A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  Fikrro prej 17.01.11 18:31

A e pėrdorim vėrtetė vetėm 10 pėr qind trurin?



Truri ėshtė njė gjė e mrekullueshme. Truri na ndihmon tė mėsojmė, tė krijojmė, tė imagjinojmė, dhe shpesh duket qė nuk ka gati asgjė qė nuk mund tė bėjnė neuronet tona magjike.

Por shumė njerėz mendojnė qė ne e pėrdorim vetėm 10 pėr qind tė trurit tonė. Nė fakt, disa pretendojnė qė njerėzit me perceptim ekstrasensorik (extrasensory percepton – ESP) janė thjesht mė tė aftė ta pėrdorin mė shumė trurin e tyre sesa njerėzit e tjerė. Imagjinoni se ēka mund tė bėjmė duke pėrdorur 90-pėrqindėshin tjetėr qė nuk jemi duke e pėrdorur!
Fatkeqėsisht pėr ata tė cilėt e besojnė kėtė ide, shifra 10 pėr qind ėshtė mit. E vėrteta ėshtė qė njerėzit e pėrdorin tėrė trurin e tyre. Pėr mirė apo mė keq, shumica e trurit tė njerėzve operon me tėrė kapacitetin e tij.

Origjina e kėtij miti ėshtė e paqartė, por e hulumtimeve jo: hulumtuesit duke pėrdorur teknikat e hulumtimit tė imazheve tė trurit, siē janė skenimet “tomografia me pozitrone” dhe “rezonanca magnetike funksionale” (fMRI), kanė zbuluar qė skanimet e trurit nė mėnyrė tė qartė tregojnė qė i gjithė truri pėrdoret, sipas Barry Beyerstein, profesor i psikologjisė nė Simon Fraser University, i cili ka studiuar mitin me vite.
Ėshtė e vėrtetė qė njerėzit nuk i pėrdorin tė gjithė pjesėt e trurit tė tyre nė tė njėjtėn kohė, ashtu siē njerėzit nuk i pėrdorin tė gjithė muskujt e trupit tė tyre nė tė njėjtėn kohė. Por gjatė aktiviteteve tė ndryshme tė njė dite mesatare, ashtu siē pėrdoren tė gjithė muskujt, pėrdoren edhe tė gjitha zonat e trurit.

Pohimi po ashtu nuk ka kuptim edhe nga perspektiva evolucionare: Ne nuk i pėrdorim vetėm 10 pėr qind tė organeve tė tjera (siē ėshtė zemra, mėlēia apo mushkėritė), prandaj pse do tė ishte ndryshe truri? Ndoshta tė vetmit qė e pėrdorin 10 pėr qind tė trurit tė tyre janė ata tė cilėt munden mė mirė, por prapė e pėrsėritin mitin.

“Miti i 10-pėrqindėshit” po ashtu sugjeron qė pjesa mė e madhe e trurit vetėm rri duke pritur pėr t’u pėrdorur. Por nėse pjesė tė trurit kanė qenė tė papėrdorura, efektet e dėmtimit tė atyre pjesėve duhen tė jenė mė tė vogla. E megjithatė, njerėzit tė cilėt kanė pėsuar trauma tė kokės, sulme apo lėndime tė tjera, kanė pėsuar edhe lėndime tė mėdha dhe gjithėpėrfshirėse tė trurit. Prandaj pėrdoreni trurin dhe mos i besoni kėtij miti!

KTV


Edituar pėr herė tė fundit nga Fikrro nė 05.03.11 16:08, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  yasmin prej 17.01.11 18:54

Si fillim Fikrro,te pergezoj qe paske permiresuar rregullat e gramatikes dhe sintakses ne te shkruar,e kam shume sinqerisht(sic kam qene gjithmone)
Tani sa i perket temes,kjo varet nga truri(dmth nga hullite e krijura ne tru,nga pasurimi i trurit me sa me shume dije dhe info) qe ka secili prej nesh,dhe mbi te gjitha nga deshira qe ka secili nga ne, per ta perdorur.

Mbaj mend qe kam lexuar nje kuriozitet,qe Ajnshtajn ka perdorur vetem 17 % te trurit dhe ka bere gjithe ato zbulime! Me lind pyetja se sa e perdorim ne,nese krahasohemi me Ajnshtajn-in??!!!
Mendoj se pak rendesi ka,perqindja e perdorimit te tij,ajo qe ka me teper rendesi,eshte venia ne perdorim te trurit.
Tani,nuk pretendoj se komenti im,eshte i mire,por thjesht dhashe opinionin tim paraprak,rendesi ka qe nuk ia kopjova njeriu!
avatar
yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  john titorr prej 25.01.11 23:41

Njeriu perdor vetem 10 % te neuroneve ne te njejten kohe,kjo sdo te thot qe pjesa tjeter e neuroneve nuk funksionojn po thjesht nuk mund te perdore ne ate kohe.Ne kete menyre sasia e informacionit te marre ne njesine e kohes per njerzit eshte e kufizuar.Ne fakt eshte i cuditshem ky limit.

john titorr

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  Berti69 prej 25.01.11 23:59

Truri mund te jete vetem nje makine qe levize nje pjese te vetedijes pra 10% por jo teresine e saj.
Vetedija ka nje burim nga jashte e them kete duke pasur parasysh deshmite e shume njerzeve qe kane perjetuar pervojen e vdekjes.
Pra ata edhe pse te vdekur klinikisht largohen nga trupi i tyre dhe qendrojne pezull duke marre pjese ne ngjarjet qe ndodhin perreth tyre "nga jashte".
Pra kane nje vetedije dhe ndjenje perjetimi edhe pse te vdekur klinikisht kjo na shtyn te besojme se truri ka nje lidhje me nje burim nga jashte.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


507


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  Uliks prej 26.01.11 18:43

Une besoj se qe nga lashtesia ditet te sotit e deri ne pafundtsi kemi nje perqindje te rritjes se vetedijes ajo rritet ēdo dite e me shume po siē rritet edhe universi ose thene ndryshe truri eshte si nje organ trup i ēfardo llojshem tjeter qe zhvillohet me kalimin e kohes thene ne pergjithesi.

E sa i perket se sa ne e shfrytzojme ate varet prej individit dhe njohurive te tij, se ne cilin aspekt ai e perdor.

Marr shembull nje trup ne natyre, ai lind, zhvilohet dhe kalbet si trup po ne qoftese ate e marrim dhe e qojme neper fabrika te ndryshme nga ai nxjerrim shumēka duke filluar nga anijet, letra... Mendimi im esht se ne ne ditet e sotme perdorimin e trurit e shfrytzojme nga 4 deri ne 20% prap them varet prej individeve por dihet se truri dhe vetedija jane tema ne vete.
avatar
Uliks

62


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  gentjan kaloshi prej 13.02.11 22:49

Nje njeri normal e perdor perafersisht nga 4% deri ne 8%, nje biznesmen me kohe jo te lire deri ne 13% kurse shkencetaret si Anshtajni apo Leonardo Da Vinci etj. deri ne 18%, nuk i dihet se me 50% apo 70%.
Cfare mund te beje nje person po perdor nje thenje te nje shkencetari: midis te qenit gjeni dhe cmendurise ekziston nje linje shume e holle qe duhet te kemi kujdes mos ta kalojme se nga gjeni kthehemi ne te cmendur.
avatar
gentjan kaloshi

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  Fikrro prej 17.02.11 11:42

Disa kėshilla pėr tė ushtruar trurin



Truri ėshtė organ i jashtėzakonshėm. I pėrbėrė nga miliarda neurone tė cilat komunikojnė nė mes vete, duke lidhur distancat e vogla, sinapsat. Ēdo centimetėr kub i trurit pėrmban miliarda sinapsa. Kjo do tė thotė qė mundėsia e aktivitetit trunor nė trurin e njeriut ėshtė gati pakufi. Njė degė e tėrė shkencore – shkenca kognitive studion punėn e trurit dhe proceset tė cilat zhvillohen si pasojė e mėsimit.

Ju sjellim disa njohuri tė cilat mund t’i pėrdorni nė jetėn e pėrditshme dhe kėshilla pėr pėrmirėsim tė dukshėm tė aftėsive kognitive apo tė paktėn mbajtjen e tyre nė nivel tė lartė deri nė pleqėri tė thellė.

1.Sudoku Luajtja e sudokut ėshtė si shkuarje nė palestėr pėr trurin tuaj. Baza matematikore, tė menduarit kreativ, zgjidhja e problemit – tė gjitha nė njė. Do t’ua rekomandonim edhe shahun, por pėr shah duhen dy persona. Pėr sudokun – nuk keni justifikim pėr tė mos luajtur.

2.Matematika Njė numėr relativisht i vogėl i njerėzve pėlqen matematikėn, por ajo ėshtė jashtėzakonisht e dobishme pėr trurin tuaj. Dhe nuk po flasim kėtu pėr formulat e komplikuara me shumė tė panjohura. Mbani mend testet “e shpejtėsisė” nė shkollėn fillore. Nė internet mund tė gjeni pafund teste tė tilla tė cilat janė ushtrime tė shkėlqyeshme nėse ia kufizoni vetes kohėn e llogaritjes. A e mbani mend kur keni llogaritur pėr herė tė fundit me dorė.

3.Pushimi Pėr funksionim normal tė trurit janė tė domosdoshme disa orė pushim – fjetja ėshtė primare, por edhe pushimi gjatė ditės. Shkencėtarėt pajtohen qė truri juaj ka nevojė pėr gjithsej 15 minuta pauzė nė mes aktiviteteve intelektuale me kėrkesa tė mėdha.

4.Kreativiteti Pikturimi, shkrimi, muzika? Nuk kėrkohet nga ju tė bėheni Santana, Monet apo Bukowski. Teoria thotė qė tė gjitha qeniet humane kanė nivel tė caktuar tė aspiratės pėr tė krijuar. Pėrveē qė do tė liroheni nga stresi dhe t’i jepni pėrmbajtje mė kualitative jetės suaj, kjo formė e aktivitetit trunor ėshtė e dobishme dhe trening argėtues pėr tė gjitha qelizat tuaja gri.

5.Jeta e shėndetshme (ushqimi, ushtrimet) Kėtu kemi lidhur dy segmente tė rėndėsishme – ushqimin dhe ushtrimet. Ushtrimi i trupit rrit nivelin energjetik tė tėrė organizmit dhe nė mėnyrė tė vėrtetuar rrit koncentrimin, dhe kėshtu edhe kapacitetin e mėsimit. Pėrveē palestrės, ka edhe metoda tė ndryshme nga Lindja, pėr ushtrime tė trupit, siē janė nivelet e ndryshme tė meditimit si pėr shembull joga.

Ushqimi ėshtė po aq i rėndėsishėm. Pėrbėrėsit qė i bėjnė mirė trurit tuaj janė acidet omega 3 (i gjejmė nė peshk) apo kafeina (preferohet njė deri nė dy filxhanė kafe apo ēaj tė zi nė ditė). Nė pėrgjithėsi pėrbėrėsit e pashėndetshėm ndikojnė edhe nė trurin tuaj - yndyrat, alkooli, sasitė e mėdha tė sheqerit.
avatar
Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  Fikrro prej 23.02.11 17:03

Truri i njeriut, ky organ i sofistikuar ende i panjohur plotėsisht



Mjekėt dhe shkencėtarėt amerikanė vazhdojnė tė zbulojnė misteret e panjohura trurit tė njeriut, me shpresėn pėr ta kuptuar mė mirė kėtė organ pak tė njohur.

Puna e tyre do t’u vijė nė ndihmė personave qė kanė pėsuar dėmtime serioze tė trurit, si p.sh., ligjvėnėsja amerikane Gabriella Gifford, e cila u plagos rėndė gjatė sulmit me armė zjarri nė Tusson tė Arizonės, raporton Zėri i Amerikės.

E krahasuar me njė kompjuter tė sofistikuar, kjo masė rreth njė kilogramė e gjysmė, qė quhet tru, mund tė mos duket si ndonjė gjė e madhe. Por kur dėmtohet, truri reagon, duke ju pėrshtatur situatės sė re qė kalon njeriu.

Sa kompjuterė tė prishur, pasi kanė rėnė nė tokė mund ta bėjnė njė gjė tė tillė? Pikėrisht kėtė fleksibilietet dhe aftėsi rigjenerimi shpresojnė tė inkurajojnė mjekėt tek ligjvėnėsja demokrate Gabrille Gifford, e cila u qėllua me armė zjarri nė kokė mė 8 janar. Ajo u plagos gjatė njė takimi me zgjedhėsit e saj nė Tusson, tė Arizonės.

Rikuperimi nga njė dėmtim i rėndė i trurit ėshtė njė proces i gjatė dhe i dhimbshėm dhe edhe pse pacientėt mund tė pėrmirėsohen dukshėm, ekspertėt paralajmėrojnė se pritshmėria nuk ėshtė qė ata tė bėhen pikėrisht ashtu siē ishin mė parė.

Steven Flanagan, Shef i Katedrės sė Mjekėsisė Rehabilituese nė Universitetin e New Yorkut, thotė: "Nė rastin e ligjvėnėses Gifford jemi duke studiuar ato pjesė tė trurit qė janė dėmtuar, problemet qė lidhen me tė folurėn, ekuilibrin, lėvizjen e krahėve, apo kėmbėve, tė menduarit, apo ndoshta nė kontrollin e emocioneve.”

Shkencėtarėt vazhdojnė tė zbulojnė se si truri rimėkėmbet nga dėmtimet traumatike dhe si mund tė nxitet ky proces. Truri pėrmban ndoshta 100 miliardė qeliza nervore, ku secila prej tyre ėshtė e lidhur me rreth njėmijė qeliza tė tjera, tė quajtura neurone. Kėto lidhje formojnė qarqe, tė cilat janė themeli i aktivitetit tė trurit. Dėmtimet nė tru mund ta ērregullojnė kėtė aktivitet nė forma tė ndryshme. P.sh., kur e pėrplas kokėn gjatė njė aksidenti me makinė, cipa e trurit mund tė tendoset e tė ēahet. Ndėrsa njė dėmtim depėrtues thellė nė tru si p.sh., nga njė plumb, shkakton dėme mė tė lokalizuara; por forca e goditjes mund tė dėmtojė lidhjet edhe tė atyre neuroneve qė nuk janė pranė rrugės ku ka kaluar plumbi. Pra gjendja e pacientit varet nga ajo pjesė e trurit qė ėshtė dėmtuar. Pacienti mund tė ketė problem me gjetjen e fjalėve pėr tė folur, me kujtesėn, organizimin e pėrparėsive, njohjen e fytyrave, tė kuptuarit, apo edhe pėr tė bėrė disa gjėra njėkohėsisht.

Nganjėherė pacienti mund tė ketė probleme me ecjen, me lėvizjen pėr tė kapur diēka, pėr t’u veshur, ose pėr t’u ushqyer. "Nė pėrgjithėsi, dėmtimi i trurit shfaqet si njė sėmundje kronike. Shpesh njerėzit mbeten me dėmtime qė nuk rikuperohen plotėsisht sa i pėrket aftėsisė pėr tė menduar, lėvizjeve motorike, apo edhe aftėsisė pėr tė folur dhe kjo ndryshon nga njė person tek tjetri, dikush pėrmirėsohet mė shumė, dikush mė pak", thotė mjeku.


Si pėrmirėsohet gjendja e trurit?

Doktori Flanagan shpjegon se fillimisht, truri dhe trupi kanė procesin e tyre tė riparimit, enjtja kalon, gjaku absorbohet dhe kjo sjell njė pėrmirėsim tė gjendjes sė tė sėmurit. Por kur dėmtimi ka qenė i madh, atėherė fillon procesi i rehabilitimit dhe mjekėt i nxisin pacientėt tė bėjnė aktivitete tė ndryshme pėr t’u ushtruar.

Nė disa raste, qelizat e trurit qė janė goditur, nuk kanė vdekur, pra ato mund tė riaktivizohen. Njė e veēantė tjetėr ėshtė se lidhjet e neuroneve nė tru nuk janė tė pandryshueshme. Pėr shembull, nėse pjesa e dėmtuar e trurit ėshtė njė zonė e vogėl, mund tė aktivizohen neurone tė reja, tė cilat zėvendėsojnė ato tė shkatėrruarat. Lidhjet ekzistuese mund tė fuqizohen, duke i lejuar neuronet tė bashkėveprojnė mė mirė se mė parė. Qarqet e reja tė krijuara nė tru, mund tė sjellin ndryshime nė tė folurit, apo shprehjen e fytyrės sė njė personi. Kur aftėsia e tė folurit ėshtė dėmtuar atėherė njeriu pėrdor mė tepėr mimikėn. Shpesh, qarqet e reja tė krijuara nė tru, nxiten nga veprimet e pacientit.

Kjo ėshtė arsyeja pėrse mjekėt rekomandojnė qė pacientėt me dėmtime nė tru ta fillojnė fazėn e rehabilitimit sa mė shpejt qė tė jetė e mundur. Periudha e rikuperimit mund tė jetė e gjatė. Megjithatė, vitin e parė ndodh rikuperimi mė i madh. … dhe shumica e pacientėve me dėmtime nė tru shfaqin pėrmirėsim nė 12 muajt e parė pas goditjes.

Gabriella Gifford vazhdon tė rikuperohet. Ajo tani ka filluar tė flasė. Fjala e saj e parė ishte bukė e thekur, qė e pa ndėrsa po hante mėngjes. Shkencėtarėt vazhdojnė kėrkimet pėr tė zbuluar sekretet e trurit njerėzor, pėr t’i ndihmuar personat qė vuajnė nga dėmtime tė rėnda nė tru, si ligjvėnėsja Gifford, qė tė rikuperohen, pėr tė pasur njė jetė mė mirė.
avatar
Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  Elizza prej 01.03.11 13:38

Kur flitet pėr pėrdorimin e trurit, duhet ta kemi parasysh se individėt nuk pėrdorin trurin komplet. Disa pėrdorin pjesėn e djathtė, disa tė tjerė tė majtėn, tė rrallė janė ata qė i pėrdorin tė dy anėt.

A e keni vėrejtur se disa njerėz janė numerik, logjik, tė bazuar nė rregulla e disa tė tjerė janė krijues, muzikantė, piktorė...? Kjo ka tė bėj me anėn e trurit qė pėrdorim.

Truri ėshtė i ndarė nė dy gjysma qė duken tė njėjta, por qė nuk janė. Nė qoftė se masim valėt e trurit, nė njėrėn anė amplituda ėshtė mė e fortė se nė anėn tjetėr. Ky fenomen njihet si 'Brain Lateralization'.

Edhe pse shumica e njerėzve preferojnė tė pėrdorin vetėm njėrėn pjesė tė trurit (pjesėn dominante), disa tė tjerė kalojnė nga njėra pjesė te tjetra nė varėsi tė detyrės, situatės apo kohės (kjo ndodh pėrafėrsisht pas 40-45 minutave tė pėrdorimit tė njerės anė).

Se cilėn anė e pėrdorim ne...
Shumica e njerėzve frymėn e nxjerrin nga njėra flegėr e hundės. Provoni: vendoseni gishtin nėn hundė dhe do tė ndjeni se fryma nxirret vetėm nga njėra anė. Ose bllokojeni njėrėn anė dhe merrni frymė e nxirreni normalisht, pastaj veproni njėjt me anėn tjetėr dhe do ta kuptoni se nga njėra anė ndiheni mė rehat.

Personat qė pėrdorin anėn e majtė janė tė mirė nė analizimin dhe arsyetimin e gjėrave, duke memorizuar faktet, logjikėn, strukturėn, rregullat etj. Hulumtimet tregojnė se hemisfera e majtė ėshtė mė e mirė pėr detyra tė detajuara dhe komplekse.

Hemisfera e majtė e trurit kontrollon pjesėn e djathtė tė trupit.
Ana e djathė e trurit ėshtė e lidhur me anėn 'e butė' tė jetės. Eshtė ana emocionale dhe e ndjenjave, pėrfshirė intuitėn, humorin, ndjenjat, vizualizimin, kreativitetin etj. Kjo anė kontrollon pjesėn e majtė tė trupit.

Kjo ėshtė ajo qė ne e quajmė Mendje (Logjika dhe arsyetimi) dhe Zemra (emocionet dhe ndjenjat).

Tek ata qė dominon kryesisht njėra anė e trurit, kanė gjasa ta shohin botėn nė mėnyrė tė njėanshme dhe jofunksionale.

Sinkronizimi i valėve tė trurit

Ne vitet 70-ta dhe nė fillim tė 80-ve, studiuesit zbuluan se individėt e suksesshėm, pavarėsisht nga fusha, si biznesmenė, muzikantė, artistė, sportistė, ekspertė tė arteve marciale, jogist etj. tė gjithė kishin njė shkallė tė lartė tė sinkronizimit tė valėve tė trurit.

Me fjalė tjera, tė dy hemisferat e trurit funksionin nė harmoni me njėra-tjetrėn, duke rezultuar njė model tė sinkronizuar tė valėve tė trurit me tė dy anėt.

Gjatė momenteve tė kulmit tė punės, mendimit tė thellė apo krijimitarisė, valėt e trurit ngadalsojnė nga Beta nė Alfa e Theta, ku tė dy anėt e trurit fillojnė tė punojnė nė mėnyrė tė ekuilibruar dhe tė sinkronizuar.

Gjithashtu studimet kanė treguar se personat e suksesshėm pėrdorin tė dy anėt e trurit mė shpesh, se sa njė person qė pėrdor vetėm njėrėn anė...
avatar
Elizza

1087


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  Xhemajl prej 01.03.11 14:59

Elizza shkruajti:Kur flitet pėr pėrdorimin e trurit, duhet ta kemi parasysh se individėt nuk pėrdorin trurin komplet. Disa pėrdorin pjesėn e djathtė, disa tė tjerė tė majtėn, tė rrallė janė ata qė i pėrdorin tė dy anėt.

A e keni vėrejtur se disa njerėz janė numerik, logjik, tė bazuar nė rregulla e disa tė tjerė janė krijues, muzikantė, piktorė...? Kjo ka tė bėj me anėn e trurit qė pėrdorim.

Truri ėshtė i ndarė nė dy gjysma qė duken tė njėjta, por qė nuk janė. Nė qoftė se masim valėt e trurit, nė njėrėn anė amplituda ėshtė mė e fortė se nė anėn tjetėr. Ky fenomen njihet si 'Brain Lateralization'.

Edhe pse shumica e njerėzve preferojnė tė pėrdorin vetėm njėrėn pjesė tė trurit (pjesėn dominante), disa tė tjerė kalojnė nga njėra pjesė te tjetra nė varėsi tė detyrės, situatės apo kohės (kjo ndodh pėrafėrsisht pas 40-45 minutave tė pėrdorimit tė njerės anė).

Se cilėn anė e pėrdorim ne...
Shumica e njerėzve frymėn e nxjerrin nga njėra flegėr e hundės. Provoni: vendoseni gishtin nėn hundė dhe do tė ndjeni se fryma nxirret vetėm nga njėra anė. Ose bllokojeni njėrėn anė dhe merrni frymė e nxirreni normalisht, pastaj veproni njėjt me anėn tjetėr dhe do ta kuptoni se nga njėra anė ndiheni mė rehat.

Personat qė pėrdorin anėn e majtė janė tė mirė nė analizimin dhe arsyetimin e gjėrave, duke memorizuar faktet, logjikėn, strukturėn, rregullat etj. Hulumtimet tregojnė se hemisfera e majtė ėshtė mė e mirė pėr detyra tė detajuara dhe komplekse.

Hemisfera e majtė e trurit kontrollon pjesėn e djathtė tė trupit.
Ana e djathė e trurit ėshtė e lidhur me anėn 'e butė' tė jetės. Eshtė ana emocionale dhe e ndjenjave, pėrfshirė intuitėn, humorin, ndjenjat, vizualizimin, kreativitetin etj. Kjo anė kontrollon pjesėn e majtė tė trupit.

Kjo ėshtė ajo qė ne e quajmė Mendje (Logjika dhe arsyetimi) dhe Zemra (emocionet dhe ndjenjat).

Tek ata qė dominon kryesisht njėra anė e trurit, kanė gjasa ta shohin botėn nė mėnyrė tė njėanshme dhe jofunksionale.

Sinkronizimi i valėve tė trurit

Ne vitet 70-ta dhe nė fillim tė 80-ve, studiuesit zbuluan se individėt e suksesshėm, pavarėsisht nga fusha, si biznesmenė, muzikantė, artistė, sportistė, ekspertė tė arteve marciale, jogist etj. tė gjithė kishin njė shkallė tė lartė tė sinkronizimit tė valėve tė trurit.

Me fjalė tjera, tė dy hemisferat e trurit funksionin nė harmoni me njėra-tjetrėn, duke rezultuar njė model tė sinkronizuar tė valėve tė trurit me tė dy anėt.

Gjatė momenteve tė kulmit tė punės, mendimit tė thellė apo krijimitarisė, valėt e trurit ngadalsojnė nga Beta nė Alfa e Theta, ku tė dy anėt e trurit fillojnė tė punojnė nė mėnyrė tė ekuilibruar dhe tė sinkronizuar.

Gjithashtu studimet kanė treguar se personat e suksesshėm pėrdorin tė dy anėt e trurit mė shpesh, se sa njė person qė pėrdor vetėm njėrėn anė...
Pra Elizza, per te perdorur me mire te dy hemisferat e trurit.
A eshte e nevojshme te meditojm?
avatar
Xhemajl

382


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: A e pėrdorim vetėm 10 % trurin?

Mesazh  Elizza prej 03.03.11 12:33

xhemajl shkruajti:

Pra Elizza, per te perdorur me mire te dy hemisferat e trurit.
A eshte e nevojshme te meditojm?

Pėrderisa me ngulm pėrpiqemi ta gjejmė zgjidhjen e ndonjė problemi, apo merremi me ndonjė ēėshtje nė tė cilėn japim shumė mund dhe energji pėr ta zgjidhur, me siguri se do tė mungojė rezultati pozitiv. Por nėse ndahemi pėr pak nga ajo punė apo ēėshtje, pushojmė pak, e marrim qetė dhe relaksohemi, do tė vėrejmė se herėn e dytė shumė mė lehtė e shumė mė shpejt do tė arrijmė ta zgjidhim.

E pra, kjo ka tė bėj pikėrisht me faktin se kur pėrpiqemi tė kuptojmė shumė nė njė mėnyrė kėmbėngulėse, mendja ėshtė nė nivelin Beta. Mė konkretisht ana e majtė e trurit ėshtė e mbingarkuar pėr tė gjetur pėrgjigje (ana analitike dhe logjike).

Kur ndaleni pak, kjo anė nuk ka mė nevojė tė pėrpiqet aq shumė dhe valėt e trurit fillojnė tė ngadalsohen, me ēka edhe fillon sinkronizimi i dy anėve tė trurit (kėtė besoj e keni ditur edhe pse ndoshta pa vetėdije)

Pėrveē meditimit dhe disa praktikave tė caktuara tė jogės ka edhe disa teknika dhe metoda tjera.
Nėse jeni praktikues i jogės pėr njė kohė tė gjatė, atėherė Raxha joga ndihmon shumė, por nėse jeni fillestar ose s'keni praktikuar mė parė, atėherė provoni meditimin.
avatar
Elizza

1087


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi