Gjuhė & letra shqipe

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 16.08.11 13:18

Gjuhė & letra shqipe




Albanologė nga Polonia, Rusia, Italia, Kina, Turqia, Greqia, Amerika, Gjermania, Japonia, Austria e vende tė tjera do tė referojnė mbi gjuhėn, letėrsinė dhe kulturėn shqiptare

Seminari i 30-tė Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare do tė nisė punimet sot nė Prishtinė, ku pėr rreth dy javė 120 studiues dhe albanologė tė huaj do tė referojnė mbi gjuhėn dhe kulturėn shqipe. Por nė edicionin e 30-tė njė vend tė veēantė do tė zėrė dhe debati mbi gramatikėn shqipe nė librat shkollorė, njė debat qė ka nisur tė bėhet publik kėtė vit nė Shqipėri dhe Kosovė. Do tė mbahen tryeza, referime dhe sesione shkencore, ku njė nga temat mė tė rėndėsishme tė kėtij seminari ėshtė: “Gramatika e gjuhės shqipe nė tekstet shkencore”.

Drejtori i Seminarit Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare, Bardh Rugova u shpreh se njė numėr i konsiderueshėm i studiuesve nga vende tė ndryshme pritet tė marrin pjesė nė kėtė ngjarje tė madhe nė fushėn e albanologjisė. “Pėr mė shumė se dy javė 120 mysafirė nga e gjithė bota do tė vijnė nė Prishtinė pėr t’u bėrė pjesė e edicionit jubilar tė Seminarit tė tridhjetė. Irena Sawicka, Andrei Sobolev, Agostino Giordano, Chen Fenghu, Katarzyna Taczynska, Isabela Dabrowa e Zhai Hualiue janė vetėm disa nga shumė emrat e njohur tė albanologjisė nėpėr gjithė botėn, qė do tė ligjėrojnė dhe referojnė pėr tema tė ndryshme. Albanologėt vijnė nga Polonia, Rusia, Italia, Kina, Turqia, Greqia, Amerika, Gjermania, Japonia, Austria e vende tė tjera.

Megjithatė, fokusi kėtė vit do tė jenė studiuesit e rinj tė albanologjisė. Ne me mburrje, gjithmonė kemi thėnė se albanologėt kryesorė jashtė trojeve shqiptare janė studentėt e kėtij seminari dhe ideja ėshtė qė tė investojmė nė kuadrot e reja tė albanologjisė nė botė”, tha Rugova.

Nė kėtė kuadėr vetėm kėtė vit janė hapur dy degė tė rėndėsishme tė albanologjisė nė Ēeki dhe Poloni. “Kėto dy degė janė hapur nga ish-seminaristė studentė tė kėtij seminari”, konfirmoi Rugova. Edicioni jubilar i seminarit nuk do tė kalojė pa u festuar. Themeluesit e tij do tė mblidhen tė premten e 19 gushtit nė njė tryezė ku do tė flasin pėr ndikimin e Seminarit Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare nė albanologji. Drejtori i parė i seminarit, Idriz Ajeti, mė pas Rexhep Ismaili, Ramė Buja, ministėr i Arsimit, Laurent Balle, Liman Matoshi e Begzad Baliu do tė jenė referuesit e kėsaj tryeze.

Drejtori i Seminarit Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare, Bardh Rugova, ka shpjeguar se skaleta e organizimit tė kėtij seminari nuk do tė ndryshojė shumė nga vitet e tjera edhe pse kėtė vit ai feston njė pėrvjetor tė rėndėsishėm. “Do tė zhvillohen kurse nė tre nivele pėr studiuesit e huaj dhe kemi parashikuar ligjėrata, referime dhe ekskursione nėpėr Kosovė”, tha Rugova.

Nė fokus edhe letėrsia shqipe e diasporės

Dy ditėt e fundit tė seminarit tė kėtij viti do tė jenė tė rezervuara pėr sesionin shkencor tė gjuhėsisė dhe letėrsisė shqipe. Nė seksionin e parė, sipas Rugovės, do tė diskutohet dhe debatohet pėr “gramatikėn e shqipes nė tekstet shkollore”, ndėrsa nė seksionin e letėrsisė pėr “letėrsinė shqipe tė diasporės”.

Njė diskutim mbi letėrsinė shqipe qė shkruhet jashtė kufijve tė Shqipėrisė dhe Kosovės, por dhe mbi pėrkthimin e letėrsisė shqipe jashtė kufijve. Seminari Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare ėshtė themeluar mė 1974 dhe ėshtė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme pėr studimin e letėrsisė, gjuhės dhe kulturės shqiptare dhe ndėrkombėtarizimin e saj.
avatar
Ufo

181


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 16.08.11 15:26

Gjithmone per mua shqipja eshte nje gjuhe universale.Eshte e vertete se me pare,behet fjale ketu perpara pushtimit osman gadishulli yne njihej si gadishulli Ilirik.Kjo duket edhe ne hartat e vjetra te cilat mun d te gjenden kollaj ne google.Mbeten te paspjeguara shume toponime mbareevropiane te cilat marrin kuptim vetem nga shqipja,ilirishtja e vjeter a pellazgjishtja merreni si te doni.

Historianet,shkencetaret,biologet,gjuhetaret duhet te merren me shume me punen e shqipes dhe keto gjera nuk i them sa per te kaluar rradhen.Kam lexuar me nje fryme se fundi nje liber te titulluar "Gjenomi",ku ben fjale per zberthimin e zinxhirit gjenetik tek njeriu.Aty thuhet se me perpara eshte folur vetem nje gjuhe.Edhe gjuha indiane,kineze etj e kane prejardhjen nga kjo gjuhe qe autori a te tjere e kane vendosur ne nje territor te mesdheut,por jo e percaktuar perfundimisht.

Duhet zbuluar lidhja me atlantet dhe kontinentin e permbytur Atlantiden.Xhuzepe Katapano nje historian arbaresh ka thene se Thoti fliste shqip dhe per kete na ka lene nje veper.Ne se do te supozonim se te vertetat e tij jane konstante dhe qendrojne,atehere duke ditur se Thoti ishte ndertuesi i piramides se Keopsit dhe duke i supozuar si te verteta te pakontestueshme ato cka na afrohen ne librin "Zgjimi i dijes se lashte" atehere shume mire mund te aludojme se shqipja,gjithmone flas per gjuhen paska qene gjuha e atlantasve.Kete pohim i cili po me ravijezohet ngadale-agadale si bindje e kam lexuar edhe me perpara por po nsjell nje shembull.

Prapashtesa "LAND" ne emertimin e shume vendeve te sotme merr kuptim vetem nga shqipja; Land=fjale nga gegerishtja lande=lende(zvendesohet nga a-ja hundore me e-ne) dhe qe merr kuptimin e gjese,dheut,materialit,tokes,vendit.Ky kuptim ne origjine i kesaj fjale nuk mund te gjendet ne asnje gjuhe te botes pervecse ne shqipe.Ne kete kuptim atehere cdo kjo fjale ne IS+LAND,GROEN+LAND,IR+LAND,NETHER+LAND, etj,etj,etj nuk kane te sosur fjale dhe emertme te tilla neper bote..

Prandaj merr nje rendesi te pallogaritshme gjuha shqipe.Prej kodit te shqipes,te cilat qenkan vetem 7 fjale u zberthekan te gjitha fjalet e tjera ne cdo cep te globit dhe per kete na vjen ne ndihme etimologjia si dege e rendesishme e prejardhjes dhe origjines se fjaleve....
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 17.08.11 19:04

Gjuha shqipė ėshtė e rrezikuar pėrballė gjuhėve tė tjera, sidomos asaj angleze nga mospėrshtatja dhe pėrdorimi i gabuar i fjalėve. Globalizimi ka bėrė, qė gjuha angleze tė jetė mė e pėrdorura nė botė, pėrballė kėsaj tė rrezikuar janė tė gjitha gjuhėt e botės, ku sidomos tė rinjtė janė ata tė cilėt pėrdorim mėsėshumti huazime tė panevojshme.

Gjuhėtari i njohur Xhevat Loshi, shprehet shumė i shqetėsuar lidhur me kėtė fakt. Sipas tij kjo vjen edhe nga njohja jo e mirė e gjuhės shqipe nga pėrdoruesit.


Profesor, Xhevat Loshi jep edhe zgjidhje pėr tė minimizuar fjalėt e huaj tė pėrdorura pa vend. Studiuesi Lloshi, theksoi se gjuha shqipe, duhet tė ketė mardhėnie me gjuhėt e tjera. Profesori, u shpreh gjithashtu se edhe pėrkthimi, qė i bėhet veprave tė huaja, nė Shqipėri ka njė cilėsi tė dobėt.
avatar
Ufo

181


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 13.09.11 13:56

Pellazgjishtja “Zot” (pėr “Zeus”) nė disa mbishkrime tė mijėvjeēarit tė I-rė p.e.s., dhe pėrkimi i plotė me shqipen

Nė nėntor tė vitit 1961, 10 kilometra nė veri tė Prevezės (Nikopolit tė dikurshėm), pranė fshatit Mihalici – te varrezat e njė qyteti tė lashtė thesprot ende pa emėr (mbase Berenikės, themeluar prej Pirro Molosit), - u gjurmua njė mbishkrim i shekujve V-IV p.e.s., ku lexohet emri DIOZOTOS.

Mė parė, pėrbri katundit Gurana, rrethinė e Pandosisė thesprote, 30 km nė jug tė Dodonės, qe diktuar njė tjetėr mbishkrim po me antroponimin DIOZOTOS, i cili datohet si i shekullit IV (360-365 p.e.s.).

Edhe mė herėt, nga gjysma e dytė e shekullit tė XIX, qe bėrė i njohur njė mbishkrim i shekullit tė VI p.e.s., pikėrisht nėnshkrimi mbi njė enė qeramike, i piktorit pellazg THEOZOTO, me emėr nė botėn antike, prej zanafille ndoshta prej Boiotia (Mesapia) pellazge. Kėtij piktori me nam grekėt i kishin ngjitur epitetin ”metek” (i huaj, johelen) pėr t’i mbuluar me kaq prejardhjen e vėrtetė, sipas gjasave pellazge.



Vazo me skena baritore e nėnshkruar nga Theozoti (shek. i VI p.e.s., Muzeu i Luvrit). Poshtė vazos riprodhohet e plotė skena baritore.


Nėnshkrimi i kryemjeshtrit pellazg, pa S-nė helene

Prania e trefishtė, pra aspak rastėsore , e fjalės “ZOT” nė kėto mbishkrime, ēuditėrisht(?!) ka mbetur deri mė sot e pa vėnė re, e pashpjeguar, pra shkencėrisht e pashfrytėzuar.

Antroponimet pellazgo-thesprote DIOSZOTOS apo DIOZOTOS – fjalė pėr fjalė “[njėri] i Zeusit, i Zotit” – dhe emri THEOZOT/S/ - “[njėri] i Perėndisė i Zotit – janė dysorė (dublete) tė helenishtes ZEUS-DIOS, THEÓ[S] dhe pellazgjishtes ZOT, pra njėherazi “bilingius”. U pėrngjasin kėshtu tipit tė dysorėve , vrojtuar mprehtėsisht nga helenisti ynė Spiro Konda, si “MALOROS”, “MALEIAON ORO” dhe GURO-PETRA”, “GURAS PETRAS” qė ndeshen tek Homeri.

Kėsodore dėshmohet se 26 shekuj mė parė, edhe nė mjetin e pėrbashkėt tė komunikimit pėr mbarė Evropėn dhe Mesdheun, nė helenishten e shkruar, sikurse me emrat e muajve depėrtoi pellazgjishtja me teonimin e stėrlashtė ZOT. Te kėto tri mbishkrime, mė se dymijėvjeēare, rrokjet si tė thuash, me dorė, vijimėsia e paprekur e fjalės pellazge ZOT, deri nė shqipen e sotme. Pra ato mund tė konsiderohen si dokumentete e para tė shqipes sė shkruar.

Meriton tė shėnohet se mbi fotografinė e njė ene qeramike tė rrėmuar nė Taranto dhe tė vendosur nė muzeun e Beneventos (mjerisht vetė vazoja u zhduk nga njė bombardim gjatė luftės sė II-tė botėrore), bie nė sy emėrtimi BASILEUS PYRRO (shek. III p.e.s.), - sikurse tek antroponimi THEOZOTO (shek. VI p.e.s.) – pra, tė dy emrat i hasim pa mbaresėn S , e cila ėshtė e domosdoshme nė greqishten e vjetėr, po ashtu sikurėse tek mbishkrimi i dytė midis DIO dhe ZOT , ku pėrsėri nuk e hasim mbaresėn S.

Gjithėsesi kėtė “lajthitje” gjuhėsore dėshmojnė tėrthorazi se autorėt epirotė tė mbishkrimeve nuk e kishin kurėsesi helenishten gjuhė amtare dhe se ata shkruanin sipas njė gjuhe tjetėr, tė rrėnjosur tek ta: pellazgjishtes.

Kėto tri dokumente epigrafie, tė pazbėrthyeshme kursesi nėpėrmjet helenishtes, ngėrthejnė njė vlerė historiko-gjuhėsore tė jashtėzakonėshme, sepse janė dokumente autentikė tė lashtėsisė, qė si tė tillė shėrbejnė pėr tė konfirmuar katėrcipėrisht atė ēka hasim dendur nė burimet tona gojore tė lashta. Pikėrisht nė disa gojėdhėna arbėrore, tė botuara qė mė 1875, mbreti i perėndive nė Dodonė e anepėrqarkė, shekuj para helenėve, ėshtė thirrur vetėm e vetėm ZOT.

Dokumenti lab, i mbėshtetur mbi traditėn vendėse dhe i shtypur mbi 100 vjet mė parė (1875) saktėson kthjelltazi:

“[…] Zoti,… sipas besimeve tė epirotėve, u lind jo nė Dodonė, nė pallatet e t’et, Kronit, por nė “Palavli”, ku qe njė stan i Kronit, dhe u ndihmua tė arratisej nėpėrmjet limanit tė Sarandės, dhe u dėrgua nė Kretė, ku u rrit e mbretėroi […].

[…] Jo larg kėshtjellės sė Kronit njė fshat i quajtur “Palavlia e Zotit” […].

[…] Kėtu erdhi Rea dhe e lindi fshehurazi Zotin dhe ia lehtėsoi ikjen pėr nė Kretė. Pastaj Zoti shkoi nė Azi dhe arriti gjer nė Indi […].

Besoj se komentet e mėtejėshme janė tė panevojėshme.

Marrė nga libri Pellazgėt: origjina jonė e mohuar i autorit Dhimitri Pilika

avatar
Ufo

181


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 13.09.11 22:20

Po postoj nje pjese te librit te peste te Robert d'Anxhelit "ENIGMA NGA PELLAZGET TE SHQIPTARET"



Libri i pestė:
SEKRETI I EPITAFEVE

MBISHKRIMET NGA KRETA

Pėr tė konfirmuar mendimin tonė pėr identitetin e gjuhėve: pellazge, tirenase ose etruske, hitite ose heteokretase, frigase, likiase, kariase, etj., me gjuhėn shqipe tė sotme, dhe cilėsinė e kėsaj tė fundit si mėmė tė sanskritishtes, greqishtes sė lashtė dhe latinishtes, dhe pėr tė provuar se pellazgjishtja, origjina e sė cilės humbet nė errėsirėn e kohėve parahistorike me atė tė vetė njeriut, si gjuhė primitive, ka dhėnė ndihmesė pėr formimin e gjithė gjuhėve tė tjera tė quajtura dytėsore ose mesopotamase dhe qė mė shpesh zakonisht i quajnė semitike, ne do tė japim mė poshtė tekste nga disa mbishkrime tė lashta, tė cilat dijetarėt, me gjithė pėrdorimin e gjithė gjuhėve qė njihnin, me pėrjashtim tė shqipes, nuk kanė arritur t’i pėrkthejnė.
Lidhur me kėtė, ėshtė kureshtare pikėrisht shqipja, tė cilėn tė ashtuquajturit albanologė, tė cilėt i njohin vetėm disa thėrrime qė hyjnė nė gjuhėt e ndryshme tė juglindjes europiane, tė cilat ia kanė marrė hua, e kanė cilėsuar pėrzierje tė kėtyre gjuhėve tė ndryshme tė kohėve tė reja, tė cilat ėshtė e vetmja e aftė t’i pėrkthejė, sepse nė tė vėrtetė ėshtė fjala pėr dialekte tė po asaj gjuhe, diferencimi i tė cilave ėshtė pasojė e mijėvjeēarėve tė gjatė qė i kanė ndarė.
Mirėpo nuk mund tė ishte ndryshe, sepse ne tashmė e dimė, qė heteokretasit kanė qenė pellazgė, qė flisnin po atė gjuhė si pellazgėt tirrenas tė Lemnosit dhe tirrenasit, etruskėt ose toskėt shqiptarė tė sotėm. Dhe ky zbulim i rėndėsishėm filologjik, domethėnė mundėsia pėr tė pėrkthyer mbishkrimet e lashta tė Azisė sė Vogėl, tė Greqisė, tė Italisė dhe tė ishujve nėpėrmjet shqipes, qė madje dhe pa ndihmėn ose mbėshtetjen e leximit tė mbishkrimeve ideografike tė ishullit tė Kretės, mjafton pėr tė zgjidhur pėrfundimisht ēėshtjen etnologjike tė banorėve tė lashtė tė kėtij ishulli dhe tė qytetėrimit minoik, dėshmon se qė tė dyja ēėshtjet lidhen me pellazgėt.

MBISHKRIMI I FREZOS
i gjetur nga Prof. HALBHERR mė 1893
gjatė gėrmimeve nė Itali

Mbishkrimi ėshtė shkruar βουστροφηδον me shkronja tė alfabetit jonian arkaik; si rrjedhim, ai i pėrket shekullit VI para K. Pėr lehtėsi megjithatė ne po e transkriptojmė tė gjithė nga e majta nė tė djathtė, ashtu siē ėshtė nė tekstin origjinal.

Mbishkrimi heteokretas i mėsipėrm duket se ėshtė mė i ploti nga tė tre qė kemi, sepse kuptimi i tij i pėrgjithshėm na duket mė i qartė dhe mė i lehtė pėr ta pėrkthyer. Disa shkronja qė i mungojnė, pesė a gjashtė gjithsej, ka qenė e lehtė tė gjenden, sepse i pėrgjigjen pėrsosurisht asaj, qė duhet pėr tė plotėsuar kuptimin.
Por edhe nėse kemi bėrė gabime nė zgjedhjen e tyre, kuptimi mbetet po ai, sepse shkronjat qė mungojnė nuk u pėrkasin fjalėve kryesore, qė zėnė njė vend tė rėndėsishėm nė tekst, por pjesėzave tė thjeshta qė nėnkuptohen lehtė sipas kuptimit tė pėrgjithshėm po tė hiqeshin nga teksti kėto pjesėza njėrrokėshe, qė nuk janė veēse tri, nga dhjetė fjalėt e tjera qė mbeten, tri janė emra tė pėrveēėm:

dhe shatė tė tjerat, ndonėse nuk ka asnjė pikėsim, janė fare tė lehta pėr t’i dalluar dhe asnjė prej tyre nuk sjell marrjen me dy kuptime ose nė mėdyshje.
Sipas kuptimit qė nxjerrim, ja se si duhen plotėsuar vendet e zbrazėta dhe si duhen ndarė shkronjat sipas fjalėve, pėr ta bėrė tekstin tė kuptueshėm:

Dhe ja tashti po ai tekst, i transkriptuar nė shqipen e sotme, qė ēdo shqiptar, qoftė gegė ose toskė, mund ta pėrkthejė me lehtėsi:
PAS NGJALLMIT1) QĖ BĖRI VAJZA 2) TAJO3)
ARKIA SHPĖTUEMJA 4) ARKAKOKLESI
YEP 5) (pėr JEP) 6) PAS 7) P(A)G(Ė)N ANAISĖ.

dhe qė ne e pėrkthejmė nga ana jonė si:
Pas ringjalljes qė bėri vasha e virgjėr
nė Arkia, ka shpėtuar, Arkakoklesi
i jep pas pagėn Anaisė.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 16.09.11 12:44


SHQIPĖRIA- Naim Frasheri

Bota qė kur ėshtė zėnė,
Shqipėria gjall ka qėnė.
Pellazg' u thoshin mė parė,
Mė sė fundi Shqipėtarė.
Gjuh' qė flisjin Perėnditė,
Atė flisjin Pellazgitė;
Atė kanė Shqipėtarėt,
Si q'e kishin dhe tė parėt
Gėrqishten ajo e polli,
Llatinishtja andej dolli.
Bijtė tanė jan' Elinėt
Sindėkur edhe Llatinėt,
Edhe gjithė Evropanėt,
Qi duallė nga Romanėt.
Neve jemi mė tė parė,
Nė Evropė nga ēdo farė.
'Gjithė bota vij qėmoti,
Nė Tomor tek ishte Zoti,
I faleshin Perėndisė,
Zotit math tė Shqipėrisė.
Zėri dhe flaka s'ish kot,
Qė nxjer Tomori dhe sot.
Ahere kish di se cinė,
Tani ka Abas-Alinė.
Shqipėtari trim me fletė
Ka rrojtur nė kėtė jetė.
Kemi pasur mbretėrira,
Edhe fort shumė tė mira;
Kemi bėrė punė shumė,
Po gjithė vanė nė lumė.
Aleksandri qe Shqipėtar,
Q'u tha i math e kordhėtar.
Selefkėt' e Ptolemenjtė,
Edhe gjithė tė mėdhenjtė,
S'qenė Grekrė, s'qen Bullgarė,
Po ishinė Shqipėtarė.
Pirrua ish nga Shqipėria,
Trim q'e lėvdon historia.
Skander Begu Kastrioti.
Q'u rrėfye aq' i zoti,
Ishte burr' i Shqipėrisė.
Ē'burra nxori Shqipėria,
Qė i shkruan historia:
Bajraktar' e Qyprylinė,
Shkodran e Mehmetalinė,
Xhavellėn e Marko Sulė,
Bubulin' e Miaulė,
Q'i dhanė dėrmėn Turqisė,
I vunė nder trimėrisė,
Si kėta e si tė tjerė,
Qi qenė shumė tė ndjerė.
Po nga gjithė trimėria,
S'fitoj gjė dot Shqipėria.
Pėr kėdo qė ne lėftuam,
Gjithė ē'u bėm' i harruan,
Dhe tė ligėnė na duan,
Me kaqė burra tė vlyerė
Qysh duallmė tė gėnjyerė?
E ē'e dua trimėrinė.
Kur s'mu ndoth pėr Shqipėrinė?
Me nder tonė rroj Turqia,
Po soje voj Shqipėria.
Ka vuar edhe po vuan,
Turqtė neve a na duan?
Neve e bėmė Greqinė,
Po Grekėrtė na e dinė?
S'duan fare tė na shohin,
Shqipėrinė sot s'e njohin.
Shqipėria rron si ropi,
Mejtohet pėr tė Evropi;
Mos durofsh, o i madhi Zot,
Tė jet' nė zgjedhė dhe sot
Burr' i math qi ka lėftuar,
E botėnė ka liruar!
Ē'tė tė bėjė trimėria,
Sa me qėnė gjall padija?
Shqipėri pse s'qe e zonja,
Tė bėnjė tri-katrė shkronja?
Se ti punėt i mbarove,
E tė tjerėtė nderove.
Sikur tė paskėshe shkruar,
Gjėsendi s'tė ish harruar,
Do tė kishimė Pllatonė,
Aristotel' e Strabonė,
Omir, Pindar e Esqille,
Dant' e Senek e Virgjillė
Do tė ish sot Shqipėria,
Qė t'i mir botėn zilia.
Po tė shkuarat i lerė,
E mso mėnt pėr tjatėr herė.
O vėllezėr Shqipėtarė,
Lereni kohėn e parė!
Ejani tani tė msojmė,
Paskėtaj tė trashėgojmė!
Se nė ndėnjēim tė pamsuarė,
Kėshtu kemi pėr tė vuarė.
Ėshtė turp pėr farėn tėnė,
Tė mos nxjerim fare zėnė.
Po tė rronjė e pandjerė,
E shkret' e varfėr' e mjerė!
Pse tė jesė Shqipėria,
Ta mbulonjė babėzia?
Duke pasur burra trima,
Tė humbet si vetėtima?
Ah, mos, Zoti mos e dhėntė
Ejani, tė mledhim mėntė!


* Botuar pėr herė tė parė nė Rev. "Albania",
Bruksel, 1897, nr.3, f .34-35.
avatar
Ufo

181


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.09.11 12:35

Pėrhapja e gjuhės shqipe

Shqipja flitet sot nga mė se gjashtė milionė vetė nė Republikėn e Shqipėrisė, nė Kosovė, nė viset shqiptare tė Maqedonisė, tė Malit tė Zi, tė Serbisė jugore, si dhe nė viset e Ēamėrisė nė Greqi. Shqipja flitet gjithashtu, nė ngulimet shqiptare nė Itali, nė Greqi, nė Bullgari, nė Ukrainė, si dhe nė shqiptarė tė mėrguar nė viset e ndryshme tė botės para Luftės se Dytė Botėrore dhe nė kėtė dhjetėvjeēarin e fundit.
Gjuha shqipe mėsohet dhe studiohet nė disa universitete dhe qendra albanologjike nė bote, si nė Paris, Romė, Napoli, Kozencė, Palermo, Shėn Pjetėrburg (Leningrad), Pekin, München, Bukuresht, Selanik, Sofie, etj.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.09.11 14:24





“Sumerianėt”, - Djepi i Vėrtetė i Kulturės Botėrore, - Gjuha e tyre, Shqipja
Nė Fillim - Sumerianė, pastaj Pelazgė/Pelargė, mė pas Ilirė e Arbėr, e sot SHQIPTARĖ

Nga: Anastas S. Shuke

Nė librat e shkollės 8-vjeēare apo tė mesme kemi mėsuar se Laibnici, matematikani e filozofi gjerman i shekullit 17, ishte njėkohėsisht edhe albanolog i madh. Ndokush pyeste se ē’lidhje ka albanologjia me matematikėn por nuk gjente pėrgjigje nė ato libra. Asnjė herė nuk ėshtė pėrmendur thėnia e tij se: “Nėse doni tė zbuloni historinė para Krishtit dhe shkencat e asaj kohe duhet tė studjoni gjuhėn shqipe”. Dhe i madhi profesor Eqrem Ēabej thotė:
“HISTORIA E GJUHĖS ĖSHTĖ HISTORIA E POPULLIT QĖ E FLET”.
Sa pak histori e kombit dhe sa e cunguar i ėshtė servirur ajo brezit tonė...!!!
Krenaria kombėtare, identiteti kombėtar, apo patriotizmi kėrkon njė mbėshtetje tė fuqishme e REALE, pėrndryshe ajo nuk mund tė jetė njė shtysė drejt pėrparimit kombėtar, por kthehet nė parullė pa vlerė. Krenaria kombėtare ėshtė Baza mė e Thellė Morale e njeriut, Stimuli moral mė i Natyrshėm nė gjithė aktivitetin e tij. Formimi i Personalitetit tė ēdonjėrit nga ne, bazohet nė rradhė tė parė nė rrespektin ndaj Vetes dhe Kombit, prandaj njohja e Historisė sė Kombit ėshtė elementi fillestar i Kulturės. Vini re kėtu vėmendjen e fqinjėve tanė dhe luftėn e tyre pėr problemet e identitetit, si dhe agresivitetin nė rritje kundėr identitetit shqiptar. Ne shqiptaret duhet tė mėsojmė nga fqinjėt njė gjė: Presioni ėshtė Art mė vete, dhe si i tille duhet patjetėr tė pėrdoret vazhdimisht, e sidomos kur raporti i forcave nuk ėshtė nė anėn tonė. Pėr kėto arėsye, Identitetit tonė Kombėtar duhet ti hiqet mbulesa e rėndė mijravjeēare e mosdijes dhe e harresės dhe media e shkruar dhe ajo vizive duhet ti bėjė njė “Reklamė” tė madhe studimeve dhe zbulimeve tė fundit apo tė mėparshme pėr gjuhėn shqipe dhe identitetin tonė kombėtar, dhe historianėt e gjuhėtarėt tanė duhet tė jenė shumė mė aktivė sot.
GJUHA ėshtė themeli i kombit, ajo qė na bėn tė veēantė nga tė tjerėt. Ne shqiptarėt krenohemi mjaft me heroin tonė kombėtar “Skėnderbeun”, si pjesė madhore e mozaikut tonė tė identitetit, e qė shpesh pėrpiqen tė na e vjedhin, e sidomos tja ulin vlerat. Megjithatė duhet patur parasysh se, Skėnderbeu i pėrket njė periudhe mjaft mė tė vonshme kohore se zanafilla e kombit tonė, e cila shtrihet nė mijėvjeēarė. Pra, aftėsia konkuruese qė nevojitet pėr tė shėrbyer si “shtyllė qendrore” e krenarisė kombėtare, e identitetit tonė kombėtar, kufizohet, pėr arėsye se i duhet tė pėrballet me identitetin e kombeve tė tjerė, tė cilėt janė bazuar pėrgjithėsisht nė periudha kohore mjaft mė tė hershme, dhe nė vazhdimėsi. Nė mėnyrė qė “Krenaria Kombėtare” tė ulet “kėmbėkryq” nė subkoshiencėn tonė pėr tė na dhėnė qetėsinė, forcėn dhe stimulin e pakrahasueshėm dhe aq tė nevojshėm sot, na duhet tė bazohemi nė njė shtyllė mjaft mė tė vjetėr nė kohė, rreth sė cilės tė mund tė mblidhet e tė qėndrojė fort i gjithė mozaiku gjigant i historisė sonė, i Identitetit tonė Kombėtar.
Historia ėshtė Politikė, KRENARI dhe UNITET, forcė shtytėse e kombit. Prandaj ēdo shtet dhe ēdo klasė politike duhet tė investojė mė shumė pėr zbulimin e saj. Dikush thotė, ē’na duhet historia?! Le tė shohim Amerikėn qė me pak histori, vetėm nė 200 vjet, ka arritur majat, dhe tė ecim pėrpara pa u interesuar pėr historinė. Por njėkohėsisht ata thonė edhe se nuk ka dokumenta historike nė shqip, se Ne, nuk paskemi as histori, as heronj, pra jemi kot...?!
.... dhe tė gjithė e kuptojmė se kur mendon se je kot, vetėm demoralizohesh e nuk shkon pėrpara. Arijnė deri aty sa qesėndisin paturpėsisht “shqiptarizmėn”??!!. Do hyjmė nė Evropė thonė..., por aty duhet hyrė me dinjitet, e Identitet. Jo nga dera e pasme!
Gjithashtu duhet tė kuptojmė se pėr shkak tė ndarjes sė kufijve qė kemi sot, Ne shqiptarėt kemi “ndjesi” e koncepte mė tė “ngushta” apo mė tė “ulta” pėr veten, krahasuar me ato tė shekullit tė 19 e mė parė. Ndarja jo e favorshme e kufijve siē janė deri sot, solli “nevojėn” pėr korrigjimin, nė fakt dėmtimin, e vetėdijes sonė kombėtare.
Pse na pranon me vėshtirėsi Evropa, vetėm pėr nivelin e sotėm apo..., sepse ajo, dhe ne vetė, nuk e njohim prejardhjen tonė, historinė dhe zanafillėn tonė, me tė cilėn tė prezantohemi nė Evropė. Edhe nė njė prezantim tė thjeshtė midis njerėzve tė panjohur ne kėrkojmė tė dimė pėr prejardhjen e personit qė kemi pėrballė. Mosnjohja sjell frikė dhe pasiguri. E njėjta logjikė vlen pėr marrėdhėniet midis shteteve.
E pra, Evropa nuk na pranon, “nuk na jep Vizė”, nėse nuk njohim dhe nuk ja tregojmė asaj Historinė tonė, elementin fillestar tė kulturės.
Arma jonė kryesore, - Shtylla e Identitetit tonė, me tė cilėn do tė pėrballemi me konkurentėt tanė pėr tė rivendosur Historinė, duhet dhe do tė jetė, veēoria bazė e ekzistencės sė njė Kombi, - Gjuha.
Shqipja ėshtė Gjuha e Parė e shkruar nė Botė, ėshtė Gjuha e Fillimit!!!
Po, po, mos kini frikė, Provat janė tė shumta dhe Sistematike. Ato gjenden nė mbi 200.000 “libra” (pllaka me shkrim kuneiform) tė kulturės mė tė lashtė tė botės, asaj Sumere. Pasardhėsit Akkadianė e Babilonas, e kanė quajtur atė vend, Sumer/Shumer apo “Shum Erė”. Vetė Shumerėt e quanin KI.E.NGIR, qė do tė thotė Tokė e Ngirė, e nginjur, e ngopur, Tokė e begatė.
Provat gjenden edhe nė 3-4 miliard kopje tė BIBLĖS, nė tė gjithė botėn. Besohet se tregimet biblike, veēanėrisht kapitulli i parė, zanafilla/genesis, janė me prejardhje nga shkrimet e pllakave sumere si “Eposi i Krijimit”, apo nga kopjet e tyre Akkadiane.
Bibla ėshtė pėrkthyer nė mbi 2.000 gjuhė tė ndryshme por pjesa e parė e 39 librave pėrbėrės tė "Dhjatės sė Vjetėr", e quajtur Zanafilla, paragrafi 6:4, e pėrmban provėn SHQIP, me fjalėn " NĖ FILLIM". Ajo, ka qenė problem i madh pėr pėrkthyesit, tė cilėt pėrfundimisht e kanė lėnė nė gjuhėn origjinale, dhe kėshtu shprehja “Nė fillim” ėshtė njė nga provat mė tė rėndėsishme pėr prejardhjen nga gjuha SHQIPE, edhe tė tregimeve biblike.
Njė provė tjetėr, pėrsėri nė Bibėl, ėshtė fjala “Mallkim”, e shkruar si “Mal’akhim”, nė zanafilla – 18:20, 19:12.
Prova mė e fuqishme pėr zanafillėn e identitetit shqiptar, ėshtė e lidhur me popullsinė e lashtė “Sumere” e pėrqendruar midis lumenjve Tiger dhe Eufrat nė Mesopotami apo Irakun jugor tė sotėm. Tė mbiquajturit Sumerianė, janė Realisht, gjeneza apo zanafilla e njerėzimit, djepi i gjithė kulturės botėrore. Shumėkush e pranon tezėn se Bibla ėshtė histori e njerėzimit, dhe ajo thotė se FILLIMI ėshtė nė Mesopotami. Mos jemi Ne pasardhėsit e Sumerėve? Po atėherė, nuk qenkemi autoktonė? Jo, ne jemi po aq autoktonė sa gjithė europianėt. Jemi kėtu qė nga periudha prehistorike, qė nga koha e dyndjeve Indo-Europiane, qė nga koha e shkatėrrimit tė Shumer-it rreth 4.500 vjet mė parė.
Vini re gjithashtu se, nga materialet e shumta figurative, edhe 3-dimensionale, tė zbuluara e analizuara del se nga pikėpamja racore sumerianet nuk ishin afrikanė me buzė tė trasha siē mund tė aludojė ndokush, por kishin tiparet mesatare tė racės sė pastėr Shqiptare.
Nė hierarkinė e historisė antike Shumerėt vendosen pėrpara Akkadėve, Babilonasve apo Egjiptianėve. Sumerėt kanė lėnė njė trashėgimi mjaft tė gjerė e mjaft tė pasur, nė tė gjitha fushat, e shkruar nė mbi 200.000 “Libra”/pllaka me shkrimin nė formė kunje ose “Kuneiform”, i gdhendur mbi argjilė e cila mė pas piqej e kėshtu ka mbėrritur deri nė ditėt tona nė materialet e shumta arkeologjike qė gjenden nė shumė muze dhe universitete tė botės. Gjuha Sumeriane ėshtė gjuha e parė e shkruar nė botė me shkrimin kuneiform piktografik, e mė pas me kuneiform abstrakt. Sa i pėrket periudhave kohore ka mendime tė ndryshme ku pėrmenden fillimi nė vitet 13.000 BC, pas pėrmbytjes sė madhe, ose periudha e quajtur para-klasike midis 5.300 deri 2.600 BC, dhe klasike midis 2.600 deri 2.300 BC. Gjuha Sumeriane mendohet se u fol deri nga fundi i mijėvjecarit tė tretė para Krishtit, midis 2.300-2100 BC, kohė kur ka njė shkėputje dhe vendin e saj e zėnė perandoritė Akkadiane e Babilonase. Shkrimi kuneiform u pėrdor nė vazhdimėsi dhe gjuha Sumeriane ėshtė shkruar nė fjalorėt antikė Akkado-Babilonas, e nė dokumente tė tjera deri nė vitet 100-200 AD.
Gjatė mijėvjeēarit tė tretė BC duhet tė ketė ndodhur edhe shkatėrimi i kulturės sė madhe Sumere, ngjarje e cila rezulton e vėrtetuar nga dy momente: Shkatėrrimi i qyteteve tė Sodom dhe Gomorrah sipas Biblės, dhe dy dokumentet e gjetura nė pllakat sumeriane tė cilat flasin pėr shkatėrrimin e Shumer-it:
1-“Erra Epic” ose “Eposi i Erės” (sumerian = “Erra”) dhe
2-“Lamentation over desolation of Shumer”, -“Vajtimi pėr shkatėrrimin e Shumer-it”.
Nga pėrkthimi i tyre nė anglisht kuptohet se aty flitet pėr njė Erė tė fortė shkatėrrimtare dhe vrasėse e sėmundje-sjellėse, e cila ēoi nė zhdukjen pėrfundimtare tė tė gjithė kulturės dhe jetės nė Shumer. Ky shkatėrrim duhet tė jetė shoqėruar edhe me dyndje tė popullsisė sė mbetur gjallė, nė drejtim tė veriut e veri-perėndimit. Pranimi si realitet i kėtij migrimi, i mbėshtetur edhe nė gjetjet arkeologjike, konfirmon konceptin e dyndjeve dhe tė gjuhėve Indo-Europiane ku shqipja bėn pjesė si dega e parė dhe e pavarur e pemės IE.
Studiuesi dhe shkrimtari i njohur, azerbaixhano-amerikani Zecharia Zitēin, ka studjuar kapitullin “Zanafilla”/(Genesis) tė Biblės dhe qė aty ka kaluar nė kulturėn greke, hebraike e deri nė studimin e shkrimeve sumere, tė cilat, thotė ai, shėrbyen si burim pėr tregimet Biblike. Nga ana tjetėr, librat “Kronikat e Tokės” tė Zitēinit, janė tė mbushur plot me shembuj fjalėsh apo shprehjesh sumeriane, analiza historiko-logjike e tė cilave tregon se ato zbėrthehen etimologjikisht ose mund tė LEXOHEN SHQIP. Ndryshimet fonologjike midis dy gjuhėve, Shqip dhe Sumerian janė shumė tė pakta, shpesh inekzistente. Gjuha Sumeriane mendohet se ėshtė “agglutinative” ose me fjalė qė formohen nga bashkimi i fjalėve mė tė thjeshta, dhe pra, nuk pranohet qė ajo tė jetė e lidhur me grupin Indo-Europian. Por…….?!
Nga studimi i pėrkthimeve tė shkrimeve sumere nė anglisht, rezulton se nga leksiku prej afėr 700 “fjalėsh”, qė nė fakt janė shprehje dhe fjali, tė gjuhės Sumeriane, tė “standartizuara” deri mė sot nė fjalorėt Sumerian-English, tė paktėn 30-35% zbėrthehen nė fjalė shqip apo lexohen thjesht SHQIP, edhe me shqipen e sotme, kryesisht me dialektet geg, por ka raste edhe atė tosk. Ndarja e tė ashtuquajturave “fjalė”, nė fakt shprehje apo fjali, nė fjalė mė tė thjeshta shqipe vėrteton se gjuha sumeriane ėshtė “agglutinative”, por njėkohėsisht ajo ėshtė edhe Indo-Europiane sepse zbėrthehet apo ėshtė e barabartė me Shqipen. Nė kėta fjalorė Sumerian-English mund tė ketė edhe pėrzierje me gjuhėn e mėvonshme semitike Akkadiane e Babilonase, kjo sepse ata vazhduan tė pėrdorin shkrimin kuneiform nė tekstet e tyre. Gjithashtu saktėsia e “pėrkthimeve” tė teksteve sumeriane nuk ėshtė e lartė edhe sepse baza e pėrdorur pėr fillimin e studimit nga Sumerologėt kanė qenė fjalorėt e lashtė Sumerian – Akkadian dhe jo tekstet origjinale Sumeriane. Siē e pranojnė edhe vetė disa prej tyre, mungesa e folėsve tė gjuhės Sumeriane dhe aritja tek ajo nėpėrmjet “filtrit” Asiro-Babilonas, si edhe problemet e shkrimit kuneiform kanė sjellė pasaktėsi dhe pasiguri nė procesin e pėrkthimit.
Prezenca e shqipes ėshtė plotėsisht e dukshme nė tė gjitha pjesėt e kulturės materiale e shpirtėrore tė shkruar nė pllakat shumere, si nė astronomi e astrologji, nė toponime dhe emra “zotash”, gjysėm-zotash, mbretėrish e prijėsash, nė emėrtime objektesh, pajisjesh, nė fjalė tė pėrdorimit tė pėrditshėm, pėrfshirė emra, folje, ndajfolje, nyje. etj. Pas konsiderimit edhe tė metodave krahasimore tė pranuara botėrisht, rezulton se:
Gjuha dhe Identiteti Shqiptar shtrihen dhe e kanė zanafillėn nė “Shum.er”, nė kulturėn mė tė vjetėr tė botės, midis 13.000-2.300 vjet BC.

Le tė analizojmė tani provat e pėrmendura mė sipėr:
1.“Nefilim” = “Nė fillim”.
Do tė flasim mė tepėr pėr tė sepse dihet se ajo pėrdoret tepėr shpesh, nė tė folurin e pėrditshėm. Vini re se Zecharia Zitēin e ka pėrkthyer nga “hebraishtja e vjetėr”, “Nefilim”= “ata qė u rrėzuan”.
Nė fakt zbulimi ėshtė bėrė jo duke analizuar studimet apo librat e Zitēin, por duke krahasuar versionet shqip dhe anglisht tė Biblės tė botuara nė vitin 2005 e qė pėrputhen edhe me botime tė tjera tė saj.
Ju lutem lexoni paragrafin pėrkatės tė Biblės nė shqip e anglisht, si edhe shpjegimin qė vijon:
5:32 Dhe Noe-ja u bė pesėqind vjeē. Pastaj Noe-sė i lindi Semi (Shem), Kami (Ham), dhe Jafeti (Ja' pheth).
6. Tani njerėzit nisėn tė shtoheshin mbi faqen e tokės dhe u lindėn bija. 2. bijtė e Perėndisė (ėngjėjt) filluan tė vinin re qė bijat e njerėzve ishin tė bukura. Kėshtu, nisėn tė merrnin pėr gra tė gjitha ato qė zgjodhėn.... 4. Nefilim-ė kishte nė tokė nė ato ditė, madje dhe mė pas, kohė kur bijtė e Perėndisė patėn mardhėnie me bijat e njerėzve dhe ato u lindėn bij. Ata ishin tė fuqishmit e kohėve tė lashta, (Herkuli etj), burra me famė.
I njėjti paragraph i Biblės nė anglisht ėshtė si vijon:
6.1 Now it came about that when men started to grow in numbers on the surface of the ground and daughters were born to them. 2. then the sons of the God began to notice the daughters of men that they were good-looking; and they went taking wives for themselves, namely, all whom they chose....
4. The Neph'i-lim proved to be in the earth in those days, and also after that, when the sons of the God continued to have relations with the daughters of men and they bore sons to them, they were the mighty ones who were of old, the men of fame.
Tani lexoni me vėmendje shpjegimin e mėposhtėm:
Dihet se nė ēdo shkrim apo gojdhanė qė pėrkthehet nė njė gjuhė tjetėr, emrat dhe toponimet, normalisht, nuk ndryshohen nga pėrkthyesi, mbeten nė gjuhėn origjinale. Nė rastin e tregimeve Biblike, pėr ta kuptuar, duhet tė dimė se asokohe "emri" ishte njė fjalė apo shprehje qė tregonte cilėsitė e personit apo tė vendit qė emėrtonte. Aty flitet pėr fillimin e njerėzimit, koha kur engjėjt (ndoshta bijtė e "vizitorėve nga kozmosi"/ Zotave) pėlqyen gratė e tokės dhe fryti i lidhjes sė tyre ishin gjigantėt apo tė famshmit e kohės sė fillimit. Duke e analizuar me kujdes kėtė paragraph tė Biblės, kuptojmė se “Nefilim” nė fakt nuk janė vetė gjigantėt, po Nefilimėt ishin prezent nė tokė para e pas kohės sė gjigantėve. Sipas Z.Zitēin “Nefilim” ishin Zotat e parė qė erdhėn nė planetin Tokė, ata qė krijuan njeriun e sotėm, “Homo Sapiens”, dhe i mėsuan atij gjithshka, ndoshta edhe cilėsinė bazė njerėzore, tė folurėn, - nė gjuhėn e tyre. Ndoshta “gjigantėt”, pėr ekzistencėn e tė cilėve ka edhe gjetje tė freskėta arkeologjike nė Indi, u shėrbyen Nefilimėve pėr ndėrtimin e piramidave tė Egjyptit qė sot mendohet se janė ndėrtuar rreth 10.450 vjet para Krishtit. Pėrmendim kėtu se edhe shkrimi “egjyptian i vjetėr” duket tė jetė bazuar nė gjuhėn shqipe, germat egjyptiane janė germat e para tė fjalėve pėrkatėse nga gjuha shqipe. Ato germa janė vizatime simbolike tė objekteve, emėrtimet e tė cilave, vetėm nė shqip e kanė germėn e parė tė njėjtė me simbolin/germėn pėrkatėse tė alfabetit egjyptian, si p.sh. germa “D” paraqitet nė alfabetin “egjyptian” me njė skicė tė pėllėmbės, dorės; pra D-dora, etj.
Pėrfundimisht, rezulton se shprehja "Nefilim / Nė fillim" lidhet plotėsisht me brendinė e paragrafit 6:4 tė Zanafillės, dhe ėshtė thjesht "SHQIP", shihni fjalorin e gjuhės shqipe me rrėnjėn “fil” (filiz, fill, filloj, fillim, zanafillė, etj).
Shpjegimi i mėsipėrm ėshtė shumė mė logjik se ai qė jepet nė pėrkthimin shqip nga anglishtja tė kėtij paragrafi tė Biblės, qė e shpjegon fjalėn "Nefilim", nga "Hebraishtja e vjetėr", me fjalėn "Rrėzues", e qė nuk ka asnjė lidhje me brendinė e atij paragrafi dhe as me pjesėn tjetėr tė tregimeve Biblike.
Fjala "Nė Fillim" ka mbetur nė gjuhėn origjinale,- SHQIPE,- sepse nuk ėshtė kuptuar lidhja e saj me brendinė e paragrafit, duke mbetur e papėrkthyer.

2. “Mal’akhim” = Mallkim
Nė zanafilla 18:20, 19:12, – paralajmėrimi i zotit pėr shkatėrimin e Sodomės dhe Gomorės. Kjo fjalė mund tė jetė formuar nga dy fjalėt shqipe “Mal” dhe “ikim”, duke shpjeguar edhe etimologjinė e fjalės Mallkim, qė do tė thotė “tė ikėsh nė mal”, larg nga e keqja, dhe dihet se “mal” dhe “ik” apo “hik” janė thjesht shqip. Kjo fjalė ėshtė pėrkthyer nė versionet e ndryshme tė Biblės si “paralajmėrim”. Zecharia Zitēin, thotė se nė hebraishten “e vjetėr” fjala “Mal’akhim” do tė thotė “tė dėrguar” (engjėjt, tė dėrguarit e zotit) por ky kuptim nuk ka lidhje tė drejtpėrdrejtė logjike nė ata paragrafė dhe pėrkthyesit e kanė zėvendėsuar me fjalėn “paralajmėrim” dhe e kanė hequr fare kėtė fjalė nė mjaft raste. Kuptimi shqip “Mallkim” ėshtė plotėsisht i lidhur me logjikėn e ngjarjeve nė ata paragrafė dhe shumė afėr me kuptimin e fjalės “paralajmėrim”.
Etimologjia “Mal ikim” e fjalės mallkim, na vjen nė ndihmė pėr vėrtetimin e shpėrnguljes sė Sumereve “larg nga e keqja” drejt zonave mė tė sigurta e tė mbrojtura malore, kujtoni kėtu veēanėrisht tekstin Sumerian “Vajtimi pėr shkatėrrimin e Sumerit”. Njėkohėsisht “Mal ikim” ėshtė njė mbėshtetje pėr tezėn e pranuar botėrisht tė dyndjeve Indo-Europiane. Nė kėtė logjikė mund tė konfirmohet se etimologjia e emrit “Pellazg” vjen nga “Pe Larg”. Pe-Largėt ishin popullsia para-Ilire qė erdhi nga vendi i largėt i Shumerėve rreth mesit tė mijėvjeēarit tė tretė BC, pas shkatėrrimit tė kulturės Shumere.
Arrijmė kėshtu nė Vargun plot Muzikalitet:
Nephilim/Nė Fillim - Sumerianė, pastaj Pelazgė/Pelargė, mė pas Ilirė e Arbėr, e sot SHQIPTARĖ!

3. Tani analizoni etimologjinė e disa fjalėve e shprehjeve Shumere, ku janė zgjedhur ato mė tė kuptueshmet dhe nga fusha tė ndryshme tė kulturės. Leksiku i plotė tre-gjuhėsh Sumerian-English-Albanian i pėrpunuar sipas kėrkesave tė metodologjisė krahasuese gjuhėsore do tė botohet sė shpejti. Kollona e parė paraqet fjalėn apo shprehjen Sumeriane, kollona e dytė paraqet zbėrthimin etimologjik shqip dhe nė shumicėn e rasteve ėshtė e barabartė (veēse e ndarė nė pjesė) me fjalėn/shprehjen/fjalinė sumeriane, dhe nė fund paraqitet referenca apo burimi kryesor i analizuar nė studim:


SUMER/SHUMER = Shum Erė , - Sitchin
KI = Ki = Ky, dheu, planeti Tokė, - Sitchin
KIENGIR = Ki e Ngir=Tokė e ngirė, e nginjur, Tokė e begatė, e quanin vetė Sumerianėt
EDIN (Eden) = E Din, ka dituri, - kujtoni pemėn e dijes nė kopshtin e Edenit, - Sitchin
NIBIRU= Ni Bir a =Njė Bir ėsht=Planeti i 12-tė, i “Nefilimėve”Zitēin e pėrkthen “a son”)
KINGU= Ki nguc = Ky ngjitur/nguc, Hėna
ANNUNAKI = Arnun a ki = ardhun a ki, i ardhur ėshtė ky. (“Ar dun a ki”, -Sitchin)
NINIB = Ni Nip = Njė Nip, Webster’s online
ISHTAR, ESHDAR, ASTARTE = Ishte Ar, Esht Ar, Asht e Arte = emra tė Afėrditės
BABBAR = Ba Bardh = Zot i drejtėsisė, zbardh, ndriēon, sqaron, vendos, -Sitchin
EBABBAR = E Babbar = e Babbar-it = (tempulli, shtėpia) e Babardh-it, Webster’s online
ETANA = E Tana = E Tėra, e gjitha = Mbreti Sumer qė bėri i pari tė gjitha Ligjet, Shtetin.
ENGIZ = E ngiz = e ngjiz, gatuaj
KASHURRA = Ka shurr a = qė ngjall respekt nga Frika, - Webster’s online
KUR1 = Gur, Mal, k~g
KUR2 = Kur
KUR3= Kurrė
KURRANI = Kur ra ni = Kur erdhi/zbriti njė (angl. – when he entered, -wikipedia)
MA = Ma = Mban, mjet transporti
ME = Me = (me) vegėl, me mjet
MAGUR = Ma Gur = anije transport minerali (gurėsh), Sitchin, Webster’s online
NARU = Na ruan, na kujton, neron/nderon = Memorial/Lapidar, Sitchin
ESERU = E she/ze E ru = burgos -Webster’s online
KASADU =Ka sa du = u mbush, arriti - Webster’s online
KURNUGIA = "Gur nė gji a"= Minierė, Sitchin
KURNUGIA = Kur nuk ja = kurrė nuk kthehet, - Webster’s online
KIINDAR = Ki i ndar = dhé/tokė e ndarė, plasaritje e tokės/dheut, Webster’s online
KAGAL/ABULLU= Ka kalim ose a mbyllur = Porta, Webster’s online
EMUQA = E Muqa, E mujta, Webster’s online
DAKU = Gjaku = Ekzekutoj, vras, Webster’s online
HURASAM = MASARUH = Masa Ruhet = para, lek, Webster’s online
NISILIMZAKARU = Ni Silim Za Ka Ru = njė qėllim fjalė ka rujt=Betim,- Webster’s
DIMTU = Dimtu = dėmtuar, Webster’s online
KUNUKUM = Ku nuk um (humb) = Mbyll hermetikisht, vulos, Webster’s online
IZZAKKARA= I Za ka ra = njė fjalė ka dalė = thonė, thuhet, saying, -Webster’s online
RIKISTU = Ri Kishtu = e lemė kėshtu = marrėveshje, agreement, -Webster’s online
EPESU = E peshoj = e trajtoj, e diskutoj, e vlerėsoj, Webster’s online
MASKIM = Ma shkrim = shkrues, inspektor, Webster’s online
EPINUUM = E punuam nga ku rrjedh pėrkthimi i sumerologėve: Epin=plug
ANUNERIA = Anu Neri a = Anu njeri asht (Anu, perėndia kryesore)
UGBIA = Ug bie a = Nuk bie asht (flitet pėr Anu-n)= lart (above)
SIPPAR = Si i Par / Sipėr = qytet kryesor (si i parė) nė Shumer, ku ishte perqendruar pushteti gjyqėsor. Sitchin
URIM = Urim = Ur, - Kryeqytet i 3 Dinastive Ur I, Ur II, Ur III, mbi 1000 vjet total
Gjithe sumerologjia/asirologjia boterore e ka fshehur me nje arsye teper banale emrin Urim, se gjoja fjala “Ur” na qenka anglishtifikimi i fjales “Urim”.
FARA period = periudha e FARA = Periudha e Farės, e fillimit, quhet periudha para 2.600 BC.
FARA = Far a= F-filli A-asht R-ru(jt)= ADN-ja asht rujt, ku ruhet ADN,- nė farė; vetė fjala “Fill” tregon vetė vargjet e ADN-sė, qė janė nė formė filli.

Etimologjia e fjalės Fara, ėshtė nje nga faktet e shumta se shqipja ėshte gjuhė tepėr e integruar e shkencore, “Gjuha Shqipe Asht Formul Matematike”
Kujtoni kėtu studimet e Sitchin, ku flitet pėr nivelin tepėr tė lartė tė dijeve shkencore nė Shumer, sidomos nė astronomi, mjekėsi/kirurgji, etj., ato qė sot njihen si Sekretet e Vjetra.

Zbėrthimet etimologjike tė mėsipėrme janė bėrė sipas fjalorėve sumerian-english tė standartizuar, pra tė pranuar botėrisht. Pjesėrisht janė zbėrthime me mbėshtetje historiko-logjike qė nuk gjenden nė ata fjalorė. Tė bėn pėrshtypje se Sumerologjia botėrore (ajo Shqiptare ēuditėrisht nuk ka ekzistuar deri mė sot), nė asnjė rast nuk ka marrė nė studim ndonjė lidhje tė Shqipes me gjuhėn Sumeriane megjithėse janė marrė pėr krahasim shumė gjuhė tė popujve tė vegjėl apo edhe tė fiseve mė tė humbura tė botės. Shpresoj qė tani e tutje tė rritet vėmendja nė kėtė drejtim kėtu nė Shqipėri, sepse realisht do tė duhet njė punė mjaft e madhe qė kėto pėrfundime tė kuptohen e tė pranohen nga Sumerologėt e huaj, sepse kjo gjė qė do tė sillte mjaft ndryshime nė gjuhėsinė botėrore e cila ka sot njė histori rreth 150-200 vjeēare.
Pra, Shqipja ėshtė vėrtet Gjuha e Fillimit, gjuha e Nefilimėve dhe e Sumerėve. Me Shqipen do tė lexohen shumė mė saktė edhe shkrimet apo Sekretet e Vjetra Sumeriane, pėr tė cilat interesi po shtohet ēdo ditė e mė tepėr nė tė gjithė botėn. Le ta kenė Shqiptarėt meritėn e zbulimit tė tyre!!!.
“Tė Dish do tė thotė: Tė kesh Fuqi”.

... dhe qėndron mė tepėr se aktuale thirja e rilindasit tė madh A.Z.Ēajupi:
Shqipėtar mos rri, po duku, Shqipėtar!
Zoti e ka bekuar Shqipen dhe Shqipėrinė, -e vėrteta vonon por nuk harron...
e thotė vetė Bibla !!!
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.09.11 20:47

George Fred Williams
SH Q I P T A R Ė T
Pėrkthyer nga anglishtja prej Shaban Ballės
Drejtėsia dhe e vėrteta nuk janė mbrojtje ose
arėsye nė sallat e diplomacisė
Djali jem, ti nuk e di se me sa pak mėshirė
qeveriset bota
Tiranė - Shtypshkronja “Dielli” - 1934


Origjina e Shqiptarėve
Mbrapa nė kohėt parahistorike, para se poetėt e
Homerit tė kėndonin pėr perėnditė e tyre dhe
heronjtė e pėrrallave, pėrpara se tė shkruhej gjuha
greke, rronte njė popull i qujtur Pellazg. Herodoti
(484-425 p.e.s.) iu vesh Pellazgėve historinė e cila
kėto i pėrmend shumė mė parė se sa qytetėrimin e
grekėrve; punimi i ashpėr qė mbulon anėt e
Panteonit nė Athine akoma quhet Pellazgjik. Kėta
ndėrtuan mure tė mėdhenj qė quhen ciklopike dhe
pėr tė cilėt Prof. Pokok thotė qė qenė ndėrtuar
shumė mė pėrpara se tė egzistonin grekėrit e
Homerit. Prej kėsaj race tė fortė parahistorike
mbetėn vetėm Shqiptarėt. Vetėm nė kohė tė vona u
shkoqit se Pellazgėt qenė Ilirianėt e vjetėr, e para
degė Indo-Europiane, perandoria e tė cilėve
shtrihesh qė nga Azia e Vogėl deri nė Adriatik dhe
nga Veriu deri nė Danub. Nga studimet e
10shkrimtarėve tė rinj, si Prof. Maks Myller dhe Prof.
Pot, nė gjuhėn Shqipe u bė e qėndrueshme kjo
origjine. Kėto Ilirianė, qė rrojnė akoma nė Shqipėri
si Toskė, u shpėrndanė edhe nė Itali dhe njihen si
Toskė, Toskanė, Etruskė.
Ėshtė e kotė tė kėrkohet pėr perėnditė e Greqisė nė
etimologjinė e gjuhės sė saj. Nė gjuhėn Shqipe kėto
janė shumė tė qarta dhe domethėniet e tyre shumė
tė drejta. Pėr shembull, Kaos ėshtė hapsi, hapėsira;
Erebus, biri i Kaosit, ėshtė er-het-os, me e bėrė tė
errėt; Uranos ėshtė I-Vran-os, domethėnė zana e
reve, vranėt; Zeus, Zaa, Zee, Zoot-Zot, zė rrufe;
Athena ėshtė E thėna, me thėnė fjalėn; Nemesis,
nemės, domethėnė nam, thirrje e djallit; Muse,
Mosois, ėshtė mėsuesi; Afėrdita domethėnė afėr
ditės, agimi. Kur do tė jetė studiuar mirė gjuha
Shqipe dhe kur do tė jenė zhvarrosur gojėdhanat e
saj, atėhere shumė nga veprat e Homerit do tė
rishkohen dhe ca nga ato do tė jetė nevoja edhe tė
korigjohen. Herodoti nuk e pati ditė qė emrat e
heronjve tė veprės sė Homerit ishin fare qartė nė
gjuhen Pellazgjike. E deri edhe emri i vet i Homerit
mund tė gjurmohet nė gjuhėn Shqipe: I mirė, dhe
nė formėn Imiros do tė thotė poezia e mirė.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 18.09.11 17:40

Paraardhės tė popujve ballkanikė

Para disa ditėsh , u pa se nė librat e klasės sė gjashtė tė nxėnėsve nė Maqedoni , Ilirėt paraqiteshin si njerės tė kėqinj , tė ardhur nė Ballkan vetėn si shkatrrues dhe kusarė .. Kjo shpifje , nuk ėshtė e para qė bėhet me qėllim denigrimin e popullit shqiptar ..Pėr tiu pėrgjigjur kėsaj shpifje, po sjell njė pėrmbledhje nga autor tė huaj dhe vendas , pėr origjinėn dhe shtrirjen e Ilirėve dhe Ilirisė

Prania qe nga lashtesia e elementit shqiptar ne Ballkanin jug-perendimor , brigjeve te Adriatikut dhe Jonit ne harmoni te plote me detin, nuk eshte as rastesi dhe as fat, por nje realitet historik i trasheguar. Lidhjet e forta qe kemi ne shqiptaret me detin jane trasheguar me se miri nga paraardhesit tane Iliret, qe artin e detarise e kane pasur nje faktor te rendesishme te zhvillimit dhe ekzistences se tyre. Mjeshteria e ilireve ne artin e detarise, nuk eshte venitur edhe gjate pushtimit romak te Ilirise dhe epokes se erret te fund-mijevjecarit te I t.e.s, kur ekzistenca e tyre kercenohej nga dyndjet e popujve barbare.

Historia boterore duke studiuar historine e popujve me te hershme, sic jane ato Greke, Perse, Romake etj, merr ne analize dhe historine e popullit te lashte ilir , duke i dalluar ata si luftarak e kurajoz. Shume studiues, historian dhe autor te ndryshem te huaj dhe shqiptar, kane hedhur drite mbi kulturen dhe qyteterimin ilir ne veprat e tyre. Nder keta autore, me te rendesishmit mund te permendim: John Wilks, Pierre Cabanes, Stanley Casson, N.G.L Hammond, Aleksander Stipcevic, J.M.F, Neritan Ceka etj. Ndersa nga autoret antik qe kane sjelle deri ne kohet e sotme te dhena per Iliret, mund te permendim Polibin, Appianin, Tit Livi, Tukididin, Plutarkun etj. Ne veprat e ketyre autoreve pasqyrohet Iliria ne kufijte e saj historike, fiset qe banonin ne kete territor te madh qe perfshinte gjithe Ballkanin Perendimor, kulturen e tyre, artin detar si dhe luftrat e ndryshme qe Iliret kane zhvilluar me fqinjet dhe me pushtuesit romak.

Emri I ilireve permendet per here te pare ne gjysmen I te shek.V p.Kr. nga Herodoi qe i vendosi ata ne luginen e lumit Angrus te Dardanise,pra ne pjesen verilindore te Kosoves.Tukididi ne ngjarjet e vitit 436 p.Kr. I jep ilireve nje rol te rendesishem politik si aleate te korkyrasve ne shpine te Dyrrahut, ndersa ne vitin 423 I permend ne nje ndeshje fitimtare kunder Maqedonise dhe te spartaneve ne lindje te liqeneve lynkeste(Ohri dhe Prespa).

Disa dhjetevjecare me vone Pseudo-Skylaksi e kufizon bregdetin ilir ne jug te liburneve dhe ne very te kaoneve.Si rrjedhim perkufizimi “ilir” kishte marre njeherazi nje kuptim mjaft te gjere gjeografik dhe politik.Si per Tukididin, ashtu edhe per Pseudo-Skylaksin, ky ishte nje emer permbledhes dhe jo emir I nje fisi te vecante. Megjithate, perhepja e emrit permbledhes ilir mbi fise me vecori te perbashketa u be duke u nisur nga nje territor qendror, qe shtrihej ne shpine te Dyrrahut deri te liqenet lynkeste dhe rrafshnalta dardane, sin je fenomen I lidhur me krijimin e shtetit dhe zhvillimin e marredhenieve ekonomike midis ilireve.Te dy faktoret: ai politik nepermjet perfshirjes ne shtetin ilir te krahinave te vecanta dhe ai social-psikologjik nepermjet ndergjegjesimit te fiseve per nje identitet te perbashket etnik, ndihmuan ne shekujt qe pasuan per krijimin e nje koncepti mbi Ilirine dhe iliret tek autoret antike.


Herodoti-Zbulimi I ilireve.
Herodoti eshte I pari qe me kete emer etnosin e madh qe banonte ne very te grekeve dhe ne lindje te thrakeve.Ketu nuk eshte fjala per njoftime mbi ishuj, brigje dhe skela te para bga lundertaret greke, por per thellesine e “tokave ilire” , sic I quan ai per pjesen ne verilindje, ku ne rrjedhen e poshte te lumit Angros, Morava e sotme Jugore, ata kufizoheshin me popullsine e Tribaleve.Dy rastet e tjera kur Herodoti permend iliret kane te bejne gjithashtu me kufijte lindore te tyre, ku ata takohen me maqedonet.Keto lajme te para mbi iliret historiani grek I pati mbledhur vete gjate njerit nga udhteimet e tij ne thellesi te Ballkanit medis viteve 455-452 p.Kr.

Me syrin e historianit Herodoti dalloi brenda bashkesise etnike ilire nje force politike te cilen Greqia per here te pare po e vinte re,ose, me mire kishte nevoje ta llogariste per raportin e forcave ne lufterat greko-persiane.Jo rastesisht njoftimet e tij vijne pikerisht nga ato zona ilire qe rrezikoheshin njelloj nga preset si edhe Greqia.

Keshtu ne ngjarjet historike, por edhe ne historine e shkruar, u pervijua profile I nje bote kufitare me ate te grekeve, te interesuar per fatet e saj.Per kete arsye permendja e ilireve nga Herodoti nuk ishte nje konstatim dhe nese kjo nuk do te quhej nje zbulim I mirefillte politik, duhet te pranojme se ai I hapi dyert histories antike.


Tukididi-Helenet dhe barbaret.

Tukididi ne vepren e tij e cila flet mbi luften e Peleponezit permend shume popuj qe u perfshine.Nder keta popuj ai permend dhe iliret sikunder bene Herodoti ne veprat e tij por duke u vene edhe nje emer tjeter,duke I quajtur “barbare”.Veshtrimet e tij ndaj kesaj lufte na bejne te kuptojme se fqinjet veriore te grekeve moren pjese ne ngjarjen e madhe te Luftes se Peleponezit jo vetem si te ftuar, por edhe si protagonist ten je historie te re qe nuk ishte vetem e Greqise.

Aristoteli-Vera dhe gruri.
Aristoteli shkruan: “ Ekziston nje vend ndermjet Mentorise dhe Istrise, ne tregun e te cilit tregetare te ardhur nga deti I Zi shesin verera nga ishujt Lesbos,Kos dhe Thasos;gjithashtu (sillet vere) edhe prej atyre te Adriatikut dhe me amphora te Korkyres”.Gjetjet arkeologjike ne Qytezen e Belshit,nje vendbanim ideal I lashtesise, vertetojne plotesisht lajmet e Aristotelit duke korrigjuar daten dhe vendin e tregimit.

Appipani dhe Polibi

Historianet antik Appiani dhe Polibi ne veprat e tyre “ Lufterat Iliro- Romake” dhe “ Historite e Polibit” i pershkruanin Iliret si detar te zote dhe ndertues anijesh te mirefillte, duke i dalluar ata per aftesine e treguar ne beteja detare por edhe ne pirateri, element ky qe ka qene i pranishem gjithmone gjate historise se Ilireve. Nje tjeter burim historik qe vlen te merret ne konsiderate, eshte edhe informacioni qe na jep autori antik Pseudo Skiliani gjate shekullit te 5 p.e.s, i cili ben nje pershkrim mjaft domethenes kur permend faktin qe bregdeti ilir ishte i pasur me qyteza, qendra banimi, porte dhe limane qe zhvillonin nje aktivitet te pasur detar dhe tregeti te vazhdueshme ndermjet tyre, element ky qe mungonte totalisht ne brigjet e gadishullit Italik ne ate kohe. Ne vijim te ketyre te dhenave, faktor tjeter kryesore jane edhe mbishkrimet e gjetura ne shkembenjte bregdetar te pjeses perendimore te gadishullit te Karaburunit, qe datojne rreth 2500 vjet me pare dhe qe hedhin drite njeheresh mbi aktivitetin e pasur detar te kryera nga fiset ilire vendase dhe te huaja. Pra, duke analizuar te dhenat e mesiperme, mund te themi qe Iliret kane qene nder popujt ne Mesdheun lindor qe kane dominuar ne hapsiren detare te detit Adriatik dhe Jon, ndermjet shekullit te 8 dhe shekullit te 2 p.e.s.

GOTFRID VlLHELM LAJBNIC ( 1 646- 1717)

Nė historinė e studimeve rreth gjuhės dhe popullit shqiptar, ndoshta filozofi i njohur Lajbnic ishte i pari qe u mor me lidhjen e shqipes me gjuhėt e tjera. Nė letrėn e tij tė 10 dhjetorit 1709, e cituar me 1897 nė revisten rumune Albania, deklarohet se studiinet e tij te librave shqip, midis tė cilėve edhe nje fjalor, e bindėn se “shqipja ėshte gjuha e ilireve tė lashtė”.


HANS ERIK TUNMAN (1746-1778)

]Ky historian suedez, profesor nė Universitetin e Halles, Gjermani, ishte njė nga albanologėt e pare, qė studioi shkencėrisht origjinėn e gjuhės dhe te popullit shqiptar. I cuditur nga prania e njė populli jogrek e josllav nė Gadishullin Ballkanik, ai bėri kėrkime nė burimet greke, latine e bizantine dhe studioi fjalorin trigjuhesh tė Theodhor Kavaljotit (greqisht, sllavisht e shqip) tė botuar me 1770. Nė veprėn e tij “Hulumtime per historinė e popujve te Evropes Lindore” (1774) arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autoktonė tė popullsisė sė lashtė ilire, tė cilėt as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mevonshme. /size]

[size=24]JOHAN GEORG FON HAN (1811-1869)


Ky austriak, i diplomuar per drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, shėrbeu si gjykates nė shtetin e sapo cliruar grek, ku arvanitėt shqiptaro-grekė e mahniten me gjuhėn e tyre shqipe, qė ishte aq e ndryshme nga greqishtja. Nė vitin 1847 u emėrua si nėnkonsull i Austrise nė Janinė, ku iu fut edhe studimit tė gjuhės shqipe, se bashku me gjuhėtarin Kostandin Kristoforidhi, dhe bėri udhetime tė shumta anekend Shqipėrisė. Me 1854 ai botoi veprėn e tij themelore, me tre vėllime, “Studimet Shqiptare”, mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė shqiptare. Burimet antike e bindėn se ilirėt, epirotėt dhe maqedonasit nuk ishin grekė, por ishin me tė vjetėr se ata dhe e kishin prejardhjen nga pellazgėt e lashte.

Ai ishte, ndoshta, i pari qe studioi fjalorin e ilirishtes sė vjetėr. Ai vėrtetoi se shume emra vendesh tė viseve shqiptare ishin vazhdlm i drejtpėrdrejtė i emėrtimeve tė dikurshme ilire dhe hartoi rregulla per shpjegimin e ndryshimeve fonetike, qė kishin ndodhur tek emrat e vendeve me kalimin e shekujve. Kjo bėri qė tė arrinte nė pėrfundimin se gjuha shqipe ishte vazhduese e drejtpėrdrejtė e ilirishtes, kurse vetė ilirishtja rridhte nga pellazgjishtja.


FRANC BOP (1791-1867)

Gjuhėtari i shquar Frane Bop ishte profesor ne Universitetin e Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsise krahasuese historike indoevropiane. Ne moshėn 25 vjecare ai botoi veprėn e tij tė pare “Mbi sistemin e zgjedhimit tė sanskritishtes nė krahasim me greqishten, latinishten, persishten dhe gjermanishten”.

Kur u njoh me shqipen, ai vuri re njė ngjashmėri midis saj dhe sanskritishtes nė gramatikė, nė rrėnjėt e fjaleve, si edhe ne tingujt e diftongjet. Ai analizoi numėrorėt dhe pėremrat e shqipes dhe, me pas, bėri njė analizė tė strukturės se saj gramatikore dhe tė fjalorit. Ai vėrejti ngjashmėri midis fjalorit tė shqipes, nga njėra anė: dhe atij te armenishtes ose tė gjuhėve balltlke, letonishtes dhe lituanishtes, nga ana tjetėr, vecanėrisht ne kėto fusha: pyllėtari, bujqėsi, punim druri, prodhime blegtorale, ekonomi shtėpiake, emėrtimet e bimėve, tė kohės, kafshėve, bagėtisė, sėmundjeve, pjesėve tė trupit, si edhe termat sociale e juridike.

Bopi e botoi veprėn e tij me 1854, duke vėrtetuar pėrfundimlsht se shqipja ben pjese nė familjen e gjuhėve indoevropiane dhe nuk rrjedh nga ndonjė gjuhė tjetėr simotėr nė kontinent, si edhe greqishtja.


DHIMITER KAMARDA

Kamarda, njė filolog italian me origjinė shqiptare, ne librin e tij “Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe”, tė botuar ne Livorno me 1864, vėrtetoi me dokumente lashtėsinė e gjuhės shqipe. Duke ecur ne gjurmėt e Hanit, ai bėri, gjithashtu, edhe njė krahasim tė rendėsishėm filologjik te rrenjėve nė sanskritisht, persisht, latinisht, greqishten klasike dhe shqip. Nga analiza kritike e dhjetra burimeve shkeneore ai arriti nė pėrfundimin se gjuha e popullit shqiptar ishte nder me te vjetrat e tė gjithė popujve tė Evropės.

GUSTAV MAJER (1850-1900)

Majeri, njė profesor austriak ne Universitetin e Gracit dhe anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Vjenės, u specializua nė fushėn e studimeve historike tė gjuhėve indoevropiane, greke, turke e shqipe. Botimi i tij thernelor “Mbi pozlten e gjuhės shqipe ne rrethin e gjuhėve indoevropiane”, i vitit 1883, u pasua nga tetė a me shumė punime shkencore, si ai mbi formimin e shumėsit tė emrave, studimet krahasuese rreth numėrorėve tė shqipes dhe tė gjuhėve tė tjera indoevropiane, si edhe ato rreth historisė sė Shqipėrisė, gramatikės, fonetikės historike, gojėdhėnave, poezlsė dhe proverbave popullore, te mbledhura nė dialektet e krahinave tė Shqipėrisė dhe nė ngulimet arbėreshe nė Itali e Greqi. Ai njihet vecanėrisht per hartlmin e Fjalorit etimologjik te gjuhės shqipe, me 1891. Ne sajė tė studimeve tė thella shkencore ky albanolog i shquar arriti nė pėrfundimin se gjuha shqipe rridhte nga ilirishtja dhe pėrbėnte njė degė me vete nė familjen e gjuhėve indoevropiane.

EDUARD SHNAJDER

Shnajderi, njė studiues francez qe shėrbente nė qeverine osmane tė Shkodrės, shtoi nė librln e tij mbi “Pellazgėt dhe pasardhesit e tyre” (1894) njė lekslon tė hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet sl “tingėllimi me i pastėr e me besnik l gjuhės pellazge”.

HOLGER PEDERSEN (1867-1953)

Gjuhėtarl i shquar danez, Pedersen, punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsise krahasuese indoevropiane ne Universitetin e Kopenhagės. Intereslmi i tij pėr gjuhėt indoevropiane bėri qė, fillimisht, tė pėrqendrohej te shqipja e, me pas, edhe te keltishtja e armenishtja. Pas vizitės qė bėri ne rivierėn shqiptare, me 1893, per 15 vjet me radhe ai botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vlefshme rreth aspekteve tė vėshtira tė gramatikės historike te shqipes, si: problemet fonetike me gjininė asnjanėse, tingujt grykore dhe struktura gramatikore. Gjithashtu, ai mblodhl e botoi folklorin shqiptar. Njė studim i tillė shkencor e bindi atė se gjuha shqipe rridhte nga pararendėsh e saj indoevropiane e ilire.

KRISTIAN SANDFELD-JENSEN (1873-1942)

Ky nxėnės i Pedersenit i mbaroi studimet nė Universitetin e Kopenhagės dhe ne sajė te talentlt tė tij nė fushėn e gjuhėsise u emėrua si profesor i romanistikės, punė qė e bėri deri sa vdiq. Ai ishte ndėr tė parėt qė shpjegoi afėritė midis gjuheve ballkanike, pjesėtare te grupeve tė ndryshme gjuhėsore, si rrjedhojė e bashkėjetesės sė kėtyre popujve qė nė kohėt me tė lashta, por vecanėrisht gjate pushtimeve romake, bizantine dhe osmane. Ai e pėrcaktoi shqipen si nje nga gjuhet me te vjetra te Ballkanit dhe burimi i nje vargu tiparesh tė pastra gramatikore e sintaksore nė Ballkan, si: pozicioni prapashtesor i nyjės, zhdukja e paskajores dhe zėvendėsimi i saj me lidhoren, formimi i kohės sė ardhme me foljen ndihmėse dua etj. Gjithashtu, ai pranoi mundėsinė e prejardhjes se shqipes nga ilirishtja.

NORBERT JOKLI (1877-1942)

Jokli, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-cifute, bibliotekar nė Universitetin e Vjenės dhe studiues i shquar i gjuheve indoevropiane, ia kushtoi gjithe jetėn e tij studimit tė gjuhės shqipe. Ai shquhet per lėvrimin e fushave tė ndryshme, si ajo e etimologjisė dhe e fjalėformimit, e marrėdhėnieve tė shqipes me gjuhet e tjera tė lashta jogreke nė Ballkan, e fonetikes dhe e morfologjisė historike tė gjuhės shqipe, tė cilėn e pėrcaktoi si gjuhė indoevropiane. Para se tė shpėrthente Lufta II Botėrore atė e ftuan tu mėsonte albanologji studiuesve tė talentuar shqiptarė, mirėpo vdekja e tij nė nje kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipėrinė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.

MAKSIMILIAN LAMBERC (1882-1963)

Gjate nje udhėtimi neper Greqi, Lamberci dėgjoi disa barinj shqiptarė duke folur nė gjuhėn e tyre amtare, e cila i ngjalli kureshtjen shkencore per tė hulumtuar dialektin e arbėreshėve tė Italisė sė Jugut. Pas vizites qė bėri nė Shqipėri si emisar i Akademisė sė Shkencave tė Vjenės, ai menjėherė u shqua si studiues i folklorit dhe i mitologjisė shqiptare. Si u vendos nė Laipcig, i vazhdoi studimet nė fushėn e albanologjisė, mbajti leksione rreth saj nė universitet dhe ne vitet 1954-59 hartoi dhe botoi Kursin e gjuhės shqipe, nė tre vėllime. Studimi i tij per emrat e pėrvecėm dhe besimet popullore mbėshteti tezėn e prejardhjes se shqiptarėve nga ilirėt dhe tė gjuhės shqipe nga ilirishtja.


ZEF SKIROI (1865-1927)

Ky filolog i shquar italian, ashtu si Kamarda, ishte me origjinė shqiptare dhe, sė bashku me mikun e tij tė ngushtė, Joklin, ishin frymėzuar nga Gustav Majeri. Ndėr studiuesit e huaj tė kėtij shekulli, Skiroi, Jokli dhe danezi Pedersen janė konsideruar si tri albanologėt me tė shquar. Hulumtimet e profesor Skiroit nxorėn nė dritė librin e tij Gjuha Shqipe, botuar nė Rome me 1932.

TE TJERE

Nje varg studiuesish arbėreshė, duke pėrfshirė edhe Jeronim De Radėn (1814-1903), pohuan origjinėn e shqipes si nje gjuhė indoevropiane me prejardhje nga pellazgjishtja pėrmes ilirishtes. Disa shkrimtarė tė hershėm shqiptare ishin shumė krenare per lashtesine e gjuhės sė stėrgjyshėrve tė tyre. Vaso Pasha, gjuhėtar katolik, i emėruar guvernator i Libanit nėn perandorinė osmane, shkroi studimin e tij tė njohur “E vėrteta mbi Shqipėrinė dhe shqiptaret”, botuar nė Londėr me 1879. Ai argumentoi se perėnditė e lashta greke ishin huazuar nga stėrgjyshėrit pellazgė tė shqiptarėve dhe tregoi se emrat e tyre nuk rridhnin nga greqishtja, por nga shqipja. Ky pohim ėshtė mbėshtetur nga studiues tė mevonshėm shqiptare si Kostandin Qekrezi dhe Kristo Dako.

Gjuha shqipe ėshtė pėrcaktuar si nje nga pjesėtaret me tė vjetra tė familjes indoevropiane edhe nga filologė tė tjerė tė njohur. Njėri prej tyre ishte francezi Antuan Meje, i cili botoi nė Paris, me 1918, “Gjuhet ne Evropen e re”. Nje tjetėr ėshtė anglezi Jozef Suajer, i cili me 1929, pas pese vjet kėrkimesh tė gjithanshme nė Shqipėri e gjetkė, botoi librin e tij Shqipėria: Lindja e nje mbretėrie. Ai arriti nė pėrfundimin se raca shqiptare e ka prejardhjen nga emigrantėt e hershėm ariane dhe gjate kohės historike ėshtė pėrfaqėsuar nga trako-ilirėt dhe epirotėt ose pellazgėt, tė cilėt dikur patėn populluar tė gjithe Gadishullin e Ballkanit, qė nga Danubi deri nė detin Egje. Ai vuri ne dukje se shkrimtarėt e vjetėr grekė i cilėsonin epirotėt si johelenė dhe se banorėt e Maqedonisė, Ilirisė dhe Epirit flisnin gjuhė tė njėjtė dhe kishin zakonte tė ngjashme.

Me tej, gjuhėtari shqiptar Leonidha Ndrenika hulumtoi rreth 60 burime historike, filologjike e letrare nė bibliotekėn e Vatikanit dhe gjetkė ne Itali. Me 1936 ai botoi nė Shkodėr rezultatet e kėrkimeve tė tij nė librin / Pelasgi e la Loro Lingua (Pellazgėt dhe gjuha e tyre). Nė te ai hartoi, ndoshta, tė parin fjalor krahasues nė llojin e vet, i cili vėrteton praninė e fjaleve pellazge-shqipe ne greqishten dhe latinishten klasike.

Vetėm nė vitet pas Ēlirimit u bė e mundur qė gjuhėtarėt shqiptare ti pėrqėndronin studimet dhe kėrkimet e tyre nė kėto cėshtje gjuhėsore dhe ti pėrdornin ato si mjet per zgjidhjen e misterit tė origjinės parahistorike tė gjuhės dhe tė popullit shqiptar.



EQREM CABEJ (1908-1980)

Profesori shqiptar Eqrem Cabej, pa dyshim, ėshtė figura me e shquar nė fushėn e gjuhėsisė. Studimet e larta i mbaroi nė Austri, ku u specializua per gjuhėsi krahasuese indoevropiane. Per gati gjysmė shekulli ai bėri studime, botoi e dha mėsim nė fushėn e gjuhėsisė shqiptare, ndonėse bėri hulumtime edhe nė lėmin e etnograflsė, folklorit dhe historisė sė letėrsisė. Ndihmesa tė shquara ishin studimet historike nė fushėn e etimologjisė dhe te leksikologjisė. Gjithashtu, ai bėri nje punė tė vyer per fonetikėn dhe gramatikėn shqipe, per origjinėn e gjuhės shqipe, marrėdhėniet e saj me gjuhet e tjera indoevropiane dhe njėsimin e normės latrare. Ai ishte njė specialist ne vėrtetimin e faktit se emrat e lashte te vendeve, te lumenjve dhe te maleve ndryshojnė nga emrat e sotem shqiptarė ne perputhje te plote me ndryshimet fonetike qe ka pesuar gjuha shqipe gjatė shekujve. Ky fakt zinte nje vend qėndror ne zhvillimin e tezės se tij se shqiptaret janė pasardhesit e sotem tė ilirėve dhe te banorėve tė pare indoevropianė ne Ballkan. Kumtesa e tij gjuhėsore ne Kolokuiumin e Pare mbi Studiniet Ilire (15-20 shtator 1972) dhe shkrime te tjera te shumta “vertetuan ne mėnyrė bindėse origjinėn ilire te gjuhes shqipe dhe autoktoninė e popullit shqiptar”.

SHABAN DEMIRAJ

Pa dyshim, trajtimi me i plote i origjines sė gjuhes shqipe ėshtė Gramatika historike e gjuhes shqipe, botuar kohėt e fundit nga prof. Shaban Demiraj. Ky vėllim prej 1200 faqesh ndahet nė 27 kapituj. Duke hulumtuar tekstet me tė vjetra shqipe, si edhe te gjitha dialektet, Demiraj vėrtetoi se kontaktet e shumta tė shqipes me gjuhėt e tjera gjatė shekujve patėn ndikim nė fjalorin e saj, por nuk e prekėn strukturėn e saj gramatikore. Nė mėnyrė shkencore autori pėrpiqet tė kapėrcejė problemet e shumta, tė ndėrlikuara, tė gjuhėsisė historike dhe arrin nė pėrfundimin se struktura gramatikore e shqipes e pėrcakton kėtė gjuhė si nje degė me vete nė familjen e gjuhėve indoevropianė. Studiuesit e huaj, me siguri, do tė cmojnė pėrmbledhjet e gjera te autorit nė anglisht. Demiraj trajton me hollesi domethėnien e te ashtuquajturave ballkanizma, qė gjenden ne shqipe dhe nė disa gjuhe tė tjera fqinje. Keto ballkanizma pėrfshijnė pėrdorimin e nyjės sė shquar si prapashtesė, pėrdorimin e foljes ndihmėse “dua” nė” formimin e kohės sė ardhme, zėvendėsimin e paskajores me lidhoren, pėrsėritjen e kundrinės se drejtė e tė zhdrejtė nėpėrmjet trajtave te shkurtėra tė pėremrave vetorė etj. Gjithashtu, ai vuri ne dukje se te gjithė studiuesit e gjuhėsisė historike pajtohen me mendimin se fjalėt greke nė shqipe janė huazuar nga dialekti dorik dhe, me siguri, kanė depėrtuar nė gjuhen ilire gjatė shek. VII deri IV p.e.s. nėpėrmjet ngulimeve korintase pėrgjatė bregdetit Adriatik dhe Jon. Po kėshtu, huazimet nga latinishtja u pėrfshinė nė gjuhen ilire gjatė shekujve tė pushtimit romak. Keto huazime tė fjalorit, qė gjurmohen fare mire nė shqipen e sotme, dėshmojnė per praninė e vazhdueshme te folėsve shqiptare nė te njejtat treva qė nga lashtėsia deri me sot.

Arkeologu dhe studiuesi i njohur shqiptar, Neritan Ceka, sapo ka botuar nė gjuhėn angleze librin e tij “Ilirėt”. Studimi ėshtė fryt i njė pune voluminoze mėse 10 vjecare, ėshtė njė nga librat mė tė kėrkuar aktualisht nėpėr libraritė e Tiranės, sidomos nga studentėt dhe turistėt. Po ashtu mjaft tė kėrkuar janė edhe librat e tij tė tjerė tė sapobotuar nė shqip, anglisht dhe gjermanisht Apolonia, Butrinti dhe Bylisi.

Por vendin mė tė rėndėsishėm mes tyre e zė natyrshėm libri pėr ilirėt, i cili ka ambicjen tė hedhė dritė mbi njėrėn prej periudhave mė interesante dhe tė panjohura tė lashtėsisė sė popullit shqiptar. “Kushdo qė do ta lexojė librin, do ta kuptojė qė historia jonė ėshtė njė histori lineare, pa ndėrprerje, pa katastrofa. Ndoshta ka pak mjegull nė historinė e shqiptarėve qė nga shekulli VI deri nė shekullin XI kur shfaqen krejtėsisht tė qartė me emrin e tyre tė trashėguar nga antikiteti nga albanoi tek arbėrit, por kjo ėshtė njė histori e cila nuk mund tė kontestohet me asnjė argument tjetėr; kaq i fortė ėshtė argumenti historik i vazhdimėsisė qė pėrkon dhe me argumentin arkeologjik” – thotė zoti Ceka.

Bazuar mbi zbulimet arkeologjike dhe studimin e burimeve tė shkruara, libri i prof.Cekės trajton me detaje prejardhjen e shqiptarėve tė sotėm nga ilirėt, njė nga popullsitė mė tė vjetra tė rajonit.

Zoti Ceka thotė se pikėrisht kjo periudhė e lidhjeve mes ilirėve dhe shqiptarėve e kishte tėrhequr gjithmonė nė punėn e tij shkencore, ndonėse ka qenė e mbuluar prej shumė vitesh me errėsirė dhe enigma, si edhe botime fare tė pakta, kryesisht tė autorėve tė huaj. “Kjo ka qenė njė periudhė refleksioni, njė periudhė e dėshirės pėr tė pėrshkruar mė mirė veēanėrisht kapitujt e fundit tė librit, qė bėjnė fjalė pėr kalimin nga ilirėt dhe deri tek shqiptarėt. Pra, ėshtė historia qė nga shekulli IV i erės sonė kur sipas mendimit tim mund tė flasim pėr herė tė parė pėr shqiptarėt e parė, jo nė shekullin XI kur shfaqen nė histori, por natyra e tyre ėshtė brumosur qė nė antikitetin e vonė, qė kur krishterimi filloi pak a shumė tė seleksiononte popujt qė kishin shpėtuar nga kasaphana e dyndjeve tė popujve tė shekujve IV-VI dhe jam i sigurt qė shqiptari i parė i takon pikėrisht kėsaj kohe; antikitetit tė vonė, i mbrujtur me traditėn mesdhetare greko-romake, me traditėn ilire natyrisht, por edhe me identitetin qė krijoi krishterimi i hershėm nė vendin tonė” – thotė ai.

Prof. Ceka thekson se studimi hedh dritė edhe mbi lindjen dhe origjinėn e gjuhės shqipe si dhe trajton gjerėsisht pjesėmarrjen aktive tė ilirėve nė qytetarinė romake. Sipas tij, njė faktor i rėndėsishėm qė ka ndikuar fuqishėm nė mbijetesėn dhe kompaktėsimin e popullsisė shqiptare ka qenė edhe konflikti i madh me sllavėt nė atė periudhė kur kėta tė fundit u vendosėn nė rajon.

Prof. Neritan Ceka i shkroi kapitujt e parė tė kėtij studimi qė nė vitin 1987 pėr ta dėrguar nė shtyp kohėt e fundit. Ai trajton njė nga cėshtjet mė tė rėndėsishme tė kulturės shqiptare, pasion qė e ka tė trashėguar nga i ati, Hasan Ceka, gjithashtu njė arkeolog i njohur shqiptar. Libri “Ilirėt” nė shqip u publikua pėr tė herė tė parė nė takime me studentė tė Universiteteve tė Tiranės dhe tė Elbasanit, si dhe nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės, duke ngjallur menjėherė interesimin e qarqeve shkencore universitare.

shtesia e elementit shqiptar ne Ballkanin jug-perendimor , brigjeve te Adriatikut dhe Jonit ne harmoni te plote me detin, nuk eshte as rastesi dhe as fat, por nje realitet historik i trasheguar. Lidhjet e forta qe kemi ne shqiptaret me detin jane trasheguar me se miri nga paraardhesit tane Iliret, qe artin e detarise e kane pasur nje faktor te rendesishme te zhvillimit dhe ekzistences se tyre. Mjeshteria e ilireve ne artin e detarise, nuk eshte venitur edhe gjate pushtimit romak te Ilirise dhe epokes se erret te fund-mijevjecarit te I t.e.s, kur ekzistenca e tyre kercenohej nga dyndjet e popujve barbare.

Historia boterore duke studiuar historine e popujve me te hershme, sic jane ato Greke, Perse, Romake etj, merr ne analize dhe historine e popullit te lashte ilir , duke i dalluar ata si luftarak e kurajoz. Shume studiues, historian dhe autor te ndryshem te huaj dhe shqiptar, kane hedhur drite mbi kulturen dhe qyteterimin ilir ne veprat e tyre. Nder keta autore, me te rendesishmit mund te permendim: John Wilks, Pierre Cabanes, Stanley Casson, N.G.L Hammond, Aleksander Stipcevic, J.M.F, Neritan Ceka etj. Ndersa nga autoret antik qe kane sjelle deri ne kohet e sotme te dhena per Iliret, mund te permendim Polibin, Appianin, Tit Livi, Tukididin, Plutarkun etj. Ne veprat e ketyre autoreve pasqyrohet Iliria ne kufijte e saj historike, fiset qe banonin ne kete territor te madh qe perfshinte gjithe Ballkanin Perendimor, kulturen e tyre, artin detar si dhe luftrat e ndryshme qe Iliret kane zhvilluar me fqinjet dhe me pushtuesit romak.

Emri I ilireve permendet per here te pare ne gjysmen I te shek.V p.Kr. nga Herodoi qe i vendosi ata ne luginen e lumit Angrus te Dardanise,pra ne pjesen verilindore te Kosoves.Tukididi ne ngjarjet e vitit 436 p.Kr. I jep ilireve nje rol te rendesishem politik si aleate te korkyrasve ne shpine te Dyrrahut, ndersa ne vitin 423 I permend ne nje ndeshje fitimtare kunder Maqedonise dhe te spartaneve ne lindje te liqeneve lynkeste(Ohri dhe Prespa).

Disa dhjetevjecare me vone Pseudo-Skylaksi e kufizon bregdetin ilir ne jug te liburneve dhe ne very te kaoneve.Si rrjedhim perkufizimi “ilir” kishte marre njeherazi nje kuptim mjaft te gjere gjeografik dhe politik.Si per Tukididin, ashtu edhe per Pseudo-Skylaksin, ky ishte nje emer permbledhes dhe jo emir I nje fisi te vecante. Megjithate, perhepja e emrit permbledhes ilir mbi fise me vecori te perbashketa u be duke u nisur nga nje territor qendror, qe shtrihej ne shpine te Dyrrahut deri te liqenet lynkeste dhe rrafshnalta dardane, sin je fenomen I lidhur me krijimin e shtetit dhe zhvillimin e marredhenieve ekonomike midis ilireve.Te dy faktoret: ai politik nepermjet perfshirjes ne shtetin ilir te krahinave te vecanta dhe ai social-psikologjik nepermjet ndergjegjesimit te fiseve per nje identitet te perbashket etnik, ndihmuan ne shekujt qe pasuan per krijimin e nje koncepti mbi Ilirine dhe iliret tek autoret antike.
avatar
Ufo

181


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Cimi Elezi prej 18.09.11 18:23

Vendi ku jan gjetur mbishkrimet e lashta ne gur quhet GJIRI I GRAMES.Kur zbret Llogaran ne te djatht rreth 1-2 ore me kembe.Ai eshte nje gji i vogel me shkembinj te thepisur nga tre ane me detin perball.
avatar
Cimi Elezi

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 18.09.11 20:42

NAIM FRASHERI
GJUHA JONĖ
1 Vėllezėr Shqipėtarė!
2 Tė prekim urtėsinė,
3 Tė zėm’ udhėn’ e mbarė,
4 Tė ngjallim Shqipėrinė.
5 Shqipėrija ka qėnė,
6 Edhe po do tė jetė,
7 Po sot nė ditėt tėnė
8 Tė metė tė mos ketė.
9 E ka nderuar Zoti
10 Gjithėnjė Shqipėrinė,
11 Ish fort mirė qėmoti,
12 Do bėhet dhe taninė.
13 Sa ishte trimėrija
14 N’atė kohėt tė vjetrė,
15 Kish emrė Shqipėrija,
16 Sa s’kish nonjė vėnt tjetrė.
17 Sa burra kordhėtarė
18 Ka nxjerrė Shqipėrija,
19 Mė pastaj e mė parė
20 Q’i shkruan Istorija.
21 Ajo ish koh’ e zjartė,
22 Dhe kish mundime tepėr,
23 Po sot pendė dhe kartė
24 Na duhet, nukė tjetėr.
25 burra Shqipėtarė,
26 Tė marim dituritė,
27 Se s’ėsht koh’ e parė,
28 Tani lipsetė dritė.
29 Tė shkruajm gjuhėn tėnė,
30 Kombinė t’a ndritojmė,
31 Gjithė ē’ėsht’ e ē’ka qėnė
32 Nga dalėzė t’a msojmė.
33 Pa shihni ē’gjuh’ e mirė!
34 Sa shije ka e hije,
35 Ē’e bukur’ edh’ e lirė,
36 Si gjuhė Perėndije!
37 Shum’ e bardhė kjo ditė
38 Pėr gjithė Shqipėtarėt,
39 Do na sjellė njė dritė,
40 Qė s’e kishin tė parėt.
41 Kjo dritė do na bjerė
42 Tė gjitha mirėsitė,
43 Dhe gjithė dot’ i ngrerė
44 Dėmet’ e marrėzitė.
45 Si lum kush zė tė mbjellė!
46 Lum kush vė bėtė pemė!
47 Se kjo ka pėr tė pjellė,
48 S’mbulohetė me remė.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Gjuha shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 18.09.11 22:17

Mos harro gjuhėn e nėnės
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 19.09.11 9:37

GJUHA SHQIPE ESHTE NJE GJUHE,KU, VENDI DHE NJEREZIT E SE CILES FLITET,KA PARE THELLE NE HISTORI PUSHTIME,SHTYPJE DJEGJE E SHFAROSJE PER SHEKUJ E SHEKUJ ME RRADHE DHE AJO JA KA DALE TE MBIJETOJE.INDIVIDET,GRUPE TE CAKTUARA SHOQERORE,POPULLATA TE VECANTA MUND TE JENE ASIMILUAR MGA PUSHTIMET DHE PUSHTUESIT POR JO GJUHA NE TERESINE E SAJ .KJO GJUHE E KA VERTETUAR MBIJETESEN NE KUSHTE SHUME HERE ME TE VESHTIRA SE NE KUSHTET E SOTME.KESHTU MENTALITETI IM MBETET FIKS DHE I PANDRYSHUAR SE AJO NUK MUND TE ASIMILOHET NE CFAREDOLLOJ RRETHANASH TE TJERA QE MUND TE NDODHET NE TE ARDHMEN.PSE DILET NE KETE KONKLUZION?
SEPSE GJUHA SHQIPE ESHTE GJUHA MEME NGA KANE DALE TE GJITHA GJUHET E TJERA DHE E KA SPROVUAR VETEN NGA PUSHTIMET MIJERAVJECARE GREKE,ROMAKE,BIZANTINE,OTOMANE ETJ,ETJ AJO NUK ESHTE ASIMILUAR POR KA MBIJETUAR KA MARRE DHE KA DHENE ME GJUHET E TJERA DUKE QENDRUAR ME DINJITET ATY KU ESHTE SOT SI NJE GJUHE QE I BEN KARSHILLEK TE GJITHA GJUHEVE BIJA.KJO GJUHE SJELL HISTORI DHE BEN HISTORI.AJO VERTETON DHE FAKTON.AJO DALTON MBI TERE ATA QE DERI DJE NUK JA KANE VLERESUAR RENDESINE.
GJUHA SHQIPE DUKE QENE GJUHE MEME KA AFTESINE TE PERSHTATET,TA MARRE FJALEN E HUAJ,TA PERPUNOJE DHE NE VAZHDIMESI ME KALIMIN E VITEVE TA PRANOJE SI TE SAJEN DUKE E BERE TE FAMILJARIZOHET DHE ME FJALET E TJERA QE NE ORIGJINE JANE TE SAJAT.KJO GJE MUND TE KRAHASOHET ME SHENBUJ MGA ME TE NDRYSHMET.TEKNOLOGJIA E PERPARUAR NUK E TREMB FARE SHQIPEN.AS ANGLISHTJA E AS NJE GJUHE TJETER NUK KA SE SI TE PREDOMINOJNE MBI GJUHEN SHQIPE.KOHA DO TE VERTETOJE SE DHE NESE NE TE ARDHMEN NE MBARE NJEREZIMIN DO TE FLITET NJE GJUHE KJO DO TE JETE SHQIPJA PASI CDO GJUHE TJETER E FOLUR TREGON NJE PERFUNDESI TE SAJ SEPSE JANE GJUHE BIJA DHE GJUHE ARTIFICIALE TE KRIJUARA PAS SAJ.GJUHEN NJERIU E KA NE GEN,NE QENIEN E TIJ.AI MUND TE MESOJE SHUME GJUHE POR NE QENIEN E TIJ KA TE MISHERUAR ''MEKANIZMAT'' GJUHESORE NE MENYRE TE NATYRSHME DHE JO NE MENYRE ARTIFICIALE,DHE QE GJEJNE PERPLOTPERPUTHSHMERINE E VET VETEM NE SHQIPEN E FOLUR.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Ufo prej 19.09.11 10:57

Thėnje pėr gjuhėn




“Gjuha ėshtė tepėr e rėndėsishme pėr t'ua lėnė vetėm gjuhėtarėve”
Heidegger

“Gjuha Shqipe ėshtė i vetmi mjet i ndriēimit dhe i pėrparimit moral.
Ajo ėshtė njė gjuhė e fuqishme dhe e bukur qė duhet tė jetė krenaria e folėsve tė saj dhe njė mjet i shenjtė pėr zhvillimin kulturor dhe intelektual tė kombit tė vjetėr shqiptar”
Holger Pedersen

“Kurrė nuk kemi tė drejtė tė quhemi komb i qytetėruar, sado qė tė mėsojmė gjuhė tė huaja, sepse kombi nuk qytetėrohet vetėm me mėsimin e gjuhėve tė huaja, por me mėsimin e gjuhės sė vet”
Filip Shiroka

“Gjuha ėshtė pasqyra mė e qartė e njė kombi dhe e kulturės sė tij”
E.Ēabej

“Shenjat e civilizimit tė njė populli janė:

si kujdeset ai pėr drunjtė e tij,
si kujdeset ai pėr fėmijėt dhe pleqtė
si sillet ai me gjuhėn e tij.
Por gjuha ėshtė mė e rėndėsishme. Ėshtė detyrė e tij qė ta ruaj dhe ta kultivoj atė si vlerė kulturore dhe si tipar identiteti”
Erwin Chargaff

“Themelin e diturisė dhe tė atdhetarisė e pėrbėn gjuha shqipe”
Mit’hat Frashėri

“Fjala e huaj nė gjuhė ėshtė si dhia ndėr dhen”
N. Frashėri
“Gjuha mė e mirė se gjithēka tjetėr jep shpesh dritėn ose mjerimin e njė kohe”
I. Kadare

“Gjuha shqipe ka aq pasuri fjalėsh e ėshtė e ardhshme e plot gjallėri e jetė, sa mund tė pėrkthehen nė tė klasikėt e ēdo kombi, e ēdo kohe”
Gj. Fishta

“Gjuha letrare s’ėshtė vetėm thesari i kulturės sonė, por edhe mjet i fortė pėr mbrojtjen e etnisė shqiptare”
I. Ajeti

“Gjuha ėshtė sendi mė i ēmueshėm i njė populli dhe pėr popullin shqiptar ėshtė i vetmi thesar”
E. Ēabej

“Ka njė mjet me anėn e tė cilit kėrkimtari ėshtė nė gjendje ta ndriēojė, deri-diku, muzgun e fillimeve tė popullit shqiptar dhe tė hyjė nė kohėn qė shtrihet pėrtej dėshmive historike. Kėtė mjet e jep gjuhėsia”
N. Jokl

“Larg gjuhės shqipe, larg tė qenit shqiptar”
Q. Murati

“Mbrojtja e gjuhės ėshtė detyrė dhe peng nderi pėr ēdo shqiptar”
Gj. Shkurtaj

“Viktimat e gjuhės janė mė tė shumta se ato tė shpatės”
S. Frashėri

“Gjuha ruhet atje ku shkruhet”
Populli

“E mjera shqipe, ē’i punojnė e s’ka gjuhė tė ankohet!”
T. Zavalani

“Zot! Jepu shqiptarėve vullnet dhe logjikė qė tė flasin shqip tė paktėn kur janė nė Shqipėri. Se, siē kanė zėnė disa, shpejt a vonė do ta bėjnė atdheun babiloni gjuhėsh, ku s’do ta marrė vesh qeni tė zonė”
N. Bulka

“Duke lexuar autorėt qė shkruajnė mirė, mėsohesh tė flasėsh mirė”
Volter

“Ai qė e zotėron gjuhėn e vet vlen mė tepėr se ai qė pushton njė qytet”
Njė mendimtar i lashtė

“Gjuha e keqe sjell shumė tė kėqija”
Latine

“Gjuha ėshtė institucion mbi tė gjitha institucionet”
Heidegger

“Gjuha pasqyron njė kombėsi, ajo ėshtė pasqyra mė e qartė e njė kombėsie dhe e kulturės sė saj. Shkalla e pasurisė dhe e pastėrtisė sė gjuhės ėshtė tregues i nivelit tė kėsaj kulture”
E. Ēabej
avatar
Ufo

181


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Estilen prej 19.09.11 11:17

Dekumenta qe sjellin drite mbi hershmerine e te shkruarit te gjuhes shqipe...

Ne njė dokument te vitit 1332, shkruar nė latinisht nga njė murg, i identifikuar si Adam Guillaume ( Arqipeshkvi i Tivarit nė Principatėn e Serbisė 1324-1341), ose Brocardus Monacus (Frčre Brochard), dėshmon pėr ekzistencėn e pare te gjuhės shqipe tė shkruar,kjo eshte nje nga te dhenat mė tė hershme tė zbuluara deri mė tani.

Teksti i pari i padiskutueshėm eshte ''Formula e pagėzimit dhe Meshari''

Tekstet e hershme tė njohur nė gjuhėn shqipe:



Libri i pare i shkruar ne gjuhen shqipe 'Meshari' i Gjon Buzulut

-" Formula e pagėzimit "(anglisht: formula e pagėzimit), e cila daton nė 1462 dhe ėshtė autor Pal Engjėlli (ose Paulus Angelus) (ca. 1417-1470), Arqipeshkėvi i Durrėsit . Engjėlli ishte njė mik i ngushtė dhe kėshilltar i Skėnderbeut .

Kjo ishte shkruar nė njė letėr pastorale ne njė sinod tė Trinisė sė Shenjtė nė Mat dhe lexohet me gėrma latine si mė poshtė,'' Unte paghesont premenit Atit et birit et spertit senit ("Unė ju pagėzoj ju nė emėr tė Atit dhe tė Birit dhe tė Frymės sė Shenjtė "). Ajo ėshtė zbuluar dhe publikuar nė 1915 nga Nikolae Iorga .

-Fjalori i Arnold von Harfit (anglisht: leksik Arnold von Harff Ritter sė ), i cili daton 1496.


-Njė kėngė e regjistruara nė njė copė letėr nė alfabetin grek,ishte marrė nga njė Codex i vjetėr . Dokumenti ėshtė cilesuar si dekument shqiptar: Perikopeja e
pėrjavshme e Ungjillit,ose e perjaveshmja e Ungjillit Shėn Mateut, (anglisht: Zeri i Ungjillit tė Pashkėve, apo kėngė tė Ungjillit tė Shėn Mateu).

Edhe pse ky dorėshkrim i vjetėr
ne kėngė,ėshtė i datuar gjatė shekullit tė 14-tė, eshtė shkruar nė gjuhėn shqipe nga njė shkrimtar anonim,duket tė jetė i shkruar gjate shekullit tė 15-tė. Dokumenti u gjet nga popullata Arbėreshe,qė kishte emigruar nė Itali nė shekullin e 15.

Nė vitin 1967 dy studiues pohojne se kane gjetur njė tekst tė shkurtėr nė gjuhėn shqipe te shkruar nė formatin Bellifortis text, njė libėr i shkruar nė latinisht qe daton nė vitet 1402-1405.Shiheni kete dekument me poshte




Ndoshta
teksti
shqiptarė mė i vjetėr i mbijetuar,i theksuar nė tė kuqe,
dorėshkrimi Bellifortis, shkruar nga Konrad Kyeser rreth vitit 1402-1405.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 19.09.11 13:38

PJESE NGA LIBRI
''GJURMĖ TĖ LETĖRSISĖ SĖ VJETĖR TĖ
SHQIPTARĖVE TĖ GREQISĖ
1860-1889''
Arben P. LLALLA

GJUHA SHQIPE NĖPĖR SHEKUJ


Elementi kryesor i cili dallon arvanitasit nga popujt e tjerė
qė pėrbėjnė shtetin e sotėm grek, ėshtė gjuha shqipe, qė ata
flasim brenda nė rrethin familjar.
Deri nė shekujt e mėparshėm gjuha shqipe nuk shkruhej nga
masa e gjerė e popullit tė saj, nuk pėrbėnte gjuhėn e shkollimit,
kėtė gjuhė e flisnin njerėzit e pashkolluar, ishte gjuhė e jetės sė
pėrditshme, prandaj arriti tė pėrcillej nga brezi nė brez. Pra,
gjuha shqipe ishte gjuhė popullore dhe jo gjuhė letrare e fetare.
Kėshtu, njerėzit e diturisė dhe tė letėrsisė e quanin gjuhėn
shqipe gjuhė “barbare”. Gjuha shqipe, duke mos u shkruar,
mund tė rrezikonte tė humbiste gjatė shekujve, tė humbiste
origjinalitetin e saj dhe emocionet shpirtėrore. Prandaj,
stėrgjyshėrit tanė arbėr krijuan ninullat, kėngėt e kreshnikėve
dhe vajet.
Njė nga mėnyrat e rruajtjes sė gjuhės, pra, ėshtė kėnga.
Kėshtu, shumė ngjarje tė pėrditshme dhe ngjarje historike u
pėrcollėn brez pas brezi nėpėrmjet kėngės popullore si nė
vargjet e mėposhtme:

Meqė nuk dimė tė shkruajmė,
mjaftohemi me tė folur,
me kėngėt dhe me vajet
kujtesa jonė kėshtu ruhet
Askush nesh nuk dinte tė shkruante,
por i bėmė kėngė dhe u ruajtėn
goja-goja deri mė sot
kujtesa jonė e gjallė mbet.

Njė tjetėr kėngė ėshtė:
Arvanitasit kėndojnė,
gjuhėn e tyre mos harrojnė
shiko atė plakun si kėndon
edhe gjaku si i qarkullon.
Gojė mė gojė ruhet jeta
me kėngėt e vėrteta.
Arvanitasi nuk di tė shkruajė,
por me kėngė di ti ruajė.

Nė njė tjetėr thonė:
Gjuha jonė vetėm thuhet
nuk e lanė qė tė shkruhet
bėmė kėngė kėshillat e urta
qė tė mos harrohet gjuha.


Vargjet e kėtyre kėngėve tregojnė qartė dhembjen e
arvanitasve pėr gjuhėn e tyre, por edhe mėnyrėn e ruajtjes sė
gjuhės.
Nė vitet e para tė krijimit tė shtetit grek, njė gjerman, mik i
Greqisė, i quajtur Karl Teodor Reinhold, u mor me studimin e
gjuhės shqipe, tė cilėn edhe e mėsoi gjatė qėndrimit tė tij
shumėvjeēar nė Greqi. Rainhold, shėrbeu nė flotėn detare
greke, ku arriti deri nė gradėn e kryemjekut. Aty, ai, e mėsoi
gjuhėn shqipe, qė nė atė kohė ishte gjuha e kuvendeve nė flotėn
detare greke, deri nė kohėn e admiralit tė madh tė luftėrave
ballkanike, arvanitasit Pavlo Kunduriotit, i cili ka qenė dhe
Kryetar i Republikės sė Greqisė nė vitin 1923. Ai, nė shoqėrinė
e tij tė ngushtė, fliste vetėm nė gjuhėn e mėmės shqipe. Dhe
rregullorja e parė e Flotės Detare Greke ėshtė shkruar nė gjuhėn
shqipe. Natyrisht, qė shumica e grekėve nuk duan ta besojnė
kėtė tė vėrtetė.
Athina, u pagėzua kryeqytet i Greqisė nė vitin 1834. Deri
atėherė kryeqytet i Greqisė tė pas kryengritjes sė vitit 1821
ishte ishulli i Nafplios qė banohej me shumicė popullsi
arvanitase. Debatet nė Asamblenė Kombėtare nė Nafplio
bėheshin nė gjuhėn shqipe ndėrsa rendi i ditės hartohej nė
gjuhėn greke. Nė vitin 1833 kur mbreti Oton vjen nė Greqi,
vuri re se populli i tij nuk fliste greqisht, por shqip, ai u
zemėrua keqas me njerėzit qė e rrethonin.

Me rastin e ngritjes sė monumentit tė heroit Marko Boēari
nė Misollogji, mbajtėsi i fjalimit tė rastit falėnderoi shqiptarėt e
Greqisė e tė Shqipėrisė pėr ndihmėn e madhe dhe sakrificat e
tyre nė fitoren e Revolucionit tė vitit 1821 dhe tė pavarėsisė sė
Greqisė. Mbreti Oton, qė ishte i pranishėm, kur dėgjoi fjalėt e
mira pėr shqiptarėt, u ēudit dhe u zbeh. Peshkopi Porfirio, qė
kryesonte ceremoninė, iu pėrgjigj mbretit tė hutuar me fjalėt:
“Po! Madhėri! Shqipėria lindi themeluesit e kombit tėnd!” Dhe
pastaj me guxim u kthye nga populli dhe si i tėrbuar thirri:
“Mjerė kombi! Mbreti i tij nuk e njeh historinė”


Nė veprėn e tij “Pellazgjishtja” (Nocetes Pelasgicae), qė u
botua nė Athinė mė 1855, Rainhold e emėrton gjuhėn shqipe
“gjuha e flotės” dhe kėtė titull mban kapitulli i parė i librit tė
tij.
Nė veprėn e sipėrpėrmendur pėrmblidhet edhe fjalori i
vogėl, tė cilit i janė referuar thuajse gjithė gjuhėtarėt evropianė
qė u morėn me gjuhėn shqipe.

Gjuha shqipe nuk kishte alfabetin e saj tė veēantė, por
arvanitasit qė donin tė shkruajnė, duhej tė pėrdornin alfabetin e
greqishtes, ashtu siē bėnė Kundurioti dhe Ali Pashė Tepelena,
apo me shkronjat latine, siē ndodhte me tekstet e klerikėve
katolikė tė Shqipėrisė sė Veriut dhe tė Italisė. Lordi Bajron
pėrdori alfabetin anglez pėr tė shkruar tri kėngėt shqipe nė
veprėn e tij “Childe Harold’s”.
Nė periudhėn para kryengritjes sė 1821-shit, kemi disa
pėrpjekje pėr tė bėrė leksikografinė e gjuhės shqipe si mė e
rėndėsishmja ndėr kėto pėrpjekje ishte ajo e heroit tė
kryengritjes sė vitit 1821, Marko Boēarit, i cili me nxitjen
ndoshta tė Pukėvilit Konsullit francez nė Janinė, hartoi
“Fjalorin e romeishtes (greqishtes) dhe arbėreshe (shqipes) sė
thjeshtė”

Para kėtij fjalori, gjatė shekullit XVIII, ishin botuar: fjalori
trigjuhėsh; greqisht-arumanisht-shqip i Teodor Kavaliotit mė
vitin 1770. Fjalori i Teodor Kavaliotit, kishte rreth 1200 fjalė.
Ky fjalor u quajt “Protopirinė” i cili u botua nė fillim nė
Voskopojė mė 1760 dhe mė 1770 nė Venedik

Teodor Kavalioti (1718-1787) ishte drejtor i njė shkolle tė mesme tė
quajtur “Akademia e Re”.
Disa vite mė vonė kemi dhe fjalorin katėrgjuhėsh tė Daniel
Mihal Voskopojarit nė fillim tė shekullit XIX me gjuhė tė
katėrt bullgarishten. Fjalori i Danil Voskopojarit, kishte mbi
1000 fjalė dhe u botua pėr herė tė parė mė 1802 nė Venedik dhe
u ribotua tre herė brenda 8 viteve.

Kėta fjalorė mund tė kenė shėrbyer pėr kuvendimet ndėrmjet
popujve tė Ballkanit qė bashkėjetonin nė shumė krahina tė
Greqisė sė Veriut, kurse nė Greqinė e Jugut, nuk ishte e
nevojshme pėrderisa kėtu greqishtja quhej nga shumica e
popullit si gjuhė e aristokracisė, ndėrsa shqipja si gjuhė e
popullit, e pėrdorimit tė pėrditshėm
. Kjo ėshtė arsyeja e parė qė
nuk kemi asnjė pėrpjekje pėr hartimin e njė fjalori greqisht-
shqip nė vitet para kryengritjes sė 1821-shit.
Pas kryengritjes sė 1821-shit, pėrpjekjet e shtetit zyrtar grek
pėr tė zėvendėsuar gjuhėn shqipe me greqishten, pėrbėn njė
tjetėr arsye, negative. Patriarku ortodoks grek lėshoi mallkime
mbi letėrsinė shqipe dhe kėrcėnoi me shkishėrim tė gjithė ata
besimtarė qė do tė guxonin tė mėsonin dhe lexonin nė gjuhėn
shqipe.
Vlerėsimet e teoricienėve tė revolucionit dhe tė evropianėve
ishin se, nė brezin e ardhshėm, pas kryengritjes sė vitit 1821,
shqipja do tė zėvendėsohej krejtėsisht nga greqishtja.
Pėrfundimisht, gjuha shqipe po reziston deri nė ditėt tona
brenda Greqisė, me gjithė pėrpjekjet zyrtare dhe jozyrtare tė
shtetit grek pėr zhdukjen e saj.
Rreth viteve 1860-1890 vėrehet fenomeni i revolucionit tė
zhvillimit pėr gjuhėn shqipe. Atė kohė u shkruan dhe veprat mė
tė rėndėsishme rreth gjuhės shqipe dhe kulturės qė pasqyrohej
nėpėrmjet saj.
Nismėtarė janė intelektualėt: Thimi Mitko,
Naum Veqilharxhi, Kostandin Kristoforidhi, Jani Vreto,
vėllezėrit Frashėri, etj. Por, edhe shqiptarėt e Greqisė qė njihen
me emrin arvanitasit si: Kupitori, Kullurioti, Birbili, Dhriva,
Botasi dhe grupi i shoqatės “Helenismos” me nė krye Neokli
Kazazin. (Njė vepėr sė cilės i referoheshin shpesh ishte punimi
trivėllimėsh i gjermanit G.Hahn “Albanesichce Studien”, qė
ėshtė botuar mė 1854 nė Vjenė). Nė atė periudhė themelohet
edhe “Lidhja e Arvanitasve” dhe shkruhet “THIRRJA” e vitit 1899, pėr krijimin e njė mbretėrie tė pėrbashkėt grekoshqiptare, tė ndarė nga feja.
Vepra mė e rėndėsishme nga pikėpamja gjuhėsore ėshtė
fjalori greqisht-shqip i Kostandin Kristoforidhit. Nė kėtė fjalor
pasqyrohen vetėm idiomat gjuhėsore nga Epiri deri nė
Shqipėrinė e Veriut. Njė fjalor i gjuhės shqipe, nė kuptimin e
mirėfilltė, domethėnė pasqyrimit tė gjuhės shqipe qė flasin
arvanitasit, banorė qė jetojnė masovikisht nė Greqinė qė nė
kohėn antike, mungon edhe sot e kėsaj dite.
Nė shekullin XIX, njė tjetėr shkencėtar, Panajot Kupitori,
veē veprės sė njohur “Studime shqiptare” (1878), kishte
hartuar njė fjalor tė gjuhės shqipe, vepėr qė pėr mė shumė se
njė shekull mbeti si dorėshkrim nė bodrumet e Akademisė sė
Shkencave tė Athinės dhe, pėr shkaqe tė panjohura, ende nuk
ėshtė botuar.
Panajot Kupitori, ishte arvanitas nga ishulli i
Hidrės. Ai mbaroi studimet nė Universitetin e Athinės. Pas
studimeve punoi mėsues i letėrsisė nė gjimnaz nė Athinė ku mė
vonė u bė drejtor i kėsaj shkolle. Nė vitin 1860 Kupitori botoi
“Abetare tė gjuhės shqipe” dhe mė vonė fjalorin greqisht-shqip
tė cilin nė vitin 1882 e bleu konsulli francez nė Janinė Aug.
Dozan
Nė vitin 1926 fjalori greqisht-shqip i Panajot Kupitorit
e ribleu Ndėrrmjarja Historike dhe Etnologjike tė Greqis. Mė
tej fati i fjalorit tė Panajot Kupitorit nuk dihet.
Njė tjetėr fjalor i tė folmes sė gjuhės shqipe tė Atikisė qė
ishte hartuar nga Taso Nerukos (1826-1892), do tė mbetet i
panjohur dhe i pakapshėm. Pas vdekjes sė Nerukos, vejusha e
tij ia dha dorėshkrimin gjuhėtarit tė madh gjerman, G.Meyer dhe ai e botoi nė veprėn e vet “Albanesich Studien V” faqe 67-
94, pjesėn nga A-ja deri tek L-ja, si shqip-gjermanisht

Arvanitasi nga ishulli i Salaminės, Anastas Kullurioti (1822-
1887), nė vitet 1879-1880 themeloi gazetėn “Η ΦΩΝΗ ΤΗΣ
ΑΛΒΑΝΙΑΣ” (Zėri i Shqipėrisė)

Ai botoi mė 1882 dy libra nė
gjuhėn greke “Ankimet shqiptare” dhe “Klumėsht pėr
foshnjat”. Veprimtaria e kėtij arvanitasi tė shquar u ndėrpre
mbasi qeveria greke e arrestoi dhe e burgosi nė Athinė. Nė vitin
1887 Anastas Kullurioti vdiq i helmuar nė burgun e Athinės.


Libri mė i vjetėr ėshtė vepra e Gjon Buzukut titulluar
“Meshari”. Ai, u pėrfundua dhe u shtyp mė 1555. Kopja e
vetme ekzistuese u zbulua nė vitin 1740 nga arqipeshkvi
shqiptar i Shkupit Gjon N. Kazazi. Mė vonė “Meshari” shkoi
nė Bibliotekėn e Vatikanit, ku u rizbulua mė 1909 nga arbėreshi
Pal Skiroi. Libri ka pasur 220 faqe dhe sot mungojnė 32 faqet e
para. Ky libėr, ishte shkruar me shkronja latine ku ishin shtuar
dhe pesė shkronja tė tjera
Dhe u botua mė 1968, nėn
pėrkujdesjen e gjuhėtarit tė madh shqiptar, Eqrem Ēabej, nė
gjuhėn e sotme letrare shqipe.
Nga kėrkimet arkeologjike dhe historike tė studiuesve tė
huaj dhe shqiptarė, kanė nxjerrė pėrfundimin se gjithsesi, ka
pasur shkrime mė tė vjetra tė gjuhės shqipe mirėpo, nga koha
qė intelektualėt njohės tė shqipes, e cila quhej si gjuhė
popullore, rrjedhimisht “barbare”, pėrdornin qoftė greqishten,
qoftė latinishten dhe mundėsitė e gjetjes sė dėshmive tė tjera tė
shkruara, janė jashtėzakonisht tė pakta.
Nė vitin 1998, Bashkia e Livadhjas nė Greqi, qė banohet nga
njė shumicė dėrrmuese me arvanitas, nė bashkėpunim me
organizatat e Bashkimit Evropian, organizuan njė Simpozium
Shkencor nga data 6-7 nėntor 1998, me temė “Shqipja dhe
greqishtja, ēėshtje tė bashkėsive shumėgjuhėsore dhe
shumėkulturore” (ΑΡΒΑΝΙΤΙΚΑ ΚΑΙ ΕΛΛΗΝΙΚΑ
ΖΗΤΗΜΑΤΑ ΠΟΛΥΓΛΩΣΣΙΚΩΝ ΚΑΙ ΠΟΛΥΠΟΛΙΤΙΣΜ-
ΙΚΩΝ ΚΟΙΝΟΤΗΤΩΝ).
Nė kėtė Simpozium, mbajtėn kumtesa rreth gjuhės shqipe
shumė studiues grekė dhe tė huaj, ndėr ta: Francesco Altimari,
pedagog nė Universitetin e Kalabrisė, Brian D.Joseph, pedagog
nė Universitetin shtetėror tė Ohaios, Viktor A.Friedman,
pedagog nė Universitetin e Ēikagos etj. Pedagogu i gjuhėsisė
nė Universitetin e Ēikagos, Eric Pratt Hamp, nė ligjėratėn e tij
pėr rėndėsinė e gjuhės shqipe tha: “Gjuha shqipe ka njė
kontribut unik me pasuri tė veēantė nė shumė drejtime tė
rėndėsishme, dhe Greqia ėshtė po aq me fat qė ka kėtė burim tė
pasur nė tokėn e vet dhe ndėrmjet qytetarėve tė saj. Gjuha
arbėrishte ndodh qė tė ruajė historikisht, me saktėsi mė tė
madhe se ēdo trajtė tjetėr e gjuhės shqipe, tingujt e saktė tė tė
gjitha rrokjeve qė janė nė fjalorin e shqipes 1500 vjet mė parė.
Kjo pėrbėn vetėm njė shembull tė mėnyrės me tė cilėn
arbėrishtja ka rėndėsi unike dhe tė pakrahasueshme pėr gjuhėn
shqipe nė tėrėsi, kėshtu qė tė kuptojmė familjen e madhe
indoevropiane nė tė cilėn bėjnė pjesė po ashtu greqishtja dhe
anglishtja ime, dhe mė nė fund disa anė tė qytetėrimit
humanitar nė tėrėsinė e Euro-Azisė”


Pedagogu Viktor A.Friedman bėri krahasimet e shumė
fjalėve tė mbledhura nė fshatrat Arkadia (Greqi), Ukrainė,
Madrica (Bullgari) qė banohen nga popullata qė flasin gjuhėn
popullore shqipe me shqipen e sotme letrare.


Gjurmė tė letėrsisė sė vjetėr tė shqiptarėve tė Greqisė 1860-1889 Arkadia Ukraina Madrica Gjuha standarde
Djelė d’il djellė diell
Ēili cil’i ēili cili
Ni n’i ni njė
Likurė l’ikurėn lėkurė lėkurė
Ēupejtė shpejt shpejt shpejt
Pėshkėj pėl’qen pėlqyen pėlqej
Pjesi pjy pjosė pyesė
Minges minues mėngjes mėngjes
Moi mui muoj muaj
Baba tati tate baba, tatė
Ljupė l’opė lopė lopė
Ljutė l’ot lot lot
Fortė hortė hortė fortė
Krie kry kruve krye
Vshatė vshatė fshat fshat
Ga ga nga nga
Siē shihet edhe nga fjalėt e lartpėrmbledhura nga pedagogu
Viktor A. Fridman, gjuha qė flasin arvanitasit nė fshatin
Arkadia (Greqi), Ukrainė, Madrica (Bullgari) dhe gjuha letrare
e sotme shqipe rrėnjėn dhe kuptimėsinė e kanė tė njėjtė,
pavarėsisht se kanė kaluar qindra vjet qė janė ndarė nė pjesė tė
ndryshme tė botės nga trungu mėmė i familjes.
Njė vlerėsim tė rėndėsishėm pėr gjuhėn shqipe ka thėnė nė
paraqitjen e librit tė kėngėtarit, muzikologut dhe shkrimtarit
arvanitas, Thanasi Moraitis mė 30 tetor 2002, edhe deputeti i
PASOK-ut arvanitasi Teodoros Pangallos
, i cili pėrshėndeti nė
prezantimin e librit “Antologjia e kėngės Arvanitase tė
Greqisė” dhe tha pėr gjuhėn arvanitase:
“Pėr ne qė u lindėm nė shtėpi ku gjyshja jonė fliste arbėrisht,
kėtė gjuhė qė nuk ėshtė siē dėgjojmė tė thonė sot ca karafilė,
greqisht me ca fjalė tė tjera, por ėshtė shqip, shqipja e pastėr e
shekullit XIV dhe kėtė na e vėrtetojnė edhe emigrantėt e sotėm
shqiptarė qė ndodhen nė Mesogjia dhe na thonė: “Ju flisni
shqipen e vjetėr”. Dhe kjo ėshtė shumė e logjikshme nga
pikėpamja gjuhėsore, pasi gjuha e shqiptarėve qė u vendosėn
kėtu nė shekullin XIV, panė gjuhėn e tyre tė evoluojė nė
greqishten, dhe ajo qė erdhi deri nė ditėt tona ishte idioma e
vjetėr e shqipes. Pėr ne humbja e gjuhės arbėrishte ėshtė si tė
kemi humbur atdheun, sepse pėrmban njė kulturė tė cilėn jo nė
kushtet e njė shtypjeje, sepse arvanitasit nuk mund t’i shtypte
kush nė Greqi, ata udhėhiqnin Greqinė, ishin gjeneralė,
kryeministra, presidentė dhe pronarė tė kryeqytetit, jo nė
kushtet e njė shtypjeje, pra, por vetė ata e “gėlltitėn” tė
shkuarėn e tyre, sepse nė mėnyrė fanatike qenė bindur se ishin
grekė, dhe me ndihmėn edhe tė mėsuesve arritėn ta zhdukin
gjuhėn arbėrishte, tė cilėn askush nuk e flet sot, tė paktėn nga
mosha ime e poshtė. Tani, lavdi zotit, na kanė mbetur ende ca
gjyshėr e gjyshe qė e flasin.
Mirėpo ėshtė gjynah qė kjo gjuhė tė humbasė dhe besoj se
puna qė ka bėrė Thanas Moraiti ndihmon qė tė mos jetė
arbėrishtja njė atdhe i humbur. Duhet tė dalin nė dritė, gjuha,
kultura, zakonet, doket, sepse pėrndryshe, po mbeti nė errėsirė
do tė jetė vėrtetė njė atdhe i humbur”

Siē del edhe nga deklarata e ish-ministrit tė jashtėm dhe ishministėr i kulturės nė Greqi, Teodoros Pangallos, vėrehet qartė
dhe saktė qė arvanitasit janė bij tė mėmės Shqipėri dhe flasin tė
njėjtėn gjuhė qė flasin shqiptarėt e sotėm.
Ndėrsa, studiuesi arvanitas, Aristidh Kola, nė veprėn e tij
“Fjalori krahasues i gjuhės arvanitase, mbi bazėn e idiomės sė
Atiko-Beotisė” shkruan:

“Gjuha arbėrishte nė Greqi kishte 50 vitet e fundit njė fat
krejt tė kundėrt nga vlerat historike dhe gjuhėsore tė saj.
Arvanitasve tė shekullit tė 20-tė u faturohet nga historia humbja
e gjuhės sė tyre dhe fajtorėt mė tė mėdhenj janė intelektualėt
arvanitas, qė pėrndryshe nuk qenė dhe tė pakėt nė numėr.
Shumė prej tyre pėrfshihen nė listėn e emrave mė tė
shndritshėm, qė i dhanė lavdi Gre
qisė sė Re”


avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 19.09.11 16:10

VAZHDIM...
Nė vitin 1998, Bashkia e Livadhjas nė Greqi, qė banohet nga
njė shumicė dėrrmuese me arvanitas, nė bashkėpunim me
organizatat e Bashkimit Evropian, organizuan njė Simpozium
Shkencor nga data 6-7 nėntor 1998, me temė “Shqipja dhe
greqishtja, ēėshtje tė bashkėsive shumėgjuhėsore dhe
shumėkulturore” (ΑΡΒΑΝΙΤΙΚΑ ΚΑΙ ΕΛΛΗΝΙΚΑ
ΖΗΤΗΜΑΤΑ ΠΟΛΥΓΛΩΣΣΙΚΩΝ ΚΑΙ ΠΟΛΥΠΟΛΙΤΙΣΜ-
ΙΚΩΝ ΚΟΙΝΟΤΗΤΩΝ).
Nė kėtė Simpozium, mbajtėn kumtesa rreth gjuhės shqipe
shumė studiues grekė dhe tė huaj, ndėr ta: Francesco Altimari,
pedagog nė Universitetin e Kalabrisė, Brian D.Joseph, pedagog
nė Universitetin shtetėror tė Ohaios, Viktor A.Friedman,
pedagog nė Universitetin e Ēikagos etj. Pedagogu i gjuhėsisė
nė Universitetin e Ēikagos, Eric Pratt Hamp, nė ligjėratėn e tij
pėr rėndėsinė e gjuhės shqipe tha: “Gjuha shqipe ka njė
kontribut unik me pasuri tė veēantė nė shumė drejtime tė
rėndėsishme, dhe Greqia ėshtė po aq me fat qė ka kėtė burim tė
pasur nė tokėn e vet dhe ndėrmjet qytetarėve tė saj. Gjuha
arbėrishte ndodh qė tė ruajė historikisht, me saktėsi mė tė
madhe se ēdo trajtė tjetėr e gjuhės shqipe, tingujt e saktė tė tė
gjitha rrokjeve qė janė nė fjalorin e shqipes 1500 vjet mė parė.
Kjo pėrbėn vetėm njė shembull tė mėnyrės me tė cilėn
arbėrishtja ka rėndėsi unike dhe tė pakrahasueshme pėr gjuhėn
shqipe nė tėrėsi, kėshtu qė tė kuptojmė familjen e madhe
indoevropiane nė tė cilėn bėjnė pjese po ashtu
greqishtja dhe
anglishtja ime, dhe mė nė fund disa anė tė qytetėrimit
humanitar nė tėrėsinė e Euro-Azisė”
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zbulohet njė libėr shqip para Buzukut

Mesazh  Gon! prej 10.10.11 12:03

Albanologėt austriakė zbulojnė njė libėr shqip para Buzukut

Profesorėt Stefan Schumacher dhe Joachim Matzinger nga Akademia e Shkencave Austriake kanė arritur tė zbulojnė njė dokument qė mendohet t'i pėrkasė shekullit tė XIV, ku shkruhet njė shqipe me gėrma latine. Dy profesorėt nė studimin e tyre kanė arritur nė pėrfundimin se njė pjesė e gjuhėve si latinisht, gjermanisht dhe thuajse pjesa mė e madhe e gjuhėve tė Ballkanit, kanė elementė tė rėndėsishėm tė gjuhės shqipe.

Janė pėrsėri ata, austriakėt, tė dashuruarit e pėrjetshėm me shqipen, qė kėtė radhė na befasojnė me njė tjetėr zbulim. Bėhet fjalė pėr njė dokument qė mund tė hedhė dritė pėr shkrimin mė tė hershėm tė gjuhės shqipe. Profesorėt Stefan Schumacher dhe Joachim Matzinger nga Akademia e Shkencave Austriake kanė arritur tė zbulojnė njė dokument qė mendohet t'i pėrkasė shekullit tė XIV, ku shkruhet njė shqipe me gėrma latine.

Studimi ka si qėllim zbulimin e ndikimit tė gjuhės shqipe nė tė gjithė gjuhėt e rajonit, por edhe nė gjuhėt e vdekura. Dy profesorėt nė studimin e tyre kanė arritur nė pėrfundimin se njė pjesė e gjuhėve si latinisht, gjermanisht dhe thuajse pjesa mė e madhe e gjuhėve tė Ballkanit, kanė elementė tė rėndėsishėm tė gjuhės shqipe. Fakti se njė pjesė e foljeve kryesore tė shqipes gjenden nė kėto gjuhė, e vėrteton mė sė miri kėtė gjė. Dy profesorėt kanė paraqitur fletėn e njė libri tė Biblės qė dokumenton gjuhėn shqipe tė shkruar nė fillim tė shekullit tė XVI. Nėse do tė vėrtetohet origjinaliteti i kėtij dokumenti, atėherė kemi tė bėjmė me njė libėr mė tė hershėm se "Meshari" i cili daton nė mes tė shekullit tė XVI.


Zbulimi

Nuk dihet nėse kemi tė bėjmė me njė zbulim tė mirėfilltė shkencor apo jo. Dokumenti qė publikohet nė web-in zyrtar tė Akademisė sė Shkencave tė Austrisė pretendon se bėhet fjalė pėr shqipe tė shkruar rreth shekullit XIV. Pėrcaktimi mė i saktė i datės do tė shėrbente pėr tė vėrtetuar nėse "Meshari" i Gjon Buzukut ėshtė i pari libėr i shkuar nė shqip apo mė nė fund gjuhėsia ka arritur tė gjejė dokumente tė tjerė qė e vėrtetojnė kėtė gjė. Nė foto jepet fleta e njė libri fetar, i shkruar nė italisht dhe nė shqip.
"Scala I. Ligierata VI. Si e krijoi 3ot$ne Adamne et Evene. Tė paretė tanė print", qė kuptohet. "Ligjėrta e VI. Si e krijoi Zoti Adamin dhe Evėn, prindėrit tanė tė parė".


Nė gjurmėt e Joklit

Dy profesorėt austriakė kanė pėrdorur materialet dhe dokumentet e themeluesit tė shkencės sė Albanologjisė, Norber Jokl. Jokl ka lindur nė 25 shkurt 1887 dhe ėshtė vrarė nga nazistėt nė maj 1942. Edhe pse me njė formim juridik, Jokl iu pėrkushtua gjuhėsisė dhe kryesisht studioi gjuhėt indo-evropiane, gjuhėt sllave dhe gjuhėt romane. Njė vėmendje tė veēantė i ka kushtuar gjuhės shqipe. Nė moshėn 30-vjeēare mėsoi gjuhėn shqipe. Ėshtė autor i librave "Studime mbi etimologjinė dhe fjalėformimin e shqipes" dhe "Kėrkime gjuhėsore - kulturore historike nga fusha e shqipes".

Dokumentet e hershme tė shqipes

Deri mė sot tre cilėsohen si dokumentet mė tė hershme tė shqipes. Edhe pse gjithė gjuhėtarėt pranojnė se shqipja duhet tė jetė shkruar shumė kohė mė parė, dokumenti i parė qė e dėshmon kėtė ėshtė "Formula e pagėzimit", e shkruar nga kryepeshkopi i Durrėsit, Pal Ėngjelli, gjatė njė vizite nė dioqezėn e Matit nė 8 nėntor 1462. Dokumenti i dytė ėshtė fjalori i Von Harfit, i vitit 1497. Dokumenti qė pėrmban njė numėr fjalėsh dhe shprehjesh qė i duheshin udhėtarit gjerman gjatė kalimit tė tij nė Shqipėri nė Durrės dhe nė Ulqin. Tė sė njėjtės rėndėsi, gjuhėtarėt rendisin dhe "Perikopeja e Ungjillit tė Pashkės". Njė dokument i shkruar nė greqisht, qė mendohet se i pėrket shekullit XV ose fillimit tė shekullit XVI. Ky dokument pėrbėhet nga 2 pjesė tė vogla Bible nė gjuhėn shqipe, qė u gjetėn nė njė dorėshkrim greqisht tė shekullit XIV. Por si dokumenti mė i rėndėsishėm deri mė sot mbahet "Meshari" i Gjon Buzukut, i pari libėr nė gjuhėn shqipe. "Meshari" i pėrket vitit 1555. Por tė gjithė studiuesit janė tė njė mendimi kur flasin pėr dokumentet mė tė hershme. Kėtė e dėshmon dhe Arqipeshkvi francez i Tivarit me emrin Brokard, qė ka udhėtuar nė Shqipėri. Nė njė relacion latinisht tė vitit 1332, ai shkruan: "Sado qė shqiptarėt kanė njė gjuhė fare tė ndryshme nga gjuha latine, prapė ata kanė nė pėrdorim edhe nė tėrė librat e tyre shkronjėn latine". Njė gjė mund tė thuhet me siguri: Nėse dokumentet shqipe ekzistojnė, zbulimin e tyre mbetet ta presim gjithmonė nga tė huajt.

Formula e Pagėzimit 1462

Dokumenti i parė i vėrtetuar i shqipes i pėrket datės 8 nėntor 1462. Ėshtė shkruar nga Kryepeshkopi i Durrėsit, Pal Ėngjelli, gjatė njė vizite nė dioqezėn e Matit. Duke parė mangėsitė nė ushtrimin e fesė, Pal Ėngjelli lėshon njė qarkore latinisht, ku lejon qė nė kohė lufte fėmijėt tė pagėzoheshin nė shqip. Formula ėshtė: "Un tė pagėzonj pr'emen't Atit e t'birit e t'shpirtit shenjt" shqip .

Fjalori i Arnold Fon Harfit (1497)

Janė 26 fjalė shqip, 8 shprehje dhe numrat nga 1 deri 10 dhe 100 e 1000. Fjalori modest i udhėtarit Arnold Fon Harfit ka njė rėndėsi tė madhe pėr gjuhėn shqipe, duke qenė ėshtė i pari dokument i shprehjeve dhe numrave. Fjalori ėshtė zbuluar nė vitin 1860, Fon Harvi udhėtoi nė Durrės dhe nė Ulqin.

"Meshari" i Buzukut 1555

Ėshtė i pari libėr i gjuhės shqipe qė ėshtė gjendur deri mė sot. "Meshari" pėrbėhej nga 110 fletė ose 220 faqe. Origjinali i librit qė ka arritur tė gjendet pėrbėhet nga 94 fletė. Libri ėshtė kishtar dhe ėshtė shkruar nė gjuhėn latine, ka 154 000 fjalė. Ėshtė nė dialekt verior dhe origjinali gjendet nė Arkivat e Vatikanit.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 16.10.11 15:20

avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 10:54

Ne krye te heres njerezimi,ashtu sic pranohet,ka folur nje gjuhe por cila ka qene ajo gjuhe qe kane folur njerezit e pare?
Kjo mbetet per tu zgjidhur prej shkencetareve,historianeve,arkeologeve,gjuhetareve,gjenetisteve,gjeologeve si dhe te specialisteve te te gjitha fushave tek te cilet neve nuk na shkon mendja fare.
Me se shumti me kete duhet te merren albanologet per vete faktin se te gjitha rruget te cojne tek shqipja arkaike,parailirishtja apo ndryshe pellazgjishtja.Kjo ne mos qofte nje hipoteze tunduese per kedo nga keta shkencetare mbetet te jete nje fushe levrimi me vlere per ta hedhur poshte qe,pellazgjishtja,trashegimtare e se ciles eshte shqipja e sotme,ka qene gjuha e pare e folur nga kane marre rrugen e gjate e te mundimshme edhe greqishtja e vjeter(jo e sotmja qe s'eshte tjeter vecse nje gjuhe e sajuar,ashtu sic kunder edhe latinishtja).Gjuha shqipe eshte origjina e te gjithe gjuheve qe fliten sot.Kjo eshte e veshtire te pranohet keshtu sic kunder une po shprehem por e argumentuar ajo bind dhe mbyll cdo shteg abuzimi nga pseudoshkencetaret.Deri me sot kane patur sukses keta te fundit per faktin se jane mbeshtetur verberisht dhe jane ndihmuar nga izolimi i shqiptareve,por dyert e hapura vertetojne ekspansionin natyral te gjuhes shqipe e cila jo vetem mbijeton por edhe sundon sepse ka me vete fatin te jete gjuha e pare e njerezimit.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 17.10.11 11:14

eshte e vertete kjo qe ju keni shprehur dimitrov, gjuha shqipe eshte pararoje per gjuhet e tjera pasardhese ne rajonin tone , ndoshta nga pushtimet e herpashershem , duke na djegur dokumentet dhe faktet reale ne na kan imponuar gjuhe te tjera por ama eshte ajo piknisja. Nga nje autor Zvicerian emrin e te cilit nuk dua te gaboj duke e shprehur sepse nuk jam sigurte ne kujtese , kam lexuar nje fragment kushtuar shqipes se vjeter te cile e shpjegonte edhe ne simbole qe ajo ishte huazuar me pas nga sllavet e nje pjese te vogel te greqishtes, Ne vepren e tij "Popuj e Gjuhe", ne ballkan gjuha e pellazgeve cilesohej "avant gard", gje qe e shpjegon qe edhe pse ballkani sdo te pranoje , gjuhetare te ndryshem ne bote e pranojne rrjedhimin e gjuheve te tyre nga shqipja e vjeter


Edituar pėr herė tė fundit nga Meridiani 0 (zero) nė 17.10.11 12:50, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 12:02

Meridiani 0 (zero) shkruajti:eshte e vertete kjo qe ju keni shprehur dimitrov, gjuha shqipe eshte pararoje per gjuhet e tjera pasardhese ne rajonin tone , ndoshta nga pushtimet e herpashershem , duke na djegur dokumentet dhe faktet reale ne na kan imponuar gjuhe te tjera por ama eshte ajo piknisja. Nga nje autor Zvicerian emrin e te cilit nuk dua te gaboj duke e shprehur sepse nuk jam e sigurte ne kujtese , kam lexuar nje fragment kushtuar shqipes se vjeter te cile e shpjegonte edhe ne simbole qe ajo ishte huazuar me pas nga sllavet e nje pjese te vogel te greqishtes, Ne vepren e tij "Popuj e Gjuhe", ne ballkan gjuha e pellazgeve cilesohej "avant gard", gje qe e shpjegon qe edhe pse ballkani sdo te pranoje , gjuhetare te ndryshem ne bote e pranojne rrjedhimin e gjuheve te tyre nga shqipja e vjeter
Me pare kam rekomanduar ''GJENOMIN" per ta lexuar.Meqe marrvesh se qenke femer dhe me duhet te jem me delikat me ty ne debat atehere po te parapargetis se ky liber permbledhes mbi zbulimin e zimxhirit gjenetik te njeriut eshte nje liber ku trajtohen dhe komentohen nje grup i tere autoresh te nivelit te nobelit dhe qe une e ti nuk e kemi ate niuvel por te pakten te kemi durimin ta lexojme e kuptojme deri ne fund.Aty thuhet se njerezimi ne krye te heres ka folur vetem nje gjuhe dhe ne te ardhmen do te flas po nje gjuhe.Pikerisht per kete me lind e drejta te aludoj se gjuha qe od te flitet nga nbjerezimi eshte shqipja.Pse?
Sepse jam i bundur qe do te mbijetoje gjuha me e forte,gjuha me e vjeter.Dhe gjuhe e tille eshte shqipja e sotme,sepse eshte me e
vjetra dhe eshte me e forta.Ne ate liber thuhet se edhe gjuhet e lindjes se larget e kane burimin nga gjuha e vetme e folur ne krye te heres nga njerzimi ne trojet e pellgut te mesdheut.Nuk jam as i ekzaltuar as i entuziazmuar per nje gje te tille por jam i deshperuar per qindra vitet e humbura kot nga ne shqiptaret,per kulturen tone,per te ardhmen tone.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 17.10.11 12:08

Me fal per nderhyrjen Dimitrov, por me te vertete me duket utopi kjo qe shkruar per perdorimin e nje gjuhe te vetme dhe konkretisht shqipen e sotme???!!!
Ne nje kohe kur e gjithe bota synon anglishten si thua ka aq forca shqipja jone ??? Nuk kam asgje kunder eeee te kuptohemi, por thjesht me duket e pabesueshme.
avatar
ILIRA

254


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 12:32

Pikerisht ILIRA mjafton te filloje,qofte edhe utopi.Gjithmone ka patur per cdo gje nje fillim.Qendrojme ketu ku jemi.Gjuha shqipe qe per mua ka qene gjuha e pare e folur nepermjet pellazgjishtes,mbeshtetur bindshem ne te dhenat qe na jep literatura e derisotme,per aq sa une kam lexuar,mund te ket edhe shkrime te tjera qe nuk i kam lexuar por jam i interesuar ti perpije menjehere,ka shansin te perballoje jo vetem anglishten por edhe gjuhe te tjera me kokeforta se anglishtja.
PSE??? Nese do te pranonim se njerezimi ka folur si gjuhe te pare shqipen(dhe kete e thone faktet qe deri me sot jane mohuar dhe fshehur),nese do te pranonim se shume gjuhe te tjera kane rrjedhur nga latinishtja(shih gjuhet qe kane rrjedhur prej saj gjate pushtimit romak edhe anglishtja eshte gjuhe neolatine)atehere do te pranonim se origjina e tyre paska qene nje gjuhe meme,pra shqipja dhe shume gjuhe te tjera bija sic paska qene greqishtja e vjeter,latinishtja etj.Shkruhet dhe thuhet se edhe sumeret kane qene te kesaj kulture qe po i meshojme fort.
Mbi kete baze del se ekzistenca e shqipes se sotme nuk eshte gje tjeter vecse rezultat i pavdekesise se nje gjuhe qe nuk mund te zhduket me cfaredolloj formash te perdoren mbi te.Jane vrare e prere njerez,jane copetuar e sakatuar troje dhe rezultati del se mbijeton dhe ne te ardhmen gjuha me e forte do te rroje...
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 17.10.11 12:53

dimitrov xhunga shkruajti:
Meridiani 0 (zero) shkruajti:eshte e vertete kjo qe ju keni shprehur dimitrov, gjuha shqipe eshte pararoje per gjuhet e tjera pasardhese ne rajonin tone , ndoshta nga pushtimet e herpashershem , duke na djegur dokumentet dhe faktet reale ne na kan imponuar gjuhe te tjera por ama eshte ajo piknisja. Nga nje autor Zvicerian emrin e te cilit nuk dua te gaboj duke e shprehur sepse nuk jam sigurte ne kujtese , kam lexuar nje fragment kushtuar shqipes se vjeter te cile e shpjegonte edhe ne simbole qe ajo ishte huazuar me pas nga sllavet e nje pjese te vogel te greqishtes, Ne vepren e tij "Popuj e Gjuhe", ne ballkan gjuha e pellazgeve cilesohej "avant gard", gje qe e shpjegon qe edhe pse ballkani sdo te pranoje , gjuhetare te ndryshem ne bote e pranojne rrjedhimin e gjuheve te tyre nga shqipja e vjeter
Me pare kam rekomanduar ''GJENOMIN" per ta lexuar.Meqe marrvesh se qenke femer dhe me duhet te jem me delikat me ty ne debat atehere po te parapargetis se ky liber permbledhes mbi zbulimin e zimxhirit gjenetik te njeriut eshte nje liber ku trajtohen dhe komentohen nje grup i tere autoresh te nivelit te nobelit dhe qe une e ti nuk e kemi ate niuvel por te pakten te kemi durimin ta lexojme e kuptojme deri ne fund.Aty thuhet se njerezimi ne krye te heres ka folur vetem nje gjuhe dhe ne te ardhmen do te flas po nje gjuhe.Pikerisht per kete me lind e drejta te aludoj se gjuha qe od te flitet nga nbjerezimi eshte shqipja.Pse?
Sepse jam i bundur qe do te mbijetoje gjuha me e forte,gjuha me e vjeter.Dhe gjuhe e tille eshte shqipja e sotme,sepse eshte me e
vjetra dhe eshte me e forta.Ne ate liber thuhet se edhe gjuhet e lindjes se larget e kane burimin nga gjuha e vetme e folur ne krye te heres nga njerzimi ne trojet e pellgut te mesdheut.Nuk jam as i ekzaltuar as i entuziazmuar per nje gje te tille por jam i deshperuar per qindra vitet e humbura kot nga ne shqiptaret,per kulturen tone,per te ardhmen tone.

O dimitrov po ske nevoje te me rekomandosh ''gjenomin'' ti mua more zoteri , ne po flisnim per shqipen pse dreqin grriceni ne cdo teme me besimtaret , une sjam ketu vetem per te folur per besimin qe perfaqsoj ti mbaj qendrimin tend si njeri i arsyeshem
avatar
Meridiani 0 (zero)

317


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Estilen prej 17.10.11 13:18

Albanologe te shqur te gjuhes shqipe.


Istvąn Schütz (Ishtvan Shyc)




Ėshtė njė emėr i njohur prej kohėsh nė fushėn e studimeve albano-ballkanologjike. Mund tė thuhet se ai pėrfaqėson jo vetėm vetveten, por njėkohėsisht albanologjinė hungareze tė ditėve tona dhe rasti i tij vėrteton rregullėn qė tė gjithė ata studiues, tė cilėt kureshtja shkencore i ka shtyrė qė nė moshė tė re tė mėsojnė gjuhėn shqipe dhe tė njihen me visaret e kulturės shpirtėrore e materiale tė popullit shqiptar, janė bėrė edhe miq me besė tė kėtij populli me origjinalitet kaq tė spikatur nė tė gjitha fushat e jetės.


Istvąn Schütz ishte 25 vjeē djalė dhe sapo kishte kryer studimet e larta pėr gjuhė e letėrsi hungareze e latine, kur shkuan nė Hungari studentėt e parė shqiptarė, nė vitin 1948. Ata duhej tė mėsonin shpejt e mirė hungarishten (njė gjuhė joindoevropiane, me strukturė gramatikore tepėr tė veēantė) dhe kėrkuan njė profesor me tė cilin tė merreshin vesh frėngjisht ose italisht.

Rasti (qė thuhet se ėshtė mbreti i botės) e solli qė ky profesor tė ishte i sapodiplomuari Istvąn Schütz. Siē shprehet vetė nė skicėn e jetėshkrimit, ky takim me shqiptarėt prodhoi njė kthesė tė paparashikuar nė jetėn e tij: “nė vend tė gjuhėsisė fino-ugrike zura njė dashuri pėr jetė me gjuhėn shqipe, me letėrsinė e me kulturėn shqiptare.”

Rasti i prof. Istvąn Schützit tė sjell ndėr mend njė rrethanė pak a shumė tė ngjashme qė e ēoi Max Lambertzin, albanologun e njohur austriak, ta lidhte jetėn e tij shkencore me studimet shqiptare. Edhe ai, djalė i ri, ishte duke kryer njė udhėtim studimi nė Greqi me shokėt e shkollės nga fundi i shekullit XIX. Diku afėr Tebės i zuri veshi ca barinj vendės qė flisnin njė gjuhė, e cila, pėr ēudinė e tij tė madhe, nuk ishte greqisht.

U afrohet e i pyet dhe mrekullohet me ligjėrimin e tyre. Shokėt po e prisnin, po ai u bėn zė tė shkojnė, se kishte gjetur diēka shumė interesante - shqiptarėt dhe gjuhėn e tyre mu nė zemėr tė botės helene! Edhe gjuhėtari i mirėnjohur danez Holger Pedersen qe djalė i ri kur regjistroi pėrrallat e mrekullueshme shqiptare, qė e ēuan mė pas tė merret me probleme themelore tė historisė sė gjuhės shqipe dhe tė ndjekė deri nė fund tė jetės me simpati zhvillimin e kulturės shqiptare.

Fryti i parė i dashurisė pėr njė gjuhė tė panjohur dhe njėkohėsisht dėshmia konkrete e zotėrimit tė kėnaqshėm tė saj ėshtė zakonisht pėrpilimi i njė fjalori. Dhe Istvąn Schützi qė kėtej e filloi. Ėshtė rasti tė themi se sprova e parė pėr tė pėrqasur leksikun e shqipes me tė hungarishtes qe bėrė mė 1913 nga dr. Laszlo Zoltąn, i cili pati botuar njė fjalorth shqip-hungarisht prej rreth 2000 fjalėsh pėr nevoja tė kufizuara tė udhėtarėve e tė turistėve.

Mė 1953 doli nga shtypi nė Budapest “Fjalor shqip-hungarisht” si botim i Akademisė sė Shkencave tė Hungarisė. Kryeredaktor ishte gjuhėtari Lajos Tamąs, redaktor Istvąn Schütz. Fjala ‘redaktor’ nė kėtė rast pėrkthehet shqip me ‘hartues’ a ‘pėrpilues’. Ishte koha e zhvillimit tė bashkėpunimit ndėrmjet Institutit tė Shkencave tė Shqipėrisė dhe akademive tė demokracive popullore.

Fjalori shqip-hungarisht, siē shėnohet edhe nė ballinė, u shqyrtua dhe u plotėsua nga dega e gjuhėsisė e Institutit tė Shkencave nėn drejtimin e prof. Aleksandėr Xhuvanit. Atėherė kishte pėrfunduar sė hartuari (po ishte ende i pabotuar) fjalori i parė shpjegues i gjuhės shqipe (u botua mė 1954). Njė nga anėtarėt e komisionit hartues tė atij fjalori, z. Anton Krajni, njeri me dije tė gjera dhe njohės i thellė i gjuhės shqipe, ishte edhe njohės i mirė i hungarishtes.

Atij i takoi kryesisht tė merrej me dorėshkrimin e fjalorit. Ky bashkėpunim dėshmon se Akademia e Shkencave e Hungarisė e kishte vlerėsuar kėtė fjalor si njė vepėr tė rėndėsishme, qė do tė ndihmonte zhvillimin e marrėdhėnieve tė mėtejshme ndėrmjet dy vendeve dhe Instituti i Shkencave i Shqipėrisė e ēmonte lart nismėn e kolegėve hungarezė pėr tė botuar njė fjalor tė tillė.

Por pėr kėtė fjalor, siē na dėshmon vetė prof. I. Schützi, kanė dhėnė njė ndihmesė tė vyer edhe dy nga studentėt e tij mė tė mirė, prof. Zef Rakacolli dhe prof. Kudret Velēa. Nė shtypin tonė shkencor pati dy recensione mjaft vlerėsuese pėr kėtė fjalor: nga Jup Kastrati te revista “Nėndori”, 1955, nr. 2, dhe nga Pashko Geci e Anton Krajni te “Buletin pėr shkencat shoqėrore”, 1956, nr. 3.

Recensuesit e vlerėsojnė fjalorin si njė hap cilėsor pėrpara nė leksikografinė shqip-gjuhė e huaj, duke vėnė nė dukje si merita tė tij: fjalėsin mjaft tė pasur dhe njėkohėsisht tė ndėrtuar mbi kritere shkencore, ilustrimet e kuptimeve tė fjalėve me shprehje e frazeologji dhe saktėsinė nė gjetjen e fjalėve barasvlerėse hungarisht.

Edhe pas pėrfundimit tė kėtij fjalori prof. I. Schützi nuk u nda kurrė nga gjuha shqipe dhe vit pas viti ai ndoqi zhvillimin e pasurimin e vrullshėm tė saj dhe njėsimin e normės letrare. Njė fjalor i ri hungarisht-shqip, i parashikuar me mbi 70.000 fjalė, filloi tė hedhė shtat pak nga pak nė tryezėn e tij tė punės.

Fjalori tashmė ka pėrfunduar, mė i gjerė e mė i pasur se parashikimi fillestar i autorit, dhe po pret mundėsinė e njė botimi tė denjė pėr vlerat e tij. Autorėt e fjalorėve thonė se i ndiejnė ata si fėmijė tė tyre, dhe ky do tė ishte i shtati pėr prof. I. Schützin. Para njė viti prof. I. Schützin beri njė vizitė nė Institutin Shqiptar tė Mendimit dhe Qytetėrimit Islam, ku ai u prit me nderim dhe u njoh me veprimtarinė kėrkimore-shkencore dhe me botimet e kėtij Instituti.

Nė kėtė vizitė prof. I. Schützit iu dhurua “Fjalori i orientalizmave tė gjuhės shqipe” i Tahir Dizdarit, i botuar nga Instituti Shqiptar i Mendimit dhe Qytetėrimit Islam (AIITC) dhe nga Organizata Islame pėr Arsim, Shkencė, dhe Kulturė (ISESCO).

Prof. I. Schützi u entuziazmua shumė nga “ky fjalor i mrekullueshėm” (janė fjalėt e tij). Me anė tė tij ai sqaroi mė mirė kuptimet e shumė orientalizmave , qė i kishte ndeshur gjatė pėrkthimeve nga letėrsia shqipe dhe gjatė punės pėr fjalorin shqip-hungarisht. Njė tjetėr dijetar hungarez, profesori i mirėnjohur turkolog Julius Nemeth, e kishe vlerėsuar veprėn e Tahir Dizdarit, qė kishte filluar tė botohej pjesė-pjesė te “Buletini i Universitetit Shtetėror tė Tiranės Seria e Shkencave shoqėrore”, me fjalė shumė lavdėruese, por tė merituara.

Prof. I. Schützi nuk i ėshtė ndarė kurrė mėsimit tė gjuhės shqipe pėr hungarezė dhe pėr tė huaj tė tjerė tė interesuar. Pėr shkak tė rrethanave politike, me gjithė pėrpjekjet e tij tė herėpashershme, mėsimi i shqipes filloi nė formė tė organizuar vetėm mė 1983 nė Fakultetin e Letėrsisė tė Universitetit Lórįnt Eötvös nė Budapest.

Veprimtarinė dhe pėrvojėn e tij pėr mėsimdhėnien e gjuhės shqipe nė Hungari prof. I. Schützi e ka pėrmbledhur nė artikullin “Mėsimi i shqipes nė Hungari”, botuar nė revistėn “Gjuha jonė” e Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė (/2000, nr. 3-4, f. 106-114). Me kėtė rast dua tė pėrmend njė rrethanė qė do mbajtur parasysh. Mėsimit tė njė gjuhe tė vogėl si shqipja njerėzit i afrohen nga motive tė ndryshme, disa edhe thjesht nga kureshtja ekzotike.

Njė pjesė, mė pas, ndėrrojnė mendje e njė pjese i bie zelli, kur ndeshen me vėshtirėsitė e strukturės gramatikore tė shqipes. Ėshtė aftėsia, takti, puna me shpirt e profesorit ajo qė i mban tė tjerėt tė lidhur me kursin, qė i josh tė ecin pas tij nėpėr labirintet e gramatikės, me bindjen se caku i synuar, d.m.th., arritja e njė kompetence tė kėnaqshme gjuhėsore, nuk ėshtė larg.

Gjuha shqipe ka pasur fat nė Hungari me njė profesor tė tillė frymėzues si I. Schützi. Do tė pėrmend edhe njė rrethanė tjetėr qė i jep vlerėn reale veprimtarisė albanologjike tė prof. I. Schützit: tė gjithė kėtė veprimtari, deri nė moshėn 67 vjeē, kur doli nė pension, ai e ka zhvilluar nė kohėn e lirė, si njė dėfrim e si njė pasion tė vėrtetė. Pėr tė fituar jetesėn dhe bukėn e gjashtė fėmijėve, ai ka punuar vazhdimisht nė fushėn e shtypit.

Dihet se mėsimi i njė gjuhe nuk ėshtė kurrė qėllim nė vetvete, por njė mjet, qoftė pėr studime linguistike, qoftė pėr tė njohur qytetėrimin dhe kulturėn e popullit qė e flet atė gjuhė. Nė veprimtarinė shkencore tė prof. I. Schützit kėto dy drejtime shkojnė krahas. Prof. I. Schützi ashtu siē u lidh pėrjetė me gjuhėn shqipe, u lidh edhe me folklorin e me letėrsinė shqiptare.

Qė nė vitet ‘50 studioi nė radhė tė parė folklorin shqiptar, duke lexuar tė gjitha vėllimet e serisė “Visaret e kombit” qė gjendeshin nė bibliotekat hungareze. Njėkohėsisht, nga pena e tij filluan tė dalin pėrkthimet e para tė letėrsisė shqipe nė hungarishte: mė 1952 u botua Antologjia e poetėve shqiptarė, mė 1957 njė vėllim me pėrralla popullore E bukura e dheut, mė 1960 novela Tana e Fatmir Gjatės; mė 1968 arriti tė botohet njė vėllim nga poezia popullore shqiptare me titullin tėrheqės Po lulėzon shega, i pėrgatitur qė para ngrirjes sė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore.

Studimi shkencor i gjuhės shqipe i ka ēuar gjithmonė dijetarėt tek enigma e burimit tė saj dhe tė popullit qė e flet. Ē‘janė kėta shqiptarėt? Nga erdhėn? Nga dolėn? Dihet se nga gjuhėt e Ballkanit tė lashtė pararomak vetėm evolucioni i greqishtes mund tė ndiqet mbi dėshminė e dokumenteve tė shkruara nga periudha antike nė periudhėn mesjetare e mė tej nė periudhėn e re tė saj.

Rumanishtja e dalmatishtja (sot e zhdukur) u pėrftuan nga evolucioni i latinishtes ballkanike. Gjuhėt sllave u shfaqėn nė gadishull nė prag tė kohės sė mesme dhe turqishtja 6-7 shekuj mė vonė. Mbetet enigma e burimit tė shqipes e tė shqiptarėve, arra gungė e ballkanistikės.

Pėr ndriēimin e kėtij problemi ka rėndėsi vendimtare mėnyra e qasjes. Kush niset nga ide tė paraformuara se paraardhėsit e shqiptarėve nuk kanė luajtur ndonjėherė njė rol me rėndėsi nė hapėsirėn ballkanike, se kanė qenė njė popullsi fisesh malėsore, herė shtegtare, herė tė izoluara, e ka paragjykuar edhe vetė zgjidhjen e problemit.

Prof. I. Schützi ka dalė te ky problem nė vlerėsimin kritik tė tezave tė shprehura tani sė fundi nga profesori gjerman Gottfried Schramm, sė pari, pėr etnogjenezėn e rumunėve dhe mė tej pėr fillimet e krishterimit ndėr shqiptarėt. Mė 1989 prof. I. Schützi botoi nė revistėn Studime filologjike (nr. 3) artikullin Pėrkimet gjuhėsore shqiptaro-rumune dhe vazhdimėsia etnike nė Kosovė me nėntitullin Mendime rreth monografisė sė Gottfried Schrammit “Fatet e hershme tė rumunėve” (botuar mė 1986-1987).

Nė Simpoziumin “Krishterimi ndėr shqiptarė” (Tiranė, 16-19.11.1999) prof. I. Schützi mbajti kumtesėn ''Konvertimi i shqiptarėve dhe prejardhja e shqipes'', ku paraqiti vėrejtjet e tij rreth monografisė mė tė re tė G. Schrammit Fillimet e krishterimit ndėr shqiptarėt - Konvertimi i hershėm i besėve dhe pasojat e mėtejshme tė tij (1994) si edhe rreth veprės postume tė epigrafistit rumun I. I. Russu Origjina trake e rumunėve dhe e shqiptarėve.

Prof. I. Schützi pajtohet plotėsisht me pėrfundimin e dijetarit gjerman nė monografinė e parė se nga shqyrtimi i ngjashmėrive ndėrmjet shqipes e rumanishtes tė krijohet bindja qė stėrgjyshėrit e shqiptarėve dhe tė rumunėve tė sotėm kanė jetuar pėr njė kohė mė tė gjatė nė tė njėjtėn krahinė dhe se ēelėsi i enigmės sė etnogjenezės rumune ėshtė shqipja.

Ky pėrfundim ėshtė nė pajtim tė plotė me pėrfundimin e gjuhėtarit tė njohur italian Carlo Tagliavini se “pa albanologji nuk mund tė ketė as romanistikė” dhe me pėrfundimin e E. Ēabejt qė shqipja nė tė kaluarėn ka luajtur njė rol shumė mė tė madh se nė ditėt tona dhe qė trualli i sotėm i shqipes ėshtė jo "rezultat i njė ekspansioni, po i njė restriksioni".

Prof. I. Schützi nuk pajtohet me dijetarin gjerman pikėrisht nė atė qė ky, pėr shkak tė disa etimologjive tė gabuara, nuk e njeh vijimėsinė e etnosit shqiptar nė trojet e sotme, por i bėn shqiptarėt tė ardhur nga brendėsia e Ballkanit, nga hapėsira jugperėndimore e Bullgarisė sė sotme dhe Maqedonia Juglindore.

Sipas tij shqiptarėt e paskan burimin nga fisi trak i besėve, tė cilėt i ktheu nė tė krishterė peshkopi Niceta nė sh. IV, krijoi shkrimin trakas dhe pėrktheu tekstet e nevojshme liturgjike. Nga sh. IX ky fis, pėr t’u shpėtuar pėrndjekjeve tė kanėve paganė bullgarė, paska kėrkuar strehim te perandori i Bizantit dhe qenka vendosur nė prapatokėn e Durrėsit. Kjo teori nuk ka as mbėshtetje historike, as arkeologjike, as etnografike e as gjuhėsore.

Si pjellė tė njė skeme tė paraformuar e gjykon prof. I. Schützi dhe teorinė e I. I. Russut (qė pajtohet me teorinė e gjuhėtarit rumun tė shekullit tė shkuar, Hashdeu), sipas tė cilit shqiptarėt dhe rumunėt kanė njė prejardhje tė pėrbashkėt trakase dhe shqiptarėt vijnė pikėrisht nga fisi carpi, qė u hodh nė jug tė Danubit nga fundi i sh. III - fillimi i sh. IV dhe i shpėtoi romanizimit tė plotė. Kėtyre dijetarėve, qė kapen pas ndonjė tė dhėne tė vetme dhe tjerrin pastaj njė teori tė tėrė, me shumė vend prof. I. Schützi u kujton parimin e sė drejtės unus testis - nullus testis, qė vlen plotėsisht edhe pėr hulumtimin shkencor.

Nuk ėshtė me rėndėsi vetėm kritika e argumentuar e prof. I. Schützit pėr kėto hipoteza rreth prejardhjes sė shqipes e tė shqiptarėve, por edhe mėnyra si e vėshtron ai hulumtimin e mėtejshėm tė problemit. Pėr shkak tė dėshmive tė pakta tė ilirishtes e tė trakishtes mjetet gjuhėsore nė vetvete nuk janė tė mjaftueshme.

Duhen pėrdorur edhe mjete tė tjera e njė nga kėto ėshtė mitologjia. Mitologjia e ruajtur nė besimet e nė poezinė popullore, nė zakonet e lashta, ėshtė njė thesar i vėrtetė pėr hulumtimet. Nė kurset e tij albanologjike, prof. I. Schützi e pėrdor gjerėsisht kėtė gurrė pėr tė treguar lashtėsinė e shqipes e njėkohėsisht pėr tė ndriēuar hapėsirėn e shtratit tė saj tė hershėm nė Ballkan.

Ai ka pėrgatitur njė studim tė gjatė Nė gjurmė tė miteve e tė gojėdhėnave tė vjetra, ku jepet njė vėshtrim pėr kėto mite, duke u mbėshtetur nė folklorin, nė onomastikėn e nė historinė e gjuhės dhe duke zbuluar pėrkime tė ndryshme me gjuhė tė tjera tė Ballkanit. Njė nga dėshmitė mė shprehėse nė kėtė fushė ai e shikon te zakoni i lashtė i buzmit, natėn e Kėrshėndellave, zakon i trashėguar nga koha e dendrolatrisė (adhurimi i drurėve).

Malėsori shqiptar i lutet buzmit bujar me shpresėn qė ky tė japė edhe vitin e ardhshėm prodhime tė bollshme. Edhe popuj tė tjerė e kanė zakonin e buzmit, por kėta e djegin kėrcurin e Kėrshėndellave pėr t’u ēliruar nga shpirtrat e kėqij dhe kėshtu besimi i tyre nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me besimet e dendrolatrisė tė ruajtura tė gjalla vetėm te malėsorėt shqiptarė.

Rumunėt dhe hungarezėt ruajnė kujtimin e kėtij zakoni tė lashtė shqiptar (por pa e pasur kurrė kėtė zakon!) tek emri i Kėrshėndellave, rumanisht Craciun, hungarisht xxxącsony. Me gjithė pėrpjekjet e gjuhėtarėve rumunė pėr tė sajuar njė etimologji romane tė kėsaj fjale, siē e ka shpjeguar prof. E. Ēabej, shihet qartė se kemi tė bėjmė me fjalėn shqipe kėrcuni.

Ėshtė njė nga ato raste pėr tė cilat shkon fjala jonė e urtė Unė tė them ja ujku, ti mė thua ku janė gjurmėt! Gjurmėt e ujkut Craciun, si edhe shumė pėrkime tė tjera gjuhėsore rumune-shqiptare, tė ēojnė te pėrfundimi i G. Schrammit dhe i tė tjerėve para tij, se nė mesjetėn e hershme parasllave tė parėt e rumunėve dhe tė parėt e shqiptarėve kanė jetuar nė fqinjėsi e, ndoshta vende-vende, edhe nė njėfarė simbioze, ku dygjuhėsia ka qenė dukuri e zakonshme, tė paktėn ndėrmjet burrave.

Prof. I. Schützi, si njohės me themel i shqipes e i rumanishtes dhe i historisė sė tyre, ka gjetur gjurmė tė reja tė ndikimit tė shqipes nė rumanishten (veēanėrisht nė dialektin e Transilvanisė perėndimore e jugperėndimore) dhe mbi kėtė bazė ka parashtruar tezėn se nė mes tė rumanishtes e serbishtes nga fundi i mijėvjeēarit tė parė e fillimi i tė dytit ka ekzistuar njė digė e padepėrtueshme, dhe kjo ka qenė shqipja.

Gjithsesi, pėrpjekjet pėr rindėrtimin e hartės etnike tė Ballkanit nė mijėvjeēarin e parė, mund tė krahasohen vėrtet me rindėrtimin e njė mozaiku, gurėzat e tė cilit janė shpėrndarė mė tė katėr anėt e njė pjesė i ka pėrpirė dheu. Megjithėkėtė, - thotė prof. I. Schützi, - nuk duhet humbur shpresa, nuk duhet humbur durimi, sepse mozaiku do tė jetė pėrnjėmend i mrekullueshėm dhe pėr kėtė sipėrmarrje kolosale e vlen barra qiranė!

Por pėr tė pasur sukses, duhen lėnė mėnjanė pikėpamjet joshkencore, subjektive, nacionaliste. “Le t’ua japim fjalėn etimologjive objektive, huazimeve tė ndryshme, duke mėnjanuar ēdo premisė tė parafabrikuar, sepse vetėm kėshtu mund tė dėgjojmė dėshminė e qartė tė huazimeve, dėshmitare besnike tė stuhive tė panumėrta nė historinė e popujve ballkanas.

Dhe nė kėtė mėnyrė, - vijon prof. I. Schützi, - nė vend tė pėrēarjes nacionaliste do tė gjejmė rrugėn e kuptimit reciprok, rrugėn e fqinjėsisė sė mirė, pėr tė cilėn ėshtė i huaj vėshtrimi i botės nga pikėpamja e epėrsisė numerike ose ekonomike tė sotme tė ndonjė etnosi, duke kuptuar se e tashmja ėshtė pėrfundimi i punės sė tė gjithė popujve ballkanas dhe e ardhmja as qė mund tė pėrfytyrohet pa bashkėpunimin e tyre.”

Duke vijuar hulumtimet e tij nė kėtė fushė, prof. I. Schützi botoi nė vitin 2002 monografinė e gjerė “Njolla tė bardha nė Ballkan”, qė u prit me shumė vlerėsime nė Hungari. Pėr fat tė keq, hungarishtja ėshtė njė gjuhė pak e njohur, prandaj, me gjithė pėrmbledhjet anglisht, frėngjisht e gjermanisht qė ka, vepra nuk ėshtė bėrė e njohur sa duhet nė rrethet e studiuesve tė ballkanistikės.

Do tė ishte i mirėpritur njė pėrkthim shqip i kėsaj vepre. Autori kėtu pėrpiqet tė hedhė dritė nė periudhat qė kanė mbetur mė tė errėta nė historinė e Ballkanit pėr mungesė dokumentesh tė shkruara. Kjo ėshtė periudha nga rėnia e Perandorisė Romake (viti 479), deri nė shekujt XI-XII.

Kėsaj periudhe i takon formimi i etnosit arbėr dhe etnosit rumun, bashkė me enigmėn e shpjegimit tė lidhjeve gjuhėsore ndėrmjet shqipes e rumanishtes. Ėshtė e njohur se nė kėtė ēėshtje dijetarėt rumunė kanė bėrė ēmos qė ta minimizojnė ndikimin e shqipes mbi rumanishten nė atė periudhė, por trajtimi i paanshėm i fakteve gjuhėsore tė pėrbashkėta flet qartė pėr huazimet e rumanishtes nga shqipja nė atė periudhė tė hershme.

Prof. I. Schützi, me veprimtarinė e tij tė gjerė albanologjike nė Hungari, ka dhėnė dhe po jep njė ndihmesė shumė tė ēmuar pėr bashkėpunimin dhe mirėkuptimin ndėrmjet popullit shqiptar dhe popullit hungarez. Dashamirėsia e tij e ēiltėr ndaj popullit shqiptar besoj se vjen edhe nga bindja se kėtij populli jo rrallė i ėshtė mohuar e drejta dhe i ėshtė shtrembėruar e vėrteta.

Dhe pėr njė dijetar nuk ka detyrė mė fisnike sesa tė vėrė nė vend njė tė drejtė dhe tė nxjerrė nė dritė njė tė vėrtetė. Nė vitet e krizės sė Kosovės, prof. I. Schützi shkroi njė varg artikujsh, deri edhe nė gazetat vendore, mbajti njė varg bisedash nė radio e TV pėr tė sqaruar publikun hungarez, tė ēorientuar nga propaganda intensive serbe, pėr tė vėrtetėn rreth Kosovės dhe kėrkesave tė popullit shqiptar atje.

Prof. I. Schützi ka qenė i ftuar nė Seminaret e Universitetit tė Prishtinės nga viti 1985 deri nė vitin 1989, duke mbajtur nga dy kumtesa pėr ēdo seminar, por botimi i artikullit tė pėrmendur mė sipėr nė Studime filologjike, ku argumenton praninė e etnosit shqiptar nė Rrafshin e Dukagjinit para ardhjes sė sllavėve, e vuri nė listėn e personave tė padėshiruar pėr autoritetet e Beogradit.

Me veprimtarinė e tij tė gjerė I. Schützi ėshtė vijues i traditės sė albanologjisė hungareze, ku spikatin emra tė tillė tė shquar si Ludwig Thalloczy (Taloēi) dhe Franz Nopcsa (Nopēa).[6]

Nė vitin 1998, nė 50-vjetorin e takimit tė tij tė parė me shqiptarėt dhe me gjuhėn shqipe, prof. I. Schützi u dekorua me Urdhrin “Naim Frashėri” nga presidenti i Republikės sė Shqipėrisė pėr veprimtarinė e tij tė gjerė albanologjike. Me atė rast, ai na dha besėn e tij shqiptaro-hungareze se do tė vijojė tė punojė me tė gjitha energjitė pėr shqipen e pėr Shqipėrinė, pėr zgjerimin e vazhdueshėm tė marrėdhėnieve midis dy vendeve tona. Dhe ai ka ditur ta mbajė kėtė fjalė burri, duke punuar tani nė moshė tė thyer me energji djaloshare.


http://www.shkenca.org/content/view/112/27/

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Gon! prej 17.10.11 14:34

Ndoshta pėr dikend ėshtė apsurde, mirėpo unė jam fiksuar nė ato fjalė/emra qė gjinden nė atė libėr (Biblėn). Ndoshta dikush kėtu do mė thotė; "Ik besimtar naiv e analfabet se nuk din ti tjetėr pėrpos fesė tėnde". Unė nuk jam i krishterė, mirėpo duke e lexuar Biblėn jam fiksuar nė disa fjalė dhe emra aty. Shumė tė krishter shqiptarė mundohen ta studiojnė Biblėn nė thelb, mirėpo kanė harruar ose/dhe kanė lėnė anash gjuhėn e disa profetėve duke menduar se ata kanė folur Hebraishten e vjetėr, mirėpo mua mė duket ndryshe:


Profetėt flisnin shqip

Emri: Jakob - Kob, fatkeqsi

24 E kur u krye koha e shtatėzėnėsisė, ja, nė kraharorin e saj ishin binjakėt. 25 Ai qė lindi i pari ishte i kuq dhe leshatak, porsi lahik leshi. Iu ngjit emri Ezau. Pastaj, duke lindur vėllai i tij, me dorė ia mbante thembrėn Ezaut, prandaj ia ngjitėn emrin Jakob.

27 Kur u rritėn, Ezau u bė njeri shumė i aftė nė gjah qė qarkullonte shkretėtirėn, kurse Jakobi ishte njeri i dobėt (Ja Kob) qė banonte nėn tendė.

Jakobi i vjedh parėbirnin Esaut.

Jakobi i vjedh bekimin e babait tė cilin ia kishte premtuar Esaut duke e shfrytėzuar pleqėrin e babait Isak dhe sytė me tė cilėt nuk shihte.

18 Ky, si hyri tek i ati, tha: “Im atė”! Ai u pėrgjigj: “Oj! Kush je ti, biri im”? 19 Jakobi iu pėrgjigj tė atit: “Jam Esau, djali yt i madh. Bėra siē mė the. Ēohu, kthehu nė tryezė e ha prej gjahut tim qė tė mė bekosh.” 20 Isaku i tha pėrsėri tė birit: “Si ‑ tha ‑ aq shpejt munde tė gjesh, biri im”? Ai iu pėrgjigj: “Vullneti i Zotit, Hyjit tėnd, bėri qė tė mė takojė”.

34 Kur Ezau i dėgjoi fjalėt e tė atit, i shpėrthyen gjėmė tė forta e jashtėzakonisht tė hidhura dhe i tha tė atit: “Ma jep bekimin edhe mua, im atė”! 35 Ai iu pėrgjigj: “Erdhi me dredhi yt vėlla dhe ta mori bekimin”. 36 Por, ai shtoi: “Ju vu me tė drejtė emri Jakob! Ja (Jo mė kot u quajt Jakob, JA KOB - Ligėsi, e keqe), mė hoq dredhi, pėr herė tė dytė! Herėn e parė m’i mori tė drejtat e parėlindėsisė, kurse tani ‑ herėn e dytė ‑ ma mori bekimin qė mė pėrkiste mua”!

Ruben, fjala "ben" ėshtė e sigurt qė ėshtė e thėnė shqipe "bėn". A mund tė jetė Ri-bėn? Ri bėn fėmi!?

31 Zoti duke parė se Jakobi e pėrbuzte Linė, atė e bėri tė pėlleshme, kurse Rakelėn beronjė. 32 Lia mbeti nė e rėndė dhe lindi djalin, tė cilit ia dhanė emrin Ruben, sepse thoshte: “Zoti e pa pėrvujtėrinė time, tani do tė mė dojė burri im”.

Simon, fjala "Si" ka kuptim, por "mon" nuk e di!

33 Ngjizi pėrsėri dhe lindi djalin e tha: “Ndjeu Zoti se isha e lėnė pas dore dhe ma dhuroi edhe kėtė djalė”. Ia ngjiti emrin Simon.

Levi, Le-vi! ndikon tek burri i saj lindja e kėtij fėmije Le vi apo e vėren burri i vet Jakobi.

34 Mbeti edhe tė tretėn herė shtatzėnė dhe lindi edhe njė djalė e tha: “Ketė herė burri im do tė kthehet kah unė, sepse i linda tre djem”, prandaj e quajti "Levi".

Juda, Ju da ose Ju nda. Ju da tė lindurave, pushoj sė linduri

35 Ngjizi edhe tė katėrtėn herė dhe lumnoi njė djalė e tha: “Kėtė herė do t’i jap lavdi Zotit”! Pėr kėtė arsye e quajti Juda. Dhe pushoi tė lindė.

Dan, kėtij emri nuk di se si mund ti gjejmė ndonjė farė kuptimi nė gjuhėn shqipe. Nėse ka dikush ndonjė mendim le ta thotė.

6 Rakela tha: “Hyji ma dha tė drejtėn dhe ma dėgjoi edhe mua lutjen, sepse mė dhuroi djalin”. Prandaj e quajti me emėr "Dan".

Neftali, leftani apo luftoni, sepse dy gra tė jakobit kanė bėrė luft duke lindur fėmij pėr ta fituar dashurin e burrit, Jakobit.

7 Bilha, shėrbėtorja e Rakelės, mbeti pėrsėri shtatzėnė dhe i lindi Jakobit nje djalė tjetėr. 8 Rakela tha: “Luftimet e Hyjit i luftova me motrėn time dhe ngadhėnjeva”, prandaj e quajti "Neftali" (Zbėrthim: "Leftani", "Luftoni").

Gad

9 Lia, kur pa se nuk po mund tė lindte mė, mori Zelfėn, shėrbėtoren e vet dhe ia dha Jakobit pėr grua. 10 Edhe kjo i lindi Jakobit djalė. 11 Dhe Lia klithi: “Ē’fat tė mirė”!

Prandaj e quajti Gad. Etj etj etj.

Marrėveshja mes Jakobit e Labanit dhe ndarja e tyre

44 Prandaj eja tė bėjmė njė besėlidhie midis teje dhe meje, dhe qė ajo shėrbeftė si dėshmi midis teje dhe meje".

45 Atėherė Jakobi mori njė gur dhe e ngriti si njė pėrmendore.
46 Pastaj Jakobi u tha vėllezėrve tė tij: "Mblidhni gurė". Dhe ata morėn gurė dhe bėnė njė tog me ta, dhe hėngrėn bukė pranė kėtij togu.

47 Labano e quajti atė tog "Jegar Sahadutha" (Sahad-sot u tha ose mund tė jetė "U nda" "Sahat-u-da"), ndėrsa Jakobi e quajti Galed.

48 Dhe Labano tha: "Sot ky tog ėshtė njė dėshmi midis teje dhe meje". Prandaj u quajt Galed, 49 edhe "Mitspah", sepse Labano tha: "Zoti tė mos e ndajė syrin mua dhe ty kur do tė jetė e pamundur tė shohim shoqi-shoqin. Mitspah-Met pa!

Beniamin

17 dhe gjatė lindjes sė vėshtirė mamia i tha: "Mos ki frikė, sepse edhe kėtė herė ke njė djalė".

18 Dhe ndėrsa shpirti po e linte (sepse vdiq), i vuri emrin Ben-Oni, por i ati e quajti Beniamin, sepse ajo vdiq duke lindur kėtė djal. A mund tė jetė kėshtu; "Beni Amin", nėse i dihet filli fjalės "Amin".

Tabernakulli te Eksodi

8. Le tė bėjnė njė shenjtore qė unė tė banoj nė mes tyre.
Tabernakulli i Zotit ("Ta" "ber" "na" "Kull" tė Zotit)

Numrat - Ligji i Nazireatit

Kapitulli 6: 1. Zoti i foli akoma Moisiut duke i thėnė:

2. "Folju bijve tė Izraelit dhe thuaj atyre: Kur njė burrė a njė grua do tė lidhin njė kusht tė veēantė, kushtin e "NAZIREATIT", pėr t'iu shenjtėruar Zotit,

3. Do tė heqin dorė nga vera dhe nga pije tė tjera qė tė dehin...

Fjala "Na - Zi - Re - At", na vėnė re At (Zot) na shenjtro At (Zot)

Ndoshta do mė kuptoni se ēfarė desha tė shpjegoj me kėtė shkrim. Pra disa profet tė hershėm nė Bibėl kanė folur gjuhėn tonė e jo Hebraishten e vjetėr. Kėto fjalė vetėm nė gjuhėn shqipe mund tė deshifrohen dhe kanė kuptim duke marrė parasysh se pėr cilėn arsye thot Bibla se ata u emruan me ata emra, pėr cilat ndodhi etj.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 20:00

[/quote]O dimitrov po ske nevoje te me rekomandosh ''gjenomin'' ti mua more zoteri , ne po flisnim per shqipen pse dreqin grriceni ne cdo teme me besimtaret , une sjam ketu vetem per te folur per besimin qe perfaqsoj ti mbaj qendrimin tend si njeri i arsyeshem [/quote]

E NDERUARA Znj... NUK KA LIDHJE KJO QE TE REKOMANDOJ ME PROBLEMET E BESIMIT DHE BESIMTARET.BILE JANE SHUME LARG.OBOBO SA LARG!
MBAJE MENDJEN TE HAPUR GJITHMONE SE S'TE VJEN GJE E KEQE NGA KJO.
ATY,PASI TA LEXOSH,KE TE DREJTE TE ME HEQESH VIZEN NJEHERE E PERGJITHMONE,NESE NUK BIE DAKORT.NESE E KE LEXUAR E SE KE KUPTUAR ESHTE TJETER GJE QE KAQ TA PRET E S'KE FAJ SE KUR U NDANE KETO NA RANE,POR NESE SE KE LEXUAR DHE ALUDON KOT ATEHERE JE E NXITUAR DHEEEE MEQE NXITIMI ESHTE I LIDHUR NGUSHTESISHT ME INERCINE DHE EKUILIBRIN,KUJDES MOS TE RREZOHESH DHE NDRYSH KEMBEN E ME VJEWN AKOMA KEQ NESE DO TE VRITESH NE KOKE E PESON NDONJE TRAUME.
E SHKRETA TI QE S'DO TE VESH DOT NE XHAMI.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 17.10.11 20:05

Dimitrov nje pyetje kam : mos ndoshta pohimi yt ne lidhje me gjuhen shqipe ka lidhje me nje verset te Nostradamus qe le te kuptohet " albanet nuk e kane thene akoma fjalen e fundit" pak a shume keshtu , sapo ta gjej do ta postoj???!!!!
avatar
ILIRA

254


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 20:06

Ufo shkruajti:Pellazgjishtja “Zot” (pėr “Zeus”) nė disa mbishkrime tė mijėvjeēarit tė I-rė p.e.s., dhe pėrkimi i plotė me shqipen
Eshtė e vertete qe fjala Zot ka kuptimin e Zeusit, per dy arsye.
1) Se pari kjo fjale ka pesuar ndryshime sipas periudhave, pra duket qarte ngjashmeria e tyre si fjale: Zeus = Zeut = Zot. Pra siē e dime Zeusi ishte mbreti i perendive ne mitologjine greke, ndersa ne mitologjine romake ai quhej Jupiter., dhe ne astronomi eshte planeti me i madhi i sistemit tone diellor.
2) Sot ne perkthimin nga greqishtja Jupiterit i thone Dias, dhe ne greqishten e vjeter ai quhej Dios, tamam ashtu siē eshte ne gjuhen spanjolle sot fjala Zot (ose Dio ne italisht).

Pra me keto dy fakte duket qarte se fjala Zot ka ardhur nga Zeusi i madh, i adhuruar per mijera vite si perendia kryesore.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 20:34

ILIRA shkruajti:Dimitrov nje pyetje kam : mos ndoshta pohimi yt ne lidhje me gjuhen shqipe ka lidhje me nje verset te Nostradamus qe le te kuptohet " albanet nuk e kane thene akoma fjalen e fundit" pak a shume keshtu , sapo ta gjej do ta postoj???!!!!
ILIRA E KAM LEXUAR EDHE NOSTRADAMUSIN POR MBI TE GJITHA ME KA LENE PA MEND "ENIGMA"
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 17.10.11 20:54

Nikolaos diku tjeter kam lexuar qe Zeus eshte as me pak e as me shume se "zėu" qe eshte shqip fare fare
avatar
ILIRA

254


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 20:57

ILIRA shkruajti:Nikolaos diku tjeter kam lexuar qe Zeus eshte as me pak e as me shume se "zėu" qe eshte shqip fare fare
Cfare eshte kjo "zėu" se une nuk e ditkam kete fjale, c'kuptim ka?
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 17.10.11 21:00

eshte ze apo asht za si te duash ; dhe zanafilla fillon me " e para ishte fjala"
Nikolaos mos e merr per personale se nuk kam bere une ndonje studim, por edhe ti marr nga forume te tjera tema dhe ti paraqes ketu nuk e kam bere ndonjehere,,, thjesht hedh nje mendim timin.
avatar
ILIRA

254


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 21:04

ILIRA shkruajti:eshte ze apo asht za si te duash ; dhe zanafilla fillon me " e para ishte fjala"
Nikolaos mos e merr per personale se nuk kam bere une ndonje studim, por edhe ti marr nga forume te tjera tema dhe ti paraqes ketu nuk e kam bere ndonjehere,,, thjesht hedh nje mendim timin.
Ilira je shume larg se vertetes, e ē'lidhje ka Zeusi me zėrin? Eshte me e llogjikshme te kete kuptimin Zot sesa zė, ti e di qe Zeusi ishte vet zot (perendi). Me lart te kam paraqitur dy variante dhe jane teper te llogjikshme, si e shpjegon variantin e dyte (Dios)? Por si besimtare qe je nuk e pranon qe njerezit dashje pa dashje kane adhuruar dhe adhurojne akoma Zeusin (perendine kryesore), ne nje tjeter koncept.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 21:12

Nikolaos shkruajti:
ILIRA shkruajti:eshte ze apo asht za si te duash ; dhe zanafilla fillon me " e para ishte fjala"
Nikolaos mos e merr per personale se nuk kam bere une ndonje studim, por edhe ti marr nga forume te tjera tema dhe ti paraqes ketu nuk e kam bere ndonjehere,,, thjesht hedh nje mendim timin.
Ilira je shume larg se vertetes, e ē'lidhje ka Zeusi me zėrin? Eshte me e llogjikshme te kete kuptimin Zot sesa zė, ti e di qe Zeusi ishte vet zot (perendi). Me lart te kam paraqitur dy variante dhe jane teper te llogjikshme, si e shpjegon variantin e dyte (Dios)? Por si besimtare qe je nuk e pranon qe njerezit dashje pa dashje kane adhuruar dhe adhurojne akoma Zeusin (perendine kryesore), ne nje tjeter koncept.
ILIRA KA TE DREJTE.SPJEGIMI I SAJ NUK ESHTE PERSONAL E PARA E PUNES.
E DYTA ESHTE SE VETE ''ZEU'' NE GEGENISHT DO TE THOTE ZERI NE TOSKERISHT-NDERKOHE KJO FJALE ESHTE TUNDUR E SHKUNDUR MIRE NGA ALBANOLOGE TE SHQUAR DHE ETIMOLOGE DHE S'JAPIN SPJEGIM TJETER VECSE ME PREJARDHJE NGA SHQIPJA...
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 17.10.11 21:13

Nuk thashe qe kjo eshte e verteta e shumta "spekulova" pak, fundja kete bejne te gjithe ketu, Nikolaos eshte dhe nje autor italian Giuseppe Catapano me librin e tij "Thot parlava albanese" e gjen kollaj ne internet
avatar
ILIRA

254


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 21:15

E keni gabim te dy. Fjala ne trajten e shquar ne toskerisht ben zėri dhe ne gegerisht ben zani dhe jo zėu siē thoni ju. Pastaj s'ka lidhje me Zeusin. Fjale te ngjashme ka sa te duash, por duhet edhe kuptimi i ngjashem.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 21:21

ILIRA shkruajti: Nuk thashe qe kjo eshte e verteta e shumta "spekulova" pak, fundja kete bejne te gjithe ketu, Nikolaos eshte dhe nje autor italian Giuseppe Catapano me librin e tij "Thot parlava albanese" e gjen kollaj ne internet
Ilira me albanologe se vet ne shqipetaret nuk mund te jene italianet. Neser mund te behemi edhe ne studiues te medhenj si ai italiani dhe kjo nuk do te thote se cfare ka thene ai eshte e verteta absolute. Edhe une jam studiues i gjuheve, i mitologjise dhe i planeteve, pra i kam studiuar te trija fushat dhe e kam me te qarte se si lidhen gjerat. Pra ato qe te thashe une lidhen me keto fusha qe une i kam perzemer dhe kur dicka e ke perzemer e njeh me mire se kushdo.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 21:26

Nikolaos shkruajti:E keni gabim te dy. Fjala ne trajten e shquar ne toskerisht ben zėri dhe ne gegerisht ben zani dhe jo zėu siē thoni ju. Pastaj s'ka lidhje me Zeusin. Fjale te ngjashme ka sa te duash, por duhet edhe kuptimi i ngjashem.
O NIKOLAOS GABIM QOFSHA SIPAS TEJE.
MEGJITHATE TE DISH SE NUK MUND TE MOHESH FORMEN "ZEU"="ZERI" SEPSE FJALA ''ZEU''OSE ZANI=ZERI NE TOSKERISHT JANE FORMA TE NDRYSHME TE SE NJEJTES FJALE QE BURIMIN E KANE NGA GEGENISHTJA ME NENDIALEKTET E SAJ.SHIHE ME KUJDES FJALEN E SHUMEPERDORUR "FEMIU" NGA RRETHEQARK KOSOVES E NAQEDONISE E PASTAJ FLASIM PER GABIME.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 21:33

dimitrov xhunga shkruajti:
MEGJITHATE TE DISH SE NUK MUND TE MOHESH FORMEN "ZEU"="ZERI" SEPSE FJALA ''ZEU''OSE ZANI=ZERI NE TOSKERISHT JANE FORMA TE NDRYSHME TE SE NJEJTES FJALE QE BURIMIN E KANE NGA GEGENISHTJA ME NENDIALEKTET E SAJ.SHIHE ME KUJDES FJALEN E SHUMEPERDORUR "FEMIU" NGA RRETHEQARK KOSOVES E NAQEDONISE E PASTAJ FLASIM PER GABIME.
Tani une nuk e di se per cfare studion por une e kam mbaruar te larten per linguistike (gjuhesi) dhe per gjuhe te huaja dhe i kam pare mire ngjashmerite dhe jam pothuajse specialist i kesaj fushe. Edhe nese do te ishte ashtu si thoni ju, ē'lidhje ka fjala 'zė' me Zeusin? Aspak lidhje!
Dhe se dyti Ilira qe thua zanafilla thote: "e para ishte fjala..." kjo s'me bind aspak. Ne c'kuptim ishte fjala e para? Per mendimin tim e para ishte materia jo fjala.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 17.10.11 21:51

Nikolaos shkruajti:Tani une nuk e di se per cfare studion por une e kam mbaruar te larten per linguistike (gjuhesi) dhe per gjuhe te huaja dhe i kam pare mire ngjashmerite dhe jam pothuajse specialist i kesaj fushe. Edhe nese do te ishte ashtu si thoni ju, ē'lidhje ka fjala 'zė' me Zeusin? Aspak lidhje!
Dhe se dyti Ilira qe thua zanafilla thote: "e para ishte fjala..." kjo s'me bind aspak. Ne c'kuptim ishte fjala e para? Per mendimin tim e para ishte materia jo fjala.
Lexo me kujdes "Nikolaos",sepse une nuk jam as gjuhetar dhe as specialist i kesaj fushe,por thjesht kam nje arsimim te lartesuar qe nuk kam per ta mbaruar dot kurre.Por meqe ke durimin te vazhdosh po te them se etimologjia eshte shkence e fushes se studimeve qe ti paske mbaruar.Kjo shkence te con ne zberthimin dhe origjinen e fjales dhe pak me tutje vete fjala "ZEUS" nga etimologet eshte perqasur vetem nepermjet fjales shqipe dhe aspak greqishtes me te cilen kane spekulluar deri me dje gjuhetare e historiane e se fundi fjala shqipe qe ka qasje me fjalen "ZEUS" eshte vete fjala "ZEU".
Dhe per ta mbyllur sepse ketu ka vens per me shume debat "E para ishte fjala"ben fjale per marrdheniet ndershoqerore.Kurse per ekzistencen patjeter qe e para eshte materia.
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Nikolaos prej 17.10.11 22:15

Ok Dimitrov, ne per gjuhen po flasin, s'kemi dale jashte teme. Zeus nuk eshte vetem shqip por i perket edhe Greqise. Shqipetaret dhe greket kane te njejten prejardhje. Por etimologet nuk mendoj se e kan shkruar prejardhjen e fjaleve pa gabime. Fjale jane ato dhe mund te kene disa variante. Varianti me i besueshem i prejardhjes se fjales Zot eshte ajo qe te thashe me lart.
Kam lexuar diku qe shqipetaret emrit "Aleksander" i kane dhene kuptimin shqip "A Leka ne ander' (eshte Leka ne enderr) gje qe s'eshte e vertete. Ky eshte nje emer me prejardhje greke qe ka kuptimin Aleks+ Andros (mbrojtesi i burrave). Andro ne greqisht do te thote burre (njeri). Pra shume gjera dhe fjale shqipetaret i bejne te vetat.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

544


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  dante prej 18.10.11 0:51

Behuni pak me nacionalista, dhe per tema jo krejtesisht apsolute mundohuni ti jepni te drejte Shqipnis, shqipes e shqiptarve ne pergjithsi, meqe pash disa ngjyrime tjera ne komentet e fundit, edhe pse nuk i kam lexu tana.
Nuk do te thote asgje emri Aleksander dhe shpjegimi qe i jep secila gjuhe apo kulture. Merr emrin Andi. Ne anglisht duke u bazuar ne etimologjine e emrit ne marrim kuptimin e dikujt ne vazhdimsim, pra perfaqeson vazhdimsine e familjes, pergjithesisht djemt e pare qe lindin ne nje familje te MB emertoheshin Andrew ose Andy qe eshte shkurtimi i tij. Ne shipen tone ky emer ka nje tjeter etimologji, qe do te thote ere mali ( dicka e ngjashme ) apo emrin Arnold qe ne shqip do te thote sundues i shqiponjave por sma merr mendja se aktori i famshem Hollivudian dhe tani nje nga guvernatoret me popullore te USA u emertua me ate emer per kete fakt. Emrat e pervecem jane tjeter gje, por sduhet te harrojme qe Shqipnia permban ne vedi nji miks fjalsh ashtu si edhe zakonesh, duke iu referuar edhe fenomeneve e ngjarjeve historike, por pa asnje lidhje ne themel me Sllavishten apo greqishten, por si nje gjuhe origjinale indoeuropiane
avatar
dante

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 18.10.11 8:33

Nikolaos shkruajti:Ok Dimitrov, ne per gjuhen po flasin, s'kemi dale jashte teme. Zeus nuk eshte vetem shqip por i perket edhe Greqise. Shqipetaret dhe greket kane te njejten prejardhje. Por etimologet nuk mendoj se e kan shkruar prejardhjen e fjaleve pa gabime. Fjale jane ato dhe mund te kene disa variante. Varianti me i besueshem i prejardhjes se fjales Zot eshte ajo qe te thashe me lart.
Kam lexuar diku qe shqipetaret emrit "Aleksander" i kane dhene kuptimin shqip "A Leka ne ander' (eshte Leka ne enderr) gje qe s'eshte e vertete. Ky eshte nje emer me prejardhje greke qe ka kuptimin Aleks+ Andros (mbrojtesi i burrave). Andro ne greqisht do te thote burre (njeri). Pra shume gjera dhe fjale shqipetaret i bejne te vetat.

Po e marr postimin tend dhe po e analizoj pjese-pjese.Ti c'eshte e verteta shprehesh i turbullt dhe nuk te mbush mendjen se ke mbaruar per gjuhesi,e,nese ke mbaruar e je specializuar per gjuhesi mjere shqipja c'heq prej teje.
Fjala apo emri ALEKSANDER ne gegenishte zberthehet: A LE SI NE ANDERR qe ne shqipen e sotme do te thote:"Ka lindur si ne enderr" besoj se kete e kupton.E para e punes.E dyta qendron tek lidhja shqip-greqisht.Nuk e mohon njeri kete.Por ama nje gjuhetar i specializuar si puna jote duhet ta vere re qe "GREQISHTJA E VJETER" qe sot nuk flitet fare por rralle e tek nga ndonje akademik zberthehet vetem nepermjet shqipes se vjeter dhe nga ajo shqipe qe flitet ne gegenishte,ndersa greqishtja e sotme e folur dhe e shkruar nuk ka asnje lidhje e nuk spjegon dot greqishten e vjeter,gje qe na ben te mendojme se tezat e hedhura per nje prejardhje te perbashket te shqipes dhe greqishtes qofte si gjuhe qofte si popullata dhe qe pykezohet drejtpersedrejti tek prejardhja e perbashket pellazgjike.
Shqipja dhe greqishtja e vjeter per kohen qe ne po flasim i perkasin nje trungu e nuk mund te merren si te ndare.Edhe ne kohet para 100 vjetesh gati 90% e popullsise qe sot jane nen shtetin grek flisnin arvanitshen nje shqipe teper e ngjashme me gegenishten.A s'me thua thone ndonje gje per ty keto apo... te hutojne ndarjet e bera pas dhe gjate lufterave boterore qe e bene boten lemsh???????
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Gon! prej 18.10.11 9:09

ETHYMOLOGJIA E EMRIT – ZEUS


Emri – Zeus – Zeusi I Biri I Kronit, ėshtė emėr skip-illir – ashtu sikurse ishte vet dėshira e Tij, para se tė ndėrronte jetė, qė tė shėndrrohej nė Skipe (Shqipe, shqiponjė) dhe u thirr Zeusi Skipe - ZOISI SKIPE, ZO IS, zė ish, domethėnė – Zo /zė / ish – zoni ishte, ishte Zo /Zė is – Ze – Zeu – Zeus – Zeusi, qė spjegohet pėrmes Shqipes sė Vjetėr.

Vet tingulli – z – i cili nė fillim ishte – s – qė pėrcakton tingullin – so – nė trajtėn e shkurtė tė emrit – so – son – soni / zo^ – zo^n – zoni / za^ – za^n – zani / zė – zėu – zėri / - ku kuptimi i tingullit – S – ėshtė vet kuptimi i fatit tė njeriut edhe nė kohėn tonė / O – me – S – nė mes, qė ndanė sferėn e fatit nė dy pjesė nė formė tė lakueshme, ashtu sikur edhe ėshtė vet forma e shkrolės /shkronjės/ - S – diametralisht nė dy diametra harkor, tė barabartė, qė symbolizojnė dy anėt e jetės, dy pjesėt e fatit tė njeriut, pėrmes dy ngjyrave – bardh e zi – pėrcakton fshehtsinė e jetės sė njeriut – qė synkronizon – tė mirėn e tė ligėn dhe barabarėsinė e tyre fundamentale, si dy pjesė aqė tė afėrta – tė sė njejtės tėrėsie – ashtu sukurse ėshtė edhe vet - jeta e njeriut .

Tingulli – S – so – ėshtė forma e lakueshme qė nėnkupton lėvizjen – gjarpėrore, pėrmes dy harqeve me kahje tė kundėrta dhe gjatė lėvizjes edhe vet krijimi i tingullit – so / son / soni / zo^ – zoni / zė – zėri – domethėnė krijimi i zėrit gjatė lėvizjes sė trupit. S ėshtė edhe syri i gjarpėrit, shikimi me syrin e gjarpėrit, qė shkatėrron tė ligėn dhe mbron njeriun nė momentet mė fatale tė jetės sė tij. Syri i gjarpėrit – (S) ėshtė kuptimi i shpėtimtarit tė njeriut, e mu pėr atė ėshtė i njohur edhe Kulti mbi Gjarpėrin nga antikuiteti, qė nė lat. ėshtė serpente .

Shqiptarėt sipas traditės sė lashtė e konsiderojnė gjarpėrin nė themele tė shtėpisė – si roje, Roja e Shtėpisė dhe si mbrojtja e fatit tė familjės – kulti hyjnor mbi gjarpėrin.

Kėshtu, vet forma fgurative e tingullit fonetik S reciprokisht ėshtė lėvizja harkore gjarpėrore e trupit anasjelltas, nga e djathta e nė tė majtė, e qė realisht, e figurativisht kur bėhet lėvizja, nga e djathėta nė tė majtė – krijohet forma – Z si kahje e kundėrt e tingullit S. Lėvizja S – nėnkupton skriptin e sonit – kurse Lėvizja – Z nėnkupton shkrimin e zonit – shkrimin e zėrit – sonskriptin / zonskriptin - sanskriptin – shkrimin e shkrolės – S – sonskrit/ sanskrit – Sanskritja. Duke filluar nga e kundėrta e lėvizjes sė trupit, nga e djathėta lartė, nė harkun e parė, deri nė mesin diametral tė – rrethit – O – qė synkronizon – diellin, synkronizon me kronin, rrjedhėn e kohės nga lartė, pra rrjedha e kohės nga dielli – O – SO^ ashtu duke vazhduar nė fillin e harkut tė dytė tė kundėrt nė tė majtė poshtė - formimi i tingullit – S. Mu pėr kėtė edhe disa e mendojnė kuptimin e pėrcaktimit tė vet emrit – illir – hillir – Hillirius – Hillorius - qė nėnkupton fjalėn –i lakueshėm, pėr pėrcaktimin e emrit – illir, duke e lidhur vet emrin – illir, me gjarpėrin. Mirėpo, ky pėrcaktim ishte pėr lėvizjen nė yll – si trup qiellor – S – nė mes tė yllit, i cili krijon – SO – zo^ / za^ / zė / nė kuptimin – e krijimit tė jetės – soni / zani / zėri – si kuptim i pėrsosjes sė gjallesės pas krijimit tė JETĖS – pas krijimit tė tė gjallit – qenies sė gjallė – qoftė mbi Tokė, apo edhe nė trupat tjerė qiellor (sepse njeriu nuk mund tė jetė i vetėm nė – Gjithėsi – si e vetmja qenie nė – Kosmos – Univers.

Ky tingull PIE – S – qė mė vonė tradicionalisht sipas ndryshimeve tė fonetikės historike, u kthye nė – Z – ishte edhe si kuptim i krijimit tė zėrit nga lėvizja e trupit – krijimi i tė gjallit tė gjallesės. Lėvizja e trupit krijon tė gjallit e gjallėsės – qenies, kurse gjatė lėvizjes sė trupit krijohet – so (theksohet me – O hundore, qė nė gegėnishtėn shqipe, tėvona na vie si tingull nazal – A hundore, na krijohet fjala – za^ - za^ni, nga fjala paraardhėse e kėsaj qė ishte – so* s^o – s^on – s^oni – soni = zoni – zani. Ndėrsa nė toskėrishtėn shqipe, na vie ndryshimi fonetik, si shėmangie, apo alterfon i pėrafėrt, tingulli si rrjedhė fonetike – Ė – e pa zė, apo e pazėshme, e cila krijon fjalėn – zė / zėri nė shqipen e sotme.

Vet shkrola /shkronja/ - S – si kuptim i lėvizjes sė trupit nė natyrė, kur formohet gjallėria e trupit – jeta e gjallėsės – e cila jetė ėshtė krijuar nga – O – qė nė fakt ky tingull symbolizon – diellin – si krijues tė tė gjallit mbi Tokė (e trupa tjerė qiellorė), Dielli si krijues i gjallesės – qė bii – bima dhe qė Lee /lindet/ zoo – kafsha / zoon / zo^ on – zo^ oni = zoni i onit – zoni i gjallesės nė onin e tė amės/ ėmės = ZOONI e cila fjalė ėshtė krejtėsisht shqipe - illire dhe tropi - antropi – trupi – njeriu.

Jo rastėsisht janė formuar edhe kėta dy tinguj – SO – tė cilėt pėrcaktojnė nomet – emėrtimet e mėvonshme shqipe-illire (skipe illire) - / son/ soni / zo – z^o / zoni / z^a / z^ani / zė / zėri / * - por, kuptimi i kėtyre dy tingujve – so – nėnkuptohet si kuptim i Trefishtė – LĖVIZJA – KRIJIMI I SONIT / ZONIT / ZANIT / ZĖRIT, gjatė lėvizjes sė trupit, respektivisht gjatė lėvizjes sė airit pėrmes organit tė frymėmarrjes nė trajtėn e shkurtė – SO – dhe Krijuesi i jetės sė tė gjallit, Krijuesi i Gjallesės – Krijuesi i Jetės – Dielli – O – qė krijon Lėvizjen. Ky ėshtė njėherit edhe njė qarkullim fundamental ekzistues – S + O = Lėvizja, e cila nėnkuptohet si lėvizje e Ajrit, si fill i tė gjallit – jetės, pėr tė ardhė fuqia e Lėvizjes – anasjelltas.

Ky kuptim i Trefishtė i kėtyre Dy tingujve qė nėnkuptohet si Treshi i Krijimit – Univers – Krijimi i Unit – Unė Krijuesi – Unė Versi – Universi (versi=versa=vjersha) si symbolizim i Krijimit nga Krijuesi – synkronizohet me rrjedhėn kohore si kuptim filozofiko-gjenetik, qė praktikisht, pėr tu krijuar – soni / zoni / zani / zėri – fillohet me lėvizje deri tek kėthiza / kthiza / deri tek kthimi dhe nė momentin e kthimit tė lėvizjes krijohet – SO – zo^ / za^ / zė – pra, krijohet prej kuptimit tė zėrit – zėri si kuptim i Lėvizjes – kuptimi i tė gjallit pėrmes zėrit tė tij.

Fjala e hershme skipe-illire – SO^ - si trajtė e shkurtė e emrit – SOI – duke na rrjedhė si kuptim pėr sojin, rodin, genin trashigues – me pjesėn e dytė tė emrit, qė nė rastin konkret ėshtė – folje skipe-illire, si trajtė e shkurtė – IS – e cila ka kuptimin e foljes ndihmtare shqipe – me kenė / me qenė - gege dhe – pėr tė qenė – toske shqipe – na del bashkimi ndėrfoljor si sufiks i nomit – emrit – SOI – me trajtėn e shkurtė foljore – IS – SO + IS = SOIS – nė kuptimin – zė ish /ishte zė – SOISI – soni is - / soni iste/ ishte/ - si forma mė e hershme skipe, e cila i paraprinė formės sė mėvonshe – zo+is = zois / Zoisi – Zeusi.

SONI THOT SKIP

Fjala skipe – SOIS – SOISI – soni is – zoni is – SONI - SONY ėshtė krijimi universal i cili THOT / thotė – thotė diēka me zė universal, si kuptim i fillit tė krijimit tė diēkafes apo tė frymorit, i cili duhet tė bėjė diēka dhe ai kuptim para pėrbėrjes kuptimore fonetiko-morfologjike tė vet fjalės – Sois / Soisi – Zois / Zoisi – Zeus / Zeusi – ishte Soni / Zoni / Zani / Zėri – qė THOT (Ė), prej tė cilit u formua personifikimi i Hermesit tė Madhėsisė sė Trefisht – Thoti Skipe.

Thotit i tha – soni / zoni – tė shkruhet shkrola dhe krijoi hieroglifet e Para tė gjuhės sė Parė tė njeriut, tė cilat hieroglife mbetėn si forma tė formimit tė abeceve / alfabeteve tė gjuhėve tė para tė Njeriut.

Nga kėto dy forma tė kėsaj fjale tė hershme skipe – son –i, zon –i – sony i.e. – u formuan fjalėt thelbėsore tė dy gjuhėve botėrore tė sotme – son – biri, djali dhe – sun - dielli– nė anglishte dhe – zon – biri, djali e - zone – dielli nė gjermanishte, nė tė dyja gjuhėt si kuptim ofrimi me tė njejtin burim emėrtmi pėr – djalin dhe diellin, ku tė dyjat kėto emėrtie lidhen me fjalėn skipe – soni – zoni / so^ni / zo^ ni – me kuptimin e emrit – zoni/zani/zėri – prej tė cilės fjale u formua edhe emri – Zois / Zoisi – Zeus / Zeusi.

Fjala skipe – Zois – formoi kuptimin e emėrtimit – ZOI – ZOT si kuptim i emrit tė besimit tė shqiptarėve /besimi skipetar/ Zoti – Krijuesi i Gjithėsisė, nė kuptimin mė tė madh – Zoti – Krijuesi i Universit – ZOISI me emrin e sotėm shqip – ZOT – ZOTI!

Ėshtė gjithashtu edhe emėrtimi shqip – zog-u, si emėrtim i pėrgjithshėm pėr shpendėt, shpėzet – zog-u / zogjėt – si emrim i cili lidhet me kuptimin e zonit/ zanit / zėrit (pasiqė tash na dalin tri forma tė emėrtimeve, pėrveēse nė dy dialektet e sotme, - zani – gege dhe – zėri – toske). Diftongu – zo – ėshtė mė i hershmi si emėrtim nė Gegėnishten e lashtė, i cili mendoj tė jetė emėrtim edhe – PIE, qė mbeti edhe emėrtimi pėr fuqinė mbinatyrore – Zoti – tek shqiptarėt.

Zoni – Zoti – na linden nga i njejti kuptim e Zoisi / Zeusi / lidhet poashtu me emrin - Skipja zogu i qiellit, si formė e mbretėrisė qiellore. Skipja / Shqipja zogu mė i adhuruar i njerėzimit si synkronizim pėr guximin e njeriut, qė sot ėshtė nė symbolet kombėtare edhe mbi symbolet kombėtare.

Tingulli, fillesa - S – krijoi fillin e emrit – Skip / Skipe, ku secili nga kėta katėr tinguj – SKIP – e ka kuptimin filozofik tė njeriut, rrjedhės sė kohės, ecjes, ecurisė – punės si formuese e njeriut – Qenia Njerėzore, pėr kuptimin e sė cilės unė mendoj se duhet tė jetė ardhė sipas kuptimit tė origjinės fonetike, ku secili tingull, nuk ėshtė vetėm si tingull rasti i emrit, ashtu sikundėr nuk u emruan shqiptarėt rastėsisht me emrin e Skipes – Shqipes, por kishin edhe logjikisht kanė diēka tė pėrbashkėt me shqiponjėn, si dhunėtia e natyrės. Pra emri skip nuk ėshtė rastėsia e emėrtimit tė rastėsishėm por si kuptim i paramenduar logjikisht, i menduar e gjykuar mirė, qė ēdo shkrolė tė emrit, pėrmbanė nė vetvete nga njė kuptim tė veēantė emėrtimi :

S = Fati nė Lėvizje, dy pjesėt e Fatit, si pjesė jete, ekzistenca e njeriut nė pėrflakje

K = ecja, ecuria e Fatit, rrjedhės kohore, kalimi i jetės si synkronizim i kohės

I = Njeriu, qėndresa e tij vertikale mbi tokė, ngjashmėri me Krijuesin e tij

P = Puna veprimi i njeriut pėr tu formuar si Njeri pėrmes mendjes sė tij - intelektit

Pra, ishte kjo dėshira e Zeusit – Zoisit – pėr tu shndėrruar nė Skipe / Shqipe – pasi Ai e dinte shumė mire rrjedhėn e kuptimit tė vet emrit tė tij, pėr tė mbetur I Pėrjetshėm edhe pasi ndėrroi jetė si njeri, qė sot njihet si myth – Mythi mbi Zoisin / Zeusin, si Perėndia I tė Gjithė Perėndive tė antikuitetit.

Zoisi / Zeusi edhepse ishte njeri – ku dihet sot viti I lindjes e vdekjės sė tij, pėrsėri kemi shumė spjegime mythologjike, tek popujt indo-europian qė nga antikuiteti e deri vonė. Mė duket se mė sė drejti I thonė nė gjermanishte – Zois (Zeus, ku difongu I mesit tė fjalės – eu – nė gjermanishte ėshtė – oi, oj – Zois / Zojs) e edhe nė ato gjuhė i.e. ku diftongu fillesė – Zo – I prinė emrit nė fjalė.

MYTHI MBI ZOISIN - ZEUSIN

Emėrtimi I fjalės – Zeus – Zois, e qė ky nom – Zois duhet tė jetė PIE (para-indoeuropian) pėsoi ndryshimin fonetik gjatė periudhave historike, por nė cilėndo formė spjegimi – Zo^ - Ze^ - pėrsėri na del kuptimi I zėrit, qė pas lėvizjes difton – zėrin metamorfik tė ekzistencės – nga ai zėri I parė krijues.

Fjala – Zeus-I - e fjala– Zois-I edhepse me tė njejtin kuptim pėr zėrin, duhet tė prijė si paraardhėse e vėrtetė , fjala mė e lashtė – Zois-I – si fjalė jovetėm paragreke e PIE. Rrėnja e fjalės – Zois nė Shqipen e Vjetėr flitet me togfjalėsha e fjalė tė pėrbėra edhe sot tek shqiptarėt ballkanik, sikur e kemi nė shprehjet shumė tė shpeshta: zo ku je, qė hupe (humbe)…/ zo ku tė kam…/ mo zo^ / mozomakeq / mosozo me ndejtė kėtu…/ zo ēka tė bana / zo ku shkove / A ma mire me thane: mozomakeq a mozomamirė? / bane zo hajr / bane zo andėrr / bane zo zhgandėrr…

Kėtė shprehje me trajtėn e shkurtė tė emrit – zo – nga fjala – zot – e hasim edhe nėpėr letėrsinė popullore shqiptare, si nė poezi ashtu edhe nė prozė popullore, nė epikė, lirikė, epiko-lirikė – nė tregime, legjenda, mythe etj.

Nė kėngėt kreshnike shqiptare trajtėn e shkurtė – zo – e kemi nė vargjet: Zo ku m’je Tanusha e Kotorreve / Zo ēka ka dielli qė ashtė ndalė / etj.

Trajta e shkurtė e fjalės zo^ nė shqip ėshtė jehona e zėrit – zoni I madh I natyrės Zoni I Zotit – qė shprehet pėrmes bubullimės, krisma e rrufesė, gjėmimi I motit, gjėmimi I tokės nė dridhje, termete etj. Ėshtė zėri tej zėrave, krisma tej krimave, oshėtima tej ushtimave, fuqia mbi fuqitė natyrore – tė cilės I lutet njeriu nė momente shpėtimi…

Kemi shprehje popullore shqiptare nė trajta tė ndryshme tė shqipes sė vjetėr, kur plakat u thonė fėmijve kur qajnė apo e prishin qetėsinė: Mo zus! Zus! Shuj, shukatu, mos ban za^ ku pėrsėri lidhet me kuptimin e zėrit dhe na del pikėrsht fjala e shkurt – zus, qė lidhet pikėrisht edhe me vet mythin mbi emrimin e Zoisit/Zeusit nga e ama e tij.

Mythi mbi Zeusin thotė se Kroni – I ati, kishte parė njė ėndėrr tė trishtueshme, kur muzat I thonė ėndėrr, se gruaja e tij ėshtė shtatzanė (me zanin nė shtat) dhe do tė lindi njė fėmij I yti - qė do tė tė mposhti ty dhe do ta merr gjithė fronin tėnd dhe tė perėndive! Dhe ai fėmij yti do tė jetė pėrbindėshi yt!

Kroni u zgjua nga ajo ėndėrr e frikshme – thirri tė shoqen Gea dhe ia tregoi ėndrrėn e tmerrshme dhe e urdhėroi mos ta lindi atė fėmij!

E shoqja Gea e mbajti fshehur shtatzaninė – atė zanin e shtatit tė saj. Kur erdhi dita e lindjes sė foshnjes, Gea e lindi fshehurazi larg burrit tė saj Kronit. Posa u lind foshnja, filloi tė qajė dhe ajo iu drejtua foshnjes, me fjalėt: mo zo, mo zois - mo zus – mos zus - nga frika se do ta mbyste Kroni, dhe ashtu I mbeti emri foshnjes – Zois / Zeus.

Zoisi / Zeusi u rrit larg tė Atit – Kronit dhe u bė me njė dhunėti natyrore tė jashtzakonshme – iu bashkua popullit e perėndive tjerė dhe I shpalli luftė tė Atit, duke ia marrė fronin mbretėror tė Perėndive tė Olympit illirian pellgas, prej nga Maja e Olympit hyjnor drejtoi fronin e Perėndive mbi tokė, nėn tokė dhe nė ujė – Perėndia I Perėndive – Zoti I zotėrave tė antikuitetit.

Nė shqipėn e vjetėr kemi shprehjet e lashta, qė lidhen direkt me emrin – Zois/Zeus sikur janė: Zoisi tė rrittė! / Tė ndihmoftė Zoisi o bir! / Tė ruejtt Zoisi! Ta dhashtė Zoisi tė mbarėn! (pėr uratat a urimet), kurse nė shprehjet: T’vraftė Zoisi! Zoisin e paē gazep! Zoisi tė ardhtė hakesh! (pėr mallkimet) si shprehje e ndjenjave tė dėshprimit.

Emėrtimi I fjalės – Zois / Zeus nė tė dyjat kėto nome, spjegohet vetėm pėrmes Shqipes qė, nuk mundet asnjė gjuhė tketėr i.e dhe PIE ta spjegojė ethymologjinė e emrit - ashtu qė

edhe nuk ka sesi tė mos ishte edhe vet - Zoti Shqiptar – Zoti Pellgas - Zoti Skipe!
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Gon! prej 18.10.11 9:26

Leka i Madh

Kuptimi i emrit - ALEKSANDĖR

Emri i Aleksandrit tė Madh ka padyshim disa veēori qė duhen vu re. Ky emėr nuk ėshtė pėrdorė nga helenėt para kohės sė Aleksandrit qė do tė thotė se ata e morėn kėtė emėr nga ilirėt. Tre personat e parė qė kanė pėrdorė kėtė emėr janė, Paridi - princ i Trojės, Aleksandri i Epirit, dhe i treti Aleksandri i Madh.

Asnjėri nga kėta nuk ishte helen, kėshtuqė sė paku emri e ka zanafillėn tek dardanėt. Dhe sė treti, Paridi dhe Aleksandri i Madh, sipas tė dhėnave para se tė lindnin, nėnat e tyre kishin parė ėndėrra qė profetizonin ardhmėrinė e kėtyre dy heronjve, dhe pjesa e dytė e emrit ngjan mė sė shumti me "įndėrr". Ky ėshtė njė emėr qė ia "dhuruam" gjithė botės, se edhe sot pėrdoret si nga bota e krishtene edhe ajo islame me modifikime tė ndryshme. Pėr zbėrthimin e kuptimit tė emrit - Aleksandėr, ka disa varianta, tė cilat tė pėrbashkėt kanė emrin – Andėrr. Fare e lehtė, po e shqyrtojmė emrin e tij, i cili vjen nga pellazgjishtja e Homerit.

Tek Iliada, Homeri thotė se mbreti Priam (Prij + jam, Jam ai qė prij) kishte njė vajzė me emrin Kasandra, e cila parashikonte tė ardhmen dhe kur do tė lindte djali, e ėma pa njė ėndėrr, nė tė cilėn vajza parashikoi qė ai do tė shkatėrronte gjithė botėn n luftėrat. Dhe meqė kjo ishte njė ėndėrr e keqe, djalit ia vunė emrin Aleksandėr. Pra, Aleksandėr - a lig andėr, ėshtė ėndėrr e ligė, e keqe.

Pra, emri i tij jep mė qartė qė ai vinte jo vetėm nga familje me prejardhje pellazge (paraardhėsit e Ilirėve), por edhe qė emri i tij shqipėrohet vetėm me Shqipen e sotme dhe me asnjė gjuhė tjetėr nė botė, pavarėsisht varianteve tė ndryshme dhe pavarėsisht se s’dihet se cila prej tyre ėshtė e saktė. Etimologjikisht emri Aleksandėr rrjedh nga gjuha shqipe qė do tė thotė: Leka a nė andėr, ose mė ndryshe: Leka ėshtė nė ėndėrr, pėr shkak se ai kishte ėndėrr pushtimin e botės. Lekė ėshtė baza e emrit Aleksandėr, ndėrsa Aleksandėr ėshtė mbiemėr i formuar nga njė tog fjalėsh shqipe.

Mė vonė, emri Aleksandėr ėshtė greqizuar. Por, kurrsesi nuk i ėshtė humbur kuptimi qė ka nė gjuhėn shqipe. Vlen tė pėrmendet se nė disa fshatra arbėreshe akoma ekziston toponimi Leksandėr qė i pėrgjigjet mjaft mirė etimologjisė qė pėrshkruam mė sipėr. Njė tjetėr supozim pėr etimologjinė e emrit Aleksandėr ėshtė: A le si nė andėrr pėr shkak se nėna e tij, Myrtali (Olimbia)) shpeshherė kishte parė nė ėndėrr se do tė sillte nė kėtė botė njė djalė qė do ta ndryshonte epokėn.

Sipas disa studiuesve tė huaj Aleksandri i Madh quhej Meriamun Aleksandri, kėtė mendim studiuesit e mbėshtesin nė njė mbishkrim qė ėshtė gjetur nė Egjypt, ku thuhej nė njė citim “Meryamun setepenra Aleksandros” (Meriamuni i mbiquajtur Aleksandėr). Kjo ėshtė njė dėshmi qė tregon se emri Aleksandėr ėshtė i mėvonshėm. Ose mė mirė tė themi qė ėshtė llagap. Shpesh herė duhet tė na punojė logjika e thjeshtė pėr tė mėsuar shumė tė fshehta tė njerėzve nė kohėn antike.

Emri i pagėzimit tė Aleksandrit ishte Meriamun, njė emėr qė zbėrthehet nė gjuhėn shqipe tė dialektit gegė: MER-JAM-UN. Sot, e gjithė popullsia shqiptare e Maqedonisė Veri-Perėndimore thonė: MER JAM UN, qė nė gjuhės standarde ėshtė: MIRĖ JAM UNĖ. 1. Po ta ndajmė emrin ALEKSANDĖR nė tre pjesė do tė lexojmė tre fjalė, A-LEKS-ANDĖR, qė do tė thotė: A ėshtė fjala e sotme shqipe ĖSHTĖ, LEKS ėshtė emri LEK dhe ANDRA ėshtė njė fjalė e vjetėr pellazgje qė e pėrdorin grekėt sot, dhe do tė thotė BURRĖ. Pra, emrin ALEKSANDĖR do tė thotė: LEKA ĖSHTĖ BURRĖ.

Dhe me tė vėrtetė Leka ishte burrė i madh qė mbeti nė historinė e botės. Sot shqiptarėt emrin Aleksandėr e kanė nė disa variante si: ALEKS, SANDĖR, LEKSANDĖR, LEKĖ = ALEKSANDĖR. Shqiptarėt qė njihen ne Itali me emrin Arbėreshė dhe nė Greqi me emrin Arvanitas nė vend tė emrit Aleksandėr ata pėrdorin Leksandėr. Duhet tė dimė qė nė kohėt e lashta njerėzit shpeshherė e humbnin emrin e pagėzimit dhe thirreshin me llagapet e tyre. Mė vonė llagapet u bėnė mbiemrat e familjeve. 2. Njė variant tjetėr mund tė jetė pėr zbėrthimin e emrit Aleksandėr dhe A-LEKS-ANDĖR. Mundet qė fjala ANDĖR tė ketė kuptimin e fjalės ĖNDĖRR.

Pra, LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖRR. Ka mundėsi qė ketė Llagap ta ketė marrė nga gjeneralėt e tij kur Aleksandri deklaronte qė do tė pushtonte tė tėrė botėn. Dhe ata ndoshta mėrmėritni se LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖRR. Sot nė Greqi ndodhet njė ishull me emrin ANDRA. Gjatė njė studimi tė bėrė nė vitin 2001 pėr kėtė ishull ėshtė zbuluar se ky ishull banohej qė nė shekullin e XII nga Shqiptarėt. Edhe sot ishulli Andra (ĖNDRRA) banohet nga 90% e popullsisė qė flet nė familje gjuhėn shqipe, pra nga shqiptarė qė njihen me emrin ARVANITĖ.

Ishulli ANDRA ka 27 fshatra shqipfolės, toponime, dhe mbiemrat e familjeve janė tė kuptimit tė gjuhės shqipe. Ndoshta Llagapi ALEKSANDĖR mundet tė rrjedhi nga fjalėt A + LEKA + ANDĖR (A=Asht, pra: ASHT LEKA (NĖ) ANDĖR(R). 3. Varianti i tretė i emrit Aleksandėr ndoshta mund tė zbėrthehet nė kėtė formė: A = Asht, LE = Lind, KS = Si, ANDER = Andėr, qė ka kuptimin: Asht Le Si Andėr(gėgėrisht) dhe Ėshtė Lindur Si Ėndėrr (toskėrisht), do thotė se, Meriamuni ėshtė i bukur si ėndėrr, a le si andėr e bukur, ėshtė lindur si njė ėndėrr e bukur. Kėshtu tri variantet e kuptimit tė emrit ALEKSANDĖR na japin tre emra kuptimplotė: 1. A LEKA BURRĖ (ANDRO)=LEKA ĖSHTĖ BURRĖ, 2. A LEKA NĖ ANDER=LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖRR dhe 3. A LE (K)SI ANDER=ĖSHTĖ LINDUR SI ĖNDĖRR. Cili nga kėto tri variante ėshtė i vėrteti? Apo ekzistojnė dhe variante tjera? Askush nuk mundet tė thotė me siguri tė plotė, por qė emri Aleksandėr ėshtė me pėrmbajtje pellazgo-ilire dhe si rrjedhim i kėsaj ėshtė emėr shqiptar, kėtė askush nuk mundet ta mohojė, as tė huajtė, dhe as shqiptarėt e luhatshėm e mendjelehtė.
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  Gon! prej 18.10.11 9:38

Nikolas, a duhet tė ngrenė historianėt zėrin qė tė bėhet njė statujė si shenjė nderimi pėr "Aleksanrin" Lekėn e Madh pasi qė ata pretendojnė se ai ishte me gjak shqiptari, ose/dhe tė marr emrin e tij ndonjė shkollė apo institucion apo rrugė...? :).
avatar
Gon!

476


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Gjuhė & letra shqipe

Mesazh  ILIRA prej 18.10.11 13:21

pershendetje

po postoj quatrenin 91 ne centurionin e V te Nostradamus i cili me shume se nje here permend albanet dhe Shqiperine???!!!!
Edhe dijetari francez Robert d'Angely ne vepren e tij te shumevellimshme per pellazget dhe shqiptaret e citon disa here dhe Nostradamin, sidomos per apelacionin, qe i quan albanet (shqiptaret), si popull misterioz, por gjithnje te klasit te pare

(Ne sheshin qe eshte parajse per cdo grabitqar
Ku kemba e cdo trimi nuk shkel dot,
Do te sulmojne befas me kaloresi te lehte
Shqiptaret, Marsi, Luani, Saturni dhe Ujori(.

avatar
ILIRA

254


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi