Rimishėrimi - Jetkthimi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Admin prej 30.05.08 1:12

Provat e Dr. Stevensonit pėr rimishėrim



Dr. Ian Stevenson ėshtė ish-drejtuesi i Repartit tė Psikiatrisė nė Universitetin e Virginias dhe tani ėshtė Drejtori i Sektorit pėr Studimet e Personalitetit nė Universitetin e Virginias. 40 vitet e kaluara ia ka pėrkushtuar dokumentacionit shkencor tė kujtimeve tė jetėve tė kaluara tė fėmijėve nga gjithė bota, dhe ai ka mbi 3.000 raste nė dosjet e tij. Shumė njerėz, duke pėrfshirė skeptikė dhe shkencėtarė, pranojnė se kėto raste ofrojnė provėn mė tė mirė ekzistuese pėr rimishėrim.

Kėrkimet e Dr. Stevensonit pėr mundėsinė e rimishėrimit filluan nė vitin 1960, kur ai dėgjoi pėr njė rast nė Shri Lankė, ku njė fėmijė pohonte se i kujtonte njė jetė e kaluar. Ai u bėnte pyetje tė hollėsishme fėmijės dhe prindėrve tė fėmijės si dhe njerėzve pėr tė cilėt fėmija pohonte se ishin prindėrit e tij nga jeta e kaluar. Kjo e bindi Dr. Stevensonin qė rimishėrimi ishte njė realitet i mundshėm.

Sa mė shumė raste ndiqte, aq mė tė madhe u bė dėshira e tij pėr tė hapur dhe pushtuar me metoda shkencore njė terren tė panjohur nė mes tė mistereve tė botės, i cili deri mė tani ishte i pėrjashtuar nga vėzhgimi shkencor. Megjithatė ai besonte se mund t'i afrohej kėtij realiteti dhe mundėsisht ta provonte me mjete shkencore.

Mė 1960, Dr. Stevenson botoi dy artikuj nė “Gazetėn e Shoqatės Amerikane pėr Kėrkime Psiqike” pėr fėmijė qė kujtonin jetė tė kaluara. Mė 1974, ai botoi librin e tij “Njėzet raste qė dėshmojnė pėr rimishėrim”, dhe kudo qė dilte ky libėr, ai u bė i njohur tek ata njerėzit qė interesoheshin prej shumė kohe pėr kėtė temė. Gėzoheshin qė mė nė fund iu parashtrua njė kėrkim kaq themelor pėr rimishėrim nga njė burim shkencor. Mė 1997, Dr. Stevenson botoi veprėn e tij me emrin “Rimishėrim dhe biologji – Njė kontribut pėr etiologjinė e nishaneve dhe defekteve tė lindjes”. Nė vėllimin e parė, ai pėrshkruan kryesisht nishanet – kėto shenja dalluese nė lėkurė tė cilat i sjell nė botė njė foshnje e porsalindur dhe qė nuk shpjegohen dot vetėm me trashėgim. Nė vėllimin e tij tė dytė, Dr. Stevenson pėrqendrohet kryesisht nė shformimet dhe anomali tė tjera me tė cilat linden fėmijė dhe qė nuk mund tė shpjegohen me dukuri tė trashėgimisė, tė paralindjes ose tė krijuara gjatė lindjes. Kjo vepėr monumentale pėrfshin qindra imazhesh qė i dokumentojnė provat.

Gjatė hulumtimit tė tij tė parė tė disa rasteve qė kishin tė bėnin me kujtimet e fėmijėve tė jetėve tė kaluara, Dr. Stevenson vuri re me interes se kėta fėmijė mbajnė shpesh nishane tė pėrhershme, tė cilat, me sa duket, lidhen me vrasėsin e tyre ose me vdekjen qė pėsuan nė njė jetė tė mėparshme. Kėrkimet e Stevensonit pėr nishanet dhe defektet e lindjes kanė njė rėndėsi kaq tė veēantė pėr provėn e rimishėrimit sepse furnizojnė dėshmi objektive dhe grafike pėr rimishėrim, qė janė mė tė vlefshme se kujtimet dhe rrėfimet – shpesh fragmentare – tė fėmijėve dhe tė rriturve tė pyetur, tė cilave, edhe nė rast se verifikohen mė pas, nuk mund t’u jepet vlera e njėjtė shkencore.

Nė shumė raste tė paraqitura nga Dr. Stevenson ka edhe dokumente mjekėsore nė dispozicion si provė tė mėtejshme, tė cilat zakonisht hartohen pas vdekjes sė personit. Dr. Stevenson shton se nė rastėt tė cilat i hulumtonte dhe “zgjidhte” dhe ku ishin prezente nishane dhe shformime, ai nuk besonte se do tė kishte ndonjė shpjegim tjetėr me vend se ai i rimishėrimit. Vetėm 30 % - 60 % tė kėtyre shformimeve janė defekte lindjeje qė mund tė shpjegohen me faktorė gjenetike, infeksione virale ose shkaqe kimike (dmth. si ato tė fėmijėve tė dėmtuar nga ilaēi Talidomid ose nga alkoholi). Me pėrjashtim tė kėtyre shkaqeve tė vėrtetueshme, mjekėsia nuk ka shpjegim tjetėr pėr 40 % - 70 % tė tjerė tė rasteve pėrveē shpjegimit tė rastėsisė. Tani Stevenson na dha njė shpjegim tė suksesshėm pėrse njė person lind me kėto shformime dhe pėrse shfaqen pikėrisht nė atė pjesė tė trupit dhe jo nė njė pjesė tjetėr.

Shumica e rasteve tė nishaneve dhe shformimeve prej lindjes pėr tė cilat nuk ka shpjegim mjekėsor kanė njė deri pesė veēori tė pėrbashkėta.

(1) Nė skenarin mė tė jashtėzakonshėm ėshtė e mundur qė dikush qė besonte nė rimishėrim ka shprehur dėshirėn pėr t'i rilindur njė ēifti tė veēantė ose njė partneri tė njė ēifti. Kjo ndodh zakonisht sepse janė tė bindur se ata njerėz tė veēantė do tė kujdesen mirė pėr ta. Kėto kėrkesa paraprake shprehen shpesh nga indianėt Tlingit tė Alaskės dhe nga tibetanėt.

(2) Mė tė shpeshta se ato janė raste ėndrrash profetike. Dikush qė ka vdekur i shfaqet njė gruaje shtatzėnė ose ende jo shtatzėnė dhe i tregon se ai ose ajo do t’i rilindet asaj. Nganjėherė tė afėrm ose shokė tė saj kanė ėndrra tė tilla dhe pastaj ia tregojnė ėndrrėn gruas shtatzėnė. Dr. Stevenson gjeti kėto ėndrra profetike shumė tė pėrhapura nė Burmė dhe mes indianėve tė Alaskės.

(3) Nė kėto kultura, nė trupin e njė fėmije tė porsalindur kėrkohen shenja tė njohshme pėr tė pėrcaktuar nėse atyre u rilind personi i vdekur. Kėrkimi i shenjave tė identifikimit ėshtė shumė i pėrhapur nė kulturat qė besojnė nė rimishėrim dhe veēanėrisht tek indianėt Tlingit dhe tek Igbot e Nigerisė. Disa fise tė Afrikės perėndimore bėjnė shenja nė trupin e tė sapovdekurit pėr ta identifikuar personin kur rilind.

(4) Ngjarja qė ndodh mė shpesh ose emėruesi i pėrbashkėt lidhur me rilindje ėshtė me gjasė ajo se fėmijės i rikujtohet njė jetė e kaluar. Fėmijėt fillojnė zakonisht tė flasin pėr kujtimet e tyre midis moshave dy dhe katėrvjeēare. Kujtimet e tilla fėmijėrore pakėsohen gradualisht kur fėmija ėshtė midis katėr dhe shtatė vjeē. Natyrisht ka gjithmonė pėrjashtime, si fėmijė qė vazhdojnė ta kujtojnė jetėn e mėparshme, por tė cilėt pėr arsye tė ndryshme nuk flasin pėr tė.

Shumica e fėmijėve flasin pėr identitetin e tyre tė mėparshme me shumė intensitet dhe emocion. Shpesh nuk mund tė gjejnė vetė se cila botė ėshtė reale dhe cila nuk ėshtė. Pėrjetojnė shpesh njėfarė ekzistence tė dyfishtė, ku nganjėherė njėra jetė ėshtė mė e dukshme dhe nganjėherė tjetra. Prandaj flasin zakonisht pėr jetėn e tyre tė kaluar nė kohėn e tashme duke thėnė gjėra si: “Kam njė burrė dhe dy fėmijė qė jetojnė nė Jaipur”. Pothuajse tė gjithė janė nė gjendje tė na tregojnė pėr ngjarjet qė kanė ēuar deri te vdekja e tyre.

Fėmijė tė tillė kanė tendencė t’i mbajnė prindėrit e mėparshėm pėr prindėrit e tyre reale dhe jo ata tė tanishėm, dhe zakonisht shprehin dėshirėn pėr t’u kthyer tek ata. Pasi u gjet familja e mėparshme dhe detaje pėr personin nė atė jetė tė kaluar kanė dalė nė dritė, atėherė origjina e emėruesit tė pestė tė pėrbashkėt – sjellja e spikatur ose e ēuditshme e fėmijės – bėhet e kuptueshme.

(5) Pėr shembull, nėse fėmija lind nė njė familje tė njė klase shumė tė ulėt nė Indi dhe ka qenė anėtar i njė kaste mė tė lartė nė jetėn e mėparshme, mund tė ndihet i parehatshėm nė familjen e re. Fėmija mund tė kėrkojė tė shėrbehet dhe mund tė refuzojė tė mbajė rroba tė lira. Stevenson na jep disa shembuj tė kėtyre sjelljeve tė jashtėzakonshme.

Nė 35 % tė rasteve qė hulumtoi, fėmijėt qė vdiqėn njė vdekje tė panatyrshme zhvilluan fobi. Pėr shembull, nėse u mbytėn nė njė jetė tė kaluar, atėherė shpeshherė zhvilluan njė drojė nga ujėra tė thella. Nėse u pushkatuan, shpesh kishin frikė nga pushkat dhe nganjėherė nga pėrplasje tė forta nė pėrgjithėsi. Nėse vdiqėn nė njė aksident rrugor, nganjėherė zhvilluan njė fobi nga udhėtimi me makinė, autobus ose kamion.

Njė formė tjetėr sjelljeje tė jashtėzakonshme, qė vėzhgohej shpesh, u quajt “filia” nga Dr. Stevenson dhe ka tė bėjė me fėmijė qė shprehin dėshirėn pėr tė ngrėnė gjellė tė ndryshme ose pėr tė veshur rroba tė tjera nga ato tė kulturės sė tyre. Nėse njė fėmijė ka zhvilluar njė varėsi nga alkoholi, duhani ose droga kur ishte i rritur nė njė mishėrim tė mėparshėm, atėherė mund tė shprehė njė nevojė pėr kėto lėndė dhe mund tė zhvillojė njė mall pėr to nė njė moshė tė njomė.

Shumė prej kėtyre fėmijėve me kujtime pėr jetėn e kaluar shfaqin aftėsi ose dhunti qė kishin nė jetėn e mėparshme. Shpesh fėmijėt qė i pėrkisnin seksit sė kundėrt nė jetėn e mėparshme kanė vėshtirėsi t’i pėrshtaten seksit tė ri. Kėto probleme lidhur me “ndryshimin e seksit” mund tė ēojė deri te homoseksualiteti mė vonė. Vajza tė mėparshme qė janė rilindur djem mund tė dėshirojnė tė vishen si vajzė ose tė preferojnė tė luajnė me vajza dhe jo me djem.

Deri mė tani, tė gjitha kėto ēudi njerėzore kanė qenė njė mister pėr psikiatra tradicionalė – fundmė, prindėrit nė kėto raste nuk fajėsohen dot pėr sjelljen e fėmijėve tė tyre. Mė nė fund, kėrkimi pėr rimishėrim hedh dritė mbi kėtė temė. Nė tė kaluarėn, mjekėt shpjegonin kėto veēori me njė mungesė ose tepricė hormonesh tė caktuara, por tani duhet tė mendojnė sėrish.

“Vdiq i lumtur dhe prit tė marrėsh njė formė tė re dhe mė tė mirė. Si dielli, vetėm me t’u perėnduar nė perėndim mund tė lindėsh nė lindje.” - Xhelaludin Rumi

Dr. Maosen Zhong

Admin

1182


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Admin prej 30.05.08 1:18

Rimishėrimi



Rimishėrimi (lat. reincarnatio) ėshtė mėsimi qė pohon se shpirti ėshtė i pavdekshėm, dhe ai rilind pas vdekjes trupore nė njė trup tjetėr.

Sipas disa feve, si: hinduizmi, jainizmi dhe sikhizmi, besohet qė shpirti njerėzor rikthehet nė tokė nė forma tė ndryshme shumė herė, derisa tė mbėrrijė pėrsosmėrinė.

Nė ēdo jetė nė botėn lėndore njeriu zhvillon njė personalitet tė ri, i cili bazohet mbi pėrvojat e jetėve te kaluara, duke fituar njohuri dhe pėrvoja tė reja.

Disa pjesė tė qėnies mbesin vazhdimisht tė pranishme gjatė gjithė jetėve tė kaluara.

Besohet zakonisht qė ka ndėrveprim midis parapėrcaktimit tė disa pėrvojave, apo mėsimeve tė menduara tė ndodhin gjatė jetės trupore, dhe dėshirės sė lirė tė njeriut nė kohėn qė ata e jetojnė atė jetė.

Pra, sipas kėtyre besimeve shpirti i zgjedh vetė prindėrit, familjen, rrethin shoqėror, vendin, kombin, kohėn dhe rrethanat nė tė cilat ai do tė lindė, pėr tė mėsuar dhe pėrjetuar gjėra tė cilat ai nuk ka mundur t“i mėsojė dhe pėrjetojė nė jetėt e mėparėshme me qėllim pėr t“u pėrmirėsuar me anė tė veprimeve tė drejta e tė mira, pasuruar dhe pjekur derisa tė mbėrrijė tė shkėputet nga zingjiri i rimishėrimeve pėr t“u bashkuar me absoluten.

Shpirti zakonisht quhet edhe "Vetja e vėrtetė ose e epėrme", "Shkėndija hyjnore" ose "Uni" .

Admin

1182


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 11.08.09 12:30

JETKTHIMI
(Reincarnation)

Nga vėzhgimi i vėmendshėm i natyrės, bėhet mė se e qartė se ēdo gjė nė univers zhvillohet nė baza ciklike. Stinėt ndjekin njėra-tjetrėn dhe dita zevendėsohet me natėn sipas njė ritmike tė caktuar. Ne as qė mund tė na shkojė nė mend p.sh, qė muzgu tė mos ja lerė vendin agimit, apo qė dimri tė vazhdojė dhe nė verė. Fazat e Hėnės, periudha mbjelljes a korrjeve, vetė rrotullimi i planetėve anembanė universit shėnon qartėsisht faktin se gjithshka evulon nė formė pėrsėritėse.

FORMAT CIKLIKE

Shembuj tė tillė, mund tė gjendjen nė jetėn pėrditshme, ku brenda 24 orėve, ka gjithmonė njė alternim mes punės dhe shplodhjes. Mjekėsia na tregon se edhe trupi ka ciklet e veta – qė nga rrahjet e zemrės, zhvillimi dhe ripėrtėritja e qelizave, dhe madje funksionimi i trurit. Psikollogjia vėren se si fazat e depresionit zevendėsohen nga euforia, dhe aktivitetet mendore nga nevoja pėr qetėsim. Fizikisht, emocionalisht dhe mendėrisht, ēdo periudhė aktiviteti ballancohet me njė fazė rigjenerimi dhe shlodhjeje.
Nga ana tjetėr, historianėt dhe sociologėt bėjnė tė njejtėn gjė kur ilustrojnė ngjarjet e periudhat kohore. Luftrat e ndryshme, fazat e depresionit, ndryshimet ekologjike, luhatjet e bursės, rikthimi i epidemive, krimet e pėrsėritura, tė gjitha kėto gjėra mund tė pėrllogariten dhe dokumentohen sipas metodave pėrkatėse.

CIKLET E EVOLUCIONIT

Nė skemėn e pėrgjithėshme tė evolucionit, ligji i pėrsėritjes, a rikthimit, zė njė vend tė rėndėsishėm. Parė me kujdes, jeta jonė zhvillohet pėrmes njė serie ritmike pėrsėritjesh. Rritmi i jetės na bėn tė identifikohemi me tė thuajse pa kuptuar. Vetė shpirti i pavdekshėm qė ndodhet brenda secilit, e manifeston veten nė nivele tė ndryshme, duke akumuluar eksperiencat e jetės sė pėrditshme pėrmes dėshirave, emocioneve e veprimeve nga mė tė ndryshmet. Tė gjitha kėto faza janė me rėndėsi pėr evulucionin tonė se qenie, por nga ana tjetėr, edhe periudhat e qetėsimit dhe rigjenerimit janė po aq tė nevojshme. Ky cikėl aktiviteti dhe qetėsimi quhet reincarnacion apo jetkthim.

METODĖ TRANSPORTIMI


Ne mund ta shikojmė jetkthimin si njė mėnyrė transportimi nga njė nivel evolimi nė tjetrin. Nga ky kėndvėshtrim, ėshtė mė tepėr njė metodė, se sa njė pėrfundim final. Nėse do tė udhėtonim psh, nga Tirana nė Janinė, ne mund ta bėjmė kėtė me mjete nga mė tė ndryshmet. Dikush prefron tė fluturojė, njė tjetėr tė ngasė makinėn, a marrė autobusin... Kur koha dhe gjendja fizike nuk ėshtė problem, e njėjta rrugė mund tė bėhet edhe me kėmbė a biēikletė, po t’ju vijė pėr shtat! Largėsia ama, ngelet gjithmonė e njėjtė, vetėm koha dhe mjeti i transportit ndryshon, nė vartėsi tė vullnetit dhe dėshirės sė secilit.

Kėshtu edhe nė udhėtimin e jetės, nė kėtė aventurė evolucioni tė mahnitshme, distanca qė na duhet tė pėrshkojmė ėshtė e njėjtė, veē metodat e arritjes nė destinacion ndryshojnė. Zgjidhja jonė, mund tė bazohet nė faktorė nga mė tė ndryshmit, sepse edhe dėshirat, mendimet dhe veprimet tona (me njė fjalė tė vetme karma), ndryshojnė sipas rastit. Sidoqoftė, ėshtė me rėndėsi tė kuptohet se pėr tė pėrparuar me siguri, pėrpjekjet e secilit janė vendimtare. Ēdo gjė nė univers funksionon nė bazė tė ligjėsive tė caktuara, qė s’mund tė anashkalohen. Kėshtu edhe gjatė shtegėtimit tonė, ka rregulla qė duhen mbajtur parasysh.

Kur udhėtojmė me aeroplan psh, ne na duhet ta reduktojmė numrin e sendeve qė marrim me vete. E njėjta gjė ndodh edhe nė planin shpirtėror. Nėse valixhet do tė quheshin ‘karma’ s’do shumė mend qė ato do duhej tė zvogėloheshin nė maksimum, pėrpara se madje tė na krijohej mundėsia pėr tė udhėtuar me njė shpejtėsi tė tillė. (Ēfarė quajmė valixhe apo karma nė kėtė mes, nuk ėshtė gjė tjetėr veē se pasojat negative tė akumuluara nga mednimet, dėshirat dhe veprimet e gabuara). Njė gjė e tillė mund tė mos duket e lehtė por dhe e pamundur s’ėshtė!

JETKTHIMI SI RAST QĖ DUHET SHFRYTĖZUAR


Jetkthimi pra, mund tė shikohet si njė mundėsi e shkėlqyer pėr tė ecur mė tutje, nė bazė tė vetė individualitetit tonė. Ndaj mund tė konsiderohet jo aq sa njė numėr jetėsh tė njėpasnjėshme, se sa njė seri mundėsish pėr realizimin e dėshirave dhe qėllimeve qė i kemi vėnė vetes. Nga kjo anė, jetkthimi ngjason me njė teknikė qė shpirti pėrdor pėr tė pėrvetėsuar gjithė spektrin e egzistencės. Kur e kuptojmė kėtė, ne mėsojmė tė mos e identifikojmė veten me mėnyrėn e udhėtimit, e as me rrugėn vetė, por vetėm me atė nivel vetėdijshmėrie, qė thjesht sa pasurohet nga eksperiencat e jetės.

Prej njė kėndvėshtrimi tė tillė, gjithė njerėzimi mund tė pėrfytyrohet nė marshim e sipėr pėrgjatė njė shkallareje gjigande, pjesėt e poshtme tė sė cilės e ka zanafillėn nė muzgun e kohėrave, ndėrsa e sipėrmja nė dritėn e Njohjes Absolute. Pavarėsisht nga niveli i arritur, gjithmonė je me shokė.

SHPIRTI I PAVDEKSHĖM


Fakti i parė qė duhet pasur parasysh rreth jetkthimit, ėshtė se shpirti apo vetėdija ka egzistuar para lidjes, e pėr rrjedhojė vazhdon edhe pas vdekjes. Fakti i dytė me rėndėsi themelore ėshtė se shpirti ėshtė nė rritje dhe zhvillim tė vazhdueshėm, qė nga ‘zgjimi’ fillestar, e deri nė pjekurinė e pėrftuar nė periudha kohore tė pamatshme. Duke qenė tė vetėdijshmėm rreth jetkthimit, ne jemi nė gjendje ta kundrojmė jetėn nga prespektiva e njė udhėtimi progresiv drejt pėrsosmėrisė sė nivelit njeėzor, ku ndodhemi nė momentin pėrkatės. Ne na bėhet e qartė se shpirti nuk vjen nė kėtė jetė pa pritur e pakujtuar, por pas njė rruge tė gjatė provash dhe eksperiencash paraprake ku pati mundėsi tė pėrvetėsonte karakteristikat me tė cilat e identifikojmė veten sot. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr tė ardhmen qė shtrijet para nesh, atė tė ardhme qė po merr formė pikėrisht nė kėtė ēast, nga veprimet e kėtij momenti.

PROĒESI I JETKTHIMIT

Shpirti i pavdekshėm ja nis shtegtimit pėrmes formave tė ndryshme tė egzistencės duke u identifikuar me atė nivel mendor dhe emocional qė korespondon me shkallėn e tij tė evolucionit. Po nga kjo bazė, ai manifestohet edhe nė planin fizik, ku zgjedh formėn qė i pėrshtatet dhe i mundėson pėrparimin e mėtejshėm. Nė shkollėn e jetės, ai kalon nga njė klasė te tjetra duke pėrsėritur gjithmonė tė njėjtin cikėl, nga lindja, rritja, pjekuria dhe vdekja, brenda pėr brenda njė faze tė vetme.

Nga kjo ėshtė e qartė se ajo qė quajmė vdekje tė trupit fizik, s’ėshtė gjė tjetėr veēse njė ‘ndėrrim kostumi’. Ashtu si rrobat qė konsumohen nga pėrdorimi pas njė farė kohe, ndodh edhe me trupin. Por eksperienca e pėrftuar nga faza e kėsaj jete, ėshtė baza nga e merr zanafillėn jetkthimi nė vijim. Kėshtu ciklet e egzistencės ndjekin njėra tjetrėn dhe eksperiencat e fituara nė planetin tonė ja lėnė vendin gradualisht egzistencės nė botė e gjithėsi tė tjera.

OPTIMIZMI DHE JETKTHIMI


Duke e pasur tė qartė sa u tha mė sipėr, e vėrteta rreth jetkthimit duhet tė shėrbejė si burim frymėzimi pėr secilin nga ne. Nė bazė tė ligjit tė pagabueshėm sė shkakut dhe pasojės, plotėsuar me njohurinė e shumėjetėve, mėnyra pėr tė ndėrtuar tė ardhmen sipas dėshirės, ėshtė nė dorė tė secilit. Asgjė nuk ėshtė e pamundur, pėr atė qė vepron me drejtėsi, kurajo dhe pa e lėshuar zemra. Dėshtimi i vėrtetė do tė quhej vetėm pesimizmi i pajustifikueshėm. Mundėsitė pėr progres, paraqiten sėrisht, jetė pas jete, sepse jetėkthimi ėshtė vetė ritmi i egzistencės.

Ēdo sekondė qė kalon, ja lė vendin njė tjetre. Vetėdijshėria rreth kėtij ligji universal, na lejon ta jetojmė jetėn nė maksimum dhe me optimizėm. Parė nga ky kėndvėshtrim, asgjė nuk ėshtė e parėndėsishme, dhe e pakuptimtė, pėkundrazi, ēdo gjė ka vlerėn e vet dhe njė qėllim tė caktuar. Prandaj ēdo moment dhe mundėsi duhet shfrytėzuar sa mė mirė, duke e jetuar tė tashmen pa e humbur pėr asnjė ēast vizionin e sė ardhmes, nė marshimin e pandalshėm drejt pėrjetėsisė dhe Njohjes Absolute.

Gazmend Ēeno
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 11.08.09 12:31

Rimishėrimi, Karma & Jeta pas Vdekjes

A mund tė zgjedhėsh se ēfarė do tė tė ndodhė pasi vdes?
A ėshtė i vėrtetė rimishėrimi? A ka jetė pas vdekjes? Ē'mund tė themi pėr karma-n?


Njerėzit kanė pyetur gjithmonė veten se ēfarė--nėse ka diēka--gjendet pėrtej varrit.
A ėshtė vdekja fundi i ekzistencės, njė hyrje nė pėrjetėsi, apo njė pushim midis jetėve tokėsore? Disa thonė se shpirti rimishėrohet nė shumė trupa tė ndryshėm, dhe afro 25% e amerikanėve e besojnė kėtė. Pse tėrheq kaq shumė njerėz rimishėrimi?

Rimishėrimi dhe Karma

Rimishėrimi u ofron shpresė shumė njerėzve. Nėse nuk e jetojmė mirė kėtė jetė, kemi njė mundėsi tjetėr. Megjithatė, edhe ata qė besojnė nė rimishėrimin e pranojnė se shumica e njerėzve nuk i mbajnė mend jetėt e tyre tė mėparshme. Si mund tė mėsojmė nga gabimet e kaluara nėse nuk i mbajmė mend? Ne bėjmė gjithmonė tė njėjtat gabime. Duke parė rėnien morale nė historinė njerėzore, a kemi ndonjė arsye tė shpresojmė se nė njė jetė tjetėr do tė ndreqemi?

Rimishėrimi gjithashtu pretendon se siguron drejtėsi. Sipas ligjit tė karmas (njė rregull i papėrkulur dhe jopersonal i universit), ne marrimatė qė meritojmė nė ēdo jetė. Veprat tona tė mira dhe tė kėqia prodhojnė rezultate tė mira dhe tė kėqija nga njė jetė nė tjetrėn.

Sipas karmas nuk ka vuajtje tė padrejtė, sepse askush nuk ėshtė i pafajshėm.

Gjithkush qė vuan e meriton, nė bazė tė karmas. Foshnja qė lind pa kėmbė e meritonte, dhe po ashtu edhe vajza qė u pėrdhunua.

Ne tė gjithė e mbartim me vete karman tonė nė ēdo jetė. Nuk ka hir, nuk ka falje, nuk ka mėshirė.

Jo vetėm qė ky nuk ėshtė lajm i mirė pėr ata qė kanė njė ndėrgjegje tė trazuar, por karma bie nė konflikt edhe me sensin tonė moral qė njė pjesė e vuajtjes ėshtė e pamerituar dhe meriton keqardhje dhe veprime nga ana jonė pėr ta lehtėsuar.

nga Douglas Groothuis, Ph.D.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 11.08.09 12:33

Rimishėrim dhe Karma: Konceptet e ekzistencės

A ėshtė vdekja fundi i ekzistencės, njė hyrje nė pėrjetėsi, apo njė pushim midis jetėve tokėsore?

Njerėzit kanė pyetur gjithmonė veten se ēfarė (nėse ka diēka) gjendet pėrtej varrit. A ėshtė vdekja fundi i ekzistencės, njė hyrje nė pėrjetėsi, apo njė pushim midis jetėve tokėsore? Disa thonė se shpirti rimishėrohet nė shumė trupa tė ndryshėm dhe afro 25% e amerikanėve e besojnė kėtė. Pse tėrheq kaq shumė njerėz Rimishėrimi?

Qė atėherė kur njeriu vėzhgoi pėr herė tė parė, kureshtar, natyrėn dhe pa funksionimin e saj ritmik, e deri mė sot, kanė kaluar miliona vjetė. Ėshtė thėnė se kureshtja ėshtė dera e parė qė hapet nga aftėsia e tė filozofuarit. Dhe kjo gjė ėshtė e vėrtetė. Me vėzhgimin e natyrės dhe tė ritmeve tė saj, njeriu filloi tė filozofojė dhe tė pyesė veten pėr prejardhjen e tij dhe fatin e tij, pėr jetėn dhe vdekjen, pėr vetė natyrėn e tij dhe rėndėsinė e Ekzistencės dhe tė Universit dhe kėshtu filloi tė ndjente botėn hyjnore, Pėrjetėsinė.

Njė nga pikat - ēelėsat kryesorė tė filozofisė sė brendshme ėshtė ajo e ekzistimit tė Rimishėrimit, domethėnė, tė trashėgimit midis jetės dhe vdekjes sė ekzistencės njerėzore. Vėzhgimi i natyrės na mėson ekzistimin e cikleve, ritmeve qė pėrsėriten, ashtu si edhe njė pjesė muzikore, por nė nivele tė ndryshme. Notat muzikore nuk janė tė njėjta, por melodia ėshtė e njėjtė, harmonia e totalit mbetet e konsoliduar, ndryshimi i tingujve dhe pushimet, gjithēka ka tė njėjtėn mėnyrė ndėrtimi.

Njė pranverė e re zėvendėson ēdo dimėr dhe njė ditė e re zėvendėson ēdo natė. Punėn e lodhshme e zėvendėson ēlodhja, e cila lajmėron pėr njė punė tė ardhshme tė re. Pas ēdo stuhie vjen qetėsia. Por, pavarėsisht se trėndafilat e ēdo pranvere janė tė ndryshėm nga tė kaluarit, aroma e tyre ėshtė e njėjtė. Vėzhgime tė tilla, mendime tė tilla, bėnė qė njeriu tė kuptojė se edhe ai vetė, si njė pjesė e pandarė e natyrės, merr pjesė nė ritmet e saj dhe duke ndjekur kėto ritme, jeton, vdes dhe rijeton nė kėtė botė.

Qėllimi i ligjit tė Rimishėrimit, ashtu si edhe tė ēdo ritmi tjetėr tė natyrės ėshtė perfeksionimi i qėnies, domethėnė tė bėhet mė e pastėr, mė e purifikuar nga gjendjet iluzioniste tė botės materiale dhe tė prirjeve inferiore, qė e skllavėrojnė nė injorancė dhe nė vuajtje. Me Rimishėrimet e njėpasnjėshme, shpirti njerėzor perfeksionohet, fiton njohuri dhe eksperienca tė nevojshme dhe lartėsohet gjithmonė e mė tepėr drejt dritės shpirtėrore, nga e cila ėshtė ndarė.

Pra ai qė Rimishėrohet ėshtė uni superior i njeriut, shpirti, qė merr nė ēdo jetė, njė personalitet, njė seks, kombėsi, familje, mjedis etj. tė ndryshėm. Dhe pėr kėtė arsye, thuhet se njeriu ėshtė njė qėnie me shumė fytyra. Pasi sa herė qė mishėrohet, "vesh" dhe pėrdor njė personalitet tė ri, tė ndryshėm. Por gjithmonė, ėshtė i njėjti individ, i njėjti un, i cili pėrdor ēdo njėrin nga personalitetet si njė mbartės qė shėrben pėr t'u shprehur nė kėtė botė.

Ashtu sikur Krisna i shpjegon Arzunės - nė librin e mrekullueshėm "Bagavad Gita" - uni thjesht ndryshon rroba - personalitete nė ēdo jetė dhe vdekja e personalitetit do tė thotė thjesht se tani uni jeton nė dimensione tė tjera mė superiore:

"Tė gjitha qėniet nė fillimin e tyre, para se tė lindin, janė tė padukshme. Sapo tė lindin bėhen tė dukshme dhe nė fundin e tyre bėhen pėrsėri tė padukshme".

Ligji i Rimishėrimit, qė duhet ta ndajmė nga doktrina e metapsikozės, ėshtė njė nga njohuritė mė tė lashta tė njerėzimit. Pėrbėnte njė mėsimdhėnie popullore nė shoqėritė tradicionale dhe transmetohej nga goja nė vesh, nga babai tek fėmijėt, nga mėsuesi tek nxenėsit. Eksperienca personale dhe kujtime nga jetėt e kaluara kishin dhe kanė, madje akoma dhe sot, miliona njerėz. Por, pėrse nuk mbajnė mend tė gjithė? Sepse, zakonisht niveli i ndėrgjegjėsimit ėshtė i lidhur ngushtė me personalitetin dhe nė ēdo jetė tė re, shpirti i njeriut merr njė personalitet tė ri. Vetėm nėse niveli i ndėrgjegjes do tė lartėsohet deri tek uni superior, atėherė do tė mund tė arrije tė kujtoje, pasi atje regjistrohen kujtimet e rėndėsishme dhe elementėt e jetėve tė kaluara. Zotėruesi i kujtimeve ėshtė uni superior dhe jo uni i pėrkohshėm i ēdo personaliteti.

Nė Perėndim, me ardhjen dhe zhvillimin e fesė sė krishterė, kjo mėsimdhėnie u harrua dhe u kufizua vetėm nė disa grupe sekrete dhe sisteme filozofike, qė nė mėnyrė sporadike e sillnin nė sipėrfaqe. Por, nė shekujt e parė kristianė, kristianizmi pranonte ekzistimin e Rimishėrimit, ashtu sikurse konkludohet nga disa pjesė tė ungjilleve, si pėr shembull tek ai i Gjonit 9 1,2 dhe 3,3 ku duket qartė se Rimishėrimi ishte njė besim publik i pranueshėm tek hebrenjtė e asaj periudhe.

Pėr teologėt e mėdhenj kristianė, si pėr Origjenin, Gregor Nazianzinon, Vasilidin dhe tė tjerė, Rimishėrimi ishte, deri nė shekullin e VI, njė e vėrtetė e patundshme. Madje, patundshmėria e ekzistencės sė tij, u konfirmua nė Kėshillin e Shenjtė tė Kaklidonės, nė vitin 451. Por, pėr arsye politike dhe pėr tė justifikuar prejardhjen hyjnore tė pushtetit mbretėror, Perandoresha Teodora, influencoi tė shoqin, Justinianin dhe mblodhi tė quajturin "Kėshillin e Pestė Global" tė vitit 553 dhe deklaroi si dogmė heretike Ligjin e Rimishėrimit. Qė atėherė e deri mė sot, Rimishėrimi konsiderohet si njė doktrinė heretike nė kishat e ndryshme kristiane, me pėrjashtime tė rralla.

Ligji i Rimishėrimit ėshtė i lidhur ngushtė dhe plotėsohet nga njė ligj tjetėr i rėndėsishėm, qė ėshtė Ligji Karma.

Fjala Karma ėshtė sankrite dhe do tė thotė "Veprim". Por nėnkuptohet, me kuptimin e gjerė tė saj, domethėnė pėrmban veprimin dhe kundėrveprimin qė ajo vetė prodhon. Karma ėshtė Ligji Universal i Veprimit dhe Kundėrveprimit, i shkakut dhe i pasojės. I njohur nė fizikė dhe nė kimi, ligji i Karmės funksionon njėlloj nė tė gjitha nivelet e ndėrgjegjes. Kėshtu, ēdo mbartės shprehjeje i ndėrgjegjes krijon dhe shlyen Karmėn e tij. Veprimet mendore dhe Psikologjike krijojnė Karma dhe si pasojė do tė pėsojnė kundėrveprime reciproke tė veprimeve tė mira apo tė kėqija qė kryen.

Ligji Karma ėshtė shfaqja dinamike e Ligjit Universal, Unik qė nė Lindje quhet DARMAN. Pėr filozofėt e Indisė, pėrpara ekzistimin tė ēdo qėnie tjetėr ekzistonte njė Ligj unik, universal, i cili pėrmbante brenda tij gjithēka.

Ky ligj i pėrgjithshėm u shfaq nėpėrmjet ligjeve tė ndryshme, DARMA. Ēdo Darma ka tė bėjė me njė lloj qėniesh. Pra, ekziston njė Darma pėr njerėzimin, Darma tjetėr pėr kafshėt, tjetėr pėr bimėt e kėshtu me radhė.

Ēdo qėnie pėr t'u organizuar, pėr tė marrė formė dhe pėr t'u shfaqur, ka nevojė pėr njė inteligjencė. Kjo inteligjencė universale, e cila buron nga Ligji Darma, quhet MAHAT. Ėshtė Drita e Vėrtetė, qė ndryshon Darmanin nė Darmat e ndryshme, duke shfaqur nė kėtė mėnyrė krijimin. Darmani, duke kaluar nėpėrmjet Mahatit, analizohet dhe kėshtu krijohet dualizmi nė botėn e shfaqur. Ky dualizėm ėshtė Ligji i Karmės.

Kėshtu Darma dualizohet kur kapet nga mendja. Atėherė Ligji hyn nė veprim dhe ndryshohet nė dy anė tė ndryshme, veprimin dhe kundėrvėprimin, shkakun dhe pasojėn, qė funksionojnė nė kuadrin e "Rrugės sė Drejtė" tė Darmės.

Ēdo veprim provokon njė kundėrveprim dhe ēdo shkak ka njė rezultat, i cili do tė bėhet shkak pėr njė tjetėr rezultat tė ri. Nuk ekziston shkak pa pasojė dhe as pasojė qė tė mos provokojė njė kundėrveprim zinxhir.

Ligji i Karmės pra, mund ta drejtojė njeriun nė udhėkryq, pasi ka tė bėjė me veprime dhe kundėrveprime zinxhir tė pafund. Ėshtė ajo qė quhet Rrotulla e Karmės ose SAMSARA, pasi detyron njeriun nė mishėrime tė vazhdueshme dhe tė pafund, meqė nė ēdo mishėrim, ai krijon veprime dhe gjendje tė reja qė do t'i duhet tė shlyejė nė mishėrime tė tjera dhe kėshtu me rradhė.

Por, si mund tė ēlirohet dikush nga Rrotulla e Samsarės?

Esoterizmi tradicional, i bazuar nė mėsimdhėniet e tė diturve, na pėrgjigjet:

"Me ushtrimin e VEPRIMIT TĖ DREJTĖ, qė nuk pret fryte nga veprimet e tij dhe me respekt kundrejt DETYRĖS dhe LIGJIT tė natyrės. Vetėm atėherė njeriu mund tė ēlirohet nga rrotulla e rimishėrimeve tė pėrjetshme dhe ndodhet pėrtej tė mirės dhe tė keqes".

Karma mund tė jetė, sipas cilėsisė sė tij, e mirė apo e keqe. Por kėtu duhet tė theksojmė se tė dyja llojet lidhin. Vetėm veprimi i drejtė ēliron. Veprimet e mira krijojnė kundėrveprime tė mira, Karma tė mirė dhe tė kėqijat tė kundėrtėn. Por tė gjitha kėto rikthehen tek ne dhe na lidhin, duke na kėrkuar shlyerje dhe fryte. Vetėm veprimi qė bazohet tek detyra, njė veprim krejt altruist dhe i ēliruar nga ēdo shpresė shpėrblimi, ėshtė me tė vėrtetė veprimi i drejtė, qė udhėheq nė ēlirimin pėrfundimtar nga ēdo lloj vargonjsh, pėrtej kuptimit relativ tė sė mirės apo tė keqes.

Karma dhe Rimishėrimi janė dy ligje tė lidhura ngushtė njėri me tjetrin, por edhe plotėsojnė njėri-tjetrin. Por, si mund tė shpjegojmė padrejtėsitė qė mbeten tė pandėshkuara nė jetė? Apo faktin se dikush dėnohet fenomenikisht duke qenė i pafajshėm? Si shpjegohen absurditetet, disa herė "kapriēo" tė fatit, qė na bėjnė tė pasur apo tė varfėr, pavarėsisht nga pėrpjekja dhe liria jonė? Ekzistenca e Rimishėrimit na jep njė pėrgjigjjė pozitive, duke na lejuar tė ndjejmė funksionin e njė drejtėsie absolute nė univers.

Fillimi i lirisė njerėzore ėshtė njė nga pasojat kryesore tė Ligjit tė Karmės, nė nivelin psikologjik dhe mendor tė vendimeve, pasi si do tė mundnim tė krijonim Karma tė mirė apo tė keqe nėse nuk do tė kishin liri pėr tė vendosur. Ligji Karma lidh harmonikisht dy kuptimet fenomenikisht tė kundėrta: tė vullnetit tė lirė dhe tė fatit tė pandryshueshėm. Domethėnė, me tė vėrtetė jemi tė detyruar, nė mėnyrė tė pashmangshme, tė paguajmė dhe tė pėsojmė rezultatet e veprimeve tona tė kaluara, por edhe se ēdo veprim yni i ri varet nga vendimet e lira qė ne marrim. Jemi tė detyruar tė veprojmė. Por, cili do tė jetė ky veprim? Si dhe ku do tė veprojmė? Kėtė mund ta vendosim vetė ne, me vullnetin tonė tė lirė. Dhe sa mė vullnet tė fortė tė zotėrojmė, kaq liri vendimi mė tė madhe do kemi, pasi vetėm ata qė kanė vullnet tė fuqishėm, janė tė aftė pėr tė ndryshuar fatin dhe tė vendosin lirisht, pa kufij.

http://dituri.wordpress.com
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 11.08.09 12:41

Reinkarnimi

Kuptimi i fjales reinkarnim eshte ringjallje ose e shpeguar si kalim i shpirtit ne nje tjeter trup. Po rreth ketij fenomeni cfare dini? A lidhet deri diku me fenomenin tjeter ?

Melodinė e vetė tė parė amerikani gjenial, Zhermin Gardiner, nga Baltimori, e ka interpretuar nė piano kur i kishte vetėm 13 muaj! Pas njė viti ekzekutonte Bethovenin, ndėrsa, posa i ka mbushur tri vjet, kompozon kompozimin e vetė tė parė! A ėshtė ky vetėm talent i rrallė, apo diē mė tepėr?!!

Nėse e konsultojmė fjalorin terminologjik, do tė vėrejmė se, me gjeni nėnkuptojmė shkallėn mė tė lartė tė prirjes sė individit nė formė talenti pėr njė lėmi tė caktuar, ndėrsa, nė anėn tjetėr, me talent nėnkuptojmė: aftėsinė e jashtėzakonshme tė lindur tė dikujt pėr njė veprimtari tė caktuar. Duket se ēdo gjė ėshtė e qartė, por... jo edhe aq?!!!

Disa interpretues spiritist shkojnė mė larg dhe kėtė e lidhin me njė fenomen edhe mė tė thellė... me mundėsinė e transformimit tė shpirtit tė dikujt pas vdekjes te trupi tjetėr.

Procesi i transformimit tė shpirtit, nga njė trup nė tjetrin, quhet REINKARNIM.
Sa ėshtė e mundshme njė gjė e tillė?

Tė shkojmė me radhė:
Reinkarnimin si proces, e kanė njohur dhe besuar shumė popuj qė nga civilizimet e lashta, e deri nė Lindje, ku budizmi si religjion mė i pėrhapur, procesin e transformimit tė shpirtit nga njė jetė nė tjetrėn, e ka si princip bazė, mbi tė cilin ndėrtohet.

Okultizmi si urtėsi e fshehtė e civilizimit tė lashtė njerėzor, njeriun si qenie e shpjegon me konstruksion shtatėfishor. Niveli mė i ulėt i kėtij konstruksioni ėshtė niveli fizik (si trup).

Tri nivelet e para, sipas kėsaj urtėsie tė lashtė, e ndėrtojnė personalitetin tonė dhe ato zhduken me vdekjen fizike, kurse katėr nivele tjera nė vazhdim, e ndėrtojnė individualitetin dhe ato ekzistojnė nė sferat mė tė larta hyjnore.

Nėse qenėsia e njeriut si shtatėfishėsi gjatė jetės nė realitetin objektiv ka arritur pastėrtinė shpirtėrore, ai pas vdekjes, si individualitet, ekziston dhe vazhdon tė jetojė nė pėrhershmėrinė hyjnore.

Nėse jo, atėherė shpirti transformohet nė jetėn tjetėr, duke vazhduar sėrish tė ekzistojė si tėrėsi e re shtatėfishore. Kėshtu, ky proces gjithnjė pėrsėritet nė vazhdimėsi, derisa tė arrihet pastėrtia e duhur shpirtėrore. Mė nė fund, pasi tė arrihet ky fisnikėrim, shpirti i kthehet krijuesit tė vet - ZOTIT.

Nė anėn tjetėr, dy religjione tjera mė tė pėrhapura nė botė, Islamizmi dhe krishterimi, nuk e predikojnė reinkarnimin e shpirtit, por pėr veprat e bėra gjatė ekzistimit nė realitetin objektiv-fizik, e njohin ditėn e gjykimit dhe dėnimit meritor, me qėndrimin nė Ferr, pėr veprat e bėra tė liga gjatė jetės, ose nė Parajsė, pėr vepra tė mira.

Neve tė edukuar, brez pas brezi me dominimin e njėrės prej kėtyre dy religjioneve, vėrtetė do tė jetė e vėshtirė qė me bindje tė plotė ta pranojmė reinkarnimin, por, kohėn e fundit, reinkarnimi si fenomen mistik, me tė madhe e sfidon edhe shkencėn bashkėkohore, posaēėrisht, pas njohjes zyrtare dhe aplikimit tė hipnozės eksperimentale nėpėr qendra tė ndryshme kėrkimore-shkencore tė botės.

Nga kėto hulumtime, edhe pse jashtė kureshtjes sė opinionit tė gjerė, dalin nė dritė shumė raporte fascinuese tė hulumtuesve tė ndryshėm me hipnozė, ku mediumi i caktuar, pėrmes sugjestioneve sillet nė fėmijėrinė e hershme. Me tė marrė urdhėresėn se ėshtė nė moshėn pesė vjeēare, ai fillon tė eksponojė sjellje infantile qė e karakterizojnė atė moshė.

Me kėso eksperimentesh, disa hulumtues kanė shkuar edhe mė larg, sa qė, gjatė transit hipnotik, mediumin e kanė transferuar deri nė kohėn para lindjes. Nga shumė raste tė evidentuara, disa mediume, kanė filluar tė flasin me ndonjė gjuhė tjetėr dhe tė tregojnė pėr ekzistencėn e tyre nė njė hapėsirė dhe kohė shumė mė tė hershme.

Si duket, jeta nuk pėrfundon me vdekje?!

Dymbėdhjetėvjeēarja Jelena Markard, nga Berlini pas njė traume tė rėndė, ka filluar tė flasė rrjedhshėm nė gjuhėn italiane, tė cilėn gjuhė, mė parė, nuk ka pasur mundėsi ta njohė. Vajza pandėrprerė deklaronte se emri i saj ėshtė Rozeta Kasteljani, se ka lindur nė Itali nė vitin 1887 dhe vdekur mė 1917. Hulumtuesit, lehtė e verifikojnė deklaratat e Jelenės dhe drejtohen menjeherė nė adresėn e duhur.

Derėn e hyrjes sė kėsaj familje e hap njė grua e moshuar, tė cilėn Jelena (Rozeta), e identifikon kėshtu: Ja bija iem Franse!Dhe, vėrtet, Fransea ishte e bija e Rozetės qė kishte vdekur mė vitin 1917.

Raste tė kėtilla tė evidentuara nga hulumtuesit e ndryshėm ka mjaft. Shumica prej nesh sė paku njė herė nė jetė e kemi pėrjetuar fenomenin e njohur nė psikologji Deja Vu, kur me ndonjė person, me tė cilin takohemi pėr herė tė parė nė jetė, na duket se veē jemi njohur mė parė, ose kur kemi qenė nė ndonjė qytet apo situatė tė caktuar dhe atė e pėrjetojmė sikur na ka ngjarė edhe mė herėt.

Parapsikologjia dhe hulumtuesja e fenomeneve paranormale nga Rusia, Varvara Ivanova, nė laboratorin e Shoqatės shkencore tė kėrkimeve radioelektronike tė Rusisė, me njė grup shkencėtarėsh tė mirėfilltė, intensivisht ka zhvilluar eksperimente rreth mundėsisė sė dėshmimit shkencor tė bartjes sė shpirtit pas vdekjes, nga njė person i vdekur nė tjetrin.

Pas hulumtimeve shumėvjeēare nė kėtė fushė, ajo publikisht ka deklaruar se i beson reinkarnimit dhe gjatė hulumtimeve tė saja tė bėra, ka arritur nė rezultate tė lakmueshme nė kėtė drejtim. Si metodė kėrkimore, Ivanova, mė sė shumti ka pėrdorur regresionin e transit tė shkaktuar hipnotik pėrmes metodės sė hipnozės. Nė njė prononcim tė saj bėrė para mediave, ajo haptas dhe tejet guximshėm ishte shprehur:

Pėr botėn dhe realitetin tonė objektiv ne dimė shumė pak. Qė tani mund tė deklaroj me plotė pėrgjegjėsi se pas vdekjes fizike tė trupit, jeta jon nuk zhduket nė tėrėsi. Ata, tė cikėt frikohen ta pėrdorin termin shpirt, ju sugjeroj le ta pėrvetėsojnė nocionin tim origjinal pėr kėtė definim: kompleksi individual energoinformativ.

Esenca nuk ėshtė nė terminologji, por nė thelbin e saj se jeta nuk fillon me lindje dhe as qė mbaron me vdekje. Nė realitet, kemi tė bėjmė me njė varg reinkarnime - tė ndėrrrimit tė mbėshtjellėsit tonė fizik, i cili nė vete ruan diēka qė nuk mund tė shkatėrrohet - e kjo diēka ėshtė fillimi i pėrhershėm!.

Njohja dhe pranimi i ekzistimit tė reinkarnimit - vazhdon Ivanova - do tė kishte dhe rėndėsinė e hapjes sė mundėsive tė shėrimit tė mjaft sėmundjeve, veēanėrisht qė kanė prejardhje psikike.

Si shembull pėr kėtė, ajo tregon rastin, se si me kėtė metodė, pėr qėllime eksperimentale, ka arritur deri te shėrimi i njė pacienti me fobi (frikė):
- Njė inxhinier dyzet e pesė vjeēar, gjithnjė, kur hetonte se rrugės pas tij vinin dy apo tre persona tė panjohur, ai ndjente dhembje tė papėshkrueshme tė shpinės. Analizat e bėra laboratorike - medicinale dėshmonin se praktikisht ai nuk vuante nga asnjė sėmundje.

Me pėrdorimin e metodės sė regresionit pėrmes hipnozės, kėtė person e ktheva nė kohėn para lindjes dhe zbulova se ai nė jetėn e pėrparshme ishte vrarė me revole pas shpine nga personat e panjohur. Kur e njoftova pėr kėtė realitet, ai u bind dhe nga ky moment, kurrė mė nuk kishte dhembje. Ishte i shėruar tėrėsisht!
.
Sigurisht qė ne, vetėm me njė artikull tė kėtij lloji, nuk mundemi ta bindim asnjė skeptik se jeta jonė pas vdekjes vazhdon tė ekzistojė nė ndonjė mbėshtjellėse tjetėr fizike.

Por, nėse u besojmė tė dhėnave statistikore tė gjendje kolektive shpirtėrore tė popujve qė, sipas bindjeve religjioze, reinkarnimin e konsiderojnė si proces tė pashmangshėm tė shpirtit, atėherė tregohet se kėta janė mė pak agresiv, shpirtėrisht mė tė qetė, mė tė moralshėm dhe shumė pak vuajnė nga sėmundjet psikike.

Ata e kanė pėrballuar nė vete frikėn nga vdekja dhe kjo i bėn qė tė jenė edhe mė tė suksesshėm nė jetė.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:21

Si dhe kur ka lindur doktrina mbi pavdekėsinė e shpirtit ?

Ideja e pavdekėsisė njerėzore ėshtė ndėr mė tė lashtat dhe pėrbėn njė nga mėsimet mė themelore tė shumicės sė feve qė nga hershmėria e deri nė ditėt tona.

Ajo lidhet me besimin nė njė shpirt tė pavdekshėm. Tė krishterėt kanė besuar dhe vazhdojnė tė besojnė nė jetėn e pasvdekjes, njė jetė tė pėrjetshme nė qiell ose nė ferr. Hinduistėt besojnė nė rimishėrimin.

Judaizmi e ka doktrinė zyrtare ringjalljen e shpirtit, por dhe tė trupit.

Pikėpamja myslimane mbėshtetet nė besimin se pas vdekjes ka njė ditė gjykimi, ditė kur jeta vlerėsohet si para njė gjykate dhe njeriu pėrfundon nė parajsė ose nė flakėt e ferrit.

Budistėt e Siri Lankės nė ditėt e vdekjes, i lėnė dritaret e dhomave hapur qė tė lehtėsojnė daljen e shpirtit tė tė vdekurit nga shtėpia.

Besimi nė pavdekėsinė e shpirtit thuajse ėshtė universal: njė gjėsend i padukshėm brenda personit, qoftė kjo njė frymė, njė shpirt, njė qenie e brendshme a njė hije pa trup ėshtė e pavdekshme dhe e vazhdon jetėn pas vdekjes sė trupit.

Veē atyre feve qė pėrmendėm mė lart, dhe besime tė tilla si animizmi afrikan, besimi i aborigjenėve tė Australisė, shintoizmi japonez, duke kombinuar traditat lokale me doktrinat e feve tė tyre, i mbeten idesė se qeniet njerėzore frymėrisht janė tė pashkatėrrueshme.

Kjo doktrinė ėshtė njė nga gurėt e themelit pėr gjithė teologjinė dhe filozofinė e feve nė botė.

Origjina

Gjithė qytetėrimet e lashta e kishin tė pėrbashkėt mėsimin mbi pavdekėsinė e shpirtit.

Ėshtė e pranuar pėrgjithėsisht nga studiuesit se origjinat e njė besimi tė tillė tė ēojnė te babilonasit dhe se qė herėt egjiptasit, persėt e grekėt, i ndjenė ndikimet e fesė babilonase.

Nė epin sumer tė Gilgameshit, heroi ndeshet me vdekjen, vihet nė kėrkim tė pavdekėsisė, por shpresa e tij pėr pavdekėsi ėshtė njė iluzion, vdekja ėshtė e pashmangshme. Nga ana tjetėr, fakti qė bashkė me tė vdekurin varroseshin dhe sendet qė njeriu do t’i pėrdorte nė jetėn e pėrtejme, na bėn tė mendojmė se sumerėt besonin qė jeta nė ndonjė mėnyrė, nė ndonjė formė, vazhdon dhe tej kėtij ndryshimi, vazhdonte prapė nėpėrmjet kalimit nė njė lloj jete tjetėr, tej kėsaj ekzistence qė e shkatėrron krejtėsisht vdekja.

Sipas mitologjisė biblike, qyteti i Babelit, Babilonia, mendohet se u ndėrtua nga Nimrodi, njė stėrnip i Noes. Pas pėrmbytjes sė pėrbotshme, nė ditėt e Noes njerėzimi kishte vetėm njė fe, njė gjuhė.

Pas ngatėrrimit tė gjuhėve nė Babel, ndėrtuesit e Kullės ndėrprenė punėn pėr lartimin e saj dhe u shpėrndanė duke marrė me vete fenė, mėsimet fetare babilonase tė cilat i pėrhapėn nė tė gjitha anėt e dheut.

Mundet qė ky Nimrod, i himnizuar, tė jetė perėndia babilonase Marduk. Marduku ėshtė heroi i epit tjetėr sumer, i epit tė Krijimit, qė sjell kalimin nga perėndia matriarkale Tiamati, nė perėnditė patriarkale.

Nga sa thamė mė sipėr, miti i Kullės sė Babelit na ēon te ideja se sumero-akadėt, nė veēanti babilonėt, janė vendlindja e idesė sė pavdekėsisė sė shpirtit.

Mė tej nga kontaktet, pikėpamjet dhe zakonet babilonase u futėn dhe nė kultet e egjiptasve. Nė Persi, kulti i Mithrės zbulon haptas ndikimet e mėsimeve babilonase.

Pėrzierja e gjerė e elementeve semitikė si nė mitologjinė e hershme greke, si nė kultet e saj, sot pranohet pa mėdyshje nga gjithė shkenca studimore.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:23

Nga Persia te piramidat

Nė Lindje, nė Persi, (Irani i sotėm) nė shekullin e shtatė p.K., u shfaq njė profet i quajtur Zoroastėr, i cili pėr herė tė parė solli njė mėnyrė tė re adhurimi qė u njoh si zoroastrizėm.

Kjo u bė feja e Perandorisė Persiane qė dominonte botėn shumė mė pėrpara se Greqia tė bėhej ajo fuqia e madhe qė njohim.

Shkrimet zoroastriane thonė se nė pavdekėsi, shpirti i tė drejtit do tė jetė gjithmonė nė hare, por shpirti i gėnjeshtarit sigurisht nė mundime do tė jetė.

Dhe kėto ligje Ahura Mazda (d.m.th., Perėndia i menēur) i ka vendosur nėpėrmjet autoritetit tė tij sovran.

Mėsimi i pavdekėsisė ishte pjesė pėrbėrėse dhe e fesė persiane para- zoroastriane.

Fiset e lashta iraniane u ēonin ushqime dhe veshje shpirtrave tė tė vdekurve, pėr t’i marrė ato me tė mirė, qė t’u sillnin dobi nė kėtė botė dhe nė botėn e pėrtejme.

Jeta pas vdekjes ishte besimi qendror i egjiptianėve. Ata besonin se shpirti i tė vdekurve do tė gjykohej nga Osiris, kryeperėndia e botės sė pėrtejme.

Nė njė skenė tė dokumentuar nė njė papirus tė shekullit tė 14-tė p.K., shohim perėndinė e tė vdekurve qė ēon shpirtin e njė shkruesi pėrpara fronit tė Osirisit.

Perėndia e sė vėrtetės dhe e drejtėsisė vė zemrėn e tij nė peshore.

Thoth, njė tjetėr perėndi, shėnon pėrfundimet. Nėse zemra e njeriut nuk peshon rėndė nga fajet, ai e kalon provėn, lejohet tė hyjė nė mbretėrinė e Osirisit dhe tė marrrė pavdekėsinė, ndryshe, atė e pėrpin aty pėr aty figura e njė pėrbindshi femėr qė pret e gatshme pranė peshores.

Egjiptianėt i ballsamosnin tė vdekurit e tyre dhe i ruanin trupat e faraonėve nėpėr piramida madhėshtore, se besonin qė mbijetesa e shpirtit varej nga ruajtja e trupit.

Shpirti mund tė vinte te trupi dhe jeta tė rifillonte prapė, ashtu si ndodh shterrja dhe ngritja sėrish e ujėrave nė shtratin e Nilit.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:24

Nga Pitagora te Platoni

Se njė shpirt vazhdon tė jetojė pas vdekjes, kėtė si ide ndėr grekėt e gjejmė te matematikani i famshėm i shekullit tė gjashtė p. K., te Pitagora.

Ai besonte se shpirti ishte i pavdekshėm dhe objekt transmigrimi.

Para tij, Talesi i Miletit, filozofi grek mė i hershėm qė njohim, besonte se njė shpirt i pavdekshėm ekzistonte jo vetėm te njerėzit, kafshėt e bimėt, por dhe te sende tė tilla si magnetet, meqenėse ato mund tė tėrhiqnin hekurin.

Grekėt e lashtė besonin se shpirtrat e tė vdekurve kalonin me varkė nėpėr lumin Stiks, pėr te njė botė e pėrtejme, njė mbretėri shumė e madhe nėntokėsore.

Atje, pasi gjykatėsit jepnin vendimin, shpirtrat shkonin ose nė njė burg me mure tė larta ku torturoheshin, ose lumturoheshin nė fushat e Elisit.

Sokrati, filozofi grek i shekullit tė pestė p.K., i dėnuar pėr paperėndishmėri dhe pėr korruptim tė tė rinjve, pak mė pėrpara se tė pijė kupėn e helmit, u paraqet nxėnėsve tė mbledhur rreth tij, njė varg me argumente qė provonin se shpirti ėshtė i pavdekshėm dhe se nga vdekja nuk duhet pasur frikė. Studenti i tij, Platoni, na i bėn tė njohura kėto ndodhi dhe ide nė esetė e tij Phaedo dhe Apologji.

Sokrati dhe Platoni janė nismėtarėt qė e pėrpunuan dhe e ēuan mė tej idenė mbi shpirtin e pavdekshėm.

Ata, duke e argumentuar dhe shtjelluar teorikisht, e pėrsosėn konceptin mbi shpirtin, e shndėrruan atė nė njė mėsim filozofik tė denjė e tė pėlqyer pėr mendjet e tė diturve tė kohės dhe, siē do ta shohim, edhe pėr mė tej se sa ata tė kohės sė tyre.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:25

Hebraizmi dhe konceptet greke

Ka dijetarė qė mendojnė se, qoftė duke u premtuar njė jetė mė tė mirė pėrtej varrit, qoftė njė rilindje tė dytė, ose kėto qė tė dyja sė bashku, feja, midis tė tjerash, ėshtė mėnyra mė e mirė pėr t’i pajtuar njerėzit me faktin qė njė ditė ata duhet tė vdesin.

Rrėnjėt e hebraizmit shtrihen sė paku 2000 vjet p.K., zėnė fill qė nga Abrahami.

Shkrimi i shenjtė hebraik, bibla, filloi tė shkruhet 16 shekuj p.K. dhe pėrfundoi sė shkruari nė kohėt kur tashmė Sokrati dhe Platoni e kishin formuluar teorinė mbi pavdekėsinė e shpirtit. Ē’thoshin shkrimet biblike mbi pavdekėsinė e shpirtit?

Nga shkencėtarėt pranohet se vetėm nė periudhėn pas-biblike u kristalizua njė bindje e qartė dhe e qėndrueshme mbi pavdekėsinė e shpirtit… dhe kjo u bė njė nga gurėt e themelit pėr besimet hebraike dhe tė krishtera.

Hebrenjtė e hershėm besonin nė ringjalljen e tė vdekurit, por kjo duhet dalluar nga bindja nė pavdekėsinė e shpirtit.

Nė biblėn hebraike personi mbahej si njė i tėrė; shpirti nuk dallohej prerė e qartė nga trupi. Trupi dhe shpirti vdisnin njėherėsh dhe do tė ringjalleshin po kėshtu nė ditėn e fundit.

Me pushtimet e Aleksandrit tė Madh nė Lindje, nisur nė vitin 334 p.K., me planin e tij tė helenizimit, tė depėrtimit tė gjuhės, kulturės dhe filozofisė greke nė tokat e pushtuara, ishte e pashmangshme njė pėrzierje e kulturės greke me atė hebraike.

Nė shekullin e tretė p.K., filloi pėrkthimi i shkrimeve hebraike nė gjuhėn greke, i quajturi Septuaginta.

Shumė johebrenj u bėnė tė afėrt me fenė e biblės dhe, nga ana tjetėr, shumė hebrenj u bėnė filozofė (gjė e panjohur mė parė), ndėr ta ishte Pilo i Aleksandrisė qė u vu ta shpjegojė hebraizmin me terma tė filozofisė greke.

Me anė tė njė sinteze unike tė filozofisė platonike me traditėn biblike, Pilo shtroi rrugėn pėr mendimtarėt e mėvonshėm tė krishterė dhe pėr ata hebrenj.

Pilo mendonte se vdekja e rivė shpirtin nė gjendjen e tij fillestare, e kthen nė stadin e paralindjes.

Duke qenė se shpirti i pėrket botės frymore, jeta nė trup nuk ėshtė gjė tjetėr veē njė episod i shkurtėr dhe shpesh i mjerė.

Talmudi, pėrmbledhja e shkruar e atij qė quhet ligji gojor hebraik, shoqėruar kėto me shpjegime dhe komente tė mėvonshme, i pėrpiluar nga rabinėt qė nga shekulli i dytė mbas K. deri nė Mesjetė, jep idenė e ekzistencės sė vazhdueshme tė shpirtit pas vdekjes sė trupit.

Talmudi flet edhe pėr tė vdekur qė takojnė tė gjallėt; nėn ndikimin e platonizmit, rabinėt e talmudit besonin nė paraekzistencėn e shpirtrave.

Mė pas, literatura mistike e Kabalave hebraike shkon aq larg sa mėson dhe rimishėrimin.

Me origjinėn nė Indi, doktrina e rimishėrimit shfaqet nė librat Bahir dhe Zohar tė Kabalave ēifute; ajo u pranua gjerėsisht nga mistikėt; luan njė rol tė rėndėsishėm dhe nė literaturėn e nė besimet e rabinėve hasidikė.

Nė Izrael sot rimishėrimi pranohet nė masė tė madhe si njė mėsim hebraik.

Pra, ideja e pavdekėsisė sė shpirtit nėn ndikimin e filozofisė greke, pranohet sot nga tė gjitha fraksionet e hebraizmit.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:26

Krishtėrimi dhe platonizmi

Deri tani kemi parė se pavdekėsia e shpirtit ėshtė njė mėsim fetar dhe njė dogmė e filozofisė dhe e besimeve pagane.

Krishtėrimi filloi me Jezu Krishtin. Ai si hebre qė ishte, besonte nė ringjalljen e trupit, po dhe tė shpirtit.

Nga mesi i shekullit tė dytė, tė krishterėt qė kishin njė pėrgatitjeje tė mirė nė filozofinė greke, ndjenė nevojėn qė ta shpehin besimin e tyre nė termat e kėsaj filozofie.

Filozofia qė u pėrshtatej atyre mė mirė ishte platonizmi.

Ngritja e krishtėrimit nė rangun e njė filozofie, e njė teologjie tė pėrpunuar nga mendimtarėt, bėhej edhe pėr tė joshur paganėt e arsimuar; kėshtu do tė realizohej sinteza gjithėpėrfshirėse e botės judeo-kristiane.

Dy qenė filozofėt e parė qė ushtruan ndikim tė ndjeshėm mbi doktrinat e krishtėrimit. Ata ishin Origjeni i Aleksandrisė (185-254) dhe Agustini i Hipos (354-430).

Nėpėrmjet tyre shpirti u pėrcaktua si substancė frymore, u hartua dhe formulimi filozofik mbi natyrėn e tij.

Origjeni ishte nxėnės i Klementit tė Aleksandrisė, i tė parit filozof qė huazoi hapur traditėn greke mbi shpirtin.

Origjeni nga ana e tij, pėrfshiu nė krishtėrim gjithė dramėn kozmike mbi shpirtin, tė marrė krejtėsisht nga Platoni.

Shėn Agustini nga disa tė krishterė mbahet e vlerėsohet si filozofi mė i madh ndėr gjithė etėrit e kishės.

Mė parė se tė kthehej nė tė krishterė, nė moshėn 33-vjeēare, Agustini kishte treguar interes tė thellė pėr filozofinė; si dhe Plotini, ai ishte njė neoplatonist.

Do tė mbetej neoplatonist dhe mbas kthimit nė tė krishterė; siē thuhet nė New Encyclopedia Britannica: “Mendja e tij ishte furra e shkrirjes, ku feja e Dhjatės sė Re ishte pėrzierė plotėsisht me traditėn platonike tė filozofisė greke”.

Doktrina e tij mbi shpirtin qė, deri vonė nė shekullin e 12-tė, qendroi si standardi i vetėm i pranueshėm nė Perėndim, i detyrohet shumė neoplatonizmit.

Nė shekullin e 13-tė, Thoma Akuini, njė ndjekės i Aristotelit, do tė ndikojė mbi kishėn me mendimet e tij, por pa e prekur mėsimin rreth pavdekėsisė sė shpirtit.

Aristoteli kishte bindjen se trupi e shpirti vdesin bashkė dhe ajo qė mbetet e pėrjetshme nga njeriu ėshtė njė intelekt abstarakt, por jo personal. Kisha kishte mendimin se shpirtrat personalė i mbijetojnė vdekjes.

Thoma Akuini modifikoi pikėpamjen e Aristotelit mbi shpirtin dhe shpalli se pavdekėsia e shpirtit mund tė provohet nga arsyeja.

Reformistėt Protestantė tė shekullit tė 16-tė kundėrshtuan dogmėn mbi purgatorin, por nuk e luajtėn aspak teorinė mbi shpirtin; ata i mbetėn idesė sė shpėrblimit dhe tė ndėshkimit tė pėrjetshėm.

Fryma qė buron drejt nga Shpirti i shenjtė u jepet gjithė tė krishterėve dhe me tė edhe jeta e pėrjetshme.

Tė krishterėt kanė siguri kur profetizojnė pėr ringjalljen, kur janė nė pritje pėr njė qiell tė ri e pėr njė tokė tė re, pėr mbretėrinė e ardhshme qiellore nėn Krishtin, pėr njė njerėzim tė ri, tė pėrsosur e nė paqė, ku mundimet e vdekja nuk do tė ekzistojnė, kur njerėzit nuk do ta provojnė mė vdekjen.

Mėsimi mbi pavdekėsinė e shpirtit mbizotėron nė tė gjitha grupet e fraksionet e krishtera.

Filozofė dhe psikologė tė sotėm mendojnė se nė tė vėrtetė feja, pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve nė botėn perėndimore do tė thotė vetėm pavdekėsi dhe asgjė tjetėr. Perėndia ėshtė prodhues i pavdekėsisė.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:27

Pavdekėsia dhe islami

Islamizmi u themelua nga Muhamedi, tė cilit iu bė thirrja qė tė jetė profet nė moshėn 40-vjeēare.

Nga myslimanėt, besohet se atij iu dhanė njė varg zbulesash nė njė periudhė prej 20 deri nė 23 vjetėsh, nga viti 610-632, nė ditėn e vdekjes sė tij.

Kėto zbulesa janė shkruar nė Kuran, nė librin e shenjtė tė myslimanėve. Nė kėto kohė, hebraizmi dhe krishtėrimi e kishin pranuar konceptin platonik mbi shpirtin.

Myslimanėt besojnė se me fenė e tyre kanė arritur pikėn mė kulmore tė zbulesave qė u janė dhėnė hebrejve dhe tė krishterėve.

Kurani citon shumė nga shkrimet hebraike dhe nga ato greke e tė krishtera.

Po nė mėsimet mbi pavdekėsinė e shpirtit, Kurani nuk pėrputhet me kėto shkrime. Kurani mėson se njeriu ka njė shpirt qė vazhdon tė jetojė pas vdekjes.

Flet pėr ringjalljen e tė vdekurve, pėr njė ditė gjykimi dhe pėr fatin e fundmė tė shpirtit: ja mbėrritjen nė njė kopsht qiellor, ja ndėshkimin nė flakėt e ferrit.

Fillimisht, shpirti i tė vdekurit shkon nė Barzah, nė Ndarėsin, nė vendin ose nė gjendjen ku njerėzit pas vdekjes vihen nė pritje pėrpara Gjykimit, (Syreja 23: 99, 100, shėnimi nė Kuranin e shenjtė).

Shpirti kėtu ėshtė i vetėdijshėm, ai po pėrjeton atė qė quhet “Ndėshkimi i varrit” pėr atė qė ka qenė person i lig, ose po gėzon lumturinė pėr atė qė ka qenė besnik.

Po dhe besimtarėt duhet tė vuajnė disa tortura pėr shkak tė mėkateve, sado tė pakta, tė cilat nuk i shmangėn dot kur ishin tė gjallė.

Nė ditėn e Gjykimit, secili merr pėrjetėsisht fatin e tij, duke i dhėnė fund kėsaj gjendjeje tė pėrkohshme.

Ideja e pavdekėsisė sė shpirtit nė hebraizėm dhe nė krishtėrim erdhi mė pas, nga ndikimet e platonizmit, kurse nė islamizėm koncepti u mbrujt qė nė fillimet e kėsaj feje.

Mandej dhe dijetarėt arabė janė pėrpjekur qė tė sintetizojnė mėsimet islame me filozofinė greke.

Nė fakt, bota arabe do tė ishte e ndikuar nė masė nga idetė e Aristotelit. Dijetarė e mėdhenj arabė Avicena dhe Averroes e shtjelluan dhe e pėrpunuan hollėsisht mendimin aristotelian.

Nė pėrpjekjet e tyre pėr tė harmonizuar mendimet greke me mėsimet myslimane mbi shpirtin, ata u bigėzuan nė dy teori tė ndryshme.

Avicena do tė shpallė se shpirti personal ėshtė i pavdekshėm.

Averroes do tė argumentojė mendimin e tij tė kundėrt me kėtė pikėpamje. Dhe prapė, pavdekėsia e shpirtit mbetet besimi mė i patundur i myslimanėve.

Tė tre fetė e sotme monoteiste (hebraizmi, krishtėrimi dhe myslimanizmi) i pėrmbahen doktrinės themelore mbi pavdekėsinė e shpirtit.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:29

Taoizmi dhe konfucianizmi

Taoizmi u themelua nga Lao Cu nė shekullin e gjashtė p.K. Doktrina Tao (udha e natyrės) ėshtė mė kryesorja e taoizmit; sipas saj, synimi i njeriut, i gjithė aktivitetit njerėzor, ėshtė qė tė arijė tė jetė nė harmoni me natyrėn. Pikėpamja taoiste mbi pavdekėsinė, shkurt, mund tė paraqitet kėshtu: Tao ėshtė parimi mbizotėrues i universit; Tao nuk ka fillim as fund; duke jetuar nė pajtim me Taon, individi shkrihet me tė dhe bėhet i pavdekshėm.

Nė pėrpjekjet pėr t’u bėrė njėsh me natyrėn, taoistėt, me kohė, filluan tė mendojnė pėr pafundėsinė dhe pėr aftėsitė ripėrtėritėse tė saj.

Ata kujtonin se duke u harmonizuar mė natyrėn, me Taon, mund tė arrinin tė njihnin sekretet e natyrės dhe imunizimin nga sėmundjet, nga dėmtimet fizike, deri dhe nga vdekja.

Taoistėt ushtronin meditimin, ushtrimet frymėmarrėse, dietėn e veēantė dhe rrekeshin se kėshtu do tė shmangnin plakjen dhe vdekjen trupore.

Filluan tė qarkullojnė legjenda mbi tė pavdekshmit qė fluturonin mbi re dhe qė mund tė shfaqen a tė zhduken kur tė duan.Tempujt taoistė ishin mbi maja malesh tė veēuar ose nė ishuj tė largėt.

Tė pavdekshmit taoistė, sipas legjendės, ushqeheshin me vesė dhe fruta magjike, jetonin thellė nė kėto male ose nė ishuj qė nuk arrihen as po tė udhėtosh me vite dhe vite.

Nė vitin 219 p.K. perandori Ēin (Shih Huang Ti) nisi njė flotė me tre mijė djem dhe vajza drejt ishullit mitik P’eng-lai, vendbanim i tė pavdekshmėve, prej nga do tė sillnin barin e pavdekėsisė. Sigurisht qė ata nuk u kthyen kurrė mė.

Kėrkimet pėr jetėn e pėrjetshme, i ēuan taoistėt drejt alkimisė, shpikjes sė ilaēeve tė pavdekėsisė.

Sipas pikėpamjes taoiste, jeta ngjizet kur dukuritė e kundėrta yin dhe yang (femėrore dhe mashkullore) shkrihen me njėra-tjetrėn.

Nė imitim tė natyrės, duke shkrirė plumbin (i errėt ose yin) me mėrkurin (i shndritshėm ose yang), alkimistėt mendonin se do tė prodhonin pilulėn e pavdekėsisė.

Me budizmin, nė shekullin e shtatė pas K., u kalua drejt njė amalgame tė dukurive budiste me spiritizmin dhe adhurimin e tė parėve; morėn formė dhe pėrmbajtje bindjet pėr njė jetė tė mėpasshme, qė nė kultin tradicional kinez tė tė parėve, ishin disi tė pėrcipta.

Konfuēi, ( jetoi nė shekullin e gjashtė p.K.), filozofi mė nė zė i gjithė kulturės kineze, nuk u mor me problemet e jetės dhe tė vdekjes.

Ai la njė bllok mėsimesh mbi mirėsinė, mbi nevojėn e domosdoshme tė diturisė, mbi sjelljen morale tė njerėzve nė shoqėri.

Ai, nė pajtim me sistemin e tij hierarkik shoqėror, mbante anė nga adhurimi i tė parėve dhe theksonte zbatimin e devotshėm tė riteve e tė ceremonive qė lidheshin me paraardhėsit e vdekur.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:29

Jainizmi dhe sikizmi

Jainizmi ėshtė njė fe indiane e shekullit tė gjashtė p.K. Themeluesi i saj, Vardhamana Mahavira, mėsonte se tė gjitha qeniet e gjalla kanė shpirt tė pavdekshėm (ata mbanin kėpucė me zilka qė tė mos shkelnin as mizat), mėsonte se shpėtimi i shpirtit nga robėria e Karmės arrihet vetėm me vetėmohim dhe vetėdisiplinim tė skajshėm dhe sidomos, nga zbatimi i prerė i mospėrdorimit tė dhunės ndaj tė gjitha krijesave.

M. Gandi ishte jainist. Jainistėt, sidoqė disa janė ndėr bankierėt mė tė njohur indianė, u pėrmbahen edhe sot kėtyre mėsimeve.

India ėshtė dhe vendlindja e sikizmit, njė fe qė sot praktikohet nga 19 milionė njerėz.

Guruja Nanak, nė shekullin e 16-tė, vendosi qė ēka mė tė mirė hinduizmi ta ndėrthurė me myslimanizmin dhe kėshtu themeloi njė fe tė re. Sikizmi pėrshtati nė islamizėm bindjet hinduiste tė pavdekėsisė sė shpirtit, tė rimishėrimit dhe tė karmės.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:30

Shintoizmi japonez

Para se tė mbėrrinte budizmi, nė shekullin e gjashtė mbas K., nė Japoni feja pėrmbante bindje tė lidhura me moralin dhe zakonet popullore vendase.

Shinto, qė do tė thotė udha e perėndive, lidhet me ritet bujqėsore tė kultivuesve tė orizit, rite qė ndikonin nė organizimin sa mė tė qėndrueshėm tė bashkėsive fshatare.

Sipas bindjes shintoiste, njė shpirt i larguar ka ende personalitetin e tij, por mbetet i njollosur nga vdekja.

Ritet e vdekjes, ritet pėrkujtimore, tė kryera nga familiarėt, e pastrojnė, e kullojnė atė deri nė heqjen e tė gjitha ligėsive, gjersa shndėrrohet nė njė karakter aq paqėsor e aq mirėdashės, sa me kalimin e kohės ky shpirt i tė parėve merr rolin e njė hyjnie mbrojtėse pėr pasardhėsit.

Nga bashkėjetesa me budizmin, shintoizmi mori dhe doktrinėn e parajsės.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:31

Hinduizmi dhe Rimishėrimi

Pranohet se qendra mė e rėndėsishme pėr ndikimin fetar nė tė gjithė Azinė ka qenė India. India ka lindur besime tė shumta si hinduizmin, budizmin, jainizmin, sikizmin, etj. dhe njėri prej tyre, budizmi, ka ndikuar pothuajse nė gjithė Azinė Lindore. Nga kjo, shumė kultura aziatike e mbajnė ende Indinė si vendlindjen e tyre frymėrore.

Nė tė njėjtėn kohė me Pitagorėn, nė shekullin e gjashtė p.K. dhe nė Indi shumė dijetarė hinduistė, aty pranė lumenjve Ind dhe Gang, po pėrpunonin teorinė e transmigrimit tė shpirtrave.

Shfaqja e njėkohshme e kėsaj bindjeje nė Greqi dhe nė Indi, sipas shkencės, vjen nga lėvizjet e popujve indoeuropianė, tė cilėt nė shtegtimet e tyre nga njė kontinent nė tjetrin, bartnin me vete dhe idenė e transmigrimit.

Hinduizmi si fe nė Indi zė fill po me shfaqjen e arianėve rreth vitit 1500 p.K. Bindja induiste qė nga fillimet ishte se shpirti ėshtė i ndryshėm nga trupi dhe se shpirti i mbijeton vdekjes. Ata adhuronin tė parėt dhe u ofronin ushqime shpirtrave tė tė vdekurve.

Shekuj mė vonė, tė diturit hinduistė qė ndesheshin me problemet universale tė sė keqes dhe tė vuajtjeve midis njerėzve, i kombinuan kėto me ligjin e Karmės (ligj i shkak-pasojės, i pėrzierė me fatin) dhe zhvilluan teorinė e rimishėrimit, nėpėrmjet tė tė cilit meritat dhe fajet nė njė jetė shpėrblehen a ndėshkohen nė jetėn tjetėr.

Shpirti nga njė trup i vdekur rimishėrohej, lindte prapė nė njė trup njeriu tjetėr, por mund tė rimishėrohej edhe te njė kafshė, sipas meritės, sipas sjelljes shoqėrore nė jetėn e mėparshme.

Mė vonė, shkallė-shkallė, do tė marrė formė dhe njė koncept tjetėr filozofik, koncepti Brahman-Atman. Atmani, esenca e ēdo gjėje mbi tokė, e ēdo njeriu, pas sa e sa rimishėrimesh, bashkohet me Brahmanin (realiteti mė i lartė, mė i pėrjetshėmi, mė i fundit) dhe arrihet Nirvana: bekimi, shenjtėrimi dhe njėkohėsisht, lirimi nga cikli i transmigrimit.

Ky ėshtė dhe synimi mė i lartė, mė pėrfundimtar i hinduizmit.

Ideja e metempsikozės, transmigrimi i shpirtrave nė njė jetesė tė mėpasshme, pėrbėn bazėn e brahmanizmit, po dhe tė budizmit.

Pavdekėsia, duke kaluar provėn e gjatė nėpėr rimishėrime e transmigrime, pėr hinduizmin ėshtė njė e drejtė e lindur e tė gjithėve, jo privilegj i njė pakice tė lumtur.

Pėr fetė monoteiste njė jetė e vetme pėrcakton fatin pėrfundimtar tė shpirtit, parajsėn a ferrin, pėr hinduizmin shpirti e arrin shėnjtėrimin pas shumė e shumė rilindjesh.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Neo prej 01.03.10 12:32

Rimishėrimi - Budizmi

Budizmi u themelua nė Indi rreth shekullit tė pestė p.K. Duke qenė se lindi nga hinduizmi, mėsimet mbi pavdekėsinė i kanė disi tė ngjashme.

Sipas budizmit, ekzistenca ėshtė njė cikėl i vazhdueshėm rilindjeje dhe vdekjeje dhe ashtu si nė hinduizėm, gjendja individuale e secilit nė jetėn e tij tė tanishme, varet e vendoset nga veprat e jetės sė tij tė mėparshme.

Por budizmi nuk e shpjegon ekzistencėn nė termat e njė shpirti personal qė mbijeton vdekjen.

Buda vėshtroi nė psikėn njerėzore njė seri kalimtare tė gjendjeve psikologjike tė ndėrprera, tė cilat mbahen bashkė vetėm nga dėshira.

Diēka, ndonjė gjendje ose forcw, vazhdon tė kalojė nga njė jetė nė njė tjetėr.

Ajo qė quajmė vdekje ėshtė mosfunksionim i plotė i trupit fizik. Qenia e gjallė ėshtė kombinimi i forcave ose i energjive mendore dhe fizike.

Budizmi thotė se me vdekjen, nuk ndalen tė gjitha kėto forca dhe energji.

Ato (vendosmėria, vullneti, etja pėr tė ekzistuar si forcat mė tė mėdha nė botė e qė e vėnė nė lėvizje gjithė botėn, pėr tė pėrjetuar rilindje tė vazhdueshme), arrijnė ta shfaqin veten nė njė formė tjetėr, duke prodhuar riekzistencė, e cila, pėr budistėt, quhet rilindje.

Ekzistenca ėshtė e pėrjetshme nė qoftė se individi arrin synimin pėrfundimtar tė Nirvanės, lirimin nga cikli i rilindjeve. Nirvana budiste (jo si e hinduistėve) nuk ėshtė as arritje e lumturisė, as bėrja njėsh me realitetin e fundit.

Ėshtė thjesht njė gjendje e mosekzistencės; vendi i pavdekshėm tej ekzistencės individuale, njė asgjė pa dhembje e pa dėshira.

Budistėt janė tė nxitur qė mė mirė ta kapėrcejnė pavdekėsinė duke arritur Nirvanėn, se sa tė kėrkojnė atė.

Teksa pėrhapej mė tej Indisė, budizmi i modifikoi mėsimet e tij nė pajtim me bindjet lokale tė atyre vendeve. Budizmi Mahayan, forma dominuese e budizmit kinez dhe japonez, beson nė bodhisattvasin qiellor, ose Budėn e ardhshėm.

Njė bodhisattvas e shtyn hyrjen nė Nirvanė me qėllim qė tė pėrjetojė rilindje tė pallogaritshme; madje mund tė vazhdosh ciklin e rilindjeve edhe pasi e ke arritur Nirvanėn.

Po nė kėto vende, sipas doktrinės sė Tokės sė Kulluar, tė krijuar nga Buda Amida, kush e thėrret me besim Budėn, rilind nė Vendin e Kulluar, ku kushtet ta bėjnė tė mundur arritjen e ndriēimit pėrfundimtar.

Nga ky zhvillim, nė imagjinatėn popullore, nirvana rivendoset si synimi mė i lartė.

Budizmi tibetian pėrfshin shumė bindje lokale si ajo mbi Librin e tė Vdekurve, i cili e pėrshkruan fatin e njeriut nė njė gjendje tė ndėrmjetme, pėrpara se tė jetė i rilindur.

Thuhet se tė vdekurit i ekspozohen dritės sė ndritshme tė realitetit tė fundit dhe, ata qė nuk mund ta durojnė dritėn, nuk e fitojnė lirimin, janė tashmė tė rilindur.

Ėshtė e qartė qė budizmi nė gjithė format e tij tė mundshme e pėrmban idenė e pavdekėsisė.

Sadik Bejko
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Estilen prej 04.03.10 16:08

...............0000000000.................


Te futesh ne qerthulla te kesaj natyre,ku sejcila fe pregatit kurthet e saj,me duken te dhimeshme dhe roberuese per njerzimin.

A e lexuat me lart...? ne se nje femer perdhunohet,mire ju be se ashtu duhej bere,ne se gjate jetes tende vuan nga uria,shume mire bene qe sakrifikon,se ne boten tjeter do gjesh mrekulline...e brockulla te tjera.
O njerez,a e shihni se qe ne lashtesi,kur per here te pare fete 'mbin' si kerpurdha,njerezimit ju kontrollua indirekt mendja.?

A se kuptoni,se pervec fese,sot ne bote hartohen e aplikohen me dhjetra programe te sofistikuara per kontrollin kolektiv te mendjes..ku nje pjese e ketyre programeve jane te postuara dhe ne kete forum...?

K
urre nuk do e 'helmoja'trurin me keto abstraksione te pa fundeme dhe tejet te sofistikuara.

Kurani dhe Bibla jane dy librat e ''shenjte'' ...!!!! (edhe keto pjese te kompllotit boterore per KONTROLLIN E MENDJES)

Atehere ne se ato ishin e ngelen te shenjte,si ka mundesi qe gjate koherave keto libra jane pasuruara me shkrime te reja,nga mendje te jo te shenjta...?
Jetoni jeten tuaj normalisht,pa idene se ne boten tjeter do gjeni mrekulline,ku asnjeri se ka provuar kete thenie krejtesish te cmendur.

Per mua meshirimi dhe rimeshirimi ose jetkthimi ngelen ne kufijte e reales,te perceptushmes,te respektit njerzore,te jetes aktive brenda normave dhe ligjeve.
Mos u fusni ne 'kopene' e atyre qe mendjet e tyre i kane cuar ne kullota ''te helmuara'',por lerini vehten te udhetoje ne kete mrekulli te paperseriteshme,ne kete bote reale.


Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Elizza prej 03.04.10 13:05

RIMISHĖRIMI NUK ĖSHTĖ I MUNDSHĖM, SIPAS KURANIT

(Nga intervista e drejtpėrdrejtė e z.Adnan Oktar nė
TV Kral Karadeniz dhe TV Kanal Ufra, 21 Tetor 2009)

Adnan Oktar: Shiko, nėse ata besojnė nė rimishėrim, atėherė puna jonė me tė vėrtet ėshtė tepėr e lehtė. Ekzistojnė adhurues tė djallit si dhe stanistėt, mirėpo kjo nė fakt ėshtė veēse njė fiksim i tyre dhe ata nė tė vėrtet nuk besojnė nė asgjė. Po qė se ata do tė besonin, do tė ishte tepėr e lehtė qė ata ti shndėrronim nė mysliman, dhe ti kthenim nė mysliman. Ēėshtje ēasti.

Nėse njė person do tė besonte vėrtet nė rimishėrim, atėherė ēėshtja pothuajse ėshtė e kryer dhe e pėrfunduar. Ata besojnė nė ekzistencėn e shpirtit, dhe se shpirti mund tė bartet diku tjetėr. Kjo ėshtė e lehtė qė ata tė bėhen mysliman. Mirėpo pasuesit e rimishėrimit nuk besojnė me tė vėrtet nė njė gjė tė tillė. Ata vetėm thonė se besojnė, mirėpo nė tė vėrtet nuk ekziston njė pyetje e tillė.

E sipas Kur’anit, rimishėrimi nė ēfarėdo mėnyre, ėshtė i pamundur. Allahu thotė “ekziston njė perde,” ku “ata nuk mund tė shikojnė pėrtej.” Pasi qė njė person tė vdesė dhe tė kalojnė nė jetėn e pėrtejme, ai nuk mund tė rikthehet mė prapa. Mirėpo, vazhdimisht kthehet nė jetė gjatė ėndrrave, e cila i ngjanė vdekjes. Dikush qė flenė vdes ēdo ditė.

Atyre u merret shpirti. Ndėrsa Allahu ua kthen shpirtin ēdoherė kur zgjohen. Mirėpo, Allahu gjithashtu thotė se Ai nuk ua kthen atė disa njerėzve. Kėshtu qė ata nuk ngritėn nga gjumi. Prandaj i gjejnė ata tė vdekur, apo jo? Ekzistojnė edhe shumė raste tė ngjashme.

Ata thonė se shpirti futet nė bimė ose barė... dhe pa qėllim. Ēfarė mund tė bėjė shpirti i njė njeriu nė njė insekt? Ēfarė mund tė mėsojė? Si mund tė pėrfitojė? Le tė supozojmė se njė gjė e tillė ka ndodhur; cili do tė ishte qėllimi? Insektet nuk kanė logjikė. Ato veprojnė sipas frymėzimit tė Allahut, duke bredhur nėpėr barė. Nuk ekziston kurrfarė vendi pėr ta zhvilluar inteligjencėn apo ku do tė arrihej ndonjė kulturė, arsimim apo dije.

Natyrisht insektet nuk kanė logjikė. Prandaj Allahu na jep jetė tė gjatė. Njerėzit jetojnė 70 apo 80 vjet. Apo 40-50 vjet. Nė njė ajet Allahu i Plotfuqishėm pyet, “A nuk u ėshtė dhėnė kohė e mjaftueshme?” Tė tillėt kėrkojnė nga Zoti ynė qė ti kthejė prapė, dhe se do tė jenė myslimanė tė pėrkryer.

Nevoja qė dikush tė punojnė sipas vullnetit tė lirė i ėshtė marrur, sigurisht pasi qė tani mė ata e kanė parė Xhenetin dhe Xhehenemin. Ata mendojnė se janė shumė tė zgjuar. Mirėpo Allahu thotė “edhe po qė se ata do tė ktheheshin prapė do tė vepronin njėjtė.” Pėr shkak se ata do tė ktheheshin nė gjendje harrese.

Pėr shembull, dikush mund tė zgjohet dhe tė thotė se kishte pa nė ėndėrr se po dėrgohej nė Xhehenem. Kėsisoj ai do tė shkaktoj edhe mė shumė vuajtje. Sidoqoftė, ai do ta harroj atė. Atėherė, personi nuk vepron sipas pėrvojės. Prandaj Allahu thotė se koha qė na ėshtė dhėnė nė dispozicion neve, ėshtė e mjaftueshme. Njerėzimit i ėshtė dhėnė jetėgjatėsi e mjaftueshme.

Asnjėri nuk mund tė ketė ndonjė justifikim. Ne kalojmė nėpėr kėtė trajnim. E se ēfarė personi ėshtė dikush mund tė shihet gjatė kėtij procesi tė tė mėsuarit. Nuk ka kurrfarė arsyeje qė dikush tė kalojnė nė njė mace, dhe pas maces nė bari apo lule. Njė gjė e tillė nuk ekziston dhe s’ka mundėsi tė ndodhė.
avatar
Elizza

1074


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Estilen prej 03.04.10 18:46

Elizza shkruajti:

RIMISHĖRIMI NUK ĖSHTĖ I MUNDSHĖM, SIPAS KURANIT

..... Dikush qė flenė vdes ēdo ditė.

Atyre u merret shpirti. Ndėrsa Allahu ua kthen shpirtin ēdoherė kur zgjohen. Mirėpo, Allahu gjithashtu thotė se Ai nuk ua kthen atė disa njerėzve. Kėshtu qė ata nuk ngritėn nga gjumi. Prandaj i gjejnė ata tė vdekur, apo jo? Ekzistojnė edhe shumė raste tė ngjashme.

............................................................................................................................................
Keshtu shkuan Elizza per gjumin dhe jetkthimin.Po a eshte nje vdekje gjumi...? lexoni me poshte...

Gjumi
Dihet qė gjumi ėshtė i nevojshėm pėr tė mbijetuar. Mendohej se ai ishte vetėm njė periudhė pushimi por kohėt e fundit dijetarėt kanė parė njė lidhje midis kujtesės dhe gjumit.

Freud (Frojdi) qė nė 1897-tėn shkruante se nuk mendonte qė ėndrrat ishin tė pakuptimta por ishin njė mėnyrė pėr tė lėvruar pėrvojat e fituara.

Nė eksperimentet e fundit tė bėra me njerėz ėshtė vėrejtur se ato pjesė tė trurit qė kanė qenė nė veprim gjatė ditės janė nė veprim edhe gjatė natės.
Edhe kur trupi pushon pjesa qėndrore e trurit vazhdon tė punojė pa ndėrprerje ndonėse edhe pjesa ballore e trurit, ajo qė ka tė bėjė me vetėdijen, shkėputet.

Gjithashtu pas njė gjumi tė rregullt, tė nesėrmen njerėzit ishin mė tė pėrgatitur pėr tė kryer zanatin e ri qė kishin nisur tė bėnin njė ditė mė parė.
Ėshtė vėrejtur edhe se ata qė nuk flėnė sa duhet e kanė tė vėshtirė tė mėsojnė gjėra tė reja.

Tėrė kėto vrojtime tregojnė se diēka ndodh me trurin kur flemė.
Kėshtu ėshtė arritur nė pėrfundimin se ndonėse ne nuk e kuptojmė, truri ynė gjatė natės vazhdon tė punojė pėr sqarimin e ēėshtjeve qė na dalin gjatė ditės. Pra gjumi ėshtė i rėndėsishėm pėr tė mėsuar gjėra tė reja. Kjo vlen jo vetėm pėr njerėzit por edhe pėr kafshėt, zogjtė e insektet.

Gjatė njė nate fjetjeje tė zakonshme kryhen 4 deri 5 qarqe gjumi secila me nga 5 gjendje tė ndryshme. Nė gjendjen e parė tė njė qarku gjumi ėshtė kaq i lehtė sa njė individ qė zgjohet gjatė kėsaj gjendje thotė se nuk ėshtė e vėrtetė qė ka qenė duke fjetur. Nė gjendjen qė vjen pas kėsaj flihet pak mė thellė, dhe quhet gjum themeltar. Nė gjendjen e tretė dhe tė katėrt flihet thellė dhe gjatė kėtyre gjendjeve trupi trupi merr vehten.

Pas tyre vjen i ashtuquajturi gjum me ėndrra qė ka si tipar dallues lėvizjen e shpejtė tė syve (rapid eye movements - REM).Muskujt e trupit lėshohen krejt. Dijetarėt mendojnė se kjo ėshtė njė masė sigurie qė tė mos ecim nė gjumė apo tė pėrjetojmė ėndrrat me veprime. Pėrveē kėsaj, truri e lėshon kontrollin mbi temperaturėn e trupit. Gjaku ynė ftohet dhe i pėrshtatet temperaturės sė mjedisit.

Gjumi REM zgjat vetėm disa minuta gjatė qarkut tė parė tė gjumit. Pas tij nis qarku i dytė ku shkohet pėrsėri pėrgjatė tė 5 gjendjeve tė pėrmendura mė sipėr. Nė qarqet qė pasojnė REM ėshtė pak mė i gjatė.

Ėshtė pikėrisht gjendja REM ajo nė tė cilėn ne mėsojmė pasi rritet shumė e ashtuquajtura kujtesė implicite (e ndėrlikuar). Ėshtė ajo lloj kujtese gjatė sė cilės njeriu nuk mendon nė mėnyrė aktive, por qė nė mėnyrė automatike gjendet aty dhe na mėson mė tepėr duke na shtuar aftėsitė si fizike ashtu edhe mendore.

Kėshtu pra gjendja REM qė arrihet vetėm kur flihet gjum i thellė, ėshtė shumė i rėndėsishėm, sidomos pėr ata studentė qė duan tė pėrmirėsojnė kujtesėn e tyre.

Gjatė gjumit tė thellė bėhet shartimi i fragmenteve tė kujtesės sė ditės dhe mendohet se ajo pjesė e trurit qė quhet Hippocampus vendos se ēfarė duhet ruajtur nė kujtesė.

Mendohet se kujtesa e njė ēasti ruhet e ndarė nė pjesė nė disa vende tė trurit. Njė vend ruan ngjyrėn, njė tjetėr formėn, dhe njė tjetėr figurėn...........etj...etj...

Keshtu rezulton kur cdo fenomem,ligj fizik,biologjik a biokimik mundohesh ta argumentosh ne emer te paditures dhe jo te asaj qe shkenca i ka zbuluar se c'ndodh.
Perdja eshte aq e trashe ne syte e disave,sa qe nuk ka mjek okulist ne bote qe t'ja operoje e ti shpetoi nga verbimi i perjetshem......

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Elizza prej 03.04.10 22:03

Ēka me bo Estilen, mė vjen mirė qė ka njerėz si ti, qė i kanė "hedhur perdet" para syve dhe i shohin shumė mirė disa gjėra qė tė tjerėt s'mund t'i shohin, por kjo s'do tė thotė se i shohin drejt!
Ndoshta me kalimin e kohės edhe Padituria do tė mėsoj diēka!


Sa pėr gjumė dhe vdekje ka mjaft material, por t'i lėmė anash fenė dhe shkencėn.

Kur ne flemė, nuk ndiejmė kohėn, nuk jemi nė gjendje tė dimė sa kemi fjetur nėse nuk shohim orėn ose nuk shohim dritėn apo diellin e ngritur nė qiell. Gjithkujt i ka ndodhur tė kalojė tė paktėn njė natė apo njė pjesė tė natės i zgjuar dhe sigurisht lind pyetje: Pse nė gjumė kalon koha aq shpejt?! Vetvetiu del se ne nė gjumė nuk iu nėnshtrohemi ligjeve tė botės materiale.

Meqė nuk i nėnshtrohemi ligjeve tė kėsaj bote, atėherė ēfarė bėhet me ne kur ne flemė?

Trupi ynė vazhdon t'i kryejė normal disa nga funkionet e tij, zemra na rrah, marrim frymė, organet e tretjes kryejnė detyrėn e tyre....por ne nuk jemi tė vetėdijshėm dhe s'mund tė mendojmė.

Atėherė duhet tė ketė diēka mė tė lartė se kjo ēka ne shohim pėrditė... Duhet tė ekzistojė ai qė ne e njohim si shpirt, pėrndryshe tė gjitha funksionet do tė ishin tė pamundura.

"Peri" i jetės (shpirti) gjatė gjumit largohet nga trupi, por nuk shkėputet plotėsisht (kjo ėshtė koha ku nė shkencė njihet si faza REM e gjumit).

Personave qė e kanė tė caktuar vdekjen nuk iu kthehet shpirti, ndėrsa tė tjerėve po...

Ēėshtja tjetėr ėshtė jetkthimi.

Njė njeri numėrohet i gjallė nėse ka shpirt. Pasi qė shpirti largohet nga trupi, ai ėshtė i lirė, por kjo s'do tė thotė se ai gjen "streh" nė njė trup tjetėr!

Mua deri mė sot s'mė kujtohet tė kem jetuar mė herėt nė njė trup tjetėr, por as nuk kam hasur ndonjė njeri, shpirti i tė cilit po jeton pėr tė dyten herė nė kėtė botė...! Po tė ishte kėshtu, bota (ta zėmė) do tė kishte nevojė vetėm pėr 7 miliardė shpirta, sepse pėr trupa s'do tė kishte problem se do tė ndrroheshin...pasi sipas disa njerėzve shpirti "pushton" njė trup tė ndonjė bime, kafshe apo...
Eh sa shumė do tė doja qė t'i kisha shpirtėrat e njerėzve qė kam dashur e qė tani mė nuk jetojnė, qoft edhe nė lule,,,,POR E PAMUNDUR!!!

Kur njė shpirt lė trupin, mė nuk kthehet nė asnjė trup tjetėr...tė paktėn jo nė kėtė botė.
avatar
Elizza

1074


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Estilen prej 03.04.10 22:46

Sa pėr gjumė dhe vdekje ka mjaft material, por t'i lėmė anash fenė
dhe shkencėn.

Ēfare po shkruan e komenton moi Elizza, ti thua, ti leme e fene dhe shkencen e hajde te diskutojme...,po per cfare do diskutojme....?

Te gjithe deduksionin tend per gjumin, ti e jep ne nje version krejtesisht te paqarte,nje mjergull qe veshtire se kuptohet .

Ti thua Vetvetiu del se ne nė gjumė nuk iu nėnshtrohemi ligjeve tė botės materiale. Meqė nuk i nėnshtrohemi ligjeve tė kėsaj bote, atėherė qfarė bėhet me ne kur ne flemė? atehere kujt ligjeve i nenshtrohet..?

Trupi ynė vazhdon t'i kryejė normal disa nga funkionet e tij, zemra na rrah, marrim frymė, organet e
tretjes kryejnė detyrėn e tyre....por ne nuk jemi tė vetėdijshėm dhe s'mund tė mendojmė.

Atėherė duhet tė ketė diqka mė tė lartė se kjo ēka ne shohim pėrditė... me lart thoje, se gjumi nuk i nenshtohej ligjeve te botes materiale, atehere si ka mundesi qe organet jetsore vazhdojne te funksionojne ne perfeksion...?

Ju thoni qe eshte dicka me larte qe ja jep....!!!!! Kush Zoti..?
prap shpiegimin e ke bere mbeshtetur tek Feja, e qe ti the qe s'do merremi me fe.

Ja pra, pse je krejt e mjergullt.

Duhet tė ekzistojė ai qė ne e njohim si shpirt, pėrndryshe tė gjitha funksionet do tė ishin tė pamundura.

"Peri" i jetės (shpirti) gjatė gjumit largohet nga trupi, por nuk shkėputet plotėsisht (kjo ėshtė koha ku nė shkencė njihet si faza REM e gjumit).Personave qė e kanė tė caktuar vdekjen nuk iu kthehet shpirti, ndėrsa tė tjerėve po...

Ēfare mund te vazhdoj ende me tutje..besoi se ne te dy ndaheni ne shume pikpamje ne interpretimin e botes qe na rrethon..

Megjithate ngelesh per tu pershendetur per postimet ne temat qe ti ke zgjedhur te besh....

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Berti69 prej 23.01.11 2:42

Ekzistenca e njė jete pas vdekjes nuk ka asnjė dyshim nė mendjen time, por kuptohet pa nocionet e saj fetare qė i ndotin njerėzit dhe i ēojnė ndonjėherė nė drejtim tė gabuar.
Pra pėr mua nuk ka ferr, nuk ka parajsė, po ka vetėm bashkim me esencėn, me energjinė, me dritėn.
Ne mbajmė pėrgjegjėsi pėr veprimet tona, kėshtu qė unė mendoj se ne jemi ata qė kemi qenė, nga ajo qė kemi bėrė.
Kalimi kėtu pėr mua ėshtė mė shumė se njė ėndėrr e zgjuar sesa njė realitet i vėrtetė, sepse realiteti ynė i vėrtetė ėshtė pėrtej mishėrimit nė dimensionin tonė global.
Duhet tė kemi njė mendje tė hapur mbi jetėn pas kėsaj bote dhe fakti qė ne jetojmė kėtu ėshtė vetėm njė pėrvojė e llogaritur nė kohė.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  yasmin prej 23.01.11 13:49

Po i lexoja me vemendje komentet me lart, dhe te them te drejten komentet e Elizzes nuk mu duken te mjergullta,por perkundrazi te qarta kristal, por sic e kam thene dhe nje here me ane te nje shkrimi, mjergulla mund te jete kristal i shperbere, dhe per kete duhet te kesh mendje te mprehte ta dallosh, prandaj komentet e Elizzes jane dukur ndoshta te mjergullta, por ne fakt ka qene kristal i shperbere, dhe te tjereve i jane dukur mjergull, por mua mu duk kristal i qarte...

Meqe po flasim per teori, dhe jo aksioma, atehere do doja t'i shtoja dicka arsyetimit te Elizez mbi gjumin dhe shpirtin...
Ekziston nje lloj teorie nga disa dijetare, qe bazuar ne vetite e shpirtit dhe pavdekshmerine e tij, kane hedhur hipotezen qe gjate kohes kur ne jemi duke fjetur, nje pjese e shpitit tone arrin te dale nga trupi yne, prandaj edhe kur eshte duke na zene gjumi ne kemi si nje hedhje te vogel te trupit sikur eshte duke na dale shpirti. Kjo tani ta themi hapur qe na ndodh te gjitheve, madje i kam pare edhe te tjeret qe kur jane ne fazen qe sapo i ka zene gjumi, hidhen pasksa sikur te jene duke dhene shpirt, me ka ndodhe edhe mua nje gje e tille.

Pastaj, vazhdojne me tej dijetaret, nje pjese e shpirtit qe del takohet edhe me shpirtrat e njerezve te tjere ne boten e shpirtrave, dhe shpirti im psh mund te takohet me shpirtin e nje njeriu qe une ne jeten time reale nuk e kam takuar kurre, por shpirtrat tane mund te kene afrimitet shume me njeri tjetrin edhe pse ne nuk takohemi ne jeten reale. Prandaj ne, ne jeten e perditshme na ndodh qe takojme nje njeri per here te pare, por na duket sikur e njohim dhe themi :"ku e kam pare kete fytyre, me duket fytyre e njohur" dhe torturojme veten se ku e kemi pare, kur ne realitet nuk e kemi takuar kurre...

Mua me ndodh shpesh nje fenomen i tille, madje edhe dukuria deja vu, dhe kjo mendoj se nuk ka te beje me rimisherimin , por pikerisht me pervojat qe peson shpirti im ne boten e shpirtrave, nje bote mistike qe ne nuk mund te arrijme te kuptojme me mendje , por ndoshta vetem me ane te shpirtit, bazur pikerisht ne vetite unikale dhe te mistershme te shpirtit.

Nje gje te qarte e kam per Elizen; qe te pakten nderthur besimin e saj me arsyetimin dhe nuk bie ndesh asnjehere me mendimet e saj,por ajo qe nuk kam te qarte eshte propaganda dhe imponimi atesit qe ben nje anetar qe thote qe bazohet te shkenca dhe llogjika, kur nderkohe shkencetaret i quan "profete me diploma terrori".....
avatar
yasmin

273


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Estilen prej 23.01.11 15:10

yasmin shkruajti:..........
...........por ajo qe nuk kam te qarte eshte propaganda dhe imponimi atesit qe ben nje anetar qe thote qe bazohet te shkenca dhe llogjika, kur nderkohe shkencetaret i quan "profete me diploma terrori".....

Terrori fillon pikėrishtkėtu, nė strategjinė mashtruese te autores se ketij postimi,qe s'le vend e teme pa hedhur brockulla. Kjo ėshtė natyrisht njė strategji jo e mencur,mbasi komentet e saj kane brenda tyre tendencen per te injoruar,ofenduar e denigruar te gjithe ata antare qe nuk i thurin lavde kesaj ''filozofe pa koke.''



Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  yasmin prej 23.01.11 16:09

Sa fyerje interesante....me kujtoi thenien e nje njeriu te mencur: "fyerjet jane arsye per ata qe nuk kane arsye"....
S'po zgjatem me , se nuk ia vlen te merresh me njerez qe ne vend te argumentit shpalosin karakterin e tyre medioker, nje fakt i tille kam pershtypjen se do sherbeje si nje shtyse mjaft e forte e largimit te anetareve, kur tolerohen anetare te tille medioker si estilen,qe kur nuk iu pershtaten komentet e te tjereve, hedhin vetem vrer dhe jo argument dhe kulture...

Jam penduar qe ne fillim kam "ngacmuar" Neon qe te merrre pjese ne debate, por tani po i jap plotesisht te drejte, si duket ,duke qene se Neo eshte jo vetem moderator, por anetar i vjeter i ketij forumi e ka vene re me perpara se nuk ia vlejne replikat ne kete forum,sepse ketu anetaret nuk kane kunderargumenta por vetem propagande te vetes dhe diskriminimit te tjetrit...madje edhe sarkazma banale duke paraqitur edhe duartrokitje tallese ndaj argumenteve te te tjereve...

E vetmja gje qe ka ditur estilen te beje mire deri me tani, ka qene vetem perkthimet e 'mistere por te verteta', duke qene se ato mbajne autoresine e te tjereve, ndersa kur vjen puna tek argumentet e tij, nuk ben gje tjeter vetem se ben propagande ateiste, sarkazma te uleta, fyreje te rendomta, paraqet tema anti masone dhe anti islame te kastriot mytarajt sepse do ta zbuloje se kush eshte kastriot mytaraj, apo ben analiza se kush eshte Sali Berisha, ben propabande pro shkences, asaj shkence qe kur i leverdis bazohet ne te, dhe kur nuk i leverdis e peshtyn duke i quajtur shkencetaret terroriste ...

Kur vjen pune ne diskutime, nuk ka argument tjeter vetem fyrjes dhe fjalorit banal...
Nuk kam nerva dhe deshire te merrem me kesij lloj njeriu, qe jam munduar ta vleresoj edhe haptazi me sa mundem, por e verteta po na rezulton vetem me sjellje anti-sociale....
Uroj qe nje kategori e tille gjallese mos te na rimeshirohet, se do ishte fatale ta duroje edhe ne nje jete tjeter...
avatar
yasmin

273


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  abramelin prej 23.01.11 16:41

yasmin shkruajti:Sa fyerje interesante....me kujtoi thenien e nje njeriu te mencur: "fyerjet jane arsye per ata qe nuk kane arsye"....
S'po zgjatem me , se nuk ia vlen te merresh me njerez qe ne vend te argumentit shpalosin karakterin e tyre medioker, nje fakt i tille kam pershtypjen se do sherbeje si nje shtyse mjaft e forte e largimit te anetareve, kur tolerohen anetare te tille medioker si estilen,qe kur nuk iu pershtaten komentet e te tjereve, hedhin vetem vrer dhe jo argument dhe kulture...

Jam penduar qe ne fillim kam "ngacmuar" Neon qe te merrre pjese ne debate, por tani po i jap plotesisht te drejte, si duket ,duke qene se Neo eshte jo vetem moderator, por anetar i vjeter i ketij forumi e ka vene re me perpara se nuk ia vlejne replikat ne kete forum,sepse ketu anetaret nuk kane kunderargumenta por vetem propagande te vetes dhe diskriminimit te tjetrit...madje edhe sarkazma banale duke paraqitur edhe duartrokitje tallese ndaj argumenteve te te tjereve...
E vetmja gje qe ka ditur estilen te beje mire deri me tani, ka qene vetem perkthimet e 'mistere por te verteta',duke qene se ato mbajne autoresine e te tjereve, ndersa kur vjen puna tek argumentet e tij,nuk ben gje tjeter vetem se ben propagande ateiste,sarkazma te uleta,fyreje te rendomta,paraqet tema anti masone dhe anti islame te kastriot mytarajt sepse do ta zbuloje se kush eshte kastriot mytaraj,apo ben analiza se kush eshte Sali Berisha, ben propabande pro shkences, asaj shkence qe kur i leverdis bazohet ne te, dhe kur nuk i leverdis e peshtyn duke i quajtur shkencetaret terroriste ...
Kur vjen pune ne diskutime, nuk ka argument tjeter vetem fyrjes dhe fjalorit banal...
Nuk kam nerva dhe deshire te merrem me kesij lloj njeriu, qe jam munduar ta vleresoj edhe haptazi me sa mundem, por e verteta po na rezulton vetem me sjellje anti-sociale....
Uroj qe nje kategori e tille gjallese mos te na rimeshirohet, se do ishte fatale ta duroje edhe ne nje jete tjeter...

yasmin ky mendimi i jot eshte shume i drejt dhe e vleresoj shume eshte me te drejt
brravo brravo te qofte, turp te kete estilen e kam vur re edhe une ne shume debate.

abramelin

52


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Estilen prej 23.01.11 17:00




Njeriu nuk eshte engjell.Fatkeqsia fillon ne momentin qe kush deshiron te behet engjell,rendom behet djall

Estilen

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  yasmin prej 23.01.11 17:12

Se pari ketu askush nuk foli as per engjej dhe as per djaj, i vetmi shqetesim ishte sjellja anti shoqerore e perseritur disa here..
Por nese do t'i referohem kesaj thenies tuaj,ok;po ta analizoj shkurtimisht...
Gjithmone ne jete ajo qe vleresohet me shume;eshte qellimi i paster per te arritur dicka,pak rendesi ka nese e ke arritur sepse perfundimi nuk eshte ne doren tone, duke qene se madheshtia e vlerave njerezore nuk matet me ate qe ka arritur njeriu por nga qellimi i mire per te arritur dicka...

Keshtu qe edhe nese dikush deshiron te behet engjell,ajo qe ka rendesi dhe meriton respekt; eshte deshira per t'u bere i tille, pak rendesi ka pastaj qe nga rrethanat e jetes nuk qenka bere i tille...
avatar
yasmin

273


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  yasmin prej 23.01.11 23:23

Elizza, vertete te eshte permendur emri shume, por ne aspektin pozitiv, dhe ketej ne qytetin tim themi qe: "vetem karramelja mbahet ne goje"

Sa per sugjerimin, do ta lexoj sepse nuk e kam ditur, gjithe te mirat...
avatar
yasmin

273


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  gjilanasi prej 30.03.11 20:29

Jeta nė jetėn e kaluar

Hulumtuesit padyshim konstatonin se te disa njerėz vjen deri te kujtesa e ndonjė individi ose individėve tė cilėt kanė jetuar nė lokalitete tjera hapėsinore e kohore.

A ėshtė kjo dukuri e shkaktuar nga ana e shpirtit? Shpirti, ē'ėshtė? A e kemi parė ndonjėherė?

Mistiku hindus, i cili u lind nė fundin e shekullit tė XIX dhe vdiq mė 1969, Meher Baba veten e emėroi si Avatar (mishėrim apo inkarnim i Zotit). Ai shkroi librin "Zoti Flet" dhe kishte dėshmi pėr pohimet e veta nga “sadguru”-tė (pesė mėsuesit e pėrsosur tė cilėt presin dhe "stėrvitin" zotin).

Kontradikta e vėrtetė del kur mistiku hindus Sathya Sai Baba, i lindur mė 1926, i cili nė moshėn 13 vjeēare shkel njė akrep dhe thumbuhet nga ai, kėshtu qė bėhet i vetėdijshėm dhe thotė se ėshtė Avatar. Pėrndryshe, ky ende jeton (dhe mendon se do tė jetojė edhe 24 vjet). Edhe ky kishte dėshmi mbi pohimet e veta. Kėtu na shkoqitet pyetja: Si, prej vitit 1926 deri mė 1969 nė Tokė ecnin dy Zota?!

Hulumtuesit padyshim konstatonin se te disa njerėz vjen deri te kujtesa e ndonjė individi ose individėve tė cilėt kanė jetuar nė lokalitete tjera hapėsinore e kohore. A ėshtė kjo dukuri e shkaktuar nga ana e shpirtit? Shpirti, ē'ėshtė? A e kemi parė ndonjėherė?

A ėshtė vetėm personifikim areal i emocioneve tona apo pėrfshin ndonjė hapėsirė dhe kohė? Kėtė nuk mund ta dimė kurrė. Sa mė shumė qė gjejnė shkencėtarėt kundėr fakte, aq mistikėt i japin lloje aftėsive tė shpirtit.

Do ta jap edhe njė shpjegim qė mė takon mua dhe i cili ka njė anė satirike dhe anekdotike. Pėrndryshe kėtė hipotezė e pata zhvilluar kur isha "mysliman i vėrtetė".

Nė religjionin islamik, si dhe nė religjionet tjera monoteiste, mbizotėron besimi se pranė ēdo njeriu qėndrojnė edhe dy engjėj, Kerameni dhe Katibini (nė filozofinė "New Age" fituan rol aktiv dhe quhen Udhėheqės), tė cilėt i shkruajnė tė gjitha veprat tona tė mira dhe tė kėqija.

Kur njeriu vdes, mė nuk i nevojiten engjėjt (sepse "atje" nuk ka mėkate ose mirėsi), kėshtu qė nė Ahiret grumbullohen kėta engjėj. Zoti, i kacafytur me kėtė "katastrofė ekonomike", erdhi te njė ide gjeniale, qė foshnjave tė posa lindura t'u caktojė engjėjt e pensionuar (po ashtu tė pėrzier mes veti).

Ata rregullisht do ta kryejnė detyrėn e vet. Mirėpo, derisa klienti i tyre ėshtė ende fėmijė (pasi qė atėherė nuk shkruhet pėr tė asgjė) kėta engjėj, qė ta thyejnė monotoninė, flasin mes vete mbi pėrvojat e njerėzve tė kaluar. Informatat nė fragmente do tė vijnė edhe deri te vetėdija e klientit. Pėr kėtė dhe fėmijėve mė sė shumti iu kujtohet jeta e kaluar. Me kėtė teori mund tė shpjegohet edhe rasti i dr. Scottit.

Ta lėmė shakanė anash dhe ta analizojmė shpjegimin tjetėr qė mori emrin "teoria holografike". Hologrami ėshtė fotografi tredimensionale e cila edhe nė pjesėt mė tė imėta tė tij pėrfshin tėrė komponentin e fotografisė.

Kėshtu ekziston edhe hipoteza - Bootstraping, e cila u zhvillua nga ana e fizikanti David Bohm dhe matematikanti John Bell dhe tė tjerėve qė thonė "se nė ēdo grimcė ekziston gjithė universi, gjegjėsisht informatat mbi vetitė e tij nė hapėsirė dhe kohė". Kjo nė filozofinė hinduse ėshtė e njohur si Akasha, ndėrsa nė Islam si.i Levh-i Mafhuz (ose "Gayb").

Sipas kėsaj teorie njeriu nė ditėt e veta rinore, pėr shkak tė disa nevojave psikologjike, prej akashės merr informata nė lidhje me ndonjė vashė, dhe kėshtu ai zgjedh alter-egon e vet. Por edhe kjo teori ka mangėsitė e veta, dhe pasi qė krejt kjo bazohet nė shpekulimet matematikore, nuk mundemi asgjė tė pėrcaktojmė, sepse as nuk janė shpjeguar mėnyrat e perceptimit tė kėtyre "diturive tė fshehta".

Por ka edhe raste tė kujtesės sė jetėve tė kaluara ku kjo teori nuk mund tė ofrojė shpjegim. Njėri prej rasteve ėshtė i shėnuar nė librin e B.D.Benediktit "Bota paralele".

Njė ēek i ri, i pasionuar pas dekorit tė brendshėm tė salloneve tė epokės sė rokokosė, mė 1965 rastėsisht viziton njė pallat nė Austri. Aty kupton se dekori aq i vulosur nė mendjen e tij i takon atij pallati, dhe zbulon se njė vashė e re, qe kishte jetuar aty, kishte qenė e dashura e tij nė jetėn e kaluar tė vet.

Teoria holografike e cila thotė, se "personalitetet e reinkarnuara" zgjidhen rastėsisht kėtu bie poshtė nė kėtė shembull unikat. Pėr vėrejtjet e kontradiktave nė kėtė hipotezė i jemi mirėnjohės hulumtuesit kroat mr. Drago Pleēkos.

Teoria e tretė e cila u mundua tė jetė mė shkencorja (mund tė thuhet mė ateistikja) i ka rrėnjėt nė v.1962.

Qysh atėherė psikologu James Mc Connell nga Michigan Unversity dėshmoi se dituria mund tė hahet! Ai skrajat shpatuke i mėsoi pėr njė refleks tė caktuar, dhe pastaj i mbyste ato, duke u dhėnė skrajave tė tjera tė pamėsuara pėr t'i ngrėnė tė mbyturat; kėshtu qė edhe skrajat e pamėsuara veē dinin mė pas refleksin e tillė. Hulumtuesi suedez Holger Hyden nė eksperimentet me minj, bashkė me Allen Jacobsonin nga UCLA dhe disa shkencėtarė tjerė dėshmuan se nė materien pėrcjellėse luan rol acidi ribonukleik (ARN).

Mė vonė Georges Hungar nga Baylor Universiteti, nė minj krijoi frikėn prej errėsirės (minjtė zakonisht errėsirėn e dojnė mė tepėr se dritėn) me ndihmėn e efektit tė Mc Connellit.

Nė kėta shembuj vėrejtėm se disa makromolekula organike, acide nukleike dhe polipeptide mund ta pėrcjellin "diturinė" prej njė sistemi tė organizuar tė jetės nė tjetrin. Kėshtu u lind "Hipoteza Engramike" e cila mundohet ta shpjegojė reinkranimin me transferimin e kėtyre molekulave (tė ashtuquajtura molekula engrame).

Sipas kėsaj hipoteze, kufoma e varrosur padyshim do t'i ketė nė vete engramet tė cilat i krijoi gjatė jetės. Kėshtu, ndonjė bimė, duke lėshuar rrėnjė mbi varr dhe me ndihmėn e procesit tė osmozės, bashkė me ujin dhe mineralet, merr edhe engramet. Engramet e akumuluara prej bimėve kalojnė nė njerėz, duke krijuar kėshtu dukurinė e reinkarnimit.

Edhe pse duket e mundshme, mjafton njė vėshtrim mė i thellė dhe tė shohim se ky ekosistem paraqet njė iluzion. Bima e cila i merr mineralet dhe ujin, i pėrdor kėto gjatė fotosintezės, glikolizės, dhe nė proceset tjera fiziologjike. Nė kėto reaksione gjithmonė vjen deri te ndarja e molekulave, kėshtu qė ato humbin strukturėn e vet tė mėparshme.

Edhe engramet do ta kenė kėtė fat, do tė shkatėrrohen nė fazat e para tė metabolizmit. Po ashtu nuk ėshtė e qartė se si engrami do tė mund tė vinte deri te trupi i njeriut dhe ta ketė reaksionin e vet. Sė pari, do tė ishte i sulmuar nga sistemi i imunitetit si antitrup, ndėrsa shpėrbėrja e mėtejshme gjatė metabolizmit do ta shkatėrronte deri nė fund strukturėn e tij.

Kujtesa e jetėve tė kaluara pastaj mund tė bėhet edhe kur njeriu ka vdekur njė ditė para se tė lind pėrsėri, kėshtu qė ekosistemi nuk mund tė jetė aq i shpejtė. Megjithatė, janė shpirtat e vonuar qė e problematizojnė kėtė hipotezė.

Poashtu psikoanalisti nga Zvicra, Carl Schoomaker, duke i kontrolluar disa pacientė tė vet, erdhi nė pėrfundim se shkaqet e fobieve, obsesioneve, neurozave tė detyrueshme dhe sėmundjeve tė tjera psikotike mund t'i kenė rrėnjėt edhe nė jetėt e kaluara. Mirėpo edhe kjo nuk mund tė jetė dėshmi pėr reinkarnimin.

Disa njerėz, duke dėgjuar ndonjė muzikė, lexuar ndonjė libėr ose duke u shėtitur nė ndonjė qytet, nė mėnyrė intuitive kuptojnė hapin e mėtejshėm nė kazualitet dhe mendojnė se veē mė parė e patėn kėtė pėrvojė. Kjo nė literaturė ėshtė emėruar "deja vu" (e parė mė parė), por edhe kėtė nuk mund ta pranojmė si dėshmi pėr reinkarnimin.

Teoria e cila ka mė sė shumti ithtarė shkencorė (shumica janė psikologė), dhe pėr tė cilėn edhe unė mendoj se ėshtė mė e mundshmja, ėshtė ajo e cila thotė se reinkarnimi paraqet vetėm njė dukuri tė ndėrdijes.

Pėr shkencėtarė ėshtė e njohur dukuria e quajtur "efekti i kiptomenzisė", qė zhvillohet atėherė kur ne perceptojmė botėn ndėr pragun e ndijimit, kėshtu qė informatat e tepėrta dhe tė panevojshme na grumbullohen nė ndėrdije (ndėrsa ne jemi tė vetėdijshėm vetėm pėr 10% tė atyre informatave).

Kur personaliteti ynė, pėr shkak tė disa konflikteve tė brendshme don ta krijon njėfarė "ndarje tė personalitetit", do t'i shfrytėzojė ato rezerva informatash pėr t'u bėrė i rėndėsishėm nė shoqėri (kėtė e pamė mė parė). Ashtu siē janė kėto informata realitet, atėherė edhe figura e krijuar mund tė jetė reale. Edhe pse kjo duket mjaft e zmadhuar, nėndija i ka tė gjitha kėto mundėsi. Siē thotė edhe dr. Scott Pecku, "gjithkund ndėrdijen e kemi njė hap pėrpara".

Poashtu edhe teknikat qė shfrytėzohen pėr njohjen e identitetit nė jetat e kaluara ngjajnė shumė nė teknikat pėr depėrtimin nė ndėrdije (p.sh. shihni botimin e J.H.Brennan - "Reinkarnimi: pesė teknika pėr njohjen e jetave tė kaluara").

Gati nė tė gjitha dukuritė e reinkarnimit mund t'i vėrejmė efektet e kriptomenzisė. Pėr shembull, aq e popullarizuara Tigheons thoshte se kur ishte sikur Bridey Murphy, ishte dėnuar pėr shkak tė shkatėrrimit tė krevateve metalike, freskėt tė ngjyrosura.

Por hulumtimet qė u bėnė, dėshmuan se nė kohėn kur ka jetuar Bridey Murphy, nuk kanė ekzistuar krevatet e metalta. Atėherė pse kjo dha kėtė informatė parazite? Vėrtet se nė enciklopedinė Ana Britannica ėshtė cekur se atėherė nė Irlandė ka ekzistuar njė lloj i tillė i krevatit, ndėrsa mundėsia se Tigheons kishte pasur nė dorė, ndonjėherė nė jetėn e saj, encikopedinė e tillė, nuk ėshtė e vogėl.

Do ta cek edhe njė shembull nga "World of Strange Powers" tė autorit Arthur Clarke. Mė 1910 njė grup i parapsikologėve tė Anglisė regresuan njė femėr dhe ajo u shfaq si Blanche Poynings, por mė pas u konstatua se informatat e tilla ajo i kishte marė prej librit "Countess Maud" tė autores Emily Sarah Holt, tė cilin e kishte shfletuar vetėm sipėrfaqėsisht.

Mendoj se edhe ky shembull i dhėnė prej librit tė hipnotizuesit profesional Momēilo Todoroviqit "Hipnoza pėr gjithkėnd" nuk do tė ishte i tepėrt. Ky eksperiment ėshtė bėrė nė Rusi. Natasha M. (18 vjeēare), me anė tė regresionit ėshtė sjellur nė vitin e katėrt tė jetės sė saj. Kur ėshtė kėrkuar prej saj tė vizatojė, ajo atėherė vizatoi sikur njė fėmijė i vogėl, por kur iu dha sygjerimi se ajo ėshtė njė piktore profesionale, ajo krijoi njė pikturė profesionale.

Tash, nė shekullin e njėzetė, me zhvillimin e teknologjisė, ėshtė zhvilluar edhe shpejtėsia e shkėmbimit tė informatave, dhe kjo dukshėm ndikon nė vėllimin e ndėrdijes. Dhe nėse ekziston telepatia, siē thonė parapsikologėt, atėherė dukuria e kriptomenzisė do tė na dukej edhe mė tepėr e mundshme.

Andrew Malcoff nga Universiteti i Washingtonit, me eksperimentet qė i bėri me fėmijėt e moshės dyvjeēare, dėshmoi se truri i tyre ėshtė nė mundėsi t'i analizojė dhe t'i konceptojė disa nocione me ndihmėn e informatave tė fituara me perceptimin e tillė.

Kėto eksperimente i cekėm qė tė mos na duken tė pashpjegueshme hulumtimet e dr.Stivensonit. Poashtu edhe dr.Roggo pohon se kujtesa ekstra-cerebrale te fėmijėt paraqet, tė themi, mė parė njė dukuri psikologjike, se sa paranormale.

Mund tė bindeni edhe vetė prej hulumtimeve tė Stivensonit se "personaliteti i kaluar" nuk ka jetuar mė larg se 50 km. prej fėmijėve.

Mendoj se, sado pak, jeni bindur se reinkarnimi paraqet njė dukuri psikologjike dhe se me hulumtimin e mėtejmė tė tij mund tė arrijmė deri nė shtresat mė tė thella tė shpirtit tonė.
Si pėrfundim, mund tė themi se reinkarnimi paraqet njė mėnyrė tė lirimit prej tanatofobies, ose thėnė shkurt e shqip, prej frikės sė tepruar prej vdekja.

Sezgin Bojnik
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Rimisherimi - Jetkthimi

Mesazh  tanki94 prej 30.03.11 23:04

Nuk osht e mundun me pas dy jete njeriu e jeton vetem nje jete edhe pastaj vdes dhe shkon ose ne parajs ose ne ferr , d.m.th ne baze te bemave ne jeten e tij. Ndersa keto gjera dy jete tre jete kater jete i besojn vetem Hinuduistet Siket dhe pak Budistet e Tibetit.
avatar
tanki94

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rimishėrimi - Jetkthimi

Mesazh  Berti69 prej 15.10.15 14:21

Rimishėrimi

Sikur njerėzit tė vetėdijėsohen se kanė jetuar nė tė njėjtėn mėnyrė mijėra herė… – ky ėshtė edhe qėllimi i teorisė sė rimishėrimit – vetėm pėr tė krijuar mėrzi tė madhe e tejngopje, sepse kėto gjėra i keni bėrė edhe mė parė. Dhe prapseprapė nuk keni mėsuar asgjė, jeni sėrish…pėr mijėra jetė rrjesht, duke u pėrpjekur pėr fuqi, para, e po vazhdoni ta bėni. Duket sikur ēdo eksperiencė jetėsore zhduket e ju e nisni pėrsėri nga ABC-ja.

Mė pyesni nėse teoria e rimishėrimit ėshtė e vėrtetė apo jo. Pėr mua ėshtė e vėrtetė, pėr ju ende nuk ėshtė. Mos u bėni palė, pohues e mohues, thjesht qėndroni tė hapur pėr hipoteza. Eksploroni dhe, nėse zbuloni jetėt tuaja tė mėparshme, kjo ėshtė provė e mjaftueshme se kushdo ka njė tė kaluar shumė tė hershme. Dhe kjo jep njė tjetėr tė dhėnė: nėse ka jetė tė shkuara, atėherė ka edhe jetė tė ardhshme; kjo e tanishmja i bie tė jetė nė mes. Sigurisht, tė njohėsh jetėt e ardhshme nuk ėshtė e mundur, pasi e ardhmja ende nuk ka ardhur. Por tė njohėsh tė shkuarėn ėshtė e lehtė sepse ka ndodhur; kujtesa ėshtė atje dhe tė dhėnat janė atje. Vetėm se ju keni harruar nga bie dhoma e rregjistrimit. Merreni si hipotezė kėtė.

Pėrsa mė takon, rimishėrimi ėshtė realitet, ėshtė eksperienca ime vetjake. Por ajo qė ėshtė e vėrtetė pėr mua bėhet teori pėr ju, e kjo ėshtė vėshtirėsia, sepse unė nuk dua qė e vėrteta ime tė bėhet teoria juaj, por e vėrtetė edhe pėr ju.

Unė e di se rimishėrimi ėshtė njė e vėrtetė. Por nuk them se duhet besuar sepse ashtu them unė. Kurrė mos besoni eksperiencat e tė tjerėve; ėshtė pengesė. Mund t’ju them vetėm: Jetojeni kėtė rimishėrim. Kjo do t’ju hapė dyert e do tė jeni tė aftė tė shikoni prapa e pėrpara, pastaj vendosni vetė nėse besoni apo jo. E si mund tė mos e besoni atėherė? Por para kėsaj…le tė bėhet njė eksperiencė.

Bėhuni mė meditues. Rimishėrimi, Zoti, parajsa e ferri…nuk kanė fare rėndėsi. Ajo qė ka rėndėsi ėshtė tė bėheni vigjilentė. Meditimi ju zgjon, ju jep sy, e, ēfarėdo tė shikoni paskėtaj, nuk mund ta mohoni. Pėr mua, rimishėrimi ėshtė i vėrtetė, sepse nė ekzistencė asgjė nuk vdes. Edhe fizikanti do t’ju thotė se nė botėn objektive asgjė nuk vdes. Mund tė shkatėrrohet Hiroshima e Nagasaki, kaq shumė fuqi u ėshtė dhėnė kėtyre politikanėve – shimpanze, por nuk mund tė shkatėrrohet as edhe njė pikė uji.

Nė Indi kemi njė shkencė specifike, jaati smaran, kujtimi i jetėve tė shkuara. Njė lloj meditimi, dsa parapėrgatitije e mund tė hyni nė jetėt e shkuara. Por duhet tė keni qėndrueshmėri dhe guximin pėr tė mos humbur. Vetėm nė Lindje rimishėrimi konsiderohet pa dyshime. Tre fetė kryesore qė lindėn nė Indi janė tė vetmet qė bien plotėsisht dakord pėr kėtė pikė, pavarėsisht se ndryshojnė nė filozofi, teologji e tė tjera, por jo nė rilindje, e nuk e mohojnė. Ėshtė fakt ekzistencial se ke qenė e do tė jesh pas vdekjes. Ėshtė e njėjta gjė: buddha. Emri ėshtė dėshmi. Nuk lind e vdes kurrė.

Kujtojeni kėtė: Jezusi, mė shumė se tė tjerė, e di shumė mirė se ka mishėrim, rimishėrim, rilindje. Jeta ėshtė gjatėsi e pafundme, kjo nuk do tė jetė vdekja e fundit. Por kur thuhet me gojė ju rehatoheni. Dhe gjithė metoda e Jezusit varet nga lėvizja: nuk duhet tė qetėsohesh, duhet luftuar, lėviz qė tė kristalizohesh.

Kjo rrotė rimishėrimi vjen prej pavetėdijes. Nėse ndėrgjegjėsoheni do tė shihni se nuk ka kuptim: ia keni dalė mbanė nė jetė shumė herė, por ēfarė kuptimi ka? Vdekja ju fshin! Njėsoj si tė bėni kėshtjella mė rėrė, era e uji i fshijnė. E ju filloni tė bėni njė kėshtjellė tjetėr rėre, pastaj fryn pėrsėri era.

Kjo ėshtė gjithė doktrina e rimishėrimit: pėrderisa ta mėsoni vetė, gjithėsia nuk do tė kėnaqet me ju. Derisa tė bėheni fėmijė i vėrtetė, jo nė trup, por nė qenie: nėse pafajėsia nuk fitohet nga ju, gjė qė mund tė ndodhė, pavarėsisht gjithė kėsaj ēmendurie, do tė flakeni mbrapsht pėrsėri, e pėrsėri, e pėrsėri.

Koncepti lindor i rimishėrimit ėshtė i bukur, i vėrtetė apo jo, ky nuk ėshtė qėllimi: mė kuptoni? Nuk ka rėndėsi, por ju bėn tė silleni qetėsisht me jetėn. Kjo ėshtė e gjitha.

Nė Lindje, tre religjoinet e mėdha, Hinduizmi, Budizmi, Jainizmi, kanė pėrdorur idenė e rimishėrimit: qė nuk keni vetėm njė jetė si nė Krishtėrim apo Mohamedanizėm. Ideja ėshtė qė tė krijohet brenda jush njė mėrzi totale. Vetėm mendo: ke jetuar mijėra herė mė parė duke bėrė tė njėjtat gomarllėqe qė po bėn edhe tani, tė cilat do t’i bėsh edhe nė tė ardhmen. Mijėra jetė rrjesht do tė ulesh nė punė, do zihesh me gruan, do u ankohesh tė tjerėve pėr fatin tėnd tė keq etj. etj. Filmi ėshtė i njėjti, dialogjet tė njėjtat, aktorėt tė njėjtė. Nėse doni tė ndryshoni, ndryshoni pra, ose do tė rrotulloheni mbi tė njėjtėn rrotė, me tė njėjtin mjerim. Nėse doni tė ndryshoni mos e shtyni pėr nesėr, qė nga ky ēast fillo eksplorimin. E kujtoni tė mos bėheni pėrsėritės, papagaj, kėrkoni gjėra tė reja, sepse nuk ka qėllim tė vėrtetė nė kėtė udhėtim. Prandaj nxirrjani fundin sa tė mundeni, bėjeni tė bukur, magjepsės, krijues sa tė keni mundėsi. Keni mundėsi tė pafundme, vetėm se i keni vėnė nė gjumė.

OSHO
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi