Mos u trishto

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mos u trishto

Mesazh  Elizza prej 17.03.11 16:00

Kėshilla nga libri "Mos u trishto" - Aid el-Karni


Tek te menēurit fletėt e sė kaluarės shuhen dhe nuk transmetohen qė tė pėrseriten, ato mbyllen njėherė e pėrgjithmon nė burgun e harresės, duke u lidhur e shtrenguar fort qė tė mos dalin kurrė.

Mos jeto nė ėndrrėn e kaluar, e as mos rri nė hijen tradhtare qė humbet shpejt, zgjoje veten nga gjumi qė tė lodh.

Ai qė e do tė kaluarėn dhe i kthehet asaj ėshtė si ai i cili bluan miellin qė nė esencė ėshtė i bluar, apo si ai qė sharron tallashin e drurit.

Me tė vėrtetė gabimi ynė mė i madh ėshtė se harrojmė tė tashmen dhe angazhohemi me tė kaluarėn.

A nuk e sheh se njerėzit nuk shikojnė pas as qė kthehen tė vėshtrojnė gjurmėt qė lanė prapa?! Era qė fryen gjėrat i merr pėrpara, e nuk i lė pas! Gjithashtu, edhe uji qė rrjedh shkon pėrpara e nuk ecėn pas, po nėse shohim edhe mė thellė vėrejmė se ēdo gjė qė lėviz nė kėtė rruzull tokėsor – qoftė insekt, shtazė, kafsh, njeri apo makinė – tė gjithė ecin para e nuk shkojnė pas. Ndaj, as ti mos shko kundėr rregullit tė jetės, e tė prishėsh zakonin e saj...!

Kur tė zgjohesh nė mėngjes, mos e prit mbrėmjen, se ndoshta kjo ditė e jotja ėshtė e fundit dhe s’tė pret koha tė mendosh pėr tė djeshmen qė kaloi, e as pėr tė nesėrmen qė akoma s’ka ardhur.

Kjo ditė qė rrezet e diellit tė saj tė ngrohin dhe arrite t’ia shikosh dritėn ėshtė vetėm e jotja. Jeta e jote ėshtė njė ditė e vetme, nė mengjes ngjallesh e nė mbremje vdes dhe nuk kthehesh mė. Pra mos e humb kėtė ditė qė peshon sa jeta, bėhu i kujdesshėm brenda kėtyre orėve tė kufizuara dhe vepro me serozitet.

Nėse sot ke ngrėn ushqim tė shijshėm, tė ngrohtė, a tė dėmton ushqimi i djeshėm i thatė e i ftohtė, apo ushqimi i tė nesėrmes qė s’e di se si do jetė?! Kur sot pive ujin e freskėt, tė pastėr e tė ėmbėl, pse brengosesh pėr ujin e turbullt e tė njelmėt qė pive dje?!

Kij besim nė vetvete e le tė jetė e qartė kjo ditė pėr ty. Kur t’i drejtohesh ndergjegjes sate e t’i flasėsh dhimbshėm, thuaj: Vetėm pėr sot do t’i korigjoj fjalėt qė m’i nxjerr goja, e nuk do shqiptoj fjalė tė ndyta, sharje, fyerje, pėrgojime. Vetėm sot do t’i kushtoj rėndėsi pastėrtisė trupore dhe do tė jem i matur nė tė ecur, nė lėvizje dhe fjalė, se nesėr s’do tė jem. Pėr kėtė ditė jetoj, sot do t’i bėj vend nė zemėr dobisė, do tė mbjell nė tė dashurinė, sinqeritetin, drejtėsinė ndaj vetes dhe tė tjerėve, ndėrsa drurit tė sė keqės, arrogancės, xhelozisė e kokfortėsisė do ia kėpus degėt dhe gjembat, e do ta ē’rrėnjos.

Vetėm pėr ty o e sotme jetoj, e nuk tė kujtoj ty o ditė e djeshme e tė humbi tė sotmen, se ti shkove e pėrfundove, rrezet e tua perėnduan si ato tė diellit.

Ty o ditė e nesėrme qė gjendesh nė botėn e panjohur nuk tė jetoj nė ėndėrra, e as nuk ta dhuroj veten me gjėra tė paqarta, sepse ti s’je asgjė, pasi ende nuk ke arritur, e as qė je pėrmendur!

Pėr ditėn tėnde o njeri, rezervo vepra nė fjalorin e lumturisė...

Mos u bėj rob i tė ardhmės, prite sa tė vijė.

Tė lodhėsh trurin me mendime pėr tė ardhmen, se ē’farė do tė ndodhė nė tė ardhmen dhe tė orvatesh ta ēelėsh librin e sė panjohurės e tė tė tregohen ndodhirat ėshtė diēka e papelqyer qė sjell shqetėsime tė panevojshme, sepse shumica e njerėzve nė kėtė botė pėrfytyrojnė se nė tė ardhmen do mbeten tė uritur, tė sėmurė, tė varfėr, gjė qė nuk ekziston nė botėn e panjohur tė tyre, por ėshtė vetėm pėrshpėritje e zbukuruar e djallit tė mallkuar.


Jeta jote dhe furnizimi yt s’janė nė dorėn e njeriut qė tė mbetėsh nė udhėkryq, ndaj mos e zhyt veten nė mekate, sepse ti as qė e di se kur dhe ku do tė vdesėsh, prandaj mos u angazho me gjėra tė kota e ta mbysni veten para kohe.

Nėse i kupton kurthet dhe lajthitjet e tė kėqinjėve, atėherė mos ua vėr veshin fjalėve qė trillojnė, e mos u lodh me poshtėrsinė e tyre, por bėhu i fortė si guri qė s’lėviz lehtė, rri nė vend tė vet duke ua treguar forcėn e ekzistencės sė tij kokrrave tė breshėrit qė sado tė mėdha tė jenė, kur mbi shkėmb pikojnė bėhen copė – copė, e shkėmbi qėndron e se gjen gjė.

Sa mė tepėr qė flasin pėr ty, aq mė shumė peshon pėrsonaliteti yt. Ti nuk mund t’ua mbyllėsh gojat, e as qė e ke nė dorė t’ua ndryshosh trurin, por ke mundėsi t’i groposėsh tė kėqijat e tyre dhe t’i lėsh mėnjanė. Me ta bėj sikur si sheh e as nuk i dėgjon.

Nėse dėshiron tė jesh i pranuar nga tė gjithė, i dashur pėr secilin, i pastėr nga mangėsitė para syve tė botės – po kėrkon tė pamundurėn dhe shpresat tuaja janė veē dėshira utopike.

Nėse dikush t’i humb vlerat e mirėsisė tėnde, mos u trishto se ato do t’i gjesh te Ai qė s’humbet gjė sado e vogėl tė jetė. Vepro mirė pėr tė tjerėt vetėm pėr hirė tė Allahut(xh.sh.) se nė cilėndo anė tė kthehesh, je fitues.

Falėnderoje Allahun qė je bamirės, e jo i dėmshėm pėr tė tjerėt, se dora qė jep ėshtė mė e dobishme se ajo qė merr.
(...)
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mos u trishto

Mesazh  Elizza prej 19.03.11 17:30

Bukuria ėshtė porsi emri i saj, mirėsia ėshtė si pėrshkrimi i saj, bamirėsia ėshtė si shija e saj.

Mirėsia ndaj tė tjerėve tė hap gjoksin.

Pėrfituesit e parė nė futjen e gėzimit nė zemrat e njerėzve janė mu ata qė e shkaktojnė kėtė gėzim, i korrin frytet e tija shpejt nė shpirtėrat e tyre, nė moralin dhe ndjenjat e tyre, u hapet gjoksi, u zgjerohet, e mė kėtė gjejnė qetėsinė e rehatinė.

E nėse ty tė godet ndonjė pikėllim a tė shkakton dhembje ndonjė brengė, ofroja ndokujt njė bamirėsi apo ndonjė gjėsend tė bukur e do ta gjesh shtegdaljėn dhe do tė qetėsohesh.

T’u shpėrndash buzėqeshje tė ndritshme shpirtėrore varfanjakėve ėshtė lėmoshė rrjedhėse nė botėn e vlerave.

Tė bėrit mirė i ngjan parfumit prej tė cilit ka dobi bartėsi i tij por edhe blerėsi dhe shitėsi i tij, tė ardhurat dhe fitimet shpirtėrore janė barėra tė bekuara e tė bereqetshme qė konsumohen nė barnatoren e atyre zemrat e tė cilėve janė ndėrtuar me tė mira e bėmirėsi.

O ju qė jeni tė kėrcėnuar nga ankthet e fatkeqėsisė, frikės e tronditjės, ejani nė kopshtin e mirėsisė dhe angazhohuni me tė tjerėt, duke u dhėnė, gostitur, ndihmuar e shėrbyer dhe do ta gjeni lumturinė me shije, ngjyrė e prekje.

Tė papunėt nė jetėn e tyre janė ata prej tė cilėve zbulohen ligėsitė dhe tė kėqijat nė tė gjitha aspektėt, ngase mendja e tyre ėshtė e shpėrndarė gjithandej nėpėr hambarėt e halleve.

Frikėsoju tė qėndruarit nė vetmi pa punė e angazhim, ku mund tė mbetesh si vetura para pėrplasjės, pa drejtim shoferi humbet kontrollin dhe s’ėshtė nė gjendje tė frenojė e tė mbajė drejtimin.

Atė ditė kur tė gjesh kohė tė lirė, mos hyr tė thellohesh nė kėtė liri ku edhe mund tė ngatėrrohesh, por kėtė pauzė – sado e shkurtėr qė tė jetė – zėvendėsoje me njė vepėr tė frytshme, se ky angazhim tė largon nga pushimi vrasės, i cili i ngjan vetėvrasjės me dėshirė, por pa njohje tė pasojave.

Pushimi pėr aktivitet ėshtė sėmundje. Zbrazėtia ėshtė spiun i pushimit, kurse mendja ėshtė ajo qė rrezikohet brenda kėtyre luftėrave shpirtėrore tė kacafytura me njėra-tjetrėn.

There zbrazėtinė me thikėn e mbrehtė tė punės e mjekėt e botės ta garantojnė 50% tė lumturisė pėrballė kėsaj rrjedhje imponuese.

Mos u merr me personalitetin e tjetrit e t’i humasėsh vlerat tuaja, se vazhdimisht dėmton vetėn dhe i bėn padrejtėsi asaj.

Ti je krijesė e posaēme dhe ndryshon nga tė tjerėt. As nuk erdhi nė kėtė botė dikush para teje si ti, as pas teje nuk do tė vijė kurrė. Ndaj, mos imito tė tjerėt qė tė humbasėsh dhe ta injorosh ekzistencėn tėnde.

Vėrtetė pas vėshtirėsisė vjen lehtėsimi.

O njeri, ti qė me kupton, hidhe shikimin pak mė larg, atje... pas perdeve dhe le ēliroje trurin deri atje pas mureve! Ndaj mos e humb veten, bėhu vigjilent dhe qėndro guximshėm se ēdo fillim ka edhe fundin e vet.

I menēuri humbjet i shndėrron nė fitore, kurse injoranti frikacak, njė fatkeqėsi mbi kokėn e tij e rrit dhe dyfishon.

Mė dėgjo mirė: nėse mbi ty bien retė e zeza, bindu se nga njėra anė e tyre do tė shkėlqejė drita. Nėse dikush tė jep lėngun e thartė tė limonit, shtoja sheqerin, e nėse dikush tė dhuron si peshqesh gjarpėrin, mos e refuzo, pranoje dhe shfytėzoje lėkuren. Nėse tė kafshon akrepi dije se nga helmi i tij do tė kesh dobi kundėr helmit tė gjarpėrinjėve.

Nė momentet e vėshtira mos u humb, jetoji ato nė mėnyrėn mė tė mirė, mos e ndėrprej aktivitetin tėnd, se nga kjo kohė do tė mund tė mbjellėsh trėndafila dhe jasmina me erė tė kėndshme.

I burgosen dy poetė, njėri optimist e tjetri pesimist, e ata dy nxorrėn kokat e tyre nga dritarėt e burgut. Optimisti ia lėshoi njė shikim yjeve dhe qeshi. Pesimisti ia lėshoi njė shikim dheut tė rrugės fqinje dhe qajti; shiko anėn tjetėr tė fatkeqėsisė; ngase e keqja nuk ekziston vetėm, por aty ka tė mira, liri dhe shpėtim.

Largohu nga e keqja dhe njerėzit qė e ushqejnė atė, qėndro larg atyre qė s’dinė ta vlerėsojnė kohėn.

Shpetoje kohėn nga kaosi, jetėn nga pakuptimėsia, gjuhėn nga pėrgojimi, zemrėn nga shqetėsimi, veshin nga vulgariteti, shpirtin nga mendimi i keq, e kush provon ia del, ndėrsa atij qė hyp nė transportet e iluzioneve dhe shthuret me tė tjerėt, thuaji: selam!

Ai qė u godit nga e keqja dhe s’u rrezua para saj, le tė ecė sypatrembur dhe ballėlartė mbi murėt e sė keqės qė ta vėrejė rezultatin dhe fundin e saj se si do t’ia dalė! Pa dyshim nė mur do tė shohė mirėsinė e papėrshkruar qė fitoi nėpėrmjetė durimit.

Tė palumturit me kuptimin e vėrtetė tė palumturisė janė ata qė kanė bankrotuar nga depot e besimit dhe nga ekuilibri i bindjės. Prandaj tė tillėt gjithmonė i shoqėron e keqja, zemėrimi dhe ndihen tė pavlerė.

Nga besimi qė ke varet fuqia dhe dobėsia jote, lumturia, qetėsimi dhe siguria e shpirtit tėnd.

Merre mjaltin, por mos e thyej kosherėn.

Kush posedon butėsinė dhe urtėsinė, ngado qė tė shkelė lėshon bukuri, e kujt i janė hequr kėto dy veti kudo qė tė gjendėt rri i vetmuar, nga kryelartėsia dhe zemėrimi s’i afrohet njeri.

Butėsia nė fjalė e nė dialog, buzėqeshja e dlirė mbi fytyra, pėrdorimi i fjalėve tė ėmbla e tė mira janė si rrobat e bukura me ēmime tė shtrenjta me tė cilat stolisen fatlumėt.
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mos u trishto

Mesazh  Elizza prej 23.03.11 16:38

Pastėrtia jotė shpirtėrore i tėrheq njerėzit dhe shokėt rreth teje si magneti, gjithmonė je i rrethuar me shokė, qė mezi presin tė jesh nė mesin e tyre.

Pėrkujtimi i Allahut (xh.sh.) tė zbukuron fytyrėn dhe pamjen, ashtu siē zbukuron pamjen e shtėpisė sate njė kopsht i bukur me trendafila tė llojllojshėm dhe drunjė tė shpesht gjelbėrues.

Sa mė shumė tė pėrmendet Allahu (xh.sh.) nė gojėn dhe trurin tėnd, aq mė tepėr do lirohesh nga prangat e rėnda tė jetės, do tė gėzohet shpirti dhe pushojė ndėrgjegja.

Xhelozia ėshtė sėmundje e vėshtirė sė cilės s’i gjendet kurrė shėrimi. Ajo i ngjan gangrenės qė tė dėrrmon ashtin dhe tė shkakton prishje nė trup, fillon nga pika e vogėl, pastaj shpėrndahet dhe kaplon tėrė trupin.

Ziliqari s’ėshtė kurrė i qetė, ai ėshtė zullumqar i vetvetės, ėshtė armik qė rri i mbėshtjellė nė pėlhurė tė mikut.

Sa e drejtė ėshtė zilia, fillon me pronarin e saj e pastaj e mbyt po atė.

Vėrtetė xhelozi ėshtė ai qė ndez furrėn dhe hyn e piqet vetė nė tė.

Smirėkeqi prish jetėn e lumtur tė tij dhe i mbjell vetes ferra e kaēube.

Jeto ashtu si je dhe mos vrapo pas tė rrejshmeve dhe iluzioneve, por ngritu nė botėn e idealeve, pranoje botėn si ėshtė e mos kėrko pėrsosmėri nė asgjė, ajo i takon vetėm All-llahut.

Prej teje kėrkohet tė ecėsh anės rrugės sė drejtė e tė vėrtetė, tė bėhesh falės, tė marrėsh atė qė tė ėshtė lehtėsuar dhe ta lesh atė qė ėshtė e vėshtirė, t’i mbyllesh sytė ndonjėherė e tė mos shikosh atė qė s'tė kėnaq, e nė ca raste tė bėsh edhe sikur je i painteresuar.

Mos rri me duar nė faqe se s’je i vetmi qė pin kėtė lėng tė hidhur, madje kjo qė tė ndodhi ėshtė shumė mė e lehtė dhe e vogėl, nė krahasim me tė tjerėt.

Na mjafton All-llahu, Ai ėshtė Mbrojtėsi mė i mirė.

Mė tė vėrtetė njeriu me aftėsitė qė posedon – sado tė dalluara e tė larta tė jenė – nuk do kishte mundur kurrė qė tė pėrballojė ngjarjet e jetės e t’i kalojė ato pa ndihmen e Atij qė e krijoi nė mėnyrėn mė tė pėrsosur, ngase ėshtė krijesė e dobėt dhe fuqia e tij ėshtė e kufizuar nė ēdo hapėsirė vendi a kohe.

Nė bazė tė pėrshkrimeve kuranore, ajo qė i zgjeron zemrat dhe i mėnjanon mjegullat e shqetėsimit ėshtė shėtitja dhe pamja e natyrės, bukuritė e pėrsosura tė gjithėsisė sė mrekullueshme.

Mos rro i mbyllur, i izoluar, por shiko nė kėtė hapėsirė qė luan rolin e njė libri dhe tė qėndron i hapur para teje.

Tė zbukurosh veten me durim ėshtė virtyt moral. E ē’rrugėdalje tjetėr ka nėse nuk bėjmė durim? A ka ndonjė zgjidhje tjetėr pėrveē durimit?! A di paisje tjetėr pėrveē tij?!

Duro sado qė tė tė shterngojė e keqja nė gjoks dhe sado qė tė tė errėsohet rruga, se fitimin e arrin me durim dhe vėshtirėsisė i vjen lehtėsimi.

Mos e mbaj globin mbi kokė.

Njė grup i madh njerėzish nė trurėt dhe shpirtėrat e tyre mbajn luftėn botėrore, e ushqejnė atė dhe e pėrmbajnė duke qenė tė shtrirė nė shtretėrat e gjumit, e pas mbarimit tė asaj lufte ndezėse, nė brendėsit e tyre marrin plaēkat dhe peshqeshet e saj tė hidhura e shkatėrruese si: sėmurja e lukthit, tensioni i lartė,etj.
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mos u trishto

Mesazh  Fakiri prej 30.03.11 19:07

MOS U TRISHTO (Psikologjia Islame)
Libri mė i shitur nė botėn islame
Ky libėr
Njė studim i thellė,i rrallė dhe me plotė pėrgjegjėsi synon shėrimin e anės sė rėndė nė jetėn njerėzore,atė tė shqetėsimit dhe depresionit,humbjes sė besimit dhe shpresės,rėnies shpirtėrore pesimizmit,brengosjes,vuajtjeve dhe pikėllimit.
Ky libėr ėshtė njė zgjedhje e problemeve tė shekullit pėrmes dritės sė Shpalljes qiellore dhe udhėzimit profetik.Tė gjitha tezat e paraqitura kėtu pajtohen ngusht me natyrėn e pastėr njerėzore.
Nė brendinė e librit do tė gjeni shembuj tė ndryshėm,rrėfime tėrheqėse,karaktere n jerėzish pėrgjatė historisė,thėnie nga sahabėt(shokėt e profetit) dhe tabi’inėt(pasardhėsit e shokėve tė profeti) e respektuar,poezi nga poetėt mė tė mėdhenj,rekomandime mjekėsh tė spikatur,kėshilla nga tė urtit dhe udhėzime nga dijetarėt.
Nė shumė raste ofrohen pėr lexuesin mendime e pikėpamje nga dijetarė tė Perėndimit dhe tė Lindjes,nga tė vjetėrit dhe bashkėkohorėt,tė paraqitura nėepėr revista apo gazeta tė ndryshme,por qė pėrputhen me tė Vėrtetėn.
Ky libėr ėshtė njė organizim mendimesh tė pjekura e tė ndritshme,tė cilat nė mėnyrė tė shkurtė tė thonė:”Jeto i lumtur,nė paqe,i qetė,shpreso dhe mos u trishto”.
Citime nga fundi i librit “MOS U TRISHTO”
Unė e falėnderoj autorin e kėtij libri zotėrin Aid el-Karni,tė gjithė pėrkthyesit e kėtij libri dhe tė gjitha ata qė kontribuan dhe mundėsuan pėr tė dalur ky libėr nė gjuhėn tonė.
Ndėrsa Elizza pėr ju falėnderime tė veēanta qė sollėt citate nė kėtė forum nga ky libėr.
Me respekt fakiri
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mos u trishto

Mesazh  Fakiri prej 30.05.12 10:55

Ajo qė kaloi,mbaroi

"Tė mendosh rreth sė kaluarės,tė jetosh me tė dhe tė prezentosh nė tė,e tė dėshpėrohesh nga tė kėqijat e saj ėsjtė ēmenduri dhe vrasje e dėshirės pėr jetėn e tashme.Tek tė menēurit fletėt e sė kaluarės shuhen dhe nuk trasmetohen qė tė pėrsėriten,ato mbyllen njėherė e pėrgjithmonė nė burun e harresės,duke u lidhur e shtėrnguar fort qė tė mos dalin kurrė.Nėse kujtohesh,kjo s’tė jep gjė veē lodhjes e sėmundjes psikike,ndaj mos e bėj kėtė,se nuk rrjedh dritė nga ato kujtime vrasėse. Pėrkundrazi,ato sjellin e mbjellin mendime dhe die tė prishura qė shpijejnė drejt humbjes dhe shuarjes;mėshiroje de mos i bėj padrejtėsi vetvetes,e as mos e ndėrmerr njė hap tė tillė,sepse brengosaj e tepėrt nuk ta kthen atė qė tė kaloi,por as shqetėsimi i madh nuk e ndryshon tė shėnuarėn…!“

“Mos! Mos jeto nė ėndrrėn e kaluar,e as mos rri nėn hijen tradhtare qė humbet shpejt,zgjoje veten nga gjumi qė tė lodh.”

“Adėshiron dhe a mund ta kthesh lumin nė rrjedhėn qė doli e rrodhi?! Po diellin mbasi lindi?! Po a mund ta rrikthesh fėmijėn nė shtratin e barkut tė nėnės sė tij?!Po lotin a e kthen nė sy pasi qė u derdh?! Jo,kurrė...!Ajo qė doli u bė dhe shkoi,kaloi...nuk kthehet mė....Pėr kėtė mos jeto me tė kaluarėn qė tė vėrbohesh e tė humbėsh,tė digjesh me zjarrin e saj qė s’shuhet.Ta bėsh kėtė do tė thotė ta humbasish,tė tashmen dhe ta zhdukesh vullnetin.Ai qė e do tė kaluarėn dhe i kthehet asaj ėshtė ai i cili e bluan miellin qė nė esencė ėshtė i bluar,apo si ai qė e sharron tallashin e drurit. Qėmoti kanė thėnė pėr ata qė e qajnė tė kaluarėn se “nuk nxirren tė vdekurit nga varrret e tyre”, mandje edhe fabulisti i ka pėrmendur ata qė flasin me gjuhėn e kafshėve se si e kanė pyetur gomarin: Pėrse nuk ripėrtypesh? Ai tha:E urrej gėnjeshtrėn.”


”Me tė vėrtetė gabimi ynė mė i madhė ėshtė se harrojmė tė tashmen dhe angazhohemi me tė kaluarėn,i prishim dhe i rrėzojmė ndėrtesat e bukuar....Oh jo,mos e prish atė qė ndreqe me plotė vuajtje tė rėnda se sikur tė grumbullohen e tė tubohen tė gjithė njerėzit dhe xhinnėt nuk do tė kishin mundur t’ju kthejnė gjė nga ajo qė kaloi,pėr shkak se njerėzit nuk shikojnė pas dhe as qė kthehen tė vėshtrojnė gjurmėt qė lėnė prapa?! Era qė fryn gjėrat i merr pėrpara,e nuk i lė pas! Gjithashtu,edhe uji qė rrjedh shkon pėrpara e nuk ecėn pas,po nėse shohim edhe mė thellė vėrejmė se ēdo gjė qė lėvizė nė kėtė rruzull tokėsor – qoftė insekt,shtazė,kafshė,njeri,apo makinė – tė gjithė ecin para e nuk shkojnė pas.Ndaj,as ti mos shko kundėr rregullit tė jetės,e tė prishėsh zakonin e saj...!”
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Elizza

Mesazh  netaa prej 31.05.12 23:29

Shume faleminderit per keto shkrime dhe aq shum me paska munguar kjo webfaqe sa nuk po mundem me u cmalle me te hahaha







pėrseriten, ato mbyllen njėherė e pėrgjithmon nė burgun e harresės, duke u lidhur e shtrenguar fort qė tė mos dalin kurrė.

Mos jeto nė ėndrrėn e kaluar, e as mos rri nė hijen tradhtare qė humbet shpejt, zgjoje veten nga gjumi qė tė lodh.

Ai qė e do tė kaluarėn dhe i kthehet asaj ėshtė si ai i cili bluan miellin qė nė esencė ėshtė i bluar, apo si ai qė sharron tallashin e drurit.

Me tė vėrtetė gabimi ynė mė i madh ėshtė se harrojmė tė tashmen dhe angazhohemi me tė kaluarėn.

A nuk e sheh se njerėzit nuk shikojnė pas as qė kthehen tė vėshtrojnė gjurmėt qė lanė prapa?! Era qė fryen gjėrat i merr pėrpara, e nuk i lė pas! Gjithashtu, edhe uji qė rrjedh shkon pėrpara e nuk ecėn pas, po nėse shohim edhe mė thellė vėrejmė se ēdo gjė qė lėviz nė kėtė rruzull tokėsor – qoftė insekt, shtazė, kafsh, njeri apo makinė – tė gjithė ecin para e nuk shkojnė pas. Ndaj, as ti mos shko kundėr rregullit tė jetės, e tė prishėsh zakonin e saj...!

Kur tė zgjohesh nė mėngjes, mos e prit mbrėmjen, se ndoshta kjo ditė e jotja ėshtė e fundit dhe s’tė pret koha tė mendosh pėr tė djeshmen qė kaloi, e as pėr tė nesėrmen qė akoma s’ka ardhur.

Kjo ditė qė rrezet e diellit tė saj tė ngrohin dhe arrite t’ia shikosh dritėn ėshtė vetėm e jotja. Jeta e jote ėshtė njė ditė e vetme, nė mengjes ngjallesh e nė mbremje vdes dhe nuk kthehesh mė. Pra mos e humb kėtė ditė qė peshon sa jeta, bėhu i kujdesshėm brenda kėtyre orėve tė kufizuara dhe vepro me serozitet.

Nėse sot ke ngrėn ushqim tė shijshėm, tė ngrohtė, a tė dėmton ushqimi i djeshėm i thatė e i ftohtė, apo ushqimi i tė nesėrmes qė s’e di se si do jetė?! Kur sot pive ujin e freskėt, tė pastėr e tė ėmbėl, pse brengosesh pėr ujin e turbullt e tė njelmėt qė pive dje?!

Kij besim nė vetvete e le tė jetė e qartė kjo ditė pėr ty. Kur t’i drejtohesh ndergjegjes sate e t’i flasėsh dhimbshėm, thuaj: Vetėm pėr sot do t’i korigjoj fjalėt qė m’i nxjerr goja, e nuk do shqiptoj fjalė tė ndyta, sharje, fyerje, pėrgojime. Vetėm sot do t’i kushtoj rėndėsi pastėrtisė trupore dhe do tė jem i matur nė tė ecur, nė lėvizje dhe fjalė, se nesėr s’do tė jem. Pėr kėtė ditė jetoj, sot do t’i bėj vend nė zemėr dobisė, do tė mbjell nė tė dashurinė, sinqeritetin, drejtėsinė ndaj vetes dhe tė tjerėve, ndėrsa drurit tė sė keqės, arrogancės, xhelozisė e kokfortėsisė do ia kėpus degėt dhe gjembat, e do ta ē’rrėnjos.

Vetėm pėr ty o e sotme jetoj, e nuk tė kujtoj ty o ditė e djeshme e tė humbi tė sotmen, se ti shkove e pėrfundove, rrezet e tua perėnduan si ato tė diellit.

Ty o ditė e nesėrme qė gjendesh nė botėn e panjohur nuk tė jetoj nė ėndėrra, e as nuk ta dhuroj veten me gjėra tė paqarta, sepse ti s’je asgjė, pasi ende nuk ke arritur, e as qė je pėrmendur!

Pėr ditėn tėnde o njeri, rezervo vepra nė fjalorin e lumturisė...

Mos u bėj rob i tė ardhmės, prite sa tė vijė.

Tė lodhėsh trurin me mendime pėr tė ardhmen, se ē’farė do tė ndodhė nė tė ardhmen dhe tė orvatesh ta ēelėsh librin e sė panjohurės e tė tė tregohen ndodhirat ėshtė diēka e papelqyer qė sjell shqetėsime tė panevojshme, sepse shumica e njerėzve nė kėtė botė pėrfytyrojnė se nė tė ardhmen do mbeten tė uritur, tė sėmurė, tė varfėr, gjė qė nuk ekziston nė botėn e panjohur tė tyre, por ėshtė vetėm pėrshpėritje e zbukuruar e djallit tė mallkuar.


Jeta jote dhe furnizimi yt s’janė nė dorėn e njeriut qė tė mbetėsh nė udhėkryq, ndaj mos e zhyt veten nė mekate, sepse ti as qė e di se kur dhe ku do tė vdesėsh, prandaj mos u angazho me gjėra tė kota e ta mbysni veten para kohe.

Nėse i kupton kurthet dhe lajthitjet e tė kėqinjėve, atėherė mos ua vėr veshin fjalėve qė trillojnė, e mos u lodh me poshtėrsinė e tyre, por bėhu i fortė si guri qė s’lėviz lehtė, rri nė vend tė vet duke ua treguar forcėn e ekzistencės sė tij kokrrave tė breshėrit qė sado tė mėdha tė jenė, kur mbi shkėmb pikojnė bėhen copė – copė, e shkėmbi qėndron e se gjen gjė.

Sa mė tepėr qė flasin pėr ty, aq mė shumė peshon pėrsonaliteti yt. Ti nuk mund t’ua mbyllėsh gojat, e as qė e ke nė dorė t’ua ndryshosh trurin, por ke mundėsi t’i groposėsh tė kėqijat e tyre dhe t’i lėsh mėnjanė. Me ta bėj sikur si sheh e as nuk i dėgjon.

Nėse dėshiron tė jesh i pranuar nga tė gjithė, i dashur pėr secilin, i pastėr nga mangėsitė para syve tė botės – po kėrkon tė pamundurėn dhe shpresat tuaja janė veē dėshira utopike.

Nėse dikush t’i humb vlerat e mirėsisė tėnde, mos u trishto se ato do t’i gjesh te Ai qė s’humbet gjė sado e vogėl tė jetė. Vepro mirė pėr tė tjerėt vetėm pėr hirė tė Zotit(xh.sh.) se nė cilėndo anė tė kthehesh, je fitues.

Falėnderoje Zotin qė je bamirės, e jo i dėmshėm pėr tė tjerėt, se dora qė jep ėshtė mė e dobishme se ajo qė merr.
(...)[/quote]
avatar
netaa

22


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi