Meksika, mes krimit dhe shenjtorėve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Meksika, mes krimit dhe shenjtorėve

Mesazh  Fikrro prej 13.12.10 22:03

Meksika, mes krimit dhe shenjtorėve

Udhėtim nė vendin latino-amerikan, i mbijetuar nga varfėria dhe dhuna, nė pritje tė njė jetė tė re teksa pėrulen para figurave religjioze aspak ortodokse.


I dėnuari i quajtur El Nino, (fėmija) hyn pėr t’u rehabilituar nė qeli, nė njė burg nė qendėr tė Meksikės Perėndimore, edhe pse ėshtė vetėm 19 vjeē. Nė fytyrėn e tij duket qartazi njė buzėqeshje qesėndisėse, pas fytyrės sė “kriminelit” ngelet sėrish njė fėmijė, edhe pse ka gjasa qė mund tė dalė nga kangjellat me flokė tė thinjur.

I braktisur nga familja 7 vjet mė parė, El Nino u rrit nga gjyshi dhe ende pa mbushur tė 19-at, shkrehu njė karikator fishekėsh mbi njė burrė. Miku i tij i ngushtė, Antoni, njė tip i veshur mirė, qėndron nė qelinė pėrbri, i akuzuar pėr tė njėjtin krim. “Ne jemi miq pėr kokė”, - shpjegon ai, ndėrsa tjetri konfirmon duke tundur kokėn. Nuk dihet se kur El Nino do tė dalė nga burgu, por ai beson se kjo do tė ndodhė shpejt, ėshtė i bindur se e mbron dikush...!

“Nuk ke pėr ta besuar, armėt ishin para syve tė policisė, por ata as qė i panė...”, - shpjegon El Nino.

E gjithė kjo pėr shkak tė njė fryme tė mbinatyrshme qė e ndihmoi duke zbritur nė tokė kur armiqtė ishin afėr, konfirmon Antonio, i bindur se miku i tij ėshtė mbrojtur pikėrisht nga “dikushi”, qė pak mė vonė mėsojmė se ėshtė Santa Muerte.

A duhet ta besojmė kėtė histori adoleshentėsh?



Santa Morte ėshtė njė ndėr disa figura gati tokėsore, tė cilat sipas meksikanėve, ndikojnė direkt nė jetėn e tyre. Ata janė tė bindur se ndikimi qė shenjtorėt kanė tek jetėt e tyre ėshtė i padiskutueshėm, nga krizat ekonomike, epidemitė, pse jo edhe krimet e rėndomta tė rrugėve qė ndodhin nė pak minuta nė tė gjithė Meksikėn.

Tė mendosh qė nė Meksiko, numri i vetėvrasjeve ėshtė po aq sa edhe ai i krimeve tė tjera, tė bėn tė besosh se shenjtėt nuk ekzistojnė. Por, gabohemi.

Tė mendosh qė edhe krerėt e mafies besojnė nė shenjtorėt e tyre qė “i pėrkėdhelin” fatin kur janė nė rrezik, kjo mund tė pėrkthehet padyshim si njė pakt qė ata kanė firmosur me djallin, edhe pse kėmbėngulin, se ata janė shenjtorė tė mirė. Ēdokush do tė vinte duart nė kokė, teksa dėgjon njė histori tė tillė: shenjtorėt qė favorizojnė kriminelė, narkomanė dhe pėrdhunues.

“Presioni emotiv dhe tensioni qė po pėrjetojnė nė kėtė epokė krize qytetarėt, i shtyn ata qė tė kėrkojnė nė jetėn e tyre figura simbolike qė mund t’i ndihmojnė, qoftė edhe pėr njė periudhė”, - thotė Jose Luis Gonzalez, docent i besimit popullor.

Mes figurave bien nė sy shenjtorėt e ardhur nga ndikimi afro-kuban, duke kthyer disa tė jashtėligjshėm nė figura mitike, kjo nė sajė tė mrekullive qė ata kanė bėrė.

Jesus Malverde ėshtė njė bandit mitik nė Meksikėn Qendrore, i cili ka pasur njė ndikim tė jashtėzakonshėm nė jetėn e qytetarėve, tė cilėt i luten pikėrisht atij, sikur tė kishte qenė njė personazh i ardhur nga Dhiata e Re.

Nė kėtė univers tė pėrshpirtjes espanike, kulti i Shėn Vdekjes, njė skelet i veshur me petk tė bardhė, ėshtė ndoshta shenjti qė duan mė shumė meksikanėt. "Nga njė kėndvėshtrim mund tė konsiderohet si njė vend, i cili gjatė dekadės sė fundit ka pasur njė familjaritet tė dukshėm me vdekjen”, - shpjegon Gonzalez. "Ėshtė e dukshme qė ky skelet ėshtė njė simbol i qartė i situatės aktuale”.



Pėr tė kujtuar atė qė pėrfaqėson vdekja, kjo figurė shpesh e panjohur nga meksikanėt deri para pak kohėsh, ėshtė shumė ndryshe nga lodra skelet qė shfaqet ditėn e tė vdekurve. Sot, nė altarin e nderit pėr Shėn Vdekjen janė tė pranishėm nė tė gjithė Meksikėn, nga cepat e lagjeve mė tė varfra deri tek zonat e pasura, nė qendėr tė qytetit tė Meksikės. Pikėrisht kėtu, nė njė lagje tė zhurmshme dhe rebele, ēdo fillim muaji, Enriqueta Romero udhėheq njė seri lutjesh qė i dedikohen kėtij skeleti. Gruaja e bėshme ėshtė ndėr apostujt mė tė bindur tė kėtij kulti, qė duket se ka lindur nė Gjirin e Meksikės, por tani ėshtė pėrhapur nė tė gjithė vendin.

Madje, edhe nė Kaliforni dhe vende tė tjera tė Amerikės Qendrore, mund tė shohėsh tė rinj qė pranojnė tė nderojnė Shėn Vdekjen, duke gdhendur edhe tatuazhe mbi lėkurėn e tyre.

Mė pak se njė vit mė parė, Ministria e Brendshme e pėrfshiu kėtė kult nė listėn e besimeve tė njohura zyrtarisht nė Meksikė, madje e gjithė kjo u shoqėrua me video, ku qytetarėt mėsoheshin se si tė luteshin, aq sa edhe intelektualėt mė “chic” nisėn ta konsideronin Shėn Vdekjen si njė kult “muy autentic” (shumė autentik).

Askush nuk do tė kishte dyshim qė nė kryeqytetin botėror tė narkotrafiqeve, qytetarėt e kėtij vendi tė kėrkojnė mbrojtje nga njė personazh si Jesus Malverde, banditi dhe narko-shenjtori, qė ka lindur pikėrisht nga trafiku i drogės. E gjithė kjo duket njė histori e frikshme, kur e gjithė popullata e kėtij vendi ka qenė e lidhur pas kishės katolike qė nga origjina.

***

Daniel Bucio iu dedikua Shėn Judės 15 vjet mė parė pėrmes lutjes, pasi shenjtori kishte arritur tė shėronte tė ėmėn nga njė sėmundje e gjatė dhe e dhimbshme. Tani, ai shkon rregullisht nė kishėzėn e vogėl vendosur buzė rrugės nacionale, pėr tė bėrė lutje dhe dhurata pėr shtatoren e tij. Ky shenjtor duket se ka lindur si pėr koencidencė nga trafikantėt kolumbianė, Medelin, tė njohur si tej mase tė pėrkushtuar ndaj Judės. Dita zyrtare ėshtė 28 tetori, por besnikėt qė kėrkojnė mbrojtje e bėjnė kėtė ritual pothuajse ēdo ditė.

At Jesus Garcia, njė prift trupvogėl dhe i qeshur i pėrfshirė nė urdhrin Clarettiani, pranon se ofrohen shumė nderė pėr Shėn Judėn, madje ėshtė i bindur nė faktin se shumė nga ata qė pėrulen para statujės gjejnė zgjidhje.

Daniel Bucio iu dedikua Shėn Judės 15 vjet mė parė pėrmes lutjes, pasi shenjtori kishte arritur tė shėronte tė ėmėn nga njė sėmundje e gjatė dhe e dhimbshme. Tani, ai shkon rregullisht nė kishėzėn e vogėl vendosur buzė rrugės nacionale, pėr tė bėrė lutje dhe dhurata pėr shtatoren e tij. Ky shenjtor duket se ka lindur si pėr koencidencė nga trafikantėt kolumbianė, Medelin, tė njohur si tej mase tė pėrkushtuar ndaj Judės. Dita zyrtare ėshtė 28 tetori, por besnikėt qė kėrkojnė mbrojtje e bėjnė kėtė ritual pothuajse ēdo ditė.

At Jesus Garcia, njė prift trupvogėl dhe i qeshur i pėrfshirė nė urdhrin Clarettiani, pranon se ofrohen shumė nderė pėr Shėn Judėn, madje ėshtė i bindur nė faktin se shumė nga ata qė pėrulen para statujės gjejnė zgjidhje.


“Paksa. Njė ditė mė parė pashė njė politikan tė njohur qė mė kėrkoi ndihmė qė tė lutem pėr tė, me qėllim qė tė fitonte nė zgjedhje”.

Duket paksa e paqėndrueshme kjo hipotezė, e gjithė kjo siē edhe thamė se Shėn Juda, ėshtė njė narko-shenjtor. “Flitet se statuja i vizatua pėr herė tė parė mbi shkopin e njė trafikanti droge, por them se ėshtė njė ndėr tė pavėrtetat qė tregojnė”, - kėmbėngul At Gracia.

Nė fakt, trafikantėt meksikanė janė tė vetmit qė e kanė ushqyer kėtė besim dhe kanė arritur qė ta pėrhapin atė edhe nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Kanada. Historia lidhet me popullin e njė fshati tė vogėl qė shtrihej rreth 480 kilometra larg kufirit tė SHBA-sė, qė njihej pėr trafikun e drogės dhe atė klandestin. Pas njė aksioni tė policisė, aty arritėn tė kapen vetėm disa “peshq” tė vegjėl, ndėrsa kapot u lanė tė lirė pėr tė vazhduar biznesin e tyre. Sipas legjendės, Malverde ishte njė bandit i cili vidhte pėr t’u dhėnė mė pas ato qė kishte grabitur tė varfėrve. Por, pas vdekjes sė tij, nisėn tė numėroheshin dhjetėra mrekulli nga ata qė preknin, apo faleshin tek varri i banditit.



Sot statuja e shenjtė e Malverde ėshtė vendosur para pallatit tė qeverisė, ndėrsa paretet e saj janė tė mbuluara brenda e jashtė nga letra tė shkruara nga besimtarėt.Nė disa foto ku edhe shfaqet ikona e Malverde ėshtė e rrethuar nga gjethet e marijuanės si dhe njė bri dhie, qė simbolizon kallashnikovin. Askush nuk e vė nė dyshim statusin e padronit tė shenjtė tė narko-trafikantit, qė ėshtė kthyer nė udhėheqėsin shpirtėror tė njė kombi tė tėrė.

Nė qytetin e Meksikos drejtori i pėrgjithshėm i burgjeve mohon qė brenda mureve bėhet propagandė, edhe pse nė muret e brendshme tė qelive mund tė shohėsh ikona, qirinj qė fiken dhe burra tė fortė qė luten pareshtur. Pikėrisht kėtu, Antonio miku i ngushtė i El Nino nis edhe rrėfehet ngadalė para njė ikone tė vogėl, ndoshta pėr t’i shpėtuar dėnimit pėr vrasjen qė ka kryer. Edhe Antonio lutet para Shėn Vdekjes teksa shtrėngon duart fort pas hekurave tė ftohta tė qelisė sė tij, karshi sė cilės duket hija e pėrkulur e mikut tė rij, El Nino. Adoleshenti gdhend nė mur mesazhin e shpresės “Vdekja tė qėndron pranė”.


Gjyshja e djaloshit duket e lumtur.“Ai i ka premtuar Shėn Vdekjes njė lule tė bardhė dhe nuk ia dhuroi, kjo e bėn tė ndihet keq” , - thotė ajo duke qarė. El Nino dhe Antonio nuk duan tė flasin shumė pėr shenjtin e tyre, por duan tė luten, kjo ėshtė mėnyra mė e mirė qė ato tė dėgjohen, e vetmja mėnyrė pėr tė shlyer premtimin, njė lule tė bardhė qė e kishte premtuar, por qė nuk mundi ta ēonte, pasi ishte i shtrėnguar fort me pranga dhe jeta e kėtij adoleshenti kishte marrė njė tjetėr drejtim.



Mbi fytyrėn e tij ka njė dritėz shprese edhe pse ėshtė i bindur se pas asaj qė ka bėrė ėshtė i bindur se edhe sikur tė dalė, ka shumė mundėsi qė ta heqin qafe. I shtrėngoj dorėn dhe ajo nuk e heq nga fytyra atė buzėqeshje engjėllore, i bindur se edhe aty brenda kangjellave ka shpresė!


G. Standart
avatar
Fikrro

615


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi