Epoka pas Irakut

Shko poshtė

Epoka pas Irakut

Mesazh  Valtoni prej 26.03.11 20:38

Epoka pas Irakut

Amerika kaloi njė dekadė plot mavijosje. Por, s’duhet nėnēmuar kjo superfuqi, e as presidenti i saj.

Kur Barack Obama javėn e ardhshme tė konfirmojė se forcat luftarake amerikane e braktisėn Irakun, mund tė jeni tė sigurt nė njė gjė. Ai nuk do ta pėrsėrisė triumfalizmin e sugjerimit tė George Bushit tė shtatė viteve mė parė, se misioni amerikan atje ėshtė pėrmbushur.

Obama gjithnjė e konsideroi atė si “njė luftė tė pamend”, ndėrkaq ngjarjet dėshmuan se ai kishte shumė tė drejtė. Amerika dhe aleatėt e saj mund ta kenė ēliruar Lindjen e Mesme nga diktatori i gjakosur, por armėt e pretenduara tė shkatėrrimit masiv doli tė jenė vetėm njė monstėr, e ēmimi pėr jetėt e amerikanėve dhe tė irakianėve i tmerrshėm.

E vėrtetė, Iraku nuk ėshtė mė njė dikatorship. Pjesėrisht falė refuzimit tė vetmuar tė z. Bush qė nė vitin 2007 tė dėgjonte thirrjet pėr ‘shkurtim dhe tėrheqje’, u pakėsua gjakderdhja sektare qė pasoi invadimin. Por, demokracia e re e shtetit mbetet ende kronikisht e pasigurt, gjė qė paraqet njė nga arsyet se pėrse afro 500 mijė forca “mbėshtetėse” amerikane duhet tė mbesin atje pėr ta siguruar.

Kthesa e gabueshme/Pėr shumė amerikanė aventura e gabueshme nė Irak ėshtė shndėrruar nė diēka qė simbolizon njė kthesė paksa mė tė gjerė tė gabueshme tė Amerikės, qė u bė pasi Osama Bin Laden e sulmoi atė nė 11 shtatorin e para nėntė vjetėve. Pothuajse gjashtė nga dhjetė amerikanė tani pohojnė se e kundėrshtojnė madje edhe luftėn “e mirė” tė Obamės - atė kundėr Al-Qaeda’s dhe talebanėve.

Njė Amerikė qė gjakon ekonomikisht brenda vetes, me njė papunėsi tė ngujuar nė afro 10 pėr qind dhe me borxhe sa tė shohė syri, po e humb vetėbesimin nė aftėsitė e saj, e ndoshta edhe nė nevojėn e saj pėr tė formėsuar ngjarjet nė rajonet largėta, si Azia Qendrore dhe Lindja e Mesme.

Pėrkundėr viteve tė vėshtira tė jetesės, Amerika, mbi tė gjitha, ende mbėshtet fuqinė e saj ushtarake, ngase i duhet tė ndajė shpenzimet e saj vjetore pėr mbrojtje prej 700 miliardė dollarė, qė i bie gati aq sa ndanė e gjithė pjesa e mbetur e botės sė bashku. Mirėpo, dekada e kaluar nxori nė shesh edhe kufijtė e fuqisė me teknologji tė lartė.

Teknologjia e predhave tė topave i mundėsoi Amerikės pushtimin e Afganistanit dhe Irakut sa ēelė e mbyll sytė, dhe me humbje tė papėrfillshme. Gjunjėzimi i tyre ishte pak mė i vėshtirė. Nga dy milionė amerikanėt qė shėrbyen nė kėto dy luftėra tė dekadės sė kaluar, rreth 40,000 u plagosėn dhe mbi 5,000 u vranė.

Duke marrė parasysh gjithė kėtė, Obama mund tė lavdėrohet pėr rezistimin ndaj tundimit pėr ndjekjen e disponimit popullor dhe pėr shkak u fokusua plotėsisht nė problemet e brendshme. Pėrbrenda Obama mund tė shqetėsohet shumė mė tepėr pėr rimėkėmbjen e vendit sesa nė statusin e superfuqisė jashtė tij.

Edhe nėse ėshtė kėshtu, ai atė instinkt po e mban nėn frerė. Obama qartazi qė ka njė sens mė tė hollė pėr kufijtė e Amerikės sesa qė kishte Bush. Dhjetorin e kaluar, ai nė West Point citoi maturinė e Eisenhower, derisa u tha kadetėve se refuzon qė si synime tė politikės sė jashtme tė vendosė diēka qė i tejkalon mjetet amerikane.

Ai argumentoi se Amerika po ndryshon tonin dhe gjuhėn e trupit edhe kur iu drejtua botės myslimane nė Kajro, kur ofroi “pėrfshirje” pėr Iranin, derisa pėrshėndeti Hu Jintao’n e Kinės dhe mbretin saudit Abdullah. Republikanėt e akuzuan pėr shprehjen e kėrkimfaljes amerikane dhe pėr pėrulje para rivalėve tė saj.

Ata kanė tė dejtė tė thonė se uverturat e tij prodhuan rezultate tė pėrziera. Kinezėt nuk e pėrfillėn fare nė samitin klimatik nė Kopenhagė, iranianėt refuzuan dorėn shtritė nga ai, ndėrsa pjesėn mė tė madhe tė dashamirėsisė qė e fitoi nė botėn myslimane pas fjalimit tė tij nė Kajro u avullua nė vitet qė e pasuan stagnimin nė Palestinė.

Thėnė shkurt, toni paqėsor i tij me kohė filloi tė lexohej si dobėsi. Mirėpo, ai shėnoi edhe suksese, siē ėshtė rivendosja e marrėdhėnieve me Rusinė, pjesėrisht pėr shkak tė shtrėngimit tė sanksioneve ndaj Iranit. Pėr mė tepėr, veprimet e tij ishin mė tė ashpra se fjalėt.

Ai fjalim nė West Point ishte njėri nga ata kur ai shpalli dėrgimin e pėrforcimeve nė Afganistan, pėrkundėr mospopullaritetit tė luftės nė Amerikė. Edhe pse i kushtoi kushtuar vėmendje ndjeshmėrisė sė Kinės, ai nuk e ndali shitjen e armėve Tajvanit, e as takimin me Dalai Lamėn.

Amerika po punon mė shumė se vite mė parė nė pėrkrahjen e aleancave tė saj nė Azinė Juglindore, pavarėsisht ankesave tė Kinės. Dhe, pėrkundėr asaj tentimin e tij inicial pėr arritjen e paqes arabo-izraelite e bėri disi shkel e shko – sepse njėherė zgjodhi tė kacafytet me Izraelin lidhur me vendbanimet e tij, e pastaj u tėrhoq – Obama nė kėtė problem filloi tė punojė shumė mė herėt se disa prej presidentėve tė kaluar, por i vendosur qė tė kėmbėngulė. Javėn e ardhshme ai do tė inaugurojė njė raund tė ri tė bisedimeve mes Izraelit dhe palestinezėve, qė do tė mbikėqyren nga presidenti egjiptian dhe mbreti jordanez.

Obama ka pasur edhe dėshtime, por kėto tė dhėna pėr pėrpjekjet e tij do tė duhej qė, tė paktėn, tė kundėrshtonin sugjerimet se ai po i neglizhon interesat e Amerikės nė botė, ose se po i shmanget pėrgjegjėsive tė saj unike.

Nė kėtė kuptim, Obama ėshtė njė president mė pak “i transformues” sesa qė mund tė konkludoni nga fjalimet e tij pėr njė botė tė re multipolare. Ai nuk pajtohet me ėndrrat neokolonialiste, se Amerika mund tė frikėsojė secilin armik, por pranon se e gjithė bota duhet tė adoptojė vlerat e veta. Ai ka punuar shumė nė pjesėmarrjen nė ndihma pėr institucionet ndėrkombėtare, dhe pėr shtetet e ndryshme.

Por ai ėshtė e qartė se beson – dhe ka plotėsisht tė drejtė ta bėjė kėtė - se ekzistojnė disa ēėshtje globale, pėr zgjidhjen e tė cilave Amerika posedon muskuj ushtarak, ekonomik dhe diplomatik. Nė rastin mė tė keq, kėtu pėrfshihet udhėheqja e luftės kundėr Al-Qaeda’s, mbajtja nėn kontroll e Azisė, shmangia e luftės mes Izraelit dhe fqinjėve tė tij, dhe parandalimi i Iranit qė tė sigurojė njė bombė dhe tė nxis pastaj njė garė tė armatimit nuklear pėrgjatė Lindjes sė Mesme.

Ende e domosdoshme/Megjithatė, pėrpilimi i njė liste tė shkurtuar tė prioriteteve paraqet njė barrė tė madhe pėr njė shtet tė lodhur nga luftėrat dhe tė pėrfshirė nga recesioni mė i keq qė nga Lufta e Dytė Botėrore. Shumė amerikanė do tė dėshironin qė tėrheqja e forcave luftarake nga Iraku tė sinjalizonte fillimin e fundit tė pėrfshirjes sė plotė tė Amerikės nėpėr rajonet mė tė errėta tė botės.

Ata e shikojnė me njė lakmi tė kuptueshme drejt fuqive nė rritje, si Kina dhe India, tė cilat dekadėn e fundit ia pėrkushtuan biznesit serioz dhe pasurimit tė vetė. Gabimi i Irakut vetėm sa forcoi instinktin kundėr aventurave jashtė vendit.

Mirėpo, nuk ėshtė gabim aspak mė i vogėl nėse imagjinohet se rreziqet nga terrorizmi,pėrhapja e armatimit dhe e luftėrat thjesht do tė zhdukeshin nėse Amerika do tė tėrhiqej nga tė gjitha vendet e kėqija.

Nėse Amerika nuk i merr mbi vete detyrat qė pėrbėjnė kėrcėnim, kush tjetėr do tė donte ta bėnte kėtė, dhe kush do tė mund ta bėnte kėtė? Pėrkundėr tė gjitha vėshtirėsive tė brendshme, ėshtė fikatė qė pėrfituesi mė i madh nga njė Amerikė e fuqishme jashtė vendit ėshtė vetė Amerika. Ēfarėdo qė mund t’i thotė vetja, Obama duket se kupton kėtė

Nga Valton Bytyqi
avatar
Valtoni

Dija eshte Pushtet!

48


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi