Spiritualiteti: Arti i Jetesės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Spiritualiteti: Arti i Jetesės

Mesazh  Elizza prej 12.02.11 11:56

Spiritualiteti: Arti i Jetesės
Tejvan Pettinger


Shpirtėrorja na mėson se arti i jetesės ėshtė tė gjeturit e lumturisė se vėrtetė dhe kėnaqėsisė. Kjo lumturi e pakapshme do tė vijė kur ne tė mund ta zbulojmė veten tonė tė brendshme. Ajo ėshtė shpirtėrorja qė na ndihmon tė gjejmė kėtė realitetit tė brendshėm, e cila ėshtė nė vetė neve.

Shumė njerėz e kėrkojnė lumturinė nė jetė. Vetėdijshėm apo pavetėdijshėm ne dėshirojmė qė tė jemi tė lumtur. Esenca e shpirtėrores ėshtė zbulimi i gėzimit nė jetė. Lumturia ėshtė sinonim me spiritualitetin, me njė lumturi tė brendshme qė nuk varet nga suksesi nė botėn materiale. Shpirtėrorja na tregon se gėzimi i vėrtetė i brendshėm nuk vjen nėpėrmjet pėrmbushjes sė dėshirave tona, por nė reduktimin e dėshirave tona.

Shpirtėrorja ėshtė thjeshtėsia. Kur jeta ėshtė e ndėrlikuar, e komplikuar dhe e rrėmujshme ne ndihemi nėn stres. Ne nuk kemi kohė pėr tė vlerėsuar gjėrat e shkėlqyeshme nė jetė. Nėse ne mund t'i minimizojmė kėrkesat nga bota e jashtme, nėse ne mund tė minimizojmė dėshirat tona, ne do tė mund ta gėzojmė thjeshtėsinė e natyrshme tė jetės. Sri Chinmoy sugjeron:

"Shpirtėrore ėshtė thjeshtėsi, sinqeritet, pastėrti dhe pėrulje. Njė jetė e thjeshtė ndihmon kėrkuesit tė rriten. Njė jetė e sinqertė ndihmon kėrkuesit tė fluturojnė dhe tė zhyten. Njė jetė e pastėr ndihmon kėrkuesit tė bėhen Njė me Vizionin e Zotit dhe Realitetin e jashtėzakonshėm. Njė jetė e pėrulur ndihmon kėrkuesit tė pėrqafojnė gjatėsinė dhe gjerėsinė e tė gjithė botės."


Shpirtėrorja pėrfshin tė jetuarit nė tė tashmen. Kjo ėshtė njė domosdoshmėri esenciale pėr tė zotėruar artin e tė jetuarit. Kur ne shqetėsohemi pėr tė ardhmen kemi krijuar probleme qė mund tė mos ndodhin. Kur ne ndjejmė keqardhje pėr tė kaluarėn, humbim kohėn tonė tė ēmuar. Duke u fokusuar vetėm nė kėtė moment ne mund tė ushtrojmė thelbin e shpirtėrores. Nė meditim ne shkojmė pėrtej fushės sė kohės. Shpirtėrorja nuk ėshtė e ngarkuar me ide tė sė kaluarės dhe tė ardhmes. Shpirtėrorja beson nė tė tashmen e pėrjetshme.

Bota ėshtė e mbushur me defekte. Na duket njė listė e pafund e problemeve. Nė qoftė se ne nuk jemi tė kujdesshėm, mund tė kalojmė tė gjithė kohėn tonė pėr gjetjen e tė metave dhe duke kritikuar tė tjerėt. Kritika jonė mund tė jetė e justifikuar, por ajo kurrė nuk do tė sjellė paqen e mendjes. Pėr mė tepėr me anė tė tė kritikuarit nė botė ne nuk pėrparojmė. Shpirtėrorja na mėson pėr t’i shmangur gjykimet. Nėse ka ndonjė gjė pėr tė gjykuar, ajo ėshtė vetėm vetja jonė. Shpirtėrorja thotė se ne nuk duhet tė kritikojmė botėn, por tė duam dhe tė vlerėsojmė cilėsitė e mira tė tė tjerėve.


"Mos gjykoni
Ju do tė jeni tė lumtur.
Falni ēdo gjė
Ju do tė jeni mė tė lumtur.
Duani ēdo gjė
Ju do tė jeni mė tė lumturit."
- Sri Chinmoy

Shpirtėrorja nuk na kėrkon tė heqim dorė nga bota. Shpirtėrorja pėrfshin pranimin. Nėse ne e pranojmė botėn ashtu siē ėshtė, atėherė ne mund tė ndihmojmė tė ofrojmė diēka pozitive pėr botėn. Nėse ne dėshirojmė ta ndryshojmė botėn, shenjėtorėt e mėdhenj na inkurajojnė qė sė pari ta ndryshojmė veten.

"Bėhuni ndryshimi qė dėshironi ta shihni nė botė." - Mahatma Gandhi

Shpirtėrorja thotė se lumturia e brendshme vjen nga tė jetuarit jo pėr veten tonė, por pėr tė tjerėt. Kur ne lutemi vetėm pėr veten, atėherė ne mund tė marrim vetėm njė lumturi tė kufizuar, kėnaqėsia do tė jetė e kufizuar. Ne nuk e njohim lumturinė e vėrtetė, pa marrė parasysh sa shumė dėshira janė plotėsuar ne gjithmonė duam mė shumė. Megjithatė pėrmes veprimit vetėmohues, nė shėrbim tė tė tjerėve ne mund tė shkojmė nga njė perspektivė e kufizuar e njeriut pėr t'u bėrė tė vetėdijshėm pėr njė realitet tė zgjeruar.

Zgjerimi i vetėdijes sonė ėshtė arti i vėrtetė i gjallė. Nė botėn e jashtme ne mund tė dimė shumė gjėra, por shpirtėrorja na tregon se si ta mėsojmė tė vetmen gjė qė me tė vėrtetė ka rėndėsi. Kush jam unė?
avatar
Elizza

1073


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Spiritualiteti: Arti i Jetesės

Mesazh  Jetmira prej 10.09.13 8:52

I riu dhe spiritualiteti


Hazreti Imam Khomeini (ra), themeluesi i Republikės Islamike tė Iranit, ka thėnė: ''Njeriu pėrpunohet dhe pastrohet nė rininė e tij tė bukur, sepse nė rini ai nuk ėshtė i pėrfshirė nga ligėsitė dhe pasionet e kėqia dhe nė kėtė kohė ai do tė jetė mė i aftė pėr tė riparuar vetveten. Njeriu mund tė pėrmirėsohet deri nė atė kohė qė rrėnjėt e amoralitetit nuk do tė zėnė vend. Ju, rinia, mundeni mė lehtė tė pėrmirėsoheni, sepse jeni mė afėr parajsės”.



Siē e dini, njeriu si ēdo krijesė tjetėr, madje edhe si ēdo sistem tjetėr natyror, kalon nėpėr fazat e zhvillimit, origjinės dhe zhdukjes. Rrethi i jetės sė njeriut nė kėtė botė pėrbėhet nga tre faza: fėmijėria, mosha e rinisė dhe ajo e plakjes. Kur'ani Famėlartė nė ajetin 4 tė sures Rum, lidhur me kėto tri faza thotė: “Zoti ėshtė Ai qė ju krijoi nė gjendje tė dobėt, pastaj pas asaj dobėsie ju dha fuqi, e pas fuqisė, dobėsi e pleqėri. Ai krijon ēka tė dojė, Ai ėshtė mė i dijshmi, mė i fuqishmi''.

Nė kėto tri faza, adoleshenca ėshtė koha nė tė cilėn njeriu ka aftėsinė pėr tė bėrė shumė vepra. Kjo ėshtė koha nė tė cilėn ai e arrin kulmin e aftėsive dhe mundėsive tė tij. Adoleshenca ėshtė njė periudhė e punės, shpresės, pėrpjekjes dhe disponimit. Pėr kėtė arsye edhe ndodhin ndryshime dhe karaketristika shumė tė rėndėsishme brenda njeriut. Kjo ėshtė koha kur ardhmja e njeriut duket dhe hartohet nga kėnde tė ndryshme. Njeriu nuk posedon aftėsinė pėr tė jetuar dy jetė nė kėtė botė dhe se tė rinjtė e kėsaj moshe tepėr tė rėndėsishme dhe me ndikim, ėshtė e rėndėsishme ta dinė rėndėsinė e kėsaj faze dhe ta shfrytėzojnė maksimalisht. Vitet rinore janė aq tė rėndėsishme sa qė feja islame vazhdimisht, nėpėrmjet drejtimeve tė shumta, ėshtė fokusuar nė mėnyrėn mė tė dobishme dhe mė tė frytshme tė shfrytėzimit tė kėsaj faze. Imam Aliu (as) lidhur me moshėn e rinisė ka thėnė: '' Ekzistojnė dy gjėra qė vlera e tė cilave mund tė kuptohet vetėm atėherė kur i humbisni. Njė ėshtė rinia dhe e dyta shėndeti''.

Periudha e rinisė ėshtė ndėr dhuratat mė tė ēmuara tė jetės. Edhe pse tė rinjtė nė fillim tė udhėtimit tė tyre tė papėrvojė, nė kėrkim tė identitetit tė tyre tė vėrtetė, nė qoftė se ata i kushtojnė vėmendje aftėsive dhe kapaciteteve tė tyre tė vlefshme natyrore, qė tė gjejnė thelbin e tyre tė vėrtetė dhe tė pėrfitojnė nga kjo mundėsi e artė, nė jetėn e tyre tė ardhshme ata do tė arrijnė lumturi dhe sukses. Nė tė vėrtetė, i riu ka aq shumė energji mendore qė ėshtė i pastėr si njė tokė pjellore e pėrgatitur pėr mbjelljen dhe kultivimin e tė gjitha atyre gjėrave qė mbillen nė tokė.

Tė rinjtė me njė performancė tė lartė mendore dhe fizike, me gatishmėri dhe motiv pėr tė ndėrtuar njė tė ardhme tė ndritur, duhet tė bartin njė bagazh tė vlefshėm, pėr tė arritur qėllimet e dėshiruara. Ky bagazh ėshtė me tė vėrtetė njė spiritualitet qė ofrohet mė afėr Zotit nėpėrmjet respektimit tė udhėzimeve tė Tij. Pėr kėtė arsye, kultivimi i spiritualitetit dhe vėmendja ndaj vlerave tė brendshme, mund ti mundėoj njė tė riu lumturinė dhe avancimin. Pra, zhvillimi i spiritualitetit dhe trajtimi i vėmendshėm ndaj vlerave shpirtėrore, nuk mund ta ēojnė njė tė ri nė drejtim tė gabuar. Nevoja pėr spiritualitet ėshtė njė karakteristikė qė i jep vlerėn e plotė tė rinjve. Gjeneratat e reja nė ēdo shoqėri dhe nė ēdo kohė ndikojnė nė pėrmirėsimin e botės dhe pėr tė promovjnė drejtėsinė. Hazreti Imam Khomeini (ra), duke folur pėr rėndėsinė e arsimit dhe korrigjimit personal, thotė:'' Ju tė rinjtė duhet tė filloni menjėherė me xhihadin e madh, nė mėnyrė qė tė mos humbisni aftėsitė tuaja fizike. Pėrmirėsoni kohėn tuaj, e cila fillon qysh nė kohėn e rinisė dhe tranferone atė deri nė pleqėri. Njeriu rafinon shpirtin e bukur qysh nė kohėn e rinisė, sepse i riu nuk ėshtė i rrėnjosur me korrupsion dhe ai ėshtė nė gjendje pėr tė pėrmirėsuar dhe tė bėhet mė i mirė. Pėr sa kohė qė rrėnjėt e imoralitetit nuk kanė zėnė vend, njė person mundet me lehtė tė pėrmirėsohet. Ju, rinia, e keni mė lehtė tė pėrmirėoheni, sepse ju jeni mė afėr parajsės''.

Njė nga parimet e spiritualitetit nė jetėn e tė rinjve ėshtė gjetja e njė karakteri social. Personi i ri shpirtėror, i pastėr dhe i ndritshėm zbulon fytyrat e tė gjithė njerėzve dhe u mundėson atyre tė kultivojnė njė metodė tė pėrshtatshme tė tė menduarit dhe ti bashkohen rrugės sė Zotit. Ēdo kush qė e takon kėtė person tė gjithė do ta respetkojnė atė. Pėrkujtimi i Zotit dhe dėshira pėr t’iu bashkuar Atij, ėshtė njė program qė tėrheq zemrat e etura tė tė gjithė tė rinjve. Njė person i cili ka realizuar gėzimin e spiritualitetit, nuk ėshtė i gatshėm pėr tė ndryshuar ndaj kėnaqėsive kalimtare, tė tilla si opiumet, gjėrave tjera tė shėmtuara tė cilat ekspozohen sot nga shumė qarqe pėrballė rinisė sė sotme nė shumė vende industriale. Duke folur rreth ndikimit tė madh shpirtėror tė rinisė, Imam Aliu (as) thotė:'' Besimi sjell siguri''.

Angazhimet nė aktivitete shpirtėrore siē janė lutjet, agjėrimi, pėrkujtimi i familjes sė Profetit apo leximi i Kur'anit, qetėson mendjen, pasi qė ajo shmanget nga gjėrat materiale dhe tė kota. Nga ana tjetėr, vėmendja ndaj kėtyre momenteve shpirtėrore tek njė njeri ndėrton karakterin shpirtėror, qė pėrgjithmonė heq ndjenjat e vetmisė ose impulset negative. Kur'ani i shenjtė nė ajetin 96 tė sures Merjem thotė:.'' Nuk ka dshim se ata qė bėnė vepra tė mira, atyre i Gjithėmėshirshmi do t’u krijojė (nė zemrat e tyre) dashuri''. Kėshtu qė nė Kur'an urdhėrohet edhe pėr edukimin shpirtėror tė njeirut e cila tė con nė avancim dhe lumturi dhe koha mė e mirė pėr ti pėrodroru kėto kėshilla ėshtė mohsa e rinisė.

Kėshtu, qasja mė e mirė pėr suksesin dhe lumturinė e njeriut qė nė rininė e tij ėshtė lidhja mė e fortė me Kur’anin. Imam Sadiku (as) thotė:'' Ata qė nė rininė e tyre mėsojnė Kuranin, Kur'ani do tė bėhet njė pjesė integrale e trupit tė tij''. Ėshtė e natyrshme se pėrderisa Kur’ani pėrzihet me struturėn njerėzore, ai person do tė ketė edukim Kur’anor dhe do tė jetoj njė jetė natyrore Kur’anore. Njė njeri i tillė do tė drejtoj veten dhe shoqėrinė drejt qėllimit tė dėshiruar dhe lumturisė. Ky person ėshtė njė shembull i vėrtetė i besimtarėve, gjė qė i mungon sot njė gjė e tillė njerėzimit. Bota e rinisė ėshtė hapėsirė midis embėlsisė dhe kujtimeve tė mira nė jetėn e ēdo personi. Edhe pse koha e rinisė nuk ėshtė shumė e gjatė, ajo ka njė ndikim tė fortė nė jetėn e njeirut. Kėshtu ne mund tė shprehemi me tė drejtė se periduha mė me ndikim nė jetėn njerėzore ėshtė periudha e rinisė.

Ajetollah Khamenei, Lideri suprem i Revolucionit islamik, theksoi rolin e rinisė nė shoqėri dhe shtoi: “Do tė ishte e dhimbshme qė zemra juaj e pastėr dhe e ndritshme dhe shpirti i juaj tė ishte i gatshėm pėr diēka tė pakuptueshme e jo pėr pėrkushtim ndaj Zotit dhe mirėsive tė Tij. A e shohim botėn vetėm si njė mjet? Njė nga gjėrat themelore qė na bėn tė shohim vargjet e shenjta Kur’anore ėshtė lėvizja drejt jetės natyrore dhe hyjnore. Nė ajetin 24 tė sures Enfal thuhet: “O ju qė besuat, pėrgjigjuni Zotit dhe tė dėrguarit kur ju ftojnė pėr atė qė ju jetėson (ju ngjall), dhe dijeni se Zoti ndėrhyn ndėrmjet njeriut dhe zemrės sė tij, dhe se te Ai do tė tuboheni!” Nė kėtė ajet Zoti dhe Profeti (s.a.v.s) bėjnė thirrje pėr njė jetė tė pastėr dhe tė shėndetshme. Jeta e natyrshme ėshtė ajo qė njeriu e jeton nė rrugėn e Zotit, nėpėrmjet tė cilės arrinė qėllimet mė tė larta. Qėllimi mė i pastėr ėshtė afėrsia ndaj Zotit dhe ecja drejt rrugės sė Tij. Lideri suprem i Revolucionit islamik mė tej shton: “Sigurisht, arritja deri tek kėto qėllime, kėrkon sakrifica materiale dhe shpirtėrore tė cilat e ēojnė njerėzimin nė pėrprarim dhe pastėrti njerėzore”.
avatar
Jetmira

655


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi