Historia e bankave tė Zvicrės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Historia e bankave tė Zvicrės

Mesazh  Neo prej 31.05.08 18:04

Historia e bankave tė Zvicrės
Pėrse depozitohen aty thesaret e botės


Neutraliteti i Zvicrės dhe sovraniteti kombėtar i njohur prej kohėsh nga kombet e tjera, ka krijuar njė mjedis tė qėndrueshėm e tė sigurt, ku sektori bankar ka mundur tė lulėzojė. Edhe pse ėshtė thuajse nė qendėr tė Evropės gjeografikisht, Zvicra ruajti neutralitetin nė tė dy Luftėrat Botėrore.

Ajo nuk ėshtė anėtare e Bashkimit Evropian apo e Zonės Ekonomike Evropiane dhe nuk ka qenė anėtare e Kombeve tė Bashkuara deri nė vitin 2002. Aktualisht njė e treta e gjithė fondeve qė mbahen jashtė shtetit nga vendet e huaja, ruhen nė Zvicėr. Nė vitin 2001, bankat zvicerane menaxhonin 2.6 trilionė dollarė.

Banka Ndėrkombėtare e Shlyerjeve (BIS), njė organizatė qė ndihmon nė bashkėpunimin ndėrmjet bankave tė botės ėshtė e vendosur nė Bazel, Zvicėr. E themeluar nė vitin 1930 “BIS” zgjodhi Zvicrėn, pėr shkak tė neutralitetit tė saj, i cili ishte shumė i rėndėsishėm pėr njė organizatė tė themeluar nga vende qė ishin nė tė dyja frontet e Luftės I Botėrore.

Ligjet dhe rregullat

Komisioni Federal i Bankave, njė agjenci e pavarur e qeverisė zvicerane nė Departamentin Federal tė Financave, mbikėqyr aktivitetet qė kanė lidhje me bankat dhe tregjet e sigurisė e fondet e investimit. Parlamenti zvicerian e kaloi ligjin e bankave nė vitin 1934, i cili kodifikonte rregullat e sekretit dhe penalizon ēdo shkelje tė ruajtjes sė sekretit. Dispozitat e fshehtėsisė nuk ishin tė pėrfshira nė draftin e parė tė ligjit, i cili mė sė shumti pėrmbante ēėshtje administrative si kontrolli i bankave. Dispozitat u shtuan pėrpara kalimit tė projektligjit qė ndalonte pėrpjekjet e autoriteteve naziste pėr tė hetuar asetet e hebrenjve dhe “armiqve tė shtetit”.

Bankat zvicerane dhe Lufta II Botėrore

Janė kryer shumė hetime nė lidhje me veprimet e bankave zvicerane gjatė regjimit nazist nė Gjermani (1933-1945, sidomos nė lidhje me fondet e depozituara nga apo tė vjedhura nga viktimat e Holokaustit. Nė tetor tė vitit 1996, ndėrsa vazhdonin hetimet pėr aktivitetet e bankave gjatė Holokaustit, ambasadori zviceran nė OKB, Carlo Jagmetti pranoi se disa banka zvicerane i kishin ndaluar tė mbijetuarit te Holokaustit qė tė kishin akses nė depozitat e tyre, edhe pse ai hodhi poshtė shumėn e pretenduar nė paditė gjyqėsore tė personave nė fjalė.

Ndėr ato qė udhėhoqėn kėto hetime ka qenė dhe Alfonso D’Amato, senatori amerikan i Nju Jorkut. Nė vitin 1998, njė panel ndėrkombėtar historianėsh publikoi njė studim qė pretendonte se viktimave tė Holokaustit u ishte vjedhur njė sasi e madhe floriri ashtu si thesaret e vendeve tė pushtuara qė ishin depozituar nė Bankėn Kombėtare Zviceriane (SNB).

Sipas kėtij paneli, pavarėsisht tė dhėnave pėr vjedhjen dhe pėrvetėsimin e padrejtė tė floririt, “SNB” vazhdoi tė pranojė depozita. Nė vitin 2000, njė gjykatės i Gjykatės sė SHBA-ės aprovoi njė marrėveshje 1.85 miliardė dollarėshe, mes bankave zvicerane dhe viktimave tė Holokaustit.

Sipas tė dhėnave, gjatė regjimit nazist, nė Zvicėr u hapėn rreth 50 mijė llogari bankare nga viktimat: disa banka refuzuan t’u bėnin pagesat familjeve tė viktimave pėr shkak tė mungesės sė ēertifikatės sė vdekjes.

Sidoqoftė, njė artikull i publikuar mė 13 tetor 2001 nė “The Times of London” pretendonte se gjykata e besuar pėr tė gjurmuar llogaritė bankare tė periudhės sė Holokaustit kishte zbuluar se vetėm 300 nga 5570 llogari tė huaja nga llogaritė nė fjalė, dhe qė pėrmbanin 12 milionė dollarė mund t’u gjendej origjina.

Klientėt e parė

Klientėt e parė tė bankave zvicerane ishin mbretėrit e Francės, tė cilėt e vlerėsonin shumė maturinė e kreditorėve tė tyre. Bankierėt e Gjenevės, tė cilėt ishin protestantė, ishin mė sė shumti me origjinė franceze dhe tė pėrzėnė pas Revokimit tė Dekretit tė Nantės nga Luixhi XIV nė vitin 1685.

Duke lėnė pas persekutimin qė kishin pėrjetuar nė Francė ata filluan tė financonin mbretin e Francės nga Gjeneva. Nė atė kohė, nuk kishte huamarrės mė tė mirė se vetė mbreti, i cili kishte mundėsi tė paguante borxhet e tij dhe kishte nevojė pėr shuma tė mėdha parash. Njė prej pjesėve tė para tė legjislacionit qė rregullonte fshehtėsinė e bankave daton pikėrisht nė kėtė periudhė.

Nė vitin 1713, Kėshilli i Madh i Gjenevės adoptoi disa rregulla bankare, tė cilat pėrcaktonin detyrimin e bankierėve pėr “tė mbajtur njė regjistėr me transaksionet e klientelės sė tyre”. Sidoqoftė, atyre nuk u lejohej qė tė jepnin informacione pėrveē se vetė klientėve nė fjalė.

Zvicra u bė kėshtu, njė azil politik dhe financiar pėr ato qė u largoheshin trazirave politike qė kishin pllakosur kontinentin. Zvicra ofroi njė parajsė tė sigurt e me pėrfitim pėr depozitat e fisnikėve qė i shpėtuan Revolucionit, si dhe pėr qeveri tė ndryshme qė do tė fillonin t’i drejtoheshin bankave tė Zvicrės nė shekullin e 19-tė e deri nė ditėt e sotme.

Origjina e fshehtėsisė sė bankave zvicerane

Fshehtėsia qė karakterizon bankat zvicerane ka mbrojtur rezervat financiare tė depozituara aty prej mė shumė se 300 vitesh.

Bankierėt e Gjenevės ishin bankierėt e mbretit francez dhe teksti i parė i shkruar mbi fshehtėsinė e bankave daton nė vitin 1713. Luixhi XVI, madje ka pasur njė bankier zviceran, Jacques Necker tė emėruar si drejtor i pėrgjithshėm i financave franceze.

Deri nė vitin 1934, fshehtėsia e bankave mbulohej me direktiva tė ndryshme nė kodin civil zviceran dhe atė tė punės. Sistemi ligjor i gjykatės federale e vendosi me kėmbėngulje nė praktikė fshehtėsinė e bankave, saqė nėse njė klient do tė binte viktimė e shkeljes sė sekretit ai mund tė dėmshpėrblehej nga banka.

Ligji federal mbi bankat u miratua nė vitin 1934 dhe citonte se shkelja e fshehtėsisė sė bankės konsiderohej krim. Njė bankier qė zbulonte tė dhėna mbi klientėt mund tė ndėshkohej me burgim. Kėshtu u forcua dhe mė shumė mbrojtja e sferės private tė depozituesve.

Njė arsye se pse mbrojtja e tė dhėnave u pėrforcua ėshtė se krizat e vitit 1931 ēuan nė intensifikimin e shkėmbimit tė kontrollit tė huaj nė Gjermani. Hitleri nxori njė dekret sipas tė cilit, ēdo gjerman me kapital tė huaj do tė dėnohej me vdekje ndaj dhe gestapoja filloi spiunazhin nė bankat zvicerane. Kur tre gjermanė u dėnuan me vdekje, bankat zvicerane u bindėn pėr nevojėn e pėrforcimit tė fshehtėsisė.

Njė arsye tjetėr e pėrforcimit tė fshehtėsisė nė bankat zvicerane ishte ēėshtja “Basler Handelsbank” nė vitin 1932, kur u zbulua se mbi dy mijė pjesėtarė tė elitės franceze kishin llogari nė Zvicėr. Majtistėt francezė shfrytėzuan rastin pėr tė denoncuar programin e qeverisė Herriot.

Nė vitin 1984, zvicerianėt vendosėn me shumicė votash qė tė ruhej fshehtėsia e bankave.

Bankat mė tė mėdha

Nė Zvicėr figurojnė 408 banka tė autorizuara, tė cilat variojnė nga “Dy Bankat e Mėdha” e deri tek bankat vogla qė pėrmbushin nevojat e njė komuniteti tė vetėm, ose tė tė disa klientėve tė veēantė.

“UBS”, dhe “Credit Suisse” janė bankat mė tė mėdha tė Zvicrės dhe kanė mė shumė se 50 pėrqind tė depozitave tė vendit; secila prej kėtyre bankave ka nj rrjet tė zgjeruar degėsh nė gjithė vendin dhe nė shumė qendra ndėrkombėtare. Pėr shkak tė

“UBS”

“UBS” u krijua nė qershor tė vitit 1998, kur “Union Bank” e Zvicrės, e themeluar nė vitin 1862 dhe Korporata e Bankės Zviceriane, e themeluar nė vitin 1872, u shkrinė nė njė. Me bazė nė Zyrih dhe Bazel, kjo ėshtė banka mė e madhe e Zvicrės. Ka shtatė zyra kryesore nė gjithė botėn dhe degė nė tė pesė kontinentet.

“Credit Suisse”

“Credit Suisse” ėshtė banka e dytė mė e madhe nė vend. Me degė kryesore nė Zyrih, ajo u themelua nė vitin 1865 dhe ka mbi 40 mijė punonjės. “Credit Suisse Group” ofron veprime bankare private, veprime bankare investimi dhe shėrbime menaxhimi asetesh.

Banka Qendrore

Banka Kombėtare Zviceriane shėrben si banka qendrore e vendit. E themeluar nga Akti Federal mbi Bankėn Kombėtare Zviceriane ajo filloi funksionon mė 20 qershor 1907.

Bankat private

Termi “bankė private” i referohet njė banke qė ofron shėrbime private bankare dhe nė formėn e saj ligjore ėshtė njė partneritet. Bankat e para private u krijuan nė vitin 1700 nė Zvicėr dhe disa prej tyre janė akoma nė duart e familjeve origjinale qė i themeluan, si “Hottinger” dhe “Mirabaud”.

Nga Blendina Cara
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1442


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Historia e bankave tė Zvicrės

Mesazh  Berti69 prej 29.11.12 0:39

Dollarėt qė fshihen nė Zvicėr

Pėr shekuj me radhė, Zvicra ka qenė njė strehėz parajse e qetė; me malet e saj tė larta tė mbėshtjella, plot mister dhe sekrete bankare tė ruajtura prej shekujsh.

Por pėr mashtruesit e taksave, Zvicra po fillon tė konsiderohet si njė parajsė e humbur.

Qeveritė e vendeve tė Bashkimit Europian dhe jo vetėm, po tentojnė tė ngrejnė njė sistem taksash nė plot 2 triliardė pasuri qė bizneset ruajnė nė bankat zvicerane pėrmes disa traktateve tatimore tė veēanta midis ēdo shteti tė huaj e Zvicrės.

E gjitha kjo nisi pas arrestimit tė njė ish-bankieri tė fuqishėm nė Zvicėr, i cili sot vuan njė dėnim prej 2 vjet e 6 muaj burg, pėr shkak se ndihmoi kompani, por edhe zyrtarė amerikanė tė shmangin pagimin e taksave.

Kjo histori mund tė kishte kaluar pa u vėnė re nėse Shėrbimi i tė Ardhurave tė Brendshme nuk do t'i paguante njė shumė prej 104 milionė dollarėsh njė punonjėsi, i cili nxori nė shesh sekretet e industrisė bankare nė Zvicėr.

Sigurisht, ky ėshtė ēmimi mė i lartė qė ėshtė paguar ndonjėherė pėr tė nxjerrė njė informacion tė tillė, por Auditi i Brendshėm nė Zvicėr mendon se shuma ia ka vlejtur. Banka zvicerane UBS, nė tė cilėn u zbuluan shkeljet marramendėse, ra dakord pėrmes njė marrėveshjeje qė tė paguante njė gjobė prej 780 milionė dollarėsh.

Nga ana tjetėr, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės janė duke thelluar hetimet mbi bankat zvicerane. Edhe Britania e Madhe, Austria dhe Gjermania janė duke aplikuar traktate tatimore me Zvicrėn, me kushtin qė klientėt tė mbeten anonimė, por llogaritė e tyre do tė tatohen, mesatarisht 25% ndaj kėtyre shteteve tė huaja.

Tė gjithė janė tė etur pėr tė tatuar shumėn mbi 2 triliardė dollarė qė klientėt e tyre kanė fshehur nė Zvicėr.
Banditizmi i bankave zvicerane nė aktivitet tė plotė

Zhan Zigler po bėn ecejake me hapa tė vogla nė verandėn e shtėpisė sė tij.

Ėshtė njė ditė e ngrohtė dhe ai tregon peisazhin kodrinor nė anėn tjetėr tė lumit Ron, nė Francė, ku Mont Blanc (Mali i Bardhė) ėshtė i dukshėm edhe pse nė distancė. "Kjo ėshtė pika ku tregon fundin e Zvicrės", thotė Zigler, i njohur pėr kritikat e pakursyera ndaj gabimeve tė vendit tė tij.

Askush tjetėr nuk ėshtė i njohur pėr kritikat morale ndaj Zvicrės pėrveē Ziglerit, ai ėshtė 78 vjeē dhe pak vite mė parė mbante detyra tė rėndėsishme shtetėrore nė Zvicėr, politikan, shkrimtar apo raportues special nė Kombet e Bashkuara, ndėrsa ndėrmerrte dhe udhėtime tė gjata nėpėr botė. Lufta kundėr urisė dhe kundėr bankave zvicerane ka formuar jetėn e tij.

Po a ka ndryshuar ndonjė gjė nė kėto 20 vitet e fundit? - "Jo, banditizmi i bankave zvicerane ėshtė nė aktivitet tė plotė", thotė Zigler me njė pėrgjigje shumė tė shpejtė, ndėrsa gruaja e tij pėrgatitet pėr tė shėrbyer njė vakt me Wiener Shnizel (ushqim tradicional austriak) shoqėruar me verė tė bardhė.

Tė ulur nė verandėn e vilės sė Ziglerit nė Russin pranė Gjenevės, biseda nis tė bėhet interesante kur ai nis tė flasė mbi sferat e fshehta nė bankat e fuqishme tė Zvicrės.

Nga vjen gjithė kjo pasuri nė Zvicėr?...
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


474


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi