetti Musliman te Shqiperis-KMSH e atij komuniteti qe mori pjes ne Pavarsin e Shqiperise,e atij komuniteti qe nxorri Fetwa per Pavarsin nga Turqia.E asaj bashkesi qe preferonte te ishte muslimane shqiptare,dhe jo muslimane turke.

Se kush shqiptare jan me shume patriot i kan treguar dy luftrat e fundit ne Kosove dhe ne Maqedoni.
Ju vazhdoni propogandimin e atij faktori qe i ka shkaktuar dhe po i shkakton aq shume prapambetje kombit shqiptare.?Sa e sa patriot shqiptare jane shkuar ne tehun e shpates se turqeve islamike,per te mos lejuar perhapjen e kultures dhe gjuhes shqipe,sa gra e femra shqiptare u perdhunuan nga ata te ashtuquajtur mbartes te kultures islame,perdhunime qe kishin si qellim qe ata te mbillnin faren e tyre te zeze na kete komb.?

Sic duket edhe ti je nje nga ato trashgimtare,pasoje e ketyre perdhunimeve dhe ne gjakun tend ende kane ngelur genet e fshehura te asaj rrace qe na sundoi per 500 vjet.Mos ndoshta edhe ti do qe Shqiperine ta rikthesh ne ate mesjete ...?Kurre,kurre,pjella juaj so do qe te shtohet,asnjehere nuk do te leshoje rrenje ne keto troje....

Te kapi edhe ty tani perroi psiqik,vazhdo vazhdo .....
Ore nuk ishin muslimanet shqiptare qe i luftuan turqit?! Si mendon ti po te mos deshnin 75 % e muslimaneve shqipatar do te shpallesh pavarsia ?! Ishin shumica e muslimaneve qe luftuan kundra turqve,perfshire edhe hoxhallar e dervisha.Pa me thuaj Ismail Qemali nuk ishte musliman,po Isa Boletini ?
Po Haxhi Vehbi Dibra (1867-1937)-Kryetari i parė i Parlamentit (Pleqėnisė) mė 1912, si dhe kryetari i parė i Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė (1923-1929).
Te gjith keta qe i permende rebelisistem, jane kthyer ne musliman, askush smund ta mohoje se shumica e shqiptareve, sidomos kosovaret jane kthyer me dhune ne musliman, edhe kta qe i permende Ismail Qemali, Isa Boletini etj etj, parardhsit e tyre te gjith kan qene te krishter.
avatar
Xhemajl

273


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 22.08.11 20:21



Veshje Shqiptare















avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 23.08.11 12:41

avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Ufo prej 23.08.11 17:26

KUJTIMET E SEVASTI QIRIAZIT pėr NAIM FRASHĖRIN, nė ēastin e diplomimit nė ROBERT COLLEGE



Para se tė afronemi, disa nga kėta mė heqin vėrejtjen, po mė tepėr njė njeri, i cili ndonėse qe me shtat tė mesmė dhe i imėt, kishte fytyrė fortė tė qetė dhe tėrheqėse. Si u pėrshėndoshmė me tė gjithė, Naimi mė afėronet dhe pasi mė pėrshėndoshi edhe njė herė, mė thotė kėto fjalė, tė cilat edhe janė tė gjalla nė zemrėn t’ime. Fjalė qė tronditnė shpirtin e tė gjithėve atyre qė e dėgjuanė. Fjalė plot enthusiazmė; dhe flakė qė derdheshin prej njė zėmre plot ideale tė nalta.



“Motėr, punė mė tė mirė dhe mė tė vyerė nuk mund tė bėsh pėr Shqipėrinė pėrveē asaj qė keni ndėrmend tė bėni bashkė me vėllanė tuaj dhe mikun tim tė dashur. Po unė dua tė shtonj vetėm dy fjalė; paskėtaj nisi detyrat e tua mė tė mėdhatė dhe nė qofsh besnikė ke pėr tė bėrė mė tė mėdhatė vepra pėr atdhenė. Pengime dhe turbullime shumė, edhe tė mėdha, do tė keni nė kėtė udhė qė po jeni nisė, por si trimė shqipėtarė i ke pėr t’i kapėrxyerė tė gjitha. Tė gjithė do tė vinė nėnė hijen tėnde, i frymėzo me ideale tė lartė e tė vėrteta qė tė harrijnė njė arėsim tė vėrtetė dhe kėshtu ta bėjnė brezin tonė tė pushtojnė ata virtyta qė ta bėjnė gati qė tė ēpėtojnė kombin nga padija dhe ta ngrenė dhe lartėsojnė atė”



Kėshillat e tija tė vlefshme mė bėnė, si thashė edhe mė sipėr, njė pėrshtypje tė thellė dhe mė kanė qenė krahė qė kur se hyra nė fushėn kombėtare.



Kombi shqiptar kurrė do tė mos harronjė veprat e kėtij biri tė math si edhe tė shokėve tė tij. Ndė mos paēin gjer mė sot pėrmendėtore prej numėri, kanė nga njė pėrmendėtore nė zėmėr tė ēdo atdhetari.

Naim Frashėri kish atė fuqi qė tė frymėzonjė idealet e tija tė tjerėvet dhe i bėnte tė kuptojnė detyrat e tyre kundrejt atdheut. Shpirti i madh ėshtė gjithmonė ay qė mbretėron.

Punėn e tyre na e dorėzuan qė ta bėjmė me njė mėnyrė tjetėr, por jo kurrė me tjetėr shpirt, por me atė shpirt si tė tyren.
avatar
Ufo

149


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 24.08.11 17:18

Bestytni shqiptare

Arusha

Besohet se pushi i arushės sė murrme tė Shqipėrisė po tė merret nga njė femėr e gjallė dhe tė digjet mbi kokėn e tė sėmurit ka veti shėruese. Gjithashtu pėr tė sėmurėt nga reumatizma kėshillohet qė tė shkelen nga njė arushė. I sėmuri shtrihet dhe shkelet nga kėmbėt e pasme tė arushės qė shoqėrohet nga i zoti.
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 24.08.11 17:25


Flijimi nė themele

Kur ndėrtohej shtėpi, kullė, faltore, kėshtjellė ose urė, njė kafshė flijohej nė themelet e ndėrtesės sė re. Zakonisht prehej dash ose nė disa raste gjel sa pėr tė skuqur me gjak themelet. Ishte njė fli qė bėhej pėr tė qėndruar ndėrtesa e fortė.

Mark Tirta nė librin e tij "Mitologjia ndėr shqiptarė" na pershkruan ca tė dhėna kyēe pėr kėtė ēėshtje.

Sipas besimit tė popullit, 'shtėpia e re e ha njė jetė njeriu'

Kjo edhe ndodh nė tė vėrtetė. Sepse ēdo gjeneratė, vėllezėrit ndahen, ndajnė trashėgiminė, duke ndėrtuar shtėpi tė reja. Po ashtu ēdo gjeneratė ka vdekje pleqsh, prandaj besohet qė shtėpia e re merr kryesisht jetėn e zot-shpisė, qė ėshtė edhe mė plaku.

Prandaj flijohet njė kafshė, qė tė zbutet demoni i truallit, dhe tė kursejė njerėzit.Kur u hodhėn themelet e kullės TID (25 katėshi te Ushtari i Panjohur, projekti sipas planit francez), therrėan/flijuan njė dash dhe me gjakun e tij spėrkatem themelet.

Ndėrtimi i shtėpisė sė re, ėshtė hyrje e njeriut nė botėn deri-atėherė natyrore, dhe shėndrrim i saj nė botė ekskluzivisht njerėzore.

Vetė ky shėndrrim ka qenė frikėsues pėr njerėzit, ėshtė konsideruar i kobshėm. Psh besohej se nėse hapej pylli pėr tokė buke, Zana do tė djegė prodhimet si ndėshkim.
%
Nė rastin e shtėpisė si ndėshkim pėr shkeljen e trollit tė demonėve, ėshtė vdekja e kryefamiljarit, e prandaj besimi ėshtė qė tė kėnaqet demoni me njė dash a njė gjel dhe tė mos merr jetėn e kryefamiljarit.

Nė anėn tjetėr, s'do mend qė kėtu ka edhe shkas pėr festim. Festim pėr shtėpinė e re.

Dhe nėse pyet dikush se a bėhet ky flijim pėr tė festuar apo pėr arsye besimi-mitologjie etj, mendoj qė kėto dyja shkojnė sė bashku, se qė nga kohėt e hershme festat kanė pasur tė bėjnė me hyjnizimin, psh Buzmi, Kryeviti, Mesviti etj
.


avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 24.08.11 17:36

Kāngė kreshnike dhe legjenda:


Kāngėt e vjetra, qi njifen prej malcorvet nėn źmnin "kāngė kreshnikėsh, kāngė tė moēme, kāngė lahute", janė visari mā i ēmueshėm i gjuhės, shprehja mā e gjalla e shum ndiesive bujare e pėrfytyrimi typik i fizjonomisė sė kombit t'onė.

Populli kėndon. Nė nji numėr tė panjohun kāngėsh, pėrcjellė gojė nė gojė gjatė shekujve, populli kį ruejtė gjymtyrėt e nji eposi tė vėrtetė, qi ka pėr protagonist Gjeto Basho Mujin, nji kreshnik tė fuqishėm, tė pathyeshėm e tė pavdekshėm.

Kāngėt, qi sillen rreth kėtij kreshniku e rreth shokėve tė tij, nuk kėndohen gjithkund; por kemi me i ndie posaēe nė Malcķ tė Madhe, nė Dugagjin, nė Kosovė, nė Pukė, nė Dibėr, nė Ljare e nė Shestan.

Mbas njij shqyrtimi tė kujdesėshėm vźhet ré, se ndėr kto kāngė mshehet ndiesija pėr pamvarsķ, pse gjithkund del nė shesh lufta e fiseve shqiptare tė blokut Mal i zķ - Shqipnķ kundra Slavit, qi tue kapėrcyem Danubin, msŷn qėndrėn e ktyne fiseve: Jutbinėn.

Kśr tė pyesim, kśr e si u pėrftuen kto kāngė, gjindemi para nji pikpyetje tė madhe.

Ktu sigurisht nuk kėndohet myslimanizmi si nė luftė me kristjanizėm; por kėndohet fuqija e njė rrace rreth njeriu, qi kį punė me zana shqiptare, kundra fiseve slave, qi duen me i dėrmue trojet e tija; kėshtu qi mbas shpirtit t'edįve shqiptarė āsht pėrsonifikimi i luftės ndėrmjet rracash
.
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 24.08.11 17:45




Kumbaria e flokėve


Kumbaria asht tri duersh: kumbari flokėsh, kumbari kunore e kumbari djepash. Pėr kah Kanuja, kumbaria ma e fortė asht kumbaria e flokėve. Ju morėn flokėt fmisė, fmitė u banė famull e famulleshė, burrat ndėrveti u banė kumbarė, e gratė ndrikulla. Shpijat me shpi tė lidhuna me kumbari nuk marrin as nuk japin nuse ndėr veti. Dazėm e mort i kanė bashkė. "Kumbaria asht e shejt"

Kumbara ka detyrė ndere e burrnie para shpisė sė lidhun me kumbari dhe para mbarė fisit e katundit, shoqnisė rrotull, me e kqyrė ndrikullėn si binė e gjinisė sė tij. Me e marrė nė dazėm e nė gzim si binė nė gjinķ. Famullit a famulleshės, qė ja ka marrė flokėt, me i thirr si nipin e mbesėn te daja dhe sa herė tė kenė nevojė tė madhe, me u kujdes pėr to. Me ndodh e me dal kumbara i pabesė e me lakmue ndrikullėn, i jet faqja e zezė nė derė. Shoqnija rrotull e leēit.

Ndrikulla ka detyrė ndere me e prit e me e qit kumbarėn si vllanė e vet dhe mos me lakmue pėr burrė nė sa motra vllanė.

Fmisė flokėt i merren me kumbar. Por jo pa mbush vjetin e pa fillue me u cac. Me marr flokėt, s'duhet grue, por burrė prej nji fisi a katundi tjetėr. Bane kumbar nji katolik apo musliman puna jote. Kushte feje pėr kumbarėn Kanuja s'ka. Pa ju marrė flokėt fmisė, gershana s'ja prek. Shkoi gjatė pa ju marr e ju rritėn shumė, i digjen me flakė tė pishės. Me dek fmija, nuk futet nė dhé pa ju marrė flokėt. Mos mund ardht kumbara i largėt, merr nji shoq katundi e kėtė do ta kesh kumbarėn ma pėr zemėr, "tu gjet nė ditė tė hallit".

Kumbaria bahet me hanė pėrpjetė(1) nji ditė jave veē tė hanes dhe tė prendes. Kumbara pritet me kafe e duhan e darka i shtrohet me tė gjitha tė mirat. Kur i merren fmisė flokėt e ama e fmisė sjell gėrshant mbi nji rubė tė mndashtė e fminė pėr dore. Kumbara ja pret kaj ēubė floksh nė tre vende: te balli e nė dy anėt, te tamthat(2). Flokėt e gėrshanė bashkė me 50 grosh kumbara i ven mbi rubėn e mndasht tuj urue: "Me har kumbaria"! Ndrikulla tuj marrė rubėn me ēa ka sipėr i pėrgjigjet: "Har e tė mirė paē kumbaro!" Kumbarės i fal kmish e tlina tė bardha, brez mesit e ēarapė. Grues sė kumbarės, i ēon rubė e ēarapė. Ne nesre kumbara e merr ndrikullėn bashkė me famull a famulleshėn nė shpi tė vet pėr 3 net si binė nė gjini. Mbas tri ditsh e netsh e pėrcjell deri ngjitun katundit tė saj.

Me ndodh djali a ēika tė shpive tė lidhuna me kumbari ndėr veti, martesa s'mund bahet pa kalue pesė brezė. "Mujte me gjet nuse gjeti, kumbarinė mos e prish as nė pesė brez. Ndera ta lyp me e ruejt pėr jetė". Kush prish kumbari me martesė: marrohet; prej vllaznijet e fisit leēitet.

Kur pajtohen dy shpi qė kanė qenė nė gjak, u lypin tė bahen kumbar ndėr veti.
[/font]
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 24.08.11 19:03

Edhe sot e kesaj dite behen kurbane ne themelet e godinave private {perjashto ndertimin e pallateve.}Me pas festohet,mitologjia dhe festimi jan te nderthurur,te pranishmit urojn te zotin per themele te forta dhe mbaresi...............Edhe prerja e xhufkave te femijet motak eshte tradit,kumbari ftohet diten kur femija mbush vitin,me pas fillon festa me urime per femijen per jetgjatesi e fat ne jete.
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Ufo prej 24.08.11 19:36

cimi elezi shkruajti:Edhe sot e kesaj dite behen kurbane ne themelet e godinave private {perjashto ndertimin e pallateve.}Me pas festohet,mitologjia dhe festimi jan te nderthurur,te pranishmit urojn te zotin per themele te forta dhe mbaresi...............Edhe prerja e xhufkave te femijet motak eshte tradit,kumbari ftohet diten kur femija mbush vitin,me pas fillon festa me urime per femijen per jetgjatesi e fat ne jete.

Kjo tregon se ne shqiptarėt debatojmė kot pėrditė edhe kėtu nė Explorer pėr punė feje..Nė qenjet tona thellė ka zenė vend me kohė paganizmi, ritet dhe traditat ashtu siq edhe ti thekson ma sipėr flasin vetė pėr kėtė..Nuk e di a jam ndopak konciz apo jo dhe a ndan njė mendim me mua ??
avatar
Ufo

149


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Gon! prej 24.08.11 19:42

Atėher, siē e shoh unė kėtu se si i kundėrshtoni ju festat dhe gėzimet pa marrė parasysh se cilės fe i takojnė, kjo po i bie qė ju jeni anti gėzim dhe anti fest apo jo!
avatar
Gon!

394


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Ufo prej 24.08.11 19:44

Gon! shkruajti:Atėher, siē e shoh unė kėtu se si i kundėrshtoni ju festat dhe gėzimet pa marrė parasysh se cilės fe i takojnė, kjo po i bie qė ju jeni anti gėzim dhe anti fest apo jo!

Ku e shikoni ju njė ''detaj'' tė tillė nė komentin tim ..???Dhe e dyta pse lexoni nga e djathta nė tė majtė, je nė Explorer Univers e jo nė syre a sure si i thonė..??
avatar
Ufo

149


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Gon! prej 24.08.11 19:50

Unė lexoj nga e majta nė tė djatht edhe nė sure, sepse e kam shqip Kur'anin, e edhe kėtu njėsoj lexoj, por ironia juaj ndaj feje nuk ka fund dhe kjo duket qart prej se jam futur nė kėtė forum, kurse ty tė njo njė koh tė shkurtėr kėtu. O njeri lexo ēfarė shkruan dhe kupto vetvetėn pastoj do kuptosh tė tjerėt, sepse unė kėshtu veproj, kshill ishte.
avatar
Gon!

394


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Ufo prej 24.08.11 19:57

Gon! shkruajti:Unė lexoj nga e majta nė tė djatht edhe nė sure, sepse e kam shqip Kur'anin, e edhe kėtu njėsoj lexoj, por ironia juaj ndaj feje nuk ka fund dhe kjo duket qart prej se jam futur nė kėtė forum, kurse ty tė njo njė koh tė shkurtėr kėtu. O njeri lexo ēfarė shkruan dhe kupto vetvetėn pastoj do kuptosh tė tjerėt, sepse unė kėshtu veproj, kshill ishte.

Kėshillat pranohen domosdo dhe kurdoherė, por kėshilla me mendje tė kthjellėt dhe pa izma prapa, nėse do veproni kėshtu do isha dakort me kėdo jo vetėm nė forum..Unė nuk do doja polemika tė kota sepse janė pa ''bukė'' dhe na marrin kohėn tė gjithve, unė respektoj ē'do njeri qė mė respekton mua dhe mendimet e mia, debatin e pranoj por deri kur tė jetė nė arsyet e logjikės sė ftohtė dhe me etikė brenda sigurisht,por patjetėr qė ruaj tė drejtėn e pėrgjigjes me tė njėjtėn monedhė, sidomos kur luajnė me intelektet tona ..Gjithsesi kjo temė ėshtė pėr shqiptarizmin dhe unė do jukėshilloja si miq nė forum ta respektojmė atė, fundja qė tė dy jemi patriotė !!

Tung !
avatar
Ufo

149


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Gon! prej 24.08.11 20:18

Ufo shkruajti:Kėshillat pranohen domosdo dhe kurdoherė, por kėshilla me mendje tė kthjellėt dhe pa izma prapa, nėse do veproni kėshtu do isha dakort me kėdo jo vetėm nė forum..Unė nuk do doja polemika tė kota sepse janė pa ''bukė'' dhe na marrin kohėn tė gjithve, unė respektoj ē'do njeri qė mė respekton mua dhe mendimet e mia, debatin e pranoj por deri kur tė jetė nė arsyet e logjikės sė ftohtė dhe me etikė brenda sigurisht,por patjetėr qė ruaj tė drejtėn e pėrgjigjes me tė njėjtėn monedhė, sidomos kur luajnė me intelektet tona ..Gjithsesi kjo temė ėshtė pėr shqiptarizmin dhe unė do jukėshilloja si miq nė forum ta respektojmė atė, fundja qė tė dy jemi patriotė !!

Tung !
Unė nuk pėrdora asnjė izėm i nderuar. Edhe unė them ashtu si ti dhe jam dakord nėse veprohet pa izma nuk do tė lodh gishtrinjt as edhe njė sekond, unė mund tė rri pa izma, sepse kam Perendin qė adhuroj, e ju ma kundėrshtoni atė dhe ēdo gjė qė sillet rreth tij, Ai ėshtė pa izma, por a mund tė qėndroni ju pa izma!? Kjo temė ėshtė pėr Shqiptarin pa "izma" mbrapa tė lutem.
Unė jap mendimin tim rreth asaj qė ti dhe tjetri shkruajtėt, kurse ti bėn sulm dhe mė injoron "Syre", pėr ta kuptuar si shkruhet, merre dhe lexo nė Tė, po pra lexo, e mos paragjyka kot, sepse nuk ėshtė i udhės paragjykimi. E nėse unė e pata gabim me mendimin tim qė dhash rreth shkrimit tuaj dhe tė tjetrit, mė thuaj; njeri e ke gabim, nuk ėshtė ashtu, por ėshtė kėshtu. Thjesht, mbroj shkrimin tėnd me shpjegim e jo me sulm, fyerje dhe injoranc.
Kaq kisha.
avatar
Gon!

394


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 24.08.11 20:19



Tufan dėbore nė pyllin e vegjėlisė sime


Nėn' e Dushkut leshlėshuar
Fryn e tund,
Shtyn e shkund
Gjithė pyllin e tmerruar
Dhe s'le kėnd tė palėvruar.

Tartakuti brof mė kėmbė
Gjėmb mė gjėmb
Shkėmb mė shkėmb,
Gjithė pyllin bren me dhėmbė,
Shtron dėborėn me pėllėmbė.

Dhe kur gjithė pylli mardhi
Pėrnjėmėnd,
Anekėnd,
Me njė thes ē'del Lipadhi:
Mbledh fėmijėt, gjėmėmadhi !

Sjell me vete Kėmbėleshin
Kiliveshen,
Cilivilen
Dhe Kukushin, Katėrveshin
Dhe Sybufin, Mjekėrpreshin.

Krisi trari nė pullaz,
S'di se kush po zbret nė jaz -
Njė Gogol a njė Ēakall ?
Hapi derėn me mandall.

Unė strukem pranė vatrės
Afėr Atės, afėr Tatės
Ah, tani,
Ju, gogolė dhe shtėrpi,
Bėhi hi
Dhe falni !
Se nė mes tė tyre jam;
Frikė s'kam !

Se mė ruan Nėn' e Vatrės
Dhe mė ruan hij' e Tatės.

Ngrita mashėn dhe u rashė ...
Kujt ? Nuk e di se nuk e pashė.
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 24.08.11 20:33



Betė (Si betohej ne Pogradec)

-Kjo punė ėshtė e vėrtetė, si ėshtė i vėrtetė Baba Tomorri, si ėshtė e vėrtetė drita e diellit edhe kjo shishja me raki rrushi qė kam kėtu mbi tryezė kur rri e shkruaj kėto fjalė!

-Pėr njatė kazan me ullukė, pėr njatė shlivėn e Shėndaumit, e pėr najto dyzet voze plot, si dyzet shėnjtorė, e drejta ėshtė jona e s'ka fshat nė botė qė e pi rakinė si e pimė ne!



Verojka

...ose verore, ėshtė njė dredhzė prej tri-katėr fijesh leshi me ngjyra tė ndryshme qė, sidomos ēupat dhe nuset e reja,i lidhin nė rrėzė tė derės sė djathtė ditėn e Verės sė Parė (1 Mars) si rruazė pėr ethet a pėr tė pasur shėndetin tė pacėnuar gjatė vitit, diku edhe pėr mos tė pasur brenga nė fytyrė nga zhegu i djellit gjatė Verės sė Madhe.

Verojkat i mbajnė rreth dorės gjer mbė tė ardhurit e dallėndyshevet dhe atėherė i varin ne dega pemėsh qė t'i marrin kėto pėr tė ngrehur folenė o pėr t'i hedhur nė det si ē'e besojnė gjetiu.
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 24.08.11 20:37



Breshka


Sipas gojdhenave-"njė zanė e bukur ka formėn e breshkės dhe kjo zanė njihet me emrin xhixhibreshka.

Nė rrėfimet gojore popullore tė Dukagjinit breshka shfaqet si ndjellėse e shiut dhe aleate e njeriut pėr tė mundur thatėsirėn. Ajo ėshtė pjesė e ritit magjik tė shķndjelljes: "Fshatarėt besonin se breshka e varur nė degė e pėrvėluar nga etja, do t'i lutej zotit pėr shi. Kjo gjallesė, qė ndodhej nė zgrip tė jetės, simbolizonte tokėn e kėrcėnuar nga thatėsira vdekjeprurėse".
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 24.08.11 20:39

Ufo shkruajti:
Kjo tregon se ne shqiptarėt debatojmė kot pėrditė edhe kėtu nė Explorer pėr punė feje..Nė qenjet tona thellė ka zenė vend me kohė paganizmi, ritet dhe traditat ashtu siq edhe ti thekson ma sipėr flasin vetė pėr kėtė..Nuk e di a jam ndopak konciz apo jo dhe a ndan njė mendim me mua ??
Sakt smund ti heq asnje pik ose presje,vetem mund te shtojm dhe rite te tjera per te par se ku qendron feja me ritet pagane.
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 25.08.11 20:49


Tradita e festimeve

Nevruzi

Festė bektashie. Nevruzi, ose Sulltan Nevruzi, ėshtė festa e Vitit tė Ri e kremtuar prej bektashinjve dhe prej shiitėve tė tjere mė 21-22 mars. Nevruzi, nga persishtja 'viti i ri,' nė fillim ka qenė festa e ekuinoksit pranveror dhe quhej si dita e parė e kalendarit diellor persian. Pėr bektashinjtė dhe shiitėt e tjerė ai shėnon edhe ditėlindjen e imam Aliut, dhėndėrit tė Profetit Muhamed.

Pashkėt

Zakone dhe festė popullore. Sikundėr gjetiu nė botėn e krishterė, Pashkėt, nga lat. Pasqua, ėshtė ditė e madhe feste ndėr shq-iptarėt ortodoksė e katolikė. Ortodoksėt e festojnė duke ngrėnė vezė tė ngjyera me bojė dhe bukė tė bėrė nė trajtė kryqi e tė bekuar nga prifti, si dhe duke pirė ujė tė bekuar. Pas ceremonive nė kishė, njerėzit dalin pasdreke dhe shkojnė pėr vizitė tek miqtė dhe fqinjėt. Ndizen edhe zjarre tėmėdhenj.

Nė Iballė tė Pukės, zakon ishte qė pėr Pashkė tė visheshin me rrobat mė tė mira dhe tė merrnin pjesė nė meshė, por me njė mėnyrė tė veēantė pėr malėsinė. Baroni Franc Nopēa (1877-1933) shkruan se, duke iu afruar kishės, fiset shtinin nė ajėr dhe thėrrisnin "A je, Don...?" Shėr-byesi i priftit tė famullisė pėrgjigjej: "Po, po, kėtu ėshtė!" dhe shtinte edhe ai. Pas meshės, besimtarėt viheshin nė rresht me fytyrė nga fshatrat myslimane tė zonės dhe shtinin nė ajėr pėrsėri. Pas kėsaj bėheshin gara qitjeje.

Verorja

Zakon popullor. Mė 1 mars, nė fshatrat e krahinės sė Korēės, fėmijėve dhe beqarėve djem e vajza u jepej njė si rreth dore a varėse, e bėrė me fill tė tjerrur tė kuq e tė bardhė, term qė ndoshta ka lidhje me emrin e stinės 'verė' nė shqip. Nė fund tė ditės, vajzat i linin ato nė degė peme ose nė shkurre. Nė qoftė se zogjtė i merrnin ato verore pėr tė bėrė fole, atėhere mendohej se vajza do tė martohej brenda vitit.

Konfirmohet qe verorja perdoret edhe ne myzeqe por me ndryshimin qe nuk ka rendesi nese je beqar ose jo. Verorja vihet me 1 mars dhe pritet ardhja e dallendysheve qe verorja te hidhet mbi nje dege trendafili qe dallendyshja ta marre dhe ta beje fole.


Zonja Nunciatė

E kremte e krishterė. E kremtja e Zonjės Nunciatė pėrkujton ditėn kur kryengjėlli Gabriel i njoftoi Shėn Mėrisė sė Virgjėr se ajo do tė lindte Jezuin. Nė Shqipėri, kjo ditė kremtohej si nga katolikėt e veriut, tė cilėt e quanin Zonja Nunciatė, ashtu edhe nga ortodoksėt, qė e quanin Ungjillėzimi ose, me termin gr. Evangelizmoi, shq. Vangjelizmoi. Nė popull njihej mjaft edhe me emrin Dita e kėmborėve ose Dita e zileve, sepse kjo ishte ajo kohė e vitit kur fėmijėt dilnin me zile e kėmborė pėr tė dėbuar gjarpėrinjtė, sikundėr dalin nė Greqi e nė Serbi.

Festa e Zonjės Nunciatė kremtohet mė 25 mars sipas kalendarit perėndimor dhe mė 7 prill sipas kalendarit lindor tė pėrdorur nė Kosovė e nė Maqedoni. Nė tė njėjtėn kohė tė vitit myslimanėt festojnė Nevruzin .
Kisha kryesore ortodokse e Tiranės mban emrin Katedralja e Ungjil-lėzimit. Edhe nė Karpen KJ gjendet njė kishė e Zonjės Nunciatė e fillimit tė shekullit XVII.

Ndėr ortodoksėt shqiptarė tė Rekės sė Epėrme (Republika e Maqedo-nisė) kjo e kremte quhet me emrin sllav Bllagovesti dhe mbahet si nga ortodoksėt ashtu edhe nga myslimanėt. Shtėpijaket dalin nė tė lindur tė diellit dhe mbushin ujė nė burimin e fshatit, e pastaj hedhin nė ujė sheqer, monedha sermi dhe borzilok. Nė fillim, enėt i shpien nė kishė e, mė pas, nė shtėpi, ku 'uji qė fle' pihet nga tė' gjithė pjesėtarėt e familjes.

Pasdreke, nė njė lėndinė aty afėr mblidhen pėr tė festuar. Vashat beqare, tė veshura me kostumet popullore mė tė bukura dhe duke kėnduar, vėnė unaza nė barin e lėndinės dhe kafshojnė barin aty ku i kanė vėnė unazat.

Barin e kėputur me dhėmbė e hedhin nė enėt me ujė tė bekuar dhe uji pastaj u jepet pėr tė pirė bagėtisė pėr t'u shtuar sa mė mirė. Sikundėr gjatė Krishtlindjeve (shih), pemėt frutore vishen me kashtė nė kėtė kohė tė vitit dhe, si pėr kėrcėnim, pranė u vihet njė sopatė, nė mėnyrė qė tė japin prodhimtari tė mirė mė pas.
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 26.08.11 9:40

Muzika tradicionale qe nga periudha Ilire

avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 26.08.11 9:48



Tradita shqiptare te ruajtura nder arbereshet e Kalabrise





1965: Karnevale nė Ungėr - Carnevale a Lungro



Valle nė Ungėr
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 27.08.11 21:57

lucio shkruajti:
...ose verore, ėshtė njė dredhzė prej tri-katėr fijesh leshi me ngjyra tė ndryshme qė, sidomos ēupat dhe nuset e reja,i lidhin nė rrėzė tė derės sė djathtė ditėn e Verės sė Parė (1 Mars) si rruazė pėr ethet a pėr tė pasur shėndetin tė pacėnuar gjatė vitit, diku edhe pėr mos tė pasur brenga nė fytyrė nga zhegu i djellit gjatė Verės sė Madhe.

Verojkat i mbajnė rreth dorės gjer mbė tė ardhurit e dallėndyshevet dhe atėherė i varin ne dega pemėsh qė t'i marrin kėto pėr tė ngrehur folenė o pėr t'i hedhur nė det si ē'e besojnė gjetiu.[/b][/color][/font]
Ne zonen e Elbasanit verojkat ose {veroret} i vendosin ne [ 14 mars ] dyert i stolisin me dega kumbulle,bajame etj.Zakonisht i heqin diten e tret ose {me ardhjen e dallandysheve}.Kjo fest pagane quhet dita e veres.Per ta ligjeruar si fest ne kohen e Enverit {pasi ELBASANI ishte i vetmi qytet qe e festonte haptazi} vendosen ta quanin Dita e luleve dhe qe nga ajo kohe Elbasani ishte i vetmi qytet qe daten 14 mars e bente pushim.Ne qeverisjen e Nanos u morr vendim per fest kombetare si dita e veres,dita e Ballokumeve.
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 31.08.11 22:02

Vėnia emrit


Ceremonia e vėnies sė emrit nisej shpesh nga ngjarje tė mėparshme tė veēanta si lindja e njė vargu vajzash apo sėmundjet, vdekjet, fatkeqėsitė e tjera dhe gjithēka qė mendohej se nuk duhej tė ndodhte me individin dhe familjen e farefisin.

Nė vėnien e emrave ka ndikuar edhe mjedisi baritor e bujqėsor apo sendet e pėrdorimit tė pėrditshėm ashtu si dhe kozmosi nė pėrgjithėsi apo bota e mbinatyrshme e orėve dhe zanave e fative, qė besohej se duhej tė kishin zgjedhur tė porsalindurin dhe t'i pėrcaktonin fatin.

Nė bazė tė kėtyre emrave kanė qėndruar dėshirat dhe shpresat e familjes dhe tė kolektivit qė fėmija tė ishtei gėzuar, i lumtur, i lirė, i shėndetshėm dhe jetėgjatė.

Mjaft emra kanė simbolizuar, guximin, trimėrinė, bujarinė, fisnikėrinė, menēurinė, urtėsinė, etj.
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  lucio prej 31.08.11 22:05


Lindja



Nė fshatrat e Malėsisė sė Tetovės, ashtu si dhe nė shumė vise tė tjera, pėr lindje ziejnė kokrra misri ose gruri. Kokrrat i pėrziejnė me qėllim qė t'u pėrzihen fėmijėt, tė lindin edhe djem edhe vajza. Ato i shpėrndajnė nė fėmijėt nėpėr fshat. Fėmijėve qė sjellin kokrat e foshnjės u futin nė sahan ndonjė kokėrr vezė, ndonjė tė hollė, ndonjė pemė ose ndonjė copė bukė sa pėr tė mos ua kthyer thatė enėn.

Me kėtė rast, atė ditė ziejnė kokrrat e misrit e tė grurit pėr fėmijėn e parė, organizohet nga familja e tė pėrmendurit edhe njė lloj festimi me tė afėrmit, kryesisht gratė e farefisit tė babait dhe nėnės sė fėmijės sė porsalindur. Tė ftuarve, veē kokrrave, u vėnė tė hanė edhe pėrgatitje tė tjera sipas traditės sė krahinės. Dy-tri syresh ia japin t'i hajė lehona me qėllim qė tė ketė qumėsht gjiri.

Tė ftuarit qė vijnė nė kėtė festė dhurojnė tė holla, sipas mundėsisė dhe afėrsisė farefisnore, dhe urojnė prindėrit dhe familjen. Nėse festa bėhet pėr lindje djali, atėherė gėzimi e hareja, marrin pėrmasa tė gjera. Ndėr tė tjera u bien sidomos dajreve, kėndojnė e vallėzojnė, kryesisht tė reja, vajza apo nuse.

Kėngėt qė kėndohen me kėtė rast kanė tė bėjnė me gėzimin e prindėrve, familjes e farefisit pėr lindjen e djalit.
avatar
lucio

76


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Nikolaos prej 06.09.11 23:03

Blasfemi - Migjeni
Notojnė xhamiat dhe kishat nėpėr kujtime tona,
e lutjet pa kuptim e shije pėrplasen pėr muret e tyne
dhe nga kėto lutje zemra zotit ende s'iu thye,
por vazhdoi tė rrahi ndėr lodra dhe kumbona.
Xhamiat dhe kishat madhshtore ndėr vende tė mjerueme...
Kumbonaret dhe minaret e nalta mbi shtėpia tona pėrdhecke...
Zani i hoxhės dhe i priftit nė njė kangė tė degjenerueme...
0 pikturė ideale, e vjetėr njė mijė vjeēe!
Notojnė xhamiat dhe kishat nėpėr kujtime tė fetarve.
Tingujt e kumbonės ngatrrohen me zanin e kasnecit,
Shkėlqen shejtnia mbi zhguna dhe ndėr mjekra tė hoxhallarve
0, sa engjuj tė bukur pėrpara derės sė ferrit!
Mbi kėshtjellat mijvjeēare qėndrojnė sorrat e smueme,
krahėt i kanė varė pa shpresė-simbojt e shpresave tė humbune
me klithma tė dėshprueme bajnė fjalė mbi jetė tė pėmdueme,
kur kėshtjellat mijvjeēare si xhixha shkėlqejshin tė lumtuna.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

429


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Cimi Elezi prej 10.09.11 22:01

Gon! shkruajti:Atėher, siē e shoh unė kėtu se si i kundėrshtoni ju festat dhe gėzimet pa marrė parasysh se cilės fe i takojnė, kjo po i bie qė ju jeni anti gėzim dhe anti fest apo jo!
Gon, personalisht une i festoj te gjitha festat,kristiane,muslimane,pagane,per mua keto jan dite hareje dhe gezimi per tu larguar nga rutina e diteve te zakonshme te nje rethi vicioz.
avatar
Cimi Elezi

144


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e shqiptarit - Shqiptaria

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 3 Previous  1, 2, 3  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi