Zanat e Malit

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Zanat e Malit

Mesazh  Explorer prej 16.05.09 11:51



Zana e Malit ėshtė krijesė mitologjike shqiptare me veti tepėr origjinale autoktone dhe e krahasueshme mė tepėr me figura tė kėtilla ballkanike dhe malore tė popullsive nė gadishullin ballkanik dhe ėshtė mjaft larg e krahasueshme me Artemidėn e grekėve, Dianėn e romakėve. Vėshtire se mund tė shkohet nė njė krahasim deri te Thana e ilirėve.

Sipas traditės, ato kanė dy karaktere: i zbutur, i cili ndihmon kreshnikėt nė betejat e tyre, dhe karakteri idhnakė i cili shiton (nguros) kur iu prishet qetėsia. Brirtė e dhive tė egra janė mbrojtja dhe dobėsia e zanave.

Zanat ruajnė territoret e veta me xhelozi edhe shitojnė ata qė ju prishin qetėsinė apo i befasojnė kur janė duke lozur nėpėr livadhet e maleve.

Prandaj edhe kur shkohet nė mal ėshtė traditė tė bėhet zhurmė pėr ti njoftuar ato pėr afrimin e njeriut. Zana ėshtė edhe simbol i plleshmėrisė, prej nga fjala shqipe shtatzėnė rrjedhė.


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 14.04.14 13:03, edituar 1 herė gjithsej

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zanat dhe Orėt

Mesazh  Jon prej 17.04.10 23:34

Zanat dhe Orėt
nė “Lahuten e Malcis” te At Gjergj Fishtes!



Nė gojėn e popullit, kur pėrmendėn Zanat dhe Orėt, thuhet Shtojzovallet, qė do tė thotė Shtojua, o Zot, vallet. Zanat dhe Orėt janė qenie mitologjike, ndėrsa fjala “Shtojzovallet” vjen si eufemizėm pėr Zanat dhe Orėt ose pėr tė dyja sė bashku.

Ky ligjėrim ishte i pėrgjithshėm nė kapėrcyell tė shek.XIX-XX kur ngjizej Lahuta e Malcis, ndėrsa sot nė ligjėrimin e shkruar ndodh tė pėrdoret eufemizmi Shtojzovallet, sikur tė bėhej fjalė pėr qenie mitologjike, pavarėsisht nga Zanat dhe Orėt. Nė popull thuhet edhe Zanat e Malit, ēfarė nėnkupton se vendqėndrimi tyre ka qenė pėrgjithėsisht mali, prandaj gjinorja “e malit” ėshtė identifikim: Zana e Veleēikut (Zana e Malit tė Veleēikut), Zana e Miliskaut

(Zana e Malit tė Miliskaut). Pėr Orėt thuhet: Ora e Shalės ose Orėt e Dukagjinit dhe Ora e Shtėpisė ose Ora filanit me kuptimin pėrkujdestarja misterioze e krahinės, e shtėpisė apo e aksh individi. Pėr kėtė arsye mund tė arrijmė nė pėrfundimin se funksioni i dallon Zanat prej Orėve.

Me fjalė tė tjera, Zana ėshtė njė qenie mitologjike, ndėrsa Ora ėshtė njė Zanė me “detyra” tė pėrcaktuara. Pėr mė tepėr Zana ėshtė trime, sepse nė popull thuhet: Filani ėshtė trim si Zana, ndėrsa ky krahasim zakonisht nuk vjen pėr Orėt. Zana ėshtė shumė e bukur, prandaj thuhet: E bukur si Zanė. Orėt mund tė jenė ose jo tė bukura.

zana3.bmp Si Zanat ashtu edhe Orėt, pra Shtojzovallet, zotėrojnė edhe njė fuqi tė mistershme: aftėsinė pėr tė shituar njerėzit. Zakonisht shitojnė burrat qė guxojnė t’i shohin Shtojzovallet nudo tek lahen nėn dritėn e hėnės, apo kėdo qė i trazon gjatė ekstazės sė tyre tė vallėzimit.

Folja “me shitue” ka tė bėjė me njė veprim tė mistershėm qė e zotėrojnė vetėm Shtojzovallet, tė cilat, kur zemėrohen me njerėzit, i shitojnė ata, dmth, i lėnė pa mend nė kokė pėr tėrė jetėn, tė paaftė pėr t’i dalė zot vetes; i ngrijnė nė vend, i bėjnė kallkan.

Zanat dhe Orėt shitojnė kėdo, burrė apo grua, plak a tė ri me timbrikėn e hatashme tė tingujve qė prodhojnė gjatė tė kėnduarit ose me vallet e magjishme e mjete tė tjera, ashtu si edhe shėrojnė apo u japin fuqi tė mbinatyrshme me qumėshtin e gjirit cilitdo qė ka fituar simpatinė e tyre.

E bėmė kėtė hyrje, sepse gjykojmė se Fishta nga ky pėrfytyrim popullor u nis kur iu drejtua Zanave dhe Orėve nė veprėn e tij madhore, Lahuta e Malcis. Madje mund tė thuhet me plot gojė se vepra e tij ka ndikuar nė ngulitjen e mėpastajme tė pėrfytyrimeve pėr Zanat dhe Orėt, tanimė jo thjeshtė si besime popullore, por tė rizgjuara si imazhe artistike nga mitologjia iliro-arbėrore.

Nisur nga vargu “Pėr mjedis mue m’plastė lahuta”, qė Fishta e ka vėnė si betim nė gojėn e njė Zane, mendojmė se edhe vetė titulli i veprės Lahuta e Malcis ka tė bėjė mė tepėr me mitin e Zanave kėngėtare se sa me instrumentin e lahutės, me tė cilin shoqėroheshin pėrgjithėsisht vargjet epike tė folklorit shqiptar.

Nė veprėn e Fishtės metonimia “lahuta e malėsisė” shėnjon bėmat e malėsorėve, historinė e shkruar dhe tė pashkruar tė shqiptarėve ndėr shekuj, mbartur ndėr mitet e tyre tė trashėguara qysh nga parahistoria e etnogjenezės ilire qė na shpie te pellazgėt, popullimet paraindoeuropiane tė kontinentit tonė. Lahuta ėshtė simbol identifikues i atyre qenieve mitologjike prej nga Fishta krijoi figurėn e Zanės sė Frymėzimit, me tė cilėn kėndoi pėr 35 vjet rresht nė veprėn e tij epope.

Mė tej ai modeloi personazhin e Orės sė Shqipėrisė, njė Zanė qė u jep fuqi tė mbinatyrshme heronjve shqiptarė; skaliti figurėn e Zanės sė Madhe, qė lufton fyt a fyt me Orėn thepe tė Malit tė Zi etj. Fishta kėndoi nė Lahutė tė Malcis “Panteonin” e munguar tė Shtojzovalleve dhe tė disa figurave tė tjera mitologjike nė letėrsinė shqiptare. Edhe pėr kėtė kontribut Lahuta e Malcis “ėshtė pėrpjekja ma vigane,- si shprehet Ernest Koliqi,- qi Shqiptari bani deri tash per t’ia zbuluem vetvetes boten e vet”

Zanat dhe Orėt zėnė vendin mė tė madh tė lėndės mitologjike nė Lahutė tė Malcis. Veēanėrisht Zana e Frymėzimit, qė na shfaqet qė nė blenin e parė (“Marash Uci”, shkruar mė 1902), e identifikuar si Zana e Veleēikut. Zana e Frymėzimit ėshtė thirrur prej Fishtės qė nė ngjizje tė poemės si njė alter autor, duke e bėrė kėshtu njė element funksional tė strukturės pėrmbajtėsore dhe narrative tė veprės.

Duhet thėnė qė nė fillim se Zanat dhe Orėt (dhe pėrgjithėsisht figurat mitologjike) nuk vijnė nė veprėn e Fishtės si mite tė gatshme, si mund tė mendohet sot kur etnologėt kanė arritur tė studiojnė mitologjinė shqiptare dhe ta krahasojnė atė me mitologjinė ballkanike e mė gjerė.

Mitet nė veprėn e Fishtės nuk janė as ndikim i modeleve tė njohura letrare tė penave tė shquara, si janė shprehur disa studiues kur kanė krahasuar poetin e Lahutės sė Malcis me Homerin, Virgjilin, Miltonin a ndonjė tjetėr. Aq mė pak, Zanat dhe Orėt e Lahutės sė Malcis shėmbėllejnė me Vilat e mitologjisė sė sllavėve tė Ballkanit, pėr tė cilat, gjithashtu, ka pasur studiues qė kanė gjetur pėrvijime pa u thelluar sa duhet.

Nė kohėn kur jetonte Fishta, Zanat dhe Orėt ishin njė realitet, ta quajmė, fantastik shqiptar. Ditėn malėsorėt gjallonin me pushkė nė krah, natėn mbylleshin nė kullat e tyre pėr t’ua lėshuar trojet pėrreth qenieve mitike, tė cilat kishin nė dorė fatin e njerėzve, mbarėvajtjen e gjėsė sė gjallė, shumimin e bereqetit. Secili person ose ēdo gjė e gjallė kishte Orėn e vet tė bardhė ose tė ligė.

Ēdo fis a krahinė kishte Zanėn e vet qė ishte e bukur “me tė verbue”, trime “me tė ēartė”. Edhe nė qytete (veēmas nė njė qytet si Shkodra) fantazia mitologjike ishte e gjallė. Netėve me hėnė tė plotė Zanat dhe Orėt e maleve kėndonin dhe hidhnin valle zabeleve mė tė bukura buzė ujėrave, ashtu si ditėn malėsorėt mblidheshin nė log duke u argėtuar me kėngė e valle.

Duke qenė edhe vetė pjesė e kėtij realiteti, Fishta e thėrret Zanėn e Veleēikut pėr tė kėnduar sė bashku me tė nė Lahutė tė Malcis bėmat e kėtyre njerėzve, shpirtin e tyre. Sikur tė mos kishte vepruar ashtu, dmth, po tė mos e thėrriste njė Zanė Mali pėr tė kėnduar sė bashku me tė jetėn e malėsorėve, zor se malėsorėt do ta pranonin kėngėn e tij, si u pranuan realisht vargjet e Lahutės sė Malcis, duke u mėsuar pėrmendsh edhe nga njerėz qė nuk dinin shkrim e kėndim.

Sepse ndėr shqiptarė ka edhe njė kult tė kėngės, njė kult tė fjalės sė bukur qė vjen vetėm si frymėzim i magjishėm prej qenieve mitologjike, si kudo nė trevat e Mesdheut. Kur duan ato, Shtojzovallet, ia vėnė dikujt nė dorė lahutėn dhe ia rreshtojnė fjalėt. Jo kushdo mund ta bėjė kėtė punė, pėrveē tė zgjedhurve prej Zanave. Fishta qė kur zu fill Lahuta e Malcis ndihej i zgjedhur prej Zanės sė vet tė Frymėzimit:

“Se pa ty, besa, moj Zanė,
Vėshtirė se ‘i fjalė unė muj me e thanė”

do tė shkruajė ai mė vonė.

zanat2.bmp Nisur nga vargjet e Fishtės, gjithnjė nga bleni i parė, Zana e Frymėzimit ėshtė thirrur nė Lahutė tė Malcis pėr tė mallkuar armikun (“Lum, oj Zana e Veleēikut
qė m’ia lėshon ti namet anmikut”);
pėr tė nxitur malėsorėt nė mbrojtje tė trojeve tė veta (“Qė m’i uron djemtė e Malcis”); pėr tė mbajtur zgjuar ndėrgjegjen kombėtare edhe nė kushtet mė tė pafavorshme (“Qė m’ia qan hallin Shqipnisė”).

Por, pavarėsisht asaj qė komunikon autori, Zana e Frymėzimit ėshtė thirrur nė Lahutė tė Malcis, jo vetėm si njė alter autor, por edhe si njė alter ego. Fishta vė nė pingrimėn e Zanės krahas lavdisė sė tė kaluarės (“nė tė bardhat kohė qė kanė prendue”) edhe dhimbjen e vet pėr gjendjen e rėndė ekonomiko-sociale tė shqiptarit tė robtuar:

Pėr me mbrojtė njė grue te shpia,
Tė cilės bukė i lypin fėmija
Edhe i len, ndoshta, me qa
Pėrse e mjera bukė nuk ka
(Kėnga XIII, v.30-34)

Vargje tė tilla, qė rreth njė ēerek shekulli mė vonė do tė karakterizonin veprėn e Migjenit, nuk mund tė zinin vend ndryshe nė njė vepėr epike qė ishte e orientuar nė lartėsimin e bėmave heroike tė kombit. Kemi parasysh kėtu rregullat e ngurta tė klasicizmit qė nuk e pranonte kategorinė e sė ulėtės (vulgares) nė njė vepėr epike.

Por Fishta, qė i ka njohur mirė kėto rregulla, ka ditur edhe t’u shmanget atyre, duke i lėshuar rrugė spontanitetit tė vet poetik pėrmes pingėrimės sė Zanės sė Frymėzimit. Zana e Frymėzimit, si njė alter ego, shpreh nė ndonjė rast edhe nervozizmin qė i shkaktohej poetit prej njė realiteti herė-herė aspak epik, si dhe nevojėn pėr t’u ēliruar prej mllefeve asfiksuese pėr shkak tė politikės sė atėhershme tė Evropės nė Ballkan, e cila ishte fare pak qytetėruese si pretendonte tė ishte. Nė shpėrthime tė tilla autori ka pėrdorur edhe njė gjuhė tejet vulgare, si nė vargjet:

Uh, Evropė, ti kurva e motit,
Qė i re mohit Besės e Zotit,
Po a ky asht sheji i qytetnisė,
Me nda tokėn e Shqipnisė,
Pėr me mbajtė kėlyshėt e Rusisė?
(XIII, v.40-44)

Njė dimension tjetėr i Fishtės, tė cilin na duhet ta theksojmė qė nė krye tė kėtyre shėnimeve pėr Zanat dhe Orėt nė Lahutė tė Malcis, ėshtė fakti se ai ishte njė frat i shkolluar qė njihte mirė mitologjinė greko-romake e biblike.

Fishta njihte mirė edhe letėrsinė e shkruar qė ishte mbėshtetur nė atė mitologji. Por thirrja e Zanave dhe Orėve nė Lahutė tė Malcis nuk duhet marrė si aplikim i atyre modeleve, qofshin edhe tė mjeshtėrve klasikė si Homeri e Virgjili.

Aq mė pak tė mendohet se Zanat dhe Orėt janė muzat dhe nimfat e Olimpit apo se Zana e Frymėzimit tė Fishtės ėshtė muza Kaliopi qė nė mitologjinė greke paraqitet me lahutė nė dorė dhe simbolizon epikėn.

Fishta e krijoi vetė figurėn mitologjike tė Zanės sė Frymėzimit sipas lėndės mitologjike qė gjallonte nė popull. Zana e tij e Frymėzimit nuk ėshtė as Diana e romakėve qė identifikohet me Artemidėn e grekėve, sa do qė nė thelb ka diēka tė pėrbashkėt me tė, sepse simbolizon mbrojtjen e natyrės sė virgjėr.

Ēabej qė e ka lidhur origjinėn e fjalės “Zana” me Dianėn e romakėve, ka theksuar se “kulti i fortė i Dianės nė Shqipėri e pėrveē kėtij vendi nė mbarė Gadishullin e Ballkanit tė kohės antike sikundėr shihet nga dėshmia e mbishkrimeve (…) na bėn tė pranojmė qė te kjo Diana kemi tė bėjmė me njė “interpretatio latina” tė hyjnive epikore (vendase) pararomake.”

Ka edhe njė shpjegim tė A.Meyerit, qė vėren se “tek emri ilir Thana… mund qė tė ruhet njė shkallė e vjetėr e shqipes Zana”, tė cilėn e lė tė kuptuar edhe Ēabej si tė pranuar. Nė kėtė rast kemi tė drejtė ta lidhim edhe me kuptimin e foljes me thanė (ai thot-ė), pra, me simbolikėn e Thot-it, njė nga perėnditė mė tė lashtė tė Egjyptit me origjinė pellazge (iliro-shqiptare), siē e klasifikon prof. Katapano nė veprėn e tij, “Thot-i fliste shqip”.

Nė blenin e dytė tė Lahutės sė Malcis, nė episodin e Vraninės (botuar mė 1907) Zana e Frymėzimit (ajo nuk identifikohet mė si Zana e Veleēikut) zė vend mė dukshėm nė strukturėn pėrmbajtėsore dhe narrative tė atij cikli.

Nė njė farė mėnyre mund tė thuhet se Zana e Frymėzimit, gjithnjė si njė alter autor, “pėrzihet” nė konfliktin e ēetės shqiptare tė Oso Kukės me cubat e sirdarit tė Malit tė Zi. Me tė narracioni fiton njė pėrmasė tė re, tepėr origjinale, sepse dialogu i saj me autorin zbulon nė njė farė mėnyre intrigėn e atij konflikti tė ashpėr tragjik midis shqiptarėve dhe fqinjėve tė tyre.

Nė blenin e tretė tė Lahutės sė Macis Zana nis tė na shfaqet edhe si personazh. Ajo tanimė ėshtė “Ora e Shqipnisė”. Duhet tė risjellim ndėr mend se bleni i tretė “Lidhja e Prizrenit” (shkruar dhe botuar sė pari mė 1920-1922) zė vend nė Lahutė tė Macis fill mbas episodit tė Oso Kukės (bleni i dytė), me tė cilin hapet vepra. Kur shkruheshin dhe botoheshin tė pesė kėngėt e episodit “Lidhja e Prizrenit”, Shqipėria ishte bėrė shtet i pavarur, ishin vendosur kufijtė dhe kishin filluar tė funksiononin institucionet.

E kaluara nuk ishte mė njė tregim mitologjik pėr fisin apo njė kėngė folklorike trimėrie. E kaluara tashmė ėshtė histori. Marash Uci dhe Oso Kuka janė njė pjesė e saj. Fiset e malėsorėve qė u pėrballėn me shovinizmin malazias, gjithashtu, njė pjesė e saj. Madje e gjithė Shqipėria dhe Ballkani ishin pjesė e konflikteve historike tė perandorive tė kohės dhe tė Fuqive tė Mėdha.

Ashtu si sot dhe dje, nė vitet ’20-‘30, kur vazhdonte tė shkruhej Lahuta e Malcis, Fishta ishte ndėrgjegjėsuar se po shkruante epopenė e fisit dhe tė kombit shqiptar. Dhe kombi shqiptar i kishte rrėnjėt deri thellė nė mitet e veta. Zana e Frymėzimit do ta shoqėrojė autorin si nė dy blenet e para. Por tashmė Fishta ėshtė bėrė intim me tė. Ai i drejtohet me shprehje tė tilla, si:
“Deh, moj Zanė, ty, t’qofsha true”.

Edhe nė kėngėn e fundit Fishta nuk e harron Zanėn e vet tė Frymėzimit, e cila pėr disa dekada i ka qėndruar pranė. Ai tani e quan njė bjeshkatare, me tė cilėn ka realizuar njė monument tė pavdekshėm nė gjuhėn shqipe:
“Ndertue kem ‘i pomendare,
Rrfe as mot mos m’e dėrmue”.

Tė pathemelta mbetet argumentimet e disa studiuesve qė te kjo Zanė vazhdojnė tė kėrkojnė njė figure “qė del nė literaturėn tonė si substitut i Perėndive tė literaturės antike greke”. Ajo ėshtė thjeshtė njė krijesė e poetit qė i shton rrėfimit epik notat e “tipizimit lirik”. Mė kot janė munduar edhe zėra tė tjerė qė kanė kėrkuar te kėto Orė dhe Zana tė Lahutės sė Malcis analogji apo diēka tjetėr me Vilat e epikės sllave. Mund tė ishte e kundėrta.

Fakti qė figurat mitologjike shqiptare vijnė fuqishėm nė letėrsinė e shkruar shqiptare kaq vonė, nė fillimshekullin XX, nuk duhet paragjykuar si “njė fenomen i vonuar nė letėrsi”, krahasuar me letėrsinė e vendeve tė zhvilluara, pėrfshirė, psh, letėrsinė dhe kulturėn gjermane me Richard Wagnerin (1813-1883), shkrimtar dhe kompozitor i shquar i romantazmit evropian, veprat e tė cilit ishin rikrijim i subjekteve dhe figurave mitologjike gjermanike, veēanėrisht, tė eposit tė Nibelungėve.

Mund tė kujtojmė kėtu se nė vitin 1906, kur Fishta niste botimin e Lahutės sė Malcis nė Evropė vlerėsohej me Ēmimin Nobel italiani Karduēi (1835-1907), qė nė vendin e tij konsiderohej poeti i fundit romantik. Nė njė kėndvėshtrim mė tė guximshėm, pėr shfrytėzimin e miteve nga Fishta dhe rikrijimin e tyre, sipas modeleve tė letėrsisė gojore, mund tė shtonim se ai ishte nė tė njėjtėn paralele me zhvillimet estetike evropiane tė kohės sė tij.

Autori i Lahutės sė Malcis ishte nė vazhdėn e atyre shkrimtarėve romantikė, pėr tė cilėt ėshtė thėnė se “nė krijimtarinė e tyre pati gjallėrim edhe njė lloj mitologjizmi i ri, i cili i parapriu mitologjizmit modernist”.

Kėnga e fundit

Edhe nė kėngėn e fundit Fishta nuk e harron Zanėn e vet tė Frymėzimit, e cila pėr disa dekada i ka qėndruar pranė. Ai tani e quan njė bjeshkatare, me tė cilėn ka realizuar njė monument tė pavdekshėm nė gjuhėn shqipe: “Ndertue kem ‘i pomendare, \ Rrfe as mot mos m’e dėrmue”.

Nga Tonin Ēobani

Jon

1310


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zanat e Malit

Mesazh  kimisti2011 prej 10.07.11 22:37

Shume pak dihet per krijesat si Zanat e Malit, thuhet se kane jetuar vetem ne Gadishullin Ballkanik, Ilirik....

kimisti2011

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  maqomaqo3 prej 10.07.11 23:07

zbesoj se kane ekzistuar vertet ,pse nuk ekzistojne sot ? te pakten per njerezit ujq edhe vampirat jane bere mijera filma ,dhe vampirat ka mundesi te ekzistojne vertet dhe fshihen ne shoqerine e njerezve

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Blak Devill prej 10.07.11 23:09

Eshte nje shprehje qe thote
Kur ekziston zoti ekziston cdo gje

Blak Devill

298


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Eon prej 10.07.11 23:43

maqomaqo3 shkruajti:zbesoj se kane ekzistuar vertet ,pse nuk ekzistojne sot ?

Sepse jane futur ne trup te njeriut.

Eon

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

a ka njohuri dikush per zanat e malit??

Mesazh  marseliano prej 11.07.11 0:04

zanat e malit nuk jane shum te medha ato kane madhesine e nje xixellonje por pak fare me te medha dhe nuk duken fare sepse i mbulon drita e tyre vetem nje magjistar qe she fuqishem mund ti shofi ose nje njeri qe ka nje dhunti te mbinatyreshme qe shikon entitete ose krijesa jo te dukshme vetem ai mund te shohi si jane nga forma...

marseliano

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Cimi Elezi prej 11.07.11 0:08

maqomaqo3 shkruajti:zbesoj se kane ekzistuar vertet ,pse nuk ekzistojne sot ?
JAN MITE DHE LEGJENDA NE KULTUREN TONE.

Cimi Elezi

358


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Eon prej 11.07.11 0:17

cimi elezi shkruajti:JAN MITE DHE LEGJENDA NE KULTUREN TONE.

Por edhe mitet dhe legjendat kane nje baze te se vertetes sepse atehere njeriu primitiv nuk e kishte fantazine aq te zhvilluar (nuk ishin te gjithe shkrimtare) qe te krijoi nga asgjeja dicka.

Eon

616


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Cimi Elezi prej 11.07.11 0:33

hokus-pokus shkruajti:

Por edhe mitet dhe legjendat kane nje baze te se vertetes sepse atehere njeriu primitiv nuk e kishte fantazine aq te zhvilluar (nuk ishin te gjithe shkrimtare) qe te krijoi nga asgjeja dicka.
Ndoshta ke te drejte.Personalisht besoj se jo te gjitha mitet dhe legjendat kan dicka te vertet.

Cimi Elezi

358


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  toni_bbb2000 prej 11.07.11 1:19

une pajtohem me marselianon , plus nje gje do ju them se ato ekzistojne ne shqipri edhe une di nji vend se ku ato jan shfaqur bahet fjale gjithmone ne shqipri pra per ne shtete tjera nuk e di ka apo nuk ka apo ka pasur , tash do u ju them se ku mund ti gjeni ato
ato rrin afer ujit edhe afer shpellave ne male

drita e tyre esht sa nji cigare edhe kur ecin normal duken sikur dikush qe pi cigare edhe po ecen po pa pritut ato zhduken

toni_bbb2000

64


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  nitty prej 11.07.11 2:53

Hė mor se mė plakėt,ēfarė zanash ore po ku ekziston fantazia njerėzore,u ēmendėt gjė apo ēfarė!

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Blak Devill prej 11.07.11 14:58

nitty shkruajti:Hė mor se mė plakėt,ēfarė zanash ore po ku ekziston fantazia njerėzore,u ēmendėt gjė apo ēfarė!
a di dicka ti rreth kesaj gjeje o skeptik

Blak Devill

298


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Blak Devill prej 11.07.11 15:01

toni_bbb2000 shkruajti:une pajtohem me marselianon , plus nje gje do ju them se ato ekzistojne ne shqipri edhe une di nji vend se ku ato jan shfaqur bahet fjale gjithmone ne shqipri pra per ne shtete tjera nuk e di ka apo nuk ka apo ka pasur , tash do u ju them se ku mund ti gjeni ato
ato rrin afer ujit edhe afer shpellave ne male

drita e tyre esht sa nji cigare edhe kur ecin normal duken sikur dikush qe pi cigare edhe po ecen po pa pritut ato zhduken
Po ke te drejte afer ujit dhe shpellave njerez te vecant mund ti shikojne dhe kafshet i shohin kur shfaqen naten.

Blak Devill

298


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  kimisti2011 prej 12.07.11 21:23

Zana e malit ėshtė krijesė mitologjike shqiptare me veti tepėr origjinale autoktone dhe e krahasueshme mė tepėr me figura tė kėtilla ballkanike dhe malore tė popullsive nė gadishullin ballkanik dhe ėshtė mjaft larg e krahasueshme me Artemidėn e grekėve, Dianėn e romakėve. Vėshtire se mund tė shkohet nė njė krahasim deri te Thana e ilirėve.

Sipas traditės, ato kanė dy karaktere: i zbutur, i cili ndihmon kreshnikėt nė betejat e tyre, dhe karakteri idhnakė i cili shiton (nguros) kur iu prishet qetėsia. Brirtė e dhive tė egra janė mbrojtja dhe dobėsia e zanave.

Zanat ruajnė territoret e veta me xhelozi edhe shitojnė ata qė ju prishin qetėsinė apo i befasojnė kur janė duke lozur nėpėr livadhet e maleve. Prandaj edhe kur shkohet nė mal ėshtė traditė tė bėhet zhurmė pėr ti njoftuar ato pėr afrimin e njeriut. Zana ėshtė edhe simbol i plleshmėrisė, prej nga fjala shqipe shtatzėnė rrjedhė.


kimisti2011

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  kimisti2011 prej 12.07.11 21:41

Zhdukjes ose mos shfaqjes sė tyre, une mendoj se i ka kontribuar degradimi i natyres (pyjeve). Kete e them nga fakti se neper disa fshatra te Kosovės, kanė qene ose janė ende disa lisa te ashtuquajur "Lisi i Zanave", jane drunjė tė vjetėr (qindra vjeqar). Ne fshatin prej nga jam une, deri para nje viti ka qenė lisi i fundit i Zanave (gjithmonė i referohem gojėdhėnave). E veqant e ketij lisi ka qene, pėrpos madhėsisė dhe vjetėrsis, ėshtė se kush ka tentuar ta pres ose ta demtoj, atij njeriu i ka ndodhur ndonjė fatkeqėsi ose diqka e tillė.

kimisti2011

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  kimisti2011 prej 12.07.11 21:48

marseliano shkruajti:zanat e malit nuk jane shum te medha ato kane madhesine e nje xixellonje por pak fare me te medha dhe nuk duken fare sepse i mbulon drita e tyre vetem nje magjistar qe she fuqishem mund ti shofi ose nje njeri qe ka nje dhunti te mbinatyreshme qe shikon entitete ose krijesa jo te dukshme vetem ai mund te shohi si jane nga forma...

Kete qe e thoni e keni te ndegjuar, te thene nga dikush me i vjeter apo nga njohurit tuaja.

kimisti2011

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 13.07.11 14:45

kimisti2011 shkruajti:
Zana e malit ėshtė krijesė mitologjike shqiptare me veti tepėr origjinale autoktone dhe e krahasueshme mė tepėr me figura tė kėtilla ballkanike dhe malore tė popullsive nė gadishullin ballkanik dhe ėshtė mjaft larg e krahasueshme me Artemidėn e grekėve, Dianėn e romakėve. Vėshtire se mund tė shkohet nė njė krahasim deri te Thana e ilirėve.

Sipas traditės, ato kanė dy karaktere: i zbutur, i cili ndihmon kreshnikėt nė betejat e tyre, dhe karakteri idhnakė i cili shiton (nguros) kur iu prishet qetėsia. Brirtė e dhive tė egra janė mbrojtja dhe dobėsia e zanave.

Zanat ruajnė territoret e veta me xhelozi edhe shitojnė ata qė ju prishin qetėsinė apo i befasojnė kur janė duke lozur nėpėr livadhet e maleve. Prandaj edhe kur shkohet nė mal ėshtė traditė tė bėhet zhurmė pėr ti njoftuar ato pėr afrimin e njeriut. Zana ėshtė edhe simbol i plleshmėrisė, prej nga fjala shqipe shtatzėnė rrjedhė.

Ne mitologji nuk ka asgje te vertete.Mitologjia ne lashtesi perdorej per te shpjeguar fenomene te cilat nuk mund te shpjegoheshin shkencerisht keshtu qe nuk mendoj se kane ekzistuar ndonjehere

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  arsenahmeti prej 13.07.11 19:29

Nga pervoja ime mendoj se Zanat e malit ekzistojne pavarisht nga emertimet qe u jepen Zana apo dicka tjeter mendoj se jane qenie reale ne dimensionin tjeter me tonin.

arsenahmeti

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 14.07.11 10:58

kur jane ne "dimensione te tjera si arrijne te ndihmojne krijesat ne dimensionin toke?

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Blak Devill prej 14.07.11 15:11

gerta gerta shkruajti:kur jane ne "dimensione te tjera si arrijne te ndihmojne krijesat ne dimensionin toke?
toka nuk eshte dimension dhe ka shume dimensione te tjera qe jetojne krijesa te tjera por njeriu nuk ka arritur ende ti zbuloj

Blak Devill

298


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 14.07.11 15:31

me fal por ju jeni njeri
si i paskeni zbuluar apo me sakte si e dini qe ekzistojne?

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Berti69 prej 14.07.11 19:13

gerta gerta shkruajti:me fal por ju jeni njeri
si i paskeni zbuluar apo me sakte si e dini qe ekzistojne?

Kjo vjen ngase dikush i ka pare dhe mendja jone e kufizuar mendon se jeta ekziston vetem ne 3D.

Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


417


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Berti69 prej 14.07.11 19:17

gerta gerta shkruajti:kur jane ne "dimensione te tjera si arrijne te ndihmojne krijesat ne dimensionin toke?

Kjo eshte e mundur sepse edhe njeriu tokesore mund te kaloi ne dimensione tjera e kam fjalen sa eshte i gjalle.
Provoje pak te hapesh KUNDALIN-in dhe do ta shohesh a ekzistojne dimensione tjera a jo.

Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


417


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  maqomaqo3 prej 15.07.11 0:38

berti69 shkruajti:
Kjo eshte e mundur sepse edhe njeriu tokesore mund te kaloi ne dimensione tjera e kam fjalen sa eshte i gjalle.
Provoje pak te hapesh KUNDALIN-in dhe do ta shohesh a ekzistojne dimensione tjera a jo.
o berti fjala (dimensjon 3d apo 7d) eshte vetem nje term shkencor ,une apo ti mund ta quajme me emra si te duam ,por nuk mendoj se ka asnje dimensjon me shume se ky qe jetojm ,pasi eshte absurde kjo gje ,ne nuk kemi aftesine te shikojme ,te degjojme shume ose pak .pra e kemi te kufizuar kete aftesi prandaj nuk shohim fantazma apo djaj apo shpirtra te mire e te keqinj .ska te beje fare me dimensjonin kjo o burr .dikush tha qe zana eshte sa nje xixelloje ,mos ka pare gje filmin me piter pan ai ? nqs eshtyre aq e vogel si i dha sise mujit ajo? si futi dy vellezerit ne sher hahhahah eshte aq absurde ,megjt po te jete si tek piter pan edhe mund te ekzistoje pasi njerezit nuk dalin ne mes te malit naten dhe sa e vogel eshte ajo ku ta shikosh

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  maqomaqo3 prej 15.07.11 0:40

ej berti se harova ,cfare eshte ky liber o burr? shqip eshte ?/ me trego dicka ne lidhje me te ?

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  arsenahmeti prej 15.07.11 1:28

Ne qofte se besoni sadopak ne keto qe po lexojme ne kete forum duhet te kemi parasysh dhe keto fenomene qe per ne jane te paspjegueshme por ekzistojne.

Toka mund te jete nje e vetme per ate qe shohim ne por neve na jane dhe mundesi dhe aftesi te kufizuara dikush qe guxon per me tej fillon te mendoje ndryshe.

Vet une jam deshmitar i ngjarjeve paranormale te ciliat nuk kam deshire ti tregoj dhe tek ky forum gjeta disa shpjegime per te cilat kisha shume nevoje por mendoj se te futesh shume ne keto rrjedha te japin mundesine te mesosh gjera te tjera qe te tjereve ju duken cmendurira.

Por jam dakort me shume njohes te ketyre fenomeneve qe keto jane shume te rrezikshme sepse dihet vetem fillimi dhe jo fundi pra dhe per zanat besoj qe jane, aftesite dhe madhesite apo emertimet e tyre sot per sot nuk dihen te plota dhe komunikimi me to apo si veprojne ato ne ne dihet shume pak , besoj ka njerz qe i njohin por nuk mund te flasin.

Kush eshte i intteresuar mund te kerkoje dhe kijeni parasysh kush kerkon gjen vetem se ...........

arsenahmeti

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 15.07.11 11:49

per mendimin tim eshte e kote te flitet per dimensione fizike sepse edhe ne qofte se ekzistojne ato jane vetem pjelle e mendjes sone .Mendimi i njeriut ka frekuence dhe aftesi magnetike.Cdo gje qe mendon do ta perballesh ne jeten tende,dhe ajo qe ne jemi sot eshte
rezultat i asaj qe kemi menduar dje.Njeriu eshte qendra figurative e universit dhe ai eshte i afte te ndryshoje gjithcka me ane te mendimit (e praktikuar).
Nejse per sa i perket zanave a i ka pare ndokush qe te thoje se ekzistojne?

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  toni_bbb2000 prej 15.07.11 14:49

me falni por desha te them edhe nji gje pse e zgjatni kot kyt teme jo ka jo ska , une them normal qe ka edhe jam 100% i sigurte ne kyt ēfar them ju mund te thoni qe as demon nuk ka por ne fakt ka edhe jan shummmmmmmmmm por nuk i shikoni pra duhet kuptar disa gjana nuk shikohen nga syri normal

toni_bbb2000

64


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 15.07.11 14:59

demonet jane dhe fshihen ne shpirtrat e atyre njerezve qe nuk dine te shohin me larg se hija e tyre.

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  cosmiclove prej 15.07.11 18:03

une do tju keshilloja te gjithe te interesuarve te lexonin keto shkrimet e postuara ne kete blog: http://dituri.wordpress.com/tag/mitet-shqiptare/. ka shume figura mitologjike po themi ato pozitivet si zanat oret apo hyjriet. por tani do tju thoja dicka tjeter.

kam degjuar nje mikun tim te ngushte i cili me ka thene se ne fushe kruje ka pare nje sirene. pas disa kohesh kam pyetur edhe nje burre me pozite qe nuk dua ta permend dhe qe ma ka konfirmuar madje ka shtuar se disa e kane fotografuar por mbahet sekret.

sa per tju ngacmuar do tju thoja se ka gisht edhe qeveria amerikane ( ndoshta vete presidenti i amerikes ishte i interesuar per te) . mendohet se gruaja e pare nuk ka qene eva por lilith dhe nuk ishte e afte te lindte femije per shkak se ishte nje sirene.

kam lexuar se sirenat jane krijesa qe vijne nga siriusi bashke me elfet . ndoshta edhe zanat e malit jane krijesa te ardhura nga ndonje planet tjeter. sa per dimensionet do te thoja qe jane nje realitet.

ju rekomandoj te lexoni librin e fundit te david icke - HUMAN RACE get off your knees, the lion sleeps no more.

cosmiclove

61


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  maqomaqo3 prej 16.07.11 2:33

Fushe Kruja ska det por male ,sirena jeton ne det dhe oqeane dhe eshte gjysem peshk ,ajo eshte thjesht nje gjallese e krijuar nga imagjinata e njeriut. ndersa per kto car thua ti se kam idene se cfare flet ,ku i ke degjuar ato gjera ti???

apo nga maksim zotaj se ai ne ca gjera godet por ne te tjera ja fut thurje me imagjinaten e tij personale .njerezimin e ka krijuar perendia dhe jo alienet sic thuhet ne liber ,edhe alienet perendia i ka krijuar pavaresisht se ata mund te jene krejt ndryshe nga ne ,mund te jetojne edhe pergjithmone prap perendia eshte krijuesi i tyre .

zeusi ,poseidoni etj etj aliene kan qene por qe zoteronin fuqi qe natyra njerezore nuk i njihte dhe nuk i zoteronte

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Cimi Elezi prej 16.07.11 14:02

maqomaqo3 shkruajti:edhe alienet perendia i ka krijuar pavaresisht se ata mund te jene krejt ndryshe nga ne ,mund te jetojne edhe pergjithmone prap perendia eshte krijuesi i tyre .zeusi ,poseidoni etj etj aliene kan qene por qe zoteronin fuqi qe natyra njerezore nuk i njihte dhe nuk i zoteronte
Ej maqo tani po na tregon perralla qe dhe femijet nuk i besojn.

Cimi Elezi

358


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  maqomaqo3 prej 16.07.11 18:28

degjo disa gjera ne jete kuptohen me lehte kur je femije sesa i ritur ,kur isha i vogel degjonim historira edhe tregime dhe pak a shume i besonim sic eshte edhe ky rasti i zanave te malit ,kur fillon ritesh te duket vetja i madh atehere te duken qesharake ,por me vone kur fillon studjon ne thellesi atehere ato qe tu duken qesharake mund te jene te verteta

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  nitty prej 16.07.11 21:23

Pse merreni me tema koti dhe me fantazit e njeriut,sa keq kur shoh qė temat e pavlefshme qė nuk kanė dobi prej tyre ju e kornizoni,ngjyrosni,dhe zbukuroni.

Po tė ishit marrė me mitet shqiptare pėr ti studiuar autorėt e tyre do ishte mė mirė.Po mė bėni tė mendoj qė ju ende duhet mėsuar shumė gjėra,jeni pa pėrvojė.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  vagabond_99 prej 18.07.11 16:41

KAM SHUME NJOHURI PER ZANAT E MALIT... BILES NJONEN NGA KTO E KOM BO SHOQE,, PIJ SA HER XHONI RREDBULL ME TE.. PO JAN GOCA TE MIRA,,, PA HILE

vagabond_99

6


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

a ka njohuri dikush per zanat e malit??

Mesazh  marseliano prej 18.07.11 20:21

o njerez besimpak perse mundoheni te ushqeni dijen tuaj me hicgje??? nuk e kuptoni pak se perderisa existon nje zot existojne dhe cdo krijese ne tok nen tok dhe ne ujera vete zoti e ka thene ne bibel kur u krijua toka tha te krijohet cdo gjallese nen toke dhe mbi toke dhe ne ujera prandaja ai nuk e percaktoi se cfare gjallesash to jetonin ne toke prandajas mos u mundoni ti asgjesoni krijesat qe existojne ju flm me respekt marseliano

marseliano

13


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 19.07.11 17:16

a je i sigurt qe zoti ekziston?

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  cosmiclove prej 19.07.11 19:34

askush smund te jete i sigurte qe zoti ekziston perndryshe nuk do te justifikohej ekzistenca e qenies se vet. une besoj tek dimensionet.

kjo shpjegon shume gjera. eshte kjo arsyeja pse pjesa me e madhe e universit perbehet nga materia e zeze e cila nuk rrezaton asnje forme energjie. ndoshta ne dimensione te tjera ekzistojne qenie qe ne i kemi pare vetem neper perralla dhe filma fantastike.

po ta shohim ne prizmin fetar apo ate kabalistik ka nje hierarki ne strukturen e qenieve qe mbushin universin por qe jane te padukshme per ne. sipas kabales kristiane ka 10 sfera botesh te cilat kane engjejt dhe arkengjellin e tyre.

ne keto sfera banojne krijesa te ndryshme duke filluar nga xhuxhet, fatat, sirenat, sylfet e plot krijesa te tjera te cuditshme te mbushura me mitologji e mister.

cosmiclove

61


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  inkubacioni prej 20.07.11 0:39

paske kshyr filma te vizatuar shume ti

inkubacioni

34


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  toni_bbb2000 prej 20.07.11 0:49

gerta gerta shkruajti:a je i sigurt qe zoti ekziston?
me fal qe po nderhyj po desha te pyes ti je ēifute apo ēfar je ?

toni_bbb2000

64


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 20.07.11 16:37

ska gje
jo nuk jam cifute thjeshte doja te dija ne je i sigurt qe zoti ekziston...:)

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  nert prej 20.07.11 16:52

E me sqaroni nje gje cifutet jane ateist gje???

nert

146


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 20.07.11 18:53

jo

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  nert prej 20.07.11 20:02

Ckuptim kishte pyetja qe tu be ne je cifute a jo se kete se se kuptova

nert

146


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Gerta Gerta prej 20.07.11 20:07

nert shkruajti:Ckuptim kishte pyetja qe tu be ne je cifute a jo se kete se se kuptova
pikerisht as une

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  Cimi Elezi prej 20.07.11 23:49

toni_bbb2000 shkruajti:
me fal qe po nderhyj po desha te pyes ti je ēifute apo ēfar je ?
Nje pyetje pa piken e lidhjes.

Cimi Elezi

358


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  A.Angel prej 21.07.11 2:06

maqomaqo3 shkruajti:zbesoj se kane ekzistuar vertet ,pse nuk ekzistojne sot ? te pakten per njerezit ujq edhe vampirat jane bere mijera filma ,dhe vampirat ka mundesi te ekzistojne vertet dhe fshihen ne shoqerine e njerezve
Vampiret nuk egzistojne dhe nuk kane egzistuar kurre , dhe mund te te tregoje une se nga e ka zanafillen miti i vampireve...

A.Angel

46


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Orėt dhe Zanat

Mesazh  Dode Progni prej 28.08.11 21:44

ORĖT DHE ZANAT NĖ PĖRFYTYRIMIN E NIKAJ - MERTURĖSVE

Nga Dodė Progni

- ORĖT: Ishin krijesat mitologjike nga mė tė pėrhapurat dhe mė tė besuarat nė Nikaj-Mertur. Malėsorėt e kėsaj krahine kan besuar se fati i tyre varet drejtpėrdrejt nga Zoti,megjithatė nuk kan arritur asnjėherė tė ēlirohen nga besimi se fati i tyre varet edhe prej disa qėnjeve me fuqi jetėsore mbinjerzore qė quhen “orė” tė cilat duken se kan qellimin dhe aftėsinė tė drejtojnė e tė sundojnė ekzistencėn e njeriut nga lindja deri nė vdekje. Megjithse nikaj-merturėsit i konsideronin orėt si qėnje hyjnore,me aftėsi pėrcaktuese nė jetėn e njerėzve,dhe si hijezimin e njė fuqie jetėsore mbinjerzore,ata prap se prap i qėndronin bindjes se edhe ora varej prej Zotit.

Orėt simbolizonin njė frymė a shpirtė tė jashtėm qė lidhej me njeriun duke i paraprirė,parapėrcaktuar, ndihmuar ose jo qėnjen njerzore. Lidhur me besimin qe malesoret e veriut kishin pėr orėt, P.Fulvio Cordignano –njė ndėr studiuesit e njohur tė zakoneve e traditave tė malėsorve shqiptar thotė:” Ora ėshtė pėrsonifikim gati shpirtnor i ekzistencės sė secilės jetė;asht si pshtetja, drejtimi i pa pashėm,shkalla e virtytit e i fuqisė sė natyrshme,nė mėnyrė qė tė gjitha shėndrrimet e kėsaj jete,ndėr ngjarje rreziqe,qindresė,mvaren prej shėndrrimeve tė pajtueshme tė elementėve tė jetės e tė kėnės s’orės. Jeta e ēdo njeriu,- sipas malėsorve - s’asht tjetėr veēse projeksioni ose bredhja e kėsaj jete sė pervehtjėsueme t’orės.”

Ndėrsa F.Nopēe thot:” Orėt shqiptare janė qėnje tė padukshme qė mundė t’i krahsojmė me engjėjt mbrojtės,por dallohen prej tyre se orėt janė tė vdekshme dhe me vdekjen e tyre shkaktohet dhe vdekja e njeriut qė mbrojnė.”

Mėndohej se ēdo njeri,ēdo familje,vllazni ose fis, kishin orėn e vet qė pėrcaktonte fatin e tyre. Orėte e njerėzve tė mirė pėrfyryroheshin tė bukura,
ndėrsa ato tė njerėzve tė kėqinjė pėrfytyroheshin tė shėmtuara.Sepse kur njeriu bėnte njė vėprim tė turpshėm ose mėkat i nxihej fytyra orės sė tij.

Edhe orėt e fiseve dalloheshin nga njėra tjetra,si nga tiparet e fytyrės ashtu dhe nga cilėsitė tjera tė karakterit.Ato qėndronin mbi majen mė tė lartė tė teritorit tė fisit.Ora e Merturit qėndronte mbi Shkamin e Merturit (majen e Ēllumit,nė Merturė tė Gurit).Ajo e Nikajt,”e remtė”(ngjyre bakri),me fytyrė tė verejtur e tė rreptė”,qėndronte nė majen e Kakisė,e Shales- “e gjatė posi vgjeni,e hijeshme si drita,e idhtė si gjarpėri” qėndronte nė majen e Ershellit, ndėrsa e Krasniqes “leshverdhe e kokėthatė” qėndronte nė majen e Grisė.

Tė rrėzuemt e shkamit ku qėndronte ora e fisit konsiderohej vepėr e ores,dhe se bashku me shkamin rrėzohej edhe ora.Prandaj kur shkambi rrėzohej nė kohė tė thatė besohej se dikush i fisit do tė vdiste. Madje merturėsit e kishin tė ndarė Shkėmbin e Merturit me zona sipas vėllazėrive,ku secila vėllazėri e kishte tė pėrcaktuar zonėn e vet.Kur gurėt rrėzoheshin nė njė zone qė i pėrkiste X – vėllazėrie, mėndohej se pikėrisht nga ajo vėllazėri do tė vdiste njė mashkull.

Nga ky besim ishte udhėhequr vajatorja kur kish vajtuar Prel Tulin diten e vdekjes, e cila midis tjerash i kish thėnė: ”Sot gjemoi Shkami i Merturit./ Ka dal zani i Prel Tulit./Ka dal zani n’Shosh e n’Shalė,/Shtat bajrakė qė paskan ardhė/… ”
Orėt konsideroheshin aq pėrcaktuese nė jetėn njeriut sa qė ato pėrcaktonin edhe jetėgjatėsinė e tij.

Qysh nė momentin e lindjes sė fėmijės, orėt i thėrrisnin njėra tjetrės dhe i thoshin: “Ooo, i ka le njė djalė X-it. sa po ja lame me rrnue (jetue)?” Ndėrsa ora tjetėr qė ndodhej me njė grup orėsh diku nė ndonjė kodėr pėr karshi asaj qė jepte lajmin, pasi konsultohej me shoqėt i pėrgjigjej: “Po ja lam 16 vjet,dhe ka me dek prej fluturimit (gurit qė bije nga shkėmbi)”.

Thuhet se orėt paralajmeronin edhe vdekjet e njerėzve.Ato janė dėgjuar nėpėr shkėmbinj ndjellakeqė duke thirrur herė gjamė burrash e herė gjamė grashė ose duke i dhėnė njėra-tjetrės lajmin e vdekjes sė ndonjė personi duke i cilėsuar dhe emrin e tij.Mendohej gjithashtu se,asnjė sukses,burrėri,trimėri ose heroizėm nuk mundė tė realizohej nga askush pa dėshirėn dhe ndihmėn e orės.

Ora i jepte njeriut menēurinė,trimėrinė,guximin e zhdėrvjlltėsinė pėr tė kapėrcyer vėshtirėsi e rreziqe gjatė jetės. Ky besim i shtynte njerėzit qė kur ata ndodheshin pėrpara njė rreziku,i luteshin orės: “Nimo Zot e Ora!”. Nė fshatin Salcė pėr shumė kohė kan qarkulluar fjalė se, Prel Tuli-njėri ndėr burrat mė tė njohur tė Nikaj-Merturit,ish bėrė aq burrė i mire,trim dhe i njohur,sepse nė rininė e tij ish takuar me orėt nė livadhet e Kunorave.

Me kėtė rast ora e vet e kish marr pėr dore dhe e kish pėrcjell deri nė kodrėn e Ēardakut (afėr bjeshkės sė Karronit). Aty u nda prej tij,por pėrpara ndarjes ora i tha: “Tė kam dhanė za (tė kam bėrė tė njohur pė mirė) dhe pare (pasuri)”.Prandaj njerėzit besonin se Prelė Tulin e kish ndihmuar ora,dhe e konsideronin burrė orėmadh.

Nga besimi e adhurimi pėr orėt kan rrjedh disa urime e mallkime
karakteristike qė pėrdoren nė fjalorin e kėsaj krahine si:- Nimo Zot e ora!” - Nimo Zot e ora e fisit! – Tė priftė ora! – Tė nimoftė Ora!, -Kofsh orėmadh!, -Tė dektė ora!, -T’u preftė ora!, -T’u vraftė ora!,- Tė coftė ora! Ose cilėsorėt: orėmadh,orėgjallė,orėdekun, orėvramė,orėcoftė etje.

- ZANAT : Kulti i zanės vjen nga koha e ilirėve dhe ėshtė ruajtur nė shumė
vise shqiptare deri nė ditėt e sotme. Studiusi i njohur gjerman M.Lamberiz thotė se, “zana ėshtė feja dhe muza e maleve shqiptare”.

Profesor R.Jokli i krahason Zanat shqiptare me Dianėn e Romės. Edhe Pr. Eqerem Ēabej thot se Zana e ka prejardhjen nga njė perendi ilire e pyjeve dhe e burimeve qė nė interpretimin romak mori emrin Diana. F.Nopēe i ka quajtur ato “shpirtėra qė kėndojnė” Ndėrsa Faik Konica i shifte zanat si “mike tė Shqipėrisė”.

Nikaj-Merturėsit i kanė pėrfytyruar zanat si vajza shumė tė bukura qė jetojnė nė male e bjeshkė tė larta,qė kėndojnė e vallzojnė nė mėnyrė tė pėrkryer.Nė bjeshkė e male tė larta ato shoqėrohen me dhitė e egra briarta,duke i ruajt dhe mjel ato. Fizikisht janė trupėzim i bukurisė sė lartė femėrore, me shtat e me flokė tė gjata dhe me veshje tė bardhė.Ato janė si qėnje hyjėnore plot trimėri e egėrsi,me shpirtė luftarak,njėkohėsisht mbrojtėse e hakmarrėse.

Kėtej kan rrjedhur shprehjet: “Trim si zana”,ose kur deshiron tė lavdėrosh ndonjė grua apo burrė pėr qėndrimin trimėrorė, tė shpejtė tė shkathtė e guximtar qe shfaq nė njė njė moment tė vėshtir dhe tė rendėsishem te jetės sė tij thuhej: “Je si zanė mali”. Zanat janė qėnje qė nuk e durojnė dhunėn,madje rreagojnė ashpėr ndaj atij qė i ngacmon,i dhunon ose i mashtron ato.Me kėtė veēori tė tyre lidhen disa mallkime qė pėrdorin malėsorėt nikaj-merturės si, “Tė raftė zana!”,”Tė shitoftė zana!,”Tė prektė zana!” ,”Tė zanoftė zana! “etje.

Nė fshatrat Palē e Salcė tė Nikaj-Merturit shumė njerėz ruajnė nė
kujtesėn e tyre njė ngjarje qė lidhet me ekzistencėn dhe karakterin e zanave. Thuhet se njė djalė i ri 17-vjeēar me emrin D.M. nga lagjja Kotec e Palēit kish dal nė bjeshkė dhe ja kishte thėnė njė kėnge shumė tė bukur. Zanat e kishin dėgjuar dhe ishin afruar pranė djalit kėngėtar pėr tė shijuar sa mė mirė kėngėn.

Tė mahnitura nga zėri i mrekullueshėm dhe intėrpretimi po aq i bukur i kėngės sė djaloshit,ato i kishin kėrkuar djalit qė tė vinte edhe tė nesėrmen nė bjeshkė,tek maja e Rrėshellit,qė tė kėndontė pėr qefin e zanave. Djaloshi u kish premtuar atyre se do t’ua plotėsonte dėshirėn duke u kthyer tė nesėrmen,por nuk mundi tė mbaj premtimin pasi i zoti i shtėpisė e kishte urdhėruar tė zbriste nga bjeshka nė fshat dhe tė vadiste arat e misėrit,me qėnse shtėpia e tyre kishin rėndin e ujit.

Zanat kishin shkuar nė vėndin e takimit nė orėn e caktuar dhe kishin pritur djalin kėngėtar deri nė prendim tė diellit. Me qėn se djaloshi nuk kish ardhur, zanat ishin zemruar pa masė dhe e kishin ndėshkuar rėndė,duke e ēmendur atė, pikėrisht nė kohėn kur kish lėnė takimin me zanat. Ashtu i ēmendur djaloshi qėndroi pėr shumė vite deri sa vdiq. Shumė njerėzit tė kėtyre fshatėrave tregojnė sė e kan njohur D.M.-nė si njeri tė ēmendur, dhe thonė se ēmenduria i kishte ardhur papritur prej zanave hakmarrėsė.

Zanat dhe orėt nė pėrfytyrimin e nikaj-merurėsve kishin ngjajshmeri po
dhe ndryshime.Ashtu si orėt edhe zanat perfytyroheshin si qenje permbi, e jashtė njerėzore qė jetonin nė ambjente tė ngjajshme me ato ku jetojnė orėt, nė bjeshkė tė larta,male etje.Por nė ndryshim me orėt ,zanat nuk mundė tė drejtonin apo tė pėrcaktonin ekzistencėn as fatin e njeriut ose tė qenjeve tjera tė gjalla.

Zanat jetojnė nė vetmi grupe-grupe e nuk perzihen me njerėzit as me botėn qė i rrethon po s’qen tė shterngueme ta bėjnė kėtė. Pėrkundrazi orėt,megjithse tė padukshme, afrohen edhe tek njerėzit. Madje, thuhet se natėn ato afroheshin edhe pranė shtėpisė sė njeriut pėr mbrojtjen e tij,ndaj malėsorėt bėnin kujdes qė tė mos derdhnin ujė natėn rrethit tė shtėpisė pėr tė mos i trazuar orėt.

Por,siē ka venė nė dukje F.Cordignano, ”dallimi kryesor i orėve me zanat ėshtė sepse;secila zanė kishte orėn e vet,dhe kėto orė nuk paraqiten gjithmonė si vasha,po herė si dhi,herė si gjarpėr etj.ēka nuk ndodh kurrė me zanat.” Zanat tregojne me njerėzit mė tepėr njė sjellje smire e kundėrshtimi se sa deshire pėr t’u afruar me ta. Madje thuhej:”mjer ai qė i fyen,ose qė u afrohet kur ato jan duke u larė,krehur ose ngrėnė nė sofer,ēka do tu prishte qetėsinė e vetminė,do t’i egėrsonte e do ti ēonte drejt hakmarrjes.

Pėr t’i qetėsuar malėsori nė shumicėn e rasteve nuk ua pėrmendte emrin por thoshte: ”Shtojzovallet”, ose ato qė “Gatuzorrjeshtin” etj. Kėto emertime ishin eufemizma tipik, qė u pėrftuan si pėrngjitje e fjalive:"shtojua zot, vallet" e "gatua zot,rreshtin".

Kur dikush shkonte per te pirė ujė ose larė nė burimet ose gurrat nė bjeshke,gjithmonė pėrpara se ti afrohej gurrės verente me kujde nė se aty kishte zana duke u larė ose pushuar,nė mėnyre qė tė zmrapsej pėr tė mos u takuar me to,e pėr tė mos u prishur qėtėsine.

Megjithė egėrsinė e tyre,thuhej qė zana mundė tė bėhej grua e ndonjė fatosi legjendar.Pra ndonjė luftėtar trim dhe i fuqishėm edhe mundė t’i shtinte nė dorė ato. E kjo ndodh nga se,zanat i duan dhe i ndihmojnė trimat,madje u japin dhe fuqi atyre. Thuhet se Gjeto Basho Muji, pėrsonazhi kryesor i legjendave shqiptare,pas takimit me zanat, mori prej tyre fuqi tė jashtėzakonshme.

Kjo pasqyrohet nė eposin tonė tė kreshnikėve,kur zanat i thonė Mujit: “.../Ti ēfar ndere Mujo po na lyp?/ A don forcė,Mujo,me qindrue?/A don luftė, Mujo,me luftue?/A don gja,Mujo,a don mall?/A don dije,Mujo,a don gjuhė?/Lyp shka tė duesh Mujės te i kan thanė/…”

Me qenė se Muji ju kėrkoi zanave fuqi,kėto tė fundit ia plotėsuan deshirėn,e bėnė atė tepėr tė fuqishėm duke i dhėnė me pi qumėsh nga gjiri i tyre,gjė qė pasqyrohet nė vargjet e kėngės ku thuhet: ”…E ka marr Muji gji me pi./ O! se ē’po i ep Zoti fuqi!/Kenka ba si me kan drague./Ka marr gurin me e peshue./N’cep tė krahit Muji e ka vndue./Njimi okėsh gurit i ka qindrue./





Dode Progni

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Zanat e Malit

Mesazh  las vegas prej 05.10.11 15:47

Zanat e malit jane thjesht figura mitologjike qe me se shpeshti i kemi hasur te Eposi i Kreshnikeve, me figura te tilla si : Muji, Halili etj. Paraqiteshin si krijesa te mira dhe aspak negative. Pastaj nuk eshte e thene te ekzistojne vertete meqe jane bere filma me keto krijesa e shume e shume te tjera. Imagjinata e njeriut shkon pertej kufijve dhe kjo eshte fakt dhe i vetmi shpjegim i arsyeshem.

las vegas

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi