Jeta551

Jeta

Faqja 1 e 3 1, 2, 3  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Jeta

Mesazh  Neo prej 29.05.08 0:48

Ē‘ėshtė jeta?



Nuk jemi aspak tė veēantė. Nė gjithėsi, me siguri veē nesh, ka edhe gjallesa te tjera, por ato ndryshojnė kategorikisht nga pėrfytyrimet tona

Ēdonjėri prej nesh e di shumė mirė ē‘ėshtė jeta. Nuk kemi asnjė vėshtirėsi pėr tė dalluar krijesat e gjalla nga materia jo e gjallė. Ne ndryshojmė nga shkencėtarėt, ngaqė kėtyre nuk iu mjafton ndarja intuitive e botės nė organizma tė gjalla dhe objekte jo tė gjalla.

Koncepti i jetės ėshtė njohur nga biologėt, fizikanėt dhe informaticienėt, por kanė pasur vėshtirėsi tė madhe pėr ta pėrkufizuar atė, madje edhe deri mė sot, sepse akoma nuk ėshtė gjetur asnjė formulė e pėrgjithshme qė tė pranohet. Megjithatė duhet thėnė se nga koha nė kohė janė organizuar konferenca, nė tė cilat kanė marrė pjesė qindra studiues nga vende tė ndryshme tė botės.

Atje kanė bėrė propozime tė reja, por nuk ka pasur asnjė rast qė dy prej kėtyre propozimeve tė kenė qenė tė njėjta. Mund tė thuhet, se karakteristika mė e rėndėsishme e jetės ėshtė quajtur kėmbimi i materies dhe energjisė mes organizmit dhe rrethinave (mjedisit) tė tij, ashtu sikurse shumėzimi apo dhe shumėfishimi i saj.

Nė kėtė pėrkufizim kaq tė shtrirė mund tė ketė ndonjė formė tė pazakontė jete, e cila u bė e njohur nė gusht tė vitit 2007 nga grupi i studiuesve tė Institutit tė Fizikės Pėrtejtokėsore me emrin "Maks Planc nė Granching", poshtė Monachium.

"Jeta e huaj mund tė ekzistojė nė Tokė, nė formėn e grimcės prej pluhuri qė vallėzon", - kėshtu ėshtė vendosur nga fizikanėt e kėtij instituti, tė cilėt simuluan nė kompjuterėt e tyre molekulėn e pluhurit elektrikisht tė ngarkuar njėlloj si pluhuri qė ndodhet nė pėrbėrjen e rresė sė materies ndėryjore.

Pėrfundimi i simulimit doli aq interesant, saqė jo vetėm habiti tė gjithė, por dhe gėzoi pa masė eksperimentuesit. Kėshtu, "pluhurat elektrikisht tė ngarkuar, tė rrethuar

nga plazma kozmike u vendosėn nė spirale dyfishe, tė ngjashme me ato, qė nė organizmat e tokės krijojnė AND-nė. Mė tepėr do tė thoshim akoma, se kėto krijesa sillen si gjallesa.

Kėto gjallesa kopjojnė dhe transmetojnė informacionet e ndėrsjella", - shpjegon dr. Gregor Morfill, drejtuesi i eksperimentit.

Fillimisht, pluhurat e imėt tėrhoqėn molekulat e ngarkuara negativisht (elektronet) nga rrethinat, ndėrsa mė pas tėrhoqėn jonet pozitive nga plazma, duke krijuar kėshtu rreth tyre njė membranė tė qėndrueshme.

Kėshtu u krijuan rregullisht rrjete pluhurash, qė pėr nga forma kujtojnė spiralet dyfishe tė AND-sė.

Kėto spirale, ashtu sikurse tė AND-sė, grumbullojnė informacione, ndėrsa rregulli i lidhjes mes tyre me fijet e gjata apo tė shkurtra qoftė dhe kopjimi nga njėra te tjetra spirale ėshtė njėlloj si te kodi gjenetik.

Studiuesit akoma nuk shikojnė saktėsisht se si kryhet ky kopjim. Ndėrsa dihet se spiralet e pluhurit kėrkojnė rrjedhje energjie nga mjedisi (rrethinat). Atė e shpie plazma, pra material i jonizuar ku krijohen kėto grimca.

Nė sajė tė kėsaj, jo vetėm se mund tė zgjaten, por po ashtu edhe tė shtohen. "Madje njė spirale mund tė konkurrojė me tė tjerat me po kėtė lloj ushqimi, siē ėshtė pėr ato plazma. Por meqenėse janė po ashtu tė afta, ato vetė transmetojnė reciprokisht kodin gjenetik, mund tė evoluojnė nė sistem shumė tė pėrbėrė", -konfirmon dr. Morfill.

Grupi gjerman aktualisht ėshtė duke pėrgatitur eksperimentin me grimcat e pluhurit. Ky eksperiment ėshtė i vėshtirė, sepse forca e veprimit gravitacional nė plazmėn e vėrtetė mund t‘i shkėpusė mė lehtėsisht spiralet e pluhurit. Pra mund tė ketė tė ngjarė qė ato e t‘u shmangen vėshtirėsive - eksperimenti do tė zhvillohet nė Stacionin Ndėrkombėtar Kozmik nė kushtet e mungesės sė peshės.

GRIMCA E JETĖS PĖRTEJ TOKĖS

Thėrrmimi, apo strukturat e formuara nga grimcat e pluhurit, do tė kenė apo jo gjallesa, kjo do tė varet nga pranimi i pėrkufizimit.

Dikur biologėve, gjatė formulimit tė pėrkufizimit tė jetės, iu erdhi nė ndihmė fizikani Erwin Schrodinger, Laurent i ēmimit "Nobel" dhe njėri prej klasikėve tė shekullit XX.

Nė vitin 1944, nė librin e tij tė famshėm "What is life?" (Ē‘ėshtė jeta?) bėnte me dije, se njė nga kriteret mė tė rėndėsishme tė jetės ėshtė grumbullimi dhe transmetimi i informacionit, ndėrsa kodi qė mundėson pėrcjelljen e tyre nga prindi te fėmijėt, duhet tė jetė po ashtu shumė i pėrbėrė, por dhe shumė i kondensuar, i tillė qė mund tė futet te ēdo qelize. Si fizikan, Schrodingeri ishte i bindur se ky informacion duhet tė jetė i regjistruar nė sistemin ndėrmjet lidhjeve kimike nė qelizė.

Vetėm disa vjet mė vonė, Francis Crick dhe James Watson zbuluan spiralen dyfishe tė AND-sė, dy fije prej sė cilės janė tė lidhura me shkallė katėrshe tė njė rregulli tė ndryshėm.

Pėrkufizimi (definicioni) i jetės i propozuar nga Schrodingeri rezultoi profetik. Kėshtu fizikani u bė bazė e re pėr fizikėn moderne-gjenetika molekulare", - kjo konfirmoi pėrputhjen ideale me parashikimin dhe vėrtetėsinė e astrobiologut prof. Paul Davies.

Sipas pėrkufizimit tė Schrodingerit, strukturat pluhurore kanė shumė karakteristika tė jetės. Ato grumbullojnė informacione dhe i transmetojnė nė spirale tė tjera pluhurore, duke shfrytėzuar energjinė e marrė nga jashtė. Ato krijojnė rregullin nga kaosi.

Nga molekulat e pluhurave qė enden (vallėzojnė) krijon kristale tė rregullta dhe struktura spirale tė ngjashme me AND-nė. Gjithsesi, ka shumė vende me masa tė bollshme pluhuri tė zhytura nė plazmėn kozmike, ku mund tė shfaqen forma tė tilla jete.

Nė sistemin tonė planetar tė tilla ndodhen nė unazat e Saturnit dhe ato tė Uranit, rreth dhjetė mijė unaza tė holla rreth Saturnit qė kanė pluhura, shkėmbinj dhe akull.

Plazma kozmike (gjendja e veēantė agregate e lėndės qė pėrbėhet nga atomet e jonizuar dhe elektrone tė lirė) - d.m.th materie e rrallė me ngarkesa elektrike, qė vazhdimisht e kanė burimin nga era diellore.

Eventualisht pėr spiralet pluhurore qė enden nė unazat e Saturnit, ritmi i jetės prapėseprapė do tė ishte i ngathėt. Proceset nė kristalet plazmore lėvizin vazhdimisht qindra mijė herė mė ngadalė se nė biosferėn e Tokės.

Shumė shkencėtarė kėrkojnė thėrrmijėn e parė tė jetės fillestare pikėrisht pėrtej Tokės. Megjithatė, gjithėsia ėshtė njė furrė gjigante, e krijuar nga atomet e thjeshta tė substancave, tė cilat mė vonė shėrbejnė jo vetėm pėr ndėrtimin e planetėve, por dhe pėr krijesat e trupave tė gjallė.

Teoria e kryespermės, d.m.th. hipoteza se jeta nė Tokė ka ardhur nga kozmosi, po testohet nga dhjetėra sonda tė hedhura nė sipėrfaqen e Marsit, Afėrditės dhe nė trupat e tjerė qiellorė.

Vėrtetėsia e kėsaj teorie ka bindur mes tė tjerėve edhe prof. Francis Crick, laurenti nobelist nė zbulimin e spirales dyfishe tė AND-sė dhe prof. Fred Hoyle, tė cilėt pėr shėrbimin nė fushėn e astronomisė merituan ēmimin e "Lordit".

NUK JEMI KAPRICIOZĖ TĖ FATIT

Astronomėt vėrtetojnė se transportin e lidhjeve organike qė ndodhen te karboni dhe uji, tė ardhur nga hapėsira kozmike nė sipėrfaqen e Tokės, e sigurojnė kometat.

Rreth tre vjet mė parė, 80 teleskopė vrojtuan njė spektakėl tė madh, qė u pa nga shumė njerėz, tė cilėve iu turbulloi sytė kur kjo kometė humbėse eklipsoi tė gjithė trupat qiellorė me ndriēim tė dobėt rreth planetit tonė.

Sonda amerikane kozmike "Deeo Impact", nė korrikun e vitit 2005 u ndesh me kometėn "Tempel" me "flokė" dhe ngjyrė bakri, me peshė gati gjysmė toni.

Kjo xhufkė me majė gjigante me pėrmbajtje avujsh uji dhe me pluhurin qė u mor nga brendėsia e saj, ndikoi qė tė supozohej pėr rolin qė luajnė kometat si pėrbėrės tė materialeve tė mėvonshme qė krijuan jetėn dhe njėherėsh pėr tė ndėrtuar mjete transporti pėr tė sjellė materiale nga andej nė Tokė.

Siē treguan mė vonė analizat, doli se nė renė pluhurore tė saj kishte shumė lloje molekulash organike, ashtu si ato qė janė qereste e trupave tanė.

Astrofizikanėt dhe biologėt prej kohėsh zhvillojnė diskutimet nėse gjithėsia qysh prej fillimit tė ekzistencės sė saj ka qenė "e mbarsur me jetė". Me fjalė tė tjera, kjo ėshtė njėlloj dhe e pashmangshme, ashtu si krijimi i atomeve, yjeve dhe galaktikave.

Njė pjesė e studiuesve konfirmojnė me kėmbėngulje, se nė Tokė kėto gjallesa u gjendėn krejt rastėsisht, pėr shkak tė zhvillimeve fantastike tė rrethanave. Pjesa tjetėr provon se qysh prej fillimit kjo ka qenė e piketuar nė skenarin e gjithėsisė.

"Ekzistencėn tonė ia kushtojmė kufirit tė kapriēios sė ēuditshme tė kozmosit", - ka thėnė 30 vjet mė parė nė esenė "Rastėsia dhe domosdoshmėria" Jasques Monod, biologu i vlerėsuar francez dhe laurent i ēmimit "Nobel". "Njeriu ėshtė mospėrfillės ndaj gjithėsisė kolosale, prej sė cilės lindi pėr shkak tė rastėsisė".

Megjithatė mjaftoi vetėm ēerek shekulli qė formulimi kategorik i Monod-it u njoh pėr sigurinė e tij. Gjithėsia ka njė potencial tė ēuditshėm krijues.

Aftėsia bazė e komplikoi pėrherė e mė shumė strukturėn e elementėve tė thjeshtė qė ekzistonin nė hershmėri", - konfirmoi prof. Paul Davies, fizikani teorik britanik.

Kėshtu, jeta siē e njohim ne, ėshtė njė shembull i shkėlqyer. Format e reja tė arritura nga proceset e vazhdueshme kopjues janė trashėgimtare tė evolucionit.

Pikėrisht kjo e fundit, pra aftėsia evolutive, ėshtė shenjė e jetės, - sipas biologut meksikan Antonio Lanzano, - ėshtė me thelbėsore. Prof. Lanzano prej 30 vjetėsh merret me origjinėn e jetės nė Tokė, si dhe udhėheq "Shoqatėn Ndėrkombėtare tė Studimeve mbi Fillimin e Jetės".

Sipas tij, nuk mjafton tė njohėsh si tė gjallė ēdo molekulė qė arrin tė vetėkopjohet. Jeta ėshtė sistem qė jo vetėm lejon, por edhe i nėnshtrohet ndryshimit tė pandalshėm.

Ky sistem ėshtė kimik, qė nėpėrmjet mutacionit gjenetik vazhdon tė transformohet nė vetvete dhe tė pėrshtatet ndaj kushteve tė mjedisit. Nė kėtė mėnyrė krijohen pėrherė e mė shumė forma tė thjeshta me strukturė tė pėrbėrė.

KRIJESAT E PANJOHURA NĖ KOMPJUTER

Disa filozofė biologjie shkojnė edhe mė tej. Nėse jeta vazhdimisht evoluon dhe krijon forma tė reja, atėherė ajo fiton po ashtu tipare tė reja, kjo veprimtari nuk mund tė jetė absolutisht e lidhur vetėm me njė lloj materieje.

Ajo nuk duhet tė mbėshtetet vetėm nė lidhje tė karbonit dhe albuminės edhe pse kėto nė Tokė janė me bollėk. Mė nė fund jeta nuk duhet tė mbėshtetet absolutisht nė substancat kimike.

Madje mundet tė mos tė fitohet fare nga materiali. "Nėse kjo dikujt i duket e parėndėsishme, le ta mbikėqyrė.

Krijesat e panjohura tashmė janė shfaqur nė laboratorėt e SHBA-sė, Japoni, Itali, Gjermani, nė Britaninė e Madhe, madje dhe janė futur edhe nė internet", -paralajmėron fizikani dhe astronomi David Berling nė librin "Life everywhere" (Jetė ka gjithandej).

Nuk janė tė ngjashme me ne, origjina e tyre ėshtė komplet e ndryshme nga organizmat natyrorė nė Tokė. Mund tė thuash se banojmė nė shtresa tė tjera tė realitetit.

Por kėtu mundet tė shtohen, rriten, konkurrojnė mes tyre, evoluojnė dhe vdesin njėlloj si ne. Kjo ėshtė pra forma artificiale e jetės dhe e panoramės shifrore e peizazhit tė kompjuterėve.

Pionieri i kėrkimeve tė formave tė reja tė jetės joorganike ėshtė prof. Thomas Ray i Universitetit tė Oklahamės, krijues i programit kompjuterik "Terra-life" (Jeta nė Tokė).

Burimi i jetės shifrore nė kompjuterin e Ray-t ėshtė i shkurtėr, qė numėron thuajse 80 pėrtypje tė programit "Ancestor" (Paraardhės), i pajisur me aftėsi vetėkopjuese nė memorien operacionale tė kompjuterit.

Ky program jo i madh qe kopja e tij ėshtė e thjeshtė dhe me analogji tė drejtpėrdrejtė me kodin gjenetik, qė shfaqet nė jetėn biologjike tė tokės. Krijuesi i tij e pajisi atė po ashtu me sistem tė atillė qė gjatė kopjimit tė bėjė gabime sa mė tė vogla.

Kėto gabime duhen nė mėnyrė qė programi i pasardhėsve tė ndryshonte nga origjinali apo tė mund tė evoluonte. Eksperimenti i prof. Ray-n vazhdon. Nė kompjuter krijohen sintetike qė mund tė replikojnė.

Mutacionet shkaktojnė shndėrrimin e formave tė hershme nė tė tjera forma, ndėrsa evolucioni kryhet me anėn e seleksionimit natyror dhe konkurrimit tė gjenetipeve tė ndryshėm te vendi i memories sė kompjuterit.

A thua se krijesat kompjuterike janė tė gjalla?

Sipas prof. Ray-n dhe shumė krijuesve tė qenieve tė gjalla inteligjente artificiale nuk konsiston nė atė se ēfarė krijimesh realizohen nė materien e ngurtė, tė lėngėt, tė gaztė apo nė formė zero - qė ėshtė e vetme nga elektronet vallėzuese nė kompjuter. E rėndėsishme ėshtė se molekulat e vdekura apo programi abstrakt i shndėrron nė organizėm krijues individual.

RRJETET ARTIFICIALE QĖ ĖNDĖRROHEN

Rrjetet nervore artificiale tregojnė p.sh. aftėsinė pėr t‘u menduar. Nė kėtė sektor, deri pak kohė mė parė nuk kanė qenė njėlloj. Sot fillojmė tė kemi konkurrencė.

Rrjetet e krijuara nga truri me thurje nervore tė gjalla tė njėllojta me ekuivalentet elektronikė qė vetėmėsojnė, nxjerrin konkluzione dhe marrin vendime.

Do tė arrijnė po ashtu tė kombinojnė informacione nga sektorė krejtėsisht tė ndryshėm Mundet p.sh. tė ndėrtohet njė rrjet, i cili tė marrė vesh femrat. I njėjti rrjet mund tė mėsojė se ēfarė ėshtė peshku.

Por mė e ēuditshmja ėshtė se ky rrjet bashkon gruan me peshkun. Kjo do tė thotė, se kėshtu pėrfytyrohet sirena. Pra do tė njohė sirenat me shėmbėlltyrė, pavarėsisht se ato asgjėkund nuk i kishte parė.

Madje rrjetet artificiale arrijnė t‘i ėndėrrojnė - thotė prof. Ryszard Tadeusicz nga Krakovi, i cili 25 vjet mė parė ishte krijuesi i parė i rrjetit artificial nervor.

Rrjetet janė dėshmi se natyra di nė mėnyrė tė pėrsosur se si tė organizojė sisteme tė mendimit pa qenė angazhimi biologjik i trurit, d.m.th. pa subkontrollin siē e tha Christopher Langton, informator nga San Fe nė Meksikėn e Re, qė drejton programin e krijimit tė jetės artificiale atje.

Jo shumė kohė mė parė u bėnė po ashtu prova pėr krijimin e formave tė reja tė jetės, tė bazuar tek albumina. Shkencėtarėt e Universitetit tė Rockefellerit ndėrtuan dy vjet mė parė qelizėn artificiale tė gjeneve, enzimave dhe albuminės tė marra nga krijesa tė ndryshme.

Kjo kujton bashkimin mbresėlėnės nė tė cilin ēdo fragment buronte nga njė tjetėr terren. Membrana qelizore prej pluhurit tė vezės dhe bakteret e brendshme ndihmojnė nė tretjen, enzimat nga viruset dhe degėzimet e tjera.

Qelizat artificiale tė venave marrin ushqim dhe se ndriēimin e marrin nga furnizimi i gjeneve fluoreshente me origjinė nga kandili i detit. Hapi tjetėr do tė jetė pėrpunimi i mekanizmit, qė e lejon atė tė ndėrtojė albuminėn dhe shumėzimin.

Kėshtu qė firma amerikane biokimike "ProtoLife" paralajmėron krijimin e jetės artificiale gjate tre vjetėve mė tė afėrt. Kėto do tė jenė tė ngjashme me bakteret.

Patentėn e metodės sė krijimit tė organizmave tė gjalla, gjenetiku amerikan dr.Craig Venter arriti ta pėrgatisė dy vjet mė parė. Ky ishte i vetmi qė nė vitin 2001 fitoi garėn mes dhjetėra kolektivave ndėrkombėtare qė luftonin pėr prioritetin nė deshifrimin e gjenit njerėzor.

Kėtė herė morėn mikroorganizma tė kultivuara, tė ngjashme me bakteret qė arritėn tė prodhojnė biolėndėt djegėse. Pikė dalje u bėnė mikroorganizmat e thjeshta Mycoplasma genitarium, qė vegjetojnė nė rrugėt e frymėmarrjes sė njeriut dhe nė organet seksuale.

Dr. Venter, nga 480 gjene humbi 100 prej tyre, sado qė mykoplazma e venave ishte larg. Eliminimi i gjeneve tė radhitura ndihmoi nė pėrcaktimin se cilat nga kėto janė tė domosdoshme pėr rritjen dhe kopjimin e organizmit. Pėrfundimi i patentės se dr. Venter-it shpjegon autorin e ligjit: "Kompozimit mė tė rėndėsishėm tė gjeneve si dhe atyre artificiale qė jetojnė tė lira nė organizėm dhe tė afta pėr rritje dhe shumėzim".

Kėshtu qė, gara pėr krijimin e formave tė jetės mbetet e hapur.


Edituar pėr herė tė fundit nga Neo nė 27.02.10 0:25, edituar 2 herė gjithsej

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1446


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  FM prej 09.03.09 1:15

Mbi librin "Ku qėndron kuptimi i jetės"autor Viktor Frankl

Me vdekjen tė gjithė pajtohemi, por ajo me ēka ne nuk pajtohemi, ėshtė jeta (Graham Greene).

Dhe jeta megjithė vuajtjet, problemet e sfidat qė sjell, ajo ėshtė e ėmbėl. Jeta nuk ėshtė fabrikė qė prodhon me shtypjen e njė butoni vetėm ditė tė mira, por edhe ditė tė kėqia.

Dhe meqė ne njerzit jemi emocialė, kemi ndjenja, shpesh nga dėshtimet, pėsimet apo kur humbim tė dashurit tanė ofshajmė, ngrisim zėrin edhe kundėr vetė jetės.

Dhe nė kėto ēaste tė vėshtira tė jetės, shumė prej nesh pyesim: a ka jeta kuptim?! Pse mė ėshtė shkaktuar mua kjo dhembje?! Dhe shkojmė shpesh me mendimet tona duke thėnė po „ē`farė Zoti ėshtė ai qė na torturon me vite pėr t`na sprovuar“?!

Dhe mendoj se shumė prej nesh i kemi shtruar vetit tė paktėn njėherė pyetjen, se ku qėndron kuptimi i jetės, a ka jeta kuptim?

Dhe tani kemi ardhur kėtu, i jemi afruar pikės qendrore tė temės qė po e trajtojmė. Pėr tė gjitha kėto pyetje qė i parashtuam e qė na pėrcjellin nė jetėn tonė, dhe konkretisht nė momentet e jetės mė kritike, mė tė vėshtira ėshtė munduar t`i shpjegoj t`iu japė pėrgjigje psikologu i njohur Viktor Frankl, njė njeri i madh i psikologjisė, i cili ka pėrjetuar holokaustin e Luftės sė Dytė Botėrore dhe qė ka pėrjetuar vetė kampin e pėrqėndrimit. Ngjarja ndodh gjatė viteve 1942-45. Autori ka qėndruar mė sė shumti nė kampin famėkeq Ausschwitz, ku humb prindėrit, vėllain dhe gruan e parė shtatzėnė.

Duke parė rėndėsinė dhe vlerėn e librit tė psikologut Viktor Frankl …trotzdem Ja zum Leben sagen, qė nė nė pėrkthimin shqip ėshtė titulluar “Ku Qendron kuptimi i jetės, njė psikolog pėrjeton kampin e pėrqėndrimit” e sidomos kur populli i Kosovės pėrjetoi vuajtje tė mėdha gjatė luftės, me iniciativėn e z. Albert Ramajt u bė pėrkthimi i kėtij libri nė gjuhėn shqipe e qė u botua nga shtėpia botuese “Shpresa” nė Prishtinė (2003).

Libri ėshtė i ndarė nė tri pjesė.. Pjesa e parė njė psikolog pėrjeton kampin e pėrqėndrimit e pėrkthyer nga Arbnore Gojani, ėshtė e ndarė nė tre faza:

Nė fazėn e parė psikologu Frankel pėrshkruan pranimin nė kampin e pėrqėndrimit, seleksionimin e tė burgosurve, dezinfektimi i tyre, marrjen e gjėsendeve tė tė burgosurve, reagimet e para tė tė burgosurve nė kamp. Pėr kėtė pjesė tė ngjarjes Frankel shkruan: Reagimi i njė tė burgosuri me pranimin e tij nė kampin e pėrqėndrimit pėrfaqėson njė gjendje anormale tė gjendjes shpirtėrore, por megjithėatė gjykuar objektivisht kjo ėshtė normale dhe se ėshtė reagim tipik nė ato rrethana qė ata kanė pėrjetuar.

Nė fazėn e dytė, Frankel pėrshkruan gjendjen e tė burgosurve nė kamp, apo jetėn nė kamp. Ai flet pėr apatinė qė lind te tė posaburgosurit e qė arrin njė vdekje tė brendshme, dhe torturat e dhembshme qė kanė pėrjetuar nė kamp. Mė tutje autori mundohet tė gjejė pėrgjigje nė pyetjen se cilėt janė shkaktarėt e apatisė, topitjes sė shpirtit dhe ndjenjat e indiferentizmit tė brendshėm. Pastaj vazhdon me endėrrimet e tė burgosurve dhe pasojat, uria e madhe dhe lufta pėr mbijetesė, seksualitetin, josentimentalitettin, politika dhe religioni, mėtutje pėrshkraun seancat shpirtėrore, pastaj fenomenin e arratisė nė brendi, arti nė kamp etj…

Megjithė vėshtėrsitė dhe turturat fizike e psikike, tė burgosurit janė munduar qė tė gjejnė kuptimin e jetės, qė edhe nė kamp ti jepet jetės njė kuptim. Dhe kėshtu Frankel pėrshkruan situata ku, megjithė vuajtjet kalohet nė humor, dhe se ka ekzistuar edhe nė ato rethana katastrofale sensi pėr humor, e qė shton se, humori ishte njė armė e shpirtit nė luftė pėr vetėmbajtje. Dhe pėrpjekja pėr ta zhvilluar sensin e humorit dhe pėr t`i shikuar gjėrat nė njė dritė humoristike ėshtė njė lloj taktike e mėsuar gjatė zotėrimit tė artit pėr tė jetuar.

Ne kėtė fazė Frankėl pėrshkruan nevojėn e higjienės, e cila kishte munguar aq shumė nė kamp, sėmundjen e tifos qė paraqitet nė kamp, dėshira pėr vetmi, qetėsi, etja pėr mallin pėr njė grimė intimitetit dhe vetmi.

Autori me tė drejtė thotė se, ai qė nuk e ka pėrjetuar kampin e pėrqėndrimit e ka vėshtirė tė kuptoj se sa ishte e pavlerė jeta individuale e njeriut. Ai pėrshkruan se tė burgosurit nuk kanė qenė tė regjistruar me emra, por me numra, dhe se lista e numrave ishte e vetmja gjė me rėndėsi, dhe se siē potencon Frankel, njeriu me kuptim tė plotė tė fjalės u shndėrrua nė njė numėr: i vdekur apo i gjallė, dhe se kjo nuk ishte me rėndėsi; “jeta” e njė “numri” ishte plotėsisht irrelevante.

Nė pjesėn ku flet pėr acarimin e gjendjes nė kamp, psikologu pėrshkruan fundosjen e gjendjes shpirtėrore tė tė burgosurve nė njė nivel primitiv, apatia, acarimi dhe shkaqet trupore si uria dhe mungesa e gjumit, gjendje kjo qė shpiente edhe te shpėrthimet e konflikteve edhe brenda vetė tė burgosurve, si rezulat i tensioneve shpirtėrore dhe torturave qė kanė pėrjetuar.

Megjithė ato vuajtje qe kanė pėrjetuar tė burgosurit nė kampin e pėrqėndrimit, psikologu Frankl thotė se pėrjetimet e jetės nė kamp tregojnė se njeriu gjithsesi ka “alternativė” tė funksionimit. Njeriu mund tė ruaj gjurmėt dhe mbeturinat e lirisė shpirtėrore, qėndrimin e lirė ndaj rrethit, madje edhe nė ato kushte tmerruese tė shpypjeve psikike dhe fizike. Dhe mė tej shton se mėnyra se si ata kanė mundur t’i pėrballojnė vuajtjet, ishte me tė vėrtetė arritje vėrtetė e brendshme, dhe thotė se, liria shpirtėrore nuk mund t’i merret njeriut edhe deri nė frymėmarrjen e fundit tė jetės.

Nėse jeta nė pėrgjithėsi ka kuptim, atėherė duhet tė ketė kuptim edhe vuajtja, thotė Frankl. Vuatja ėshtė pjesė e jetės sikurse edhe fati dhe vdekja dhe se pa vuajtje dhe vdekje jeta nuk do tė mund tė ishte e tėrėsishme. Mėnyra se si njeriu e pranon fatin e tij dhe tė gjitha vuajtjet qė ai fat i kėrkon i jep mundėsi tė mjaftueshme – edhe nėn rrethanat mė tė vėshtira- tė shtoj njė kuptim tė thellė nė jetėn e tij. Dhe se forca e brendshme e njė njeriu mund ta ngrisė atė edhe mbi fatin e jashtėm.

Nė pjesėn analiza e ekzistencės provizore, Frankel vjen nė pėrfundim se, vėzhgimet psikologjike tė tė burgosurve tregojnė se vetėm ai njeri i cili ka lejuar tė fundosė mbajtjen e brendshme tė moralit dhe tė shpirtit, eventualisht ka rėnė viktimė e ndikimit degjenerues tė kampit. Dhe se ata qė kishin humour qėndresėn morale dhe shpirtėrore preferonin tė mbyllin sytė e tė vdisnin, dhe se jeta pėr ta humbte kuptimin. Dhe ata qė humbin shpresėn pėr ardhmėri, humbnin edhe qėndrimin dhe rezistencėn shpirtėrore, dhe se kjo humbje e papritur e shpresės dhe guximit kishte efekt vdekjeprurės.

Nė pyetjen se pėr kuptimin e jetės, Psikologu i njohur Frankl, thotė se assesi kurrė nuk ėshtė me rėndėsi se ēka prisnim nga jeta, por ēka jeta priste nga ne. Dhe jeta pėrfundimisht nuk do tė thotė tjetėr pėrveē se: tė marrėsh pėrgjegjėsinė pėr tė gjetur pėrgjigjen e drejtė pėr problemet e saj dhe tė pėrmbushim detyrat tė cialat jeta vazhdimisht i vė pėr secilin individ, pėr plotėsimin e kėrkesės sė ēdo momenti. Dhe pasi qė kuptimi i jetės ndryshon nga njėri-tjetr i dhe nga njėri moment dhe momenti tjetėr, autori Frankl thotė se, ėshtė e pamundur tė definohet kuptimi i jetės nė mėnyrė tė pėrgjithshme.

Nė fazėn e tretė, autori flet pėr kohėn pas lirimit nga kampi. Ai pėrshkruan se si ata kishin harruar tė gėzohen, pas gjithė asaj kohe qė kanė qėndruar nė kamp. Rruga nga tensioni i lartė shpirtėror, i pėrjetuar gjatė qėndrimit nė kamp, rruga nga ajo luftė nervore nė qetėsi shpirtėrore, nuk ishte assesi rrugė pa pengesa thotė Frankl.

Pėrveē deformimit, qė ishte rezultat i lirimit tė tė burgosurve nė mėnyrė tė papritur tė presionit shpirtėror, ekzistonin dy eksperienca themelore qė kėrcėnonin tė dėmtonin karakterin e njeriut tė liruar: zemėrimin dhe zhgėnjimin pas kthyerjes sė tij nė jetėn e mėparshme.

Nė pjesėn e dytė tė librit ėshtė pėrkthimi i dramės se Frankėlit “Sinkronizmi nė Birkenawald, njė konferencė metafizike, tė pėrkthyer nga Albert Ramaj. Poashtu ky i fundit e ka njė shkrim nė pasthėnie shumė interesant pėr psikologun dhe themeluesin e logoterapisė, Viktor Frankl. Ramaj flet pėr jetėn dhe veprat e tij, duke shpjeguar se ēka ėshte logoterapia e keshtu me radhė.

Rėndėsia e librit pėr shqiptarėt e Kosovės

Gjatė luftės nė Kosovė 1998-99 populli shqiptar pėrjetoi njė situatė tė ngjashme me atė qė pėrjetuan hebrenjtė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Shqiptarėt pėrjetuan nėnēmimet, maltretimet fiziko-psikike, dhe ngarkesat tjera shqiprtėrore tė cilat po i pėrcjellin dhe sot njė pjesė tė popullit, si pasojė e traumave dhe pėrjetimeve gjatė luftės, pra si shkak i krimeve dhe masakrave tė bėra nga pushtuesi serb. Libri ka njė mesazh shumė tė rėndėsishėm pėr shqiptaret… megjithė dhembjet dhe torturat fiziko-psikike e shpirtėrore qė u janė bėrė atyre, ata shqiptarėt nuk duhet tė kalojnė nga roli i tė maletruarit nė maltretues, tė mos kalojnė nga viktima nė viktimizues.

Ne duhet tė pėrpiqemi, qė njeriut t`i ofrojmė paramendimin e bukurisė sė jetės, do tė thoshte Julian Beck. Por tė falim, jo se ata e meritojnė, por pėr ardhėmrinė tonė, jo se ata e meritojnė, por pėr hire tė lirisė dhe paqes, jo se ata e meritojnė por pėr hirė tė pėrspektivės sė femijeve tanė, jo pėrse ata e meritojnė, por se hakmarrja dhe gjakmarrja nuk janė zhgjidhje e problemit, pėrkundrazi ato shkaktojnė plagė dhe dhembje tė reja.

Libri preferohet pėr ēdokėnd. Gjuha e Frankėllit ėshtė jo e komplikuar, ėshtė e kjartė dhe inkurajuese.

Nga Zef Ahmeti

FM

1187


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Neo prej 28.04.09 17:39

Jeta!

Lindi njė fėmijė! Lindi njė jetė! Lindi njė gėzim! Lindi njė mundėsi pėr gjeneracion, zhvillim a moszhvillim, qė nė embrion ka vdekjen…

-Jeta, njė klithmė qarjeje, qė pėrfundon pėrsėri me klithma qarje, e pavarėsisht nga nocioni i papėrcaktuar kohė...
-Jeta ėshtė aq individuale dhe “bronviane” nė lėvizjen e saj kohore, sa qė s‘mund tė gjesh nė globin tokėsor dy jetė njėsoj nė zhvillim, sepse nuk ka dy njerėz njėsoj, nga ana morfologjike, intelektuale dhe aktivitet njerėzor, edhe sikur tė ishin vėllezėrit “siamezė”…
-Jeta ėshtė luftė pėr tė mbijetuar, ėshtė gėzim e hidhėrim i mbrujtur bashkė, ėshtė rritje dhe plakje, konsumim mendor dhe fizik dhe mė tepėr shpirtėror, ėshtė e bukur, se jeton me shpresė, se shpresa e mban njeriun, se po vdiq shpresa, njeriu ėshtė kufomė. Jeta ėshtė iluzion dhe realitet, ėshtė e bukur dhe e shėmtuar, ėshtė dashuri, ideal dhe zhgėnjim…

-Kush ta jep e ta merr jetėn?!… Ja njė pyetje pa pėrgjigje!…
“Nė do tė mos torturosh vetveten, mos kujto ēast lumturie, kur je nė kulmin e hidhėrimit tė vėshtirė.”
-Njeriun nuk e plak mosha, atė e plakin hallet, zhgėnjimi, humbja nė humnerėn e shpresės, shpifja…
-Vjen njė kohė dhe pyet veten: Ē‘kam bėrė? Si e kam jetuar jetėn?
-Sa lėng tė ėmbėl i thitha asaj? Sa helm ėshtė grumbulluar nė shpirt?
-Ditėt kalojnė si ujėrat e lumit, njė ditė ai ujė do tė mbėrrijė nė oqeanin e paanė, pėr t‘u rikthyer te brezat e tjerė, nė cirkuitin jetėsor dhe qiellor, nė vazhdimėsinė jetėsore dhe iluzore tė pafundėsisė tė kėsaj bote jallane dhe asaj qė akoma nuk e njohim, por qė duhet tė jetė mė e mirė, se kjo e sotmja qė po jetojmė…
-Nuk ka qenie njerėzore qė tė mos lėrė diēka nė jetė nga vetja e tij. Po kėshtu dhe bimėt e kafshėt…-

E me gjithė kėto tė mėsipėrmet, jeta duhet jetuar, ashtu si ta jep fati e rasti, siē e ke tė shkruar e tė pashkruar, i pasur e i varfėr, me halle e pa halle, me gėzime e me hidhėrime, me dasma e vdekje, me miq e me shokė, me besim dhe me zhgėnjime, me bukurinė dhe shėmtinė e saj…
-U shua njė qiri dhe klithma ēau qiellin si sirenė qė lajmėron se dikush po vjen drejt hapėsirės sė saj tė paanė… Po a vdes njeriu? A vdes shpirti i tij? Kush do tė pėrgjigjet?…

-Lindi njė fėmijė dhe klithma e tij ēau qiellin dhe lajmėroi se jam kėtu!… Lindi njė jetė, njė histori!…
-Njė klithmė kur lind, njė klithmė kur vdes, klithmė qė mban tokėn e qiellin nė pėrjetėsi enigmatike!?

nga Vehbi Furxhi

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1446


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Neo prej 27.02.10 0:08

Kuptimi i Jetes

A janė tė gjithė vuajtjet e jetės pasuri e pėrhershme? Pėrgjigjja kushtėzohet nga synimet tona nė jetė. Nė fakt, domethėnia e qėllimit tė jetės ėshtė njė proces i ngadaltė dhe tėrheqės.

Ne ndjejmė misterin e saj gjatė reflektimit me ekzistencėn tonė dhe me natyrėn njerėzore. Prandaj, koncepti ynė pėr jetėn zhvillohet gradualisht gjatė gjithė jetėve tona.

Qėllimi i krijimit tonė ėshtė i qartė: tė arrijmė nė skaj tė synimeve tona pėr besimin, dituritė dhe spiritualitetin, tė reflektojmė universin, natyrėn njerėzore, dhe kėshtu, tė demonstrojmė vlerat tona si krijesa njerėzore. Pėrmbushja e kėtij ideali ėshtė e mundur vetėm pėrmes mendimit dhe qėndrimit sistematik. Mendimi do tė shkaktojė veprim dhe, si rrjedhim, fillon njė "cikėl i mbarė".

Ky cikėl do tė prodhojė cikle mė komplekse, tė cilat janė krijuar pėrmes spiritualizmit pėr zemrėn dhe njohurive pėr trurin, prandaj zhvillojnė pėrjetėsisht idetė komplekse dhe prodhojnė mė shumė projekte ambicioze.

Aktivizimi i njė procesi tė tillė tregon njė besim tė fortė, vetėdije dhe inteligjencė. Njerėzit me kėto karakteristika mund tė kuptojnė dhe analizojnė mėnyrėn e pamenduar tė jetės sė tė tjerėve.

Njerėz tė tillė reflektojnė, bėjnė atė qė besojnė se ėshtė e drejtė dhe, pėr pasojė, vazhdimisht thellojnė mendimet e tyre dhe fitojnė ide tė reja. Ata besojnė qė vetėm ata qė reflektojnė thellėsisht janė prodhimtarė dhe qė dhimbjet dhe vuajtjet i durojnė pėr ta bėrė besimin mė tė fortė dhe mė tė pranueshėm.

Ata jetojnė njė jetė tė reflektuar nga vėzhgimi i krijimit pėr ēdo ditė, nganjėherė duke e lexuar atė si njė libėr ose duke qėndisur mendjet e tyre me njohuritė qė fitojnė. Duke besuar dhe kuptuar qė universi ėshtė krijuar pėr tė qenė "gati", ata e shohin qėllimin e krijimit tonė si asgjė mė pak nga kjo.

Nė vetvete, ekzistenca ėshtė pikėrisht bujaria qė na drejton ne nė njė udhė tė mbarė pėr zemėrgjerėsi. Prandaj, ne duhet tė njohim vlerat e saj. Meqenėse jemi krijuar sė bashku me njė univers tė tėrė shpėrblyes, ne atėherė duhet t'i shfrytėzojmė kėto dhurata dhe tė mira prej tyre.

Pėr tė arritur kėtė synim, ne duhet tė shfrytėzojmė vullnetin tonė, njė zė i lajmėruar dhe i kushtuar njė vlere vetėm prej tė Gjithėfuqishmit, dhe tė zhvillojmė aftėsitė dhe zotėsitė tona pėr shtrirjen shumė larg tė tyre, kėshtu tė provojmė veten pėr tė qenė qenie tė bindura. Detyra jonė ėshtė tė reflektojmė vendin tonė nė jetė, pėrgjegjėsitė tona dhe lidhjen tonė me kėtė univers tė paanė.

Ne duhet tė shfrytėzojmė mendimet tona tė brendshme pėr tė zbuluar anėn e fshehtė tė krijimit. Pas kėsaj, ne do tė fillojmė tė kemi njė kuptim tė thellė pėr veten tonė, t'i shohim gjėrat ndryshe, gjė qė dėshmon se ndodhitė dhe rrethanat nuk janė ashtu siē duken, dhe tė kuptojmė qė ata janė duke u pėrpjekur tė komunikojnė diēka me ne.

Unė besoj se ky duhet tė jetė qėllimi i vėrtetė i jetės. Ne jemi krijesat e gjalla mė tė rėndėsishme nė kėtė univers.

Nė fakt, ne jemi mė shumė si shpirti dhe esenca e tij, prej sė cilėve zhvillohet pjesa tjetėr e universit. Duke e marrė nė konsideratė kėtė, ne duhet tė reflektojmė nė univers dhe ta vėzhgojmė atė, kėshtu qė tė mund tė realizojmė dhe pėrmbushim qėllimin e krijimit tonė.

Detyra jonė ėshtė tė gjurmojmė njohuritė dhe gėzimet hyjnore nė zemrat dhe shpirtrat tanė, sepse vetėm kjo rrugė e jetės mund tė na shpėrngulė nga pėrpjekjet zhgėnjyese pėr njė jetė plotėsisht materialiste dhe tė dhimbshme.

Vlera qė merr kjo jetė e dhimbshme duke e jetuar, ėshtė gėzimi qė ne ndjejmė ndėrsa ecim pėrgjatė udhės dhe marrim kėto dhurata. Ata qė ecin nė kėtė rrugė, janė vazhdimisht tė kėnaqur me njohuritė e shumta. Ata vrapojnė tė entuziazmuar drejt qėllimit tė tyre final si njė lumė qė derdhet nė det.

Ne nuk besojmė qė lumturia vjen nga burimet e jashtme tė pėrkohshme. Lumturia e vėrtetė vjen nga brenda, pėrgjatė thellėsive tė lidhjes sonė me Zotin dhe kthehet nė njė jetė tė amshuar nė qiell…

Po, ky ėshtė gėzimi ynė. Bota jonė e brendshme ėshtė si njė mbretėri pėr njohuritė hyjnore dhe vetėdija jonė ėshtė si njė ndjekės pėr kėto njohuri. Siē ne bėjmė me shenjė dhe presim gjatė gjithė jetėve tona pėr njė pamje tė lehtė kalimthi, shpirtrat tanė kėndojnė me kėnaqėsi tė plotė:

Zemrat tona janė froni yt, O Mbret! Mirė se erdhe nė zemrat tona!

M. Lutfi (1868-1956), studiues i shquar, poet dhe person spiritual.

Gjenerata jonė ėshtė e nevojshme tė na udhėzojė pėr tė arritur njė besim tė tillė pėrmes proceseve dhe lumturisė. Udhėheqja e tyre do tė pohojė freskinė tonė pėr ta gėzuar rininė dhe jetuar drejt jetėn.

Ata do tė shfaqin ekzistencėn dhe joekzistencėn si tė njėjtėn gjė, prapė ata ndjejnė pavdekėsi nė shpirtrat e tyre.

Ata do tė jenė tė aftė tė tregojnė qė mund tė bėjnė mė shumė nga se ata mendojnė nė njė ēift sekondash.

Ata do tė shohin jetėn e pėrtejme tė reflektuar nė ēdo gjė dhe pėr pasojė dėshmojnė jetėn pa fund.

Ata do tė zbulojnė qė jeta ėshtė e vlefshme kur e jeton.

Ata do tė dėshmojnė qė i gjithė krijimi ngrihet dhe qėndron nė shpirtrat e tyre.

Dhe ata do tė udhėtojnė pėrmes dimensioneve tė shpirtrave tė tyre, tamam si tė ishin duke udhėtuar pėrmes galaktikave duke vėzhguar pafundėsinė brenda dimensioneve qė ata kanė arritur pėrgjatė kėsaj jete tė vdekshme.

F. Gülen

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1446


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Jon prej 04.03.10 22:42

E vėrteta e jetės sė kėsaj bote

Nė kėtė botė asgjė nuk ėshtė e pavdekshme. Koha punon kundėr tė gjithave ēka ėshtė e mirė dhe e re. Shumė shpejt autoja e re del nga moda me daljen e njė modeli tė ri tė prodhuar.

Nė tė njejtėn mėnyrė, dikush mund tė lakmojė nė shtėpitė luksoze tė tė tjerėve apo nė shtėpi shumėdhomėshe me pajisje tė arta shtėpiake, qė i ka parė ndonjėherė, humb interesimin ndaj shtėpisė sė vet dhe nuk mund tė mos i ketė zili.

Njė kėrkim i pafund pėr tė rejat dhe pėr tė mirat, duke mos i dhėnė rėndėsi asaj qė e ka arritur, kundėrshtimin e tė gjithave ēka ėshtė e vjetėr dhe shpresa nė diēka tė re: kėta janė rrathėt vicioz qė njerėzit gjithkund i kanė pėrjetuar gjatė historisė.

Por njė njeri intelegjent do tė duhej qė tė ndalej dhe tė pyes veten pėr njė moment: pse tė ndjek ambiciet e pėrkohshme dhe a ka arritur ndonjėherė ndonjė gjė nga kėto kėrkime?

Mė nė fund, ai duhet tė tėrheq pėrfundim se “ekziston njė problem radikal nga kjo pikėpamje.”

Sidoqoftė, njerėzit, duke iu munguar ky lloj arsyetimi, vazhdon kėrkimin e ėndrrave qė vėshtirė se do t’i arrijė.

Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 3 1, 2, 3  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi