Jeta551

Jeta

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Jeta

Mesazh  Neo prej 29.05.08 0:48

Ē‘ėshtė jeta?



Nuk jemi aspak tė veēantė. Nė gjithėsi, me siguri veē nesh, ka edhe gjallesa te tjera, por ato ndryshojnė kategorikisht nga pėrfytyrimet tona

Ēdonjėri prej nesh e di shumė mirė ē‘ėshtė jeta. Nuk kemi asnjė vėshtirėsi pėr tė dalluar krijesat e gjalla nga materia jo e gjallė. Ne ndryshojmė nga shkencėtarėt, ngaqė kėtyre nuk iu mjafton ndarja intuitive e botės nė organizma tė gjalla dhe objekte jo tė gjalla.

Koncepti i jetės ėshtė njohur nga biologėt, fizikanėt dhe informaticienėt, por kanė pasur vėshtirėsi tė madhe pėr ta pėrkufizuar atė, madje edhe deri mė sot, sepse akoma nuk ėshtė gjetur asnjė formulė e pėrgjithshme qė tė pranohet. Megjithatė duhet thėnė se nga koha nė kohė janė organizuar konferenca, nė tė cilat kanė marrė pjesė qindra studiues nga vende tė ndryshme tė botės.

Atje kanė bėrė propozime tė reja, por nuk ka pasur asnjė rast qė dy prej kėtyre propozimeve tė kenė qenė tė njėjta. Mund tė thuhet, se karakteristika mė e rėndėsishme e jetės ėshtė quajtur kėmbimi i materies dhe energjisė mes organizmit dhe rrethinave (mjedisit) tė tij, ashtu sikurse shumėzimi apo dhe shumėfishimi i saj.

Nė kėtė pėrkufizim kaq tė shtrirė mund tė ketė ndonjė formė tė pazakontė jete, e cila u bė e njohur nė gusht tė vitit 2007 nga grupi i studiuesve tė Institutit tė Fizikės Pėrtejtokėsore me emrin "Maks Planc nė Granching", poshtė Monachium.

"Jeta e huaj mund tė ekzistojė nė Tokė, nė formėn e grimcės prej pluhuri qė vallėzon", - kėshtu ėshtė vendosur nga fizikanėt e kėtij instituti, tė cilėt simuluan nė kompjuterėt e tyre molekulėn e pluhurit elektrikisht tė ngarkuar njėlloj si pluhuri qė ndodhet nė pėrbėrjen e rresė sė materies ndėryjore.

Pėrfundimi i simulimit doli aq interesant, saqė jo vetėm habiti tė gjithė, por dhe gėzoi pa masė eksperimentuesit. Kėshtu, "pluhurat elektrikisht tė ngarkuar, tė rrethuar

nga plazma kozmike u vendosėn nė spirale dyfishe, tė ngjashme me ato, qė nė organizmat e tokės krijojnė AND-nė. Mė tepėr do tė thoshim akoma, se kėto krijesa sillen si gjallesa.

Kėto gjallesa kopjojnė dhe transmetojnė informacionet e ndėrsjella", - shpjegon dr. Gregor Morfill, drejtuesi i eksperimentit.

Fillimisht, pluhurat e imėt tėrhoqėn molekulat e ngarkuara negativisht (elektronet) nga rrethinat, ndėrsa mė pas tėrhoqėn jonet pozitive nga plazma, duke krijuar kėshtu rreth tyre njė membranė tė qėndrueshme.

Kėshtu u krijuan rregullisht rrjete pluhurash, qė pėr nga forma kujtojnė spiralet dyfishe tė AND-sė.

Kėto spirale, ashtu sikurse tė AND-sė, grumbullojnė informacione, ndėrsa rregulli i lidhjes mes tyre me fijet e gjata apo tė shkurtra qoftė dhe kopjimi nga njėra te tjetra spirale ėshtė njėlloj si te kodi gjenetik.

Studiuesit akoma nuk shikojnė saktėsisht se si kryhet ky kopjim. Ndėrsa dihet se spiralet e pluhurit kėrkojnė rrjedhje energjie nga mjedisi (rrethinat). Atė e shpie plazma, pra material i jonizuar ku krijohen kėto grimca.

Nė sajė tė kėsaj, jo vetėm se mund tė zgjaten, por po ashtu edhe tė shtohen. "Madje njė spirale mund tė konkurrojė me tė tjerat me po kėtė lloj ushqimi, siē ėshtė pėr ato plazma. Por meqenėse janė po ashtu tė afta, ato vetė transmetojnė reciprokisht kodin gjenetik, mund tė evoluojnė nė sistem shumė tė pėrbėrė", -konfirmon dr. Morfill.

Grupi gjerman aktualisht ėshtė duke pėrgatitur eksperimentin me grimcat e pluhurit. Ky eksperiment ėshtė i vėshtirė, sepse forca e veprimit gravitacional nė plazmėn e vėrtetė mund t‘i shkėpusė mė lehtėsisht spiralet e pluhurit. Pra mund tė ketė tė ngjarė qė ato e t‘u shmangen vėshtirėsive - eksperimenti do tė zhvillohet nė Stacionin Ndėrkombėtar Kozmik nė kushtet e mungesės sė peshės.

GRIMCA E JETĖS PĖRTEJ TOKĖS

Thėrrmimi, apo strukturat e formuara nga grimcat e pluhurit, do tė kenė apo jo gjallesa, kjo do tė varet nga pranimi i pėrkufizimit.

Dikur biologėve, gjatė formulimit tė pėrkufizimit tė jetės, iu erdhi nė ndihmė fizikani Erwin Schrodinger, Laurent i ēmimit "Nobel" dhe njėri prej klasikėve tė shekullit XX.

Nė vitin 1944, nė librin e tij tė famshėm "What is life?" (Ē‘ėshtė jeta?) bėnte me dije, se njė nga kriteret mė tė rėndėsishme tė jetės ėshtė grumbullimi dhe transmetimi i informacionit, ndėrsa kodi qė mundėson pėrcjelljen e tyre nga prindi te fėmijėt, duhet tė jetė po ashtu shumė i pėrbėrė, por dhe shumė i kondensuar, i tillė qė mund tė futet te ēdo qelize. Si fizikan, Schrodingeri ishte i bindur se ky informacion duhet tė jetė i regjistruar nė sistemin ndėrmjet lidhjeve kimike nė qelizė.

Vetėm disa vjet mė vonė, Francis Crick dhe James Watson zbuluan spiralen dyfishe tė AND-sė, dy fije prej sė cilės janė tė lidhura me shkallė katėrshe tė njė rregulli tė ndryshėm.

Pėrkufizimi (definicioni) i jetės i propozuar nga Schrodingeri rezultoi profetik. Kėshtu fizikani u bė bazė e re pėr fizikėn moderne-gjenetika molekulare", - kjo konfirmoi pėrputhjen ideale me parashikimin dhe vėrtetėsinė e astrobiologut prof. Paul Davies.

Sipas pėrkufizimit tė Schrodingerit, strukturat pluhurore kanė shumė karakteristika tė jetės. Ato grumbullojnė informacione dhe i transmetojnė nė spirale tė tjera pluhurore, duke shfrytėzuar energjinė e marrė nga jashtė. Ato krijojnė rregullin nga kaosi.

Nga molekulat e pluhurave qė enden (vallėzojnė) krijon kristale tė rregullta dhe struktura spirale tė ngjashme me AND-nė. Gjithsesi, ka shumė vende me masa tė bollshme pluhuri tė zhytura nė plazmėn kozmike, ku mund tė shfaqen forma tė tilla jete.

Nė sistemin tonė planetar tė tilla ndodhen nė unazat e Saturnit dhe ato tė Uranit, rreth dhjetė mijė unaza tė holla rreth Saturnit qė kanė pluhura, shkėmbinj dhe akull.

Plazma kozmike (gjendja e veēantė agregate e lėndės qė pėrbėhet nga atomet e jonizuar dhe elektrone tė lirė) - d.m.th materie e rrallė me ngarkesa elektrike, qė vazhdimisht e kanė burimin nga era diellore.

Eventualisht pėr spiralet pluhurore qė enden nė unazat e Saturnit, ritmi i jetės prapėseprapė do tė ishte i ngathėt. Proceset nė kristalet plazmore lėvizin vazhdimisht qindra mijė herė mė ngadalė se nė biosferėn e Tokės.

Shumė shkencėtarė kėrkojnė thėrrmijėn e parė tė jetės fillestare pikėrisht pėrtej Tokės. Megjithatė, gjithėsia ėshtė njė furrė gjigante, e krijuar nga atomet e thjeshta tė substancave, tė cilat mė vonė shėrbejnė jo vetėm pėr ndėrtimin e planetėve, por dhe pėr krijesat e trupave tė gjallė.

Teoria e kryespermės, d.m.th. hipoteza se jeta nė Tokė ka ardhur nga kozmosi, po testohet nga dhjetėra sonda tė hedhura nė sipėrfaqen e Marsit, Afėrditės dhe nė trupat e tjerė qiellorė.

Vėrtetėsia e kėsaj teorie ka bindur mes tė tjerėve edhe prof. Francis Crick, laurenti nobelist nė zbulimin e spirales dyfishe tė AND-sė dhe prof. Fred Hoyle, tė cilėt pėr shėrbimin nė fushėn e astronomisė merituan ēmimin e "Lordit".

NUK JEMI KAPRICIOZĖ TĖ FATIT

Astronomėt vėrtetojnė se transportin e lidhjeve organike qė ndodhen te karboni dhe uji, tė ardhur nga hapėsira kozmike nė sipėrfaqen e Tokės, e sigurojnė kometat.

Rreth tre vjet mė parė, 80 teleskopė vrojtuan njė spektakėl tė madh, qė u pa nga shumė njerėz, tė cilėve iu turbulloi sytė kur kjo kometė humbėse eklipsoi tė gjithė trupat qiellorė me ndriēim tė dobėt rreth planetit tonė.

Sonda amerikane kozmike "Deeo Impact", nė korrikun e vitit 2005 u ndesh me kometėn "Tempel" me "flokė" dhe ngjyrė bakri, me peshė gati gjysmė toni.

Kjo xhufkė me majė gjigante me pėrmbajtje avujsh uji dhe me pluhurin qė u mor nga brendėsia e saj, ndikoi qė tė supozohej pėr rolin qė luajnė kometat si pėrbėrės tė materialeve tė mėvonshme qė krijuan jetėn dhe njėherėsh pėr tė ndėrtuar mjete transporti pėr tė sjellė materiale nga andej nė Tokė.

Siē treguan mė vonė analizat, doli se nė renė pluhurore tė saj kishte shumė lloje molekulash organike, ashtu si ato qė janė qereste e trupave tanė.

Astrofizikanėt dhe biologėt prej kohėsh zhvillojnė diskutimet nėse gjithėsia qysh prej fillimit tė ekzistencės sė saj ka qenė "e mbarsur me jetė". Me fjalė tė tjera, kjo ėshtė njėlloj dhe e pashmangshme, ashtu si krijimi i atomeve, yjeve dhe galaktikave.

Njė pjesė e studiuesve konfirmojnė me kėmbėngulje, se nė Tokė kėto gjallesa u gjendėn krejt rastėsisht, pėr shkak tė zhvillimeve fantastike tė rrethanave. Pjesa tjetėr provon se qysh prej fillimit kjo ka qenė e piketuar nė skenarin e gjithėsisė.

"Ekzistencėn tonė ia kushtojmė kufirit tė kapriēios sė ēuditshme tė kozmosit", - ka thėnė 30 vjet mė parė nė esenė "Rastėsia dhe domosdoshmėria" Jasques Monod, biologu i vlerėsuar francez dhe laurent i ēmimit "Nobel". "Njeriu ėshtė mospėrfillės ndaj gjithėsisė kolosale, prej sė cilės lindi pėr shkak tė rastėsisė".

Megjithatė mjaftoi vetėm ēerek shekulli qė formulimi kategorik i Monod-it u njoh pėr sigurinė e tij. Gjithėsia ka njė potencial tė ēuditshėm krijues.

Aftėsia bazė e komplikoi pėrherė e mė shumė strukturėn e elementėve tė thjeshtė qė ekzistonin nė hershmėri", - konfirmoi prof. Paul Davies, fizikani teorik britanik.

Kėshtu, jeta siē e njohim ne, ėshtė njė shembull i shkėlqyer. Format e reja tė arritura nga proceset e vazhdueshme kopjues janė trashėgimtare tė evolucionit.

Pikėrisht kjo e fundit, pra aftėsia evolutive, ėshtė shenjė e jetės, - sipas biologut meksikan Antonio Lanzano, - ėshtė me thelbėsore. Prof. Lanzano prej 30 vjetėsh merret me origjinėn e jetės nė Tokė, si dhe udhėheq "Shoqatėn Ndėrkombėtare tė Studimeve mbi Fillimin e Jetės".

Sipas tij, nuk mjafton tė njohėsh si tė gjallė ēdo molekulė qė arrin tė vetėkopjohet. Jeta ėshtė sistem qė jo vetėm lejon, por edhe i nėnshtrohet ndryshimit tė pandalshėm.

Ky sistem ėshtė kimik, qė nėpėrmjet mutacionit gjenetik vazhdon tė transformohet nė vetvete dhe tė pėrshtatet ndaj kushteve tė mjedisit. Nė kėtė mėnyrė krijohen pėrherė e mė shumė forma tė thjeshta me strukturė tė pėrbėrė.

KRIJESAT E PANJOHURA NĖ KOMPJUTER

Disa filozofė biologjie shkojnė edhe mė tej. Nėse jeta vazhdimisht evoluon dhe krijon forma tė reja, atėherė ajo fiton po ashtu tipare tė reja, kjo veprimtari nuk mund tė jetė absolutisht e lidhur vetėm me njė lloj materieje.

Ajo nuk duhet tė mbėshtetet vetėm nė lidhje tė karbonit dhe albuminės edhe pse kėto nė Tokė janė me bollėk. Mė nė fund jeta nuk duhet tė mbėshtetet absolutisht nė substancat kimike.

Madje mundet tė mos tė fitohet fare nga materiali. "Nėse kjo dikujt i duket e parėndėsishme, le ta mbikėqyrė.

Krijesat e panjohura tashmė janė shfaqur nė laboratorėt e SHBA-sė, Japoni, Itali, Gjermani, nė Britaninė e Madhe, madje dhe janė futur edhe nė internet", -paralajmėron fizikani dhe astronomi David Berling nė librin "Life everywhere" (Jetė ka gjithandej).

Nuk janė tė ngjashme me ne, origjina e tyre ėshtė komplet e ndryshme nga organizmat natyrorė nė Tokė. Mund tė thuash se banojmė nė shtresa tė tjera tė realitetit.

Por kėtu mundet tė shtohen, rriten, konkurrojnė mes tyre, evoluojnė dhe vdesin njėlloj si ne. Kjo ėshtė pra forma artificiale e jetės dhe e panoramės shifrore e peizazhit tė kompjuterėve.

Pionieri i kėrkimeve tė formave tė reja tė jetės joorganike ėshtė prof. Thomas Ray i Universitetit tė Oklahamės, krijues i programit kompjuterik "Terra-life" (Jeta nė Tokė).

Burimi i jetės shifrore nė kompjuterin e Ray-t ėshtė i shkurtėr, qė numėron thuajse 80 pėrtypje tė programit "Ancestor" (Paraardhės), i pajisur me aftėsi vetėkopjuese nė memorien operacionale tė kompjuterit.

Ky program jo i madh qe kopja e tij ėshtė e thjeshtė dhe me analogji tė drejtpėrdrejtė me kodin gjenetik, qė shfaqet nė jetėn biologjike tė tokės. Krijuesi i tij e pajisi atė po ashtu me sistem tė atillė qė gjatė kopjimit tė bėjė gabime sa mė tė vogla.

Kėto gabime duhen nė mėnyrė qė programi i pasardhėsve tė ndryshonte nga origjinali apo tė mund tė evoluonte. Eksperimenti i prof. Ray-n vazhdon. Nė kompjuter krijohen sintetike qė mund tė replikojnė.

Mutacionet shkaktojnė shndėrrimin e formave tė hershme nė tė tjera forma, ndėrsa evolucioni kryhet me anėn e seleksionimit natyror dhe konkurrimit tė gjenetipeve tė ndryshėm te vendi i memories sė kompjuterit.

A thua se krijesat kompjuterike janė tė gjalla?

Sipas prof. Ray-n dhe shumė krijuesve tė qenieve tė gjalla inteligjente artificiale nuk konsiston nė atė se ēfarė krijimesh realizohen nė materien e ngurtė, tė lėngėt, tė gaztė apo nė formė zero - qė ėshtė e vetme nga elektronet vallėzuese nė kompjuter. E rėndėsishme ėshtė se molekulat e vdekura apo programi abstrakt i shndėrron nė organizėm krijues individual.

RRJETET ARTIFICIALE QĖ ĖNDĖRROHEN

Rrjetet nervore artificiale tregojnė p.sh. aftėsinė pėr t‘u menduar. Nė kėtė sektor, deri pak kohė mė parė nuk kanė qenė njėlloj. Sot fillojmė tė kemi konkurrencė.

Rrjetet e krijuara nga truri me thurje nervore tė gjalla tė njėllojta me ekuivalentet elektronikė qė vetėmėsojnė, nxjerrin konkluzione dhe marrin vendime.

Do tė arrijnė po ashtu tė kombinojnė informacione nga sektorė krejtėsisht tė ndryshėm Mundet p.sh. tė ndėrtohet njė rrjet, i cili tė marrė vesh femrat. I njėjti rrjet mund tė mėsojė se ēfarė ėshtė peshku.

Por mė e ēuditshmja ėshtė se ky rrjet bashkon gruan me peshkun. Kjo do tė thotė, se kėshtu pėrfytyrohet sirena. Pra do tė njohė sirenat me shėmbėlltyrė, pavarėsisht se ato asgjėkund nuk i kishte parė.

Madje rrjetet artificiale arrijnė t‘i ėndėrrojnė - thotė prof. Ryszard Tadeusicz nga Krakovi, i cili 25 vjet mė parė ishte krijuesi i parė i rrjetit artificial nervor.

Rrjetet janė dėshmi se natyra di nė mėnyrė tė pėrsosur se si tė organizojė sisteme tė mendimit pa qenė angazhimi biologjik i trurit, d.m.th. pa subkontrollin siē e tha Christopher Langton, informator nga San Fe nė Meksikėn e Re, qė drejton programin e krijimit tė jetės artificiale atje.

Jo shumė kohė mė parė u bėnė po ashtu prova pėr krijimin e formave tė reja tė jetės, tė bazuar tek albumina. Shkencėtarėt e Universitetit tė Rockefellerit ndėrtuan dy vjet mė parė qelizėn artificiale tė gjeneve, enzimave dhe albuminės tė marra nga krijesa tė ndryshme.

Kjo kujton bashkimin mbresėlėnės nė tė cilin ēdo fragment buronte nga njė tjetėr terren. Membrana qelizore prej pluhurit tė vezės dhe bakteret e brendshme ndihmojnė nė tretjen, enzimat nga viruset dhe degėzimet e tjera.

Qelizat artificiale tė venave marrin ushqim dhe se ndriēimin e marrin nga furnizimi i gjeneve fluoreshente me origjinė nga kandili i detit. Hapi tjetėr do tė jetė pėrpunimi i mekanizmit, qė e lejon atė tė ndėrtojė albuminėn dhe shumėzimin.

Kėshtu qė firma amerikane biokimike "ProtoLife" paralajmėron krijimin e jetės artificiale gjate tre vjetėve mė tė afėrt. Kėto do tė jenė tė ngjashme me bakteret.

Patentėn e metodės sė krijimit tė organizmave tė gjalla, gjenetiku amerikan dr.Craig Venter arriti ta pėrgatisė dy vjet mė parė. Ky ishte i vetmi qė nė vitin 2001 fitoi garėn mes dhjetėra kolektivave ndėrkombėtare qė luftonin pėr prioritetin nė deshifrimin e gjenit njerėzor.

Kėtė herė morėn mikroorganizma tė kultivuara, tė ngjashme me bakteret qė arritėn tė prodhojnė biolėndėt djegėse. Pikė dalje u bėnė mikroorganizmat e thjeshta Mycoplasma genitarium, qė vegjetojnė nė rrugėt e frymėmarrjes sė njeriut dhe nė organet seksuale.

Dr. Venter, nga 480 gjene humbi 100 prej tyre, sado qė mykoplazma e venave ishte larg. Eliminimi i gjeneve tė radhitura ndihmoi nė pėrcaktimin se cilat nga kėto janė tė domosdoshme pėr rritjen dhe kopjimin e organizmit. Pėrfundimi i patentės se dr. Venter-it shpjegon autorin e ligjit: "Kompozimit mė tė rėndėsishėm tė gjeneve si dhe atyre artificiale qė jetojnė tė lira nė organizėm dhe tė afta pėr rritje dhe shumėzim".

Kėshtu qė, gara pėr krijimin e formave tė jetės mbetet e hapur.


Edituar pėr herė tė fundit nga Neo nė 27.02.10 0:25, edituar 2 herė gjithsej

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Explorer prej 09.03.09 1:15

Mbi librin "Ku qėndron kuptimi i jetės"autor Viktor Frankl

Me vdekjen tė gjithė pajtohemi, por ajo me ēka ne nuk pajtohemi, ėshtė jeta (Graham Greene).

Dhe jeta megjithė vuajtjet, problemet e sfidat qė sjell, ajo ėshtė e ėmbėl. Jeta nuk ėshtė fabrikė qė prodhon me shtypjen e njė butoni vetėm ditė tė mira, por edhe ditė tė kėqia.

Dhe meqė ne njerzit jemi emocialė, kemi ndjenja, shpesh nga dėshtimet, pėsimet apo kur humbim tė dashurit tanė ofshajmė, ngrisim zėrin edhe kundėr vetė jetės.

Dhe nė kėto ēaste tė vėshtira tė jetės, shumė prej nesh pyesim: a ka jeta kuptim?! Pse mė ėshtė shkaktuar mua kjo dhembje?! Dhe shkojmė shpesh me mendimet tona duke thėnė po „ē`farė Zoti ėshtė ai qė na torturon me vite pėr t`na sprovuar“?!

Dhe mendoj se shumė prej nesh i kemi shtruar vetit tė paktėn njėherė pyetjen, se ku qėndron kuptimi i jetės, a ka jeta kuptim?

Dhe tani kemi ardhur kėtu, i jemi afruar pikės qendrore tė temės qė po e trajtojmė. Pėr tė gjitha kėto pyetje qė i parashtuam e qė na pėrcjellin nė jetėn tonė, dhe konkretisht nė momentet e jetės mė kritike, mė tė vėshtira ėshtė munduar t`i shpjegoj t`iu japė pėrgjigje psikologu i njohur Viktor Frankl, njė njeri i madh i psikologjisė, i cili ka pėrjetuar holokaustin e Luftės sė Dytė Botėrore dhe qė ka pėrjetuar vetė kampin e pėrqėndrimit. Ngjarja ndodh gjatė viteve 1942-45. Autori ka qėndruar mė sė shumti nė kampin famėkeq Ausschwitz, ku humb prindėrit, vėllain dhe gruan e parė shtatzėnė.

Duke parė rėndėsinė dhe vlerėn e librit tė psikologut Viktor Frankl …trotzdem Ja zum Leben sagen, qė nė nė pėrkthimin shqip ėshtė titulluar “Ku Qendron kuptimi i jetės, njė psikolog pėrjeton kampin e pėrqėndrimit” e sidomos kur populli i Kosovės pėrjetoi vuajtje tė mėdha gjatė luftės, me iniciativėn e z. Albert Ramajt u bė pėrkthimi i kėtij libri nė gjuhėn shqipe e qė u botua nga shtėpia botuese “Shpresa” nė Prishtinė (2003).

Libri ėshtė i ndarė nė tri pjesė.. Pjesa e parė njė psikolog pėrjeton kampin e pėrqėndrimit e pėrkthyer nga Arbnore Gojani, ėshtė e ndarė nė tre faza:

Nė fazėn e parė psikologu Frankel pėrshkruan pranimin nė kampin e pėrqėndrimit, seleksionimin e tė burgosurve, dezinfektimi i tyre, marrjen e gjėsendeve tė tė burgosurve, reagimet e para tė tė burgosurve nė kamp. Pėr kėtė pjesė tė ngjarjes Frankel shkruan: Reagimi i njė tė burgosuri me pranimin e tij nė kampin e pėrqėndrimit pėrfaqėson njė gjendje anormale tė gjendjes shpirtėrore, por megjithėatė gjykuar objektivisht kjo ėshtė normale dhe se ėshtė reagim tipik nė ato rrethana qė ata kanė pėrjetuar.

Nė fazėn e dytė, Frankel pėrshkruan gjendjen e tė burgosurve nė kamp, apo jetėn nė kamp. Ai flet pėr apatinė qė lind te tė posaburgosurit e qė arrin njė vdekje tė brendshme, dhe torturat e dhembshme qė kanė pėrjetuar nė kamp. Mė tutje autori mundohet tė gjejė pėrgjigje nė pyetjen se cilėt janė shkaktarėt e apatisė, topitjes sė shpirtit dhe ndjenjat e indiferentizmit tė brendshėm. Pastaj vazhdon me endėrrimet e tė burgosurve dhe pasojat, uria e madhe dhe lufta pėr mbijetesė, seksualitetin, josentimentalitettin, politika dhe religioni, mėtutje pėrshkraun seancat shpirtėrore, pastaj fenomenin e arratisė nė brendi, arti nė kamp etj…

Megjithė vėshtėrsitė dhe turturat fizike e psikike, tė burgosurit janė munduar qė tė gjejnė kuptimin e jetės, qė edhe nė kamp ti jepet jetės njė kuptim. Dhe kėshtu Frankel pėrshkruan situata ku, megjithė vuajtjet kalohet nė humor, dhe se ka ekzistuar edhe nė ato rethana katastrofale sensi pėr humor, e qė shton se, humori ishte njė armė e shpirtit nė luftė pėr vetėmbajtje. Dhe pėrpjekja pėr ta zhvilluar sensin e humorit dhe pėr t`i shikuar gjėrat nė njė dritė humoristike ėshtė njė lloj taktike e mėsuar gjatė zotėrimit tė artit pėr tė jetuar.

Ne kėtė fazė Frankėl pėrshkruan nevojėn e higjienės, e cila kishte munguar aq shumė nė kamp, sėmundjen e tifos qė paraqitet nė kamp, dėshira pėr vetmi, qetėsi, etja pėr mallin pėr njė grimė intimitetit dhe vetmi.

Autori me tė drejtė thotė se, ai qė nuk e ka pėrjetuar kampin e pėrqėndrimit e ka vėshtirė tė kuptoj se sa ishte e pavlerė jeta individuale e njeriut. Ai pėrshkruan se tė burgosurit nuk kanė qenė tė regjistruar me emra, por me numra, dhe se lista e numrave ishte e vetmja gjė me rėndėsi, dhe se siē potencon Frankel, njeriu me kuptim tė plotė tė fjalės u shndėrrua nė njė numėr: i vdekur apo i gjallė, dhe se kjo nuk ishte me rėndėsi; “jeta” e njė “numri” ishte plotėsisht irrelevante.

Nė pjesėn ku flet pėr acarimin e gjendjes nė kamp, psikologu pėrshkruan fundosjen e gjendjes shpirtėrore tė tė burgosurve nė njė nivel primitiv, apatia, acarimi dhe shkaqet trupore si uria dhe mungesa e gjumit, gjendje kjo qė shpiente edhe te shpėrthimet e konflikteve edhe brenda vetė tė burgosurve, si rezulat i tensioneve shpirtėrore dhe torturave qė kanė pėrjetuar.

Megjithė ato vuajtje qe kanė pėrjetuar tė burgosurit nė kampin e pėrqėndrimit, psikologu Frankl thotė se pėrjetimet e jetės nė kamp tregojnė se njeriu gjithsesi ka “alternativė” tė funksionimit. Njeriu mund tė ruaj gjurmėt dhe mbeturinat e lirisė shpirtėrore, qėndrimin e lirė ndaj rrethit, madje edhe nė ato kushte tmerruese tė shpypjeve psikike dhe fizike. Dhe mė tej shton se mėnyra se si ata kanė mundur t’i pėrballojnė vuajtjet, ishte me tė vėrtetė arritje vėrtetė e brendshme, dhe thotė se, liria shpirtėrore nuk mund t’i merret njeriut edhe deri nė frymėmarrjen e fundit tė jetės.

Nėse jeta nė pėrgjithėsi ka kuptim, atėherė duhet tė ketė kuptim edhe vuajtja, thotė Frankl. Vuatja ėshtė pjesė e jetės sikurse edhe fati dhe vdekja dhe se pa vuajtje dhe vdekje jeta nuk do tė mund tė ishte e tėrėsishme. Mėnyra se si njeriu e pranon fatin e tij dhe tė gjitha vuajtjet qė ai fat i kėrkon i jep mundėsi tė mjaftueshme – edhe nėn rrethanat mė tė vėshtira- tė shtoj njė kuptim tė thellė nė jetėn e tij. Dhe se forca e brendshme e njė njeriu mund ta ngrisė atė edhe mbi fatin e jashtėm.

Nė pjesėn analiza e ekzistencės provizore, Frankel vjen nė pėrfundim se, vėzhgimet psikologjike tė tė burgosurve tregojnė se vetėm ai njeri i cili ka lejuar tė fundosė mbajtjen e brendshme tė moralit dhe tė shpirtit, eventualisht ka rėnė viktimė e ndikimit degjenerues tė kampit. Dhe se ata qė kishin humour qėndresėn morale dhe shpirtėrore preferonin tė mbyllin sytė e tė vdisnin, dhe se jeta pėr ta humbte kuptimin. Dhe ata qė humbin shpresėn pėr ardhmėri, humbnin edhe qėndrimin dhe rezistencėn shpirtėrore, dhe se kjo humbje e papritur e shpresės dhe guximit kishte efekt vdekjeprurės.

Nė pyetjen se pėr kuptimin e jetės, Psikologu i njohur Frankl, thotė se assesi kurrė nuk ėshtė me rėndėsi se ēka prisnim nga jeta, por ēka jeta priste nga ne. Dhe jeta pėrfundimisht nuk do tė thotė tjetėr pėrveē se: tė marrėsh pėrgjegjėsinė pėr tė gjetur pėrgjigjen e drejtė pėr problemet e saj dhe tė pėrmbushim detyrat tė cialat jeta vazhdimisht i vė pėr secilin individ, pėr plotėsimin e kėrkesės sė ēdo momenti. Dhe pasi qė kuptimi i jetės ndryshon nga njėri-tjetr i dhe nga njėri moment dhe momenti tjetėr, autori Frankl thotė se, ėshtė e pamundur tė definohet kuptimi i jetės nė mėnyrė tė pėrgjithshme.

Nė fazėn e tretė, autori flet pėr kohėn pas lirimit nga kampi. Ai pėrshkruan se si ata kishin harruar tė gėzohen, pas gjithė asaj kohe qė kanė qėndruar nė kamp. Rruga nga tensioni i lartė shpirtėror, i pėrjetuar gjatė qėndrimit nė kamp, rruga nga ajo luftė nervore nė qetėsi shpirtėrore, nuk ishte assesi rrugė pa pengesa thotė Frankl.

Pėrveē deformimit, qė ishte rezultat i lirimit tė tė burgosurve nė mėnyrė tė papritur tė presionit shpirtėror, ekzistonin dy eksperienca themelore qė kėrcėnonin tė dėmtonin karakterin e njeriut tė liruar: zemėrimin dhe zhgėnjimin pas kthyerjes sė tij nė jetėn e mėparshme.

Nė pjesėn e dytė tė librit ėshtė pėrkthimi i dramės se Frankėlit “Sinkronizmi nė Birkenawald, njė konferencė metafizike, tė pėrkthyer nga Albert Ramaj. Poashtu ky i fundit e ka njė shkrim nė pasthėnie shumė interesant pėr psikologun dhe themeluesin e logoterapisė, Viktor Frankl. Ramaj flet pėr jetėn dhe veprat e tij, duke shpjeguar se ēka ėshte logoterapia e keshtu me radhė.

Rėndėsia e librit pėr shqiptarėt e Kosovės

Gjatė luftės nė Kosovė 1998-99 populli shqiptar pėrjetoi njė situatė tė ngjashme me atė qė pėrjetuan hebrenjtė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Shqiptarėt pėrjetuan nėnēmimet, maltretimet fiziko-psikike, dhe ngarkesat tjera shqiprtėrore tė cilat po i pėrcjellin dhe sot njė pjesė tė popullit, si pasojė e traumave dhe pėrjetimeve gjatė luftės, pra si shkak i krimeve dhe masakrave tė bėra nga pushtuesi serb. Libri ka njė mesazh shumė tė rėndėsishėm pėr shqiptaret… megjithė dhembjet dhe torturat fiziko-psikike e shpirtėrore qė u janė bėrė atyre, ata shqiptarėt nuk duhet tė kalojnė nga roli i tė maletruarit nė maltretues, tė mos kalojnė nga viktima nė viktimizues.

Ne duhet tė pėrpiqemi, qė njeriut t`i ofrojmė paramendimin e bukurisė sė jetės, do tė thoshte Julian Beck. Por tė falim, jo se ata e meritojnė, por pėr ardhėmrinė tonė, jo se ata e meritojnė, por pėr hire tė lirisė dhe paqes, jo se ata e meritojnė por pėr hirė tė pėrspektivės sė femijeve tanė, jo pėrse ata e meritojnė, por se hakmarrja dhe gjakmarrja nuk janė zhgjidhje e problemit, pėrkundrazi ato shkaktojnė plagė dhe dhembje tė reja.

Libri preferohet pėr ēdokėnd. Gjuha e Frankėllit ėshtė jo e komplikuar, ėshtė e kjartė dhe inkurajuese.

Nga Zef Ahmeti

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Neo prej 28.04.09 17:39

Jeta!

Lindi njė fėmijė! Lindi njė jetė! Lindi njė gėzim! Lindi njė mundėsi pėr gjeneracion, zhvillim a moszhvillim, qė nė embrion ka vdekjen…

-Jeta, njė klithmė qarjeje, qė pėrfundon pėrsėri me klithma qarje, e pavarėsisht nga nocioni i papėrcaktuar kohė...
-Jeta ėshtė aq individuale dhe “bronviane” nė lėvizjen e saj kohore, sa qė s‘mund tė gjesh nė globin tokėsor dy jetė njėsoj nė zhvillim, sepse nuk ka dy njerėz njėsoj, nga ana morfologjike, intelektuale dhe aktivitet njerėzor, edhe sikur tė ishin vėllezėrit “siamezė”…
-Jeta ėshtė luftė pėr tė mbijetuar, ėshtė gėzim e hidhėrim i mbrujtur bashkė, ėshtė rritje dhe plakje, konsumim mendor dhe fizik dhe mė tepėr shpirtėror, ėshtė e bukur, se jeton me shpresė, se shpresa e mban njeriun, se po vdiq shpresa, njeriu ėshtė kufomė. Jeta ėshtė iluzion dhe realitet, ėshtė e bukur dhe e shėmtuar, ėshtė dashuri, ideal dhe zhgėnjim…

-Kush ta jep e ta merr jetėn?!… Ja njė pyetje pa pėrgjigje!…
“Nė do tė mos torturosh vetveten, mos kujto ēast lumturie, kur je nė kulmin e hidhėrimit tė vėshtirė.”
-Njeriun nuk e plak mosha, atė e plakin hallet, zhgėnjimi, humbja nė humnerėn e shpresės, shpifja…
-Vjen njė kohė dhe pyet veten: Ē‘kam bėrė? Si e kam jetuar jetėn?
-Sa lėng tė ėmbėl i thitha asaj? Sa helm ėshtė grumbulluar nė shpirt?
-Ditėt kalojnė si ujėrat e lumit, njė ditė ai ujė do tė mbėrrijė nė oqeanin e paanė, pėr t‘u rikthyer te brezat e tjerė, nė cirkuitin jetėsor dhe qiellor, nė vazhdimėsinė jetėsore dhe iluzore tė pafundėsisė tė kėsaj bote jallane dhe asaj qė akoma nuk e njohim, por qė duhet tė jetė mė e mirė, se kjo e sotmja qė po jetojmė…
-Nuk ka qenie njerėzore qė tė mos lėrė diēka nė jetė nga vetja e tij. Po kėshtu dhe bimėt e kafshėt…-

E me gjithė kėto tė mėsipėrmet, jeta duhet jetuar, ashtu si ta jep fati e rasti, siē e ke tė shkruar e tė pashkruar, i pasur e i varfėr, me halle e pa halle, me gėzime e me hidhėrime, me dasma e vdekje, me miq e me shokė, me besim dhe me zhgėnjime, me bukurinė dhe shėmtinė e saj…
-U shua njė qiri dhe klithma ēau qiellin si sirenė qė lajmėron se dikush po vjen drejt hapėsirės sė saj tė paanė… Po a vdes njeriu? A vdes shpirti i tij? Kush do tė pėrgjigjet?…

-Lindi njė fėmijė dhe klithma e tij ēau qiellin dhe lajmėroi se jam kėtu!… Lindi njė jetė, njė histori!…
-Njė klithmė kur lind, njė klithmė kur vdes, klithmė qė mban tokėn e qiellin nė pėrjetėsi enigmatike!?

nga Vehbi Furxhi

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Neo prej 27.02.10 0:08

Kuptimi i Jetes

A janė tė gjithė vuajtjet e jetės pasuri e pėrhershme? Pėrgjigjja kushtėzohet nga synimet tona nė jetė. Nė fakt, domethėnia e qėllimit tė jetės ėshtė njė proces i ngadaltė dhe tėrheqės.

Ne ndjejmė misterin e saj gjatė reflektimit me ekzistencėn tonė dhe me natyrėn njerėzore. Prandaj, koncepti ynė pėr jetėn zhvillohet gradualisht gjatė gjithė jetėve tona.

Qėllimi i krijimit tonė ėshtė i qartė: tė arrijmė nė skaj tė synimeve tona pėr besimin, dituritė dhe spiritualitetin, tė reflektojmė universin, natyrėn njerėzore, dhe kėshtu, tė demonstrojmė vlerat tona si krijesa njerėzore. Pėrmbushja e kėtij ideali ėshtė e mundur vetėm pėrmes mendimit dhe qėndrimit sistematik. Mendimi do tė shkaktojė veprim dhe, si rrjedhim, fillon njė "cikėl i mbarė".

Ky cikėl do tė prodhojė cikle mė komplekse, tė cilat janė krijuar pėrmes spiritualizmit pėr zemrėn dhe njohurive pėr trurin, prandaj zhvillojnė pėrjetėsisht idetė komplekse dhe prodhojnė mė shumė projekte ambicioze.

Aktivizimi i njė procesi tė tillė tregon njė besim tė fortė, vetėdije dhe inteligjencė. Njerėzit me kėto karakteristika mund tė kuptojnė dhe analizojnė mėnyrėn e pamenduar tė jetės sė tė tjerėve.

Njerėz tė tillė reflektojnė, bėjnė atė qė besojnė se ėshtė e drejtė dhe, pėr pasojė, vazhdimisht thellojnė mendimet e tyre dhe fitojnė ide tė reja. Ata besojnė qė vetėm ata qė reflektojnė thellėsisht janė prodhimtarė dhe qė dhimbjet dhe vuajtjet i durojnė pėr ta bėrė besimin mė tė fortė dhe mė tė pranueshėm.

Ata jetojnė njė jetė tė reflektuar nga vėzhgimi i krijimit pėr ēdo ditė, nganjėherė duke e lexuar atė si njė libėr ose duke qėndisur mendjet e tyre me njohuritė qė fitojnė. Duke besuar dhe kuptuar qė universi ėshtė krijuar pėr tė qenė "gati", ata e shohin qėllimin e krijimit tonė si asgjė mė pak nga kjo.

Nė vetvete, ekzistenca ėshtė pikėrisht bujaria qė na drejton ne nė njė udhė tė mbarė pėr zemėrgjerėsi. Prandaj, ne duhet tė njohim vlerat e saj. Meqenėse jemi krijuar sė bashku me njė univers tė tėrė shpėrblyes, ne atėherė duhet t'i shfrytėzojmė kėto dhurata dhe tė mira prej tyre.

Pėr tė arritur kėtė synim, ne duhet tė shfrytėzojmė vullnetin tonė, njė zė i lajmėruar dhe i kushtuar njė vlere vetėm prej tė Gjithėfuqishmit, dhe tė zhvillojmė aftėsitė dhe zotėsitė tona pėr shtrirjen shumė larg tė tyre, kėshtu tė provojmė veten pėr tė qenė qenie tė bindura. Detyra jonė ėshtė tė reflektojmė vendin tonė nė jetė, pėrgjegjėsitė tona dhe lidhjen tonė me kėtė univers tė paanė.

Ne duhet tė shfrytėzojmė mendimet tona tė brendshme pėr tė zbuluar anėn e fshehtė tė krijimit. Pas kėsaj, ne do tė fillojmė tė kemi njė kuptim tė thellė pėr veten tonė, t'i shohim gjėrat ndryshe, gjė qė dėshmon se ndodhitė dhe rrethanat nuk janė ashtu siē duken, dhe tė kuptojmė qė ata janė duke u pėrpjekur tė komunikojnė diēka me ne.

Unė besoj se ky duhet tė jetė qėllimi i vėrtetė i jetės. Ne jemi krijesat e gjalla mė tė rėndėsishme nė kėtė univers.

Nė fakt, ne jemi mė shumė si shpirti dhe esenca e tij, prej sė cilėve zhvillohet pjesa tjetėr e universit. Duke e marrė nė konsideratė kėtė, ne duhet tė reflektojmė nė univers dhe ta vėzhgojmė atė, kėshtu qė tė mund tė realizojmė dhe pėrmbushim qėllimin e krijimit tonė.

Detyra jonė ėshtė tė gjurmojmė njohuritė dhe gėzimet hyjnore nė zemrat dhe shpirtrat tanė, sepse vetėm kjo rrugė e jetės mund tė na shpėrngulė nga pėrpjekjet zhgėnjyese pėr njė jetė plotėsisht materialiste dhe tė dhimbshme.

Vlera qė merr kjo jetė e dhimbshme duke e jetuar, ėshtė gėzimi qė ne ndjejmė ndėrsa ecim pėrgjatė udhės dhe marrim kėto dhurata. Ata qė ecin nė kėtė rrugė, janė vazhdimisht tė kėnaqur me njohuritė e shumta. Ata vrapojnė tė entuziazmuar drejt qėllimit tė tyre final si njė lumė qė derdhet nė det.

Ne nuk besojmė qė lumturia vjen nga burimet e jashtme tė pėrkohshme. Lumturia e vėrtetė vjen nga brenda, pėrgjatė thellėsive tė lidhjes sonė me Zotin dhe kthehet nė njė jetė tė amshuar nė qiell…

Po, ky ėshtė gėzimi ynė. Bota jonė e brendshme ėshtė si njė mbretėri pėr njohuritė hyjnore dhe vetėdija jonė ėshtė si njė ndjekės pėr kėto njohuri. Siē ne bėjmė me shenjė dhe presim gjatė gjithė jetėve tona pėr njė pamje tė lehtė kalimthi, shpirtrat tanė kėndojnė me kėnaqėsi tė plotė:

Zemrat tona janė froni yt, O Mbret! Mirė se erdhe nė zemrat tona!

M. Lutfi (1868-1956), studiues i shquar, poet dhe person spiritual.

Gjenerata jonė ėshtė e nevojshme tė na udhėzojė pėr tė arritur njė besim tė tillė pėrmes proceseve dhe lumturisė. Udhėheqja e tyre do tė pohojė freskinė tonė pėr ta gėzuar rininė dhe jetuar drejt jetėn.

Ata do tė shfaqin ekzistencėn dhe joekzistencėn si tė njėjtėn gjė, prapė ata ndjejnė pavdekėsi nė shpirtrat e tyre.

Ata do tė jenė tė aftė tė tregojnė qė mund tė bėjnė mė shumė nga se ata mendojnė nė njė ēift sekondash.

Ata do tė shohin jetėn e pėrtejme tė reflektuar nė ēdo gjė dhe pėr pasojė dėshmojnė jetėn pa fund.

Ata do tė zbulojnė qė jeta ėshtė e vlefshme kur e jeton.

Ata do tė dėshmojnė qė i gjithė krijimi ngrihet dhe qėndron nė shpirtrat e tyre.

Dhe ata do tė udhėtojnė pėrmes dimensioneve tė shpirtrave tė tyre, tamam si tė ishin duke udhėtuar pėrmes galaktikave duke vėzhguar pafundėsinė brenda dimensioneve qė ata kanė arritur pėrgjatė kėsaj jete tė vdekshme.

F. Gülen

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Jon prej 04.03.10 22:42

E vėrteta e jetės sė kėsaj bote

Nė kėtė botė asgjė nuk ėshtė e pavdekshme. Koha punon kundėr tė gjithave ēka ėshtė e mirė dhe e re. Shumė shpejt autoja e re del nga moda me daljen e njė modeli tė ri tė prodhuar.

Nė tė njejtėn mėnyrė, dikush mund tė lakmojė nė shtėpitė luksoze tė tė tjerėve apo nė shtėpi shumėdhomėshe me pajisje tė arta shtėpiake, qė i ka parė ndonjėherė, humb interesimin ndaj shtėpisė sė vet dhe nuk mund tė mos i ketė zili.

Njė kėrkim i pafund pėr tė rejat dhe pėr tė mirat, duke mos i dhėnė rėndėsi asaj qė e ka arritur, kundėrshtimin e tė gjithave ēka ėshtė e vjetėr dhe shpresa nė diēka tė re: kėta janė rrathėt vicioz qė njerėzit gjithkund i kanė pėrjetuar gjatė historisė.

Por njė njeri intelegjent do tė duhej qė tė ndalej dhe tė pyes veten pėr njė moment: pse tė ndjek ambiciet e pėrkohshme dhe a ka arritur ndonjėherė ndonjė gjė nga kėto kėrkime?

Mė nė fund, ai duhet tė tėrheq pėrfundim se “ekziston njė problem radikal nga kjo pikėpamje.”

Sidoqoftė, njerėzit, duke iu munguar ky lloj arsyetimi, vazhdon kėrkimin e ėndrrave qė vėshtirė se do t’i arrijė.

Jon

1310


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Neo prej 04.04.10 22:26

Jeta dhe Shpirti
pikepamje sufiste - Neo

Jeta ėshtė njė e fshehtė hyjnore; natyrėn e saj e njohin vetėm ata qė janė konfidentė tė tė fshehtave hyjnore...

Jeta, nė kuptimin e saj absolut, ėshtė njė gjėllim fizik, trupor. Temperatura dhe gjėllimi nė trup janė krejtėsisht natyrore dhe prodhohen brenda procesit tė shndėrrimit tė lėndėve ushqimore nė gjak dhe energji.

Qėllimi i jetės fizike (trupore, fiziologjike) ėshtė gjėllimi dhe kryerja e njė sėrė detyrash fizike (trupore); nisur nga njė gjė e tillė, nga njė lloj jete e tillė, mes njeriut dhe kafshės nuk ka asnjė ndryshim. Kurse jeta njerėzore ėshtė jeta e pėrbėrė prej vetėdijes, njohjes dhe mundėsisė pėr tė komunikuar me botėt pėrtej dhe ja, kjo ėshtė jeta e vėrtetė!

Jetė s'do tė thotė shpirt. Jeta ėshtė njė gjėllim trupor, material. Kurse shpirti ėshtė njė qenie e brishtė, e pazbėrthyeshme, e papjestueshme, e ndryshme prej elementeve lėndore si dhe njė "ligj i urdhėruar" i vetėdijshėm.

Shpirti hyn nė raport me trupin sė bashku me jetėn dhe ndahet prej tij me ndarjen e jetės. Jeta shuhet e shkatėrrohet, kurse shpirti jeton, nė saje tė urdhrit tė Allahut, gjer nė pafundėsi.

Jeta ėshtė me burim krijimi dhe me dimensione natyrore. Kurse shpirti, njė frymė hyjnore, zotėron njė cilėsi mbikrijimore e mbinatyrore. Jeta ėshtė e vdekshme dhe e fundme, kurse shpirti, me pamje pėrjetshmėrie dhe i pavdekshėm.

Shpirti ėshtė njė qenie qė, mbi mekanizmėn e trurit, njeh, ndien, kėrkon dhe dėshiron vetė. Kurse marrėdhėnia e tij me trupin ėshtė njė fqinjėsi e pėrkohshme dhe fat i pėrbashkėt.

Shpirti ėshtė njė qenie e pavdekshme qė, ashtu siē e kapėrcen lehtėsisht gropėn e varrit dhe ikėn, ashtu dhe, pa u penguar nė pritat e jetės sė varrit dhe grumbullimit pas ringjalljes, shkon dhe arrin pafundėsinė e xhehennemit e tė xhennetit!

Shpirti reflektohet nė pasqyra ose nė ėndrra apo iluzione disa herė i shembėllyer si njeri, disa herė nė formė avulli tė lehtė e, disa herė, nė formėn e njė elementi tjetėr dhe, si engjėjt, merret me gjėra tė dobishme ose, si djajtė, me gjėra tė dėmshme e tė kėqia.

Jeta e vėrtetė ėshtė ajo nė tė cilėn jeta shpirtėrore me jetėn trupore shkojnė sup mė sup. Njė jetė e tillė ėshtė, nė tė njėjtėn kohė, kėtu njė farė nga e cila del dhe ēel lule jeta e njeriut tė vėrtetė, kurse pėrtej, jeta e tė merituarve tė xhennetit qė do tė hedhė shtat e blerojė nė tė gjitha pėrmasat e saj.

Vetėdija dhe thjeshtėsia janė rezultat i jetės ndiesore.

Nuk mund tė ketė jetė shpirtėrore te ata qė e jetojnė jetėn pa pėrgjegjėsi. Edhe pėrlotimi i tyre ėshtė njė gėnjeshtėr mė vete!

Qysh nga ēasti kur erdhėm nė kėtė botė, jeta e vėrtetė na ėshtė dhėnė amanet e lidhur ngushtė me jetėn shtazore dhe me qėllim pėr ta zhvilluar atė. Dhe kjo pėrgjegjėsi mbetet mbi ne gjersa tė vijė ēasti qė marrėdhėnia shpirt-trup tė prishet.

Pėrsa i pėrket jetės shtazore, njeriu ėshtė nė koherencė me kafshėt, kurse, pėrsa i pėrket jetės shpirtėrore, nė koherencė me engjėjt. Ashtu siē ėshtė i paracaktuar engjėllizimi me kohė i atyre qė
munden t'i vlerėsojnė dhe pėrdorin mundėsitė dhe dinamikat nė esencėn e krijimit tė vet, ashtu edhe ėshtė e pamėnjanueshme rėnia herėt a vonė nėn nivelin e kafshėve, madje e djallėzimit tė atyre qė i
lenė tė verbėra mundėsitė dhe dinamikat nė fjalė, madje, qė, duke i shndėrruar nė elementė destruktivė, i pėrdorin pėr tė keq ato!

F.Gülen

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Neo prej 07.06.10 0:32

Ēfarė duhet tė bėsh pėrpara se tė vdesėsh



Jeta ėshtė ajo qė tė ndodh teksa je i zėnė duke bėrė plane tė tjera…

Jeta ėshtė dhurata mė e ēmuar, por mėsohemi ta vlerėsojmė vetėm kur e kuptojmė se po bėhet gjithnjė e mė e shkurtėr. Mė pas muajt duken si ditė, ditėt si orė e orėt si minuta.

E kupton se je shumė afėr fundit dhe vetėm atėherė fillon tė pendohesh pėr tė gjitha gjėrat qė nuk ke arritur tė bėsh ndoshta ngaqė ke qenė shumė i zėnė duke fituar para pėr tė bėrė kushedi se ēfarė.

Kjo ėshtė edhe ironia e fatit, mė nė fund ke para tė mjaftueshme pėr tė bėrė tė gjitha gjėrat qė ke ėndėrruar, por nuk ke mė kohė dhe koha nuk blihet me para.

Nė vitin 1902, teksa qėndronte i shtrirė nė shtratin e tij tė vdekjes, 48-vjeēari Cecil Rhodes kthente kokėn prapa dhe arrinte tė shikonte karrierėn e tij tė ēmuar dhe tė shumėpėrfolur.

Ai kishte mbledhur njė pasuri tė jashtėzakonshme nė flori dhe diamante. Kishte ndėrtuar hekurudha nė zona tė egra pyjore dhe nė male e shkėmbe tė thepisur duke u kthyer nė njė nga liderėt e mėdhenj tė shekullit.

Ai kishte krijuar njė perandori tė jashtėzakonshme qė nuk mund ta shohėsh kurrė nė kurrikulumin e njė 48-vjeēari tjetėr. E megjithatė, Rhodes nuk ishte aspak i qetė dhe i kėnaqur qė po mbyllte sytė pėr tė mos i rihapur mė kurrė. Nė shtratin e tij tė vdekjes mund ta dėgjoje duke rėnkuar nė dhimbje: "Sa pak qė kam bėrė, sa shumė kam ende pėr tė bėrė".

Ēfarė donte tė thonte? A ka mundėsi qė njė njeri si ai mund tė kėrkojė mė shumė toka, pasuri apo pushtet nė jetėn e tij? Mos ndoshta ishte njė nga ata njerėzit e fiksuar pas punės qė i kalojnė minutat e fundit tė jetės duke dėshiruar mė shumė kohė pėr tė kaluar nė zyrė? Jo!

Nė momentet e fundit tė jetės, jo vetėm Rhodes, por ēdo njeri shqetėsohet pėr njė lloj tjetėr liste tė "gjėrave qė duhen bėrė". Kur Jos Mart nxori njė listė tė gjėrave qė ēdo njeri duhet patjetėr t'i bėjė pėrpara se tė vdesė, nuk pėrfshiu gjėra si pėr shembull "ēliro njė shtet".

Heroi i pavarėsisė sė Kubės pėrmendi tre gjėrat mė tė rėndėsishme pėr tė nė jetė: tė mbjellėsh njė pemė, tė shkruash njė libėr dhe tė kesh njė djalė. Ky ėshtė njė fillim i shkėlqyer. Ja edhe dhjetė tė tjera, nė mėnyrė qė shtrati i vdekjes tė jetė pak mė i butė se ai i Rhodes:

Bėj njė pelegrinazh

Destinacioni mund tė jetė njė nga mė tradicionalėt si pėr shembull Jeruzalemi, Roma apo Meka. Mund tė jetė njė vend ritualesh parahistorike si pėr shembull Stonehenge apo Machu Picchu.

Pėr adhuruesit e natyrės idealja mund tė jetė savanna e Afrikės ose pylli i Amazonės. Adhuruesit e muzikės mund tė zgjedhin tempujt e mrekullueshėm si La Scala ose Bayreuth.

Qėllimi ėshtė qė tė paktėn njė herė nė jetė tė ndjesh emocionin e tė qenurit nė katedralen apo tempullin qė ju e konsideroni tė shenjtė, njė vend ku pėr njė ēast mund tė ndiheni pjesė e diēkaje mė tė madhe.

Njė vend ku lumturia ėshtė tėrėsisht personale dhe ngrihet nė nivelin mė tė lartė tė mundshėm. Rezultati? Nuk ka ēmim!

Nuk ka rėndėsi nėse zgjedh tė dėgjosh "Gloria-n" nė Shėn Pjetėr apo tė shohėsh me sytė e ty njė kaproll teksa bėn hapin e tij tė parė, do tė jetė njė nga ato momente kur nuk ke nevojė as pėr kamera dhe as pėr aparat fotografik. Do tė ngulitet thellė nė shpirtin tuaj.

Ha njė vakt aq tė mirė sa pėr tė qenė i fundit


Kur ndjen se fundi ėshtė mė afėr se kurrė, ekziston njė mundėsi shumė e madhe tė mos jesh nė gjendje tė shijosh ushqime ekzotike. Duket si diēka e parėndėsishme, por njė nga kėnaqėsitė e jetės ėshtė edhe kjo.

Bota ėshtė e mbushur plot me mrekulli qė ja vlen t'i shijosh. Nėse i planifikon gjėrat me kujdes, nėse shijon sot atė qė ke dashur gjithmonė tė provosh, nuk do tė ndihesh i tradhtuar nga ajo mani e ēmendur pėr tė kursyer qė ke patur gjithė jetėn.

Mendoje si njė siguracion mbi vdekjen dhe mos i kushto rėndėsi ēmimeve tė kripura nė anėn e djathtė tė menusė.

Mbaj mend dy versionet e fjalėve tė fundit tė Uilliam Pitt. Historianėt kanė debatuar prej kohėsh dhe nuk kanė arritur tė nxjerrin njė version tė saktė se ēfarė ka thėnė ai nė momentet e fundit tė jetės.

Versioni i lavdishėm i skenės sė Uilliam-it nė shtratin e vdekjes nė vitin 1806 tregon se Kryeministri britanik, i zhgėnjyer nga suksesi i Napoleonit, ėshtė shuar duke thėnė: "Vendi im, oh, si po e lė unė vendin tim!"

Versioni mė pak i lavdishėm, por gjithsesi jo i pamundur, ėshtė se fjalėt e tij tė fundit nė fakt kanė qenė kėto: "Do tė doja tė kisha ngrėnė njė byrek me mish viēi Bellamy". Nėse keni dyshime rreth versionit qė mund t'iu duket mė i besueshėm, duhet tė rishqyrtoni prioritetet tuaja personale.

Ngjisni malin tuaj Ventoux

Thuhet se epoka e re e Rilindjes ka filluar pikėrisht me ngjitjen e Petrarkės nė majėn e kėtij mali nė Provecė tė Francės nė vitin 1330. Nė atė kohė, tė ngjisje njė mal nuk ishte njė gjė qė njerėzit e bėnin pėr tė kaluar pushimet.

Malet konsideroheshin si tė rrezikshėm dhe tė padobishėm.

Pėr mė tepėr, kishte nga ata qė mendonin se malet ishin njė shpėrqendrim mėkatar ndaj Zotit, siē e ka pėrshkruar edhe Petraka nė njė nga sonetat e Augistinės, duke pėrshkruar meshkujt qė "adhuronin malet e larta." Poeti nė kėtė rast mundohej tė bindte veten se duhet tė shikonte mė thellė nė brendėsinė e shpirtit tė tij, sipas versionit mesjetar.

Megjithatė, edhe pse mundohej t'u bindej besimeve tė kohės dhe tė luftonte me veten, Petrarka vendosi tė ngjiste 1.912 metra lartėsi i vetėm dhe u mahnit me pamjen e re. "Ato ēfarė kam lexuar nga Athos dhe Olympus duken mė pak tė pabesueshme nė krahasim me ato qė panė sytė e mi", shkroi ai.

Nė ditėt e sotme, mund tė shijosh tė njėjtėn pamje shumė herė mė lehtė. Tashmė ka rrugė pėr tė shkuar nė majė tė maleve dhe madje mund tė gjesh restorante shumė tė kėndshme atje. Qėllimi nuk ėshtė ky. Ajo qė duhet tė bėsh para se tė vdesėsh, ėshtė tė ngjisėsh diēka qė ke frikė ta ngjisėsh dhe ashtu si Petrarka tė mahnitesh nga pamja e re.

Mėso pėrmendėsh njė poezi dhe recito


Zgjedhja mė interesante, edhe pse ndoshta nuk ke menduar kurrė ta bėsh, ėshtė njė performancė gjatė njė takimi romantik dhe ėshtė e pamundur tė shkojė keq nėse zgjedh poezinė e Bajronit "Ajo ecėn me bukuri, si nata".

Nuk ka nevojė tė jesh aktor e tė kesh publik tė gjerė pėr tė recituar. Nuk duhet tė shkruash poezi pėr tė qenė poet. Mjafton t'i lexosh djalit tėnd vargjet e Kiplingut "…nė mundsh t'i mbushėsh minutat aq tė rėnda, me vepra qė peshojnė, dije dhe mos ki asnjė dyshim, se jotja do tė jetė bota me ē'ka brenda dhe burrė do jesh, o biri im!", pėr t'u bėrė heroi i tij mė i madh.

Njė poezi e bukur mund tė bėhet shoqėruesja e momenteve mė tė bukura tė jetės tuaj. Tė mėsosh pėrmendėsh dhe tė recitosh kėtė poezi, ėshtė njėlloj si tė jetosh e rijetosh vazhdimisht atė moment tė paharrueshėm tė jetės tėnde. Nuk ka ēmim!

Bėj njė armik tė betuar

Njė person i dashur dhe miredukuar pėrshkruhet si dikush qė nuk i shkakton qėllimisht vuajtje tė tjerėve.

Megjithatė, ky pėrkufizim lė njė hapėsirė tė gjerė manovrimesh pėr tė qenė qėllimisht i ashpėr me dikė qė nuk e duron dot. Ngri zėrin pėrpara njė padrejtėsie. Merr hak kundėr kolegut qė tė zuri vendin e punės. Lufto me gjithė forcat e tua pėr tė fituar njė ēmim duke lėnė kundėrshtarėt pas.

Mbro me fanatizėm idetė e tua sa pėr ta ēmendur dikė. Njė armik tė ndihmon tė pėrcaktosh veten. Ashtu siē ka thėnė edhe Shopenhauer: "Ndonjėherė na vjen mė shumė keq pėr vdekjen e armiqve se sa tė miqve, vetėm sepse mungesa e ekzistencės sė tyre nuk i lejon tė bėhen dėshmitarė tė suksesit tėnd".

Fal dikė

Kėtė kėshillė e ke dėgjuar edhe mė parė. Ta ka thėnė gjyshja kur ke qenė i vogėl, ta kanė thėnė nė shkollė, ta kanė thėnė prindėrit dhe miqtė e tu gjithashtu. Tė gjithė e dinė qė duhet tė falin, por ndonjėherė duket thjesht e pamundur.

E vėrteta ėshtė qė falja nuk ėshtė e pamundur, por tė nevojitet njė motiv i fortė. E cili motiv mund tė jetė mė i fortė se vdekja? E gjen veten pa kuptuar nė momentet e fundit tė jetės kur kanė kaluar aq shumė vite pa folur me atė mik tė vjetėr dhe tashmė as qė tė kujtohet mė pse. Impulsi i parė ėshtė t'i telefonosh dhe ashtu bėn.

Mė nė fund ke gjetur guximin t'i flasėsh, por ėshtė tepėr vonė, miku yt e ka lėnė kėtė botė pėrpara teje. E ēfarė mund tė bėjė njeriu kur gjendet pėrpara vullnetit tė Zotit? Ka diēka, fale mikun tėnd tani!

Nuk besoj se do tė doje tė gjendeshe nė situatėn kur ngrihesh nga shtrati i vdekjes pėr tė shkuar tek vėllai yt me tė cilin ke vite pa folur dhe qė jeton nė anėn tjetėr tė qytetit, por kėmbėt tė tradhtojnė. Mos harro qė koha ėshtė armikja mė e pabesė.

Vėrteto me sytė e tu qė Toka ėshtė e rrumbullakėt

Mėnyra mė e sigurt ėshtė qė tė lundrosh vetėm nė njė drejtim tė caktuar dhe mos tė ndalosh derisa tė kthehesh pėrsėri nė pikėn ku u nise.

Njė metodė mė pak e kushtueshme, edhe pse jo aq direkte, ėshtė tė udhėtosh nė veri tė Rrethit Arktik nė ditėn e solstikut apo diellndalimit veror dhe kaloje natėn (mundėsisht brenda njė vaske me ujė tė ngrohtė) duke parė diellin qė rrotullohet mbi horizont.

Shko tek "Camera degli Sposi" me atė qė dashuron

Ndoshta ka shumė vepra arti tė tjera mė tė rėndėsishme si pėr shembull statuja e Davidit, Darka e Fundit apo Faltorja Sistina nė Vatikan, por sharmin e pastėr dhe tė vėretė mund ta gjesh vetėm nė kryeveprat e shek. XV tė Mantegnas.

Kėto nuk i gjen nė njė muze gjigant tė stėrmbushur, por nė njė kuti tė fshehtė xhevahirėsh, nė dhomėn e vogėl tė pallatit mbretėror Mantua. Pikturat me gjyra tė ndezura shkėlqejnė nė njė mėnyrė tė mrekullueshme nga reflektimi i arit.

Pikturat portretizojnė fisnikė, kurtizana, oborrtarė, fėmijė, anije, kuaj e kafshė tė tjera, tė cilėt vėzhgohen tė gjithė jo nga njė Perėndi e sertė, por nga njė grup i famshėm "putti" (ėngjėj tė vegjėl) lozonjarė nė tavan.

Ėngjėjt duken sikur janė duke kontrolluar disa aktivitete tė afirmimit tė jetės dhe kjo ėshtė arsyeja pse kjo dhomė quhet "Dhoma e Nuses dhe e Dhėndrit".

Mund forcėn e gravitetit


Po, ėshtė padyshim ligji mė i pakundėrshtueshėm dhe i pandryshueshėm i planetit dhe nė shtratin tuaj tė vdekjes do tė kėnaqeshit duke kujtuar atė moment tė mrekullueshėm rebelimi ndaj ligjeve tė natyrės, nuk ka rėndėsi nėse je hedhur me parashutė nga njė aeroplan apo ke bėrė bungee-jumping duke u hedhur nga njė urė e lartė.

Pėr shumicėn e njerėzve, tė hidhesh nga njė lartėsi e madhe si pėr shembull nga njė ndėrtesė apo urė, ose nga njė aeroplan duket diēka e tmerrshme. Por, kjo ėshtė pikėrisht arsyeja pėr tė cilėn njerėzit vendosin ta bėjnė.

Nėse do tė ndihesh i gjallė dhe i ēorientuar nė tė njėjtėn kohė atėherė bungee-jumping ėshtė aktiviteti qė bėn pėr ty. Por, kjo nuk do tė thotė qė kėtė aktivitet mund ta bėjnė vetėm njerėzit ekstremisht guximtarė, madje mund tė thuhet se sa mė shumė frikė tė kesh, aq mė shumė kėnaqesh.

Kur bie me shpejtėsi tė madhe drejt tokės, litari tendoset dhe ndjen sikur po fluturon pėrsėri, por duke u ngjitur lart pėr tė zbritur sėrisht.

Kėto osilacione janė po aq elektrizuese sa edhe vetė rėnia e lirė. Nė ato momente ndjen njė lloj euforie tė papėrshkruar duke e ditur se je hedhur nga njė lartėsi marramendėse vetėm duke u kapur pas njė litari.

Nėse ke pyetur veten se ēfarė ndiejnė zogjtė teksa fluturojnė, ky ėshtė momenti pėr ta provuar.

Eksperiencat e frikshme shpesh herė janė edhe mė entuziazmueset. Nė fund tė fundit, jeta nuk matet nga numri i frymėmarrjeve, por nga numri i momenteve qė tė lėnė pa frymė.

Jepi shans dikujt tjetėr tė bėjė gjėrat qė nuk i ke bėrė dot


Mund tė jetė njė nga gjėrat pėr tė bėrė nė listėn e ēdokujt, si pėr shembull njė udhėtim qė ke dashur gjithmonė ta bėsh, por nė njė moment ėshtė bėrė i pamundur. Me kalimin e moshės kufijtė ngushtohen, por me moshėn gjithashtu vjen edhe urtėsia, zgjuarsia dhe paratė.

Kur e kupton se ėshtė bėrė tepėr vonė pėr ty, jepi njė tė riu atė qė ti ke dashur gjithmonė tė kesh dhe do t'i mbyllėsh sytė pak mė lehtė se zotėria i diamantėve, Cecil Rhodes.

KB

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Luli prej 25.10.10 16:35

Jeta

Kemi lindur ne kete bote, per ti sherbyer te mires se njerezimit, edhe pse egoja njerezore, kerkon qe ne rradhe te pare te arrije te mirat individuale, perseri kjo gje e pare ne nje kendveshtrim me te gjere, dhe me te fokusuar, gjithe perpjekja e tij, gjithe ai vullnet, sakrifice, force te vendosura dhe te ofruara ne shoqeri, kane nje rol shume te rendesishem, ate te cuarjes se shoqerise drejt principeve me te larta te jeteses.

Njeriu per njerine eshte bishe, por eshte pikerisht kjo bishe e stervitur inteligjente, qe ne saje te zgjuarsise se saj arrin te emetoje me force, zjarr, dashuri, dhembshuri dhe zemergjeresi, e ne te njejten kohe behet burim i nje ndjenjeje te nje cmire te jashtezakonshme ne syte e personave te tjere, duke i bere ata te gjykojne mbi jeten e tyre, dhe te kerkojne me shume, duke nxitur tek ata shpirtin ambicioz, deshiren per te arritur dicka me te mire, per te arritur edhe ata majat.

Ambicje e kushtezuar nga nje fakt pozitiv per mbare njerezimin, duam te korrim suksese, duam te jemi te paret, duam qe askush te mos jete mbi ne, dhe te jemi ne ata qe komandojne, e pra nese cdo kush synon majat atehere edhe e ardhmja do te jete me e mire, se ne saje te ketyre perpjekjeve te gjithsecilit per te bere dicka me te mire per jeten e tij, ne menyre te pandergjeshme ai krijon mundesira te reja, dhe shpresa te reja per brezat e ardhshme.

Jetojme, luftojme, krijojme, ndertojme, nje te ardhme qe te jete shembull per te gjithe, edhe pse shpesh e lyer me gjakun e kuq te sakrificave njerezore, kjo e ardhme duhet te jete e denje per brezat qe do te vijne.

Jetojme per te ndihmuar ate qe ka me shume nevoje. Shpesh hidherohemi duke pare mijra persona te lenduar, persona te deshperuar, persona pa familje, pa strehe, pa te ardhme, pa para, pa pranine e nje njeriu te dashur, qe ti shtrengoje fort ne gjirin e tij dhe ti japi ngrohtesi.

Jetojme ne nje jete qe eshte shume kapricioze dhe qe nuk te afron prane vetes, por te qendron e ftohte, e eger, e ashper, e dhunshme, shpesh e pafajshme ne sjelljen e saj, dhe e kushtezuar nga veprimi i disa personave qe deklarojne se jane ata qe do ti vijne ne ndihme paqes, mirekuptimit, tolerances, dashurise dhe nje te ardhmeje me te mire.

Duam te jemi te lumtur, duam te jemi te paret, duam te arrijme cdo gje qe enderrojme dhe deshirojme, duam te duhemi, duam te na jepet ngrohtesi, duam qe te gjejme mirekuptim, po valle ku po i kerkojme keto? Nese nuk alternojme vizionin e fantazise se llogjikes sone me dashurine e emetuar me force, zjarr dhe pasion nga zemra jone, atehere jeta do te jete vetem nje vazhdueshmeri e njetratshme e nje vije fundi i se ciles eshte toleranca zero.

Jeta eshte e bukur, jeta eshte e dashur, jeta eshte e mbushur plot gezim e hare, por qe te arrish te futesh ne zemren e saj, ne te privilegjuarit e saj, duhet qe me pare te shikosh ne brendesi te vetes, dhe te kuptosh se cfare kerkon vertet te arrish ne te, cili je dhe si mund ta vesh zgjuarsine tende ne te mire te cdo kujt qe te rrethon, duke i bere mire vetes, por ne te njejten kohe duke i dhuruar dashuri, paqe dhe miresi dhe personave qe te rrethojne.

Mos e shikoni jeten si nje placke qe mund ta bleni dhe ta hidhni kur te doni, ajo eshte e vyer, e shenjte dhe e dlire. Portat e saj jane te hapura, por me pare duhet ti gjeni ato, per te arritur ate qe te gjithe deshirojme, nje te ardhme me te mire dhe me te lumtur, paqe, harmoni, dhe gezim.

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

791


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pėrbėrėsit e ADN-sė qarkullojnė nė hapėsirė

Mesazh  Nikolaos prej 10.08.11 10:16

Njė studim i fundit i NASA-s pohon se pėrbėrėsit e ADN-sė - molekula qė pėrmban udhėzimet gjenetike pėr jetėn - tė gjetura nė meteoritė, sipas tė gjithė gjasave janė krijuar nė hapėsirė. Studimi mbėshtet teorinė se njė "komplet" pjesėsh tė gatshme kanė qenė formuar qė nė hapėsirė dhe pasi kanė hyrė nė Tokė nėpėrmjet meteoritėve kanė ndihmuar kėshtu nė fillesat e jetės te ne.

"Pėrbėrės tė ADN-sė nė meteoritė janė gjetur qė nė vitet 1960, por shkencėtarėt nuk kanė qenė tė sigurt nėse kėto ishin formuar vėrtet nė hapėsirė apo nga ndotja biologjike nė Tokė," thotė dr. Majkėll Kalahani i qendrės sė fluturimeve hapėsinore "Godard" tė NASA-s. "Pėr herė tė parė provat i kemi nė tri drejtime qė, sė bashku, na sigurojnė se pėrbėrėsit e ADN-sė janė krijuar vėrtet nė hapėsirė."

Zbulimi i shtohet grupit tė provave qė pohojnė se kimikatet brenda asteroideve dhe kometave mund tė formojnė vetiu pėrbėrės tė qelizave themelore biologjike. Mė parė shkencėtarėt kanė gjetur dhe aminoacide (baza e proteinave) nė kampionet e marra nga kometa "Wild 2" nga misioni "Stardust" i NASA-s, si dhe nė meteoritė tė tjerė tė pasur me karbon.

Studimi i fundit u pėrqendrua mbi 12 kampione meteoritėsh tė pasur nė karbon, 9 prej tė cilėve janė gjetur nė Antarktidė. Ēdo kampion ėshtė marrė me solucion acidi formik dhe ėshtė kaluar nė kromatograf me lėng, instrument qė ndan pėrbėrėsit e materialit. Nė vijim kampionet janė analizuar me spektrometėr mase, pėr tė pėrcaktuar strukturėn kimike tė pėrbėrėsve.

Pas analizės ekipi evidentoi adeninė dhe guaninė (pėrbėrės tė ADN-sė, tė quajtur dhe nukleobaza), si dhe hipoksanthinė e ksanthinė. Nė shkallėn spirale tė ADN-ės adenina dhe guanina lidhen me dy nukleobazat e tjera pėr tė formuar secilėn ndarje tė shkallės. Ato janė pjesė e kodit qė i tregon aparatit qelizor se ēfarė proteinash duhet tė prodhojė. Ndėrkaq hipoksanthina dhe ksanthina nuk gjenden nė ADN, por pėrdoren nė procese tė tjera biologjike.

Gjithashtu, nė dy prej meteoritėve, ekipi zbuloi pėr herė tė parė gjurmė tre molekulash purine qė punojnė me nukleobazat: purinė, diaminopurinė-2,6 dhe diaminopurinė-6,8; ku e fundit nuk pėrdoret thuajse kurrė nė biologji. Kėto pėrbėrje kanė tė njėjtėn bėrthamė si nukleobazat por me njė strukturė tė shtuar apo tė hequr. Janė pikėrisht kėto molekula qė quhen analoge tė nukleobazave, qė ofrojnė provėn e parė se pėrbėrėsit e meteoritėve vijnė nga hapėsira dhe jo nga kombinime tokėsore.

"Kėto analoge nukleobazash nuk do tė gjendeshin kėtu nėse vinin nga ndotja tokėsore e materialit, pasi nuk pėrdoren nė biologji, me pėrjashtim vetėm tė njė raporti se diaminopurina-2,6 ėshtė hasur nė njė virus (cianofagu S-2L)," thotė Kalahani. "Megjithatė, nėse asteroidet sillen si 'fabrika' kimike, duke lėshuar material parajetėsor, do tė ishte e pritshme qė, falė shumėllojshmėrisė sė pėrbėrėsve dhe tė kushteve nė ēdo asteroid, tė prodhonin disa variante nukleobazash e jo thjesht ato biologjike."

Prova e dytė vjen nga analiza pėr tė pėrjashtuar edhe mė tej mundėsinė e ndotjes tokėsore tė materialit. Ekipi analizoi njė kampion akulli 8-kilogramėsh nga Antarktida, ku u mor dhe shumica e meteoritėve tė pėrdorur, me tė njėjtėn metodė qė u pėrdor pėr meteoritėt. Sasitė e dy nukleobazave dhe tė hipoksanthinės e tė ksanthinės tė gjetura nė akull, ishin shumė mė tė ulėta (nė rendin pėr trilion) se tė meteoritėve (qė ishin nė rendin pėr miliard). Pėr mė tej, nė kampionet e akullit nuk u gjet asnjė analog nukleobaze.

Duke qenė se njėri prej meteoritėve me analog nukleobaze kishte rėnė nė Australi, ekipi analizoi dhe dheun nga u mor kampioni nė vendin e rėnies. Ashtu si me rastin e akullit, as kampioni i dheut nuk pėrmbante analoget qė u hasėn nė meteorit.

Sė treti, ekipi gjeti se kėto nukleobaza (biologjike dhe jobiologjike) ishin krijuar me anė tė njė reaksioni tėrėsisht jobiologjik. "Nė laborator, njė grup i ngjashėm nukleobazash dhe analogesh u prodhuan nė rekasione jobiologjike me pėrmbajtje cianidi hidrogjeni, amoniaku dhe uji. Kjo evidentoi mekanizmin e mundshėm tė sintezės sė tyre nė trupin e asteroidit dhe mbėshtet idenė se kėto janė jashtėtokėsore," thotė Kalahani. "Nė fakt, duket se ka njė kategori tė caktuar meteoritėsh, tė ashtuquajtur CM2, tė cilėt paraqesin kushtet mė tė favorshme pėr krijimin e mėtejshėm tė kėtyre molekulave," pėrfundon ai.

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Luli prej 08.12.11 20:59

Kuptimi i jetės



Njeriu ėshtė i ngjashėm me kafshėt. Ka trup d.m.th. veshė, kėmbė, sy etj., sikur kafshėt. Po nė tė njėjtėn kohė kur themi qė njeriu ėshtė i ngjashėm me kafshėt, gjithashtu vėrejmė qė njeriu ėshtė superior ndaj tyre.

Njeriu mendon, njeriu ėshtė i aftė tė dojė pėrgjithmonė, ėshtė i aftė tė krijojė vepra arti, ėshtė i aftė pėr tė qenė njė hero... Dhe kjo nuk ndodh sepse ka njė trup sepse nė kėtė aspekt ėshtė i ngjashėm me kafshėt, kjo ndodh sepse njeriu ka njė shpirt, njė shpirt tė pa vdekshėm. Njė shpirt qė ėshtė i ngjashėm me Zotin.

Shpirti, qė nė latinisht quhet anima, ėshtė ajo qė gjallėron trupin, ajo qė jep jetė dhe lėvizje ajo qė tė bėn tė njohėsh dhe tė duash.

Njeriu mund tė njohė dhe tė dojė sepse shpirti i tij ka dy aftėsi tė quajtura “inteligjencė” dhe “vullnet”. Njeh me inteligjencė dhe dashuron me vullnet. Me inteligjencėn “shikon” atė qė mund tė bėjė, dhe me vullnet “vendos” “zgjedh” atė qė do tė bėjė. Meqė ėshtė njeri, ndryshe nga kafshėt ėshtė i lirė.

Njeriu ėshtė i lirė tė bėjė gjėra tė mira dhe tė kėqija, psh. Nėse harxhoj shumė para vetėm tė plotėsuar tė gjitha dėshirat e mia pa mė interesuar tė tjerėt, do tė jem duke marrė njė rrugė tė gabuar. Por nėse dua tė formoj njė familje tė mirė, po zgjedh njė qėllim qė mė plotėson si person.

Tė gjithė veprimet tona kanė njė fund. Megjithatė, fundi qė ka mė shumė rėndėsi ėshtė fundi i tė gjithė fundeve. E thėnė me fjalė tė tjera: lumturia.

Ēfarė ėshtė lumturia: Ėshtė pyetja pėrfundimtare e ekzistencės sonė. Pėrgjigjia ėshtė e vėshtirė, por ėshtė aq e vėshtirė sa edhe e vlefshme.

Mund tė themi qė nė ekzistencėn njerėzore ka dy rrugė: njė e vėshtirė dhe njė e lehtė; njė qė na bėn tė lumtur dhe njė qė na bėn fatkeqė.

Rruga e lehtė, fatkeqėsisht, ėshtė tipi i rrugės qė marrin shumė njerėz, njerėz qė nuk dinė nga tė vijnė dhe nga tė shkojnė. Atė qė zgjedhin kėtė rrugė ndihen tė keqtrajtuar nga shoqėria, lodhen nga jeta, ju duket sikur janė tė ndėshkuar dhe kėrkojnė tė fajėsojnė tė tjerėt. Psh. Mund tė mos kenė fizikun qė dėshirojnė, ose para tė mjaftueshme dhe pėr kėtė fajin e kanė tė tjerėt: prindėrit, vėllezėrit, shoqėria dhe mė e keqja ndonjėherė fajėsojnė Zotin.

Kjo rrugė ka njė karakteristikė ēelės qė gjithmonė duhet ta kemi parasysh: ėshtė njė rrugė e mashtrimit, e gėnjeshtrės. Njė rrugė qė premton dhe nuk pėmbush. Por, nuk duhet tė mashtrohemi .

Jeta ėshtė e bukur dhe meriton tė jetohet.

E vėrteta ėshtė e vėrtetė, e vėrteta ėshtė e mundur. Ka tė rinj qė e jetojnė jetėn nė mėnyrė tė pastėr, si tė krishterė tė vėrtetė, dhe nuk janė tė rinj anormalė, me tė meta fizike ose mendore, pėrkundrazi, janė tė rinj shumė tė lumtur, plot jetė dhe gėzim. Siē mund ta shohin, kjo ėshtė njė rrugė e atyre qė nė tė vėrtetė duan tė jenė tė lumtur. Ėshtė njė rrugė qė aktualisht nuk ėshtė shumė e populluar, qė nuk ka propaganda as publicitet, por ka diēka qė kanė tė gjitha rrugėt “standart” qė duan tė na paraqiten: kurrė nuk mashtron dhe kurrė nuk na lė bosh.

Ėshtė njė rrugė qė kėrkon sakrifica dhe tė heqėsh dorė. Ėshtė njė rrugė qė tė bėn tė ngresh shikimin dhe tė shohėsh qė ka gjėra mė tė mėdha dhe mė fisnike pėr tė cilėt ia vlen tė japėsh jetėn.

Pėrfundimisht bėhet fjalė pėr ata tė rinj qė kanė njė shpirt fisnik, dhe nė ato sy tė pastėr dallohet freskia e njė zemre tė dashuruar me tė mirėn, me tė bukurėn dhe tė vėrtetėn.

- Nėse do t’ju thosha qė do tė gjeni lumturinė vetėm duke qenė profesionista tė mirė, do t’ju gėnjeja: ka shumė profesionista tė famshėm qė janė tė palumtur.

- Nėse do t’ju thosha qė do tė gjeni lumturinė vetėm duke mos i bėrė keq askujt, pėrsėri do tė ishte shumė pak... ka shumė qė nuk i bėjnė keq askujt dhe nuk janė tė lumtur.

- Nėse do t’ju thosha se do ta gjeni lumturinė tek alkoli, tek droga etj. do t’ju gėnjeja edhe mė shumė.

I riu ėshtė bėrė pėr gjėra mė tė mėdha dhe mė fisnike, pėr tė luftuar pėr tė ndjekur pėr gjėra tė zjarrta dhe tė vėshtira. I riu nuk ėshtė bėrė pėr kėnaqėsi por pėr heroizmin.

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

791


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Katilja prej 26.12.13 12:19

jeta eshte.......... nje top leshi ku eshte ngaterruar e mira me te keqen bashke.

lodhemi te gjithe qe ta shngatarrojme , dhe me ne fund i jep zoti drejtim.

Katilja

Askush Sesht Perfekt
Gjithsecili esht bota per dike
Kshuqe mos paragjykoni asnje

763


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Jeta

Mesazh  Lyraandro prej 26.12.13 15:25

Ekzistojne disa koncepte sic eshte dhe jeta, te cilat ne nuk mund tu japim dot nje perkufizim persa kohe te jemi ne kete nivel te vetedijes, kurse nga ana tjeter bombardohemi me shpjegime te nxjerra nga lloj lloj njerzish te cilet vetem sa i shtyjne gjerat te shkojne me ne erresire.

Lyraandro

Balta mund t'i perlyeje diamantet, por nuk mund t'i ktheje ne balte

790


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi