Origjina e Njeriut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Prejardhja e njeriut?

Mesazh  elsa prej 31.12.09 15:07

Nga eshte prejardhja e njeriut ?

Nuk besoj se nga majmuni.
avatar
elsa

6


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Estilen prej 31.12.09 16:52

Po nga mendon se ka ardhur njeriu Elsa, meqense e perjashtoke versionin e evolucionit.......?
Ne se mendon se e ka krijuar zoti, atehere po te bej une nje pyetje ty....

Po zotin kush e krijoi...?

Besoi se kete duhet ta dish dhe do na japesh nje pergjigje inteligjente...jam ne pritje.
Respektet e mia

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

prejardhja e njeriut

Mesazh  beso_tir@hotmail.com prej 12.01.10 23:00

Nuk dua te krijoj konfuzjon per prejardhej por e para nuk mendoj se eshte nga Majmunet per faktin qe njeriu ka 23 cifte kromozonesh ndersa majmuni :"para ardhesi" ka 24 ?Sipas teorise se evolucjonit duhet te kishim me teper se majmunet dhe jo me pak,Evolucjon ,pra te evolonim ne qenie me komplekse ,ndersa ne kete rast duket devolucjon

Ne se do te futemi pak me teper ne ekzistencen e krijimit dhe thjesht te mesojme pak nga historia e ndaluar ndoshta do te mund te krijojme 1 vizjon ndryshe nga ai qe na jepet nga sistemi ku jetojme.
Une nuk kam pergjigje se nga vijme por kjo teme eshte pyetja me e hershme e njerezimit dhe eshte ne 3 pjese

Nga Vijme
Pse jemi ketu
Ku do te shkojme
Uroj qe dikush tjeter te kete informacjon me teper per kete teme
avatar
beso_tir@hotmail.com

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Estilen prej 16.01.10 12:17

Te arsyetosh me nje njeri pa ersye, eshte e njelloj sikur te mjekosh me medikamente nje te vdekur...!!!!

Bota ka me shume besimtare, se sa mendimtare, si pasoje eshte me lehte te citosh Kuranin e Biblen dhe shume e veshtire te punosh, te zbulosh dhe te ballafaqosh realitetin shkencor me dogmat

Kjo eshte pergjigja ime per kete teme.

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

cila eshte e verteta.

Mesazh  prendi1 prej 16.01.10 12:35

Krejt keto ēka shkruani ju jane fjale te bibles, nja gjashteqind e sa vjet ma pare.
Te gjitha librat fetare jane shkru nga dora e njeriut pa dyshim .

Veshtire te dihet e verteta absolute.
avatar
prendi1

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  imaginanti prej 18.01.10 18:11

Njeriu e ka preardhjen prej kahit e kan t'gjitha krijesat tjera . Jemi pjes e universit ne univers cdo gja evoulon .
avatar
imaginanti

25


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Elizza prej 18.01.10 23:12

Po pėrpiqem shkurt tė pėrgjigjem nė pyetje.

Nėse shohim pėrreth vetes themi se kush e krijoi gjithė kėtė?
- Pėrgjigjja do tė ishte: - "Zoti."
- Mirė. Po Zotin kush e krijoi?
- Le tė themi; " X krijuesi"
- Po X krijuesi nga erdhi? Kush e krijoi?
...................................................
Pyetjet e tilla nuk ndalen. Njeriu ėshtė kureshtar e nuk ngopet kurrė.
Ne ende s'po arrim tė zbulojmė 100% trurin, me anė tė tė cilit mund tė ndikojmė nė materie, nė njerėz, mund te udhetojmė nė kohė e hapsirė, mund...
Por tė nisemi...
Zoti pra krijoi njeriun si qenien mė tė persosur nė planet, krijoi rreth 8 milion lloje te gjallesave nė tokė. krijoi universin, hapsirėn dhe kohėn, krijoi natėn dhe ditėn... kjo na qon te pėrfundimi se Zoti nuk iu nėnshtrohet ligjeve qė i njohim ne,,, Ai ka eksistuar, nuk ėshtė i lindur, ėshtė i pėrhershėm, unik.
Ai nuk varet nga asgjė dhe nga askush. E pse do t'i duhet krijuesi?

Mirpres pyetjet,,,meqenėse tani nuk mund tė shkruaj me gjatė!!!
avatar
Elizza

1074


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Estilen prej 19.01.10 12:47

Elizza shkruajti:Po pėrpiqem shkurt tė pėrgjigjem nė pyetje.

Nėse shohim pėrreth vetes themi se kush e krijoi gjithė kėtė?
- Pėrgjigjja do tė ishte: - "Zoti."
- Mirė. Po Zotin kush e krijoi?
- Le tė themi; " X krijuesi"
- Po X krijuesi nga erdhi? Kush e krijoi?
...................................................
Pyetjet e tilla nuk ndalen. Njeriu ėshtė kureshtar e nuk ngopet kurrė.
Ne ende s'po arrim tė zbulojmė 100% trurin, me anė tė tė cilit mund tė ndikojmė nė materie, nė njerėz, mund te udhetojmė nė kohė e hapsirė, mund...
Por tė nisemi...
Zoti pra krijoi njeriun si qenien mė tė persosur nė planet, krijoi rreth 8 milion lloje te gjallesave nė tokė. krijoi universin, hapsirėn dhe kohėn, krijoi natėn dhe ditėn... kjo na qon te pėrfundimi se Zoti nuk iu nėnshtrohet ligjeve qė i njohim ne,,, Ai ka eksistuar, nuk ėshtė i lindur, ėshtė i pėrhershėm, unik.
Ai nuk varet nga asgjė dhe nga askush. E pse do t'i duhet krijuesi?

Mirpres pyetjet,,,meqenėse tani nuk mund tė shkruaj me gjatė!!!


C'fare pyetje tjeter te bej une ty ,kur ti nuk i je pergjigjur thelbit te pyetjes qe kam parashtruar.
Argumentat tuaja jane aq qesharake,sa qe veshtire se mund ti marri per te sakta dhe nje besimtar i devotshem dhe jo une qe kam pranuar debat me ju per kete ceshtje.
C'eshte ky koncept se Zoti nuk ka krijues,se atij nuk ka ci duhet krijuesi...?
Atehere vetem kaq sa ke thene,ky X i juaj(teresisht i panjohur per ju deri sa i keni vene shenjenX) eshte jashte koncepteve te lendes: si materie a po energji.Pra eshte mos ekzistues..
Nuk po zgjatem se jam ende ne pritje te zberthimit nga ju i konceptit X... PRA ZOTIT.

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  i panjohuri prej 19.01.10 14:18

njeriu eshte nje qenie e fuqishme qe ka pushtet ne kete bote.pyetjet se nga kemi ardhur me
evolucion apo jo jane krejt te kota.kemi te bejme me nje pyetje baze nga e cila dalin pyetje pafund,keshtu mos prisni qe te gjeni ju vete krijimin e njeriut etj.ato s'po i gjejne shkencetaret e gjithe botes.une them se kemi ardhur nga evulucioni.ne kemi 23 kromozone 1 me pak se majmuni.por sic e shihni ne jemi me te zhivilluar se majmuni pra kemi evoluar.
ne ngjasojme shume me ta.
avatar
i panjohuri

74


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Estilen prej 19.01.10 19:17

Sipas jush.....



Ai ėshtė qenie mbinatyrore, evetėdijshme, e vullnetshme, krijues i gjithėsisė, i
gjithėfuqishėm, igjithėdijshėm, i gjithėndodhshėm e i gjithėndodhur, gjithmirėdashės,
jolėndor, i pėrtejshėm (transendent), i pakonsumueshėm, i pėrsosur, ipėrjetshėm, pa fillim e mbarim, i pakohė (i pakushtėzuar nga koha, tej kohe), i panevojė (qė s'ka nevoja)."

Atehere...

x= zot

Duke e marrė pikė pėr pikė kėtė parashtrim (dhe supozim, pasi nuk
pėrmban bazė faktuale, pėrndryshe do tė ishte provuar tashmė nga ana
empirike dhe s'do tė ekzistonte kjo temė):

Zoti ėshtė ai qė ėshtė!

Ky ėshtė sofizėm i thjeshtė, nuk sqaron e as nuk ka vlerė shpjeguese. I tė njėjtės
vlefshmėri ėshtė dhe ēdo "Unė jam ai qė jam".

Gjithēka qė ne njohim, ai ėshtė tjetėrgjė.

Sipas kėsaj "zoti" ėshtė e panjohura X. Kjo pikė ėshtė kyēe dhe bie nė
konflikt me ēdo shpjegim tė mundshėm nė pohore apo mohore qė vijon mė
tej nė parashtrim.

Ju dhe cdo besimtar pasi ka pėrdorur kėtė pikė, nuk mund tė japė mė asnjėshpjegim tė mėtejshėm se ēfarė ėshtė apo nuk ėshtė X-i, pasi sapo kacaktuar se X=X, i panjohshėm, duke u vetėcaktuar i paditur nė njohjen e"zotit" dhe i pavlefshėm pėr tė predikuar,asgjė nė lidhje me "zotin" e tij personal.

Ai ėshtė qenie...

Sipas konceptit tė ekzistencės, X duke qenė qenie, detyrimisht ose ėshtė materie, ose ėshtė energji, pėrndryshe nuk ekziston! Ekzistenca (tė qenit)pėrfshin vetėm kėto dy trajta (si dhe konceptin, si njėsi arsyetimi,teorikisht, pėr lehtėsi interpretimi pasi koncepti nuk ka instancė nėrealitet, pra nė thelb nuk ekziston).

Duke qenė ose materie ose energji, X ėshtė i ndijueshėm dhe i matshėm,ne kundershtim me theniet tuaja qe ai s'eshte as materie e as energji.Atehere duhet te pranojme qe ai nuk ekziston..

Ai ėshtė qenie mbinatyrore

Y=mbinatyre

Kėtu ka njė fatalitet qė nė shikim tė parė. Qenia ėshtė diēka natyrore, pra ekzistencė lėndore, apo energjike. Kur thuhet qenie mbinatyroreajo qė sillet nė diskutim ėshtė njė qenie qė nuk ka vetinė kryesore tė qenies, vetė tė qenit, vetė ekzistencėn, pasi qė tė jesh mbinatyror do tė thotė tė jesh tej natyrės a jashtė natyrės, tė mos kesh veēori tė natyrės e tė mos i nėnshtrohesh ligjėsisė dhe koncepteve tė natyrės
(ekzistueshmėrisė, fuqishmėrisė, arsyeshmėrisė, mendueshmėrisė,qėllimshmėrisė, etj.).

Pėrderisa Y nuk i nėnshtrohet ekzistueshmėrisė,rrjedhimisht dhe ēdo element i supozuar "mbinatyror" nuk ekziston! "Nuk ėshtė i natyrės", do tė thotė "nuk ėshtė". Mbinatyra ėshtė njė fjalė tjetėr pėr tė thėnė iracionalitet, jorealitet, mosekzistencė!

Pa iu nėnshtruar dot arsyes, perceptimit dhe as konceptimit as nuk mund tė flitet rreth Y; dhe vetė togfjaleshi qenie e mbinatyrshme ėshtė koncept i pavlefshėm, pasi vetė qenia me aftėsinė e tė qenit (ekzistencės) ėshtė koncept natyror, kėshtu qė detyrimisht jombinatyror.

Pra ky eshte argumenti qe ne nuk duhet te besojme ne dicka qe nuk ekziston.Ky eshte dhe dallimi midis nesh...ju besoni ne abstraksion dhe ne te panjohura,une besoi ne llogjiken e se vertetes shkencore,qe ne fakt nuk ka arritur perfeksionin,por qe ne cdo vit ajo can perpara me guxim per ti dhene pergjigje shume X e Y te erresires,qe ne cdo moment jane shkopinj pengues.Prandaj perseri citoi nje filozof te lashtesise kur thote ..Se ka me shume besimtare se sa mendimtare.








Edituar pėr herė tė fundit nga Estilen nė 21.10.11 23:32, edituar 1 herė gjithsej

Estilen

976


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Prejardhja e njeriut

Mesazh  xixi prej 23.03.10 16:12

Prejardhja e njeriut

Sa i perket prejardhjes se njeriut, kjo teme duhet zberthyer me shume. e dim se shkenctarisht se TEORIA E EVOLUCIONIT eshte teori qe eshte me e pranueshme se disa teori te tjera, pra dihet mirfilli i kesaj teorie eshte Carls Darvin qe arriti te beje buj ne qarqet shkencore mbi prejardhjen e njeriut.

Ekziston edhe nje teori tjeter por eshte me e vonshme se ajo teoria e evolucionit por qe gjeen perkrahje ne Sh.b.a-t dhe ne Evropen perendimore qe kjo teori quhet teoria KREATIVE INTELEGJENTE.

Por ne do te folim per teorin e evolucionit, si teori me e pranueshme ne qarqet shkencore.sipas ithtareve te teorise evolucioniste te Darvinit, ku perveq shume studiuesve evolucionist bene pjese edhe mendimtari i njohur marksist Fridrih Engelesi, procesi i humanizmit te majmunit primitiv antropoid, ne homo sapiens ka zgjaturme teper se 15 milion vjet?!.

Besohet se lloji i ketyre majmuneve paranjerzor (primate) te quajtur abthropoid ne fillim jetonte neper drunj dhe ushqehej me fruta te gatshme qe i mblidhte ne natyre.

Me kalimin e kohes sa vinte shtohesj numri i ketyre majmuneve antropomorf (fytyrenjeri apo formenjeri), gje qe shkaktoi shterjen e resurseve ushqimore dhe rrezikimin e mbi jeteses se tij.

Per te mos vdekur, antropoidet u detyruan te zbresin nga folete tyre te dikurshme (pra drunjet), duke bredhur neper vise te ndryshmeper gjetjen e ushqimit te nevojshem.

Kjo bredhje antropoide e pa fund, ku behej vjelja e frutave neper drunj, paraqiste faktorin vendimtar per ecjen vertikale dhe hominizimine tij.

Lidhur me kete dukuri Zhan Zhak Ibleni shkruante se "PIKERSISHT SE KJO PRAQISTE NDRYSHIMIN KARDINAL,I CILI DISA MAJMUN I COI NE RRUGE TE RE, RRUGE QE DO T'I QOJE DREJTE NJERIUT".

Ky proces i transformimit per te cilen po flasim, duhet te kete diku ne periudhen e mesme te tercierit, ne vende me klime te bute dhe me bote bimore-shtazore te llojllojshme.

Hapsira te tilla gjeografike ishin Afrika Veriore, Azia Jugperendimore dhe Evropa Jugore, ku jane gjetur gjurmet e para te ekzistences me te hershme njerzore ne planet.

Nga te gjitha sortat e njohura te njeriut primitiv, lloji me i sterlasht qe permban karakteristika te mirfillta njerzore, konsiderohet lloji i ashtuquajtur AUSTRALOPITEK, qe vellimin e kafkes e kishte rreth 500-700 cm3.

Ky kusheri i hershem i njeriut mendohet se ka jetuar rreth 3 milion vjet me pare, dhe ate ne kohen e vjeter te akullit i njohur si pliocen.

Vlen te theksohet se fosile te ketij njeriu parahistorik jane gjetur ne kontinentin afrikan.ky njeri primitiv, perveqse dinte te ecte vertikalisht ne dy kembe, kishte aftesi mendore te prodhoj edhe disa vegla primitive nga guri, druri dhe koci.

Nuk duhet harruar se ne kete periudhe te zvillimit te qenies njerzore, zjarri si faktore jetese ende nuk ishte zbuluar.Ndezja e zjarrit te par mendohet te ket ndodhur rreth 700 000 vjet me pare, nga ana e njeriut te sterlashte prej Kine me emrin SINANTROP, truri i te cilit kishte vellim mendor rreth 800 cm3.

Ky zbulim luajti ne rol mjaft te rendesishem ne jeten e njeriut te atehershem,sepse atij ia mundesoj ngrohjen strehimore, gjumin e rehatshem, ndriqimin e hapsires banuese, pjekjen e ushqimit, mbrojtjen nga egersirat te ndryshem etj.

Me kalimin e kohes, vjen tek paraqitja e pasardhesit te sinantropit, qe njihet me emrin homo habilis, truri i te cilit zmadhohet ne 1150cm3.

Ky njeri primitiv, qe mendohet te kete jetuar rreth 2 milion vjet me pare, karakterizohej me aftesi mendore me te madhe dhe shkathtesi me te mpreht per mbijetes se sa pararendesit e tij.

Ne kete vazhde zhvilluese, tek pasardhesit e me vonshem te njeriut sic ishin homo erektusi apo pitekantropusi, vellimi i trurit zmadhohej ne 1200 cm3, me ēka krijohen kushtet fiziologjike per aftesit e te folurit.

Me kete rast njeriu filollon te krijoje edhe gjuhen si mjet komunikimi, qe paraqet mekanizmin me te veqante te tij, permes te cilit ai fillon te barte kulturen dhe te arrrturat te tij nga gjenerata ne gjenerat.

Duke rrjedhur koha, ne skenen parahistorike vjen njeriu karpinas i cili kishte jetuar ne periudhen e akullt, rreth 100 000 vjet me pare, ky njeri parahistorike me kafke vellimi afer 1500 cm3 karakterizohet me aftesi te menduarit jovizual,pra me te menduarit abstrak gje qe flet qarte me afersine e tij me homo sapiens (njeriu mendor).

Nderkaq si homo sapiensi i pare qe i posedon atributet e njeriut mendor apo te mencur llogaritet njeriu kromanjonas, kafkai te cilit kishte kapacitetprej 1600 cm3, e qe kishte jetuar rreth 25 000 vjet me pare.

Emri i ketij njeriu parahistorike vjen nga Kromanjoni, krahina jugore e Frances ku edhe jane gjetur eshtrat e tij.

Mendohet se njeriu kromanjonas dinte te ndreqte gjesende nga guri, druri, eshtrat, guacat etj.Te tilla amlise ishin shigjetat , harqet , thikat, grepat, gjilperat etj,qe ati i sherbenin per mbrojtjen dhe plotesimin e nevojave ekzistenciale ne jete.

Sipas disa studiuesve, kjo kultur e njeriut kromanjonas i pergjigjet kultures se kohes se mesme te gurit (mezoliti).Eshte fakt palekundeshem se nga dita me dite, paleontologjia moderne zbulon gjurme dhe fosile me te ndryshme, te cilet deshmojne per jeten dhe peripecite te njerzve te pare.

I tille eshte edhe zbulimi para disa viteve ne Etiopi, ku eshte gjetur nje primat i gjate rreth 110 cm, qe konsiderohet si ekzemplari me i vjeter i homanoideve (qenie fytyrnjeri) te gjetur ndonjehere, prej ku mund te shihen ngjashmeri te medha te tij me njeriun e sotem.
avatar
xixi

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

NGA E KA PREARDHJEN NJERIU?

Mesazh  patrolla prej 02.09.10 1:32

MENDIMI IM ASHT SE NJERIU KA PREARDHJEN PREJ DHEUT
avatar
patrolla

68


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Origjina e Njeriut

Mesazh  xixi prej 17.12.10 20:29

Me qė njerzit ose shoqėria janė shumė kureshtar ta njohin se prej ku e ka prejardhjen njeriu, sė pari duhet tė punojmė shumė, qoftė individ, shoqėri etj. pėr kėte qėshtje e konstaton shkenca e cila merret me problematikėn dhe punon, humlumton pėr zbardhjen e kėsaj qėshtje mbi prejardhjen e njeriut. Ku edhe nė njė tezė shkencore thuhet "paleontologjia moderne bėnė punė tė pa lodhshme, dhe bėnė hapa tė mėdhaja mbi prejardhjen e njeriut qė njė ditė ta mbyllim kėtė qėshtje dhe tė marrė fund"

Egzistojnė shum teori tė ndryshme mbi prejardhjen e njeriut,por janė tri teori qė njėrzimi apo shoqėria i njohin mė sė shumti dhe ate:

-TEORIA FETARE
-TEORIA E EVOLUCIONIT
-TEORIA KREATIVE INTELEGJENTE

Pėr shkaqe objektive pėr momentin nuk do ti zbėrthej kėto tri teori,mė vonė do ti keni tė tri teorit tė zbėrthyera ate fetare, tash dihet se e njohin tė gjithė kėtė teori, teorin e evolucionit qė keni pak njohuri dhe qė mbi kėtė teori bėni debate, qė besoj kur do ta zbėrthej sigurisht qė do tė debatojmė, dhe ate teorin kreative intelegjente qė nė disa vende ka marrė njė pėrkrahje tė madhe.

Ju pėrkujtoj se pėr shkaqe objektive pėr momentin nuk do ti zbėrthej, shumė shpejt do ti gjeni tė zbėrthyera ate teorin fetare,e sidomos teorin e evolucionit, dhe teorin kreative intelegjent.
JU FALIMINDERIT PER MIRKUPTIMIN!!!
avatar
xixi

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  benardi prej 21.12.10 23:15

evolucioni drejt perfeksionit
---------

jeta eshte levizje nga e pa perkryera tek e perkryera, kur objektet pa shpirt behen objekte me shpirt kemi evolucion, ka progres te metejshem kur qenjet e me shpirt behen organizma metazoike shumeqelizore pra struktura gjithmone e me shume komplekse, njeriu eshte qenja e me larte me e elevuar strukturalisht me i perkryer, por ky eshte vetem fillimi i evolucionit drejt progresit njerzor,njeriu per me tej duhet te vazhdojne nje perfeksion te metejshem fizik, psiqik, dhe spiritual, levizja drejt perfeksionit eshte natyra e vertete e njeriut , ndersa levizja drejt imperfeksionit eshte kunder natyres se vertete te njeriut , e para eshte jete , ndersa e dyta eshte vdekje

pra misioni i njeriut ne jete eshte qe te levizi drejt perfeksionit, kjo eshte detyra e sejcilit, misioni i njeriut eshte te behet perfekt , dhe te qendroje ne menyre permanente ne kete perfeksion, keshtu pra per te njohur vetveten tende me te larte nuk duhet te besh pushim apo te kthesh koken mbrapa per te humbur kohen e cmuar , pederisa nuk eshte arritur qellimi me i dashur ne jete ai per tu bere i plote(te njohesh vetveten)

keshtu kur bejme nje levizje te tille drejt njohjes se vetes , shikojme ne kete levizje nje zgjim te koshences dhe mendja jone rizgjohet , dhe duke ecur drejt shtegut te zhvidhimit mendor njeriu shikon manifestimin e tij me te madh, ashtu si evolucioni fillon nga e holla dhe vazhdon tek e trasha , ose nga koshenca e kulluar dhe shkon tek materja e trashe, ngjashmerisht edhe mendja e njeriut kthehet hap pas hapi nga materja e trashe tek koshenca absolute e holle nga e cila edhe ka ardhur, pikerisht si dallget e detit qe perplasen ne breg te reres dhe kthehen perseri ne det andej dhe nga kane ardhur

erresira e nates evolutive filloi te zhduket mijera vjet me pare kur krijesa e pare antropomorfe braktisi mbreterine e vet te bere prej pyjesh dhe xhunglash , dhe u drejtua drejt drites se arte, ajo krijese ishte e udhehequr nga dicka qe nuk mund ta kuptonte dot , dicka jo majmuneske dhe jo te mundur per llojet e tjera te qenjeve, ne nje fare menyre dicka kishte ndryshuar ne funksionet e saj kimiko fizike, ne trurin e kesaj krijese gjendej fareza e njerzimit , ne syte e kesaj krijese cuditerisht brilante ishte hija e nje endrre te fshehur

koha kalonte lehtesisht , dhe krijesa te reja u zhvidhuan dhe u shumezuan, trasformime te jashtezakonshme vazhduan te ndodhin ne trupat dhe mendjet e tyre , mendjet e tyre, nervat, sistemet endokrine, beheshin gjithmone dhe me komplekse dhe te specializuara, u zhvidhuan modele te reja sjelljeje dhe si pasoje edhe emocione dhe sentimente te panjohura me pare, te ndaluara per te gjitha format e tjera te jetes , u gjeten forma te reja komunikimi dhe shprehje, ne ate epoke te larget filloi agimi i njeriut te sotem

valet mendim te gjeneruara nga ky ekspresion i pare njerzor , vibrojne akoma edhe sot ne mendjen inkoshente te cdo qenje njerzore, sejcili nga ne mbart ne memorjen e fshehur kete agim aurore dhe shkon edhe pertej kesaj, nepermjet kesaj memorje primordiale qe eshte pjese e trashegimise tone njerzore ne jemi te lidhur ngushte me te gjitha format e tjera te jetes


forcat e evolucionit nuk jane te ndalur fusha e tyre e veprimit eshte spostuar ne nivelin psiqik, evolucioni tani po shprehet ne perpjekjet e perditshme kudo e drejtuar nga burra dhe gra meshkuj dhe femra per te patur dinjitet, dhe jo vetem kaq por edhe per te njohur ate qe quhet vetvetja jone me e larte
avatar
benardi

70


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Odin prej 22.12.10 13:49

Njeriu i ngjane nje mobilje qe nuk dihet nga cili mal eshte marre druri per ta ndertuar.
avatar
Odin

602


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

EVOLUCIONI

Mesazh  xixi prej 22.12.10 16:45

Evolucioni ėshtė procesi i ndryshimit tė tipareve tė njė popullate organizmash nga njė brez tek tjetri. Kėto tipare tė trashėgueshme kodohen nga gjenet. Me anėn e mutacioneve krijohen variante tė ndryshme (alele) tė gjeneve, variante tė cilat shfaqen si tipare tė ndryshuara apo edhe si tipare tė reja.

Individėt e njė popullate mbartin alele tė ndryshme tė tė njėjtit gjen. Edhe pse ndryshimet e prodhuara nė njė brez janė tė vogla, ndryshimet shtohen me ēdo brez tė ri dhe, mundet, me kalimin e kohės, tė ēojnė nė ndryshime tė rėndėsishme nė organizėm. Ky proces i akumulimit tė ndryshimeve mund tė kulminojė me daljen e njė specie tė re.

Evolucioni, nė vetvete, ėshtė produkt i dy proceseve me kahe tė kundėrta: nga njė anė procesi qė nė mėnyrė konstante fut, inicion ndryshime dhe, nga ana tjetėr, procesi i cili mundėson qė variantet/alelet tė bėhen mė tė shpeshta ose mė tė rralla. Ndryshimet e reja lindin, kryesisht, nė tre rrugė : nga mutacioni i gjeneve, nga transferimi horizontal i gjeneve brenda popullatės ose midis specieve, dhe nėpėrmjet procesit tė rikombinimit.

Dy mekanizma kryesore pėrcaktojnė se cili variant do tė bėhet mė i shpeshtė apo mė i rrallė nė njė popullatė.

Mekanizmi i parė ėshtė seleksionimi natyror i cili eshte njė proces qe bėn tė mundur pėr tipare tė favorshme, si, psh, tiparet qė rrisin shanset e mbijetesės apo tė riprodhimit, tė bėhen mė tė shpeshta nė njė popullatė, kurse tiparet jo tė favorshme tė rrallohen.

E thėnė ndryshe, sa mė tė suksesshėm tė jenė organizmat pėr tė mbijetuar dhe pėr t'u riprodhuar, aq mė tė shumtė do t'i kėtė pasardhėsit qė i mbartin kėto tipare tė favorshme e qė do tė mund t'i trashėgojnė ato mė tej.

Mekanizmi i dytė ėshtė shmangia gjenetike. Ky mekanizem sjell ndryshime tė rastėsishme nė karakteristikat e popullatės. Shmangia gjenetike ka tė bėjė shumė me shanset qė ka njė individ i caktuar pėr tė mbijetuar dhe riprodhuar. Nė kėtė kėndvėshtrim, mund tė thuhet se seleksionimi natyror prek popullatėn nė tėrėsi, kuse shmangia gjenetike prek individin nė veēanti.
avatar
xixi

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  xixi prej 22.12.10 16:47

HISTORIA E TEORISE SE EVOLUCIONIT

Teoria e Evolucionit dhe Teza e Seleksionimit Natyror u trajtuan nė mėnyrė tė detajuar nga Charles Darwin nė librin e tij "Origjina e species" (The Origin of Species), botuar nė vitin 1859. Nė vitet rreth 1930s, seleksionimi natyror i Darwinit u pasurua me rregullat e trashėgimisė sė Mendelit, duke ēuar nė lindjen e Teorisė Sintetike tė Evolucionit. Ėshtė, pikėrisht, kjo teori ajo qė krijoi themelet e biologjisė moderne.

Koncepti i evolucionit si origjinė e pėrbashkėt dhe transformim i species, shfaqet sė paku qė prej shekullit 6 para Krishtit, nė veprėn e filozofit grek Anaximander. Nė shekullin e 18tė, koncepti i evolucionit trajtohet nga shumė shkollarė tė kohės, mė i spikaturi ndėr tyre Lamarck.

Lamarck do tė dilte nė 1809 me idenė, se transformimi i specieve ndodhte si rezultat i trashėgimisė sė pėrshtatjeve tė fituara nga prindėrit gjatė jetės sė tyre fėmijėve (Lamarckismus). Idetė e pėrfaqėsuara nga Lamarckizmi do tė konsideroheshin nė Angli jo vetėm si rrezik pėr rendin politik dhe religjioz, por edhe tė papranueshme nga rrethet akademike.

Nė vitin 1859, Charles Darwin dhe Alfred Russel Wallace, do tė paraqisnin para shoqatės Linneus tė Londrės, dy punime pėr Teorinė e Evolucionit dhe seleksionin natyror. Tė dy punimet tėrhoqėn shumė pak vėmendje, nė kontrast me vėmendjen qė tėrhoqi njė vit mė vonė botimi i "Origjinės sė Species" sė Darwinit.

Gradualizmi dhe seleksioni natyror, dy nga tezat e Teorisė sė Evolucionit, u pritėn fillimisht me rezistencė tė madhe. Pėrfaqėsuesit e Lamarkizmit do tė argumentonin se, psh, rosat e kishin fituar lėkurėn notuese nėpėrmjet pėrpjekjeve tė tyre tė vazhdueshme pėr tė notuar dhe jo nėpėrmjet seleksionimit natyror tė rosave me lėkure midis gishtave.

Duke qenė se eksperimentet nuk arritėn kurrė tė mbėshtesin teorinė lamarkiste, kjo, ju dorėzua Teorisė sė Evolucionit. Darwini, nga ana e tij, nuk arriti tė shpjegonte mekanizmin e trashėgimisė sė tipareve nga brezi nė brez, dhe pėrse variantet e ndryshme tė kėtyre tipareve nuk pėrziheshin gjatė procesit tė trashėgimisė. Kėtė mekanizėm do ta shpjegonte, nė vitin 1865, Gregor Mendel, kėrkimet e tė cilit vėrtetonin, se tiparet trashėgohen sipas njė ligjėsie tė mirėpėrcaktuar.

Rizbulimi i veprės sė Mendelit nė 1900, do tė ēonte nė ndarjen e gjenetistėve dhe biostaticienėve nė dy grupe ; njėri mbėshteste modelin darwinian tė evolucionit, tjetri atė mendelian.

Polemika do tė mbyllej nė vitet 1930, nga biologėt rreth Ronald Fischer, tė cilėt, duke i kombinuar tė dy modelet, seleksionin natyror darwinian me rregullat mendeliane tė trashėgimisė, ēuan nė lindjen e Teorisė Sintetike tė Evolucionit, tė njohur ndryshe edhe si Neodarwinizėm. Teoria Sintetike e pėrkufizon evolucionin si ndryshueshmėria nė kohė e shpeshtėsisė/frekuencės relative tė aleleve (frekuenca alelike) nė njė popullatė.

Me zbulimin e materialit gjenetik, ADNsė, prej Oswald Avery nė 1944 dhe, me deshifrimin e strukturės sė ADNsė nga James Watson dhe Francis Crick, nė 1953, u arrit, pėrfundimisht, tė identifikohej baza fizike e trashėgimisė. Qė prej kėtij momenti, Gjenetika dhe Biologjia Molekulare janė shndėrruar nė dy shtylla tė rėndėsishme tė Biologjisė sė Evolucionit.
avatar
xixi

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

TRASHEGIMIA

Mesazh  xixi prej 22.12.10 16:49

Evolucioni nė organizma tė ndryshėm ndodh me ane tė ndryshimeve tė veēanta qė njihen si tipare, ose veēori - qė janė karakteristike pėr njė organizėm. Si shembuj mund tė pėrmendim ngjyrėn e syve, njė tipar i trashėguar nga njeri prej prindėrve tė individit. Karakteristikat e trashėguara kontrollohen nga gjenet dhe tėrėsia e gjeneve nė gjenomin e njė organizmi quhet gjenotipi i organizmit.

Ndėrkohe, tėrėsia e tipareve tė vezhgueshme nė strukturėn dhe sjelljen e organizmit, quhet fenotipi i organizmit dhe vjen si rezultat i marrėdhėnies sė gjenotipit me ambientin rrethues.

Pėr kėtė arsye jo tė tera pjesėt e fenotipit janė tė trashėgueshme. Si shembull mund tė pėrmendim nxirjen nga rrezet e diellit ; ajo ėshtė rrjedhoje e gjenotipit tė organizmit nė marrėdhėnie me rrezet e diellit dhe lėkura e nxire nga dielli nuk ėshtė njė karakteristike e cila trashėgohet tek pasardhėsit.

Por ama persona tė ndryshėm kanė reagime tė ndryshme ndaj rrezeve tė diellit dhe kjo ndodh sepse ata kanė ndryshime nė gjenotipet pėrkatėse. Kėtu mund tė pėrmendim albinizmin i cili ėshtė njė karakteristike e trashėgueshme dhe si efekt i tij ėshtė pamundėsia e lėkurės pėr t'u nxirre nga rrezet e diellit dhe djegia nga dielli.

Karakteristikat e trashėgueshme kalohen nga njė brez tek tjetri me anėn e ADN, njė molekule e afte tė enkodojė informacion gjenetik. Nė vetvete ADN ėshtė njė polimer i pėrbėre nga katėr nukleobaza.

Sekuenca e kėtyre nukleobazave, ose shkurt bazave, pėrcakton informacionin gjenetik, nė analogji me shkronjat nė tekstin e njė libri apo bitėve nė programin e njė kompjuteri. Ato pjesė tė ADN qė pėrcaktojnė njė njėsi tė vetme funksionimi, quhen gjene.

Gjene tė ndryshme kanė sekuenca tė ndryshme bazash. Brenda qelizės kėta zinxhirė bazash ADN-je ndėrthuren me proteina dhe formojnė struktura tė pėrqendruara qė quhen kromozome dhe zona tė veēanta tė kromozomit quhen lokuse.

Nėse sekuenca e ADN nėpėr kėto lokuse ėshtė e ndryshme nga njė individ tek tjetri, kėto variante tė ndryshme te sė njėjtės gjė quhen alele. Sekuencat e ADN mund tė ndryshojnė nėpėrmjet mutacioneve duke krijuar nė kėtė mėnyre alele tė reja.

Nė rast sė mutacioni ndodh brenda njė gjeni, aleli i ri qė krijohet mund tė ndikojė nė karakteristiken e organizmit pėr tė cilėn ėshtė pėrgjegjės ky gjen, duke ēuar mė pas nė ndryshim tė fenotipit tė organizmit. Por sidoqoftė, kjo gjė nuk ėshtė e vėrtete pėr tė gjitha rastet. Shumica e karakteristikave janė shumė me komplekse dhe kontrollohen nga njė tėrėsi gjenesh qė bashkėpunojnė
avatar
xixi

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

MUTACIONET

Mesazh  xixi prej 22.12.10 16:51


Ilustrim i duplikimit te gjeneve, nje nga llojet e mutacioneve gjenetike.Mutaconet janė ndryshime te ADN-se,qė sjellin ndryshimin e alelit recesiv nė dominant ose anasjelltas. Mutacionet ndodhin 1/1000 raste ose 1/100 000 raste.

Mutacioni ėshtė pak i ndjeshėm nė popullatė, pra ne ate brez nuk kemi shume ndryshim nė fillim. Por me kalimin e kohės, duke kaluar nė disa brezni bėhet me i ndjeshėm dhe behet bazė per evolim.

Mutacionet e rastėsishme ndodhin papushim nė gjenomet e organizmave tė gjallė. Kėto mutacione krijojnė variacione gjenetike. Mutacionet janė ndryshimet nė sekuencat e ADN sė gjenomit dhe shkaktohen nga rrezatimi, viruset, transpozonet dhe kimikatet mutagjene, si dhe nga gabimet gjatė meiozės dhe replikimit tė ADN.

Kėto mutacione pėrfshijnė disa lloje tė ndryshme ndryshimesh ne sekuncat e ADN dhe ose mund tė jenė pa efekt, ose tė prodhojnė njė gjen, ose e ndalojnė gjenin tė funksionojė. Studimet nė nje lloj mize, Drosophila melanogaster, sugjerojnė se nėse njė mutacion ndryshon nje proteinė qė prodhohet nga ndonjė gjen, ky ndryshim ka shumė mundesi tė jetė i dėmshėm.

Rreth 70% e ketyre mutacioneve kanė efekt tė dėmshėm, pjesa tjetėr janė neutrale ose me dobi tė ulta. Pėr shkak tė ketyre efekteve dėmtues qė mund tė ndodhin nė qelizė, organizmat kanė evoluar mekanizma per eliminimin e mutacioneve, ku permendet riparimi i ADN.

Si rrjedhojė mund tė themi se ekziston njė raport optimal pėr sasinė e mutacioneve, midis kostove tė njė sasie tė madhe mutacionesh (si psh mutacionet eliminuese), dhe kostove metabolike tė sistemeve tė vetė organizmit pėr tė ulur sasinė e mutacioneve (si psh enzimat pėr riparimin e ADN).

Viruset qė pėrdorin ARN si material gjenetik kanė ndryshim tė lartė mutacionesh, gjė qė mund tė jete shumė e dobishme sepse keta virus do tė evolojnė shpejt dhe nė mėnyrė konstante, duke iu shmangur kėshtu pėrgjigjeve mbrojtėse, sic ėshtė sistemi imunitar i njeriut.

Mutacionet mund tė pėrfshijnė duplikme tė pjesėve tė mėdha nė njė kromozom (zakonisht me anė tė rikombinimit gjenetik), qė sjell nė kėtė rast kopje shtesė tė gjenit nė gjenom. Kopjet shtėse tė gjeneve janė njė burim kryesor i materialit bazė pėr evolimin e gjeneve tė reja.

Kjo gjė ėshtė e rėndėsishme sepse shumica e gjeneve tė reja evolojnė brenda tė njėjtės familje gjenetike nga gjene ekzistues, tė cilėt kanė paraardhės tė pėrbashkėt. Psh, syri i njeriut pėrdor katėr gjene pėr ndėrtimin e strukturave qė ndjejnė dritėn: tre pėr ngjyrat dhe njė pėr shikimin natėn; te katėr kėta gjne janė rrjedhojė e njė gjeni tė vetėm paraardhės.

Gjene tė reja mund tė lindin nga gjene paraardhės kur kopjet shtesė tė kėtij tė fundit ndryshojnė nga mutacionet dhe fitojnė funksione tė reja.

Ky proces ėshtė mė i thjeshtė kur gjeni ėshtė i duplikuar sepse ėshtė rritur redundanca, apo besnikeria, e sistemit; njė gjen nga duplikata fiton funksionin e ri ndėrkohė qė kopja tjetėr vazhdon tė kryejė funksionin fillestar. Disa lloje tė tjera mutacionesh mund edhe tė krijojnė gjene krejtėsisht tė reja nga pjesė ADN qė mė parė kanė qenė tė pa-koduara.

Krijimi i gjeneve tė reja mund tė perfshijė edhe pjesė tė vogla tė disa gjeneve njėherėsh gjatė duplikimit, kėto fragmente gjenesh rikombinohen pėr formimin e funksioneve tė reja.

Ndryshimet nė numrin e kromozomeve mund tė pėrfshijnė mutacione edhe mė tė medha, ku segmentet e ADN brenda kromozomit ndahen dhe mė pas ri-rregullohen. Psh, dy kromozome nė gjenusin Homo janė shkrirė, (procesi i fuzionit tė gjeneve) nė njė dhe kanė prodhuar kromozomin njerėzor 2; ky fuzion nuk ka ndodhur nė linjat gjenetike tė majmunėve tė tjerė, ata akoma i kanė keta kromozome tė ndarė.

Nė evolucion, roli mė i rėndėsishėm i ketij riorganizimi tė kromozomeve ėshtė qė tė rrisė divergjencėn e njė popullate drejt specieve tė reja, duke ulur mundėsinė e kėtyre popullatave tė ndryshme qė tė japin pasardhės me njėra tjetrėn. Nė ketė menyrė do tė ruhen tė paprekura ndryshimet gjenetike midis kėtyre popullatave.

Sekuencat e ADN qė mund tė lėvizin nė gjenom, psh transpozonėt, pėrbejnė njė pjesė te madhė tė materialit gjenetik tek bimėt dhe kafshėt, dhe mund tė kenė qenė tė rėndėsishme nė evolucionin e gjenomeve. Psh, nė gjenomin njerėzor ka mė tepėr se njė milion kopje tė sekuencės Alu dhe kėto sekuenca tashmė janė pėrshtatur pėr tė kryer funksione si rregullatorė tė shprehjeve tė gjeneve.

Njė efekt tjetėr i kėtyre pjesėve tė levizshme ADN ėshtė se kur zhvendosen brenda gjenomit, mund tė ndryshojnė apo fshijnė gjene ekzistues dhe ne kėtė menyrė prodhojnė diversitet gjenetik
avatar
xixi

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

EVOLUCIONI I JETES

Mesazh  xixi prej 22.12.10 16:53

Ndonese ende nuk ka nje siguri te plote lidhur me si filloi jeta, praktikisht eshte pranuar se organizmat e pare qe jane shfaqur ne Toke kane qene prokariotet ne nje kohe prej afersisht 3-4 miliard vjet me pare. Gjate nje periudhe pasuese prej disa miliard vjetesh nuk ka patur ndryshime te dukshme ne keta organizma, morfologjike apo organizative ne qelize.

Eukariotet sollen ndryshimin tjeter masiv ne strukturen e qelizes. Keto ndryshime erdhen si rezultat i rrethimit te bakterieve te lashta prej paraardhesve te qelizave eukariote, ne nje proces bashkepunues ne grup qe quhet endosimbioze.

Bakteriet e rrethuara dhe qelizat primordiale eukariote iu nenshtruan me pas nje evolucioni te perbashket, nje ko-evolucioni, gjate te cilit bakteriet evoluan ose ne mitokondri, ose nehidrogjenozom, ende eshte e paqarte.

Me nje rrethim te dyte te ngjashem por te pavarur prej te parit, ku moren pjese organizma me karakteristike cianobakteriale, u formuan kloroplastet e algave dhe bimeve. Eshte ende e panjohur se kur u shfaqen per here te pare qelizat eukariote, sidoqofte jane shfaqur diku rreth periudhes 1.6 - 2.7 miliard vjet me pare.

Historia e jetes me pas ishte nje perzierje e eukarioteve nje qelizore, prokarioteve dhe arkeave, deri perafersisht 610 milion vjet me pare kur filluan te shfaqen organizmat e pare shumeqelizore neper oqeanet e periudhes Ediakaran. Evolucioni i formave shumeqelizore ka ndodhur ne ngjarje te pavarura nga njera tjetra, ne organizma shume te ndryshem nga njera tjetra si psh sfungjeret, algat kafe, cianobakteret, myksobakteret.

Menjehere pas shfaqjes se ketyre organizmave te pare shumeqelizore, linden nje sasi shume e madhe organizmash biologjike, brenda nje harku kohor prej 10 milion vjetesh, ne nje ngjarje qe eshte quajtur Shperthimi Kambrian. Ne kete periudhe jane shfaqur ne shtresat fosile shume lloje te kafsheve moderne, si dhe gjithashtu specie unike qe me vone u zhduken.

Jane propozuar disa shpjegime lidhur me cfare solli ne Shperthimin e Kambrianit, njri prej tyre dhe varianti i grumbullimit te oksigjenit ne atmosfere prej fotosintezes. Diku rreth 500 milion vjet me pare, toka e thate u pushtua prej bimeve dhe kerpudhave te ndryshme, dhe shume shpejt u mbushen edhe me artropode dhe lloje te tjera kafshesh.

Nder organizmat me te suksesshem ishin insektet dhe edhe sot perbejne grupin me te madh te specieve ne Toke. Amfibet u shfaqen per here te pare rreth 300 milion vjet me pare duke u pasuar menjehere nga amniotet e para.

Gjitarėt filluan ne shfaqen rreth 200 milion vjet me pare dhe zogjtė rreth 100 milion vjet me pare, te dy nga paraardhes te grupit te zvarranikėve. Sidoqofte, me gjithe kete evolucion te ketyre kafsheve te medha, vazhdojne te jene shume te suksesshem dhe dominojne Token organizma te vegjel shume te ngjashem me ata qe u shfaqen fillimisht ne stadet e para te ketij procesi.

Pjesa me e madhe e biomases perkatese dhe sasise se specieve perbehet nga prokariotet.
avatar
xixi

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  inkubacioni prej 30.12.10 21:54

GJUNJEZIMI I EVOLUCIONIT

Shumė njerėz qė kanė dėgjuar tė flitet pėr Teorinė e Evolucionit, mendojnė se ajo ka tė bėjė vetėm me fushėn e biologjisė dhe se nuk ka lidhje me jetėn e tyre, por njė mendim i tillė ėshtė krejt i gabuar, sepse shumė mė tepėr se njė koncept biologjik, Teoria e Evolucionit pėrbėn themelin e njė filozofie tė pabazuar nė realitet, qė ka pushtuar mendjet e njė numri shumė tė madh njerėzish.

Kjo filozofi ėshtė "materializmi", e cila pėrmban njė numėr pikėpamjesh ireale pėr arsyen dhe mėnyrėn se si njeriu erdhi nė ekzistencė.

Materializmi predikon se nuk ekziston asgjė tjetėr veē materies dhe se kjo materie ėshtė esenca e ēdo gjėje, qoftė kjo organike apo inorganike. Materializmi kėrkon tė anullojė vlerat bazė mbi tė cilat qėndrojnė shteti dhe shoqėria dhe tė krijojė njė shoqėri pa shpirt, tė pandjeshme, nė tė cilėn mbizotėrojnė pikėpamjet antinjerėzore.

Shumica e njerėzve pranojnė ēdo gjė qė dėgjojnė nga shkencė-tarėt si diēka mė se tė vėrtetė. Ata as nuk e ēojnė ndėrmend se shkencėtarėt mund tė kenė paragjykime tė ndryshme filozofike dhe ideologjike.

Fakti ėshtė se shkencėtarėt evolucionistė imponojnė nė publik paragjykimet dhe pikėpamjet e tyre filozofike nėn maskėn e shkencės. P.sh. megjithėse ata e dinė se ngjarjet e rastėsishme nuk shkaktojnė gjė tjetėr veē ērregullimit dhe konfuzionit, ata vazhdojnė tė deklarojnė se rregulli e organizimi mahnitės qė vėrehet nė univers dhe nė organizmat e gjallė ėshtė 'rezultat i rastėsisė'.

Ėshtė e lehtė t'i imponohesh njeriut tė thjeshtė me anė tė kėsaj tė ashtuquajture shkencė qė nė tė vėrtetė ėshtė mashtrim.

Vizato njė pikturė, si tė ta hajė mendja, qė paraqet kalimin nga toka nė ujė, shpik fjalė latine pėr kafshėn nė ujė dhe "pasardhėsin" e tij nė tokė, sajo formėn kalimtare, pėrpuno njė gėnjeshtėr si psh: "Eustenopteroni" u transformua nė fillim nė "Ripitistian Krosoptergian", pastaj u shndėrrua nė "Ictiostegan" gjatė njė procesi tė gjatė evolutiv; dhe ja ku u sajua njė argument evolutiv.

Pastaj vendosi kėto fjalė nė gojėn e njė shkencėtari me syze me xhama tė trashė dhe bluze tė bardhė dhe do tė bindėsh lehtėsisht shumė njerėz. Ndėrsa media, e cila ėshtė dhėnė me mish e me shpirt pas pėrkrahjes sė evolucionit, do t'ia shpėrndajė lajmin "e mirė" mbarė botės me shumė entuziazėm.

Teoria e Ēarls Darvinit nuk mbėshtetet nė asnjė zbulim shkencor objektiv. Ashtu siē tregohet edhe nė kapitullin me titull "Vėshtirėsitė e Teorisė" nė librin e tij "Origjina e Specieve", teoria linte hapėsira tė mėdha pėrballė njė sėrė pyetjeve shumė tė rėndėsishme.

Darvini shpresonte qė vėshtirėsitė qė i dilnin teorisė do tė kapėrceheshin me zhvillimin e shkencės dhe zbulimet e reja shkencore do ta forconin atė edhe mė tepėr, gjė tė cilėn e deklaron shpesh nė libėr. Por shkenca pėrparonte plotėsisht nė kah tė kundėrt me shpresat e Darvinit dhe nė vend qė ajo t'i pėrkrahte hipotezat themelore tė teorisė, i shtoi akoma dhe mė tepėr pikėpyetjet rreth kėsaj teorie.

Disfata e Teorisė sė Evolucionit pėrballė shkencės mund tė pėrmblidhet nė 3 ēėshtje kryesore:

1 - ORIGJINA E JETES NE TOKE

Darvini, nė librin e tij, nuk ka folur fare mbi origjinėn e jetės, sepse koncepti primitiv nė periudhėn kur jetoi ai, supozonte se qeliza zotėronte njė konstrukt shumė tė thjeshtė. Sipas teorisė sė "lindjes sė rastėsishme" qė besohej qysh nė mesjetė, lėndėt inorganike, duke u bashkuar, mund tė formojnė njė qelizė. Por kjo gjė ėshtė e pamundur.

Nė kohėn e Darvinit ishte shumė i pėrhapur mendi-mi se buburrecat formoheshin nga tepricat e ushqimeve, ndėrsa minjtė nga gruri. Pėr tė provuar diēka tė tillė janė bėrė eksperimente nga mė tė ēuditshmet: Njė leckė e ndotur me pak grurė mbi tė, nė njė anė, ndėrsa nė anėn tjetėr njė shkencėtar, duke pritur qė pas njė farė kohe tė formoheshin minj. Por vetėm 5 vjet pas botimit tė librit tė Darvinit, biologu i shquar francez, Lui Pastėr e ērrėnjosi plotėsisht kėtė besim, duke cituar:

"Pretendimet se lėndėt inorganike mund tė formojnė jetė, u varrosėn plotėsisht nė histori."

2 - MEKANIZMAT E EVOLUCIONIT

Darvini ka dhėnė shembuj tė ngjashėm nė librin e tij, ku pretendon se disa arinj pėr tė gjetur ushqim nė thellėsi tė detit janė shndėrruar nė balena. Por me zbulimet e Mendelit dhe me zhvillimin e njohjes sė ligjeve tė trashėgimisė, tė cilat u saktėsuan nga shkenca e gjenetikės nė shekullin XX, u shemb plotėsisht legjenda e pėrcjelljes sė karakteristikave tė fituara nė brezat pasardhės, prej nje lloji tjetėr.

Kėshtu, u vėrtetua pėrfundimisht se kjo hipotezė ishte njė mekanizėm joefektiv, por evolucionistėt, pėr tė gjetur njė zgjidhje, nxorėn nė dritė nė fund tė viteve 30' "Teorinė Sintetike Moderne", apo siē njihet ndryshe Neo-darvinizmin, i cili i konsideroi mutacionet, si "shkaqe tė ndryshimeve tė dobishme". Sipas kėsaj teorie miliona gjallesa nė botė u shfaqėn si rezultat i mutacio-neve, apo gabimeve gjenetike, nė organet e ndėrlikuara tė kėtyre gjallesave tė gjalla si veshėt, sytė, mushkėritė apo krahėt.

Me kėtė ata shpjegonin zhvilli-min e mushkėrive te peshqit ku mė pas, sipas tyre, u shndėrruan nė zvarranikė, apo formimin e krahėve te zvarranikėt, tė cilėt me vonė evoluan nė zogj. Por kjo nuk mund tė jetė e vėrtetė dhe pėr vetė faktin se ADN-ja zotėron njė sistem shumė tė ndėrlikuar. Ēdo ndikim spontan mbi kėtė molekulė, mund tė shkaktojė vetėm dėme. Gjenetisti amerikan B. G. Ranganathan e shpjegon kėtė fakt si mė poshtė:

"Mutacionet janė tė vogla, tė rastėsishme dhe tė dėmshme. Shfaqen shumė rrallė dhe mundėsia mė e madhe ėshtė qė ato tė mos kenė efekt. Kėto karakteristika tregojnė se mutacionet nuk mund tė sjellin zhvillime evolutive. Njė ndryshim i rastėsishėm nė njė organizėm tepėr tė ndėrlikuar ėshtė ose i paefektshėm ose i dėmshėm.

Njė ndryshim i rastėsishėm qė mund tė ndodhė nė njė orė dore nuk do ta zhvillonte atė. Mundėsia mė e madhe ėshtė qė ky ndryshim tė jetė i dėmshėm e, nė rastin mė tė mirė, i paefektshėm. Njė tėrmet nuk e zhvillon njė qytet, por vetėm e shkatėrron…".

3 - TE DHENAT FOSILE

Tė dhėnat fosile janė treguesi mė i qartė se skenari qė pretendohet nga Teoria e Evolucionit nuk ėshtė pėrjetuar kurrė. Sipas teorisė, tė gjitha gjallesat kanė evoluar nga njėra-tjetra. Njė specie, e cila ekzistonte mė parė, me kalimin e kohės, kthehej nė njė urė kalimi pėr formimin e njė specieje tjetėr dhe nė kėtė mėnyrė janė shfaqur tė gjitha speciet e tjera. Sipas teorisė, ky transformim u krye gjatė njė periudhe tė gjatė prej qindra miliona vjetėsh.

Brenda kėtij intervali tė gjatė transformimi, duhet tė jenė formuar dhe tė kenė jetuar miliarda "specie kalimtare". P.sh., nė tė kaluarėn duhet tė kenė ekzistuar qenie gjysmė-peshk gjysmė-zvarranik, apo gjysmė-zog gjysmė-zvarranik. Meqė ajo ishte njė periudhė transformimi, gjallesat duhet tė kenė qenė tė gjymtuara dhe me njė sėrė defektesh. Evolucionistėt, kėto qenie imagjinare qė besojnė tė kenė jetuar nė tė kaluarėn, i quajnė "forma kalimtare".

Nėse me tė vėrtetė do tė kishin ekzistuar gjallesa tė tilla nė tė kaluarėn, atėherė larmia dhe numri i tyre do tė ishte shumė herė mė i madh se larmia dhe numri i specieve ekzistuese. Kėshtu qė mbetjet e kėtyre qenieve tė ēuditshme do tė haseshin nė tė dhėnat fosile. Darvini, nė librin e tij, kėtė fakt e shpjegon kėshtu:

"Nėse teoria ime ėshtė e vėrtetė, atėherė forma kalimtare tė panumėrta qė lidhin speciet e tė njėjtit grup, duhet tė kenė ekzistuar... Si rrjedhim, provat pėr ekzistencėn e tyre nė tė shkuarėn mund tė gjenden vetėm nė mbetjet fosile."

Nga mesi i shekullit XIX e deri mė sot, edhe pse janė bėrė shumė kėrkime intensive mbi fosilet, kurrė nuk janė gjendur forma kalimtare, qoftė edhe njė e vetme. Tė gjitha zbulimet e bėra nga gėrmimet dhe kėrkimet e ndryshme, nė kundėrshtim me shpresat e evolucionistėve, tregojnė se gjallesat janė shfaqur njėkohėsisht, tė pėrsosura dhe pa mangėsira. Paleontologu i njohur anglez Derek Ager, edhe pse ishte njė evolucionist, u detyrua ta pohonte kėtė realitet:

"Problemi ynė ėshtė ky: Tek analizojmė me hollėsi tė dhėnat fosile nė nivelin klasor apo tė llojeve, hasim gjithmonė e mė tepėr jo evolucion gradual, por shpėrthim tė papritur tė njė lloji pėr llogari tė njė tjetri."

Fosilet tregojnė se qeniet e gjalla u shfaqėn nė Tokė tė formuara plotėsisht e pėrsosmėrisht. Me fjalė tė tjera "origjina e specieve", nė kundėrshtim me atė qė mendonte Darvini, ėshtė KRIJIMI dhe jo evoluimi.

Nuk ekziston asnjė mbetje fosile qė tė mbėshtesė pėrrallėn e evoluimit tė njeriut nga majmuni. Pėrkundrazi, tė dhėnat fosile tregojnė se mes njerėzve dhe majmunėve ekziston njė kufi i pakapėrcyeshėm. Tė pėrballur me kėtė fakt, evolucionistėt i lidhėn shpresat pas disa vizatimeve dhe maketeve imagjinare. Mbetjeve fosileve, ata u mvishnin maskat qė dėshironin dhe formonin fytyra imagjinare gjysmė-majmun e gjysmė-njeri.

Darvinizmi ėshtė njė dogmė e mbajtur gjallė pėr hir tė lidhjes me filozofinė materialiste. Sipas kėsaj dogme asgjė nuk ekziston pėrveē materies. Ajo predikon se lėnda pa jetė dhe e pavetėdijshme krijoi jetėn.

Ajo pranon qė miliona specie tė gjalla, si zogjtė, peshqit, xhirafat, tigrat, insektet, pemėt, lulet, balenat apo qeniet njerėzore u shfaqėn nga fenomene fizike qė vepruan brenda lėndės natyrale, si shiu apo rrufetė. Ky besim ėshtė nė kundėrshtim tė plotė si me logjikėn ashtu edhe me shkencėn. Por darvinistėt vazhdojnė tė mbrojnė kėtė dogmė me qėllim qė "mos tė lejojnė daljen nė skenė tė njė Qenieje Hyjnore."

Kushdo qė nuk e shikon prejardhjen e gjallesave me njė paragjykim materialist, do ta kuptojė kėtė tė vėrtetė tė qartė; tė gjitha krijesat janė rezultat i krijimit tė njė Krijuesi, i Cili zotėron fuqi, dije dhe inteligjencė superiore. Krijuesi ėshtė Zoti, i Cili krijoi tė gjithė universin, e projektoi atė nė mėnyrėn mė tė pėrkryer dhe krijoi dhe i dha formė tė gjitha gjallesave.
avatar
inkubacioni

30


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Fakiri prej 07.01.11 16:23

Fjalėt pėr krijimin dhe pėrbėrjen e trupit tė njeriut nga tradita sufiste


Njeriu duhet ta njohė veten pėrmes katėr natyrave,katėr shtyllave dhe katėr esencave.Natyrat janė kėto:Gjaku,vreri,ajri dhe kėlbaza.
Shtyllat janė kėto:Mendja dhe aftėsia e tij pėr tij pėrfshirė dhe pėr tė mbajtur mend.Esencat janė kėto:Drita,nexehtėsia,shpirti dhe uji.Format e njeriut paraqet natyrėn e tij.Njeriu sheh pėrmes dritės,ushqehet pėrmes nxetėsisė,lėviz dhe gjendet nė marrėdhėnie seksuale pėrmes shpirtit.Pėrmes ujit(dhe lagėshtisė) merr shijen e gjėsendeve qė kanė shije dhe shijen e ushqimit.Kėto pėrbėjnė strukturėn e formės sė njeriut.
Nėse mendja e njeriut pėrkrahet dhe konfirmohet nga drita,atėherė njeriu do tė bėhet i dijshėm,studiues,inteligjent,i zgjuar dhe mirėkuptues.Pėrmes njėsisė sė Krjuesit(Allahut),sinqeritetit dhe bindjes do tė kuptojė ku gjendet,prej nga i vijnė dhuntitė,pse ka ardhur nė kėtė botė dhe ku do tė shkojė.
Nė trupin e njeriut,gjaku lėviz ndonjėherė i nxehtė dhe ndonjėherė i ftohtė.Kur ėshtė gjaku i nxehtė(duke qenė njeriu temperament),njeriu do tė bėhet i dehur,i lazdruar,i gėzuar,vrasės,plaėkitės dhe mendjemadh.Kush e ka gjakun e ftohtė bėhet i pikėlluar,i brengosur,kokulur,i dobėt dhe harresat.Kėta janė faktorėt qė ndikojnė nė sėmundje tė ndryshme.Kėta hyjnė nė trupin e njeriut nė njė orė tė papėrshtatshme,duke ngrėnė ose duke pirė diēka dhe bėhen shkaktarė tė sėmundjeve tė rėnda.Struktura e trupit tė njeriut ėshtė kjo:Njeriu ushqehet pėrmes nexetėsisė,punon pėrmes nxetėsisė,dėgjon dhe nuhat pėrmes ajrit,shijet i ndien pėrmes ujit,lėviz pėrmes shpirtit.Sikur tė mos ishte nexetėsia e stomakut,nuk do tė ishte e mundur tretja e ushqimit.Sikurse tė mos ishte ajri,nuk do tė shtohej nxetėsia e stomakut dhe nuk do tė kishte jashtėqitje prej stomakut.Sikur tė mos ishte shpirti,nuk do tė kishte shkuarje dhe ardhje.Sikur tė mos kishte uji ftoftėsine e tij,nxetėsia e stomakut do ta kishte djegur njeriun.Sikur tė mos ishte drita,njeriu nuk do tė mund tė shikonte e tė kuptonte.
Forma e njeriut ėshtė prej baltės.Ashti i trupit tė njeriut i pėrngjan drurėve nė sipėrfaqen e tokės;qimet e tij i pėrngjajė barit,damarėt e gjakut i pėrngjajnė kores sė drurit dhe gjaku i pėrngjasn ujit mbi sipėrfaqe e tokės.Ashtu sikur toka nuk e ka gjallėrinė e tij pa ujė,njejtė edhe trupit do t'i mungojė gjallėria nė mungesė tė gjakut.Truri ėshtė burimi i yndyrės dhe i ajkės sė gjakut.
Nė krijimin e njeriut janė bashkuar elementet e klėsaj bote dhe botės sė ardhshme(Ahiret).Kur Zoti i bashkoi kėto dy elemente,me apo pa dashje,vendi i tij i jetesės u caktua bota materiale dhe nė kėtė mėnyrė njeriu zbriti nė tokė duke pėrmbajtur nė vete njė element Hyjnor.Kur t'i ndajė Krijuesi(Zoti) kėto dy elemente(me vdekjen e njeriut),elementi hyjnor do tė ktheht nė qiell.Prandaj.jeta ėshtė nė tokė ndėrsa jeta pas shijimit tė vdekjes ėshtė nė qiell(pėrderisa tė vdes do tė jetojė nė sipėrfaqen e tokės,kur tė vdes nė qiell).Sepse,kur tė ndahet shpirti nga trupi,shpirti dhe drita(nuri) do tė kthehen te fuqia e tyre e mėhershme,ndėrsa trupi do tė mbetet nė kėtė botė sepse pėrmban elementet e kėsaj bote.
Shkaqet e preishjes sė trupit janė kėto:Ajri do ta thithė ujin e trupit dhe balta do tė thahet;duke u zvogėluar,balta do tė asgjėsohet e do tė kalbet,dhe tė gjitha kėto elemente do tė kthehen nė formėn e parė ato elemten tokėsore tokės ato hyjnore qiellit.
avatar
Fakiri

1011


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Teza tė reja mbi prejardhjen e njeriut!

Mesazh  Fikrro prej 04.09.11 13:08

Teza tė reja mbi prejardhjen e njeriut



Ekspozita shkencore nė Washington, teza tė reja mbi prejardhjen e njeriut

Shkencėtarėt thonė se dy skelete tė gjetura nė njė shpellė tė Afrikės sė Jugut, i pėrkasin njė specieje tėpaklasifikuara mė parė, tė hominidit, apo parardhėsit tė njeriut.

Ky zbulim mund tė ketė hedhur dritė tė re tek evolucioni i species njerėzore, homo sapien dhe nxit interes tė mėtejshėm tek evolucioni i njeriut. Nė Muzeun e Historisė sė Natyrės nė Qendrėn Smithsonian nė Washington, ėshtė hapur njė ekspozitė e re, e cila bazohet tek kėrkimet shkencore tė mė tepėr se njė shekulli, lidhur me origjinėn e njeriut:

Punonjėsi i muzeut Rick Potts thotė se 300 fosile dhe artifakte tė tjera tė ekspozuara ilustrojnė njė mozaik gjurmėsh fizike dhe tė sjelljes qė ka evoluar me kalimin e kohės.

"Tė gjitha kėto specie tani nuk janė mė… Ne jemi tė vetmit pasardhės tė kėsaj peme famijare tė shumėllojshme",- thotė ai.
Vizitorėt shohin nga afėr replikat e njerėzve tė lashtė, ulen tek vatra e paraardhėsve tė tyre dhe ecin nė gjurmėt e gdhendura prej tyre 4 milionė vjet mė parė nė Tanzani.

"Kėto gjurmė janė ekzaktėsisht siē i kanė lėnė tre individė, tė cilėt kanė ecur nėpėr pllajat afrikane nė tė periudhė".
Nė kėtė kuti ndodhen dy fosile, njėra ėshtė njė kafkė 28 mijė vjeēare e njerėzve tė parė modernė qė kanė jetuar nė Evropė, tė njohur si Cro-Magnon. Kafka tjetėr njihet si Neanderthal, njė specie e cila ecte nė kėmbė, bashkėkohėse me Cro-Magninin, deri nė zhdukjen e tyre rreth 30 mijė vjet mė parė.

Tė dy kafkat janė marrė hua nga Muzeu i Njeriut nė Paris. Ato janė zbuluar nė Francė rreth sė njėjtės periudhė, kur Charles Darwini publikoi veprėn e tij tė famshme “Mbi origjinėn e specieve”, nė vitin 1859.

Alain Froment, i cili punon me koleksionin e antropologjisė nė muzeun francez, thotė se puna e DarWinit ka luajtur njė rol kyē nė studimet e tyre.

"Ky zbulim ka ndezur debatin lidhur me origjinėn e njeriut dhe ėshtė pėr t’u ēuditur qė ka ekzistuar njė njeri kaq modern nė periudhėn e fosileve, krahas me kafshėt e zhdukura", - thotė ai.

Vizitorėt i ftojnė tė prekin replikat e paraardhėsve, pėr tė transformuar njė imazh tė fytyrės sė tyre nė njė version tė njeriut tė lashtė dhe pėr t’u angazhuar me replika qė pėrēojnė evolucionin.
Kjo histori 6 milionė vjeēare po ashtu shpaloset gjatė njė epoke ndryshimesh tė mėdha klimatike. Rick Potts thotė se ekspozita tregon se si iu adaptuan njerėzit ndryshimeve tė mėdha tė motit, nga i ngrohtė nė tė ftohtė, me lagėshtirė dhe i thatė.

"Kėtu mėson se ata jo vetėm qė ju pėrshtatėn savanave afrikane, por Neanderthalėt ju pėrshtatėn edhe epokės sė akullnajave, mėson se si u krijua aftėsia e njeriut pėr tė punuar vegla, pėr tė patur njė tru kompleks, si dhe aftėsia pėr tė pėrdorur simbolet, gjuha… Tė gjitha kėto nuk janė thjesht pėrshtatje ndaj mjedisit, por njė pėrshtatje pėr tė qenė tė adaptueshėm."

Mėsuesja e shkollės fillore Neisha Speights Burno ka nė plan t’i njohė nxėnėsit e saj me kėto zbulime.

"Ekspozita i mėson ata se tė gjitha objektet qė shohin kėtu kanė ekzistuar", - tha ai.

Ndjenja e lidhjes ėshtė e rėndėsishme pėr Charla Weis-Wurm, vizitore nga Teksasi.

"Me gjithė kėto konflikte qė ndodhin sot nė mbarė botėn, kur vjen kėtu sheh se tė gjithė kemi njė origjinė dhe mendon, pėrse tė mos shkojmė mirė kur jemi tė gjithė njėlloj?"- thotė ajo.

Rick Potts shpreson se ekspozita i pėrgjigjet kėsaj pyetjeje, duke treguar se ja vlen tė njohėsh paraardhėsit tanė dhe jetėn e tyre. Dhe duke i njohur, shton ai, ata na mėsojnė se ēdo tė thotė tė jesh njeri.


Edituar pėr herė tė fundit nga Fikrro nė 04.09.11 18:40, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Fikrro

658


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 04.09.11 15:34

Ne kohen e sotme ende nuk flitet ekzaktesisht per historine e krijimit te njeriut si qenie e ndergjegjshme qe nga primitiviteti ekzistencial e deri ne jeten moderne qe per hir te se vertetes termi "moderne" nuk dihet se kur fillon ne kohe.

Kronologjia ekzistenciale e qenies njerezore jo pak here hamendesohet... dhe jo pak here nuk eshte bindese.Shume gjera qe kemi mesuar nga librat ne bangat e shkolles tashme jane permbysur.Teoria e evolucionit eshte shume bindese por ka edhe ngercet e saj.

Epokat nuk mund te themi se jane ndare ne menyre perfundimtare sepse kur themi qe njeriu primitiv i perket filan epoke,atehere rezulton se pikerisht para kesaj epoke dhe pikerisht qindra-mijera vite para saj te dale ne drite nje zbulim a nje e dhene gojore,arkeologjike apo kushedi se cfare qe na ben te ditur se kane ekzistuar qyteterime njerezore teper te avancuara.

Jane me se te domosdoshme te vertetohen te dhenat e hartave te Piri Reisit pershembull ku hidhet drite mbi Groenlanden me ekzaktesi.Mbi kete baze atehere c'na mbetet qe te themi se neoliti i hershem,i mesem apo i vone u ndaka ne keto periudha?C'na mbetet te themi per epoken e gurit,hekurit,bronxit te ndara kaq prerazi.Mundet qe per te njejtat periudha popullata te ndryshme te kene patur hendeqe te medha zhvillimi ndermjet tyre

Se fundi zbulimet qe behen ne piramiden e diellit ne Visoko te B.Hercegovines per here e me teper po nxjerrin fakte se ky populli pellazg qe paska populluar Evropen hershem dhe qe eshte themeli i races se bardhe ruan ne brendesi te genit te vet historine e krijimit njerezor pa te cilen bota e sotme nuk do te ishte kjo qe eshte sot.....
avatar
Dimitrov Xhunga

170


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  nert prej 07.09.11 19:49

Ja nje video ku hedh nje hipoteze per origjinene e jetes ne Toke

avatar
nert

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Origjina e Njeriut

Mesazh  .#HeTr!c.K#. prej 13.10.11 12:00

E VĖRTETA MBI ORIGJINĖN E NJERIUT

Njeriut qysh nė kohrat e kaluara i ka interesuar origjina e tij. Ai ka qenė i interesuar tė dijė se nė ēfarė kushte dhe ku ėshtė krijuar; vallė e ka origjinėn prej ndonjė lloji tė majmuni me tė cilin mund tė ketė cilėsi biologjike tė afėrta, apo sė bashku me majmunin rrjedhin prej ndonjė trungu tė pėrbashkėt si pararendės i tyre.

Me kėtė ēėshtje janė marrė shumė shkenca qė si lėndė studimi e kanė natyrėn ku si element pėrbėrės ėshtė njeriu, ose ato qė si lėndė studimi e kanė njeriun dhe bashkėsinė njerėzore. Pėr origjinėn e njeriut si element pėrbėrės i natyrės, nuk ėshtė e interesuar vetėm shkenca por edhe mėsimi fetar. Mirpo, kuptohet, shkenca ka botėkuptime dhe shpjegime krejtėsisht tė tjera nga ato fetaret.

Konstatim i pėrgjithshėm shkencor ėshtė se njeriu origjinėn e tij e ka prej ndonjė lloji majmuni. Nė fakt, nėse ndėrhyjet nė esencė do tė shihet se sipas teorisė shkencore origjina e njeriut nuk ėshtė drejtpėrsėdrejti prej majmuni, por sė bashku origjinėn e kanė prej njė trungu tė pėrbashkėt, gjė qė sot dėshmojnė fosilet dhe reliktet e gjetura nė disa vende tė rruzullit tokėsor.

Ėshtė pėr t’u theksuar fakti se njeriu me kėrkimet shkencore vazhdimisht ėshtė orvatur tė vjen sa mė afėr sė vėrtetės. Jo vetėm kaq, shkenca ka qenė e interesuar ta zbulojė edhe vendin e paraqitjes tė njeriut tė parė. Vallė ai ėshtė paraqitur nė njė vend apo nė shumė vende.

Nė eksplikimin tonė tė mėtjeshėm do tė pėrmbahemi nė teorinė shkencore, pėrkatėsisht nė konstatimet qė i jep shkenca mbi origjinėn dhe vendparaqitjen e njeriut.

Njeriu nuk ka origjinė tė drejtpėrsėdrejtė nga majmuni

Shkencat qė merren drejtpėrsėdrejti me origjinėn e njeriut, siē janė: paleontologjia, paleoantropologjia, dhe akeologjia; pastaj edhe tė tjera qė janė tė interesuara pėr kėtė ēėshtje si: biologjia e gjeografia, kanė ardhur nė pėrfundime shkencore se origjina e njeriut nuk rrjedh nga ndonjė lloj majmuni por prej ndonjė pararendėsi qė paraqet trung tė pėrbashkėt tė njeriut me majmunin.

Sot kjo teori akoma ka pėrkrahje shkencore dhe nuk ėshtė gjetur ndonjė argument tjetėr qė do ta dėshmonte tė kundėrtėn. Zbulimi nė kohėn e fundit i njė skeleti tė njė femre parahistorike nė truallin e Etiopisė, ėshtė vetėm njė fakt shkencor qė shkon nė pėrkrahjen e kėsaj teorie. Me kėtė zbulim kjo teori pėrfarcohet akoma mė tepėr.

Mbeturinat e gjetura osteologjike tė njeriut tė parė, ose thėnė saktė mbeturinat tė prototipit tė pararendėsit tė njeriut Homo-sapiens i takojnė kohės sė postpliocenit. Nė fakt, ato i pėrkasin fundit tė pliocenitit dhe fillimit tė kuaternerit (pleistocenit ose diluviumit).

Ndaj shumė shkencėtarė janė tė mendimit se kėtė tė fundit duhet quajtur edhe antropozoik (koha e njeriut). Tė dhėnat e shkencave vėrtetojnė se mbeturinat e para tė njeriut dhe tė kulturės sė tij, pėrkatėsisht qė ka filluar tė ndreqet e tė ecė mė kėmbė, janė Australopitekus, Pitekantropus dhe Sinantropus, si pararendės tė tij. Kėtė shkenca e argumenton me mbeturinat osteologjike tė gjetura nė shtresimet e postpliocenit nė korren e Tokės.

Pra, nė pleistocenin e vjetėr ose nė fillim tė diluviumit paraqitet njė ndėr ndodhitė mė me rėndėsi nė historinė e Tokės. Nė realitet, tani fillon tė homonizohet pararendėsi antropoid. Mirpo, nga ana tjetėr, paraqitja e njeriut kursesi nuk duhet tė kuptohet si ndodhi e madhe gjeologjike e cila pat ardhur pa ndonjė zhvillim kuantitativ pėrgatitor paraprak nė evoluimin e tij.

Nė kohėt mė tė reja gjeologjike tė zhvillimit historik tė Tokės, paraqiten ndryshime tė mėdha nė korren e rruzullit tokėsor tė pėrcjellura me lėvizje tė fuqishme tektonike. Kėto lėvizje mė tė fuqishme kanė qenė gjatė paradoksizmit alpin, pėrkatėsisht nė kohėn kur krijohet orogjeni kolosal alpin.

Pas kėsaj ndodhie nė postpliocen dhe fillim tė kuaternerit (diluvium) dhe me ndryshimet e mėdha klimatike, paraqitet koha e akullit nė zonat e mesme dhe nė rajonet e larta malore tė rruzullit tokėsor. Kuptohet, ndodhitė e kėtilla natyrore suallė ndryshime mjaft tė theksuara edhe nė botėn organike, nė rradhė tė parė tek zhvillimi evolutiv i njeriut.(Supozohet se ndryshimet e kėtilla nė kohėn e re gjeologjike, sipas matjeve absolute shkencore, kanė zgjatur rreth 600 mijė vjet).

Pra, siē shihet, tė dhėnat shkencore flasin se njeriu me majmunin origjinėn e kanė tė pėrbashkėt (prej tė njėjtit trung). Pastaj me kalimin e kohės, zhvillimi i veēuar evolutiv i tyre ka ndikuar qė ata ndėrmjet tyre tė divergjojnė, njėri tė kalojė nė antropoid (paraardhės i njeriut) e tjetri nė antropomorf (paraardhės i majmunit).

Mirpo, nėse i ndajmė tė parėt e hominidit prej antropoidėve tė tjerė, do tė shihet se pararendėsit e njeriut kohėn e paraqitjes e kanė shumė mė tė vjetėr. Kjo kohė vlerėsohet se ėshtė nė fillim tė pliocenit qė shprehur nė vlera absolute sillet prej 7-15 miljonė vjet. Kjo kohė kaq e gjatė tė cilės i paraprin paleogjeni si kohė mė e vjetėr e periudhės sė tercierit, do tė shihet se paraardhėsit e njeriut janė shumė mė tė vjetėr.

Nė tercierin e vjetėr, pėrkatėsisht nė paleogjen paraqitet Parapiteku si qenie mė e pėrsosur, i cili me disa nga cilėsitė biologjike ndryshon prej tė parit tė majmunit. Prej kėtij mė vonė paraqitet si degė e pėrsosur Propilopiteku, qė ėshtė formė mė e lartė nė zhvillimin evolutiv. Edhe kjo fozė zhvillimi ėshtė nė kohėn e paleogjenit.

Kėto janė fillesat e para kur paraqitet pararendėsi i majmunit antropomorf dhe diferencimi i pararendėsit tė njeriut antropoid. Ndryshimet e kėtilla nė zhvillimin e mėtutjeshėm evolutiv suallė qė tė paraqiten antropoidė tė tipit mė tė pėrsosur tė Driopitek-ut . Diferencimet e kėtilla, tė njeriut nga njėra anė dhe majmunit nga ana tjetėr, paraqiten qysh nė epokėn e miocenit (epoka e vjetėr e neogjenit), vjetėrsia e tė cilės vlerėsohet prej 15-35 miljonė vjet.

Nga kėto pak fjalė shihet se diferencimi i njeriut nga trungu i para dhe gjer nė kohėt e sotme, ka njė rrugė kohore shumė tė gjatė nė ecurinė e evoluimit tė tij. Nė ndryshimet e kėtilla tė ngadalshme por tė sigurta, jo vetėm tek njeriu por edhe tek llojet e tjera qė janė paraqitur nė natyrė, siē do shohim mė vonė, kanė ndikuar faktorėt natyrorė dhe vetė aktiviteti i njeriut duke luftuar me natyrėn pėr tė siguruar kushte pėr ekzistencėn e vet.

Periudha gjeologjike e kuaternerit nė historinė e zhvillimit evolutiv tė pėrsosjes dhe shndėrimit tė tė parit nė njeri, cilėsohet me faktin se nė kėtė kohė paraqiten reliktet e tė parit tė njeriut. Nė jug tė Afrikės zbulohet Australopiteku, kurse pastaj, si forma e fundit e antropoidit paraqitet Pitekantropus erektus majmun-njeriu qė fillon tė ecė drejt, nė ishullin Java tė Indonezisė. Pra, tani, nė kuaterner, paraqitja e kėtillė tregon se nė kėtė kohė krijohen cilėsitė e para antropologjike tė njeriut tė vėrtetė.

Mirpo, akomo pa zbulime artefakte tė kulturės sė paranjeriut. Mė vonė, po nė kėtė kohė gjeologjike, paraqitet Sinantropus pekinienzis (njeriu i pekinit). Ky ėshtė njė zbulim qė nxjerr nė pah pėrfaqėsuesin mė primitiv tė racės njerėzore. Aty janė gjetur relikte tė skeletit me artefakte prej guri, kocke, druri dhe hiri prej zjarri. Ky zbulim nė Kinėn Veriore ėshtė njė fakt, i cili dėshmon njeriun mė tė vjetėr qė pat jetur nėpėr shpella, me vegla shumėprimitive dhe me shenjat e para tė gjuetisė.

Kushtet natyrore nė tė cilat njeriu pati mundėsi tė mbijetojė

Meqė njeriu si element ėshtė krijesė e natyrės, atėheren ėshtė e nevojshme qė tė bėhet fjalė edhe pėr kushtet fizikogjeografike nė tė cilėt ėshtė paraqitur gjatė zhvillimit evolutiv tė tij. Pas ndodhive tė mėdha tė paradoksizmit alpin nė oligo-miocen (mesi i tercierit), nė sipėrfaqen e Tokės, nė rradhė tė parė nė hemisferėn veriore, ndodhė ndryshime tė mėdha fizikogjeografike. Me ndryshimet klimatike nė fillim dhe gjatė pleistocienit paraqitet koha e akullit.

Akullnajat e kėsaj epoke i mbulojnė pjesėt veriore dhe lartėsitė mė tė mėdha orografike nė hemisferėn veriore. Kjo ndodhi edhe nė hemisferėn jugore, por me pėrmasa mė tė vogla. Ndryshimi i kėtillė klimatik solli edhe nė ndryshime biogjeografike.

Kėshtu fauna e tercierit filloi tė migrojė, pėrkatėsisht tė tėrhiqet nė viset tropikale tė Afrikės, ku edhe sot shumė gjitarė i kanė ruajtur format e faunės sė tercierit. Sot mbeturina tė faunės pikermike tė asaj kohe janė tė ruajtura nė Indi edhe nė Gadishullin e Ballkanit (mbeturina tė kėsaj faune janė gjetur nė jug tė Greqisė dhe nė Maqedoni, nė vendin Prevalec nė afėrsi tė Velesit).

Si rrjedhojė e ndryshimeve tė kėtilla klimatike gradualisht u zhduk edhe flora e tercierit. Mbeturinė e kėsaj tė fundit ėshtė pisha Molikė (Pinus Pence Grizus) nė malin Pelister tė Maqedonisė. Kjo tregon se disa lloje tė asaj flore e faune patėn mundėsi tė mbijetojnė dhe ta vazhdojnė jetėn e vet gjatė tėrė kohės sė akullit.

Kėshtu, pėr shembull, disa prej tyre, siē janė disa lloje tė majmutit ose tė rinocerontėve, patėn mundėsi t’u pėrshtaten kushteve klimatike tė ashpėrta nė viset e akullnajave dhe tė mbijetojnė gjer nė fund tė diluviumit. (Pėr tė mos qenė nė konfuzion lexuesi, kujtojmė se pleistoceni ėshtė epokė e kuaternerit nė erėn e kenozoikut, kurse diluvium quhet koha e akullit qė paraqitet nė kėtė epokė).

Mund tė thuhet se njė ndėr format e gjalla qė paraqitet nė gjysmėn e dytė tė tercierit, qė pati mundėsi tė mbijetojė dhe tė bėjė njė luftė tė rrėndė me ndryshimet e ashpėrta klimatike pėr njė periudhė kohore mjaft tė gjatė, tė ketė njė zhvillim evolutiv biologjik tė pandėrprerė, tė krijojė mjete pėr punė dhe me tė tė organizojė punė kolektive me qėllim qė tė sigurojė ekzistencėn e vet nė hapėsirėn natyrore ku ndodhej, ėshtė Homo sapiens diluvienzis (njeri i menēur). Megjithatė, ėshtė e nevojshme tė flitet edhe pėr vendin se ku ėshtė paraqitur njeriu i parė, pėrkatėsisht ku ka qenė areali i parė i tij, nė njė apo nė mė shumė hapėsira.

Vendi i paraqitjes sė pararendėsit tė njeriut dhe faktorėt qė ndikuan nė transformimin e tij nė njeri

Kushtet fizikogjeografike dhe biogjeografike qė kanė ekzistuar nė tė kaluarėn gjeologjike nė arealin ku ėshtė paraqitur pararendėsi i njeriut, nuk kanė qėnė tė njėjta me ato tė sotme, dhe nuk kanė qenė faktor vendimtar nė transformimin e antropoidit nė homo erektus e pastaj nė homo- sapiens.

Nė kėtė aspekt nuk mund tė jepet ndonjė sqarim kompleks pėr zhvillimin evolutiv tė njeriut prej kohės sė paraqitjes gjer nė kohėn e fundit, nėse nuk shihen sė bashku faktorėt natyrore me ata shoqėrorė. Me fjalė tė tjera, rruga e shndėrrimit tė antropoidit nė njeri ėshtė e gjatė dhe shumė e ndėrlikuar.

Lidhur me kėtė ēėshtje nė fushėn shkencore parashtrohen disa pyetje, tė cilat, njėkohėsisht, paraqiten edhe si njė problem gjeografik me rėndėsi. Nė fakt, shkenca ėshtė orvatur qė me konstatimet e veta tė vjen sa mė afėr realitetit, duke treguar se nė ēfarė kushte klimatike ėshtė paraqitur njeriu nga njėra anė, dhe, nga ana tjetėr, nė aspektin rajonal, tė caktojė se nė cilėt rajone tė rruzullit tokėsar ėshtė paraqitur; si kanė ndikaur faktorėt fizikogjeografik nė zhvillimin dhe mė vonė nė organizimin e jetės sė tij e kėshtu ngjajshėm.

Studimet e pėrgjithshme nė fushėn shkencore tregojnė se nė sipėrfaqen e Tokės, pėr shkak tė ndikimit tė shumė faktorėve natyrorė, ekzistojnė shumė zona ose tipa klimatikė. Mund tė thuhet se bota organike mė e zhvilluar ėshtė nė brezin klimatik tropikal ku kushtet pėr jetesė janė mė tė pėrshtatshme, ngase aty bota bimore ėshtė shumė e bujshėm pėr shkak tė reshjeve tė bujshėme dhe temperaturave vjetore tė larta.

Ndaj kėtu proēesi jetėsor ėshtė mė i zhvilluar, krahas me tė aty ėshtė edhe zhvillimi dhe transformimi mė i shpejtė i llojeve organike. Nė rrethana tė kėtilla mund tė thuhet se gjinia njerėzore duke filluar pej antropoidit, pat lindur nga zonat tropikale. Nė njė konstatim tė kėtillė qartė shihet, jo vetėm dendėsia e madhe e botės organike, por se nė klimėn e ngrohtė tani ekzistojnė edhe lloje tė ndryshme tė majmunėve, pararendėsit e tė cilėve kanė qenė tė afėrtit e njeriut -majmunėt antropomorf.

Megjithatė, nga ana tjetėr, njeriu nuk mund t’i pėrshatatej jetės nė dru sikurse qė ėshtė rasti me majmunin antropomorf, i cili edhe sot mund tė gjendet nėpėr pyjet e pashkelura tė klimės tropikale. Njeriu ėshtė adaptuar tė jeton nė fundament tė fortė. Ndaj mund tė thuhet se njeriu i parė nuk mund tė jetė i paraqitur nė pyjet e pashkelura tropikale.

Kėtė edhe sot e vėrteton fakti se njeriu kėto pjesė tė botės akoma nuk i ka tė populluara sa duhet, ose ndokund aspak. Shumė prej kėtyre hapėsirave gjenden jashtė zonės sė ekumenės. Mund tė thuhet se djep i njeriut tė parė duhej patjetėr tė kenė qenė rajonet e hapura tropikale. Kėto janė savanet ku bimėsia stepore ėshtė mjaft e bujshėme dhe e pyllėzur me dru tė rradha.

Megjithatė, supozimi i kėtillė nuk ėshtė e thėnė se mund tė jetė i saktė, sepse klima gjatė epokave gjeologjika ka ndryshuar. Ndryshimet e kėtilla kanė mundėsuar qė klima e lagėt e savaneve, pėrkatėsisht vegjetacioni tė vjen nė kontakt me klimė tjetėr. Nė zonat tropikale, p.sh., ku ėshtė paraqitur njeriu antropoid, ka pasur rast qė aty pyjet e pashkelura tė zėvėndėsohen me savane.

Lidhur me kėtė, njė studiues i dalluar i kohės thotė: “Diferencimi ndėrmjet paraardhėsit tė njeriut dhe majmunit antropomorf ka pasur mundėsi tė ndodhė edhe si pasojė e ndryshimeve klimatike…”. Supozimi i kėtillė ka ardhur nė kundėrshtim nga autorė tė tjerė tė cilėt e mendojnė tė kundėrtėn. Sidoqoftė mendim i unifikuar ėshtė se diferencimi i antropoidit nė njeri dhe evoluimi i mėtutjeshėm i njeriut, iu pėrgjigjet ndryshimeve paleoklimatike qė kanė ndodhur nė tė kaluarėn gjeologjike.

Ndryshimet e kėtilla e kanė detyruar njeriun qė t’u adaptvohet kushteve tė reja dhe, njėkohėsisht, tė bėn njė luftė tė ashpėrt me natyrėn pėr tė mbijetuar. Rrethanat e kėtilla patėn mundėsuar qė antropoidi si pararendės i njeriut, definitivisht tė shndėrrohet nė lloj tė ri tė quajtur homo (antropos). Kėto ishin vetėm disa nga faktorėt fizikė tė antropogjenezės, pėrkatėsisht qė patėn ndikuar nė diferencimin e antropoidit nė njeri. Ekzistojnė edhe faktorė shoqėrorė qė patėn ndikimin e vet. Mė poshtė do tė japim njė shpjegim tė shkurtėr lidhur me kėta faktorė.

Faktor i dytė nė transformimin e antropoidit nė njeri dhe pastaj nė zhvillimin e mėtutjeshėm evolutiv, ėshtė edhe ana shoqėrore e cila nė mėnyrėn e vet e jep bazėn e antropogjenezės.

Shumė autorė qė merren me studimin e origjinės sė njeriut kanė ardhur nė konstatim se antropogjeneza ėshtė njė ndėr problemet madhore nė shkencėn e antropologjisė. Ndėrkaq, nga ana tjetėr, autorė nga fushat e tjera shkencore, kėtė e quajnė edhe ēėshtje me rėndėsi nė antropogjeografinė fizike.

Kjo mund tė sqarohet me faktin se origjina e pararendėsit tė majmunit qė bėn pjesė nė llojin antropomorf, ėshtė njė problem biologjik qė zgjidhet nė suazat e shkencave natyrore, kurse origjina e njeriut (antropogjenezės) ėshtė njė problem tjetėr mjaft i ndėrlikuar qė kėrkon qasje komplekse antropogjeografike.

Nė fakt pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė njeriut nuk mund tė shihet vetėm ligjshmėria biologjike qė gjendet si fundament i evolucionit tė botės sė gjallė, por edhe i faktorėve socialė. Pikėrisht kėtu qėndron problemi i ndėrlikuar antropogjen nė studimin bashkėkohor sociogjeografik.

Pra, pėrveē faktorėve fiziko-gjeografikė qė u pėrmendėn mė lartė, faktori tjetėr qė ka po tė njėjtėn rėndėsi ėshtė edhe ai shoqėror tė cilin e pėrbėn vetė njeriu. Nėse antropoidi mbėshtetej vetėm nė atė ēka i ofronte natyra e nuk angazhohej vetė me gjymtyrat e veta nė procesin e punės, atėheren ai do mbetej nė atė nivel qė ka qenė qysh nė kohėn e paraqitjes nė savanet tropikale.

Nė fakt nė evoluimin e antropoidit e pastaj nė paraqitjen e njeriut tė parė, ka ndikuar pėrdorimi i gjymtyrave tė para (duarve) si mjet i parė nė angazhimin e tij nė luftėn qė e pat bėrė pėr ekzistencė. Ēarls Darvin (Charles Darwin) nė veprėn e tij “Origjina e njeriut”, lidhur me kėtė nėnvizon: “Njeriu asnjėherė s’do mbrinte pozitėn dominuese nė botė pa pėrdorimin e duarve, si vegėl pune qė i nėnshtrohet dėshirės sė tij”. Mendimi i kėtillė i Darvinit ka gjetur mbėshtetje tė fortė nga shumė shkencėtarė e filozofė tė kohės e mė vonė.

Nė procesin e gjatė e mjaft tė ndėrlikuar nė formimin e gjinisė njerėzore shihet se pat ndikuar puna edhe atė prej kohės kur njeriu filloi t’i pėrdorė gjymtyrat e para si vegėl pune. Domethėnė, pos faktorit natyror, nė shndėrimin e mėtutjeshėm tė antropoidit ėshtė edhe angazhimi i gjymtyrave tė pėrparshėme tė tij (duarve) nė procesin e punės.

Kjo mund tė sqarohet me faktin se me largimin prej pyjeve tė pashkelura tropikale dhe ndryshimeve fitogjeografike, nė hapėsirat tė tjera qė dallojnė nga tė parat, antropoidi- pararendėsi i njeriut, sipas ligjit tė evolucionit dhe adaptimit nė arealin e ri, filloi ta hedhė hapin e ri nė pozitė tė erektuar, pėrkatėsisht t’i hedhė hapat e para me gjymtyrat e prapme. Procesi i shndėrimit tė kėtillė, thonė studiuesit e kėsaj fushe shkencore, pat zgjatur me qindra mijė vjet. Ndaj mund tė thuhet se zbulimi i gjertanishėm i Sinantropusit si zbulim i njeriut tė vėrtetė, njerėzit e parė nė Tokė shfaqen nė fillim tė kuaternerit.

Ky fakt nuk mund tė merret si vendimtar nė ndreqjen e trupit tė antropoidit, pikėrisht nė marrjen e cilėsive tė njeriut dhe angazhimin e duarve nė procesin e punės, sepse ka zgjatur njė kohė shumė tė gjatė nė epokėn e pliocenit e pastaj qė kalon nė pleistocen (kuaterner).

Me fjalė tė tjera, angazhimi i gjymtyrave tė pėrparme (duarve) nė procesin e punės, njeriu (tani mund tė themi njeriu) filloi tė lidhet drejtpėrsėdrejti nė prodhimin e thjeshtė, pėrkatėsisht tė prodhojė vegla tė thjeshta pėr punė. Madje, nė kėtė periudhė kohore tė tij, pėrdorimi i gjymtyrave tė para mundėsoi qė tė zhvillohet edhe diē tjetėr.

Tani, duke pėrdorur artikulimin, filloi komunikimi ndėrmjet tyre. Procesi i kėtillė i ngadalshėm por i sigurtė, mundėsoj qė njeriu tė jetė gjallėnesa mė e shoqėruar.Me ēlirimin e njeriut tė parė nga varėsia e natyrės, u paraqit ekumena e parė nė savanet e bujshėme tė brezit tropikal, gjė qė nuk ėshtė rast me gjallnesat e tjera nė natyrė. Nga ky shpjegim mund tė shihet se faktorėt qė mundėsuan nė transformimin e antropoidit nė njeri janė tė dyfishtė. Tė parėt janė ata natyrorė, pėrkatėsisht fiziko-gjeografikė dhe tė dytit qė mundėsuan ai tė zhvillohet nė aspektin social, janė ata shoqėrorė me rėndėsi tė njėjtė si tė parėt.

Gjinia njerėzore ka origjinė monogjene

Nė shpjegimin e mėsipėrm mund tė shihet se shndėrimi i antropoidit nė njeri dhe zhvillimi i mėtutjeshėm ka ndodhur nga fakti se ekziston unitet nė natyrė, pastaj, se ekziston unitet i jetės dhe unitet i gjinisė njerėzore.

Me fjalė tė tjera, ėshtė e papanueshme mundėsia se njeiu mund tė ketė origjinė poligjene, pėrktėsisht tė jetė paraqitur nė kohė tė ndryshme dhe nė shumė rajone tė sipėrfaqes sė Tokės.

Pėrkrahėsit e kėsaj sė dytės janė prfaqėsuesit e teorisė raciste. Kjo teori diskriminuese, qė t’i mbėshtesė synimet e veta, ēdo herė ėshtė orvatur qė ta kontestojė teorinė e parė qė ka mbėshtetje tė shėndoshė shkencore. Duke pėrkrahur teorinė shkencore, mud tė thuhet se gjinia njerėsore ka origjinė monogjene, ėshtė e njėlloji dhe e paraqitur nė mėnyrėn e njėjtė dhe nė tė njėjtėn kohė nė fund tė pliocenit e fillimit tė pleistocenit. Ėshtė paraqitur nė njė vend tė caktuar, nė savanet tropikale, pėrkatėsisht nė vend tė caktuar tė Azis Jugore.

Djepi i njeriut, pra, mund tė jetė vetėm nė njė pjesė tė njė kontinenti ose nė vend tė caktuar tė disa kontinenteve, por jo nė ēdo vend tė rruzullit tokėsor, siē pretendojnė disa idealistė nė fushėn shkencore. Themeluesit e teorisė me pėrkrahje shkencore, janė tė mendimit se njeriu i parė vendparaqitjen e ka nė viset jugore dhe juglindore tė Azisė, duke filluar prej viseve jugore tė Kinės gjer nė ishullin Java; pastaj edhe nė viset jugore dhe lindore tė kontinentit tė Afrikės.

Pra njeriu paraqitet nė pjesėt periferike tė tre kontenenteve: kontinentit tė vjetėr, Azisė e Afrikės. Ky konstatim gjer tani ėshtė i pakontestueshėm, sepse kėtė sot e dėshmojnė zbulimet paleoantropologjike e paleontologjike tė mbeturinave osteologjike duke filluar prej Australopitekut nė jug tė Afrikės, gjer nė Pitekantropusin nė ishullin Java. Kėtė sot e dėshmon edhe zbulimi i fundit i Ardit (Ardipitekus ramidus) nė Afrikėn Lindore (Etiopi).

Nė kėtė mėnyrė shkenca e sqaron origjinėn e njeriut dhe zhvillimin evolutiv tė tij. Prej kohės sė paraqitjes gjer nė kohėt e fundit, rruga ka qenė shumė e gjatė dhe shumė e vėshtirė. Qė tė mbijetonte pararendėsi i njeriut (Antropoidi), ka qenė i detyruar qė vazhdimisht tė bėjė luftė me natyrėn.

Nė fillim ka ecur me katėr gjymtyrat e veta, pastaj duke punuar vazhdimisht filloi tė shkojė me gjymtyrat e prapcėme (kėmbėt), kurse tė pėrparmet t’i pėrdorė pėr mbledhjen e fryteve tė gatshėme, qė mė pastaj t’i pėrdorė nė procesin e punės pėr tė krijuar diēka. Me angazhimin e kėtillė tė tij, filloi tė paraqitet tė menduarit dhe krahas me tė edhe tė folurit.

Me fjalė tė tjera, siē thonė studiuesit nė kėtė fushė shkencore, njeriu duke luftuar vazhdimisht me natyrėn pėr tė siguruar ekzistencėn e vet, ai atė e ka ndėruar dhe e ka pėrshtatur sipas nevojave tė veta. Njėkohėsisht, me ndėrimin e natyrės, ai ka ndėruar edhe vetveten duke mbrijtur nė nivelin e sotėm tė zhvillimit mendor.[/color]

(Shėnim: Punimi ėshtė pėrgatitur prej literaturės pėrkatėse shkencore)
avatar
.#HeTr!c.K#.

46


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Nikolaos prej 13.10.11 14:18

Shkrim per t'u vleresuar, shume bindes dhe i llogjikshem. Nje studim i shkelqyer! I lumte atij qe e ka gjetur kete material.
avatar
Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

582


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  inkubacioni prej 13.10.11 15:07

Skenari i evolucionit tė njeriut

Nė kapitujt e mėparshėm pamė se nuk ekziston asnjė mekanizėm nė natyrė qė i bėn gjallesat tė evoluojnė. Gjithashtu, pamė se gjallesat erdhėn nė ekzistencė jo si rezultat i njė procesi evolutiv, por u shfaqėn krejt papritur me strukturėn e tyre prezente. Pra, ato u krijuan. Pranda,j ėshtė e qartė se evolucioni i njeriut ėshtė njė histori qė nuk ka ndodhur kurrė.

Atėherė cila ėshtė baza e kėsaj historie sipas evolucionistėve?

Kjo bazė ėshtė ekzistenca e shumė fosileve, mbi tė cilat evolucionistėt janė nė gjendje tė ndėrtojnė interpretime imagjinare. Gjatė gjithė historisė, mė shumė se 6,000 specie majmunėsh kanė jetuar nė tokė. Kėto specie, shumica tė zhdukura (sot nė tokė jetojnė vetėm 120 specie majmunėsh), pėrbėjnė njė burim tė pasur pėr evolucionistėt.

Ata shkruan skenarin e evolucionit tė njeriut duke pėrpunuar disa kafka, qė i pėrshtateshin qėllimit tė tyre. Sipas tyre, kėto krijesa evoluan me kalimin e kohės dhe disa prej tyre u bėnė majmunėt e sotėm, ndėrsa grupi tjetėr ndoqi njė tjetėr rrugė evoluimi, duke evoluar nė njerėzit e sotėm.

Tė gjitha zbulimet paleontologjike, anatomike dhe biologjike kanė treguar se kjo qė pretendohet nga evolucionistėt ėshtė po aq fiktive dhe e pavlefshme sa tė gjitha pretendimet e tjera tė tyre. Pėrveē pikturave tė falsifikuara me paramendim, asnjė provė e saktė nuk ėshtė paraqitur pėr tė argumentuar lidhjet midis majmunit dhe njeriut.

Tė dhėnat fosile na tregojnė se gjatė gjithė historisė, njerėzit kanė qenė njerėz, ndėrsa majmunėt majmunė. Disa prej fosileve, pėr tė cilat evolucionistėt pretendojnė se janė stėrgjyshėrit e njeriut, i pėrkasin racave njerėzore qė kanė jetuar deri vonė, rreth 10,000 vjet mė parė dhe pastaj u zhdukėn. Pėr mė tepėr, shumė komunitete njerėzore qė jetojnė sot kanė tė njėjtat karakteristika dhe paraqitje fizike si ato tė racave njerėzore tė zhdukura, pėr tė cilat evolucionistėt thonė se janė stėrgjyshėrit e njerėzve. Tė gjitha kėto janė prova tė qarta qė tregojnė se njeriu nuk ka kaluar kurrė nėpėrmjet njė procesi evolucioni nė ndonjė periudhė tė historisė.

Mė e rėndėsishmja ėshtė se ka diferenca tė shumta anatomike midis majmunėve dhe njerėzve dhe askush nuk mund tė ketė ardhur nė ekzistencė nga njė proces evolutiv. Bipedaleteti (dykėmbshmėria) ėshtė njė prej tyre. Siē do ta shpjegojmė mė vonė nė detaje, bipedaliteti (dykėmbshmėria) ėshtė njė nga tiparet mė tė rėndėsishme qė e dallon njeriun nga kafshėt.



PEMA FAMILJARE IMAGJINARE E NJERIUT

Darvinizmi pretendon se njeriu i sotėm ka evoluar nga disa krijesa tė ngjashme me majmunėt. Gjatė kėtij procesi evolutiv, i cili mendohet tė ketė filluar 4-5 milionė vjet mė parė, thuhet se ekzistonin disa "forma kalimtare" midis njeriut modern dhe stėrgjyshėrve tė tij. Sipas kėtij skenari krejtėsisht tė fantazuar, "kategoritė" bazė janė katėr:

1- Australopitekėt

2- Homo Habilis

3- Homo Erektus

4- Homo Sapiens

Evolucionistėt e quajnė tė ashtuquajturin stėrgjyshin e parė tė njeriut dhe tė majmunėve Australopitek, qė do tė thotė "majmuni i jugut". Australopitekėt, qė nuk janė gjė tjetėr veēse njė specie e vjetėr majmunėsh tė zhdukur, kanė ekzistuar nė disa lloje. Disa kanė pasur struktura tė ndėrtuara mirė, ndėrsa disa tė tjerė kanė qenė tė vegjėl dhe me shtat tė hollė.

Evolucionistėt e klasifikojnė fazėn tjetėr tė evolucionit tė njeriut si "homo", "njeri". Sipas evolucionistėve gjallesat nė serinė "homo" janė mė tė zhvilluara se Australopiteku dhe jo shumė tė ndryshėm nga njeriu modern. Njeriu i sotėm, Homo Sapiens, thuhet se ka formuar fazėn e fundit tė kėtij evolucioni.

Fosilet si "Njeriu i Xhavės", "Njeriu i Pekinit" dhe "Lusi", tė cilat paraqiten nė media herė pas here dhe gjenden nė botimet dhe literaturėn evolucioniste, pėrfshihen nė njė prej katėr specieve tė pėrmendura mė parė.

NJĖ KOCKĖ NOFULLE SHĖRBEU SI SHKĖNDIJĖ FRYMĖZIMI


(Nė tė djathtė) Fosili i parė i zbuluar i Ramapitekus: njė nofull qė mungon e pėrbėrė nga dy pjesė. (Sipėr) Evolucionistėt vizatuan Ramapitekus, familjen dhe am- bjentin e tij, duke u bazuar nė kėto kocka nofullash.

Disa forma kalimtare kandidate si Ramapitekus janė pėrjashtuar nga pema imagjinare familjare e njeriut, pasi u kuptua se ato ishin thjesht majmunė. 60

Duke e futur zinxhirin e lidhjes formėn "Australopitek > Homo Habilis > Homo Erektus > Homo Sapiens" evolucionistėt nėnkuptojnė se secila prej kėtyre specieve ėshtė paraardhėse e njėra-tjetrės. Zbulimet e fu- ndit tė paleo-antropologėve kanė treguar se Australopiteku, Homo Habilis dhe Homo Erektus kanė ekzistuar nė pjesė tė ndryshme tė botės nė tė njėjtėn kohė. Pėr mė tepėr, njė segment i caktuar njerėzish i klasifikuar si Homo Erektus ka jetuar deri nė kohėt moderne. Homo Sapiens, Neandertali dhe Homo Sapiens Sapiens (njeriu modern) kanė bashkėjetuar nė tė njėjtėn zonė. Kjo situatė tregon dukshėm pavlefshmėrinė e thėnies se ata janė paraardhės tė njėri-tjetrit.

Tė gjitha kėrkimet shkencore kanė treguar se tė dhėnat fosile nuk su- gjerojnė njė proces evolutiv, ashtu siē pretendojnė evolucionistėt. Fosilet, pėr tė cilat evolucionistėt thonė se i pėrkasin stėrgjyshėrve tė njeriut, nė fakt i pėrkasin ose racės njerėzore ose majmunėve. Atėherė cilat janė fosile njeriu dhe cilat janė fosile majmuni? A ėshtė e mundur qė ndonjė prej tyre tė konsiderohet formė kalimtare? Pėr tė gjetur pėrgjigjen le tė shikojmė mė nga afėr secilėn kategori.



AUSTRALOPITEKU: NJĖ MAJMUN

Autralopiteku, qė pėrfaqson kategorinė e parė, do tė thotė "majmun i jugut". Eshtė pranuar se kėto krijesa u shfaqėn pėr herė tė parė nė Afrikė, rreth 4 milionė vjet mė parė dhe jetuan deri 1 milion vjet mė parė. Midis tyre ka disa klasa. Evolucionistėt marrin A. Afarensis si specien mė tė vjetėr tė Australopitekut. Pas kėtij vjen A. Afrikanus, qė ka kocka mė tė holla dhe pastaj A. Robustus, qė ka relativisht kocka mė tė mėdha. Ndėrsa pėr A. Boisei, disa kėrkues pranojnė se ai ishte njė specie tjetėr, tė tjerė thonė se ai ishte njė nėnspecie e A. Robustus.

Tė gjitha speciet e Australopitekut janė majmunė tė zhdukur qė i ngjajnė majmunėve tė sotėm. Kapaciteti i kafkės sė tyre ėshtė njėsoj ose mė i vogėl se i shimpazeve tė sotme. Nė duart dhe kėmbėt e tyre ka pjesė tė posaēme qė ata i pėrdornin pėr t’u ngjitur nė pemė, tamam si shimpanzetė e sotme. Gjithashtu kėmbėt e tyre kanė aftėsi pėr t’u kapur dhe pėr t’u mbajtur nė degėt e pemėve. Ata janė tė shkurtėr (maksimumi 130 cm) tamam si shimpazetė e sotme. Mashkulli i Australopitekut ėshtė mė i madh se femra. Shumė karakteristika, si p.sh. detajet e kafkės, afėrsia e syve, dhėmballėt e mprehta, struktura e nofullės, krahėt e gjatė, kėmbėt e shkurtra, janė argumente qė tregojnė se kėto gjallesa nuk ishin tė ndryshme nga majmunėt e sotėm.

Evolucionistėt thonė se, megjithėse Australopitekėt kanė anatominė e njė majmuni, ata ecnin duke mbajtur trupin drejt si njerėzit dhe jo si majmunėt.

Kjo thėnie e ecjes me "trupin drejt" ėshtė nė fakt njė pikėpamje qė ka qenė mbrojtur nga paleo-antropologėt si Richard Leakey dhe Donald C. Johanson pėr dekada me radhė. Tashmė shumė shkencėtarė kanė nxjerrė nė pah shumė fakte tė reja nė lidhje me strukturėn skeletore tė Australo- pitekut dhe kanė provuar pasaktėsinė e kėtij argumenti. Kėrkimi i gjerė i bėrė mbi specie tė ndryshme Australopitekėsh nga dy anatomistė me famė botėrore nga Anglia dhe USA, Lord Solly Zuckermen dhe Prof. Charles Oxnard, ka treguar se kėto krijesa nuk ecnin me dy kėmbė dhe kishin tė njėjtėn mėnyrė lėvizjeje si majmunėt e sotėm.

Duke studiuar kockat e kėtyre fosileve pėr njė periudhė 15 vjeēare, tė mbėshtetur nga qeveria britanike, Lord Zuckermen dhe grupi i tij prej pesė specialistėsh arritėn nė konkluzionin se Australopitekėt ishin vetėm njė specie e zakonshme majmunėsh dhe nuk ishte aspak e vėrtetė qė ecnin me dy kėmbė, megjithėse Zuckermen ishte vetė evolucionist.61 Pėrkatėsisht, Charles E. Oxnard, njė tjetėr evolucionist i famshėm pėr kėrkimet e tij mbi kėtė ēėshtje, e krahason strukturėn skeletore tė Australopitekėve me atė tė orangutangėve modernė.62 Nė vitin 1994, njė grup shkencėtarėsh nga universiteti i Liverpulit nė Angli filluan njė kėrkim tė gjerė pėr tė arritur nė njė pėrfundim tė pėrcaktuar mirė. Ata konkluduan se "Australopitekėt ishin katėrkėmbėsh". 63

Shkurtimisht, Australopitekėt nuk kanė lidhje me njerėzit, ata janė thjesht njė specie majmunėsh tė zhdukur.



HOMO HABILIS: MAJMUNI QĖ U PARAQIT SI NJERI

Ngjashmėria e madhe midis strukturės skeletore dhe kafkės sė Australopitekėve me ato tė shimpazeve dhe refuzimi i thėnies se kėto krijesa ecnin me dy kėmbė shkaktuan vėshtirėsi shumė tė mėdha pėr paleo-antropologėt evolucionistė. Arsyeja ėshtė se, sipas skemės imagjinare evolucioniste, Homo Erektus vjen pas Australopitekut. Pėr shkak se pjesa paraprirėse "homo" do tė thotė "njeri", kjo nėnkupton se Homo Erektus ėshtė njė klasė njerėzore dhe skeleti i tij ėshtė i drejtė. Kapaciteti i kafkės sė tij ėshtė dy herė mė i madh se ai i Australopitekut. Njė tranzicion direkt nga Australo- piteku, i cili ėshtė njė majmun si shimpanzeja, tek Homo Erektus, i cili ka skelet jo tė ndryshėm nga njeriu modern, ėshtė, edhe sipas vetė evolucionistėve, jashtė diskutimit. Prandaj ekzistenca e "lidhjeve" d.m.th. "formave kalimtare", ėshtė mė se e nevojshme. Pikėrisht nga kjo nevojė lindi koncepti i Homo Habilis.

Klasifikimi i Homo Habilis u paraqit nė vitet 1960 nga Leakeys, tė cilėt konsiderohen si familje "gjuetarė fosilesh". Sipas tyre, kjo specie e re, tė cilėn ata e klasifikuan si Homo Habilis, kishte njė kafkė me kapacitet relativisht tė madh, ecte mbi dy kėmbė dhe pėrdorte gurė e vegla druri. Prandaj, ai duhet tė ishte stėrgjyshi i njeriut.

Fosilet e reja tė sė njėjtės specie qė u zbuluan nga fundi i viteve '80, e ndryshuan plotėsisht kėtė pikėpamje. Disa studiues si Bernard Wood dhe C. Loring Brace tė mbėshtetur mbi fosilet e zbuluara sė fundi deklaruan se Homo Habilis, qė do tė thotė "njeri i aftė pėr tė pėrdorur vegla", duhet tė klasifikohet si Australopitek Habilis qė do tė thotė "majmuni i jugut i aftė pėr tė pėrdorur vegla", sepse Homo Habilis ka shumė karakteristika tė pėrbashkėta me majmunėt e quajtur Australopitek. Homo Habilis kishte krahė tė gjatė, kėmbė tė shkurtra dhe njė strukturė skeletore si tė majmunit. Gishtat e kėmbės dhe dorės ishin tė pėrshtatshėm pėr ngjitje. Struktura e nofullės ishte shumė e ngjashme me atė tė majmunėve tė sotėm. Kapaciteti i kafkės (mesatarisht 600cc) ishte gjithashtu njė tregues se ata ishin majmunė. Shkurt, Homo Habilis, qė ėshtė paraqitur nga evolucionistėt si njė specie e ndryshme, ishte nė tė vėrtetė njė specie majmunėsh, si tė gjithė Australo- pitekėt e tjerė.

AUSTRALOPITEKU AFERENSIS- NJĖ MAJMUN I ZHDUKUR


AUSTRALOPITECU SHIMPAZEJA E SOTME


Fosili i parė i gjetur nė Etiopi, Hadar, qė mendohet se i pėrket Australopitekut Aferensis: AL 288-1 ose "Lusi". Pėr njė kohė tė gjatė evolucionistėt u pėrpoqėn tė provonin se Lusi ecte duke mbajtur trupin drejt, por kėrkimet e fundit vendosėn pėrfundimisht se kjo kafshė ishte njė majmun i zakonshėm me kurriz tė pėrkulur.

Fosili i Australopitekut Aferensis AL 333-105, qė ėshtė paraqitur mė poshtė, i pėrket njė anėtari me moshė tė re tė kėsaj specieje. Kjo ėshtė arsyeja qė tė dalat e vetullave nuk janė formuar akoma nė kafkėn e tij.



Kėrkimet e bėra nė vitet e mėvonshme demonstruan me tė vėrtetė se Homo Habilis nuk ishte mė i ndryshėm nga Australopiteku. Kafka dhe skeleti fosil OH62 i zbuluar nga Tim White tregojnė se kjo specie kishte kapacitet kafkor tė vogėl, krahė tė gjatė dhe kėmbė tė shkurtra, tė cilat bėnin tė mundur qė ata tė ngjiteshin nė pemė, tamam si majmunėt e sotėm.

Analizat e detajuara tė bėra nga antropologia amerikane Holli Smith nė vitin 1994 treguan se Homo Habilis nuk ishte njeri, por majmun. Pėr analizat qė bėri mbi dhėmbėt e Australopitekut, Homo Habilis, Homo Erektus dhe Homo Neandertal, ajo deklaroi:

Rezultatet e analizave strikte tė fosileve tregojnė: Mostrat e zhvillimit dentar tė Australopitekut dhe Homo Habilis tregojnė se ata klasifikohen si majmunė afrikanė, ndėrsa ato tė Homo Erektus dhe Neandertalit klasifikohen si njerėz.64

Brenda tė njėjtit vit, Fred Spoor, Bernard Wood dhe Frans Zonneveld, tė gjithė specialistė nė anatomi, arritėn nė tė njėjtin konkluzion nga metoda krejtėsisht tė ndryshme. Kjo metodė u bazua nė analizat krahasuese tė kanaleve gjysmėrrethore nė veshin e brendshėm tė njerėzve dhe majmunėve, tė cilat sigurojnė ruajtjen e ekuilibrit gjatė lėvizjes. Kanalet e njerėzve (qė ecin drejt) ndryshojnė nė mėnyrė tė konsiderueshme nga ato tė majmunėve qė ecin tė pėrkulur pėrpara. Kanalet e veshit tė brendshėm tė mostrave te tė gjithė Australopitekėt dhe akoma mė tej te Homo Habilis tė analizuar nga Spoor, Vood, dhe Zonneveld ishin njėsoj si ato tė majmunėve modernė. Kanalet e veshit tė brendshėm tė Homo Erektus ishin njėsoj si ato tė njeriut modern. 65

Kėto zbulime kanė dy rezultate tė rėndėsishme:

1. Fosilet e Homo Habilis nuk i pėrkasin klasės sė njeriut, por asaj tė Australopitekėve, pra, majmunėve.

2. Si Homo Habilis, ashtu dhe Australopiteku ishin gjallesa qė ecnin pėrkulur, ndaj dhe kishin skelet majmuni. Ato nuk kanė as lidhjen mė tė vogėl me njerėzit.



Pėr njė kohė tė gjatė evolucionistėt pretendonin se krijesa qė ata e quanin Homo Habilis mund tė ecte duke mbajtur trupin drejt. Kėshtu ata mendonin se kishin gjetur njė lidhje midis majmunit dhe njeriut. Fosili i ri i Homo Habilis i quajtur OH 62 e kundėrshton kėtė gjė. Kėto fragmente fo- silore tregojnė se Homo Habilis kishte krahė tė gjatė dhe kėmbė tė shkurtra, tė ngjashme me majmunėt e kohės sė tij. Ky zbulim i dha fund spekulimeve se Homo Habilis ishte njė dykėmbėsh qė ecte me trupin drejt. Nė tė vėrtetė ai nuk ishte gjė tjetėr veēse njė majmun.

"OH 7 Homo Habilis" qė duket poshtė majtas ėshtė fosili qė paraqet mė mirė karakteristikat e nofullės sė Homo Habilisit. Dhėmballėt e tij janė tė vogla. Forma e nofullės sė tij ėshtė katrore. Tė gjitha kėto karakteristika bėjnė qė kjo nofull tė jetė shumė e ngjashme me atė tė njė majmuni tė sotėm. Me fjalė tė tjera nofulla e Homo Habilisit edhe njė herė tjetėr konfirmon se kjo specie ėshtė njė majmun.



HOMO RUDOLFENSIS: FYTYRA QĖ U BASHKANGJIT GABIMISHT

Termi Homo Rudolfensis ėshtė emri qė u ėshtė dhėnė disa fragmenteve fosile tė zbuluara nė 1972. Klasa qė mendohej se paraqitej nga ky fosil u emėrtua Homo Rudolfensis, pėr shkak se kėto fragmente fosilesh u zbuluan nė afėrsi tė lumit Rudolf, nė Kenia. Shumica e paleo-antropologėve pranojnė se kėto fosile nuk i pėrkasin njė specieje tė veēantė, por gjallesa e quajtur Homo Rudolfensis ishte nė fakt njė Homo Habilis.

Richard Leakey, zbuluesi i fosilit, e paraqiti kafkėn, tė cilėn e emėrtoi KNM-ER 1470 me njė moshė tė supozuar 2.8 milionė vjeēare, si zbulimin mė tė madh nė historinė e antropologjisė. Sipas Leakey, kjo qenie, qė kishte fytyrė njeriu dhe kafkė me kapacitet tė vogėl, ashtu si Australopiteku, ishte hallka qė mungonte midis Australopitekut dhe njeriut. Pak mė vonė u kuptua se fytyra njerėzore e kafkės KNM-ER 1470, e cila shumė shpesh ekspozohej nė kopertinat e revistave shkencore, ishte rezultat i bashkimit tė fragmenteve tė kafkės - tė cilat mund tė kenė qenė tė paramenduara. Prof. Tim Bromage, qė ka bėrė studime pėr anatominė e fytyrės sė njeriut, e nėnvizon kėtė fakt, tė cilin ai e nxori nė pah me anėn e stimulimeve nė kompjuter nė 1992:

Kur ai (KNM-ER 1470) u rindėrtua pėr herė tė parė, fytyra iu pėrshtat kafkės nė njė pozicion gati vertikal, shumė tė ngjashėm me fytyrėn e sheshtė tė njerėzve mo- dernė. Por studimet e fundit tė lidhjeve anatomike tregojnė se nė jetė fytyra duhet tė ishte e dalė pėrpara nė mėnyrė tė dukshme, duke krijuar njė pamje majmuni, nė njė farė mėnyre si fytyra e Australopitekut.66

C. Loring Brace nga universiteti i Miēiganit ka arritur nė tė njėjtin pėrfundim nga analizat qė bėri mbi nofullėn dhe strukturėn e dhėmbėve tė kafkės 1470. Ai tha se pėrmasa e nofullės dhe e pjesės qė mbante dhėmballėt tregonte se KNM-ER 1470 kishte tamam fytyrėn dhe dhėmbėt e njė Australopiteku. 67

Prof. Alan Valker, paleoantropolog nga universiteti John Hopkins, qė ka bėrė po aq kėrkime mbi KNM-ER 1470 sa edhe Leakey, mbron tezėn se kjo gjallesė nuk duhet tė klasifikohet si njeri, por pėrkundrazi duhet tė pėrfshihet nėn specien e Australopitekut. 68

Si pėrfundim, klasifikime tė tilla si Homo Habilis apo Homo Rudolfensis, tė cilat paraqiten si lidhje kalimtare midis Australopitekut dhe Homo Erektus, janė krejtėsisht tė sajuara. Ashtu siē konfirmohet nga shumė kėrkues sot, kėto gjallesa janė anėtarė tė klasės sė Australopitekėve. Tė gjitha tiparet e tyre vėrtetojnė se ata nuk janė gjė tjetėr veēse majmunė.



HOMO EREKTUS DHE TĖ TJERĖT QĖ VIJNĖ PAS TIJ: QENIE NJERĖZORE

Sipas skemave tė fantazuara tė evolucionistėve, evolucioni i brendshėm i specieve homo (njeri) ėshtė si mė poshtė: I pari Homo Erektus, pastaj Homo Sapiens Arkaik, pastaj Njeriu i Neandertalit, mė pas Njeriu i Kromanjonit dhe nė fund njeriu modern. Tė gjitha kėto klasifikime janė nė tė vėrtetė vetėm raca origjinale njerėzore. Ndryshimet midis tyre nuk janė mė tė mėdha se diferenca midis njė aziatiku dhe njė zezaku, apo njė pigmeu dhe njė evropiani.

Le tė ekzaminojmė nė fillim Homo Erektus, i cili mbahet si specia humane mė primitive. Ashtu siē do tė thotė fjala "erekt" (drejt), Homo Erektus do tė thotė njė "njeri qė ecėn drejt". Evolucionistėt e kanė ndarė kėtė specie nga llojet e mėparshme, duke shtuar cilėsinė e qėndrimit drejt, sepse tė gjitha fosilet e Homo Erektus qė disponohen kanė njė shtrirje tė drejtė tė pavėrejtur nė ndonjė mostėr Australopiteku apo Homo Habilis. S’ka asnjė ndryshim midis skeletit tė njeriut modern dhe atij tė Homo Erektus.

Arsyeja primare qė i shtyn evolucionistėt tė mbrojnė konceptin e primitivitetit tė Homo Erektus ėshtė vėllimi i kafkės (900 - 1100 cc), i cili ėshtė mė i vogėl se mesatarja e atij tė njeriut modern, si dhe pjesa e trashė kockore e vetullės. Ka shumė njerėz qė jetojnė sot nė botė e qė kanė tė njėjtin vėllim kafke si Homo Erektus (p.sh. pigmejtė), gjithashtu ka disa raca tė tjera qė kanė vetulla tė dala (p.sh. aborigjenėt nė Australi).

Shkencėtarėt kanė rėnė dakord se ndryshimet nė vėllimin e kafkės, nuk tregojnė medoemos ndryshime nė nivelin e inteligjencės ose aftėsive. Inteli- gjenca varet mė tepėr nga organizimi i brendshėm i trurit sesa nga volumi i tij.69

HOMO EREKTUS: NJĖ RACĖ NJERĖZORE E LASHTĖ




Homo Erektus do tė thotė "njeri qė ecėn drejt". Tė gjitha fosilet e pėrfshira nė kėtė specie i pėrkasin njė race tė veēantė njerėzore. Meqenėse shumica e fosileve tė Homo Erektus nuk kanė njė karakteristikė tė pėrbashkėt ėshtė mjaft e vėshtirė t’i pėrcaktosh kėta njerėz nga kafkat e tyre. Kjo ėshtė arsyeja pse stu- diues tė ndryshėm evolucionistė kanė bėrė klasifikime tė ndryshme. Sipėr nė tė majtė paraqitet njė kafkė e gjetur nė Kobi Fora, Afrikė, mė 1975, me tė cilėn pėrcaktohet pėr- gjithėsisht Homo Erktus. Sipėr nė tė djathtė ėshtė paraqitur njė kafkė, Homo Ergaster KNM-ER 3733, e cila ka gjėra tė paqarta.

Kapaciteti i kafkės sė gjithė kėtyre Homo Erektus ndryshon midis 900 - 1100 cc. Kėto tė dhėna janė brenda limiteve tė kapacitetit tė njerėzve tė sotėm.

Nė tė djathtė ėshtė skeleti KNM-WT 15000 ose Fėmija i Turkanės. Ky ėshtė ndoshta fosili njerėzor mė i vjetėr dhe mė i plotė i gjetur ndonjėherė. Kėrkimet e bėra mbi kėtė fosil, pėr tė cilin thuhet se ėshtė 1.6 milionė vjeēar, tregojnė se ai i pėrket njė fėmije 12 vjeēar qė mund tė bėhej 1.80 m i gjatė, n.q.s. do tė arrinte moshėn e adoleshencės. Ky fosil qė i ngjason shumė racės sė Neandertalit ėshtė njė nga evidencat mė tė shkėlqyera qė hedhin poshtė historinė e evolucionit njerėzor.

Evolucionisti Donald Johnson e pėrshkruan kėtė fosil si mė poshtė:

"Ai ishte i gjatė dhe i dobėt. Forma e trupit tė tij dhe raportet e gjymtyrėve tė tij ishin njėsoj me ato tė njerėzve qė banojnė nė Afrikėn Ekuadoriale. Madhėsia e gjymtyrėve tė tij ishte e njėjtė me atė tė njė banori tė rritur amerikano-verior."

Fosilet qė e kanė bėrė tė njohur Homo Erektus nė botė janė fosilet e Njeriut tė Pekinit dhe Njeriut tė Javės tė gjetura nė Azi. Me kohė u kuptua se kėto dy fosile ishin tė rreme. Njeriu i Pekinit konsistonte nė disa elemente tė bėra prej stukoje, sepse pjesėt origjinale kishin humbur, ndėrsa Njeriu i Javės ishte i pėrbėrė prej njė fragmenti kafke, plus njė kockė legeni qė ishte gjetur disa metra larg prej saj, duke mos pasur asnjė argument qė provonte se ajo i pėrkiste tė njėjtės gjallesė. Kjo ėshtė arsyeja qė fosilet e Homo Erektus, tė gjetura nė Afrikė kanė marrė kaq shumė rėndėsi. (Duhet pėrmendur se disa fosile tė konsideruara tė Homo Erektus futen nga disa evolucionistė nė njė klasė tė dytė, tė quajtur "Homo Ergaster". Ka mosmarrveshje midis tyre nė kėtė pikė. Ne do t’i trajtojmė tė gjitha kėto fosile nėn klasifikimin e Homo Erektus.)

Mostra mė e famshme e Homo Erektus e gjetur nė Afrikė ėshtė fosili i "Narikotome Homo Erektus" ose "Djali i Turkanės", i cili u zbulua pranė liqenit Turkana, Kenia. Eshtė konfirmuar se fosili ishte i njė djali 12 vjeēar, i cili nė moshėn e adoleshencės do tė kishte qenė 1.83 m i gjatė. Struktura e drejtė e skeletit tė fosilit nuk ėshtė e ndryshme nga ajo e njeriut modern. Nė lidhje me tė, paleo-antropologu amerikan Alan Walker thotė se ai dyshon qė "njė paleontolog i zakonshėm tė jetė nė gjendje tė tregojė diferencėn midis kėtij skeleti fosil dhe atij tė njeriut modern." 70 Pėrsa i pėrket kafkės, Walker thotė se ajo duket tamam si kafka e Njeriu tė Neandertalit. 71 Ashtu siē do tė shikojmė nė kapitullin tjetėr, Neandertali ėshtė njė racė e njerėzve modernė. Prandaj Homo Erektus ėshtė gjithashtu njė racė e njerėzve modernė. Bile edhe evolucionisti Richard Leakey pranon se diferencat midis Homo Erektus dhe njeriut modern janė jo mė shumė se ndryshime midis racash:

Gjithashtu mund tė vėrehen ndryshime nė formėn e kafkės, nė gradėn e daljes sė fytyrės, nė trashėsinė e vetullave e kėshtu me radhė. Kėto diferenca janė jo mė shumė tė theksuara se ato qė dallohen midis racave tė ndryshme tė njerėzve tė sotėm. Kėto ndryshime biologjike shfaqen kur popullatat ndahen gjeografikisht nga njėra-tjetra pėr njė periudhė tė gjatė kohore. 72

Prof. William Laflin nga universiteti i Konektikatit ka bėrė ekzaminime tė gjera anatomike mbi inuitėt (racė njerėzish) dhe njerėzit qė jetojnė nė ishujt Aleut dhe ka vėnė re se kėta njerėz ishin jashtėzakonisht tė ngjashėm me Homo Erektus. Pėrfundimi, nė tė cilin arriti Laflin, ishte se tė gjitha kėto raca ishin, nė fakt, raca tė ndryshme tė Homo Sapiens (njeriut modern).


DETARE 700 MIJĖ VJEĒARĖ
"Njerėzit e hershėm kanė qenė shumė mė tė zgjuar sesa mendohej…"

Lajmet e reja tė publikuara nė New Scientist nė 14 Mars 1998, tregojnė se njerėzit e quajtur nga evolucionistėt si Homo Erektus praktikonin lundrimin nė det 700 mijė vjet mė parė. Kėta njerėz, tė cilėt kishin njohuri dhe aftėsi tė mjaftueshme pėr tė ndėrtuar mjete lundrimi dhe pėr te pasur njė kulturė qė do tė shfrytėzonte transportin detar, nuk mund tė quhen kurrėsesi "primitivė".

Kur marrim nė konsideratė diferencat e mėdha qė ekzistojnė midis grupeve tė largėta si eskimezėt dhe bushmenėt, qė dihet se i pėrkasin sė njėjtės specie, Homo Sapiens, duket e justifikueshme tė arrish nė pėrfundimin se Sinantropus (njė mostėr Erektus-ALC) i pėrket tė njėjtės specie. 73

Nga ana tjetėr, gjendet njė hendek i madh nė skenarin e evolucionit njerėzor midis Homo Erektus, i cili ėshtė racė njerėzore dhe majmunėve (Australopitek, Homo Habilis, Homo Rudolfensis) qė vijnė para Homo Erektus. Kjo do tė thotė se njeriu i parė shfaqet nė tė dhėnat fosile papritur dhe pa ndonjė histori evolucioni. S’ka gjė mė tė qartė se kaq pėr krijimin e tyre.

Por pranimi i kėtij fakti ėshtė krejtėsisht nė kundėrshtim me dogmėn filozofike dhe ideologjike tė evolucionistėve. Si pasojė ata pėrpiqen ta portretizojnė Homo Erektus, qė ėshtė racė njerėzore, si njė krijesė gjysmė-majmun. Nė rindėrtimet e tyre tė Homo Erektus ata nė mėnyrė tė qė- llimshme vizatojnė karakteristika majmuni. Nga ana tjetėr me metoda tė ngjashme pikturimi ata mundohen t’i paraqesin majmunėt, si Australo- pitekun apo Homo Habilis, me karaktersitika njerėzore. Kėshtu, ata kėr- kojnė tė afrojnė majmunėt me njerėzit dhe anasjelltas, nė mėnyrė qė tė mbyllin hendekun midis kėtyre dy llojeve tė ndryshme gjallesash.



NEANDERTALI


MASKA FALSE. Megjithėse jo shumė tė ndryshėm nga njerėzit e sotėm, Njeriu i Neandertalit vazhdon tė paraqitet nga evolucionistėt si njė krijesė e ngjashme me majmunin.
Neandertali ėshtė njeri qė u shfaq papritur 100 mijė vjet mė parė nė Evropė dhe u zhduk ose u asimilua pa u ndjerė, nga pėrzierja me raca tė tjera, 35 mijė vjet mė parė. E vetmja diferencė nga njeriu modern ėshtė skeleti mė i trashė dhe vėllimi i kafkės pak mė i madh.

Neandertalėt janė racė njerėzore dhe ky fakt ėshtė pranuar nga tė gjithė sot. Evolucionistėt janė pėrpjekur shumė t’i paraqesin si specie primitive, por tė gjitha zbulimet tregojnė se ata nuk ishin tė ndryshėm nga njė njeri trupmadh qė ecėn sot nė rrugė. Njė autoritet i shquar nė kėtė fushė, Erik Trinkaus, paleo-antropolog nga universiteti i New Mexico, shkruan:

Krahasimet e detajuara tė mbetjeve skeletore tė Neandertalit me ato tė njerėzve modernė kanė treguar se nuk ka asgjė tek anatomia e Neandertalit qė tregon pėrfundimisht se aftėsitė e tij lėvizėse, manipuluese, intelektuale apo linguistike janė mė pak tė zhvilluara nga ato tė njerėzve modernė. 74

Shumė kėrkime tė kohėve tė fundit e pėrcaktojnė njeriun e Neandertalit si nėnspecie tė njeriut modern dhe e quajnė atė "Homo Sapiens Neandertal". Zbulimet dėshmojnė se Neandertali i varroste tė vdekurit e tij, pėrdorte vegla muzikore dhe kishte pėrngjasime kulturore me Homo Sapiens Sapiens qė jetonte nė tė njėjtėn periudhė. Pėrfundimisht, Neandertali ėshtė njė racė njerėzore me trup tė madh qė thjesht u zhduk me kalimin e kohės.



HOMO SAPIENS ARKAIK, HOMO HEILDERBERGENS DHE NJERIU I KROMANJONIT

Homo Sapiens Arkaik ėshtė nė skemėn imagjinare tė evolucionit hallka e fundit para njeriut tė sotėm. Nė fakt,
evolucionistėt nuk kanė shumė pėr tė thėnė pėr kėtė njeri, sepse ka vetėm ndryshime minimale midis tij dhe njeriut modern. Disa kėrkues thonė se pėrfaqėsues tė kėsaj race jetojnė akoma sot; pėr kėtė marrin si shembull Aborigjenėt nė Australi. Ashtu si Homo Sapiens, Aborigjenėt kanė vetulla tė trasha e tė dala, strukturė nofulle tė pjerrėt nga brenda dhe vėllim kafke pak mė tė madh. Pėr mė tepėr, zbulime tė tjera kanė pėrmendur se njerėz tė tillė kanė jetuar nė Hungari dhe nė disa pjesė tė Italisė deri vonė.

Grupi i quajtur si Homo Heildergensis nė literaturėn evolucioniste ėshtė, nė fakt, i njėjti me Homo Sapiens Arkaik. Arsyeja pse janė pėrdorur dy terma tė ndryshėm pėr tė pėrcaktuar tė njėjtėn racė njerėzore ėshtė njė ndryshim konceptesh midis evolucionistėve. Tė gjitha fosilet e pėrfshira nėn klasifikimin Homo Heildergensis sugjerojnė se disa njerėz, tė cilėt janė nga ana anatomike shumė tė ngjashėm me evropianėt, jetuan 500 mijė vjet, bile deri 740 mijė vjet mė parė nė Angli dhe mė pas nė Spanjė.

NEANDERTALI: NJĖ NJERI TRUPMADH


Sipėr ėshtė paraqitur Homo Sapiens Neandertalensis, Amud 1, kafkė e gjetur nė Izrael. Nė pėrgjithėsi, njeriu i Neandertalit njihet si njeri trupmadh, ndonėse i shkurtėr. Megjithatė ėshtė vlerėsuar se njeriu tė cilit i pėrket ky fosil ka qenė rreth 1.80 m i gjatė. Kapaciteti kafkės sė tij ėshtė mė i madhi i parė ndonjėherė, 1740 cc. Pėr kėtė arsye ky fosil ėshtė njė ndėr provat mė tė rėndėsishmet qė tregon pėrfundimisht se Neandertali nuk ishte, ashtu siē pretendojnė evolucionistėt, specie primitive.

Eshtė vlerėsuar se Njeriu i Kromanjonit ka jetuar 30 mijė vjet mė parė. Ai kishte njė kafkė me cepa dhe ballė tė gjerė. Kafka e tij prej 1600 cc ėshtė mbi mesataren e njerėzve tė sotėm. Kafka e tij ka kocka vetullash tė trasha dhe njė dalje kockore prapa, e cila ėshtė karakteristikė e Neandertalit dhe Homo Erektus.

Megjithėse Njeriu i Kromanjonit konsiderohet si racė evropiane, struktura dhe evoluimi i kafkės sė tij duket tamam si ajo e disa racave qė jetojnė sot nė Afrikė dhe nė Tropik. Bazuar mbi kėtė ngjashmėri, ėshtė vlerėsuar se Kromanjoni ishte njė racė e vjetėr Afrikane. Disa zbulime tė tjera paleo-antropologjike kanė treguar se racat e Kromanjonit dhe Neandertalit janė pėrzier me njėra-tjetrėn dhe vunė bazat e racave tė sotme. Pėr mė tepėr nė ditėt tona pranohet se pėrfaqėsuesit e racės sė Kromanjonit jetojnė akoma nė zona tė ndryshme tė Afrikės dhe nė rajonet Salut dhe Dordonjė nė Francė. Gjithashtu, njerėz me karakteristika tė ngjashme janė vėnė re qė jetojnė nė Poloni dhe Hungari.



SPECIE QĖ KANĖ JETUAR NĖ TĖ NJĖJTĖN KOHĖ ME PARAARDHĖSIT E TYRE

Ajo qė ne kemi marrė nė shqyrtim deri tani formon njė tabllo tė qartė: Skenari i evolucionit tė njeriut ėshtė kryekėput gėnjeshtėr. Qė tė ekzistojė njė pemė e tillė familjare (sipas evolucionit) duhet qė tė ekzistonte njė evolucion gradual nga majmuni te njeriu dhe kjo tė pasqyrohej nė tė dhėnat fosile. Ekziston njė hendek gjigand midis majmunėve dhe njerėzve. Struktura e skeletit, kapaciteti i kafkės dhe kritere tė tjera, si p.sh. ecja drejt, i dallojnė qartė njerėzit nga majmunėt. [Mė parė kemi pėrmendur se kėrkimet e fundit tė bėra mė 1994 mbi kanalet e gjysmėrrethore tė ekuilibrit nė veshin e brendshėm kanė nxjerrė se Australopiteku dhe Homo Habilis ishin majmunė, ndėrsa Homo Erektus ishte njeri].

Njė tjetėr zbulim domethėnės qė dėshmon se nuk mund tė ekzistojė njė pemė familjare e pėrbashkėt midis kėtyre specieve tė ndryshme ėshtė se speciet qė janė paraqitur si paraardhės tė njėra-tjetrės nė fakt kanė jetuar bashkė nė tė njėjtat periudha. N.q.s., siē thonė evolucionistėt, Australo- piteku u transformua nė Homo Habilis dhe ky i fundit nė Homo Erektus, atėherė periudhat nė tė cilat ata kanė jetuar do tė ishin nė vazhdim tė njėra-tjetrės. Ky rregull kronologjik nuk ekziston.


NJĖ GJILPĖRĖ 26 MIJĖ VJEĒARE:
Njė fosil tepėr interesant qė tregon se Neandertalėt kishin njohuri pėr bėrjen e rrobave. (Dr. Johanson, B. Edgar "Nga Lusi te gjuha", fq. 99)

Sipas vlerėsimeve tė evolucionistėve Australopitekėt jetuan nga 4 milionė deri nė 1 milion vjet mė parė. Gjallesat e klasifikuara si Homo Habilis, nga ana tjetėr, mendohet tė kenė jetuar deri nė 1.7-1.9 milionė vjet mė parė. Homo Rudolfensis, pėr tė cilin thuhet se ishte "mė i pėrparuar" se Homo Habilis, dihet se ėshtė 2.5-2.8 milionė vjeēar. Kjo do tė thotė se Homo Rudolfensis ėshtė 1 milion vjet mė i vjetėr se Homo Habilis, i cili supozohet se ėshtė "paraardhėsi" i tij. Nga ana tjetėr, mosha e Homo Erektus daton 1.6-1.8 milionė vjet mė parė qė do tė thotė se mostrat e Homo Erektus u shfaqėn nė tokė nė tė njėjtėn kohė me ato tė tė ashtuquajturit paraardhės tė tij, Homo Habilis.

Alan Walker e konfirmon kėtė fakt duke thėnė:

… ka evidenca nga Afrika Lindore pėr individė tė vegjėl Australopitekėsh qė kanė mbijetuar deri vonė. Australopitekė tė tillė kanė qenė bashkėkohės nė fillim me Homo Habilisin pastaj me Homo Erektusin. 75

Louis Leakey ka zbuluar fosile Australopiteku, Homo Habilis dhe Homo Erektus gati njėra pas tjetrės nė rajonin Olduvai George, shtresa Bed II. 76

Sigurisht qė s’ka pasur pemė familjare siē pretendojnė evolucionistėt. Njė paleontolog nga universiteti i Harvardit, Stephen Jay Gould, shpjegon kėtė qorrsokak tė evolucionit megjithėse vetė ėshtė evolucionist:

Ēfarė mund t’i ndodhė shkallėzimit tonė n.q.s. bashkekzistojnė tre linja hominide (A. Afrikanus, Robust Australopitek dhe Homo Habilis) qė nuk rrjedhin nga njėra-tjetra? Pėr mė tepėr asnjė prej tė treve nuk shfaq prirje evolutive gjatė qėndrimit tė tyre nė tokė. 77

Kur lėvizim prej Homo Erektus nė drejtim tė Homo Sapiens, pėrsėri do tė shohim se nuk bėhet fjalė pėr pemė familjare.

Ka prova qė tregojnė se Homo Erektus dhe Homo Sapiens Arkaik kanė vazhduar tė jetojnė deri 27 mijė, madje deri 10 mijė vjet p.e.s. Nė kėnetėn Kou nė Australi janė gjetur kafka Homo Erektus 13 mijė vjeēare. Nė ishullin Java ėshtė gjetur njė kafkė Homo Erektus 27 mijė vjeēare. 78



HISTORIA SEKRETE E HOMO SAPIENS

Fakti mė interesant qė shkatėrron bazat e pemės familjare imagjinare tė teorisė sė evolucionit ėshtė historia e vjetėr e njeriut modern. Tė dhėnat paleo-antropologjike tregojnė se Homo Sapiens qė ka pamje tė ngjashme me njerėzit e sotėm ka jetuar qė prej 1 milion vjetėsh mė parė.

Ishte Louis Leakey, paleo-antropologu i famshėm evolucionist, qė shėnoi zbulimet e para nė lidhje me kėtė ēėshtje. Nė 1932 nė rajonin Kanjera rreth liqenit Viktoria, nė Kenia, Leakey gjeti disa fosile qė i pėrkisnin periudhės sė mesme Pleistocene dhe ato s’kishin asnjė ndryshim nga forma e njeriut modern. Periudha Pleistocene e mesme do tė thotė 1 milion vjet mė parė.79

Njė nga revistat periodike mė popullore nė qarqet evolucioniste, Discover, paraqet nė kopertinėn e saj njė fytyrė njeriu 800 mijė vjeēare, duke parashtruar pyetjen e evolucionistėve: "A ėshtė kjo fytyra e sė kaluarės sonė?"

Pėr shkak se kėto zbulime e kthyen pemėn familjare tė evolucionit pėrmbys, ato nuk u pra- nuan nga disa paleo-antropologė evolucionistė. Megjithatė, Leakey gjithmonė ka pohuar se vlerėsimi i tij ishte korrekt.

Pikėrisht kur ky kundėrshtim kishte filluar tė harrohej, njė fosil i zbuluar nė Spanjė nė 1995 tregoi nė mėnyrė spektakolare se historia e Homo Sapiens ishte shumė mė e vjetėr se ajo e pranuar. Ky fosil u zbulua nė shpellėn e quajtur Gran Dolina nė rajonin Atapuerka tė Spanjės nga tre paleo-antropologė nga Universiteti i Madridit. Fosili i pėrkiste fytyrės sė njė djali 11 vjeēar qė dukej krejtėsisht si njė njeri mo- dern, megjithėse kishin kaluar 800 mijė vjet qė prej vdekjes sė tij. Revista Discover e ka paraqitur kėtė histori nė detaje nė numrin e saj tė dhjetorit 1997.
Ky fosil shokoi edhe vetė bindjet e Ferreras, udhėheqėsit tė punimeve nė Gran Dolina. Ai tha:

Ne prisnim diēka tė madhe, diēka tė fryrė… me njė fjalė diēka "primitive". Ajo qė prisnim tė shihnim nga zbulimi i fosilit tė njė djali 800 mijė vjeēar ishte diēka si fosili i "Djalit tė Turkanės". Pėr habinė tonė tė madhe ajo qė gjetėm ishte njė fytyrė krejt moderne... Pėr mua kjo ishte jashtėzakonisht spektakolare… Kėto janė gjėra qė tė trondisin. Tė zbulosh diēka si kjo nė mėnyrė krejtėsisht tė papritur! Nuk kam parasysh thjesht zbulimin e njė fosili, pasi, megjithėse edhe kjo gjė ėshtė deri diku e papritur, pėrsėri ėshtė diēka normale. Gjėja mė spektakolare ėshtė tė zbulosh nė tė kaluarėn diēka qė i pėrket tė tashmes. Eshtė njėsoj si gjetja e diēkaje si… si njė kasetofon nė Gran
Dolina. Kjo duhet tė ishte shumė e ēuditshme. Ne nuk presim tė gjejmė kaseta dhe kasetofone nė periudhėn Pleistocene tė poshtme. Zbulimi i njė fytyre moderne ėshtė e njėjta gjė. Ne u ēuditėm shumė kur e pamė.80

Fosili i gjetur ndriēoi faktin se historia e Homo Sapiens shtrihej 800 mijė vjet mė parė. Pasi e morėn veten nga shoku fillestar, evolucionistėt qė zbuluan fosilin vendosėn se ai i pėrkiste njė specie tjetėr, sepse sipas pemės familjare evolucioniste asnjė Homo Sapiens nuk mund tė kishte jetuar 800 mijė vjet mė parė. Prandaj ata sajuan njė specie imagjinare tė quajtur "Homo Antecesor" dhe pėrfshinė kafkėn e Atapuerkas nė kėtė klasifikim.




Zbulimi i njė kasolleje 1,7 milionė vjeēare e shokoi komunitetin shkencor. Ajo ishte shumė e ngjashme me kasollet e pėrdorura nga Afrikanėt sot.

NJĖ KASOLLE 1.7 MILIONĖ VJET E VJETĖR

Ka shumė zbulime qė demonstrojnė se Homo Sapiens ka jetuar edhe mė herėt se 800 mijė vjet mė parė. Njė prej tyre ėshtė zbulimi i Louis Leakey i bėrė nė fillimet e viteve shtatėdhjetė nė Olduvai George. Kėtu nė shtresėn Bed II, Leakey zbuloi se Australopiteku, Homo Habilis dhe Homo Erektus kanė bashkekzistuar nė tė njėjtėn kohė. Ajo qė ishte mė interesante ishte njė strukturė qė Leakey zbuloi nė tė njėjtėn shtresė (Bed II). Kėtu Leakey zbuloi mbeturinat e njė kasolleje guri. Aspekti i pazakontė i kėsaj ngjarjeje ishte se ky ndėrtim, i cili akoma pėrdoret nė disa pjesė tė Afrikės, mund tė ndėrtohet vetėm nga Homo Sapiens. Kėshtu sipas zbulimeve tė Leakey, Australopiteku, Homo Habilis, Homo Erektus dhe njeriu modern duhet tė kenė bashkekzistuar afėrsisht 1.7 milonė vjet mė parė.81 Ky zbulim sigurisht bėn tė pavlefshme thėniet e teorisė sė evolucionit se njeriu modern evoluoi prej ndonjė specie majmuni, si p.sh. Australopiteku.



GJURMA E KĖMBĖS SĖ NJERIUT MODERN 3.6 MILIONĖ VJET E VJETĖR

Disa zbulime tė tjera e ēojnė origjinėn e njeriut modern akoma mė herėt se 1.7 milionė vjet mė parė. Njė prej kėtyre zbulimeve shumė tė rėndėsishme ėshtė zbulimi i gjurmės sė kėmbės nė Laetoli tė Tanzanisė nga Mary Leakey nė 1977. Kėto gjurmė kėmbėsh u zbuluan nė njė shtresė me moshė 3.6 milionė vjeēare dhe mė e rėndėsishmja ėshtė se ato nuk kishin ndryshime nga gjurmėt qė lė njė njeri i sotėm.

Gjurmėt e zbuluara nga Mary Leakey u ekzaminuan mė vonė nga njė numėr paleo-antropologėsh tė famshėm si Donald Johanson dhe Tim White. Rezultatet ishin tė njėjta. White shkruan:

Njė tjetėr shembull pėr pavlefshmėrinė e pemės imagjinare familjare tė ndėrtuar nga evolucionistėt: njė kockė e njė njeriu modern (Homo Sapiens) me moshė 2,3 milionė vjeēare. Kjo kockė, e cila mban kodin A.L. 666-1, ėshtė zbuluar nė Hadar tė Etiopisė. Publikimet evolucioniste e komentojnė kėtė gjė si "njė zbulim tė habitshėm". (D. Johanson, Blake Edgart, "Nga Lusi te gjuha", fq. 169.)
Nuk mund tė gabohesh pėr kėtė… Ato janė si gjurmėt e njeriut tė sotėm. N.q.s. kėto gjurmė do tė ishin lėnė nė rėrėn e plazhit tė Kalifornisė dhe ndonjė fėmijė katėr-vjeēar do tė pyetej pėr ato gjurmė, ai do tė thoshte pa hezitim se dikush kishte kaluar aty. Ai kurrė nuk do tė mund ta kishte dalluar atė nga qindra gjurmė tė tjera nė plazh; kėtė s’e bėni dot as ju.82

Pas ekzaminimit tė gjurmėve, Louis Robbins nga universiteti i Kalifornisė sė Veriut bėri komentin e mėposhtėm:
Harku (i kėmbės) ėshtė i ngritur - individi mė i vogėl kishte hark mė tė lartė seē e kam unė - ndėrsa gishti i madh (i kėmbės) ėshtė i madh dhe qėndron nė tė njėjtėn anė me gishtin e dytė… Shenjat qė lėnė gishtat nė tokė janė tė njėjtat si shenjat qė lėnė gishtat e njerėzve. Kėto tipare nuk ndeshen te kafshėt. 83

Ekzaminimet e bėra mbi formėn morfologjike tė gjurmėve treguan edhe njė herė se ato duhet tė pranoheshin si gjurmė njeriu, madje akoma mė shumė, gjurmė njeriu modern (Homo Sapiens). Russel Tuttle, i cili i ka ekzaminuar kėto gjurmė, shkruan:

Ato duhet t’i ketė lėnė njė kėmbė e vogėl e Homo Sapiens… Nė tė gjitha karakteristikat e dallueshme morfologjike, kėmbėt e individėve qė lanė ato gjurmė janė tė padallueshme nga ato tė njerėzve modernė. 84

Nė tė vėrtetė kėto gjurmė konsistonin nė 20 gjurmė tė fosilizuara tė njė njeriu modern 10 vjeēar dhe 27 gjurmė tė njė tjetri akoma mė tė ri. Ata sigurisht ishin njerėz modernė si ne. Kjo situatė i vendosi gjurmėt e Laetolit nė qendėr tė diskutimeve pėr vite me radhė. Paleo-antropologėt evolucionistė nė mėnyrė tė dėshpėruar u pėrpoqėn tė dalin me njė shpjegim, sepse ishte e vėshtirė pėr ta tė pranonin faktin se njė njeri modern ka ecur nė tokė 3.6 milionė vjet mė parė. Gjatė viteve 1990, ky shpjegim filloi tė merrte formė. Evolucionistėt vendosėn se kėto gjurmė duhet tė ishin lėnė nga njė Australopitek, sepse sipas teorisė sė tyre, ishte e pamundur pėr njė Homo Sapiens tė ekzistonte 3.6 milionė vjet mė parė. Russell H. Tuttle ka shkruar kėshtu nė njė artikull tė tij nė 1990:

Gjurmėt 3.5 milionė vjet tė vjetra nė Laetoli, parcela G, ngjasojnė me ato tė njė njeriu modern tė zbathur. Asnjė prej karakteristikave tė tyre nuk sugjeron se hominoidėt e Laetolit ishin dykėmbėsh mė pak tė aftė se ne. N.q.s. gjurmėt e G-sė nuk do tė ishin kaq tė vjetra ne menjėherė do tė konkludonim se ato do ishin lėnė nga ndonjė anėtar i gjinisė sonė njerėzore…85

Duke e thėnė shkurtimisht, kėto gjurmė qė mendohet tė jenė 3.6 mi- lionė vjeēare nuk mund t’i pėrkasin Australopitekėve. E vetmja arsye qė supozohet se ato ishin gjurmė Australopiteku ėshtė mosha 3.6. milionė vjeēare e shtresės vullkanore ku u gjetėn gjurmėt. Meqenėse, sipas evolucionistėve, njerėzit modernė nuk mund tė ekzistonin aq herėt, atėherė ato i pėrkasin Australopitekėve. Me fjalė tė tjera, pėrderisa tė dhėnat shkencore tė kėtyre gjurmėve nuk pėrshtaten me teorinė e evolucionit, atėherė ato janė tė papranueshme dhe duhet tė rishikohen.

Kėto interpretime tė gjurmėve tė Laetolit na tregojnė njė realitet shumė tė rėndėsishėm. Evolucionistėt e mbėshtesin teorinė e tyre nė hamendje, jo duke u bazuar nė fakte shkencore. Kemi tė bėjmė me njė teori tė mbrojtur verbėrisht me ēdo mėnyrė, qoftė edhe me shtrembėrime, gėnje- shtra dhe injorime, pa i dhėnė rėndėsi faktit qė tė gjitha zbulimet shkencore janė kundėr saj.

Siē shihet, teoria e evolucionit nuk ėshtė aspak shkencore, por thjesht njė dogmė e mbajtur gjallė nė mėnyrė artificiale megjithė mospėrputhjen e saj me tė dhėnat shkencore.



DYKĖMBSHMĖRIA: NJĖ RRUGĖ PA KRYE PĖR EVOLUCIONIN

Pėrveē tė dhėnave fosile, me tė cilat jemi marrė gjatė, humnerat e mėdha anatomike midis njeriut dhe majmunit gjithashtu e kanė bėrė tė pavlefshėm evolucionin e njeriut. Njė prej kėtyre humnerave ka tė bėjė me mėnyrėn e ecjes.

Njerėzit ecin me dy kėmbė duke e mbajtur trupin drejt. Kjo ėshtė njė lėvizje e veēantė, e cila nuk vėrehet te speciet e tjera. Disa kafshė kanė njė aftėsi tė kufizuar pėr tė lėvizur kur qėndrojnė mbi dy kėmbėt e pasme. Disa kafshė si arinjtė dhe majmunėt mund tė lėvizin nė kėtė mėnyrė rrallė, p.sh. kur duan tė kapin ushqimin, por edhe atėherė pėr njė kohė tė shkurtėr. Normalisht skeleti i tyre ėshtė i shtrirė pėrpara dhe ecja e tyre normale bėhet mbi katėr gjymtyrė.

Atėherė, a ka evoluar mėnyra e tė ecurit mbi dy kėmbė e njeriut nga ajo mbi katėr kėmbė e majmunėve, ashtu siē thonė evolucionistėt?

Sigurisht qė jo. Kėrkimet tregojnė se evolucioni i ecjes mbi dy kėmbė kurrė nuk ka ndodhur, e as qė ėshtė e mundur tė ndodhė. Sė pari ecja mbi dy kėmbė nuk ėshtė ndonjė avantazh evolutiv. Mėnyra, me tė cilėn majmunėt lėvizin ėshtė shumė mė e lehtė dhe shumė mė e shpejtė se ajo e lėvizjes mbi dy kėmbė tė njeriut.

Njeriu nuk mund tė lėvizė me anė tė kėrcimeve nga njė pemė nė tjetrėn, siē bėn shimpanzeja e as tė vrapojė 125 km nė orė, siē bėn ēita. Pėrkundrazi, pėr shkak tė lėvizjes mbi dy kėmbė, njeriu lėviz shumė mė ngadalė nė tokė. Pėr tė njėjtėn arsye, ai ėshtė njė prej specieve mė tė pambrojtura nė natyrė pėrsa i pėrket lėvizjes dhe mbrojtjes. Sipas logjikės sė evolucionit, majmunėt nuk mund tė kenė evoluar duke adoptuar mėnyrėn e tė ecurit mbi dy kėmbė, pėrkundrazi ėshtė njeriu ai qė duhet tė ketė evoluar nė katėrkėmbėsh.

Njė tjetėr qorrsokak i thėnieve evolucioniste ėshtė se ecja mbi dy kėmbė nuk i shėrben modelit tė zhvillimit gradual tė Darvinizmit. Ky model qė pėrbėn bazat e evolucionit kėrkon ekzistencėn e njė mėnyre ecjeje tė ndėrmjetme midis asaj me dy kėmbė dhe asaj me katėr. Duke pėrdorur edhe stimulime kompjuterike, paleo-antropologu anglez Robin Crompon, nė vitin 1996 arriti tė tregojė se njė mėnyrė e tillė ecjeje ishte e pamundur. Crompton arriti nė kėtė konkluzion: Njė gjallesė mund tė ecė ose drejt ose me tė katėr gjymtyrėt.86

Njė mėnyrė e ndėrmjetme ecjeje nuk mund tė jetė e mundur pėr shkak tė konsumimit tė njė sasie energjie mjaft tė madhe. Kjo ėshtė arsyeja e pamundėsisė sė ekzistencės sė njė specieje me lėvizje tė ndėrmjetme.

Humnera e jashtėzakonshme midis njeriut dhe majmunit nuk ėshtė e kufizuar vetėm nė ecjen mbi dy kėmbė. Ka edhe shumė probleme tė tjera qė mbeten tė pashpjeguara, si p.sh. kapaciteti i trurit, aftėsia e tė folurit etj. Elen Morgan, njė paleo-antropologe evolucioniste, bėn pohimin e mėposhtėm nė lidhje me kėtė ēėshtje:


Studimet e fundit kanė treguar se ėshtė e pamundur pėr skeletin e pėrkulur tė majmunit, i pėrshtatur pėr ecjen me katėr kėmbė, tė evoluojė nė skeletin e drejtė tė njeriut, i pėrshtatur pėr ecjen me dy kėmbė.
Katėr prej mistereve mė tė mėdha tė njeriut janė:

1- Pėrse njerėzit ecin mbi dy kėmbė?

2- Pėrse kanė humbur gėzofin?

3- Pėrse kanė zhvilluar njė tru kaq tė madh?

4- Pėrse mėsuan tė flasin?

Pėrgjigjet e kėtyre pyetjeve janė:

1- Nuk e dimė.

2- Nuk e dimė.

3- Nuk e dimė.

4- Nuk e dimė.

Lista e pyetjeve mund tė zgjatet sa tė duash, pa ndikuar nė ndryshimin e pėrgjigjes "Nuk e dimė". 87



EVOLUCIONI: DOGMĖ ANTISHKENCORE

Lordi Sally Zuckerman ėshtė njė prej shkencėtarėve mė tė famshėm dhe mė tė respektuar nė Angli. Pėr vite me radhė, ai ka studiuar tė dhėnat fosile, si dhe ka realizuar shumė kėrkime tė hollėsishme. Ai ėshtė nderuar me titullin "Lord" pėr kontributin e tij nė shkencė. Zuckerman ėshtė evolucionist, prandaj komentet e tij pėr evolucionin nuk mund tė merren si kapriēo tė qėllimshme. Pas vite kėrkimesh mbi tė dhėnat fosile ai arriti nė pėrfundimin se nuk ekziston nė tė vėrtetė njė pemė familjare pėr njeriun (ashtu siē pretendojnė evolucionistėt).

Zuckerman gjithashtu ka bėrė njė "radhitje tė shkencave". Ai ndėrtoi njė spektėr tė shkencave, duke i radhitur ato, sipas mendimit tė tij, nga ato mė shkencoret tek ato mė jo-shkencoret. Sipas kėtij spektri, mė shkencoret, duke marrė parasysh mbėshtetjen e tyre nė argumente, ishin fizika dhe kimia. Mė pas vinin shkencat biologjike dhe pastaj ato sociale. Nė fund fare, nė pjesėn e konsideruar si "mė jo-shkencore" krahas koncepteve tė "perceptimit jashtėshqisor" dhe "shqisės sė gjashtė", vendosej dhe "evolucioni i njeriut". Zuckerman shpjegon arsyetimin e tij:

Mė pas, zhvendosim kuadrin e sė vėrtetės objektive nė drejtim tė atyre fushave tė supozuara si shkenca biologjike, si p.sh. perceptimi jashtėshqisor apo interpretimi i historisė sė fosileve tė njeriut. Pėr ndjekėsit e kėtyre ideve nuk ekziston asgjė e pamundur. Ata janė tė gatshėm tė besojnė shumė gjėra kontradiktore nė tė njėjtėn kohė. 88

Atėherė cila ėshtė arsyeja qė i bėn gjithė kėta shkencėtarė tė jenė tė lidhur me kaq kokėfortėsi me kėtė dogmė? Pse ata janė munduar kaq shumė tė mbajnė gjallė teorinė e tyre, duke u detyruar tė pranojnė shumė kontradikta dhe tė hedhin poshtė shumė argumente bindėse?

Pėrgjigja e vetme ėshtė frika e braktisjes sė teorisė sė evolucionit, pasi kjo do tė thotė tė pranojnė qė njeriu ėshtė krijuar nga Zoti. Duke marrė nė konsideratė predispozicionin e tyre dhe filozofinė e tyre materialiste, krijimi ėshtė diēka e papranueshme dhe e pakonceptueshme pėr evolucionistėt.

Pėr kėtė arsye, ata mashtrojnė veten duke pėrdorur mediat me tė cilat bashkėpunojnė. Kur ata nuk i gjejnė fosilet qė duhen, i fabrikojnė ato nė formėn e pikturave imagjinare tė modeleve tė trilluara dhe pėrpiqen tė japin pėrshtypjen se me tė vėrtetė ekzistojnė fosile qė vėrtetojnė evolucionin. Njė pjesė e mediave qė kanė tė njėjtat pikėpamje materialiste, gjithashtu pėrpiqen tė mashtrojnė publikun, duke ngulitur nė subkoshiencėn e njeriut pė- rrallėn e evolucionit.

S’ka rėndėsi sa shumė pėrpiqen ata; e vėrteta ėshtė e qartė. Njeriu ka ardhur nė ekzistencė jo nėpėrmjet njė procesi evolutiv, por nga krijimi i Zotit. Prandaj ai ėshtė pėrgjegjės ndaj Zotit dhe do tė pėrgjigjet para Tij.
avatar
inkubacioni

30


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Prejardhja e njeriut

Mesazh  Enea Xhelilaj prej 21.10.11 22:44

Mos ia fusni kot,njeriut ateher si punonte logjika dhe ngaqe se shpjegonte dot ,thoshte e ka bo AI se ndryshe si do i rrente te tjeret...Tashi qe shkenca ka perparu i ka shpjegu pytjet me te mundimshme duke hedhur poshte ato qe jan shkrujt te ndoi liber i shenjte.Rrezik edhe ne jemi ndoi eksperiment i ndonje qenie tjeter jashtetokesore qe nk e njohim...
avatar
Enea Xhelilaj

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Origjina njerezore

Mesazh  Enri Ceno prej 22.10.11 0:03

Sa i perket Teorise Evolutive sigurisht qe ajo ka vlere, se vete universi eshte ne evolucion te perhershem por jo teoria e Darvinit e cila eshte nje brockull ne teresine e saj jo sepse Darvini nuk e dinte te verteten pasi ai si shume te tjere benin pjese ne shoqerite sekrete, por teoria e tij sherbeu po ashtu si religjoni per ta larguar njeriun nga e verteta.

Edhe librat e ashtequajtur te shenjte jane pjelle sigurisht jo e mendjes njerezore se fundja ne jemi specie shume inferiore dhe jemi nje tufe delesh apo rrobotesh njerezore qe kontrollohemi lehte, librat e shenjte sigurisht qe eshte e vertete qe kane ardhur lart nga qielli ashtu edhe sic shkruhet por i kane sjellur rracat aliene me inteligjence superiore por jo vetem.

Une mendoj qe edhe ne si specie nuk jemi krijuar ne toke, nuk jemi evoluar ne toke por jemi pjelle e ndonje eksperimenti alienesh apo jemi pjelle e ndonje ciftezimi te rraces aliene me ndonje specie tjeter ekzistuese ne toke miliona vjet me pare.

Religjoni eshte nje shpikje dhe trillim madheshtor nga ata qe drejtojne urdhrin e dites, se ka qene edhe eshte ende mjeti me indoktrinues qe njohim, i ka shnderruar njerezit ne rrobote apo humanoide te kontrolluar, jemi te tere ne burg te thelle psikologjike e po behet gjithnje e me keq.

Per ti bere njerezit qe besojne pak me te lehtesueshem, do te thoja qe ndoshta Zoti si shprehje ekziston por ai eshte vete universi, ai eshte gjithcka qe ekziston e gjithe kjo fuqi e gjithe kjo energji, se fundja energji jemi te tere, gjithcka eshte energji. Do ishte fatale te besonim ekszistencen e zotit si pamje njerezore dhe me emer njerezor, universi eshte i pafund dhe ka jete pa fund, ne jemi nje pike uji ne oqeanin e pafund, si ne ka plot ne univers me te zhvilluar e me pak te zhvilluar.

Njerez zgjohuni e kuptoni ekzistencen e secilit prej nesh, kuptoni se cfare po na ndodh e cfare jemi duke i bere vetes, zgjohuni...

Enri Ceno

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 22.10.11 15:24

...pra nuk eshte prone e nje kombi apo e nje qyteterimi ne pergjithesi e vecanti,por e vete njerezimit ne GJITHESI.Ky njerezim nuk mund te jete i njellojshem a i vetem,por ne kemi fatin te jemi trualli dhe prona e nje prej tyre ne shumellojshmerine e krijesave qe ekzistojne ne mbare kozmosin e pa fund e te paane.

Ky eshte nje lloj kendveshtrimi i cili nuk e perjashton evolucionin si teori dhe nuk e pranon ZOTIN si mundesi... do te vazhdoje
avatar
Dimitrov Xhunga

170


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 22.10.11 17:23

...pra krijimi nuk eshte nje produkt i mendjes njerezore por eshte nje realitet i botes kozmike.Po keshtu krijimi nuk eshte nje produkt i ardhur prej zotit,por eshte nje proces evolucionist i pandalshem.Ky proces ka filluar dhe nuk mund te ndalet me.Eshte rezultat i ketij evolucioni perparimi njerezor.Mund te vertetohet se ne kohera te kete patur nderprerje e shkeputje te ketij zhvillimi ne rang global per shkak te katastrofave te pergjithshme globale c'ka ka cuar edhe ne zhdukjen e jetes ne toke teresisht,por kjo nuk mjafton per te bere fatalistin pasi jeta ka rifilluar serish(ndoshta edhe i ndihmuar nga faktore jashtetokesore,ata te cilet jo vetem na mbikqyrin por edhe na ndihmojne),sepse jeta me se fundi eshte produkt universal.Ne kete kuptim jeta eshte nje dhe krijuesi eshte nje ama i shprehur ne forma e shumellojshmeri nga me te larmishmet.Dhe per kete produkt universal qenia njerezore eshte forma me e larte e jetes qe ka fatin jo vetem ta gezoje por edhe pergjegjesine ta kontrolloje qe ajo te ece pakufi e te lulezoje atje ku e lejojne kushtet.Ne kete kuptim JETA eshte gjithshka e ZOTI nuk eshte asgje.
avatar
Dimitrov Xhunga

170


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Origjina e Njeriut

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 22.10.11 17:33

...ZOTI ...???PO c'eshte ky ??? Nese pranohet se kjo eshte jeta c'rendesi kane emrat apo emertimet ???
E rendesishme eshte se jeta eshte nje,na mbare universin.
E rendesishme eshte se kjo jete nuk mund te shuhet sado ngushtesisht ta shihni problemin.
Nxirreni mendjen nga trupi juaj dhe cojeni ne hapesiren e pafund e te paane.Toka dhe jeta ne te s'eshte asgje.
avatar
Dimitrov Xhunga

170


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi