Darvinizmi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 17.08.11 9:32

FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN

PJESA E PARĖ
Njė histori e shkurtėr e Darvinizmit

Para se t'u kthehemi vuajtjeve dhe fatkeqėsive qė i ka sjellė botės Darvinizmi, po i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė historisė sė tij. Shumė njerėz besojnė se teoria e evolucionit, e paraqitur pėr herė tė parė nga Ēarls Darvini, ėshtė teori e mbėshtetur nė prova tė forta shkencore, vėzhgime e eksperimente. Por, meqė themeluesi i vėrtetė i teorisė sė evolucionit nuk ėshtė Darvini, burimi i teorisė nuk pėrbėn provė shkencore. Dikur nė Mesopotami, kur sundonin fetė pagane, bestytnitė dhe mitet rreth zanafillės sė jetės dhe universit ishin tė shumta: njėra prej tyre ishte besimi "evolucion". Sipas eposit Enuma-Elish, qė i pėrket periudhės sė samerianėve, kishte ndodhur njė pėrmbytje e furishme dhe nga kjo lindėn, papritur, perėnditė e quajtura Lahmu dhe Lahamu. Sipas bestytnive, kėto perėndi nė fillim krijuan vetveten e mė vonė, pasi u bėnė universale, krijuan substanca dhe krijesa tė tjera tė gjalla. Me fjalė tė tjera, sipas mitit samerian, jeta evoluoi dhe u zhvillua nga kaosi ujor i pajetė.



Njė figurė qė pėrshkruan Zotin samerian tė ujit. Ashtu si samerianėt, darvinistėt besojnė se jeta lindi rastėsisht nga uji. Me fjalė tė tjera, ata e shohin ujin si zot qė krijoi jetėn.

Siē shihet, ky besim tregon njė pėrputhje tė madhe me pretendimin e teorisė sė evolucionit se "gjallesat u krijuan dhe evoluan nga jo-gjallesat". Nga kjo kuptojmė se ideja e evolucionit nuk e ka origjinėn nga Darvini, por nga paganėt samerianė. Mė vonė, miti i evolucionit, gjeti mė shumė hapėsirė pėr t'u shtrirė nė njė qytetėrim tjetėr pagan, Greqinė e Lashtė. Filozofėt e lashtė materialistė grekė e konsideronin materien si tė vetmen gjė qė ekzistonte. Ata iu kthyen mitit tė evolucionit, trashėgim i samerianėve, pėr tė shpjeguar se si lindėn gjallesat. Nė kėtė mėnyrė, filozofia materialiste dhe miti i evolucionit u bashkuan nė Greqinė e Lashtė. Qė andej kėto iu pėrcollėn kulturės sė Romė Kėto dy koncepte, qė e kanė prejardhjen nga kulturat pagane, u shfaqėn nė botėn moderne nė shekullin XIX. Disa mendimtarėve evropianė qė studionin burimet greke tė lashta u hyri nė qejf materializmi. Ajo ēka i bashkonte kėta mendimtarė ishte se ata ishin kundėrshtarė tė fesė.



Nė krahasim me mikroskopėt modernė, mikroskopėt nė shekullin XIX ishin shumė primitivė dhe, siē shihet nė figurė, nėpėrmjet tyre qelizat mund tė shiheshin vetėm nė trajtė njollash.

Nė kėto rrethana, i pari qė trajtoi teorinė e evolucionit nė mėnyrė tė detajuar ishte biologu francez Lamark. Nė teorinė e tij, qė mė vonė do tė dilte e gabuar, Lamarku hodhi idenė qė tė gjitha gjallesat evoluan nga njėra-tjetra nėpėrmjet ndryshimeve tė vogla gjatė gjithė jetės sė tyre. Njė nga ata qė pėrsėritėn pretendimet e Lamarkut, me shumė pak ndryshime, ishte Ēarls Darvini.

Darvini e paraqiti kėtė teori nė librin e tij "Origjina e llojeve", tė cilin e botoi nė Angli, mė 1859. Nė kėtė libėr, miti i evolucionit, qė e kishte origjinėn nė Samerinė e lashtė, u paraqit i detajuar. Ai pretendonte se tė gjitha llojet e gjallesave rrjedhin nga njė paraardhės, i lindur nė ujė rastėsisht dhe se ato kanė evoluar nga njėra-tjetra me ndryshime tė vogla e tė rastėsishme.

Pretendimi i Darvinit nuk u pranua nga tė gjithė shkencėtarėt e asaj kohe. Ekspertėt e fosileve nė veēanti ishin tė vetėdijshėn se pretendimi i Darvinit s'ishte gjė tjetėr veēse pjellė e fantazisė, por pavarėsisht nga kjo, teoria e Darvinit filloi tė fitonte mė shumė mbėshtetje nga qarqe tė ndryshme me kalimin e kohės, sepse Darvini dhe teoria e tij siguruan bazėn shkencore qė u mungonte forcave qė sunduan nė shekullin XX.

Arsyeja e pranimit tė Darvinizmit ishte ideologjike

Nė kohėn kur Darvini botoi librin "Origjina e llojeve" dhe parashtroi teorinė e tij tė evolucionit, shkenca ishte ende shumė prapa. Pėr shembull, qeliza, qė sot dihet se ka njė ndėrtim mjaft tė ndėrlikuar, shihej vetėm si njė njollė me anė tė mikroskopėve primitivė qė pėrdoreshin nė atė kohė. Pėr kėtė arsye, Darvini nuk e pati problem qė tė pretendonte se jeta u krijua rastėsisht nga lėnda e pajetė.

Nė tė njėjtėn mėnyrė, sasia e pamjaftueshme e fosileve tė zbulura nė atė kohė, bėri tė mundur qė tė pretendohej se gjallesat ishin krijuar prej njėra-tjetrės me ndryshime shumė tė vogla. Kurse sot, ėshtė e sigurtė qė fosilet e gjetura, siē e shpjeguam mė sipėr, nuk ofrojnė asnjė lloj prove pėr tė mbėshtetur pretendimin e Darvinit se gjallesat u krijuan duke u zhvilluar nga njėra-tjetra. Deri pak kohė mė parė, evolucionistėt e kapėrcenin dilemėn qė u dilte pėrpara duke thėnė: "Do tė gjendet prova njė ditė, nė tė ardhmen." Por tani ata nuk janė mė nė gjendje tė fshihen pas kėtij shpjegimi.


Ēarls Darvini

Gjithėsesi, lidhja e ngushtė mes darvinistėve dhe teorisė sė evolucionit nuk ndryshoi. Pėrkrahėsit e Darvinit kanė mbėrritur deri nė ditėt tona duke ia lėnė si trashėgim njėri-tjetrit besnikėrinė e tyre ndaj Darvinit pėr 150 vitet e fundit.

Por cila ėshtė arsyeja qė Darvinizmi ka bėrė pėr vete disa qarqe tė caktuara dhe pse i bėhet kaq shumė propagandė, pavarėsisht nga fakti se mungesa e bazės shkencore tani ėshtė mė se e dukshme?

Tipari mė pėrcaktues i teorisė sė Darvinit ėshtė mohimi i ekzistencės sė njė Krijuesi. Sipas teorisė sė evolucionit, jeta krijoi vetveten, rastėsisht, nga lėndė inorganike. Ky pretendim i Darvinit siguroi njė mbėshtetje tė rreme shkencore pėr tė gjitha filozofitė ateiste, duke filluar nga filozofia materialiste. Kjo pėr arsyen e thjeshtė se deri nė shekullin XIX pjesa mė e madhe e njerėzve tė shkencės e shihnin shkencėn si metodė mėsimi dhe zbulimi tė asaj qė Zoti kishte krijuar. Pėr shkak tė pėrhapjes sė gjerė tė kėtij besimi, filozofitė ateiste dhe materialiste nuk ishin nė gjendje tė gjenin terren pėr t'u zhvilluar, por, duke mohuar ekzistencėn e njė krijuesi e duke krijuar njė mbėshtetje imagjinare pėr besimet ateiste dhe materialiste, teoria e evolucionit ishte njė mundėsi e mrekullueshme pėr to. Ishte kjo arsyeja qė ato gjetėn veten tek Darvinizmi dhe e pėrshtatėn teorinė me ideologjitė e tyre.

Pėrveē mohimit tė ekzistencės sė Zotit, prej Darvinizmit doli edhe njė pretendim tjetėr pėr tė mbėshtetur ideologjitė materialiste tė shekullit XIX: "Zhvillimi i gjallesave lidhet me luftėn e tyre pėr mbijetesė nė natyrė. Kėtė luftė e fiton mė i forti. I dobti ėshtė i destinuar tė humbasė e tė shkojė drejt zhdukjes." Bashkėpunimi i Darvinizmit me ideologjitė qė kanė sjellė vuajtje dhe fatkeqėsi nė botė duket qartė nė kėtė pikė.

Darvinizmi Social: pėrshtatja e ligjit tė xhunglės nė sjelljen njerėzore

Njė nga pretendimet kryesore tė teorisė sė evolucionit ėshtė bazimi i zhvillimit tė gjallesave nė "luftėn pėr mbijetesė" nė natyrė. Sipas Darvinit, nė natyrė bėhet njė luftė e pamėshirshme pėr mbijetesė, njė konflikt i pashuar nė jetė tė jetėve. I forti gjithmonė e mposht tė dobtin dhe kjo bėn tė mundur zhvillimin. Nėntitulli i librit "Origjina e llojeve" e pėrmblidhte kėtė pikėpamje: "Origjina e qenieve tė gjalla nėpėrmjet seleksionimit natyror ose ruajtjes sė racave tė favorizuara nė luftėn pėr mbijetesė". Burimi i frymėzimit tė Darvinit nė lidhje me kėtė ēėshtje ishte libri i ekonomistit anglez Tomas Malthus, "Esé mbi parimin e popullsisė". Ky libėr tregonte se njė e ardhme e zymtė e priste njerėzimin. Malthusi kishte llogaritur se po tė mos ndėrhyhej, popullsia njerėzore do tė shtohej me njė shpejtėsi tė llahtarshme. Shifrat do tė dyfishoheshin ēdo 25 vjet, por burimet ushqimore nuk do shtoheshin kurrėsesi nė tė njėjtėn masė. Po tė ndodhte kjo, njerėzimi do tė gjendej pėrpara rrezikut tė pėrhershėm tė urisė. Forcat qė do ta mbanin popullsinė nėn kontroll ishin fatkeqėsitė si luftrat, zia e bukės, sėmundjet etj. Shkurt, qė tė jetonin disa njerėz duhej tė vdisnin disa tė tjerė. Ekzistencė do tė thoshte "luftė e pėrhershme". Darvini pohon se ishte pikėrisht libri i Malthusit qė e bėri tė mendonte pėr luftėn pėr ekzistencė:

Nė tetor, 1838, d.m.th. 15 muaj pasi kisha filluar kėrkimet e mia sistematike, rastisi tė lexoja pėr zbavitje librin e Malthusit mbi popullsinė dhe meqė isha pėrgatitur mirė pėr tė vlerėsuar luftėn pėr ekzistencė qė vazhdon kudo nė saje tė vėzhgimeve tė gjata e tė vazhdueshme tė zakoneve tė kafshėve dhe bimėve, menjėherė mė shkoi nė mendje qė nė kėto rrethana, prirja ėshtė qė llojet e favorizuara do tė ruheshin, kurse ato tė pafavorizuara do tė zhdukeshin. Rezultati i kėsaj do tė ishte formimi i qenieve tė reja. Mė nė fund kisha njė teori me tė cilėn tė punoja.

Nė shekullin XIX, idetė e Malthusit ishin pėrqafuar nga njė publik i gjerė. Intelektualėt evropianė tė shtresave tė larta i pėrkrahnin idetė e Malthusit. Rėndėsia qė Evropa e shekullit XIX i dha ideve tė Malthusit mbi popullsinė duket qartė nė artikullin "Baza shkencore e programit nazist:Pastrimi i Racės":

Nė fillim tė gjysmės sė parė tė shekullit XIX, kudo nė Evropė, pjesėtarė tė klasave sunduese mblidheshin pėr tė diskutuar tok "problemin e popullsisė" tė sapozbuluar e pėr tė gjetur mėnyra pėr zbatimin e urdhrit malthusian, pėr tė rritur vdekshmėrinė e tė varfėrve: "Nė vend qė t'u rekomandojmė pastėrtinė tė varfėrve, ne duhet tė nxisim zakonet e kundėrta. Nė qytetet tona ne duhet t'i bėjmė rrugėt mė tė ngushta, t'i mbushim shtėpitė me mė shumė njerėz e tė ndjellim kthimin e murtajės. Duhet t'i ndėrtojmė fshatrat tona pranė pellgjeve me ujė tė ndenjur e veēanėrisht tė nxisim popullimin e vendeve moēalore e tė dėmshme pėr shėndetin"... E kėshtu me radhė...

Si rezultat i kėsaj politike mizore, i forti do tė mundte tė dobtin nė luftėn pėr mbijetesė dhe, nė kėtė mėnyrė, popullsia qė shtohej me ritme tė shpejta do tė arrinte njė ekuilibėr tė pranueshėm. Nė Anglinė e shekullit XIX, programi "Shtypni tė varfrit" u vu nė zbatim me tė vėrtetė. U krijua njė sistem industrial, ku fėmijėt tetė-nėntė vjeēarė detyroheshin tė punonin 16 orė nė ditė nė minierat e qymyrit e ku mijėra vdisnin nga kushtet e kėqija. "Lufta teorike pėr mbijetesė" qė pėr teorinė e Malthusit ishte e domosdoshme, detyroi miliona tė varfėr nė Angli t'i nėnshtroheshin njė jete tė mbushur me vuajtje.

Darvini, nėn ndikimin e Malthusit, e vuri nė zbatim kėtė pikėpamje nė tė gjithė natyrėn dhe propozoi qė kjo luftė, e cila nė fakt ekzistonte, do tė fitohej nga mė i forti e mė i zoti (d.m.th. ai qė pėrshtatej mė mirė). Ky pretendim i Darvinit pėrfshinte tė gjithė botėn bimore, shtazore e njerėzore. Ai gjithashtu theksoi se kjo luftė pėr mbijetesė ishte njė ligj i pėrhershėm e i pandryshueshėm i natyrės. Duke mohuar krijimin, ai po ftonte njerėzit t'i braktisnin besimet e tyre fetare e nė kėtė mėnyrė vinte nė shėnjestėr tė gjitha parimet etike qė mund tė pėrbėnin pengesė pėr mizorinė e kėsaj "lufte pėr mbijetesė". Pėr kėtė arsye, teoria e Darvinit, gjeti mbėshtetjen e parisė sė vendit, qysh nga momenti i parė, nė fillim nė Angli e mė vonė nė tėrė perėndimin. Imperialistėt, kapitalistėt dhe materialistėt e tjerė, tė cilėt e mirėpritėn kėtė teori qė ofronte njė justifikim shkencor pėr sistemin politik e shoqėror qė kishin krijuar, nuk vonuan ta pėrqafonin. Brenda njė kohe tė shkurtėr, teoria e evolucionit u kthye nė kriterin kryesor tė vlerėsimit nė ēdo sferė qė ishte me interes pėr shoqėritė njerėzore, nga sociologjia te historia, nga psikologjia te politika.



Shtypje nė tė gjithė botėn Bashkė me Darvinizmin u pranua edhe gėnjeshtra se konflikti dhe lufta janė nė natyrėn e njeriut. Si rezultat i trishtė i kėsaj, nė shumė vende tė botės luftrat, vrasjet e barbarizmi, u mbėshtollėn me njė petk pseudoshkencor dhe shekulli XX u kthye nė njė shekull vuajtjesh e mizorish ku s'ekziston mėshira.

Nė ēdo sferė, ideja bazė ishte motoja e "luftės pėr mbijetesė" dhe e "mbijetesės sė mė tė fortit" dhe partitė politike, kombet, administratat, firmat tregtare dhe individėt filluan tė jetonin me frymėn e kėtyre motove. Pėr shkak se ideologjitė sunduese nė shoqėri kishin gjetur veten te Darvinizmi, propaganda darviniste nisi tė bėhej nė ēdo fushė, nga arsimi tek arti, nga politika te historia. U bėnė pėrpjekje pėr tė vendosur lidhje mes tė gjitha fushave dhe Darvinizmit e tė hidhej dritė mbi to nga njė pikėpamje darviniste. Si rezultat i kėsaj, edhe pse njerėzit mund tė mos e njihnin Darvinizmin, filluan tė formoheshin prototipa tė shoqėrisė qė jetonin jetėn e parashikuar nga Darvinizmi. Vetė Darvini sugjeroi qė pikėpamjet e tij tė bazuara nė evolucion, tė zbatoheshin te tė kuptuarit etik dhe shkencat shoqėrore. Nė njė letėr drejtuar H. Thiel ai shkruan nė vitin 1869:

Do ta besosh lehtė se sa interes kam tek shoh qė pėr ēėshtjet morale dhe shoqėrore ju pėrdorni pikėpamje tė njėjta me ato qė kam pėrdorur unė nė lidhje me modifikimin e qenieve tė gjalla. S'mė kishte shkuar mendja kurrė mė parė se pikėpamjet e mia mund tė shtriheshin nė fusha kaq tė ndryshme e kaq tė rėndėsishme.

Me luftėn nė natyrė qė pranohej se ekzistonte edhe nė natyrėn njerėzore, konfliktet nė emėr tė racizmit, fashizmit, komunizmit e imperializmit dhe pėrpjekjet e popujve tė fuqishėm pėr tė shtypur popuj mė tė dobėt kishin veshur tani petkun e shkencės.

ashmė ishte bėrė e pamundur tė kritikoheshin apo tė pengoheshin ata qė kryenin masakra barbare dhe i nxisnin popujt kundėr njėri-tjetrit, ata qė i pėrbuznin tė tjerėt pėr shkak tė racės sė tyre, ata qė i mbyllnin bizneset e vogla nė emėr tė konkurrencės, apo ata qė refuzonin t'u zgjasnin dorėn pėr ndihmė tė varfėrve. Arsyeja ishte se ata po vepronin nė pėrputhje me njė ligj "shkencor" tė natyrės. Ky shpjegim i ri shkencor u bė i njohur si "Darvinizmi Social".



Bilanci i dhimbshėm Sipas Darvinizmit Social, tė dobtit, tė varfrit, tė sėmurėt e tė prapambeturit duhet tė eliminohen e tė shfarosen pa pikėn e mėshirės. Kėta njerėz besojnė se kjo ėshtė e domosdoshme pėr evoluimin e njerėzimit. Njė nga arsyet pse nė shekullin XX nuk u erdhi asnjė pėrgjigje thirrjeve tė miliona njerėzve pėr ndihmė, nga Bosnja nė Etiopi, ishte kjo ideologji qė iu imponua shoqėrive pa mėshirė.

Njė nga shkencėtarėt mė tė rėndėsishėm evolucionistė tė kohėve tona, paleontologu amerikan Stefėn Xhej Gould (Stephen Jay Gould) e pranon tė vėrtetėn duke shkruar se pas botimit tė librit "Origjina e llojeve" nė vitin 1859, "argumentet e mėvonshme pro skllavėrisė, kolonializmit, dallimeve raciale, luftės sė klasave dhe rolit tė seksit do tė ēanin pėrpara kryesisht nėn flamurin e shkencės".

Njė pikė kėrkon vėmendje tė veēantė: Tė gjitha periudhat e historisė sė njerėzimit kanė njohur luftra, armiqėsi, mizori, racizėm e konflikte, por asnjėherė nuk ka mungur njė besim hyjnor qė i mėsonte njerėzit se ajo qė po bėnin ishte e gabuar dhe qė i thėrriste nė paqe, drejtėsi e qetėsi. Pėr shkak se njerėzit e njihnin kėtė fe hyjnore, tė paktėn e dinin mirė se ajo qė po bėnin kur pėrdornin dhunėn, ishte e gabuar, por qysh prej shekullit XIX, Darvinizmi tregoi qė lufta pėr pėrfitim dhe padrejtėsi e kishte njė farė justifikimi shkencor dhe sipas tij qė tė gjitha kėto ishin pjesė e natyrės njerėzore. Ai tregoi qė njeriu trashėgonte prirje pėr vepra mizore e agresivitet nga paraardhėsit e tij dhe se, ashtu siē mbijetonte kafsha mė e fortė e mė agresive, tė njėjtat ligje vlenin edhe pėr njeriun. Nėn ndikimin e kėtij arsyetimi, luftrat, vuajtjet dhe masakrat filluan tė shtrihen nė njė pjesė tė madhe tė botės.

Darvinizmi pėrkrahte dhe nxiste tė gjitha ato lėvizje qė sillnin dhimbje, gjak dhe shtypje nė botė. Ai tregoi se ato janė tė arsyeshme dhe tė justifikueshme dhe i mbėshteti tė gjitha zbatimet nė praktikė. Si rezultat i kėsaj mbėshtetjeje pseudoshkencore, tė gjitha kėto ideologji tė rrezikshme u pėrforcuan mė shumė dhe u bėnė shkas qė shekulli XX tė quhej "epoka e vuajtjeve".

Nė librin e tij "Darvini, Marksi, Vagneri", profesori i historisė, Zhak Barzy (Jacques Barzun), analizon shkaqet shkencore, sociologjike dhe kulturore tė rėnies sė tmerrshme morale nė botėn moderne. Kėto komente nga libri i Barzysė janė mbresėlėnėse po tė nisemi nga ndikimi i Darvinizmit nė botė:

… Nė ēdo vend evropian nga viti 1870 deri 1914 ekzistonte njė parti lufte qė kėrkonte armatime, njė parti individualiste qė kėrkonte konkurrencė tė pamėshirshme, njė parti imperialiste qė kėrkonte tė kishte dorė tė lirė me popujt e prapambetur, njė parti socialiste qė kėrkonte marrjen e pushtetit, si dhe njė parti raciste qė kėrkonte tė bėheshin spastrime tė brendshme kundėr tė huajve - qė tė gjitha, kur thirrjet pėr ndihmė drejtuar lakmisė dhe lavdisė dėshtuan, ose edhe mė parė, thirrėn pėr ndihmė Spenserin dhe Darvinin, d.m.th mishėrimin e shkencės… Raca ishte biologjike, ishte sociologjike, ishte darviniste.

Nė shekullin XIX, kur Darvini doli me pretendimin se gjallesat nuk ishin krijuar, se ato ishin shfaqur rastėsisht dhe se njeriu kishte njė paraardhės tė pėrbashkėt me kafshėt dhe ishte organizmi mė i zhvilluar si rezultat i rastėsisė, shumica e njerėzve as qė mund ta imagjinonin se cilat do ishin pasojat e kėtij pretendimi, por nė shekullin XX rezultati pėrfundimtar i pretendimit ishte pėrjetuar nė mėnyrė tė tmerrshme. Ata qė e shihnin njeriun si kafshė tė zhvilluar, nuk ngurronin tė shtypnin tė vegjlit, tė gjenin njė mėnyrė pėr tė zhdukur tė sėmurėt e tė dobtit dhe tė kryenin masakra pėr tė hequr qafe racat qė ata i shihnin si tė ndryshme dhe inferiore. E gjitha kjo ndodhte pėr arsye se teoria e tyre, nėn maskėn e shkencės, predikonte se ky ishte "ligji i natyrės". Fatkeqėsitė e Darvinizmi nisėn nė kėtė mėnyrė e u pėrhapėn me shpejtėsi nė tė gjithė botėn. Nė shekullin XIX, deri para se materializmi dhe ateizmi tė fuqizoheshin nėpėrmjet pėrkrahjes sė Darvinizmit, pjesa mė e madhe e njerėzve besonte se Zoti i krijoi tė gjitha gjallesat dhe se njeriu, ndryshe nga qeniet e tjera tė gjalla, zotėronte mendjen qė e dallonte prej tyre. Pavarėsisht nga raca apo populli, njerėzit konsideroheshin si shėrbėtorė tė krijuar prej Zotit. Mungesa e fesė, gjithėsesi, e shkaktuar dhe e pėrforcuar nga Darvinizmi, bėri tė lindin grupe shoqėrore me njė kėndvėshtrim konkurrues dhe tė pamėshirshėm pėr botėn, qė nuk i jepnin kurrfarė rėndėsie moralit dhe qė i shihnin njerėzit si kafshė tė zhvilluara. Njerėzit qė mohonin se kishin ndonjė pėrgjegjėsi para Zotit bėnė tė lindte njė kulturė ku ēdo lloj egoizmi justifikohej. Prej kėsaj kulture lindėn shumė "izma" (fjalėt qė mbarojnė me izėm, p.sh. Darvinizėm, kapitalizėm etj.) dhe secili prej tyre u kthye nė fatkeqėsi, me plot kuptimin e fjalės, pėr njerėzimin. Nė faqet qė vijojnė, do tė shqyrtojmė ideologjitė nė fjalė, lidhjen e ngushtė midis kėtyre ideologjive dhe Darvinizmit, si dhe fatkeqėsitė qė kjo lidhje i shkaktoi njerėzimit.

Harun Yahya



Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 29.12.11 13:18, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Luli prej 17.08.11 9:34

E cfare lidhje ka Darvinizmi me Simboliken?
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 17.08.11 12:57

PJESA E DYTĖ

Racizmi dhe kolonializmi i Darvinit

Miku i ngushtė i Darvinit, profesor Adam Sedgwick, ishte njė nga ata qė parashikoi se ēfarė rreziqesh do tė sillte nė tė ardhmen teoria e evolucionit. Pasi e lexoi dhe e rilexoi librin "Origjina e llojeve", ai deklaroi se "nėse ky libėr do tė pranohej nė masė tė gjerė, do tė sillte me vete njė brutalitet qė nuk ishte parė kurrė mė parė. Dhe vėrtet, koha tregoi qė Sedgwick kishte pasur tė drejtė. Shekulli XX ka hyrė nė histori si njė epokė e zezė, nė tė cilėn njerėzit pėrjetuan masakra e spastrime vetėm pėr shkak tė racės apo prejardhjes.

Sigurisht qė ka pasur diskriminim dhe spastrime pėr tė njėjtat shkaqe gjatė gjithė historisė sė njerėzimit edhe shumė kohė para se tė dilte nė skenė Darvini, por Darvinizmi i dha kėtij diskriminimi njė respektueshmėri tė rreme shkencore dhe njė ligjshmėri tė pamerituar.

"Ruajtja e racave tė favorizuara…"

Shumica e darvinistėve tė kohės sonė pretendojnė qė Darvini s'ka qenė kurrė racist, por ata i komentojnė idetė e Darvinit siē u intereson pėr tė mbrojtur pikėpamjet e tyre. Ata pretendojnė se shprehja "Nga ruajtja e racave tė favorizuara", e cila gjendet si nėntitull i titullit "Origjina e llojeve" tė librit tė Darvinit, vlen vetėm pėr kafshėt. Megjithatė, ajo ē'ka harrojnė ata qė shprehin kėtė pretendim janė thėniet e vetė Darvinit pėr racat njerėzore nė librin e tij.

Sipas pikėpamjeve tė paraqitura nga Darvini nė kėtė libėr, racat njerėzore pėrfaqėsojnė nivele tė ndryshme evoluimi dhe disa raca kanė evoluar e pėrparuar mė shumė se tė tjerat. Disa prej tyre, nė fakt, janė pak a shumė nė tė njėjtin nivel me majmunėt.

Darvini pretendonte se "lufta pėr mbijetesė" ėshtė e vlefshme edhe pėr racat njerėzore. "Racat e favorizuara" dolėn fitimtare nga kjo betejė. Sipas Darvinit, raca e favorizuar ishin tė bardhėt e Evropės. Sa pėr racat aziatike dhe afrikane, ata kishin mbetur mbrapa nė luftėn pėr mbijetesė. Darvini shkonte edhe mė tej: kėto raca shumė shpejt do ta humbisnin pėrfundimisht luftėn mbarėbotėrore pėr mbijetesė e do tė zhdukeshin.

Nė njė tė ardhme jo shumė tė largėt, po ta masim me shekuj, racat e qytetėruara tė njeriut do t'i shfarosin dhe do t'i zėvendėsojnė racat e egra (primitive) kudo nė botė. Nė tė njėjtėn kohė, majmunėt antropomorfė … do tė jenė shfarosur pa dyshim. Hendeku midis njeriut dhe aleatėve tė tij mė tė afėrt do tė zgjerohet, sepse do tė ndajė njeriun e njė stadi edhe mė tė qytetėruar se kaukaziani nga njė majmun i njė niveli tė ulėt sa babuni, nė vend qė tė jetė si tani mes zezakut apo australianit dhe gorillės.

Pėrsėri, nė njė pjesė tjetėr tė librit "Origjina e llojeve", Darvini del me pretendimin se ėshtė e domosdoshme qė racat inferiore tė zhduken dhe se s'ėshtė nevoja qė popujt e zhvilluar tė pėrpiqen t'i mbrojnė e t'i mbajnė gjallė ato. Ai e ka krahasuar kėtė situatė me njerėzit qė rrisin kafshė pėr mbarėshtim:

Te njerėzit e egėr, tė dobtit nė trup dhe mendje eliminohen shpejt; kurse ata qė mbijetojnė, nė pėrgjithėsi, gėzojnė shėndet tė plotė. Ne, njerėzit e qytetėruar, nga ana tjetėr, bėjmė tė pamundurėn tė kontrollojmė procesin e eliminimit; ne ndėrtojmė spitale pėr tė ēmendurit, memecėt dhe tė sėmurėt, ne vendosim ligje tė kota, ndėrsa mjekėt tanė pėrdorin gjithė zotėsinė qė kanė pėr tė shpėtuar jetėn e ēdonjerit deri nė momentin e fundit. Kemi arsye tė besojmė se vaksinimi ka shpėtuar mijėra, tė cilėt pėr shkak tė organizmit tė dobėt do t'i dorėzoheshin lisė sė dhenve. Si rrjedhim, pjesėtarėt e dobėt tė shoqėrive tė qytetėruara shtojnė llojin e tyre. Ēdokush qė ėshtė marrė me rritjen e kafshėve shtėpiake s'do ta vinte nė dyshim qė kjo do tė jetė mjaft e dėmshme pėr racėn njerėzore.



Udhėtimet qė ndėrmori Darvini nxorėn nė pah anėn e tij raciste. Pėr shembull, Darvini e konsideronte termin "kafshė tė egra" si tė pėrshtatshėm pėr ato fise, kulturėn dhe aftėsitė e tė cilave i kishin vlerėsuar studiues tė tjerė.

Siē e pamė, nė librin e tij "Origjina e llojeve" Darvini i vendoste aborigjenėt (banorėt autentikė tė Australisė) dhe zezakėt nė tė njėjtin nivel me gorillat dhe deklaron se kėto raca do tė zhduken. Sa pėr racat e tjera qė ai i shihte si "inferiore", ai ishte i mendimit se ishte e domosdoshme t'i pengonte tė shumoheshin nė mėnyrė qė tė shkonin drejt shfarosjes. Kėshtu, gjurmėt e racizmit dhe diskriminimit qė i hasim edhe sot e kėsaj dite u miratuan e u justifikuan shkencėrisht nė kėtė mėnyrė nga Darvini.

Ndėrsa detyra qė i kishte rėnė pėr pjesė "njeriut tė qytetėruar", sipas idesė raciste tė Darvinit, ishte qė tė pėrshpejtonte kėtė periudhė evolucioni, siē do ta shohim mė hollėsisht nė faqet qė vijojnė. Nė kėtė situatė nuk kishte kundėrshtime, nga pikėpamja "shkencore", qė me kėto raca, tė cilat gjithėsesi do tė zhdukeshin, tė mbarohej punė sa mė shpejt.

Aspekti racist i Darvinit e tregoi ndikimin e tij nė shumė shkrime e vėzhgime tė tij. Pėr shembull, ai i shprehu hapur paragjykimet e tij raciste, kur pėrshkruante vendasit e Tokės sė Zjarrtė (Tierra del Fuego), tė cilėt i pa gjatė njė udhėtimi tė gjatė qė nisi nė vitin 1871. Ai i pėrshkroi vendasit si krijesa "krejt lakuriqe, tė llangosura me bojra, qė hanė ēfarė tė gjejnė tamam si kafshėt e egra, tė pakontrolluara, mizore ndaj tė gjithė atyre qė s'bėnin pjesė nė fisin e tyre, qė gjenin kėnaqėsi kur torturonin armiqtė, qė ofronin kurbane tė pėrgjakshme, qė vrisnin fėmijėt e tyre, qė keqtrajtonin gratė, qė ishin tė mbushur me bestytni tė kota..." Kurse studiuesi W. P. Snou, qė i kishte pėrshkuar tė njėjtat vise 10 vjet mė parė, paraqet njė panoramė krejt tė ndryshme nga ajo e Darvinit. Sipas Snout, banorėt e Tokės sė Zjarrit ishin "njerėz tė pashėm e tė fortė, ishin shumė tė dhėnė pas fėmijėve tė tyre, disa prej veglave tė tyre tregonin mjeshtėri e origjinalitet, njihnin njė farė tė drejte pėr pronėn, si dhe pranonin autoritetin e disa prej grave mė tė moshuara".

Siē shihet nga kėta shembuj, Darvini ishte njė racist i vėrtetė. Nė fakt, sipas fjalėve tė autorit tė librit "Ēfarė ka thėnė nė tė vėrtetė Darvini", Beniamin Farrington, Darvini ka bėrė shumė komente nė lidhje me "dallimet mė tė mėdha mes njerėzve tė racave tė ndryshme" nė librin e tij "Prejardhja e Njeriut".

Pėr mė tepėr, mohimi i ekzistencės sė Zotit nga teoria e Darvinit ishte shkaku qė i shtyu njerėzit tė mos besonin se njeriu ėshtė i krijuar prej Zotit dhe se tė gjithė njerėzit janė krijuar tė barabartė. Ky ishte njė nga faktorėt qė fshihej pas shtimit tė racizmit dhe shpejtimit tė pranimit tė tij nė botė. Shkencėtari amerikan Xhejms Ferguson (James Ferguson) shpjegon lidhjen e ngushtė midis mohimit tė krijimit dhe shtimit tė racizmit nė kėtė mėnyrė: Antropologjia e re u shndėrrua shumė shpejt nė sfond teorik midis dy shkollave tė kundėrta filozofike pėr origjinėn e njeriut. Mė e vjetra dhe mė e formuara prej tyre ishte "monogjenizmi", besimi se gjithė njerėzimi, pa marrė parasysh ngjyrėn apo tiparet e tjera, rridhte direkt nga Adami dhe nga akti i vetėm origjinal i krijimit nga Zoti.

Monogjenizmi u shpall nga kisha e u pranua gjerėsisht deri nė shekullin XVIII, kur kundėrshtimi i autoritetit teologjik filloi tė nxiste teorinė rivale tė "poligjenizmit", (teoria e evolucionit) sipas sė cilės bashkėsi tė ndryshme racore kishin origjina tė ndryshme.

Antropologu indian Lalita Vidjarthi shpjegon se si teoria e evolucionit tė Darvinit bėri qė racizmi tė pranohej nga shkencat shoqėrore:

Teoria e tij (Darvinit) pėr mbijetesėn e atij qė pėrshtatet mė mirė u prit krahėhapur prej shkencėtarėve shoqėrorė tė asaj kohe dhe ata besonin se njerėzimi kishte arritur nivele tė ndryshme evolucioni, duke arritur kulmin me qytetėrimin e njeriut tė bardhė. Nga gjysma e dytė e shek. XIX, racizmi ishte pranuar si fakt nga pjesa mė e madhe e shkencėtarėve perėndimorė.

Pėr sa u pėrket darvinistėve qė erdhėn pas Darvinit, ata nisėn njė luftė tė madhe pėr tė vėrtetuar pikėpamjet e tij raciste. Nė emėr tė asaj qė po bėnin, ata nuk kishin skrupuj kur vinte puna te mospėrputhjet dhe tė pavėrtetat e shumta shkencore. Ata mendonin se po t'i vėrtetonin ato, do tė provonin shkencėrisht superioritetin e tyre dhe "tė drejtėn" pėr tė shtypur, kolonizuar e, po tė ishte nevoja, edhe shfarosur racat e tjera.

Nė kapitullin e tretė tė librit tė tij "The Mismeasure of Man", Stefėn Jej Gould (Stephen Jay Gould) vuri nė dukje se disa antropologė nuk i kanė kursyer edhe falsifikimet pėr tė vėrtetuar "superioritetin" e racės sė bardhė. Sipas Gould, metodat qė ata pėrdorėn mė shumė ishte falsifikimi i pėrmasave tė trurit tė kafkave tė fosilizuara qė gjenin. Ai pėrmend nė librin e tij se, duke menduar qė madhėsia e trurit kishte tė bėnte me inteligjencėn, shumė antropologė e zmadhuan qėllimisht madhėsinė e kafkave kaukaziane (tė bardhėt) dhe e zvogėluan madhėsinė e kafkave tė zezakėve dhe indianėve.

Nė librin e tij "Ever Since Darvin", Gould shpjegon pretendimet e pabesueshme qė morėn pėrsipėr darvinistėt pėr tė demonstruar se disa raca ishin inferiore.

Haeckel dhe kolegėt e tij pėrdorėn teorinė e pėrsėritjes pėr tė vėrtetuar superioritetin racor tė tė bardhėve tė Evropės Veriore. Ata rrėmuan fakte nga anatomia dhe sjellja njerėzore, duke shfrytėzuar ēfarė tė gjenin nga trutė deri te kėrthiza. Herbert Spenser ka shkruar se "tiparet intelektuale tė tė paqytetėruarve janė tipare qė hasen te fėmijėt e tė qytetėruarve". Karl Vogt e theksoi kėtė edhe mė shumė nė vitin 1864: "Zezaku i rritur, pėr sa u pėrket aftėsive tė tij intelektuale, ka natyrėn e fėmijės… Disa fise kanė themeluar shtete, qė kanė njė organizim tė veēantė, por, pėr sa i pėrket pjesės tjetėr qė mbetet, mund tė themi pa frikė se e gjithė raca, nuk ka kryer ndonjė gjė qė t'i shėrbejė pėrparimit tė njerėzimit apo qė t'ia vlejė tė ruhet, as nė tė shkuarėn e as nė tė tashmen.

Edhe anatomisti francez, mjeku Etienne Serres mbronte idenė se meshkujt zezakė janė primitivė, sepse kėrthiza e tyre ndodhej mė poshtė se te tė tjerėt.

Bashkėkohėsi i Darvinit, evolucionisti Havelock Ellis, mbėshteste dallimin midis racave superiore dhe inferiore me njė shpjegim tė ashtuquajtur "shkencor", duke thėnė:

Fėmijėt e shumė racave afrikane ėshtė e vėshtirė, pėr tė mos thėnė e pamundur, tė jenė mė pak inteligjentė se fėmijėt evropianė, por ndėrkohė qė afrikani bėhet budalla e i trashė kur rritet dhe e gjithė jeta e tij shoqėrore bie nė njė gjendje rutine tė pandryshueshme, evropiani nuk e humbet gjallėrinė e fėmijėrisė.

Antropologu darvinist francez Vacher de Lapouge sugjeroi nė veprėn e tij tė titulluar "Race et Milin Social Essais d'Anthroposociologie" (Paris 1909) se klasat jo tė bardha ishin pasardhėset e njerėzve tė egėr qė nuk kishin mėsuar tė bėheshin tė qytetėruar, ose thėne ndryshe, ishin pėrfaqėsuesit e degjeneruar tė klasave me gjak tė pėrzier. Ai nxori disa rezultate duke matur kafkat nga shtresat e larta e tė ulta tė Parisit nė varreza. Sipas rezultateve tė tij, nė varėsi tė kafkave, disa njerėz ishin tė prirur pėr tė qenė tė pasur, me besim te vetja dhe tė lirė, kurse tė tjerėt konservatorė, tė kėnaqur me pak e tė pajisur me tė gjitha cilėsitė e njė shėrbėtori tė mirė. Shtresat ishin produkt i pėrzgjedhjes shoqėrore, shtresat e larta tė shoqėrisė shkonin me racat superiore, pasuria ishte nė raport me pėrmasėn e kafkės. Lapouge mė vonė bėri njė parashikim: "Kam mendimin se nė vitet qė do tė vijnė njerėzit do tė vrasin njėri-tjetrin, sepse kokat e tyre janė tė rrumbullakėta ose me majė." Ky parashikim doli i vėrtetė, siē do ta shohim hollėsisht nė postimet e tjera, dhe shekulli XX ka parė shumė masakra tė kryera pėr arsye racizmi…!

Por nuk ishin vetėm antropologėt. Edhe entomologėt (studiuesit e insekteve) hipėn nė makinėn raciste qė Darvinizmi kishte vėnė nė lėvizje me pretendime tė pabesueshme. Pėr shembull, nė vitin 1861, njė entomolog anglez, pasi mblodhi morra qė jetonin nė trupat e njerėzve nė vende tė ndryshme tė botės, arriti nė pėrfundimin, se morrat e njė race nuk mund tė jetonin nė trupat e njė race tjetėr, gjė qė po tė shihet nga niveli i sotėm shkencor, ėshtė diēka tepėr qesharake. Kur edhe njerėzit me status shkencėtari bėnin deklarata tė tilla, nuk ishte pėr t'u habitur qė disa racistė dogmatikė pėrdornin sllogane absurde si: "Edhe morrat e zezakėve janė zezakė."

Shkurtimisht, aspekti racist i teorisė sė Darvinit gjeti terren pjellor nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX. Kjo ndodhi pėr arsye se nė atė kohė "njeriu i bardhė" evropian ishte nė pritje tė njė teorie tė tillė pėr tė justifikuar krimet e veta.

Kolonializmi britanik dhe Darvinizmi

endi qė ka pėrfituar mė shumė nga pikėpamjet raciste tė Darvinit ishte toka e vetė Darvinit, Britania. Nė vitet kur Darvini nxori teorinė e tij, Britania e Madhe ishte nė pozitėn e themelueses sė perandorisė koloniale numėr njė nė botė. Tė gjitha burimet natyrore tė njė zone qė shtrihej nga India deri nė Amerikėn Latine shfrytėzoheshin prej Perandorisė Britanike. "Njeriu i bardhė" po e plaēkiste botėn pėr interesat e veta.

Por sigurisht, duke filluar qė nga Britania e Madhe, asnjė vend kolonizues nuk donte tė shihej si "plaēkitės" e tė hynte nė histori si i tillė. Pėr kėtė arsye, ata kėrkonin njė shpjegim pėr tė justifikuar atė qė po bėnin. Njė shpjegim i tillė mund tė ishte pėrshkrimi i popujve tė kolonizuar si "popuj primitivė" ose "qenie tė gjalla shtazore". Nė kėtė mėnyrė, ata qė ishin masakruar dhe i ishin nėnshtruar njė trajtimi ēnjerėzor, do tė mund tė shiheshin jo si qenie njerėzore, por si krijesa gjysmėnjeri-gjysmėkafshė dhe atėherė keqtrajtimi i tyre nuk do tė konsiderohej krim.

Nė fakt, ky hulumtim nuk ishte i ri: pėrhapja e parė e kolonializmit nė botė shkon deri nė shekullin XV dhe XVI. Pretendimet se disa raca kishin tipare kafshėsh u paraqitėn pėr herė tė parė nga Kristofor Kolombi nė udhėtimin e tij nė Amerikė. Sipas kėtyre pretendimeve, amerikanėt vendas (indianėt e Amerikės) nuk ishin qenie njerėzore, por njė specie kafshe e zhvilluar. Pėr kėtė arsye, ata mund tė viheshin nė shėrbim tė kolonizatorėve spanjollė.

Pavarėsisht se nė filmat rreth zbulimit tė Amerikės, Kolombi pėrshkruhet sikur ka mbajtur qėndrim human e tė ngrohtė me vendasit, e vėrteta ėshtė se Kolombi nuk i konsideronte vendasit qenie njerėzore.



Masakra kundėr amerikanėve vendas Me zbulimin e Amerikės nga Kristofor Kolombi filloi njė masakėr e tmerrshme kundėr amerikanėve vendas.

Kristofor Kolombi ishte i pari qė ndezi njė masakėr tė madhe. Ai krijoi kolonitė spanjolle nė vendet qė zbuloi, skllavėroi vendasit dhe ishte pėrgjegjės pėr fillimin e tregtisė sė skllevėrve. "Pushtuesit" spanjollė e panė politikėn e shtypjes dhe shfrytėzimit qė ndoqi Kolombi dhe e vazhduan atė mė tej. Masakrat e kryera arritėn pėrmasa tė pabesueshme. Pėr shembull, popullsia e njė ishulli numėronte 200.000 banorė kur mbėrriti pėr herė tė parė Kolombi; 20 vjet mė vonė kishin mbetur vetėm 50.000, ndėrsa nė vitin 1540 vetėm njė mijė njerėz. Kur mė i famshmi i pushtuesve spanjollė, Kortes, shkeli pėr herė tė parė nė Meksikė nė shkurt 1519, e gjithė popullsia vendase numėronte rreth 25 milionė, por nė vitin 1605 kjo shifėr kishte rėnė nė 1 milion. Nė ishullin e Hispaniolės, popullsia, qė kishte qenė 7-8 milionė nė 1492, ra nė 4 milionė nė vitin 1496 dhe nė vetėm 125 vetė nė vitin 1570. Sipas shifrave tė historianėve, nė mė pak se njė shekull pasi Kolombi shkeli pėr herė tė parė nė kontinent, 95 milionė vendas u masakruan prej kolonizatorėve. Kur Kolombi zbuloi Amerikėn, 30 milionė vendas popullonin kontinentin. Si rezultat i masakrave qė nga ajo kohė e deri tani, kanė mbetur mė pak se 2 milionė vendas.

Arsyeja qė kėto masakra arritėn pėrmasa tė tilla tė pamėshirshme ishte fakti qė popullsia indigjene nuk konsiderohej qenie njerėzore por kafshė.

Por kėto pretendime tė kolonizatorėve nuk fituan shumė pėrkrahės. Nė atė kohė nė Evropė, fakti qė tė gjithė njerėzit janė krijuar tė barabartė nga Zoti dhe se tė gjithė rrjedhin nga njė paraardhės, Adami, ishte pranuar kaq gjerėsisht, saqė Kisha Katolike nė veēanti mbajti qėndrim kundėr kėtyre pushtimeve plaēkitėse. Njė nga shembujt mė tė njohur pėr kėtė ėshtė pėrgjigja e dhėnė nga ipeshkvi i Kiapas, Bartolome de las Kasas, i cili mbėrriti nė Botėn e Re sė bashku me Kolombin dhe deklaroi se vendasit ishin "qenie njerėzore", si pėrgjigje ndaj pretendimit tė kolonizatorėve qė vendasit ishin "njė lloj kafshe". Papa Pali III mallkoi trajtimin shtazarak tė vendasve nė njė qarkore papale tė vitit 1537 dhe deklaroi se vendasit ishin qenie njerėzore, me aftėsi tė plota pėr besim.

Por nė shek XIX, situata ndryshoi. Bashkė me pėrhapjen e filozofisė materialiste dhe me largimin e shoqėrive nga feja, e vėrteta qė qeniet njerėzore ishin krijuar nga Zoti filloi tė mohohej. Kjo, ashtu siē u trajtua edhe mė lart, shėnoi nė tė njėjtėn kohė lindjen e racizmit.

Me lindjen e filozofisė materialiste-darviniste nė shekullin XIX, racizmi u fuqizua edhe mė shumė dhe kjo krijoi njė mbėshtetje tė fuqishme pėr sistemin imperialist tė Evropės.

James Joll, i cili ka punuar pėr vite tė tėra si profesor historie nė universitete tė tilla si Oksfordi, Stenfordi dhe Harvardi, nė librin e tij tė historisė "Evropa qė nga viti 1870", i cili edhe sot e kėsaj dite pėrdoret si tekst shkollor nėpėr universitete, pėrshkruan lidhjen ideologjike midis Darvinizmit, imperializmit dhe racizmit.

Grupet mė tė thella tė ideve qė frymėzonin konceptin e imperializmit ishin ato qė mund tė klasifikohen nė vija tė trasha si "Darvinizmi Social" dhe qė i shihnin marrėdhėniet mes shteteve si luftė tė pėrhershme pėr mbijetesė, nė tė cilėn disa raca konsideroheshin "superiore" ndaj tė tjerave nė njė proces evolutiv, ku mė tė fortit i duhej tė tregonte veten vashdimisht.

Dy librat e Darvinit, "Origjina e llojeve", botuar nė vitin 1859 dhe "Prejardhja e njeriut", qė pasoi nė vitin 1871, ndezėn polemika qė prekėn shumė degė tė mendimit evropian… Idetė e Darvinit dhe tė disa bashkėkohėsve tė tij, si p.sh. filozofi anglez Herbert Spenser, u zbatuan me shpejtėsi pėr ēėshtje qė s'kishin tė bėnin me ato shkencore. Thelbi i Darvinizmit qė dukej mė i zbatueshėm nė zhvillimin e shoqėrisė ishte besimi se mbipopullimi jashtė mundėsive bėnte tė domosdoshme njė luftė tė vazhdueshme pėr mbijetesė, tė cilėn e fitonte mė i forti ose ai qė pėrshtatej mė mirė. Kjo bėri qė disa mendimtarė socialė ta kishin tė lehtė t'i jepnin njė pėrmbajtje morale nocionit tė mė tė fortit (ligjit tė xhunglės), kėshtu qė speciet apo racat qė mbijetonin ishin ato qė kishin tė drejtėn morale pėr kėtė.

Doktrina e seleksionimit natyror mund tė lidhej fare lehtė me njė tjetėr zinxhir mendimi, tė krijuar nga shkrimtari francez, konti Joseph-Arthur Gobineau, i cili botoi njė "Esé mbi pabarazinė e racave njerėzore" nė vitin 1853. Gobienau kėmbėngulte se faktori mė i rėndėsishėm pėr zhvillimin ishte raca. Ato raca qė mbeteshin superiore ishin pikėrisht ato qė e mbanin pastėrtinė e tyre raciale tė paprekur. Prej kėtyre, sipas Gobineau, ishte raca ariane ajo qė kishte mbijetuar mė mirė. Ishte Houston Stewart Chamberlain qė kontribuoi nė ēuarjen e kėtyre ideve njė stad mė tutje… Vetė Hitleri e admironte autorin Chamberlain, aq sa i bėri njė vizitė nė shtratin e tij tė vdekjes nė vitin 1927.

Siē u tregua, ekziston njė zinxhir ideologjik qė bėn lidhjen midis Darvinit dhe mendimtarėve racistė, zinxhir ky qė arrin deri te Hitleri. Darvinizmi ėshtė baza ideologjike e imperializmit qė e mbyti botėn nė gjak nė shek. XIX dhe e nazizmit qė bėri tė njėjtėn gjė nė shek. XX.

Edhe Britania e Madhe e kohės sė Viktorias gjeti tė ashtuquajturėn "bazė shkencore" te Darvinizmi. Britania e Madhe nxori pėrfitime tė mėdha nga kolonializmi dhe nuk kishte arsye pse tė mos i shtypte ata qė jetonin nėn kolonializmin e saj. Njė shembull i politikės sė ndyrė tė imperializmit britanik ishin "Luftrat e Opiumit" kundėr Kinės. Britania e Madhe filloi tė sillte kontrabandė nė Kinė opiumin qė e kultivonte nė Indi qysh nga ēereku i parė i shekullit XIX. Kjo tregėti kontrabandė e opiumit u rrit me kalimin e kohės pėr tė zvogėluar defiēitin nė tregėtinė e jashtme britanike. Futja e drogės nė vend ndikoi, gjithashtu, nė dobėsimin e autoritetit tė shtetit kinez mbi territorin e vet. Rrėnimi i shoqėrisė shumė shpejt arriti pėrmasa serioze. Ndalimi i opiumit, qė qeveria kineze u detyrua tė zbatojė pas njė periudhe tė gjatė mėdyshjeje, ēoi nė Luftėn e parė tė Opiumit (1838-1842). S'ka dyshim se kjo luftė e ēoi vendin dalėngadalė drejt falimentimit. Kina u detyrua ta ulė kokėn pėr shkak tė paaftėsisė sė ushtrisė sė saj nė ēdo konfrontim me forcat e huaja dhe tė pranojė kėrkesat e tyre gjithmonė nė rritje. Perėndimorėt dalėngadalė formuan qendra banimi brenda territorit kinez qysh nė vitin 1842. Ata u morėn konēesione tė mėdha kinezėve, morėn me qira fushat e tyre dhe e detyruan vendin tė hapej me botėn e jashtme nė njė mėnyrė qė do t'u sillte mė shumė pėrfitim atyre vetė. Si rezultat i gjithė kėsaj, varfėria nė vend, qeveria e pafuqishme, si dhe humbja e ngadaltė e territorit kinez ēuan nė shumė kryengritje.

Ngjarjet nė Kinė ishin vetėm njė nga pasojat e politikės britanike. Gjatė gjithė shekullit XIX, shtypja dhe pėrmasat e dhimbshme tė imperializmit britanik u pėrjetuan nė vende tė tilla si Afrika e Jugut, India dhe Australia.

Detyra pėr justifikimin e kėtij sistemi shtypės tė Britanisė dhe pėr tė treguar se britanikėt kishin tė drejtė, u takoi sociologėve dhe shkencėtarėve tė ndryshėm britanikė. Ēarls Darvini ishte mė i rėndėsishmi dhe mė efikasi nga tė gjithė. Ishte Darvini ai qė deklaroi se gjatė gjithė evolucionit ka pasur "raca superiore", si "raca e bardhė" dhe se shtypja e tė tjerėve nga tė bardhėt ishte "ligj i natyrės".

Pėr shkak tė justifikimit qė ofroi Darvini pėr racizmin kolonialist, shkencėtari i famshėm, Kenneth J. Hsü, shef i departamentit tė gjeografisė nė Institutin Federal Zviceran tė Teknologjisė, vetė me origjinė kineze, e pėrshkruan Darvinin si "njė shkencėtar xhentėlmen tė epokės viktoriane dhe anėtar i parisė sė njė shoqėrie qė dėrgoi luftanijet e saj pėr tė importuar opium me forcė nė Kinė, gjithēka nė emėr tė konkurrencės, (nė tregtinė e lirė) dhe mbijetesės sė mė fortit."

Falsifikimi i njeriut tė Piltdaunit

Njė nga treguesit mė interesantė tė frymėzimit qė i ofroi teoria e evolucionit imperializmit britanik, ishte skandali i njeriut tė Piltdaunit. Nė vitin 1912, njė kafkė e ēuditshme u gjend nė Piltdaun, Angli. Charles Dawson, shkencėtari qė zbuloi kafkėn bashkė me ekipin e tij, deklaruan se ajo i pėrkiste njė krijese qė gjysmėnjeri-gjysmėmajmun. Artur Keith, njė anatomist i famshėm evolucionist, e verifikoi fosilin dhe i konfirmoi rezultatet. Megjithatė, Dawson dhe Keith theksuan njė pikė tė rėndėsishme: truri i fosilit kishte madhėsinė e atij tė njeriut tė ditėve tė sotme, por kocka e nofullės kishte tipare tė majmunit.

Truri i njeriut tė Piltdaunit u bė krenaria e britanikėve. Meqė kjo kafkė ishte gjetur nė Angli, pa tjetėr duhej t'i pėrkiste paraardhėsve tė britanikėve. Sipas britanikėve, volumi mė i madh i trurit tregonte qė britanikėt kishin evoluar para racave tė tjera e, si rrjedhim, ishin superiorė ndaj tyre. Prandaj edhe zbulimi i njeriut tė Piltdaunit shkaktoi njė ngazėllim tė madh nė Angli. Pėr gazetat ai ishte kryeartikulli, kurse turmat e njerėzve e festonin me gėzim kėtė zbulim. Qeveria britanike, nga ana tjetėr, i dha njė titull kalorėsie Artur Keithit pėr zbulimin e tij tė madh. Paleontologu i famshėm evolucionist, Don Johanson, pėrshkruan lidhjen midis fosilit tė Piltdaunit dhe imperializmit anglez:

Zbulimi Piltdaunit ishte shumė eurocentrik. Nuk kishte siguruar epėrsi vetėm truri, por edhe vetė anglezėt kishin siguruar epėrsinė.*

Mirėpo frymėzimi qė u erdhi anglezėve nga njeriu i Piltdaunit zgjati deri nė vitin 1953, kur shkencėtari Kenneth Oakley, qė e kontrolloi pėrsėri fosilin me imtėsi, zbuloi fallsifikimin mė tė madh tė shekullit XX. Fosili ishte formuar duke i ngjitur njė nofull orangutangu kafkės sė njė njeriu.

*Don Johanson, In Search of Human Origins, 1994 WGBH Educational Foundation.

Racizmi dhe Darvinizmi Social nė Amerikė



Nė librin e tij "Fitorja e Perėndimit", presidenti amerikan Teodor T. Ruzvelt krijoi ideologjinė e masakrės dhe mė vonė e vuri atė nė jetė.

Darvinizmi Social siguroi mbėshtetje pėr racistėt dhe imperialistėt edhe nė vendet e tjera krahas Britanisė. Kjo ishte arsyeja qė ai u pėrhap shumė shpejt nė mbarė botėn. Nė krye tė atyre qė pajtoheshin me kėtė teori u vu presidenti amerikan Teodor Ruzvelt, i cili ishte pėrkrahėsi dhe zbatuesi kryesor i programit tė spastrim etnik tė amerikanėve vendas nėn emrin "zhvendosje e detyruar". Nė librin "The Winning of the West" (Fitorja e Perėndimit), ai parashtroi ideologjinė e masakrės, me mendimin se njė luftė raciale deri nė fund me indianėt ishte e pashmangshme. Mbėshtetjen mė tė madhe ai e gjente te Darvinizmi, i cili i dha mundėsinė pėr t'i pėrkufizuar vendasit si racė e prapambetur.

Siē e kishte parashikuar Ruzvelti, asnjė nga marrėveshjet me amerikanėt vendas nuk u respektua. Edhe kjo u justifikua me teorinė e "racės sė prapambetur". Nė vitin 1871, kongresi nuk i mori parasysh marrėveshjet e bėra me amerikanėt vendas dhe vendosi t'i degdiste ata nė toka djerrė ku mund tė prisnin veē vdekjen. Nėse anėtarėt e palės tjetėr nuk konsideroheshin qenie njerėzore, atėherė si mund tė kishin vlerė marrėveshjet e bėra me ta..?!

Ruzvelti, gjithashtu, deklaroi se lufta raciale e lartpėrmendur pėrfaqėsonte arritjen kulminante tė pėrhapjes sė popujve anglishtfolės (anglo-saksonė) nė tė gjithė botėn.

Njė nga pėrkrahėsit mė tė mėdhenj tė racizmit anglo-sakson, evolucionisti amerikan dhe kleriku protestant Josiah Strong, pėrdori tė njėjtėn logjikė. Dikur ai shkroi kėto fjalė:

Atėherė bota do tė hyjė nė njė stad tjetėr tė historisė sė saj, nė konkurrencėn pėrfundimtare mes racave, pėr tė cilėn po stėrvitet anglo-saksoni. Nėse nuk gabohem, kjo racė e fuqishme do t'i drejtohet Meksikės, Amerikės Qendrore dhe Jugore, do tė hapet nėpėr ishuj e detra, do tė kalojė nė Afrikė e mė tutje. A mundet tė vėrė ndonjėri nė dyshim se rezultati i kėsaj konkurrence do tė jetė "mbijetesa e mė tė fortit?



Nė Amerikėn e fundit tė shekullit XIX dhe fillimit tė shekullit XX, tė bardhėt i trajtonin zezakėt shumė keq. Ligjet dhe zbatimi i tyre tregonin qartė se zezakėt nuk konsideroheshin qenie njerėzore. Ndėrkohė qė tė bardhėt jetonin nė luks, zezakėt trajtoheshin nė mėnyrė ēnjerėzore.

Racistėt mė kryesorė qė e pėrdorėn Darvinizmin Social pėr tė justifikuar veprimet e tyre ishin armiqtė e zezakėve. Teoritė e tyre raciste, qė i ndanė njerėzit nė nivele dhe pėrcaktuan racėn e bardhė si mė superiore dhe racėn e zezė si mė primitive, e pėrqafuan me entuziazėm konceptin e evolucionit.

Teoricieni racist evolucionist mė i shquar, Henry Fairfield Osborn, shkroi nė njė artikull me titull "Evolucioni i racave njerėzore":

"Niveli i inteligjencės sė njė zezaku mesatar nė moshė madhore ėshtė i ngjashėm me atė tė njė fėmije 11 vjeēar tė species Homo Sapiens".

Duke u nisur nga kjo logjikė, zezakėt nuk ishin aspak qenie njerėzore. Njė tjetėr pėrkrahės i njohur i mendimit racist evolucionist, Carleton Coon, nė librin e tij "The Origin of Race" (Prejardhja e racės), botuar mė 1962, paraqiti idenė se raca e zezė dhe e bardhė ishin dy specie tė ndryshme qė ishin shkėputur nga njėra-tjetra qysh nė periudhėn e Homo Erectus. Sipas Coon, tė bardhėt kishin evoluar mė tej pas kėsaj ndarjeje. Pėrkrahėsit e diskriminimit tė zezakėve e pėrdorėn pėr njė kohė tė gjatė kėtė shpjegim pseudoshkencor.

Ekzistenca e njė teorie shkencore mbėshtetėse shumė shpejt e shtoi racizmin nė Amerikė. W. E. Dubois, i njohur si kundėrshtar i diskriminimit racial, pohoi se "problemi i shekullit tė njėzetė ėshtė problemi i ngjyrės". Sipas tij, shfaqja e problemit tė racizmit nė masė kaq tė gjerė nė njė vend qė kėrkon tė bėhet shteti mė demokratik nė botė dhe qė nga disa kėndvėshtrime e ka arritur njė gjė tė tillė, nuk ėshtė mė i parėndėsishmi nga paradokset. Heqja e skllavėrisė nuk ka mjaftuar tė vendosė njė vėllazėrim mes zezakėve dhe tė bardhėve.

Ai mendonte se diskriminimi zyrtar, i krijuar nė njė kohė tė shkurtėr, nė kohėn tonė ėshtė kthyer nga vetė fakti nė njė situatė ligjore, pėr tė cilėn po kėrkohet ende njė zgjidhje.

Dalja e ligjeve tė para pėr diskriminim racial, tė njohura si "Ligjet pėr Xhim Krou" (Xhim Krou ishte njė nga emrat pėrbuzės qė pėrdornin tė bardhėt pėr zezakėt), ndodhi, gjithashtu, nė atė kohė.



Pa dyshim qė zezakėt nuk trajtoheshin si qenie njerėzore, por pėrēmoheshin e trajtoheshin me pėrbuzje kudo: pėr mė tepėr, ky nuk ishte qėndrimi i njė numri tė vogėl individėsh racistė, por ishte pėrcaktuar prej shtetit amerikan me ligjet e veta. Menjėherė pas nxjerrjes sė ligjit tė parė qė miratonte veēimin racial nė stacione treni dhe tramvaje nė Tenesi nė vitin 1875, tė gjitha shtetet e Jugut e zbatuan veēimin nė stacionet e tyre tė trenit. Tabelat ku shkruhej "Vetėm pėr tė bardhėt" dhe "Pėr zezakė" vareshin gjithandej. Nė fakt, tė gjitha kėto, thjesht synonin t'i jepnin statusin zyrtar njė situate qė tashmė ekzistonte. Martesa ndėrmjet racave tė ndryshme ishte e ndaluar. Sipas ligjit, veēimi ishte i detyrueshėm nė spitale, burgje dhe varreza. Nė praktikė, kjo pėrfshinte hotelet, teatrot, bibliotekat, madje edhe ashensorėt e kishat. Fusha ku ndjehej mė shumė veēimi ishte shkolla. Kjo ishte metoda qė pati efektet mė tė rėnda te zezakėt dhe pėrbėnte pengesėn mė tė madhe qė i dilte pėrpara zhvillimit tė tyre kulturor.

Praktikimi i veēimit racial u shoqėrua nga njė valė dhune. Pati njė ngritje tė shpejtė nė numrin e dėnimeve tė zezakėve pa gjyq tė ligjshėm. Gjatė periudhės 1890-1901, rreth 1300 zezakė u dėnuan nė kėtė formė. Si rrjedhim i kėtyre praktikave, zezakėt u larguan nga disa shtete.

Shumė mendime e teori raciste e shoqėruan kėtė periudhė. Pa kaluar shumė kohė, racizmi biologjik amerikan do ta shprehte veten nė rezultatet e arritura nga metoda e R. B. Binit pėr matjen e kafkės dhe nėn pretekstin e mbrojtjes sė popullit tė kontinentit tė ri nga njė valė emigrimi e pakontrolluar, lindi njė lloj i veēantė racizmi amerikan. Madison Grant, autor i librit "The passing of the great race" (1916) ka shkruar se pėrzierja e dy racave do t'i hapte rrugėn ardhjes sė njė race akoma mė primitive se speciet inferiore dhe ai donte qė martesat ndėr-raciale tė ndaloheshin me ligj.



Shtypja e zezakėve Ku Kluks Klani ishte grupi qė zhvilloi sulmet mė tė egra kundėr zezakėve. Zinxhiri nė figurėn pėrbri pėrdorej pėr tė lidhur skllevėrit zezakė me njėri-tjetrin.

Racizmi ekzistonte nė Amerikė edhe pėrpara Darvinit, siē ekzistonte nė tė gjithė botėn, por Darvinizmi u dha mbėshtetje tė dukshme pikėpamjeve dhe politikave raciste nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX. Siē e pamė nė kėtė kapitull, kur racistėt paraqisnin pikėpamjet e tyre, pėrdornin si sllogane pretendimet e Darvinizmit. Idetė qė para Darvinit ishin konsideruar si mizore, tani filluan tė pranohen si ligje tė natyrės.

Politikat ēnjerėzore tė racistėve darvinistė:Shfarosja e aborigjenėve

Vendasit e Australisė njihen me emrin aborigjenė. Kėta njerėz, qė kishin jetuar nė kontinent pėr mijėra vjet, pėrjetuan njė prej shfarosjeve mė mizore tė historisė me shtrirjen e kolonizatorėve evropianė nė tė gjithė vendin. Baza ideologjike e kėsaj shfarosjeje ishte Darvinizmi. Pikėpamjet e ideologėve darvinistė pėr aborigjenėt krijuan teorinė e barbarizmit qė vuajtėn kėta njerėz.

Mė 1870, Max Muller, antropolog evolucionist i "London Anthropogical Review", kishte ndarė racat njerėzore nė shtatė kategori. Aborigjenėt klasifikoheshin nė fund, ndėrsa raca ariane, ajo e evropianėve tė bardhė, ishte vendosur nė krye. H. K. Rusden, njė darvinist social i njohur, u shpreh kėshtu pėr aborigjenėt mė 1876:

Mbijetesa e mė tė fortit do tė thotė se e drejta ėshtė me mė tė fortin. Ne, si rrjedhim, pėrmbushim, pa na vrarė ndėrgjegja, ligjin e pamėshirshėm tė seleksionimit natyror kur shfarosim racat inferiore australiane dhe maorite… dhe pėrvetėsojmė pasurinė e tyre me gjakftohtėsi.

Nė vitin 1890 zėvendėspresidenti i Shoqėrisė Mbretėrore tė Tasmanisė, Xhejms Bernard, shkroi: "Procesi i shfarosjes ėshtė njė aksiomė e ligjit tė evolucionit dhe seleksionimit natyror." Kėshtu, pėrfundoi ai, s'kishte arsye tė mendohej se "ka pasur ndonjė pakujdesi tė dėnueshme" nė vrasjen dhe shpronėsimin e australianėve aborigjenė.



Masakrimi i aborigjenėve Vendasit e Australisė, aborigjenėt, u cilėsuan nga evolucionistėt si specie njerėzore tė pazhvilluara dhe u masakruan.

Si rezultat i kėtyre pikėpamjeve raciste, mizore dhe tė egra, tė ushqyera nga Darvini, filloi njė masakėr e tmerrshme qė synonte shfarosjen e aborigjenėve. Kokat aborigjene gozhdoheshin nė dyert e stacioneve. Familjeve aborigjene u jepej bukė e helmuar. Nė shumė pjesė tė Australisė, territore banimi aborigjene u zhdukėn barbarisht brenda 50 vjetėve.

Politikat qė kishin nė shėnjestėr aborigjenėt nuk pėrfunduan me masakra. Shumė anėtarė tė racės trajtoheshin si kafshė eksperimentale. Instituti Smithsonian nė Uashington DC mbante eshtrat e 15.000 njerėzve tė racave tė ndryshme. 10.000 aborigjenė australianė u dėrguan me anije nė Muzeun Britanik me qėllim qė tė shihej nėse ishin apo jo "hallka qė mungonte" nė tranzicionin nga kafshėt nė qeniet njerėzore.

Muzeumet nuk ishin tė interesuar vetėm pėr kockat. Nė tė njėjtėn kohė, ata mbanin tru aborigjeni dhe e shisnin me ēmim tė lartė. Ka prova, gjithashtu, se aborigjenėt australianė vriteshin pėr t'u pėrdorur si kavie. Faktet e mėposhtme janė dėshmitarė tė kėsaj mizorie:

Njė nekrologji nė shtratin e vdekjes nga Korah Uills, i cili u bė kryetar bashkie i Bouenit, Kuinslend nė 1866, pėrshkruan se si ai vrau dhe preu nė copa njė anėtar tė njė fisi vendas nė vitin 1865 pėr tė siguruar njė mostėr shkencore.

Eduard Ramsei, mbikqyrės i Muzeut Australian nė Sidnej qė prej 20 vjetėsh duke nisur nga viti 1874, ishte i pėrzier keqas nė kėtė punė. Ai botoi njė broshurė qė i pėrfshinte aborigjenėt nėn emėrtimin "kafshė australiane". Ajo, gjithashtu, jepte udhėzime jo vetėm se si vidhen varret, por edhe se si shtuposen plagėt e plumbit te "mostrat" e sapovrara.

Njė evolucioniste gjermane, Amali Ditrih (me pseudonimin "Engjėlli i Vdekjes sė Zezė") erdhi nė Australi pėr t'u kėrkuar pronarėve tė stacioneve qė tė qėlloheshin aborigjenėt se duheshin pėr mostra, pėr balsamosje dhe ekspozim pėr punėdhėnėsit e saj tė muzeut. Megjithėse e dėbuar nga disa pronarė, shumė shpejt ajo u kthye nė shtėpi me mostrat e saj.

Njė misionar nga Uellsi i Ri Jugor u bė dėshmitar i njė vrasjeje nga policia me kuaj e njė grupi prej dhjetėra burrash, grash e fėmijėsh aborigjenė. Dyzet e pesė koka u pėrzgjodhėn dhe 10 kafkat mė tė mira u dėrguan me pako pėrtej detit.

Shfarosja e aborigjenėve vazhdoi edhe nė shekullin XX. Ndėr metodat e pėrdorura pėr kėtė shfarosje ishte edhe shkėputja me forcė e fėmijėve aborigjenė nga familjet e tyre.

Njė artikull i gazetarit Alan Thornhill, i botuar mė 28 prill 1997 nė gazetėn "Philadelphia Daily News", bėn fjalė pėr kėtė metodė qė u pėrdor kundėr aborigjenėve:

Familjet aborigjene rrėfejnė sekuestrimin e personave Associated Press - Aborigjenėt qė jetonin nė shkretėtirat veriperėndimore tė Australisė i lyenin fėmijėt e tyre lėkurėzbehtė me thėngjill, me shpresėn qė punonjėsit e asistencės sociale shtetėrore tė mos i merrnin. "Punonjėsit socialė tė kapnin kur tė gjenin", tregon njė nga fėmijėt e grabitur, shumė vjet mė vonė. "Familja na fshihte, na lyente me thėngjill".

"Mua mė ēuan nė Mula Bulla", thotė njė lopēar, tė cilin e kishin grabitur kur kishte qenė i vogėl. "Ishim 5-6 vjeē". Historia e tij ishte njė prej mijėra historive qė u dėgjuan prej Komisionit tė tė Drejtave tė Njeriut dhe Mundėsive tė Barabarta tė Australisė gjatė hetimeve tė dhimbshme pėr "gjeneratėn e grabitur". Nga viti 1910 deri nė vitet '70, rreth 100.000 fėmijė aborigjenė iu rrėmbyen prindėrve tė tyre… Fėmijėt lėkurėzbehtė iu dhanė familjeve tė bardha pėr adoptim, ndėrsa fėmijėt me lėkurė tė zezė u ēuan nė shtėpitė e fėmijės.

Edhe tani, dhimbja ėshtė aq e madhe saqė pjesa mė e madhe e historive u botuan nė mėnyrė anonime nė raportin pėrfundimtar tė komisionit "Kthimi nė shtėpi". Komisioni deklaroi qė veprimet e autoriteteve nė atė kohė arrinin nė genocid, sipas pėrkufimit tė Kombeve tė Bashkuara. Qeveria nuk pranoi tė ndjekė rekomandimet e hetimit pėr ngritjen e njė komisioni pėr tė llogaritur pagesat e kompensimit pėr fėmijėt e grabitur.

Siē e pamė, trajtimi ēnjerėzor, masakrat, mizoria, barbarizmi dhe shfarosjet e kryera justifikoheshin nga tezat e Darvinizmit tė "pėrzgjedhjes natyrore", "luftės pėr mbijetesė", dhe "mbijetesės sė mė tė fortit".

Tė gjithė kėto tmerre qė pėrjetuan vendasit australianė ishin veēse njė pjesė e vogėl e katastrofave qė Darvinizmi i ka shkaktuar kėsaj bote.

Ota Benga

Pasi Darvini deklaroi nė librin "Origjina e llojeve" se qeniet njerėzore ishin zhvilluar prej njė paraardhėsi tė pėrbashkėt me majmunėt, nisi kėrkimi i fosileve pėr tė mbėshtetur kėtė skenar, por disa evolucionistė besonin se krijesat "gjysmėmajmun-gjysmėnjeri" mund tė gjendeshin jo vetėm nė tė dhėnat fosile, por edhe tė gjalla nė vise tė ndryshme tė botės. Nė fillim tė shekullit XX, kėrkimet pėr "hallkėn qė mungon" ishin shkaku i shumė akteve barbare. Njė prej tyre ishte historia e pigmenit Ota Benga.

Ota Benga u kap nė Kongo prej njė studiuesi evolucionist, tė quajtur Samuel Verner, nė vitin 1904. Ky vendas, emri i tė cilit nė gjuhėn e tij do tė thoshte "mik", ishte i martuar dhe baba i dy fėmijėve, por ai u lidh me zinxhirė si njė kafshė, u fut nė njė kafaz dhe u dėrgua nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Atje, shkencėtarėt evolucionistė e futėn nė njė kafaz me lloje tė ndryshme majmunėsh nė Panairin Botėror tė Shėn Luisit dhe e ekspozuan si "hallka lidhėse mė e afėrt me njeriun".

Dy vjet mė vonė, atė e ēuan nė kopshtin zoologjik tė Bronksit nė Nju Jork dhe e ekspozuan bashkė me disa shimpanze, njė gorillė tė quajtur Dinah dhe njė orangutang tė quajtur Dohung si "paraardhėsit mė tė vjetėr tė njeriut". Drejtori evolucionist i kopshtit zoologjik, Dr. William T. Horniday, mbante ligjėrata tė gjata pėr krenarinė qė i falte "hallka qė mungon" dhe vizitorėt e trajtonin Ota Bengėn nė kafazin e tij si njė kafshė tė zakonshme. Nė njė numėr tė gazetės "New York Times", botuar nė atė kohė, qėndrimet e vizitorėve pėrshkruheshin kėshtu:

Kishte rreth 40000 vizitorė nė park tė dielėn. Pothuajse tė gjithė, burra, gra e fėmijė, u drejtuan pėr nga kafazi i majmunit pėr tė parė atė qė ishte nė qendėr tė vėmendjes nė park: njeriun e egėr nga Afrika. Ata e ndiqnin pas nėpėr park gjithė ditėn, duke angullirė, pėrqeshur, ulėritur. Disa prej tyre e shponin nė brinjė, tė tjerė e pengonin qė tė rrėzohej e tė gjithė talleshin me tė.



Ota Benga Ota Benga ishte afrikan vendas. Ai u zu nė ēark si njė kafshė nga studiuesit evolucionistė, u fut nė njė kafaz dhe u ekspozua pėrkrah majmunėve nė njė kopėsht zoologjik.

Numri i 17 shtatorit 1906 i "New York Journal" shkruante se kjo bėhej pėr tė vėrtetuar evolucionin, por, njėkohėsisht, gazeta nė fjalė e kritikonte ashpėr si njė padrejtėsi dhe mizori tė madhe me kėto fjalė:

Kėta njerėz pa tru e pa e vrarė shumė mendjen, kanė ekspozuar nė njė kafaz majmunėsh, njė xhuxh tė vogėl nga Afrika. Qėllimi i tyre, ndoshta, ishte tė ngulitnin ndonjė mėsim tė thellė pėr evolucionin.

Nė fakt, i vetmi rezultat i arritur ka qenė ruajtja e pėrēmimit pėr racėn afrikane, e cila meriton tė paktėn simpati dhe mirėsi nga tė bardhėt e kėtij vendi, pas gjithė atij brutaliteti qė ka hequr nė kurriz kėtu…

Eshtė turp dhe e neveritshme qė tė metat fizike tė njė qenieje njerėzore, tė krijuar prej sė njėjtės Fuqi qė na ka sjellė tė gjithėve kėtu dhe na ka dhuruar tė njėjtat ndjenja dhe tė njėjtin shpirt, tė mbyllet nė njė kafaz me majmunė dhe tė bėhet gazi i botės.

Gazeta "New York Daily Tribune", gjithashtu, i kushtoi hapėsirė ēėshtjes sė ekspozimit tė Ota Bengės nė njė kopsht zoologjik duke pasur pėr qėllim demonstrimin e evolucionit. Drejtori darvinist i kopshtit zoologjik u mbrojt nė mėnyrė krejt tė paskrupullt:

Ekspozimi i njė pigmeni afrikan nė tė njėjtin kafaz me njė orangutang nė Parkun Zoologjik tė Nju Jorkut javėn e shkuar ėshtė bėrė shkas pėr kritika tė konsiderueshme. Disa persona deklaruan se ka qenė njė pėrpjekje nga ana e drejtor Hornideit pėr tė demonstruar njė lidhje tė ngushtė mes zezakėve dhe majmunėve. Dr. Hornidei e mohoi njė gjė tė tillė. "Nė qoftė se ai djalosh i vockėl gjendet nė kafaz", u shpreh dr. Hornidei, "kjo ndodh sepse ai ndjehet mė rehat atje dhe sepse ne s'kemi as idenė mė tė vogėl se ēfarė tė bėjmė tjetėr me tė. Ai s'ėshtė i burgosur nė asnjė kuptim tė fjalės, vetėm se askush nuk do tė mund tė thoshte se do tė ishte gjė me mend ta linim tė sorollatej nėpėr qytet pa dikė qė ta kishte nėn kujdes."

Ekspozimi i Ota Bengės nė kopshtin zoologjik bashkė me gorillat, si tė ishte kafshė, krijoi shqetėsim nė shumė qarqe. Njė numėr fondacionesh iu drejtuan autoriteteve pėr ta ndaluar kėtė gjė, duke thėnė se Ota Benga ishte njė qenie njerėzore dhe se tė trajtohej nė atė mėnyrė ishte vėrtet mizore. Njėra prej kėtyre kėrkesave doli nė gazetėn "New York Globe" tė 12 shtatorit 1906 nė kėtė mėnyrė:

Redaktorit tė "Globe":

Zotėri! Kam jetuar nė Jug pėr disa vjet e si rrjedhim nuk i kam shumė pėr zemėr zezakėt, por them se ai ėshtė njeri. Mendoj se ėshtė turp i madh qė autoritetet e kėtij qyteti tė madh ta lejojnė njė pamje tė tillė si ajo nė Parkun e Bronksit: njė djalė zezak, i ekspozuar nė njė kafaz majmuni…

E gjitha kjo puna e pigmenit duhet hetuar…

A.E.R.

Nju Jork, shtator, ora 12

Njė tjetėr kėrkesė qė Ota Benga tė trajtohej si njeri ishte kjo qė vijon:

Spektakli me njeriun dhe majmunin nuk miratohet nga Kleri

Hirėsia e tij, Dr. Mekartur, mendon se ekspozimi ėshtė degradues: "Ai qė ėshtė pėrgjegjės pėr kėtė ekspozim e ul veten aq sa ul afrikanin." - deklaroi Dr. Mekarturi. "Nė vend qė kėtė djalosh tė vogėl ta bėjmė bishė, atė duhet ta ēojmė nė njė shkollė pėr zhvillimin e atyre aftėsive qė i ka dhėnė Zoti".

Dr. Gilberti deklaroi se tashmė kishte ndarė mendjen qė ekspozimi ishte njė skandal dhe se ai me priftėrinj tė tjerė do tė bashkoheshin me dr. Mekarturin pėr t'u kujdesur qė Bushmeni tė lirohej nga kafazi i majmunit e tė vendosej diku tjetėr.



Eskimezėt dhe zbatimi i racizmit

Studiuesi i famshėm arktik Robert Peary solli nė vitin 1897 njė grup eskimezėsh nga Poli i Veriut nė Nju Jork. Mė i vogli nė moshė i kėtij grupi ishte njė fėmijė me emrin Minik. Grupi, i cili pėrfshinte Minikun bashkė me tė atin e tij, u ekspozua pėr njė kohė tė gjatė nė "American Museum of Natural History". Gjatė asaj kohe, babai i Minikut vdiq nga sėmundjet. Miniku mbeti vetėm e i pambrojtur nė Nju Jork. Njė ditė prej ditėsh, Mininiku pa se skeleti i babait tė tij po ekspozohej nė Muzeun Amerikan tė Historisė sė Natyrės si "njė prototip i llojit". Megjithėse ai e kėrkoi trupin e babait tė tij, auteritetet e muzeut e refuzuan kėrkesėn e tij.

Edhe diēka tjetėr qė ia vlen tė pėrmendet nė lidhje me jetėn e Minikut ishte se Robert Peary, studiuesi qė solli eskimezėt nė Amerikė, kishte pikėpamje raciste. Megjithėse jetonte mes eskimezėve, Peary mendonte se kėta njerėz nuk ishin tė barabartė me tė. Sipas tij, eskimezėt dhe zezakėt ishin pjesėtarė tė racave inferiore. Megjithėse ata ishin njerėz tė fortė, inteligjentė e tė besueshėm qė u siguronin jetesėn familjeve tė tyre, ata s'ishin aq tė aftė sa tė bardhėt… Nė njė rast, ai shkroi fyerjen e mėposhtme: "Shpesh mė pyesin: Ē'i duhen botės eskimezėt? Janė vendosur shumė larg pėr tė pasur ndonjė vlerė pėr sipėrmarrje tregtare dhe, pėr mė tepėr, atyre u mungon ambicja. Ata e vlerėsojnė jetėn ashtu siē bėn njė dhelpėr apo ari, thjesht nga instikti."1 Qėllimi i sjelljes sė eskimezėve nė Amerikė u shpjegua nga njė studiues qė merrej me kėtė ēėshtje: "Ē'arsye kishte Peary qė i solli kėta gjashtė eskimezė nė Nju Jork? …Ndoshta kėta gjashtė eskimezė do tė shėrbenin thjesht si mostra, shumė tė ngjashme me kafkat dhe skeletet qė ai kishte grumbulluar mė herėt, madje edhe mė interesante, sepse gjaku u rridhte ende ndėr vena… Atė e kishin "joshur" edhe trupat e eskimezėve tė tjerė qė i njihte si emėr, tė cilėt ai i kishte nxjerrė nga varret e sapohapura njė vit mė parė dhe i kishte mbartur me qerre drejt jugut pėr tė hijeshuar sallonet e muzeut."

Miniku, Ota Benga e shumė tė tjerė, emrat e tė cilėve nuk dihen, u trajtuan nė mėnyrė ēnjerėzore, prej tė ashtuquajturve "shkencėtarė" qė i shihnin disa raca si "inferiore".



Mentaliteti racist ekziston ende dhe e gjen forcėn te Darvini…

Rezultati pėrfundimtar i gjithė kėtij trajtimi ēnjerėzor ishte vetėvrasja e Ota Bengės, por problemi kėtu ishte shumė mė i madh se ai i humbjes sė jetės sė njė njeriu. Kjo ngjarje ishte njė shembull i qartė i mizorisė dhe barbarisė qė nėnkuptonte racizmi darvinist nė praktikė.

Superioriteti vjen nga karakteri e jo nga gjaku

Pėrshkrimi i qenieve njerėzore nga Darvini si lloje tė zhvilluara kafshėsh dhe paraqitja e disa racave si raca qė nuk e kanė pėrfunduar zhvillimin e tyre, ishin jashtėzakonisht tė rrezikshme dhe shkatėrruese nė historinė njerėzore. Ata qė e morėn kėtė pretendim tė Darvinit si udhėrrėfyesin e tyre, i shtypėn pa mėshirė racat e tjera, i detyruan tė jetonin nė kushtet mė tė kėqija dhe bėnė ē'kishin ne dorė pėr t'i shfarosur.

Bryan Appleyard, autor i librit "Brave New Worlds", shpjegon mentalitetin tiranik nė themel tė racizmit dhe pasojat e tij nė kėtė mėnyrė:

Ēėshtja ėshtė se sapo njerėzit vendosin qė ti je njė krijesė mė e ulėt pėr ēfarėdo lloj arsyeje, qoftė supersticioze apo shkencore, duket se s'ka kufi deri nė ē'masė arrin mizoria e tyre. Ka shumė tė ngjarė qė tė tė shkaktojnė vuajtje duke u ndjerė plotėsisht tė justifikuar, sepse ata i ndan veēse njė hap i vogėl nga besimi se njė qenie tjetėr njerėzore ėshtė inferiore, pėr tek besimi se kjo qenie ėshtė e dėmshme, e rrezikshme apo kėrcėnuese pėr qeniet "superiore". Dhe vėrtet, disa mund ta pėrgjithėsojnė ēėshtjen edhe mė shumė dhe tė kėmbėngulin qė tė gjitha qeniet "inferiore" janė tė rrezikshme, sepse ata kėrcėnojnė jetėn apo shėndetin e tė gjithė racės njerėzore. Atėherė ata mund tė mbėshtesin idenė e sterilizimit, kufizimeve nė martesė apo edhe vrasjeve pėr tė parandaluar cėnimin e integritetit tė llojit prej tė dėbuarve nga shoqėria.

Megjithatė, tė gjitha qeniet njerėzore janė krijuar tė barabarta. Nė Kuran bėhet i ditur krijimi i qenieve njerėzore nė kėtė mėnyrė:

Zoti ėshtė Ai qė krijoi gjithēka nė mėnyrė tė pėrsosur dhe e nisi krijimin e njeriut nga balta. Pastaj krijoi pasardhėsit e tij nga njė pjesė e njė lėngu themelor. Mė pas i dha formė dhe fryu Shpirtin e Tij nė tė... (Sure Es-Sexhde: 7-9)

Ēdo qenie njerėzore, pa dallim race, mendon, ndjen, dashuron, vuan, emocionohet, njeh dashurinė, afrimitetin, ngrohtėsinė e dhembshurinė. Ēdo njeri njeh, gjithashtu, tiraninė, pėrbuzjen dhe vėshtirėsinė. Pėr kėtė arsye, gjatė gjithė historisė, ata qė besojnė se popujt e racave tė tjera janė kafshė gjysmė tė zhvilluara, ata qė fyejnė tė tjerėt, ata qė shfrytėzojnė qoftė edhe njė njeri tė vetėm dhe ata qė i pėrkrahin kėto praktika me teoritė e tyre tė rreme, kanė bėrė njė krim tė madh ndaj njerėzimit me injorancėn e tyre.

Nė kohėt tona ekzistojnė kultura tė shoqėrive njerėzore relativisht tė pazhvilluara. Tė gjithė kėta njerėz kanė tipare njerėzore, por u mungojnė ato kritere qė, nga aspekti teknik e kulturor, nė pėrgjithėsi, sundojnė botėn. Pėr shkak tė kushteve klimatike e natyrore, shumė komunitete kanė jetuar tė izoluar nga shoqėria e pėrgjithshme botėrore dhe kanė zhvilluar kultura krejt tė ndryshme, por nė secilėn prej tyre i gjen tė gjitha tiparet, zakonet e traditat qė janė tė pėrbashkėta pėr gjithė njerėzimin.

Ata qė kanė pėrfitime nga racizmi, e pėrqafuan me entuziazėm teorinė e Darvinit dhe i konsideruan ata njerėz, qė s'ndryshonin aspak nga tė tjerėt, si anėtarė tė njė race inferiore, madje edhe si kafshė. Si rezultat i kėsaj pikėpamjeje, edhe nė ditėt tona ka njerėz qė shtypin e pėrbuzin njerėzit dhe bashkėsitė e prapambetura, me pretekstin se kėta nuk kanė evoluar aq sa duhet.

Sidoqoftė, Zoti e ndalon rreptėsisht racizmin. Ai i krijoi tė gjithė njerėzit me ngjyrė e me gjuhė tė ndryshme. Ky ėshtė njė tregues i fuqisė dhe shumėllojshmėrisė sė krijimit tė Tij:

Ndėr mrekullitė e Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i tokės, si dhe shumėllojshmėria e gjuhėve dhe e ngjyrave tuaja... (Kuran, surja Er-Rrum: 22)



Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 29.12.11 14:15, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  majlind's prej 17.08.11 13:06

Nga teoria e evolucioni rrjedh se psh se gjirafes iu rrit qafa nga deshira per ti mberri edhe gjethet me te larta te bimeve.Nese kjo qendron atehere dhia e maleve do te ishte kafsha me e larte ne rruzull.Ajo njihet se kafshe armike e pyjeve qe i mberrin gjethet aq sa ia lejon gjatesia trupore dhe han gati qdo lloj te gjetheve,nga kjo rrjedh pyetja:pse asaj nuk iu rrit qafa?.Pastaj thuhet se shpendeve iu adaptuan krahet per fluturim,nga deshira per tu ngritur ne ajer,rrjedh pyetja njeriut pse njeriut nuk iu adaptuan krahet per fluturim?edhe ai qe ne fillet e para ka enderruar fluturimin,shpeshhere duke u gjuajtur nga shkembinjet e larte me mendimin se do te fluturoje!
Rrjedh psh se qelizat e para te krijuare ne oqeanin primitiv jane ushqyer permes elektricitetit nga vetetimat,si dhe nga rrezet e diellit.Duke e ditur se qeliza e atehershme ka pasur nevoje vazhdimisht per ushqim,ku e ka marre ushqimin gjate kohes kur nuk ka pasur diell dhe vetetima?
Teoria e evolucionit eshte teori materialiste qe perngjane shume me teorite komuniste-materialiste.Nuk e mbeshtet rolin e Zotit ne krijimin e banoreve te tokes pra thuhet se jeta filloi rastesisht,dhe ne jemi ardhur deri ketu krejt nga rastesite!
avatar
majlind's

27


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 17.08.11 14:13

PJESA E TRETĖ

Aleanca e tmerrshme midis Darvinit dhe Fashizmit

Aleanca e pėrgjakshme mes Darvinit dhe Hitlerit

Nazizmi (Nacionalsocializmi) lindi nė atmosferėn kaotike tė Gjermanisė, pas humbjes sė saj nė Luftėn e Parė Botėrore. Udhėheqėsi i Partisė Nacionalsocialiste ishte Adolf Hitleri. Racizmi pėrbėnte bazėn e botėkuptimit tė Hitlerit. Ai besonte se raca ariane, elementi bazė i kombit gjerman, ishte superiore ndaj tė gjitha racave tė tjera dhe duhej tė sundonte mbi to. Ai ėndėrronte qė raca ariane tė ndėrtonte njė perandori qė do tė zgjaste 1000 vjet.

Mbėshtetja shkencore qė Hitleri gjeti pėr kėto teori raciste ishte teoria e Darvinit.



Hitleri dhe libri i tij "Mein Kampf", nė tė cilin ai shpalosi ideologjinė e tij.

Kėshilltari mė i rėndėsishėm i Hitlerit, historiani racist gjerman Heinrich Von Treitschke, ishte mjaft i ndikuar nga teoria e evolucionit dhe i mbėshteste pikėpamjet e tij raciste te Darvinizmi. Ai thoshte se "kombet mund tė arrijnė zhvillim vetėm nė kushtet e njė konkurrence tė fortė si pėrzgjedhja natyrore e Darvinit" dhe deklaronte se kjo do tė thoshte luftė e pėrhershme dhe e pashmangshme. Ai ishte i mendimit se "tė zaptosh me anė tė shpatės ėshtė njė mėnyrė pėr t'i sjellė qytetėrim barbarizmit dhe dituri injorancės". Ai shkruante:

"Raca e verdhė s'ia thotė fare pėr aftėsi artistike dhe liri politike. Eshtė fati i racės sė zezė qė t'u shėrbejė tė bardhėve dhe tė jetė objekt i pėrēmimit tė tyre nė pėrjetėsi…"

Ndėrkohė qė Hitleri zhvillonte teoritė e tij, ai gjeti frymėzim, ashtu si dhe Treitschke, te Darvini dhe sidomos tek ideja e Darvinit mbi luftėn pėr mbijetesė. Pėr librin e tij famėkeq "Mein Kampf" (Lufta Ime), ai ishte frymėzuar pikėrisht nga ideja e kėsaj lufte pėr mbijetesė. Ashtu si Darvini, Hitleri u dha racave joevropiane statusin e majmunėve dhe tha: "Po hoqėt gjermanėt nordikė, s'mbetet gjė tjetėr pėrveē vallėzimit tė majmunėve."

Nė mitingun e partisė nė vitin 1933 nė Nuremberg, Hitleri shpalli se "njė racė superiore e nėnshtron njė racė inferiore… njė e drejtė qė e vėrejmė nė natyrė dhe qė mund tė konsiderohet si e vetmja e drejtė e imagjinueshme", sepse mbėshtetet te shkenca.

Hitleri, i cili besonte nė epėrsinė e racės ariane, mendonte se epėrsia i ishte dhėnė kėsaj race nga natyra.

Nė librin "Mein Kampf", ai shkruan si vijon:

Ēifutėt formojnė njė kundėr-racė nėn-njerėzore, tė destinuar pėr ligėsi nga trashėgimia biologjike, ashtu siē ėshtė e destinuar raca nordike pėr fisnikėri… Historia do tė arrijė kulmin me njė perandori tė re mijėvjeēare me njė shkėlqim tė paparė, e mbėshtetur nė njė hierarki racore tė re, tė caktuar prej vetė natyrės.

Hitleri, i cili ishte i mendimit se qeniet njerėzore ishin kafshė tė njė shkalle tė lartė zhvillimi, besonte se nė vend qė t'ua linte nė dorė kontrollin e evolucionit forcave tė natyrės apo fatit, me njė fjalė rastėsisė, ishte e domosdoshme ta merrte vetė nė dorė zhvillimin e racės njerėzore. Ishte pikėrisht ky qėllimi final i lėvizjes naziste. Qė tė realizonte kėtė qėllim, hapi i parė ishte tė ndante e tė izolonte racat inferiore nga raca ariane, raca qė ata besonin se ishte superiore.

Nė kėtė gjendje, nazistėt iu futėn punės pėr zbatimin e Darvinizmit dhe morėn si shembull "Teorinė e Eugjenisė", qė e kishte burimin te Darvinizmi.

Teoria e Eugjenisė mbėshtetej tek idetė darviniste



Frensis Galton Leonard Darwini

eoria e Eugjenisė, e cila u shfaq nė gjysmėn e parė tė shekullit XX, kishte pėr qėllim spastrimin e tė sėmurėve dhe handikapatėve dhe pėrmirėsimin e racės njerėzore duke rritur
numrin e individėve tė shėndetshėm. Sipas Teorisė sė Eugjenisė, sikurse shfaqen lloje mė tė mira kafshėsh, duke kryqėzuar kafshė tė shėndetshme me njėra-tjetrėn, ashtu mund tė pėrmirėsohet edhe raca njerėzore.

Siē mund tė pritet, ata qė e paraqitėn programin e Eugjenisė ishin darvinistėt. Nė krye tė valės eugjenike nė Angli u vu kushėriri i Ēarls Darvinit, Frensis Galton dhe i biri i Darvinit, Leonard Darvini.

Ishte e qartė se ideja e Eugjenisė ishte rezultat i natyrshėm i Darvinizmit. Nė fakt, kėsaj tė vėrtete iu kushtua njė rėndėsi e veēantė nė ato botime qė pėrkrahnin Eugjenisė. Nė to thuhej: Eugjenia ėshtė marrja pėrsipėr nga ana e njeriut e evolucionit tė vet."

Kenneth Ludmerer, historian mjeksie nė universitetin e Uashingtonit, vuri nė dukje se ideja e Eugjenisė ėshtė aq e vjetėr, sa "Republika" e Platonit, por ai shtoi, gjithashtu, se Darvinizmi ishte arsyeja qė u ngjall interesimi pėr idenė e hedhur nė shekullin XIX:

"…mendimi i Eugjenisė moderne lindi vetėm nė shekullin XIX. Ngjallja e interesimit pėr Eugjeninė gjatė atij shekulli kishte rrėnjė tė shumta. Mė e rėndėsishmja ishte teoria e evolucionit, sepse idetė e Frensis Galtonit mbi Eugjenitikėn - dhe ishte pikėrisht ai qė krijoi termin "Eugjeni" - ishin rrjedhim logjik i drejpėrdrejtė i doktrinės shkencore tė shtjelluar prej kushėririt tė tij, Darvinit."



Hitleri mblodhi vajza gjermane bjonde e sykaltra nė njė kamp dhe u sigurua qė ato tė shkonin me oficerėt e forcave speciale (SS). Nė kėtė mėnyrė, ai ėndėrronte tė krijonte njė racė superiore.

Nė Gjermani, i pari qė u ndikua dhe e pėrhapi Eugjeninė ishte biologu i famshėm evolucionist Ernst Haeckel, i cili ishte mik i ngushtė dhe pėrkrahės i Darvinit. Pėr tė mbėshtetur teorinė e evolucionit, ai paraqiti tezėn e "pėrsėritjes", sipas sė cilės embrionet e ndryshme tė qenieve tė gjalla ngjasonin me njėra-tjetrėn. Mė vonė u zbulua se si ai kishte fallsifikuar tė dhėnat kur kishte nxjerrė kėtė pretendim.

Kur, nga njėra anė, Haeckel bėnte mashtrime shkencore tė kėtij lloji, nga ana tjetėr, i bėnte propagandė eugjenike. Ai sugjeroi qė fėmijėt handikapatė tė sapolindur tė vriten menjėherė, sepse kjo, sipas tij, do tė pėrshpejtonte evolucionin e shoqėrisė. Ai shkoi edhe mė tej, duke thėnė se leprozėt dhe njerėzit e sėmurė me kancer dhe me sėmundje mendore duhet tė vriten pa iu dhimbsur kujt. Pėrndryshe kėta njerėz do t'i bėheshin barrė shoqėrisė dhe do tė ngadalėsonin evolucionin. Studiuesi amerikan Xhorxh Stein e pėrmblodhi besnikėrinė e verbėr tė Haeckel ndaj teorisė sė evolucionit nė njė artikull tė tijin nė revistėn "American Scientist" nė kėtė mėnyrė:

… Ai [Heackel] ishte i mendimit se Darvini kishte tė drejtė… njerėzimi, pa dyshim, kishte evoluar nga mbretėria e kafshėve. Si rrjedhim, (dhe kėtu hapi fatal ishte hedhur me prezantimin e parė tė rėndėsishėm tė Darvinizmit nga Heackel nė Gjermani), ekzistenca shoqėrore dhe politike e njerėzimit drejtohet nga ligjet e evolucionit, pėrzgjedhja natyrore dhe biologjia, siē tregohet qartė nga Darvini. Tė mendoje ndryshe ishte bestytni.

Heackel vdiq nė 1919, por idetė e tij u trashėguan nga nazistėt. Pak kohė pas ardhjes nė pushtet tė Hitlerit, nisi njė program zyrtar Eugjenik. Hitleri e pėrmblodhi politikėn e re nė kėto fjali:

Nė pushtetin popullor, stėrvitja e mendjes dhe e trupit do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm, por edhe pėrzgjedhja njerėzore ėshtė po aq e rėndėsishme…. Shteti ka pėr detyrė tė shpallė si tė papėrshtatshėm pėr qėllime riprodhimi cilindo qė duket qartė se ėshtė i sėmurė apo jo i shėndoshė gjenetikisht dhe duhet ta ēojė deri nė fund kėtė detyrė pa mėshirė, pavarėsisht nga mirėkuptimi apo mungesa e mirėkuptimit nga ana e ndonjėrit. Ndalimi i riprodhimit tė personave me tė meta trupore apo mendore pėr njė periudhė kohe prej vetėm 600 vjetėsh do ēonte nė pėrmirėsim tė shėndetit tė njeriut, gjė qė s'mund tė pėrfytyrohet nė ditėt e sotme. Po tė realizohej dhe planifikohej pjelloria e anėtarėve mė tė shėndetshėm tė racės, rezultati do tė ishte njė racė, e cila do t'i kishte humbur farat e kalbjes trupore dhe shpirtėrore qė bartim ne sot.

Si domosdoshmėri e kėsaj politike tė ndjekur nga Hitleri, tė sėmurėt me tė meta mendore, invalidėt, tė verbėrit qė nga lindja, si dhe individėt me sėmundje gjenetike nė shoqėrinė gjermane, u mblodhėn nė "qendra sterilizimi" tė veēanta. Kėta njerėz konsideroheshin si parazitė tė dėmshėm pėr pastėrtinė dhe pėrparimin evolucionar tė racės gjermane. Pak mė vonė, nė fakt, ata njerėz qė ishin spastruar nga shoqėria filluan tė vriten me urdhėr tė fshehtė tė Hitlerit.

Kėto vrasje u paraqitėn si krejt tė arsyeshme dhe ata qė pranoheshin si inferiorė gjenitikisht, pėrshkruheshin si "pa pėrfitim" dhe pengesė pėr zhvillimin e kombit. Grupe tė shumta, duke pėrfshirė raca e popuj tė ndryshėm, qė shiheshin si raca inferiore, dalėngadalė filluan tė pėrfshihen nė listė. Mė vonė u pėrfshinė njerėzit e sėmurė e tė moshuar, ata me verdhėz, ata me tė meta tė rėnda mendore, shurdhmemecėt, madje dhe ata me sėmundje tė pashėrueshme. Kur atleti zezak Xhesi Ouens fitoi 4 medalje ari nė Lojrat Olimpike tė Berlinit nė 1936, Hitleri, edhe pse i uroi tė gjithė konkuruesit, nuk pranoi tė uronte Xhesi Ouensin dhe u largua nga stadiumi. Disa evolucionistė, madje, mbėshtetėn pikėpamjen se femrat ishin inferiore ndaj meshkujve nga pikėpamja e evolucionit.

Dr. Robert Vartenberg, profesor i shquar i neurologjisė nė Kaliforni, u pėrpoq tė vėrtetonte inferioritetin e femrave duke thėnė se ato nuk do tė mund tė mbijetonin, po mos tė kishin "mbrojtjen e meshkujve". Ai arriti nė pėrfundimin se, pėr shkak se femrat qė ishin mė tė dobta nuk eliminoheshin me shpejtėsi falė kėsaj mbrojtjeje, kjo sillte ngadalėsim nė procesin e evolucionit dhe pėr kėtė arsye, pėrzgjedhja natyrore nuk vepronte aq shumė te femrat sa ē'vepronte te meshkujt. Nė bazė tė kėtyre mendimeve, nė Gjermaninė Naziste femrat ndaloheshin hapur qė tė ushtronin profesione tė caktuara.

Menjėherė pas zhvillimit tė Darvinizmit dhe idesė sė Eugjenitikės, nė Gjermani, "shkencėtarėt racistė" mbėshtetėn hapur vrasjen e anėtarėve dhe segmenteve tė padėshiruara tė popullsisė. Njė prej kėtyre shkencėtarėve, Adolf Jost, "nxorri njė thirrje pėr vrasje tė drejtpėrdrejtė mjekėsore" nė njė libėr tė botuar nė vitin 1895, "Das Recht auf den Tod" (E drejta pėr vdekjen). Josti ishte i mendimit se "pėr hir tė shėndetit tė organizmit shoqėror, shteti duhet tė marrė pėrsipėr vdekjen e individėve". Adolf Jost ishte udhėheqėsi shpirtėror i Hitlerit, qė u shfaq nė skenėn politike pothuajse 30 vjet mė vonė. "Shteti duhet tė kujdeset qė vetėm tė shėndetshmit tė lindin fėmijė,"- thoshte Hitleri. "Ai duhet tė shpallė si tė papėrshtatshėm pėr riprodhim tė gjithė ata qė kanė ndonjė lloj sėmundjeje apo qė kanė trashėguar ndonjė mangėsi e, si rrjedhim, mund ta lėnė trashėgimi te tė tjerėt".

Nė bazė tė njė ligji tė nxjerrė nė vitin 1933, 350.000 njerėz me tė meta mendore, 30.000 evgjitė dhe qindra fėmijė zezakė u sterilizuan me metoda tė tilla si tredhja, rrezet X, injektimet dhe shoku elektrik nė zonėn e organeve gjinitale. Njė oficer nazist, ka thėnė: "Nacionalsocializmi s'ėshtė gjė tjetėr, veēse biologji e vėnė nė jetė."

Pėrveē pėrpjekjeve pėr tė pėrshpejtuar zhvillimin e racės gjermane me anė tė vrasjes dhe politikave tė pamėshirshme kundėr njerėzve tė pafajshėm, Hitleri po praktikonte edhe njė formė tjetėr tė Eugjenitikės. Gra e burra bjondė e sykaltėr, tė pranuar si pėrfaqėsues tė racės gjermane, u inkurajuan tė krijonin lidhje e tė bėnin fėmijė. Nė 1935 "ferma" tė veēanta riprodhimi u krijuan pėr kėtė qėllim. Kėto ferma, ku u vendosėn vajza tė reja qė i plotėsonin kriteret raciste, shpesh frekuentoheshin prej njėsive tė forcave speciale (SS). Fėmijėt e jashtėligjshėm qė lindnin nė kėto ferma rriteshin si ushtarė tė mbretėrisė sė ardhshme gjermane njėmijė vjeēare.

Devijimi ariano-racor i nazistėve



Ashtu si Hitleri, Heinrich Himmler, shefi i gestapos, si dhe oficerė tė tjerė nazistė kishin pikėpamje darviniste dhe kjo i bėnte tė kishin ide raciste e mizore.

Nazistėt pėrdorėn pėrsėri koncepte darviniste pėr tė vėrtetuar superioritetin e racės ariane.

Darvini kishte pretenduar se me evoluimin e njerėzve zmadhohej edhe kafka e tyre. Nazistėt e pėrqafuan fort kėtė ide dhe ia nisėn punės pėr matjen e kafkave, pėr tė treguar se raca gjermane ishte superiore. Nė ēdo cep tė Gjermanisė naziste u bėnė krahasime qė tregonin se kafkat gjermane ishin mė tė mėdha sesa ato tė racave tė tjera. Dhėmbėt, sytė, flokėt dhe tipare tė tjera u vlerėsuan nė bazė tė pėrmasave evolucionare. Individėt qė nuk pėrkonin me pėrmasat e kėrkuara, duhej tė shfaroseshin nė emėr tė parimeve tė Eugjenitikės.

E gjitha kjo marrėzi u krye nė emėr tė zbatimit tė parimeve darviniste nė shoqėri. Historiani amerikan Michael Gordin, autor i librit "The Nazi Doctors and the Nuremberg Code" (Mjekėt nazistė dhe kodi i Nurembergut), e zbulon realitetin nė kėtė mėnyrė:

Unė mendoj se ajo qė ndodhi ishte njė kombinim i pėrsosur i ideologjisė naziste, Darvinizmit Social dhe higjenės racore, ashtu siē u shfaq nė fund tė shekullit XIX.

Xhorxh Stein e shpjegon kėtė dukuri:

Nacionalsocializmi, apo ēfarėdo tė ketė qenė, nė fund tė fundit ka qenė pėrpjekja e parė, plotėsisht e ndėrgjegjshme, pėr tė organizuar njė bashkėsi politike, duke u mbėshtetur tek njė biopolitikė e hapur: njė biopolitikė nė pėrputhje tė plotė me faktet shkencore tė revolucionit darvinian.

Evolucionisti me famė. Sir Arthur Keith, shprehet pėr Hitlerin si vijon:

Fyreri gjerman ėshtė evolucionist; ai me vetėdije tė plotė ka kėrkuar ta bėjė praktikėn e ndjekur nė Gjermani tė pėrputhet me teorinė e evolucionit.



Autori i librit "Darwin: Before and After", Robert Clarke, nxori pėrfundimin se Adolf Hitleri "… ishte magjepsur nga mėsimet evolucioniste, ndoshta, qysh nė vegjėli. Hitleri arsyetonte se njė racė mė e lartė do tė sundonte gjithmonė mbi njė mė tė ulėt." Filozofia politike e Gjermanisė naziste mori formė nėn ndikimin e kėtyre ideve tė Hitlerit.

Autori i librit "Raca dhe Rajhu", Joseph Tenenbaum shkruan se filozofia politike e Gjermanisė ishte ndėrtuar nė bazė tė bindjes se pėr ecjen pėrpara tė evolucionit ishin tė domosdoshme:

… lufta, seleksionimi natyror dhe mbijetesa e mė tė fortit, tė gjitha kėto nocione dhe vėzhgime studimore tė arritura…nga Darvini… por tashmė tė zhvilluara qė nė embrion nė filozofinė shoqėrore gjermane tė shekullit XIX... Nė kėtė mėnyrė, u zhvillua doktrina e tė drejtės sė natyrshme tė Gjermanisė pėr tė sunduar botėn nė bazė tė fuqisė supreme… [tė njė] marrėdhėnijeje "ēekani dhe kudhre" mes Rajhut dhe kombeve mė tė dobta.

Adolf Hitleri nuk ishte i vetmi ndėr udhėheqėsit nazistė nė "luftėn e tij tė evolucionit ideologjik." Hainrih Himler, kreu i gestapos, "pohoi se ligji i natyrės duhet tė bėjė tė vetėn nė luftėn pėr ekzistencė." Nė fakt, tė gjithė udhėheqėsit nazistė i ishin kushtuar evolucionit dhe racizmit gjerman, ashtu sikurse vlerėsonin shumica e shkencėtarėve dhe industrialistėve gjermanė gjatė atyre viteve tė mallkuara.

Urrejtja e Hitlerit pėr fenė

Njė arsye tjetėr qė shpjegon rėndėsinė e madhe qė Hitleri i dha teorisė sė evolucionit ishte se ai e shikonte teorinė si njė armė kundėr besimit fetar. Hitleri ndjente njė urrejtje tė thellė pėr fetė me origjinė hyjnore. Virtytet morale si dhembshuria, mėshira dhe pėrulėsia, tė urdhėruara nga kėto fe, pėrfaqėsonin njė pengesė tė madhe pėr njeriun arian tė pamėshirshėm dhe luftėtar qė nazistėt donin tė krijonin. Kjo ishte arsyeja qė, sapo erdhėn nė fuqi nazistėt nė vitin 1933, u pėrpoqėn ta kthenin shoqėrinė gjermane nė besimet e hershme pagane. Kryqi i thyer (Swastika), simbol nga kulturat e vjetra pagane, ishte njė shenjė e kėtij rikthimi. Ceremonitė naziste, tė mbajtura nė ēdo cep tė Gjermanisė, pėrbėnin njė kthim nė ritet e lashta pagane. Ideja e evolucionit, trashėgim nga kulturat pagane, shkonte pėr mrekulli me ideologjinė e Nazizmit. Hitleri njė herė zbuloi qėndrimin e tij ndaj Krishtėrimit kur e tha hapur se feja ėshtė:

... gėnjeshtėr e organizuar [qė] s'duhet t'i mbetet as nam as nishan. Shteti duhet tė mbetet padroni absolut. Kur isha mė i ri, mendoja se ishte e domosdoshme t'i vihesh [shkatėrrimit tė fesė] …me dinamit… Situata pėrfundimtare duhet tė jetė… nė Fronin e Shėn Pjetrit, njė prift shėrbyes i kaluar nė moshė; ballė pėr ballė me tė, ca plaka ogurzeza… Tė rinjtė dhe tė shėndetshmit janė nė anėn tonė… Popujt tanė mė parė kanė arritur tė jetonin mirė e bukur edhe pa kėtė fe. Unė kam gjashtė divizione me forca speciale (SS) krejt indiferentė ndaj ēėshtjeve tė fesė.







Kėto fotografi pėrmbledhin vuajtjen, frikėn, tmerrin dhe ankthin qė i shkaktuan njerėzimit, Hitleri dhe ata qė mendonin si ai. Darvinizmi, i cili ishte burimi i parė i kėtij makthi, ende vazhdon t'i shkaktojė vuajtje njerėzimit kudo nė botė.

Daniel Gasman i bėri tė njohura arsyet e urrejtjes sė Hitlerit pėr fenė nė librin e tij "Origjina shkencore e Nacionalsocializmit":

Hitleri theksoi dhe veēoi idenė e evolucionit biologjik si armėn kryesore kundėr fesė tradicionale dhe vazhdimisht dėnonte Krishtėrimin, sepse ky i fundit kundėrshtonte mėsimet e evolucionit… Pėr Hitlerin, evolucioni ishte vula e shkencės dhe e kulturės bashkėkohore.

Faktikisht, shkaku themelor i katastrofave tė panumėrta qė pėrjetoi bota nė shekullin XX ishte karakteri i njerėzve tė tillė si Hitleri dhe nazistėve tė pafe. Kėta njerėz qė mohonin ekzistencėn e Zotit dhe besonin se qeniet njerėzore kishin evoluar derisa u bėnė kafshė tė zhvilluara, e shihnin veten si tė pakontrolluar, pa kurrėfarė pėrgjegjėsie nė botė. Imoraliteti dhe tirania e tyre nuk njihte kufij dhe pėr kėtė arsye ata vranė pa pikė mėshire miliona njerėz. Vėshtirėsitė dhe vuajtjet qė lindin nė njė shoqėri pa fe shihen qartė nė shembullin e Hitlerit, Stalinit, Mao Ce Dunit, Pol Potit, Frankos, Musolinit e tė tjerė, tė cilėt e mbytėn nė gjak shekullin XX. Sigurisht qė duhet nxjerrė njė mėsim nga makthi qė vjen nga mungesa e fesė.

Katastrofat e shkaktuara nga Darvino fashisti Musolini

Nė tė njėjtėn mėnyrė qė Hitleri pėrcaktoi politikėn e tij duke pėrdorur Darvinizmin, po kėshtu, bashkėkohėsi dhe aleati i tij, Benito Musolini, shfrytėzoi pretendimet dhe konceptet darviniste qė tė hidhte themelet e njė Italie imperialiste dhe fashiste.

Musolini ishte njė evolucionist kokė e kėmbė, i cili mendonte se dhuna kishte qenė njė forcė shtytėse nė histori dhe se lufta ēonte nė revolucion. Pėr tė, "mungesa e dėshirės nga ana e Anglisė pėr tė marrė pjesė nė luftė shėrbeu vetėm pėr tė vėrtetuar dekadencėn evolucioniste tė Perandorisė Britanike."

Nė ballė tė revistės "Il popolo d'Italia", tė cilėn e krijoi me ndihmėn financiare tė qeverisė franceze, ai vuri shprehjen: "Kush ka hekur, do tė ketė edhe bukė". Me fjalė tė tjera, ai po u thoshte njerėzve se qė tė mbushnin barkun, atyre u duhej forca e hekurt pėr tė zhvilluar luftė.

Musolini zgjodhi sėpatėn si simbol tė fashizmit dhe partisė fashiste, sepse sėpata ishte simbol i luftės, dhunės, vdekjes dhe masakrės.

Mėnyra e sjelljes sė Musolinit, agresive dhe e prirur pėr dhunė, si e ēdo fashisti, pėrshkruhet nė librin e Denis Mack Smith. Nė librin e tij, Smith shkruan se njė prej besimeve tė patundura tė Musolinit ishte agresioni dhe instikti i tij bazė ishte pėrdorimi i dhunės.

Politika agresive dhe shtypėse e Musolinit ēoi nė masakrimin e shumė njerėzve, lėnien e tyre pa shtėpi e familje dhe shndėrrimin e vendit nė gėrmadhė. Dhuna dhe shtypja u praktikuan nėpėrmjet kėmishėzinjve, jo vetėm nė vendin e vet, por edhe nė vendet e tjera. Nė vitin 1935 ai pushtoi Etiopinė dhe deri nė vitin 1941 kishte shfarosur 15.000 njerėz. Ai nuk vonoi tė mbronte dhe tė justifikonte pushtimin e Etiopisė me pikėpamjet raciste tė Darvinizmit. Sipas Musolinit, etiopiasit ishin inferiorė, sepse ata bėnin pjesė nė racėn e zezė dhe duhet ta kishin pėr nder tė qeveriseshin nga njė racė superiore si italianėt.

Nga ana tjetėr, ai e vazhdoi shtypjen e popullsisė muslimane tė Libisė, tė cilėn e pushtoi mė 3 tetor 1911 dhe. Pushtimit i erdhi fundi vetėm pas njė marrėveshjeje tė arritur mė 10 shkurt 1947. Gjatė asaj periudhe, 1.5 milionė libianė ranė dėshmorė dhe qindra mijėra u plagosėn.

Musolini, qė ka hyrė nė histori pėr mizorinė dhe shtypjen e tij, e pėrshkroi kėshtu Fashizmin qė ai pėrkrahu dhe vuri nė jetė, nė njė fjalim:

Fashizmi nuk ėshtė mė ēlirim, por tirani, s'ėshtė mė mburoja e kombit, por mbrojtja e interesave vetjake.

Siē pamė nga shembujt e Hitlerit dhe Musolinit, Fashizmi, ku tė fortėt dhe mizorėt kanė gjithmonė tė drejtė e janė superiorė dhe ku e vetmja mėnyrė pėr tė arritur sukses dhe zhvillim ishte pėrdorimi i forcės, agresionit, dhunės dhe luftės, ishte njė zbatim i pretendimit tė Darvinit se "tė fortėt jetojnė, tė dobėtit vdesin", parim ky qė bėri miliona e miliona njerėz tė vuajnė.

Fashisti Franko dhe shtypja qė solli ai nė Spanjė

Njė tjetėr shtypės fashist qė e shndėrroi shekullin XX nė njė det gjaku ishte Franko. Ai organizoi lėvizjen "Falange" nė Spanjė me pėrkrahjen e fashistėve darvinistė, Hitlerit e Musolinit, dhe i shkaktoi vuajtje tė mėdha e shtypje popullit tė Spanjės. Frankoja e futi popullin e tij nė luftė civile, duke nxitur vėllain kundėr vėllait, babain kundėr tė birit. Gjatė luftės civile nė Spanjė, mesatarisht 250 njerėz nė ditė vriteshin nė Madrid, 150 nė Barcelonė dhe 80 nė Sevilje. U kryen edhe shumė ekzekutime qė u ngulitėn fort nė kujtesėn e njerėzve. Masakra tė pamėshirshme kryheshin nė tė gjithė vendin. Nė njė fshat tė vogėl malor nė veri tė Madridit, 31 fshatarė u arrestuan, sepse nuk kishin votuar pėr Frankon dhe, nga kėta, 13 u nxorėn jashtė fshatit me kamion dhe u vranė nė anė tė rrugės. Fashistėt hynė nė njė qytet pranė Seviljes, me njė popullsi prej 11.000 banorėsh dhe vranė mė shumė se 300 njerėz. Si pasojė e ngjarjeve tė dhunshme qė vazhduan nė kėtė mėnyrė, rreth 800.000 njerėz u vranė nė luftėn civile dhe 200.000 tė tjerė u ekzekutuan me urdhėr tė Frankos. Miliona u plagosėn apo u gjymtuan.





S'u tregua pikė mėshirė as pėr fėmijėt nė Luftėn Civile tė Spanjės, pėr tė cilėn shkaktar ishte Franko. Njerėzit u nxorėn nga shtėpitė e tyre pa asnjė arsye dhe u qėlluan. Njerėz tė pafajshėm u vranė, u gjymtuan, humbėn familjet dhe tė dashurit e tyre. Kėto s'ishin gjė tjetėr, veēse pasqyrim i mizorisė fashiste nė jetėn e pėrditshme.

Frankoja i dhuroi Hitlerit popullsinė e njė fshati tė tėrė pėr tė provuar armėt e tij!

Pėrkrahėsit mė tė flaktė tė Frankos nė luftėn civile ishin Hitleri dhe Musolini. Franko nuk e la pėrkrahjen e aleatėve tė tij pa e shpėrblyer: ai bėri njė nga marrėveshjet mė mizore e mė tė pamėshirshme nė tė gjithė historinė, duke u dhėnė nazistėve pėr dhuratė qytete tė vogla si Guernika, pėr tė provuar armėt e tyre tė reja.

Nė mėngjesin e 5 majit 1937 banorėt e qytetit tė vogėl tė Guernikės u zgjuan pėr tė parė vdekjen qė e sollėn aeroplanėt bombardues gjigandė dhe tonelatat me bomba, mrekullitė e reja tė teknologjisė naziste. Qyteti i vogėl ishte lėnė nga Frankoja qė tė bėnin prova aeroplanėt e nazistėve.

Kjo ngjarje ishte vetėm njė nga frytet e asaj filozofie tė ēmendur qė i konsideronte qeniet njerėzore si kavie laboratori. Kjo filozofi, qė la mijėra njerėz tė vdesin vetėm e vetėm qė tė provohej fuqia e armėve tė saj dhe qė gjymtoi, dėmtoi e torturoi mijėra tė tjerė, ėshtė e gjallė ende sot, e fshehur pas maskave tė ndryshme. Ajo do tė vazhdojė pėr aq kohė sa tė mbahet gjallė filozofia darviniste.

Roli paraprak i Darvinizmit nė Luftėn e Parė dhe tė Dytė Botėrore

Nė librin e tij "Evropa qė prej 1870-ės", profesori i njohur i historisė James Joll shpjegon se njė prej faktorėve qė ēoi nė shpėrthimin e Luftės sė Parė Botėrore ishte besimi qė kishin udhėheqėsit e Evropės sė asaj kohe tek idetė darviniste:

Kemi parė se si idetė darviniste patėn ndikim tė madh nė ideologjinė e imperializmit nė fund tė shekullit XIX, por ėshtė e rėndėsishme tė kuptosh se sa shabllon ėshtė marrė doktrina e luftės pėr ekzistencė dhe seleksionimi natyror nga pjesa mė e madhe e udhėheqėsve tė Evropės nė vitet para Luftės sė Parė Botėrore. Oficeri madhor austro-hungarez, p.sh., Franc Baron Conrad fon Hoetzendorff, shkroi nė kujtimet e tij pas luftės:

"Fetė filantropike, parimet morale dhe doktrinat filozofike sigurisht qė nganjėherė mund tė shėrbejnė pėr tė dobėsuar luftėn e njerėzimit pėr ekzistencė nė formėn e tij mė primitive, por ato nuk do t'ia dalin dot kurrė ta pėrjashtojnė atė si njė motiv shtytės tė botės… Katastrofa e luftės botėrore ndodhi pikėrisht nė pėrputhje me kėtė parim tė madh, si rezultat i forcave shtytėse nė jetėn e shteteve dhe popujve, si stuhi me bubullima, e cila duhet, pėr nga natyra qė ka, tė shkarkohet."

E parė kundrejt kėtij sfondi ideologjik, kėmbėngulja e Konradit pėr nevojėn e njė lufte parandaluese nė mėnyrė qė tė ruhet monarkia austro-hungareze, bėhet e kuptueshme.

Kemi parė, gjithashtu, se si kėto pikėpamje nuk i kishin vetėm personalitetet ushtarake dhe se Maks Veberi, p.sh., merrej shumė me luftėn ndėrkombėtare pėr mbijetesė. Edhe Kurt Ricler, ndihmėsi personal dhe njeriu i besuar i kancelarit gjerman Teobald fon Betman-Holvek, shkroi nė vitin 1914: "Urrejtja absolute dhe e pėrjetshme nė marrėdhėniet mes popujve ėshtė e lindur dhe armiqėsia qė e vėrejmė ngado nuk ėshtė pasojė e njė shmangieje nga natyra njerėzore, por ėshtė thelbi i kėsaj bote dhe burimi i vetė jetės."



Diktatorėt dhe tiranėt darvinistė qė besonin se lufta do t'i ēonte drejt pėrparimit tė njerėzimit, e shndėrruan shekullin XX nė njė det gjaku. Ata pėrhapėn dhunė anekėnd botės.

Fridrih fon Bernhard, gjeneral nė Luftėn e Parė Botėrore dhe darvinist social gjerman, ishte, gjithashtu, njė prej kėtyre udhėheqėsve. "Lufta," deklaronte Bernhard "ėshtė nevojė biologjike; ajo ėshtė aq e domosdoshme sa ē'ėshtė dhe lufta e forcave tė natyrės. Ajo jep njė vendim tė drejtė nga ana biologjike, meqė vendimet e saj mbėshteten te vetė natyra e gjėrave."66

Siē e kemi parė, Lufta e Parė Botėrore shpėrtheu pėr shkak tė mendimtarėve, gjeneralėve dhe udhėheqėsve evropianė, tė cilėt e shikonin fillimin e luftės, derdhjen e gjakut dhe shkaktimin e vuajtjeve si njė lloj "zhvillimi" dhe ligj tė pandryshueshėm tė natyrės. Frymėzimi ideologjik qė e ēoi tėrė kėtė brez nė shkatėrrim me kėto ide tėrėsisht tė rreme, s'ishin tjetėr veēse konceptet e Darvinit mbi "luftėn pėr mbijetesė" dhe "racat e privilegjuara". Dy vjet pasi Bernardi tha kėto fjalė, shpėrtheu Lufta e Parė Botėrore, qė do tė sillte zhvillim biologjik (!), duke lėnė pas 8 milionė tė vdekur, qindra qytete gėrmadhė dhe miliona tė plagosur, tė gjymtuar, tė pastrehė dhe tė papunė. Rrėnjėt e luftės naziste, qė nisi 21 vjet mė vonė dhe la rreth 50 milionė tė vdekur, i gjen, gjithashtu, te Darvinizmi.

Shpesh, Hitleri e lidhte politikėn e tij tė luftės dhe genocidit me Darvinizmin. Ai e shihte luftėn, jo vetėm si mjet pėr tė eliminuar racat mė tė dobėta, por, gjithashtu, edhe si forcė pėr tė hequr qafe anėtarėt e dobėt tė racės supreme. Gjermania naziste e lėvdonte luftėn pjesėrisht pėr kėtė arsye, sepse nė mendjet e mbrapshta lufta ishte njė hap themelor pėr pėrparimin e racės.



Evolucionisti A. E. Wiggam e shpjegoi "bindjen se lufta e zhvillon njeriun", tek e cila Hitleri mbėshteste politikėn e tij, nė njė libėr tė botuar nė vitin 1922:

… njė herė e njė kohė zor se mund tė thuhet se njeriu kishte mė shumė tru se kushėrinjtė e tij antropoidė, majmunėt, por, duke shkelmuar, duke kafshuar, duke u pėrleshur dhe duke ia kaluar me zgjuarsi armiqve tė tij, truri i njeriut u zmadhua shumė dhe iu shtua menēuria e shkathtėsia, nė mos pėrmasa e tij…

Hitlerin e pėrkrahnin evolucionistė si Wiggam, ndaj dhe ai e shihte luftėn si njė detyrim pėr ata qė donin tė mbijetonin, gjė qė e tha hapur nė librin e tij "Mein Kampf":

E gjithė bota e natyrės ėshtė njė betejė e fuqishme mes fuqisė dhe dobėsisė, e cila pason njė fitore tė pėrjetshme tė tė fortit kundėr tė dobtit. Nuk do tė kishte gjė tjetėr veēse kalbėzim nė tė gjithė natyrėn, nė qoftė se nuk do ndodhte kėshtu. Ai qė do tė jetojė, duhet tė luftojė. Ai qė nuk do tė luftojė nė kėtė botė, ku lufta e pėrhershme ėshtė ligji i jetės, nuk e gėzon tė drejtėn pėr tė ekzistuar. Tė mendosh ndryshe do tė thotė tė "fyesh" natyrėn. Brengat, mundimet dhe sėmundjet janė kundėrpėrgjigjia e saj.

Duke pasur parasysh pretendimet e Darvinit se i forti mbijeton pas luftės pėr mbijetesė dhe se llojet e zhvilluara me kėtė mėnyrė pėrshtaten nė shoqėritė njerėzore, edhe luftrat nisėn tė shiheshin si domosdoshmėri pėr zhvillimin e njerėzimit. Pėr shembull, Hitleri deklaroi se merita pėr madhėshtinė e Gjermanisė i takon eliminimit, gjatė luftrave shekullore, tė anėtarėve mė tė dobėt tė shoqėrisė sė saj. Gjermanėt nuk e kishin tė huaj luftėn dhe ky justifikim i ri "shkencor" pėrbėnte njė forcė pėr tė mbėshtetur politikat luftėdashėse.

Diku tjetėr, Hitleri ka pretenduar se: "qytetėrimi njerėzor nuk do tė ekzistonte, ashtu siē e njohim sot, nėse nuk do tė bėhej fjalė pėr luftėn e vazhdueshme."

Nė lidhje me ēėshtjen e luftės, Heackel propozoi qė tė vihen nė jetė metodat e spartanėve tė Greqisė sė Lashtė. Ai pretendoi se "duke vrarė tė gjithė fėmijėt, pėrveē atyre qė ishin tė fuqishėm e gėzonin shėndet tė pėrkryer", spartanėt ishin "vazhdimisht nė kulmin e fuqisė dhe energjisė."





Lufta e Vietnamit, nė tė cilėn u vranė apo u plagosėn mė shumė se njė milion njerėz nga tė dy palėt, la shumė njerėz nė vuajtje e mjerim edhe pas mbarimit tė saj. Pėr mė tepėr, shumė prej kėtyre njerėzve u detyruan ta bėjnė luftėn mijėra milje larg shtėpive tė tyre.



Njė baba qė po u tregon trupave tė Vietnamit Jugor fėmijėn e tij tė vrarė, gjatė ndjekjeve tė forcave guerrilase tė Viet Kongut.





Bosnjė dhe Kosovė

Ngjarjet e kohėve tė fundit nė Bosnjė e Kosovė nuk duhet tė harrohen kurrė. Mungesa e dhembshurisė pėr njerėzit e pafajshėm, sepse i pėrkisnin njė feje, njė race a kulture tjetėr, mosshtrirja e dorės pėr ndihmė, si dhe shtypja e njerėzve tė pafajshėm nė mes tė Evropės qė vazhdoi prej vitesh, tregojnė qartė shthurjen morale dhe mungesėn e dhembshurisė qė mbizotėron nė shekullin XX.



Irlandė e veriut

Njerėz qė jetonin me frikė e nė mjerim dhe rrugė tė shkatėrruara si pasojė e sulmeve terroriste gjatė pėrleshjeve dhjetėra vjeēare midis Britanisė sė Madhe dhe Ushtrisė Republikane Irlandeze (IRA).



Xhakartė

Gjatė kryengritjes sė majit nė Xhakartė, morgu i qytetit u mbush plot e pėrplot me tė vdekur. Nga luftimet qė u bėnė nė vend u shkatėrruan qytete dhe u dogjėn makina.

Lufta shihej si "njė rregullues i domosdoshėm" i popullsive nė tė gjithė Evropėn dhe jo vetėm nė Gjermani. "Po tė mos ishte lufta,"- shkruan darvinisti social gjerman Fridrih fon Bernhard, - "ndoshta do tė shihnim se raca inferiore dhe tė degjeneruara do t'ia kalonin nė numėr e pasuri racave tė shėndetshme dhe rinore.

Rėndėsia rigjeneruese e luftrave qėndron nė atė se ajo sjell pėrzgjedhjen dhe, kėshtu, lufta kthehet nė njė domosdoshmėri biologjike.

Siē e kemi parė nga sa kemi treguar deri tani, Hitleri dhe ideologėt nazistė qė e pėrkrahnin atė e shihnin luftėn si njė domosdoshmėri me frymėzimin qė e gjenin te Darvinizmi. Duke vėnė nė jetė kėtė domosdoshmėri, ata i shkaktuan vuajtje tė ndryshme popullit tė tyre dhe popujve tė tjerė nė botė. Nga ky kėndvėshtrim s'do tė bėnim kurrfarė gabimi po ta cilėsonim Ēarls Darvinin si njė nga pėrgjegjėsit kryesorė pėr vuajtjet e shkaktuara gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.Profesor Dr. Jerry Bergmann bėn fjalė kėshtu pėr ndikimin e Darvinizmit mbi Luftėn e Dytė Botėrore:

Provat se idetė darviniste patėn njė efekt tė jashtėzakonshėm te mendimi dhe praktika gjermane, janė shumė tė qarta… Nė fakt, idetė darviniste ndikuan nė fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore, humbjen e 40 milionė jetėve dhe vajtjen dėm tė rreth 6 trilionė dollarėve. Duke qenė i bindur deri nė fund se evolucioni nuk ishte njė gėnjeshtėr, Hitleri e konsideronte veten si shpėtimtarin modern tė njerėzimit… Duke zhvilluar njė racė superiore, bota do ta mbante si njeriun qė e ngriti njerėzimin nė njė shkallė mė tė lartė evolucioni.

Sigurisht qė ka pasur luftra tė panumėrta nė botė edhe para se Darvini tė nxirrte teorinė e tij, por pėr shkak tė ndikimit qė pati teoria e tij, pėr herė tė parė, luftės iu dha njė miratim i rremė nga shkenca. Maks Nordaw drejtoi vėmendjen nga roli negativ i Darvinit pėr ēėshtjen e luftrave nė njė artikull tė titulluar "The Philosophy and Morals of War" (Filozofia dhe etika e luftės) qė bėri bujė nė Amerikė:

Personaliteti mė i madh nga tė gjithė pėrkrahėsit e luftės ėshtė Darvini. Meqė teoria e evolucionit ėshtė pėrhapur, ata mund ta mbulojnė barbarizmin e tyre tė lindur me emrin e Darvinit dhe t'i shpallin instiktet gjakatare tė skutave mė tė thella tė zemrės sė tyre, si fjala e fundit e shkencės.

S'ishte rastėsi qė shekulli XX njohu luftrat mė tė pėrgjakshme qė ka parė ndonjėherė bota me sy, pasi ai shekull ishte pasardhėsi i shekullit XIX, i cili ishte mbrujtur me ide tė ideologėve tė tillė materialistė si Darvini, Marksi dhe Frojdi. Darvinizmi kishte pėrgatitur terrenin teorik e tė ashtuquajtur shkencor qė do tė pėrfundonte nė luftė dhe tiranėt, qė e shikonin luftėn si tė domosdoshme pėr zhvillimin e njerėzimit, vranė gjithsej 60 milionė njerėz nė tė dy luftrat botėrore.

Luftra nga tė gjitha anėt e botės Neonazistėt



Neonazistėt ndėrmorėn njė sulm kundėr turqve nė qytetin e Mėlnit nė vitin 1992.

Edhe pse udhėheqėsit fashistė si Hitleri, Musolini dhe organizatat naziste tė lidhura me ta (SA, SS dhe Gestapoja) apo "kėmishėzinjtė" e Musolinit sot duken sikur i pėrkasin tė kaluarės, organizatat neonaziste qė ndjekin idetė e tyre e vazhdojnė ende veprimtarinė. Sidomos nė vitet e fundit, lėvizjet raciste e fashiste janė rizgjuar nė shumė vende evropiane. Nė ballė tė kėtyre lėvizjeve qėndrojnė neonazistėt e Gjermanisė.

Neonazistėt kanė nė rradhėt e tyre rrugaēė tė papunė, tė droguar dhe tipa tė etur pėr gjak. Ata zotėrojnė tė gjitha tiparet e mentalitetit fashist. Njė artikull gazete pėr neonazistėt tregon se sa i tėrheq ata gjaku dhe dhuna:

Gjaku, nderi dhe fanatizmi… Mjaftojnė kėto tri fjalė pėr tė pėrmbledhur vlerat e anėtarėve tė Grupit Fashist tė Olimpias. Sot organizata ka 35.000 anėtarė dhe nė sytė e tė tėrėve mund tė vihet re dėshira e papėrmbajtur pėr t'u ngritur.

Neonazistėt janė ndikuar nga i njėjti arsyetim darvinist, si "tė parėt" e tyre, Hitleri dhe udhėheqėsit e tjerė nazistė. Nė faqet e internetit qė kanė hapur pėr propagandė naziste dhe raciste ka mundėsi tė ndeshėsh fjalėt e Darvinit dhe lėvdata pėr tė, sepse Darvini u siguron mbėshtetje tė gjitha lėvizjeve dhe ideve neonaziste. Prandaj, nė faqet e tyre ata e paraqesin Darvinizmin si teori qė duhet tė pranohet, pa pasur nevojė pėr prova.

Sulmet dhe vrasjet qė kryejnė neonazistėt janė krejt tė pamėshirshme. Ata ndjejnė kėnaqėsi kur i djegin njerėzit tė gjallė, kur frikėsojnė dhe torturojnė fėmijėt e vegjėl. Turqit janė ndėr grupet kryesore qė mbahen veēanėrisht nė shėnjestrėn e tyre. Neonazistėt shfaqin urrejtjen dhe armiqėsinė e tyre pėr turqit nė ēdo cep tė faqeve tė tyre tė internetit dhe e tregojnė kėtė urrejtje me vepra. Kjo deklaratė pėr turqit ėshtė botuar nė njė faqe interneti tė neonazistėve:

Pėr shembull, po tė ishte nė dorėn time sot, do tė mė pėlqente tė shihja njė pjesė tė madhe tė turqve nė dhomat e gazit.





Faqet e internetit tė hapura nga neonazistėt. Nė kėto faqe, neonazistėt qė nderojnė Darvinin, fyejnė e kėrcėnojnė turqit.

Emri ku neonazistėt mbėshtesin urrejtjen e tyre ndaj turqve ėshtė pėrsėri Ēarls Darvini. Neonazistėt mendojnė se po japin njė shpjegim tė ashtuquajtur shkencor pėr urrejtjen e tyre ndaj turqve, duke iu referuar pretendimeve absurde tė Darvinit. Nė faqen e fundit tė kėtij kapitulli mund tė shihni disa faqe interneti tė neonazistėve, tė cilat i thurin lavde Darvinit dhe shprehin mendimet e tyre pėr kombin turk.

Dhuna neonaziste kundėr turqve dhe popujve tė tjerė ėshtė shtuar kohėt e fundit. Gazeta e pėrditshme turke "Sabah", e datės 12 gusht 2000, bėri tė njohur njė listė tė sulmeve neonaziste gjatė verės sė vitit 2000:

- Nė qershor u thyen dritaret e xhamisė "Rahman" nė qytetin e Gerės nė krahinėn e Tyringenit

- Dy shishe (molotov) u hodhėn nė njė xhami turke nė qytetin e vogėl tė Epingenit nė krahinėn e Baden-Vyrtembergut.

- Njė shishe me lėndė plasėse u hodh nė Xhaminė e Gjelbėr nė lagjen Utersen tė Pinebergut.

- Njė ndėrtese ku banonin turq iu vu zjarri nė Memingen.

- Nė Bokolt njė lokali turk dhe njė godine ku banonin libanezė iu vu zjarri. 14 njerėz u plagosėn, njėri nė gjėndje tė rėndė.

- Nė qytetin e Kemnicit nė Gjermaninė Lindore foshnja 7-muajshe e njė familjeje irakene u hodh pėrdhe. Fytyra e foshnjes u dėmtua kur preku betonin.

Jo shumė kohė mė parė kanė ndodhur incidente edhe mė tė rėnda. Duke marrė pėr bazė urrejtjen e Darvinit ndaj turqve, neonazistėt organizuan njė sulm kundėr turqve nė Mėln nė nėntor tė 1992-shit. Mė vonė, nė vitin 1993, 5 turq u dogjėn tė gjallė nė Solingen prej neonazistėve.



Revista "Stern" (Nr. 40/1992) shkruan: GJERMANIA NE RENIE Ēdo ditė sheh sulme me gurė dhe bomba zjarrhedhėse kundėr kampeve tė refugjatėve. Urrejtja e pėrgjithshme kundėr tė huajve po rritet dhe frika pėr tė ardhmen sundon. Politikanėt janė tė pafuqishėm. Lėvizja e krahut tė djathtė nė Gjermani shihet me ankth nga shtetet e huaja. Ku po shkon ky vend kėshtu?

Shtypi e pėrshkroi kėtė sulm si "sulmin mė mizor racist nė historinė e Gjermanisė qysh prej epokės naziste". Sulme tė kėtij lloji filluan te haseshin shpesh nė vitet nė vijim. Shtėpive tė shumė turqve iu vu zjarri, ndėrsa tė tjerė u rrahėn dhe u plagosėn. Sulme tė ngjashme u zhvilluan edhe nė Hollandė. Nė njė sulm kundėr turqve mbetėn tė vrarė njė grua dhe pesė fėmijėt e saj. Njerėzit qė morėn pjesė nė kortezhin e pėrmortshėm qė u mbajt, morėn letra kėrcėnuese me kryqin e thyer pėrsipėr.

Kėto incidente janė vetėm disa nga sulmet raciste kundėr turqve. Sulmet dhe vrasjet e kėtyre grupeve fashiste, pasardhės besnikė tė Darvinit dhe fashistėve si Hitleri, vazhdojnė ende. Masat ligjore nuk do tė mjaftojnė pėr tė ndaluar sulmet ēnjerėzore tė kėtyre grupeve. Mėnyra e sigurtė, pėr t'u dhėnė fund atyre, ėshtė lufta serioze ideologjike krahas masave ligjore. Veprimet e dhunshme tė kėtyre njerėzve qė e shohin racizmin si ligj tė natyrės nuk do tė mbarojnė pėr sa kohė qė idetė darviniste nuk do tė jenė hedhur poshtė si antishkencore.

Harun Yahya


Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 29.12.11 14:18, edituar 2 herė gjithsej
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 23.08.11 10:58

PJESA E KATERT

Darvinizmi: Burimi i Barbarisė Komuniste

Ideologjia qė i solli dėmin mė tė madh njerėzimit nė shekullin e mbushur me dhunė e barbarizėm dhe njėkohėsisht mė e pėrhapura nė botė ishte, pa dyshim, Komunizmi. Kjo ideologji, qė arriti kulmin e saj historik me dy filozofėt gjermanė Karl Marks dhe Frederik Engels nė shekullin XIX, derdhi kaq shumė gjak nė botė, saqė ua kaloi edhe nazistėve e imperialistėve tė dikurshėm. Komunizmi shkaktoi nė vdekjen e njerėzve tė pafajshėm dhe pėrhapi e nxiti dhunė, frikė e dėshpėrim ndėr njerėz. Edhe sot e kėsaj dite, kur flitet pėr vendet e Perdes sė Hekurt dhe Rusinė, imazhet qė zgjohen na sjellin parasysh vende tė pushtuara nga mjegulla, terri e dėshpėrimi, nga rrugė pa jetė, nga shqetėsimi dhe frika. Sado qė njerėzit mendojnė se Komunizmi u shemb nė vitin 1991, gėrmadhat qė la pas ekzistojnė ende. Sado "liberalė" tė jenė bėrė njė pjesė e komunistėve dhe marksistėve "tė papenduar", filozofia materialiste, ana e errėt e Komunizmit dhe e Marksizmit qė i largoi njerėzit nga feja dhe morali i mirė, ende vazhdon tė ndikojė te kėta njerėz.

Kjo ideologji qė pėrhapi terror nė ēdo cep tė botės, nė fakt, pėrfaqėsonte njė ide tė ardhur qė nga kohėt e lashta. Dialektika ėshtė njė bindje se i gjithė zhvillimi, nė gjithėsi, erdhi si rezultat i konfliktit. Nė bazė tė kėtij besimi, Marksi dhe Engelsi filluan tė analizonin historinė e botės. Marksi pretendonte se historia e njeriut ishte histori konflikti, se konflikti aktual ishte ai mes punėtorėve e kapitalistėve dhe se punėtorėt sė shpejti do tė ngriheshin dhe do tė organizonin njė revolucion komunist.

Tipari mė i spikatur i dy themeluesve tė Komunizmit ishte se, si tė gjithė materialistėt, ata ushqenin njė urrejtje tė madhe pėr fenė. Edhe Marksi, edhe Engelsi ishin ateistė tė bindur dhe zhdukjen e besimeve fetare e shikonin si thelbėsore nga pikėpamja e Komunizmit.

Por Marksit dhe Engelsit u mungonte diēka e rėndėsishme: me qėllim qė tė bėnin pėr vete njė publik sa mė tė gjerė, e panė tė nevojshme t'i jepnin ideologjisė sė tyre njė pamje shkencore. Dhe kėshtu, u krijua aleanca e rrezikshme qė solli dhimbje, kaos, vrasje masive, nxitje tė vėllait kundėr vėllait gjatė shekullit XX. Darvini bėri tė njohur teorinė e evolucionit nė librin e tij "Origjina e llojeve". Interesante ėshtė qė pretendimet bazė qė ai paraqiti ishin pikėrisht shpjegimet qė po kėrkonin Marksi dhe Engelsi! Darvini pretendonte se gjallesat u shfaqėn si rezultat i "luftės pėr mbijetesė" apo "konfliktit dialektik". Pėr mė tepėr, ai mohoi krijimin dhe hodhi poshtė besimet fetare. Pėr Marksin dhe Engelsin ky ishte njė rast qė s'duhej humbur.

Admirimi i Marksit dhe Engelsit pėr Darvinin

Darvinizmi pati aq shumė rėndėsi pėr Komunizmin, sa vetėm disa muaj pas botimit tė librit tė Darvinit, Engelsi i shkroi Marksit: "Darvini, tė cilin e kam nė dorė duke e lexuar, ėshtė i shkėlqyer."



Themeluesit e komunizmit, Karl Marks dhe Frederik Engels.

E megjithatė, vetė historia ka treguar se periudha evolucionare qė propozoi Marksi nuk ishte e vėrtetė. Asnjė shoqėri, nė asnjė kohė nuk ėshtė parė tė kalojė nėpėr fazat evolucionare tė propozuara nga Marksi. Pėrkundrazi, ekziston mundėsia tė shihen nė tė njėjtėn shoqėri, nė tė njėjtėn kohė, sisteme qė Marksi pretendonte se vijnė para apo pas njėra-tjetrės. Ndėrkohė qė njė pjesė e njė vendi pėrjeton sisteme tė ngjashme me sistemin feudal, nė njė pjesė tjetėr mund tė zbatohen rregullat kapitaliste. Kjo ėshtė arsyeja qė nuk ka asnjė provė se kalimi nga njė sistem nė tjetrin ndjek modelin evolucionar tė propozuar nga Marksi dhe teoria e evolucionit.

Nga ana tjetėr, asnjė nga parashikimet e Marksit nė lidhje me tė ardhmen nuk u vėrtetua. U kuptua qė teoritė e Marksit nuk ishin tė zbatueshme brenda 10 vjetėve nga vdekja e tij. Marksi pretendonte se, njėri pas tjetrit, kombet mė tė zhvilluara kapitaliste do tė pėsonin revolucione komuniste, por njė periudhė e tillė nuk erdhi. Lenini, njė nga pasuesit mė tė mėdhenj tė Marksit, u mundua tė shpjegonte pse nuk kishin ndodhur kėto revolucione e pastaj parashikoi qė revolucionet komuniste do tė bėheshin nė vendet e Botės sė Tretė. E megjithatė, tė gjitha pretendimet e Leninit i pėrgėnjeshtroi vetė historia. Nė kohėt e sotme, vendet ku sundon Komunizmi mund tė numėrohen me gishtat e njė dore. Pėr mė tepėr, Marksizmi pėrdori dhunėn nė rajonet ku erdhi nė fuqi dhe ai nuk erdhi nė pushtet nga lėvizjet popullore, siē pretendohej, por me dhunė diktatoriale.

Shkurtimisht, historia e kohėve tė fundit e ka pėrgenjėshtruar periudhėn e parashikuar nga filozofia marksiste tė evolucionit historik. Teori tė tilla, si "dialektika e historisė" dhe "evolucioni historik" nė vėllimet e shumta tė shkruara nga ideologėt materialistė si Marksi dhe Engelsi, janė thjesht fryt i fantazisė.

Marksi i ktheu pėrgjigje letrės sė Engelsit mė 19 dhjetor 1860, duke i shkruar: "Ky ėshtė libri qė pėrmban parimet bazė tė historisė sė natyrės sipas pikėpamjes sonė."

Nė njė letėr qė Marksi i shkroi Lasalit, njė tjetėr mik i tij socialist, mė 16 janar 1861, shkruan: "Libri i Darvinit ėshtė shumė i rėndėsishėm e mė shėrben si bazė nė shkencėn natyrore pėr luftėn e klasave nė histori." Nė kėtė mėnyrė ai zbulon rėndėsinė e teorisė sė evolucionit pėr Komunizmin.

Marksi e shfaqi simpatinė e tij pėr Darvinin, duke ia kushtuar atij veprėn e tij mė tė rėndėsishme, "Das Kapital" (Kapitali). Kopja e kėtij libri qė iu dėrgua Darvinit pėrmbante njė dedikim nga ana e vetė Marksit, i cili e pėrshkruante veten si njė "admirues i sinqertė" i natyralistit anglez.

Edhe Engelsi e pranon admirimin e tij pėr Darvinin:

Natyra ėshtė prova e dialektikės dhe nuk duhet lėnė pa thėnė se, fundja, natyra vepron nė mėnyrė dialektike e jo metafizike… Lidhur me kėtė, Darvinit duhet t'i pėrmendet emri para tė tjerėve.

Engelsi lavdėronte Darvinin njėlloj si Marksin. Ai shkruan:

"Ashtu sikurse Darvini zbuloi ligjin e evolucionit nė natyrėn organike, po ashtu edhe Marksi zbuloi ligjin e evolucionit nė historinė njerėzore."

Shembja e pikėpamjes marksiste pėr historinė

Karl Marksi, themelues i Komunizmit, i pėrshtati idetė e Darvinit qė patėn ndikim tė thellė tek ai, me procesin dialektik tė historisė. Sipas Marksit, shoqėria ka kaluar nė faza tė ndryshme, gjatė historisė dhe faktori qė i ka pėrcaktuar kėto faza ishte ndryshimi nė mjetet dhe marrėdhėniet e prodhimit. Sipas kėsaj pikėpamjeje, ekonomia pėrcaktonte gjithēka. Historia kaloi nėpėr faza evolucioni: bashkėsi primitive, shoqėri skllavopronare, shoqėri feudale, shoqėri kapitaliste dhe faza e fundit do tė ishte shoqėria komuniste.

E megjithatė, vetė historia ka treguar se periudha evolucionare qė propozoi Marksi nuk ishte e vėrtetė. Asnjė shoqėri, nė asnjė kohė nuk ėshtė parė tė kalojė nėpėr fazat evolucionare tė propozuara nga Marksi. Pėrkundrazi, ekziston mundėsia tė shihen nė tė njėjtėn shoqėri, nė tė njėjtėn kohė, sisteme qė Marksi pretendonte se vijnė para apo pas njėra-tjetrės. Ndėrkohė qė njė pjesė e njė vendi pėrjeton sisteme tė ngjashme me sistemin feudal, nė njė pjesė tjetėr mund tė zbatohen rregullat kapitaliste. Kjo ėshtė arsyeja qė nuk ka asnjė provė se kalimi nga njė sistem nė tjetrin ndjek modelin evolucionar tė propozuar nga Marksi dhe teoria e evolucionit. Nga ana tjetėr, asnjė nga parashikimet e Marksit nė lidhje me tė ardhmen nuk u vėrtetua. U kuptua qė teoritė e Marksit nuk ishin tė zbatueshme brenda 10 vjetėve nga vdekja e tij. Marksi pretendonte se, njėri pas tjetrit, kombet mė tė zhvilluara kapitaliste do tė pėsonin revolucione komuniste, por njė periudhė e tillė nuk erdhi.

Lenini, njė nga pasuesit mė tė mėdhenj tė Marksit, u mundua tė shpjegonte pse nuk kishin ndodhur kėto revolucione e pastaj parashikoi qė revolucionet komuniste do tė bėheshin nė vendet e Botės sė Tretė. E megjithatė, tė gjitha pretendimet e Leninit i pėrgėnjeshtroi vetė historia. Nė kohėt e sotme, vendet ku sundon Komunizmi mund tė numėrohen me gishtat e njė dore. Pėr mė tepėr, Marksizmi pėrdori dhunėn nė rajonet ku erdhi nė fuqi dhe ai nuk erdhi nė pushtet nga lėvizjet popullore, siē pretendohej, por me dhunė diktatoriale.Shkurtimisht, historia e kohėve tė fundit e ka pėrgenjėshtruar periudhėn e parashikuar nga filozofia marksiste tė evolucionit historik. Teori tė tilla, si "dialektika e historisė" dhe "evolucioni historik" nė vėllimet e shumta tė shkruara nga ideologėt materialistė si Marksi dhe Engelsi, janė thjesht fryt i fantazisė.

Nė njė vepėr tjetėr tė tij, Engelsi theksoi rėndėsinė e nxjerrjes nga Darvini tė njė teorie qė i kundėrvihej fesė:

Ai (Darvini) i dha konceptit metafizik tė natyrės goditjen mė tė rėndė, duke provuar se bota e sotme organike - bimėt, kafshėt, e si rrjedhim edhe njeriu - ėshtė produkt i njė procesi evolucioni qė vazhdon prej miliona vjetėsh.

Pėrveē kėsaj, Engelsi tregoi se si e kishte pranuar ai teorinė e Darvinit, duke shkruar njė artikull tė titulluar "Roli qė ka luajtur puna, nė kalimin nga majmuni te njeriu".

Shkencėtari amerikan Conway Zirckle shpjegon se pėrse themeluesit e Komunizmit e pranuan menjėherė teorinė e Darvinit:

Marksi dhe Engelsi e pranuan evolucionin thuajse menjėherė pasi Darvini botoi librin "Origjina e llojeve". Evolucioni, natyrisht, ishte pikėrisht ajo qė themeluesve tė Komunizmit u duhej pėr tė shpjeguar se si njerėzimi mund tė kishte ardhur nė ekzistencė pa ndėrhyrjen e ndonjė force tė mbinatyrshme dhe, pėr pasojė, ai mund tė pėrdorej pėr tė mbėshtetur bazat e filozofisė sė tyre materialiste. Pėrveē kėsaj, interpretimi i evolucionit nga Darvini, sipas tė cilit, evolucioni kishte ndodhur nėpėrmjet pėrzgjedhjes natyrore, u dha atyre njė hipotezė tė ndryshme nga ajo e shpjegimit teologjik mbizotėrues tė faktit tė vėrejtur se tė gjitha format e jetės u janė pėrshtatur kushteve tė tyre.

Tom Bethel, gazetar i revistės "Harper Magazine", shpjegon lidhjen midis Marksit dhe Darvinit, si mė poshtė:

Marksi nuk e admironte librin e Darvinit pėr arsye ekonomike, por pėr arsyen mė thelbėsore se universi i Darvinit ishte thjesht materialist dhe se shpjegimi i tij nuk pėrfshinte mė ndonjė lidhje me shkaqe tė pavėzhgueshme jomateriale jashtė apo "pėrtej" tij. Nė kėtė aspekt tė rėndėsishėm, Darvini dhe Marksi ishin shokė pėr kokė.

Sot, lidhja midis Darvinizmit dhe Marksizmit ėshtė njė e vėrtetė e pranuar nga tė gjithė. Biografitė e Marksit gjithmonė e bėjnė tė qartė njė gjė tė tillė. Pėr shembull, njė biografi e Karl Marksit e pėrshkruan kėtė lidhje nė kėtė mėnyrė:

"Darvinizmi paraqiti njė sėrė faktesh qė mbėshtesin Marksizmin dhe shtjellojnė tė vėrtetėn e tij. Pėrhapja e ideve darviniste evolucionare krijoi njė terren pjellor tė pėrshtatshėm pėr idetė marksiste dhe i hapi rrugėn pėrvetėsimit tė tyre nga klasa punėtore… Marksi, Engelsi dhe Lenini u dhanė vlerė tė madhe ideve tė Darvinit. Ata nxorėn nė pah rėndėsinė e tyre shkencore dhe, nė kėtė mėnyė, u pėrshpejtua pėrhapja e kėtyre ideve."

Siē e kemi parė, Marksi dhe Engelsi besonin me gėzim se koncepti i evolucionit pėrbėnte njė pėrkrahje shkencore pėr botėkuptimin e tyre ateist, por ky gėzim doli i parakohshėm. Teoria e evolucionit u pranua gjerėsisht, sepse ishte propozuar nė njė ambjent shkencor primitiv, si ai i shekullit XIX. Ajo ishte e mbushur me pasaktėsi dhe nuk mbėshtetej nė asnjė lloj prove shkencore. Shkenca qė njohu zhvillim tė madh nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, e nxori tė pavlefshme teorinė e evolucionit. (Pėr hollėsi tė mėtejshme, shih librin e shkruar nga Harun Jahja: "Gjunjėzimi i Evolucionit", i pėrkthyer dhe nė shqip) Kjo, nė tė njėjtėn kohė, nėnkuptonte shembjen e mendimit komunist dhe materialist, por ngaqė shkencėtarėt me pikėpamje materialiste e dinin se shembja e Darvinizmit nėnkuptonte, gjithashtu, edhe rrėnimin e ideologjive tė tyre, ata provuan tė gjitha metodat e mundshme pėr t'ua mbajtur tė fshehtė njerėzve rėnien e Darvinizmit.

Admirimi i pasuesve tė Marksit dhe Engelsit pėr Darvinin

Pasuesit e Marksit dhe Engelsit, qė shkaktuan vdekjen e miliona njerėzve dhe u bėnė shkak qė qindra miliona tė tjerė tė jetonin nė vuajtje, dhunė e terror, e pranuan teorinė e evolucionit, duke shprehur gėzim e interes tė madh.

John N. Moore flet pėr lidhjet mes evolucionit dhe udhėheqėsve sovjetikė, tė cilėt vunė nė jetė idetė e Marksit dhe Engelsit nė Rusi:

Mėnyra e tė menduarit tė udhėheqėsve tė BRSS-sė ėshtė rrėnjosur thellė nė kėndvėshtrimin evolucionist.

Ishte Lenini ai qė bėri tė mundur qė projekti i Marksit pėr revolucionin komunist tė realizohet. Lenini, udhėheqėsi i lėvizjes bolshevike komuniste nė Rusi, synonte tė rrėzonte me forcėn e armėve regjimin e carit. Kaosi pas Luftės sė Parė Botėrore u krijoi bolshevikėve mundėsinė qė po kėrkonin. Nė tetor 1917, me Leninin nė krye, komunistėt morėn pushtetin me forcėn e armėve. Pas revolucionit, Rusia u shndėrrua nė arenė lufte civile tė pėrgjakshme 3 vjeēare, mes komunistėve dhe pėrkrahėsve tė carit.

Ashtu si udhėheqėsit e tjerė komunistė, Lenini shpesh theksonte se teoria e Darvinit ishte baza themelore e filozofisė materialiste dialektike. Njė prej thėnieve tė tij zbulon mendimin e tij pėr Darvinizmin:

Darvini i dha fund besimit se llojet e botės bimore e shtazore nuk kanė asnjė lidhje me njėra-tjetrėn dhe se ato janė krijuar prej Zotit e, si rrjedhim, janė tė pandryshueshme.

Edhe Trocki, qė pranohej si arkitekti mė i rėndėsishėm i Revolucionit Bolshevik pas Leninit, i dha rėndėsi tė madhe Darvinizmit. Ai e pohoi admirimin e tij pėr Darvinin kėshtu:

Zbulimi i Darvinit ėshtė triumfi mė i madh i dialektikės nė gjithė fushėn e materies organike.

Pas vdekjes sė Leninit nė vitin 1924, Stalini, qė njihet si diktatori mė gjakatar nė historinė e njerėzimit, u vu nė krye tė Partisė Komuniste. Gjatė 30 viteve tė tij nė pushtet, Stalini do tė vėrtetonte se sa sistem i pamėshirshėm ishte komunizmi. Lėvizja e parė e rėndėsishme e Stalinit ishte marrja, nė emėr tė shtetit, e tokave tė fshatarėve qė pėrbėnin 80% tė popullsisė sė Rusisė. Nė emėr tė kėsaj politike kolektivizimi, qė kishte pėr qėllim zhdukjen e pronės private, tė gjitha prodhimet e fshatarėve rusė u mblodhėn me dhunė nga zyrtarė tė armatosur. Pėr pasojė, plasi njė zi buke e tmerrshme. Miliona gra, fėmijė dhe pleq qė nuk gjenin asgjė pėr tė ngrėnė vdisnin, duke u pėrpėlitur nga uria. Numri i tė vdekurve vetėm nė Kaukaz arriti 1 milion.

Stalini dėrgoi qindra mijėra njerėz qė tentuan tė mos i bindeshin kėsaj politike nė kampet e tmerrshme tė punės nė Siberi. Kėto kampe, ku tė burgosurve u dilte shpirti nė punė, u kthyen nė varr pėr pjesėn mė tė madhe tė kėtyre njerėzve. Nga ana tjetėr, dhjetra mijėra njerėz u ekzekutuan nga policia sekrete e Stalinit. Miliona tė tjerė u detyruan tė shpėrnguleshin nė viset mė tė largta tė Rusisė, pėrfshirė turqit e Krimesė dhe Turkmenistanit.

Me kėto politika gjakatare e mizore, Stalini vrau 20 milionė njerėz. Historianėt kanė zbuluar se ky barbarizėm i jepte atij kėnaqėsi tė madhe. Ai ndjente kėnaqėsi kur ulej nė tryezėn e tij nė Kremlin dhe shqyrtonte listėn e atyre qė kishin vdekur nė kampet e pėrqendrimit ose qė ishin ekzekutuar.

Pėrveē gjendjes psikologjike, nė tė cilėn ndodhej, ndikimi kryesor qė e nxiti tė bėhej njė vrasės i tillė i pamėshirshėm ishte filozofia materialiste qė ai besonte. Nga vetė fjalėt e Stalinit, baza themelore e kėsaj filozofie ishte teoria e evolucionit. Ai shpjegonte rėndėsinė qė u jepte ideve tė Darvinit:

Janė tri gjėra qė ne bėjmė pėr tė ēliruar mendjet e studentėve tanė. E kishim pėr detyrė t'u mėsonim atyre moshėn e tokės, prejardhjen gjeologjike dhe parimet e Darvinit.

Kur Stalini ishte ende gjallė, njė shok i ngushtė fėmijėrie, nė librin "Ngjarje tė rėndėsishme nė jetėn e Stalinit", tregon si ishte bėrė ateist Stalini:

Qė nė moshė shumė tė re, kur ishte ende nxėnės nė shkollėn klerike, shoku Stalin ka treguar se ka pasur njė mendje kritike dhe ka shfaqur ndjenja revolucionare. Ai filloi tė lexojė Darvinin dhe u bė ateist.

Nė tė njėjtin libėr, G. Glurxhidze, njė shok fėmijėrie i Stalinit tregon se si Stalini kishte nisur tė mos besonte mė nė Zot dhe i kishte thėnė se arsyeja ishte libri i Darvinit, duke e nxitur qė ta lexonte edhe ai.

Njė tregues i rėndėsishėm i besimit tė verbėr tė Stalinit nė teorinė e evolucionit ishte mospranimi nė sistemin shkollor sovjetik i ligjeve gjenetike tė Mendelit nė kohėn kur erdhi nė pushtet. Kėto ligje, qė ishin pranuar nga e gjithė bota e shkencės qė nga fillimi i shekullit XX, mohonin pretendimin e Lamarkut se "tiparet e fituara mund tė pėrcillen te brezat pasardhės". Shkencėtari rus Lisenko e shihte kėtė si njė goditje tė fuqishme kundėr teorisė sė evolucionit dhe, nė tė njėjtėn kohė, si njė rrezik tė madh, ndaj dhe ia tregoi Stalinit mendimet e tij. Stalinit i bėnė pėrshtypje mendimet e Lisenkos dhe e emėroi kryetar tė shoqatave shkencore zyrtare. Kėshtu, shkenca gjenetike, e cila i kishte dhėnė njė goditje tė rėndė evolucionit, nuk u pranua nga asnjė shoqatė apo shkollė shkencore nė Bashkimin Sovjetik, derisa vdiq Stalini.

Gjatė sundimit tė Stalinit, Bashkimi Sovjetik ishte kthyer nė njė mjedis ku mbretėronte kaosi, ku pėr miliona njerėz jeta ishte pėrherė nė rrezik dhe ku mund tė arrestoheshin nga ēasti nė ēast, paēka se s'kishin bėrė asnjė krim pėr tė vuajtur tortura tė paimagjinueshme.

Kur analizojnė kėto ngjarje, disa komentues tė historisė bėjnė gabim kur mundohen tė provojnė se shkaku kryesor i gjithė kėsaj barbarie e mizorie tė pashpirt ishte se njerėz si Lenini, Stalini, Mao, Hitleri dhe Musolini karakterizoheshin nga psikopatia dhe ēekuilibri mendor. Ēfarė rastėsie ėshtė kjo qė e gjithė bota ra nė duart e njerėzve tė ēekuilibruar psikologjikisht nė tė njėjtėn kohė? Eshtė e qartė se tė gjithė kėta njerėz dhe ideologji kanė pirė nga i njėjti burim. Me pak fjalė, njė palė tjetėr ishte fajtore bashkė me ta. Shkaku qė kėta udhėheqės tė pashpirt tėrhiqnin pas vetes miliona njerėz dhe qė u lejoi atyre tė bėnin krime, ishte pėrkrahja "shkencore" qė u dha filozofia materialiste dhe Darvinizmi.

Mao Ce Duni: ambasadori i Darvinit dhe i Marksit nė Kinė

Ndėrkohė qė Stalini zbatonte regjimin e tij totalitar, njė tjetėr regjim komunist, i cili e shihte Darvinin si mbėshtetjen e tij shkencore, u vendos nė Kinė. Komunistėt, nėn udhėheqjen e Mao Ce Dunit, erdhėn nė pushtet nė vitin 1949 pas njė lufte tė gjatė civile. Maoja krijoi njė regjim shtypės dhe gjakatar, njėlloj si aleati i tij, Stalini, i cili e pėrkahu mjaft. Kina u bė skena e ekzekutimeve tė panumėrta politike. Nė vitet qė do tė vinin, militantėt e rinj tė Maos, tė njohur si "Rojet e Kuqe", do ta fusnin vendin nė njė atmosferė tmerri tė vėrtetė.

Maoja shpalli hapur bazėn filozofike tė sistemit qė krijoi, duke thėnė: "Socializmi kinez mbėshtetet te Darvini dhe teoria e evolucionit."

Duke qenė marksist, ateist dhe ndjekės besnik i evolucionit, Maoja dha urdhėr qė materialet e leximit qė do tė pėrdoreshin nė institucionet arsimore gjatė kėsaj periudhė fillestare, tė pagėzuar me emrin "Hapi i madh pėrpara", tė ishin shkrimet e Ēarls Darvinit, si dhe materiale tė tjera qė pėrkrahnin paradigmėn e evolucionit.

Kur komunistėt kinezė erdhėn nė pushtet, ata pėrdorėn teorinė e evolucionit si bazė pėr ideologjinė e tyre. Nė fakt, intelektualėt kinezė e kishin pranuar teorinė e evolucionit kohė mė parė.

Gjatė shekullit XIX, Perėndimi e konsideronte Kinėn si njė gjigand tė fjetur, tė izoluar dhe tė zhytur nė traditat e lashta.

Pak evropianė e kuptuan se me sa etje i thithėn intelektualėt kinezė idetė darviniste evolucioniste dhe panė tek ato ide njė nxitės shpresėdhėnės pėr pėrparim dhe ndryshim. Sipas shkrimtarit kinez Hu Shin ("Living Philosophies:", 1931), kur nė vitin 1898 u botua libri i Thomas Huxley, "Evolucioni dhe Etika", ai u brohorit dhe u pranua menjėherė nga intelektualėt kinezė. Tė pasurit sponsorizuan botime tė lira nė gjuhėn kineze, nė mėnyrė qė ato tė pėrhapeshin nė masat e gjera tė popullit.96

Kėshtu, njerėzit qė u kthyen kah Komunizmit dhe udhėhoqėn revolucionin komunist ishin ata intelektualė qė ishin "ndikuar thellė" prej ideve darviniste.

Nuk ishte e vėshtirė pėr Kinėn, pavarėsisht nga historia dhe besimet e saj tė forta panteiste, tė hynte nė darėn e Darvinizmit dhe Komunizmit. Nė njė artikull nė revistėn "New Scientist", filozofi darvinist kanadez Michael Ruse thotė nė lidhje me Kinėn e fillimit tė shekullit tė njėzetė:

Kėto ide zunė rrėnjė menjėherė, sepse Kina nuk i kishte pengesat e natyrshme intelektuale e fetare pėr evolucionin qė shpesh ekzistonin nė Perėndim. Dhe me tė vėrtetė, nga disa anė, Darvini ngjante pothuajse si kinez! Mendimi taoist dhe neokonfucian gjithmonė kishte theksuar "sendėsinė" te qeniet njerėzore. Fakti qė ne kemi gjėra tė pėrbashkėta me kafshėt nuk pėrbėnte ndonjė tronditje tė madhe… Nė kohėn e sotme, filozofia zyrtare ėshtė Marksizėm-Leninizmi, por pa mėnyrėn materialiste laike tė Darvinizmit (qė tani pėrbėn filozofinė e gjerė sociale), nuk do tė ishte pėrgatitur terreni pėr Maon dhe revolucionarėt e tij qė tė mbillnin farėn e tė vilnin tė korrat e tyre.

Siē thotė mė lart Michael Ruse, me ngulitjen e ideve darviniste, Kina e pėrqafoi pa probleme Komunizmin. Populli kinez, i mashtruar nga idetė darviniste, rrinte e bėnte sehir kur kryheshin tė gjitha masakrat e Mao Ce Dunit, njė prej vrasėsve mė tė papėrmbajtur tė historisė. Jo vetėm nė Kinė, por edhe nė shumė vende tė tjera, Komunizmi ishte shkaku i pėrleshjeve, akteve tė pėrgjakshme, terrorizmit dhe luftės civile. Turqia ishte njė prej tyre. Nė vitet '60 dhe '70, grupet qė rrėmbyen armėt kundėr shtetit, me ėndrrėn qė tė zhvillonin njė revolucion komunist nė vend, e futėn Turqinė nė njė atmosferė tė errėt terrorizmi. Pas 1980-ės terrorizmi komunist u bashkua me rrymėn e separatizmit, duke u bėrė shkaku i vdekjes sė dhjetėra mijėra turqve, policėve e ushtarėve nė krye tė detyrės.

Ideologjia komuniste, qė solli gjakderdhje nė botė nė kėtė mėnyrė pėr 150 vjet rresht, u gjend gjithmonė krah pėr krah me Darvinizmin. Edhe sot e kėsaj dite, komunistėt janė pėrkrahėsit mė tė flaktė tė Darvinizmit. Sa herė qė njeriu hedh sytė nga qarqet qė e mbrojnė me kokėfortėsi teorinė e evolucionit, gati nė ēdo vend tė botės, shikon marksistėt ne rreshtin e parė, sepse siē ka thėnė Karl Marksi, teoria e evolucionit pėrbėn bazėn e ideologjisė komuniste nga aspekti i shkencės natyrore dhe i siguron pėrkrahjen mė tė rėndėsishme shkencore mungesės sė besimit fetar tė komunistėve.

Baza e aleancės midis Darvinizmit dhe Komunizmit: Urrejtja pėr fenė

Siē e shpjeguam mė sipėr, arsyeja kryesore qė materialistėt dhe komunistėt u kapėn fort pas Darvinizmit ėshtė pėrkrahja qė siguron Darvinizmi pėr ateizmin. Filozofia materialiste ka ekzistuar gjatė gjithė historisė, por, deri nė shekullin XIX, shumica e filozofėve nuk kishin shkuar mė tej se librat e teorisė. Shkaku kryesor pėr kėtė ishte se deri nė atė kohė shumica e njerėzve tė shkencės besonin nė Zot dhe nė realitetin e krijimit, por nė shekullin XIX, filozofia materialiste dhe teoria e Darvinit filluan tė zbatoheshin nė shkencat natyrore. Darvinizmi ishte baza mė e rėndėsishme pėr kulturėn materialiste jofetare, e cila vuri vulėn e saj nė shekullin XIX, por e tregoi fytyrėn e vėrtetė kryesisht nė shekullin XIX. Ideologjitė qė lindėn nga kjo kulturė materialiste, siē e kemi shqyrtuar, u bėnė shkaku i dy luftrave botėrore, i luftrave civile tė panumėrta, i akteve terroriste, i genocidit, i shfarosjeve dhe barbarizmit. Pėr shkak tė kėtyre katastrofave, dhjetėra milliona njerėz humbėn jetėn, ndėrsa qindra miliona u shtypėn paturpėsisht dhe provuan mbi kurriz keqtrajtimet mė barbare. Shembja e qindra kishave dhe xhamive nga Stalini ėshtė thjesht njė tregues i urrejtjes sė Komunizmit ndaj fesė. Nė librin e tij "Lufta e gjatė kundėr Zotit", Henry Morris pėrshkruan lidhjen nė kėtė mėnyrė:

Pavarėsisht nga mangėsitė shkencore, karakteri, gjoja shkencor i evolucionit ėshtė pėrdorur pėr tė justifikuar tė gjitha llojet e sistemeve dhe praktikave jofetare. Mė i suksesshmi prej tyre, deri tani, duket se ėshtė Komunizmi. Ithtarėt e tij kudo nė botė janė mashtruar tė besojnė se Komunizmi duhet tė jetė i vėrtetė, pasi bazohet nė shkencėn e evolucionit.,

POL POTI DHE "FUSHAT E VDEKJES" TE KMEREVE TE KUQ

Nė vitet 1975-1979, gjatė sundimit tė Pol Potit, u vranė 2 milionė njerėz nga popullsia 7 milionėshe e Kamboxhias. Duke i llogaritur nė pėrqindje popullsie, vrasjet e Pol Potit, i cili ėndėrronte tė krijonte njė shtet komunist tė pėrsosur, ishin mė tė mėdha se ato tė Hitlerit e Stalinit. Objektivi kryesor i Pol Potit ishin doktorėt, inxhinierėt e shkencėtarėt, me pak fjalė, intelektualėt e vendit. Ai i vriste ata pa mėshirė. Madje ishte dhėnė edhe urdhėr qė tė vritej "kushdo qė mbante syze". Si pasojė e kėtyre vrasjeve ēnjerėzore, u shfaqėn "fushat e vdekjes" qė zgjatėn me vite.

Logjika qė pėrdornin oficerėt e Kmerit tė Kuq pėr tė justifikuar masakrat e tyre pėrmblidhej me kėto fjalė: "Po tė tė mbajmė, nuk fitojmė gjė. Po tė tė humbasim, nuk humbasim gjė." Ata vranė kėdo qė e konsideronin apo edhe dyshonin se ishte i padobishėm dhe i dėmshėm. Tė paktėn njė pjesėtar nga ēdo familje ka humbur jetėn nė kėto masakra.

Pol Poti, pėr tė cilin jeta e njeriut s'vlente asgjė, besonte se familja i zinte rrugėn vizionit tė tij radikal pėr Socializmin. Ai u pėrpoq ta hiqte qafe idenė e familjes, duke i pėrēarė familjet e duke i detyruar njerėzit tė jetonin nė vende tė pėrbashkėta. E njėjta politikė ishte zbatuar nga Stalini nė Rusi. Nė fillim u morėn tokat fshatarėve, pastaj u dhanė parcela tė vogla toke nė zona tė shpėrndara qėllimisht dhe shumė larg njėra-tjetrės. Si rezultat, me qėllim qė njė familje tė punonte arat e saj, tė ndara nė parcela tė vogla toke, pjesėtarėt e familjes detyroheshin tė jetonin tė ndarė nga njėri-tjetri.

Robert Templer, "Pol Pot's Legacy of Horror", The Age, 18 prill 1998, http://dithpran.org/PolPotegacy.htm.

Armiqėsia qė ushqente komunizmi dhe materializmi pėr fenė e tregoi veten gjatė kryengritjes bolshevike. Kishat dhe xhamitė u shembėn dhe ndėr kategoritė e atyre qė u pėrjashtuan nga "shoqėria e re socialiste", besimtarėt zinin njė vend tė rėndėsishėm. Pavarėsisht nga fakti se pjesa mė e madhe e shoqėrisė ishte fetare, ata u penguan tė kryenin detyrat fetare. Me qėllim qė tė evitohej e djela, kur tė krishterėt shkonin nė kishė, u hoq koncepti i njė dite pushimi pėr tė gjithė. Ēdo njeri do punonte 5 ditė, por dita e pushimit mund tė ishtė njė ditė ēfarėdo. Kjo masė u mor nga komunistėt "pėr tė lehtėsuar luftėn pėr eliminimin e fesė".99 Pas kėsaj, nė vitin 1928 dhe 1930, taksat qė paguanin besimtarėt u rritėn 10 herė, u hoqėn triskat e tallonat e ushqimit dhe ata nuk mund tė pėrdornin mė shėrbimet shėndetėsore, qė do tė thotė se ata nuk gėzonin mė tė drejta qytetare. Ata shpesh arrestoheshin, shkarkoheshin nga postet qė kishin dhe internoheshin. Nė vitin 1936 rreth 65% e xhamiave dhe 70% e kishave ishin shkatėrruar.

Masa tė dhunshme kundėr fesė u morėn edhe nė Shqipėri. Udhėheqėsi komunist i Shqipėrisė, Enver Hoxha, nė vitin 1967 e shpalli Shqipėrinė si vendin e parė "tė pafe". Besimtarėt u arrestuan pa asnjė arsye e disa prej tyre u vranė kur ishin nė arrest. Nė vitin 1948 dy peshkopė dhe 5.000 besimtarė u qėlluan. Edhe muslimanėt u trajtuan nė tė njėjtėn mėnyrė. Revista letrare mujore "Nėntori" njoftoi se 2169 xhami dhe kisha ishin mbyllur, nga tė cilat 327 ishin vende adhurimi katolike.

Shkaku i kėtyre veprimeve ishte, pa dyshim, qėllimi i Komunizmit pėr tė formuar shoqėri qė do tė mohonin ekzistencėn e Zotit dhe do tė besonin e vlerėsonin vetėm materien. Nė fakt, ky ishte njė prej objektivave kryesore tė Komunizmit, sepse udhėheqėsit komunistė e dinin qė ata do tė mund tė sundonin si tė donin vetėm mbi njerėz tė pandjeshėm tė shndėrruar nė makina, qė nuk e njihnin frikėn ndaj Zotit dhe qė kishin prirjen tė kryenin vrasje e shtypje sa herė tė urdhėroheshin.

Pretendimet e Darvinizmit, tė cilat i siguruan mbėshtetje ateizmit dhe justifikuan tė gjitha llojet e shtypjes dhe barbarisė, inkurajuan nė kėtė mėnyrė tė gjitha ideologjitė qė sollėn gjakderdhje dhe e cilėsuan jetėn njerėzore si diēka tė pavlerė. Kjo ėshtė arsyeja pse shekulli i fundit kaloi i mbushur me luftra tė tejzgjatura, masakra, akte dhune e armiqėsi.

Shtypja dhe dhuna qė i sollėn botės komunistėt darvinistė


Anarkia dhe terrori janė dy prej veglave tė domosdoshme tė Marksizmit dhe Komunizmit. Prirja e Marksizmit pėr terrorizėm e dhunė u shfaq nė eksperimentin e Komunės sė Parisit, kur Marksi ishte ende gjallė. Terrorizmi u bė njė pjesė e domosdoshme e ideologjisė komuniste pėr Leninin, sidomos nė kohėn kur ai po e kthente nė praktikė teorinė e Marksit. Siē do tė shihet nė faqet nė vijim, nė kohėn tonė, udhėheqėsit komunistė mbahen mend pėr shtypjen dhe vrasjet qė kanė kryer. Megjithatė, pavarėsisht nga kjo, disa qarqe ende mbulojnė muret me fotografitė e kėtyre vrasėsve tė pamėshirshėm, qė i kanė duart tė lyera me gjak, dhe ende i pranojnė kėta sadistė si mėsuesit e tyre.

Sado qė disa komunistė pretendojnė se dhuna dhe terrorizmi nuk janė praktika komuniste dhe se ato janė shfaqur vetėm nė disa mėnyra tė zbatimit tė Komunizmit tek individė tė caktuar, e sado qė tė pėrpiqen pėr ta shfajėsuar Komunizmin, ka njė tė vėrtetė tė pamohueshme: Themeluesit e Komunizmit personalisht e mbronin dhunėn dhe terrorizmin dhe i shihnin si thelbėsorė pėr ideologjinė e tyre. Analisti politik amerikan Samuel Francis ka thėnė kėshtu lidhur me kėtė ēėshtje:

Marksi dhe Engelsi ishin, nė pėrgjithėsi, specifikė kur kėmbėngulnin se revolucioni gjithmonė do tė ishte i dhunshėm dhe se revolucionarėt duhet tė pėrdorinin dhunėn kundėr sunduesve e, madje nė disa raste, ata e shprehėn vėrtet pėrkrahjen e tyre ndaj terrorizmit.

Karl Marksi ka thėnė: "Kryengritja ėshtė njė art, po aq sa edhe lufta." Ai pranoi si parim tė vetin kėto fjalė tė Dantonit, njė prej emrave mė tė shquar nė "politikėn revolucionare": "De l'audaēe, de l'audaēe, enēore de l'audaēe" (Guxim, guxim, gjithmonė guxim!).

Ka deklarata tė qarta nga Lenini nė lidhje me domosdoshmėrinė e ushtrimit tė terrorit nė mėnyrė sistematike. Ja disa prej tyre:

Nė tė vėrtetė, shteti s'ėshtė gjė tjetėr, veēse njė makinė pėr shtypjen e njė klase nga njė tjetėr. Diktatura ėshtė rregull qė mbėshtetet drejtpėrdrejt te forca dhe qė nuk kufizohet nga ligjet… Diktatura revolucionare e proletariatit ėshtė rregull i fituar dhe i mbajtur nėpėrmjet ushtrimit tė dhunės nga proletariati kundėr borgjezisė, rregull qė nuk kufizohet nga ndonjė ligj.



Ne nuk jemi aspak kundėr vrasjeve politike… Vetėm nė lidhje tė drejtpėrdrejtė e tė menjėhershme me lėvizjen e masės, mund dhe duhet tė jenė tė vlefshme aktet terroriste individuale.

ėr t'u shndėrruar nė forcė, punėtorėt me ndėrgjegje klasore duhet tė fitojnė shumicėn nė anėn e vet. Pėr sa kohė qė nuk pėrdoret dhunė kundėr njerėzve, nuk mbetet rrugė pėr tė ardhur nė pushtet.

Duke folur nė njė mbledhje tė punėtorėve, Lenini lėshoi njė deklaratė tė tmerrshme pėr tė treguar se sa i domosdoshėm ishte pėr ta terrorizmi:

Nė qoftė se masat e popullit nuk ngrihen spontanisht, kjo s'tė ēon asgjėkundi… Sepse pėr sa kohė qė ne nuk arrijmė t'i trajtojmė spekullatorėt ashtu siē e meritojnė - me njė plumb kokės - nuk do tė arrijmė asgjėkundi.

Njė prej udhėheqėsve mė tė rėndėsishėm tė Revolucionit tė Tetorit nė Rusi, Trocki, thotė kėtė pėr tė konfirmuar fjalėt e Leninit:

Por revolucioni i kėrkon klasės revolucionare qė tė arrijė qėllimin e saj me tė gjitha mėnyrat e disponueshme, po tė jetė nevoja, me kryengritje tė armatosur; po tė kėrkohet, edhe me terrorizėm.

Trocki, nė njė tjetėr fjalim, shkon edhe mė tej:

"Rrugėzgjidhja jonė e vetme tani ėshtė lufta civile. Lufta civile ėshtė lufta pėr bukė… Rroftė lufta civile!

Kėto parime tė teoricienėve komunistė si Lenini dhe Trocki u vunė nė zbatim nė revolucionin bolshevik nė Rusi. Gjatė periudhės revolucionare tė vjeshtės sė 1917-ės filluan masakra nė shkallė tė gjerė, plaēkitje dhe dhunė e pabesueshme. Ata njerėz qė ishin kundėr revolucionit, apo qė dyshoheshin se ishin kundėr revolucionit, i grumbullonin pa asnjė arsye, i arrestonin dhe i pushkatonin, ndėrsa shtėpitė ua plaēkitnin dhe ua rrėnonin. Terrorizmi, qė filloi me Leninin dhe Trockin, vazhdoi dhe u keqėsua edhe mė shumė gjatė viteve tė sundimit tė Stalinit. Harrison E. Salisbury, i gazetės "The New York Times", i pėrshkroi kampet e burgjeve tė sistemit sovjetik si:

… njė kontinent i tėrė terrori... Nė krahasim me ata qė u bėnė shkak pėr qindra mijėra ekzekutime dhe miliona vdekje nė sistemin sovjetik tė terrorit, carėt duken pothuaj zemėrmirė… Na tmerron mendimi i njė ligėsie sistematike, tė shndėrruar nė rutinė, pėr shkak tė sė cilės 3-4, a mė shumė, milionė burra e gra u dėnuan ēdo vit me punė tė detyruar dhe internim tė pėrjetshėm. Gjykimet ishin aq arbitrare, saqė tė burgosurve shpesh nuk u thuhej se cili ishte dėnimi i tyre…

Popujt jorusė dhe sidomos turqit e Krimesė, turqit e Azisė Qendrore dhe kazakėt ishin tė pambrojtur nga terrorizmi i ushtruar nga sistemi sovjetik. Gjyqe tė veēanta, tė quajtur "troiki", u ngritėn pėr spastrimin e shoqėrisė ruse nga kazakėt. Vetėm nė tetor tė vitit 1920, kėto "troiki" dėnuan me vdekje mė shumė se 6000 njerėz. Familjet, e nganjėherė edhe fqinjėt e atyre qė ishin kundėrshtarė tė regjimit dhe nuk ishin kapur, merreshin rregullisht peng dhe dėrgoheshin nė kampet e pėrqendrimit. Martin Latsisi, drejtori i njė prej kėtyre kampeve nė Ukrainė, pohoi nė njė nga raportet e tij se ato ishin kampe tė vdekjes:

Tė mbledhur tok nė njė kamp pranė Maikopit, pengjet, gratė, fėmijėt e pleqtė mbijetojnė nė kushtet mė tė tmerrrshme, nė tė ftohtin e baltėn e tetorit… Ata po vdesin si miza. Gratė janė gati tė bėjnė gjithēka pėr t'i shpėtuar vdekjes. Ushtarėt qė ruajnė kampin pėrfitojnė nga kjo gjė dhe i trajtojnė si prostituta.



Pėrkrahėsit komunistė tė Maos i ndėshkonin me mėnyra mizore kundėrshtarėt e tyre nė luftėn civile, nė fillim duke i poshtėruar para njerėzve dhe pastaj duke i vrarė.

Nėn ndikimin e Darvinit, revolucionarėt komunistė vrisnin njerėz me mėnyra tė ēmendurish. Nga dokumentet e kohės del se qėllimi i tyre i vetėm ishte shfarosja e plotė. Dukej sikur ata besonin se sa mė shumė njerėz tė vrisnin, aq mė shumė sukses do tė korrnin. Qė ata kishin nė plan tė zhduknin cilindo nga ata qė dyshohej se ishte kundėr revolucionit, del nė njė prej vendimeve tė tyre:

Pjatigorsk Ēeka (Komiteti i Jashtėzakonshėm pėr Luftėn ndaj Kundėrrevolucionit) vendosi pa hezituar tė ekzekutoheshin 300 njerėz nė ditė. Ata e ndanė qytetin nė lagje tė ndryshme, morėn njė numėr tė caktuar njerėzish nga secila dhe urdhėruan partinė tė pėrpilonte lista ekzekutimi… Nė Kislovodsk, pėr shkak se askujt nuk i erdhi ndėr mend njė ide mė e mirė, u vendos tė vriteshin njerėz qė ishin shtruar nė spital.

Siē u njoftua nė kryeartikullin e gazetės "Krasnji Mjeē" (Shpata e Kuqe), pėrkrahėse e komunistėve, pėr ta nuk kishte gjė tė ndaluar dhe besonin se duhej tė derdhej gjak qė tė pėrftohej ngjyra e flamurit tė kuq.

Pėr ne gjithēka ėshtė e lejueshme, sepse ne jemi tė parėt qė ngremė shpatėn jo pėr tė shtypur racat dhe pėr t'i mbajtur nė skllavėri, por pėr tė ēliruar njerėzimin nga prangat… Gjaku? Le tė derdhet gjaku lumė! Le ta njollosė gjaku pėrgjithmonė flamurin e zi tė piratėve qė valėvit borgjezia dhe le tė jetė pėrgjithmonė i kuq si gjaku flamuri ynė! Sepse vetėm nėpėrmjet vdekjes sė botės sė vjetėr mund ta ēlirojmė veten pėrgjithmonė nga kthimi i atyre ēakejve!

Pėrveē gjithė kėsaj torture, Stalini krijoi "njėsitė e rekuizimit" pėr t'ua marrė me dhunė prodhimin fshatarėve. Kėto njėsi ishin pėrgjegjėse pėr tė gjitha llojet e shtypjeve. Mė 14 shkurt 1922 njė inspektor shkruan:

Abuzimet me postin nga njėsitė e rekuizimit, tė flasim hapur, tani kanė arritur nivele tė pabesueshme. Rregullisht, fshatarėt qė arrestohen mbahen mbyllur nė plevica tė mėdha pa ngrohje, pastaj qėllohen me kamzhik dhe kėrcėnohen me ekzekutim.

Ata qė nuk e kanė plotėsuar tė gjithė kuotėn e tyre, janė detyruar qė tė vrapojnė lakuriq pėrgjatė rrugės kryesore tė fshatit dhe pastaj tė mbyllen nė njė hangar tjetėr pa ngrohje. Njė numėr i madh grash janė rrahur derisa kanė humbur ndjenjat dhe pastaj janė flakur lakuriq nė gropa tė hapura nė borė…

Stalini besonte se Spanja paraqiste mundėsi tė mira pėr BRSS-nė dhe se ndėrhyrjet nė atė vend do tė jepnin frytet e tyre. Pėr kėtė arsye, ai u mbajti anėn dhe pėrkrahu komunistėt nė Luftėn Civile tė Spanjės, por bashkė me ta, nė Spanjė vėrshoi terrorizmi i BRSS. Njė shembull i shtypjes dhe torturės nė atė vend ishte kampi i pėrqendrimit ku u mbajtėn 200 antistalinistė nė fillim tė 1938-ės. "Kur stalinistėt vendosėn tė hapnin njė ēeka (komitet i jashtėzakonshėm)..."- kujton njė viktimė.

... Ishte njė varrezė e vogėl qė po pastrohej aty afėr. Ēekistėve u erdhi njė ide e mbrapshtė: ata do t'i linin varret hapur, me skeletet dhe trupat qė kalben nė sy tė tė gjithėve. Pikėrisht atje i zgjidhėn ēėshtjet mė tė vėshtira. Ata kishin disa metoda torturimi shumė brutale. Shumė tė burgosur vareshin nga kėmbėt, kokėposhtė, pėr ditė tė tėra. Tė tjerė i mbyllnin nė dollape shumė tė vegjėl vetėm me njė vrimė tė vockėl ajri afėr fytyrės, pėr tė marrė frymė… Njė prej metodave mė tė tmerrshme njihej si "sirtari": tė burgosurit ishin tė detyruar tė rrinin galiē brenda disa kutive shumė tė vogla katrore pėr ditė tė tėra. Disa mbaheshin atje pa qenė nė gjendje tė lėviznin nga tetė deri nė dhjetė ditė.

Nė 1931 Papa Piu XI u shpreh nė kėtė mėnyrė rreth dhunės qė ushtronte Komunizmi nė botė nė qarkoren "Quadragesimo Anno":

Komunizmi mėson dhe synon dy objektiva: luftė tė rreptė klasash dhe zhdukje tė pronės private. Ai s'e bėn kėtė fshehurazi apo me metoda tė maskuara, por publikisht dhe duke pėrdorur ēdo lloj mjeti tė mundshėm, madje edhe mė tė dhunshmin. Pėr tė arritur kėto objektiva, ai nuk stepet para asgjėje, pėr tė cilėn duhet ndjerė respekt apo nderim. Kur vjen nė pushtet, ai ėshtė i egėr nė mizorinė dhe veprimet e tij ēnjerėzore. Vrasjet dhe shkatėrrimi i tmerrshėm, me anė tė tė cilave ka lėnė tė shkreta vise tė mėdha tė Evropės Lindore dhe Azisė, dėshmojnė pėr kėtė.

Siē thuhet mė sipėr, qėllimi kryesor i Komunizmit ishte njė luftė klasash e pamėshirshme, si dhe asgjėsimi i plotė e pronės private. Me fjalė tė tjera, qėllimi ishte tė zbatohej teoria e evolucionit, tė cilėn Darvini e kishte zbatuar nė fushėn biologjike, me shoqėritė njerėzore dhe, nė tė njėjtėn kohė, qeniet njerėzore duhet tė ishin, si kafshėt e egra nė natyrė, nė konflikt tė pėrhershėm.

Katastrofat qė solli komunizmi nuk mbaruan nė Rusi. Njė prej vendeve qė u prek mė shumė nga terrori i kuq ishte edhe Kina.

Darvinisti Mao Ce Dun dhe masakrat e tij

Udhėheqėsi komunist i Kinės, Mao, kishte dy udhėrrėfyes: njėri prej tyre, siē e kemi pėrmendur mė parė, ishte Darvini, kurse tjetri ishte Stalini. Tė dy kėta emra vdekjeprurės, qė bashkoheshin nė personalitetin e Maos, ēuan nė tragjedi tė mėdha dhe lanė gjurmėn e tyre nė njė periudhė tė gjatė e tė errėt tė historisė sė Kinės. Gjashtė deri nė dhjetė milionė njerėz u vranė me urdhėr tė Maos, dhjetra miliona "kundėr-revolucionarė" kaluan pjesėn mė tė madhe tė jetės sė tyre nė burg, ku 20 milionė prej tyre vdiqėn. 20 deri nė 40 milionė njerėz vdiqėn nga uria nė vitet 1959-1961, gjatė periudhės sė quajtur "Hapi i Madh Pėrpara", si pasojė e politikave ekstremiste tė Maos. Masakra e qershorit 1989 nė Sheshin "Tienanmen" (rreth 1000 tė vdekur) ėshtė njė shembull i asaj qė Kina ka vuajtur nė historinė e saj tė kohėve tė fundit. Vrasjet dhe genocidi kundėr turqve muslimanė nė Turkmenistanin Lindor vazhdojnė ende.

Gjėra tė pabesueshme ndodhėn gjatė revolucionit komunist nė Kinė. Njerėzit, nėn ndikimin e njė lloj hipnotizimi masiv, pėrkrahėn tė gjitha llojet e barbarizmit dhe e treguan kėtė pėrkrahje duke brohoritur kur shikonin vrasjet. "Libri i Zi i Komunizmit", i pėrgatitur nga njė grup historianėsh dhe mėsuesish, i pėrshkruan metodat barbare tė Komunizmit nė kėtė mėnyrė:

Tė gjithė njerėzit ishin tė ftuar nė gjyqet publike tė "kundėr-revolucionarėve", tė cilėt pothuajse gjithmonė dėnoheshin me vdekje. Tė gjithė merrnin pjesė nė ekzekutime, duke u ulėritur "vritini, vritini" Rojeve tė Kuqe, detyra e tė cilėve ishte t'i bėnin viktimat copa-copa. Nganjėherė copat gatuheshin dhe haheshin, ose u jepeshin me zor anėtarėve tė familjes sė viktimės qė ishin ende gjallė e qė e shihnin skenėn me sytė e tyre. Pastaj, qė tė gjithė ftoheshin nė njė banket, ku mėlēia dhe zemra e ish- pronarit tė tokės ndahej me tė gjithė, dhe nė mbledhje, ku folėsi i drejtohej vargut tė kokave tė prera tė saposhkuara nė hell mbi hunj. Kjo dhėnie pas kanibalizmit hakmarrės, qė mė vonė u bė e zakonshme nėn regjimin e Pol Potit, tė sjell ndėrmend njė arkitip shumė tė lashtė tė Azisė Lindore qė shfaqet shpesh nė ēaste kataklizmike nė historinė e Kinės.

Numri i madh i viktimave tė barbarisė komuniste

Shembuj tė ngjashėm barbarizmi pati nė ēdo vend qė gllabėroi Komunizmi, Kamboxhia, Korea e Veriut, Laosi, Vietnami dhe nė vendet e Evropės Lindore apo Afrikės. Kjo listė e pėrgjakur parashtrohet nė "Librin e zi tė Komunizmit" si vijon:

Kėto krime duket se i pėrkasin njė modeli tė njohur, ndonėse metodat ndryshojnė deri nė njėfarė mase, nė varėsi tė regjimit. Modeli pėrfshin ekzekutimet me mėnyra tė ndryshme, si p.sh. skuadra pushkatimi, varje, mbytje, rrahje, gaz helmues, "aksidente me makinė", zi buke, internim, punė e detyruar. Periudhat qė pėrshkruhen si kohė "tė luftės civile" janė mė tė ndėrlikuara; nuk ėshtė gjithmonė e lehtė tė bėhet dallimi midis ngjarjeve qė shkaktohen nga luftimet mes sunduesve e rebelėve dhe ngjarjeve qė mund tė pėrshkruhen me tė drejtė si masakėr kundėr popullsisė civile.

BRSS: 20 milionė vdekje

Kinė: 65 milionė vdekje

Vietnam: 1 milion vdekje

Kore e Jugut: 2 milionė vdekje

Kamboxhia: 2 milionė vdekje

Evropa Lindore: 1 milion vdekje

Amerika Latine: 150 000 vdekje

Afrikė: 1.7 milionė vdekje

Afganistan: 1.5 milionė vdekje

Sidoqoftė, nga diku duhet tė fillojmė. Shifrat e dhėna me pėrafėrsi nė vijim, tė bazuara nė pėrllogaritje jozyrtare, japin njė ide tė shkallės dhe peshės sė rėndė tė kėtyre krimeve:

Lėvizja ndėrkombėtare komuniste dhe partitė komuniste jo nė pushtet: afėrsisht 10000 vdekje

Shuma e pėrgjithshme tregon afro 100 milionė njerėz tė vrarė.

Gjithė kėto regjime e organizata komuniste kishin njė psikologji tė pėrbashkėt: tė gjitha ndjenjat njerėzore si keqardhja, drejtėsia e dhembshuria kishin humbur tėrėsisht. Krejt papritur, shoqėritė njerėzore ishin kthyer nė palė ndėrluftuese, si kafshėt e egra qė pėrpiqen tė jetojnė e tė gjejnė ushqim. Ashtu si lufton njė kafshė e egėr me anėtarėt e tjerė tė llojit tė vet pėr ushqim e territor, po ashtu u sollėn edhe kėta njerėz, sepse teoria e Darvinit u kishte mėsuar se ata ishin me tė vėrtetė kafshė dhe si tė tillė duhet tė luftonin pėr tė mbijetuar.

Kėto lėvizje ēnjerėzore mendonin se kishin fituar respektin me vėnien e maskės sė rreme shkencore. Arsyeja e vetme pse udhėheqėsit bolshevikė flisnin kaq hapur e me guxim pėr agresion, terrorizėm e masakra ishte se kishin miratimin e teorisė sė evolucionit. Nė librin e tij "Evolucioni pėr natyralistėt", P. J. Darlington pohon, si evolucionist, se barbaria ėshtė rezultat i natyrshėm i teorisė sė evolucionit dhe se kjo sjellje, madje, ėshtė e justifikueshme:

Pika e parė ėshtė se egoizmi dhe dhuna janė tė lindura, tė trashėguara nga paraardhėsit tanė tė largėt shtazorė… Dhuna, atėherė, ėshtė e natyrshme pėr njeriun, i cili ėshtė pjellė e evolucionit.

Siē shihet qartė edhe nga pohimi i kėtij evolucionisti, ishte krejt e natyrshme pėr ideologjinė komuniste qė kishte pranuar teorinė e Darvinit si udhėrrėfyese, t'i perceptonte qeniet e tjera njerėzore si kafshė dhe t'i trajtonte nė njė mėnyrė qė u shkon pėr shtat kafshėve. Ai qė pranon ideologjinė komuniste darviniste harron qė ėshtė krijuar nga njė Krijues, harron arsyen pėr tė cilėn gjendet nė botė dhe faktin qė Ditėn e Gjykimit do tė japė llogari para kėtij Krijuesi pėr tė gjitha ato qė ka vepruar. Pėr pasojė, si ēdo qenie njerėzore qė nuk i frikėsohet Zotit, ai bėhet njė egoist qė sheh vetėm interesin e vet, njė tiran i pamėshirshėm, madje edhe vrasės i krisur. Kurani na e pėrshkruan nė kėtė mėnyrė gjendjen e kėtyre njerėzve dhe atė qė do t'u ndodhė atyre:

Arsye fajsimi ka vetėm kundėr atyre qė u bėjnė keq njerėzve dhe sillen si tiranė nė tokė, ndėrkohė qė nuk kanė asnjė tė drejtė pėr ta bėrė njė gjė tė tillė. Pėr kėta do tė ketė njė ndėshkim tė dhimbshėm. (Kuran, Sure "Esh-Shuura":42)

Shtypja nė Turkistanin Lindor


Sado qė ėshtė pranuar nga njerėzit se shpėrbėrja e Bashkimit Sovjetik shėnoi fundin e Komunizmit si regjim politik, ideologjia dhe praktikat komuniste vazhdojnė tė ekzistojnė ende. Praktikat e ndjekura nga Rusia, ku sundon ende mentaliteti i Ushtrisė sė Kuqe, nė Ēeēeni, apo Kina nė Turkistanin Lindor janė treguesit mė tė rėndėsishėm. Me turqit muslimanė qė jetojnė sot nė Turkmenistanin Lindor po pėrsėritet e njėjta gjė si nė Kinėn e kuqe tė Maos. Tė rinjtė arrestohen pa asnjė shkak, dėnohen me vdekje pėr arsyen se janė kundėrshtarė tė regjimit dhe pushkatohen. Muslimanėt nuk lejohen tė kryejnė detyrat e tyre fetare nė grup; fitimet e tyre zhvaten nėpėrmjet taksave tė pamėshirshme; njerėzit kėrcėnohen tė vdesin urie dhe provat bėrthamore qė kryhen pranė vendeve ku ata jetojnė u shkaktojnė sėmundje vdekjeprurėse. Ka 250 vjet qė turqit muslimanė tė Turkmenistanit Lindor jetojnė nėn qeverisjen kineze. Kinezėt i vunė emrin "Siankiang" ose "toka tė pushtuara" Turkmenistanit Lindor dhe e pėrkufizuan si territorin e tyre. Pasi komunistėt e udhėhequr nga Maoja morėn pushtetin nė vitin 1949, presioni mbi Turkistanin Lindor u rrit mė tepėr se mė parė. Politika e regjimit komunist synonte shkatėrrimin fizik tė muslimanėve qė refuzonin asimilimin. Numri i muslimanėve tė vrarė arriti pėrmasa tė frikshme. Nga 1949-1952, 2.800.000 njerėz; nga 1952-1957, 3.509.000; nga 1958-1960, 6.700.000; nga 1961-1965, 13.300.000. Kėta njerėz u vranė nga ushtria kineze ose vdiqėn si rezultat i krizės sė bukės, tė shkaktuar nga regjimi. Bashkė me masakrat pas vitit 1965, numri i turkmenėve lindorė tė vrarė arriti shifrėn e pabesueshme prej 35 milionėsh. Pėrveē shfarosjes sė muslimanėve qė kishte filluar qysh nė vitin 1949, regjimi sillte kolonė kinezė nė mėnyrė sistematike. Nė njė kohė qė nė vitin 1953, 75% e popullsisė ishte muslimane dhe 6% kineze, nė vitin 1982 shifrat kishin ndryshuar nė 43% muslimanė dhe 40% kinezė. Regjistrimi i popullsisė i vitit 1990, qė provoi se popullsia tani ishte 40% muslimane dhe 53% kineze, ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr njohjen e shkallės sė spastrimit etnik.

Ndėrkohė, administrata kineze pėrdori muslimanėt e Turkistanit Lindor si kafshė eksperimentale nė provat bėrthamore. Si pasojė e provave bėrthamore, qė sė pari filluan nė vitin 1964, vendasit janė infektuar nga sėmundje vdekjeprurėse dhe kanė lindur rreth 20,000 fėmijė handikapatė. Dihet se numri i muslimanėve qė kanė vdekur pėr shkak tė provave bėrthamore ėshtė 210,000. Me mijėra njerėz janė gjymtuar dhe me mijėra tė tjerė kanė rėnė pre e sėmundjeve tė tilla si verdhėza e kanceri. Nga viti 1964 e deri tani, Kina ka shpėrthyer rreth 50 bomba atomike e hidrogjeni. Ekspertėt suedezė kanė pėrcaktuar se njė provė bėrthamore e nėndheshme e njė bombe me njė forcė prej 150 tonėsh nė vitin 1984, kishte shkaktuar lėkundje tė tokės tė njė magnitude prej 8.8 ballėsh sipas shkallės Rihter.

Shtypja pa fund nė Ēeēeni



Gjithėsesi, ata qė tregohen tė padrejtė, shkojnė pas tekave e dėshirave tė tyre nė padituri tė plotė. E kush mund t'i udhėzojė ata qė i ka braktisur Zoti?! Askush s'do t'u vijė nė ndihmė atyre. (Kuran, Surja Er-Rum: 29)


Rusia, qė u detyrua ta pranojė Ēeēeninė si shtet tė pavarur nė marrėveshjet e firmosura nė instancat mė tė larta nė gusht 1966 dhe maj 1997, dukej se e kishte pranuar kėtė situatė, por nė tetor 1997 rusėt u rifutėn nė territorin ēeēen dhe filluan pėrsėri reprezaljet. Objektivat civile u bombarduan pa pushim pėr muaj tė tėrė. Me qėllim qė tė thyenin rezistencėn popullore, si objektiva zgjidheshin spitalet, maternitetet, tregjet dhe autokolonat me refugjatė. Nė fund u vendos qė rusėt tė pėrdorin bomba kimike, raketa "Skud" dhe me napalm kundėr ēeēenėve. Krahas kėsaj, rusėt hodhėn helm nė lumin Argun, qė pėrdorej nga shumė fshatra ēeēene. Ndėrkohė qė pjesa mė e madhe e grave dhe fėmijėve qė pinė ujin e helmuar vdiqėn, qindra tė tjerė prisnin vdekjen nė dyert e spitaleve. Pėr shkak se uji i lumit ishte helmuar, popullsia civile qė nuk kishte ku tė gjente ujė pėr tė pirė, kaloi kohė tepėr tė vėshtira.

Magjia e ideologjisė komuniste Darviniste ėshtė prishur

Komunizmi ėshtė njė ideologji qė u krijua nga njerėz qė jetuan nė vitet 1800 dhe qė mund tė pėrshkruhen si "injorantė" nga pikėpamja shkencore. Njė nga arsyet mė tė rėndėsishme qė ideologjia komuniste fitoi menjėherė ndikim mbi njė numėr tė madh njerėzish nė shumė vende ėshtė injoranca e atyre qė e pranuan kėtė ideologji, pretendimet e sė cilės janė vėrtetuar shumė herė se janė gėnjeshtra.

Pas revolucionit industrial, fakti qė njė pjesė e shoqėrisė jetonte nė varfėri tė plotė dhe krahas kėsaj, pjesa tjetėr ngrihej nė njė nivel tė pakrahasueshėm mirėqenieje, solli njė tension qė ngjalli trazira nė grupet shoqėrore nė shumicėn e vendeve. Ky tension u zhvillua mė tej nė vende si Rusia, qė ende jetonin nė nivelin e njė shoqėrie bujqėsore, si dhe Kina. Grupet shoqėrore nė kėrkim tė tė drejtės u ndoqėn nga shumė njerėz, por rezultati pėrfundimtar doli kundėr tyre. Ata jetuan nė kushte ekonomike shumė mė tė kėqija se mė parė; nga njėra anė, luftė pėr tė shmangur vdekjen nga uria, nga ana tjetėr, frika e pėrndjekjeve politike.

Eshtė e qartė se njė ideologji qė mbėshtetej nė mungesėn e besimit nė Zot dhe besonte se baza e vetme pėr zhvillim ishte konflikti dhe se qeniet njerėzore, nė thelb, janė kafshė, njė ideologji qė pėrmbyste vlerat morale si familja, besnikėria, dhe afria njerėzore, duke i konsideruar si tė panevojshme, nuk do t'u sillte njerėzve paqe e lumturi. Por kėtyre grupeve shoqėrore u mungonte largpamėsia dhe logjika pėr t'i vlerėsuar e analizuar kėto. Ata shihnin fotografitė e Marksit e Engelsit dhe mendonin se ata ishin mendimtarėt mė tė "mėdhenj", "mė tė thellė" e "mė tė ditur". Shihnin pamjen e jashtme mashtruese shkencore e tė mistershme dhe magjepseshin nga Komunizmi e Materializmi. Kurse sot, po tė ishin gjallė, do ta kishin kuptuar se tė gjithė udhėheqėsit komunistė kanė qenė tė paditur e primitivė.

Sot, shumė nga komunistėt "e orėve tė para" e kanė kuptuar se ēfarė gabimi tė madh kanė bėrė nė tė kaluarėn dhe janė penduar. Secili prej tyre e ka kuptuar se ka shkuar verbėrisht pas njė ideali jofrytdhėnės ose mė mirė, pas njė zhurme tė madhe boshe. Tė tjerė pėrpiqen tė tregojnė se nuk kanė hequr ende dorė nga ideologjia e tyre qė tė mos pranojnė humbjen dhe tė vėrtetėn se vitet u kanė shkuar kot e thonė: "Ne do tė triumfojmė!"

Ka ardhur njė kohė kur shkenca dhe dija e lirė mund tė arrijnė kudo e kurdo, kur ēdo qenie njerėzore mund t'i kuptojė faktet shumė mė lehtė se mė parė. Nė njė ambjent tė tillė, metodat e sugjestionit, metodat e komunistėve, materialistėve dhe darvinistėve, fjalėt dhe thirrjet e tyre kobndjellėse pėr luftė, tashmė e kanė humbur fuqinė e tyre. Ideologjitė boshe si Komunizmi, Materializmi dhe Darvinizmi, fuqia magjepsėse e tė cilave mund tė zhduket me pak shkencė dhe me pak arsyetim, po e humbasin me shpejtėsi ndikimin e tyre mbi qeniet njerėzore.

Pėrfundimi: Komunizmi ėshtė njė terror i vėrtetė, i shkaktuar nga mungesa e fesė



Njė regjim me pikėpamje komuniste-darviniste i quan njerėzit e tij tė pavlerė e i lė ata, me ndėrgjegje tė plotė, tė vdesin e tė jetojnė nė varfėri. Rusia ėshtė njė shembull i qartė i kėsaj.

Nė 1983, shkrimtar rus Aleksandėr Sollzhenjicin, fitues i ēmimit Nobėl nė letėrsi nė vitin 1970, mbajti njė ligjėratė nė Londėr dhe u pėrpoq tė shpjegonte pse i kanė rėnė kaq tė kėqija mbi supe popullit tė tij:

Gjysmė shekulli mė parė, kur isha ende fėmijė, mbaj mend se kam dėgjuar disa tė moshuar qė jepnin shpjegimin e mėposhtėm pėr fatkeqėsitė qė i kishin rėnė Rusisė: "Njerėzit e kanė harruar Zotin; prandaj dhe ndodhi e gjitha kjo."

Qysh atėherė kam kaluar pothuaj 50 vjet, duke u marrė me historinė e revolucionit tonė; gjatė kėtij procesi kam lexuar me qindra libra, kam mbledhur qindra dėshmi personale dhe kam kontribuar me 8 vėllime tė miat nė pėrpjekje pėr tė pastruar gėrmadhat qė la pas ajo turbullirė, por po tė mė kėrkonin sot tė formuloj nė mėnyrė sa mė koncize shkakun kryesor tė atij revolucioni shkatėrrimtar qė gllabėroi rreth 60 milionė nga njerėzit tanė, nuk do tė mund ta shprehja mė saktė, sesa tė pėrsėris: "Njerėzit e kanė harruar Zotin; prandaj dhe ndodhi e gjithė kjo."

Ky identifikim i Sollzhenjicinit ishte plotėsisht i saktė. Me tė vėrtetė, gjėja e vetme qė mund ta zvarriste njė shoqėri nė gjithė atė tmerr dhe ta bėnte tė mbyllte sytė me indiferentizėm para tė gjitha llojet e shtypjes, ishte harrimi i ekzistencės sė Zotit. Mirėpo Zoti nuk harron e nuk gabon kurrė. Udhėheqėsit komunistė menduan se kishin krijuar sistemin e tyre pėr tė sunduar shoqėritė nė botė dhe menduan se zotėronin njė pushtet e forcė tė madhe. Ata, madje, mbajtėn edhe takime sekrete ku biseduan pėr shtypjen e mėtejshme qė do t'u sillnin njerėzve me qėllim qė tė konsolidonin pushtetin e tė rrisnin fuqinė e tyre, por ndėrkohė qė ata bėnin kėtė gjė.

E vetmja mėnyrė pėr tė parandaluar pėrsėritjen e kėtyre katastrofave ėshtė qė njerėzit tė jetojnė me besimin te Zoti dhe jeta e amshuar, pa harruar se do tė japin llogari pėr gjithēka qė bėjnė. Nė Kuran thuhet:

Kujtdo qė vepron drejt, qoftė mashkull a femėr, e qė ėshtė besimtar, Ne do t'i dhurojmė njė jetė tė mirė e do ta shpėrblejmė shumėfish pėr veprat e mira qė ka kryer. (Kuran, surja En-Nahl: 97)



Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 29.12.11 14:26, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 09.09.11 15:38

PJESA E PESTE

Kapitalizmi dhe lufta pėr mbijetesė nė ekonomi

Termi "Kapitalizėm" do tė thotė "sovranitet i kapitalit": njė sistem ekonomik i lirė e i pakufizuar, i mbėshtetur tėrėsisht te pėrfitimi e ku shoqėria ėshtė nė konkurrencė brenda kėtyre kritereve. Gjenden tre elemente tė rėndėsishme nė Kapitalizėm: individualizmi, konkurrenca dhe fitimi. Individualizmi ėshtė i rėndėsishėm nė Kapitalizėm, sepse njerėzit e shohin veten jo si pjesė tė shoqėrisė, por si "individė" qė mbahen me kėmbėt e tyre. "Shoqėria kapitaliste" ėshtė njė arenė, ku individėt konkurrojnė me njėri-tjetrin nė kushte shumė shtrėnguese. Ajo ėshtė njė arenė pikėrisht si ajo qė pėrshkruan Darvini, ku vetėm mė i forti mbijeton, ku i dobti e i pafuqishmi shtypen e eliminohen dhe ku vetėm konkurrenca e pamėshirshme ka pushtet.



Sipas logjikės, nė tė cilėn mbėshtetet Kapitalizmi, ēdo individ - e ky mund tė jetė njė njeri, njė shoqėri, apo njė komb - duhet tė luftojė vetė pėr zhvillimin dhe ruajtjen e avantazhit tė vet. Kriteri mė i rėndėsishėm nė kėtė luftė ėshtė prodhimi. Prodhuesit mė tė mirė mbijetojnė, tė dobtit e tė paaftėt eliminohen dhe zhduken. Me kėtė formė sistemi, harrohet qė ata qė eliminohen nė luftėn e hidhur dhe bien kthetrat e varfėrisė janė njerėz. Ajo ēka shihet si diēka qė meriton vėmendje nuk janė qeniet njerėzore, por zhvillimi ekonomik dhe mallrat, produkti i kėtij zhvillimi. Pėr kėtė arsye, mentaliteti kapitalist nuk ndjen pėrgjegjėsi morale pėr njeriun qė shkelet me kėmbė, i cili detyrohet tė jetojė nė vėshtirėsi tė mėdha. Ky ėshtė Darvinizmi i vėnė nė jetė nė shoqėri me mėnyra ekonomike.

Duke propozuar se ishte e domosdoshme tė nxitej konkurrenca nė tė gjitha fushat e shoqėrisė dhe, duke shpallur, se ishte e domosdoshme tė mos siguroheshin mundėsi apo mbėshtetje pėr tė dobtit, nė asnjė lloj fushe, teoricienėt mė tė rėndėsishėm tė Darvinizmit Social pėrgatitėn njė mbėshtetje "filozofike" dhe "shkencore" pėr Kapitalizmin. Pėr shembull, sipas Tille, njė pėrfaqėsues i rėndėsishėm i mentalitetit kapitalist darvinist, do tė ishte njė gabim i madh tė pėrpiqeshe tė parandaloje varfėrinė duke ndihmuar "klasat e mundura", sepse kjo do tė thoshte tė ndėrhyje nė pėrzgjedhjen natyrore qė sjell evolucioni.

Sipas mendimit tė Herbert Spenserit, teoricienit kryesor tė Darvinizmit Social, i cili ia mveshi parimet e Darvinizmit jetės sė shoqėrisė, nė qoftė se dikush ėshtė i varfėr, kjo ndodh pėr fajin e tij; askush nuk duhet ta ndihmojė kėtė person qė tė ngrihet nė kėmbė. Nėse dikush ėshtė i pasur, edhe sikur ta ketė fituar pasurinė nė mėnyrė tė pandershme, kjo tregon zotėsinė e tij. Pėr kėtė arsye, i pasuri mbijeton, kurse i varfri zhduket. Kjo ėshtė pikėpamja qė ka mbizotėruar pothuajse tėrėsisht nė shoqėritė e sotme dhe ėshtė njė pėrmbledhje e moralit kapitalist-darvinist.

Spenseri, i cili e mbrojti kėtė moral, e pėrfundoi veprėn e tij "Social Statistics" nė vitin 1850 dhe i kundėrshtoi tė gjitha sistemet e ndihmės sė ofruar nga shteti, masat paraprake pėr mbrojtjen e shėndetit, shkollat shtetėrore dhe vaksinimin e detyruar, sepse, sipas Darvinizmit Social, rendi shoqėror doli nga parimi i mbijetesės sė mė tė fortit. Tė pėrkrahje tė varfrit dhe t'i lejoje qė tė mbijetonin do tė thoshte ta shkelje kėtė parim. Tė pasurit janė tė pasur, sepse pėrshtaten mė mirė; disa kombe sundojnė tė tjerėt, sepse janė superiorė ndaj tyre, disa raca bien nėn zgjedhėn e tė tjerave, sepse kėto tė fundit janė mė inteligjente. Spenseri e zbatoi kėtė doktrinė nė shoqėritė njerėzore me tė gjitha forcat: "Nė qoftė se janė tė kompletuar, aq sa duhet pėr tė jetuar, ata jetojnė dhe bėjnė mirė qė jetojnė. Nė qoftė se nuk janė tė kompletuar, sa duhet pėr tė jetuar, ata vdesin dhe ėshtė mė mirė qė vdesin."

Graham Sumner, profesor i shkencave politike e shoqėrore nė Universitetin e Jejlit, ishte zėdhėnėsi i Darvinizmit Social nė Amerikė. Nė njė prej shkrimeve tė tij, ai i pėrmblodhi idetė e veta mbi shoqėritė njerėzore me kėto fjalė:

… nė qoftė se ngremė dikė lart, duhet tė kemi njė pikė mbėshtetjeje, njė pikė kundėrveprimi. Nė shoqėri, kjo do tė thotė se qė tė ngresh njė njeri, do tė ulėsh njė tjetėr.



Njerėz qė vuajnė nga uria Megjithėse sot nė botė gjenden burime tė konsiderueshme, miliona fėmijė lihen tė vdesin urie pėr shkak tė mentalitetit kapitalist.

Richard Milner, redaktor i vjetėr i "Revistės sė Historisė sė Natyrės" tė Muzeut Amerikan tė Historisė sė Natyrės nė Nju Jork shkruan:

Njė prej zėdhėnėsve kryesorė tė Darvinizmit Social, Graham Sumner, mendonte se milionerėt ishin individėt "mė tė pėrshtatshėm" nė shoqėri dhe i meritonin privilegjet e tyre. Ata ishin "pėrzgjedhur natyrshėm nė provėn e vėshtirė tė konkurrencės".

Siē shihet, darvinistėt socialė pėrdorėn teorinė e Darvinit pėr evolucionin si koment "shkencor" mbi shoqėritė kapitaliste. Si pasojė e kėsaj, qeniet njerėzore nisėn tė humbisnin koncepte tė tilla, tė cilat i kishte sjellė feja, si ndihma reciproke, filantropia e bashkėpunimi dhe, nė vend tė kėtyre virtyteve, filluan tė mbivlerėsonin egoizmin, dredhitė dhe oportunizmin. Sipas njėrit prej teoricienėve mė tė rėndėsishėm tė Darvinizmit Social, profesorit amerikan E. A. Ross, "Kulti i krishterė i bamirėsisė, si burim mėshire, ka krijuar njė strehė, nėn tė cilėn janė zvarritur e janė edukuar idiotė e debilė... Shteti mbledh shurdhmemecėt nė krahėt e tij dhe njė racė me shurdhmemecė ėshtė nė formim e sipėr... Rruga mė e shkurtėr pėr ta shndėrruar kėtė botė nė parajsė ėshtė t'i braktisėsh e t'i lesh tė lirė ata qė janė tė prirur tė nxitojnė drejt ferrit me hapin e tyre."

Siē e kemi parė, Darvinizmi pėrbėn bazėn filozofike tė tė gjitha sistemeve ekonomike kapitaliste nė botė si dhe tė sistemeve politike qė e marrin formėn prej tyre.



Dhe nė pasurinė e tyre ka njė pjesė tė caktuar pėr lypėsin dhe tė mjerin. (Kuran, surja Edh Dharijat: 19)

Kjo ėshtė arsyeja qė pėrkrahėsit mė tė flaktė tė Darvinizmit Social ishin pronarėt e kapitaleve. Ngritja e tė fortėve duke shkelur tė dobtit dhe ndjekja e politikave ekonomike tė ndara prej ndjenjės sė keqardhjes dhe ndihmės, nuk dėnoheshin mė, sepse njė sjellje e tillė u pranua se ishte nė pėrputhje me "shpjegimet shkencore" dhe "ligjet e natyrės". Sipas Richard Hofstadter, autor i librit "Darvinizmi Social nė mendimin amerikan", industrialisti i madh i hekurudhave nė shekullin XIX Chancey Depew ka pohuar se njerėzit qė fitonin famė, pasuri, dhe pushtet nė Nju Jork pėrfaqėsonin mbijetesėn e mė tė fortit, nėpėrmjet "aftėsisė superiore, largpamėsisė dhe pėrshtatshmėrisė". Njė tjetėr bos hekurudhash, James J. Hill, ėshtė shprehur se "pasuritė e shoqėrive hekurudhore pėrcaktohen nga ligji i mbijetesės sė mė tė fortit."

Nė biografinė e tij, Andrew Carnegie, njė tjetėr pronar i madh kapitalesh nė Amerikė, shpreh besimin e tij tek evolucioni me fjalėt: "Kisha gjetur tė vėrtetėn e evolucionit."

Diku tjetėr ai ka shkruar kėto fjalė:

Ai (ligji i konkurrencės) ėshtė kėtu, nuk e shmangim dot, s'janė gjetur zėvendėsues pėr tė dhe ligji mund tė jetė i ashpėr nganjėherė pėr individin, por ėshtė mė i mirė pėr racėn, sepse ai siguron mbijetesėn e mė tė fortit nė ēdo fushė.

Nė artikullin e tij "Tri gabimet e Darvinit", shkencėtari evolucionist Kenet J. Hsy, bėn tė njohur mendimet darviniste tė kapitalistėve mė tė mėdhenj tė Amerikės:

Darvinizmi u pėrdor, gjithashtu, nė mbrojtje tė individualizmit konkurrues dhe rrjedhimit ekonomik, kapitalizmit, nė Angli e Amerikė. Andrew Carnegie shkroi se "ligji i konkurrencės, qoftė i mirė apo i keq, ėshtė kėtu, ne nuk e shmangim dot". Rokfeleri bėri njė hap mė tutje kur tha se "zhvillimi i njė biznesi tė madh ėshtė thjesht mbijetesė e mė tė fortit; ėshtė funksionim i njė ligji tė natyrės".

Eshtė mjaft interesante qė nė Amerikė fondacionet e ndryshme si Fondacioni "Rokfeler" apo Instituti "Carnegie", tė themeluara nga dinasti tė mėdha kapitaliste, japin mbėshtetje tė rėndėsishme financiare pėr tė bėrė punė kėrkimore nė fushėn e evolucionit.

Siē e kemi parė nga ajo qė ėshtė shpjeguar deri tani, Kapitalizmi i ka bėrė njerėzit tė adhurojnė vetėm paratė dhe pushtetin qė sjell paraja. Duke i konsideruar tė gjitha llojet e vlerave fetare e etike si tė pavlera, shoqėritė, tė ndikuara nga idetė evolucioniste, filluan t'i jepnin rėndėsi pushtetit material dhe u distancuan nga ndjenja tė tilla njerėzore si dhembshuria, mėshira dhe sakrifica.


Time, 29.05.2000

Dhe le tė mos betohen disa prej jush, tė cilėve u ėshtė dhėnė mirėsi e pasuri, pėr tė mos u dhėnė (asnjė lloj ndihme) tė afėrmve tė tyre, tė vobektėve dhe atyre qė emigruan pėr hir tė Zotit! Le tė falin dhe tė tregojnė zemėrbutėsi! A nuk dėshironi qė Zoti t'ju falė ju? Zoti ėshtė Falės, Mėshirėplotė.(Kuran, surja En-Nur: 22)


Ky moral kapitalist ka pasur dhe ka ndikim tė fortė nė pothuajse tė gjitha shoqėritė e ditėve tė sotme. Pėr kėtė arsye, nė pjesėn dėrrmuese te vendeve, s'ka mė bamirėsi pėr tė varfrit, tė pashpresėt dhe tė gjymtuarit. Edhe sikur tė bien viktimė e sėmundjeve mė tė rėnda e vdekjeprurėse, ata nuk janė nė gjendje tė gjejnė ndonjė ndihmė fizike apo njerėzore pėr t'u mbrojtur. I varfri lihet nė varfėrinė e tij. Nė shumė vende ndeshen shpesh praktika tė padrejta e ēnjerėzore, p.sh. fėmijė tė vegjėl qė detyrohen tė punojnė dhe lihen pa asnjė tė drejtė shoqėrore. Sot, arsyeja qė shtete tė tilla si Etiopia kanė rėnė pre e thatėsirės dhe urisė ėshtė dominimi i kėtij morali kapitalist. Nė njė kohė qė ndihma dhe pėrkrahja e shumė shteteve mund t'i shpėtonte kėta njerėz tė uritur, ata lihen tė vdesin urie. Nė kėtė pikė duhet tė tėrhiqet vėmendja nė njė ēėshtje tė rėndėsishme: Gjatė gjithė historisė kanė ekzistuar gjithnjė shoqėri ku tė varfrit e tė dobtit nuk liheshin tė ngrinin kokėn, ku vetėm vlerat materiale kishin rėndėsi dhe ku egoizmi, interesi vetjak dhe mashtrimi shiheshin si e vetmja rrugė pėr t'u pasuruar. Edhe nė tė kaluarėn jetonin njerėz, tė cilėt mendonin se vetėm gjėrat materiale mund tė kishin vlerė dhe tė cilėt ishin shumė larg nga tiparet e ēfarėdo lloj morali tė kėnaqshėm. Por nga gjysma e dytė e shekullit XIX, njerėz me pikėpamje tė tilla hynė nė njė periudhė krejt tė ndryshme. Kėto 150 vitet e fundit, njerėzit dhe shoqėritė qė zotėrojnė kėto cilėsi mizore kanė filluar tė mos dėnohen apo kritikohen. Njė sjellje e tillė nisi, mė nė fund, tė pranohet si ligj i natyrės dhe nė kėtė pikė Darvinizmi u kthye nė njė fe tė rreme qė justifikonte pandershmėrinė dhe mizorinė. Robert E. D. Clark e shpjegon kėtė situatė nė kėtė mėnyrė:

Evolucioni, me pak fjalė, e la tė qetė ndėrgjegjen e keqbėrėsit. Pėr sjelljen mė tė paskrupullt kundrejt njė konkurrenti mund tė jepej njė shpjegim i arsyeshėm; e keqja mund tė quhej e mirė.

H. Enoch shkruan nė librin e tij "Evolucion apo Krijim":

J. Holmes thotė se "Darvinizmi i zbatuar nė mėnyrė tė vazhdueshme do ta maste tė mirėn e shprehur nė vlerė mbijetese"… Ky ėshtė ligji i xhunglės, ku "i forti ka tė drejtė" dhe mė tė fortėt mbijetojnė. Qoftė dredhi a mizori, burracakėri a mashtrim, ēfarėdo qė do t'ia bėjė tė mundur individit tė mbijetojė, ėshtė e mirė dhe e drejtė pėr atė individ apo atė shoqėri.

Siē e kemi parė, Darvinizmi dhe mungesa e fesė qėndrojnė prapa gjithė atyre njerėzve, sistemeve dhe ideologjive qė kanė sjellė dhimbje dhe dėshpėrim nė botė, sidomos nė 150 vitet e fundit. Ata qė menduan se mund tė mbronin interesat e tyre nė mjedisin egoist e tė pamėshirshėm, tė shkaktuar nga mungesa e fesė, e shihnin Darvinizmin si shpėtimtarin e tyre. Ata pėrdorėn tezėn e Darvinizmit "tė dobtit zhduken, ndėrsa tė fortit jetojnė" si filozofi pėr veten e tyre.

Sa pėr ata qė nuk janė ndikuar nga mėnyra e tė menduarit darvinist-kapitalist dhe nuk kanė harruar arsyen e ekzistencės nė kėtė botė, ata i shohin qeniet e tjera njerėzore si krijesa tė Zotit. Ata gjithmonė i trajtojnė qeniet e tjera njerėzore me dashamirėsi, ndjejnė dashuri e dhembshuri dhe bėjnė ē'ėshtė e mundur pėr t'i larguar vėshtirėsitė dhe shqetėsimet e tyre. Ata flasin gjithmonė fjalėt mė tė mira, kujdesen pėr jetimėt, ndihmojnė tė sėmurėt dhe tė gjymtuarit.

Harun Yahya


Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 29.12.11 14:30, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 09.09.11 15:43

PJESA E GJASHTE

Rrėnimi moral qė solli Darvinizmi


Fatkeqėsia mė e madhe qė Darvinizmi i solli njerėzimit ishte, pa dyshim, largimi masiv i njerėzve nga feja. Njė boshllėk i madh moral e shpirtėror u krijua menjėherė te shoqėritė qė u larguan nga besimi nė Zot. Ka shumė shembuj pėr kėtė nė shoqėritė e ditėve tona. Disa njerėz do tė thonė qė Darvinizmi nuk mund tė quhet pėrgjegjės pėr mungesėn e besimit nė Zot, sepse njė numėr i madh i kėtyre njerėzve qė bėjnė njė jetė jofetare nuk i kanė dėgjuar kurrė pretendimet e Darvinizmit. Pjesa e dytė e kėtij kundėrshtimi ėshtė e vėrtetė. Numri i njerėzve qė mbrojnė Darvinizmin, duke qenė tė mirinformuar ėshtė i kufizuar, por kjo pakicė e kufizuar pėrbėhet nga njerėz qė drejtojnė idetė e shoqėrisė nė pjesėn mė tė madhe tė fushave. Ndikimi qė kanė arritur tė kenė nė shoqėri vepron te njė numėr mjaft i madh njerėzish. Ata kanė mundėsinė tė imponojnė botėkuptimin e tyre te njė pjesė e madhe e shoqėrisė. Pėr shembull, profesorėt mė nė zė tė universiteteve, njė pjesė e mirė e regjisorėve tė famshėm tė kinemasė dhe redaktorėve tė shtėpive botuese, gazetave e revistave me famė botėrore janė evolucionistė dhe, pėr pasojė, ateistė. Kjo ėshtė arsyeja qė ajo pjesė e shoqėrisė, tė cilės ata i drejtohen, ndikohet prej mendimeve tė tyre evolucioniste e antifetare. Si pasojė, lindin shoqėri, te tė cilat kėto ide perverse pranohen gjerėsisht.

Ernst Mayr, biolog nė universitetin e Harvardit dhe njė prej evolucionistėve mė tė njohur nė botė, pėrshkruan vendin qė zė teoria e evolucionit nė jetėn e shoqėrisė me kėto fjalė:

Qysh nga koha e Darvinit, ēdo njeri i ditur ėshtė i mendimit qė njeriu ka rrjedhur nga majmuni… Evolucioni ka ndikim nė ēdo aspekt tė mendimit njerėzor: nė filozofi, metafizikė, etikė…

Mbizotėrimi i pėrgjithshėm i darvinistėve nė jetėn e shoqėrisė vepron si njė lloj i fuqishėm "hipnoze" te njerėzit. Njė pjesė e madhe, sidomos brezi i ri, me pėrvojė jete jo tė mjaftueshme pėr tė krijuar njė pikėpamje mbi botėn, qoftė edhe shumė sipėrfaqėsore, mund tė mashtrohen lehtė nga ide tė kėtij lloji. Eshtė jashtėzakonisht e lehtė t'i pėrpunosh mendjet e kėtyre njerėzve, sipas dėshirės, nėpėrmjet revistave, filmave, pjesėve teatrale apo videoklipeve muzikore dhe, mė e rėndėsishmja, nėpėrmjet edukimit qė marrin nėpėr shkolla. Ky ndikim ėshtė arsyeja qė prej 150 vjetėsh, shumė njerėz besojnė se teoria e evolucionit ėshtė e vėrtetė, pavarėsisht nga mashtrimet dhe karakteri i saj joshkencor. (Pėr mė tepėr hollėsi mbi karakterin joshkencor tė teorisė sė evolucionit, shih librin Gjunjėzimi i Evolucionit, i tė njėjtit autor. Ky libėr ėshtė pėrkthyer edhe nė gjuhėn shqipe.)

Nė qoftė se e vini re, propaganda antifetare rrallėherė zhvillohet haptazi nė ditėt tona. Askush nuk sugjeron hapur se askush nuk duhet tė ketė fe, por nė tė njėjtėn kohė, pėr kėtė qėllim, pėrdoren metoda tė fshehta, tė pakapshme nė pamje tė parė. Vėnia nė lojė e fesė, lėndėve fetare apo njerėzve tė njohur pėr besimin e tyre fetar, si dhe pėrdorimi i fjalėve qė nėnkuptojnė mospranimin e ekzistencės sė Zotit, fatit dhe fesė nė tekstet e kėngėve, nė romane, filma, gazeta dhe anekdota, janė vetėm disa prej kėtyre metodave tė fshehura.

Subjektet e Darvinizmit, nga ana tjetėr, janė veglat mė tė zakonshme tė propagandės antifetare. Madje edhe nė ēėshtjet qė s'kanė tė bėjnė fare me to, theksohet gėnjeshtra se paraardhėsit tanė janė majmunėt. Pretendimet e teorisė sė evolucionit mund t'i gjesh, po tė dish tė lexosh midis rreshtave, edhe nė analizėn e psikologjisė njerėzore. Nė kėtė mėnyrė, lindin shoqėri qė nuk i kushtojnė rėndėsi fesė dhe pėrgjegjėsive morale. Njerėzit qė nuk besojnė apo nuk kanė frikė nga Zoti, nuk njohin kufij nė asnjė ēėshtje dhe fillojnė tė jetojnė si kafshėt, nga tė cilat ata mendojnė se e kanė prejardhjen. Nuk mund tė presėsh nga kėta njerėz tė ruajnė pastėrtinė morale, sepse ata mendojnė se nuk ekzistojnė kufij qė duhet tė respektohen. Ata tregohen tė gatshėm pėr tė bėrė ēfarėdo lloj veprimi tė pamoralshėm, pėrsa kohė qė mund ta bėjnė larg syve tė botės. Nė ditėt tona, kapėrcimi gjithmonė e mė shumė i kufirit tė asaj qė ėshtė e lejuar dhe pėrhapja e njė mentaliteti qė s'i merr parasysh vlerat morale dhe urdhėresat e Zotit, janė pasojė e sugjerimeve tė Darvinizmit. Njerėzit qė e shohin veten tė lirė nga kufizimet dhe besojnė se nuk do t'i japin llogari askujt, janė tė prirur pėr shthurje. Tė rinj e tė reja u rrėfejnė gazetave hollėsitė mė tė imta pėr jetėn e tyre seksuale, tė cilat botohen nga gazetat dhe lexuesit nuk reagojnė. Tradhėtia bashkėshortore qė pėrshkruhet e nxitet nga media, ėshtė kthyer nė njė veprim qė tė gjithėve u duket mė se i zakonshėm. Po tė vėrehet me kujdes, pas vrasjeve, prostitucionit, gėnjeshtrave, mashtrimeve, marrjes e dhėnies sė ryshfeteve, shkurt, nė themel tė tė gjitha sjelljeve imorale, shihet qartė mungesa e fesė. Mėnyra mė e efektshme pėr tė pėrhapur kėtė mungesė feje ka qenė ndikimi i dhunshėm i gėnjeshtrės sė Darvinit se "qeniet njerėzore u krijuan si rezultat i rastėsisė".

Ken Ham, autor i librit "The Lie: Evolution" (Gėnjeshtra: Evolucioni), diskuton mungesėn e fesė qė solli Darvinizmi dhe thotė:

Nėse mohoni Zotin dhe e zėvendėsoni Atė me njė besim tjetėr, i cili nė vend tė Zotit vė rastėsinė, nuk do tė keni parime bazė qė tė vendosin se ēfarė ėshtė e drejtė e ēfarė ėshtė gabim. Rregullat i bėn si t'i duash ti. Nuk ka gjėra absolute, as parime, tė cilave duhet t'u pėrmbahesh. Njerėzit do t'i vendosin vetė rregullat e tyre.

Evolucionisti i mirėnjohur Theodious Dobzhanski pranon se ideja e "pėrzgjedhjes natyrore", parimi bazė i Darvinizmit, sjell njė shoqėri moralisht tė degjeneruar:

Pėrzgjedhja natyrore mund tė favorizojė egoizmin, burracakėrinė, mashtrimin dhe shfrytėzimin, kurse etika e grupit, nė pothuajse tė gjitha shoqėritė, ka prirjen tė kundėrveprojė apo tė ndalojė njė sjellje tė tillė "tė natyrshme" dhe t'u thurė lavde tė kundėrtave tė tyre: mirėsisė, bujarisė e madje edhe vetėsakrifikimit pėr tė mirėn e anėtarėve tė tjerė tė fisit apo kombit, ose pėr tė mirėn e vetė njerėzimit.

Po tė hedhim sytė pėrreth, mund tė vėrejmė menjėherė gjurmėt e shkatėrrimit mė tė rėndėsishėm tė shkaktuar nga morali darvinist. Mendimi se zhvillimi dhe qytetėrimi janė rezultat i jetės sė ndarė nga njėri-tjetri, pa detyrime pėr ndihmė reciproke, devotshmėri dhe respekt, po u imponohet njerėzve e shoqėrive. Sugjerimi se njė rezultat i tillė duhet tė pranohet pėr njė prodhueshmėri e zhvillim mė tė lartė, ndeshet shumė shpesh, por, nė tė vėrtetė, kjo vjen si rezultat i uljes sė njerėzve nė "stadin e kafshėve" dhe jo si rezultat i zhvillimit tė qytetėrimit tė arritur prej tyre. E vėrteta qėndron se njeriu nuk ėshtė njė lloj kafshe dhe nuk erdhi nė jetė nga ndonjė kafshė. Njeriu, tė cilin Zoti e krijoi dhe e pajisi me inteligjencė, ndėrgjegje dhe shpirt, ėshtė, nė sajė tė kėtyre cilėsive, njė krijesė krejt e ndryshme nga gjallesat e tjera, por nėn ndikimin e magjisė sė moralit materialist-darvinist, qeniet njerėzore i harrojnė kėto cilėsi dhe e ulin veten deri nė zemėrngushtėsi, imoralitet dhe nė njė mungesė vetėdijeje qė nuk ndeshet as te kafshėt. Pastaj thonė: "Ne nga kafshėt e kemi prejardhjen, ndaj edhe cilėsitė tona janė trashėgim gjenetik prej tyre." Me kėtė, ata kanė pėr qėllim tė pėrgatisin njė bazė "psedoshkencore" pėr mungesėn e vullnetit dhe ndėrgjegjes te vetvetja. Shumė shkencėtarė darvinistė bihejvioristė marrin kėtė logjikė si pikėnisje dhe dalin me pretendimin se shfaqja e prirjes pėr krim te qeniet njerėzore ėshtė trashėgim nga paraardhėsit e tyre, kafshėt. Evolucionisti i famshėm Stephan Jay Gould e nxjerr kėtė pretendim, nė fillim tė sugjeruar prej fizikantit italian Lambrozo, nė librin e tij "Ever Since Darvin":

Teoritė biologjike mbi kriminalitetin zor se mund tė thuhet se ishin tė reja, por Lambrozo i dha argumentit njė kthesė tė re evolucionare. Kriminelėt e lindur nuk janė thjesht tė ēmendur apo tė sėmurė; ata janė, me plot kuptimin e fjalės, kthim prapa nė njė stad tė mėparshėm evolucioni. Tiparet e trashėguara nga parardhėsit tanė primitivė mbeten nė repertorin tonė gjenetik. Disa njerėz tė pafat lindin me njė numėr jashtėzakonisht tė madh tė kėtyre tipareve tė tė parėve. Sjellja e tyre mund tė kishte qenė e pėrshtatshme nė shoqėritė primitive tė sė kaluarės, ndėrsa sot, ne i vėmė vulėn e krimit. Ne mund tė na vijė keq pėr kriminelėt e lindur, sepse ata nuk e kanė veten nė dorė, por nuk mund tė tolerojmė veprimet e tyre.

Me fjalė tė tjera, sipas pretendimeve darviniste, vrasja e njė njeriu nga njė tjetėr, shkaktimi i vuajtjeve, vjedhja etj., janė trashėgim i pėrcjellė gjenetikisht nga paraardhėsit e njeriut, majmunėt. Eshtė kjo arsyeja, sipas kėtij pretendimi, qė kėto krime nuk i pėrkasin atij personi dhe shikohen si tė justifikueshme.Siē mund tė shihet nga kėto pretendime, mėnyra darviniste e tė menduarit e nxjerr tė pavlerė ndėrgjegjen dhe forcėn e vullnetit tė njeriut dhe pranon se njeriu ėshtė njė krijesė jointeligjente, e cila sillet sipas instiktit, njėlloj si kafshėt. Sipas kėsaj pikėpamjeje, ashtu sikurse luani i egėr nuk e ndalon dot egėrsinė brenda tij dhe nuk mund tė shfaqė sjellje tė virtytshme, si p.sh. tė mposhtė inatin apo tė tregojė falje dhe durim, po ashtu edhe njeriu sillet nė tė njėjtėn mėnyrė. Eshtė e qartė se do tė ketė njė mungesė paqeje dhe sigurie, ērregullime, konflikte dhe pėrleshje nė njė shoqėri qė strehon njerėz tė tillė.

Mėnyra e pamėshirshme dhe pesimiste e jetesės qė ka propozuar Darvinizmi pėr njerėzimin

Sipas darvinistėve dhe materialistėve, gjithėsia e tėrė, duke pėrfshirė edhe qeniet njerėzore, ėshtė vepėr e kaosit dhe rastėsisė. Me rritjen e ndikimit tė kėsaj pikėpamjeje nė shoqėri, shfaqen njerėz tė papėrgjegjshėm, tė cilėt besojnė se janė krejt tė pakufizuar.

Njė njeri qė nuk qėllime nė jetė, ėshtė moskokėēarės, i pandjeshėm, nuk ndikohet nga asgjė, nuk e pėrdorė ndėrgjegjen e tij dhe nuk njeh rregulla e kufij. Ai nuk mund tė zotėrojė virtyte apo cilėsi tė mira. Nė kėndvėshtrimin e tij pervers, si kafshė e zhvilluar qė ėshtė, nė kėtė botė ai duhet tė kėrkojė ushqim dhe tė shumohet nė tė njėjtėn mėnyrė si krijesat e tjera tė gjalla dhe, pas plotėsimit tė disa nevojave, duhet tė gjejė sa mė shumė dėfrim e kėnaqėsi qė tė jetė e mundur dhe tė presė vdekjen. Mund tė shihet se, edhe pse shumica e njerėzve nuk janė nė dijeni tė hollėsive tė Darvinizmit, ata jetojnė jetėn qė parashikoi Darvinizmi pėr njerėzimin.

Pėr shkak tė jetės mizore, sė cilės njė ditė do t'i vijė fundi, kėta njerėz i pushton depresioni, pesimizmi dhe mungesa e shpresės. Mendimi se gjithēka do tė mbarojė me vdekjen e ata do tė shndėrrohen nė asgjė, i bėn kėta njerėz tė mos jenė tė lumtur e tė mbyllen nė vetvete. Njė nga arsyet pėr vetvrasjet, problemet psikologjike dhe depresionet ėshtė ndikimi negativ i magjisė darviniste mbi psikologjinė njerėzore.

Richard Dawkins, njė prej mbrojtėsve mė tė tėrbuar tė evolucionit nė kohėn tonė, jep njė shembull tė kėsaj. Ai pretendon se qeniet njerėzore janė makineri gjenesh dhe se e vetmja arsye pėr ekzistencėn e tyre ėshtė qė t'ia kalojnė kėto gjene brezave pasardhės. Sipas mendimit tė Dawkins, nuk ka qėllim tjetėr as pėr ekzistencėn e gjithėsisė, as pėr atė tė njeriut. I gjithė universi dhe qeniet njerėzore janė produkte tė kaosit e rastėsisė. Njerėzit qė mashtrohen nga njė pretendim i tillė bien shumė lehtė pre e depresionit dhe gjendjes sė pashpresė. Ai qė beson se i vetmi qėllim i jetės ėshtė qė t'u pėrcjellė brezave tė ardhshėm gjenet e tij, se gjithēka mbaron me vdekjen, se asgjė qė bėn ai nė botė nuk ka kuptim, se miqėsia, dashuria, mirėsia dhe bukuria nuk kanė vlerė, patjetėr do tė mendojė se jeta ėshtė mizore dhe e panevojshme dhe nuk do tė jenė nė gjendje tė gjejė kėnaqėsi nė asgjė. Nė parathėnien e librit tė tij "Duke shpėrndarė ylberin", Dawkins pohon efektin negativ qė shkakton te njerėzit pretendimi i tij lidhur me qėllimin e jetės njerėzore:

Njė botues i huaj i librit tim tė parė e pohoi se nuk e kishte zėnė dot gjumi pėr tri net, pasi e kishte lexuar. Kaq i tronditur ishte ndjerė nga ajo qė ai e kuptonte si mesazhin e ftohtė e tė zymtė qė pėrcillte libri! Tė tjerė mė kanė pyetur se si duroj qė zgjohem nė mėngjes. Njė mėsues nga njė vend i largėt mė shkroi duke mė qortuar se njė nxėnėse i kishte shkuar me lot nė sy pas leximit tė tė njėjtit libėr, sepse e kishte bindur se jeta ishte e kotė dhe e paqėllimtė. Ai e kishte kėshilluar tė mos ia tregonte librin asnjėrit prej shokėve e shoqeve tė saj, se mos u ngjitej edhe atyre i njėjti pesimizėm nihilist. Akuzime tė ngjashme pėr dėshpėrim tė kotė, pėr dhėnien e njė mesazhi tė thatė e tė zymtė bėhen shpesh kundėr shkencės nė pėrgjithėsi dhe shkencėtarėt e kanė tė lehtė t'i marrin me tė mirė. Kolegu im Piter Atkins e nis librin e tij "Ligji i dytė" (1984) nė kėtė mėnyrė:

Ne jemi bijtė e kaosit dhe struktura e thellė e ndryshimit ėshtė kalbėsirė. Nė rrėnjė ka vetėm korrupsion dhe valė tė pandalshme tė kaosit. Synime s'ka mė; ajo ē'ka ka mbetur ėshtė drejtimi. Kjo ėshtė zymtėsia qė na duhet tė pranojmė, ndėrsa vėshtrojmė ngultazi thellė e me gjakftohtėsi nė zemėr tė gjithėsisė.

Njė tjetėr darvinist, i cili doli me idenė se jeta s'ka kuptim dhe bėri qė jeta tė shihet me pesimizėm, ishte filozofi gjerman Niēe (Nietzsche), tezat e tė cilit pėr superioritet racor siguruan njė pėrkrahje filozofike pėr Hitlerin. Mendimi i paraqitur nga Niēja, i njohur si "nihilizmi" ose "asgjėizmi", nė thelb ėshtė ky: Njeriu duhet tė ketė njė arsye qė tė jetojė, por ky qėllim, sipas Niēes qė e mohonte ekzistencėn e Zotit, s'ka tė bėjė fare me krijimin e njeriut nga Zoti. Pėr kėtė arsye, nė filozofinė e Niēes, njeriu vazhdimisht kėrkon njė qėllim, por nuk ėshtė nė gjendje ta gjejė njė tė tillė, ndaj pėrjeton pesimizmin dhe ndjenjėn e tė qenurit i pashpresė, qė lind nga kjo. Ajo ēka duhet bėrė, ėshtė tė kėrkohet qėllimi prapa ekzistencės sė njeriut, por nėse, ashtu si Niēja, njė njeri e mohon plotėsisht qėllimin bazė dhe nis e kėrkon njė qėllim jashtė rrezes sė kėsaj tė vėrtete, atėhere sigurisht qė ai nuk do tė jetė nė gjendje ta gjejė atė. Le tė shtojmė kėtu se Niēe vdiq i ēmendur.

Shoqėritė qė harrojnė se Zoti i ka krijuar pėr njė qėllim tė caktuar janė tė destinuara pashmangshmėrisht tė pėsojnė njė rėnie morale e shpirtėrore. Pasuria, mirėqenia dhe zhvillimi ekonomik nė asnjė mėnyrė nuk u sjell kėtyre njerėzve paqe dhe siguri. Shumė gjėra i shtyjnė njerėzit qė nuk e dėgjojnė zėrin e arsyes dhe e shohin veten si krijesa pa kufizime e pa qėllime nė jetė, tė ndjehen fatkeqė, tė pashpresė dhe pesimistė.

Kurse njė njeri qė beson te Zoti dhe te jeta e ardhshme ėshtė i vetėdijshėm se pėr ēfarė qėllimi pėrfundimtar e tė rėndėsishėm po jeton. Ai rron me gėzimin e shpresėn se do tė fitojė mėshirėn e Zotit. Pėr ēfarėdo qė t'i ndodhė, ai falenderon Zotin: ėshtė kjo arsyeja qė ai nuk bie kurrė pre e pesimizmit dhe gjendjes sė pashpresė.

Harun Yahya


Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 29.12.11 14:31, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 09.09.11 15:46

PERFUNDIMI

Moēali i Darvinizmit duhet tharė

Gjatė gjithė historisė ka pasur luftra, shtypje, vrasje dhe konflikte, por shkaku qė numri dhe shtrirja e kėtyre fatkeqėsive ka qenė kaq e madhe nė shekullin e kaluar ėshtė velloja e rreme shkencore qė u hodhi atyre pėrsipėr Darvinizmi. Pėr shkak se pretendimet krejt tė pabaza tė Darvinizmit rreth natyrės shkonin paralel me shfaqjen e kėtyre ideologjive, vrasėsit, diktatorėt dhe ideologėt sadistė ia dolėn mbanė tė demonstronin se kishin tė drejtė dhe ishin tė justifikuar pėr politikat e tyre, sepse "ligji i natyrės, gjithashtu, vlente edhe pėr shoqėritė njerėzore".

Nė ditėt tona, teoria e evolucionit mbrohet ende pėr arsye filozofike dhe ideologjike. Kolonializmi qė shpėrtheu me teorinė e evolucionit nė shekullin XIX, Gjermania naziste dhe Bashkimi Sovjetik tashmė i pėrkasin tė kaluarės, por filozofia materialiste-darviniste qė ishte baza e tyre absolute, mbrohet ende me pasion nga qarqe tė caktuara dhe pasojat shkatėrruese tė kėsaj filozofie ende vazhdojnė tė ndjehen nė tė gjithė botėn.

Pavarėsisht nga fakti se ėshtė evolucionist, Kenet J. Hsy ka shkruar kėshtu pėr katastrofat, drejt tė cilave e ka ēuar Darvinizmi njerėzimin:

Ne ishim viktima tė njė ideologjie shoqėrore mizore, e cila kujton se konkurrenca mes individėve, klasave, kombeve dhe racave ėshtė gjendja e natyrshme e jetės dhe se ėshtė, gjithashtu, e natyrshme qė mė i forti tė shpronėsojė mė tė dobėtin… Unė mendoj se ligji i pėrzgjedhjes natyrore nuk ėshtė shkencė. Eshtė njė ideologji, madje shumė e ligė…

Sigurisht qė masa paraprake juridike e fizike duhet tė merren, por kėto masa paraprake vetėm sa i mbulojnė plagėt e hapura nga kėto ideologji. Zgjidhja pėrfundimtare qėndron nė njė trajtim kulturor dhe shkencor. Me rėnien e Darvinizmit, nga pikėpamja kulturore e shkencore, kėto filozofi qė e gjejnė forcėn e burojnė prej tij, gjithashtu, do tė zhduken. Kjo do tė thotė ēlirim i botės nga shtypja.

Pėr kėtė arsye, njė pėrgjegjėsi e madhe bie mbi ata qė kanė ndėrgjegje, besim dhe njohuri pėr vlerat shpirtėrore. Nuk ėshtė e drejtė tė injorohen apo nėnvlerėsohen fatkeqėsitė qė i solli botės Darvinizmi, veēanėrisht nė shekullin e fundit dhe vuajtjet qė pėrjetuan njerėzit dhe shoqėritė. Kushdo qė e kupton sa urgjente ėshtė ēėshtja, duhet tė bėjė ēfarė tė mundet pėr njė sulm kulturor pėr t'i dhėnė fund kėtij mashtrimi qė zgjat qysh prej 150 vjetėsh.

E vetmja gjė qė mund t'i japė fund kėtij mashtrimi nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės e qė mund t'i japė njė pėrgjigje pyetjes thelbėsore qė e bren njerėzimin, ėshtė jeta sipas moralit tė Kuranit. Kėtyre fatkeqėsive do t'u vijė fundi, kur njerėzit t'i kthehen besimit tė vėrtetė, kur bukuria, dashuria, ngrohtėsia, dhembshuria, drejtėsia, devotshmėria, bashkėveprimi dhe toleranca qė sjell Kurani nė jetėn e njerėzve tė ndjehen e jetohen plotėsisht. Ashtu siē thuhet nė njė nga vargjet e shenjta: "e vėrteta do tė vijė" dhe "gėnjeshtra do tė zhduket":

Thuaj: "Erdhi e vėrteta dhe u zhduk gėnjeshtra. Gėnjeshtra gjithnjė zhduket." (Kuran, Surja El-Isra: 81)

Harun Yahya


Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 29.12.11 14:32, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  lavdim.bossi prej 09.09.11 17:39

e tere kjo teori e pa baze e tere kjo teori e demshme per njeriun siq eshte teoria e evolucionit te njeriut sipas darvinit..une nuk e di se si mashtrohen njerzimi duke degjuar genjeshtrat e ketij ateisti une e kam lexuar librin e tij mbi njeriun pastaj librin mbi natyren dhe zotin mirpo eshte me te vertet mahnitese se si e mohon zotin dhe te verteten.por ndalemi njeher te evolucioni sipas darvinit
Njeriu e ka prejardhjen prej majmunit......po pse valle majmunet nuk behen njerez akoma.....
po ta kishim pyetur darvinit se a e ki ti prejardhjen prej majmunit sigurisht qe kish then ''JO'' nje qoban ne male me pyet se a mendon se ti e ke prejardhjen prej majmunit ish ndij shum keq madje te kish sulmuar me shkop per ket ofendim
e leje mo per nje shkencetar te besoj ne ket trillim........

lavdim.bossi

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Nikolaos prej 09.09.11 19:25

Per mua, s'ka rendesi qe Darvinizmi ka sjelle apo jo dėme dhe fatkeqesi, e verteta eshte se kjo teori qendron te pakten ne 90% te rasteve. Perderisa studiohet ne shkollat e vendeve me te zhvilluara. Eshte nje teori shume llogjike, realiste dhe bindese. E verteta eshte e dhimbshme. Darvini hyn tek 10 shkencetaret me te medhenj te botes, prandaj duhet vleresuar teoria e tij.
Dhe ti Lavderim qe thua pse nuk behen majmunet njerez sot, s'paske fare llogjike. Se pari, qe gjerat te evoluojne nga nje kafshe ne nje kafshe tjeter duhet mijera vite dhe kete ti s'ke si ta vertetosh me syte e tu sepse nuk do jetosh 1000 vjet. As fshati nuk behet qytet per nje periudhe te shkurter sa ta shohesh ti me sy "evoluimin". Se dyti, ndoshta majmunet qe kane evoluar ne njerez nuk kane pasur te njejten natyre me majmunet e sotem, mund te kene qene majmunė me te zhvilluar ku sot kjo rrace nuk gjendet me sepse eshte kthyer ne njeri. Pra eshte shume e llogjikshme dhe e besueshme, sepse kafsha qe ngjan me shume me njeriun eshte majmuni. ja shiko tek shimpazeja qe ka sjellje pothuajse te ngjashme me njeriun. Eshte 100 here me e llogjikshme te thuash qe njeriu evoloi nga majmuni sesa nga balta siē deklaroni ju besimtaret e medhenj.


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 09.09.11 20:22, edituar 3 herė gjithsej
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Estilen prej 09.09.11 19:42

lavdim.bossi shkruajti:e tere kjo teori e pa baze e tere kjo teori e demshme per njeriun siq eshte teoria e evolucionit te njeriut sipas darvinit..une nuk e di se si mashtrohen njerzimi duke degjuar genjeshtrat e ketij ateisti une e kam lexuar librin e tij mbi njeriun pastaj librin mbi natyren dhe zotin mirpo eshte me te vertet mahnitese se si e mohon zotin dhe te verteten.por ndalemi njeher te evolucioni sipas darvinit
Njeriu e ka prejardhjen prej majmunit......po pse valle majmunet nuk behen njerez akoma....?.

Sė pari njeriu ėshtė kafshė si gjithė tė tjerat, thjesht ka organe tė caktuara mė tė zhvilluara (f.v. trurin), siē tė tjerat kanė veēori apo organe tė tjera mė tė zhvilluara, pasoja kėto tė evolucionit, kėshtu qė dhe ēėshtja e zeros s'ka kuptim. Shumėllojshmėria e llojeve nuk ėshtė argument kundėr evolucionit, por pro.

Kėtu mė duket se ka njė keqkuptim, nuk thotė kund evolucioni se njeriu ėshtė kafsha mė e pėrsosur, apo se drejtimi i evolucionit ėshtė qė kafshėt e tjera tė bėhen si njeriu... Evolucioni thotė thjesht se nė njė mjedis tė caktuar mbizotėrojnė gjallesat qė shfaqin mutacione qė u lehtėsojnė jetesėn nė atė mjedis. Pra ti mund tė jesh luan, po provo tė jetosh 5000 metra nėn det me mushkėri luani.

Sė dyti pararendėsi evolutiv i njeriut ėshtė shndėrruar tashmė nė llojet qė mund tė shndėrrohej dhe, nė kushtet e sotme (mjedis, burime, grabitqarė tė ndryshėm nga para miliona vjetėsh), nėse do tė kishte ende material biologjik tė atij pararendėsi vėrdallė mbase mund tė merrte dhe drejtim tjetėr evolutiv duke iu pėrshtatur rrethanave tė sotme dhe jo atyre para miliona vitesh.

Faktorėt qė ndikojnė nė mbizotėrimin e tipareve tė caktuara janė tė panumėrta. Fakti se pse nuk ka homo erectus sot, ėshtė se gjithė stoku i homo erectus-ve ka evoluar nė sapiens dhe degė tė tjera. Toka ka njė fillim nuk ėshtė e pėrjetshme, kėshtu qė dhe jeta nė Tokė ka njė zhvillim tė degėzuar.

Nėse pėr disa organizma ka qenė e lehtė tė evoluojnė kur nuk ka pasur grabitqarė apo kushte armiqėsore, sot mund tė ketė shumė grabitqarė apo kushte armiqėsore qė nuk lejojnė mė qė tė zhvillohen degėzimet nga fillimi siē zhvilloheshin asokohe.

Sė treti evolucioni i tillė nga njė lloj (vrojtuar dhe shėnuar pėr njė ēast tė dhėnė kohor) nė lloj tė ri (vrojtuar nė njė ēast tjetėr tė dhėnė kohor miliona vite mė vonė) ėshtė gradual dhe ndodh pėrgjatė mijėra e miliona viteve. Pra si njeri nuk mund ta pėrjetosh gjatė jetės tėnde.

Qė ėshtė gradual do tė thotė pikėrisht se ndryshimi ndodh aq ngadalė pėrgjatė fizikut tė llojit saqė nga njėri mutacion nė tjetrin, nga njėra veēori e ndryshuar nė tjetrėn nuk mund tė flasėsh pėr dallim si lloj, nuk mund tė ndash me thikė nė njė ēast tė caktuar ku tė thuash p.sh. se nė orėn 8.00 filan gjallesė ėshtė filan lloj, dhe nė 24.00 do tė jetė fistek lloj, jo.

Ky ėshtė keqkuptim qė ndodh shpesh. Por mund tė flasėsh pėr lloje tė ndryshme nė shkallė mijėra e miliona vitesh, kur lloji i vrojtuar nė ēastin 1 ndryshon aq shumė nga ēasti 2 saqė kėto nuk mund mė tė riprodhohen mes veti (pėr tė dhėnė pasardhės me veti riprodhuese funksionale).

Ndryshimet qė ndodhin gjatė gjithė kėsaj periudhe, sipas teorisė sė evolucionit, janė ndryshime akumulative (kjo ėshtė pikė thelbėsore qė shumė njerėz nuk e kuptojnė dhe bėjnė pyetje tė tipit "Pse nuk bėhet peshku gjirafė").

Si shembull: Ne jemi nė ēastin 1. Nėse nesėr nė ēastin 2 Toka privohet nga drita dhe detyrohemi tė jetojmė nė errėsirė, njerėzit qė shfaqin mutacione qė u lehtėsojnė orientimin nė errėsirė do tė fillojnė tė mbizotėrojnė mbi tė tjerėt si numėr.

Me kalimin e kohės duke vazhduar e jetuar nė errėsirė vijmė nė njė ēast 3, ku mutacionet qė lejojnė ushqimin me njė kimikat X tė favorizuar nga mjedisi i ri, do tė bėjnė qė tė mbizotėrojnė mes tyre njerėzit me orientim tė mirė nė errėsirė dhe qė ushqehen me kimikatin X.

Meqenėse kimikati X mbaron nė sipėrfaqe, por gjendet me bollėk nė nėntokė, njerėzit me orientim tė mirė nė errėsirė qė ushqehen me kimikatin X dhe qė kanė mutacione qė u lehtėsojmė gėrmimin dhe jetesėn nėndhese do tė fillojnė tė mbizotėrojnė nė njė ēast 4, sepse do tė jenė tė vetmit qė do tė ushqehen siē duhet, ndėrkohė qė tė tjerėt do tė fillojnė tė pakėsohen nė varėsi tė mjedisit dhe tė ushqimit qė mbaron. Nė njė ēast 5 ushqimi i vazhduar i kėtyre njerėzve me kimikatin X shkakton shndėrrime tė aparatit riprodhues.

Nga ky simulim shohim akumulim tė veēorive nga ēasti 1 nė 5, ku njeriu i mėsipėrm nė njė ēast 6 nuk do tė mund tė riprodhohet mė me njeriun e ēastit 1, duke shėnuar kėshtu lloje tė ndryshme. Simulimi ėshtė i thjeshtuar pėr vetėm njė degėzim dhe presupozon kohėzgjatje mijėravjeēare (ndėrkohė nga ai ēasti 1 mund tė ketė dhe degėzime tė tjera akumulative me tjetėr lloj pėrshtatjeje dhe tjetėr lloj ushqimi e tiparesh), por kjo ėshtė procedura qė pėrshkruan teoria e evolucionit.

Pyetja mund tė dalė prej kėtu qė n.q.s. nuk vrojtohet drejtpėrdrejt mbi njė lloj tė caktuar atėherė si dalin faktet. Dalin duke vrojtuar drejtpėrdrejt lloje gjallesash qė kanė jetėgjatėsi shumė mė tė vogėl dhe qė mund t'ua pėrshpejtosh evolucionin nė mėnyrė tė drejtuar (bakteret p.sh.), si dhe tėrthorazi duke parė fosilet e gjallesave qė kanė jetuar gjatė miliona viteve nė Tokė.

Ato tregojnė zhvillime tė degėzuara, p.sh. nga hominidėt e parė janė zhvilluar dhe njerėzit siē i njohim sot, por dhe lloje tė ndryshme majmunėsh, por secili ka ndjekur rrugėn e vet tė zhvillimit sipas mutacioneve qė kanė mbizotėruar nė mjedisin tė cilit i ėshtė pėrshtatur. Sa bindėse janė kėto pastaj pėr njerėzit me doktrina tė caktuara nė kokė, ėshtė ēėshtje tjetėr.

Vetė skepticizmi shkencor ndaj kėtij kategorizimi ėshtė se fosilet e gjetura janė treguese dhe jo prova tė drejtpėrdrejta tė evolucionit tė njė brezi tė caktuar gjallesash. Pra se na ndihmojnė tė kuptojmė vijat e pėrgjithshme tė ndryshimeve qė sjellin mutacionet akumulative me kalimin e kohės. Por ky qėndrim as nuk vė nė dyshim dhe as nuk thotė se nuk ndodh evolucioni, siē mundohen ta shtrembėrojnė fetarėt.

Mes tė tjerash vetė fakti qė ka nėnlloje (raca) tė ndryshme te gjitarėt p.sh. ėshtė dėshmi konkrete e evolucionit. Pėr vetė prejardhjen e njerėzve ka biologė qė mendojnė se prejardhja ėshtė lineare nga Afrika, por ka dhe tė tjerė qė mendojnė se llojet e nėnllojet hominide kanė prejardhje paralele nga vende tė ndryshme tė botės.

Gjithashtu nė nivel lloji kemi rastin e homo florensiensis-it vrojtuar deri para dy shekujsh nė Flores tė Indonezisė (qė disa nga vendasit pohojnė se janė pasardhės tė tij ndiq nyjen) qė konsiderohet si lloj paralel i sapiensit.


lavdim.bossi shkruajti:po ta kishim pyetur darvinit se a e ki ti prejardhjen prej majmunit sigurisht qe kish then ''JO'' nje qoban ne male me pyet se a mendon se ti e ke prejardhjen prej majmunit ish ndij shum keq madje te kish sulmuar me shkop per ket ofendim
e leje mo per nje shkencetar te besoj ne ket trillim........

Pikerisht kete kurre nuk arrini te kuptoni ose juve ju orientojne te mesoni se njeriu e ka prejardhjen fillestare direkt nga majmuni,Jo,jo e keni gabim.Procesi evolutiv i qenieve te gjalla eshte teresisht nje proces shume shume i gjate dhe i nderlikuar,qe kete proces e mesojne te gjithe nxenesit e shkollave ne tere rrjetin e sistemeve arsimore publike ne te gjithe boten.

Por kam vene re se te gjithe besimtaret nisin te flasin vetem per kohen e shkeputjes se deges njerzore nga grupi i majmuneve.Meqense ju besimtaret e nisni komentin dhe doni te rrezoni Darvinizmin si shkence,atehere po ballafaqojme disa fakte edhe per inteligjencen njerzore

Pyetja se si ka evoluar njeriu ne nje krijese me koshience, apo me vetedije, per mendimin tim ka te beje me pyetjen se si njriu eshte evoluar ne nje krijese inteligjente. Nese do te flasim vertet per vetedijen, duhet vene ne pah qe cdo kafshe eshte e vetedijshme, sepse eshte ne dijeni dhe kryen (ne menyre inteligjente apo instiktive kjo nuk ka shume rendesi) procese qe jane ne dobi te saj: ha, pi, fle, largohet nga rreziqet, synon te gjeje rehati, etj. Mungesa e vetedijes ne vetvete perkon me gjendjen e pavetedijes, apo gjendjen e komas.

Prej ketej, gjeja kryesore qe duhet te kemi parasysh kur flasim per inteligjencen njerezore, eshte qe duhet te jemi paraprakisht te qarte se cfare do te quajme inteligjence, cfare do te kuptohet me kete term. Duke qene se eshte nje nocion abstrakt dhe jo real, sic mund te jene psh nocionet: dera, lapsi, jeta, kemba, qyteti, etj, eshte thelbesore qe kjo te sqarohet ne menyre te qarte.

Eshte arritur nje standartizim, apo nje konsensus se fare do te quajme inteligjence. Kjo mund te perkufizohet pak a shume ne kete menyre:

Me inteligjence, do te kuptojme nje term pershkrues per aftesite e mendjes ne fusha te ndryshme, sic jane aftesia per te llogjikuar, per te zgjidhur probleme, per te menduar ne menyre abstrakte, per te kuptuar idete, per te perdorur gjuhen ne menyre te goditur, si dhe per te mesuar.

Nje faktor i perdorur shume shpesh ne matjen e inteligjences eshte Kuotienti i Inteligjences (Intelligence Quotient, IQ) qe eshte nje indeks i perbere nga kombinimi i perfundimeve te disa provave, ne fusha te ndryshme dhe me problematike te ndryshme, duke dhene ne kete menyre nga e gjithe kjo teresi testesh, nje rezultat te perbere.

Pjese e inteligjences jane aftesa e te kuptuarit te ambientit qe e rrethon (ku nuk hyn vetem shtepia, rruget, malet, etj, por dhe aktivitetet me te cilat merr dhe jep me kete ambient); aftesia e aplikimit te njohurive te fituara ne ambientin rrethues dhe manipulimi i ketij ambienti rrethues per interesat vetjake; aftesia per te mesuar nga eksperienca; aftesia per te arsyetuar dhe per te ndjekur hapat e nje arsyetimi logjik; aftesia per te analizuar dicka te panjohur dhe zberthimi i saj ne pjeset perberese; aftesia e te menduarit abstrakt dhe gjetja e analogjive te goditura; aftesia e asimilimit te informacionit te ri; aftesia per te gjetur menyrat me efikase te zgjdhjes se nje problematike te dhene; aftesia per te mesuar dhe te krijuarit e nje opinioni i bazuar ne arsyetim rigoroz; aftesia per te dalluar realen nga fantazite; aftesia per te trasmetuar nje njohuri te dhene nepermjet gjuhes duke marre te mireqene faktin qe ka mundesi qe bashkebiseduesi mund te mos kete njohuri ne ate qe po shpjegohet dhe shkallezimi hap pas hapi i njohurise se trasmetuar eshte i rendesishem ne kete proces. Teresia e te tere ketyre faktoreve me lart mund te quhet ajo qe perbejne ne menyre te kombinuar, inteligjencen.

Nese vazhdojme linjen e mendimit sipas pistes qe pergatitem nga perkufizimi i inteligjences, studimet dhe analizat kane treguar qe diferenca midis inteligjences njerezore dhe proto-inteligjences se kafsheve e nje karakteri sasior dhe jo substancial, ndryshojne ne madhesi, por jo ne tip/lloj.

Ekzistojne shume e shume studime dhe eksperimente per kete gje, duke filluar nga nje katalogim shume i detajuar qe ka bere vete Charles Darwin ne veprat e tij "Mbi origjinen e specieve" (On the Origin of Species) dhe "Prejardhja e njeriut" (Descent of Man) , e duke vazhduar me studime dhe eksperimente moderrne dhe bashkekohore me kafshe dhe inskenime laboratorike te shumellojshme. Eshte e pamundur te flas ketu per te tera keto, por do te bej ne teresi nje permbledhje sa me koncize.

Elemente te ngjashem, per te mos thene te njejte, te sjelljes se njeriut dhe kafsheve nga me te ndryshmet, gjejme psh ne sjellje te tilla si kompasioni, mbajtja e zise, gezimet, perdorimi i shenjave dhe simboleve. Keto variojne nga kafsha ne kafshe dhe kafshet me te thjeshta i kane dhe me rudimentare.

Tek majmunet psh, keto te tera jane shume me te plota sesa ne kafshe te tjera, ndonese perseri goxha me pak te sofistikuara sesa tek njerezit. Menyra se si majmunet gezohen apo hidherohen, eshte pothuajse e njejte me te njerezve. Majmunet mbajne inat dhe hakmerren, po ashtu si dhe njerezit. Majmunet perdorin gjeste dhe tinguj per te trasmetuar ide dhe mesazhe nga me te ndryshmet, ne menyre te menduar llogjike dhe totalisht jo-instiktive.

Jane ne gjendje te mendojne se si mund te perdoren objekte te ndryshme si vegla per te arritur nje objektiv te caktuar. Majmune te eger jane vezhguar qe jane gjendur ne dilema per te kaluar ne krahun tjeter te nje kenete dhe ne menyre shume inteligjente kane marre nje shkop te cilin e kane perdorur per te kontrolluar thellesine e ujit atje ku do te shkelnin dhe nese ka qene shume i thelle jane kthyer mrapsht dhe e kane provuar te njejten gje ne vend tjeter.

Gjithashtu ne shume raste eshte inskenuar perpara nje tufe me majmune kercimi tribal perpara luftes i maoreve te Zelandes dhe Polinezise. Ne te tera rastet paperjashtim, majmunet kane rreaguar me inat dhe egrsi, kane thirrur me britma shume te percaktuara pjesetaret e tjere te shperndare te tufes, dhe jane grupuar gati per lufte.

Gjithashtu ka dhe shume e shume eksperimente qe deshmojne per zanafillat e regullave sociale brenda grupit dhe proto-ligjet per funksionimin sa me jo problematik te shoqerise. Ketu do te permend nje rast shume domethenes dhe qe eshte tashme klasik.

Nje grupi majmunesh ne nje park, brenda kafazit iu varen nje tufe me banane. Ne momentin qe nje nga majmunet ngjitej dhe i merrte per t'i ngrene, te tere majmunet u lagnin me uje te ftohte akull per nja 10-15 minuta rresht, dhe vinin nje tufe te re me banane. Kjo gje behej perhere. Erdhi nje moment qe majmunet, brenda grupit, filluan te rrihnin cilindo prej tyre qe tentonte te hipte dhe te merrte bananet.

Pas disa muajsh nuk kishte me asnje majmun qe te tentonte te hipte tek bananet. Faza e dyte e eksperimentit ishte qe majmunet filluan te nderohen nje nga nje, pak nga pak, ne kete kafaz. Ne momentin qe i sapoardhuri nisej drejt bananeve, te tjeret ishin si te thuash duke e pritur te ndodhte nje gje e tille dhe i versuleshin dhe e rrihnin e benin lesh fare, pa i dhene mundesi qe te arrinte dhe t'i prekte bananet.

Brenda nje periudhe prej disa muajsh te tjere, erdhi nje moment qe majmunet brenda kafazit ishin te tere te nderruar dhe nuk kishte asnje nga grupi fillestar qe lageshin me uje te ftohte. E megjithate, ne proto-kulturen e grupit, te tere rrihnin cdo individ qe tentonte te prekte bananet, ndonese asnjeri s'e kishte fare idene se pse e benin kete gje.

Lidhur me gjuhen, do te permend nje rast shume te vecante per majmunin Kanzi, nje majmun bonobo. Kanzi eshte cfare mund te quhet nje 'gjeni' per specien e vet dhe ka nje aftesi te jashtezakonshme per te mesuar gjuhet! Jo te folura, sepse laringu i majmuneve nuk mund te riprodhoje tingujt njerezore, por flitet per gjuhen e shkruar me ane te simboleve, ne nje forme te thjeshtuar te gjuheve kuneiforme apo hieroglifike, te ngjashme me gjuhet antike egjiptiane apo kineze e vjeter.

Kanzi eshte ne gjendje te kerkoje dicka qe i duhet, te dalloje qe nuk iu dha ajo qe kishte kerkuar, te shprehe mirenjohje nese i behet dicka e mire, te kerkoje ndihme ne rast se i duhet, te shprehe nje opinion lidhur me pyetje te thjeshta qe i behen, si dhe eshte perpjekur te trasmetoje ne tufen e majmuneve ku ben pjese mesazhe te ndryshme qe studiuesit i kerkonin te perkthente.

Gjate ketyre perpjekjeve, studiuesit vune re se Kanzi kishte "shpikur" nje gjuhe te veten, per cdo hieroglif ai leshonte tinguj te vecante, ndonese keta nuk mund te interpretoheshin nga pjesetaret e tjere te grupit. Sidoqofte, i njejti tingull ishte perhere korespondent me te njejtin hieroglif!


Vlen te theksohet se njerezit e sotem, Homo Sapiens, nuk kane qene te vetmit qe gradualisht kane zhviluar inteligjence dhe elementet perberes te asaj qe quajme inteligjence. Kane qene disa specie te ndryshme, ku nder me te spikaturit ishin Homos Neanderthalensis, te cilet ne shume drejtime mendohet se kane qene madje edhe me inteligjente sesa Sapiens.

Jane gjetur varre Neanderthalensis ku ka lule dhe objekte, qe tregon per forma rudimentare rituali. (Elefantet dhe delfinet gjithashtu kthehen ne varrezat e pjesetareve familjes, elefantet kete gje e bejne pervit dhe shpenzojne 2-3 dite ne keto varreza). Gjithashtu ne disa fosile Neanderthalensis, eshte gjetur material ushqimor neper dhembe i cili per nga menyra e kompozicionit dhe perberjes, ka qene pertej asaj qe mund te arrihet nga mbllacitja dhe qe flet shume fort per teknologji gatimi.

Gjithashtu eshte e ditur qe Neanderthalensis kane patur nje gjuhe minimalisht po aq te pasur sa dhe Sapiens ne te njejten periudhe. Te tera keto, ku me te shumta e ku me te pakta, karakterizonin te tera speciet e tjera te gjenusit Homo dhe ndoshta edhe te paraardhesme te tyre ne grupin Pan.

Kohezgjatjet ne dispozicion per te arritur nga keto gjendje primitive deri ne ate qe njihet sot si inteligjence, jane te jashtezakonshme. Por vezhgimet dhe observimet, si te te shkuares ne formen e gjurmeve nga me te ndryshme, ashtu dhe ne specie nga me te ndryshmet qe jetojne sot, perhere e me shume forcojne idene e gradualitetit te zhvillimit te asaj qe ne quajme inteligjence, nje rrjedhoje e zhvillimit te nje organi tek gjenusi Homo, sic jane zhvilluar ne menyra te ngjashme organe te tjere ne specie te tjera: truri
.

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  nert prej 09.09.11 20:55

Estilen, pergezime per kete material qe i ke dhene forumit.

Desha te shtoja vetem nje gje, eshte shume e vertete se te bakteret vihet re vertetesia e teorise se evolucionit, pasi i vendos mo ne nje kulture ndryshe, kushte te ndyshme (prani, mungese vitamine, antibiotiku, temperature, ph) ato (vetem nje nr i vogel, me te fortet) pershtaten me kushtet e reja duke bere dhe nje ndyshim ne materialin gjenetik te tyre

avatar
nert

145


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Cimi Elezi prej 09.09.11 21:19

Estilen,edhe nga une pergezime per kete material.
avatar
Cimi Elezi

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  scarface prej 11.09.11 17:47

Gjenetikisht njeriu ka me shume ngjashmeri me derrin se me majmunin. Kjo eshte arsyeja qe per transplante ne zemer perdoren valvulat e derrit e jo te njeriut.
avatar
scarface

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

NJERI vs NJEREZISHEM

Mesazh  john abraham prej 14.09.11 10:58

Sipas teorise se evolucionit njeriu eshte pjese e natyres dhe madje me plot gojen thote qe u rrit bashke me natyren.
Ne kete teori eshte e pamundur te vesh nje kufi real midis zoologjikes dhe njerezores, eshte e pamundur ti ndash, njeriu thjesht eshte nje kafshe inteligjente.
Duke qene se njeriu "doli" nga natyra dhe nga "forca" qe pat rastesia ne krijim mund te themi qe njeriu eshte ne shtepine e vet dhe po ashtu ai ndjehet rehat ne kete shtepi ashtu si ndihet femija ne preherin e nenes.

Normalisht vepra te shumta arti tregojne se nuk eshte aspak keshtu....ne shume afreske kishtare dhe jokishtare njeriu na paraqitet si i huaj ne kete bote, paraqitet si nje i huaj qe ecen ne nje terren armiqsor dhe dashakeqes.
Shume muzikante dhe artiste te ndryshem kane sjellur veprat e tyre me te mira pikerisht kur ishin ne gjendjen me te keqe te tyre ne kete bote.

Kur njeriu ben nje gabim ai justifikohet duke thene " jam njeri" duke vene keshtu ne pah nartyren e tij gabimtare, nga ana tjeter kur dikush sillet keq dikush i thote " ji i njerezishem" duke i treguar se duhet te sillet ne menyre te moralshme dhe jo si nje kafshe pa arsye.

Sipas botekuptimit materialist-ateist ne njeriun nuk egziston nje ndnjenje morali dhe e "njerezishmja" ne konrtekstin pozitiv nuk egziston dhe si rrjedhoje ashtu si shprehet romancieri Albert Kammy " sipas kesaj vrasesi nuk as te drejte, por nuk e ka as gabim, e keqja dhe vertyti thjesht jane teke".
Ndersa Nice shprehet " Morali eshte interpretim i disa tekave te njeriut, ose me sakte nje keqinrterpretim".

Ateizmi perfekt (i plote) nuk egziston ne njeriun por eshte vetem nje teori, kurre nuk do te egzistoje sepse eshte e pa mundur.
Edhe sikur te marrim nje grup femijesh te porsalindur dhe ti edukojme larg religionit me "dogmat" ateiste, prap sxe prape do te vje nje moment qe ata do te kerkojne emrin e hyjnores.
Kjo vjen si rezultat i deshires se tyre per te dashuruar, i deshires se tyre per te jetuar larg "nenes natyre" qe eshte armiqesorte per ata.

Shume here me kane pyetur se "si ka mundesi qe ne ateizem edhe pse nuk egziston morali absolut ka njerez ateiste qe jane me te moralshem se disa nga ato religjoze?"
Sigurisht qe kjo eshte nje e vertete; njeriu ashtu si tham edhe me siper njeh deri ne nje fare mase dhe i dallon te keqen nga e mira dhe kjo eshte pjese e tij e pandashme.
I rritur ne nje familje qe eshte mesuar te vere ne pah veprat e mira morale, ateisti nuk ndryshon thelle ne sjelljen e tij vetem sepse ka percafuar teorine materialiste.
Morali qe ai tregon eshte si ngrohtesia qe len dielli pas perendimit.

Por nga ana tjeter nese per nje moment ai (ateisti) largohet nga jeta e tij moralshme; nepermjet fallsitetit qe i jep teoria materialiste ai e justifikion vepren e tij te keqe dhe mundohet te genjeje veten sepse ai e din shume mire qe eshte gabim.

Duke qene pra se njeriu ndjehet i huaj ne kete bote dikush mund te thote se ketu sulmohet edhe religioni sepse ky i fundit na furnizon me me inoformacionin qe njeriu u krijua nga balta (dheu).

Kjo eshte me se e vertete njeriu u krijua nga perberes qe gjenden te gjitha ketu ne toke, por religioni, ndryshe nga mendimet materialiste e ndajne njeriun ne dy pjese, ne ate shpirterore dhe ne ate fizike.
Sipas religionit njeriu duhet te rrije larg deshirave te mishit (deshirave fizike) sepse ata deshira e demtojne gjendjen e tij shpirterore... pra po shohim qe religioni e paraqet boten fizike si armiqsore ndaj njeriut.

Nese ne per nje moment do te plotesojme deshirat tona qe na vine si rrjedhoje e deshires sone trupore, menjehere pas si i plotesojme keto deshira ne pendohemi, ose ne rastin me te mire ne nuk kemi me deshire per ato gjera deri ne nje kohe te caktuar.
Ndersa nga ana tjeter nese ne plotesojme deshirat tona frymore menjehere pas kesaj ne nuk ndjejme pendim por vetem deshire akoma me te madhe per to.
Besoj se ju te gjithe e keni degjuar ate shprehjen " i kam provuar te gjitha edhe kjo me ka ngelur pa provuar" ; me thoni vetem nje rast kur kjo shprehje eshte perdorur per te treguar akte te mira?

Ne religion disa deshira fizike jane te lejuara; kjo eshte bere ne perputhje me disa kode te caktuara per ta mbrojtur frymen (shpirtin) e njeriut nga e liga.
Pershembull martesa eshte nje mbrojtje kundra disa deshirave qe e shkaterrojne frymen e njeriu duke e derguar ne kufijte e te panjohures por edhe me tej.

Religioni na ka servirur kodet per te kontrolluar qe fryma jone te mos semuret nga gjerat e tokes, ndersa materializmi na ka furnizuar me kode qe ta semurin shpirtin dhe te dergojne deri aty ku per njeriun nuk ka me kthim mbrapa.

Jam njeri sepse kam natyre mekatare, por nga ana tjeter jam i njerezishem sepse jetoj me statute te moralshme!
avatar
john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Xhemajl prej 14.09.11 11:23

Dua te te bej nje pytje ty John, dhe perkrahesve te teoris se evolucionit,,
Si jane krijuar racat e ndryshme (te njeriut ketu ne toke)??Nese psh A.ll.a.h.u. e ka krijuar njeriun e pare te races se bardhe,si u krijua raca e zezė, dhe e verdhe?
Te njejten pytje e kam edhe per perhkrahesit e evolucionit, se si gjate evolucionit u bene 3 raca te ndryshme te njeriut?
avatar
Xhemajl

382


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 14.09.11 14:48

Njeriu ėshtė njeri dhe dallon nga kafsha, ai nuk ėshtė kafshė. Tė gjitha kafshėt dhe shpezėt qė ekzistojnė nė planetin tonė, trurin e kanė tė njejtė tė zhvilluar, as mė pak e as mė shumė, kurse njeriu e ka trurin mė tė zhvilluar nga tė gjitha... dhe truri e bėn njeriun qė tė dalloj nga kafsha pra. Kjo nuk ėshtė pasoj e evolucionit apo rastesi qė pikėrisht njeriu dhe vetėm njeriu tė ketė trutin mė tė zhvilluar nga tė gjitha speciet e kėtij planeti. Zero ka kuptim siē kanė tė gjith numrat e tjerė kuptimin e tyre, madje zero ka kuptim shumė mė tė madh se ēdo numėr tjetėr, e kėtė merreni dhe analizojeni vet, por me qenė se ėshtė cekur nė shkrim, unė po jap pėrgjigjen time pėr qėshtjen e saj.

Sipas evolucionit, Xhirafės i ėshtė zgjatur qafa, sepse ka pasur nevoj qė ti mbėrrij degėt e larta tė drujve tė dikurshėm qė ekzistonin "Shumė tė mėdhenj"? Thua se xhirafa shfaqi mutacione pėr tė lehtėsuar jetesė nė mjdesini ku ka jetuar dhe asaj iu zgjat qafa?? Po dhija e cila tėrė jetėn e saj rri vjerrė nė shkurre dhe vetėm kokėn e zgjatur lart e mban... Pse tek ajo nuk ndodhi kurr evolucioni qė ti zgjatet qafa!?

Toka ka njė fillim (krijimin) dhe ka njė mbarim (shkatėrrimin), si gjith sistemi planetar diellor i yni. Kjo ėshtė vėrtetuar tani shkenctarisht qė Dielli do tė pėlcas dhe do tė shkatėrrohet s'bashku me planetet qė udhėheqen nga ai, mirėpo nga shkencėtarėt thuhet se edhe 20 bilion vjet kjo nuk do tė ndodh, e sipas Kuranit kėta janė gabim, sepse fundi i ėshtė afruar sipas parashenjave tė lajmruara nga Kurani.

Nuk mbrohen tezat me "Mbase"! Mbase ka qenė kėshtu, por tani ato janė zhdukur dhe nuk kemi shenja qė ti studiojmė ato, mirėpo "Mbase!". Sipas shkencės grabitqarėt mish ngrėnės mė tė mėdhenj tė planetit janė shfarosur, pėrse!? A nuk kanė pasur se me ēfarė tė ushqehen ata?

Evolucionin nuk e mohon feja, mirėpo nuk e shpjegon nė atė mėnyrė siē e shpjegon Darvinizmi. Gjithnjė qėndron shkaku dhe qėllimi nėse ndodh njė evolucion apo ēfardo tjetėr qė tė ndodhė, gjithqka ndodh me njė arsye nė kėtė botė, asgjė nuk ka ndodhur dhe nuk ndodh rishtazi. Nuk u krijua specia rishtazi, ēdo gjė ėshtė krijuar me njė qėllim.

Pra, sė pari ndodhi krijimi, pastaj nė specie tė caktuara ka ndodhur edhe evolucioni, mirėpo jo majmun pastaj njeri. Njė majmun nuk mund tė quhet "Individ", por njė majmun quhet vetėm majmun, njė qen vetėm njė qen, njė luan vetėm njė luan, njė skifter vetėm njė skifter. "Individ" mund ti thuash njeriut, apo person. Njeriu vjen nė jetė si individ, por qė nga lindja deri nė vdekje ai e kalon jetėn e vet si anėtar i shoqėris. Shoqėri tė kafshėve nuk ka, por ndahen; "kope e kafshėve" dhe "shoqėri e njerėzve".

Pėrpara se eventualisht tė arrij tė pėrcaktojė veten e tij e tė vetėdijėsohet, si person apo individuum, njeriu ėshtė njeri nė mes tė njejtėve, ėshtė nė raport me tė tjerėt, ai paraqet njė moment tė raporteve njerėzorenė tė cilat jeton. Vetėpėrcaktimi i njeriut shprehet pėrmes nocionit tė personalitetit. Le tė kemi parasysh se kuptimi fillestar i kėtij nocioni rrjedh nga fjala persona, shprehje latine pėr maskėn nė teatrin antik.

Nė periudhen antike ai ende nuk e ka kuptimin e individualitetit qenėsor, tė "personalitetit". Ishte Ciceroni ai qė shprehjen "persona" e sublimoi nė kuptim tė maskės sė karakterit, me tė cilin ēdo njeri u paraqitet tė tjerėve: ky ėshtė roli tė cilin individi e luan nė jetė, pra bartės i rolit dhe dinjiteti i veqant qė e ka, sikurse artisti.

Kafsha nuk ka rol tė veqant nė jetėn e saj sikurse ka njeriu, kafsha vepron nė mėnyrė instiktive nė kope dhe pak e pėrdor llogjikėn e trurit, siē e ceka mė lart se ato e kanė trurin e zhvilluar dhe tė kufizuar tė njejt, pa dallim njėra me tjetrėn. Vetėm njeriu e ka trurin mė tė pėrsosur. Dhe kjo nuk ka ndodhur rastėsisht qė vetėm njeriu shfaqi mutacione dhe deshi tė evoluoj trurin e tij i cili jetoi dhe bashkjetoi qė nga zanafilla s'bashku me kafshėn. Plus kėsaj, shkenctarisht ėshtė e vėrtetuar se truri nuk evulon dhe nuk ka evuluar kurr!

Evolucioni ndodh te njeriu nga jeta e deri nė vdekje, njeriu mund ta vėrej kėtė nė fėmijėt e tij shembull dhe nė gjithqka tė gjallė qė ekziston, mėnyra e vetėdijėsimit e cila te kafsha nuk ndodh e bėn tė veqant njeriun nga kafsha.

Si lloj i veqantė i qenieve tė gjalla, individi njerėzor lind pa shprehi dhe njohuri si ti drejtojė sendet e tė sillet me njerėzit, pa aftėsi tė tė folurit dhe tė komunikimit, pa kurrfarė kulture. Lind i pajisur vetėm me disa instikte dhe reflekse, si krjesė biologjike e pasocializuar dhe e pahumanizuar.

Njeriu dallohet nga kafsha nga se dispozitat e tij instiktive i nėnshtrohen mėsimit shoqėror - pėrvetėsimit tė modeleve nga rrethi shoqėror. Gjuha i bėn njerėzit tė ndryshėm nga tė gjitha qenjet e tjera. Socializimi ėshtė i pranishėm nė tė gjitha interaksionet, por interaksioni mė me ndikim shfaqet nė grupe tė veqanta qė quhen "agjense tė socializimit". Agjenset mė tė rėndėsishme janė; familja, shkolla, moshatarėt, mas-mediat dhe shteti.

Nė qastin 2. nėse toka privohet nga drita dhe ne mbesim nė errėsirė, mund tė mbijetojmė nė njė kohė tė caktuar deri sa tė mbarojnė tė gjitha ushqimet. Pa drit mbretėron vdekja, sepse drita e Diellit tė jep jetė. Nėse nuk ka drit nuk do tė ket as oksigjen dhe speciet nuk mund tė jetojnė pa oksigjen, nė pėrjashtim tė astronautėve, tė cilėt me teknologjin e tyre mund ta zgjatin jetėn deri nė njė kohė tė caktuar. Nuk do tė ketė kimikat X nė nėntok pėr ne, sepse organet qė posedojmė nuk pranojnė kurr kėtė kimikat X tė nėntokės. Pra ky njeri nuk nuk mund t'ia arrij kurr deri te qasti 6.

Njeriu ėshtė specia e cila shfaq mutacione mė sė shumti pėr tė fluturuar ngjashėm siē fluturojnė shpezėt, pėrse nuk po ndodh evolucioni!? P.Sh. E vetmja gjė qė mundi tė bėj njeriu nė kėtė drejtim, ėshtė shpikja e teknologjis sė re siē janė Aeroplanėt e makinat tė ngjashme tė tjera me tė cilat mund tė fluturoj ai, por krahat nuk i evoluan kurr qė tė fluturojė ashtu siē fluturojnė shpezėt.
A thot Darvini qė njerėzit kanė fluturar ndonjėherė qė nga zanafilla e tyre!?

Shkenctarėt biejnė nė kundėrshtim nė mes vete me doktrinat e tyre. Ata, disa prej tyre thonė se njeriu i parė doli nga afrika, kurse disa tė tjerė thonė kanė prejarjdhje paralele nga vende tė ndryshme tė botės. Njeriu i parė doli nga Moqali!? Apo nga Deti!? Apo nga Akulli!? apo nga ndonjė asteroid i cili u pėrplas nė tokė!? Apo ishte Marsian i ardhur nė planetin Tokė!? Apo nga ēka....!?

Kėtė e shpjegon shumė kjart "Libri i Librave". Atė nuk mund ta hedh posht askush, le tė mundohen sa tė mundohen, nuk po e them vetėm kot, ajo ėshtė mėse e vėrtet.

Tė gjithė besimtarėt nisin tė flasin vetėm pėr kohėn e shkėputjes sė degės njerzore nga grupi i majmuneve ndoshta, por unė jo!

Nuk janė tė vetmit majmunėt tė cilėt pėrdorin llogjikėn nė mesin e kafshėve. Sorrat tė cilat hypin nė deg, marrin arrat me kaqep e i hedhin nga lartėsia nė rrugė tė asfaltuar, nėse thehen shkojnė dhe ia marrin thelbin, por nėse nuk thehen presin veturat po sa tė kalojnė tė cilat i shtypin arrat.

Nuk janė vetėm majmunėt tė cilėt shprehin tingujt tė veqant tė zėrit.
Si mund ti thuani ju Luanit, i cili thot fjalėt A l l a h u E k b e r njėsoj sikurse njeriu!? Ajo ėshtė mė se e vėrtet, ai i shpreh shumė kjart kėto fjalė! Kjo ėshtė se ēdo krijesė e kėtij planeti e madhėron Zotin e vet, edhe insekti mė i vogėl, i cili e ka jetėn shumė tė shkurtėr, nė ato orė jete madhėron Zotin e vet. Mirėpo kurr nuk mund tė ndodh as mė pak e as mė shumė evolucioni nė trurin e asnjė krijese tė kėtij planeti. Ai ėshtė i pėrpikt dhe i kufizuar nė mėnyrėn mė tė jashtzakonshme. E kush e bėri kufizimin e tij!?

Janė tė cekura mė lart tė kėqijat e planetit, tė cilat kanė ndodhur si pasojė e mėnyrės sė Darvinizmit. I cili nė librat e tij njeriun e llogarit kafshė, i cili thotė se lufta pėr ekzistencė i takon edhe njeriut njėsoj sikurse kafshės dhe aty mbretėron mė i forti, mė i miri, mė i menquri. Sepse ėshtė shkathtėsi e tij, trimėri e tij, menquri e tij. Kurse i dobėti duhet tė shkelet, ose duhet tė vdes, sepse mė e mirė pėr tė ėshtė vdekja. Sepse ky ėshtė progresi!

Predikuesit "musliman" (nė thojza!) ndoshta mund tė kenė tė njejtin mendim me Darvinin, por Kurani Jo! (me "JO" tė madhe) e them kėtė dhe jamė i sigurt nė atė qė e flas.

Sot, ndėrkohė qė prestigji i materializmit dhe ateizmit ėshtė nė rėnie, shkencėtarėt po arrijnė tė kuptojnė, gjithnjė e mė shumė, se feja ėshtė aq thelbėsore saqė nuk mund tė braktiset. Njerėzimi nuk do tė jetė i aftė tė arrijė lumturinė pa atė. Por armiqtė e realitetit dhe tė sė vėrtetės pėrpiqen akoma nėpėrmjet shkencave fallso, tė mbrojnė ateizmin. Por a bie ndesh feja me shkencėn, siē pretendojnė ateistėt? Kėsaj pyetje mund t’i pėrgjigjemi duke iu referuar biologjisė. Nga tė gjitha shkencat biologjia ėshtė mė afėr me fenė, pasi ajo ka lidhje me "jetėn".

Nga tė gjitha krijesat e gjalla, njeriu ėshtė organizmi mė kompleks dhe mė i pėrsosur. Ėshtė pikėrisht njeriu qė zbuloi shkencėn dhe diturinė dhe ėshtė ai qė i ēon ato drejt zhvillimit tė mėtejshėm. Gjėja e parė, pėr tė cilėn edhe njeriu mė i lashtė ka qenė kureshtar tė dijė, ėshtė ajo e ekzistencės sė tij si njė krijesė e gjallė. Kėtu ka diēka, tė cilės ne nuk ia dimė natyrėn, qė i dallon tė gjitha krijesat e gjalla nga realitetet e tjera ekzistuese, siē janė mineralet, shkėmbinjtė, uji, etj. Tė gjitha krijesat e gjalla, njerėzit dhe kafshėt kanė diēka tė pėrbashkėt.

Ėshtė plotėsisht e natyrshme tė besohet qė tė gjitha krijesat e gjalla t’i nėnshtrohen tė njėjtit ligj. Sundimtari qė na imponon kėtė ligj e manifeston fuqinė e Tij nėpėrmjet atributeve dhe emrave tė ndryshėm tė Tij. Ai qė na ėshtė paraqitur Vetė me emrin e Tij, Zot, ka shpallur edhe emrat e Tij tė tjerė. Emri i Tij, El Haliku, pa dyshim qė ka pėrparėsi, mbasi do tė thotė Krijuesi (i ēdo gjėje). Mė pas vijnė emrat tė tjerė si Err Rrezaku, qė do tė thotė Furnizuesi (i pa masė), El Musauiru, qė do tė thotė Formėdhėnėsi, El Hafidhu, qė do tė thotė Ruajtėsi apo Mbrojtėsi, e shumė tė tjerė.

Mjaft jobesimtarė janė pėrpjekur tė paraqesin njė shpjegim racional "shkencor", pėr kalimin origjinal nga lėnda inorganike nė formėn e jetės organike. Por edhe shkenca ėshtė gjithashtu subjekt i relativitetit. Filozofėt, shkencėtarėt, qė nga grekėt e lashtė e deri mė sot, kanė shkruar qindra e qindra libra dhe kanė shpikur shumė teori rreth fillimit tė jetės nė tokė, por kjo ka qėnė e vetmja qė ata mund tė bėnin – tė parashtronin teori dhe spekullime. Ata kanė ndjekur njė rrugė tė tėrthortė, pasi deri mė sot, asnjėri nuk ka dalė me ndonjė shpjegim, i cili i kundėrvihet realitetit tė shpallur nė Kuran. Akti i krijimit dhe dhėnies sė jetės i pėrket vetėm Zotit. Kjo nuk ėshtė dhe as nuk mund tė shpjegohet ndryshe. Kurani, libri i fundit i shenjtė, e ka ruajtur dhe mbrojtur origjinalitetin e vet. Njė dėshmi e epėrsisė sė tij ndaj tė gjitha filozofive dhe teorive ėshtė se asnjė nga hipotezat e pranuara, nuk bie ndesh me tė vėrtetat e Kuranit. Ėshtė inkurajues fakti, se sot shumė shkencėtarė besojnė se feja ka rolin kryesor nė shpjegimin e krijimit. Teoricienė e biologė nė veēanti, janė duke u pėrpjekur tė japin shpjegime tė reja pėr prejardhjen e jetės nė tokė, tė cilat janė nė pėrputhje me fenė.

Pavarėsisht arritjeve dhe zhvillimeve tė mėdha nė fusha tė tilla si inxhinieria gjenetike, biologjia molekulare, ADN dhe imunologjia, shkencėtarėt akoma nuk janė nė gjendje tė mbyllin hendekun e madh midis materjes organike dhe asaj joorganike. "Jeta" mbetet mrekullia mė e madhe e gjithėsisė. Teoritė e gabuara tė Darvinit dhe teoritė e tjera evolucioniste, qė nuk pranojnė mrekullinė e krijimit, janė duke u hedhur poshtė njėra pas tjetrės.

Teoria e Heingsbergut mbi "indeterminizmin" (papėrcaktueshmėrinė) nė mekanikėn kuantike e shpartalloi tėrėsisht materializmin e nė veēanti nocionin e "shkakut" dhe "pasojės". Mė vonė, filozofi amerikan Tomas S. Kuhn e ēoi mė pėrpara argumentin qė nuk ka dhe nuk mund tė ketė asnjė teori shkencore pėrfundimtare. Dhe kjo ėshtė e vėrtetė, sepse pėrgjatė historisė ėshtė dėshmuar fakti, qė tė gjitha teoritė e kanė humbur "tė vėrtetėn" e tyre dhe janė zėvėndėsuar nga teori tė reja.

Njė model, njė mėnyrė e tė shikuarit tė njė ēėshtjeje ose njė paradigmė, siē e quan Kuhni, zotėron ēdo degė tė shkencės pėr njė periudhė kohe dhe pastaj i hap rrugėn njė tjetre. Sipas Kuhnit, nuk ka asnjė paradigmė tė pėrsosur nė asnjė degė tė shkencave. Pėr shėmbull, njė grup kėrkuesish shkencorė fillojnė tė punojnė nė njė fushė tė caktuar, brenda paradigmės sė tyre, duke pėrdorur metodat e tyre speciale. Me kalimin e kohės, arritjet nė kėtė fushė bėhen tė pranueshme, pothuajse prej tė gjithėve. Mė pas, pikėrisht ata hulumtues qė ishin pėrkrahėsit mė tė fortė tė paradigmės sė tyre, pėrpiqen ta zhvillojnė atė sa tė munden mė tej. Dhe kėshtu, fillon njė periudhė e pėrzgjedhjeve dhe shoshitjeve tė problemeve dhe hulumtuesit procedojnė pėr zbulime tė reja brenda paradigmės sė tyre. Kuhni thotė se kjo ėshtė njė etapė nė tė cilėn progresi shkencor ėshtė bėrė pa ndėrprerje. Pas njė farė kohe hulumtuesit ndeshėn pėrballė tė dhėnave tė reja, tė cilat bien ndesh me paradigmėn e tyre, pikėrisht sepse tė gjitha paradigmat kanė kufinj tė pėrcaktuar. Pėr kėtė shkak, nuk ka asnjė paradigmė nė tė cilėn tė pėrfshihen tė gjitha njohuritė shkencore nė ēdo kohė. Ato argumenta tė shkencėtarėve qė nuk mund t'i pėrshtaten paradigmės sė parė, vazhdojnė tė pėrpunohen, derisa dikush, tė gjejė njė paradigmė tė re, qė mund tė pranojė faktet e reja.

Deri tani, tė gjitha teoritė e paraqitura si paradigma kanė arritur tė shpjegojnė vetėm njė pjesė tė realitetit apo tė fakteve. Kėto paradigma jo se kanė qėnė krejtėsisht tė gabuara, por ato asnjėherė nuk kanė qenė plotėsisht tė drejta. Pėr shembull, disa fenomene natyrale mund tė shpjegohen akoma me fizikėn e Aristotelit, ndėrsa nė tė shumtėn pėrdorim pėr shpjegimin e tyre ligjet e Njutonit ose nė disa kushte, teorinė e relativitetit tė Ajnshtajnit.

Sidoqoftė, njeriu nuk mund tė mbyllė sytė pėrpara tė vėrtetės sė krijimit dhe si njė struc tė fshehė kokėn e tij nė rėrė.

Shkencėtari i dėgjuar, filozofi Karl Poper, ka njė pikpamje tė ndryshme lidhur me kėtė ēėshtje. Ai e pėrcakton se sa e drejtė ėshtė njė teori duke kontrolluar, nėse ajo ka boshllėqe apo mungesa faktesh, qė kėrkohen pėr ta plotėsuar atė. Duke u nisur nga kjo ai pohon: "Darvinizmi nuk ėshtė njė teori shkencore."

Ajo qė mund tė nxjerrim nga idetė e Poperit ose teoria e paradigmave e Kuhnit, ėshtė se realiteti nuk mund tė shpjegohet plotėsisht nga teoritė shkencore. Shkenca mund tė ndriēojė vetėm disa fakte tė fshehura tė gjithėsisė.

Nikolla Maksvelli ėshtė i mendimit se shkenca nuk mund tė pėrparojė vetėm duke rritur numrin e eksperimenteve tė bėra pėr secilėn teori. Pėr tė shpjeguar pastėrtinė dhe bukurinė e natyrės, shkencėtarėt duhet t'i paraqesin teoritė e tyre aq qartė sa ėshtė e pėrsosur natyra. Por a ėshtė e mundur tė gjendet njė teori e tillė? A duhet njeriu tė lėrė menjanė tė vėrtetėn mbi krijimin, e cila shpjegon ēdo gjė dhe tė humb nė labirintet e teorive?

Kur'ani shpjegon prejardhjen e jetės, bilancin ekologjik nė natyrė, zhvillimin e embrionit dhe shumė fakte tė tjera nė mėnyrė kaq tė qartė, saqė ēdo biolog qė e lexon atė nuk ka pėrse tė mos pėrulet para Zotit e ta adhurojė Atė.

Shkencėtarėt e vėrtetė do ta lexojnė dhe do ta respektojnė Kuranin, sepse deri tani asnjėri nuk ka konstatuar ndonjė gabim nė njohuritė qė ai pėrmban. Kurani ėshtė Fjala e Zotit, pra nuk mund tė gabojė.

Budizmi, ėshtė i tėri mėsim spiritual dhe ai josh shumė njerėz nė kėtė botė, por vetėm me shpirtėroren nuk mund tė mbijetoj njeriu nė kėtė botė. Duke marrė parasysh se si jetojnė budistėt e Azis, ata presin shumė turist tė cilėt u lėjnė para me bollėk atyre duke i vizituar dhe duke i shikuar se si meditojnė, ēfarė bėjnė, ritualet e tyre etj. Siukur tė ishte e gjith bota Budiste, varfėria dhe skamja do tė ishin mbi nivel.

Darvinizmi materialist, shkatėrron gjithqka; familjen, shoqėrinė e gjithqka tjetėr, sepse ėshtė i tėri "Egoist", i cili nuk ka pik mėshire ndaj njeriut, sepse njeriun nuk e llogarit njeri, por kafsh! Pėr ateistin nuk ekziston "shpirti", i cili pėrfshin mėshirėn, dashurin, rrespektin, kulturėn, moralin e gjithqka tjetėr e cila ėshtė e ndritshme dhe e dallon njeriun nga kafsha.

Kurani ėshtė gjysėm materialis e gjysėm shpirtėrorė. Ai posedon tė gjitha shkencat. Ai nuk ėshtė i tėri "rit fetar", siē mendojnė shumica muslimane nė ditėt e sotme, por ata nuk janė fajtorė pėr kėtė, fajtorėt janė udhėheqėsit, tė cilėt manipulojnė me popullatėn duke shfaqur egon e tyre dhe duke i ngjarė pikėrisht darvinit, i cili i llogarit njerėzit kafshė.

Kurani ka pėrmbajtje Ekonomike, ku vetėm me ekonomin e Kuranit bota do tė ecte pėrpara dhe do tė ishte mė e ndritshme, pa fajde, pa mashtrim nė peshore etj.

Kurani ka pėrmbajtje Juridike, ku ligjet e tij janė tė mbinatyrshme dhe mė tė drejta se ēdo ligj tjetėr nė botė qė ekziston.

Kurani ka pėrmbajtje Morale, ku edhe ky e bėn njeriun tė dalloj nga kafsha, sepse morali ėshtė mbi tė gjitha. Liria pa moral nuk funksionon si duhet. Liria tė mundėson tė kundėrshtosh tė drejtėn dhe tė vėrtetėn, liria tė mundėson tė mbytėsh njeri, tė bėsh amoralitet. Kurse morali ėshtė kundėr tė gjitha kėtyre. Njeriu i moralshėm nuk mund tė veproj nė tė njejtėn mėnyrė siē vepron i liri. I liri pa moral bėn krim, kurse i moralshmi pa/me liri ėshtė i ndaluar tė bėj krim nga ndėrgjegjja qė ka.

Kurani ka pėrmbajtje Psikologjike (tė mbinatyrshme), individi mėsohet tė pėrballet me baticat dhe zbaticat e jetės dhe ti tejkaloj tė gjitha tė kėqijat tė cilat i has gjatė jetės sė tij duke u mbėshtetur tek Perendia e tij. Ai e pėrballon depresion, sepse ėshtė psikolog i vetvetės dhe mbėshtetet tek Perendia i tij, i cili ia ndalon vetėmbytjen rreptėsisht. E si mund tė pėrballet ateisti me tė gjitha ato tė kėqija me tė cilat doemos do tė ballafaqohet nė jetėn e tij, kur ai nuk ka ku tė mbėshtetet? Studimet statistikore qė janė bėrė kohėve tė fundit; individėt tė cilėt kanė bėrė vetėvrasje, ata dhe familjet e tyre nuk e kanė pasur besimin e fort ose fare nė Perendin. Shteti tek tė cili numri i vetėvrasjeve ėshtė mė i madhi nė botė ėshtė Suedia, duke u bazuar nė kushtet financiare tė mira dhe ndėr mė tė mirat nė botė qė ka popullata e kėtij shteti "Materjalizmi!).

Kurani ka pėrmbajtje Astronomike, Kimike, Fizike, Biologjike, Sociologjike, Historike (ndėr historit mė tė vjetra) etj etj etj., tė cilat nuk mund ti numėroj dot dhe nuk mund ti shpjegoj dot, sepse nuk kanė skaj ato.

Kurani nuk ėshtė i tėri Ekzorcist siē e kanė thėnė nė shkrimet e tyre disa moderator tė kėtij forumi. Por ata janė gabim, sepse nuk kanė dijeni fare pėr Kuranin, pastaj vetėm paragjykojnė kot, ose janė kundėrshtarė tė mdhenj tė Tij.

Kurani nuk ėsshtė i tėri rit fetarė i cili ėshtė i shkruar me njė mori lutjesh njėra pas tjetrės siē e mendojnė disa musliman dhe jo musliman, riti fetarė ėshtė 0.005 pėrqind nga ajo qka pėrmban Kurani.

Arabėt analfabet, nė pamundėsi tė kuptimit tė Kuranit dhe tė prirur pėr idhujtari shpikėn Hadithet dhe Synetet Muhamedit a.s. Tė cilat nuk janė tė Muhamedit a.s. por janė shpikje dreqnore tė cilat u shpikėn dy shekuj pas vdekjes sė profetit Muhamed tė nderuar! Kurani ėshtė i plotė dhe i pėrkryer. Nuk iu nevojitet ndonjė mėsim tjetėr fetar pėrkrah Kuranit. Kėshtu thot Perendia e jo unė!

Pa qėllim egoizmi apo dėshirė qė tė shpall vetėn tė dijshėm sepse unė nuk e di qė jam i dijshėm, po i them fjalėt qė gjinden nė Kuran; "Vetėm tė dijshmit do ta studiojnė dhe do t'ia arrin ta kuptojnė kėtė Kuran."


Edituar pėr herė tė fundit nga Gon! nė 15.09.11 7:55, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Estilen prej 14.09.11 14:50

Ky forum dalngadale po degradohet,na duhet te nderrojme klime,c'eshte kjo corbe ne tema e postime,une i drejtohem johnit e perpara me del Goni...C'behet ketu......?

Materiali i pare i postuar ketu u fshi nga une si revolte ndaj atyre qe sistemojne gjoja tema....qe pervec nje *** asgje tjeter s'bejne...


Edituar pėr herė tė fundit nga estilen nė 14.09.11 22:23, edituar 2 herė gjithsej

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  nert prej 14.09.11 17:58

[color=green]Mbi cbaza flet per ateistet se jane te pamoralshem dhe materialist [/color]dhe nuk e njohin boten shpirterore, mendon se ateistet jetojne vetem ne mekate, i vetmi mekat i tyre ne krahesim me besimtaret (sipas feve ) eshte se nuk besojne ne Zot, per te tjerat jemi njesoj ne ndiejme ashtu si ndieni dhe ju, duam, vuajme, jetojme pa asnje dallim nga jeta juaj

Te hedhe gurin i pari ai qe ska mekatuar vetem njehere ne jeten e tij (shprehje e bibles)[b]
avatar
nert

145


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  LaNi prej 14.09.11 18:11

Krijimi i Njeriut

Falėnderimi i takon Zotit, Zotit tė tė gjitha botėrave.
Paqja dhe shpėtimi qoftė mbi tė dėrguarin tonė, Muhammedin a.s., famlljen, shokėt dhe ata qė e ndjekin rrugėn e tij derisa tė jetė jeta


Kur'ani i shenjtė nuk ėshtė as libėr shkence dhe as traktat i evolucioni por nė tė ne gjejmė referenca pėr periudha tė ndryshme gjatė se cilės jeta kaloi nė kėtė botė. Kėto periudha mund tė rradhitėn si mė poshtė:

1. "Zoti ju krijoi prej dheu." (35:11)
2. Dhe (pėrkujto) kur Zoti yt engjėjve u tha: "Unė po krijoi njeriun nga balta e tharė, e zezė e me erė. (15:28)
3. Pėr All-llahun, Ne krijuam njeriun prej njė ajke (lėngu), e njė balte. (23:12)
4. Dhe Ai nga uji (fara) krijoi njeriun. (25:54)
5. "Ai ėshtė qė ju krijoi (filloi) prej njė njeriu". (6:99)
6. "Ai ju krijoi juve prej njė njeriu, mandej prej tij e krijoi palėn (ēiftin) e tij." (39:6)
7. "Dhe Ne krijuam prej ēdo sendi dy lloje (mashkull e femėr) qė ju tė pėrkujtoni (madhėshtnė e Zotit)." (51:49)
8. "Dhe Ne u krijuam juve nė ēifte." (78:8)
9. "O ju njerėz, vėrtetė Ne ju krijuam ju prej njė mashkulli dhe njė femre." (49:13)
10. "Ai ėshtė krijues i qiejve e i tokės. Ai nga lloji juaj krijoi pėr ju bashkėshorte, edhe nga kafshėt krijoi ēifte, ashtu qė t'ju shumojė." (42:11)
11. "Zoti krijoi pėr ju bashkėshorte nga vetė loji juaj, e prej bashkėshorteve tuaja - fėmijė e nipa dhe ju furnizoi me (ushqime) tė mira." (16:72)
12. "Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje te ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė." (30:21)
13. "Ne e krijuam atė prej njė pike uji (fare)." (36:77)
14. "Le tė shikojė njeriu se prej ēkahit ėshtė krijuar? Ai ėshtė krijuar prej njė uji qė hidhet fuqishėm." (86:5, 6)
15. "Pėr All-llahun, Ne krijuam njeriun prej njė ajke (lėngu), e njė balte. Pastaj atė (ajkė - baltė) e bėmė (e shėndrruam) pikė uji (farė) nė njė vend tė sigurtė. Mė pas, atė pikė uji e bėmė copė gjaku, e atė gjak tė ngurtė e bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, dhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr (me shpirt). I lartė ėshtė Zoti, mė i miri Krijues!" (23:12-14)
16. "Zoti ju nxorri nga barqet e nėnave tuaja (si foshnje) qė nuk dinit asgjė. Ju pajisi me (shqisa pėr) tė dėgjuar, me tė parė dhe me zemėr, ashtu qė tė jeni falėnderues." (16:78)
17. "Dhe do t'i japė atij shpirtin qė ėshtė krijesa Imja." (15:29)
18. "Ai ėshtė qė krijoi vdekjen dhe jetėn, pėr t'ju sprovuar se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė." (67:2)
19. "Ai e filloi krijimin e pastaj e pėrsėrit atė pėr t'i shpėrblyer me tė drejtė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira." (10:4)

"Prej asaj (Tokės) Ne u krijuam juve, nė tė do t'iu kthejmė pėrsėri dhe prej saj do t'ju nxjerrim edhe njė herė" (Ta-Ha, 55).
Vallė, a nuk mjaftojnė kėto fakte dhe argumente pėr zemėrngurtėt dhe pabesimtarėt?!
A nuk e shohin ata, se tėrė kjo ekzistencė kaq e pėrpikėt, me kėtė harmoni kaq tė plotė ndėrmjet veti e ka Krijuesin e vet?
ēdo lėvizje nė kėtė Gjithėsi, ēdo pėllėmbė e saj tregon Urtėsinė e Krijuesit, sepse, Ai ēdo gjė e ka krijuar me masė tė pėrsosur:"
"... Ai krijoi ēdo gjė, duke e pėrsosur nė mėnyrė tė qartė e tė matur" (El-Furkan, 2) dhe:
"Kėta janė shembuj qė Ne ua sjellim njerėzve, por kėta nuk i kupton kush pos dijetarėve. Zoti krijoi qiejt dhe tokėn, me njė qėllim tė caktuar Nė to, me tė vėrtetė, ka fakte pėr besimtarėt" (El-Ankebutė, 43-44)
Pra nė shumė ajete, njerėzve u bėhet thirrje qė tė pėrqėndrojnė vėmendjen nė krijimin e tyre. Shumė shpesh atyre u kujtohet ardhja nė jetė e njeriut, fazat nė tė cilat ka kaluar krijimi i tij dhe se ēfarė ėshtė ai nė thelb:"Ne ju kemi krijuar juve; pėrse pra nuk e pranoni tė vėrtetėn?! A keni menduar ndonjėherė pėr farėn (spermėn) qė nxirrni? Mos vallė ju e krijoni atė, apo jemi Ne krijuesit e saj?" (El Uakia 57-59)Krijimi i njeriut, bashkė me mrekullitė e shumta qė pėrmban, ėshtė theksuar nė mjaft ajete tė tjera. Disa pjesė tė informacionit tė pėrmendur nė disa ajete kuranore janė kaq tė hollėsishme saqė ėshtė e pamundur qė njė njeri, i cili ka jetuar nė shekullin VII tė kishte njohuri pėr to.
Disa prej kėtyre pikave janė si mė poshtė:
1- Njeriu nuk ėshtė krijuar nga e tėrė fara, por nga njė pjesė mjaft e vogėl e saj.
2- Ėshtė mashkulli ai qė luan rol nė pėrcaktimin e gjinisė sė fėmijės dhe jo femra.
3- Embrioni njerėzor ngjitet nė mitrėn e nėnės si njė shushunjė.
4- Embrioni zhvillohet brenda tri errėsirave (shtresave) nė mitėr.Nė kohėn e shpalljes sė Kuranit, njerėzit e dinin me siguri qė faktori bazė nė lindjen e njeriut ishte fara e mashkullit. Po ashtu, fakti qė foshnja lind mbas njė periudhe prej nėntė muajsh kuptohej nga tė gjithė dhe s'kishte nevojė pėr vėzhgime tė mėtejshme. Ndėrsa informacioni i pėrmendur nė pikat qė cituam mė lart ishte i paarritshėm dhe i pakonceptueshėm nga niveli i njohurive qė zotėronin njerėzit e asaj kohe. Kėto tė dhėna u vėrtetuan nė mėnyrė shkencore vetėm nė shekullin XX.Tani le t'i studiojmė kėto pika njė nga njė. NJĖ PIKĖ E FARĖSGjatė marrėdhėnieve seksuale, nga organi seksual i mashkullit dalin njėherėsh rreth 250 milionė spermatozoidė, tė cilėt nisin njė udhėtim tė mundimshėm nė trupin e femrės, derisa arrijnė te veza.
Nga 250 milionė spermatozoidė vetėm njė mijė prej tyre ia dalin tė arrijnė nė destinacionin e duhur. Nė fund tė kėsaj "gare", veza lejon vetėm njė qelizė spermatozoide qė tė depėrtojė brenda saj. Ky ėshtė thelbi i njeriut, i cili nuk ėshtė krijuar nga e tėrė sperma, por nga njė pjesė shumė e vogėl e saj. Nė Kuran thuhet:"A mos mendon njeriu se do tė lihet pa u ngarkuar me pėrgjegjėsi. A nuk ka qenė ai dikur njė pikė e farės qė derdhet?" (El Kijame 36-37)Siē shihet, Kurani na informon se njeriu nuk ėshtė krijuar nga e gjithė sperma, por nga njė pjesė shumė e vogėl e saj. Ky fakt qė theksohet nė kėtė shpallje ėshtė zbuluar prej shkencės bashkėkohore dhe ėshtė njė dėshmi e qartė e origjinės hyjnore tė saj.
Informacioni mbi zhvillimin e foshnjės nė barkun e nėnės u bė i mundur vetėm pasi u bėnė vėzhgime me mjete dhe metoda bashkėkohore. Si shumė argumente tė tjera shkencore, disa pjesė tė kėtij informacioni janė shpallur nė ajetet e Kuranit. Pėrmendja e kėtij informacioni kaq tė detajuar dhe tė pėrpiktė, nė njė kohė kur njerėzit kishin njohuri tė pakta mbi ēėshtjet e mjekėsisė, ėshtė njė tregues i qartė se Kurani nuk ėshtė fjala e njė njeriu, por ėshtė fjala e Zotit.

Prof. Mur, nė librin e tij me titull "Shekujt e Mesjetės", veē tė tjerash shkruan: "Pėrparimi i shkencės nė Mesjetė, ishte shumė i ngadalshėm, dhe nė lidhje me shkencėn e embriologjisė pothuaj se nuk dihej asgjė.
Ndėrkaq nė Kur'anin famėlartė, librin e shenjtė tė myslimanėve, pėrmendet se njeriu krijohet nga pėrzierja e tajiteve tė mashkullit dhe femrės. Nė Kur'an ka shumė vargje, ku aludohet nė atė se njeriu krijohet nga njė pikė sperine dhe tregohet se ajo vendoset nė mitrėn e femrės si njė farė gjashtė ditėshe. Ėshtė i njohur fakti se veza e fekonduar, pasi ka filluar tė ndahet, fillon tė zhvillohet 6 ditė pas fekondimit.Kur'ani i shenjtė thotė gjithashtu se sperma zhvillohet dhe bėhet gjak i ngjizur, qė nė gjuhė arabe pėrshkruhet me fjalėn "alakah". Veza e fekonduar, pasi ka filluar tė ndahet, i, pėmgjan shushunjės dhe nė kėtė etapė mund tė shihet forma e embrionit.

Gjinia e foshnjes

Jo shumė kohė mė parė mendohej se gjinia e foshnjes pėrcaktohej prej qelizave tė nėnės. Ose mė saktė, besohej se gjinia ishte e pėrcaktuar nga qelizat e mashkullit dhe tė femrės sė bashku. Por nė Kuran na ėshtė dhėnė njė informacion i ndryshėm, sipas tė cilit tė dy gjinitė janė krijuar nga "pika e farės qė hidhet".


"Ai i krijoi tė dy gjinitė, mashkullin dhe femrėn, prej pikės sė farės qė hidhet." (En-Nexhm 46-47)


Pėrmendja e dy gjinive nuk ėshtė e rastėsishme. Nėse Zoti do tė kishte pėr qėllim thjesht krijimin e njeriut, atėherė nė ajet do tė thuhej "Ai e krijoi njeriun… prej pikės sė farės..". Mirėpo ajeti na informon se Zoti i krijoi tė dy gjinitė prej pikės sė farės…

Zhvillimi i gjenetikės dhe biologjisė molekulare ka vėrtetuar shkencėrisht saktėsinė e kėtij informacioni tė dhėnė nė Kuran. Tani ėshtė e qartė se gjinia pėrcaktohet nga qelizat spermatozoide tė mashkullit, ndėrsa femra nuk luan asnjė rol nė kėtė proces.

"Dėshira e Zotit" nė Kur'an shpesh ėshtė interpretuar si "proces natyror i papenguar nga veprimi njerėzor". Qė kėtu, nė Islam manipulimi njerėzor i gjeneve, qė mundėsohet nga intervenimi bioteknik nė fazat e hershme tė jetės, me qėllim tė pėrmirėsimit tė shėndetit tė fetusit, apo klonimi nė kuptimin e ndarjes sė embrionit me qėllim tė pėrmirėsimit sė mundėsive tė pjellorisė sė ēifteve bashkėshortėre, konsiderohet si akt i besimit nė vullnetin pėrfundimtar tė Zotit si Dhurues i jetės.
"Kjo ėshtė vepėr e Zotit. Pa mė tregoni se ēka kanė krijuar tė tjerėt pėrveē Tij? Asgjė! Porse mizorėt janė nė humbje tė qartė." (Llukman, 11)
avatar
LaNi

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Cimi Elezi prej 14.09.11 20:33

LaNi shkruajti:
1. "Zoti ju krijoi prej dheu." (35:11)
2. Dhe (pėrkujto) kur Zoti yt engjėjve u tha: "Unė po krijoi njeriun nga balta e tharė, e zezė e me erė. (15:28)
Mir shkenca i ka vertetuar pikat e meposhtme.Po keto dy te tjerat me siper? Sipas shkences ne perberjen e trupit te njeriut nuk ndodhet asnje grimce rere e le me pastaj balt.Apo e keni fjalen per guret e veshkave dhe te temthit?


Edituar pėr herė tė fundit nga cimi elezi nė 14.09.11 20:50, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Cimi Elezi

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 14.09.11 20:48

Me nje durim te papare e mundova veten ti shkoj deri ne fund materialit te postuar prej John...Nje material qe te ben me dhimbje koke.Arsyetime te paqarta sa besoj verberisht se edhe vete autori nuk di cfare ka thene.Ai ngaterrohet ne ca teorizime pa koke ose ne te shumten e rasteve pa lidhje.Shkrimit nuk i dihet qellimi se ku duhet te mberrije e cfare duhet te nxjerre ne drite.Me ka bere pershtypje se sa here postohen shkrime fetare ose materiale mbi fene anetaret dalin si te coroditur e te paqarte.Pse keshtu mor John !Ti ke mundesi per me mire e me bukur.Here tjeter mos ja keput kot por mendohu se je goxha djale.
avatar
Dimitrov Xhunga

192


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  nert prej 14.09.11 21:04

cimi elezi shkruajti:Mir shkenca i ka vertetuar pikat e meposhtme.Po keto dy te tjerat me siper? Sipas shkences ne perberjen e trupit te njeriut nuk ndodhet asnje grimce rere e le me pastaj balt.Apo e keni fjalen per guret e veshkave dhe te temthit?

E po dhe ato pjese e trupit mund te jene,,, e rendesishme eshte qe edhe mund te jene
avatar
nert

145


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  nert prej 14.09.11 21:15

Mire te pika e ujit e pranojme por te balta a mund te na thuash ato elemente kimik qe permban balta qe duhet ti kete dhe trupi i njeriut
avatar
nert

145


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  lavdim.bossi prej 14.09.11 21:21

jo njeriu doli nga natyra por njeriun e krijoi zoti i madh Zot
sepse natyra nuk eshte krijuar vetvetiu por natyren e krijoi zoti prandaj
njeriu u krijua nga zoti xh . n. sh ju faleminderit

lavdim.bossi

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  nert prej 14.09.11 21:32

Pershendetje Lani

Ke parashtruar se ne kuran thuhet se si u krijua njeriu, dhe i pershkruar ne nje menyre te plote qe as shkenca se kish vertetuar, por te mos harrojme se kurani u shkrua nga vendet arabe dhe te mos harrojme se popujt arabe ishin me te zhvilluarit ne ate kohe vertete mbase nuk ka doreshkrime per studime qe mund te jene bere te njeriu por kush na siguron se sjane bere,
Ke permendur piken e ujit qe vetem njera mund te fekondoje vezen por s eshte plotesisht e sakte, pasi mos te harrojme se kemi binjake ,trinjake nga e njejta veze, apo ia spermatozoidi ishte me 2-3 koke???
Ah dhe nje gje dhe kafshet te njejten menyre shumimi seksual kane si njerezit, apo vetem njeriu ishin atehere.

Me falni po ato qenie dhe kafshe te tjera te cilat kane jetuar para njerezimit (dinosauret etj) ne cpjese te dites te librave te shenjte u krijuan???

Me falni por sipas Kuranit njeriu u krijuar sipas kujt ;
1. Fares se pikes se ujit
2. Baltes
3. apo e hodhi Zoti ne kete Toke

Nqs eshte krijuar sipas fares ne cilen miter u zhvillua,
Nqs dihej qe ne kohet e Kuranit se gjinia percaktohej nga pika e ujit, pse gjithmone eshte akuzuar femra se lindte vetem femra???
Apo tani qe vetetetohen ne shkence merret nje fjali nga kurani dhe thuhet shiko se ne e dinim ???


Edituar pėr herė tė fundit nga nert nė 14.09.11 22:32, edituar 1 herė gjithsej
avatar
nert

145


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  lavdim.bossi prej 15.09.11 7:52

pershendetje ,.... desha te shtoj diqka ''njeriu nuk evulon'' e dini ket apo jo pa marr parasysh paragjykimet qe behen drejt apo kunder njerezve qe besojn se njeriu e ka preajrdhjen prej baltes se me te vertet kta njerez besojn drejt e sidomos bota islame ....neve na meson kurani shum mire se
NE TRUPIN E NJERIUN KA ELEMENTE TE NDRYSHME KIMIKE E SIDOMOS HEKUR
KJO REZULTON QE NJERIU E KA PREARDHJEN PREJ DHEUT APO BALTES NJEJT SI TOKA QYSH KA HEKUR
NE TRUPIN E NJERIUT GJENDEN BAKTERE NJEJT SIKUR NE TOKE QE KA KA BAKTERE PLOT NE TRUPIN E NJERIUT KA PLOT KRIMBA SI SKRAJA ETJ ETJ ..GJE QE DESHMOHET SE EDHE NE TOKE KA SKRAJA DHE KRIMBA TJERE A MJAFTON KAQ APO JO''

nuk do te thot tash pse perngjan njeriu me majmunin te ken nje evolucion se bashkuse ...
edhe delfini perngjan shum me peshkaqenin por dallojn per nga familja e tyre...mos harroni ket

lavdim.bossi

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 15.09.11 8:30

estilen shkruajti:Ky forum dalngadale po degradohet,na duhet te nderrojme klime,c'eshte kjo corbe ne tema e postime,une i drejtohem johnit e perpara me del Goni...C'behet ketu......?

Materiali i pare i postuar ketu u fshi nga une si revolte ndaj atyre qe sistemojne gjoja tema....qe pervec nje *** asgje tjeter s'bejne...
Si duket moderatorėt dėshirojnė tė grumbullojnė tė gjitha shkrimet Darviniste dhe Islame nė njė tem tė vetme, qė tė mos kenė shumė tema tė hapura nė lidhje me kėto dyja, mirėpo nuk ėshtė e drejt kjo, sepse e kanė bėrė lėmsh tė tėrėn tani. Temėn tė cilėn e ka hapur John e kanė futur nė temėn qė kam hapur unė! Njė gjė e mirė ėshtė kjo nga ana e moderatorėve, tė cilėt pėrpiqen tė klasifikojnė shkrimet dhe ti pėrmbledhin nė njė tem tė vetme, por ato shkrime nuk kanė kuptim, sepse nuk dihet kush, ēfarė ka shkruar dhe cilit shkrim i ėshtė drejtuar.
Kėtu janė fajtor edhe antarėt e forumit, tė cilėt veprojnė ashtu siē iu vie mė leht dhe e bėjnė lėmsh fare. Aty ku nuk mund tė pėrgjigjen ose nuk mund tė diskutojnė apo nuk dijnė, atė shkrim e anashkalojnė. Ata kapen nė shkrime ku mund ti kundėrpėrgjigjen mė leht dhe gjejnė hapsir pėr debate tė cilat kalojnė nė fyerje pastaj.
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Estilen prej 15.09.11 10:21



O Gon dhe une e kuptoi pse eshte bere nje gje e tille,por tema e Johnit qe u fshi dhe komentet e asaj qe u perfshine ketu,eshte nje tip keshtjelle ne rere.Nuk mund te sistemohen tema me subjekte te ndryshme ne nje teme,c'lidhje ka tema juaj,me temen e johnit..?Kjo nuk lehteson pune,ky veprim irriton antaret.

Dhe sa per cilesine e komenteve,kjo eshte personale dhe ne fund te fundit ''pesha''reale e cdo antari e mbledhur se bashku,perben fuqine intelektuale te forumit tone.Gon ti e ke vene re edhe vet,se ketu kane ardhur dhe kane postuar shume antare,por jo te gjithe kane pasur ecuri,shembuj me emra ka plot,qe s'eshte nevoja ti permendim,pra seleksionimi dhe pershtatshmeria specifike e dijeve,per kete forum, ka bere te veten...

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 15.09.11 11:45

Nuk ka lidhje fare tema ime me temėn e Johnit, mirėpo nė kėtė rast moderatorėt janė munduar tė bėhen ēoban e ne dele. Delet, ku ti dėrgoj ēobani dhe ti stacionoj, ato ulin kokėn dhe fillojnė tė kullosin, por ka prej tyre qė protestojnė sepse kullosa nė tė cilėn i ka stacionuar ēobani nuk ėshtė aq e shijshme, sepse ka pėrzierje tė barnishteve tė ndryshme nė atė fush.
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 15.09.11 12:59

Tė bėn mirė ti rekomandosh vehtės tėnde qė t'ia mėsyesh ndonjė univerziteti qė ti dėshiron. Kush tė duket vetja ty qė ti tu japėsh rekomandime tė tjerėve!?
E sheh shkrimin tėnd qė poston? Pėrse je kaq injorant dhe ironik? Pėrse bėhesh si i pa ditur kur je i ditur? Pėrse i shtrembėron fjalėt? Shtrembėrimi tė bėn dėm i nderuar, sepse atė e bėn ves gjat gjith jetės tėnde dhe njeriun e shtrembėruar nuk e do askush!
Pėrse nuk e merr ta lexosh dhe ta analizosh ti Atė Librėr qė antarėt e tjerė postojnė "Syre" tė cilat i marrin nga ai Libėr? Ndoshta kur tė lexosh Atė do tė fitosh intelekt edhe mė tė madh se atė qė e ke tani.
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  ILIRA prej 15.09.11 15:35

Ne kete forum te behen nervat tel por ske cfare ben, duhet medoemos nje memorandum mirekuptimi dhe si njerez "homosapiens" qe jemi te merremi vesh pa ofendime.
Fundja kjo gjendje eshte edhe gjetke kur behet fjale per besimet dhe fete, ne fillim nis lufta me ateistet qe nuk besojne te Zoti por kur hapen petet e byrekut ajo zhvendoset midis paleve ne konflikt per fitimin e parajses,,, gje e mire kjo tregon qe shumica mendon per boten tjeter dhe kerkon te fitoje ate cka ka shpresuar dhe mendon qe eshte e mire.
Sikur ta hedhim edhe nje here idene se kush e meriton parajsen i bie qe asnje nga ne qe brockullisim ketu nuk do shkoje,,, perkundrazi te gjithe kemi nga nje kercenim nga palet kundershtare ferrinnnnnnnn.
Mirepo mendoj qe ferr me te keq se ky ne toke nuk ka, dhe nuk besoj qe ka nevoje per ilustrim.
E keqja qendron ne faktin qe ne jemi gjykues te njeri tjetrin dhe jo te vetes, dhe e vetmja gje qe lidh fete eshte qe : "gjykimi i takon Zotit dhe jo njerezve" sepse ne jemi njesoj, po njesoj fare nuk ka rendesi cfare feje i takon apo qofte dhe ateist .
avatar
ILIRA

303


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Gon! prej 29.12.11 14:36

Darvinizmi dhe shkaktarėt e vuajtjeve nė shek.XX

Shekulli XX, tė cilin e kemi lėnė pas, ishte shekull luftėrash e konfliktesh, qė ēuan nė katastrofa, dhimbje, masakra, varfėri e shkatėrrime tė pallogaritshme, tė gjitha nė emėr tė ideologjive tė gabuara

Darvinizmi dhe shkaktarėt e vuajtjeve nė shek.XX/Njė jetė sipas ligjit tė xhunglės

Shekulli XX, tė cilin e kemi lėnė pas, ishte shekull luftėrash e konfliktesh, qė ēuan nė katastrofa, dhimbje, masakra, varfėri e shkatėrrime tė pallogaritshme. Miliona njerėz u vranė, u masakruan, u braktisėn e u lanė nė kthetrat e urisė e tė vdekjes, nė mėshirė tė fatit, pa shtėpi a njė vend ku tė fusnin kokėn, pa mbrojtje apo mbėshtetje. Tė gjitha kėto: nė emėr tė disa ideologjive tė gabuara. Pothuajse tė gjitha vuajtjet dhe katastrofat mbajnė vulėn e tiranėve dhe diktatorėve: Stalin, Lenin, Trock, Mao Ce Dun, Pol Pot, Hitler, Musolin, Franko… Disa prej kėtyre diktatorėve i bashkonte njė ideologji, ndėrsa disa tė tjerė ishin armiq pėr vdekje. Pėr arsyen e thjeshtė se ideologjitė e tyre binin nė kundėrshtim me njėra-tjetrėn, ata e zhytėn shoqėrinė njerėzore nė konflikte, nxitėn vrasjet edhe brenda familjes, i futėn njerėzit nė luftė me njėri-tjetrin, i bėnė tė hedhin bomba, tė djegin shtėpi, tė dalin nė demonstrata tė pakontrolluara, tė rrihnin pa mėshirė tė rinjtė, tė vjetrit, gratė, burrat e fėmijėt, tė pushkatonin tė pafajshmit… Ishin aq mizorė sa ia vinin armėn nė kokė dikujt dhe, duke e parė nė sy, e vrisnin e mė pas ia shkelnin trupin me kėmbė, vetėm e vetėm se ai pėrkrahte njė ide tjetėr.

Kjo ėshtė njė pėrmbledhje e shkurtėr e tmerreve tė shekullit XX qė sapo e kemi lėnė pas: njerėz qė mbėshtetnin ide tė papajtueshme e qė e mbytėn njerėzimin nė dhimbje e gjak pėr tė mbėshtetur kėto ideologji. Fashizmi dhe komunizmi zėnė vendin e parė nė listėn e ideologjive qė i bėnė njerėzit tė vuajnė ato ditė tė zeza. Kėto ideologji konsiderohen armike tė pėrbetuara tė njėra-tjetrės, por e vėrteta ėshtė se ato ushqeheshin nga njė burim i vetėm. Falė tij, ato ishin nė gjendje tė bėnin pėr vete njė pjesė tė madhe tė shoqėrive ku u shfaqėn. Ky burim s'e ka tėrhequr kurrė vėmendjen e opininit publik, por ka qėndruar gjithmonė nė prapaskenė dhe u ka treguar pėrherė njerėzve fytyrėn e tij, nė dukje, tė pafajshme. Ky burim ėshtė filozofia materialiste dhe "pėrshtatja nė natyrė e saj", e cila njihet me emrin DARVINIZEM.

Darvinizmi u shfaq nė shekullin XIX si pėrforcim i njė miti, qė i kishte rrėnjėt nga samerianėt dhe grekėt e lashtė, prej biologut amator Ēarls Darvin. Qė prej asaj kohe, Darvinizmi ka pėrbėrė idenė themelore tė tė gjitha ideologjive qė i kanė shkaktuar kaq shumė fatkeqėsi njerėzimit. Nėn njė maskė tė ashtuquajtur shkencore, ai bėri tė mundur qė kėto ideologji dhe masat praktike tė marra nga mbėshtetėsit e tyre tė fitojnė njė ligjshmėri tė rreme. Me anė tė kėsaj ligjshmėrie tė rreme, teoria e evolucionit shumė shpejt u nda nga shkencat e biologjisė apo paleontologjisė dhe filloi tė futej nė fusha tė tjera, si historia, politika, jeta shoqėrore etj. Meqė disa prej pretendimeve tė Darvinizmit mbėshtesnin njė sėrė rrymash, qė filluan tė formohen nė shekullin XIX, ai fitoi mbėshtetjen e gjerė tė ndjekėsve tė kėtyre rrymave. Nė mėnyrė tė veēantė, njerėzit filluan tė formonin idenė se ekziston "njė luftė pėr mbijetesė" mes qenieve tė gjalla nė natyrė dhe, si rrjedhim, ideja se "i forti mbijeton dhe tė tjerėt humbin e shkojnė drejt zhdukjes" filloi tė pėrdorej edhe pėr mendimin dhe sjelljen njerėzore. Kur pretendimi i Darvinizmit, se natyra ėshtė njė vend pėrleshjesh e konfliktesh, nisi tė vlejė edhe pėr qeniet njerėzore, trilli i Hitlerit pėr tė krijuar njė racė superiore, pretendimi i Marksit se "historia e njerėzimit ėshtė historia e luftės sė klasave", ideja kapitaliste qė "i forti bėhet mė i fortė nė kurriz tė mė tė dobtit", kolonizimi i vendeve tė botės sė tretė nga vendet imperialiste dhe trajtimi i tyre nė mėnyrė ēnjerėzore, bashkė me faktin qė njerėzit me ngjyrė ende pėrballen me sulme e diskriminime racore, qė tė gjitha kėto gjetėn njėfarė justifikimi.

Pavarėsisht se edhe vetė ėshtė evolucionist, Robert Rait, autor i librit "The Moral Animal", i pėrmbledh katastrofat qė i ka sjellė historisė sė njerėzimit teoria e evolucionit nė kėtė mėnyrė:

Teoria evolucioniste, nė fund tė fundit, ka njė histori tė gjatė e mjaft tė ndyrė nė zbatimin praktik tė saj nė ēėshtjet njerėzore. Pasi u pėrzie me filozofinė politike nė mbarim tė shekullit XIX, pėr tė formuar ideologjinė e njohur si "Darvinizmi Social", ajo u shndėrrua nė lodėr nė duart e racistėve, fashistėve dhe kapitalistėve mė tė pashpirt.

Siē tregohet nė kėtė libėr, Darvinizmi nuk ėshtė thjesht njė teori qė tenton tė shpjegojė prejardhjen e jetės e qė nuk del jashtė fushės sė njohurive shkencore. Darvinizmi ėshtė njė dogmė qė mbrohet ende me kryeneēėsi nga mbėshtetės tė ideologjive tė caktuara, megjithėse ėshtė krejt e pavlefshme nga pikėpamja shkencore. Nė ditėt tona, shumė shkencėtarė, politikanė dhe ideologė, pavarėsisht nėse janė apo jo tė vetėdijshėm pėr fytyrėn e vėrtetė e tė ligė tė Darvinizmit, i ofrojnė mbėshtetjen e tyre kėsaj dogme. Nėse njerėzimi do tė kuptojė mungesėn e bazės shkencore tė kėsaj teorie, qė shėrben si burim frymėzimi pėr diktatorė mizorė dhe rryma mendimi tė pamėshirshme dhe egocentrike, kjo do tė shėnojė fundin e kėtyre ideologjive tė dėmshme. Tė ligėt nuk do tė jenė nė gjendje tė vetėmbrohen duke thėnė: "Ky ėshtė ligj i natyrės". Ata nuk do tė kenė mė mbėshtetje tė ashtuquajtur shkencore pėr botėkuptimin e tyre egoist.

Shumė njerėz besojnė se teoria e evolucionit, e paraqitur pėr herė tė parė nga Ēarls Darvini, ėshtė teori e mbėshtetur nė prova tė forta shkencore, vėzhgime e eksperimente. Por, meqė themeluesi i vėrtetė i teorisė sė evolucionit nuk ėshtė Darvini, burimi i teorisė nuk pėrbėn provė shkencore. Dikur nė Mesopotami, kur sundonin fetė pagane, bestytnitė dhe mitet rreth zanafillės sė jetės dhe universit ishin tė shumta: njėra prej tyre ishte besimi "evolucion". Sipas eposit Enuma-Elish, qė i pėrket periudhės sė samerianėve, kishte ndodhur njė pėrmbytje e furishme dhe nga kjo lindėn, papritur, perėnditė e quajtura Lahmu dhe Lahamu. Sipas bestytnive, kėto perėndi nė fillim krijuan vetveten e mė vonė, pasi u bėnė universale, krijuan substanca dhe krijesa tė tjera tė gjalla. Me fjalė tė tjera, sipas mitit samerian, jeta evoluoi dhe u zhvillua nga kaosi ujor i pajetė.

Ky besim tregon njė pėrputhje tė madhe me pretendimin e teorisė sė evolucionit se "gjallesat u krijuan dhe evoluan nga jo-gjallesat". Nga kjo kuptojmė se ideja e evolucionit nuk e ka origjinėn nga Darvini, por nga paganėt samerianė. Mė vonė, miti i evolucionit, gjeti mė shumė hapėsirė pėr t'u shtrirė nė njė qytetėrim tjetėr pagan, Greqinė e Lashtė. Filozofėt e lashtė materialistė grekė e konsideronin materien si tė vetmen gjė qė ekzistonte. Ata iu kthyen mitit tė evolucionit, trashėgim i samerianėve, pėr tė shpjeguar se si lindėn gjallesat. Nė kėtė mėnyrė, filozofia materialiste dhe miti i evolucionit u bashkuan nė Greqinė e Lashtė. Qė andej kėto iu pėrcollėn kulturės sė Romės. Kėto dy koncepte, qė e kanė prejardhjen nga kulturat pagane, u shfaqėn nė botėn moderne nė shekullin XIX. Disa mendimtarėve evropianė qė studionin burimet greke tė lashta u hyri nė qejf materializmi. Ajo ēka i bashkonte kėta mendimtarė ishte se ata ishin kundėrshtarė tė fesė.

Nė kėto rrethana, i pari qė trajtoi teorinė e evolucionit nė mėnyrė tė detajuar ishte biologu francez Lamark. Nė teorinė e tij, qė mė vonė do tė dilte e gabuar, Lamarku hodhi idenė qė tė gjitha gjallesat evoluan nga njėra-tjetra nėpėrmjet ndryshimeve tė vogla gjatė gjithė jetės sė tyre. Njė nga ata qė pėrsėritėn pretendimet e Lamarkut, me shumė pak ndryshime, ishte Ēarls Darvini.

Darvini e paraqiti kėtė teori nė librin e tij "Origjina e llojeve", tė cilin e botoi nė Angli, mė 1859. Nė kėtė libėr, miti i evolucionit, qė e kishte origjinėn nė Samerinė e lashtė, u paraqit i detajuar. Ai pretendonte se tė gjitha llojet e gjallesave rrjedhin nga njė paraardhės, i lindur nė ujė rastėsisht dhe se ato kanė evoluar nga njėra-tjetra me ndryshime tė vogla e tė rastėsishme.

Pretendimi i Darvinit nuk u pranua nga tė gjithė shkencėtarėt e asaj kohe. Ekspertėt e fosileve nė veēanti ishin tė vetėdijshėn se pretendimi i Darvinit s'ishte gjė tjetėr veēse pjellė e fantazisė, por pavarėsisht nga kjo, teoria e Darvinit filloi tė fitonte mė shumė mbėshtetje nga qarqe tė ndryshme me kalimin e kohės, sepse Darvini dhe teoria e tij siguruan bazėn shkencore qė u mungonte forcave qė sunduan nė shekullin XX.

Arsyeja e pranimit tė Darvinizmit ishte ideologjike

Nė kohėn kur Darvini botoi librin "Origjina e llojeve" dhe parashtroi teorinė e tij tė evolucionit, shkenca ishte ende shumė prapa. Pėr shembull, qeliza, qė sot dihet se ka njė ndėrtim mjaft tė ndėrlikuar, shihej vetėm si njė njollė me anė tė mikroskopėve primitivė qė pėrdoreshin nė atė kohė. Pėr kėtė arsye, Darvini nuk e pati problem qė tė pretendonte se jeta u krijua rastėsisht nga lėnda e pajetė.

Nė tė njėjtėn mėnyrė, sasia e pamjaftueshme e fosileve tė zbulura nė atė kohė, bėri tė mundur qė tė pretendohej se gjallesat ishin krijuar prej njėra-tjetrės me ndryshime shumė tė vogla. Kurse sot, ėshtė e sigurtė qė fosilet e gjetura, siē e shpjeguam mė sipėr, nuk ofrojnė asnjė lloj prove pėr tė mbėshtetur pretendimin e Darvinit se gjallesat u krijuan duke u zhvilluar nga njėra-tjetra. Deri pak kohė mė parė, evolucionistėt e kapėrcenin dilemėn qė u dilte pėrpara duke thėnė: "Do tė gjendet prova njė ditė, nė tė ardhmen". Por tani ata nuk janė mė nė gjendje tė fshihen pas kėtij shpjegimi.

Gjithsesi, lidhja e ngushtė mes darvinistėve dhe teorisė sė evolucionit nuk ndryshoi. Pėrkrahėsit e Darvinit kanė mbėrritur deri nė ditėt tona duke ia lėnė si trashėgim njėri-tjetrit besnikėrinė e tyre ndaj Darvinit pėr 150 vitet e fundit.

Por cila ėshtė arsyeja qė Darvinizmi ka bėrė pėr vete disa qarqe tė caktuara dhe pse i bėhet kaq shumė propagandė, pavarėsisht nga fakti se mungesa e bazės shkencore tani ėshtė mė se e dukshme?

Tipari mė pėrcaktues i teorisė sė Darvinit ėshtė mohimi i ekzistencės sė njė Krijuesi. Sipas teorisė sė evolucionit, jeta krijoi vetveten, rastėsisht, nga lėndė inorganike. Ky pretendim i Darvinit siguroi njė mbėshtetje tė rreme shkencore pėr tė gjitha filozofitė ateiste, duke filluar nga filozofia materialiste. Kjo pėr arsyen e thjeshtė se deri nė shekullin XIX pjesa mė e madhe e njerėzve tė shkencės e shihnin shkencėn si metodė mėsimi dhe zbulimi tė asaj qė Zoti kishte krijuar. Pėr shkak tė pėrhapjes sė gjerė tė kėtij besimi, filozofitė ateiste dhe materialiste nuk ishin nė gjendje tė gjenin terren pėr t'u zhvilluar, por, duke mohuar ekzistencėn e njė krijuesi e duke krijuar njė mbėshtetje imagjinare pėr besimet ateiste dhe materialiste, teoria e evolucionit ishte njė mundėsi e mrekullueshme pėr to. Ishte kjo arsyeja qė ato gjetėn veten tek Darvinizmi dhe e pėrshtatėn teorinė me ideologjitė e tyre.

Pėrveē mohimit tė ekzistencės sė Zotit, prej Darvinizmit doli edhe njė pretendim tjetėr pėr tė mbėshtetur ideologjitė materialiste tė shekullit XIX: "Zhvillimi i gjallesave lidhet me luftėn e tyre pėr mbijetesė nė natyrė. Kėtė luftė e fiton mė i forti. I dobti ėshtė i destinuar tė humbasė e tė shkojė drejt zhdukjes". Bashkėpunimi i Darvinizmit me ideologjitė qė kanė sjellė vuajtje dhe fatkeqėsi nė botė duket qartė nė kėtė pikė.

Darvinizmi Social: pėrshtatja e ligjit tė xhunglės nė sjelljen njerėzore

Njė nga pretendimet kryesore tė teorisė sė evolucionit ėshtė bazimi i zhvillimit tė gjallesave nė "luftėn pėr mbijetesė" nė natyrė. Sipas Darvinit, nė natyrė bėhet njė luftė e pamėshirshme pėr mbijetesė, njė konflikt i pashuar nė jetė tė jetėve. I forti gjithmonė e mposht tė dobtin dhe kjo bėn tė mundur zhvillimin. Nėntitulli i librit "Origjina e llojeve" e pėrmblidhte kėtė pikėpamje: "Origjina e qenieve tė gjalla nėpėrmjet seleksionimit natyror ose ruajtjes sė racave tė favorizuara nė luftėn pėr mbijetesė". Burimi i frymėzimit tė Darvinit nė lidhje me kėtė ēėshtje ishte libri i ekonomistit anglez Tomas Malthus, "Esé mbi parimin e popullsisė". Ky libėr tregonte se njė e ardhme e zymtė e priste njerėzimin. Malthusi kishte llogaritur se po tė mos ndėrhyhej, popullsia njerėzore do tė shtohej me njė shpejtėsi tė llahtarshme. Shifrat do tė dyfishoheshin ēdo 25 vjet, por burimet ushqimore nuk do tė shtoheshin kurrėsesi nė tė njėjtėn masė. Po tė ndodhte kjo, njerėzimi do tė gjendej pėrpara rrezikut tė pėrhershėm tė urisė. Forcat qė do ta mbanin popullsinė nėn kontroll ishin fatkeqėsitė si luftėrat, zia e bukės, sėmundjet etj. Shkurt, qė tė jetonin disa njerėz duhej tė vdisnin disa tė tjerė. Ekzistencė do tė thonte "luftė e pėrhershme". Darvini pohon se ishte pikėrisht libri i Malthusit qė e bėri tė mendonte pėr luftėn pėr ekzistencė.

Nė shekullin XIX, idetė e Malthusit ishin pėrqafuar nga njė publik i gjerė. Intelektualėt evropianė tė shtresave tė larta i pėrkrahnin idetė e Malthusit. Rėndėsia qė Evropa e shekullit XIX i dha ideve tė Malthusit mbi popullsinė duket qartė nė artikullin "Baza shkencore e programit nazist: Pastrimi i Racės".

Nė fillim tė gjysmės sė parė tė shekullit XIX, kudo nė Evropė, pjesėtarė tė klasave sunduese mblidheshin pėr tė diskutuar tok "problemin e popullsisė" tė sapozbuluar e pėr tė gjetur mėnyra pėr zbatimin e urdhrit malthusian, pėr tė rritur vdekshmėrinė e tė varfėrve: "Nė vend qė t'u rekomandojmė pastėrtinė tė varfėrve, ne duhet tė nxisim zakonet e kundėrta. Nė qytetet tona ne duhet t'i bėjmė rrugėt mė tė ngushta, t'i mbushim shtėpitė me mė shumė njerėz e tė ndjellim kthimin e murtajės. Duhet t'i ndėrtojmė fshatrat tona pranė pellgjeve me ujė tė ndenjur e veēanėrisht tė nxisim popullimin e vendeve moēalore e tė dėmshme pėr shėndetin"... E kėshtu me radhė.

Si rezultat i kėsaj politike mizore, i forti do tė mundte tė dobtin nė luftėn pėr mbijetesė dhe, nė kėtė mėnyrė, popullsia qė shtohej me ritme tė shpejta do tė arrinte njė ekuilibėr tė pranueshėm. Nė Anglinė e shekullit XIX, programi "Shtypni tė varfrit" u vu nė zbatim me tė vėrtetė. U krijua njė sistem industrial, ku fėmijėt tetė-nėntė vjeēarė detyroheshin tė punonin 16 orė nė ditė nė minierat e qymyrit e ku mijėra vdisnin nga kushtet e kėqija. "Lufta teorike pėr mbijetesė", qė pėr teorinė e Malthusit ishte e domosdoshme, detyroi miliona tė varfėr nė Angli t'i nėnshtroheshin njė jete tė mbushur me vuajtje.

Darvini, nėn ndikimin e Malthusit, e vuri nė zbatim kėtė pikėpamje nė tė gjithė natyrėn dhe propozoi qė kjo luftė, e cila nė fakt ekzistonte, do tė fitohej nga mė i forti e mė i zoti (d.m.th. ai qė pėrshtatej mė mirė). Ky pretendim i Darvinit pėrfshinte tė gjithė botėn bimore, shtazore e njerėzore. Ai gjithashtu theksoi se kjo luftė pėr mbijetesė ishte njė ligj i pėrhershėm e i pandryshueshėm i natyrės. Duke mohuar krijimin, ai po ftonte njerėzit t'i braktisnin besimet e tyre fetare e nė kėtė mėnyrė vinte nė shėnjestėr tė gjitha parimet etike qė mund tė pėrbėnin pengesė pėr mizorinė e kėsaj "lufte pėr mbijetesė". Pėr kėtė arsye, teoria e Darvinit, gjeti mbėshtetjen e parisė sė vendit, qė nga momenti i parė, nė fillim nė Angli e mė vonė nė tėrė perėndimin. Imperialistėt, kapitalistėt dhe materialistėt e tjerė, tė cilėt e mirėpritėn kėtė teori qė ofronte njė justifikim shkencor pėr sistemin politik e shoqėror qė kishin krijuar, nuk vonuan ta pėrqafonin. Brenda njė kohe tė shkurtėr, teoria e evolucionit u kthye nė kriterin kryesor tė vlerėsimit nė ēdo sferė qė ishte me interes pėr shoqėritė njerėzore, nga sociologjia te historia, nga psikologjia te politika.

Nė ēdo sferė, ideja bazė ishte motoja e "luftės pėr mbijetesė" dhe e "mbijetesės sė mė tė fortit" dhe partitė politike, kombet, administratat, firmat tregtare dhe individėt filluan tė jetonin me frymėn e kėtyre motove. Pėr shkak se ideologjitė sunduese nė shoqėri kishin gjetur veten te Darvinizmi, propaganda darviniste nisi tė bėhej nė ēdo fushė, nga arsimi tek arti, nga politika te historia. U bėnė pėrpjekje pėr tė vendosur lidhje mes tė gjitha fushave dhe Darvinizmit e tė hidhej dritė mbi to nga njė pikėpamje darviniste. Si rezultat i kėsaj, edhe pse njerėzit mund tė mos e njihnin Darvinizmin, filluan tė formoheshin prototipa tė shoqėrisė qė jetonin jetėn e parashikuar nga Darvinizmi. Vetė Darvini sugjeroi qė pikėpamjet e tij tė bazuara nė evolucion, tė zbatoheshin te tė kuptuarit etik dhe shkencat shoqėrore. Nė njė letėr drejtuar H. Thiel ai shkruan nė vitin 1869:

Do ta besosh lehtė se sa interes kam tek shoh qė pėr ēėshtjet morale dhe shoqėrore ju pėrdorni pikėpamje tė njėjta me ato qė kam pėrdorur unė nė lidhje me modifikimin e qenieve tė gjalla. S'mė kishte shkuar mendja kurrė mė parė se pikėpamjet e mia mund tė shtriheshin nė fusha kaq tė ndryshme e kaq tė rėndėsishme.

Me luftėn nė natyrė qė pranohej se ekzistonte edhe nė natyrėn njerėzore, konfliktet nė emėr tė racizmit, fashizmit, komunizmit e imperializmit dhe pėrpjekjet e popujve tė fuqishėm pėr tė shtypur popuj mė tė dobėt kishin veshur tani petkun e shkencės.

Tashmė ishte bėrė e pamundur tė kritikoheshin apo tė pengoheshin ata qė kryenin masakra barbare dhe i nxisnin popujt kundėr njėri-tjetrit, ata qė i pėrbuznin tė tjerėt pėr shkak tė racės sė tyre, ata qė i mbyllnin bizneset e vogla nė emėr tė konkurrencės, apo ata qė refuzonin t'u zgjasnin dorėn pėr ndihmė tė varfėrve. Arsyeja ishte se ata po vepronin nė pėrputhje me njė ligj "shkencor" tė natyrės. Ky shpjegim i ri shkencor u bė i njohur si "Darvinizmi Social".

Njė nga shkencėtarėt mė tė rėndėsishėm evolucionistė tė kohėve tona, paleontologu amerikan Stephen Jay Gould, e pranon tė vėrtetėn duke shkruar se pas botimit tė librit "Origjina e llojeve" nė vitin 1859, "argumentet e mėvonshme pro skllavėrisė, kolonializmit, dallimeve raciale, luftės sė klasave dhe rolit tė seksit do tė ēanin pėrpara kryesisht nėn flamurin e shkencės".

Njė pikė kėrkon vėmendje tė veēantė: Tė gjitha periudhat e historisė sė njerėzimit kanė njohur luftėra, armiqėsi, mizori, racizėm e konflikte, por asnjėherė nuk ka munguar njė besim hyjnor qė i mėsonte njerėzit se ajo qė po bėnin ishte e gabuar dhe qė i thėrriste nė paqe, drejtėsi e qetėsi. Pėr shkak se njerėzit e njihnin kėtė fe hyjnore, tė paktėn e dinin mirė se ajo qė po bėnin kur pėrdornin dhunėn, ishte e gabuar, por qysh prej shekullit XIX, Darvinizmi tregoi qė lufta pėr pėrfitim dhe padrejtėsi e kishte njė farė justifikimi shkencor dhe sipas tij, qė tė gjitha kėto ishin pjesė e natyrės njerėzore. Ai tregoi qė njeriu trashėgonte prirje pėr vepra mizore e agresivitet nga paraardhėsit e tij dhe se, ashtu siē mbijetonte kafsha mė e fortė e mė agresive, tė njėjtat ligje vlenin edhe pėr njeriun. Nėn ndikimin e kėtij arsyetimi, luftėrat, vuajtjet dhe masakrat filluan tė shtrihen nė njė pjesė tė madhe tė botės.

Darvinizmi pėrkrahte dhe nxiste tė gjitha ato lėvizje qė sillnin dhimbje, gjak dhe shtypje nė botė. Ai tregoi se ato janė tė arsyeshme dhe tė justifikueshme dhe i mbėshteti tė gjitha zbatimet nė praktikė. Si rezultat i kėsaj mbėshtetjeje pseudoshkencore, tė gjitha kėto ideologji tė rrezikshme u pėrforcuan mė shumė dhe u bėnė shkas qė shekulli XX tė quhej "epoka e vuajtjeve".

Nė librin e tij "Darvini, Marksi, Vagneri", profesori i historisė, Jacques Barzun, analizon shkaqet shkencore, sociologjike dhe kulturore tė rėnies sė tmerrshme morale nė botėn moderne. Kėto komente nga libri i Barzysė janė mbresėlėnėse po tė nisemi nga ndikimi i Darvinizmit nė botė:

… Nė ēdo vend evropian nga viti 1870 deri 1914 ekzistonte njė parti lufte qė kėrkonte armatime, njė parti individualiste qė kėrkonte konkurrencė tė pamėshirshme, njė parti imperialiste qė kėrkonte tė kishte dorė tė lirė me popujt e prapambetur, njė parti socialiste qė kėrkonte marrjen e pushtetit, si dhe njė parti raciste qė kėrkonte tė bėheshin spastrime tė brendshme kundėr tė huajve - qė tė gjitha, kur thirrjet pėr ndihmė drejtuar lakmisė dhe lavdisė dėshtuan, ose edhe mė parė, thirrėn pėr ndihmė Spenserin dhe Darvinin, d.m.th mishėrimin e shkencės… Raca ishte biologjike, ishte sociologjike, ishte darviniste.

Nė shekullin XIX, kur Darvini doli me pretendimin se gjallesat nuk ishin krijuar, se ato ishin shfaqur rastėsisht dhe se njeriu kishte njė paraardhės tė pėrbashkėt me kafshėt dhe ishte organizmi mė i zhvilluar si rezultat i rastėsisė, shumica e njerėzve as qė mund ta imagjinonin se cilat do tė ishin pasojat e kėtij pretendimi, por nė shekullin XX rezultati pėrfundimtar i pretendimit ishte pėrjetuar nė mėnyrė tė tmerrshme. Ata qė e shihnin njeriun si kafshė tė zhvilluar, nuk ngurronin tė shtypnin tė vegjlit, tė gjenin njė mėnyrė pėr tė zhdukur tė sėmurėt e tė dobtit dhe tė kryenin masakra pėr tė hequr qafe racat qė ata i shihnin si tė ndryshme dhe inferiore. E gjitha kjo ndodhte pėr arsye se teoria e tyre, nėn maskėn e shkencės, predikonte se ky ishte "ligji i natyrės". Fatkeqėsitė e Darvinizmit nisėn nė kėtė mėnyrė e u pėrhapėn me shpejtėsi nė tė gjithė botėn. Nė shekullin XIX, deri para se materializmi dhe ateizmi tė fuqizoheshin nėpėrmjet pėrkrahjes sė Darvinizmit, pjesa mė e madhe e njerėzve besonte se Zoti i krijoi tė gjitha gjallesat dhe se njeriu, ndryshe nga qeniet e tjera tė gjalla, zotėronte mendjen qė e dallonte prej tyre. Pavarėsisht nga raca apo populli, njerėzit konsideroheshin si shėrbėtorė tė krijuar prej Zotit. Mungesa e fesė, gjithsesi, e shkaktuar dhe e pėrforcuar nga Darvinizmi, bėri tė lindin grupe shoqėrore me njė kėndvėshtrim konkurrues dhe tė pamėshirshėm pėr botėn, qė nuk i jepnin kurrfarė rėndėsie moralit dhe qė i shihnin njerėzit si kafshė tė zhvilluara. Njerėzit qė mohonin se kishin ndonjė pėrgjegjėsi para Zotit bėnė tė lindte njė kulturė ku ēdo lloj egoizmi justifikohej. Prej kėsaj kulture lindėn shumė "izma" (fjalėt qė mbarojnė me izėm, p.sh. Darvinizėm, kapitalizėm, imperializėm, fashizėm etj.) dhe secili prej tyre u kthye nė fatkeqėsi, me plot kuptimin e fjalės, pėr njerėzimin.

Pėrgatiti

KLARITA BAJRAKTARI

RD
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  xheme prej 30.12.11 0:14

DYKĖMBSHMĖRIA: NJĖ RRUGĖ PA KRYE PĖR EVOLUCIONIN

Pėrveē tė dhėnave fosile, me tė cilat jemi marrė gjatė, humnerat e mėdha anatomike midis njeriut dhe majmunit gjithashtu e kanė bėrė tė pavlefshėm evolucionin e njeriut. Njė prej kėtyre humnerave ka tė bėjė me mėnyrėn e ecjes.

Njerėzit ecin me dy kėmbė duke e mbajtur trupin drejt. Kjo ėshtė njė lėvizje e veēantė, e cila nuk vėrehet te speciet e tjera. Disa kafshė kanė njė aftėsi tė kufizuar pėr tė lėvizur kur qėndrojnė mbi dy kėmbėt e pasme. Disa kafshė si arinjtė dhe majmunėt mund tė lėvizin nė kėtė mėnyrė rrallė, p.sh. kur duan tė kapin ushqimin, por edhe atėherė pėr njė kohė tė shkurtėr. Normalisht skeleti i tyre ėshtė i shtrirė pėrpara dhe ecja e tyre normale bėhet mbi katėr gjymtyrė.

Atėherė, a ka evoluar mėnyra e tė ecurit mbi dy kėmbė e njeriut nga ajo mbi katėr kėmbė e majmunėve, ashtu siē thonė evolucionistėt?

Sigurisht qė jo. Kėrkimet tregojnė se evolucioni i ecjes mbi dy kėmbė kurrė nuk ka ndodhur, e as qė ėshtė e mundur tė ndodhė. Sė pari ecja mbi dy kėmbė nuk ėshtė ndonjė avantazh evolutiv. Mėnyra, me tė cilėn majmunėt lėvizin ėshtė shumė mė e lehtė dhe shumė mė e shpejtė se ajo e lėvizjes mbi dy kėmbė tė njeriut.

Njeriu nuk mund tė lėvizė me anė tė kėrcimeve nga njė pemė nė tjetrėn, siē bėn shimpanzeja e as tė vrapojė 125 km nė orė, siē bėn ēita. Pėrkundrazi, pėr shkak tė lėvizjes mbi dy kėmbė, njeriu lėviz shumė mė ngadalė nė tokė. Pėr tė njėjtėn arsye, ai ėshtė njė prej specieve mė tė pambrojtura nė natyrė pėrsa i pėrket lėvizjes dhe mbrojtjes. Sipas logjikės sė evolucionit, majmunėt nuk mund tė kenė evoluar duke adoptuar mėnyrėn e tė ecurit mbi dy kėmbė, pėrkundrazi ėshtė njeriu ai qė duhet tė ketė evoluar nė katėrkėmbėsh.

Njė tjetėr qorrsokak i thėnieve evolucioniste ėshtė se ecja mbi dy kėmbė nuk i shėrben modelit tė zhvillimit gradual tė Darvinizmit. Ky model qė pėrbėn bazat e evolucionit kėrkon ekzistencėn e njė mėnyre ecjeje tė ndėrmjetme midis asaj me dy kėmbė dhe asaj me katėr. Duke pėrdorur edhe stimulime kompjuterike, paleo-antropologu anglez Robin Crompon, nė vitin 1996 arriti tė tregojė se njė mėnyrė e tillė ecjeje ishte e pamundur. Crompton arriti nė kėtė konkluzion: Njė gjallesė mund tė ecė ose drejt ose me tė katėr gjymtyrėt.

Njė mėnyrė e ndėrmjetme ecjeje nuk mund tė jetė e mundur pėr shkak tė konsumimit tė njė sasie energjie mjaft tė madhe. Kjo ėshtė arsyeja e pamundėsisė sė ekzistencės sė njė specieje me lėvizje tė ndėrmjetme.

Humnera e jashtėzakonshme midis njeriut dhe majmunit nuk ėshtė e kufizuar vetėm nė ecjen mbi dy kėmbė. Ka edhe shumė probleme tė tjera qė mbeten tė pashpjeguara, si p.sh. kapaciteti i trurit, aftėsia e tė folurit etj. Elen Morgan, njė paleo-antropologe evolucioniste, bėn pohimin e mėposhtėm nė lidhje me kėtė ēėshtje: Katėr prej mistereve mė tė mėdha tė njeriut janė:

1- Pėrse njerėzit ecin mbi dy kėmbė?

2- Pėrse kanė humbur gėzofin?

3- Pėrse kanė zhvilluar njė tru kaq tė madh?

4- Pėrse mėsuan tė flasin?

Pėrgjigjet e kėtyre pyetjeve janė:

1- Nuk e dimė.

2- Nuk e dimė.

3- Nuk e dimė.

4- Nuk e dimė.

Lista e pyetjeve mund tė zgjatet sa tė duash, pa ndikuar nė ndryshimin e pėrgjigjes "Nuk e dimė".

avatar
xheme

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Darvinizmi

Mesazh  Jetmira prej 18.07.13 15:47

FATKEQĖSITĖ QĖ
SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Shkaktarėt e vuajtjeve nė shekullin XX

Shekulli i njėzetė, tė cilin sapo e kemi lėnė pas, ishte shekull luftrash e konfliktesh, qė ēuan nė katastrofa, dhimbje, masakra, varfėri e shkatėrrime tė pallogaritshme. Miliona njerėz u vranė, u masakruan, u braktisėn e u lanė nė kthetrat e urisė e tė vdekjes, nė mėshirė tė fatit, pa shtėpi a njė vend ku tė fusnin kokėn, pa mbrojtje apo mbėshtetje. Tė gjitha kėto: nė emėr tė disa ideologjive tė gabuara. Pothuajse tė gjitha vuajtjet dhe katastrofat mbajnė vulėn e tiranėve dhe diktatorėve: Stalin, Lenin, Trock, Mao Ce Dun, Pol Pot, Hitler, Musolin, Franko… Disa prej kėtyre diktatorėve i bashkonte njė ideologji, ndėrsa disa tė tjerė ishin armiq pėr vdekje. Pėr arsyen e thjeshtė se ideologjitė e tyre binin nė kundėrshtim me njėra-tjetrėn, ata e zhytėn shoqėrinė njerėzore nė konflikte, nxitėn vėllavratjen, i futėn njerėzit nė luftė me njėri-tjetrin, i bėnė tė hedhin bomba, tė djegin shtėpi, tė dalin nė demonstrata tė pakontrolluara, tė rrihnin pa mėshirė tė rinjtė, tė vjetrit, gratė, burrat e fėmijėt, tė pushkatonin tė pafajshmit… Ishin aq mizorė sa ia vinin armėn nė kokė dikujt dhe, duke e parė nė sy, e vrisnin e mė pas ia shkelnin trupin me kėmbė, vetėm e vetėm se ai pėrkrahte njė ide tjetėr.

Kjo ėshtė njė pėrmbledhje e shkurtėr e tmerreve tė shekullit XX qė sapo e kemi lėnė pas: njerėz qė mbėshtetnin ide tė papajtueshme e qė e mbytėn njerėzimin nė dhembje e gjak pėr tė mbėshtetur kėto ideologji. Fashizmi dhe komunizmi zėnė vendin e parė nė listėn e ideologjive qė i bėnė njerėzit tė vuajnė ato ditė tė zeza. Kėto ideologji konsiderohen armike tė pėrbetuara tė njėra-tjetrės, por e vėrteta ėshtė se ato ushqeheshin nga njė burim i vetėm. Falė tij, ato ishin nė gjendje tė bėnin pėr vete njė pjesė tė madhe tė shoqėrive ku u shfaqėn. Ky burim s'e ka tėrhequr kurrė vėmendjen e opininit publik, por ka qėndruar gjithmonė nė prapaskenė dhe u ka treguar pėrherė njerėzve fytyrėn e tij, nė dukje, tė pafajshme. Ky burim ėshtė filozofia materialiste dhe "pėrshtatja nė natyrė e saj", e cila njihet me emrin DARVINIZEM.
Darvinizmi u shfaq nė shekullin XIX si pėrforcim i njė miti, qė i kishte rrėnjėt nga samerianėt dhe grekėt e lashtė, prej biologut amator Ēarls Darvin. Qė prej asaj kohe, Darvinizmi ka pėrbėrė idenė themelore tė gjitha ideologjive qė i kanė shkaktuar kaq shumė fatkeqėsi njerėzimit. Nėn njė maskė tė ashtuquajtur shkencore, ai bėri tė mundur qė kėto ideologji dhe masat praktike tė marra nga mbėshtetėsit e tyre tė fitojnė njė ligjshmėri tė rreme. Me anė tė kėsaj ligjshmėrie tė rreme, teoria e evolucionit shumė shpejt u nda nga shkencat e biologjisė apo paleontologjisė dhe filloi tė futej nė fusha tė tjera, si historia, politika, jeta shoqėrore etj. Meqė disa prej pretendimeve tė Darvinizmit mbėshtesnin njė sėrė rrymash, qė filluan tė formohen nė shekullin XIX, ai fitoi mbėshtetjen e gjerė tė ndjekėsve tė kėtyre rrymave. Nė mėnyrė tė veēantė, njerėzit filluan tė formonin idenė se ekziston "njė luftė pėr mbijetesė" mes qenieve tė gjalla nė natyrė dhe, si rrjedhim, ideja se "i forti mbijeton dhe tė tjerėt humbin e shkojnė drejt zhdukjes" filloi tė pėrdorej edhe pėr mendimin dhe sjelljen njerėzore. Kur pretendimi i Darvinizmit, se natyra ėshtė njė vend pėrleshjesh e konfliktesh, nisi tė vlejė edhe pėr qeniet njerėzore, trilli i Hitlerit pėr tė krijuar njė racė superiore, pretendimi i Marksit se "historia e njerėzimit ėshtė historia e luftės sė klasave", ideja kapitaliste qė "i forti bėhet mė i fortė nė kurriz tė mė tė dobtit", kolonizimi i vendeve tė botės sė tretė nga vendet imperialiste dhe trajtimi i tyre nė mėnyrė ēnjerėzore, bashkė me faktin qė njerėzit me ngjyrė ende pėrballen me sulme e diskriminime racore, qė tė gjitha kėto gjetėn njėfarė justifikimi.

Pavarėsisht se edhe vetė ėshtė evolucionist, Robert Rait (Robert Wright), autor i librit "The Moral Animal", i pėrmbledh katastrofat qė i ka sjellė historisė sė njerėzimit teoria e evolucionit nė kėtė mėnyrė:

Teoria evolucioniste, nė fund tė fundit, ka njė histori tė gjatė e mjaft tė ndyrė nė zbatimin praktik tė saj nė ēėshtjet njerėzore. Pasi u pėrzie me filozofinė politike nė mbarim tė shekullit XIX, pėr tė formuar ideologjinė e njohur si "Darvinizmi Social", ajo u shndėrrua nė lodėr nė duart e racistėve, fashistėve dhe kapitalistėve mė tė pashpirt.1
Siē do tė shikojmė nė kėtė libėr, Darvinizmi nuk ėshtė thjesht njė teori qė tenton tė shpjegojė prejardhjen e jetės e qė nuk del jashtė fushės sė njohurive shkencore. Darvinizmi ėshtė njė dogmė qė mbrohet ende me kryeneēėsi nga mbėshtetės tė ideologjive tė caktuara, megjithėse ėshtė krejt e pavlefshme nga pikėpamja shkencore. Nė ditėt tona, shumė shkencėtarė, politikanė dhe ideologė, pavarėsisht nėse janė apo jo tė vetėdijshėm pėr fytyrėn e vėrtetė e tė ligė tė Darvinizmit, i ofrojnė mbėshtetjen e tyre kėsaj dogme. Nėse njerėzimi do tė kuptojė mungesėn e bazės shkencore tė kėsaj teorie, qė shėrben si burim frymėzimi pėr diktatorė mizorė dhe rryma mendimi tė pamėshirshme dhe egocentrike, kjo do shėnojė fundin e kėtyre ideologjive tė dėmshme. Tė ligėt nuk do tė jenė nė gjendje tė vetėmbrohen duke thėnė: "Ky ėshtė ligj i natyrės". Ata nuk do tė kenė mė mbėshtetje tė ashtuquajtur shkencore pėr botėkuptimin e tyre egoist. Kur tė pėrmbyset ideja e Darvinizmit, rrėnja e ideologjive tė dėmshme, vetėm njė e vėrtetė do tė mbetet: Tė gjitha qeniet njerėzore dhe vetė universi janė krijuar prej Zotit. Njerėzit qė do tė kuptojnė kėtė, do tė kuptojnė, gjithashtu, se e vetmja e vėrtetė gjendet nė librin e shenjtė qė Ai na ka zbritur neve. Kur shumica e njerėzve ta kuptojnė kėtė tė vėrtetė, vendin e dhimbjes, shqetėsimeve, padrejtėsive dhe varfėrisė nė botė do ta zėrė, ndershmėria, mirėqenia, shėndeti dhe begatia. Pėr tė arritur kėtė, ēdo ide e gabuar dhe e dėmshme pėr njerėzimin duhet tė mposhtet e tė lihet tė kalbet nga ideja e shenjtė qė do tė sjellė mirėsi pėr njerėzit.

Qėllimi i kėtij libri ėshtė t'u tregohet atyre qė e mbrojnė Darvinizmin pa e njohur anėn e tij tė errėt, se ēfarė janė duke mbėshtetur nė tė vėrtetė dhe, nė tė njėjtėn kohė, t'u sqarohet se ēfarė pėrgjegjėsie mbajnė, nėqoftėse pretendojnė se nuk e shohin realitetin e vėrtetė tė tij. Njė tjetėr qėllim ėshtė qė tė paralajmėrohen edhe ata qė nuk e besojnė Darvinizmin, por nuk e konsiderojnė si njė rrezik qė i kanoset njerėzimit.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi