Krijimi i Miteve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Krijimi i Miteve

Mesazh  Zattoo prej 17.08.11 0:40

Krijimi i Miteve



Nė kohėt e lashta, mitet i ndihmonin njerėzit qė tė kuptonin botėn pėrreth tyre.

Pėrpara bulimeve shkencore, besohej se Hėna, qielli apo fatkeqėsitė natyrore ishin tė mbinatyrshme. Njerėzit krijonin rrėfime pėr t’i shpjeguar ato si dhe ngjarje tė ndryshme historike.

Me kalimin e kohės, kėto mite besoheshin si tė vėrteta. Pėr diellin ka shumė tregime. Raja, perėndia e lashtė egjiptiane e Diellit, e kalonte gjithė kohėn nė njė varkė. Atė mund ta shihje tek shėtiste nėpėr qiell gjatė ditės, por natėn zhdukej nėn dhe. Virakoka, perėndia inkase e krijimit, urdhėronte Diellin, Hėnėn dhe yjet qė tė ngriheshin nga liqeni Titikaka dhe tė ndriēonin botėn. Inti, perėndia Diell, ishte babai i tė gjithė perandorėve.

Kur Perėndesha japoneze e Diellit, Amaterasu, fshihej nė njė shpellė pėr t’u shmangur lojėrave tė kota tė vėllezėrve tė saj, bota zhytej nė errėsirė. Perėndesha e Diellit e indianėve ēeroki nė Amerikė, qau me tė madhe dhe u fsheh kur i vdiq e bija nga kafshimi i njė gjarpri. Bota u errėsua dhe lotėt e saj shkaktuan pėrmbytje tė madhe. Njė mit tjetėr interesant, vjen nga Meksika.

Meksikanėt festojnė Ditėn e tė Vdekurve mė 1 nėntor ēdo vit. Familjet u luten shpirtrave tė tė afėrmve tė tyre tė vdekur, me shpresė se do tė kthehen nė Tokė atė natė. Familjarėt ndezin qirinj qė shpirtrat tė gjejnė rrugėn pėr nė shtėpi. Por nuk ka vetėm mite antike, pasi ekzistojnė edhe ato urbane.

Sot ka shumė mite e legjenda qė fillojnė si shaka apo si histori dhe ato mė interesantet, pėrhapen shpejt nga njerėzit. Ja disa prej tyre: - Nėpėr kanalet e ujėrave tė zeza nė Nju-Jork, enden aligatorė tė egėr tė cilėt i ka hedhur dikush nė WC, kur ishin tė vegjėl. –Po ta pėrtypėsh ēamēakėzin, mund tė qėndrojė i patretur 7 vjet nė stomak. – Njė grua ndryshoi stilin e flokėve pas shumė vitesh dhe me kėtė rast nė flokėt e saj njė fole me merimanga vrasėse.

Zattoo

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Krijimi i Miteve

Mesazh  Luli prej 13.09.11 8:30

Mite, art e shkencė

Mitet janė krijimtari dhe art. Ato pėrbėhen nga pėrralla, legjenda e folklor. Sot qarkullojnė shume hipoteza se si arti gjithmonė i ka paraprirė shkencės dhe shembuj sillen krijues, shkrimtarė, piktorė, skulptorė si da Vinci, Mikelanxhelo, Verne, H. G. Wells, e tė tjerė.

Eshtė thėnė se pyetjes se si e fillonte punėn pėr njė skulpturė tė re, Mikelanxhelo iu pėrgjigj se sė pari e imagjinonte statujėn brenda gurit tė mermertė qė do tė gdhendte dhe pastaj i vinte detyrė vetės qė t’a pastronte atė nga pjesėt qė mbulonin pamjen e imagjinuar.

Duke zevendėsuar pjesėt e tepėrta (+)me hapėsira boshe (-), ai lejonte daljen e skulpturės ne dritė. Mė vonė Njutoni do ta pėrdorte kėtė koncept artistik pėr parashrimin dhe zgjidhjen e problemeve algjebrike nė librin e tij “Universal Arithmetick”.

Nuk ka shkencė pa zbukurime, dhe jo art pa fakte, do tė thoshte V. Nabakov. Por artisti a krijuesi trajton jo vetėm pamjen e jashtme te realitetit, por edhe tė brendėshmen qė pėrbehet nga fantazi, mite, endėrra, ndjenja, shpirt. Deri para njė shekulli, shkencėtarėt merreshin vetėm me anėn e jashtme tė lėndės duke studiuar formėn, lėvizjet, pėrbėrjen fizike, forcėn.

Nė vitin 1905, Ajnshtajni doli me idenė se drita mund tė jetė objekt fizik I pėrberė nga grimca shume tė vogla tė quajtura fotone. Kjo ide tronditi qarqet shkencore tė kohės dhe shumė shkencėtarė u distancuan prej saj.

A nuk ishte provuar pėr qindra vjet me eksperimente se drita ishte thjesht njė valė, ndėrsa tani Ajnshtajni, i ri nė moshė e nė shkencė, thyente cdo ligj shkencor duke thėnė se drita pėrbėhej nga grimca fizike.

Mė 1926, Niels Bohr hodhi hapin e guximshėm pėr t’i pajtuar kėto dy rryma duke paraqitur sintezėn se drita nuk ishte as valė e as grimcė, por pėrbėhej nga tė dyja; njohja e kėtyre dy aspekteve kre jt tė ndryshme ishte e nevojėshme pėr pėrcaktimin e dritės; njera pa tjetrėn ishte jo e plotė, thoshte Bohr. Dhe kėshtu lindi fizika quantike.

Pėr Ajnshtajnin thuhet se mohonte ekistencėn e Zotit dhe njė letėr e tij mbi kėtė cėshtje u shit kohėt e fundit afro 250 mijė dollarė. Por shpesh pak rėndėsi ka se cfarė thuhet, sepse me me idenė e tij, Ajnshtajn ndihmoi pėr tė provuar se drita ėshtė edhe materie.

Por u nisur nga njė arsyetim i ngjashėm i pėrmbysuar, del se bota ėshtė jo vetėm fizike por edhe shpirtėrore.

Ajnshtajni ishte hebre dhe Talmudi (libri i shenjtė hebraik) pėrmban edhe njė bisedė midis Zotit dhe Abrahamit; “Po tė mos isha Une, ti nuk do tė ekzistoje” - “Po Zot ėshtė e vėrtetė e tė jam mirėnjohės. Por po tė mos isha unė, Ju nuk do tė njiheshit”.

Ky dialog bėhet midis natyrės dhe njeriut, trupit dhe shpirtit, kohės dhe hapėsirės, mitit dhe krijimit, e njeriut ne vetvete midis pjesės sė djathtė e tė majtė tė trurit.

Gjithashtu dialogu Zot - Ambraham tregon se njeriut gjithmonė i ėshtė dashur tė besojė e njėkohėsisht tė shohė me dyshim atė qė beson. Pra kjo ndarje dy pjesėshe ka ekzistuar qė nė fillim, prandaj edhe miti duhet pare e shiget si mjet alegorik qė tregon njė histori tė ndėrlikuar e me shumė kuptime. Dionisi e Apolloni ishin vėllezėr, bij tė Zeusit.

Sipas mitologjisė, Dionisi ishte Perendi e qejfit, dhimbjes vuajtjes, bukurisė, cmendurisė, terrorit. Apolloni ishte Perėndi e arsyes, shkencės, mjekesisė, ligjit e dijes. Thuhet se ai i fitoi keto veti kur pushtoi orakullin e Delfit qė deri atėherė mbahej nga perėndia Pan, i cili pėr nga karakteri ngjante shumė me Dionisin.

Gjithashtu Apolloni vrau edhe gjarpėrin gjigand Python qė ruante kėtė tempull. Python ishte i shenjtė pėr Dionisin. Duke iu referuar legjendės, Herodoti thotė se nė lashtėsi, Tempulli i Delfit u pushtua nga enkelenjtė > “ngjalė”, qė ishin Ilirė < hit. “Illurjanka” > “gjarpėr”, tė cillet mė pas u zhduken ose u shpėrndanė.

Duket se Apolloni shėnon tėrheqjen e ilirėve nga zona e Delfit dhe ardhjen e helenėve. Miti thotė se Apolloni e arriti kėtė duke pėrdorur njė armė tė re; harkun dhe shigjetėn, qė mund tė merret si metaforė e fitores sė tė resė mbi tė vjetrėn, popullsisė sė ardhur ndaj asaj autoktone.

Gjithashtu ky mit i ngjan edhe tregimit tė Biblės mbi Adamin, Evėn, gjarpėrin dhe mollėn nė kopėshtin e Edenit.

Apollo > greq. “mollė”. Megjithėse Dionisi e Apolloni ishin krejtesisht tė kundėrt pėr nga karakteri, ata kishin njė gjė tė pėrbashkėt; tė dy ishin perėndi tė muzikės. Dionisi trashėgoi nga Pan, flautin, pararadhės i instrumenteve tė sotėm frymorė, si trompa, saksofoni, klarineta. Ndėrsa Apolloni i cili ishte mė serioz e pėrmbajtur, morri pėrsipėr lirėn, pararadhėse e harpės, violės e violinės. Sipas mitit, lira e Apollonit kishte gjithmonė 7 tela, njė pėr cdo zanoreve.

Thuhet se Platoni, pėrkrahės i muzikės apolloniane e cila krijonte njė atmosferė tė qetė e menduese, ishte kundėr muzikės dionisiane, plot zhurmė e ritėm, dhe shpalli se nė “Republikėn” e tij do tė lejohej vetėm muzika apolloniane. Kėto dy forma tė ndryshme muzike, janė ende tė pranishme; njėra e thelle, serioze e tjetra e lehtė, shfrenuese.

Kėshtu, nuk ėshtė as e rastit qė nė tė gjitha orkestrat simfonike, nė reshtin e parė vendosen instrumentet me tela, pasardhese tė lirės sė Apollonit, ndėrsa vegla frymore vendosen pas. Dhe e kundėrta ndodh nė xhaz, njė formė dionesiane e muzikės, ku saksofoni, trompa e klarineta e veglat e tjera frymore dalin nė ballė dhe pas tyre vijnė instrumentat me tela.

Astrit Lulushi

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

793


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Krijimi i Miteve

Mesazh  Katilja prej 18.07.13 8:25

10 mitet e krijimit tė… Tokės!
10 mitet e krijimit tė… Tokės!

Historia dhe evoluimi i qenies njerėzore si dhe vetė krijimi i gjithėsisė, ndėr shekuj e mijėvjeēar ka dominuar nė mendjen dhe mendimet e qenieve inteligjente, pasi mos njoha e fillimit dhe… fundit! Si u krijuam, apo mos vallė nuk u krijuam, por erdhėm nga dikė? Nėse po!
Atėherė nga ku erdhėm?
Pse erdhėm?
Cili ėshtė misioni ynė?
Tė gjitha kėto pyetje dhe dilema do mbeten ndoshta enigma mė e pa zgjidhur e njerėzimit.
Edhe pse nė etapa tė ndryshme tė evoluimit qenia njerėzore ėshtė munduar ta zgjidhė kėtė mister me tė gjitha mėnyrat dhe format e tij, deri mė sot nuk ma mundur t’ia arrijė qėllimit.

Qenie tė lashtėsisė shpėrthejnė nga… hapėsira e lashtėsisė, Perėndi dhe Pėrbindėsha, qė shpeshherė ziheshin me njėri-tjetrin dhe shumė herė bashkėpunojnė pėr tė krijuar batalione ushtrish tė pa vdekshme. Nė disa mite tė tjera, njeriu shfaqet si njė para-produkt i kėsaj procedure, ndėrsa nė tė tjera thuhet se Bota u krijua vetėm pėr njeriun.
Nė vazhdim albobserver.com ju paraqet 10 legjendat/mitet mė dominuese tė krijimit tė Botės dhe tė qenies Njerėzore, tė trashėguara nga civilizimet mė tė mėdha qė kanė ekzistuar ndonjėherė nė Tokė.

10. Ēekiēi i Perėndive: Mitologjia Norvegjeze
Me njė bollėk me Perėndi tė fuqishme sė bashku me Perėndesha joshėse, feja e lashtė Norvegjeze dhe vendeve Skandinave, sė bashku dhe me vendet Gjermane, ofron legjendėn ideale tė Krijuesit pėr adhuruesit e pėrleshjes/mundjes por dhe tė muzikės Heavy Metal. Sipas traditės Norvegjeze, para se tė ekzistonte Toka (Midgard) ekzistonte Musepell, njė vend i pėrfshirė nė flakė, me roje tė cilėt pėrdorin shpata flake, me gjithėsinė e pafund boshe (Ginnungagap) dhe Niflheim qė ishte njė zonė e mbuluar me akull. Kur i ftohti i Niflheim preku flakėt e Muspell, gjigandi Ymir dhe lopa vigane Auehumla u shfaqėn nga akujt e shkrirė. Nė vazhdim, lopa vigane lėpiu Perėndin Bor dhe bashkėshorten e tij duke i sjell kėshtu ata nė jetė. Ēifti solli nė jetė, Buri-n, qė dhe ajo me radhė bėri tre djem, Odin, Vili dhe Ve-n. Tre djemtė kur u rritėn vranė Ymir dhe nga trupi i tij krijuan: me mishin Tokėn, nga kockat Malet, nga flokėt pemėt dhe me gjakun e tij lumenj, liqene dhe detin. Fund, nga kafka e tij, perėndit krijuan qiellin bashkė me yjet.


9. Zoroastrianizėm, feja e Persisė sė lashtė
Sipas besimeve tė epokės sė mesme tė Persisė, bota u krijua nga perėndia Ahura Mazda. Mali i madh, Albuz, vazhdoi tė rritej pėr 800-vjet rresht derisa ai mundi tė prek qiellin. Atėherė ra shi, i cili krijojė detin Vourukasha dhe dy lumenj tė mėdhenj. Kafsha e parė, qė ishte njė Dem i bardhė, jetojė nė shtratin e Veh Rod. Por, shpirti i keq, Angra Mainyu, e vrau atė. Sperma e tij u transferua nė Hėnė ku aty u pastrua dhe mė pas prej saj u krijuan shumė kafshė dhe bimė. Pranė lumit, jetonte dhe njeriu i parė Gayomard, i cili ishte i ndritshėm si Dielli. Por, Angra Mainyu e vrau dhe atė. Dielli atėherė pastrojė spermėn e tij pėr 40-vjet ku prej andej mbolli bimėn Raveni. Bima u rrit dhe u transformua nė Mashya dhe Mashyanag, qeniet e para njerėzore. Madje, nė vend qė Angra Mainyu t’i vriste, i mashtroi ata dhe i “detyrojė” qė ta adhurojnė atė. Mbas 50-vjetėsh lindėn binjak, por kėta binjak mbajnė nė shpinė mėkatet e prindėrve tė tyre. Pas shumė kohėsh, lindėn dhe dy binjak tė tjerė, prej tė cilėve kanė prejardhjen tė gjithė njerėzit e kėsaj bote, e aq mė tepėr Persėt

8. Nga lumenjtė e Babilonisė
Sipas besimeve tė epokės sė mesme tė Persisė, bota u krijua nga perėndia Ahura Mazda. Mali i madh, Albuz, vazhdoi tė rritej pėr 800-vjet rresht derisa ai mundi tė prek qiellin. Atėherė ra shi, i cili krijojė detin Vourukasha dhe dy lumenj tė mėdhenj. Kafsha e parė, qė ishte njė Dem i bardhė, jetojė nė shtratin e Veh Rod. Por, shpirti i keq, Angra Mainyu, e vrau atė. Sperma e tij u transferua nė Hėnė ku aty u pastrua dhe mė pas prej saj u krijuan shumė kafshė dhe bimė. Pranė lumit, jetonte dhe njeriu i parė Gayomard, i cili ishte i ndritshėm si Dielli. Por, Angra Mainyu e vrau dhe atė. Dielli atėherė pastrojė spermėn e tij pėr 40-vjet ku prej andej mbolli bimėn Raveni. Bima u rrit dhe u transformua nė Mashya dhe Mashyanag, qeniet e para njerėzore. Madje, nė vend qė Angra Mainyu t’i vriste, i mashtroi ata dhe i “detyrojė” qė ta adhurojnė atė. Mbas 50-vjetėsh lindėn binjak, por kėta binjak mbajnė nė shpinė mėkatet e prindėrve tė tyre. Pas shumė kohėsh, lindėn dhe dy binjak tė tjerė, prej tė cilėve kanė prejardhjen tė gjithė njerėzit e kėsaj bote, e aq mė tepėr Persėt

8. Nga lumenjtė e Babilonisė
Miti i krijuar i Babilonisė, Enuma Elish, fillon me perėndit e ujit, Apsus (freski) dhe Tiamat (kripėsirė), tė cilėt krijuan breza tė shumtė perėndish me nė krye Ea-n dhe vėllezėrit e tij tė shumtė. Por kėta perėndi tė rinj apo tė reja bėnė kaq zhurmė saqė si Apsu dhe Tiamat nuk mund tė flinin dot gjumė. Kėshtu, Apsu ngriti njė planė pėr t’i vrarė, por para se Apsu tė realizonte planin, Ea ia arriti t’i vriste ata. Tiamat u betua tė hakmerrej dhe krijojė njė sėrė pėrbindėshash, ndėrmjet tyre ishte Qeni i tėrbuar dhe njeriu Akrep. Ea dhe perėndesha Damkina, krijuan Marduk, njė perėndi gjigande me katėr sy e katėr vesh qė tė kujdesej pėr ta. Murduk, kur u pėrlesh me Tiamat, pėrdori erėrat, si armė tė tij dhe lėshoi njė stuhi tė keqe nė grykėn e saj, si rezultat ta eliminojė atė. Atėherė e vrau atė me njė shigjetė tė veēantė, tė cilėn ia nguli nė zemėr. Mė pas, ndau trupin e saj mė dysh dhe i pėrdori pėr tė krijuar qiejt dhe Tokėn. Mė vonė krijoji njeriun qė tė bėnte punėt e vėshtira, punė qė perėndit refuzonin t’i bėnin, siē ishte mbjellja e tokės dhe blegtoria.


7. Shpirtrat e Egjiptit tė lashtė
Egjiptianėt e lashtė, kishin njė shumėllojshmėri mitesh e legjendash. Tė gjithė ata fillonin me ujėrat e trazuar dhe kaotik tė Nun. Atum, erdhi nė jetė dhe nė vazhdim krijoji njė mal, me qėllim qė tė kishte njė vend ku tė qėndronte. Nuk kishte bashkėshort dhe dispononte njė Sy me tė cilin mund tė shikonte gjithēka. Lindi njė djalė, me emrin Shu, i cili ishte perėndia e erės. Nė vijim, ai volli njė vajzė, Tefnut, e cila ishte perėndesha e lagėshtisė. Roli i tyre ishte tė krijonin njė rend nga kaosi. Shu dhe Tefnut, krijuan Geb-in dhe Nut, qė ishin homologėt e Tokės dhe tė Qiellit. Nė fillim ata ishin tė bashkuar dhe tė njėjtė, por nė vazhdim Geb e la Nut tė ngrihet mė lartė se ai. Gradua
lisht u krijua rendi kozmik, por Shu dhe Tefnut humbėn nė errėsirėn qė kishte mbetur. Ndėrsa Atum, nxori syrin e tij qė shihte gjithēka dhe e dėrgojė pėr t’i kėrkuar. Kur Shu dhe Tefnut u kthuen pėr shkak tė syrit, Atum u pėrlot nga gėzimi. Nė vendin ku ranė lotėt e Atum, mbinė njerėzit.


6. Meksikė, Aztecs (Azdekėt)
jė vezė kozmike po fluturonte nė universin e pa ngjyrė dhe kishte fuqitė e kundėrta tė Yin dhe tė Yang. Pas njė shumė shekujsh inkubacioni qenia e parė, Pan Gu erdhi nė jetė. Copėrat e rėnda tė vezės (Yin) u transferuan pėr poshtė duke krijuar Tokėn. Copėrat e lehta (Yang) u ngritėn sipėr dhe krijuan qiellin. Pan Gu, i frikėsuar se mos copėrat e vezės do tė bashkoheshin pėrsėri, qėndroi mbi tokė dhe mbajti qiellin me dorė. Kėshtu, rritej 3 metra ēdo ditė pėr 18,000 vjet deri kur qielli shkoi nė njė distancė prej 30,000 miljesh sipėr. Kur mbaroi misioni i tij, vdiq. Organet e trupit tė tij, u shndėrruan nė pjesė tė botės, disa prej tyre u shndėrruan nė kafshė, disa nė fenomene atmosferike dhe trupa qiellor. Disa thonė se pleshtat tė cilėt qėndronin sipėr tij, u transformuan nė njerėz, por ekziston dhe njė version tjetėr. Perėndesha Nuwa ndjeu vetmi dhe kėshtu ajo krijojė njerėzit prej baltės qė gjeti nė Lumin e Verdhė. Kėta njerėz tė parė, fituan simpatinė e saj, por ngaqė i duhej shumė kohė pėr t’i krijuar ata, vendosi tė shpėrndaj pika balte nė gjithė botėn dhe ēdo njėra prej tyre u shndėrrua nė njė njeri tė ri. Kėshtu, kėta njerėz tė krijuar shpejt e shpjet, u bėnė njerėzit normal, ndėrsa ata tė cilėt u paraprinė atyre ishin njerėzit e zgjedhur.

4. Japoni, Toka si njė ishull
Perėndit krijuan dy perėndi vėlla e motėr, Izanagi dhe Izanami, tė cilėt qėndruan mbi njė urė, e cila lundronte nė oqeanin e lashtė. Duke pėrdorur logjikėn e artė tė perėndive trazuan ujėrat dhe kėshtu u krijua ishulli i parė me emrin Ongoro.
Qė tė dy, vėllai dhe motra, u martuan nė ishull dhe lindėn katėr trashėgimtar, tė cilėt ishin tė deformuar. Perėndit ia dedikuan kėtė anomali, shkeljes tė njė protokolli. Gjatė procesit tė ceremonisė martesore, Izanami foli e para. Nė ceremoninė e martesės sė tyre, ty dy vėlla e motėr, dedikonin krijimin e ishujve tė Japonisė, si dhe tė krijimin e disa perėndive tė tjerė.
Ndėrkohė, gjatė lindjes tė Kagutsuchi Kami, perėndi e zjarrit, Izanami vdes. I dėshpėruar prej humbjes sė saj, Izanagi, e ndoqi atė nė Yomi, nė vendin e tė vdekurve. Izanami, e cila kishte ngrėnė ushqimin e Yomi nuk mund tė kthehej pas. Por, kur Izanagi ēa trupin e saj tė zhbėhej, u tmerrua dhe ia mbathi me tė katėrtat. Ndėrkohė, Izanami u zemėrua jashtė mase shumė dhe e ndoqi atė bashke me shumė femra tė zemėruara. I ndjekur prej tyre, Izanagi u detyrua tu hedh sipėr tyre sende tė tija, tė cilat u konvertuan nė shqetėsime.
Kur u largua nga shpella ku ishte hyrja e Yomi e mbylli atė me njė shkėmb tė madh dhe kėshtu u nda njėherė e pėrgjithmonė jeta nga vdekja.

3. Kozmologjia e Indisė, Takim me Brahma
Kozmologjia e Indisė, pėrfshinė shumė mite krijimi dhe protagonistėt fillestar janė ngritur dhe kanė zbritur nė rėndėsi gjatė shekujve. Tekstet e vjetra Vedic, ose Rig Veda, i referohet njė qenie gjigande, Purusha, e cila kishte njė mijė kokė, sy dhe kėmbė dhe mundej tė pėrqafonte tokėn. Kur perėndit e bėnė kurban, trupi i saj prodhonte gjalpė tė pastėr prej tė cilit u krijuan shpendėt dhe kafshėt. Organet e trupit tė tij u transferuan nė elementėt e botės dhe tek perėnditė Agni, Vayu dhe Indra. Gjithashtu, nga trupi i tij u krijuan katėr kastat e shoqėrisė sė Indisė: priftėrinjtė, luftėtarėt, qytetarėt dhe shėrbėtorėt.
Mė vonė nė histori, treshja Brahma, (krijuesi), Vishnu (mirėmbajtėsi) dhe Shiva (shkatėrruesi) pėrfituan njė post serioz nė kozmologjin e Indisė. Brahma shfaqet sipėr njė zambak uji, i cili shfaqet nga kėrthiza e tė fjeturit Vishnu.
Brahma ėshtė krijuesi i gjithėsisė qė zgjatė pėr njė ditė tė Brahma, ose 4,32 miliardė vjet. Mė pas, Shiva shkatėrron gjithėsinė dhe cikli rifillon pėrsėri.


2. Grekėt dhe Titanėt
Poetėt nė Greqinė e lashtė, kanė thėnė shumė kozmogoni. Por, ajo qė ėshtė ruajtur mė sė miri dhe ka dominuar mbi sė gjithash ėshtė teogonia e Hesiodit. Nė kėtė epos, brenda kaosit fillestar erdhėn perėndit e para, siē Gaia (nėna Tokė). Gaia krijojė qiellin pėr t’u mbuluar. Lindėn njė ushtri tė tėrė perėndish dhe pėrbindėsh, ndėrmjet tyre ishin dhe njėqind-dorėsit, 3 pėrbindėsha me 50 kokė dhe 100 duar qė u quajtėn Vriareos (fuqishėm), Cotto (i ēmendur), Gyis (ai i ēili ka pjesė qė nuk munden kurrė) dhe Ciklopėt tė cilėt kishin vetėm njė sy nė qendėr tė ballit tė tyre. Mė vonė erdhėn Titanėt, 6 djem dhe 6 vajza. Qielli i trajtoj me pėrbuzje fėmijėt pėrbindėsha dhe i burgosi ata nė Tartar, brenda nė thellėsi tė tokės. Toka e zemėruar, i dha njė drapėr tė madh djalit tė saj mė tė ri, Kronit tė bashkėngjitur dhe me udhėzime.
Kur mė vonė Qielli/Urani u shfaq pėr t’u sinostisur me Gaia-n, Kroni u shfaq papritur para tij dhe i preu organet gjenetike me draprin e tij tė madh. Pikėrisht aty ku u dergj gjaku dhe pjesėt e organeve gjenetike tė Qiellit/Uranit, u krijuan dhe 4 qenie tė tjera, Gjigandėt, Furies, Nymphs, Melies dhe Afėrdita e cila lindi nga sperma e Uranit qė ra nė detin e shkumėzuar.
Mė vonė Kroni, u bė babai i gjeneratės sė re tė perėndive, tė Dies dhe disa perėndive tė tjerė tė Olimpit.

1. Lindja e Judo-krishterimi dhe feve Islam
Zanafilla, ėshtė libri i parė hebraishtes Torah dhe tė Zanafillės Kristiane. Zanafilla pėrmbledh dy histori krijimi, tė cilat sot janė mė shumė tė pranueshme nga Hebrenjtė, tė Krishterėt dhe Myslimanėt. Nė historinė e parė thotė qė Zoti tė bėhet Dritė dhe shfaqet drita. Pėr gjashtė ditė krijon qiellin, tokėn, bimėt, diellin dhe hėnėn, kafshėt dhe ēdo qenie tjetėr sė bashku me njerėzit.
I uron qė tė shtohen sa mė shumė, gjė tė cilėt dhe ata me radhė e kryejnė. Ditėn e shtat Zoti ēlodhet dhe mendon veprėn e tij.
Nė historinė e dytė, Zoti krijon njeriun e parė, Adamin nga vetė toka. I krijon atij kopshtin e Edemit, por i ndalon atij qė tė hajė nga Pema e Njohjes tė sė Mirės dhe tė Keqes. Adami merret intesivisht duke pagėzuar kafshėt, por ndihej shumė i vetmuar. Kėshtu, Zoti e vė nė narkozė atė, duke marrė kėshtu njė brinjė tė tijėn dhe krijon femrėn e parė, Evėn. Por, njė gjarpėr qė flet, e bind atė qė ajo tė provojė nga frutat e pemės sė ndaluar dhe nė vazhdim Eva bind dhe Adamin qė dhe ai tė bėjė tė njėjtėn gjė.
Kur Zoti zbulon kėtė gjė, i internon larg kopshtit dhe i kthen ata nė njerėz./albobserver.com/
Nėma e Azdekėve nė tokė, Coatlicue (fustan gjarpėrinjsh) pasqyrohej nė njė mėnyrė tė atillė saqė shkaktonte tmerr e frikė, duke mbajtur veshur njė gjerdan me zemra dhe duar njerėzish, si dhe me njė fustan gjarpėrinjsh, ashtu siē dhe tregon emri i saj. Coatlicue mbeti shtatzėnė prej njė thike e krijuar me xham vullkanik dhe lindi Coyolxauhqui, perėndeshė e Hėnės dhe 400 djem tė cilėt u shndėrruan nė yjet e qiellit jugor. Mė vonė, prej qiellit ra njė sferė e pėrbėrė prej krahė dhe Coatlique e mblodhi dhe e fshehu atė nė brezin e saj, kėshtu ajo mbeti pėrsėri shtatzėnė. Por, si Coyolxauhqui dhe vėllezėrit e saj, u kthyen kundėr tė ėmės sė tyre, tė mėrzitur, tė irrituar, tė zemėruar ngaqė e ėma e tyre mbeti pėrsėri shtatzėnė pėr herė tė dytė, gjė qė ata nuk e dini se si ndodhi. Ndėrkohė, fėmija qė gjendej nė barkun e saj, Huitzilopochtli, perėndia e luftės dhe e Diellit, shpėrtheu prej barkut tė saj, i rritur tashmė dhe i armatosur. Ai sulmoi Coyolxauhqui dhe e vrau atė edhe me ndihmėn e njė zvarraniku tė flakėt. I preu kokėn dhe ia hodhi nė qiell, prej tė cilės u krijua Hėna, gjė qė ēlirojė dhe mėmėn nga ankthi.

5. Kinė, Mbretėria e Mesme

Katilja

Askush Sesht Perfekt
Gjithsecili esht bota per dike
Kshuqe mos paragjykoni asnje

763


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi