Mbi origjinen e Universit

Faqja 1 e 19 1, 2, 3 ... 10 ... 19  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mbi origjinen e Universit

Mesazh  FM prej 25.05.08 13:35

Edhe njehere mbi origjinen e Universit



"Po te kisha mundesine te mbyllesha ne levoshgen e nje arre do te ndihesha mbret i hapesires se pafundme.." (Shekspir, Hamleti, akti II, skena II)

Hamleti ndoshta donte te thoshte qe qenia njerezore duke qene i kufizuar fizikisht, ka nje mendje te lire te eksploroje te gjithe universin dhe te beje dhe udhetime aventurore , aty ku dhe endrat me fantastike nuk mundin ta pushtojne .

Sot rreth ketij problemi egzistojne pyetje te shumta, ku secila kerkon nje pergjigje te sakte dhe te kuptueshme.

Universi eshte me te vertete i pafundem apo eshte vetem shume i madh? Eshte i perjetshem, apo ka nje jete shume te gjate? A eshte e mundur qe nje mendje e kufizuar te kuptoje nje univers te pafundem?

Mos po rezikojme te perfundojme si Prometeu mitik, qe i vodhi zjarin Zeusit per t'ja dhene njeriut, duke sakrifikuar jeten e tij ,duke e lidhur rreth nje shkembi, ku nje shqiponje ushqehej me melēine e tij?

Sipas S. Hawkink, qe eshte me i madhi fizikant pas Ajshtajnit, mbase dhe me i madhi i te gjithe koheve: "...besoj qe mundemi dhe duhemi te kerkojme per te kuptuar universin. Kemi bere tashme progrese te shenueshme, mbi te gjitha keto vitet e fundit.

Akoma nuk kemi perpunuar nje tablo te plote , por ndoshta nuk jemi shume larg asaj." Dime qe universi nuk ka egzistuar gjithmone ne gjendjen ne te cilen e shohim sot.

Ne te kaluaren, ne nje epoke te caktuar, ka ndodhur nje ngjarje qe beri te mundur ndezien e yjeve,qe do te thote qe drita e ardhur nga yjet me te largeta, akoma nuk kane patur kohen per te aritur tek ne (ne toke).

Kjo shpjegon ate qe perse qielli naten nuk vezullon ne te gjitha drejtimet. Por ne qofte se yjet kane egsistuar gjithmone , perse do te ishte e nevojshme akti i ndezies se tyre disa miliarda vitesh me pare?

Sipas filozofit Emanual Kanti, universi ka egzistuar pergjithmone, kurse per pjesen me te madhe te njerzve, besojne qe universi eshte krijuar vetem pak mijra vitesh para se ajo te shfaqej.

Por a eshte i ketij mendimi astronomi E. Hubble? Ne vitin 1923, do te zbulonte qe shume nga njollat te quajtura mjegullnaja, ishin ne realitet te tjera galagtika (qe jane grumbullime yjore qe permbajne miliarda yje), por te ndodhura ne nje distance shume te madhe ndaj nesh.

Ai llogariti qe koha e nevoshme qe drita e leshuar nga yjet e ketyre mjegullnajave te arrinte ne toke do te ishte e rendit te milionave ose miliardave vite. Kjo do te thote qe universi nuk mund te jete krijuar disa mijra vitesh me pare siē mendonin disa. E. Hubble do te zbulonte edhe nje fenomen tjeter mjaft interesant.

Duke analizuar driten e galagtikave qe i afroheshin ose i largoheshin tokes, ai do te kuptonte qe pothuaj te gjitha galagtikat qene duke u larguar,perveē kesaj, sa me larg qe ato ishin nga Toka aq me shpejt largoheshin.

Hubble arriti ne konkluzionin qe ne shkalle kozmike ēdo galaktike eshte duke u larguar nga Toka ose nga njera- tjetra, me fjale te tjera Universi eshte duke u zgjeruar.

Zbulimi qe Universi zgjerohet vazhdimisht,eshte zbulimi me i madh intelektual i shekullit te XX. Ky zbulim te ēon ne nje perfundim mjaft te debatushem rreth orgjines se universit.

Ne se galagtikat largohen njera nga tjetra, do te thote qe ne nje te kaluar te larget, ato kane qene shume afer me njera tjeter, dhe ne baze te shpejtesise aktuale te zgjerimit, mund te llogaritim se sa afer kane qene ato rreth dhjete ose pesembedhjete miliarda vitesh me pare.

Sipas mendimit filozofik dhe atij shkencoro- astronomik, ēdo ngjarje eshte shkaktuar nga nje ngjarje e meparshme, pra eshte "pasoje". Ngjarja "pasoje" sherben si "shkak" per ngjarjen pasardhese.

Me fjale te tjera vargu i ngjarjeve shkak - pasoje i ngjan nje zinzhiri ku ēdo hallke e tij simbolizon nje ngjarje te caktuar. Por zinzhiri i ngjarjeve ka nje hallke te fillimit. Kush e ka shkaktuar ate?.

Ndodhemi perpara nje problemi ku shume shkencetare, nuk kane patur shume deshire t'i afroheshin ose kane kerkuar t'i shmangen.

Disa prej tyre, kryesisht ruset, i permbaheshin mendimit se Universi nuk ka patur nje fillim; disa te tjere pohonin se ēeshtja e orgjines se Universit nuk eshte nje problem shkencor por nje ēeshtje metafizike ose fetare.

Kurse S.Hawking thote:"Sipas pikpamjes time, nje trajtim i tille nuk eshte i denje per nje shkencetar te vertete.

Ne qofte se ligjet e natyres nuk do te vepronin ne fillim te universit, nuk do te ndodhte kjo edhe ne te tjera momente te evolimit te Universit?..orgjina e universit duhet vene mbi baza shkencore.

Mbase do te jete nje detyre mbi mundesite tona, por ja vlen ta provojme qe t'i afrohemi asaj."

Big Bang ose Shperthimi i madh

Sipas Hawking, Universi ka patur nje fillim, por informacionet mbi natyren e ketij fillimi jane te pakta. Origjina e Universit mund te shpjegohet me teorine Big Bang ose i quatur ndryshe “Shperthimi i Madh”.

Thelbi i kesaj teorie konsiston: gjithēka ka filluar ne nje moment ne te cilin i gjithe universi dhe ēdo gje rreth saj kane qene perqendruar ne nje pike me nje densitet dhe temperature te pa fundme.

Pas shpertimit te madh, ne nje te qinden e sekondes se pare, ku temperatura ka patur vleren e qindra miliarde grade,universi fillon pak nga pak te zgjerohet.

Fillojne te lindin grimcat e para te lehta si fotonet, elektronet ,neutrinot si dhe antigrimcat e tyre te cilat jane me shumice, si dhe pak nga grimcat e protonit dhe neutronit.

Pas tre minutave te mevonshme, temperatura zbret ne nje miliard grade , dhe ne kete moment protonet dhe neutronet fillojne te kombinohen duke formuar berthamat e elementit helium, hidrogjen si dhe te disa elementeve te tjera te lehta.

Pas qindra dhe mijra vitesh temperatura behet me e vogel se nje mije grade, dhe elektronet zvogelojne shpejtesine e tyre ne nje mase te tille qe berthamat e lehta mund t'i kapni ato duke formuar keshtu atomet e elementeve te lehta .

Do te kalonin miliarda vitesh kur do te lindinin elementet e tjere si karboni dhe oksigjeni qe jane elemente baze prej te cilave jemi perbere.

Keto elemente do te lindni nga djegia e heliumit ne qendren e ēdo ylli. Ky eshte ne vija te pergjithshme shpjegimi i fillimit te universit sipas teorise Big Bang Ja vlen te theksojme qe teoria e relativitetit te pergjithshem te Ajshtajnit, nuk vlen per fillimin e universit , ku dhe vete ai nuk thote asgje per kete ēeshte.

Ose per te qene me te sakte, Ajshtajni kishte pershtypjen qe orgjina e universit i tejkalonte kufijte e kerkimeve shkencore. Ne qofte se teoria e relativitetit te pergjithshem nuk vlen per shpjegimin e fillimit te universit, cilat ligje te natyres vlejne per kete akt fillimi?

Zoti nuk "luan" me zare

Lindja e mekanikes kuantike, e cila ne dallim nga mekanike klasike, ka si objek te saj sistemet mikroskopike (te nivelit atomik-molekular ),mund te jape spjegimet e munguara.

Dyshimi dhe kundershtimi i Ajshtanit ndaj mekanikes kuantike jane formuluar me shprehjen famoze te tij:" Zoti nuk luan me zare."

Por ne realitet fakte te shumta tregojne qe Zoti eshte nje "lojtar" i afte, ne qofte se do ta krahasonim universin me nje kazino te madhe ku hidhen zare dhe rrotollohen rrotullat e fatit;te administrosh nje kazino eshte nje aktivitet me shume rrezik, sepse mund te humbasesh para ēdo here qe hedh zare dhe rrotullon rruleten e fatit

Por ne qofte se vellimi i pikave qe shenon dhe numri i rrotullimeve eshte i larte, fitimet dhe humbjet jane mesatarisht te parashikueshme, edhe pse eshte i paparishikueshem kur shenon ose rrotullon vetem nje here.

Administratoret e kazinove dine qe mundesite jane ne gjysem ne favor te tyre, kurse klienti-lojtar ka mundesi te fitoje vetem ne se luan ne nje numer te caktuar te hedhjeve te zareve ose xhirove te rrotullave.

Pak a shume e njejta gje ndodh dhe me universin. Kur universi eshte i madh, siē eshte sot, nje numer i larte i "hedhjes" se "zareve" eshte mesatarisht i parashikueshem.

Eshte kjo arsyeja qe ne sistemet relativisht te medha funksionojne ligjet klasike nepermjet te cilave behen parashikime te sakta te ngjarjeve, kurse kur universi eshte shume i vogel, siē ka qene afer gjendjes Big Bang, futen ne loje ligjet kuantike me parimin e tyre te papercaktushmerise , i ngjashem me fatin e nje lojtari te vetem.

Duke vazhduar te hedhesh zare per te pare se ēfare do te ndodhe me pas, universi ne dallim nga ajo qe pret, nuk ka nje histori te vetme, por ka te gjitha historite e mundshme, secila me nje probabilitet te dhene.

Hipoteza qe universi ka nje histori te shumefishte, mund te duket fantastiko-shkencore, por sot ajo konsiderohet nga shkenca nje fakt i dhene, te cilen e ka formuluar per here te pare fizikanti i madh Richard Feynman.

Per te krijuar nje perfytyrim rreth kesaj ideje: sqarojme qe per fisiken klasike ēdo grimce ka nje histori te vete (grimca per te kaluar nga pika A ne B ka nje trajektore te caktuar), kurse sipas modelit te ri te nje historie te shumefishte, grimcat mund te pershkruajne te gjitha trajektoret e mundshme ne hapesire dhe ne kohe.

Ēdo trajektore eshte e lidhur me nje vale qe karakterzohet nga dy numra, njera shpreh gjatesine e vales dhe tjetra fazen e saj (kreshte apo grope).

Mundesia qe nje grimce te kaloje nga A ne B gjendet duke mbledhur valet e "lidhura" me te gjitha trajektoret e mundshme qe kalojna nga A ne B.

Kjo mbase duket pak absurde pasi ne jeten e perditshme ne jemi familjarizuar me faktin qe objektet shkojne nga nje pike e fillimit ne nje tjeter vetem duke ndjekur nje trajektore te vetme.

Ne te vertete kjo nuk mohon ose nuk bie ne kundershtime me hipotesen Feynman tė historise shume fishe (ose te mbledheve te historive), sepse kur objektet jane te dimesioneve te medha (sisteme makroskopike) rregullat e perpunuara nga ai, qe lidh dy vlera per ēdo trajektore, duke kaluar ne shumen e historive, te gjitha trajektoret neutralizojne njera tjetren.

Me fjale te tjera kur kemi te bejme me sisteme makroskopike, vetem njera nga trajektoret e shumta meret ne konsiderate: ate te perkufizuar nga ligjet klasike te Njutonit mbi levizjen.

Sot eshte duke kerkuar te nderthuren teoria e relativitetit te pergjithshem te Ajshtajnit me teorine e historise shumefishe te Feynmanit ne nje teori te vetme te madhe qe do te pershkruante te gjitha fenomenet e universit.

Vete, teoria unike nuk mer persiper te thote asgje per orgjinen dhe gjendjen e fillimit te univesit.

Ajo kerkon te llogarise se si do te evoloje universi duke u nisur nga disa te dhena relative te fillimit.Per te njohur keto jane te nevojshme disa kushte fillestare, si dhe regullat(ligjet) qe do te na informonin se ēfare ndodh ne kufijte e universit ne nje zone te caktuar te hapesires dhe kohes.

Ligjet e evolimit dhe kushtet fillestare

Ligjet e fizikes sqarojne se si evolojne me kalimen e kohes fenomenet qe ndodhin ne univers. Per shembull ne se hedhim nje gur ne ajer, ligjet e gravitetit na japin mundesine te percaktojme me saktesi levizjen e metejshme te tij.

Por duke u bazuar ne keto ligje nuk mund te dime sakte se kur guri do te bjere ne toke dhe ne cilin vend te tokes guri do te bjere.

Duhet te njohim dhe shpejtesine e levizjes se tij si dhe drejtimin ne momentin kur kemi hedhur gurin. Me fjale te tjera duhet te njohim kushtet fillestare, ose e thene ndryshe kushtet rreth fillimit te levizjes se gurit.

Me qenese kozmollogjia meret me pershkrimin e evolimit te gjithe universit mbi bazen e ligjeve te fizikes, eshte duke kerkuar se cilat kane qene kushtet fillestare te universit ne te cilat duam te aplikojme ligjet e fizikes.

Sot egziston mendimi shkencor qe gjendja fillestare ka patur nje ndikim te madh ne te gjitha karakeristikat themelore te universit, kryesisht mbi vetite e grimcave elementare dhe mbi bashkeveprimin e tyre, te cilat kane ēuar ne zhvillimin e jetes biologjike.

Kozmollogjistet jane duke vleresuar te gjitha konfiguracionet e gjendjeve te fillimit, duke evidentuar se cila prej tyre ka evoluar universin ne ate drejtim qe e vezhgojme sot.

Nga Hekuran Pashollari

FM

1187


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  FM prej 25.05.08 14:16

Ēėshtjet e diskutueshme mbi origjinėn e Universit

Pėr astronautėt ėshtė entusiaste tė fotografosh tokėn nga njė anije kozmike kur shohin gjėra tė spikatura nė qiell.. "Ėshtė gjėja mė e bukur e udhėtimeve hapėsinore " ka thėnė njė astronaut. Dhe megjithatė planeti ynė duket shumė i vogėl nė krahasim me sistemin diellor.

Imagjinojmė pėr njė moment tė udhėtojmė nė hapėsirė pėr tė patur njė ide objektive pėr pėrmasat e tokės dhe tė diellit. Dielli nuk ėshtė gjė tjetėr, veēse njė ndėr yjet e pafundėm qė gjėnden nė njė krah tė asaj spirale gjigante qė ėshtė galaktika jone qė quhet Ruga e Qumshtit , e cila nga ana e saj ėshtė njė pjesė e vogel e universit.

( Rruga e Qumshtit ka diameter1.000.000.000.000.000.000.km dhe drites do t'i duheshin 100.000 vite per ta pershkuar ate. Ne Rrugen e Qumeshtit ndodhen 100 miliarde yje.) Me sy tė lirė arijmė tė shohim nė njė natė tė kthjellėt disa njolla tė ndritshme qė nė fakt janė tė tjera galaktika, si pėr shėmbull Andromeda qė ėshtė mė e madhja e Rugės sė Qumėshtit.

Rruga e Qumėshtit , Andromeda dhe dhjetra galaktika tė tjera nė sajė tė tėrheqies gravitacionale janė grupuar nė grumbullime qė tė mara sė bashku zėnė njė pjesė shumė tė vogėl tė supergrumbullimit gjigant. Universi pėrmban njė njė numėr tė pafundem supergrumbullime dhe gjėrat nuk mbarojnė atje. Grumbullimet dhe galaktikat nuk janė shpėrndarė nė hapėsirė nė mėnyrė uniforme.

Disa prej tyre me njė shkallė tė madhe ngjashmėrie mund tė konsiderohen si tė pėrbėra nga njė tyl (perde )dhe fije qė qakojnė njė lėmsh tė hapesirės sė madhe boshe ,kurse disa tė tjera janė shumė tė zgjatura si njė mur i madh gjigand.

Edhe nga ky kėndvėshtrim do tė ishte njė surprizė pėr shumė nga ata qė mendojnė qė Universi tė jetė krijuar vetėm nga njė shpėrthim kozmik rastėsor. "Sa mė shumė qė vėzhgojmė Universin nė tė gjitha detajet e saja tė ēuditshme - ka thėnė nje shkencėtar- aq mė i vėshtire do tė jetė shpjegimi me njė teori tė thjeshtė se kush e ka bėrė tė jetė kėshtu ."

A ka prova reth egzistencės sė njė fillimi?

Astronomė kanė zbuluar njė fenomen thelbi i sė cilės qėndron nė sqarimin e mė poshtėm:dukė bėrė tė kalojė drita e galagtikės nėpėrmjet njė prizmi, vihet re qė valet elektromagnetike tė ndritshme do tė duken "tė zgjatura" gjė qė tregon qė burimet e tyre (galagtikat) jane duke u larguar nga ne me njė shpejtėsi shumė tė madhe.

Sa mė tė ndara tė jenė galagtikat aq mė shpejt ato largohen. Kjo tregon qė universi ėshtė duke u zgjeruar. Ky fakt tregon qė duhet tė ketė qėnė njė "faktor"qė ka nisur proēesin, njė force shumė e fuqishme pėr tė mposhtur tėrheqien e pa fundme gravitacionale tė gjithe universit. Natyrshėm lind pyetja: Nga mund tė ketė ardhur kjo energji dinamike? Nuk kėrkohet vetėm burimi i kėsaj energjie tė pafundme .

Janė tė nėvojshme edhe largpamėsia dhe inteligjenca qė pėrse shpejtėsia e zgjerimit tė universit tė jetė kaq e kalibruar me njė preēizion kaq tė madh. "Nėse shpejtėsia e zgjerimit tė universit do tė ishte kryer me njė shpejtėsi njė tė miliardėn mė tė madhe se ajo reale - ka thėnė astronomi Lovell- e gjitha lėnda e universit to tė rezultonte tani e shpėrndarė….

Dhe nėse do tė ishte paraprire nga njė shpejtėsi njė tė miliardėn mė tė vogėl se ajo reale, forcat gravitacionale do ta kishin ngurtesuar universin brėnda miliardit te parė te jetės sė saj. Nė kėto raste nuk do tė kishte patur yje tė qėndrueshme dhe pėr pasojė nuk do tė kishte patur jetė" Njė tjetėr pyetje qė vihet:Ekspertėt sot a janė nė gjėndje tė spjegojnė saktėsisht orgjinėn e universit?

Shumė shkencėtarė qė nuk e pranojnė idenė qė universi tė jetė krijuar nga njė inteligjencė superiore, bėjnė hipoteza qė disa nga vetitė e proēesit tė krijimit tė universit tė jenė krijuar nga hiēi. Psh modeli i universit inflacionar i konceptuar nga fizikani Alan Guth nė vitin 1979, pohon qė nė fillim universi ka qėnė njė mikrogrimcė dhe mė pas ka filluar tė zgjerohet me njė shpejtėsi mė tė madhe se ajo e dritės, e cila nuk ėshtė verifikuar nga eksperimentet e deri mė sotme.

A ėshtė kjo e drejte? Astronomi Robert Jastrow ka shkruar:"Pak astronomė kishin parashikuar qė kjo ngjarje - lindja e papritur e universit - do tė ishte bėrė njė fakt shkencor i pranushem , por qė mė vonė vėzhgimet e qiellit nėpėrmjet teleskopėve i ka ngushtuar tė tilla konkluzione", dhe mė poshtė shton:"prova astronomike e njė fillimi i vė shkencetarėt nė njė pozicion jo komod, pasi ėshtė bindja e tyre qė ēdo efekt ka patur nje shkak natyral…"

Njė tjetėr astronom E. A. Milne ka thėnė" Nuk mund tė bėjmė asnjė pohim mbi atė se si kanė qenė gjerat nė fillim; Nė aktin hyjnor tė Krijuesit Zot nuk kishte as teleskope dhe as dėshmitarė"

Nga Hekuran Pashollari

FM

1187


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Origjina e Universit

Mesazh  Jon prej 03.06.08 20:42

Nė origjinėn e universit

Pranė kufirit franko-zviceran, ndėrmjet liqenit Leman dhe qytetit Voltaire, historia e botės po pėrgatitet pėr njė ngjarje tė madhe.

Ndėrmjet fshatrave tė vegjėl, prerive tė pafundme dhe lopėve qė kullosin gjithandej, i gjithė njerėzimi ėshtė duke bėrė njė hap pėrpara, ndoshta njė "kėrcim", nė ndėrgjegjen e universit, pėr materialin dhe forcat e panjohura qė e mbajnė sė bashku. Dihet qė diēka do tė ndodhė.

Ėshtė njė moment historik pėr shkencėn dhe ajo qė do tė zbulohet, mund tė ndryshojė librat shkencorė. Pas njė ose dy vjetėsh, ka mundėsi tė zbulohet origjina e materialit enigmatik qė pėrbėn 25 pėr qind tė universit.

Duhen edhe pak javė qė pėrshpejtuesi mė i madh i grimcave nė botė tė vihet nė punė. Quhet LHC, "Large Hadron Collider". Dy njėsi protonesh do tė fillojnė tė lėvizin nė dy drejtime tė kundėrta pėrgjatė tunelit 27 kilometra tė gjatė dhe 100 metra nėn Tokė.

Do tė pėrballen me katėr zhvillues tė mėdhenj, disa lloj aparatesh fotografikė shumė tė mėdhenj, tė cilėt do tė memorizojnė imazhe nga impakti.

Pra kėshtu do tė shohim origjinėn e universit, atė ēfarė ndodhi njė tė miliardin e sekondės pas "Big Bang"-ut tė madh, sepse janė pikėrisht ato ēaste tė cilat janė ėndėrruar dhe imagjinuar qė nga fillimi i njerėzimit dhe tashmė po i afrohemi sė vėrtetės. Njė projekt i tillė nė fakt nuk ėshtė organizuar kurrė mė parė dhe aktualisht ėshtė mė ambiciozi nė tė gjithė botėn.

Dhe nuk mund tė ndodhte tjetėrkund se nė Ēern, laboratori mė i rėndėsishėm i planetit pėr sa i pėrket fizikės sė grimcave.

Njė sipėrmarrje, e cila qė nga viti 1954, ka lidhur sė bashku njėzetė shtete evropiane dhe gati 60 nga e gjithė bota, duke aktivizuar ēdo ditė rreth tetė mijė shkencėtarė.

Nga korriku dhe nė vazhdim, gjithashtu edhe pėr vitet nė vijim, pritet tė zbulohen gjėra qė nuk janė parė kurė mė parė, por thjesht janė imagjinuar teorikisht.

Objekte misterioze si material i errėt, kundėrmateria, supersimetritė ose grimca elementare hipotetike e Higs, tė cilėn Nobeli Leon Maks Lederman e quajti "Grimca e Zotit".

Vėmendja e njerėzve tė thjeshtė drejt kėtij projekti u tėrhoq vetėm disa kohė mė parė nga njė nismė e dy individėve, tė cilėt tentuan ta bllokonin.

Me njė apel nė Gjykatėn e Hauait (njė prej tė dyve banon atje), Ualter Uagner dhe Luis Sanēo pretendojnė se LHC ėshtė njė lloj arme e cila do tė sjellė fundin e botės.

Njė pretendim i skajshėm tė cilin shkencėtarėt e quajnė si fantazi tė pabazuar. Edhe nė tė shkuarėn eksperimente tė tilla (por pak mė tė limituar) jepnin alarme pėr fundin e botės, por nė fakt nuk ndodhi asgjė.

Por buja qė bėnė kėta dy njerėz na bėn tė kuptojmė se nė Ēern do tė ndodhė vėrtet diēka e jashtėzakonshme. Jo "fundi i botės", por ndoshta do tė na tregojė fillimin e saj.

Sasia e protoneve lėviz nė njė tub tė zbrazėt me anė tė disa magneteve qė i japin drejtimin e duhur pėr tek unaza.

Janė gjithsej 1232 magnete pėrgjatė njė tubi 15 metra tė gjatė qė peshon rreth 32 tonė dhe qė ushqehet me 12 mijė Amper. Disa lloje termosesh qė brenda mbajnė njė masė tė ftohtė deri nė 1.9 Kelvin, thėnė ndryshe minus 271 gradė Celsius.

Nėse do tė pėrdoreshin magnete "tė nxehtė" pėr tė arritur atė energji, unaza duhej tė ishte 120 kilometra e gjatė dhe do tė konsumonte 40 herė mė shumė energji elektrike.

Kėto qė po pėrdoren janė magnete tė teknologjisė sė fundit. Aty gjithēka ėshtė e teknologjisė sė fundit, novative.

Nė ēdo fazė tė eksperimentit po mėsohen gjėra tė cilat do tė kenė njė vlerė tė rėndėsishme nė zhvillimin e mėtejshėm tė racės njerėzore.

Teknologjia e pėrshpejtuesve pėrdoret edhe nė eksperimentet tumorale dhe nė diagnostikimin mjekėsor, gjithashtu nė studimin e superpėrēuesve ose nė sistemet e skanimit tė mallrave qė qarkullojnė nė aeroport.

Pra Ēerni mė pak fjalė ėshtė edhe njė biznes i mirė pėr shtetet qė e financojnė.

Por le tė vazhdojmė tė flasim pėr unazėn qė po kolaudohet. Paketat e protoneve (njėqind miliardė protone nė 2800 "paketa") do tė lėvizin brenda njė gypi (dhjetė cm diametėr) ku krijohet "super boshllėku", mė shumė se nė hapėsirė, njė e mijta e miliardit tė presionit nė nivelin e detit.

Protonet do tė lėvizin me shpejtėsinė e dritės dhe distancėn prej 27 kilometrash do ta pėrshkojnė njėmbėdhjetė mijė herė nė sekondė.

LHC nė fuqinė e saj maksimale do tė arrijė pėr ēdo grup protonesh njė energji tė barabartė me atė tė njė makine tė lėshuar me 1600 kilometra pėr orė.

Ēdo proton do tė ngarkohet me 7 Tev (tera elektrovolt), pra ēdo pėrplasje do tė ēlirojė 14 Tev: njė sasi energjie qė nuk ėshtė arritur mė parė dhe qė konsiderohet se do tė jetė e aftė tė ēlirojė grimca qė nuk janė parė kurrė mė parė.

Nėn sipėrfaqen ku ndodhet laboratori, brenda disa shpellave gjigande ndodhen katėr zhvilluesit e mėdhenj.

Dy janė "Atlas" dhe "Cms" tė cilėt bėjnė njė vėzhgim me njė fushėpamje tė gjerė, ndėrsa dy tė tjerėt "Alice" dhe "Lhcb" kanė si detyrė tė vėzhgojnė objektiva mė tė specifikuar.

"Alice" studion materien nukleare nė njė dendėsi tė lartė, pra nė momentin kur formohen protonet dhe neutronet. Rreth njėzet tė milionat e sekondės pas "Big Bang"-ut.

Do tė jetė faza e parė pas nisjes sė pėrshpejtuesit tė madh, kur pėr tė krijuar "Qgp"-nė do tė pėrplasen bėrthama plumbi: "Alice: ėshtė projektuar pėr tė punuar nė dendėsi mė tė vogla se kjo e fundit, por gjithsesi vitin e parė tė eksperimentit do tė jetė shumė frytdhėnės.

Nė dendėsi tė ulėta, efektet janė mė tė rralla, por qė tė katėrt vėzhguesit do tė marrin informacion sė bashku pėr tė krijuar njė ide mė tė qartė tė tė gjithė procesit.

Aty ėshtė si tė punosh nė eksplorime tė mėdha gjeografike me njė numėr tė madh njerėzish: pėr ēdo vėzhgues kontribuojnė rreth njėqind institute nga rreth tridhjetė vende. Kėta vėzhgues janė makineri gjigande tė ndėrtuara rreth gypit qendror ku do tė kalojnė paketat e protoneve.

Dhe vėzhguesi i dytė, njė prej tė cilėve do tė kėtė njė fushėpamje mė tė gjerė ėshtė "Atlas". Rreth 46 metra i gjatė, me njė diametėr prej 25 metrash dhe me peshė rreth shtatė mijė tonė. Dhe cilado qoftė fizika e re qė do tė zbulohet, "Atlas" dhe "Cms" do tė jenė aty duke e vėzhguar.

Sot e njohim mirė botėn e grimcave fillestare tė pėrshkruara nga teoria e Modelit Standard. Modeli shpjegon mirė, por nuk i pėrgjigjet tė gjitha pyetjeve.

Dimė qė nė univers ka rreth 25 pėr qind materie tė panjohura. Por asnjė nga grimcat qė ne njohim mund tė na japė pėrgjigje dhe tė na shpjegojė pėr materien e panjohur.

Modeli Standard ėshtė njė teori qė na jep njė vizion pėr gjendjen e njohurive tona. Por ajo ēfarė duket emocionuese ėshtė se nga gjithēka qė ne njohim, e ashtuquajtura materie e zakonshme prej sė cilės pėrbėhemi ne dhe ēdo objekt tjetėr nė Tokė, pėrbėn vetėm gjashtė pėr qind tė materies dhe energjisė sė universit.

Por injoranca jonė ėshtė pakufi, pasi pėrtej Modelit Standard ka shumė teori dhe fenomene tė tjera qė sot nuk i njohim, edhe pse e kemi ndonjė ide. Kjo vėrtetohet nė fazėn kur pėrshpejtuesi "Lhc" do tė arrijė pėr herė tė parė energjinė qė u pėrmend mė sipėr.

Termi materie e errėt tregon edhe injorancėn tonė. Jemi pėrballė njė muri dhe kemi shumė pyetje. Nga ky kėndvėshtrim mund tė hapet njė botė e re.

Tė gjitha librat shkencorė aktualė mund tė ndryshojnė ose tė pėrfundojnė tė arkivuar. Pas atij muri mund tė vėrtetohet teoria e Higs, qė deri mė tani ėshtė thjesht njė hipotezė: njė fushė energjie qė pėrcakton masat e ndryshme tė grimcave.

Ose tė grimcave supersimetrike tė quajtura ndryshe "Suzi", tė cilat mund tė shpjegojnė materien e errėt ose masa mjaft tė mėdha qė nuk mund tė ishin prodhuar deri mė sot nė mėnyrė artificiale.

Ndėrsa vėzhguesi i tretė ėshtė "Cms", i cili ka tė njėjtat objektiva me "Atlas"-in, por pėrdor teknologji tė ndryshme nga ky i fundit. Dhe tė dy bashkė, praktikisht, verifikojnė rezultatet e njėri-tjetrit.

Do tė arrijnė tė regjistrojnė njė miliard pėrplasje nė sekondė.

Ndėr to do tė zgjidhen njėqind mijė, qė mund tė jenė interesante dhe nė fund do tė ruhen vetėm 100, ato mė tė pėrsosurat. Ėshtė njė fluks informacioni i tillė sa mund tė krahasohet me tė gjithė fluksin e informacionit tė botės nė atė ēast.

Dhe pėr kėtė arsye, brenda ambienteve tė vėzhguesit "Atlas" janė instaluar njė seri kompjuterėsh (farm) pėr tė seleksionuar tė dhėnat pėrpara se ato tė shkojnė nė laborator pėr t‘u pėrpunuar.

Dhe i fundit mbetet vėzhguesi "Lhcb": ky ėshtė i ndryshėm nga tė tjerėt, sepse nuk ėshtė rrethor, por asimetrik. Vėzhgon mezonet B, tė cilat pas pėrplasjes shkojnė tė gjitha nė tė njėjtin drejtim.

Dhe kėshtu do tė studiojnė asimetrinė materie-antimaterie, njė e miliarda e miliardit tė sekondės pas "Big Bang"-ut. Nė njė temperaturė prej disa miliarda gradė Celsius. Tė gjitha tė dhėnat e eksperimentit pėrfundojnė nė qendrėn kompjuterike.

Analiza ėshtė pjesa pėrfundimtare. Dhe aty, nė atė qendėr kompjuterike, Tim Berners-Lee krijoi web-in, atė "www", qė tashmė e njohim tė gjithė. Dhe aktualisht, pasi nevoja pėr pėrpunim informacioni ėshtė shumė e madhe, u krijua edhe njė rrjet i fuqishėm serverėsh.

"Lhc" do tė prodhojė 15 milionė giga bait informacion ēdo vit, pak a shumė sa tre milionė DVD. Ky kapacitet pėrllogaritjesh ėshtė shpėrndarė nė rreth dyqind qendra tė shpėrndara nė tė gjithė botėn dhe tė ndėrlidhura me njėra-tjetrėn.

Pra edhe disa javė dhe "Lhc" do tė fillojė tė punojė. Por ka diēka tjetėr pėrtej zbulimeve tė mundshme, tė cilat mund tė trondisin shkencėn.

Janė bėrė disa teza sociologjie dhe antropologjie pėr tė kuptuar se si mund tė funksionojė kaq mirė: aty punojnė njerėz me kultura tė ndryshme nga e gjithė bota.

Sigurisht qė ka konkurrencė, por nė transparencė tė plotė kur bėhet fjalė pėr ndarjen e informacionit.

Duke e parė nė njė aspekt tė gjerė, nė fund tė fundit tė lind pyetja: pse nuk ekziston njė Ēern pėr shėrimin e kancerit ose SIDA-s?

GSh

Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

LHC-The Large Hadron Collider

Mesazh  Estilen prej 31.03.10 22:15

LHC - THE LARGE HADRON COLLIDER

Eshte realizuar me ne fund eksperimenti i shumpritur.Pas nje vonese disa oreshe,si pasoje e disa problemeve teknike,u arrit te perplasen thermijat,qe shkaktuan nje mini bigbeng.Ne muajt ne vazhdim shkencaret do te analizojne te dhenat me shprese qe ti japin nje pergjigje disa pyetjeve te veshtira ne lidje me universin dhe perberjen e materies.

Faqja zyrtare e LHC-se, ku paraqiten me hollesi operacioni, detaje te ndryshme rreth projektit, etj.


LHC Cooldown Status

Kjo eshte faqja: http://lhc.web.cern.ch/lhc/

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi origjinen e Universit

Mesazh  Estilen prej 01.04.10 17:36

.
.
. Foto te realizuara ne laboratorin me te kushtueshem te botes,me rreth 7 miliard dollare,ne daten 30 mars 2010,gjate kohes se kryerjes se eksperimentit.

.........Kliko mbi foto ta shohesh te zmadhuar


.linku mbi vendin ku u zhvillua minibigbengu
.https://project-cernland.web.cern.ch/project-CERNland/
.


..................CERN
Control Centre on 30 March 2010




Edituar pėr herė tė fundit nga estilen nė 01.04.10 19:28, edituar 1 herė gjithsej

Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 19 1, 2, 3 ... 10 ... 19  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi