Krijimi i Miteve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Krijimi i Miteve

Mesazh  Zattoo prej 17.08.11 0:40

Krijimi i Miteve



Nė kohėt e lashta, mitet i ndihmonin njerėzit qė tė kuptonin botėn pėrreth tyre.

Pėrpara bulimeve shkencore, besohej se Hėna, qielli apo fatkeqėsitė natyrore ishin tė mbinatyrshme. Njerėzit krijonin rrėfime pėr t’i shpjeguar ato si dhe ngjarje tė ndryshme historike.

Me kalimin e kohės, kėto mite besoheshin si tė vėrteta. Pėr diellin ka shumė tregime. Raja, perėndia e lashtė egjiptiane e Diellit, e kalonte gjithė kohėn nė njė varkė. Atė mund ta shihje tek shėtiste nėpėr qiell gjatė ditės, por natėn zhdukej nėn dhe. Virakoka, perėndia inkase e krijimit, urdhėronte Diellin, Hėnėn dhe yjet qė tė ngriheshin nga liqeni Titikaka dhe tė ndriēonin botėn. Inti, perėndia Diell, ishte babai i tė gjithė perandorėve.

Kur Perėndesha japoneze e Diellit, Amaterasu, fshihej nė njė shpellė pėr t’u shmangur lojėrave tė kota tė vėllezėrve tė saj, bota zhytej nė errėsirė. Perėndesha e Diellit e indianėve ēeroki nė Amerikė, qau me tė madhe dhe u fsheh kur i vdiq e bija nga kafshimi i njė gjarpri. Bota u errėsua dhe lotėt e saj shkaktuan pėrmbytje tė madhe. Njė mit tjetėr interesant, vjen nga Meksika.

Meksikanėt festojnė Ditėn e tė Vdekurve mė 1 nėntor ēdo vit. Familjet u luten shpirtrave tė tė afėrmve tė tyre tė vdekur, me shpresė se do tė kthehen nė Tokė atė natė. Familjarėt ndezin qirinj qė shpirtrat tė gjejnė rrugėn pėr nė shtėpi. Por nuk ka vetėm mite antike, pasi ekzistojnė edhe ato urbane.

Sot ka shumė mite e legjenda qė fillojnė si shaka apo si histori dhe ato mė interesantet, pėrhapen shpejt nga njerėzit. Ja disa prej tyre: - Nėpėr kanalet e ujėrave tė zeza nė Nju-Jork, enden aligatorė tė egėr tė cilėt i ka hedhur dikush nė WC, kur ishin tė vegjėl. –Po ta pėrtypėsh ēamēakėzin, mund tė qėndrojė i patretur 7 vjet nė stomak. – Njė grua ndryshoi stilin e flokėve pas shumė vitesh dhe me kėtė rast nė flokėt e saj njė fole me merimanga vrasėse.
avatar
Zattoo

692


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Krijimi i Miteve

Mesazh  Luli prej 13.09.11 8:30

Mite, art e shkencė

Mitet janė krijimtari dhe art. Ato pėrbėhen nga pėrralla, legjenda e folklor. Sot qarkullojnė shume hipoteza se si arti gjithmonė i ka paraprirė shkencės dhe shembuj sillen krijues, shkrimtarė, piktorė, skulptorė si da Vinci, Mikelanxhelo, Verne, H. G. Wells, e tė tjerė.

Eshtė thėnė se pyetjes se si e fillonte punėn pėr njė skulpturė tė re, Mikelanxhelo iu pėrgjigj se sė pari e imagjinonte statujėn brenda gurit tė mermertė qė do tė gdhendte dhe pastaj i vinte detyrė vetės qė t’a pastronte atė nga pjesėt qė mbulonin pamjen e imagjinuar.

Duke zevendėsuar pjesėt e tepėrta (+)me hapėsira boshe (-), ai lejonte daljen e skulpturės ne dritė. Mė vonė Njutoni do ta pėrdorte kėtė koncept artistik pėr parashrimin dhe zgjidhjen e problemeve algjebrike nė librin e tij “Universal Arithmetick”.

Nuk ka shkencė pa zbukurime, dhe jo art pa fakte, do tė thoshte V. Nabakov. Por artisti a krijuesi trajton jo vetėm pamjen e jashtme te realitetit, por edhe tė brendėshmen qė pėrbehet nga fantazi, mite, endėrra, ndjenja, shpirt. Deri para njė shekulli, shkencėtarėt merreshin vetėm me anėn e jashtme tė lėndės duke studiuar formėn, lėvizjet, pėrbėrjen fizike, forcėn.

Nė vitin 1905, Ajnshtajni doli me idenė se drita mund tė jetė objekt fizik I pėrberė nga grimca shume tė vogla tė quajtura fotone. Kjo ide tronditi qarqet shkencore tė kohės dhe shumė shkencėtarė u distancuan prej saj.

A nuk ishte provuar pėr qindra vjet me eksperimente se drita ishte thjesht njė valė, ndėrsa tani Ajnshtajni, i ri nė moshė e nė shkencė, thyente cdo ligj shkencor duke thėnė se drita pėrbėhej nga grimca fizike.

Mė 1926, Niels Bohr hodhi hapin e guximshėm pėr t’i pajtuar kėto dy rryma duke paraqitur sintezėn se drita nuk ishte as valė e as grimcė, por pėrbėhej nga tė dyja; njohja e kėtyre dy aspekteve kre jt tė ndryshme ishte e nevojėshme pėr pėrcaktimin e dritės; njera pa tjetrėn ishte jo e plotė, thoshte Bohr. Dhe kėshtu lindi fizika quantike.

Pėr Ajnshtajnin thuhet se mohonte ekistencėn e Zotit dhe njė letėr e tij mbi kėtė cėshtje u shit kohėt e fundit afro 250 mijė dollarė. Por shpesh pak rėndėsi ka se cfarė thuhet, sepse me me idenė e tij, Ajnshtajn ndihmoi pėr tė provuar se drita ėshtė edhe materie.

Por u nisur nga njė arsyetim i ngjashėm i pėrmbysuar, del se bota ėshtė jo vetėm fizike por edhe shpirtėrore.

Ajnshtajni ishte hebre dhe Talmudi (libri i shenjtė hebraik) pėrmban edhe njė bisedė midis Zotit dhe Abrahamit; “Po tė mos isha Une, ti nuk do tė ekzistoje” - “Po Zot ėshtė e vėrtetė e tė jam mirėnjohės. Por po tė mos isha unė, Ju nuk do tė njiheshit”.

Ky dialog bėhet midis natyrės dhe njeriut, trupit dhe shpirtit, kohės dhe hapėsirės, mitit dhe krijimit, e njeriut ne vetvete midis pjesės sė djathtė e tė majtė tė trurit.

Gjithashtu dialogu Zot - Ambraham tregon se njeriut gjithmonė i ėshtė dashur tė besojė e njėkohėsisht tė shohė me dyshim atė qė beson. Pra kjo ndarje dy pjesėshe ka ekzistuar qė nė fillim, prandaj edhe miti duhet pare e shiget si mjet alegorik qė tregon njė histori tė ndėrlikuar e me shumė kuptime. Dionisi e Apolloni ishin vėllezėr, bij tė Zeusit.

Sipas mitologjisė, Dionisi ishte Perendi e qejfit, dhimbjes vuajtjes, bukurisė, cmendurisė, terrorit. Apolloni ishte Perėndi e arsyes, shkencės, mjekesisė, ligjit e dijes. Thuhet se ai i fitoi keto veti kur pushtoi orakullin e Delfit qė deri atėherė mbahej nga perėndia Pan, i cili pėr nga karakteri ngjante shumė me Dionisin.

Gjithashtu Apolloni vrau edhe gjarpėrin gjigand Python qė ruante kėtė tempull. Python ishte i shenjtė pėr Dionisin. Duke iu referuar legjendės, Herodoti thotė se nė lashtėsi, Tempulli i Delfit u pushtua nga enkelenjtė > “ngjalė”, qė ishin Ilirė < hit. “Illurjanka” > “gjarpėr”, tė cillet mė pas u zhduken ose u shpėrndanė.

Duket se Apolloni shėnon tėrheqjen e ilirėve nga zona e Delfit dhe ardhjen e helenėve. Miti thotė se Apolloni e arriti kėtė duke pėrdorur njė armė tė re; harkun dhe shigjetėn, qė mund tė merret si metaforė e fitores sė tė resė mbi tė vjetrėn, popullsisė sė ardhur ndaj asaj autoktone.

Gjithashtu ky mit i ngjan edhe tregimit tė Biblės mbi Adamin, Evėn, gjarpėrin dhe mollėn nė kopėshtin e Edenit.

Apollo > greq. “mollė”. Megjithėse Dionisi e Apolloni ishin krejtesisht tė kundėrt pėr nga karakteri, ata kishin njė gjė tė pėrbashkėt; tė dy ishin perėndi tė muzikės. Dionisi trashėgoi nga Pan, flautin, pararadhės i instrumenteve tė sotėm frymorė, si trompa, saksofoni, klarineta. Ndėrsa Apolloni i cili ishte mė serioz e pėrmbajtur, morri pėrsipėr lirėn, pararadhėse e harpės, violės e violinės. Sipas mitit, lira e Apollonit kishte gjithmonė 7 tela, njė pėr cdo zanoreve.

Thuhet se Platoni, pėrkrahės i muzikės apolloniane e cila krijonte njė atmosferė tė qetė e menduese, ishte kundėr muzikės dionisiane, plot zhurmė e ritėm, dhe shpalli se nė “Republikėn” e tij do tė lejohej vetėm muzika apolloniane. Kėto dy forma tė ndryshme muzike, janė ende tė pranishme; njėra e thelle, serioze e tjetra e lehtė, shfrenuese.

Kėshtu, nuk ėshtė as e rastit qė nė tė gjitha orkestrat simfonike, nė reshtin e parė vendosen instrumentet me tela, pasardhese tė lirės sė Apollonit, ndėrsa vegla frymore vendosen pas. Dhe e kundėrta ndodh nė xhaz, njė formė dionesiane e muzikės, ku saksofoni, trompa e klarineta e veglat e tjera frymore dalin nė ballė dhe pas tyre vijnė instrumentat me tela.

Astrit Lulushi
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi