Gjuhė & letra shqipe

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 21:33

dimitrov xhunga shkruajti:
MEGJITHATE TE DISH SE NUK MUND TE MOHESH FORMEN "ZEU"="ZERI" SEPSE FJALA ''ZEU''OSE ZANI=ZERI NE TOSKERISHT JANE FORMA TE NDRYSHME TE SE NJEJTES FJALE QE BURIMIN E KANE NGA GEGENISHTJA ME NENDIALEKTET E SAJ.SHIHE ME KUJDES FJALEN E SHUMEPERDORUR "FEMIU" NGA RRETHEQARK KOSOVES E NAQEDONISE E PASTAJ FLASIM PER GABIME.
Tani une nuk e di se per cfare studion por une e kam mbaruar te larten per linguistike (gjuhesi) dhe per gjuhe te huaja dhe i kam pare mire ngjashmerite dhe jam pothuajse specialist i kesaj fushe. Edhe nese do te ishte ashtu si thoni ju, ē'lidhje ka fjala 'zė' me Zeusin? Aspak lidhje!
Dhe se dyti Ilira qe thua zanafilla thote: "e para ishte fjala..." kjo s'me bind aspak. Ne c'kuptim ishte fjala e para? Per mendimin tim e para ishte materia jo fjala.

Nikolaos

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 21:51

Nikolaos shkruajti:Tani une nuk e di se per cfare studion por une e kam mbaruar te larten per linguistike (gjuhesi) dhe per gjuhe te huaja dhe i kam pare mire ngjashmerite dhe jam pothuajse specialist i kesaj fushe. Edhe nese do te ishte ashtu si thoni ju, ē'lidhje ka fjala 'zė' me Zeusin? Aspak lidhje!
Dhe se dyti Ilira qe thua zanafilla thote: "e para ishte fjala..." kjo s'me bind aspak. Ne c'kuptim ishte fjala e para? Per mendimin tim e para ishte materia jo fjala.
Lexo me kujdes "Nikolaos",sepse une nuk jam as gjuhetar dhe as specialist i kesaj fushe,por thjesht kam nje arsimim te lartesuar qe nuk kam per ta mbaruar dot kurre.Por meqe ke durimin te vazhdosh po te them se etimologjia eshte shkence e fushes se studimeve qe ti paske mbaruar.Kjo shkence te con ne zberthimin dhe origjinen e fjales dhe pak me tutje vete fjala "ZEUS" nga etimologet eshte perqasur vetem nepermjet fjales shqipe dhe aspak greqishtes me te cilen kane spekulluar deri me dje gjuhetare e historiane e se fundi fjala shqipe qe ka qasje me fjalen "ZEUS" eshte vete fjala "ZEU".
Dhe per ta mbyllur sepse ketu ka vens per me shume debat "E para ishte fjala"ben fjale per marrdheniet ndershoqerore.Kurse per ekzistencen patjeter qe e para eshte materia.

Dimitrov Xhunga

168


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 22:15

Ok Dimitrov, ne per gjuhen po flasin, s'kemi dale jashte teme. Zeus nuk eshte vetem shqip por i perket edhe Greqise. Shqipetaret dhe greket kane te njejten prejardhje. Por etimologet nuk mendoj se e kan shkruar prejardhjen e fjaleve pa gabime. Fjale jane ato dhe mund te kene disa variante. Varianti me i besueshem i prejardhjes se fjales Zot eshte ajo qe te thashe me lart.
Kam lexuar diku qe shqipetaret emrit "Aleksander" i kane dhene kuptimin shqip "A Leka ne ander' (eshte Leka ne enderr) gje qe s'eshte e vertete. Ky eshte nje emer me prejardhje greke qe ka kuptimin Aleks+ Andros (mbrojtesi i burrave). Andro ne greqisht do te thote burre (njeri). Pra shume gjera dhe fjale shqipetaret i bejne te vetat.

Nikolaos

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  dante prej 18.10.11 0:51

Behuni pak me nacionalista, dhe per tema jo krejtesisht apsolute mundohuni ti jepni te drejte Shqipnis, shqipes e shqiptarve ne pergjithsi, meqe pash disa ngjyrime tjera ne komentet e fundit, edhe pse nuk i kam lexu tana.
Nuk do te thote asgje emri Aleksander dhe shpjegimi qe i jep secila gjuhe apo kulture. Merr emrin Andi. Ne anglisht duke u bazuar ne etimologjine e emrit ne marrim kuptimin e dikujt ne vazhdimsim, pra perfaqeson vazhdimsine e familjes, pergjithesisht djemt e pare qe lindin ne nje familje te MB emertoheshin Andrew ose Andy qe eshte shkurtimi i tij. Ne shipen tone ky emer ka nje tjeter etimologji, qe do te thote ere mali ( dicka e ngjashme ) apo emrin Arnold qe ne shqip do te thote sundues i shqiponjave por sma merr mendja se aktori i famshem Hollivudian dhe tani nje nga guvernatoret me popullore te USA u emertua me ate emer per kete fakt. Emrat e pervecem jane tjeter gje, por sduhet te harrojme qe Shqipnia permban ne vedi nji miks fjalsh ashtu si edhe zakonesh, duke iu referuar edhe fenomeneve e ngjarjeve historike, por pa asnje lidhje ne themel me Sllavishten apo greqishten, por si nje gjuhe origjinale indoeuropiane

dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 18.10.11 8:33

Nikolaos shkruajti:Ok Dimitrov, ne per gjuhen po flasin, s'kemi dale jashte teme. Zeus nuk eshte vetem shqip por i perket edhe Greqise. Shqipetaret dhe greket kane te njejten prejardhje. Por etimologet nuk mendoj se e kan shkruar prejardhjen e fjaleve pa gabime. Fjale jane ato dhe mund te kene disa variante. Varianti me i besueshem i prejardhjes se fjales Zot eshte ajo qe te thashe me lart.
Kam lexuar diku qe shqipetaret emrit "Aleksander" i kane dhene kuptimin shqip "A Leka ne ander' (eshte Leka ne enderr) gje qe s'eshte e vertete. Ky eshte nje emer me prejardhje greke qe ka kuptimin Aleks+ Andros (mbrojtesi i burrave). Andro ne greqisht do te thote burre (njeri). Pra shume gjera dhe fjale shqipetaret i bejne te vetat.

Po e marr postimin tend dhe po e analizoj pjese-pjese.Ti c'eshte e verteta shprehesh i turbullt dhe nuk te mbush mendjen se ke mbaruar per gjuhesi,e,nese ke mbaruar e je specializuar per gjuhesi mjere shqipja c'heq prej teje.
Fjala apo emri ALEKSANDER ne gegenishte zberthehet: A LE SI NE ANDERR qe ne shqipen e sotme do te thote:"Ka lindur si ne enderr" besoj se kete e kupton.E para e punes.E dyta qendron tek lidhja shqip-greqisht.Nuk e mohon njeri kete.Por ama nje gjuhetar i specializuar si puna jote duhet ta vere re qe "GREQISHTJA E VJETER" qe sot nuk flitet fare por rralle e tek nga ndonje akademik zberthehet vetem nepermjet shqipes se vjeter dhe nga ajo shqipe qe flitet ne gegenishte,ndersa greqishtja e sotme e folur dhe e shkruar nuk ka asnje lidhje e nuk spjegon dot greqishten e vjeter,gje qe na ben te mendojme se tezat e hedhura per nje prejardhje te perbashket te shqipes dhe greqishtes qofte si gjuhe qofte si popullata dhe qe pykezohet drejtpersedrejti tek prejardhja e perbashket pellazgjike.
Shqipja dhe greqishtja e vjeter per kohen qe ne po flasim i perkasin nje trungu e nuk mund te merren si te ndare.Edhe ne kohet para 100 vjetesh gati 90% e popullsise qe sot jane nen shtetin grek flisnin arvanitshen nje shqipe teper e ngjashme me gegenishten.A s'me thua thone ndonje gje per ty keto apo... te hutojne ndarjet e bera pas dhe gjate lufterave boterore qe e bene boten lemsh???????

Dimitrov Xhunga

168


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Gon! prej 18.10.11 9:09

ETHYMOLOGJIA E EMRIT – ZEUS


Emri – Zeus – Zeusi I Biri I Kronit, ėshtė emėr skip-illir – ashtu sikurse ishte vet dėshira e Tij, para se tė ndėrronte jetė, qė tė shėndrrohej nė Skipe (Shqipe, shqiponjė) dhe u thirr Zeusi Skipe - ZOISI SKIPE, ZO IS, zė ish, domethėnė – Zo /zė / ish – zoni ishte, ishte Zo /Zė is – Ze – Zeu – Zeus – Zeusi, qė spjegohet pėrmes Shqipes sė Vjetėr.

Vet tingulli – z – i cili nė fillim ishte – s – qė pėrcakton tingullin – so – nė trajtėn e shkurtė tė emrit – so – son – soni / zo^ – zo^n – zoni / za^ – za^n – zani / zė – zėu – zėri / - ku kuptimi i tingullit – S – ėshtė vet kuptimi i fatit tė njeriut edhe nė kohėn tonė / O – me – S – nė mes, qė ndanė sferėn e fatit nė dy pjesė nė formė tė lakueshme, ashtu sikur edhe ėshtė vet forma e shkrolės /shkronjės/ - S – diametralisht nė dy diametra harkor, tė barabartė, qė symbolizojnė dy anėt e jetės, dy pjesėt e fatit tė njeriut, pėrmes dy ngjyrave – bardh e zi – pėrcakton fshehtsinė e jetės sė njeriut – qė synkronizon – tė mirėn e tė ligėn dhe barabarėsinė e tyre fundamentale, si dy pjesė aqė tė afėrta – tė sė njejtės tėrėsie – ashtu sukurse ėshtė edhe vet - jeta e njeriut .

Tingulli – S – so – ėshtė forma e lakueshme qė nėnkupton lėvizjen – gjarpėrore, pėrmes dy harqeve me kahje tė kundėrta dhe gjatė lėvizjes edhe vet krijimi i tingullit – so / son / soni / zo^ – zoni / zė – zėri – domethėnė krijimi i zėrit gjatė lėvizjes sė trupit. S ėshtė edhe syri i gjarpėrit, shikimi me syrin e gjarpėrit, qė shkatėrron tė ligėn dhe mbron njeriun nė momentet mė fatale tė jetės sė tij. Syri i gjarpėrit – (S) ėshtė kuptimi i shpėtimtarit tė njeriut, e mu pėr atė ėshtė i njohur edhe Kulti mbi Gjarpėrin nga antikuiteti, qė nė lat. ėshtė serpente .

Shqiptarėt sipas traditės sė lashtė e konsiderojnė gjarpėrin nė themele tė shtėpisė – si roje, Roja e Shtėpisė dhe si mbrojtja e fatit tė familjės – kulti hyjnor mbi gjarpėrin.

Kėshtu, vet forma fgurative e tingullit fonetik S reciprokisht ėshtė lėvizja harkore gjarpėrore e trupit anasjelltas, nga e djathta e nė tė majtė, e qė realisht, e figurativisht kur bėhet lėvizja, nga e djathėta nė tė majtė – krijohet forma – Z si kahje e kundėrt e tingullit S. Lėvizja S – nėnkupton skriptin e sonit – kurse Lėvizja – Z nėnkupton shkrimin e zonit – shkrimin e zėrit – sonskriptin / zonskriptin - sanskriptin – shkrimin e shkrolės – S – sonskrit/ sanskrit – Sanskritja. Duke filluar nga e kundėrta e lėvizjes sė trupit, nga e djathėta lartė, nė harkun e parė, deri nė mesin diametral tė – rrethit – O – qė synkronizon – diellin, synkronizon me kronin, rrjedhėn e kohės nga lartė, pra rrjedha e kohės nga dielli – O – SO^ ashtu duke vazhduar nė fillin e harkut tė dytė tė kundėrt nė tė majtė poshtė - formimi i tingullit – S. Mu pėr kėtė edhe disa e mendojnė kuptimin e pėrcaktimit tė vet emrit – illir – hillir – Hillirius – Hillorius - qė nėnkupton fjalėn –i lakueshėm, pėr pėrcaktimin e emrit – illir, duke e lidhur vet emrin – illir, me gjarpėrin. Mirėpo, ky pėrcaktim ishte pėr lėvizjen nė yll – si trup qiellor – S – nė mes tė yllit, i cili krijon – SO – zo^ / za^ / zė / nė kuptimin – e krijimit tė jetės – soni / zani / zėri – si kuptim i pėrsosjes sė gjallesės pas krijimit tė JETĖS – pas krijimit tė tė gjallit – qenies sė gjallė – qoftė mbi Tokė, apo edhe nė trupat tjerė qiellor (sepse njeriu nuk mund tė jetė i vetėm nė – Gjithėsi – si e vetmja qenie nė – Kosmos – Univers.

Ky tingull PIE – S – qė mė vonė tradicionalisht sipas ndryshimeve tė fonetikės historike, u kthye nė – Z – ishte edhe si kuptim i krijimit tė zėrit nga lėvizja e trupit – krijimi i tė gjallit tė gjallesės. Lėvizja e trupit krijon tė gjallit e gjallėsės – qenies, kurse gjatė lėvizjes sė trupit krijohet – so (theksohet me – O hundore, qė nė gegėnishtėn shqipe, tėvona na vie si tingull nazal – A hundore, na krijohet fjala – za^ - za^ni, nga fjala paraardhėse e kėsaj qė ishte – so* s^o – s^on – s^oni – soni = zoni – zani. Ndėrsa nė toskėrishtėn shqipe, na vie ndryshimi fonetik, si shėmangie, apo alterfon i pėrafėrt, tingulli si rrjedhė fonetike – Ė – e pa zė, apo e pazėshme, e cila krijon fjalėn – zė / zėri nė shqipen e sotme.

Vet shkrola /shkronja/ - S – si kuptim i lėvizjes sė trupit nė natyrė, kur formohet gjallėria e trupit – jeta e gjallėsės – e cila jetė ėshtė krijuar nga – O – qė nė fakt ky tingull symbolizon – diellin – si krijues tė tė gjallit mbi Tokė (e trupa tjerė qiellorė), Dielli si krijues i gjallesės – qė bii – bima dhe qė Lee /lindet/ zoo – kafsha / zoon / zo^ on – zo^ oni = zoni i onit – zoni i gjallesės nė onin e tė amės/ ėmės = ZOONI e cila fjalė ėshtė krejtėsisht shqipe - illire dhe tropi - antropi – trupi – njeriu.

Jo rastėsisht janė formuar edhe kėta dy tinguj – SO – tė cilėt pėrcaktojnė nomet – emėrtimet e mėvonshme shqipe-illire (skipe illire) - / son/ soni / zo – z^o / zoni / z^a / z^ani / zė / zėri / * - por, kuptimi i kėtyre dy tingujve – so – nėnkuptohet si kuptim i Trefishtė – LĖVIZJA – KRIJIMI I SONIT / ZONIT / ZANIT / ZĖRIT, gjatė lėvizjes sė trupit, respektivisht gjatė lėvizjes sė airit pėrmes organit tė frymėmarrjes nė trajtėn e shkurtė – SO – dhe Krijuesi i jetės sė tė gjallit, Krijuesi i Gjallesės – Krijuesi i Jetės – Dielli – O – qė krijon Lėvizjen. Ky ėshtė njėherit edhe njė qarkullim fundamental ekzistues – S + O = Lėvizja, e cila nėnkuptohet si lėvizje e Ajrit, si fill i tė gjallit – jetės, pėr tė ardhė fuqia e Lėvizjes – anasjelltas.

Ky kuptim i Trefishtė i kėtyre Dy tingujve qė nėnkuptohet si Treshi i Krijimit – Univers – Krijimi i Unit – Unė Krijuesi – Unė Versi – Universi (versi=versa=vjersha) si symbolizim i Krijimit nga Krijuesi – synkronizohet me rrjedhėn kohore si kuptim filozofiko-gjenetik, qė praktikisht, pėr tu krijuar – soni / zoni / zani / zėri – fillohet me lėvizje deri tek kėthiza / kthiza / deri tek kthimi dhe nė momentin e kthimit tė lėvizjes krijohet – SO – zo^ / za^ / zė – pra, krijohet prej kuptimit tė zėrit – zėri si kuptim i Lėvizjes – kuptimi i tė gjallit pėrmes zėrit tė tij.

Fjala e hershme skipe-illire – SO^ - si trajtė e shkurtė e emrit – SOI – duke na rrjedhė si kuptim pėr sojin, rodin, genin trashigues – me pjesėn e dytė tė emrit, qė nė rastin konkret ėshtė – folje skipe-illire, si trajtė e shkurtė – IS – e cila ka kuptimin e foljes ndihmtare shqipe – me kenė / me qenė - gege dhe – pėr tė qenė – toske shqipe – na del bashkimi ndėrfoljor si sufiks i nomit – emrit – SOI – me trajtėn e shkurtė foljore – IS – SO + IS = SOIS – nė kuptimin – zė ish /ishte zė – SOISI – soni is - / soni iste/ ishte/ - si forma mė e hershme skipe, e cila i paraprinė formės sė mėvonshe – zo+is = zois / Zoisi – Zeusi.

SONI THOT SKIP

Fjala skipe – SOIS – SOISI – soni is – zoni is – SONI - SONY ėshtė krijimi universal i cili THOT / thotė – thotė diēka me zė universal, si kuptim i fillit tė krijimit tė diēkafes apo tė frymorit, i cili duhet tė bėjė diēka dhe ai kuptim para pėrbėrjes kuptimore fonetiko-morfologjike tė vet fjalės – Sois / Soisi – Zois / Zoisi – Zeus / Zeusi – ishte Soni / Zoni / Zani / Zėri – qė THOT (Ė), prej tė cilit u formua personifikimi i Hermesit tė Madhėsisė sė Trefisht – Thoti Skipe.

Thotit i tha – soni / zoni – tė shkruhet shkrola dhe krijoi hieroglifet e Para tė gjuhės sė Parė tė njeriut, tė cilat hieroglife mbetėn si forma tė formimit tė abeceve / alfabeteve tė gjuhėve tė para tė Njeriut.

Nga kėto dy forma tė kėsaj fjale tė hershme skipe – son –i, zon –i – sony i.e. – u formuan fjalėt thelbėsore tė dy gjuhėve botėrore tė sotme – son – biri, djali dhe – sun - dielli– nė anglishte dhe – zon – biri, djali e - zone – dielli nė gjermanishte, nė tė dyja gjuhėt si kuptim ofrimi me tė njejtin burim emėrtmi pėr – djalin dhe diellin, ku tė dyjat kėto emėrtie lidhen me fjalėn skipe – soni – zoni / so^ni / zo^ ni – me kuptimin e emrit – zoni/zani/zėri – prej tė cilės fjale u formua edhe emri – Zois / Zoisi – Zeus / Zeusi.

Fjala skipe – Zois – formoi kuptimin e emėrtimit – ZOI – ZOT si kuptim i emrit tė besimit tė shqiptarėve /besimi skipetar/ Zoti – Krijuesi i Gjithėsisė, nė kuptimin mė tė madh – Zoti – Krijuesi i Universit – ZOISI me emrin e sotėm shqip – ZOT – ZOTI!

Ėshtė gjithashtu edhe emėrtimi shqip – zog-u, si emėrtim i pėrgjithshėm pėr shpendėt, shpėzet – zog-u / zogjėt – si emrim i cili lidhet me kuptimin e zonit/ zanit / zėrit (pasiqė tash na dalin tri forma tė emėrtimeve, pėrveēse nė dy dialektet e sotme, - zani – gege dhe – zėri – toske). Diftongu – zo – ėshtė mė i hershmi si emėrtim nė Gegėnishten e lashtė, i cili mendoj tė jetė emėrtim edhe – PIE, qė mbeti edhe emėrtimi pėr fuqinė mbinatyrore – Zoti – tek shqiptarėt.

Zoni – Zoti – na linden nga i njejti kuptim e Zoisi / Zeusi / lidhet poashtu me emrin - Skipja zogu i qiellit, si formė e mbretėrisė qiellore. Skipja / Shqipja zogu mė i adhuruar i njerėzimit si synkronizim pėr guximin e njeriut, qė sot ėshtė nė symbolet kombėtare edhe mbi symbolet kombėtare.

Tingulli, fillesa - S – krijoi fillin e emrit – Skip / Skipe, ku secili nga kėta katėr tinguj – SKIP – e ka kuptimin filozofik tė njeriut, rrjedhės sė kohės, ecjes, ecurisė – punės si formuese e njeriut – Qenia Njerėzore, pėr kuptimin e sė cilės unė mendoj se duhet tė jetė ardhė sipas kuptimit tė origjinės fonetike, ku secili tingull, nuk ėshtė vetėm si tingull rasti i emrit, ashtu sikundėr nuk u emruan shqiptarėt rastėsisht me emrin e Skipes – Shqipes, por kishin edhe logjikisht kanė diēka tė pėrbashkėt me shqiponjėn, si dhunėtia e natyrės. Pra emri skip nuk ėshtė rastėsia e emėrtimit tė rastėsishėm por si kuptim i paramenduar logjikisht, i menduar e gjykuar mirė, qė ēdo shkrolė tė emrit, pėrmbanė nė vetvete nga njė kuptim tė veēantė emėrtimi :

S = Fati nė Lėvizje, dy pjesėt e Fatit, si pjesė jete, ekzistenca e njeriut nė pėrflakje

K = ecja, ecuria e Fatit, rrjedhės kohore, kalimi i jetės si synkronizim i kohės

I = Njeriu, qėndresa e tij vertikale mbi tokė, ngjashmėri me Krijuesin e tij

P = Puna veprimi i njeriut pėr tu formuar si Njeri pėrmes mendjes sė tij - intelektit

Pra, ishte kjo dėshira e Zeusit – Zoisit – pėr tu shndėrruar nė Skipe / Shqipe – pasi Ai e dinte shumė mire rrjedhėn e kuptimit tė vet emrit tė tij, pėr tė mbetur I Pėrjetshėm edhe pasi ndėrroi jetė si njeri, qė sot njihet si myth – Mythi mbi Zoisin / Zeusin, si Perėndia I tė Gjithė Perėndive tė antikuitetit.

Zoisi / Zeusi edhepse ishte njeri – ku dihet sot viti I lindjes e vdekjės sė tij, pėrsėri kemi shumė spjegime mythologjike, tek popujt indo-europian qė nga antikuiteti e deri vonė. Mė duket se mė sė drejti I thonė nė gjermanishte – Zois (Zeus, ku difongu I mesit tė fjalės – eu – nė gjermanishte ėshtė – oi, oj – Zois / Zojs) e edhe nė ato gjuhė i.e. ku diftongu fillesė – Zo – I prinė emrit nė fjalė.

MYTHI MBI ZOISIN - ZEUSIN

Emėrtimi I fjalės – Zeus – Zois, e qė ky nom – Zois duhet tė jetė PIE (para-indoeuropian) pėsoi ndryshimin fonetik gjatė periudhave historike, por nė cilėndo formė spjegimi – Zo^ - Ze^ - pėrsėri na del kuptimi I zėrit, qė pas lėvizjes difton – zėrin metamorfik tė ekzistencės – nga ai zėri I parė krijues.

Fjala – Zeus-I - e fjala– Zois-I edhepse me tė njejtin kuptim pėr zėrin, duhet tė prijė si paraardhėse e vėrtetė , fjala mė e lashtė – Zois-I – si fjalė jovetėm paragreke e PIE. Rrėnja e fjalės – Zois nė Shqipen e Vjetėr flitet me togfjalėsha e fjalė tė pėrbėra edhe sot tek shqiptarėt ballkanik, sikur e kemi nė shprehjet shumė tė shpeshta: zo ku je, qė hupe (humbe)…/ zo ku tė kam…/ mo zo^ / mozomakeq / mosozo me ndejtė kėtu…/ zo ēka tė bana / zo ku shkove / A ma mire me thane: mozomakeq a mozomamirė? / bane zo hajr / bane zo andėrr / bane zo zhgandėrr…

Kėtė shprehje me trajtėn e shkurtė tė emrit – zo – nga fjala – zot – e hasim edhe nėpėr letėrsinė popullore shqiptare, si nė poezi ashtu edhe nė prozė popullore, nė epikė, lirikė, epiko-lirikė – nė tregime, legjenda, mythe etj.

Nė kėngėt kreshnike shqiptare trajtėn e shkurtė – zo – e kemi nė vargjet: Zo ku m’je Tanusha e Kotorreve / Zo ēka ka dielli qė ashtė ndalė / etj.

Trajta e shkurtė e fjalės zo^ nė shqip ėshtė jehona e zėrit – zoni I madh I natyrės Zoni I Zotit – qė shprehet pėrmes bubullimės, krisma e rrufesė, gjėmimi I motit, gjėmimi I tokės nė dridhje, termete etj. Ėshtė zėri tej zėrave, krisma tej krimave, oshėtima tej ushtimave, fuqia mbi fuqitė natyrore – tė cilės I lutet njeriu nė momente shpėtimi…

Kemi shprehje popullore shqiptare nė trajta tė ndryshme tė shqipes sė vjetėr, kur plakat u thonė fėmijve kur qajnė apo e prishin qetėsinė: Mo zus! Zus! Shuj, shukatu, mos ban za^ ku pėrsėri lidhet me kuptimin e zėrit dhe na del pikėrsht fjala e shkurt – zus, qė lidhet pikėrisht edhe me vet mythin mbi emrimin e Zoisit/Zeusit nga e ama e tij.

Mythi mbi Zeusin thotė se Kroni – I ati, kishte parė njė ėndėrr tė trishtueshme, kur muzat I thonė ėndėrr, se gruaja e tij ėshtė shtatzanė (me zanin nė shtat) dhe do tė lindi njė fėmij I yti - qė do tė tė mposhti ty dhe do ta merr gjithė fronin tėnd dhe tė perėndive! Dhe ai fėmij yti do tė jetė pėrbindėshi yt!

Kroni u zgjua nga ajo ėndėrr e frikshme – thirri tė shoqen Gea dhe ia tregoi ėndrrėn e tmerrshme dhe e urdhėroi mos ta lindi atė fėmij!

E shoqja Gea e mbajti fshehur shtatzaninė – atė zanin e shtatit tė saj. Kur erdhi dita e lindjes sė foshnjes, Gea e lindi fshehurazi larg burrit tė saj Kronit. Posa u lind foshnja, filloi tė qajė dhe ajo iu drejtua foshnjes, me fjalėt: mo zo, mo zois - mo zus – mos zus - nga frika se do ta mbyste Kroni, dhe ashtu I mbeti emri foshnjes – Zois / Zeus.

Zoisi / Zeusi u rrit larg tė Atit – Kronit dhe u bė me njė dhunėti natyrore tė jashtzakonshme – iu bashkua popullit e perėndive tjerė dhe I shpalli luftė tė Atit, duke ia marrė fronin mbretėror tė Perėndive tė Olympit illirian pellgas, prej nga Maja e Olympit hyjnor drejtoi fronin e Perėndive mbi tokė, nėn tokė dhe nė ujė – Perėndia I Perėndive – Zoti I zotėrave tė antikuitetit.

Nė shqipėn e vjetėr kemi shprehjet e lashta, qė lidhen direkt me emrin – Zois/Zeus sikur janė: Zoisi tė rrittė! / Tė ndihmoftė Zoisi o bir! / Tė ruejtt Zoisi! Ta dhashtė Zoisi tė mbarėn! (pėr uratat a urimet), kurse nė shprehjet: T’vraftė Zoisi! Zoisin e paē gazep! Zoisi tė ardhtė hakesh! (pėr mallkimet) si shprehje e ndjenjave tė dėshprimit.

Emėrtimi I fjalės – Zois / Zeus nė tė dyjat kėto nome, spjegohet vetėm pėrmes Shqipes qė, nuk mundet asnjė gjuhė tketėr i.e dhe PIE ta spjegojė ethymologjinė e emrit - ashtu qė

edhe nuk ka sesi tė mos ishte edhe vet - Zoti Shqiptar – Zoti Pellgas - Zoti Skipe!

Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Gon! prej 18.10.11 9:26

Leka i Madh

Kuptimi i emrit - ALEKSANDĖR

Emri i Aleksandrit tė Madh ka padyshim disa veēori qė duhen vu re. Ky emėr nuk ėshtė pėrdorė nga helenėt para kohės sė Aleksandrit qė do tė thotė se ata e morėn kėtė emėr nga ilirėt. Tre personat e parė qė kanė pėrdorė kėtė emėr janė, Paridi - princ i Trojės, Aleksandri i Epirit, dhe i treti Aleksandri i Madh.

Asnjėri nga kėta nuk ishte helen, kėshtuqė sė paku emri e ka zanafillėn tek dardanėt. Dhe sė treti, Paridi dhe Aleksandri i Madh, sipas tė dhėnave para se tė lindnin, nėnat e tyre kishin parė ėndėrra qė profetizonin ardhmėrinė e kėtyre dy heronjve, dhe pjesa e dytė e emrit ngjan mė sė shumti me "įndėrr". Ky ėshtė njė emėr qė ia "dhuruam" gjithė botės, se edhe sot pėrdoret si nga bota e krishtene edhe ajo islame me modifikime tė ndryshme. Pėr zbėrthimin e kuptimit tė emrit - Aleksandėr, ka disa varianta, tė cilat tė pėrbashkėt kanė emrin – Andėrr. Fare e lehtė, po e shqyrtojmė emrin e tij, i cili vjen nga pellazgjishtja e Homerit.

Tek Iliada, Homeri thotė se mbreti Priam (Prij + jam, Jam ai qė prij) kishte njė vajzė me emrin Kasandra, e cila parashikonte tė ardhmen dhe kur do tė lindte djali, e ėma pa njė ėndėrr, nė tė cilėn vajza parashikoi qė ai do tė shkatėrronte gjithė botėn n luftėrat. Dhe meqė kjo ishte njė ėndėrr e keqe, djalit ia vunė emrin Aleksandėr. Pra, Aleksandėr - a lig andėr, ėshtė ėndėrr e ligė, e keqe.

Pra, emri i tij jep mė qartė qė ai vinte jo vetėm nga familje me prejardhje pellazge (paraardhėsit e Ilirėve), por edhe qė emri i tij shqipėrohet vetėm me Shqipen e sotme dhe me asnjė gjuhė tjetėr nė botė, pavarėsisht varianteve tė ndryshme dhe pavarėsisht se s’dihet se cila prej tyre ėshtė e saktė. Etimologjikisht emri Aleksandėr rrjedh nga gjuha shqipe qė do tė thotė: Leka a nė andėr, ose mė ndryshe: Leka ėshtė nė ėndėrr, pėr shkak se ai kishte ėndėrr pushtimin e botės. Lekė ėshtė baza e emrit Aleksandėr, ndėrsa Aleksandėr ėshtė mbiemėr i formuar nga njė tog fjalėsh shqipe.

Mė vonė, emri Aleksandėr ėshtė greqizuar. Por, kurrsesi nuk i ėshtė humbur kuptimi qė ka nė gjuhėn shqipe. Vlen tė pėrmendet se nė disa fshatra arbėreshe akoma ekziston toponimi Leksandėr qė i pėrgjigjet mjaft mirė etimologjisė qė pėrshkruam mė sipėr. Njė tjetėr supozim pėr etimologjinė e emrit Aleksandėr ėshtė: A le si nė andėrr pėr shkak se nėna e tij, Myrtali (Olimbia)) shpeshherė kishte parė nė ėndėrr se do tė sillte nė kėtė botė njė djalė qė do ta ndryshonte epokėn.

Sipas disa studiuesve tė huaj Aleksandri i Madh quhej Meriamun Aleksandri, kėtė mendim studiuesit e mbėshtesin nė njė mbishkrim qė ėshtė gjetur nė Egjypt, ku thuhej nė njė citim “Meryamun setepenra Aleksandros” (Meriamuni i mbiquajtur Aleksandėr). Kjo ėshtė njė dėshmi qė tregon se emri Aleksandėr ėshtė i mėvonshėm. Ose mė mirė tė themi qė ėshtė llagap. Shpesh herė duhet tė na punojė logjika e thjeshtė pėr tė mėsuar shumė tė fshehta tė njerėzve nė kohėn antike.

Emri i pagėzimit tė Aleksandrit ishte Meriamun, njė emėr qė zbėrthehet nė gjuhėn shqipe tė dialektit gegė: MER-JAM-UN. Sot, e gjithė popullsia shqiptare e Maqedonisė Veri-Perėndimore thonė: MER JAM UN, qė nė gjuhės standarde ėshtė: MIRĖ JAM UNĖ. 1. Po ta ndajmė emrin ALEKSANDĖR nė tre pjesė do tė lexojmė tre fjalė, A-LEKS-ANDĖR, qė do tė thotė: A ėshtė fjala e sotme shqipe ĖSHTĖ, LEKS ėshtė emri LEK dhe ANDRA ėshtė njė fjalė e vjetėr pellazgje qė e pėrdorin grekėt sot, dhe do tė thotė BURRĖ. Pra, emrin ALEKSANDĖR do tė thotė: LEKA ĖSHTĖ BURRĖ.

Dhe me tė vėrtetė Leka ishte burrė i madh qė mbeti nė historinė e botės. Sot shqiptarėt emrin Aleksandėr e kanė nė disa variante si: ALEKS, SANDĖR, LEKSANDĖR, LEKĖ = ALEKSANDĖR. Shqiptarėt qė njihen ne Itali me emrin Arbėreshė dhe nė Greqi me emrin Arvanitas nė vend tė emrit Aleksandėr ata pėrdorin Leksandėr. Duhet tė dimė qė nė kohėt e lashta njerėzit shpeshherė e humbnin emrin e pagėzimit dhe thirreshin me llagapet e tyre. Mė vonė llagapet u bėnė mbiemrat e familjeve. 2. Njė variant tjetėr mund tė jetė pėr zbėrthimin e emrit Aleksandėr dhe A-LEKS-ANDĖR. Mundet qė fjala ANDĖR tė ketė kuptimin e fjalės ĖNDĖRR.

Pra, LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖRR. Ka mundėsi qė ketė Llagap ta ketė marrė nga gjeneralėt e tij kur Aleksandri deklaronte qė do tė pushtonte tė tėrė botėn. Dhe ata ndoshta mėrmėritni se LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖRR. Sot nė Greqi ndodhet njė ishull me emrin ANDRA. Gjatė njė studimi tė bėrė nė vitin 2001 pėr kėtė ishull ėshtė zbuluar se ky ishull banohej qė nė shekullin e XII nga Shqiptarėt. Edhe sot ishulli Andra (ĖNDRRA) banohet nga 90% e popullsisė qė flet nė familje gjuhėn shqipe, pra nga shqiptarė qė njihen me emrin ARVANITĖ.

Ishulli ANDRA ka 27 fshatra shqipfolės, toponime, dhe mbiemrat e familjeve janė tė kuptimit tė gjuhės shqipe. Ndoshta Llagapi ALEKSANDĖR mundet tė rrjedhi nga fjalėt A + LEKA + ANDĖR (A=Asht, pra: ASHT LEKA (NĖ) ANDĖR(R). 3. Varianti i tretė i emrit Aleksandėr ndoshta mund tė zbėrthehet nė kėtė formė: A = Asht, LE = Lind, KS = Si, ANDER = Andėr, qė ka kuptimin: Asht Le Si Andėr(gėgėrisht) dhe Ėshtė Lindur Si Ėndėrr (toskėrisht), do thotė se, Meriamuni ėshtė i bukur si ėndėrr, a le si andėr e bukur, ėshtė lindur si njė ėndėrr e bukur. Kėshtu tri variantet e kuptimit tė emrit ALEKSANDĖR na japin tre emra kuptimplotė: 1. A LEKA BURRĖ (ANDRO)=LEKA ĖSHTĖ BURRĖ, 2. A LEKA NĖ ANDER=LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖRR dhe 3. A LE (K)SI ANDER=ĖSHTĖ LINDUR SI ĖNDĖRR. Cili nga kėto tri variante ėshtė i vėrteti? Apo ekzistojnė dhe variante tjera? Askush nuk mundet tė thotė me siguri tė plotė, por qė emri Aleksandėr ėshtė me pėrmbajtje pellazgo-ilire dhe si rrjedhim i kėsaj ėshtė emėr shqiptar, kėtė askush nuk mundet ta mohojė, as tė huajtė, dhe as shqiptarėt e luhatshėm e mendjelehtė.

Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Gon! prej 18.10.11 9:38

Nikolas, a duhet tė ngrenė historianėt zėrin qė tė bėhet njė statujė si shenjė nderimi pėr "Aleksanrin" Lekėn e Madh pasi qė ata pretendojnė se ai ishte me gjak shqiptari, ose/dhe tė marr emrin e tij ndonjė shkollė apo institucion apo rrugė...? :).

Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 18.10.11 13:21

pershendetje

po postoj quatrenin 91 ne centurionin e V te Nostradamus i cili me shume se nje here permend albanet dhe Shqiperine???!!!!
Edhe dijetari francez Robert d'Angely ne vepren e tij te shumevellimshme per pellazget dhe shqiptaret e citon disa here dhe Nostradamin, sidomos per apelacionin, qe i quan albanet (shqiptaret), si popull misterioz, por gjithnje te klasit te pare

(Ne sheshin qe eshte parajse per cdo grabitqar
Ku kemba e cdo trimi nuk shkel dot,
Do te sulmojne befas me kaloresi te lehte
Shqiptaret, Marsi, Luani, Saturni dhe Ujori(.


ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Estilen prej 18.10.11 13:33

ILIRA shkruajti:pershendetje

po postoj quatrenin 91 ne centurionin e V te Nostradamus i cili me shume se nje here permend albanet dhe Shqiperine???!!!!
Edhe dijetari francez Robert d'Angely ne vepren e tij te shumevellimshme per pellazget dhe shqiptaret e citon disa here dhe Nostradamin, sidomos per apelacionin, qe i quan albanet (shqiptaret), si popull misterioz, por gjithnje te klasit te pare

(Ne sheshin qe eshte parajse per cdo grabitqar
Ku kemba e cdo trimi nuk shkel dot,
Do te sulmojne befas me kaloresi te lehte
Shqiptaret, Marsi, Luani, Saturni dhe Ujori(.

Nje postim qe me pelqeu pa mase !!!!

Estilen

974


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 18.10.11 13:43

Estilen per te qene e vertete deri ne fund : ne nje forum tjeter ky eshte perfundimi ne te cilin kam mbetur, mbasi shfleton postimet dhe temat te renditura sipas nje "plani" te caktuar.
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 18.10.11 14:13

O Goni mos u mundo kot te na tregosh ato materiale te kopjuara per Aleksandrin se i kam lexuar disa here. Nuk eshte aspak e vertete se emri Aleksander ka ate kuptim vetem se paska pare ajo enderr. Endrra e saj qenka shkruar ne histori, cfare jane keto perralla ore. Alekksandri i Madh ishte Aleksandri i trete i Maqedonise, nuk ishte i pari qe te nderronte emer. Ta shjegova se wikipedia qe mbahet si me e besueshmja nuk jep ate variant qe thua ti por shqipetaret i bejne te gjithe per vete gjerat ndersa ata s'kane pasur nje gjuhe te shkruar. Wikipedia e pershkruan keshtu emrin Aleksander: Etymologically, the name is derived from the Greek "Αλέξανδρος" (Aléxandros), meaning "defending men" [1] or "protector of men", a compound of the verb "ἀλέξω" (alexō), "to ward off, to avert, to defend"[2] and the noun "ἀνδρός" (andros), genitive of "ἀνήρ" (anēr), "man".[3] It is an example of the widespread motif of Greek (or Indo-European more generally) names expressing "battle-prowess", in this case the ability to withstand or push back an enemy battle line.. Pra ky emer ka kuptimin "mbrojtesi i njerezve". ja ku e ke linkun: http://en.wikipedia.org/wiki/Alexander

dhe sa per emrin e Zotit ka kete prejardhje siē e thashe dhe me siper:
Fjala Zot ka kuptimin e Zeusit, per dy arsye.
1) Se pari kjo fjale ka pesuar ndryshime sipas periudhave, pra duket qarte ngjashmeria e tyre si fjale: Zeus = Zeut = Zot. Pra siē e dime Zeusi ishte mbreti i perendive ne mitologjine greke, ndersa ne mitologjine romake ai quhej Jupiter., dhe ne astronomi eshte planeti me i madhi i sistemit tone diellor.
2) Sot ne perkthimin nga greqishtja Jupiterit i thone Dias, dhe ne greqishten e vjeter ai quhej Dios, tamam ashtu siē eshte ne gjuhen spanjolle sot fjala Zot (ose Dio ne italisht).

Pra me keto dy fakte duket qarte se fjala Zot ka ardhur nga Zeusi i madh, i adhuruar per mijera vite si perendia kryesore.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Gon! prej 18.10.11 14:29

Sipas teje po dhe sipas kėtij shkrimi qė keni sjellur kėtu. Por pasi keni kopjuar atė shkrim, pėrse nuk kopjuat tė gjith shkrimin i nderuar Nikolas? Apo nuk kuptoni anglishten si duhet? kopja qė ti ke sjellur ėshtė mė e zgjatur dhe thot edhe diē tjetėr! Forma e hershme e emrit dėshmohet se ėshtė emėr femėro rus a-ri-ka-sa-da-ra ( e pėrkthyer si Alexandra). Tani cilės t'i besojmė?
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Niko_ prej 18.10.11 14:42

ILIRA shkruajti:

(Ne sheshin qe eshte parajse per cdo grabitqar
Ku kemba e cdo trimi nuk shkel dot,
Do te sulmojne befas me kaloresi te lehte
Shqiptaret, Marsi, Luani, Saturni dhe Ujori(.


Nuk ėsht ekzaktėsisht kėshtu!

Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Niko_ prej 18.10.11 15:00

Nikolaos shkruajti:E keni gabim te dy. Fjala ne trajten e shquar ne toskerisht ben zėri dhe ne gegerisht ben zani dhe jo zėu siē thoni ju. Pastaj s'ka lidhje me Zeusin. Fjale te ngjashme ka sa te duash, por duhet edhe kuptimi i ngjashem.


Hipoteza Zėus nuk ka tė bėjė me zėrin, por me zanafillėn. Zė nga fillimi. Toskėrisht, Zėus - ai qė zė (fillon). Ėshtė vetėm njė hipotezė e dobėt.

Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 18.10.11 15:04

ky eshte ekzakti ;
Quatrain 5.91
At the great market called that of the liars,
Of all Torrente [E. Spain] and the Athenian [Greek] field:
They will be surprised by the light horses,
By the Albanians, Mars, Leo, Saturn in Aquarius.

me lart ishte nje version" i deshifruar"
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Niko_ prej 18.10.11 15:18

Nikolaos shkruajti: Etymologically, the name is derived from the Greek "Αλέξανδρος" (Aléxandros), meaning "defending men" [1] or "protector of men", a compound of the verb "ἀλέξω" (alexō), "to ward off, to avert, to defend"[2] and the noun "ἀνδρός" (andros), genitive of "ἀνήρ" (anēr), "man".. Pra ky emer ka kuptimin "mbrojtesi i njerezve".

1) Aleksandri i madh nuk mund tė quhet kurrsesi mbrojtės i njerėzve sepse ai ka therur njerėz pa hesap dhe sepse ishte edhe vetė njeri dhe jo ndonjė qėnie tjetėr qė paska mbrojtur njerėzit nga ndonjė rrezik i mundshėm.
2) Po, ėshtė e vėrtetė qė varjanti Αλέξανδρος i greqishtes ėshtė mė i besueshmi deri tani, por qė do tė thotė se ėshtė njeri (burrė) i mbrojtur, ("i blinduar") i pathyeshėm, i papėrshkueshėm nga armėt e armiqve tė tij dhe jo njė qėnie qė mbron njerėzit.

Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Niko_ prej 18.10.11 15:44

Nikolaos shkruajti: dhe sa per emrin e Zotit ka kete prejardhje siē e thashe dhe me siper:
Fjala Zot ka kuptimin e Zeusit, per dy arsye.
1) Se pari kjo fjale ka pesuar ndryshime sipas periudhave, pra duket qarte ngjashmeria e tyre si fjale: Zeus = Zeut = Zot. Pra siē e dime Zeusi ishte mbreti i perendive ne mitologjine greke, ndersa ne mitologjine romake ai quhej Jupiter., dhe ne astronomi eshte planeti me i madhi i sistemit tone diellor.
2) Sot ne perkthimin nga greqishtja Jupiterit i thone Dias, dhe ne greqishten e vjeter ai quhej Dios, tamam ashtu siē eshte ne gjuhen spanjolle sot fjala Zot (ose Dio ne italisht).

Janė tė shumtė skeptikėt qė besojnė dhe mendojnė se zotat e Olimpit ishin qėnie qė erdhėn nga universi dhe prandaj disa planete dhe yllėsi morėn emrat e tyre (nuk dihet se si erdhėn, nėse ishte rastėsi, apo ndonjė misjon i posaēėm). Mitologjia na tregon shumė mirė historinė e Zeusit dhe me simbole na tregon pėr tė. Thotė se ai ushqye
nga briri i djathtė i dhisė Amalthia dhe pėr mendimin tim prandaj mori emrin Δίας=DHIAS (ai qė u ushqye nga dhia). Kėtė gjė sot e spjegon vetėm gjuha shqipe.
Fjala Δίας=DHIAS nė greqishte pėrdoret kur tregojmė Zeusin, pra Ο Δίας = Zeusi, ndėrsa fjala Διος - DHIOS, ose "του Διός"= e Zeusit. Pra ėshtė vetėm lakimi i emrit dhe jo diēka tjetėr.

Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Niko_ prej 18.10.11 16:17

ILIRA shkruajti:ky eshte ekzakti ;
Quatrain 5.91
At the great market called that of the liars,
Of all Torrente [E. Spain] and the Athenian [Greek] field:
They will be surprised by the light horses,
By the Albanians, Mars, Leo, Saturn in Aquarius.

me lart ishte nje version" i deshifruar"

ANGLISHT

XCI.
At the market that they call that of liars,
Of the entire Torrent and field of Athens:
They will be surprised by the light horses,
By those of Alba when Mars is in Leo and Saturn in Aquarius

FRENGJISHT

XCI
Au grand marché qu'on dict des mensongiers,
Du tout Torrent & champ Athenien:
Seront surprins par les cheuaux legiers,
Par Albanois Mars, Leo, Sat. vn versien.

nė linkun e mėposhtėm mund tė lexosh tė gjitha strofat e librit "the centuries of Nostradamus"
http://salqvist.uw.hu/Nostradamus%20-%20The%20centuries.pdf

Mendoj se pėr tė kuptuar mirė strofat e Nostradamit duhet tė jesh njohės i mirė i yllėsive dhe i vendosjes sė tyre. Pėr kėtė gjė mund tė na ndihmojė Nikolaos.



Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 18.10.11 17:35

Niko_ shkruajti:
1) Aleksandri i madh nuk mund tė quhet kurrsesi mbrojtės i njerėzve sepse ai ka therur njerėz pa hesap dhe sepse ishte edhe vetė njeri dhe jo ndonjė qėnie tjetėr qė paska mbrojtur njerėzit nga ndonjė rrezik i mundshėm.
2) Po, ėshtė e vėrtetė qė varjanti Αλέξανδρος i greqishtes ėshtė mė i besueshmi deri tani, por qė do tė thotė se ėshtė njeri (burrė) i mbrojtur, ("i blinduar") i pathyeshėm, i papėrshkueshėm nga armėt e armiqve tė tij dhe jo njė qėnie qė mbron njerėzit.

Eshte apo nuk eshte Aleksandri mbrojtes i njerezve kjo nuk ka asnje lloj rendesie, por emri i tij ka kete kuptim. Ai e ka marre ate emer pa vrare akoma njerez qe thoni ju ka therur njerez. Se ia kane vene ermin Aleksander atij nuk do te thote qe duhet te behet ashtu siē nenkupton emri i tij. Ai ishte nje emer i njohur edhe me perpara. Une nuk thashe qe ai ishte mbrojtes i njerezve, por thashe kete kuptim ka emri i tij. Tjeter eshte emri dhe tjeter jane veprat e njeriut. Jo te gjitha veprat lidhen me emrin e dikujt.

Dhe sa per Zeusin qe tani na del se paska lidhje edhe me Dhinė perveē zėrit, apo zanafilles, ju po i thoni thjesht sepse ngjasojne emrat, por se fjalet ngjasojne nuk do te thote aspak se kane edhe te njejten lidhje kuptimi. Tani ju bsoni cfare te doni, por me llogjike se ajo qe thashe une, s'besoj se ka. Ju flisni fare pa lidhje, ndersa une bera nje lidhje llogjike. Vet Zeusit ishte Zot (madje kryesori) dhe vet fjala Zot ka ardhur prej tij. Une kete version besoj, dhe nuk besoj aspak ne versionet e autoreve shqipetar sepse thashe qe gjerat duan t'i bejne per vete. Edhe Aleksandrin e kane bere shqipetar dhe ne s'kemi asnje simbol te tij te ngritur ne Shqiperi, asnje statuje te tij, asnje emer shkolle apo institucioni. Nderkohe qe Maqedonia dhe Greqia zihen me njera-tjetren per kete pune.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Niko_ prej 18.10.11 18:07

Nikolaos, lexoji me kujdes ato qė kam shkruar dhe mos i keq'interpreto! Kuptimi i emrit Aleksandėr qė rrjedh nga greqishtja me pak fjalė ėshtė "njeri (burrė) i blinduar" dhe asgjė mė shumė ose mė pak se aq. Gjithashtu duhet tė kesh parasysh qė fjalėt nuk janė kot, por kanė domethėnien dhe vlerėn e tyre. Ti beso ē'tė duash, por mos merr me vendosmėri mbi vete ekskluzivitetin pėr tė patur tė drejtėn absolute. Kurrė mos thuaj kurrė!


Edituar pėr herė tė fundit nga Niko_ nė 18.10.11 18:48, edituar 1 herė gjithsej

Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 18.10.11 18:22

Niko pershendetje aty ku une e kam kopjuar vazhdon te jete keshtu:Quatrain 5.91
At the great market called that of the liars,
Of all Torrente [E. Spain] and the Athenian [Greek] field:
They will be surprised by the light horses,
By the Albanians, Mars, Leo, Saturn in Aquarius.

dhe jo ashtu si eshte ne versionin tend... "by those from alba..."
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 18.10.11 19:33

Niko_ shkruajti: Nikolaos, lexoji me kujdes ato qė kam shkruar dhe mos i keq'interpreto! Kuptimi i emrit Aleksandėr qė rrjedh nga greqishtja me pak fjalė ėshtė "njeri (burrė) i blinduar" dhe asgjė mė shumė ose mė pak se aq. Gjithashtu duhet tė kesh parasysh qė fjalėt nuk janė kot, por kanė domethėnien dhe vlerėn e tyre. Ti beso ē'tė duash, por mos merr me vendosmėri mbi vete ekskluzivitetin pėr tė patur tė drejtėn absolute. Kurrė mos thuaj kurrė!
Niko une u bazova tek perkthimi fjale per fjale si dhe tek wikipedia, tani ti nese je me i sakte se wikipedia bravo te qofte. Lexo me siper ku kam shkruar fjalet e wikipedias. Une ne shtepi kam edhe fjalorin e te gjithe emrave te botes, kuptimin dhe prejardhjen e tyre, nje liber qe ka dale se fundmi dhe i referohem edhe atij. Une marre per baze librat dhe autoret me te vleresuar dhe nuk me duhet mua sa hipoteza hedhin disa te ashtuquajtur albanologe.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 18.10.11 20:02

DESHMI TE SHKRIMIT TE SHQIPES NE ANTIKITET
Me poshte jepet i plote deshifrimi i mbishkrimit me te famshem Etrusk, te quajtur 'Cippus Perusinus' ose 'Cippo di Perugia'.

CIPPUS PERUSINUS

Cippus Perusinus, kėshtu ėshtė emėrtuar njė pllakė guri, e zbuluar nė kodrėn San Marko afėr Peruxhias nė Itali nė vitin 1822, e cila sot qėndron e ekspozuar nė Muzeun Kombetar Arkeologjik te Peruxhias e cila eshte edhe krenaria e ketij muzeu. Pllaka pėrmban 46 rreshta tė shkruara nė gjuhėn etruske, tė gdhendura nė gur. Ky shkrim konsiderohet tė jetė realizuar nė shekullin III-II para krishtit.
Nga tė gjitha mbishkrimet dhe dokumenta tė tjera tė shkruara nė gjuhėn etrusko - pellasge, Cippus Perusinus ka qenė mė i vecanti, jo vetėm se ishte i pari mbishkrim, teksti i tė cilit uzbulua mė me veshtirėsi, por edhe sepse ishte konsideruar nga shumė studjues si ēelėsi pėr tė hyrė nė gjuhėn etruske. Kjo edhe per aresyeja se Peruxhia ndodhet ne zemer te gadishullit Apenin.
Guri qė bart kėtė mbishkrim do mbetet njė margaritar i vėrtetė.
Deshifrimi i kėtij mbishkrimi zbulon pėrfundimisht misterin e gjuhės etrusko pellazge, duke e nxjerrė atė nė dritė tė diellit.
Ky shkrim ėshtė himn pėr heronjtė etruskė, njė prej tė cilėve ėshtė ‘i larti Velthina’. Pikėrisht eshtrat e tij po rivarros nė njė varr tė denjė pėr tė, prifti Afuna, me djalin e vet Larthal (i cili mė pas bėhet njė nga heronjtė mė legjendarė tė Etruskisė). Nė tekst pėrshkruhet momenti pasi eshtrat e heroit Velthina janė sjellė nė shpellė, guva e sė cilės do jetė varri i tij i ri. Shkrimi eshte realizuar ne alfabetin Etrusk me sens nga e djathta ne te majte, ne stilin bustrofedik.
Shih pllaken e shkruar ne kete adrese:

http://commons.wikimedia.org/wiki/Fi...poPerugino.jpg

Me poshte jepet itransliteruar dhe i deshifruar gjithe teksti i ketij mbishkrimi.

- Ne bold rreshtat ne gjuhen Etruske (te transliteruar)
- Geg: E pekthyer ne dialektin geg te Shqipes
- Sta: E perkthyer ne Shqipen standarde
- E perkthyer ne gjuhen Angleze

c = k; χ = h; θ = th; š = sh;

1-Te urat tan na la rez ula me vaχr.
Geg. Te uret tan na lan rrez ulė mė varr.
StA. Tė urtėt tanė na lanė rreze (dritė) poshtė nė varr.
Our nobles left us rays(light) down the grave.

2-Lautn Velθinaš' eštla, Afunaš slel, eθ ca ru te zan fušle.
Geg. Eshtnat e te lartit Velthina, Afuna siell, edh ka ru te zan guvn (pusn).
StA. Eshtrat e tė lartit Velthina, Afuna sjell, dhe ka ruajtur tė zėnė guvėn (pusin).
Great Velthina's bones Afuna brings and has occupied the cave.

3-Ri tesn; šte iš Rašneš i pa ama, hen naper χi i Velthinaθuraš arasš.
Geg. Rri tesh; si te ish etrusk i pa ken, hin naper hi i Velthinas s' art.
StA. Rri tani; si tė ish etrusk i pa qenė, hyn nėpėr hijen e Velthinas sė artė.
Rests now; like to be a nonexistent etruscan, enters through the vision of the golden Velthina.

4-Peraš cem ul, mlescul.
Geg. Periasht kem ul, mpleksun.
StA. Pėrjashta jemi ulur, mpleksur (bashkė).
Outside (of the cave) we rest, together.

5-Zu ci enesci epl tu laru Auleši, Velθinaš Arznal clenši.
Geg. Zu ki prifti epr tu lartu Aulesin, birin erznor te Velthinas.
StA. Zuri ky prifti epėr tė lartojė Aulesin, birin erznor tė Velthinas.
The old priest began to laud Aulesi, the successor in honour of Velthina.

6-Θi i θil šcuna cenu, eplc felic.
Geg. Thirr e thirr shkun ketu, plak e filik.
StA. Thirr e thirr shkuan kėtu, plak e filik.
Speaking loudly they came here, the old man and the junior

7-Larθalš, Afuniš clan, θunχul θe falaš.
Geg. Larthali, djali i Afunas, ndigjon thenie fialsh.
StA. Larthali, ēuni i Afunas, dėgjon thėnie fjalėsh.
Larthal, Afunis son, hears words saying

8-Χie m’ fušl e Velθina.
Geg. Hie m’pus (guv) e Velthinas.
StA. Hije nė pus (guvė) e Velthinas.
Ghost of Velthina into the cave.

9-Hin θa cap e, mu ni clet, ma su.
Geg. Hin ta kap e, mu ni kret, ‘ma su.
StA. Hyn ta kap e, mu nė krye ( kokė), ama s’mund.
Enters to catch him, just around the head, but can't

10-Naper šranc zlθi i falšti Velθina.
Geg. Naper shtankie, zanthi i folshte Velthina.
StA. Nėpėr shtangje, zėthi i fliste Velthina.
While shrinking back, voicedly spoke Velthina

11-Hut naper penezš, ma su.
Geg. Hutet naper pamje, ‘ma su.
StA. Hudhet nėpėr pamje (fantazmė ), ama s’mund.
Jumps through the vision, but can’t

12- A-c nina! Clel Afuna.
Geg. A ka noni ! Klith Afuna.
StA. A ka ndonji ! Klith Afuna.
Is there any one! Cried Afuna

13-Velθina mler zinia.
Geg. Velthinan e mlon zinia.
StA. Velthinėn e mbulon zija (terri).
The darkness covered Velthina

14-Inte ma mer cnl.
Geg. Ende ma mer nisjen (rrugen).
StA. Ende ma merr nisjen (rrugėn ).
Again he takes the way

15-Velθina zia, šaten e tesne.
Geg. Velthina zi, zaten e tesh.
StA. Velthina zi (terr), si atėherė (pėrsėri) e tani.
Velthina under the darkness, now and then.

16-E ca Velθinaθuraš ! - θa urah e lutes ne Rašne.
Geg. E ka Velthina ! - tha urata e lutet ne Rashne.
StA. E ka Velthina ! – tha urata e lutet nė Rashne.
It belongs to Velthina’s body! Said the prayer and prays on Rashne.

17-Ce i tesn, šte iš Rašneš χimθ, špelθ uta šcuna; Afuna mena hen.
Geg. Ke i tesh, si te ish Hy Rashnesh, n’shpell ata shkun; Afuna hin mrena.
StA. Qė tani, si tė ish Hy Rashnesh, nė shpellė ata erdhėn; Afuna hyn brenda.
Just now, like He was Rashnesh god, they came at the cave; Afuna enters in.

18-Naper ci cnl - hare, utu še Velθina šatena.
Geg. Naper ket rrug – hare, aty she Velthinan zatena.
StA. Nėpėr kėtė rruge – hare, aty sheh Velthinan pėrsėri.
Through this delight way, there hi sees Velthina again.

19-Zu ci enesci i pa špela ne θi fulumχva.
Geg. Zu ki prifti e pa shpelln ne thirje yjsh.
StA. Zu ky prifti e pa shpellėn nė thirrje yjesh.
The priest saw the cave on stars crying.

20-Špel θi, rene θi.
Geg. Shpella thirr, rena thirr.
StA. Shpella thirr, reja thirr.
The cave cries, the clouds cry

21-Ešt a - c Velθina; a - ci lun e tu ru ne, šcu ne Zea.
Geg. Esht aty ( ja ku) Velthina, ja ku lun e tu ru ne, shku ne Zoti.
StA. Ja ku ėshtė Velthina, ja ku luan e duke na ruajtur ne, shkon nė Zoti.
There is Velthina, there he mooves, watching on us, goes to the God.

22-Zu ci enesci: A θu mi cš Afunaš, pe nθ na ama Velθina.
Geg. Zu ki prifti: A thu mi kush Afunas, pe ne na ishte Velthina.
StA. Zu ky prifti: A mė thotė kush mua Afunas, pe nė na ishte Velthina.
The priest said: Is there any one who tells me, Afunas, if you saw there was Velthina

23-Afunaθur u niei n’ zeri una claθil θunχulθl.
Geg. Afuna e niu n’ zeri nja klithm qi ndigjon.
StA. Afuna e njeh n’zėri thirrjen qė dėgjon.
Afuna knew by the voice the cry hearing.

24- Iχ ca ceχa ziχuχe.
Geg. I ket kena shkrujt.
StA. Kėtė kemi shkruar.
Just that we have written

Etruscan/Albanian/English glossary of Cippus Perusinus.

Fjalet e gjuhes Etruske dhe Shqipe jane shkruar ne te njejtin alfabet
Etruscan....Albanian..........English

Te urat........te uret.............nobles.
Tan.............tan..................our.
Na la...........na la...............left us.
Rez.............rrez.................rays.
Ula..............ul, pošt...........down, under.
Ul...............ul (v)...............drop, to lower.
Me..............m', ne.............in, into.
Vaχr………varr................grave.
Lautn………(i) lart............high, great.
Eštla……….eštra..............bones.
Slel…………siell...............bring.
Eθ………….edh...............and.
Ca………….ca.................has.
Ru…………ru..................watch.
Zan…………zan...............occupied.
Fušle.............pus, guv.........1- cave; 2- well (n)
Ri..................ri, rri..............rest.
Tesn..............teš.................now.
Šte iš.............si te iš...........like he was.
Rasnes...........etrusc............etruscan.
I pa ama........i pa cen..........nonbeing.
Hen...............hin.................enter.
Naper..........naper, neper....through.
Χi…………..χi, χie..........vision.
Araš...............art..............golden.
Peraš..............periašt.......outside.
Cem ul...........cem ul........seat down.
Ul..................ul...............down, drop.
Mlescul..........mplecsun....together.
Zu..................zu...............began.
Ci..................ci.................this.
Enesci............prifti.............priest.
Epl.................epr.............older.
Tu..................tu.................to.
Laru...............lartu.............laud.
Arznal............erznor.........honest.
Clenši.............biri.............son.
Θi…………..Θir, Θirie....cry.
Θil………….Θirie...........crying.
Šcuna............Šcun.............went.
Cenu.............cetu...............here.
Eplc..............plac...............old man.
Felic..............felic, filic........junior.
Clan..............chun, dial.......boy.
Θunχul……..dengioi..........hear.
Θe…………Θem..............say, saying.
Falaš.............fialš................of words.
Fusl..............pus, guv..........cave, well.
E...................e.....................and.
Hin.................hin..................enters.
Θa………….Θa..................said.
Cap…………cap................catch.
E……………e....................and.
Mu………….mu...................just.
Ni…………..ne, ni, n'...........in.
Clet…………cret.................head.
Ma………….'ma, ama...........but.
Su…………..su, s'mund.........can't.
Šranc.............Štanc, Štang.....shrink.
Zlθi…………zeθi, zešm........voicedly.
Falšti.............folšti ................spoke.
Hut................hut, huθ.............jumps.
Penezš...........pamie................vision, look.
A-c-nina...........a ca noni........is there anyone.
Clel...............cliθ.....................cry.
Mler..............mlon, mbulon......cover.
Zinia.............zinia, zia...............darkness.
Inte...............ende.....................again.
Ma mer.........ma mer................take sth.
Cnl................nisien, rugen.........way.
Šaten.............zaten, perseri.......again.
E...................e............................. .
E ca...............e ca......................it belongs to.
Θa…………..Θa......................said.
Ura………….urata....................priest.
Lutes……….lutet.......................prays.
Ne…………..ne........................on.
Rašne.............zot........................god .
Ce i tesn.........ce i teš.................just now.
Ximθ ……….χi, hy...................Lord, god.
Špelth...........špel........................c ave.
Uta................ata.........................the y.
Hare...............hare......................delig ht.
Utu................aty.........................the re, next to.
Še..................še, šeh...................sees.
Pa..................pa.........................saw .
Fulumχva…...yj, yje.....................stars.
Rene………..rene, reia................clouds.
est-a-c……...ešt (ia cu)................there he is.
A-ci………….ia cu........................there.
Lun…………lun.............................mooves.
Tu…………..tu..............................to.
Ru…………..ru.............................watch.
Ne…………..ne.............................us
Šcu..............šcu, šcoj................go
Zea...............zot...........................go d
Θu…………..θu, θuaj..................say(secnd. pers. singl.)
Mi…………..mi, mua......................me
Cš..................cuš........................ .wh o
Pe..................pe..........................sa w (secnd. pers. singl.)
Nθ ………….nese..........................if
Na ama……..na ište.......................sb/sth was
Niei………….niu, niohu...................knew
N’zeri……….n' zeri.........................by the voice
Una ………...nia, nie.......................one
Claθil……….cliθm...........................cry (n)
...............clai, chiai.....................cry, weep.
θil............θir, θirie.......................call (n&v)
Iχ ca……….i cet.............................just that
Ceχa………..cena, cemi...................have
Ziχuχe……...šcru,šcruar....................writte n

Sic shihet, dallimi kryesor gramatikor midis gjuhes Etruske dhe Shqipes se sotme eshte vendosja e mbiemrit, i cili ne shqipen e sotme qendron pas emrit ndersa ne gjuhen Etruske qendron para tij. Persa i perket leksikut te perdorur ne kete mbishkrim etrusk duket qarte qe rreth 95% e tij eshte identik ose akin (i farefisem, i ngjashem) me ate te shqipes se sotme.


Ky shkrim eshte marre mga nje websajt shqip,postuar nga nje anetare e atij forumi.Materiali i perkthyer teresisht prej saj.







avatar
Dimitrov Xhunga

168


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 18.10.11 20:34

Niko_ shkruajti:
Mendoj se pėr tė kuptuar mirė strofat e Nostradamit duhet tė jesh njohės i mirė i yllėsive dhe i vendosjes sė tyre. Pėr kėtė gjė mund tė na ndihmojė Nikolaos.
Nostradamus ka folur ne menyra teper enigmatike per shkak se kishte edhe frike autoritetet e kishes (ku kjo e fundit i ka djegur atij disa vepra). Vargu origjinal eshte ky:

In the great market called by the liars,
Full of rivers and Athenian filed,
They will be surprised by light horsemen,
By the Albanians – Mars in Leo and Saturn in Aquarius.


Qė ka kuptimin: kur Marsi te hyje ne shenjen e Luanit dhe Saturni ne shenjen e Ujorit do te ndodhe ngjarja qe pershkruhet ne varg (por varet se kush di t'ia nxjerre kuptimin e sakte vargut). Ne horoskop Ujori eshte shenja e kundert e Luanit, dhe planetet (Marsi dhe Saturni) pra do te ndodhen te vendosur ne shenja kunder njeri-tjetrit. Ne astrologji Marsi eshte planet i luftes, agresivitetit, ndersa Saturni eshte planet i fatkeqesive. Kur keta te dy jane kunder patjeter qe do te ndodhe diēka e keqe. Mbase e ka fjalen midis shqipetareve dhe grekėve meqe permend Athiniotet dhe shqipetaret. Por se kur ndodh kjo ngjarje ka disa periudha kohore, Saturni kunder Marsit bie pothuajse ēdo 30 vjet. Ndoshta e ka pasur fjalen ne te kaluaren kur Shqiperia ka pasur konflikteme Greqine, por nuk perjashtohet rasti edhe ne te ardhmen. Nje autor tjeter e pershkruan interpretimin keshtu: War will return to Greece and Albania. The astrological configurations of Mars in Leo, and Saturn in Aquarius, occurred between February 1991 and January 1994. This prophecy probably was fulfilled by the Balkan War of the 1990s. Line 1 is inexplicable; it might be a reference to diplomacy or the UN. According to a related quatrain, a new biological warfare agent ("an unknown evil") will ravage the Balkan Peninsula...

Nuk eshte e ēuditshme qe Nostradamus e njihte Shqiperine sepse ai ka jetuar prane periudhes kur Shqiperia u be e njohur me ane te luftrave te Skenderbeut.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 18.10.11 20:49

Dhjetė Rrėnjėt e Kodit tė Shqipes!
Botuar nė gazetėn Republika mė datat 14, 15, 16 dhe 17 shtator tė vitit 2006 me titullin redaksional: “Gjuha shqipe, baza nga rrjedhin tė gjitha gjuhėt e botės".
Intervistoi Nuri Dragoi, gazetar i Republika

Studiuesi i gjuhėsisė, Ēlirim Xhunga, merr guximin tė hapė njė debat tė zjarrtė mbi hershmėrinė e gjuhės shqipe. Sipas tij, gjuha shqipe ėshtė nga gjuhėt mė tė hershme nė botė, madje themeli i tėrė gjuhėve tė tjera.
Nuk marrim pėrsipėr tė miratojmė kėtė pohim tė tij, pasi nuk jemi nė gjendje ta bėjmė atė, por mendojmė se nuk ėshtė me vend as ta braktisim. Xhunga mendon se ato qė thotė i ka tė bazuara dhe i argumenton me teorinė e tij, e cila bazohet nė ēelėsin e tėrė gjuhėve, nė themel tė tė cilave qėndrojnė fare pak fjalė. Prej tyre formohet njė mori e pafund fjalėsh, tė cilat pėrbėjnė gjuhėt aktuale, qė kanė ardhur duke u pėrmirėsuar dhe pasuruar brez pas brezi. Natyrisht, ne e pranuam me droje dhe mėdyshje, por pėrderisa ai ėshtė i gatshėm tė pėrballet me cilindo gjuhėtar qė kėrkon argumente, menduam se nė kėtė mes nuk ka ndonjė tė keqe. Mund tė ketė prej gjuhėtarėve ndonjė qė do tė thotė se ku na paska qenė ky studiues i heshtur dhe pak i njohur. E drejta e tyre. Ashtu siē ka tė drejtė edhe Ēlirimi tė thotė mendimin e tij. Do tė ishte me interesante tė prisnin dhe ndonjė qėndrim tė ndonjė specialisti tė gjuhės shqipe, tė hershmėrisė sė saj dhe lidhjeve qė ka me gjuhė tė tjera, sikur dhe vetėm nė disa pika.
Ai ka pohuar edhe mė parė qė jo vetėm qė ėshtė autoktone, por gjithė gjuhėt e botės e kanė origjinėn nga shqipja. Nė tė gjitha rrėnjėt kryesore tė shqipes, por edhe tė gjuhėve tė tjera. mund tė futet simboli i yllit. Ky yll shihet si ēelėsi i formimit tė mijėra fjalėve.
Gjithēka ai e bazon nė studimet e tij. Ka thelluar njohuritė nė lėmin gjuhėsor, duke njohur nė bazėn e tyre dhe gjuhėt greke, latinishte, gotishte, sllavishten kishtare, turqisht, arabisht, hebraishte dhe deri tek gjuha japoneze. Nga tė gjitha tė dhėnat i rezulton se gjuha shqipe ėshtė themeli i gjuhėve tė botės. Pėr kėtė ėshtė i gatshėm tė ballafaqohet me kėdo qė mendon ndryshe. Kur flet pėr gjuhėn shqipe dhe shqiptarėt, ai kupton arbėrit, ilirėt apo edhe paraardhėsit e tyre. Pra, me fjalėn shqiptar, thotė se kėrkon tė pėrfshijė tėrė paraardhėsit tanė. Dhe ka arritur nė konkluzionin se bashkė me fjalėn, edhe mendimi ka vulėn shqiptare. Pra, logjika nuk ėshtė vepėr e Platonit, as e Aristotelit, por vepėr e mendimit shqiptar. Nga shqipja kanė lindur tė gjitha gjuhėt e tjera. Kėtė ai e mbėshtet me njė strukturė leksikore, qė ėshtė baza e fjalės nė ēdo gjuhė dhe qė hap rrugėn pėr zbėrthim etimologjik tė ēdo fjale.


vazhdon intervista...

- Z. Ēlirim, gjatė bisedės pėrmendėt studimin etimologjik. Mund tė na thoni diēka mė shumė?

- Po. Shkenca zyrtare e etimologjisė nuk ka qenė nė gjendje_ tė plotėsojė detyrėn e saj pėr tė zbėrthyer kuptimin e fjalės dhe pėr tė pėrcaktuar, mandej, origjinėn e saj. Zbėrthimi i kuptimeve qė kanė fjalėt e thesarit Leksikor tė gjuhėve kryesore tė botės, e nė radhė tė parė tė gjuhės shqipe, qė ėshtė themeli i tyre, do ta bėjė mė tė lehtė pėrcaktimin dhe kuptimin e itinerarit qė ka ndjekur njė koncept i caktuar pėr t'u formuar e pėr t'u shprehur me tinguj tė caktuar, dhe pėr tė pėrcaktuar se nė cilėn gjuhė ajo ėshtė shprehur pėr herė tė parė. Teorikisht, kjo e fundit ėshtė thjesht njė kuriozitet shkencor, pasi praktikisht tė gjitha gjuhėt e huaja, duke operuar vetėm me lėndėn gjuhėsore tė shqipes, kanė humbur qė nė fillim tė drejtėn e autorit.

- Si duhet ta kuptojmė kėtė qė thoni?
- Siē do tė shihet mė vonė, tė gjitha gjuhėt janė nė thelb njė shqipe e shkruar ndryshe. Dhe kjo ėshtė njė nga tė fshehtat mė tė mėdha e mė tė bukura qė pret t'i zbulohet kujtdo qė merret me kėtė fushė tė etimologjisė. Etimologjisė, ashtu siē ajo ėshtė konceptuar, studiuar dhe manipuluar deri mė sot, i ka ardhur fundi. Mjetet e saj kanė qenė tė pamjaftueshme, dhe herė-herė tė dėmshme, duke mos lejuar t'u jepet pėrgjigje mistereve rreth origjinės sė gjuhėve nė pėrgjithėsi dhe tė fjalės nė veēanti.

- Pėrse ndodh kjo, sipas jush?

- Etimologjia nuk ėshtė nė gjendje tė na shpjegojė pėrse fjalėt frėnge entier dhe shqipja e tėrė kanė njė origjinė, se si ėshtė e mundur qė the first time dhe hera e parė janė kaq tė afėrta, pa u vėnė re nga askush. Se si descend to the hell ėshtė vjelė nga njė tekst i shqipes, duke marrė kuptim krejt tjetėr. Si ėshtė e mundur qė shprehjet "nė atė ēast", "v tem cas", "en ces temps" tė vijė nga i njėjti tekst shqip qė do tė thotė "At q'ėshtė them, tha" (ėshtė fjala pėr orėn dymbėdhjetė tė natės, e cila nė anglisht lexon "twelve" = tha y11 vjen, nė arabisht tevekkel (dorėzohem te zoti) e nė shqip teveqel (torollak), dhe nė frėngjisht dėfėquer!!)?

- Dhe pėrse ndodh kėshtu, pėrse shkencėtarėt heshtin dhe nuk e thonė njė tė vėrtetė tė tillė. Apo ka ndryshuar etimologjia e fjalėve?

- Etimologjia po ndryshon, megjithatė nė garget shkencore zyrtare shqiptare ne nuk po shohim asnjė reagim dhe aq mė pak, tė tregohet kujdes apo ndihmė sado e vogėl nė kėtė drejtim. Pėrkundrazi.

- Cili ėshtė shkaku qė nuk reagohet?

- Ka shumė shkaqe. Qėndrime tė tilla, qofshin nga pozita mediokre, apo tė udhėhequra e tė nxitura nga politika tė caktuara antishqiptare, drejtohen kundėr interesave tė kombit tonė, dhe i shėrbejnė vetėm atyre qarqeve tė huaja fetare dhe aristokratike. tė cilat gjithnjė janė bėrė pengesė, pasi ekzistenca, mbijetesa e tyre dhe suksesi i Katrahurės qė ata projektojnė ēdo ditė nė mbarė botėn lidhet drejtpėrsėdrejti dhe me SHQIPEN, njė nga ēelsat kryesorė qė tė ēon te e Vėrteta. Moshedhja dritė mbi shqipen mban nė kėmbė ideologji qė drejtohen kundėr njeriut nė pėrgjithėsi dhe kundėr shqiptarit nė veēanti. Hedhja dritė mbi shqipen, pa dėshirėn tonė, do tė sjellė vetvetiu zhdukjen e tyre, tė fesė dhe tė Aristokracisė, pra tė Aristofesė, si dhe zhgėnjimin e kujtdo qė ėshtė rritur me filozofinė e pėrbuzjes dhe urrejtjes ndaj tjetrit, ndaj njeriut.

- Ju mendoni se duhet tė ndriēohet shpirti i njerėzve dhe t'u thuhet njė e vėrtetė e cila deri tani u ėshtė fshehur?

- Pa dyshim. Ndriēimi i shpirtit nga e vėrteta do tė bėjė qė njerėzit tė ēlirohen nga paragjykime e besime tė dėmshme, qė kanė shėrbyer vetėm pėr t'i pėrēarė e pėr t'i ndėrsyer pėrjetėsisht kundėr njeri - tjetrit. Ata do tė fillojnė tė merren vetėm me gjėra tė dobishme pėr ta dhe pėr natyrėn qė i ka krijuar.

- Bėni fjalė pėr njė frikė? Ē’ėshtė kjo frikė?

- Kjo frikė e madhe ka bėrė qė Feja dhe Aristokracia (Aristofeja) tė pengojnė sistematikisht studimet mbi shqipen, tė pengojnė arsimimin e vėrtetė tė shqiptarit, konkurrimin e tij dhe tė gjuhės shqipe nė skenėn e madhe tė diturisė botėrore. Ata nuk janė mjaftuar vetėm me mallkimin e shqipes, por kanė bėrė dhe vazhdojnė edhe sot tė bėjnė pėrpjekje tė ethshme pėr tė pengnar daljen nė dritė tė dokumenteve tė vjetra tė shqipes, siē ėshtė rasti i pengimit tė hapur nga ana e Vatikanit, i librit tė 1210 tė Teodor Shkodranit..

Keni siguri nė kėto qė thoni?

- Patjetėr. Mė thoni ju, pėrse pas njė mijė e pesėqind vjetėsh (ėshtė koha e "Dark Ages", e "Errėsirės sė Madhe tė Mesjetės", kur pranė botės shqiptare kanė lindur njėkohėsisht tė gjitha alfabetet, shkrimet, dhe gjuhėt e tjera tė botės), 40 kilometra me rafte me libra tė Bibliotekave tė Vatikanit, bibliotekat e shpellave tė murgjėve dhe heremitėve nė Malin Athos, tė qendrave kryesore tė fesė dhe tė bibliotekave tė fisnikėrisė evropiane e botėrore si dhe dhjetra - mijėra manastireve. qendrave islame, budiste etj., qėndrojnė ende tė mbyllura pėr shqiptarėt?

- Pak mė parė, pėrmendėt fjalėn "ēelės" tė gjuhėve. Ē'ėshtė ky ēelės?

- Ēelėsi i zbėrthimit tė fjalėve nė gjuhėn shqipe dhe nė tė gjitha gjuhėt e tjera, siē e thotė dhe vetė fjala (ēelės) ėshtė rrėnja Y11. Pėr tė emėrtuar, pėr shembull, sendin ēelės, pėrveēse nė shqip, thuajse nė tė gjitha gjuhėt e tjera ne gjejmė brenda konceptit ēelės rrėnjėn e shqipes yll si p.sh. greq. klidhi, frėng. clé, ger. Schlüssel, sllav. kljuē, kor. Jolse etj. etj. Edhe aty leu kjo rrėnjė .1mungon" si p.sh. nė italisht, leksikografi ka pėrdorur fjalėn (la) chiave, e cila pėrmban nė vetvete njė lloj ēelėsi tjetėr, pra njė rregull primitiv fjalėformues siē ėshtė barazimi i = av (ku av vjen nga shqipja ay, njė sinonim i rrėnjės y11 dhe "e'' nė fund tė fjalės don tė thotė barazim; ėshtė). Rrėnja Y11 ndihmon pėr rrokjen e pėrmbajtjes sė vėrtetė tė dijes. Pėrpara se me kėtė fjalė tė emėrtohej sendi ēelės, ajo-fjalė ka dashur tė thotė " ēelėsi i dijes''.

- Po fjalė tė tjera, fjalė themel siē i quani ju, a ka?

- Ashtu si fjala ēelės dhe fjala themel, e cila ka shtegtuar nė greqishte nė trajtėn themelion, nė fillim ka shėrbyer pėr tė shprehur themelin e dijes. Mė pas, ose dhe njėkohėsisht, me termin themel janė emėrtuar themelet e njė ndėrtese, tė njė sistemi filozofik etj.

- Mė tej, ēfarė mund tė thoni pėr kėtė?

- Ylli, Ari dhe folja (j)am, dikur njė folje kryesore e shqipes, e cila ka kaluar nė rolin ndihmės pėr vetė rolin qė ka luajtur nė krijimin e tė gjitha foljeve tė tjera, por dhe pėr rolin qė ajo ka marrė nė gjuhė nė krijimin e kohėve tė pėrbėra dhe mjaft fjalive tė thjeshta, janė dhe themeli i gjuhės.

- Ēfarė simbolizon Ylli, sipas jush?

- Ylli, nga njė simbol pagan ėshtė vėnė mė vonė nė qendėr tė letėrsisė fetare e laike dhe ka shėrbyer pėr krijimin e shumė fjalėve tė reja me kuptime e ngjyrime semantike tė reja. Ylli dhe ari (floriri) personifikojnė pėrjetėsinė, madhėshtinė, rininė e pėrjetshme, bukurinė, dashurinė, forcėn dhe zgjuarsinė, dhe shprehin shumė koncepte, ide, ndjenja e pėrjetime tė tjera qė lidhen me botėn e brendshme, me veprimtarinė e njeriut dhe pėrshtypjet, mendimet, reflektimet e deri te abstraksionet qė ai ka ndėrtuar duke u mbėshtetur nė pėrvojėn e tij dhe tė tjerėve. Por Ylli dhe Ari shprehin nė gjuhė dhe anėn tjetėr, tė kundėrtėn e tė mirės, tė sė bukurės, tė sė fortės, duke na dhėnė tė shėmtuarėn, tė ultėn, mizoren etj. Pra, dualiteti nė gjuhė dhe nė logjike shprehet me anė tė dualizmit, qė pėrmban vetė fjala y11 (dual, vjen nga shqipja e do tė thotė: al, y11 mbart nė vetvete dykuptimėsinė, ai shpreh dy anėt e kundėrta tė sė Njėjtės, tė Njėshit, tė Idesė Absolute, tė Materies etj.), si dhe me anė tė sinonimisė dhe dallimeve qė fjala yll ka me fjalėn Ar, Ay, At dhe Un(ė).

- Si mund tė na e konkretizoni mė tej kėtė dukuri gjuhėsore?

- Nuk ėshtė thjesht dukuri, por themel gjuhėsor, ēelės i tyre. Sot do tė ndalemi nė disa momente, qė ne sjellim pėr lexuesin shqiptar e qė sqarojnė mė tej Kodin e Shqipes, tė botuar nga ana jonė kohėt e fundit nė shtypin shqiptar.

Kėtu po japim njė tabelė qė na tregon pėremrin dėftor Ay, Ai, tė cilin ne gjejmė nė literaturė, si nė shqip, ashtu dhe nė gjuhė tė tjera, tė shkruar: au, e, i, j, o, dhe


Ai Au ia ya
Ab
Af
Ap
Av
Aw
Ba
Fa
Pa
Va
Wa
si dhe b, p, f, v, w

Disa shembuj:
anglisht: eye, i (aj)
frėngjisht: outil
gjermanisht: Auge, Augsburg, Ich, ja
greqisht: augites, aidios, aigjeas, thebes (thivis), odhos, oinos, pentateuchos, periodho, vios
hebraishte: yahweh, jehovah
latinisht: abilis, augustus, audios, capabilis, cavus, facilis, iter, vinum, vita
rusisht. jazik
shqip: avitem, i ftohur, fushė, habitem, hapur,

- Mendimet qė po hidhni ju pėr ēėshtjen e gjuhėsisė ka mundėsi tė ngjallin ndonjė debat tė mundshėm, debat i cili mund tė na sjellė mendime tė njėjta me tė tuat, por dhe mendime tė kundėrta. Sidoqoftė, besoj se ju jeni i gatshėm tė merrni pjesė nė kėtė debat, duke u dhėnė pėrgjigje edhe tė tjerėve, ose tė paktėn duke miratuar ose kundėrshtuar pohimet e tyre. Unė e kam tė qartė se nuk ėshtė e lehtė tė pėrballosh njė debat tė tillė, jo vetėm teknikisht. por dhe pėr shkaqe tė tjera, por sidoqoftė, ju qė keni marrė pėrsipėr tė provuar vėrtetėsinė e asaj qė pohoni se gjuha shqipe ėshtė jo vetėm njė nga gjuhėt mė tė vjetra, por dhe “mėma” e gjuhėve tė tjera. medoemos duhet tė tregoni dhe angazhimin dhe durimin e duhur. Aq mė tepėr. qė bėni fjalė pėr gjenezėn e saj. Dhe me qė jemi kėtu z. Ēlirim, unė do ta filloja pyetjen time tė parė: Sipas jush, aktualisht ėshtė e vėshtirė tė debatosh pėr gjenezėn e gjuhės?

- Tė debatosh mbi gjenezėn e gjuhės, rrugėtimin e formimit tė saj, sot janė tė paktė ata njerėz qė mund ta bėjnė. Dhe ndėr kėta tė paktė, qė mund tė jenė njė grusht profesorėsh qė rrethojnė papėn, mitropolitėt e fesė ortodokse, rabinė e lamanė, pra ata pak dijetarė qė sot vegjetojnė nėn hijen e atyre pak qendrave tė pushtetit botėror, si nė Angli, Riad, Japoni e gjetkė, askush nuk guxon tė flasė pėr kėtė temė, pasi humbet pozitėn shoqėrore, po e po, por mund tė humbasė kokėn e tė shuhet pak e nga pak edhe si farė.


Pse, kaq problematike ėshtė kjo temė?

- Po, kaq rėndėsi ka kjo temė. E kėtė pakkush nga ne e kupton. Ndryshe, ne shqiptarėt do ta kishim shumė mė tė thjeshtė tė kuptonim shumė pėrse: pėrse mbi kombin shqiptar ra njė errėsirė njėmijė e pesėqind vjeēare, e cila u ēa pėr pak dekada vetėm nė epokėn skėnderbejane. Megjithėse kemi gati njėqind vjet qė kemi shtetin tonė, ky shtet nuk na ka shėrbyer aspak pėr tė hedhur dritė me fuqi mbi ēėshtjen e etnogjenezės tonė. Unė vetė, jeta ime ėshtė dėshmi, unė jam dėshmitar i egėrsisė mc tė cilėn shteti shqiptar guxon t'i vėrsulet pėr ta mbytur me ēdo mjet ekonomik, psikologjik edhe deri vrastare kėdo qė kėrkon tė hedhė dritė mbi ēėshtje tė rėndėsishme tė racės tonė. Nuk ėshtė fjala pėr shtetin aktual, por pėr tė nė tėrėsi e nė ēdo kohė. E si mund tė pretendohet pastaj, qė dikush a disa tė kenė guximin tė hapin gojėn pėr kėto ēėshtje?

- Jeni i sigurtė pėr kėtė?

- A keni dėgjuar ndonjė tė flasė, tė debatojė, tė kundėrshtojė a tė miratojė diēka nga ato qė them unė, nga ato qė kam thėnė unė qė nga 30 marsi i vitit 2005, kur u botua shkrimi im i parė mbi gjenezėn e shqipes? Askush s'ka guxuar, pasi Evropa dhe SHBA-tė do tė ngrenė nė kėmbė, nė vendin tonė, nė shtėpinė tonė, SHISHIN shqiptar, Policinė Kriminale shqiptare dhe tė gjithė ata shqiptarė tė veckėl, "dijetarė" apo njerėz tė thjeshtė, qė tė vėrsulen ēdo ditė me shpoti, pėrbuzje e gjithfarė "mjeshtėrish" tė nxjerra nga sirtarėt, nga teoria dhe praktika e shkollės sė psikologjisė sė Pavlovit dhe pavlovėve moderne, e do tė vihet nė pėrdorim e gjithė teknologjia e Mundimit Njerėzor qė Aristofeja ka ngritur me kujdes qė nga kohėt qė historia ka nisur t'i regjistrojė e deri mė sot, atė teknologji qė gėlon mbi tokė dhe mbi Tokė.

-Po media ēfarė roli ka luajtur?

-E tėrė media ėshtė vėnė nė njė mėnyrė a nė njė tjetėr nė shėrbim tė kėtij pėrbindėshi qė quhet Aristofe.
Aristofeja pėrpiqet tė tė mundė, tė tė zhdukė, e nė pamundėsi, tė tė poshtėrojė, tė tė degradojė fizikisht e mendėrisht, ty dhe familjen tėnde, tė shtrėngojė (duke trembur) fisin, miqėsinė, tė njohur e tė panjohur, komshinj, e deri tėrė lagjen ku banon, do t'i detyrojė tė tė qėndrojnė sa mė larg, pasi ti je bartės i virusit mė tė keq e tė rrezikshėm pėr tė, i diēkaje, qė (sipas meje) ėshtė e vėrteta mbi shqipen, mbi gjuhėn, si dhe e vėrteta mbi bazat e Sundimit mbi njeriun dhe shoqėrinė, dhe Metodėn e saj.

-Si mund tė zhvillohet njė debat i tillė sipas jush?

-Debati, zoti Dragoti, mund tė bėhet i lirė vetėm atėherė kur njerėzit me tė cilėt ti debaton janė tė lirė. Nė Shqipėri ne nuk kemi liri. S'mund tė ketė liri kur individi rron me frikėn se pėr mendimet e tij ai mund tė mbetet njė dite pa bukė. Pėr ēfarė lirie mund tė flasim ne nė Shqipėri kur shtrėngesa ekonomike po bėn kėrdinė, fėmijė tė tmerruar dridhen para pamjes sė 11ahtarshme tė tė afėrmit qė vdes, kur shohin kėmbėt e nėnės qė tundet nėn litar, tė motrės qė vdes duke u dridhur nga konvulsionet e helmimit'? Kėto ngjarje, qė veshi dhe syri na i zė gati pėr ditė, shtypi ynė i quan paturpėsisht "akte depresioni". Ne i shohim, por harrojmė..

- A mund tė na thoni se si e shihni qenien tonė, pra popullin shqiptar nė raport me tėrė kėtė amulli ngjarjesh nė tėrėsi dhe ato gjuhėsore nė veēanti?

-I ngjajmė atyre fokave me barrė, tė cilat nga pamundėsia pėr tė lėvizur shohin se si ariu i bardhė provon mbi lėkurėn e tyre dhėmbėt e mprehtė dhe kullufit atė fokė tė gjorė qė e ka lėkurėn mė
tė butė. Ky ritual zhvillohet nė Shqipėri dhe nė botė ēdo ditė. Aristofeja argėtohet duke marrė mė qafė gjithnjė mė tė dobėtin, kėshtu qc "mė tė fortėt" zėnė mend dhe s'guxojnė tė ngrihen kundėr saj.

- Ju mendoni se luftohet sistematikisht dhe me program kundėr shqipes?

- Nė Shqipėri jo vetėm luftohet kundėr shqipes, por gjithēka e keqe qė ėshtė bėrė dhe vazhdon tė bėhet kundėr shqiptarit, bėhet me kalem nė dorė. Kėshtu ka ndodhur vrasja e Emin Spahisė, qė pajtoi 300 familje nė Mbishkodėr, pasi shqiptari s'duhet tė jetojė nė paqe, nė mirėsi e nė begati, ndryshe ai do tė ketė kohė tė shohė se ē'ndodh pėrreth tij e do tė kėrkojė tė dijė se ē'ėshtė kjo Aristofe, pėrse ajo ka mijėra vjet qė s'i shqitet racės njerėzore, si rron ajo dhe ē'bėn ajo pėr tė mbijetuar. Shqiptari do tė mėsonte se pėrse nė Shqipėri ndodhėn lėvizje tė pakontrolluara migracioni, ē'ėshtė politika e zbrazjes "spontane" tė fshatit dhe “pėrqėndrimit'' tė shqiptarėve nė metropolin e Tiranės nėn parullėn e lėvizjes sė lirė tė njeriut dhe "dėshirės pėr njė jetė mė tė mirė".

-Tėrė kėto qė thatė, kanė lidhje me shqipen?

-Ju pyesni a kanė lidhje tė gjitha kėto me shqipen. Kanė lidhje me ligjet e saj, me rregullat e fjalėformimit, ligjet fonetike, semantikėn, gjuhėsinė e krahasuar etj. Asnjė gjuhėtar s'mund t'i kapėrcejė me sukses kėto barriera nė qoftė se ai mbyll sytė para gjithēkaje qė ndodh rreth tij, pasi kėto barriera e pengojnė direkt tė bėjė lirisht dhe punėn e tij.

-Dhe nė kėto ngjarje, mė tepėr regresive tė shqipes, mendoni se ka gisht ajo qė ju e quani Aristofe?

- Nė Shqipėri gjithēka ėshtė bėrė me kalem, 1997, rėnia e shtetit shqiptar, 1998, ngjarjet e Kosovės. Ne, sot, fatkeqėsisht, nderojmė si shpėtimtarė nė Shqipėri dhe nė Kosovė organizatorėt e vėrtetė tė masakrave antishqiptare, njerėzit e Aristofesė, ata qė edukojnė e arsimojnė Millosheviēė e Hyseinė, ata qė i ngrenė e qė i ndėshkojnė. Nė kėtė botė tė vogėl politikėn nuk e bėn as Bushi e as ndonjė politikan shqiptar. Tė gjithė kėta janė shėrbėtorė tė bindur tė Aristofesė. Kėta zbatojnė platformat e saj, ajo i pompon, ajo u jep know - how-n e Poshtėrsisė, po ajo Aristofe i zbret nga froni me lezet. Kush e meriton sipas kutit tė saj, mbetet nė histori si "kolos", kush nuk e meriton, ai pėrfundon i njollosur. Nga ky rregull nuk bėjnė pėrjashtim as njerėzit e letrave.

- Atėherė, ēfarė ėshtė dhe ēfarė duhet tė mbetet e pastėr?

- E pastėr, i bardhė si veladoni festiv i Papėve, murgeshave, hoxhallarėve, lamanėve, rabinėve etj. duhet tė mbetet vetėm Aristofeja. Gjithēka pėrreth "duhet" tė jetė e pėrbaltur, e njollosur, mėkatare. Njeriu nuk meriton tė rrojė si njeri, pasi ai na qenka (uj = yll, lupus. "av yll ėshtė" pėr tjetrin. Shikoni se sa tragjiko-komike ėshtė kjo dhe nė gjuhėsi, ku Ylli ėshtė edhe Perėndia dhe Ujku, i Miri dhe Djalli (Diavolos, Diaholos, qė don tė thotė se djall ėshtė ay qė "Di qė AV = AB = OL, pra Yll ėshtė". Kėto gjėra janė pėr tė qeshur e pėr tė qarė. Aristofeja, apo NEVERIA si e quaj unė nė ditarin tim, e ndėr shokėt e mi, ka luajtur e vazhdon tė luajė pėr shtatė palė qejfe nė kurriz tė njeriut e tė shqiptarit vetėm e vetėm sepse ne, njerėzit e thjeshtė, pėrfshirė dhe ata qė e mbajnė veten pėr tė ditur ("Dija ėshtė njė Injorancė e Mėsuar", thotė prifti i nderuar Nikola di Kuza nė shek. XV, dhe ai e ka fjalėn pėr dijen nė shkencat shoqėrore), nuk e kuptojmė se gjithēka ėshtė ndėrtuar pėr tė nxitur armiqėsinė mes njerėzve, mes grupeve shoqėrore, e mes kombeve. Kjo armiqėsi u thellua sidomos pasi dijetarė tė Aristofesė krijuan Esperantot e para, Gotishten, Sllavishten e Vjetėr, Greqishten e Vjetėr dhe Latinishten, e shumė e shumė tė tjera.

Pra, sipas jush, edhe greqishtja e latinishtja, krahasuar me shqipen, janė gjuhė dytėsore?

-Siē e shihni, unė s'kam vėnė nė krye tė gjuhėve tė tjera (me shqipen s'guxon tė krahasohet asnjėra prej tyre) as greqishten e vjetėr e as ndonjė gjuhė tjetėr. Tani unė jam duke pėrgatitur njė kapitull mbi PARADOKSIN e greqishtes sė Vjetėr dhe tė Latinishtes, ku pėrmes gjetjeve tė mia do tė vėrtetoj se fjalė si p.sh. Skandalon, qė ne e gjejmė te autorėt "e lashtė" grekė, nuk ėshtė mė e vjetėr se shekulli i IX i erės tonė dhe ka lindur nė truallin e sllavishtes kishtare, se si fjala Muzė, qė hap vjershėrimin e Homerit "nė shekullin e VIII p.e.s. (?!) nuk ėshtė mė e vjetėr se gjuha arabe, qė e ka burimin pas mesit tė mijėvjeēarit tė parė tė erės tonė.

-Si mund tė na e konkretizoni kėto qė sapo thatė?

-Po. Pa u zgjatur me fjalė po u jap disa shembuj. Vini re kombinimin e AY & AR Nga kombinimi i tabelės sė botuar nė numrin e djeshėm me rrėnjėn shqipe Ar ėshtė pėrftuar tabela e mėposhtme, ku ne dallojmė foljen shqipe bėj (kėtu: bėrė) nė tė gjitha gjuhėt. Kjo tabelė mund tė pasurohet nga vetė lexuesi me shembuj tė tjerė, si p.sh. nga au + ar janė pėrftuar afar, afėr, afor-, -afur- etj., etj.

AT

Emrin AT, ne e gjejmė nė shqip dhe nė gjuhė tė tjera nė trajtat e shkruara si mė poshtė:

ad, adh, at, ath, ti, ud, udh, ut, uth, tat, tet, tot, tut

Kėshtu p.sh. gjemė:
Arabisht: zekat
Anglisht: death, dead, Teetottem, Tottenham
Egjiptiane: Thot, Tuttankhamon
Greqisht. Adam, thanatos, Athos, Athina, aitios, themistios, tithenai
Gjermanisht. Toten, Teuton Frėngjisht. outil
Italisht. -ato
Latinisht. -atus, attendere
Shqip: Adam, Adhamudh, At (edhe kalit), ēuditem, Teuta
Sllavisht. ēudno

Rast i veēantė i emrit AT ėshtė
tetė / a = numri 8 si te pushtet
tat - shtatė , numri 7 anglisht. state
Gjermanisht: Stadt
Greqisht: Theta
Shqip. shtatė, tetė, pushtet, Tetor, Det, Thetis, shtet, shtator, qytet


AR

Pėr rrėnjėn AR kemi folur dhe mė parė. Kėtu vlen tė kuptohet dhe tė ndiqet sinonimia qė rrėnja AR ka me rrėnjėn' tjetėr shqipe Yll. Kėshtu p.sh. nė qoftė se ne nė shqip themi “ar” (flori) nė turqisht ar-it i thonė altin, shqipes viē nė angl. i thonė veal (vij si yll, krhs. buall si yll vjen", kurban = "si ar vjen" e qė kanė lidhje leksikore me viēin "qė, si i= yll vjen", sepse viēi ėshtė njėmotak, njėvjeēar, ai ēdo vit bėhet kurban njėlloj si Krishti "q' AR, Yll ish") dhe nė frėngj. veau (vjen ay vjen si yll).
Fjalėt e krijuara me rrėnjėn AR (ar, er, ir, or, ur, ra, re, ri, ro, ru) janė "pambarim", Kėtu po ndalemi nė disa prej tyre:

Anglisht: church, raven
Frėngjisht: alentour, corbeau, courber, tour, tourner,
Gjermanisht: beurteilen, Urzeit, Urkunde, Urteil
Greqisht: aristo-, arqi, qirios, Hristos, ortho
Italisht: augurare
Latinisht: cardinalis, crucis, curvus, Circea, esuriturus, ordin-;
Shqip. ar, burim, ogur, urdhėr, urė, urim, pėrurim, urtėsi


YLL

Rrėnjėn Y11 ne e gjejmė tė shkruar si: al, el, il, ol, ul, la, le, li, lo, lu ; po kėshtu, bl, fl, eu, pl, vl. Mė poshtė po japim disa shembuj.

Anglisht: floor, tool, valley
Frėngjisht: outil
Gjermanisht: field
Greqisht: katholikos, kalispera
Hebraishte: Bethlehem
Latinisht: absolutus, angulus, cultus, cultura, liberalis, miraculum, nullifidian, ultima
Rusisht: uliēnij
Sllovakisht: brizgalica
Shqip. gjallė, gjel, gjilpėrė, kultonj (kujtoj), ngul, ngjallem, pėrul, pėrkul, shekull. shkul, ungjill, vegėl, ylber
Turqisht: altin, ulama

Rrėnja yll ėshtė e njėvlerėshme me u (unė) dhe uj(ė). Rolin e rrėnjės Yll e shpjegon greqishtja Hyl-, qė do tė thotė materie, pasi Ylli dhe sinonimet e tij emėrtojnė gjithēka qė ka krijuar natyra (< tan, them Ar), gjithēka qė ėshtė materie (< tam, them Ar) si dhe gjithēka qė ėshtė produkt i perceptimit, njohjes dhe abstraksionit.

Kėshtu kemi:
Anglisht: water
Gjermanisht: Wasser
Greqisht: uios
Latinisht: liquidus
Shqip: ujė, ujdis

- Deri tani kemi folur pėr gjenezėn e gjuhės dhe nevojėn pėr t'u thelluar mė tej nė tė. Sot, po vazhdojmė dhe me fjalėformimin dhe hap pas hapi tė zbulojmė fakte tė reja qė tregojnė apo provojnė realisht hershmėrinė e gjuhės sonė. Sepse, ka autorė qė e konsiderojnė shqipen mė tė vonė se gjuhėt e tjera evropiane, si latinishtja, greqishtja, gjermanishtja etj. Me kėtė nuk duam tė mohojmė atė ēka ju thoni nė mendimin tuaj gjuhėsor, por tė vėmė nė dukje qė krahas mendimeve tė tilla pėr njė prapambetje nė fjalėformim tė shqipes, ka dhe mendime qė bazohen nė studime konkrete sipas tė cilave, fjalėformimi e ka bazėn pikėrisht tek gjuha shqipe, siē keni pohuar dhe ju herė pas here. Dhe, meqė jemi nė kėtė fushė. unė po ju pyes: Ē’ėshtė pėr ju fjalėformimi?

- Fjalėformimi ėshtė fusha e gjuhėsisė qė na shėrben mė mirė se ēdo gjė tjetėr pėr tė provuar, se tė gjitha gjuhėt vijnė nga shipja. Qė gjuhėt kanė njė gjenezė tė vetme, kjo pranohet nga shumica e gjuhėtarėve sot. Duke pranuar pėr njė ēast qė kjo gjenezė e tyre tė jetė shqipja, siē kėmbėngulim ne, atėherė rrjedh qė gjuhėt e dyta, tė treta e kėshtu me radhė, tė kenė lindur njėra pas tjetrės apo dhe njėkohėsisht nė njė periudhė tė caktuar historike (qė pėr ne pėrkon me Errėsirėn Mesjetare). Kėto gjuhė s'do tė mund tė krijoheshin nga njė gjuhė e pazhvilluar, primitive, pasi vetė dijetarėt qė i kanė ndėrtuar, kanė folur e shkruar njė gjuhė tė zhvilluar, fort tė bukur e tė mirė.



Mjafton kaq pėr tė thėnė se gjithė gjuhėt e kanė zanafillėn tek gjuha shqipe? Me njė fjalė, cili ėshtė pretendimi juaj gjuhėsor me tė cilin ju mbroni tezėn se gjuha shqipe qėndron nė themel tė tė gjitha gjuhėve tė tjera?

- Argumentet janė tė panumėrta dhe kjo del nė analizėn e fjalėve dėrmuese tė ēdo gjuhe. Sė fundi, fakti qė tė gjitha gjuhėt kanė nė pėrbėrje tė fjalėve tė leksikut tė tyre vetėm pesė rrėnjėt kryesore tė shqipes; YLL, AR, AY, AT dhe UNĖ, pesė foljet bazė po tė shqipes; JAM, BĖJ, VIJ, THEM dhe THĖRRAS, si dhe fakti tjetėr qė kėto fjalė ne i gjejmė tė gjitha sė bashku, me kuptimin e tyre tė parė tė ruajtur vetėm nė gjuhėn shqipe, na lejon tė deklarojmė kėtu se kėto janė njė provė e pakundėrshtueshme, e padiskutueshme se gjuha jonė, pra gjuha shqipe ka qenė gjuha e parė, dhe se ajo nė kohėn kur janė krijuar gjuhėt e tjera ka pasur njė stad zhvillimi pėr t'u lakmuar nga tė gjithė. Vėrtetimi i kėsaj teze tashmė pėrbėn thjesht histori. Ajo qė mbetet tashmė pėr t'u bėrė ėshtė thjesht puna pėr hartimin e njė fjalori tė plotė etimologjik.

- Sipas jush, si ėshtė krijuar gjuha ose cila ėshtė fillesa e origjinės sė gjuhės?
- Studimi mbi origjinėn e gjuhės na tregon se fjalėt janė krijuar individualisht, por edhe duke u nisur nga togfjalėsha apo shprehje tė thjeshta primitive. Nė fillim tė kėtij shkrimi, ne zumė nė gojė shprehjet sinonimike nė atė ēast, v tem ēas dhe en ces temps. Shohim se tem e sllavishtes ėshtė e njėjtė me tem te temps e frėngjishtes dhe tė e shqipes. Tė tria kėto vijnė nga shqipja "them". Mė tej, sllavishtja v, shqipja at, dhe shkronja p te
frėngjishtja temps (kohė) duan tė thonė Ai, At. Fjalėt qė mbeten pėr t'u sqaruar tani janė ēas (orė nė sllavisht), ēast nė shqip dhe ces (kėto) nė frėngjisht. Kėtu ne kemi togfjalėshin shqip q'ėshtė. Pa shihni se ē'vende kanė zėnė ato nga ana gramatikore. Tem nė sllavisht ka zėnė vendin e pėremrit dėftor, nė shqip atė tė nyjes sė pėrparme dhe nė frėngjisht ka hyrė nė pėrbėrje tė emrit temps. Togfjalėshi q'ėshtė nė shqip ka krijuar emrin ēast, nė frėngjisht mbiemrin dėftor ces, dhe nė . sllavisht emrin ēas. Tė tria kėto shprehje: v tem ēas, nė atė ēast tė dhe en ces temps kumtojnė tė njėjtėn ide, pra, "nė atė ēast", "nė ato momente", por primitivisht ato thoshin: "them qė At, qė Ai ėshtė (bėrė)".

- Jeni i sigurtė pėr kėto dhe mendoni se kanė lidhje me besimin fetar apo me fe tė ndryshme?

-Nė fetė monoteiste kjo shprehje lidhet me orėn dymbėdhjetė tė natės, kur Krishti i krishterė apo ndonjė Krisht tjetėr pritet tė ringjallet.
Njė shembull i ngjashėm me sa thamė mė sipėr ėshtė shprehja tjetėr qė ne kemi sjellė nė vėmendjen tuaj: descend to the hell, qė nė anglisht do tė thotė "zbres nė ferr". Descend to hell vjen nga shqipja dhe do tė thotė "desh q'jen (qė tė jenė) te qielli". Ėshtė fjala pėr Krishtin qė zbret nė ferr pėr tė marrė ata q'u ka falur mėkatet e pėr t'i shpėnė nė qiell, nė parajsė. Descend(zbres) nė gjuhėt latine dhe nė anglisht vjen nga shprehja shqip "deshi qė tė jenė" dhe hell (ferri) vjen nga shqipja qiell. Descend ėshtė e njėjtė me gjermanishten stecken (them qė janė), dhe ka nė gjermanisht thuajse po atė kuptim ndodhem, jam etj.

- Ndonjė shembull mė bindės, i cili mund tė lidhet edhe me foljet ndihmėse tė gjuhės shqipe, meqė dikur e keni pėrmendur njė fakt tė tillė?

-Ėshtė me interes tė ndiqet se si folja jam ka zėnė nė shumė gjuhė vendin e parafjalės si te shqipet mė, nė, nė frėngj. en, nė ger. im, in e kėshtu me radhė..

- Ēfarė na tregojnė shembuj tė tillė?

- Kėta shembuj na tregojnė se studimi etimologjik s'mund tė pėrqėndrohet vetėm nė konkordanca leksikore nga gjuha nė gjuhė tė natyrės njė-me-njė, pra pėr ēdo emėr ne tė kėrkojmė me ēdo kusht tė gjejmė pėrgjegjėsin e saj nė njė gjuhė tjetėr. Siē po e shohim, fjalėformimi dhe leksiku janė diēka tjetėr, qė kapėrcen kufijtė e asaj ēfarė mund tė kemi mėsuar nė shkollė apo lexuar deri mė sot ndėr dijetarė tė tjerė. Pra, ēdo fjalė lipset tė merret e tė studjohet nė disa kontekste tė caktuara pėr tė kuptuar mė mirė origjinėn e saj.

- A gjenden dorėshkrime tė hershme tė gjuhės shqipe dhe nėse po, pėrse nuk bėhen publike?

- Pavarėsisht nga mungesa e dorėshkrimeve tė vjetra (Stedimlija e shtyn datėn e dokumenteve tė para tė shqipes nė shekullin e pestė tė erės sonė), pėr tė shpėnė punėn tonė studimore pėrpara burime shumė tė ēmuara e tė dorės sė parė mbeten ende Buzuku, Bogdani e autorė tė vjetėr shqiptarė, si dhe folklori i pasur shqiptar, proverbat, aforizmat, shprehjet frazeologjike, ashtu si dhe dokumentet e autorėve tė vjetėr nė gjuhė tė tjera.

- Pėrse na shėrbejnė dokumente tė tilla?

- Dokumentet e shkruara nė gjuhė tė tjera ne na ndihmojnė tė ndjekim origjinėn e fjalėve tė thesarit tonė leksikor. Kėshtu, p.sh. fjala derė nė shqip ka ardhur nėpėrmjet njė shndėrrimi fonetik tė thira, thėrras, fjalė qė ne e gjejmė tė tillė te greqishtja e vjetėr dhe ajo e re ku ajo ka mbetur e pandryshuar.
Folja thėrras nuk ka nė greqisht atė funksion qė ka dhe nė shqip. Me thrasis greku identifikon njeriun e pasjellshėm. duke aluduar pėr poterexhiun, njeriun qė thėrret, por thėrras si folje nė vete, dhe me kuptimin qė ka tek ne "flas me zė tė lartė, bėrtas", greqishtja nuk e ka.

- Ka ndėrrime tė shpeshta nė fonetikėn e gjuhės sonė?

- Shqipja ėshtė ndėr tė paktat gjuhė, nė mos e vetmja, ku fjala nė mote ka pėsuar ndėrrime fonetike tė ndjeshme. Kjo situatė na rezulton ndryshe nė gjuhė tė tjera letrare. P.sh. leksiku i Dantes dhe i Rabėlesė, thuajse nuk ka pėsuar asnjė ndryshim ndėr vite si nė italisht, po ashtu dhe nė frėngjisht. Kjo dukuri duhet tė ketė lidhje tė ngushtė me faktin se materiali gjuhėsor nė mendjen e popullit tonė lėvrin e pėrpunohet mė natyrshėm, pa kurrfarė barriere gjuhėsore e logjike, ndryshe nga ēdo popull tjetėr.

- Vetėm kaq, apo keni diēka tjetėr pėr tė shtuar?

- Unė kam shumė pėr tė thėnė pėr ēdo problem gjuhėsor, por mbase nuk mund tė thuhen tė gjitha nė njė faqe apo edhe mė shumė se njė faqe gazete. Mė poshtė, po japim pjesoren e foljes bėj nė shqip, e cila hyn nė tė gjitha gjuhėt e tjera.


Bėj (au + ar)
Pak mė sipėr, folėm pėr rrugėn qė ka ndjekur pjesorja e folja bėj nė tė gjitha gjuhėt, pėrfshirė dhe nė gjuhėn shqipe. Kėtu mė poshtė po japim njė tabelė mė tė plotė tė saj, pasi kemi pėrfshirė dhe ato forma qė kanė pėsuar crase, "krasitje".

br fr pr vr wr
bar far par var uar war
ber fer per ver uer wer
bir fir pir vir uir wir
bor for por vor uor wor
bur fur pur vur uur wur
yer

edhe pair, peir, pour etj.
P.sh.
Anglisht: fire, burden
Flamisht. vor
Frėngjisht: pourri
Gjermanisht. werden
Greqisht. pros
Latinisht. purus, primus, Bosphorus
Sllavisht. brizgalica
Shqip/ Berat, bėrtet, bėrthamė, gjilpėrė, Pėrmet, turbulluar, vėrtet, i varfėr

Nė toponimi: -burg, -borough


VIJ
Kjo folje e rėndėsishme, njė nga pesė foljet e shqipes me tė cilat mbahet ngrehina e tė gjitha gjuhėve tė botės, ajo merr trajtat e mėposhtme, shtjellimi i tė cilave kėrkon mė shumė vend se njė shkrim nė gazetė.

van
be fe pe ve ven ue, uen ye, yen we, wen
bi fi pi vi vin wi, win
bo fo po vo von wo, won
bu fu pu vu vun wu, wun

Kėshtu p. sh.
Arabisht. Fikhu Zekat
Anglisht. veal, wind, wine
Frėngjisht. veau, voir, j'ai vu
Hebraisht. Bethlehem, Yaweh, Jehowah
Gjermanisht. Bismarck
Greqisht. Fidias, opion
Italisht: vento
Latinisht. adventus, Bona Fides, Fidayee, Fidias, opiurn, vagus, vedere, vendere, venire, vigilia
Shqip. Bulqiza, Buthrotis, lėviz, ngadhėnjye, mallėngjye, i veēantė, vegėl, verė, vetėm, vė re, vij, vigan, vuaj, vuajtje
__________________
JAM
Folja (j)am, siē e kemi thėnė dhe nė shkrimet tona tė mėparshme, paraqitet me vargjet e mėposhtme. Tė gjitha kėtyre trajtave u mungojnė kategoritė e numrit. kohės dhe mėnyrės, nė fjalė ato shprehin rėndom vetėm kuptimin e foljes jam nė v. 111. njėjės, tė sė tashmes sė dėftores ėshtė.

am, an, ern, en, im, in,om, on, um, un, ma, na, me, ne, mi, ni, mo, no, mu, nu; as, es, is, os, us, sa, se, si, so, su; ash, esh, ish, osh, ush, sha, she, shi, sho, shu; az, ez, iz, oz, uz, za, ze, zi, zo, zu, azh, ezh, izh, ozh, uzh, zha, zhe, zhi, zho, zhu


TOGFJALĖSHI “Q + (J’)AM”
Togfjalėshi "qė + jam", qė merr trajta tė shumta sipas formulės x * (j) am ku x = c, ch, h, g, gj, j, k, qu, y, z, x.

Kėshtu p.sh. kemi:

c + (j’)am
cam cem cim com cum
can cen cin con cun
cas ces cis cos cus
sac sec sic soc suc
cash cesh cish cosh cush
shac shec shic shoc shuc
caz cez ciz coz cuz
zac zec zic zoc zuc
cazh cezh cizh cozh cuzh
zhac zhec zhic zhoc zhuc


ch + (j’)am
cham chem chim chom chum
chan chen chin chon chun
chas ches chis chos chus
sach sech sich soch such
chash chesh chish chosh chush
shach shech shich shoch shuch
chaz chez chiz choz chuz
zach zech zich zoch zuch
chazh chezh chizh chozh chuzh
zhach zhech zhich zhoch zhuch


h + (j’)am
ham hem him hom hum
han hen hin hon hun
has hes his hos hus
sah seh sih soh suh
hash hesh hish hosh hush
shah sheh shih shoh shuh
haz hez hiz hoz huz
zah zeh zih zoh zuh
hazh hezh hizh hozh huzh
zhah zheh zhih zhoh zhuh


g + (j’)am
gam gem gim gom gum
gan gen gin gon gun
gas ges gis gos gus
sag seg sig sog sug
gash gesh gish gosh gush
shag sheg shig shog shug
gaz gez giz goz guz
zag zeg zig zog zug
gazh gezh gizh gozh guzh
zhag zheg zhig zhog zhug


gj + (j’)am
gjam gjem gjim gjom gjum
gjan gjen gjin gjon gjun
gjas gjes gjis gjos gjus
sagj segj sigj sogj sugj
gjash gjesh gjish gjosh gjush
shagj shegj shigj shogj shugj
gjaz gjez gjiz gjoz gjuz
zagj zegj zigj zogj zugj
gjazh gjezh gjizh gjozh gjuzh
zhagj zhegj zhigj zhogj zhugj


j + (j’)am
jam jem jim jom jum
jan jen jin jon jun
jas jes jis jos jus
saj sej sij soj suj
jash jesh jish josh jush
shaj shej shij shoj shuj
jaz jez jiz joz juz
zaj zej zij zoj zuj
jazh jezh jizh jozh juzh
zhaj zhej zhij zhoj zhuj

k + (j’)am
kam kem kim kom kum
kan ken kin kon kun
kas kes kis kos kus
sak sek sik sok suk
kash kesh kish kosh kush
shak shek shik shok shuk
kaz kez kiz koz kuz
zak zek zik zok zuk
kazh kezh kizh kozh kuzh
zhak zhek zhik zhok zhuk

qu + (j’)am
quam quem quim quom quum
quan quen quin quon quun
quas ques quis quos quus
saqu sequ siqu soqu suqu
quash quesh quish quosh quush
shaqu shequ shiqu shoqu shuqu
quaz quez quiz quoz quuz
zaqu zequ ziqu zoqu zuqu
quazh quezh quizh quozh quuzh
zhaqu zhequ zhiqu zhoqu zhuqu

y + (j’)am
yam yem yim yom yum
yan yen yin yon yun
yas yes yis yos yus
say sey siy soy suy
yash yesh yish yosh yush
shay shey shiy shoy shuy
yaz yez yiz yoz yuz
zay zey ziy zoy zuy
yazh yezh yizh yozh yuzh
zhay zhey zhiy zhoy zhuy

z + (j’)am
zam zem zim zom zum
zan zen zin zon zun
zas zes zis zos zus
saz sez siz soz suz
zash zesh zish zosh zush
shaz shez shiz shoz shuz
zaz zez ziz zoz zuz
zaz zez ziz zoz zuz
zazh zezh zizh zozh zuzh
zhaz zhez zhiz zhoz zhuz


x + (j’)am
xam xem xim xom xum
xan xen xin xon xun
xas xes xis xos xus
sax sex six sox sux
xash xesh xish xosh xush
shax shex shix shox shux
xaz xez xiz xoz xuz
zax zex zix zox zux
xazh xezh xizh xozh xuzh
zhax zhex zhix zhox zhux

Shembuj:
Anglisht. custom, kin, kinship,
Arabisht. zekat
Greqisht. Pentateuqos
Gjermanisht. Urkunde, Verkuendigung, Kunde
Latinisht. -caes- (Caesar), -ces-, - cis-, -cus-, -sec- , -socsectus, socialis
Shqip. ēėshtje, i veēantė

Toponimi
ham
Anglisht. Hampton, Tottenham,


X “Q'ish”

Togfjalėshin "qė ish", ndėr tė tjera, e gjejmė nė trajtat: cc, gg, kk, ss, zz


E, i, o, (u) dhe p, b, f, v,

Kombinimi mes e, i, o, (u) dhe p, b, f, v, tė cilat shprehin nė mėnyrė tė sintetizuar Au, yllin, arin, atin dhe un(ė) kanė shėrbyer pėr tė shtuar larminė e mjeteve shprehėse, lakonicitetin e tyre dhe nė mungesė tė informacionit dhe tė errėsirės sė plotė mbi gjenezėn e tyre tė fshehin pėrmbajtjen a tė mbulojnė ndonjėherė karakterin skandaloz e tė turpshėm moralisht dhe ideologjikisht tė vetė fjalės.
Kėto shkronja - fjalė apo fjalė - shkronja duke u kombinuar me rrėnjėt Yll, Ar, Ay, At, dhe Unė si dhe me pesė foljet kryesore tė shqipes dhe tė gjithė gjuhėve tė botės si Bėj, Jam, Them, Thėrras dhe Vij, kanė krijuar shumicėn e fjalėve tė pazbėrthyeshme apo tė zbėrthyera keq deri mė sot nga gjuhėtarėt. Kėshtu, nga kėto kombinime do tė hasni "rrėnjė" tė tilla si angl. if, of, off, gjer. ob, oben, shqipja nė qoftė se, shqipja e turq. qofte etj. etj. Kobinime tė tilla marrin trajtėn aff, afp, afv, etj., effe, effi, ev, evo, etj. ifi, ip, iper, etj., off, ofp, opf, ov, etj. pfl e kėshtu me radhė. Kėto "rrėnjė" prapa kuptimit tė fjalės, pra primitivisht duan tė thonė "ay yl1 vjen", dhe "ay yll ėshtė bėrė".

Kur bėjmė fjalė pėr mjetet fjalėformuese, vėmendje duhet treguar nė leximin, kuptimin e zbėrthimin e vetė termave tė terminologjisė shkencore, tė cilat flasin mė shumė se shpjegimi i thatė qė na japin fjalorėt. S'mjafton qė ne t'u nxėmė kuptimin, por lipset tė mėsojmė t'i zbėrthejmė vetė kėto terma, pasi leksikografi dhe shkencėtari kanė fshehur nė vetė termin ēelėsin e "rregullit" apo ligjit qė kanė dashur tė na transmetojnė. Kėshtu, te shumica e termave shkencore nė pėrgjithėsi dhe atyre gjuhėsore e letrare nė veēanti, sekreti dhe ēelėsi i zbėrthimit tė tyre lidhet drejtpėrsėdrejti me vetė fjalėn, mėnyrėn e ndėrtimit apo prejardhjes sė tyre.
Mund ta fillojmė me vetė fjalėn “ligj”,e cila nė anglisht bėn law, nė frėngjisht loi, nė italisht legge, ku ligj ėshtė vetė termi Yll, rreth tė cilit rrotullohet e tėrė Dija. Mė pas do tė pėrmendim termin rregull, qė nė anglisht i thonė rule, nė frėngjisht rčgle, nė gjermanisht Regel, nė italisht, regola, ku rregullin e pėrbėn sinonimia dhe metafora qė ekziston mes kėtyre dy rrėnjėve. Tjetėr shembull ėshtė crase (krazė), qė sipas fjalorėve shpreh kontraksionin e zanores fundore tė njė fjale me zanoren e fjalės pasardhėse. Por, nė fakt, ky shpjegim s'ėshtė i plotė, pasi crase ėshtė nė tė vėrtetė njė "krasitje" e zanores te grupi car, cer, cir, cor, cur, char, cher etj. si te emri Krisht, shembull model i njė crase, pasi ai vjen nga togfjalėshi "qė Ar ishte", pra, Floriri apo Aris, Perėndia "greke" e Luftės. Kraze tė tilla janė dhe br, fr, pr, phr, vr, wr qė ne kemi paraqitur mė parė te tabela e pjesores sė foljes shqipe bėj.
__________________

Terma tė tjerė, qė flasin vetė pėr veten e tyre janė metateza, metafora etj. Larousse e shpjegon gabim metatezėn, apo e mjegullon qėllimisht kėtė term, duke na dhėnė si shembull metateze kalimin nga frėngjishtja e vjetėr, formage nė frėngjishten e re fromage, ku me metatezė nėnkupton vendkėmbimin e r-sė nga for- me fro-. Kodi i shqipes na mėson se te for- dhe fro- ne s'kemi asnjė lloj vendkėmbimi tė ndonjė bashkėtingėlloreje apo rrokjeje, pasi or, dhe ro janė e njėjta gjė, e qė tė dyja janė forma tė rrėnjės shqipe AR. Tjetėr ėshtė metateza, e tjetėr kėrkon tė na thotė Larousse nė shpjegimin e kėsaj fjale, njė linjė qė ndjek edhe Fjalori i Gjuhės Shqipe, duke pėrdorur fjalėn vendkėmbim.
Te metateza, dhe te shembujt qė sjell Larousse, s'kemi tė bėjmė me asnjė vendkėmbim. Te for- dhe fro- ne dallojmė dy fjalė, fjalėn - shkronjė f = ay dhe fjalėn rrokje or = ro = ar. Pra, nė thelb, aty nė rastin mė tė mirė kemi njė rrotullim tė or nė ro. Edhe kėtij rrotullimi, hollė - hollė, s'dihet se ē'kah do t'i japim, pasi kur tė zbėrthehen tė gjitha fjalėt etimologjikisht do tė shihet se do tė kemi po aq fjalė me ro sa dhe me or nė temėn e tyre. Duke pranuar kėtė konfuzion tė fundit si metatezė, le tė mėsojmė pėrse fjala metathesis ėshtė vetė metatezė: ajo vetė ka nė pėrbėrje tė saj njė MET, qė ėshtė e rrotulluara e TEM, THEM. Jo vetėm nga ana kuptimore, as edhe pse termi ėshtė 100 % shqip, por edhe sikur vendkėmbimi tė ishte pėr njė ēast identik me metatezėn, farkimi i fjalės metatezė flet pėr mendje gjeniu, mė bukur e nė mėnyrė mė lakonike ky term s'kishte si tė kryhej.


A, e, i, o

A, e, i, o nė fund tė fjalės shprehin rėndom barazimin kuptimor mes dy a mė shumė pjesėve pėrbėrėse tė fjalės.


Gjatė rrjedhės sė historisė gjuhėtarėt kanė pėrdorur disa truke fjalėformuese, tė cilat kanė qenė tė mirėpritura, pasi kanė kontribuar nė pasurimin e leksikut dhe zhvillimin e gjuhės nė pėrgjithėsi. Por sot, pas shumė shekujsh, nė valėn e “globalizmit”" tė bujshėm dhe "demokratizimit" shurdhues tė "shoqėrisė", mbajtja fshehur e kėtyre teknikave fjalėformuese zbulon thelbin antidernokratik tė tė gjitha atyre shkollave dhe gjuhėtarėve, qė pėrpiqen tė mbajnė tė vėrtetat shkencore (gjuhėsore) larg njerėzve, larg brezit qė po rritet.
Ndėr truket fjalėformuese, qė, gjuhėtarėt kanė shfrytėzuar pėr formimin e fjalėve tė reja, po pėrmendim formimin e fjalėve nė shqip, anglisht e frėngjisht me anė tė parashtesave kundėrshtuese si pa, de-, dhe prapashtesėn mohuese -less. Pėrpara se kėto parashtesa tė fiksoheshin me kuptimin qė kanė sot, ato kanė shėrbyer pėr tė krijuar fjalė tė reja pėrmes njė back - formation, duke ngatėrruar kėshtu dhe gjuhėtarėt mė tė zotė. Kėshtu p.sh. kemi:

anglisht. nga - less (yll ėshtė) janė formuar fjalė si cease nga ceaseless, key nga keyless etj. Nė frėngjisht nga fjalė qė fillojnė me dem (them) -janė krijuar foljet mentir, monter, masquer, ménager etj.

Kėshtu qė kėtu parashtesa de(pėrveē se kur buron nga shqipja de = them.) ėshtė njė truk mashtrues qė fsheh lojėn e vėrtetė fjalėformuese.
Nė shqip, fjalė qė fillojnė me parashtesėn pa-: i dukshėm vjen nga i padukshėm, fytyrė vjen nga i pafytyrė etj, etj.
Mjetet e shfrytėzuara pėr formimin e fjalėve janė tė pasura dhe kushdo qė do t'i ngjitet shpatit tė thepisur tė etimologjisė do tė zbulojė vėrtet gjėra mahnitėse e tė mrekullueshme.


Disa shembuj ēiftesh fjalėformuese

Zakonisht, fjalėt janė formuar me ndihmėn e dy prej rrėnjėve kryesore tė shqipes apo trajtat e shkurtuara tė tyre. Jo rrallė ndeshim brenda njė fjale pėrsėritje tė sė njėjtės "ide", qė s'ka asnjė funksion tjetėr veē kujdesit te leksikografit anonim apo dijetar pėr tė mos rėnė nė pėrsėritje me njė fjalė tjetėr, apo qė fjala e krijuar tė ketė njė tingėllim tė veēantė e muzikalitet tė spikatur. Mė poshtė po japim fjalė tė krijuar me ēifte rrėnjėsh tė tilla.

Ar & Ay
Arabisht: Arabia

Ar & Bėrė
Nė shqip: arbėr, dėfryer

Ar vjen
Nė anglisht. Sheriff, Sherwood
Arabisht. mutesarrif, Sharif
Frėngjisht. arriver, arriviste, dėfėquer
Greqisht. metamorfo, Orfeis,Serifos

Ar & Yll
Anglisht: graseless, reestablish
Latinisht: gracilis, stabilire

At & Ar
Arabisht: kadar
Anglisht: scatter
Latinisht: quarter quattuor
Shqip: katėr shkatėrroj
Turqisht: kederlenmek

At & Yll
Latinisht: adolescent, adulari

Ay & Ar
Arabisht: Muzafer
Greqisht:aforismos, varvaros
Italisht: barbiere
Shqip: i bardhė, bėrthamė, hapėsirė, var, varr, vardisem, i varfėr, i verbėr, verem

Ay & At
Anglisht:. put (forth)
Latinisht: ab esse ad posse valet

Ay & bėrė
Anglisht:. put (forth)
Arabisht: Muzaaffar, Muzawit
Turqisht: Muzafer,

Ay, e, i , o & vjen
Anglisht eve, even, evening, if, of, off, often, open
Gjermanisht:. eben, ob, oben
Frėngjisht:. abusive

Ay & yll
Anglisht: deep, please
Arabisht: Faisal
Frėngjisht: corbeau, plaisir
Gjermanisht:. tief
Greqisht: apostolos, kalipto
Latinisht: abilis, apostolus, debilitare, falsus, notabilis, placere
Sllavisht: bjellij, Bulgaria, Biellorusia
Shqip: Bulqiza, fal, fall, fellė (thellė), fellėsi (thellėsi), korbi, pėlqyer
Turgisht: damlla, havale, havalandirmak, kurban,

Bėrė Ai
Anglisht: bright
Gjermanisht: ausbreiten, breit

Bėrė Ar
Greqisht. freniris

Bėrė At
Frėngjisht: parachute
Italisht: frutto

Bėrė Ay
Anglisht: sprout
Greqisht:. festival

E bėrė, bėrė E
Italisht: divertire
turqisht. myzevir

Bėrė IGreqisht:. (dhen) bori, frenitis, parasitos
Latinisht:. experiential
Shqip: buri

Bėrė O
Latinisht: parochialis

Bėrė Yll
Shqip:frujti (Bu)

O & I
Gregisht: paroikos
Shqip. nevojė, pėrvojė

I & EShqip: pėrgjigje

O & Pl
Greqisht: opion
Latinisht: opium

Vjen EItalisht: vendere
__________________


Vjen I, I vjen
Shqip: venitem, ngadhėnjye, mallėngjye

Yll & Ar
Frėngjisht: alentour
Hebraisht: Elazar, Yisrael
Latinisht: cardinalis, ludicrous
Shqip: rrotullohem, sorollatje, uluras

Yll & At
Arabisht: Muslihuddin
Frėngjisht: lutter
Greqisht: lepta, lefta
Shqip: luftoj

Yll bėrė
Anglisht: glower
Greqisht: kalispera
Hollandisht: Tillburg
Latinisht: turb- (turbulentus, turbidus, turbare, perturbare etj.), temporalis
Portugalisht: Brasil
Shqip: i qelbur, turbulluar, valė, ylber

Yll & I
Anglisht: illusive
Frėngjisht: ėlusive,

Yll vjenAnglisht: Albion, alive, eleven, love
Arabisht: tevekkel
Frėngjisht: Gilbert, Gelbart, Holbain
Gjermanisht: Hilbert, lieben
Latinisht: faeculentus, Helveticus, velos
Rusisht: Bjellorussia
Sllavisht: Bullatovi, Jugoslavi, Slovaki
Shqip: teveqel, Veqilharxhi, thelb (thelpinj)
Turqisht. tevekel, vekil


Togfjalėshi “q’ėshtė thirrur (quajtur)
c + am+ thirr, thėrr(as)
ch + am + thirr, thėrr(as)
g + am + thirr, thėrr(as)
h + am + thirr, thėrr(as)
k + am + thirr, thėrr(as)
q, qu + am + thirr, thėrr(as)

ku thir, thėrr(as) zhvillohet sipas vargjeve:
thėrras tar, ter, tir, tor, tur, rat, ret, rit, rot, rut; tra, tre, tri, tro, tru; dar, der, dir, dor, dur, rad, red, rid, rod, rud; dra, dre, dri, dro, dru; thar, ther, thir, thor, thur, rath, reth, rith, roth, ruth; thra, thre, thri, thro, thru; dhar, dher, dhir, dhor, dhur, radh, redh, ridh, rodh, rudh; dhra, dhre, dhri, dhro, dhru;

Shembuj:
Anglisht: Astral, Astir, Austria, - caster, gallantry, Ontario, under
Frėngjisht: dėmentir , demonter,
Gjermanisht: unter
Italsht: intrigante
Shqip: Gjirokastėr, Kastrati, Kastrioti


dhe
Anglisht:: t...., Thursday
Italisht: triste, Trieste
Flamisht: trekken, troosten
Frwngjisht: diriger, guider
Gjermanisht: Treppen
Shqip: drejt, troē, trokas, turbulluar
Turqisht: -tirmak, -turmak, -dirmak


Togfjalėshi "ėshtė thėnė" (quajtur)
p.sh.
- anthus, anthos

Nė toponimi gjejmė prapashtesėn "qė thonė", pra, qė quhet:
-dam, den, -don, -dun, -din, -gton, -cton, qthon p.sh.
Anglisht: Washington, autokton
Frėngjisht: Verdun
Hollandisht: Rotterdam
Shqip: tokė

Folja them sipas formulės x (j)am ku x = t, d, th, dh
da, de, di do, du, ad, ed, id, od, ud, ta, te, ti, to, tu, at, et, it, ot, ut, tam, tan, tem, ten, tim, tin, tom, ton, tum, tun, mat, nat, met, net, mit, nit, mot, not; muf, nut; tas, tes, tis, tos, tus, sat, set, sit, sot, sut, dam, dan, dem, den, dim, din, dom, don, dum, dun, mad, nad, med, ned, mid, nid, mod, nod, mud, nud; das, des, dis, dos, dus, sad, sed, sid, sod, sud; tham, than, them, then, thim, thin, thom, thon, thum, thun, math, nath, meth, neth, mith, nith, moth, noth, muth, nath thas, thes, this, thos, thus, sath, seth, sith,, soth, suth ; tha, the, thi, tho, thu, ath, eth, ith, oth, uth ; dham, dhan, dhem, dhen, dhim, dhin, dhom, dhon, dhum, dhun, madh, nadh, medh, nedh, midh, nidh, modh, nodh, mudh, nudh; dhas, dhes, dhis, dhos, dhus, sadh, sedh, sidh, sodh, sudh
dha, dhe, dhi, dho, dhu, adh, edh, idh, odh, udh.
Shtesė: sam, sem, sim, som, sum, sin, son, sun, mas, mes, mis, mos, mus, sham, shem, shim; shom, shum, mash, mesh, mish, mosh, mush, maz, mez, miz, moz, muz

Shembuj me foljen them ndėr gjuhė tė ndryshme:

Arabisht: altin, mysliman, myslyman, mytesarif
Anglisht: fathom, phantom, phantom, time, Thomson, Thomas, Thompson
Frėngjisht: alentour, ceinture
Gjermanisht: Bismarck
Greqisht: temenios (temena turq.), fatos, pothos
Latinisht: eztinguere, distinguere, limit, phantasma, intendere, praendere, temporalis, tempus, ultima
Shqip: bredhur, dėmtim, habitem, avitem, dredhur, mbledhur, mbreti, pėrtim, sorollatje, shpėtim, shpėrthim, tingull, themel, Thumanė


Fjalė qė ndihmojnė pėr zbėrthimin e kodit
Gjuhėtarė e leksikografė kanė lėnė nė ēdo gjuhė gjurmė tė "rregullave tė fjalėformimit”, "tė rregullave tė shndėrrimeve fonetike", aq sa po tė kishim mundėsi t'i rreshtonim tė gjitha nė njė shkrim do tė shtrohej pyetja se pėrse duheshin kaq shumė shembuj e po aq pėrsėritje tė bezdishme.
Kėshtu p.sh.
Frėngjisht: auparavant = au para av ėshtė
Latinisht: oculis o = ul, facilis fa = il
Shqip: vėshtirė v = ir


Rrugė tė pasurimit tė fjalės me kuptime tė reja
brutto nga Brutus
katil nga Catilina
severus nga Severius
tutkun nga Tuttankhamon
__________________


[color=blue]“Ju rrėfej se ku ka gabuar Ēabej me gjuhėn shqipe”[/color]

Autori : Petrika GROSI

Ēabej ka bėrė disa gabime me qėllim pasi nė atė kohė ndoshta nuk mund ta shprehte tė vėrtetėn nė lidhje me klasifikimin e rrėnjėve kryesore tė gjuhės shqipe. Tė paktėn ky ėshtė mendimi i studiuesit shqiptar, Ēlirim Xhunga, i cili prej 2 vitesh ėshtė marrė me studimin e veprės Ēabejt dhe me ngritjen e tezės sė tij linguistike. Diēka tjetėr, interesante nė intervistėn e dhėnė ditėn e djeshme ekskluzivisht pėr gazetėn “Ballkan”, ėshtė se studiuesi Xhunga pretendon qė shqipja ėshtė gjuha mė e hershme dhe e kultivuar ndėr shumė tė tjera, pėrfshi kėtu edhe greqishten e vjetėr dhe latinishten. Pėr trajtimin e kėtij problemi studiuesi ka pranuar tė japė detaje dhe shembuj si vijon nė bisedėn e mėposhtme. Nuk ėshtė pak tė bėsh publike njė deklaratė tė tillė dhe tė mos kesh reagime nga studiuesit e gjuhės dhe letėrsisė, qofshin pozitive apo negative. Heshtja ndoshta do tė thotė se ata i japin pjesėrisht apo plotėsisht tė drejtė z.Xhunga, ose edhe kėshtu nė mos qoftė, njė tjetėr gjė kuptohet; Ata nuk kanė gjetur argumenta qė ta kundėrshtojnė linjėn e tij.

-Z.Xhunga, para pak kohėsh nė njė shkrim tuajin ju argumentonit se greqishtja e vjetėr dhe latinishtja e kanė prejardhjen prej shqipes sė hershme. Cilat janė tė rejat mė tė fundit nėse ka, bazuar nė studimet tuaja qė janė thelluar mė tej?
Nga studimet dhe njohjet e mia mbi materialin gjuhėsor tė greqishtes sė vjetėr, latinishtes, gotishtes, sllavishtes kishtare, turqishtes, arabishtes, hebraishtes dhe deri nė gjuhėn japoneze, mė rezulton qė shqipja ėshtė gjuha e parė e kultivuar nė mėnyrė natyrore nga raca njerėzore. Pra populli i parė i cili ka arritur tė artikulojė njė gjuhė tė kultiviuar ka qenė shqiptari. Me shqiptar unė nėnkuptoj arbėrit, ilirėt, apo edhe paraardhėsit e tyre. E kam mė kollaj qė me fjalėn shqiptar t’i pėrfshij tė gjithė paraardhėsit tanė kėtu, ndaj me kėtė kuptim do ta pėrmend sėrish kėtė fjalė. Nė konkluzionin tim del se bashkė me fjalėn, edhe mendimi ka vulėn shqiptare. Pra logjika, nuk ėshtė vepėr e Platonit, as e Aristotelit, por vepėr e mendimit shqiptar. Nga shqipja kanė lindur tė gjitha gjuhėt e tjera duke nisur qė nga Amerika Latine deri nė Japoni. Kėtė unė e mbėshtes me njė strukturė leksikore qė ėshtė baza e fjalės nė ēdo gjuhė, pėr tė cilat sapo fola.

-A nuk do tė ishte paksa e guximshme tė thoshim se nga shqipja kanė dalė gjuhėt e tjera, ndėrsa nga historia kemi fakte tė ndryshme pėr popullsi mė tė hershme?
Fakt ėshtė se duke nisur qė nga kohėt mė tė vjetra, nga Mesopotamia, edhe tek egjyptianėt, e mė vonė te grekėt dhe latinėt. ēdo fjalė zbėrrthet me rrėnjėt qė unė do u them mė tej. Ndėr rrėnjėt kryesore tė shqipes, qė hynė nė pėrbėrjen e ēdo fjale tė gjuhės sonė apo dhe tė gjuhėve tė tjera mund tė fusim simbolin e yllit. Ky simbol ėshtė pjesė pėrbėrėse e lėndės qė ndėrton fjalėt nė tė gjitha gjuhėt e botės. Marrim fjalėn yll. Yll, ne e gjejmė tė shkruar nė tė gjithė gjuhėt e botės nė trajta si: al, el, il, ol, ul, la, le, li, lo, lu. Ylli identifikohet me “al” te fjalėt: Alban, Liban, ose libanon. Identifikohet me “el” te Enkelejda, ose tek helen. Me “il” identifikohet te ilirėt, ndėrsa me “ol” te katolikos. “Ul” ėshtė njė yll i vjetėr. “La” identifikohet me latin. Pėrsa i pėrket rrokjes “le” marrim pėr shembull fjalėn greqisht “kleos”, qė do tė thotė nė greqisht “i dėgjuar”, por qė nė fakt vjen nga rrėnja shqipe, “qė lind”. “Le” qėndron edhe nė rrėnjėn e fjalės tjetėr greqisht, “klepto”, qė do tė thotė “qė vjedh”, “qė le”. Rrokja “li” identifikohet me fjalėn “Liburn”. “Lo” e kemi te shqipja me fjalėn “loti” nė shqip, por edhe te anglishtja, “flower”, (lule) etj. Ndėrsa “lu” e gjejmė te fjala “lux,lucis”, “lumen”, etj. Pra gjithė ky varg i rėndėsishėm e themelor ka shėrbyer nė ndėrtimin e njė miriade tė tėrė fjalėsh duke filluar qė nga Shqipėria deri nė Japoni. Njė varg tjetėr shumė i rėndėsishėm duke nisur qė nga shqipja ėshtė vargu “ar”, pra flori; Vargu ėshtė: ar, er, ir, or, ur, ra, re, ri, ro, ru. Nėse nė greqisht ne themi “arqi”, qė ka kuptimin e zanafillės, kjo vjen nga ar, pra me qenė ar, ose me qenė flori. Apo fjala tjetėr gjermane “Urzeit”, e cila vjen po nga rrėnja “ar”. Kjo fjala vjen nga “ur” dhe “ze”, qė do tė thotė “qenė”, dhe “t” qė ėshtė prapashtesė nė anglisht e gjermanisht dhe do tė thotė “me thėnė”. T-ja dhe d-ja fundore nė gjermanisht, anglisht dhe shqip, vjen nga “te”, “them”. Marrim fjalėn “fund”. Ajo nuk ėshtė gjė tjetėr veēse rrėnja e fjalės shqipe “njoh” e kthyer mbrapsht, nė latinisht, si edhe nė gjuhė tė tjera. “fundus”, “fine”, apo “find”, apo edhe “ala’ fin” nė arabisht, qė tek numėrorėt do tė thotė “nė fund”.

-Ka vargje tė tjera si kėto dy tė parėt shqipja mbi tė cilat bazohen edhe gjuhėt e tjera?
Ėshtė vargu po kaq i rėndėsishėm i foljes “jam”: as, es, is, os, us, sa, se, si, so, su. Pra folja “jam” e shqipes, hyn gati nė ēdo gjuhė tė botės. P.sh. kemi edhe njė fjalė si “sweden” qė do tė thotė se “ish kopshti i Edenit”. Njė folje tjetėr shumė e rėndėsishme ėshtė “njoh”, qė e kemi pėrmendur edhe te shkrimi i mėparshėm. Rrėnjėt e vargut tė saj janė: na, ne, ni, no, nu, naf, nef, nif, nof, nuf. Pra nė kėtė varg qė tingėllon si i ēuditshėm ne kemi foljen “njoh”, e cila edhe nė shqip vjen nga pasthirmat: “nja”, “nje” ose “nji”, qė do tė thonė “ja” ose “qe”; “qe ku ėshtė”, apo “ja ku ėshtė”. Nga kjo kanė dalė edhe numėrorėt, “njė”-”nji” dhe nga numėrorėt ka dalė pastaj kuptimi i foljes njoh. Nėse marrim pastaj rrėnjėn “fun”, nga ajo ka dalė “fund”, pra ėshtė d-ja fundore qė kishte anglishtja e gjermanishtja. “Fun” nuk ėshtė gjė tjetėr veēse “fundi” i konceptuar nga idealistėt si fundi i botės, por nė fakt nuk ėshtė fundi i botės, por fundi i dijes, i njė dije, futur nė prizmin e tyre idealist nė konceptimin e botės. Ndaj dhe “fun” e “fund” kanė lidhje me fjalėn “apokalips”. Kjo fjalė vjen nga shqipja dhe do tė thotė “zbulohet ajo ē’ka kam fshehur mirė”. “Kiameti’ nė turqisht, do tė thotė “them (zbulohet) ky qė jam”, pra kur tė zbulohet se kush ėshtė ai qė ka shkruar pėr kėto gjėra vjen dhe fundi i botės. Ndaj dhe numri themelor 5000, shqip do tė thotė “kur tė merret vesh se kush jam, ėshtė fundi i botės”. Pra ėshtė parashikuar njė 5000 vjeēar qė njohja njerėzore tė shkojė deri te fjala “yll” qė ėshtė njė fjalė primordiale sepse latini e ka pėrkufizuar me konceptin “linea”, qė vjen nga fjala “njoh yllin”. Pra “li” do tė thotė yll, ndėrsa “ne” do tė thotė njoh. Pra kur vjen ylli, ose njohja e yllit, ėshtė kufiri i mjaftueshėm i diturisė. Kapėrcimi i kėtij pragu ėshtė njė blafstemi, e cila vjen po nga fjala yll dhe qė do tė thotė “yll ėshtė”. “Femi” nė greqisht do tė thotė pėrhap, ndėrsa “bl”-ja nistore nė tė gjithė gjuhėt ėshtė fjala yll. Kurse nė anglisht fjala “blush”, “me u skuq”, vjen nga fjala “yll ėshtė”.

-A ia keni parashtruar kėtė tezė tuajėn profesorėve tė fakultetit tė gjuhėsisė apo tė Institutit tė Gjuhė-Letėrsisė?
Kam kontaktuar me disa profesorė por reagimet e tyre kanė qenė indiferente duke mė thėnė se nuk merren me kėtė punė. Predispozitat pėr t’u thelluar nė kėtė fushė mungojnė nė tė gjithė. Kjo vjen sepse ka gjėra tabu, pėr tė cilat mė mirė tė mos thellohemi sot.

-Nė konkluzionet tuaja ju bini ndesh edhe me prof. e nderuar Eqerem Ēabej. Ēfarė do tė thoshit nė kėtė drejtim?
Nga njė studim qė unė i kam bėrė fjalorit etimologjik tė Ēabejt, por edhe studimit tė tij nė bashkėpunim me A.Xhuvanin pėr parashtesat dhe prapashtesat e shqipes, mund tė them me bindje tė plotė qė Ēabej ka lėnė me ndėrgjegje jashtė trajtimit etimologjik rrėnjė shumė tė rėndėsishme tė shqipes. Pėr mendimin tim ai ndoshta ėshtė penguar pėr ta bėrė kėtė gjė nė atė kohė. Ēabej ėshtė penguar tė thotė fjalėn e tij nė kėtė fushė. Gjithashtu, po tė marrim shumicėn e parashtesave dhe prapashtesave tė studimit tė tij, ato janė si tė thuash rrjedhim alogjik i njė premise tė gabuar. Nėse ne pranojmė qė kėto gjėra janė bėrė me dashje, atėhere dalim nė konkluzionin se shkolla e Ēabejt, me qėllimim i ka ēuar studimet nė njė rrugė tė gabuar sepse shumica e parashtesave dhe prapashtesave kryesore tė shqipes nuk janė ato qė thuhen nė studimin e tij. Psh. nėse marrim prapashtesėn shqipe “ul” vjen nga fjala yll, po kėshtu edhe prapashtesa “il” vjen po nga rrėnja shqipe yll. Nė mėnyrė mekanike janė nxjerrė prapashtesat “il” dhe “ul”, kur ato bėjnė pjesė nė rrėnjė tė tjera. Kur themi ne “pėrkul” kemi njė fjalė tė pėrbėrė nga “pėr” dhe “kul”. “Kul” vjen nga njė tok fjalėsh qė do tė thotė “ėshtė yll”. Rrėnja “kul” ėshtė e njėjtė me rrėnjėn shqipe “qiell”, ose me temėn latine “cael”, “coel” apo e njėjtė me temėn angleze “ceil”, si dhe me rrėnjėn greke “kel”, qė ėshtė qielli.
Njė shembull tjetėr ėshtė kur themi fjalėn “shekull”; ajo ka tė bėjė me sintetizimin e asaj qė i ėshtė dashur latinit pėr tė shkulur konceptin dhe fjalėn “yll” nga mendja e njerėzve. Vetė fjala “shkollė” vjen nga njė temėn latine “auscul-” qė do tė thotė “dėgjoj” por qė do tė thotė “ai = yll shkul (nga mendja)”. Nė zbėrrthimin e fjalėve duhet tė kemi parasysh se kemi njė pėrdorim tė sinonimeve tė yllit nė vend tė njėra tjetrės. Nėse kthehemi te Ēabej dhe marrim fjalėn “pėrkul”, nuk do tė mund tė heqim mekanikisht “ul” si prapashtesė dhe tė mbetet njė “pėrk”. Fjala “pėrkul” ka dy rrėnjė siē janė “pėr” dhe “kul”.

Ky artikull ėshtė publikuar me 08/10/2005 ne Gazeten Ballkan
http://ballkan.com/index.php?page=shownews&newsID=33137
avatar
Dimitrov Xhunga

168


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  dante prej 18.10.11 20:51

nuk mund te jap nje link te sakte ku mund te gjindet, por nje nga theniet me interesante te tij eshte ajo qe " nqs pas vitit 2000 do vazhdoje te flitet gjuha shqipe, atehere edhe nje pjese e madhe e botes do filloje ta flase ate gjuhe gjithmone e me ne rritje" do mundohem te gjej nje reference te saj
avatar
dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 19.10.11 13:23

Kush mė thotė nga ju tė nderuar miq, a e ndoqėt ''debatin'' nė distancė midis Presidentit tė Republikės dhe Kryetares sė Kuvendit Popullor tė Shqipėrisė, pėr gjuhėn e folur nga punonjėsit e Institucioneve tona shtetėrore, dhe a keni ju ndonjė koment nė lidhje me ēėshtjen gjuhėsore tė pėrfolur por ju lutem pa e politizuar atė siq ndodh rėndom edhe nga disa media tona dhe kryesisht televizioni i Kandaharit ''KLAN -TV'' ??

Faleminderit !!
avatar
Ufo

190


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 19.10.11 13:28

Ufo, une mendoj qe "debati" ne vetvete nuk behet per gjuhen apo dialektin, diku tjeter "rreh cekani" une per veten time dialektin shkodran apo shkodranishten e kam me te preferuaren megjithese nuk i perkas atij qyteti. Pra une vleresoj gjuhen e Fishtes, dhe do te doja qe askush te mos e politizoje mendimin tim.
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 19.10.11 13:32

ILIRA shkruajti:Ufo, une mendoj qe "debati" ne vetvete nuk behet per gjuhen apo dialektin, diku tjeter "rreh cekani" une per veten time dialektin shkodran apo shkodranishten e kam me te preferuaren megjithese nuk i perkas atij qyteti. Pra une vleresoj gjuhen e Fishtes, dhe do te doja qe askush te mos e politizoje mendimin tim.
Sigurisht e dashur ILIRA. Ju keni tė drejtė me ē'ka shkruani por nė tė vėrtetė nėse ndiqni punimet e parlamentit, disa dikastere qendrore me zedhėnėsit e tyre, ju do vini re se nuk flasin dhe nuk i rrinė korekt shqipes letrare..E kuptoj se ē'doni tė thoni por tjetėr kund e kam ''fjalėn'' unė..Pėrshėndetje !
avatar
Ufo

190


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 19.10.11 13:38

Shqipja letrare apo zyrtare eshte mbeshtetur ne dialektin toske dihet qe ne ate kohe kur u vendos kjo nuk mund te kishte zera ndryshe, megjithate kur kemi studiuar eposin e kreshnikeve askush nuk pati veshtiresi ne te kuptuar dhe recituar, vazhdoj ti qendroj mendimit qe mohimi apo mospranimi i gegerishtes ka akoma nuanca " politike euforike partizane" Personalisht flas dhe shprehem ne gjuhen zyrtare por me tingellon shume e bukur "kanga e bylbylit"
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 19.10.11 13:44

ILIRA shkruajti:Shqipja letrare apo zyrtare eshte mbeshtetur ne dialektin toske dihet qe ne ate kohe kur u vendos kjo nuk mund te kishte zera ndryshe, megjithate kur kemi studiuar eposin e kreshnikeve askush nuk pati veshtiresi ne te kuptuar dhe recituar, vazhdoj ti qendroj mendimit qe mohimi apo mospranimi i gegerishtes ka akoma nuanca " politike euforike partizane" Personalisht flas dhe shprehem ne gjuhen zyrtare por me tingellon shume e bukur "kanga e bylbylit"

Ah e dashur, do shkonte puna gjatė dhe neve nuk jemi gjuhėtarė tė analizonim paskajoren, gegnishten apo toskėrishten, pėlqimi juaj pėr shkodranishten ėshtė personal dhe nuk mendoj se do thotė gjė nė kuadrin e temės sė mėsipėrme, ''Kanga e bylbylit'' ?? Ju po shkruani me njė verior 24 karatėsh..
avatar
Ufo

190


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 19.10.11 13:51

ne perfundim Ufo nuk me bezdis asnje nga dialektet qe perdoren nga njerezit perkundrazi me ndihmon te kuptoj perkatesine e tyre, fundja eshte shqip dhe kuptohet pa veshtiresi. Me te mira.
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 19.10.11 13:57

ILIRA shkruajti:ne perfundim Ufo nuk me bezdis asnje nga dialektet qe perdoren nga njerezit perkundrazi me ndihmon te kuptoj perkatesine e tyre, fundja eshte shqip dhe kuptohet pa veshtiresi. Me te mira.
Jozefina Topalli ben gabim qe flet me dialekt sepse jo te gjithe e kuptojne dialektin shkodran. Sidomos zona e jugut as qe e ka idene per disa fjale. Ndaj ne institucione shteterore kaq te rendesishme nuk duhet te flitet me dialekt ne asnje menyre, sado i bukur te jete ky dialekt. Jozefina Topalli e di shume mire gjuhen letrare standarte, por nuk deshiron vete ta flase ate. Kete e kam vene re edhe tek shkodrane te tjere. me duket se shkodranet jane te dashuruar pas dialektit te tyre, prandaj nuk duan ta ndryshojne ate. Por eshte nje gabim i madh. Nese do flasim te gjithe dialektin tone neper institucione te tilla, atehere duhen perkthyes edhe shqip-shqip qe njerezit te marrin vesh se cfare po thuhet.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 19.10.11 14:03

Nikolaos une nuk jam zedhenesja e Jozefines dhe te thashe qe nuk jam as shkodrane , per te kuptuar dialektet me duket e mjaftueshme letersia e vitit te pare dhe dyte ne gjimnaz.
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  dante prej 19.10.11 23:19

perkthys sta dasht as ka me tu dasht najher o Nicolas. Se ka emrin kot shqip se a per tan shiptart. Gjuha letrare asht detyrim mu shkru e jo me u fol. Per sa i perket percaktimit te gjuhes letrare shqipe gjate viteve 70 nga kongreset komuniste, qe e shikonin veriun si vater revulocionare, e mundoheshin ta luftonin ne te gjitha menyrat, zgjodhen qe ti jepnin vetem 5 % vend dialektit qe flitet nga 68 % e shqiptareve, pa permendur ketu Kosoven. Ajo e presidentit eshte muhabet tjeter me ngjyrime politike, por kjo qeshtje eshte shume me e thelle. Nuk mundet nji shkodran me e fol letraren kurr nbot, si smundet nji korcar. Mandej me rujt identitetin asht ner gjanat ma te ransishme e ti si gjuhtar duhet me i dal zat ksaj gjaje pa u ndiku
avatar
dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 19.10.11 23:28

Ne shqiperi ka shume dialekte, por gjuha e perbashket e te gjithe shqipetareve dhe e te huajve qe mesojne shqip eshte ajo qe shkruhet neper libra. Bie fjala, sikur nje i huaj te mesoje shqipen, ai do te mesoje ate qe shkruhet ne libra. Por nese ky i huaj degjon Jozefinen duke folur me dialekt, atehere ai do ta kete veshtire per ta kuptuar ate. Jo vetem te huajt por edhe nje pjese e Shqiperise se jugut. Dialekti mund te flitet me njerez te aferm ose ne mjedise shoqerore, por kur del ne tv perpara nje publiku te gjere, ketu s'jam dakort.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  dante prej 20.10.11 0:04

o Nikolas kam lexu diku qe ke studiu gjuhsi. Dialekti ka disa elemente, ku nji prej tyne asht theksi ngjuh te folun. Un jam tu shkru ne dialekt itash pa Jozi se ban ket me dokumenta zyrtare. Mandej mnyra se si e shiptan nji fjal asht edhe kja pjes e dialektit. Se ke nigju najher tu than katerdhet apo mullatart ( dy fjalt e para qe merdhen nmend ). Mandej kuvendi jon plenar asht ba si kafe. Pse duhet me than kape per "leckash" me e xerr jasht, tu pas fjalen zhele ( shembuj banal e konkret ) po ajo e presidentit asht fymje e rand per disa vlera shum tvyme. Nqs smke marr vesht qa kam shkru po ta shkruj edhe ngjuh letrare, po sma merr mendja se asht dikush ktu qe smkuptan. Gegnisht flet edhe presidenti e ti duhet ta dish si studius i gjuhs shqipe, pa nuk asht e kapshme prej gjithkujt se nuk i ka elementat aq te dukshem sa shkodranishtja, per faktin se asht tirans i vjeter.
avatar
dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 20.10.11 0:09

Po une te kuptova qarte se jam studiues i gjuheve dhe jam vet nga veriu, por varet a te kane kuptu ata nga Vlora dhe Korēa. Une ta dhashe shembullin se perse nuk duhet folur me dialekt. Nejse, une e dhashe mendimin tim se e zgjatem shume kete muhabet.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Alien & Ufo prej 20.10.11 11:31

Tė nderuar Dante dhe Nikolaos, mendoj se qė tė dy ratė nė polemikė jo tė frutshme, gjė e paramjalėruar nga postuesi i temės sė mėsipėrme.DANTE, ju nuk keni tėrd drejtė kur shpreheni se nuk paskesh shkodran apo korēar qė nuk mund ta flasin gjuhėn letrare po aq sa edhe NIKOLAOSI nga ana tjetėr s'ka tė drejtė pėr atė qė thotė se meqė qenka studius i gjuhėve dhe ėshtė verior ėshtė korekt.Tema ishte se; a kanė tė drejtė zyrtarėt e lartė tė shtetit por edhe kategoritė e tjera tė nėpunėsisė tė bėjnė ēorbė gjuhėn standarte shqipe..
avatar
Alien & Ufo

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Niko_ prej 20.10.11 11:54

Ajo qė mė habit mua, ėshtė se nga politikanėt aktualė tė Shqipėrisė, ai qė flet mė pastėr dhe mė mirė gjuhėn letrare shqipe ėshtė pėrfaqėsuesi i njė minoriteti tė huaj. E kam fjalėn pėr Vangjel Dulen.

Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Niko_ prej 20.10.11 11:58

dante shkruajti: zgjodhen qe ti jepnin vetem 5 % vend dialektit qe flitet nga 68 % e shqiptareve, pa permendur Kosovėn.

Nga i ke marrė kėto statistika?

Niko_

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Alien & Ufo prej 20.10.11 12:02

Niko_ shkruajti:Ajo qė mė habit mua, ėshtė se nga politikanėt aktualė tė Shqipėrisė, ai qė flet mė pastėr dhe mė mirė gjuhėn letrare shqipe ėshtė pėrfaqėsuesi i njė minoriteti tė huaj. E kam fjalėn pėr Vangjel Dulen.

Pėr fatin e keq jeni i saktė, gjithsesi pėr tė qeshur ky detaj or mik
avatar
Alien & Ufo

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 21.10.11 11:41

Albanėt me famė nė mijėvjeēarė
(Nga Troja e lashtė deri nė ditėt tona)

Ky studim ka si objekt figurat mė tė famshme shqiptare, ose me rrėnjė shqiptare, tė cilėt kanė lėnė gjurmė tė thella nė historinė botėrore. Shqiptarėt janė krijuesit dhe qeveritarėt e perandorive mė tė mėdha tė njerėzimit.Perandoritė, si ajo e Aleksandrit tė Madh, Romės, Bizantit dhe Osmanėve, janė nė thelbin e tyre perandori tė krijuara dhe qeverisura nga shqiptarėt, apo nga paraardhėsit e tyre, pellazgo-ilirėt.
Ata nė rolin e qeveritarėve, i kanė dhėnė botės zyrtarisht fenė njėzotėshe dhe janė arkitektėt dhe financuesit e veprave tė kultit mė tė vjetra dhe mė tė famshme tė botės. Shqiptarėt kanė dhėnė kontributin e tyre pėr krijimin e disa shteteve moderne si tė Egjiptit, Turqisė, Greqisė, Rumanisė, Italisė etj. Ata studiues tė huaj, tė cilėt e njohin historinė, e vlerėsojnė lart kontributin qė kanė dhėnė shqiptarėt pėr qytetėrimin botėror. Njė nga kėta ėshtė amerikani Xh. Williams, i cili e dėnon ashpėr persekutimin e shqiptarėve nė shekullin e XX, kur thotė se: “Ėshtė tragjedi tej ēdo pėrfytyrimi qė kjo racė e madhe dhe shumė e lashtė tė katandisej nė kėtė gjendje, e cila meriton tė quhet skandal i qytetėrimit evropian”.
Ka ardhur koha qė tė njihet e vėrteta historike dhe shqiptarėve t’u jepet vendi qė meritojnė, pėr kontributin qė kanė dhėnė nė historinė e qytetėrimit botėror. Shqiptarėt janė gjyshėrit e kombeve dhe gjuhėve tė Evropės, si dhe krijuesit e qytetėrimit mė tė lashtė etnik evropian dhe nuk e meritojnė tė trajtohen siē janė trajtuar, sidomos nė shekullin e XX. Bota duhet tė dijė tė shfrytėzojė dhe tė kanalizojė aftėsitė e shqiptarėve nė drejtimin e duhur, pėr tė kontribuar pėr tė mirėn e njerėzimit dhe, pėr ta bėrė kėtė, ajo duhet tė njohė historinė e vėrtetė tė kėtij kombi.
Nė kėtė libėr, pėr herė tė parė pėrfshihen fakte tė marra nga burimet Mesjetare perėndimore, nė tė cilat flitet pėr origjinėn iliro-trojane tė popujve tė perėndimit, apo racės gjermanike nga ku del qartė roli i madh i genit shqiptar nė formimin e kombeve tė Evropės dhe tė gjuhėve tė tyre. Kėto tė dhėna mendoj se meritojnė tė shihen me kujdes nga historianėt shqiptarė dhe tė huaj. Pėr tė nxjerrė tė vėrtetat historike, tė cilat pėr njė historian janė tė rėndėsishme, jam mbėshtetur nė burimet historike parėsore, si tė Antikitetit dhe tė Mesjetės, i kam ballafaquar kėto burime me njėra tjetrėn si dhe me tė dhėna tė tjear. Shpresoj qė tė kem dhėnė sadopak kontribut mbi njohjen dhe rivlerėsimin e historisė sė vėrtetė tė shqiptarėve.
Falėnderoj Zotin e vetėm tė tė gjithė njerėzimit, qė e dua mė shumė se ēdo gjė nė kėtė botė, i cili mė ka dhėnė vullnetin pėr tė studiuar dhe ēdo gjė qė unė kam. Falėnderoj prindėrit dhe profesorėt e mi pėr edukimin tim, nga ana njerėzore dhe profesionale si dhe tė gjithė intelektualėt shqiptarė pėr mbėshtetjen qė mė kanė dhėnė nė punėn time.

Autorja Elena Kocaqi
Ju ofroj kete liber me te dhena fantastike ku nuk jep vetem te dhena per albanet por edhe per gjuhen qe ata flisnin.
Nuk ka as edhe nje dyshim se koha punon per ne shqiptaret...
avatar
Dimitrov Xhunga

168


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Roli i dialekteve nė zgjerimin e standardit

Mesazh  Alien & Ufo prej 25.10.11 14:16

Argumenti i pėrfaqėsimit mė tė madh numerik pėr tė pėrligjur ipso facto njė standard ad hoc (popullsia gege sasiorisht mė e madhe se ajo toske, duke mos marrė fare parasysh shtrirjen3 e standardit tė sotėm edhe nė arealin dialektor gegė), qė sillet nga ndonjė gjuhėtar sė fundmi4, nė dobi tė njė ristandardizimi, nga pėrvoja e formimit tė gjuhėve standarde, nuk ėshtė domosdoshmėri teorike e praktike.

Qysh prej Kongresit tė Drejtshkrimit e nė vijim, ēėshtja e standardit dhe e raportit tė tij me dialektet ėshtė bėrė objekt diskutimesh e debatesh nė mjaft tubime shkencore, nė shtypin e shkruar e atė viziv. Debatet kanė pasur tė bėjnė kryesisht me bazėn dialektore tė standardit: me ēfarė u bė mirė dhe ēfarė u bė gabim, ēfarė u pėrfshi dhe ēfarė u la jashtė tij, ēfarė duhet pėrfshirė nga gegėrishtja dhe ēfarė duhet rregulluar brenda vetė standardit.

Nė pėrgjithėsi debatet janė pėrqendruar te ruajtja dhe pėrmirėsimi i tij nga njėra anė dhe, pėr njė pėrballje tė re me gegėrishten, nga ana tjetėr. Ėshtė bėrė e qartė tashmė se si teorikisht2 edhe nga pėrvoja e gjuhėve tė tjera, mbėshtetja e standardit nė njė dialekt (toskė), duke e pasur dialektin (siē ėshtė rasti ynė me gegėrishten) a dialektet e tjera ndihmėtar/e, ėshtė e pėrligjur.

Argumenti i pėrfaqėsimit mė tė madh numerik pėr tė pėrligjur ipso facto njė standard ad hoc (popullsia gege sasiorisht mė e madhe se ajo toske, duke mos marrė fare parasysh shtrirjen3 e standardit tė sotėm edhe nė arealin dialektor gegė), qė sillet nga ndonjė gjuhėtar sė fundmi4, nė dobi tė njė ristandardizimi, nga pėrvoja e formimit tė gjuhėve standarde, nuk ėshtė domosdoshmėri teorike e praktike.

Nga ana tjetėr, nuk bėn gjė tjetėr veēse rihap ēėshtjen e legjitimimit tė standardit tė sotėm. Ėshtė e vėrtetė se pėrhapja e standardit ėshtė njė “shpenzė” pėr sa i pėrket mundit tė folėsve pėr tė pėrvetėsuar kodin normativ tė gjuhės sė shtetit. Kjo “kosto” pėr shtrirjen e standardit nė gjithė arean shqipfolėse pra, edhe pėrtej arealit toskė duke e pėrfshirė edhe vetė kėtė tė fundit) ka pasur rezultate tė pamohueshme, sido qė mbetet ende shumė pėr tė bėrė. Por rikthimi nė njė formė tjetėr i tezės sė ‘72-shit pėr njė standard ‘mbidialektor’5 ėshtė po aq i gabuar6 sa edhe vetė pohimi i saj nė Kongresin e Drejtshkrimit.

Edhe ndonjė tezė pėr njė neostandard7 metropolitan ėshtė po aq e paqėndrueshme sa dhe vetė stabilizimi i popullsisė sė ardhur nė kėtė trevė. Jo vetėm ėshtė i gabuar, por edhe i rrezikshėm pėr tė ardhmen e kombit, pasi rihap ēėshtjen e formimit tė standardit a tė tjetėrsimit tė tij. Pėr kėdo qė merret me probleme teorike tė gjuhės e kupton drejt se kėtu ēėshtja nuk shtrohet pėr tė ndrequr disa aspekte gjuhėsore, njė pjesė e mirė e tė cilave ėshtė vėnė nė dukje sė fundmi edhe nga njė punim i kujdesshėm nė Fjalor Drejtshkrimor i Gjuhės Shqipe8.

Nuk ėshtė fjala as pėr pėrfshirjen e njė fjalėsi tė bollshėm me prejardhje gege9, i cili, volendo dolendo, po i ngjizet standardit pa kurrfarė pengese. Siē ka pohuar profesor Shkurtaj, “nė mėnyrė tė veēantė duhet t’i qasemi pasurisė, larmisė dhe forcės shprehėse tė leksikut dhe tė frazeologjisė sė krahinave tė Veriut, tė cilat, qoftė nė masėn qė na janė fiksuar nė veprat e autorėve qė kanė shkruar nė variantin letrar tė gegėrishtes, qoftė edhe nga gurra e gjallė e gegėrishtes sė folur ose nga folklori i gegėrishtes i Veriut duhet vlerėsuar e vėshtruar kurdoherė si burime tė freskisė dhe tė prurjeve tė domosdoshme pėr gjuhėn letrare tė pėrbashkėt”10.

Edhe disa rregulla drejtshkrimore qė lidhen me probleme, si: shquarsia dhe pashquarsia e disa emrave tė pėrveēėm; emrat gjeografikė qė janė togfjalėsha, shtrirja e shkronjės sė madhe nė disa fjalė, si: Bajram, Krishtlindje, Perėndi; vėnia e theksit te disa orientalizma si; téneqe/teneqé, bįsme/basmį; njė grup emrash mashkullorė qė nė normėn e sotme shkruhen me ė si; djalė, gjalpė, lumė, mjaltė, ballė etj.; shumėsi i disa emrave si; kabėll, teatėr apo si: mjeshtėr, pediatėr, otojatėr duhen shqyrtuar dhe dhėnė zgjidhje nė mėnyrė shkencore dhe me miratim prej institucioneve qė merren me problemet e gjuhės nė bashkėpunim me shtetin.

Gjithashtu, ēėshtje qė lidhen me emrat, si: ata qė kanė vetėm njėjėsin apo vetėm njė gjini, fjalėt e pėrbėra mbiemėrore qė lidhen me zanoren o a me vizė lidhėse; mbiemra prejemėrorė vendesh me prapashtesėn –ian/-jan, -iot/-jot etj., duhen vėnė nė tryezėn e zgjidhjes. Edhe sistemi foljor ka ēėshtje tė debatueshme, si: e pakryera e habitores punuakej, lėnkej nė raport me punuakėsh, lėnkėsh; disa forma tė kohėve tė thjeshta tė habitores qė formohen nga pjesorja dhe jo nga tema e sė tashmes a ndonjė temė tjetėr, si: ardhka, thėnka, dashka nė vend tė vika, thėnka doka etj.; foljet bie, shpie nė urdhėrore njėjės bjer apo bier, shpjer apo shpier; Gjithashtu ka ngjallur diskutime folje si: ec, ik, hip apo eci, iki, hipi. Tėrheq vėmendjen edhe diskutimi rreth formės t/s tė foljeve tė tipit mas/mat, nxit/nxis, pėshpėrit/pėshpėris etj.

Pra, pėrveē ndonjė rasti, tė pakėt janė sot ata studiues, qė janė kundėr pėrmirėsimeve qė duhen bėrė nė standardin e sotėm dhe se rishikimet aty ku ėshtė e nevojshme duhen bėrė. Por, ta themi qartė: njė ndėrhyrje e tillė si ajo qė propozohet nė sistemin foljor, nėpėrmjet pėrfshirjes sė paskajores gege, prish sistemin e standardit tė sotėm dhe rihap procesin e standardizimit tė gjuhės shqipe nga e para, sepse krijon shtratin pėr njė standard tjetėr me bazė gegėrishten. Duke qenė se folja ėshtė bėrthama e thėnies, pra themeli i gjuhės, ndryshimi i kėsaj bėrthame trondit themelet e standardit. Me pėrfshirjen e paskajores gege si formė pėrfaqėsuese, standardi qė krijohet nuk mund tė jetė as ky qė ėshtė “gjoja i pėrmirėsuar” as njė mbidialektor “gjoja gjithėpėrfshirės”.

Me pėrfshirjen e paskajores gege, ky i riu qė mėtohet tė fabrikohet ex catedra, nuk mund tė jetė as mė shumė e as mė pak veēse njė pėrpjekje pėr njė standard tjetėr me bazė gegėrishten. Ēfarė do t’i mbetej nė sistem kėtij standardi me pėrfshirjen e paskajores? Le tė ndalemi vetėm nė disa prej argumenteve, qė vijnė nė mbėshtetje tė ēfarė theksuam mė lart:

Problemi i parė ėshtė se cilin variant tė paskajores do tė pėrdoret: ai me punu apo me punue, kam me bo/kam me ba. Futja e paskajores ndryshon gjithė kohėt e pėrbėra tė sistemit foljor: kam punuar/kam punu/e; kisha punuar/kisha punu/e etj..
Ndryshojnė format e pashtjelluara si: pėr tė punuar, duke punuar, pa punuar, me tė/njė tė punuar: me punu/e, tu/j punu/e, pa punu/e, me te punu/e(?), njė tė punu/e etj..

Ndryshon drejtshkrimi i emrave prejfoljorė si: a) men(d)oj – men(d)im m(b)jell – m(b)jellje, n(d)aj – n(d)arje: b) emra qė formohen prej foljesh qė kanė ė nistore a ė mesore, siē ėshtė rasti i mėposhtėm i pikės gjashtė etj.
Dalin jashtė sistemit tė standardit aktual grupet mb, nd, ng, ngj: n(d)ez, n(d)aj, m(b)jell, n(j)gj)all, dėgjoj/nigjoj, n(d)i(e)j, n(g)as etj..

Pėsojnė ndryshime tė ndjeshme nė fleksion (nė trup a nė mbaresa) nė raport me standardin, njė numėr i madh foljesh me frekuencė tė lartė nė pėrdorim, si: kam/pasė, jam/kenė, dua/du, pi/pin, fle/flen, flas/fol, bėj/baj, boj.

Njė problem tjetėr ėshtė ai i ė-sė kryesisht nė trup tė foljes, e cila nė njė pėrligjje tė paskajores nė standard do tė krijonte probleme drejtshkrimore si: ė(a)nd(ė)rroj, ė(a)m(b)ėlsoj, ė(a)njt, m(ė)soj, p(ė)soj, pun(ė)soj, pik(ė)lloj, rr(ė)fej etj.

Sistemi fontik/pėrkatėsisht ai drejtshkrimor i standardizuar qysh prej Kongresit tė Manastirit, pėson ndryshime thelbėsore lidhur me pranimin e hundoreve dhe zanoreve tė gjata dhe tė shkurtra si dhe grafinė e tyre pėrkatėse. Kėto ndryshime sjellin njė pėshtjellim grafik, i cili tjetėrson standardin e sotėm.

Shprehjet frazeologjike qė mbėshteten nė pėrdorimin foljor, duke qenė tė ngurosura, e ruajnė origjinėn dialektore si: I kalli frikėn, mė shtiu frikėn, U korit daja kur foli me tė, Mos e ēik atė muhabet, Pse e nguc …, i vetoi nėpėr mend …, Prej trishtimi nuk bėzan, U trand pėr njė ēast, U ēart pa arsye… etj.



Shtrirja e paskajores gege brenda standardit tė sotėm do ta “tjetėrsonte” vetė atė sepse do tė deformonte edhe standardin edhe gegėrishten e shkruar, pasi do t’i hiqte kėtij varianti tė drejtėn natyrore pėr ta ruajtur tė paprekur kėtė perlė tė gjuhės shqipe, e cila shėrben si njė veēanti themelore, qė e dallon gegėrishten nga toskėrishtja.

Mirėpo, rishtrimi i problemit tė standardit nga pikėpamja e bazės dialektore nė kushtet e sotme paraqet njė sėrė problemesh qė lidhen me vetė gjeopolitikėn e ndryshimet e mėdha demografike e shoqėrore qė kanė ndodhur. Veēanėrisht dy dekadat e fundit me ndryshimet e mėdha gjeopolitike, me heqjen e perdes sė hekurt tė kufijve shqiptarėt, kanė filluar tė lėvizin lirisht nė arteriet e kombit. Kjo lėvizje shoqėrohet ipso facto me lėvizjen e gjuhės, e cila bashkė me pėrdoruesit e saj del nga enklavat territoriale pėr t’u ballafaquar nė “tregun” gjuhėsor kombėtar.

Nga ana tjetėr, brenda kufirit politik tė Shqipėrisė, Kosovės, Maqedonisė e Malit tė Zi, ndryshimet politike e shoqėrore janė shoqėruar me lėvizje demografike, tė cilat kanė pasur si pasojė zhvendosje tė popullsive drejt qendrave urbane kryesisht metropoleve apo edhe nė hapėsirėn bregdetare. Nė kėto kushte konceptet “tė folme”, “dialekt” etj., po humbin vlerėn e tyre teorike klasike dhe gjuha shqipe, nėn efektet e shoqėrisė globale e tė sipėrmarrjes sė lirė, po ballafaqohet me dukuri tė reja siē janė; sociolektet apo tė folme tė grupimeve tė ndryshme a njė lloj “pėrzierjeje idiolektore” etj.

Nė njė botim tjetėr kam vėnė nė dukje se: “Ndryshimi gjeopolitik pas viteve ‘90 krijon mundėsi tė reja qarkullimi tė njerėzve, bashkė me ta edhe tė fjalėve, tė cilat dalin nga enklavat, duke kapėrcyer pengesat e dikurshme, qė vinin nga kufijtė politikė. Brenda kufijve politikė lėvizja e lirė ka vėnė nė dyshim konceptet klasike tė tė folmeve dhe tė dialekteve nė tė mirė tė krijimit tė sociolekteve a tė njė “pėrzierjeje tė folmesh” me prurje heterogjene. Gjuha standarde ka prirje tė zgjerohet dhe tė larmohet me prurje tė rėndėsishme dhe cilėsore kryesisht nga dialekti gegė.”

Nė kėtė kėndvėshtrim duhen ndėrmarrė studime qė tė trajtojnė shkencėrisht ēfarė po i ndodh gjuhės nė kėtė prag shekulli. Me fjalė tė tjera, duhen kundruar me vėmendje ēėshtje tė ballafaqimit tė standardit me kėtė konfigurim tė ri tė shoqėrisė shqiptare dhe tė varieteteve qė pėrdorin folėsit. Studiuesi Gjovalin Shkurtaj me tė drejtė thekson: “Dialektet dhe gjuha standarde, si variant i ngritur mbi bazėn e njė dialekti nuk janė dy ushtri kundėrshtare qė ndeshen pėr jetė a vdekje dhe njėra shfaros tjetrėn, por janė degėzime e bija tė sė njėjtės gjuhė, lindin dhe zhvillohen nė tė njėjtėn bashkėsi shoqėrore …”12.

Tė gjitha gjasat po tregojnė pėrherė e mė shumė se ky pragshekull ėshtė nė dobi tė shqiptarėve pėr sa i pėrket konceptit tė njėsimit si komb e si gjuhė. Ndarja e tyre nė disa shtete pa kurrfarė lidhjeje organike, shpirtėrore, gjuhėsore, materiale, shoqėrore doemos po shpinte deri dy dekada mė parė nė njė “thyerje a krisje demografike e gjuhėsore” qė, hera-herės, shfaqte edhe shenja tė konfliktit perceptiv gjuhėsor deri nė moskuptim a keqkuptim midis anėtarėve tė bashkėsisė shqipfolėse. Sot prirja globale integruese ndėrkombėtare ka sjellė vetiu edhe prirjen integruese kombėtare.

Nė kėto kushte shqiptarėt nuk mund tė kenė dy standarde gjuhėsore e as nuk mund tė nisin nga e para njė tė ri. Faktorėt jashtėgjuhėsorė shkojnė nė tė kundėrt tė kėtyre prirjeve, ndaj nuk mund tė kthehemi mbrapa pėr tė ndėrtuar njė standard tė ri nė vend tė kėtij qė ėshtė, pasi njė nga kushtet e Bashkimit Evropian ėshtė qė shtetet pjesėmarrėse brenda tij duhet tė kenė gjuhė standarde tė njėsuara. Po cili ėshtė problemi i sotėm qė shtrohet para standardit dhe gjithėgjuhės?

Ėshtė pikėrisht zgjerimi i kėtij standardi drejt gjithėgjuhės qė do tė thotė se karakteri njėsues a njohės i idiomės gjuhėsore duhet tė zgjerohet drejt asaj qė quhet gjuha shqipe. Kjo do tė thotė se standardi duhet tė pranojė natyrshėm pėr nevojat e veta prurje nga gjithėgjuha, kryesisht nga trevat jashtė kufirit politik tė Shqipėrisė. Nga ana tjetėr, ėshtė e domosdoshme sot qė tė ndėrtohen politika gjuhėsore qė mundėsojnė shtrirjen e standardit nė tėrėsinė e shqiptarėve brenda kombit.

Pohimet nė Kongresin e Drejtshkrimit se gjuha standarde ishte njė realitet tashmė nė tėrė arealin shqipfolės, ashtu si dhe pohimi pėr natyrėn e saj ‘mbidialektore’ ishin mė tepėr idealiste dhe me ngjyresa tė njė nacionalizmi ideologjik sesa njė realitet gjuhėsor. Vetė kushtet gjeopolitike as e kishin favorizuar dhe as mund ta favorizonin kėtė gjė deri dy dekada mė parė, para ndryshimeve tė mėdha gjeopolitike. Prej kėndej del si detyrė kombėtare shtrirja dhe zgjerimi i kėtij standardi drejt gjithėgjuhės, me qėllim qė shqiptarėt tė arrijnė njė kohezion mė tė shpejtė shpirtėror e gjuhėsor, nė mėnyrė qė ata tė kenė njė komunikim me frekuencė tė lartė nė tė gjitha fushat e jetės politike, ekonomike, shoqėrore, arsimore, edukative etj.

Kėtu duhet tė synojė politika jonė arsimore, politika jonė e botimeve, politika jonė e mediave, qė aktualisht po kthehen nė faktorė kryesorė pėr njėsimin kombėtar: zgjerimi i standardit nga pikėpamja e afrimit me gjithėgjuhėn nga njėra anė, dhe shtrirja e tij nė masėn kombėtare tė folėsve, nga ana tjetėr. Nė kėtė drejtim mėsimi i standardit nuk mund tė bėhet dhe nuk mund tė realizohet jashtė vetėdijes pėr gjithėgjuhėn, duke lėnė mėnjanė formimin e vetėdijes pėr ekzistencėn e dialekteve, e ca mė pak, vėshtrimin e tyre si tė ishin gjuhė tjetėr.

Lidhur me edukimin gjuhėsor nė shkollė T. de Mauro do tė shprehej: “Ajo qė ėshtė thelbėsore ėshtė tė mos u kėrkojmė fėmijėve tė flakin tutje si diēka tė fajshme atė ēka ka qenė mėnyra e tyre e parė e tė folurit… Duhet tė mbajmė parasysh kėtė fakt; kur tė na duhet t’ia mėsojmė standardin (fėmijės, shėn. ynė) le t’ia mėsojmė pa iu dhėnė shkopinj duarve. Nė lėmė tė gjuhės, shkopinjtė bėjnė efektin e kundėrt”13.

Natyrisht, shteti, shkolla, institucionet, mediat, shtėpitė botuese punojnė pėr ngulitjen e standardit, por ne jemi njė shoqėri me standard gjuhėsor tė ri ende tė pangulitur e tė panjėsuar. Kėsisoj nuk mund tė pretendohet se shqiptarėt e krijuan standardin dhe ai duhet tė mbetet njė koine statike e dhėnė njėherė e pėrgjithmonė. Sikundėr vetė gjuha, brenda sė cilės gjėllin, edhe standardi ėshtė njė proces historik, dinamik nė zhvillim; ndryshon e larmohet nė pėrgjigje tė kėrkesave qė ka shoqėria.

Katėr dekada prej Kongresit tė Drejtshkrimit dhe vetėm dy dekada prej ndryshimeve tė mėdha politiko-shoqėrore janė shumė pak pėr tė folur pėr njė standard tė ngulitur, tė shtrirė e tė njėsuar nė gjithė trevėn shqipfolėse. Sikundėr kėshillon T. De Mauro14, “njė verifikim i kujdesshėm i disa pėrdorimeve tė sotme tė shqipes standarde mund tė na ndihmojė tė kuptojmė mė mirė problemet dhe tė gjejmė zgjidhjet mė tė mira tė mundshme.”

Por ky proces duhet parė qetėsisht dhe me tolerancė – thekson ai, larg egocentrizmit krahinorist a mendėsive me frymėzim parashkencor e politik. Ai duhet parė me sytė drejt sė ardhmes tė kombit tonė dhe jo me kokėn mbrapa pėr tė zhbėrė atė qė u bė katėr dekada mė parė, sepse as gjuha as shqiptarėt dhe as Shqipėria nuk janė mė si katėr dekada mė parė.


SHEZAI RROKAJ
avatar
Alien & Ufo

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Alien & Ufo prej 26.10.11 8:43

Estilen shkruajti:
ILIRA shkruajti:pershendetje

po postoj quatrenin 91 ne centurionin e V te Nostradamus i cili me shume se nje here permend albanet dhe Shqiperine???!!!!
Edhe dijetari francez Robert d'Angely ne vepren e tij te shumevellimshme per pellazget dhe shqiptaret e citon disa here dhe Nostradamin, sidomos per apelacionin, qe i quan albanet (shqiptaret), si popull misterioz, por gjithnje te klasit te pare

(Ne sheshin qe eshte parajse per cdo grabitqar
Ku kemba e cdo trimi nuk shkel dot,
Do te sulmojne befas me kaloresi te lehte
Shqiptaret, Marsi, Luani, Saturni dhe Ujori(.

Nje postim qe me pelqeu pa mase !!!!

.!!!
avatar
Alien & Ufo

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 26.10.11 9:01

Ju betohem qe nuk e kam shkruajtur une quatrenin as studimin per pellazget, keshtu qe mjaft me pikacuditese!!!! :-)
avatar
ILIRA

272


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Vetėm studentėt kujtojnė Manastirin

Mesazh  Gon! prej 14.11.11 12:10

Vetėm studentėt kujtojnė Manastirin


Nė Manastir sot shėnohet 103 vjetori i Kongresit tė Alfabetit, por pa ndonjė manifestim zyrtar.

"Marshi drejt Manastirit" ka qenė njė nga ngjarjet pėr ta shėnuar kėtė pėrvjetor, ku njė grup studentėsh dhe tė rinjsh shqiptarė marshuan nga Shkupi, Tetova, Prishtina, Tirana dhe qytetet tjera nė marshin e organizuar drejt Manastirit.

Ky marsh ėshtė paralajmėruar tė jetė tradicional.

Mė 14 nėntor 1908, nė Manastir u arrit pajtimi pėr alfabetin e gjuhės shqipe me shkronja latine, njė projekt gjithėkombėtar qė kishte tubuar personalitetet e mirėnjohura tė letėrsisė dhe kulturės shqiptare.
avatar
Gon!

532


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 14.11.11 13:23

“Gjuha e perėndive”, njė libėr studimor qė pėrpiqet tė hedhė dritė mbi lashtėsinė e Pellazgėve. Autori i kėtij libri ėshtė arvanitasi i madh, Aristidh Kola. Duke u bazuar nė studimet e tij personale, por edhe nė ato tė studiuesve tė tjerė, qė kanė pasur lidhje me ēėshtjen pellazgjike dhe me tezėn e gjuhėve indoevropiane, ai konstaton se populli Pellazg ėshtė jo vetėm paraardhės i ilirėve, por edhe i grekėve dhe shpėrndarės i qytetėrimit nė pjesėn mė tė madhe tė botės. Pellazgėt, si populli mė i qytetėruar, nuk ua dhanė elementėt e qytetėrimit tė tyre vetėm grekėve, por edhe fenikasve, babilonasve dhe popujve tė tjerė.

Kush ėshtė gjuha e perėndive ?

Libri “Gjuha e Perendive” i arvanitasit te madh Aristidh Kola trajton nje ceshtje qe nuk eshte aspak e re, por ndoshta edhe me e vjeter se kontinenti yne, ceshtjen e gjuhes dhe te identitetit te Pellazgeve. Intelektuali Arvanitas prej Italise se poshtme, Dhimitrios Kamaradas ishte i pari qe i entuziasmuar nga afrimi i fjaleve arvanitase me ato homerike e parahomerike, tha se: “Gjuha Arvanitase eshte gjuha e perendive”, eshte pikerisht ajo gjuhe qe permend Homeri, dhe si te tille ai nenkuptonte gjuhen shume te vjeter pellazgjike, gjuhen e atyre njerezve qe u dhane emra perendive dhe menyrave te adhurimit. Ky konstatim i Kamarades, i dha titullin ketij libri.

I madhi Aristidh Kola hedh poshte tezen e indoevropianizmit, dhe kembengul, duke u mbeshtetur ne fakte se gjuha rrenje nga e cila kane rrjedhur te tjerat eshte pellazgjishtja, gjuha e popullit qe themeloi qyteterimin boteror. Nder te tjera autori permend se:- Pavaresisht se jam ne kundershtim -ndoshta absolut- me mendimin sundues lidhur me indoevropianet une mund te jap nje sqarim, gjithmone ne lidhje me kete ceshtje.

1. Deshmi, legjenda, tradita, fjale, monumente per pellazget kemi qe nga Gadishulli Iberik gjer ne Indi, kurse jo per Indoevropianet.

2. Teoria Indoevropiane eshte pjelle e fantazise shkencore, qe u mbeshtet ne bashkesine e rrenjeve gjuhesore qe nga Evropa e gjer ne Indi. Nderkohe qe kjo bashkesi shpjegohet fare mire me teorine pellazgjike. Pse atehere kjo nuk u quajt teori pellazgjike. Pse atehere kjo nuk u quajt “bashkegjuhesi pellazgjke”, por Indoevropiane ose Indogjermane; nuk besoj se ka ndihmuar per kete shkenca, me shume se sa synime te tjera te ndryshme prej saj..

3. Djepi i Indoevropianeve percaktohej me bindje te plote ne brigjet e lumenjve Gang e Indhos gjate shekullit te kaluar. Me vone u transferua ne Kauakaz, ne Pamir dhe tani se fundmi nderroi vend ne Evrope, gjithnje me po te njejten bindje fanatike.

4. Permenden fakte per spostimin e indoevropianeve me pretendimin qe ata te pranoheshin nga historia, permendeshin hollesira etj, dmth. vogelsira hipotetike dhe fantastike – bile dhe data- me bindjen se ishte fjala per dokumenta historike te pakundershtueshme, qe shkencetaret e katedrave riprodhojne me mentalitetin e tyre prej dhaskali, pikerisht ashtu sic mbjellin ne mentalitetin e femijeve tane mesuesit se mitologjia hebraike eshte frymezuar nga perendia dhe eshte e pakundershtueshme, kurse mitologjia greke eshte dicka si perrallat arabe. Ne nje kohe kur duhet thene se gjithe permbajtjea dhe substanca e botes se Greqise se vjeter fshihet ne mitologjinee greke!

5. Gjuhetaret- te paret bile qe mbrojten kete teori- permendin fjalore te plote rrenjesh indoevropiane, qe ndersa ne fillim me te drejte u konsiderua si hipotetike, tani ekzistojne tendenca te konsiderohen si te pakundershtueshme. Vec kesaj nuk jane pak “ligjet” gjuhesore qe jane nisur mbi baze te kesaj hipoteze.

Per keto arsye, dhe per pikepamjen qe kam formuar per Pellazget, e konsideroj si krejt te gabuar nxjerrjen e konkluzioneve nga hipotezat indoevropiane. Fakti qe, nga evropa e deri ne Indi, ndoshta edhe me gjere, ekziston nje bashkesi elementesh gjuhesore, shpjegohet me faktin se ato kishin per djep Ballkanin veri-perendimor, ku egzistonin edhe qenda shume te lashta te kultures Pellazgjike e te kultit te Dodones. E Dodonet dhe mali Tomorr permenden qe nga Epiri e gjer ne Shqiperine qendrore. Nderkohe qe nje dege pellazgjike(iliriane), Dardanet, kane lene gjurme te forta te kalimit te tyre qe nga Ballkani veri-perendimor gjer ne Indi e Tibet.

Gjithsesi, te gjitha keto analizohen me mire ne kete studim per pellazget. Aq me teper qe te njejten rruge do te ndjeke pas shume shekujsh edhe Aleksandri i Madh, kur ne Indi prifterinjte do ti kallzojne atij per fushata te meparshme te bashkatdhetareve te vet ne ate vend. Historianet do ti vene ne dyshim keto (sipas supozimeve te historianeve, prifterinjte kerkonin ti benin qejfin Aleksandrit, por nese kane dashur qe te bejne nje gje te tille do ti thoshin qe ishte i pari qe po pushtonte Indine e jo i treti), por tashme perkrahesit e teorive indoevropiane duket se jane te gati te bindur se populli hipotetik indoevropian nuk erdhi nga India ne Evrope, por ndodhi e kunderta. Keshtu filloi “corientimi” i hipotezes indoevropiane alegorikisht, metaforikisht e realisht. Ne hapesiren malore te Ballkanit veriperendimor e te Arkadise , linden (autoktone nga Toka e jo nga perendite) Pellazget dhe qe ketu ata mberriten ne te kater anet e botes, aq sa mund ti quash edhe “popull i zgjedhur i races njerezore” qe krijoi qyteterimin ketu e 10.000 vjet me pare.

Po cilėt ishin pellazgėt ?

Po cila ishte gjuha e pellazgeve? Dime se ishte nje popull shume i madh ne numer, qe u perhap ne gjithe Greqine, qe asokohe quhej bile Pellazgjia, ne Azine e vogel, ne Itali, ne Afriken e Veriut dhe ne Gadishullin Iberik. Dime gjithashtu se pellazget krijuan sistemin fetar te grekerve, u dhane emrat perendive dhe caktuan rregullat e adhurimit. Dime se ishin nje popull qe leviznin nga nje vend ne tjetrin, kerkues e i perngjasuar me lejleket, sepse edhe keta shpende edhe pas largimit te tyre kthehen gjithmone ne atdheun e tyre. Shume shkencetare te mevonshem i kane identifikuar Pellazget me Arvanitasit e sotem, te tjere e kane hedhur poshte kete variant duke thene se ndersa njohim shume gjera per Arvanitasit e sigurisht edhe gjuhen e tyre – ne nuk njohim aspak gjuhen pellazge dhe si rrjedhim nuk mund te kemi nje element krahasues te sigurte.

Por eshte per tu cuditur se si ekspozohen me kaq seriozitet hollesira rreth nje fare race indoevropiane dhe nuk konsiderohen te mjaftueshem elemente qe disponohen per pellazget. Kur ke nje sistem te plote e te njohur mire fetar, ideologjik, kur ke referimet e panumurta nga me te vjeterit, kur e ke te dhene bindjen e popullit e te prifterinjve te ditur se paraardhesit e grekerve jane Pellazget, kur ke fjale e toponomi, madje edhe emrat e perendive, kur ke elemente gjeografike dhe mjaft karakteristika te vet e perendive, kur ke elemente gjeografike dhe mjaft karakteristika te vecanta dhe nuk nxjerr kete konkluzion, atehere duhet te te ndodhin dy gjera: ose ke pamjaftueshmeri arsyetimi ose je ne zoterim te nje qellimi te lejueshem, ose me mire te palejueshem.

Grekėt e vjetėr pohonin prejardhjen nga Pellazgėt

Perendite e Olimpit dhe kulte shume te lashte pellazgjike, perbejne jo vetem sistemin me te bukur te adhurimit, por edhe te vetmin qe mbeshtetet ne logjiken e paster, ne kundershtim me fete e njohura nga ne qe mbeshteten te besimi. Sipas mendimtareve te vjeter krijonjesit e ketij sistemi te mrekullueshem adhurimi jane Pellazget: Pellazget per te cilet jane formuluar mendime nga me te ndryshmet, si nga shkrimtaret e vjeter ashtu edhe nga shkrimtaret e rinj, qe thone se ata nuk jane nje popull fantastic- ose i supozuar ne menyre konvencionale ashtu sic jane te ashtuquajtrit “indoevropiane”-por nje popull real, me identitet cultural e personalitet konket.

Greket e vjeter kishin bindjen e thelle se ishin pasardhes te Pellazgeve, po megjithate, Herodoti qe shkroi i pari per historine dhe qe na transmetoi kete bindje, eshte perseri i pari qe e vuri ne dyshim ate, duke e transmetuar keshtu kete dyshim edhe tek historianet qe erdhen pas tij, deri me sot. Herodoti ekspozon bindjet e popullit grek e te prifterinjve te ditur rreth origjines se tyre pellazgjike, por ai vete dyshon duke u bazuar ne bindjen e vet se Pellazget ishin nje komb barbar, jo per ndonje arsye tjeter, por ngaqe flisnin nje gjuhe te ndryshme nga ajo e grekerve te kohes se tij, ashtu sic arriti te kostatonte ai vete ne tre qytete qe flisnin akoma gjuhen pellazgjike.

E ne kete perfundim Herodoti arriti duke u nisur nga bindja e tij e thelle-por qe rezulton aq e gabuar-se gjuhet e popujve mbeten te pandryshuara e nuk zhvillohen.(“Kombi Grek-thote ai- sic me duket mua, perdor gjithnje po ate gjuhe”). Ata qe nuk pranojne prejardhjen e grekerve nga Pellazget hedhin poshte bindjet e perhapura te Grekerve te vjeter dhe bazohen ne perfundimin e Herodotit. Por ky perfundim bazohet ne nje logjike te gabuar sepse gjuha zhvillohet, madje me kalimin e kohes edhe ndryshon.

Aleksandri i Madh dhe heronjtė mitikė flisnin pellazgjisht

Pas valeve te ndryshme te fanatizmit fetar lindor, nje grup shqiptaresh te Moreas dhe pjeses tjeter te Ballkanit do te detyrohet qe te largohet nga atdheu per ne Itali. Nje grup tjeter do te shperngulet ne Azine e vogel, nje tjeter ne vendet e bregut te Danubit dhe ne Evkinso dhe nje tjeter grup ne Afriken veriore e kryesisht ne Egjipt dhe Mesopotami. Keshtu do te perseritet historia e vjeter e pellazgeve te shperngulur, pikerisht ne te njejtat vende.Arvanitasit e Greqise brenda brbarise se pushtimit turk, do te marrin barren e luftes clirimtare qe do te arrije kulmin ne epopene e rilindjes me 1821. Pothuaj te gjithe heronjte e vitit 1821 jane arvanitas dhe flasin gjuhen arvanitase qe sot ne Greqi eshte kaq e perbuzur dhe rrezikohet te zhduket.

Kjo gjuhe, pra pellazgjishtja , nuk eshte vetem “gjuha e perendive” te Homerit, sic tha Dhimiter Kamarada, por edhe “gjuha e heronjve” te Greqise. Ajo nuk eshte vetem gjuha e heronjve te 1821, por edhe e atyre mitike qe jetuan ne periudhen para-Homerike, d.m.th ne nje periudhe kur gjuha jone nuk ishte shtjelluar ne vecantine e njohur gjuhesore te Homerit dhe ruante bazat fillestare karakteristike te saj, ashtu sic ato ekzistojne ne gjuhen shqipe. Por shume te dhena deshmojne se kjo gjuhe ishte dhe gjuha e Aleksandrit te madh dhe e strategeve te tij. Nese do te kemi parasysh se e ema e tij, Olimbiadha ishte me prejardhje nga Mollosia, se atje jetoi shume vjet edhe Aleksandri, se nga Iliria drejt Maqedonise ai coi gjedhen maqedonase te njohur historikisht, e perbere nga nje grup i Vorieonve, se fjalet e lashta maqedonase te njohura qe jane ruajtur, jane te njejta me arvanitaset, atehere kuptojme se sa e vertete eshte ajo qe shkruan Finlei tek “Historia e Revolucionit Grek”, d.m.th. qe Aleksandri i Madh, ne simpoziumet e tij me strateget e vet fliste nje dialekt te hershem arvanitas.

Aristidh Kola, biografi e shkurtėr

Aristidh Kola lindi ne Greqi me 1944 ne fshatin Kaskaveli te qytetit te Fives ne rrethin e Tebes. Mbaroi studimet e larta ne Universitetin e Athines (fakulteti Juridik) dhe punoi per shume kohe si avokat. Me 1985 u detyrua qe te linte profesionin e avokatit per t’u marre me studimin e arvanitasve, ku ne te njejten kohe iu besua detyra e kryetarit te Lidhjes se Arvanitasve te Greqise. Beri te mundur me perpjekjet e tij personale rizgjimin e levizjes kulturore dhe kombetare te tradites arvanitase. Me 1995 nis botimin e revistes “Besa” dhe te revistes 2 mujore “Arvanon”. Ka botuar librat “Arvanitasit dhe origjina e grekeve”, i cili eshte ribotuar 10 here ne Greqi, “Gjuha e perendive”, “Greqia ne kurthin e serbeve te Miloshevicit”, “Fjalori krahasues i gjuhes arvaitase”, “Antonio Belushi dhe magjia e traditave popullore”, “Proklamata e lidhjes arvanitase te vitit 1899″,”Zeusi pellazgjik dhe gabimi indoevropian”. Kishte te pergatitur librin “Ditari i Kosoves” dhe libra te tjere.

Aristidh kola vdiq ne Athine ne rrethana te dyshimta e te perfolura. Ai njihet prej opinionit ne Shqiperi, Kosove, Maqedoni dhe kudo ku jetojne shqiptare, jo vetem si studiues i origjines se tij historike, por edhe si mbrojtes i denje i emigranteve te pambrojtur shqiptare ne Greqi, te cilet per shume vite jane bere object i nje diskriminimi te eger racial. Por mbi te gjitha ai do te kujtohet gjithmone prej popullit shqiptar si dhe prej miqve te tij kudo ne bote, per kurajon e tij te pashembullt prej qytetari qe tregoi ne ambjentin ultranacionalist ne luften e drejte qe beri Aleanca Atlantike kundra genocidit serb ne Kosove.
avatar
Dimitrov Xhunga

168


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi