Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Shko poshtė

Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Mesazh  gjilanasi prej 09.01.11 1:15

Celular nė vesh? Tumor nė tru



Studimi i fundit e cilėson mjetin komunikues pėr nga dėmi qė shkakton, si "duhani i shekullit XXI"

Studimet e fundit pėr lidhjen midis pėrdoruesve tė rregullt tė telefonave celularė dhe sėmundjeve treguan se rreziku pėr t‘u prekur nga njė tumor nė kokė rritet nė mėnyrė tė ndjeshme pas dhjetė vjetėsh, pavarėsisht "garancive" qė japin kompanitė e prodhimit se ata nuk e dėmtojnė shėndetin

Tė pėrdorėsh njė telefon celular pėr mė shumė se dhjetė vjet rrit nė mėnyrė tė ndjeshme rrezikun pėr t‘u prekur nga tumori nė kokė, tregojnė studimet mė tė fundit tė bėra nė kėtė fushė.

Kėto studime, qė kundėrshtojnė hapur deklaratat zyrtare tė kompanive qė i prodhojnė, se telefonat celularė nuk ndikojnė te shėndeti, treguan se njerėzit qė kanė pėrdorur telefona celularė pėr mė shumė se njė dekadė janė dyfish mė tė prirur pėr tė zhvilluar njė tumor nė kokė, nė anėn nga e cila ata kanė mbajtur mė shumė aparatin celular.

Shkencėtarėt qė u morėn me kėtė studim arritėn nė pėrfundimin se pėrdorimi i telefonit pėr njė orė nė ditė ėshtė mė se e mjaftueshme pėr tė rritur rrezikun, ndėrsa standardet ndėrkombėtare tė pėrdorura deri mė tani pėr tė mbrojtur pėrdoruesit nga rrezatimet nuk janė tė sakta e duhen rishikuar patjetėr.

Pas njė sėrė studimesh tė hollėsishme, ata kėrkuan tė tregonin se "duhet tė jemi tė kujdesshėm dhe tė pėrdorim nė mėnyrė tė limituar telefonat celularė, por mbi tė gjitha duhet tė bindim fėmijėt qė tė heqin dorė nga ideja pėr tė pasur njė tė tillė.

Studimi, i publikuar nė numrin e fundit tė revistės "Ocupational Environmental Medicine", ėshtė i rėndėsishėm sepse pas shumė kohėsh dyshime i bėri kėrkuesit qė tė studionin lidhjen qė mund tė kishte pėrdorimi i gjatė i telefonit celular me zhvillimin e disa sėmundjeve, sidomos me tumorin nė kokė.

Kanceri do mė shumė se dhjetė vjet tė zhvillohet, por meqė telefonat celularė janė pėrhapur kaq shumė kohėt e fundit, kjo do tė thotė se gjithmonė e mė shumė njerėz po i pėrdorin ata pėr njė kohė tė gjatė.

Garancitė qė i bėjnė telefonat shumė tė sigurt bazohen nė kėrkimet e bėra mbi shumė pak njerėz tė ekspozuar ndaj rrezatimeve pėr njė kohė tė gjatė, mjaftueshėm pėr shfaqjen e njė sėmundjeje, por pa asnjė vlerė pėr statistika tė sakta.

Muajin e kaluar, njė studim i madh i bėrė nė Britani mbi rreziqet e shėndetit nga pėrdorimi i teknologjisė i quajtur "Mobile Telecommunications and Health Research", i financuar nga qeveria dhe burime tė tjera, tregoi se "telefonat celularė nuk lidhen fare dhe nuk ka asnjė efekt negativ mbi shėndetin".

Por, drejtuesi i gjithė kėsaj e pranoi se njė pjesė e vogėl e kėrkimeve u bazua mbi njerėz qė kishin pėrdorur telefonin pėr mė shumė se dhjetė vjet.

Megjithatė, ai thotė se "ne nuk mund ta pėrjashtojmė mundėsinė se kanceri mund tė shfaqet brenda njė periudhe tė shkurtėr kohe".

Por, gjithashtu, ai tha se nga investigimi zbuloi se mund tė kishte njė rritje tė numrit tė njerėzve tė prekur nga tumoret nė tru, nėse ata ekspozoheshin pėr mė shumė se dhjetė vjet ndaj rrezatimeve qė lėshojnė telefonat, gjė qė i shtyu tė bėnin mė shumė kėrkime.

Studimi i ri

Studimi i ri, i udhėhequr nga dy profesorė suedezė, Lennart Hardell dhe Kjell Hansson Mild, hapi disa rrugė tė reja pėr tė marrė mė shumė informacion.

Dy shkencėtarėt bashkuan edhe rezultatet e 11 studimeve tė tjera qė ishin bėrė mė parė pėr zhvillimin e tumorit te njerėzit qė kishin pėrdorur telefona celularė pėr mė shumė se dhjetė vjet. Ata i bashkėngjitėn kėrkimeve tė tyre edhe rezultatet nga studimet e bėra nė Suedi, Danimarkė, Finlandė, Japoni, Gjermani, SHBA dhe Britani.

Ata gjetėn se pothuajse tė gjitha studimet kishin zbuluar njė rrezik nė rritje, sidomos nė anėn e kokės ku njerėzit vendosin telefonin e tyre celular. Pesė nga gjashtė studimet treguan se te kėta njerėz mundėsia pėr njė tumor malinj nė tru ishte mė e madhe.

Po ashtu, ata gjetėn se pėrdoruesit e rregullt kanė mundėsi pėr tė zhvilluar mė shumė tumore se njerėzit e tjerė. Pas analizės sė hollėsishme, ata arritėn nė pėrfundimin se njerėzit qė kanė pėrdorur telefonat e tyre pėr njė dhjetėvjeēar ose mė shumė janė 20 pėr qind mė tė prirur pėr tė zhvilluar sėmundjet e veshit dhe 30 pėr qind pėr njė tumor malinj.

Po ashtu, rreziku ėshtė shumė herė mė i madh nė anėn e kokės, nga e cila telefoni ėshtė mbajtur mė gjatė. Nė fund, shkencėtarėt thanė se "rezultat e studimit tė fundit nė pėrdorimin e telefonave celularė pėr mė shumė se dhjetė vjet rrisin ndjeshėm rrezikun e kancerit malinj nė kokė apo vesh".

Gjithashtu, ata shtuan se rreziku nuk mund tė pėrjashtohet edhe pėr llojet e tjera tė tumoreve tė trurit. Ashtu si tė tjerėt, edhe Hardell e Mild ishin alarmuar nga rezultatet qė kishin nxjerrė prej punės sė gjatė nė kėtė fushė.

Edhe ata kishin arritur nė pėrfundimin se njerėzit qė e pėrdornin mė shumė telefonin ishin rreth tri herė mė tė prirur pėr tė zhvilluar malignant gliomas, se sa njerėzit e tjerė dhe rreth 5 herė pėr ta zhvilluar atė nė anėn ku ata mbajnė telefonin.

Pėr neuromat akustike gjetėn se ekzistonte njė rrezik tri-katėr herė mė i madh pėr tė zhvilluar tumorin. Ata nxorėn gjithashtu tė vetmin studim edhe pėr efektet e pėrdorimit pėr njė kohė tė gjatė tė telefonave pa fije dhe gjetėn se kjo rriste rrezikun pėr tė dyja tumoret.

Studimet e tyre sugjerojnė se tė pėrdorėsh njė telefon tė lėvizshėm apo ndryshe telefon celular pėr rreth 2000 orė ose mė pak se njė orė ēdo ditė pėr dhjetė vjet, ėshtė mjaftueshėm pėr tė rritur rrezikun.

Profesor Mild tregoi pėr "The Independent" se "gjithmonė mė janė dukur tė dyshimta paralajmėrimet qė thoshin se nuk ka rrezik nga pėrdorimi i gjatė i telefonave celularė. Ne arritėn nė pėrfundime tė rėndėsishme, se diēka mund tė ndodhė pas dhjetė vjetėsh".

Ai thotė se telefoni celular duhet pėrdorur sa mė pak tė jetė e mundur dhe sugjeron njerėzit pėr pėrdorimin e kufjeve e bėrjen e telefonatave sa mė tė shkurtra, duke i rezervuar telefonatat e gjata pėr telefonat e shtėpisė.

Ai tha, gjithashtu, se telefoni celular nuk u duhet dhėnė fėmijėve, pasi kafkat e tyre janė tė holla dhe zhvillimi i sistemit nervor nė vazhdim i bėn ata mė tė prekshėm ndaj kėtyre sėmundjeve.

Rreziku mund tė jetė akoma mė i madh, sipas asaj qė sugjerojnė studimet dhe asaj qė profesori Mild thotė, dhjetė vjet ėshtė minimumi i kohės qė i duhet njė kanceri tė zhvillohet.

Gjithashtu, studiuesit kanė frikė se nėse studiojnė njerėz qė kanė 15, 20 apo 30 vjet qė pėrdorin njė tė tillė do tė shohin se si sėmundjet do tė zhvillohen nė dekadat qė vijnė, veēanėrisht te njerėzit e rinj.

Profesori thotė gjithashtu se emetimi i rrezatimeve ėshtė ulur ndjeshėm qėkur telefoni i parė celular u shfaq shumė dhjetėvjeēarė mė parė, tė cilėt sugjeronin se edhe rreziqet do tė jenė mė tė vogla.

Po ashtu, ai rekomandon qė tė pėrdoren telefona qė emetojmė sa mė pak rreze qė tė jetė e mundur dhe thotė se njerėzit janė tė ekspozuar edhe ndaj sistemeve tė tjera qė emetojnė valė tė dėmshme, si pėr shembull sistemet Wi-Fi, qė emetojnė shumė mė pak rreze se telefoni celular.

Por, Shoqata e Operatorėve tė Telefonisė sė Lėvizshme tregon se kėto nuk janė tė dhėna tė sakta dhe duhen mė tepėr studime tė detajuara. Gjithashtu, shkencėtarėt thonė se mund tė ekzistojė edhe njė lidhje mes alzhaimerit dhe sėmundjes sė parkinsonit.

Pėr kėtė arsye shumė vende nė botė po mundohen tė tregtojnė modele telefonash me rrezatim shumė tė ulėt, pėr tė shmangur problemet me shėndetin.

Telefonat celularė: duhani i shekullit tė 21

Neil Whitfield, njė 49-vjeēar dhe baba i gjashtė fėmijėve, nė vitin 2001 zbuloi se vuante nga njė neuromė akustike, pasi kishte pėrdorur pėr shumė vite telefonin celular nė anėn e djathtė tė kokės. Pikėrisht nė kėtė anė ishte edhe vendi ku iu zhvillua neuroma.

Ai tha se nuk ka pasur asnjė rast tjetėr nė familje qė tė vuante nga kjo sėmundje dhe kur ai e pyeti specialistin se nga ēfarė mund t‘i shkaktohej kjo, doktori e kishte pyetur nėse kishte pėrdorur telefon celular. "Flisja rreth katėr orė nė ditė dhe kur e mbaja atė nė kokė e ndieja sikur veshi mė merrte flakė".

Ai shtoi gjithashtu se e humbi komplet dėgjimin nė veshin e tij tė djathtė dhe nuk shkoi nė punė pėr 12 muaj rresht.

I paftė pėr t‘u kthyer nė punėn e tij tė vjetėr nė marketing ai u bė mėsues. "Kjo pati njė efekt shkatėrrues pėr familjen time. Telefonat celularė janė si duhani i shekullit tė 21 dhe pėr kėtė ėshtė e nevojshme qė tė tregojmė kujdes. Ju kurrė nuk do t‘u blinit fėmijėve njė paketė cigare, por ju u blini atyre telefona qė mund t‘u shkaktojnė dėme akoma edhe mė tė mėdha".
avatar
gjilanasi

383


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Mesazh  Zattoo prej 23.03.11 8:58

Njė studim i ri flet pėr pasojat e pėrdorimit tė celularit

Sipas njė studimi tė ri, njė bisedė njė orėshe me telefon celular shkakton rritje tė aktivitetit biokimik tek pėrdoruesi. Studimi nuk thotė nėse kjo ėshtė gjė e mirė apo e keqe pėr shėndetin, por ai ka ringjallur debatin mbi sigurinė e telefonave celularė dhe ka bėrė qė tė ndėrmerren studime tė tjera mbi efektet e telefonit celular tek truri.

Pėr shumicėn prej nesh, ėshtė vėshtirė tė mendohet jeta pa telefon celular. Telefonat celularė janė tė pranishėm gjithandej. A ekziston mundėsia qė pėrdorimi i tyre tė pėrbėjė rrezik pėr shėndetin? Dhjetėra vite studime mbi radioaktivitetin e celularėve qė mund tė shkaktojė tumore nuk kanė sjellė rezultate pėrfundimtare. Kompanitė e telefonave celularė ngulin kėmbė se pėrdorimi i tyre nuk pėrbėn problem. Studimi i ri i Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė nuk i ka dhėnė zgjidhje debatit, por ofron disa tė dhėna qė mund tė studiohen mė tej.

Nė studim, mjekja Nora Volkow dhe kolegėt e saj nė Institutin Kombėtar tė Drogave ka testuar 47 persona tė shėndetshėm gjatė njė periudhe njė vjeēare.

Pjesėmarrėsit kanė vendosur celularin nė veshin e djathtė dhe tė majtė. Njėri nga celularėt mbahej i aktivizuar por volumi i ishte ulur fare, kurse tjetri ishte fikur. Pastaj pjesėmarrėsit u testuan me celularė tė fikur.

Ndėrkohė qė personat mbanin celularin nė vesh, truri i tyre skanohej duke pėrdorur teknika tė sofistikuara. Volkow thotė se truri i skanuar tregonte rritje tė aktivitetit metabolik nė qelizat qė ishin mė afėr celularit.

“Pjesa e djathtė e trurit qė ishte afėr antenės tregonte rritjen mė tė madhe tė metabolizmit nė krahasim me kohėn kur celulari ishte i fikur. Megjithėse radio frekuencat qė vijnė nga teknologjia e celularit janė mė tė dobėta, ato janė tė afta tė aktivizojnė trurin e njeriut qė ai tė prodhojė efekt.”

Efekti i kėsaj ishte njė rritje prej 7 pėrqind nė njė ritėm nė tė cilin qelizat e trurit mė afėr antenės sė aktivizuar tė celularit shndėrronin sheqerin nė energji, njė aktivitet normal. Dr. Giuseppe Esposito, ekspert i mjekėsisė bėrthamore, thotė se studimi tregon qartė se sinjalet e telefonave celularė mund tė aktivizojnė qelizat e trurit.

“Studimi nuk sjell dėshmi se telefonat celularė mund tė dėmtojnė trurin, ai vetėm tregon se ata mund ta stimulojnė trurin.”

Shumė studime kanė eksploruar lidhjen e mundshme mes pėrdorimit tė telefonave celularė dhe kancerit tė trurit. Skeptikėt thonė se efektet mund tė ndihen pas 5, 10 ose 15 vitesh.

Sipas Dr. Espositos, studimet mė tė mira shkencore ende nuk janė bėrė.

"Ne duhet tė bėjmė studime epidemiologjike tė njė shtrese tė popullsisė qė pėrdor telefonat celularė dhe pastaj tė shohim se ēfarė ndodh tek ata me kalimin e viteve.”

Ekspertėt shpresojnė se studimi i Institutit Kombėtar tė Shėndetėsisė do tė ngjallė interesim tė ri pėr studimin e sigurisė sė celularėve.

“Ky ėshtė njė studim interesant dhe me siguri do tė nxisė studime tjera.”

Ekspertėt thonė se ndėrkohė qė priten studime tė tjera, njerėzit mund tė pakėsojmė rrezikun pėr shėndetin duke pėrdorur kufje, mbajtjen e telefonit larg trupit, dhe kufizimin e bisedave tė gjata telefonike. /voa/
avatar
Zattoo

626


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Mesazh  gjilanasi prej 01.06.11 22:27

Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Aparatėt celularė janė potencialisht kancerogjenė, duke shtuar riskun pėr krijimin e mundshėm tė tumorit nė tru. Lajmi ėshtė konfirmuar pėr herė tė parė nga Organizata Botėrore e Shėndetėsisė, qė i referohet studimit tė Agjensisė Ndėrkombėtare tė Kėrkimit pėr Kancerin.

Sipas kėtij studimi, valėt e telefonit klasifikohen si kacerogjene: “Studimi arrin nė konkluzion se nėse flet nė celular pėr mė shumė se gjysėm orė nė ditė pėr dhjetė vjet, rrisku pėr lindjen e njė lloji tumori tė njohur si “gliomas” nė trurin e vogel, mund tė rritet mbi 40%.”

Megjithatė, ekspertėt theksoijė se risku pėr prekjen nga kanceri mbetet i njėjtė si pėr pėrdoruesit e celulareve dhe pėr ata qė nuk i pėrdorin ato. Kjo pasi nėse krahasojmė statistikat e personave tė prekur nga kanceri qė prej vitit 1980, e deri nė ditėt e sotme qė pėrdoruesit e celulareve janė rritur ndjeshėm, nuk ka rritje tė tyre.

Drejtori i agjensisė, Kristofer Wild, thekson se statistikat e publikuara nė kėtė studim janė alarmuese dhe se duhet tė vėnė nė lėvizje qeveritė e pjeses mė tė madhe tė shteteve, qė tė ndėrmarrin masa pragmatike pėr tė reduktuar sa tė mundin kėtė rrezik.

Shqetėsimi bėhet edhe mė i madh, thuhet nė kėtė studim, sidomos kur numri i pėrdoruesve tė celularėve nė botė pėrllogaritet nė rreth 5 miljardė.

avatar
gjilanasi

383


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Mesazh  gjinkalla2 prej 02.06.11 8:30

????
avatar
gjinkalla2

17


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

edhe kompjuteri eshte sikur telefoni

Mesazh  io prej 02.06.11 18:04

shum damtues i shendetit dhe i syve..
avatar
io

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Mesazh  Berti69 prej 28.07.11 22:26

Studim: Celulari nuk shkakton kancer

ani shkon njė pikė nė favor tė studimeve pėr lidhshmėrinė nė mes tė kancerit dhe telefonave celularė, pasi qė nuk ka ndikim celulari tek fėmijėt.

Sipas njė studimi, ku morėn pjesė 1,000 vetė nė Ditarin e Institutit Kombėtar pėr Kancer ku u hulumtuan efektet e telefonave celularė nė fėmijė dhe adoleshentė, duke krahasuar pėrdorimin e njė grupi tė diagnostifikuar me tumoret nė tru kundėr njė grupi qė pėrdornin telefona celularė tė cilėt ishin me shėndet.

Studimi ka njė pėrfundim: “Mungesa e njė mardhėnieje tė dukshme nė konceptet e shpeshtėsisė sė pėrdorimit tė telefonave celularė ose duke lokalizuar tumorin nė tru kundėrshton njė lidhje tė rastėsishme.”

Ky ėshtė pėrfundimi i dalur sė fundi nga studimi i lartpėrmendur, i cili paraqet vazhdimin e polemikave nė mes tė kėsaj ēėshtjeje kaq tė rėndėsishme.

Nėse jeni duke u merakosur pėr ndonjė lidhshmėri tė mundshme nė mes tė kancerit nė tru dhe telefonave celularė, do tė ishte mirė qė tė filloni tė shkruani mė shumė porosi tekstkuale
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Mesazh  Zattoo prej 23.12.13 0:01

Ja cilat janė dėmet qė shkakton wireless dhe valėt e telefonit



Interneti wireless ose interneti pa kabull pėrdor rrezatimin elektromagnetik pėr tė dėrguar sinjalet ose valėt nė kompjuterėt tanė nėpėrmjet disa mureve. Pėr kėdo qė ka afėr shtėpisė, brenda shtėpisė ose nė zyrė njė aparat qė transmeton kėto valė atėherė ju jeni tė ekspozuar plotėsisht ndaj prekjes nga kėto valė shkatėrruese.

Ekspozimi ndaj rrezatimit tė mikrovalėve ose siē e njohim ndryshe wireless (Wi-Fi) ėshtė nė rritje, pasi ai ėshtė bėrė mjeti kryesor i pėrēimit tė informacionit dhe i komunikimit nė botė. Kjo teknologji pothuajse ka “pushtuar” shtėpitė e ēdo familjeje nė perėndim, por sė fundi po pėrhapet pa limit edhe nė Shqipėri.

Ajo shkakton dėmtime tė pakthyeshme tė trurit, kancer, defekte nė lindje, dėshtime dhe rritje anormale tė kockave. Dy kategoritė mė tė rrezikuara tė popullsisė janė fėmijėt dhe gratė.

Tė gjitha efektet negative nė shėndet qė sjell kjo teknologji janė tė njohura dhe dokumentuara shkencėrisht nga mjekėsia nė shumė vende tė botės. Efektet biologjike jo vetėm tė rrezikshme, por edhe vdekjeprurėse nga kjo teknologji janė mbajtur tė fshehura pėr publikun nė mėnyrė qė tė ruhen fitimet e mėdha tė kompanive qė zotėrojnė kėtė biznes.

Profesori John Goldsmith, njė konsulent i Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, bazuar nė njė studim tha se ekspozimi ndaj rrezatimit nga Wi-Fi ėshtė shndėrruar nė shkakun kryesor tė dėshtimeve tė shtatzėnisė.

Edhe mė alarmant ėshtė fakti se fėmijėt janė shumė herė mė tė rrezikuar nga kjo teknologji. Truri i tyre thith 10 herė mė shumė mikrovalė se sa tė rriturit dhe kjo ngaqė indet e trurit dha palca kockore e tyre i thithin mė shpejt pėr shkak tė pėrmbajtjes mė tė lartė tė ujit qė kanė nė pėrbėrje.

Kėto valė mund tė shkaktojnė stres tė pėrhershėm kronik dhe si rezultat dėme tė pariparueshme nė ADN-nė e njeriut, e cila ėshtė shumė e ndjeshme ndaj stresit oksidativ. Ajo qė nė gjuhėn shkencore quhet ADN-ja mitokondriale nuk mund tė riparohet kurrė pėr shkak tė pėrmbajtjes sė saj tė ulėt tė proteinave tė histonit, dhe pėr kėtė arsye ēdo dėmtim gjenetik ose jo nė ADN mund tė transmetohet tek tė gjithė brezat e mėvonshėm nėpėrmjet nėnės.

Organizata Botėrore e Shėndetėsisė i ka theksuar kėto rreziqe nė njė raport 350 faqesh tė njohur si “International Symposium Research Agreement 05-609-04" ("Efektet biologjike dhe dėmtimi i shėndetit nga rrezatimi mikrovalė. Efektet biologjike mbi shėndetin nga rrezatimi artificial i radio frekuencave mikrovalė"). Sipas faqes italiane “ilrostro.org” neni 28 i kėtij raporti merret nė mėnyrė specifike me ēėshtjet e lidhura me funksionin riprodhues. Ky dokument ėshtė klasifikuar si “Top Sekret” dhe pėrmbajtja e tij ėshtė fshehur nga OBSH-ja dhe Komisioni Ndėrkombėtar pėr Mbrojtjen nga Rrezatimi.

Nga njė artikull tė botuar nga revista italiane “Nexus” ne mėsojmė se cilat janė rreziqet kryesore pėr fėmijėt e ekspozuar ndaj pėrdorimit tė telefonave celularė dhe teknologjisė Wi-Fi.

Rrezatimi ndikon deri nė vdekje nė procesin biologjik tė rritjes sė fetusit dhe tė fėmijėve. Ja si ndikon nė disa procese biologjie qė duan kohė tė zhvillohen:

- Shkatėrron barrierat e kalimit tė gjakut nė tru; ato duan 18 muaj tė formohen dhe mbrojnė trurin nga toksinat.

- Prek trurin, i cili do 20 vite tė zhvillohet plotėsisht dhe sipas shkencėtarėve telefonat celular dhe Wi-Fi e ngadalėsojnė kėtė proces deri nė shkatėrrim.

- Sistemi imun do 18 vite qė tė zhvillohet por nėn ndikimin e mikrovalėve ky proces mund tė marr trajtė tjetėr. Palca e eshtrave dhe vetė eshtrat preken shumė shpejt nga kėto valė pėr shkak tė ndėrtimit tė tyre me fibra. Gjithashtu edhe qelizat e bardha tė sistemit imun preken shpejt deri nė pakėsim.

- Kockat duan 28 vjet qė tė zhvillohen. Siē e thamė mė sipėr, pėrmbajtja e lartė e ujit tek fėmijėt i bėnė kockat e tyre tė buta dhe shumė tėrheqėse pėr rrezatimin e mikrovalėve. Palca e eshtrave prodhon qelizat e gjakut.

Imagjinoni kėto efekte tek fėmijėt nga 1 deri nė 15 vjeē dhe rritjen e tyre. Me miliona njerėz janė nė kontakt tė pėrditshėm me kėto valė.

Sipas parashikimit tė shumė shkencėtarėve e mjekėve nėse pėrhapja e mikrovalėve do tė vazhdojė me kėtė ritėm, atėherė deri nė 2020-ėn epidemitė, kancerėt e mutacionet gjenetike do tė pėrhapen nė tė gjithė botėn.

Nė disa vende tė botės, fatmirėsisht janė ndėrmarrė nisma ligjore pėr ta kufizuar pėrhapjen dhe pėrdorimin e telefonave celularė nga fėmijėt pėr t’i mbajtur ata larg ndaj rrezatimit, por pėr ta shndėrruar kėtė nė njė nismė botėrore duhet qė e gjithė tė ndėrgjegjėsohet.

Shkatėrrimi i sistemit nervor qendror, rritja e epilepsisė, rritja nė nivele alarmante e prapambetjes mendore, dobėsimi deri nė shkatėrrim i imunitetit, dėshtimet, moszhvillimi i fetusit e shumė efekte tė tjera negative tė sipėrpėrmendura bėnė qė nė vitin 2002 nė Freiburg, Gjermani, rreth 36 mijė mjekė e shkencėtarė nga e gjithė bota tė nėnshkruanin njė peticion pėr kufizimin e kėsaj teknologjike qė rrezikon tė deformojė specien tonė mbi tokė.

Marrėveshja e Freiburgut ėshtė njė apel mjekėsor ndėrkombėtar, por fatkeqėsisht 12 vite mė pas nė shumė vende tė botės dhe nė Shqipėri ka ndodhur e kundėrta. Interneti me valė po “pushton” ēdo shesh e qoshe qytetesh, shkollash, universitetesh, kafenesh e shtėpish, duke e bėrė kėshtu tė pamundur shmangien e kėtyre valėve.

Pra, ēfarė tė bėjmė? Si ta mbrojmė veten dhe sidomos fėmijėt tanė nga ky kėrcėnim i padukshėm vdekjeprurės?

Po ju parashtroj disa kėshilla praktike qė sugjerohen nga shkencėtarėt dhe qė tė gjithė kemi mundėsi t’i zbatojmė nė jetėn tonė tė pėrditshme:

1-Mos i lejoni fėmijėt tė pėrdorin telefona celularė, pėrveēse nė rastet emergjente. SMS-tė tolerohen, por edhe ato duhet tė kufizohen. Nė Francė, jo ēuditėrisht, janė tė ndaluara tė gjitha reklamat e telefonave celularė qė kanė si target fėmijėt nėn 14 vjeē.

2-Pėrdorni gjithmonė kufje mė kabull pėr tė kryer telefonata (dhe ato tė mos kenė pajisje qė thith wreless). Edhe pėrdorimi i speakerphone ėshtė i rekomanduar.

3-Mos bėni thirrje telefonike nė prani tė kėtyre valėve (afėr aparateve qė e transmetojnė e kompjuterėve) pasi ekspozimi ndaj kėtyre valėve ėshtė disa fish mė i lartė.

4- Pėrdoreni telefonin tuaj celular sa mė pak tė jetė e mundur nė lėvizje, tė tilla si me tren ose makinė. Rreziku i vazhdueshėm i rėnies sė sinjalit rrit nė kėto raste emetimin e rrezatimit.

5-Mos e mbani telefonin nė vesh ose afėr kokės gjatė thirrjeve, ku rrezatimi ėshtė mė i fuqishėm.

6-Mos e mbani telefonin nė xhepat e pantallonave, kėmishėve apo xhaketave qė vishni.

7-Ndryshoni veshin shpesh gjatė bisedės dhe mė e rėndėsishmja zvogėloni kohėzgjatjen e thirrjeve.

8-Pėrdorni sa mė shumė tė jetė e mundshme telefonat e linjat fikse dhe mesazhet e ēastit me Skype apo programe tė ngjashme nė internet.

9-Mos flini kurrė me telefonin afėr kokės dhe mos e pėrdorni atė pėr orė zgjimi.

10-Sė fundi nėse ju doni tė pėrdorini njė celular pėr tė komunikuar me botėn rreth jush, zgjidhni njė aparat sa mė tė thjeshtė dhe jo telefonat e zgjuar ose smartphon-ėt, pasi kėta tė fundit i thithin mikrovalėt nė shumė mėnyra edhe pa i futur fare nė funksion.
avatar
Zattoo

626


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Mesazh  Luli prej 08.03.15 0:30

Wireless nė telefon a mund tė lidhet me rrezikun pėr kancer truri?


Suedezėt tė cilėt flasin me telefon mobil pėr mė shumė se 25 vjet, trefish mė shumė i nėnshtrohen rrezikut tė kancerit tė trurit krahasuar me ata qė pėrdorin telefonin me wireless pėr mė pak vjet, tregon njė studim i ri.

Mundėsia pėr t’u zhvilluar glioma, tumor malinj i indit glial i sistemit nervor, kancer truri vdekjeprurės, rritet pėr orė dhe vite tė pėrdorimit, hulumtuesit raportojnė nė gazetėn Pathophysiology.

“Rreziku ėshtė tri herė mė i lartė pas 25 vjet tė pėrdorimit. Ne mund tė shohim kėtė qarė”, thot kėrkuesi kryesorė Dr. Lennart Hardell pėr Reuters-Shėndetėsi, pėrmes telefonit.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Celularet shkaktojnė kancer nė tru

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi