Mbi origjinen e Universit

Posto temė tė re   

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Explorer prej 25.05.08 13:35

Edhe njehere mbi origjinen e Universit

[You must be registered and logged in to see this image.]

"Po te kisha mundesine te mbyllesha ne levoshgen e nje arre do te ndihesha mbret i hapesires se pafundme.." (Shekspir, Hamleti, akti II, skena II)

Hamleti ndoshta donte te thoshte qe qenia njerezore duke qene i kufizuar fizikisht, ka nje mendje te lire te eksploroje te gjithe universin dhe te beje dhe udhetime aventurore , aty ku dhe endrat me fantastike nuk mundin ta pushtojne .

Sot rreth ketij problemi egzistojne pyetje te shumta, ku secila kerkon nje pergjigje te sakte dhe te kuptueshme.

Universi eshte me te vertete i pafundem apo eshte vetem shume i madh? Eshte i perjetshem, apo ka nje jete shume te gjate? A eshte e mundur qe nje mendje e kufizuar te kuptoje nje univers te pafundem?

Mos po rezikojme te perfundojme si Prometeu mitik, qe i vodhi zjarin Zeusit per t'ja dhene njeriut, duke sakrifikuar jeten e tij ,duke e lidhur rreth nje shkembi, ku nje shqiponje ushqehej me melēine e tij?

Sipas S. Hawkink, qe eshte me i madhi fizikant pas Ajshtajnit, mbase dhe me i madhi i te gjithe koheve: "...besoj qe mundemi dhe duhemi te kerkojme per te kuptuar universin. Kemi bere tashme progrese te shenueshme, mbi te gjitha keto vitet e fundit.

Akoma nuk kemi perpunuar nje tablo te plote , por ndoshta nuk jemi shume larg asaj." Dime qe universi nuk ka egzistuar gjithmone ne gjendjen ne te cilen e shohim sot.

Ne te kaluaren, ne nje epoke te caktuar, ka ndodhur nje ngjarje qe beri te mundur ndezien e yjeve,qe do te thote qe drita e ardhur nga yjet me te largeta, akoma nuk kane patur kohen per te aritur tek ne (ne toke).

Kjo shpjegon ate qe perse qielli naten nuk vezullon ne te gjitha drejtimet. Por ne qofte se yjet kane egsistuar gjithmone , perse do te ishte e nevojshme akti i ndezies se tyre disa miliarda vitesh me pare?

Sipas filozofit Emanual Kanti, universi ka egzistuar pergjithmone, kurse per pjesen me te madhe te njerzve, besojne qe universi eshte krijuar vetem pak mijra vitesh para se ajo te shfaqej.

Por a eshte i ketij mendimi astronomi E. Hubble? Ne vitin 1923, do te zbulonte qe shume nga njollat te quajtura mjegullnaja, ishin ne realitet te tjera galagtika (qe jane grumbullime yjore qe permbajne miliarda yje), por te ndodhura ne nje distance shume te madhe ndaj nesh.

Ai llogariti qe koha e nevoshme qe drita e leshuar nga yjet e ketyre mjegullnajave te arrinte ne toke do te ishte e rendit te milionave ose miliardave vite. Kjo do te thote qe universi nuk mund te jete krijuar disa mijra vitesh me pare siē mendonin disa. E. Hubble do te zbulonte edhe nje fenomen tjeter mjaft interesant.

Duke analizuar driten e galagtikave qe i afroheshin ose i largoheshin tokes, ai do te kuptonte qe pothuaj te gjitha galagtikat qene duke u larguar,perveē kesaj, sa me larg qe ato ishin nga Toka aq me shpejt largoheshin.

Hubble arriti ne konkluzionin qe ne shkalle kozmike ēdo galaktike eshte duke u larguar nga Toka ose nga njera- tjetra, me fjale te tjera Universi eshte duke u zgjeruar.

Zbulimi qe Universi zgjerohet vazhdimisht,eshte zbulimi me i madh intelektual i shekullit te XX. Ky zbulim te ēon ne nje perfundim mjaft te debatushem rreth orgjines se universit.

Ne se galagtikat largohen njera nga tjetra, do te thote qe ne nje te kaluar te larget, ato kane qene shume afer me njera tjeter, dhe ne baze te shpejtesise aktuale te zgjerimit, mund te llogaritim se sa afer kane qene ato rreth dhjete ose pesembedhjete miliarda vitesh me pare.

Sipas mendimit filozofik dhe atij shkencoro- astronomik, ēdo ngjarje eshte shkaktuar nga nje ngjarje e meparshme, pra eshte "pasoje". Ngjarja "pasoje" sherben si "shkak" per ngjarjen pasardhese.

Me fjale te tjera vargu i ngjarjeve shkak - pasoje i ngjan nje zinzhiri ku ēdo hallke e tij simbolizon nje ngjarje te caktuar. Por zinzhiri i ngjarjeve ka nje hallke te fillimit. Kush e ka shkaktuar ate?.

Ndodhemi perpara nje problemi ku shume shkencetare, nuk kane patur shume deshire t'i afroheshin ose kane kerkuar t'i shmangen.

Disa prej tyre, kryesisht ruset, i permbaheshin mendimit se Universi nuk ka patur nje fillim; disa te tjere pohonin se ēeshtja e orgjines se Universit nuk eshte nje problem shkencor por nje ēeshtje metafizike ose fetare.

Kurse S.Hawking thote:"Sipas pikpamjes time, nje trajtim i tille nuk eshte i denje per nje shkencetar te vertete.

Ne qofte se ligjet e natyres nuk do te vepronin ne fillim te universit, nuk do te ndodhte kjo edhe ne te tjera momente te evolimit te Universit?..orgjina e universit duhet vene mbi baza shkencore.

Mbase do te jete nje detyre mbi mundesite tona, por ja vlen ta provojme qe t'i afrohemi asaj."

Big Bang ose Shperthimi i madh

Sipas Hawking, Universi ka patur nje fillim, por informacionet mbi natyren e ketij fillimi jane te pakta. Origjina e Universit mund te shpjegohet me teorine Big Bang ose i quatur ndryshe “Shperthimi i Madh”.

Thelbi i kesaj teorie konsiston: gjithēka ka filluar ne nje moment ne te cilin i gjithe universi dhe ēdo gje rreth saj kane qene perqendruar ne nje pike me nje densitet dhe temperature te pa fundme.

Pas shpertimit te madh, ne nje te qinden e sekondes se pare, ku temperatura ka patur vleren e qindra miliarde grade,universi fillon pak nga pak te zgjerohet.

Fillojne te lindin grimcat e para te lehta si fotonet, elektronet ,neutrinot si dhe antigrimcat e tyre te cilat jane me shumice, si dhe pak nga grimcat e protonit dhe neutronit.

Pas tre minutave te mevonshme, temperatura zbret ne nje miliard grade , dhe ne kete moment protonet dhe neutronet fillojne te kombinohen duke formuar berthamat e elementit helium, hidrogjen si dhe te disa elementeve te tjera te lehta.

Pas qindra dhe mijra vitesh temperatura behet me e vogel se nje mije grade, dhe elektronet zvogelojne shpejtesine e tyre ne nje mase te tille qe berthamat e lehta mund t'i kapni ato duke formuar keshtu atomet e elementeve te lehta .

Do te kalonin miliarda vitesh kur do te lindinin elementet e tjere si karboni dhe oksigjeni qe jane elemente baze prej te cilave jemi perbere.

Keto elemente do te lindni nga djegia e heliumit ne qendren e ēdo ylli. Ky eshte ne vija te pergjithshme shpjegimi i fillimit te universit sipas teorise Big Bang Ja vlen te theksojme qe teoria e relativitetit te pergjithshem te Ajshtajnit, nuk vlen per fillimin e universit , ku dhe vete ai nuk thote asgje per kete ēeshte.

Ose per te qene me te sakte, Ajshtajni kishte pershtypjen qe orgjina e universit i tejkalonte kufijte e kerkimeve shkencore. Ne qofte se teoria e relativitetit te pergjithshem nuk vlen per shpjegimin e fillimit te universit, cilat ligje te natyres vlejne per kete akt fillimi?

Zoti nuk "luan" me zare

Lindja e mekanikes kuantike, e cila ne dallim nga mekanike klasike, ka si objek te saj sistemet mikroskopike (te nivelit atomik-molekular ),mund te jape spjegimet e munguara.

Dyshimi dhe kundershtimi i Ajshtanit ndaj mekanikes kuantike jane formuluar me shprehjen famoze te tij:" Zoti nuk luan me zare."

Por ne realitet fakte te shumta tregojne qe Zoti eshte nje "lojtar" i afte, ne qofte se do ta krahasonim universin me nje kazino te madhe ku hidhen zare dhe rrotollohen rrotullat e fatit;te administrosh nje kazino eshte nje aktivitet me shume rrezik, sepse mund te humbasesh para ēdo here qe hedh zare dhe rrotullon rruleten e fatit

Por ne qofte se vellimi i pikave qe shenon dhe numri i rrotullimeve eshte i larte, fitimet dhe humbjet jane mesatarisht te parashikueshme, edhe pse eshte i paparishikueshem kur shenon ose rrotullon vetem nje here.

Administratoret e kazinove dine qe mundesite jane ne gjysem ne favor te tyre, kurse klienti-lojtar ka mundesi te fitoje vetem ne se luan ne nje numer te caktuar te hedhjeve te zareve ose xhirove te rrotullave.

Pak a shume e njejta gje ndodh dhe me universin. Kur universi eshte i madh, siē eshte sot, nje numer i larte i "hedhjes" se "zareve" eshte mesatarisht i parashikueshem.

Eshte kjo arsyeja qe ne sistemet relativisht te medha funksionojne ligjet klasike nepermjet te cilave behen parashikime te sakta te ngjarjeve, kurse kur universi eshte shume i vogel, siē ka qene afer gjendjes Big Bang, futen ne loje ligjet kuantike me parimin e tyre te papercaktushmerise , i ngjashem me fatin e nje lojtari te vetem.

Duke vazhduar te hedhesh zare per te pare se ēfare do te ndodhe me pas, universi ne dallim nga ajo qe pret, nuk ka nje histori te vetme, por ka te gjitha historite e mundshme, secila me nje probabilitet te dhene.

Hipoteza qe universi ka nje histori te shumefishte, mund te duket fantastiko-shkencore, por sot ajo konsiderohet nga shkenca nje fakt i dhene, te cilen e ka formuluar per here te pare fizikanti i madh Richard Feynman.

Per te krijuar nje perfytyrim rreth kesaj ideje: sqarojme qe per fisiken klasike ēdo grimce ka nje histori te vete (grimca per te kaluar nga pika A ne B ka nje trajektore te caktuar), kurse sipas modelit te ri te nje historie te shumefishte, grimcat mund te pershkruajne te gjitha trajektoret e mundshme ne hapesire dhe ne kohe.

Ēdo trajektore eshte e lidhur me nje vale qe karakterzohet nga dy numra, njera shpreh gjatesine e vales dhe tjetra fazen e saj (kreshte apo grope).

Mundesia qe nje grimce te kaloje nga A ne B gjendet duke mbledhur valet e "lidhura" me te gjitha trajektoret e mundshme qe kalojna nga A ne B.

Kjo mbase duket pak absurde pasi ne jeten e perditshme ne jemi familjarizuar me faktin qe objektet shkojne nga nje pike e fillimit ne nje tjeter vetem duke ndjekur nje trajektore te vetme.

Ne te vertete kjo nuk mohon ose nuk bie ne kundershtime me hipotesen Feynman tė historise shume fishe (ose te mbledheve te historive), sepse kur objektet jane te dimesioneve te medha (sisteme makroskopike) rregullat e perpunuara nga ai, qe lidh dy vlera per ēdo trajektore, duke kaluar ne shumen e historive, te gjitha trajektoret neutralizojne njera tjetren.

Me fjale te tjera kur kemi te bejme me sisteme makroskopike, vetem njera nga trajektoret e shumta meret ne konsiderate: ate te perkufizuar nga ligjet klasike te Njutonit mbi levizjen.

Sot eshte duke kerkuar te nderthuren teoria e relativitetit te pergjithshem te Ajshtajnit me teorine e historise shumefishe te Feynmanit ne nje teori te vetme te madhe qe do te pershkruante te gjitha fenomenet e universit.

Vete, teoria unike nuk mer persiper te thote asgje per orgjinen dhe gjendjen e fillimit te univesit.

Ajo kerkon te llogarise se si do te evoloje universi duke u nisur nga disa te dhena relative te fillimit.Per te njohur keto jane te nevojshme disa kushte fillestare, si dhe regullat(ligjet) qe do te na informonin se ēfare ndodh ne kufijte e universit ne nje zone te caktuar te hapesires dhe kohes.

Ligjet e evolimit dhe kushtet fillestare

Ligjet e fizikes sqarojne se si evolojne me kalimen e kohes fenomenet qe ndodhin ne univers. Per shembull ne se hedhim nje gur ne ajer, ligjet e gravitetit na japin mundesine te percaktojme me saktesi levizjen e metejshme te tij.

Por duke u bazuar ne keto ligje nuk mund te dime sakte se kur guri do te bjere ne toke dhe ne cilin vend te tokes guri do te bjere.

Duhet te njohim dhe shpejtesine e levizjes se tij si dhe drejtimin ne momentin kur kemi hedhur gurin. Me fjale te tjera duhet te njohim kushtet fillestare, ose e thene ndryshe kushtet rreth fillimit te levizjes se gurit.

Me qenese kozmollogjia meret me pershkrimin e evolimit te gjithe universit mbi bazen e ligjeve te fizikes, eshte duke kerkuar se cilat kane qene kushtet fillestare te universit ne te cilat duam te aplikojme ligjet e fizikes.

Sot egziston mendimi shkencor qe gjendja fillestare ka patur nje ndikim te madh ne te gjitha karakeristikat themelore te universit, kryesisht mbi vetite e grimcave elementare dhe mbi bashkeveprimin e tyre, te cilat kane ēuar ne zhvillimin e jetes biologjike.

Kozmollogjistet jane duke vleresuar te gjitha konfiguracionet e gjendjeve te fillimit, duke evidentuar se cila prej tyre ka evoluar universin ne ate drejtim qe e vezhgojme sot.

Nga Hekuran Pashollari

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Explorer prej 25.05.08 14:16

Ēėshtjet e diskutueshme mbi origjinėn e Universit

Pėr astronautėt ėshtė entusiaste tė fotografosh tokėn nga njė anije kozmike kur shohin gjėra tė spikatura nė qiell.. "Ėshtė gjėja mė e bukur e udhėtimeve hapėsinore " ka thėnė njė astronaut. Dhe megjithatė planeti ynė duket shumė i vogėl nė krahasim me sistemin diellor.

Imagjinojmė pėr njė moment tė udhėtojmė nė hapėsirė pėr tė patur njė ide objektive pėr pėrmasat e tokės dhe tė diellit. Dielli nuk ėshtė gjė tjetėr, veēse njė ndėr yjet e pafundėm qė gjėnden nė njė krah tė asaj spirale gjigante qė ėshtė galaktika jone qė quhet Ruga e Qumshtit , e cila nga ana e saj ėshtė njė pjesė e vogel e universit.

( Rruga e Qumshtit ka diameter1.000.000.000.000.000.000.km dhe drites do t'i duheshin 100.000 vite per ta pershkuar ate. Ne Rrugen e Qumeshtit ndodhen 100 miliarde yje.) Me sy tė lirė arijmė tė shohim nė njė natė tė kthjellėt disa njolla tė ndritshme qė nė fakt janė tė tjera galaktika, si pėr shėmbull Andromeda qė ėshtė mė e madhja e Rugės sė Qumėshtit.

Rruga e Qumėshtit , Andromeda dhe dhjetra galaktika tė tjera nė sajė tė tėrheqies gravitacionale janė grupuar nė grumbullime qė tė mara sė bashku zėnė njė pjesė shumė tė vogėl tė supergrumbullimit gjigant. Universi pėrmban njė njė numėr tė pafundem supergrumbullime dhe gjėrat nuk mbarojnė atje. Grumbullimet dhe galaktikat nuk janė shpėrndarė nė hapėsirė nė mėnyrė uniforme.

Disa prej tyre me njė shkallė tė madhe ngjashmėrie mund tė konsiderohen si tė pėrbėra nga njė tyl (perde )dhe fije qė qakojnė njė lėmsh tė hapesirės sė madhe boshe ,kurse disa tė tjera janė shumė tė zgjatura si njė mur i madh gjigand.

Edhe nga ky kėndvėshtrim do tė ishte njė surprizė pėr shumė nga ata qė mendojnė qė Universi tė jetė krijuar vetėm nga njė shpėrthim kozmik rastėsor. "Sa mė shumė qė vėzhgojmė Universin nė tė gjitha detajet e saja tė ēuditshme - ka thėnė nje shkencėtar- aq mė i vėshtire do tė jetė shpjegimi me njė teori tė thjeshtė se kush e ka bėrė tė jetė kėshtu ."

A ka prova reth egzistencės sė njė fillimi?

Astronomė kanė zbuluar njė fenomen thelbi i sė cilės qėndron nė sqarimin e mė poshtėm:dukė bėrė tė kalojė drita e galagtikės nėpėrmjet njė prizmi, vihet re qė valet elektromagnetike tė ndritshme do tė duken "tė zgjatura" gjė qė tregon qė burimet e tyre (galagtikat) jane duke u larguar nga ne me njė shpejtėsi shumė tė madhe.

Sa mė tė ndara tė jenė galagtikat aq mė shpejt ato largohen. Kjo tregon qė universi ėshtė duke u zgjeruar. Ky fakt tregon qė duhet tė ketė qėnė njė "faktor"qė ka nisur proēesin, njė force shumė e fuqishme pėr tė mposhtur tėrheqien e pa fundme gravitacionale tė gjithe universit. Natyrshėm lind pyetja: Nga mund tė ketė ardhur kjo energji dinamike? Nuk kėrkohet vetėm burimi i kėsaj energjie tė pafundme .

Janė tė nėvojshme edhe largpamėsia dhe inteligjenca qė pėrse shpejtėsia e zgjerimit tė universit tė jetė kaq e kalibruar me njė preēizion kaq tė madh. "Nėse shpejtėsia e zgjerimit tė universit do tė ishte kryer me njė shpejtėsi njė tė miliardėn mė tė madhe se ajo reale - ka thėnė astronomi Lovell- e gjitha lėnda e universit to tė rezultonte tani e shpėrndarė….

Dhe nėse do tė ishte paraprire nga njė shpejtėsi njė tė miliardėn mė tė vogėl se ajo reale, forcat gravitacionale do ta kishin ngurtesuar universin brėnda miliardit te parė te jetės sė saj. Nė kėto raste nuk do tė kishte patur yje tė qėndrueshme dhe pėr pasojė nuk do tė kishte patur jetė" Njė tjetėr pyetje qė vihet:Ekspertėt sot a janė nė gjėndje tė spjegojnė saktėsisht orgjinėn e universit?

Shumė shkencėtarė qė nuk e pranojnė idenė qė universi tė jetė krijuar nga njė inteligjencė superiore, bėjnė hipoteza qė disa nga vetitė e proēesit tė krijimit tė universit tė jenė krijuar nga hiēi. Psh modeli i universit inflacionar i konceptuar nga fizikani Alan Guth nė vitin 1979, pohon qė nė fillim universi ka qėnė njė mikrogrimcė dhe mė pas ka filluar tė zgjerohet me njė shpejtėsi mė tė madhe se ajo e dritės, e cila nuk ėshtė verifikuar nga eksperimentet e deri mė sotme.

A ėshtė kjo e drejte? Astronomi Robert Jastrow ka shkruar:"Pak astronomė kishin parashikuar qė kjo ngjarje - lindja e papritur e universit - do tė ishte bėrė njė fakt shkencor i pranushem , por qė mė vonė vėzhgimet e qiellit nėpėrmjet teleskopėve i ka ngushtuar tė tilla konkluzione", dhe mė poshtė shton:"prova astronomike e njė fillimi i vė shkencetarėt nė njė pozicion jo komod, pasi ėshtė bindja e tyre qė ēdo efekt ka patur nje shkak natyral…"

Njė tjetėr astronom E. A. Milne ka thėnė" Nuk mund tė bėjmė asnjė pohim mbi atė se si kanė qenė gjerat nė fillim; Nė aktin hyjnor tė Krijuesit Zot nuk kishte as teleskope dhe as dėshmitarė"

Nga Hekuran Pashollari

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Origjina e Universit

Mesazh  Jon prej 03.06.08 20:42

Nė origjinėn e universit

Pranė kufirit franko-zviceran, ndėrmjet liqenit Leman dhe qytetit Voltaire, historia e botės po pėrgatitet pėr njė ngjarje tė madhe.

Ndėrmjet fshatrave tė vegjėl, prerive tė pafundme dhe lopėve qė kullosin gjithandej, i gjithė njerėzimi ėshtė duke bėrė njė hap pėrpara, ndoshta njė "kėrcim", nė ndėrgjegjen e universit, pėr materialin dhe forcat e panjohura qė e mbajnė sė bashku. Dihet qė diēka do tė ndodhė.

Ėshtė njė moment historik pėr shkencėn dhe ajo qė do tė zbulohet, mund tė ndryshojė librat shkencorė. Pas njė ose dy vjetėsh, ka mundėsi tė zbulohet origjina e materialit enigmatik qė pėrbėn 25 pėr qind tė universit.

Duhen edhe pak javė qė pėrshpejtuesi mė i madh i grimcave nė botė tė vihet nė punė. Quhet LHC, "Large Hadron Collider". Dy njėsi protonesh do tė fillojnė tė lėvizin nė dy drejtime tė kundėrta pėrgjatė tunelit 27 kilometra tė gjatė dhe 100 metra nėn Tokė.

Do tė pėrballen me katėr zhvillues tė mėdhenj, disa lloj aparatesh fotografikė shumė tė mėdhenj, tė cilėt do tė memorizojnė imazhe nga impakti.

Pra kėshtu do tė shohim origjinėn e universit, atė ēfarė ndodhi njė tė miliardin e sekondės pas "Big Bang"-ut tė madh, sepse janė pikėrisht ato ēaste tė cilat janė ėndėrruar dhe imagjinuar qė nga fillimi i njerėzimit dhe tashmė po i afrohemi sė vėrtetės. Njė projekt i tillė nė fakt nuk ėshtė organizuar kurrė mė parė dhe aktualisht ėshtė mė ambiciozi nė tė gjithė botėn.

Dhe nuk mund tė ndodhte tjetėrkund se nė Ēern, laboratori mė i rėndėsishėm i planetit pėr sa i pėrket fizikės sė grimcave.

Njė sipėrmarrje, e cila qė nga viti 1954, ka lidhur sė bashku njėzetė shtete evropiane dhe gati 60 nga e gjithė bota, duke aktivizuar ēdo ditė rreth tetė mijė shkencėtarė.

Nga korriku dhe nė vazhdim, gjithashtu edhe pėr vitet nė vijim, pritet tė zbulohen gjėra qė nuk janė parė kurė mė parė, por thjesht janė imagjinuar teorikisht.

Objekte misterioze si material i errėt, kundėrmateria, supersimetritė ose grimca elementare hipotetike e Higs, tė cilėn Nobeli Leon Maks Lederman e quajti "Grimca e Zotit".

Vėmendja e njerėzve tė thjeshtė drejt kėtij projekti u tėrhoq vetėm disa kohė mė parė nga njė nismė e dy individėve, tė cilėt tentuan ta bllokonin.

Me njė apel nė Gjykatėn e Hauait (njė prej tė dyve banon atje), Ualter Uagner dhe Luis Sanēo pretendojnė se LHC ėshtė njė lloj arme e cila do tė sjellė fundin e botės.

Njė pretendim i skajshėm tė cilin shkencėtarėt e quajnė si fantazi tė pabazuar. Edhe nė tė shkuarėn eksperimente tė tilla (por pak mė tė limituar) jepnin alarme pėr fundin e botės, por nė fakt nuk ndodhi asgjė.

Por buja qė bėnė kėta dy njerėz na bėn tė kuptojmė se nė Ēern do tė ndodhė vėrtet diēka e jashtėzakonshme. Jo "fundi i botės", por ndoshta do tė na tregojė fillimin e saj.

Sasia e protoneve lėviz nė njė tub tė zbrazėt me anė tė disa magneteve qė i japin drejtimin e duhur pėr tek unaza.

Janė gjithsej 1232 magnete pėrgjatė njė tubi 15 metra tė gjatė qė peshon rreth 32 tonė dhe qė ushqehet me 12 mijė Amper. Disa lloje termosesh qė brenda mbajnė njė masė tė ftohtė deri nė 1.9 Kelvin, thėnė ndryshe minus 271 gradė Celsius.

Nėse do tė pėrdoreshin magnete "tė nxehtė" pėr tė arritur atė energji, unaza duhej tė ishte 120 kilometra e gjatė dhe do tė konsumonte 40 herė mė shumė energji elektrike.

Kėto qė po pėrdoren janė magnete tė teknologjisė sė fundit. Aty gjithēka ėshtė e teknologjisė sė fundit, novative.

Nė ēdo fazė tė eksperimentit po mėsohen gjėra tė cilat do tė kenė njė vlerė tė rėndėsishme nė zhvillimin e mėtejshėm tė racės njerėzore.

Teknologjia e pėrshpejtuesve pėrdoret edhe nė eksperimentet tumorale dhe nė diagnostikimin mjekėsor, gjithashtu nė studimin e superpėrēuesve ose nė sistemet e skanimit tė mallrave qė qarkullojnė nė aeroport.

Pra Ēerni mė pak fjalė ėshtė edhe njė biznes i mirė pėr shtetet qė e financojnė.

Por le tė vazhdojmė tė flasim pėr unazėn qė po kolaudohet. Paketat e protoneve (njėqind miliardė protone nė 2800 "paketa") do tė lėvizin brenda njė gypi (dhjetė cm diametėr) ku krijohet "super boshllėku", mė shumė se nė hapėsirė, njė e mijta e miliardit tė presionit nė nivelin e detit.

Protonet do tė lėvizin me shpejtėsinė e dritės dhe distancėn prej 27 kilometrash do ta pėrshkojnė njėmbėdhjetė mijė herė nė sekondė.

LHC nė fuqinė e saj maksimale do tė arrijė pėr ēdo grup protonesh njė energji tė barabartė me atė tė njė makine tė lėshuar me 1600 kilometra pėr orė.

Ēdo proton do tė ngarkohet me 7 Tev (tera elektrovolt), pra ēdo pėrplasje do tė ēlirojė 14 Tev: njė sasi energjie qė nuk ėshtė arritur mė parė dhe qė konsiderohet se do tė jetė e aftė tė ēlirojė grimca qė nuk janė parė kurrė mė parė.

Nėn sipėrfaqen ku ndodhet laboratori, brenda disa shpellave gjigande ndodhen katėr zhvilluesit e mėdhenj.

Dy janė "Atlas" dhe "Cms" tė cilėt bėjnė njė vėzhgim me njė fushėpamje tė gjerė, ndėrsa dy tė tjerėt "Alice" dhe "Lhcb" kanė si detyrė tė vėzhgojnė objektiva mė tė specifikuar.

"Alice" studion materien nukleare nė njė dendėsi tė lartė, pra nė momentin kur formohen protonet dhe neutronet. Rreth njėzet tė milionat e sekondės pas "Big Bang"-ut.

Do tė jetė faza e parė pas nisjes sė pėrshpejtuesit tė madh, kur pėr tė krijuar "Qgp"-nė do tė pėrplasen bėrthama plumbi: "Alice: ėshtė projektuar pėr tė punuar nė dendėsi mė tė vogla se kjo e fundit, por gjithsesi vitin e parė tė eksperimentit do tė jetė shumė frytdhėnės.

Nė dendėsi tė ulėta, efektet janė mė tė rralla, por qė tė katėrt vėzhguesit do tė marrin informacion sė bashku pėr tė krijuar njė ide mė tė qartė tė tė gjithė procesit.

Aty ėshtė si tė punosh nė eksplorime tė mėdha gjeografike me njė numėr tė madh njerėzish: pėr ēdo vėzhgues kontribuojnė rreth njėqind institute nga rreth tridhjetė vende. Kėta vėzhgues janė makineri gjigande tė ndėrtuara rreth gypit qendror ku do tė kalojnė paketat e protoneve.

Dhe vėzhguesi i dytė, njė prej tė cilėve do tė kėtė njė fushėpamje mė tė gjerė ėshtė "Atlas". Rreth 46 metra i gjatė, me njė diametėr prej 25 metrash dhe me peshė rreth shtatė mijė tonė. Dhe cilado qoftė fizika e re qė do tė zbulohet, "Atlas" dhe "Cms" do tė jenė aty duke e vėzhguar.

Sot e njohim mirė botėn e grimcave fillestare tė pėrshkruara nga teoria e Modelit Standard. Modeli shpjegon mirė, por nuk i pėrgjigjet tė gjitha pyetjeve.

Dimė qė nė univers ka rreth 25 pėr qind materie tė panjohura. Por asnjė nga grimcat qė ne njohim mund tė na japė pėrgjigje dhe tė na shpjegojė pėr materien e panjohur.

Modeli Standard ėshtė njė teori qė na jep njė vizion pėr gjendjen e njohurive tona. Por ajo ēfarė duket emocionuese ėshtė se nga gjithēka qė ne njohim, e ashtuquajtura materie e zakonshme prej sė cilės pėrbėhemi ne dhe ēdo objekt tjetėr nė Tokė, pėrbėn vetėm gjashtė pėr qind tė materies dhe energjisė sė universit.

Por injoranca jonė ėshtė pakufi, pasi pėrtej Modelit Standard ka shumė teori dhe fenomene tė tjera qė sot nuk i njohim, edhe pse e kemi ndonjė ide. Kjo vėrtetohet nė fazėn kur pėrshpejtuesi "Lhc" do tė arrijė pėr herė tė parė energjinė qė u pėrmend mė sipėr.

Termi materie e errėt tregon edhe injorancėn tonė. Jemi pėrballė njė muri dhe kemi shumė pyetje. Nga ky kėndvėshtrim mund tė hapet njė botė e re.

Tė gjitha librat shkencorė aktualė mund tė ndryshojnė ose tė pėrfundojnė tė arkivuar. Pas atij muri mund tė vėrtetohet teoria e Higs, qė deri mė tani ėshtė thjesht njė hipotezė: njė fushė energjie qė pėrcakton masat e ndryshme tė grimcave.

Ose tė grimcave supersimetrike tė quajtura ndryshe "Suzi", tė cilat mund tė shpjegojnė materien e errėt ose masa mjaft tė mėdha qė nuk mund tė ishin prodhuar deri mė sot nė mėnyrė artificiale.

Ndėrsa vėzhguesi i tretė ėshtė "Cms", i cili ka tė njėjtat objektiva me "Atlas"-in, por pėrdor teknologji tė ndryshme nga ky i fundit. Dhe tė dy bashkė, praktikisht, verifikojnė rezultatet e njėri-tjetrit.

Do tė arrijnė tė regjistrojnė njė miliard pėrplasje nė sekondė.

Ndėr to do tė zgjidhen njėqind mijė, qė mund tė jenė interesante dhe nė fund do tė ruhen vetėm 100, ato mė tė pėrsosurat. Ėshtė njė fluks informacioni i tillė sa mund tė krahasohet me tė gjithė fluksin e informacionit tė botės nė atė ēast.

Dhe pėr kėtė arsye, brenda ambienteve tė vėzhguesit "Atlas" janė instaluar njė seri kompjuterėsh (farm) pėr tė seleksionuar tė dhėnat pėrpara se ato tė shkojnė nė laborator pėr t‘u pėrpunuar.

Dhe i fundit mbetet vėzhguesi "Lhcb": ky ėshtė i ndryshėm nga tė tjerėt, sepse nuk ėshtė rrethor, por asimetrik. Vėzhgon mezonet B, tė cilat pas pėrplasjes shkojnė tė gjitha nė tė njėjtin drejtim.

Dhe kėshtu do tė studiojnė asimetrinė materie-antimaterie, njė e miliarda e miliardit tė sekondės pas "Big Bang"-ut. Nė njė temperaturė prej disa miliarda gradė Celsius. Tė gjitha tė dhėnat e eksperimentit pėrfundojnė nė qendrėn kompjuterike.

Analiza ėshtė pjesa pėrfundimtare. Dhe aty, nė atė qendėr kompjuterike, Tim Berners-Lee krijoi web-in, atė "www", qė tashmė e njohim tė gjithė. Dhe aktualisht, pasi nevoja pėr pėrpunim informacioni ėshtė shumė e madhe, u krijua edhe njė rrjet i fuqishėm serverėsh.

"Lhc" do tė prodhojė 15 milionė giga bait informacion ēdo vit, pak a shumė sa tre milionė DVD. Ky kapacitet pėrllogaritjesh ėshtė shpėrndarė nė rreth dyqind qendra tė shpėrndara nė tė gjithė botėn dhe tė ndėrlidhura me njėra-tjetrėn.

Pra edhe disa javė dhe "Lhc" do tė fillojė tė punojė. Por ka diēka tjetėr pėrtej zbulimeve tė mundshme, tė cilat mund tė trondisin shkencėn.

Janė bėrė disa teza sociologjie dhe antropologjie pėr tė kuptuar se si mund tė funksionojė kaq mirė: aty punojnė njerėz me kultura tė ndryshme nga e gjithė bota.

Sigurisht qė ka konkurrencė, por nė transparencė tė plotė kur bėhet fjalė pėr ndarjen e informacionit.

Duke e parė nė njė aspekt tė gjerė, nė fund tė fundit tė lind pyetja: pse nuk ekziston njė Ēern pėr shėrimin e kancerit ose SIDA-s?

GSh

Jon

1307


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

LHC-The Large Hadron Collider

Mesazh  Estilen prej 31.03.10 22:15

LHC - THE LARGE HADRON COLLIDER

Eshte realizuar me ne fund eksperimenti i shumpritur.Pas nje vonese disa oreshe,si pasoje e disa problemeve teknike,u arrit te perplasen thermijat,qe shkaktuan nje mini bigbeng.Ne muajt ne vazhdim shkencaret do te analizojne te dhenat me shprese qe ti japin nje pergjigje disa pyetjeve te veshtira ne lidje me universin dhe perberjen e materies.

Faqja zyrtare e LHC-se, ku paraqiten me hollesi operacioni, detaje te ndryshme rreth projektit, etj.

[You must be registered and logged in to see this image.]
LHC Cooldown Status

Kjo eshte faqja: [You must be registered and logged in to see this link.]

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Estilen prej 01.04.10 17:36

.
.
. Foto te realizuara ne laboratorin me te kushtueshem te botes,me rreth 7 miliard dollare,ne daten 30 mars 2010,gjate kohes se kryerjes se eksperimentit.

.........Kliko mbi foto ta shohesh te zmadhuar


.linku mbi vendin ku u zhvillua minibigbengu
.https://project-cernland.web.cern.ch/project-CERNland/
.


..................CERN
Control Centre on 30 March 2010




Edituar pėr herė tė fundit nga estilen nė 01.04.10 19:28, edituar 1 herė gjithsej

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Luli prej 01.04.10 18:28

Me kete eksperiment shkencetaret duan te vertetojne se a ekziston Zoti (materia e padukshme).

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

720


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Estilen prej 01.04.10 21:31


Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Fikrro prej 18.12.10 16:32

Origjina e universit

[You must be registered and logged in to see this image.]

Sipas popujve Boshongo tė Afrikės Qendrore, nė fillim ekzistonte vetėm errėsira, uji dhe Zoti i madh Bumba. Bumba njė ditė, nga njė dhimbje e fortė stomaku, vjell Diellin. Dielli thau njė pjesė tė ujit, duke nxjerrė nė pah pjesė toke. Ende nė dhimbje tė forta stomaku, Bumba vjell sėrish, duke nxjerrė kėtė herė Hėnėn, Yjet dhe pastaj disa kafshė, leopardin, krokodilin, breshkėn dhe mė nė fund njeriun.

Ky mit i krijmit tė Gjithėsisė, si shumė tė tjerė, pėrpiqet tė japė pėrgjigje pėr pyetjen qė ne tė gjithė ngremė. Pse jemi kėtu? Nga kemi ardhur ne? Pėrgjigjja qė jepet nė pėrgjithėsi ėshtė se njerėzit kanė njė origjinė relativisht tė kohėve tė fundit, sepse kjo gjė duhet tė ketė qenė e qartė, edhe nė kohė tė hershme, se raca njerėzore ėshtė zhvilluar nė sajė tė pėrmirėsimit nė njohuri dhe teknologji. Kėshtu qė origjina e racės njerėzore nuk mund tė ketė qenė shumė e gjatė, sepse nė rast tė kundėrt ajo do tė kishte pėrparuar edhe mė shumė. Pėr shembull, sipas Peshkopit Usher, Libri i Zanafillės vendos krijimin e Gjithėsisė nė orėn 9 nė mėngjes, mė datė 27 tetor, tė vitit 4004 BC.

Nga ana tjetėr objekte tė tilla si malet dhe lumenjtė, kanė ndryshuar shumė pak gjatė kohės sė ekzistencės sė racės njerėzore. Kėto objekte ishin menduar si njė sfond i vazhdueshėm i jetės dhe pėr mė tepėr se kanė ekzistuar nė shekuj si njė peisazh bosh ose ėshtė menduar se janė krijuar nė tė njėjtėn kohė sikurse edhe raca njerėzore.

Megjithatė jo gjithkush ishte i lumtur me idenė se Gjithėsia kishte njė fillim. Pėr shembull, Aristoteli, mė i famshmi prej filozofėve grekė, besonte se Gjithėsia kishte ekzistuar pėrgjithmonė. Diēka e pėrjetshme ėshtė mė e pėrsosur se diēka e krijuar. Ai sugjeroi qė arsyeja qė ne shohim pėrparim nė racėn njerėzore ishte fakti se pėrmbytjet ose fatkeqėsitė e tjera natyrore, e kanė kthyer nė mėnyrė tė pėrsėritur qytetėrimin nė fillimet e tij.

Motivimi pėr tė besuar nė njė Gjithėsi tė pėrjetshme ėshtė dėshira pėr tė shmangur ndėrhyrjen Hyjnore pėr tė krijuar Gjithėsinė dhe pėrparimin e saj. Nga ana tjetėr, ata qė besonin se Gjithėsia kishte njė fillim, e pėrdorin atė si njė argument pėr ekzistencėn e Perėndisė, si shkak i parė apo forcė lėvizėse kryesore e Gjithėsisė.

Nėse dikush beson se Gjithėsia kishte njė fillim, pyetja qė shtrohet ėshtė qartė: Ēfarė ka ndodhur para fillimit? Ēfarė bėnte Zoti pėrpara se tė krijonte kėtė botė? A mos vallė Ai po pėrgatiste Ferrin pėr njerėzit qė bėjnė pyetje tė tilla? Problemi nėse Gjithėsia kishte apo jo njė fillim, ishte njė shqetėsim i madh pėr filozofin gjerman, Immanuel Kant . Ai e ndjeu se kishte kontradikta logjike nė kėtė gjė. Nė qoftė se Gjithėsia kishte njė fillim, pse u desh tė prisnim njė kohė tė pafund para se tė kishim fillimin? Ai e quajti kėtė gjė tezė.

Nga ana tjetėr, nė qoftė se Gjithėsia kishte ekzistuar pėrgjithmonė, pse u desh tė prisnim njė kohė tė pafund pėr tė arritur fazėn e tanishme? Ai e quajti kėtė gjė antitezė. Qoftė teza, ashtu edhe antiteza, varen thelbėsisht nga supozimi i Kantit, sė bashku me pothuajse tė gjithė bashkohėsit e tij, se koha nė vetvete ka karakter absolut. Kjo ėshtė njėlloj si tė thuash se vijmė nga njė e kaluar e pafund dhe shkojmė nė njė tė ardhme tė pafund, nė mėnyrė tė pavarur nga fakti nėse Gjthėsia ekziston apo jo.

Ky parim ėshtė ende nė mendjen e shumė shkencėtarėve tė sotėm. Megjithatė nė 1915, Einstein-i paraqiti nė qarqet akademike europiane teorinė e tij revolucionare, Relativitetin e Pėrgjithshėm. Nė kėtė teori, hapėsirė-koha nuk ėshtė absolute, pra nuk ėshtė mė njė sfond i fiksuar i ngjarjeve nė kontinumin katėr-pėrmasor. Nė kėtė teori, hapėsira dhe koha janė madhėsi dinamike tė cilat janė formuar nga energjia dhe lėnda nė Gjithėsi. Kėto madhėsi janė pėrcaktuar nė kuadėr tė ekzistencės sė Gjithėsisė, kėshtu qė nuk ka asnjė kuptim logjik tė flasim pėr kohėn para krijimit tė Gjithėsisė. Kjo ėshtė njėlloj si tė kėrkojmė njė pikė e cila ndodhet nė Jug tė Polit tė Jugut!!!

Nėse Gjithėsia nė thelb ėshtė e pandryshueshme nė kohė, siē pėrgjithėsisht mendohej nga shkencėtarėt para viteve 1920, nuk do tė kishte arsye qė koha tė mos pėrcaktohej nė mėnyrė arbitrare larg nė tė kaluarėn. Ēdo i ashtuquajtur fillim i Gjithėsisė do tė jetė artificial dhe nė kėtė kuptim dikush mund tė shtrijė historinė e Gjithėsisė prapa, nė kohė tė hershme. Nė kėtė mėnyrė mund tė themi se Gjithėsia u krijua vitin qė shkoi, muajin e kaluar ose dje, por me tė gjitha kujtimet dhe dėshmitė fizike, duket si tė ishte shumė mė e vjetėr.

Kjo gjė ngre shqetėsime tė thella filozofike rreth kuptimit tė ekzistencės. Personalisht do tė merrem me kėtė gjė duke pranuar atė qė ėshtė quajtur pėrafrim pozitivist apo filozofi pozitiviste . Thelbi e filozofisė pozitiviste qėndron nė faktin se ne interpretojmė tė dhėnat qė marrim nga shqisat tona nė bazė tė njė modeli qė ne kemi ngritur pėr Gjithėsinė. Nė kėtė mėnyrė nuk mund tė pyesim nėse modeli paraqet realitetin. Pyetja qė mund tė bėjmė ėshtė a funksionon ky model apo jo. Njė model thuhet se ėshtė njė model i mirė, nė qoftė se, sė pari, ai interpreton njė gamė tė gjerė tė vėzhgimeve tė kryera dhe fakteve eksperimentale, nė kushtet e njė modeli tė thjeshtė dhe elegant dhe sė dyti, nė qoftė se modeli bėn parashikime tė caktuara qė mund tė verifikohen apo tė hidhen poshtė prej eksperimentit.

Duke u bazuar nė filozofinė pozitiviste mund tė krahasohen dy modele tė Gjithėsisė, njė model sipas tė cilit Gjithėsia u krijua vitin e kaluar dhe njė model nė tė cilin Gjithėsia ka ekzistuar shumė mė gjatė se njė vit. Modeli nė tė cilin Gjithėsia ka ekzistuar pėr shumė kohė mund tė shpjegojė gjėra tė tilla si binjakėt identik , qė kanė njė kauzė tė pėrbashkėt nė kohėra tė hershme ndėrsa modeli nė tė cilin Gjithėsia ėshtė krijuar vitin e kaluar nuk mund tė shpjegojė kėto ngjarje. Pra themi se modeli i parė ėshtė mė i mirė. Nė filozofinė pozitiviste nuk mund tė ngremė pyetje tė tipit: A ka ekzistuar vėrtet Gjithėsia pėrpara apo thjesht na shfaqet kėshtu. Nė filozofinė pozitiviste kjo ėshtė e njėjta gjė.

Nė njė Gjithėsi statike nuk ka njė pikė tė pėrcaktuar natyrshėm si fillim. Situata ndryshoi nė mėnyrė radikale rreth viteve 1920 kur astrofizikani i famshėm, Edwin Hubble filloi vėzhgimet me njė teleskop 10 inē nė malin Wilson, California.

Hubble zbuloi se yjet nuk janė tė shpėrndara nė mėnyrė uniforme nė tė gjithė hapėsirėn, por janė mbledhur sė bashku nė grupe tė mėdha tė quajtura galaktika.

Duke matur dritėn qė vinte nga galaktikat, Hubble arriti tė pėrcaktojė shpejtėsitė e lėvizjes tyre. Ai priste qė shumė galaktika tė vinin drejt nesh dhe po ashtu shumė tė tjera tė ishin duke u larguar. Kjo gjė do tė sillte si pasojė njė Gjithėsi tė pandryshueshme me kalimin e kohės. Por pėr habinė e tij, Hubble gjeti se gati tė gjitha galaktikat janė duke u larguar nga ne, pasi ai mati zhvendosjen e dritės qė vinte nga galaktikat dhe kjo zhvendosje ishte drejt sė kuqes dhe referuar efektit Doppler, burimi i dritės largohet nga marrėsi me njė shpejtėsi qė pėrcaktohet nga zhvendosja e frekuencės.

Pėr mė tepėr ai zbuloi se sa mė larg nesh tė ishin galaksitė aq mė shpejt ato largoheshin prej nesh. Gjithėsia nuk ėshtė statike nė kohė, sikurse tė gjithė mendonin nė atė kohė, ajo ėshtė nė zgjerim . Distanca midis galaktikave tė largėta vjen duke u rritur me kalimin e kohės.

Zgjerimi i Gjithėsisė, ishte njė nga zbulimet mė tė rėndėsishme shkencore tė shekullit tė 20, apo tė ēdo shekulli. Ky zbulim transformoi nė mėnyrė radikale debatin nėse Gjithėsia kishte njė fillim apo jo. Nė qoftė se galaktikat janė duke u larguar prej nesh, kohė mė parė ato duhet tė kenė qenė mjaft afėr me njėra-tjetrėn. Nėse shpejtėsia e tyre konsiderohet konstante, ato do tė kenė qėnė tė gjitha nė njė vend, rreth 15 miliardė vjet mė parė. A ishte ky fillimi i Gjithėsisė?

Shumė shkencėtarė janė ende tė pakėnaqur me njė Gjithėsi qė ka njė fillim sepse duket sikur kjo gjė nėnkupton se ligjet e fizikės thyhen. Disa mund tė angazhojnė njė agjenci e jashtme, tė cilėn pėr lehtėsi e quajmė Zot, pėr tė pėrcaktuar se si e pati fillimin Gjithėsia. Disa tė tjerė kanė avancuar duke propozuar teori nė tė cilat Gjithėsia ėshtė nė zgjerim nė kohėn e sotme, por nuk ka njė fillim. Njė nga kėto teori ėshtė “Steady State Theory” , e propozuar nga Bondi, Gold, dhe Hoyle nė 1948.

Nė “Steady State Theory” ideja ėshtė qė veē largimit tė galaktikave kemi edhe formimin prej materies tė galaktikave tė reja, tė shpėrndara nė mėnyrė uniforme nė tė gjithė hapėsirėn. Nė kėtė mėnyrė Gjithėsia ka ekzistuar pėrgjithmonė dhe na shfaqet e njėjtė nė ēdo kohė. Kjo veti e fundit ka njė virtyt tė madh nga pikėpamja pozitiviste, mund tė japė njė parashikim tė caktuar i cili mund tė verifikohet me anė tė vėzhgimit. Grupi i radio-astronomisė nė Cambridge, nėn udhėheqjen e Martin Ryle, nė fillim tė viteve 1960 bėri njė studim tė burimeve tė radiovalėve. Ata arritėn nė pėrfundimin se kėto burime janė tė shpėrndara nė mėnyrė uniforme nėpėr qiell, duke treguar se shumica e burimeve ėshtė jashtė galaksisė tonė.

“Steady State Theory” parashikoi formėn e grafikut tė numrit tė burimeve kundrejt fuqisė sė tyre. Por vėzhgimet treguan se burimet ishin mė tė dobėta se sa ishin parashikuar nga teoria, duke arritur nė pėrfundimin se densiteti i burimeve ishte mė i lartė nė tė kaluarėn. Kjo ėshtė nė kundėrshtim me supozimin bazė tė “Stady State Theory”, sipas tė cilit ēdo gjė ishte konstante nė kohė. Pėr kėtė, dhe tė tjera arsye, “Steady State Theory” u braktis.

Njė tjetėr pėrpjekje pėr tė shmangur njė Gjithėsi e cila ka njė fillim, ishte sugjerimi se ka pasur njė fazė tė mėparshme kontraktuese tė Gjithėsisė, por pėr shkak tė rrotullimit dhe parregullsive lokale, materia nė Gjithėsi nuk ėshtė pėrqendruar e gjitha nė tė njėjtėn pikė. Nė kėtė mėnyrė pjesė tė ndryshme tė materies do tė shmangin njėra-tjetrėn dhe Gjithėsia do tė jetė sėrish nė zgjerim, me njė densitet i cili mbetet i fundėm.

Dy shkencėtarė rusė, Lifshitz dhe Khalatnikov, kanė vėrtetuar se njė tkurrje tė pėrgjithshme pa praninė e njė simetrie tė saktė, gjithmonė do tė ēojė nė njė fryrje tė Gjithėsisė, me densitet i cili mbetet i fundėm. Ky rezultat ishte shumė i pėrshtatshėm pėr materializmit dialektik Marksist-Leninist sepse shmang mjaft pyetjeve tė vėshtira nė lidhje me krijimin e Gjithėsisė.

Kur Lifshitz dhe Khalatnikov publikuan pohimin e tyre, Hawking ishte njė student 21-vjeēar, duke kėrkuar diēka pėr tė pėrfunduar tezėn e tij tė doktoraturės. Hawking nuk i besoi tė ashtuquajturės teorema “Lifshitz-Khalatnikov”, dhe sė bashku me Roger Penrose vendosėn tė zhvillonin teknika tė reja matematikore pėr tė studiuar kėtė ēėshtje. Ata treguan se Gjithėsia nuk mund tė pėsonte fryrje. Nė qoftė se Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit e Einstein-it ėshtė e saktė, atėherė do tė ketė njė singularitet, njė pikė me dendėsi dhe lakueshmėri tė hapėsirė-kohės tė pafundme, pikė nė tė cilėn koha pati fillimin e saj .

Provat e para eksperimentale pėr tė konfirmuar idenė se Gjithėsia kishte njė fillim shumė tė dendur, erdhėn nė tetor 1965, disa muaj pas rezultatit tė parė tė Hawking nė lidhje me singularitetet, me anė tė zbulimit tė njė sfondi tė dobėt mikrovalėsh nė tė gjithė hapėsirėn. Kėto mikrovalė janė tė njėjta si ato nė furrat tona me mikrovalė, por shumė shumė mė pak tė fuqishme. Kėto mikrovalė do tė ngrohnin njė pica nė vetėm -271.3 gradė celsius, gjė qė nuk mjafton pėr tė shkrirė pican e jo mė gatimin e saj. Tė gjithė ne nė fakt mund tė vėzhgojmė kėto mikrovalė duke vendosur televizorin nė njė kanal bosh.

Disa pėrqind tė pikave tė bardha qė ne shohim nė ekran, shkaktohen nga ky sfond i mikrovalėve. I vetmi interpretim i arsyeshėm i kėtij sfondi ėshtė se ky ėshtė njė rrezatimit i mbetur nga njė gjėndje fillestare tepėr e nxehtė dhe e dendur e Gjithėsisė. Me zgjerimin e Gjithėsisė, rrezatimi ėshtė ftohur dhe sot shikojmė vetėm disa mbetje tė zbehta tė kėsaj tė kaluare pėrvėluese.

Edhe pse teorema e singularitetit “Hawking-Penrose” parashikoi se Gjithėsia kishte njė fillim, ajo nuk e thotė asgjė lidhur me atė se si ka filluar Gjithėsia. Ekuacionet e Relativitetit tė Pėrgjithshėm bien poshtė nė pikat singulare. Kėshtu qė teoria e Einstein-it nuk mund tė parashikojė se si ka filluar Gjithėsia por vetėm se si do tė zhvillohet pasi ajo ka filluar. Nė njė pikė tė tillė kemi dy mundėsi zgjedhje: e para janė pėrfundimet e arritura nga Hawking-Penrose dhe e dyta ėshtė tė pranojmė qė Perėndia zgjodhi mėnyrėn sė si e pati fillimin Gjithėsia, arsyet e tė cilės ne nuk mund ti kuptojmė.

Kjo ishte pikėpamja e Papa Gjon Palit tė II-tė. Nė njė konferencė mbi kozmologjinė tė mbajtur nė Vatikan, Papa u tha delegatėve se ishte dakord pėr studimin e Gjithėsisė pas fillimit tė saj, por ata nuk duhet tė hetojnė nė lidhje me vetė fillimin e Gjithėsisė, pėr shkak se ky ishte momenti i Krijimit dhe rrjedhimisht ėshtė njė ēėshtje ekskluzive e Zotit. Hawking, si pjesėmarrės nė kėtė konferencė, thotė se ishte i kėnaqur qė Papa nuk e kuptoi letrėn qė Hawking kishte paraqitur nė konferencė ku sugjeronte njė skenar se si Gjithėsia kishte filluar. Unė nuk dua qė mendimet e mia tė shėrbejnė pėr tė mė dorėzuar nė “institucionet” e inkuizicionit, si Galileo, shprehet Hawking.

Interpretimi tjetėr, ai i pėrfundimeve tė arritura nga rezultatet e Hawking-Penrose, i cili mbėshtetet nga pjesa mė e madhe e shkencėtarėve tė sotėm, ėshtė se Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit bie poshtė nė fusha shumė tė forta gravitacionale, tė cilat ekzistonin nė Gjithėsinė e hershme. Kjo teori duhet tė zėvendėsohet nga njė teori mė e plotė. Nė kėtė pėrfundim arrijmė edhe nisur nga fakti se Relativiteti i Pėrgjithshėm nuk e merr nė konsideratė strukturėn nė shkallė tė vogėl tė materies, qė qeveriset nga Teoria Kuantike . Kjo gjė nė thelb nuk ka rėndėsi sepse shkalla e Gjithėsisė ėshtė shumė e madhe nė krahasim me shkallėt mikroskopike nė tė cilat qeveris Teoria Kuantike e Fushės. Por kur Gjithėsia ka patur pėrmasat e Planck-ut , pėrmasa tė rendit 10-33cm, tė dy shkallėt janė tė njėjta dhe Teoria Kuantike duhet domosdoshmėrisht tė merret nė konsideratė.

Pėr tė kuptuar origjinėn e Gjithėsisė, ne kemi nevojė tė kombinojmė Teorinė e Pėrgjithshme tė Relativitetit me Teorinė Kuantike. Mėnyra mė e mirė pėr tė bėrė kėtė gjė ėshtė tė pėrdorim idenė e Feynman-it tė njė shume sipas tė gjitha historive tė mundshme. Richard Feynman ishte njė personazh i gjallė, i cili ka luajtur nė bateri bongo nė njė Strip-Club nė Pasadena dhe gjithashtu ishte njė fizikan i shkėlqyer nė “California Institute of Technology”. Ai propozoi qė njė sistem kalon nga njė gjendje A nė njė gjendje B sipas ēdo rruge apo historie tė mundshme.

Ēdo rrugė apo histori ka njė amplitudė apo intensitet tė caktuar dhe probabiliteti i kalimit tė sistemit nga A nė B jepet duke mbledhur amplitudat pėr ēdo rrugė tė mundshme kalimi. Mund tė kemi njė histori nė tė cilėn Hėna ėshtė e pėrbėrė prej djathit blu, por amplituda e kėsaj gjėje ėshtė mjaft e ulėt. Sigurisht kjo gjė ėshtė njė lajm i keq pėr minjtė.

Probabiliteti pėr njė gjendje tė Gjithėsisė nė kohėn e tashme jepet duke mbledhur tė gjitha amplitudat sipas tė gjitha historive qė arrijnė nė kėtė gjendje. Por si fillojnė kėto histori ose rrugė? Kjo ėshtė pyetja origjinės sė Gjithėsisė nė njė tjetėr formė. Do tė kėrkojmė njė dekret nga Krijuesi se si filloi Gjithėsia apo gjendjen fillestare tė Gjithėsisė do e pėrcaktojmė nga njė ligj i shkencės?

Nė fakt kjo pyetje do tė dilte edhe nė qoftė se historitė e Gjithėsisė i takojnė njė tė kaluare tė pafund. Por kjo pyetje do tė lindte shumė mė shpejt nėse pranojmė se Gjithėsia filloi sė ekzistuari vetėm 15 miliardė vjet mė parė. Problemi i asaj qė ka ndodhur nė fillim tė gjithēkaje, ėshtė pak a shumė si ēėshtja e asaj qė ndodhi nė mesjetė, kur njerėzit mendonin se bota ishte e sheshtė. A ėshtė bota njė pjatė tė sheshtė, me detin qė derdhet nga buzėt e kėsaj pjate? Unė mendoj se jo. Mjaft njerėz e kanė testuar eksperimentalisht kėtė gjė, ndoshta pa e kuptuar. Ata i kanė qėnė rreth botės dhe nuk kanė rėnė poshtė pasi kanė arritur “buzėt e pjatės”.

Siē e dimė tė gjithė, problemi i asaj qė mendohej pėr botėn nė mesjetė, ėshtė zgjidhur kur njerėzit kuptuan se bota nuk ishte njė pjatė tė sheshtė, por njė sipėrfaqe tė lakuar. Megjithatė problemi i kohės duket sikur ėshtė e ndryshe. Duket sikur koha ėshtė e ndarė nga hapėsira dhe ėshtė si njė model shinash hekurudhore. Nėse ka njė fillim, do tė duhet me patjetėr tė jetė dikush pėr tė vendosur nisjen e “trenave”.

Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit e Einstein-it, unifikoi kohėn dhe hapėsirėn nė njė tė vetme: hapėsirė-kohėn, por koha ishte ende e ndryshme nga hapėsira dhe ngjante si njė korridor, i cili ose kishte njė fillim dhe njė mbarim ose ishte i pafundėm. Megjithatė kur Jim Hartle dhe S. Hawking kombinuan Relativitetin e Pėrgjithshėm me Teorinė Kuantike, arritėn nė pėrfundimin se nė kushte ekstreme koha mund tė sillet si njė drejtim tjetėr i hapėsirės. Kjo do tė thotė se mund tė shpėtojmė nga problemi i njė kohe qė ka njė fillim nė mėnyrė tė ngjashme me shpėtimin nga pikpamja mesjetare e njė bote me anė.

Nėse supozojmė se fillimi i Gjithėsisė ishte si Poli i Jugut tė Tokės, me gjerėsinė gjeografike qė luan rolin e kohės, Gjithėsia do tė fillojė si njė pikė nė Polin e Jugut. Duke lėvizur nė veri rrathėt me gjerėsi gjeografike konstante, tė cilat paraqesin madhėsinė e Gjithėsisė, do tė zgjerohen. Tė pyesėsh se ēfarė ka ndodhur para fillimit tė Gjithėsisė ėshtė njė pyetje pa kuptim sepse nuk ka asgjė nė jug tė Polit tė Jugut.

Koha, e matur si shkallė e gjerėsisė gjeografike, do tė ketė fillimin nė Polin e Jugut, por Poli i Jugut ėshtė si ēdo pikė tjetėr. Dikush mund tė thotė: unė kam qenė nė Antarktidė por jo nė Polin e Jugut.

Ligjet e Natyrės qė veprojnė nė Polin e Jugut veprojnė dhe nė ēdo vend tjetėr. Kjo do tė heqė kundėrshtimin mbi vjetėrsinė e fillimit tė Gjithėsisė, ky do tė jetė njė vend ku ligjet e fizikės bien poshtė. Fillimi i Gjithėsisė, do tė qeveriset nga ligjet e fizikės.

Tabloja e zhvilluar nga Jim Hartle dhe Stephen Hawking pėr njė krijim spontan kuantik tė Gjithėsisė ėshtė pak a shumė si formimi i flluskave tė avullit nė ujin qė vlon.

Ideja ėshtė se rrugėt mė tė mundshme tė krijmit tė Gjithėsisė, do tė jenė si siperfaqet e flluskave. Shumė flluska tė vogla do tė shfaqen dhe pastaj do tė zhduken sėrish. Kėto do i korrespondojnė mini-Gjithėsive tė cilat do tė zgjerohen por do tė tkurren (kolaps) pėrsėri, ndėrsa kanė ende pėrmasa mikroskopike. Ato janė Gjithėsi alternative tė mundshme por nuk janė me interes pėr shkak se nuk “jetojnė” mjaftueshėm pėr zhvillimin e yjeve, galaktikave dhe jetės inteligjente.

Megjithatė disa nga flluskat e vogla do tė rriten nė njė madhėsi tė caktuar, nė tė cilėn ato janė tė sigurta nga kolapsi. Ato do tė vazhdojnė tė zgjerohen me njė shpejtėsi gjithnjė e mė tė madhe dhe do tė formojnė flluskat qė ne shohim nė ujin qė vlon. Ato i korrespondojnė Gjithėsive qė nisin tė zgjerohen me njė shpejtėsi gjithnjė nė rritje. Ky quhet inflacion, sikurse ēmimet qė rriten ēdo vit nė ekonomitė botėrore.

Rekordi botėror pėr inflacionin ishte nė Gjermani pas Luftės sė Parė Botėrore. Ēmimet u rritėn me njė faktor prej dhjetė milion herėsh nė njė periudhė prej 18 muajsh. Por kjo nuk ėshtė asgjė nė krahasim me inflacionin nė fillimet e Gjithėsisė. Gjithėsia u zgjerua me njė faktor miliarda e miliarda herė nė njė fraksion sekonde. Ndryshe nga inflacioni nė ēmime, inflacioni nė fillimin e Gjithėsisė ishte njė gjė shumė e mirė. Ky inflacion prodhoi njė Gjithėsi shumė tė madhe dhe uniforme, ashtu si ne e shohim sot.

Megjithatė Gjithėsia nuk ėshtė plotėsisht uniforme. Nė shumėn sipas tė gjitha historive tė mundshme tė universit, histori tė cilat kanė parregullsi shumė tė vogla, do tė kemi njė probabilitet tė lartė pėr njė histori tė Gjithėsisė plotėsisht tė rregullt dhe uniforme. Teoria parashikon se Gjithėsia nė fillimin e saj ka tė ngjarė tė ketė patur jo-uniformitete tė vogla. Kėto parregullsi tė universit tė hershėm do tė kenė si pasojė variacione tė vogla nė intensitetin e sfondit tė mikrovalėve matur nė drejtime tė ndryshme. Ky sfond mikrovalėsh ėshtė vėzhguar nga sateliti MAP dhe rezultati i marrė jep ato lloj variacionesh tė cilat janė parashikuar nga teoria. Kjo gjė konfirmon faktin se jemi nė rrugė tė drejtė.

Ekzistenca e jo-uniformiteteve nė Gjithėsinė e hershme do tė thotė se disa zona do tė kenė densitet pak mė tė lartė se disa zona tė tjera. Tėrheqja gravitacionale suplementare e zonave me densitet mė tė lartė do tė ngadalėsojė procesin e zgjerimit tė kėsaj zone dhe eventualisht mund tė shkaktojė njė tkurrje tė kėsaj zone, pėr tė formuar mė pas galaktikat dhe yjet. Pra, nėse shikojmė me kujdes hartėn e mikrovalėve, ajo ka pika blu nė tė gjithė strukturėn e Gjithėsisė. Kjo do tė thotė se Ne jemi produkt i fluktuacioneve kuantike nė Gjithėsinė e hershme. E parė nė kėtė formė, Perėndia vėrtetė ka luajtur me zare!

Nė njėqind vitet e fundit ėshtė bėrė njė progres i jashtėzakonshėm nė studimin e Gjithėsisė. Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit, si dhe zbulimin i zgjerimit tė Gjithėsisė, shkėrrmoqi pikėpamjen e vjetėr tė njė Gjithėsie statike. Nė vend tė kėsaj, Relativiteti i Pėrgjithshėm parashikoi se Gjithėsia dhe vetė koha do tė fillojnė nė “Big Bang”. Kjo teori gjithashtu parashikoi se koha do tė ketė njė fund dhe ky fund do tė jetė nė vrimat e zeza. Zbulimi i sfondit kozmik tė mikrovalėve dhe vrojtimi i vrimave tė zeza mbėshtesin kėto konkluzione. Ky ėshtė njė ndryshim radikal nė pikėpamjen tonė pėr Gjithėsinė dhe realitetin nė vetvete.

Edhe pse Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit parashikoi se Gjithėsia duhet tė ketė ardhur nga njė e kaluar nė tė cilėn lakimi i hapsirė-kohės arrinte mbyllėsinė e saj, nuk mund tė parashikojė se si “lindi” Gjithėsia prej “Big Bang”. Kėshtu qė Relativiteti i Pėrgjithshėm, i vetėm, nuk mund tė japė pėrgjigje pėr pyetjen themelore tė kozmologjisė: Pse ekziston Gjithėsia, nė ē’mėnyrė ajo ka “lindur”? Megjithatė, nė qoftė se Relativiteti i Pėrgjithshėm kombinohet me Teorinė Kuantike, kjo mund tė bėjė tė mundur tė parashikojmė se si filloi Gjithėsia. Fillimisht ajo do tė zgjerohet me njė shpejtėsi gjithnjė e mė tė madhe. Gjatė kėsaj periudhe inflacioniste, “martesa” e dy teorive parashikon krijimin e fluktuacioneve tė vogla tė cilat do tė ēojnė nė formimin e galaktikave, yjeve dhe tė gjitha strukturave tė tjera nė Gjithėsi.

Kjo gjė ėshtė konfirmuar nga vėzhgimi i jo-uniformiteteve tė vogla nė sfondin kozmik tė mikrovalėve, ekzaktėsisht me tė njėjtat veti tė parashikuara nga teoria. Pra duket se njezėzimi ėshtė nė rrugė tė drejtė pėr tė kuptuar origjinėn e Gjithėsisė, edhe pse do tė duhet akoma shumė punė. Njė dritare e re pėr tė kuptuar Gjithėsinė e hershme do tė hapet kur ne tė arrijmė dedektimin e valėve gravitacionale apo kuanteve tė bashkėveprimit gravitacional tė quajtur gravitone. Valėt gravitacionale pėrhapen lirisht qysh prej kohės sė Gjithėsisė sė hershme, tė papenguara nga ndėrhyrja e ēfarėdo lloj materiali.

Pavarėsisht disa sukseseve tė mėdha, jo ēdo gjė ėshtė zgjidhur. Ne ende nuk e kemi arritur tė kuptojmė teorikisht zgjerimin e Gjithėsisė, do tė vazhdojė tė zgjerohet nė mėnyrė tė pėrshpejtuar apo pas njė periudhe tė gjatė zgjerimi do tė ngadalėsohet. Pa kuptuar kėtė gjė, ne nuk mund tė jemi tė sigurt pėr tė ardhmen e Gjithėsisė. A do tė vazhdojė Gjithėsia tė zgjerohet pėrgjithmonė? A ėshtė inflacioni njė ligj i natyrės? A mos vallė Gjithėsia do tė pėsojė njė kolaps total duke pėrfunduar nė atė qė quhet “Big Crunch”? Rezultatet e reja tė marra nga vėzhgimet dhe pėrparimet nė fushėn teorike sa vijnė e po bėhen mė tė dendura. Jemi shumė afėr momentit kur mund tė japim pėrgjigje pėr pyetjet e vjetra sa vetė njerėzimi: Pse jemi kėtu? Nga vijmė nga ne?


Ergys Rexhepi

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Bohan prej 19.12.10 19:16

Shum Interesant Postimi.

Bohan

Kush jemi... Nga Vijme... Ku po shkojme...

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

krijimi univerzit e perse zgjeroet ja perse.

Mesazh  muli@live.be prej 19.12.10 21:23

univerzi qysh nga zanafilla e krijimit te vet e deri me tej eshte ne zgjerim e siper.
perse zgjerohet...,
pergjigjeja eshte se univerzi eshte sikurse nje balon edhe qdo her kur i fryet balones ajo shkon e zgjerohet deri tek nje cak ku nuk dote ket me ve,d per tu zgjeruat balona dhe pelcet.
ashtu edhe univerzi zgjeroet e zgjeroet deri ne piken e fundit kur dote pelcas dhe gjitha galaktikat yjet egjithqka qe gjindet ne univerz dote shkaterroen edhe dote zhduken me kalimin e kohes dhe prap dote grumbulloen therrmijat e pelcitjes te nje madhsie sa nje ylli e prap aj yll dote pelcaj ekrijoet perseri univerz iri edhe lindin diej te rie yje te rij planeta egjithqka sikur me par.
zoti cek ne kuran ne ekrijuam(univerzim) ate edhe dota zgjerojm ate deri ne mas sa dote jet nevoja e prap dote prishet e prap dota krijom qe nga e para.
pershendetje gjithve lexuesve ndoshta juka pelqye mendimi im sepse ket ekam studijuar ne disa libra edhe gjirime filmike dokumentare ne lidhje me univerzin edhe zanafilla e saj.

muli@live.be

12


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  benardi prej 20.12.10 15:15

Origjina e botės

Ēdo gjė qė ekziston rreth nesh – bota qė na rrethon – nga vjen e gjitha kjo? Nė radhė tė parė, pėrse ėshtė ajo aty? Sa i vjetėr ėshtė Universi? Apo a ėshtė ai gjithmonė aty? A jemi ne me tė vėrtetė tė veēantė nė kohė dhe hapėsirė? A do tė arrimė tė kuptojmė se si filloi gjithēka? Nga ėshtė bota?

Kozmologjia po punon pėr tė studiuar edhe cepin mė tė skajshėm tė Universit. Pėr herė tė parė mund t’u japim shpjegim pyetjeve rreth fillimit dhe zhvillimit tė Universit me anė tė vėzhgimeve reale. Me teleskopėt e sotshėm, me pėrshpejtuesit e grimcave dhe me super kompjuterėt, shkencėtarėt po arrijnė, ēdo herė e mė tej, ta pėrplotėsojnė imazhin se si u krijua Universi.


Udhėtimet nė kohė me anė tė dritės

Nė Berkeley University tė Kalifornisė astrofizikani Saul Perlmutter studion „yjet eksploduese“. Imazhet ai i merr nga teleskopi hapėsinor Hubble. Astronomėt i quajnė kėta yje Supernova. Supernovat hyjnė nė ngjarjet mė tė dhunshme tė Universit. Ato eksplodojnė me fuqinė e trilion trilionė bombave atomike. Drita e tyre shndrit pėr njė kohė tė shkurtėr mė shumė se e njė galaktike tė tėrė. Pėr shkak se drita e tyre mund tė pėrllogaritet shumė saktė, Perlmutter mundet tė na japė largėsinė e tyre nga Toka dhe, nė kėtė mėnyrė, mund tė hedhim njė vėshtrim nga e kaluara.

Perlmutter:
Tė gjithė kėto Supernova janė ekplozione qė kanė ndodhur para njė, dy, tre miliardė vitesh. Nė ēastin kur studiojmė njė nga kėto supernova, ato na tregojnė diēka rreth kėtij momenti tė historisė para njė apo dy miliardė vitesh, ndėrkohė qė ne pėrpiqemi tė qėmtojmė sa mė shumė e mundur, pėr tė zbuluar se si ka qenė Universi para dy, pesė apo dhjetė miliardė vitesh.

Pra ēdo vėzhgim drejt gjithėsisė ėshtė po ashtu edhe njė udhėtim nė kohė, mbrapa nė tė kaluarėn. Yjet, galaktikat, mjegullnajat spirale janė aq larg, saqė dritės i duhet shumė rrugė pėr tė bėrė deri nė tokė. Njė rreze drite pėr njė vit kalon njė rrugė prej 9 ½ miliardė kilometrash. Dritės sė Diellit tonė i duhet vetėm 8 minuta qė tė mbėrrijė tek ne. Por dritės sė Andromedės, galaktikės mė tė afėrt me Rrugėn e Qumėshtit, i duhen 2 ½ milionė vite deri tek ne.

Shkretėtira nė Kili. Kėtu ndodhet vegla mė e madhe e njerėzimit nė tokė e bėrė pėr tė vėzhguar Gjithėsinė. Ėshtė Very Large Telescope, shkurt VLT.

Ky teleskop nuk ėshtė vetėm njė dylbi i fuqishėm, por gjithashtu edhe njė makinė kohe. Me tė shkencėtarėt kanė mundėsinė tė depėrtojnė sa mė larg nė Kozmos. Nė thellėsitė e Gjithėsisė ata kėrkojnė zonat ku u krijuan yjet e para nga gjella kozmike e zanafillės qė mė pas do tė formonin formacionet komplekse dhe tė mrekullueshme: galaktikat, prej tė cilave ėshtė ndėrtuar Universi.

Dr. Natascha Förster Schreiber dhe ekipi saj nga Instituti Max Planck pėr fizikė extraterrestrale nė Garching janė nė kėrkim tė lidhjes mes yjeve tė para dhe galaktikave mė tė hershme.

Si qe e mundur qė nga strukturat e para difuze tė zhvilloheshin forma tė qarta tė njė galaktike? Imazhet e para qė morėm nga VLT-ja na shfaqin sisteme yjesh 10 miliardė vit-drite larg. Trajta tė paqarta skematike. Tani shkencėtarėt duhet tė vendosin rreth njė njolle drite. Vetėm atėherė mund t’ia drejtojnė tė gjithė forcėn e dritės tė Teleskopit objektit tė pėrzgjedhur. Po morėn njė vendim tė gabuar, do me thėnė Teleskopin ia drejtojnė njė mjegullnaje difuze yjesh nė vend njė galaktike, kjo do tė thotė tė humbasėsh kohė teleskopi shumė tė ēmueshme.

Dr. Natascha Förster Schreiber:
Nė fakt, ne dimė shumė pak. Nė Universin e hershėm objektet janė shumė larg, andaj dhe na shfaqen me dritė tė dobėt. Gjithēka shohim ėshtė njė pikė e vogėl. Por edhe pėr atė nevojiten orė tė tėra vėzhgimi. Ne dimė tmerrėsisht pak rreth kėtyre objekteve. Njohim vetėm tiparet e pėrgjithshme, por asgjė rreth hollėsive se si duken kėto galaktika? A kanė ato formėn e sheshtė si Rruga e Qumėshtit? Apo kanė formė elipzoide? Me gjithė progresin e bėrė me Teleskopin Hubble apo VLT na kanė mbetur edhe shume pyetje tė hapura qė u duhet dhėnė pėrgjigje nėpėrmjet kėrkimeve tona.
Megjithatė kėto vėshtrime tė thella nė historinė e Universit, nė madhėsinė dhe shtrirjen e tij, janė bėrė tė mundura vetėm para pak kohėsh. Madje nė vitet njėzetė tė shekullit tė kaluar kozmologėt besonin se Universi pėrbėhej vetėm nga galaktika jonė, Rruga e Qumėshtit. Gjithėsia pėr ta ishte e palėvizshme dhe e amshueshme. Universi ka qenė gjithmonė aty dhe i pandryshueshėm. Pėr kėtė s’dyshonte njeri. Tek tani kozmologjia e di qė ekzistojnė miliarda galaktika dhe se Universi ėshtė i pakufishėm.



shkenca.org

benardi

79


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Idlir prej 21.12.10 15:00

Sikur te jene nje cike me te shkurtra keto shkrime, pasi me c'duket jemi ne nje terren te mirefillte shkencor, nderkohe qe s'kemi ende nje mendje aq te specializuar per te kuptuar.

Ne librin "Bisede mbi te Padukshmen", - eshte ne shqipe, thuhet se nje shkencetar i ri, paskesh hedhur "tinezisht" veshtrimin pertej "kufirit te Plankut" (me abstraksion sigurisht), dhe kishte "pare" Nje Oqean te Pafund Energjie. Me sa duket, kete Oqean te pafund energjie, ky shkencetar e sugjeronte si "Shkaku i Pare" (term i Aristotelit) i fillimit te Universit.

Idlir

156


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  benardi prej 21.12.10 23:09

universi ka qene gjithmone dhe do te jete gjithmone,valet mendim te leshuara nga mendja makrokozmike do te jene gjithmone ne pambarim

benardi

79


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  yasmin prej 24.12.10 21:24



yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Origjina e Universit

Mesazh  Zattoo prej 23.03.11 9:16

ORIGJINA E UNIVERSIT


[You must be registered and logged in to see this image.]

Probabiliteti pėr njė gjendje tė Gjithėsisė nė kohėn e tashme jepet duke mbledhur tė gjitha amplitudat sipas tė gjitha historive qė arrijnė nė kėtė gjendje. Por si fillojnė kėto histori ose rrugė? Kjo ėshtė pyetja origjinės sė Gjithėsisė nė njė tjetėr formė. Do tė kėrkojmė njė dekret nga Krijuesi se si filloi Gjithėsia apo gjendjen fillestare tė Gjithėsisė do e pėrcaktojmė nga njė ligj i shkencės?


Sipas popujve Boshongo tė Afrikės Qendrore, nė fillim ekzistonte vetėm errėsira, uji dhe Zoti i madh Bumba. Bumba njė ditė, nga njė dhimbje e fortė stomaku, vjell Diellin. Dielli thau njė pjesė tė ujit, duke nxjerrė nė pah pjesė toke. Ende nė dhimbje tė forta stomaku, Bumba vjell sėrish, duke nxjerrė kėtė herė Hėnėn, Yjet dhe pastaj disa kafshė, leopardin, krokodilin, breshkėn dhe mė nė fund njeriun.

Ky mit i krijimit tė Gjithėsisė, si shumė tė tjerė, pėrpiqet tė japė pėrgjigje pėr pyetjen qė ne tė gjithė ngremė: Pse jemi kėtu? Nga kemi ardhur ne?

Pėrgjigjja qė jepet nė pėrgjithėsi ėshtė se njerėzit kanė njė origjinė relativisht tė kohėve tė fundit, sepse kjo gjė duhet tė ketė qenė e qartė, edhe nė kohė tė hershme, se raca njerėzore ėshtė zhvilluar nė sajė tė pėrmirėsimit nė njohuri dhe teknologji. Kėshtu qė origjina e racės njerėzore nuk mund tė ketė qenė shumė e gjatė, sepse nė rast tė kundėrt ajo do tė kishte pėrparuar edhe mė shumė.

Pėr shembull, sipas Peshkopit Usher, Libri i Zanafillės vendos krijimin e Gjithėsisė nė orėn 9 nė mėngjes, mė datė 27 tetor, tė vitit 4004 BC. Nga ana tjetėr objekte tė tilla si malet dhe lumenjtė, kanė ndryshuar shumė pak gjatė kohės sė ekzistencės sė racės njerėzore. Kėto objekte ishin menduar si njė sfond i vazhdueshėm i jetės dhe pėr mė tepėr se kanė ekzistuar nė shekuj si njė peizazh bosh ose ėshtė menduar se janė krijuar nė tė njėjtėn kohė sikurse edhe raca njerėzore.

Megjithatė jo gjithkush ishte i lumtur me idenė se Gjithėsia kishte njė fillim. Pėr shembull, Aristoteli, mė i famshmi prej filozofėve grekė, besonte se Gjithėsia kishte ekzistuar pėrgjithmonė. Diēka e pėrjetshme ėshtė mė e pėrsosur se diēka e krijuar. Ai sugjeroi qė arsyeja qė ne shohim pėrparim nė racėn njerėzore ishte fakti se pėrmbytjet ose fatkeqėsitė e tjera natyrore, e kanė kthyer nė mėnyrė tė pėrsėritur qytetėrimin nė fillimet e tij.

Motivimi pėr tė besuar nė njė Gjithėsi tė pėrjetshme ėshtė dėshira pėr tė shmangur ndėrhyrjen Hyjnore pėr tė krijuar Gjithėsinė dhe pėrparimin e saj. Nga ana tjetėr, ata qė besonin se Gjithėsia kishte njė fillim, e pėrdorin atė si njė argument pėr ekzistencėn e Perėndisė, si shkak i parė apo forcė lėvizėse kryesore e Gjithėsisė.

Nėse dikush beson se Gjithėsia kishte njė fillim, pyetja qė shtrohet ėshtė qartė: Ēfarė ka ndodhur para fillimit? Ēfarė bėnte Zoti pėrpara se tė krijonte kėtė botė? A mos vallė Ai po pėrgatiste Ferrin pėr njerėzit qė bėjnė pyetje tė tilla?

Problemi nėse Gjithėsia kishte apo jo njė fillim, ishte njė shqetėsim i madh pėr filozofin gjerman, Immanuel Kant . Ai e ndjeu se kishte kontradikta logjike nė kėtė gjė. Nė qoftė se Gjithėsia kishte njė fillim, pse u desh tė prisnim njė kohė tė pafund para se tė kishim fillimin? Ai e quajti kėtė gjė tezė. Nga ana tjetėr, nė qoftė se Gjithėsia kishte ekzistuar pėrgjithmonė, pse u desh tė prisnim njė kohė tė pafund pėr tė arritur fazėn e tanishme? Ai e quajti kėtė gjė antitezė.

Qoftė teza, ashtu edhe antiteza, varen thellėsisht nga supozimi i Kantit, sė bashku me pothuajse tė gjithė bashkoheshit e tij, se koha nė vetvete ka karakter absolut. Kjo ėshtė njėlloj si tė thuash se vijmė nga njė e kaluar e pafund dhe shkojmė nė njė tė ardhme tė pafund, nė mėnyrė tė pavarur nga fakti nėse Gjithėsia ekziston apo jo.

Ky parim ėshtė ende nė mendjen e shumė shkencėtarėve tė sotėm. Megjithatė nė 1915, Einstein-i paraqiti nė qarqet akademike europiane teorinė e tij revolucionare, Relativitetin e Pėrgjithshėm. Nė kėtė teori, hapėsirė-koha nuk ėshtė absolute, pra nuk ėshtė mė njė sfond i fiksuar i ngjarjeve nė kontinumin katėr-pėrmasor.

Nė kėtė teori, hapėsira dhe koha janė madhėsi dinamike tė cilat janė formuar nga energjia dhe lėnda nė Gjithėsi. Kėto madhėsi janė pėrcaktuar nė kuadėr tė ekzistencės sė Gjithėsisė, kėshtu qė nuk ka asnjė kuptim logjik tė flasim pėr kohėn para krijimit tė Gjithėsisė. Kjo ėshtė njėlloj si tė kėrkojmė njė pikė e cila ndodhet nė Jug tė Polit tė Jugut!!!

Nėse Gjithėsia nė thelb ėshtė e pandryshueshme nė kohė, siē pėrgjithėsisht mendohej nga shkencėtarėt para viteve 1920, nuk do tė kishte arsye qė koha tė mos pėrcaktohej nė mėnyrė arbitrare larg nė tė kaluarėn. Ēdo i ashtuquajtur fillim i Gjithėsisė do tė jetė artificial dhe nė kėtė kuptim dikush mund tė shtrijė historinė e Gjithėsisė prapa, nė kohė tė hershme.

Nė kėtė mėnyrė mund tė themi se Gjithėsia u krijua vitin qė shkoi, muajin e kaluar ose dje, por me tė gjitha kujtimet dhe dėshmitė fizike, duket si tė ishte shumė mė e vjetėr. Kjo gjė ngre shqetėsime tė thella filozofike rreth kuptimit tė ekzistencės. Personalisht do tė merrem me kėtė gjė duke pranuar atė qė ėshtė quajtur pėrafrim pozitivist apo filozofi pozitiviste.

Thelbi i filozofisė pozitiviste qėndron nė faktin se ne interpretojmė tė dhėnat qė marrim nga shqisat tona nė bazė tė njė modeli qė ne kemi ngritur pėr Gjithėsinė. Nė kėtė mėnyrė nuk mund tė pyesim nėse modeli paraqet realitetin.

Pyetja qė mund tė bėjmė ėshtė a funksionon ky model apo jo? Njė model thuhet se ėshtė njė model i mirė, nė qoftė se, sė pari, ai interpreton njė gamė tė gjerė tė vėzhgimeve tė kryera dhe fakteve eksperimentale, nė kushtet e njė modeli tė thjeshtė dhe elegant dhe sė dyti, nė qoftė se modeli bėn parashikime tė caktuara qė mund tė verifikohen apo tė hidhen poshtė prej eksperimentit.

Duke u bazuar nė filozofinė pozitiviste mund tė krahasohen dy modele tė Gjithėsisė, njė model sipas tė cilit Gjithėsia u krijua vitin e kaluar dhe njė model nė tė cilin Gjithėsia ka ekzistuar shumė mė gjatė se njė vit. Modeli nė tė cilin Gjithėsia ka ekzistuar pėr shumė kohė mund tė shpjegojė gjėra tė tilla si binjakėt identik, qė kanė njė kauzė tė pėrbashkėt nė kohėra tė hershme ndėrsa modeli nė tė cilin Gjithėsia ėshtė krijuar vitin e kaluar nuk mund tė shpjegojė kėto ngjarje. Pra themi se modeli i parė ėshtė mė i mirė. Nė filozofinė pozitiviste nuk mund tė ngremė pyetje tė tipit: A ka ekzistuar vėrtet Gjithėsia pėrpara apo thjesht na shfaqet kėshtu? Nė filozofinė pozitiviste kjo ėshtė e njėjta gjė.

Nė njė Gjithėsi statike nuk ka njė pikė tė pėrcaktuar natyrshėm si fillim. Situata ndryshoi nė mėnyrė radikale rreth viteve 1920 kur astrofizikani i famshėm, Edwin Hubble filloi vėzhgimet me njė teleskop 10 inē nė malin Wilson, California.

Hubble zbuloi se yjet nuk janė tė shpėrndara nė mėnyrė uniforme nė tė gjithė hapėsirėn, por janė mbledhur sė bashku nė grupe tė mėdha tė quajtura galaktika.

Duke matur dritėn qė vinte nga galaktikat, Hubble arriti tė pėrcaktojė shpejtėsitė e lėvizjes tyre. Ai priste qė shumė galaktika tė vinin drejt nesh dhe po ashtu shumė tė tjera tė ishin duke u larguar. Kjo gjė do tė sillte si pasojė njė Gjithėsi tė pandryshueshme me kalimin e kohės.

Por pėr habinė e tij, Hubble gjeti se gati tė gjitha galaktikat janė duke u larguar nga ne, pasi ai mati zhvendosjen e dritės qė vinte nga galaktikat dhe kjo zhvendosje ishte drejt sė kuqes dhe referuar efektit Doppler, burimi i dritės largohet nga marrėsi me njė shpejtėsi qė pėrcaktohet nga zhvendosja e frekuencės.

Pėr mė tepėr ai zbuloi se sa mė larg nesh tė ishin galaksitė aq mė shpejt ato largoheshin prej nesh. Gjithėsia nuk ėshtė statike nė kohė, sikurse tė gjithė mendonin nė atė kohė, ajo ėshtė nė zgjerim. Distanca midis galaktikave tė largėta vjen duke u rritur me kalimin e kohės.

Zgjerimi i Gjithėsisė, ishte njė nga zbulimet mė tė rėndėsishme shkencore tė shekullit tė 20, apo tė ēdo shekulli. Ky zbulim transformoi nė mėnyrė radikale debatin nėse Gjithėsia kishte njė fillim apo jo.

Nė qoftė se galaktikat janė duke u larguar prej nesh, kohė mė parė ato duhet tė kenė qenė mjaft afėr me njėra-tjetrėn. Nėse shpejtėsia e tyre konsiderohet konstante, ato do tė kenė qenė tė gjitha nė njė vend, rreth 15 miliardė vjet mė parė. A ishte ky fillimi i Gjithėsisė?

Shumė shkencėtarė janė ende tė pakėnaqur me njė Gjithėsi qė ka njė fillim sepse duket sikur kjo gjė nėnkupton se ligjet e fizikės thyhen. Disa mund tė angazhojnė njė agjenci e jashtme, tė cilėn pėr lehtėsi e quajmė Zot, pėr tė pėrcaktuar se si e pati fillimin Gjithėsia. Disa tė tjerė kanė avancuar duke propozuar teori nė tė cilat Gjithėsia ėshtė nė zgjerim nė kohėn e sotme, por nuk ka njė fillim. Njė nga kėto teori ėshtė “Steady State Theory” , e propozuar nga Bondi, Gold, dhe Hoyle nė 1948.

Nė “Steady State Theory” ideja ėshtė qė veē largimit tė galaktikave kemi edhe formimin prej materies tė galaktikave tė reja, tė shpėrndara nė mėnyrė uniforme nė tė gjithė hapėsirėn. Nė kėtė mėnyrė Gjithėsia ka ekzistuar pėrgjithmonė dhe na shfaqet e njėjtė nė ēdo kohė. Kjo veti e fundit ka njė virtyt tė madh nga pikėpamja pozitiviste, mund tė japė njė parashikim tė caktuar i cili mund tė verifikohet me anė tė vėzhgimit.

Grupi i radio-astronomisė nė Cambridge, nėn udhėheqjen e Martin Ryle, nė fillim tė viteve 1960 bėri njė studim tė burimeve tė radiovalėve. Ata arritėn nė pėrfundimin se kėto burime janė tė shpėrndara nė mėnyrė uniforme nėpėr qiell, duke treguar se shumica e burimeve ėshtė jashtė galaksisė tonė.

“Steady State Theory” parashikoi formėn e grafikut tė numrit tė burimeve kundrejt fuqisė sė tyre. Por vėzhgimet treguan se burimet ishin mė tė dobėta se sa ishin parashikuar nga teoria, duke arritur nė pėrfundimin se densiteti i burimeve ishte mė i lartė nė tė kaluarėn. Kjo ėshtė nė kundėrshtim me supozimin bazė tė “Stady State Theory”, sipas tė cilit ēdo gjė ishte konstante nė kohė. Pėr kėtė, dhe tė tjera arsye, “Steady State Theory” u braktis.

Njė tjetėr pėrpjekje pėr tė shmangur njė Gjithėsi e cila ka njė fillim, ishte sugjerimi se ka pasur njė fazė tė mėparshme kontraktuese tė Gjithėsisė, por pėr shkak tė rrotullimit dhe parregullsive lokale, materia nė Gjithėsi nuk ėshtė pėrqendruar e gjitha nė tė njėjtėn pikė. Nė kėtė mėnyrė pjesė tė ndryshme tė materies do tė shmangin njėra-tjetrėn dhe Gjithėsia do tė jetė sėrish nė zgjerim, me njė densitet i cili mbetet i fundėm.

Dy shkencėtarė rusė, Lifshitz dhe Khalatnikov, kanė vėrtetuar se njė tkurrje tė pėrgjithshme pa praninė e njė simetrie tė saktė, gjithmonė do tė ēojė nė njė fryrje tė Gjithėsisė, me densitet i cili mbetet i fundėm. Ky rezultat ishte shumė i pėrshtatshėm pėr materializmit dialektik Marksist-Leninist sepse shmang mjaft pyetjeve tė vėshtira nė lidhje me krijimin e Gjithėsisė.

Kur Lifshitz dhe Khalatnikov publikuan pohimin e tyre, Hawking ishte njė student 21-vjeēar, duke kėrkuar diēka pėr tė pėrfunduar tezėn e tij tė doktoraturės. Hawking nuk i besoi tė ashtuquajturės teorema “Lifshitz-Khalatnikov”, dhe sė bashku me Roger Penrose vendosėn tė zhvillonin teknika tė reja matematikore pėr tė studiuar kėtė ēėshtje.

Ata treguan se Gjithėsia nuk mund tė pėsonte fryrje. Nė qoftė se Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit e Einstein-it ėshtė e saktė, atėherė do tė ketė njė singularitet, njė pikė me dendėsi dhe lakueshmėri tė hapėsirė-kohės tė pafundme, pikė nė tė cilėn koha pati fillimin e saj .

Provat e para eksperimentale pėr tė konfirmuar idenė se Gjithėsia kishte njė fillim shumė tė dendur, erdhėn nė tetor 1965, disa muaj pas rezultatit tė parė tė Hawking nė lidhje me singularitetet, me anė tė zbulimit tė njė sfondi tė dobėt mikrovalėsh nė tė gjithė hapėsirėn. Kėto mikrovalė janė tė njėjta si ato nė furrat tona me mikrovalė, por shumė, shumė mė pak tė fuqishme.

Kėto mikrovalė do tė ngrohnin njė pica nė vetėm -271.3 gradė celsius, gjė qė nuk mjafton pėr tė shkrirė pican e jo mė gatimin e saj. Tė gjithė ne nė fakt mund tė vėzhgojmė kėto mikrovalė duke vendosur televizorin nė njė kanal bosh. Disa pėrqind tė pikave tė bardha qė ne shohim nė ekran, shkaktohen nga ky sfond i mikrovalėve.

I vetmi interpretim i arsyeshėm i kėtij sfondi ėshtė se ky ėshtė njė rrezatimit i mbetur nga njė gjendje fillestare tepėr e nxehtė dhe e dendur e Gjithėsisė. Me zgjerimin e Gjithėsisė, rrezatimi ėshtė ftohur dhe sot shikojmė vetėm disa mbetje tė zbehta tė kėsaj tė kaluare pėrvėluese.

Edhe pse teorema e singularitetit “Hawking-Penrose” parashikoi se Gjithėsia kishte njė fillim, ajo nuk e thotė asgjė lidhur me atė se si ka filluar Gjithėsia. Ekuacionet e Relativitetit tė Pėrgjithshėm bien poshtė nė pikat singulare.

Kėshtu qė teoria e Einstein-it nuk mund tė parashikojė se si ka filluar Gjithėsia por vetėm se si do tė zhvillohet pasi ajo ka filluar.

Nė njė pikė tė tillė kemi dy mundėsi zgjedhje: e para janė pėrfundimet e arritura nga Hawking-Penrose dhe e dyta ėshtė tė pranojmė qė Perėndia zgjodhi mėnyrėn sė si e pati fillimin Gjithėsia, arsyet e tė cilės ne nuk mund ti kuptojmė. Kjo ishte pikėpamja e Papa Gjon Palit tė II-tė.

Nė njė konferencė mbi kozmologjinė tė mbajtur nė Vatikan, Papa u tha delegatėve se ishte dakord pėr studimin e Gjithėsisė pas fillimit tė saj, por ata nuk duhet tė hetojnė nė lidhje me vetė fillimin e Gjithėsisė, pėr shkak se ky ishte momenti i Krijimit dhe rrjedhimisht ėshtė njė ēėshtje ekskluzive e Zotit.

Hawking, si pjesėmarrės nė kėtė konferencė, thotė se ishte i kėnaqur qė Papa nuk e kuptoi letrėn qė Hawking kishte paraqitur nė konferencė ku sugjeronte njė skenar se si Gjithėsia kishte filluar. Unė nuk dua qė mendimet e mia tė shėrbejnė pėr tė mė dorėzuar nė “institucionet” e inkuizicionit, si Galileo, shprehet Hawking.

Interpretimi tjetėr, ai i pėrfundimeve tė arritura nga rezultatet e Hawking-Penrose, i cili mbėshtetet nga pjesa mė e madhe e shkencėtarėve tė sotėm, ėshtė se Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit bie poshtė nė fusha shumė tė forta gravitacionale, tė cilat ekzistonin nė Gjithėsinė e hershme. Kjo teori duhet tė zėvendėsohet nga njė teori mė e plotė.

Nė kėtė pėrfundim arrijmė edhe nisur nga fakti se Relativiteti i Pėrgjithshėm nuk e merr nė konsideratė strukturėn nė shkallė tė vogėl tė materies, qė qeveriset nga Teoria Kuantike . Kjo gjė nė thelb nuk ka rėndėsi sepse shkalla e Gjithėsisė ėshtė shumė e madhe nė krahasim me shkallėt mikroskopike nė tė cilat qeveris Teoria Kuantike e Fushės. Por kur Gjithėsia ka patur pėrmasat e Planck-ut , pėrmasa tė rendit 10-33cm, tė dy shkallėt janė tė njėjta dhe Teoria Kuantike duhet domosdoshmėrisht tė merret nė konsideratė.

Pėr tė kuptuar origjinėn e Gjithėsisė, ne kemi nevojė tė kombinojmė Teorinė e Pėrgjithshme tė Relativitetit me Teorinė Kuantike. Mėnyra mė e mirė pėr tė bėrė kėtė gjė ėshtė tė pėrdorim idenė e Feynman-it tė njė shume sipas tė gjitha historive tė mundshme.

Richard Feynman ishte njė personazh i gjallė, i cili ka luajtur nė bateri bongo nė njė Strip-Club nė Pasadena dhe gjithashtu ishte njė fizikan i shkėlqyer nė “California Institute of Technology”. Ai propozoi qė njė sistem kalon nga njė gjendje A nė njė gjendje B sipas ēdo rruge apo historie tė mundshme.

Ēdo rrugė apo histori ka njė amplitudė apo intensitet tė caktuar dhe probabiliteti i kalimit tė sistemit nga A nė B jepet duke mbledhur amplitudat pėr ēdo rrugė tė mundshme kalimi. Mund tė kemi njė histori nė tė cilėn Hėna ėshtė e pėrbėrė prej djathit blu, por amplituda e kėsaj gjėje ėshtė mjaft e ulėt. Sigurisht kjo gjė ėshtė njė lajm i keq pėr minjtė.

Probabiliteti pėr njė gjendje tė Gjithėsisė nė kohėn e tashme jepet duke mbledhur tė gjitha amplitudat sipas tė gjitha historive qė arrijnė nė kėtė gjendje. Por si fillojnė kėto histori ose rrugė? Kjo ėshtė pyetja origjinės sė Gjithėsisė nė njė tjetėr formė. Do tė kėrkojmė njė dekret nga Krijuesi se si filloi Gjithėsia apo gjendjen fillestare tė Gjithėsisė do e pėrcaktojmė nga njė ligj i shkencės?

Nė fakt kjo pyetje do tė dilte edhe nė qoftė se historitė e Gjithėsisė i takojnė njė tė kaluare tė pafund. Por kjo pyetje do tė lindte shumė mė shpejt nėse pranojmė se Gjithėsia filloi sė ekzistuari vetėm 15 miliardė vjet mė parė.

Problemi i asaj qė ka ndodhur nė fillim tė gjithēkaje, ėshtė pak a shumė si ēėshtja e asaj qė ndodhi nė mesjetė, kur njerėzit mendonin se bota ishte e sheshtė. A ėshtė bota njė pjatė tė sheshtė, me detin qė derdhet nga buzėt e kėsaj pjate? Unė mendoj se jo. Mjaft njerėz e kanė testuar eksperimentalisht kėtė gjė, ndoshta pa e kuptuar. Ata i kanė qėnė rreth botės dhe nuk kanė rėnė poshtė pasi kanė arritur “buzėt e pjatės”.

Siē e dimė tė gjithė, problemi i asaj qė mendohej pėr botėn nė mesjetė, ėshtė zgjidhur kur njerėzit kuptuan se bota nuk ishte njė pjatė tė sheshtė, por njė sipėrfaqe tė lakuar. Megjithatė problemi i kohės duket sikur ėshtė e ndryshe. Duket sikur koha ėshtė e ndarė nga hapėsira dhe ėshtė si njė model shinash hekurudhore. Nėse ka njė fillim, do tė duhet me patjetėr tė jetė dikush pėr tė vendosur nisjen e “trenave”.

Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit e Einstein-it, unifikoi kohėn dhe hapėsirėn nė njė tė vetme: hapėsirė-kohėn, por koha ishte ende e ndryshme nga hapėsira dhe ngjante si njė korridor, i cili ose kishte njė fillim dhe njė mbarim ose ishte i pafundėm. Megjithatė kur Jim Hartle dhe S. Hawking kombinuan Relativitetin e Pėrgjithshėm me Teorinė Kuantike, arritėn nė pėrfundimin se nė kushte ekstreme koha mund tė sillet si njė drejtim tjetėr i hapėsirės.

Kjo do tė thotė se mund tė shpėtojmė nga problemi i njė kohe qė ka njė fillim nė mėnyrė tė ngjashme me shpėtimin nga pikpamja mesjetare e njė bote me anė. Nėse supozojmė se fillimi i Gjithėsisė ishte si Poli i Jugut tė Tokės, me gjerėsinė gjeografike qė luan rolin e kohės, Gjithėsia do tė fillojė si njė pikė nė Polin e Jugut.

Duke lėvizur nė veri rrathėt me gjerėsi gjeografike konstante, tė cilat paraqesin madhėsinė e Gjithėsisė, do tė zgjerohen. Tė pyesėsh se ēfarė ka ndodhur para fillimit tė Gjithėsisė ėshtė njė pyetje pa kuptim sepse nuk ka asgjė nė jug tė Polit tė Jugut.

Koha, e matur si shkallė e gjerėsisė gjeografike, do tė ketė fillimin nė Polin e Jugut, por Poli i Jugut ėshtė si ēdo pikė tjetėr. Dikush mund tė thotė: unė kam qenė nė Antarktidė por jo nė Polin e Jugut.

Ligjet e Natyrės qė veprojnė nė Polin e Jugut veprojnė dhe nė ēdo vend tjetėr. Kjo do tė heqė kundėrshtimin mbi vjetėrsinė e fillimit tė Gjithėsisė, ky do tė jetė njė vend ku ligjet e fizikės bien poshtė. Fillimi i Gjithėsisė, do tė qeveriset nga ligjet e fizikės.

Tabloja e zhvilluar nga Jim Hartle dhe Stephen Hawking pėr njė krijim spontan kuantik tė Gjithėsisė ėshtė pak a shumė si formimi i flluskave tė avullit nė ujin qė vlon.
Ideja ėshtė se rrugėt mė tė mundshme tė krijmit tė Gjithėsisė, do tė jenė si siperfaqet e flluskave. Shumė flluska tė vogla do tė shfaqen dhe pastaj do tė zhduken sėrish. Kėto do i korrespondojnė mini-Gjithėsive tė cilat do tė zgjerohen por do tė tkurren (kolaps) pėrsėri, ndėrsa kanė ende pėrmasa mikroskopike.

Ato janė Gjithėsi alternative tė mundshme por nuk janė me interes pėr shkak se nuk “jetojnė” mjaftueshėm pėr zhvillimin e yjeve, galaktikave dhe jetės inteligjente. Megjithatė disa nga flluskat e vogla do tė rriten nė njė madhėsi tė caktuar, nė tė cilėn ato janė tė sigurta nga kolapsi.

Ato do tė vazhdojnė tė zgjerohen me njė shpejtėsi gjithnjė e mė tė madhe dhe do tė formojnė flluskat qė ne shohim nė ujin qė vlon. Ato i korrespondojnė Gjithėsive qė nisin tė zgjerohen me njė shpejtėsi gjithnjė nė rritje. Ky quhet inflacion, sikurse ēmimet qė rriten ēdo vit nė ekonomitė botėrore.

Rekordi botėror pėr inflacionin ishte nė Gjermani pas Luftės sė Parė Botėrore. Ēmimet u rritėn me njė faktor prej dhjetė milion herėsh nė njė periudhė prej 18 muajsh. Por kjo nuk ėshtė asgjė nė krahasim me inflacionin nė fillimet e Gjithėsisė. Gjithėsia u zgjerua me njė faktor miliarda e miliarda herė nė njė fraksion sekonde.

Ndryshe nga inflacioni nė ēmime, inflacioni nė fillimin e Gjithėsisė ishte njė gjė shumė e mirė. Ky inflacion prodhoi njė Gjithėsi shumė tė madhe dhe uniforme, ashtu si ne e shohim sot. Megjithatė Gjithėsia nuk ėshtė plotėsisht uniforme. Nė shumėn sipas tė gjitha historive tė mundshme tė universit, histori tė cilat kanė parregullsi shumė tė vogla, do tė kemi njė probabilitet tė lartė pėr njė histori tė Gjithėsisė plotėsisht tė rregullt dhe uniforme.

Teoria parashikon se Gjithėsia nė fillimin e saj ka tė ngjarė tė ketė patur jo-uniformitete tė vogla. Kėto parregullsi tė universit tė hershėm do tė kenė si pasojė variacione tė vogla nė intensitetin e sfondit tė mikrovalėve matur nė drejtime tė ndryshme. Ky sfond mikrovalėsh ėshtė vėzhguar nga sateliti MAP dhe rezultati i marrė jep ato lloj variacionesh tė cilat janė parashikuar nga teoria. Kjo gjė konfirmon faktin se jemi nė rrugė tė drejtė.

Ekzistenca e jo-uniformiteteve nė Gjithėsinė e hershme do tė thotė se disa zona do tė kenė densitet pak mė tė lartė se disa zona tė tjera. Tėrheqja gravitacionale suplementare e zonave me densitet mė tė lartė do tė ngadalėsojė procesin e zgjerimit tė kėsaj zone dhe eventualisht mund tė shkaktojė njė tkurrje tė kėsaj zone, pėr tė formuar mė pas galaktikat dhe yjet.

Pra, nėse shikojmė me kujdes hartėn e mikrovalėve, ajo ka pika blu nė tė gjithė strukturėn e Gjithėsisė. Kjo do tė thotė se Ne jemi produkt i fluktuacioneve kuantike nė Gjithėsinė e hershme. E parė nė kėtė formė, Perėndia vėrtetė ka luajtur me zare!

Nė njėqind vitet e fundit ėshtė bėrė njė progres i jashtėzakonshėm nė studimin e Gjithėsisė. Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit, si dhe zbulimin i zgjerimit tė Gjithėsisė, shkėrrmoqi pikėpamjen e vjetėr tė njė Gjithėsie statike.

Nė vend tė kėsaj, Relativiteti i Pėrgjithshėm parashikoi se Gjithėsia dhe vetė koha do tė fillojnė nė “Big Bang”. Kjo teori gjithashtu parashikoi se koha do tė ketė njė fund dhe ky fund do tė jetė nė vrimat e zeza. Zbulimi i sfondit kozmik tė mikrovalėve dhe vrojtimi i vrimave tė zeza mbėshtesin kėto konkluzione. Ky ėshtė njė ndryshim radikal nė pikėpamjen tonė pėr Gjithėsinė dhe realitetin nė vetvete.

Edhe pse Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit parashikoi se Gjithėsia duhet tė ketė ardhur nga njė e kaluar nė tė cilėn lakimi i hapsirė-kohės arrinte mbyllėsinė e saj, nuk mund tė parashikojė se si “lindi” Gjithėsia prej “Big Bang”. Kėshtu qė Relativiteti i Pėrgjithshėm, i vetėm, nuk mund tė japė pėrgjigje pėr pyetjen themelore tė kozmologjisė: Pse ekziston Gjithėsia, nė ē’mėnyrė ajo ka “lindur”?

Megjithatė, nė qoftė se Relativiteti i Pėrgjithshėm kombinohet me Teorinė Kuantike, kjo mund tė bėjė tė mundur tė parashikojmė se si filloi Gjithėsia. Fillimisht ajo do tė zgjerohet me njė shpejtėsi gjithnjė e mė tė madhe. Gjatė kėsaj periudhe inflacioniste, “martesa” e dy teorive parashikon krijimin e fluktuacioneve tė vogla tė cilat do tė ēojnė nė formimin e galaktikave, yjeve dhe tė gjitha strukturave tė tjera nė Gjithėsi.

Kjo gjė ėshtė konfirmuar nga vėzhgimi i jo-uniformiteteve tė vogla nė sfondin kozmik tė mikrovalėve, ekzaktėsisht me tė njėjtat veti tė parashikuara nga teoria. Pra duket se njezėzimi ėshtė nė rrugė tė drejtė pėr tė kuptuar origjinėn e Gjithėsisė, edhe pse do tė duhet akoma shumė punė.

Njė dritare e re pėr tė kuptuar Gjithėsinė e hershme do tė hapet kur ne tė arrijmė dedektimin e valėve gravitacionale apo kuanteve tė bashkėveprimit gravitacional tė quajtur gravitone. Valėt gravitacionale pėrhapen lirisht qysh prej kohės sė Gjithėsisė sė hershme, tė papenguara nga ndėrhyrja e ēfarėdo lloj materiali.

Pavarėsisht disa sukseseve tė mėdha, jo ēdo gjė ėshtė zgjidhur. Ne ende nuk e kemi arritur tė kuptojmė teorikisht zgjerimin e Gjithėsisė, do tė vazhdojė tė zgjerohet nė mėnyrė tė pėrshpejtuar apo pas njė periudhe tė gjatė zgjerimi do tė ngadalėsohet. Pa kuptuar kėtė gjė, ne nuk mund tė jemi tė sigurt pėr tė ardhmen e Gjithėsisė.

A do tė vazhdojė Gjithėsia tė zgjerohet pėrgjithmonė? A ėshtė inflacioni njė ligj i natyrės? A mos vallė Gjithėsia do tė pėsojė njė kolaps total duke pėrfunduar nė atė qė quhet “Big Crunch”?

Rezultatet e reja tė marra nga vėzhgimet dhe pėrparimet nė fushėn teorike sa vijnė e po bėhen mė tė dendura. Jemi shumė afėr momentit kur mund tė japim pėrgjigje pėr pyetjet e vjetra sa vetė njerėzimi: Pse jemi kėtu? Nga vijmė nga ne?

Ergys Rexhepi

Zattoo

625


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Eon prej 23.03.11 13:20

Hawking: Universi nuk ka nevojė pėr krijues


Nė fillim ishte kaosi

Nė fillim ishte kaosi, thotė Stephen Hawking. Dhe nuk ka asnjė gjurmė tė Zotit. Fjalė tė mėdha qė, duke qenė se i thotė njė prej astrofizikanėve mė tė mėdhenj qė janė ende gjallė, shkaktojnė njė bum.

Aq mė shumė qė pikėrisht ai, njė prej shkencėtarėve mė tė famshėm nė botė, i dėnuar me palėvizshmėri dhe mosaftėsi tė foluri pėr shkak tė njė atrofie muskulore progresive, teoricien i fijeve dhe gropave tė zeza, nė njė libėr tė mėparshėm (Histori e shkurtėr e kohės), kishte lėnė nė fakt pakėz hapur njė derė pėr kreacionistėt, duke thėnė se prania e Zotit nuk do tė ishte e papajtueshme, nė vetvete, me njė qasje shkencore ndaj universit.

Por kėtė herė, jo: The Grand Design, shkruajtur bashkė me fizikanin amerikan Leonard Mlodinow, nė 200 faqe tė shoqėruara me ilustrime shkon aq larg sa tė hedhė edhe hipotezėn pėr universe tė tjerė tė banuar, pėr tė shtuar mė pas konkluzionin qė Big Bang ėshtrė "njė pasojė e pashmangshme e ligjeve tė fizikės" dhe qė ndėrhyrja e njė dore krijuese duhet tė pėrjashtohet. Mė saktė, pyetjes qė Hawking e ngre po vetė: "A ka patur nevojė universi pėr njė Krijues?", pėrgjigjja ėshtė e qartė dhe e pakthyeshme: Jo.

Dhe pėrse jo? "Sepse ekziston njė ligj qė quhet gravitet dhe universi mundet dhe do tė vazhdojė tė krijohet vetė, nga asgjėja. Krijimi spontan ėshtė arsyeja pėrse ekziston diēka dhe jo asgjė, pėrse universi ekziston dhe ne vetė ekzistojmė". Pikė.

Pėr tė madhin Stephen Hawking, nė pension prej njė viti dhe hipur tashmė nė katedrėn e zėnė nga Newton, ēėshtja ėshtė e mbyllur.

Nė Britaninė e Madhe, konkluzionet e tij pėrfundojnė natyrshėm nė faqen e parė - duke filluar nga "Times" - aq mė tepėr qė botimi i librit ndodh pikėrisht njė javė para vizitės sė papės Ratzinger pėrtej kanalit anglez.

Tė menjėhershėm kanė qenė reagimet pozitivė tė Richard Dawkins, biologu i deklaruar ateist, i cili pėrshėndet shtrirjen nė univers tė teorive darviniane mbi qeniet e gjalla. Ndėrkohė, nė vende tė tjerė reagimet kanė qenė nė gradė tė ndryshme: perpleksitet, skepticizėm, siklet.

Filozofi i shkencės, Giulio Giorello, pėr shembull, pranon se ideja e njė krijimi nga hiēi "pėr shkak tė njė luhatjeje rastėsore shumė tė shpejtė dhe shumė energjetike" ėshtė njė ēėshtje e debatuar nga kozmologėt kuantistė, madje "hipotezėn e njė krijimi pa krijues mund ta gjesh madje edhe mes rreshtave tė filozofisė indiane".

Megjithatė, thekson ai, ėshtė tjetėr gjė tė "bėsh pa Zotin si krijues i jashtėm dhe tjetėr gjė ėshtė tė flasėsh si forcė e brendshme e natyrės, nė gjurmėt e Xhordano Brunos dhe Spinozės". Veē kėsaj, sipas mendimit tė tij, "nevoja pėr Zotin nuk bazohet tek kozmologjia. Nga ana tjetėr, shkenca ėshtė tėrėsisht e ndarė nga Zoti".

Mė i drejtpėrdrejtė dhe thuajse injorues ndaj Hawkins ėshtė njė tjetėr filozof, Masimo Kaciari: "Asgjė nuk ėshtė mė absurde dhe antishkencore se sa tė pretendosh qė njė gjuhė prej specialisti tė ofrojė pėrgjigje universale. Eshtė njė kontradiktė logjike, ajo e Hawking, qė ka diēka komike nė vetvete dhe qė as nuk duhet marrė nė konsideratė".

Mė tė artikuluar mendimet e botės shkencore. Tomazo Makakaro, president i Institutit Kombėtar tė Astrofizikės nė Itali analizon pikat kryesore tė teorisė sė Hawking (prania e sistemeve tė tjerė diellorė tė ngjashėm me tonin e universeve tė tjerė tė mundshėm, ideja qė mund tė arrihet njė ekuilibėr mes teorisė kuantistike tė botės nėnatomike dhe asaj tė gravitetit) dhe konkludon: "Asnjė nga kėto pika nuk mund tė shėrbejė si bazė pėr njė diskutim mbi Zotin, sepse gjėrat janė krejt tė ndara.

Mė duken pohime aq irracionalė, saqė ēdo teolog ėshtė nė gjendje t'i hedhė poshtė". Biologu evolucionist Telmo Piebvani shton: "Mbi teorinė e fijeve tė hedhur nga Hawking nuk ka aspak konsensus.

Nėse flasim pėr evolucionizėm, sigurisht qė procesi i jetės nuk duket se vazhdon sipas njė projekti. Por prej kėtu, deri nė demonstrimin qė nuk ekziston njė entitet mbinatyror, ka shumė rrugė. Dhe, qoftė edhe nėse do tė arrinim tė njihnim mendimet e Zotit, kjo nuk do tė thoshte qė Ai nuk ekziston".

"Ashtu sikurse Darvini hodhi poshtė ekzistencėn e Zotit me teorinė e tij tė evolucionit biologjik tė species sonė", komentonte tek "Times" i Londrės, Richard Dawkins, "tashmė Hawking e hedh poshtė kėtė teori edhe nga kėndvėshtrimi i fizikės".

Eon

605


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kush e krijoi universin?

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 11:54

Shume jane munduar te hudhin hipoteza se si eshte krijuar universi, njeriu dhe vete jeta, por askush deri me sot nuk ka dhene nje shpjegim racional dhe te perafert me te verteten.


Shume na kane ofruar nje hipoteze qe universi eshte veteegzistus.
Po, dhe kjo nuk bie ne kundershtim me llogjiken, por nga ana tjeter kemi nje problem gogja te madh:
Universi duke qene veteegzitus do te ishte nje problem me veshgimin e tij, Edvin Hubble Zbuloi qe universi eshte ne zgjerim, dhe duke qene keshtu; universi ka pasur nje pike zero.
Sot eshte percafuar ne mase nga shkencetaret se krijimi i universit ka ardhur si rrjedhoje e nje shperthimi gjigant (Big Bang).
Nese do te ishte me te vertete keshtu, nga erdhi lenda e pare?

Sipas disave c'do gje ndodhi krejt rastesisht dhe pa ndonje projektim!
Eshte kaq absurde te mendosh dhe te besosh dicka te tille, sepse rastesia nuk ka fuqi vepruse dhe si e tille as ajo vete nuk egziston. Rastesia eshte asgjeja dhe asgjeja sjell asgjene; pra si eshte e mundur ti mveshim asgjese titullin shkak?
C'do pasoje ka nje shkak, dhe shkaku i universit nuk mund te jete asgje, sepse eshte nje kontradite llogjike dhe matematike. Rastesia nuk eshte nje probalitet matematikor, dhe si rrjedhoje bie poshte si kur te mos egzitonte, dhe ne fakt nuk egziston.

Pra duke e ditur se universi pati nje fillim eshte sikur te besosh qorrasi, por e verteta eshte se ai e pati nje fillim.
Duke u bazuar ne teori te ndryshme shohim qe te gjitha ngecin diku, pse?
Nese ju jeni duke qendruar diku dhe papritur ndodh nje shperthim, dhe dikush aty afer pyet:"pse?" - ju nuk mund te pergjigjeni "vetem ndodhi, ashtu kot", sepse askush nuk do ta pranonte dicka te tille.
Por eshte akoma me absurde te besosh qe nga nje shperthim te dale dicka perfekte dhe e mire kordinuar; por meqenese jemi ne kufijte e absurdes, po mendoja si eshte e mundur qe une po shkruaj tani ne keten tastiere, thjesht nga nje shperthim rastesor qe nuk dihet se ku e mori lenden e pare...nese une egzistoj si pasoje e agjese, une vete jam asgje; por ky pohim i imi bie ndesh me ndjenjat e mia dhe me konceptin e vete egzistences time.
Duke qene se njeriu eshte unik ne veten e tij (aspak i ngjashem me dike tjeter), duhet te mendoj qe une nuk jam rastesi, por i mire projektuar.
Pra, rastesia eshte asgje, dhe asgjeja nuk ka fuqi vepruese!

Krijimi i universit per shkencetaret quhet nje anomali, sepse nuk eshte e perseritshme...
Por nje tjeter pyetje eshte: Kush kujdeset per mbarevajtjen e universit?

Ne shume raste diskutimi, dikush ka deklaruarL: "une besoj se jam ketu, jam pasoje dhe une, kam nje shkak".
Nga ana tjeter dikush i ka kerkuar nje pergjigje racionale, duke e pyetur se kush eshte shkaku?
Normalisht pyetsi nuk mori nje pergjigje, sepse nese dikush nuk pranon nje fuqi hynore nuk mundet te jape nje shkak te mirefillte te te gjithe egzistences se tij.

Nese une ketu deklaroj se e njoh shkakun e egzistences time, me te drejte dikush pyet: "kush eshte?".
Eshte me se absurde ti them dikujt se une besoj ne Zot pa i sjellur prova te sakta qe me te vertete universin dhe jeten e ka krijuar nje krijues.
Para te gjithash duhet te tregohet se vete Ai, Krijues qe njoh une, te dije se si eshte krijuar universi dhe vete jeta, qe bashkebiseduesi im ta pranoje per te vertete.
Dikush mund te mendoje se ketu eshte nje gogja problem; kur Krijuesi nuk eshte bere i "gjalle" deri me tani, nga do ta pyesesh.
Ehh, nuk kam nevoje ta pyes sepse ai ma ka treguar ka kohe!
Kurani si liber qe besohet si shpallje hynore eshte "shkruar" para 1400 vitesh, dhe duke qene se edhe une jam mysliman e besoj, dhe dua te shoh nese Zoti ne kuran thote dicka per krijimin apo jo, por nese jo; Zoti qe solli kuranin nuk eshte Krijuesi.
A e din Zoti se si eshte krijuar universi, dhe gjendjen e tij te here pas hershme?
Ne kuran shkruhet: A nuk e dinė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt dhe toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo sendi; a nuk besojnė? (Enbija,30).
Wou, Zoti ne kuran na e ka treguar qe para 1400 vjetesh se si eshte krijuar universi dhe gjendjen e tij fillestare, madje na ka treguar edhe vete shkakun; qe eshte Ai qe beri shperthimin.
Por per te qene me te sakte nuk mund te bazohemi vetem ne nje varg, na duhet dicka tjeter; pershembull, a tregohet ne Kuran gjendja e here pas hershme e universit?
Ne Kuran shkruhet: Ne, me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjėrojmė atė. (Dharijat,47).
Pra me siper thame nese universi eshte thjesht aty, kush kujdeset per te? Pergjigjen na e dha Kurani ne kete varg.
E dyta e ketij vargu eshte se Zoti ne Kuran na e ka treguar ka kohe qe universi eshte ne zgjerim, gje qe e zbuloi Hubble jo shume kohe me pare, gje qe e tham edhe mesiper.
Deri para dy dekadash ne shkolle u mesonte se dielli nuk noton ne orbiten e vet, ndersa ne Kuran shkruhet:Ai ėshtė qė krijoi natėn e ditėn, diellin e hėnėn dhe secili prej tyre noton nė orbitė.(Enbija,33)
Pra, Kurani na ka dhene nje pergjigje te sakte shume kohe me perpara.

Nuk eshte se dua qe te besoni kete qe kam shkruar, pa kontrolluar mire vargjet dhe hipotezat e shkencetarve...do te kuptoni qe te verteten e krijimit te universit e din vetem Zoti dhe Ai na e ka treguar edhe neve ne Kuran!



john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Xhemajl prej 24.04.11 12:28

Shkrim me arsye dhe me fakte, personalisht me pelqeu shume.
Te uroj per kete shkrim.

Xhemajl

377


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 12:45

Pajtohem plotėsisht me shkrimin tėnd,john abraham,por unė kam njė pyetje pėr ty:Cila ėshtė arsyeja qė u krijua universi,mė saktėsisht qėllimi i krijimit tė tij,pasi qė edhe unė mendoj qė zoti e ka krijuar Universin.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  ILIRA prej 24.04.11 13:24

pershendetje john abraham, shkrimi yt eshte shume i mire por le te vazhdojme me pyetjet qe kane lindur gjithmone qofte edhe nga shpjegimi qe Zoti krijoi universin: e para eshte pyetja e nitty me lart, pastaj perse jemi kaq te pazote per ta kuptuar kete qe quhet "univers" sa i madh eshte cfare ka pertej cakut te tij, po edhe sikur te jete pergjigja eshte i pafund, si mund ta bejme me te shpjegueshem per mendjet tona. E di qe do te japesh perfundimin e njohur tashme " qe truri i njeriut nuk mund ta kuptoje se eshte ndertuar i tille qe nuk mund ta rroke kete llogjike" por le te shpresojme qe do te kete edhe dicka me shume se kaq.

ILIRA

306


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 13:42

ILIRA mė nxiti ta bėjė edhe njė pyetje:

Shumė planete pėrbėjnė njė univers,shumė universe pėrbėjnė galaktikėn,po shumė galaktika cfarė pėrbėjnė?

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 14:07

po, universi u krijua per njeriun! (thellohu mbi kete Nitty sepse jeni deklaruar edhe mysliman).


Sa per ju Ilira do te doja te thoja se e verteta heret a vone do te dale ne shesh, por sa jemi ne gati ta pranojme ate?
Kohe me perpara kane djegur njerez ne turre te druve vetem se thonin qe toka eshte e rrumbullaket, por ne te vertete eshte...sa jemi ne gati per te mesuar Ilira?

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 14:12

Nitty, a jeni te sigurte per pyetjen tende te fundit?

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  ILIRA prej 24.04.11 14:27

Ne fakt pyetjet e mia jane shume "femijerore" por asnjehere nuk jane dhene pergjigjet e duhura, sa per te qene gati per te kuptuar te verteten ... nuk di per te tjeret por une per vete ka shume kohe qe e kerkoj...

ILIRA

306


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 14:30

Pershembull a do te besonit ju Ilira qe pertej universit eshte Froni i Krijuesit Arshi?
Epo doemos perderi sa Kurani i ka gjetur te gjitha, pse te mos e besosh edhe kete!
Apo pret nje shkencetar te ta vertetoje?

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  ILIRA prej 24.04.11 14:39

Po ndoshta edhe ashtu dhe nuk pres nje pergjigje nga shkencetaret seppse perfundimi i tyre deri me tani eshte qe universi zgjerohet po a mund te me thote ndokush dimensionet e tij qe te mund une te kuptoj zgjerimin ... nejse
Te them te drejten te jesh besimtar eshte gjeja me e lehte dhe me e bukur qe mund te kete njeriu, po perse Zoti lejoi qe te lindin edhe njerez si une qe bej shpesh pyetje dhe ve ne dyshim shume gjera, po perse lejoi qe rruga per tek ai te kete kaq shume "drejtime te ndryshme"

ILIRA

306


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 14:45

Vėrtet, Zoti juaj, Zoti, ėshtė Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arshin, Ai e mbulon ditėn me natėn, qė me tė shpejtė e kėrkon atė (mbulimin e dritės sė ditės), edhe dielli, edhe hėna e edhe yjet i janė nėnshtruar sundimit tė Tij. Ja, vetėm Atij i takon krijimi dhe sundimi. I madhėruar ėshtė Zoti, Zoti i botėve(Araf,54)
Ky varg nga kurani mund te duket shume i nderlikuar por ne te njejten kohe edhe shume i thjeshte.
Shiko kete vargun tjeter:
Ai ėshtė i cili krijoi qiejt e tokėn brenda gjashtė ditėve (fazave), e Arshi (Froni) i Tij kishte qenė (mė parė) mbi ujė, qė t'ju sprovojė, se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė. Nėse ti u thua: "Ju do tė ringjalleni pas vdekjes!", ata qė nuk besuan thonė: "Kjo (ēka na thua) nuk ėshtė tjetėr vetėm se magji e hapur".(Hud,7)
Kurani thote gjithcka, por per tu vertetuar ne njerezeve na duhet nje teleskop, por teleskopet e sotem nuk mund te shohin asgje,(ndoshta ne te ardhmen)!

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Xhemajl prej 24.04.11 14:52

nitty shkruajti:ILIRA mė nxiti ta bėjė edhe njė pyetje:

Shumė planete pėrbėjnė njė univers,shumė universe pėrbėjnė galaktikėn,po shumė galaktika cfarė pėrbėjnė?

nitty e ke gabim, sepse disa planete se bashku me yje,meteor,satelita japin nje galaktik,dhe te gjitha galaktikat sado te pafundshme te jene japin vetem 1 Univers.

Xhemajl

377


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 15:06

xhemajl shkruajti:
nitty shkruajti:ILIRA mė nxiti ta bėjė edhe njė pyetje:

Shumė planete pėrbėjnė njė univers,shumė universe pėrbėjnė galaktikėn,po shumė galaktika cfarė pėrbėjnė?

nitty e ke gabim, sepse disa planete se bashku me yje,meteor,satelita japin nje galaktik,dhe te gjitha galaktikat sado te pafundshme te jene japin vetem 1 Univers.

Kjo edhe shpjegon heshtjen time,nuk jam shumė i mirė nė astronomi por sidocoft dua pergjigjėn nėse dikush di si quhen Universet e pėrbashketa,mfalni pėr ngatėrresėn.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Nikolaos prej 24.04.11 17:45

Shumė planete pėrbėjnė njė univers,shumė universe pėrbėjnė galaktikėn,po shumė galaktika cfarė pėrbėjnė?

Keto fjale me te kuqe i ke thene ti Nitty dhe me poshte je korrigjuar nga te tjeret. Duket sa dijeni ke ne astronomi dhe vjen e na flet ketu per universin kur nuk ia ke idene se ēfare eshte.

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Dre1 prej 24.04.11 17:49

EJ NIKOLAOS,PSE ME ESHTE FSHIRE TEMA QE E KAM POSTUAR DJE,A MUNDEM TA DI ARSYEN SE PAKU...

Dre1

54


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Nikolaos prej 24.04.11 17:54

Une nuk kam ne dore te fshij tema fetare, une kam ne dore te fshij vetem tema astrologjike. Nese nuk besoni pyesni vete eksplorerin.

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Dre1 prej 24.04.11 17:55

Megjithate ajo tem nuk ka pasur permbajtje fetare,por a mund pra te me pergjijgesh ti Explorer?

Dre1

54


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 17:57

Nikolaos shkruajti:Shumė planete pėrbėjnė njė univers,shumė universe pėrbėjnė galaktikėn,po shumė galaktika cfarė pėrbėjnė?

Keto fjale me te kuqe i ke thene ti Nitty dhe me poshte je korrigjuar nga te tjeret. Duket sa dijeni ke ne astronomi dhe vjen e na flet ketu per universin kur nuk ia ke idene se ēfare eshte.

Qė ta dish mirė nė kėtė temė kėto janė shkrimet e mia qė i kam postuar ja shikoj mirė:

Shkrimi i pare;
Pajtohem plotėsisht me shkrimin tėnd,john abraham,por unė kam njė pyetje pėr ty:Cila ėshtė arsyeja qė u krijua universi,mė saktėsisht qėllimi i krijimit tė tij,pasi qė edhe unė mendoj qė zoti e ka krijuar Universin.

Shkrimi i dyte
ILIRA mė nxiti ta bėjė edhe njė pyetje:

Shumė planete pėrbėjnė njė univers,shumė universe pėrbėjnė galaktikėn,po shumė galaktika cfarė pėrbėjnė?


Shkrimi i trete
Kjo edhe shpjegon heshtjen time,nuk jam shumė i mirė nė astronomi por sidocoft dua pergjigjėn nėse dikush di si quhen Universet e pėrbashketa,mfalni pėr ngatėrresėn.

Nė tė tri shkrimet e mia nuk kam dhėnė asnjė lloj pohimi pėr Astronomin,atė llapsusin e bėra por me vonė pashė qė kisha gabuar e heshta,tė gabosh ėshtė njerėzore dhe s'ka ē'tė vjen ēudi unė nuk studioj Astronomin.Nėse unė nuk studioj Astronomi nuk do tė thotė qė jam tabula rasa rreth saj.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Nikolaos prej 24.04.11 18:01

Kjo tema ketu me duket se e ka titullin "Origjina e universit" dhe kur nuk paske dijeni ne astronomi pse merr pjese kot atehere, apo per te nxitur debate? Akoma nuk e di qe astronomia eshte kryesorja qe studion universin? "Mos hyr ne pyll pa sepate!"

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 18:05

Nikolaos, Nitty beri nje gabim, te pakten nuk kembengul ne te veten...
Shpresoj ta kesh lexuar komentin tim me siper dhe te na thuash dicka, meqenese je mjeshtri ketu....

Sa per ju Nitty duhej ta fshije komentin kur te thashe ne je i sigurte per pyetjen..

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 18:07

Nikolaos shkruajti:Kjo tema ketu me duket se e ka titullin "Origjina e universit" dhe kur nuk paske dijeni ne astronomi pse merr pjese kot atehere, apo per te nxitur debate? Akoma nuk e di qe astronomia eshte kryesorja qe studion universin? "Mos hyr ne pyll pa sepate!"

Kam ardhur pėr tė exploruar dhe pėr tė mėsuar,c'tė keqe ka kėtu,unė bėra pyetje rreth Astronomis duke kėrkuar pėrgjigje kurse ti je ai qė kėrceve duke mė akuzuar pėr llapsuset e mia.Hė kush kėrkon tė nxit debat kėtu.

Sa keq qė personat si ty hyn nė pyll pėr ta masakruar atė.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 18:09

john abraham shkruajti:Nikolaos, Nitty beri nje gabim, te pakten nuk kembengul ne te veten...
Shpresoj ta kesh lexuar komentin tim me siper dhe te na thuash dicka, meqenese je mjeshtri ketu....

Sa per ju Nitty duhej ta fshije komentin kur te thashe ne je i sigurte per pyetjen..

S'doja tė tregohem hipokrit kjo ishte arsyeja qė nuk e modifikova,nuk turpėrohem nga gabimet e mia.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Nikolaos prej 24.04.11 18:12

John Abraham nuk po shkruaj per temen se po shkruajta une ju besimtaret te gjitha i keqkuptoni dhe i merrni si sulme apo mendime sulmuese. Ju nuk te lini as te shpreh thjesht mendimin tim. Ne lidhje me temen, thjesht mbeshtes ate qe ka shkruar Hokus-pokus me siper. Ai eshte mendimi im.


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 24.04.11 18:18, edituar 1 herė gjithsej

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  ILIRA prej 24.04.11 18:13

Tani kjo pune po behet shume qesharake... me te vertete, nis nje teme dhe perfundon ne ndreqje gabimesh drejtshkrimore, gramatike etj etj ose mbyllje dhe kycje per nxehje gjakrash...

Ndoshta shume shpejt do te perfundojme te temat e "magjise " sesi ta shtjellojme dhe cojme drejt fundit nje teme pa nderhyrjen e administatorit .

ILIRA

306


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 18:17

Nikolaos, eshte mire qe dale ngadale te japim mendimin tone duke u bazuar ne shkrimet e njeri tjetrit...Pra nese dicka nuk shkon tek ajo qe kam shkruar jeni te lutur te ma thoni, nese jo une do te mendoj se jeni pajtuar me mua...Forca djale i mbare sepse ishit pikerisht ju qe me bete te shkruaj me siper per kete teme..

Por nese nuk deshironi te flisni te pakten me pak fjale na thuaj; si u krijua universi, sipas jush?

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 18:18

ILIRA shkruajti:Tani kjo pune po behet shume qesharake... me te vertete, nis nje teme dhe perfundon ne ndreqje gabimesh drejtshkrimore, gramatike etj etj ose mbyllje dhe kycje per nxehje gjakrash...

Ndoshta shume shpejt do te perfundojme te temat e "magjise " sesi ta shtjellojme dhe cojme drejt fundit nje teme pa nderhyrjen e administatorit .

Tė ka mbetur vetėm tė thuash nitty ėshtė fajtor,epo edhe unė do ta them atė qe dua pasi qė moderatori si Nikolaos mbetet gjithmonė i terur pa u lagur fare jemi ne anėtarėt qė na fshihen shkrimet e pėr kėtė nuk i bėhet vonė Nikolaos-it.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 18:20

Mos u merzit Nitty, hiq dore, nuk kane te tjeret zgjuarsi me shume se ju edhe pse quhen ASTROLOGE!

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Nikolaos prej 24.04.11 18:24

john abraham shkruajti:Nikolaos, eshte mire qe dale ngadale te japim mendimin tone duke u bazuar ne shkrimet e njeri tjetrit...Pra nese dicka nuk shkon tek ajo qe kam shkruar jeni te lutur te ma thoni, nese jo une do te mendoj se jeni pajtuar me mua...Forca djale i mbare sepse ishit pikerisht ju qe me bete te shkruaj me siper per kete teme..

Por nese nuk deshironi te flisni te pakten me pak fjale na thuaj; si u krijua universi, sipas jush?
John Abraham heshtja ime nuk do te thote qe jam dakort me ty sepse nuk je vetem ti qe ke shkruar ne kete teme. Te thashe qe jam dakort me ato qe ka shkruar Hokus pokus. Po nisa te shkruaj une, nuk dua qe te nderhyjne njerez qe s'ia kane idene kesaj fushe, ashtu siē beri Nitty dhe vet tani pranon se nuk e njeh mire astronomine. Dhe thote qe ketu kam ardhur per te mesuar. Meqe ke ardhur per te mesuar i dashur Nitty, lexoji njehere te gjitha materialet sepse ti je i ri ne forum, pastaj vazhdo sulmet. Per te mesuar njeriu nis nga pyetjet jo nga sulmet.

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 18:25

john abraham shkruajti:Mos u merzit Nitty, hiq dore, nuk kane te tjeret zgjuarsi me shume se ju edhe pse quhen ASTROLOGE!

Te kerkoj falje per shkak te ngutis mund te ndodh gjithcka.

Me fal te lutem i nderuar,fajet i kam une.

Mė fal


Edituar pėr herė tė fundit nga nitty nė 24.04.11 19:29, edituar 1 herė gjithsej

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 19:08

Nikolaos, kur e shkuajta kete shkrim nuk e dija se ishte nje teme e tille e hapur, dhe njeri nga adminet e vendosi ketu, por mesa shoh une ajo qe ka shkruar Hokus pokus bie poshte nga ajo qe kam shkruar une.
Provat flasin kundra!

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  john abraham prej 24.04.11 19:11

Nitty, djale i mbare, mos valle te dukem qe po ironizoj?
Pergjigjen ta kam dhene, por lexo komentet me siper!

john abraham

348


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Nikolaos prej 24.04.11 20:19

John Abraham e shikoj qe kerkon pergjigje prej meje dhe po te pergjigjem meqenese kam vene re qe je njeri qe nuk ndez acarime si te tjeret, por flet me qetesi dhe edukatė dhe per kete te pergezoj! Me pelqen nje pyetje e Nittyt qe thote per cfare qellimi e krijoi Zoti universin dhe ti nuk ke dhene nje pergjigje bindese, edhe une do te beja te njejten pyetje: si ka mundesi qe Zoti paska krijuar nje univers kaq gjigand vetem per ne njerezit? Ēfare na duhet gjithe ky univers ku per ne do te na mjaftonte vetem sistemi yne diellor, ose maksimumi galatika jone? Per kete dua pergjigje bindese dhe llogjike. Ndersa une per kete pyetje jap si pergjigje vetem rastesine. I Nderuar John nese Universi nuk paska te drejte te krijohet nga asgjeja, pse nuk e shpjegon se pse Zoti yt paska te drejte te krijohet nga asgjeja? Une nga ana tjeter jap si pergjigje qe asgjeja ka mundesi per te krijuar dicka te vogel dhe e vogla fillon e rritet. Per mua asgjeja eshte gazi (shumica hidrogjen) dhe nga ky gaz shpertheu bing-bengu dhe prej tij nisi gjithcka. Gazi eshte i padukshem dhe mund te quhet fare mire "asgje" dhe asgjeja ne konceptin e saj nuk mund te krijohet. Nese kurani ka thene gjera shkencore para 1400 vitesh, kjo nuk e verteton me deomos Zotin, duhet akoma me shume kerkime. Dhe me habit fakti se pse Zoti i paska thene fjalet e tij ne Arabi dhe i ka shkruar ne arabisht kur e gjithe bota nuk e dinte kete gjuhe. Meqe universi po zgjerohet perse kurani nuk e shpjegon se pse po zgjerohet ai? Kurani thote: "...ai krijoi diellin e henen dhe secili prej tyre noton ne orbite" kjo eshte zbuluar me perpara se ta thoshte kurani nga astrologu dhe astronomi Klaud Ptolemeu ne vitet 190, astrologjia e di shume mire se Dielli, Hena dhe planetet kane orbiten e tyre. Pastaj pse kurani duhet te permende vetem nje diell dhe nje hene kur ka me miliarda djej dhe hena. Nje pyetje tjeter kam per ty: si ka mundesi qe mes miliarda e miliarda galaktikave dhe yjeve Zoti paska zgjedhur Token per te banuar njerezit? Kur toka eshte fare e padukshme ne galaktiken tone dhe jo me ne universin stergjigand? Ti e di qe vetem dielli eshte 1300 000 here me i madh se toka. Dhe si ka mundesi qe Zoti i krijoi njerezit kaq vone kur toka ka mbi 4 miliard kohe qe ka lindur? Une kesaj i jap pergjigje evolucionin, ndersa nga ti pres pergjigje llogjike. Dhe nje gje te fundit: ti thua zoti i ka projektuar te gjithe njerezit unik, une mendoj se kete e ka ne dore data dhe ora dhe minuti i lindjes dhe jo zoti. Kete pamjen unike tek njerezit e shpjegon vetem astrologjia dhe biologjia dhe asnje shkence tjeter. Energjia planetare dhe diellore bie mbi cdo njeri ne momentin e tij te lindjes dhe i cakton nje karakter unik. Ja keto pergjigje kam une dhe per kete dua te pergjigjesh vetem ti meqenese the qe kete teme e paske hapur edhe per mua. Kam besim qe pergjgjen do ta kthesh ne menyre te qete dhe jo acaruese. Te pershendes!

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  nitty prej 24.04.11 20:43

Sa keq qė ky forum pėrmban anėtarė acarues dhe te japin pėrgjigje pa i pyetur si puna e nitty.Ta tregoj unė ty acarmi tashi.

Njėherė si ta duron logjika tė thuash qė i gjithe universi ėshtė ndėrtuar nga asgjėja,gjithcka nė kėtė univers ka arsye dhe e di se me cfarė do tė ta hedh posht kėtė pohimin tėnd me kėtė pyetje:''Nga cfare eshte krijuar asgjeja,qe krijoi kete universin?''

Meqe universi po zgjerohet perse kurani nuk e shpjegon se pse po zgjerohet ai?

Ja citimin nga Kur'ani qė e ka paraqitur John Abraham pėr personat qe dine te lexojn:Ne Kuran shkruhet: Ne, me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjėrojmė atė. (Dharijat,47).

Kjo tregon qartė qė Kur'ani ka paralajmėruar qė universi zgjerohet.

Tė tjerat do ia lė ''John abrahamit'',se nuk kam tė drejte tė nderhyjė shumė.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Luli prej 24.04.11 21:05

nitty shkruajti:
Ne Kuran shkruhet: Ne, me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjėrojmė atė. (Dharijat,47).

Dmth NE (ATA) dikush qe eshte shumes por jo Zoti njejes.
Kush jane keta "NE" !!!???


Edituar pėr herė tė fundit nga luli nė 24.04.11 21:06, edituar 1 herė gjithsej

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

720


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Posto temė tė re   
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi