Njeriu enigmatik!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Njeriu enigmatik!

Mesazh  Estilen prej 10.12.10 9:34


'Fantazma' e nje njeriu enigmatik...




Kastriot Myftaraj



Pak kohe me pare kam postuar disa artikuj te Kastriot Myftaraj,ku ai i ben biografine sintetike(kuptohet vetem ne stilin grotesk shares) te disa personaliteteve si Presidentit,Z.Bamir Topi,z.Genc Pollo,z.Edi Rama,ai ka shkruar kundra per kolosin e letersise shqiptare Ismail Kadarene,kundra Abdi Baletes.

Se fundmi postova artikullin e tij''Profeti tregetar,libri i Kuranit si liber tregetie''ku reagimi i antareve ishte i fort dhe i ligjshem,sa qe dikush me indentifikoi mua ne rrafshin personal,me kete njeri.....

Kastriot Myftaraj kurre nuk ka shkruar kunder hegjemonise greke ndaj territoreve shqiptare dhe sic do ta shohim edhe me poshte ky person del qe te jete nje sherbetor i zellshem i qarqeve shoviniste greke.Lexoni dhe shihni se kush eshte Kaci i Myftarajve

Teksti poshte i nenvizuar me portokalli mban firmen e Kastriot Myftarajt- nje individi te ēuditshem, pothuaj-fantomatik, qe publiku i gjere e besonte me teper si nje pseudonim deri diten kur Prokuroria e Pergjithshme hapi ndaj tij hetime per akuzat e nxitjes se urrjetjes nder-fetare dhe nderetnike.

Hetimi tani eshte nderprere, por jo veprimtaria e ketij njeriu. Vetem gjate dy viteve te fundit ai ka akuzuar Fondacionin Soros se po ringjall ne menyre ciklike nga regjistrat mesjetare te gjithe elementet me origjine ēifute ne Shqiperi dhe po i mbeshtet ata - ku ai perfshin edhe Edi Ramen e Erion Veliajn ,si dhe pervijoi provokimin e meparshem qe tronditi kontinentin duke shpifur ndaj profetit islam Muhammedit kesaj rradhe me nje akuze te pashembullt per “pedofili”.(?!)

Ideja e tij baze eshte ne fakt me shume se utopike. Ajo eshte e rrezikshme. Rikonceptimi kombetar shqiptar ne driten e gegeve katolike, ne formen e nje kombi krahinor te mbiquajtur “alban”- pak a shume si basket(Spanje)- duke propozuar ndarjen e Shqiperise me gjysmen e saj jugore “jo-albane”-sipas tij, per t’u bashkuar me trojet e shkeputura jashte kufinjve nen nje flamur e fe’ kristiane, eshte parathenie shume e trishte e nje nisme qe per shqiptaret eshte qartesisht regresive. Ajo eshte anti-shqiptare. Ne fund te fundit ēfare kerkojne me teper qarqet ultra-nacionaliste te Vorio-Epirit?

Eshte interesante se dosja e te dhenave kryesisht personale qe ky individ ka perdorur per te sulmuar shume figura shqiptare,sic ipermenda dhe me siper, i perngjajne si dy pika uji te dhenave qe mbledhin zakonisht sherbimet sekrete, kur pergjojne, skedojne apo hetojne mbi nje individ. Z.Myftaraj asnjehere nuk ka sqaruar se cili sherbim ia ka kaluar atij keto te dhena.

Debati mbi lirine e shprehjes ne fakt tek ky njeri ka kohe qe nuk ben me sens. Ne vitin 2003 ai publikoi Deklaraten e meposhtme, e cila vazhdon te qarkulloje ne internet. Edhe pse e vjeter, kjo Deklarate perben zemren e te gjithe mendimit te tij politik qe ai perpunon ne nivel gazetaresk prej disa vitesh. Per kete po botojme te plote kete Deklarate per te sqaruar te gjithe antaret e ketij forumi se ke,apo ēfare perfaqeson Kastriot Myftaraj.

I lindur ne Korēe dhe i rritur ne Elbasan gjate periudhes se regjimit komunist, ky njeri shfaqet i afte te shkruaje sa ne shqipen kohore ashtu edhe ne nje nendialekt te humbur te Mbi-Shkodres, me nje shqipe qe te kujton leterkembimet e prifterinjeve me Seline e Shenjte nga provincat ballkanike te 1,800-es (?!).

Me kete gjuhe tmerresisht te veshtire ne leksik dhe ortografi, edhe per vete banoret e zonave qe ende e flasin ate, Myftaraj ka nenshkruar edhe libra te tere, ndersa e folura e tij normale eshte nje shqipe e mire e kulluar dhe e unifikuar.

Por veē si “firmatar me qera” i teksteve te gatshme me origjine te dyshimte, ky njeri ne fakt perben me shume se nje dukuri komplekse per median shqipe dhe per krejt hapesiren e mendimit shqiptar.

Nuk mjafton te jesh sharlatan per t’u bere i famshem. Myftaraj e di me mire se te gjithe ne, se ēfare mekanizmash te tjere ka adoptuar ne kete “mission impossible”.

Sikur Kastriot Myftaraj te ishte nje ''toke'' e veēuar e lajthitjes shqiptare, kjo do te ishte gjysma e se keqes. E keqja e madhe eshte se ky Don Kishot i frymes komb-shkaterruese ka mbrojtjen e disa redaksive dhe perkrahjen e disa emrave qe perbejne fatkeqsisht tashme institucione legale intelektuale per Shqiperine,ku dhe herpashere merr frymezim te dyfishte per veprimtarine e tij djallezore.

Ai perfaqeson prej kohesh pararojen e ēmendur, “kamikazin” rruge-sheshues per nje rradhe te ngushte luftetaresh “te urte”, qe ne mos plotazi e gjejne teorine e tij pjeserisht te pranueshme dhe e perkrahin ate ne format dhe menyrat e tyre.
Shume prej tezave te kesaj deklarate, as fillojne dhe as mbyllen tek Myftaraj.

Ne shkurt te vitit te kaluar nje gjykate ne Austri denoi me 3 vjet heqje lirie historianin britanik David Irving per “mohim te Holokaustit dhe deklarata antisemite dhe raciste”. David Irving u denua per nje interviste te tij te dhene ne Austri ne vitin 1989.

Austria, e cila ka pasur here pas here ne pushtet edhe parti ultranacionaliste te djathta, nuk eshte i vetmi vend qe ka vendosur rregulla per perdorimin e te drejtes se mendimit dhe shprehjes se tij. E keqja- sidomos ne vendet e perparuara- parandalohet.

Sado e papershtatshme te tingelloje ne shekullin e 21-te censura, eshte ligji ai qe percakton se kush duhet te beje ēfare ne keso rastesh. Por detyra jone eshte ta refuzojme kete shantazh kulturor qe na behet ne emer te lirise, sigurisht pasi ta njohim se kush eshte ky njeri dhe se ēfare marrezish ka avancuar dhe avancon ne tregun e ideve. Mjafton te lexoni tekstin e tij ne vijim dhe do te shini se leksiku i tij tejet i veshtire eshte perdorur djallezisht.


“Kastriot Myftaraj
Kryetar i Lvizjes pėr Rikonkuisten Albane
nji nacion alban geg, nji fe kristiane, nji shtet i bashkum nacional

Deklarate

Lvizja per Rikonkuisten Albane (LRA) u drejton ket kumt shqiptarve gege muslimane dhe katolike n' dy ant e kufinit (trevat e Republikes s' Shqipnis n' veri t' Shkumbinit, Kosove, trevat shqiptare n' FYROM, Luginen e Presheves dhe trevat shqiptare n' Mal t' Zi);
LRA, tuj konsideru se:
-Religjioni islamik qi i asht imponu me dhune shqiptarve n' dy ant e kufinit shtetnor n' kohen e okupimit turk, asht shndrrue sot, n' nji pengese per prosperimin dhe integrimin e shqiptarve n' boten moderne perndimore s' cilles i takojne historikisht.
-Religjioni islamik, veqanrisht tash n' epoken e pas 11 shtatorit 2001, asht shndrru n' nji rrezik ekzistencial per shqiptart muslimane n' dy ant e kufinit, kahse nacionet fqije ortodokse, serbt, grekt dhe makedonsat, t' cillet assesi nuk pajtohen me ekzistencen e ishullit islamik shqiptar n' Ballkanin Perndimor, n' ato qi ata i definojne si trevat e veta historike, per shka tash ma teper se nji shekull nuk i pushojne msymjet per eliminimin dhe dbimin e shqiptarve muslimane.
-Se veq 4-5% e shqiptarve gege me origjine muslimane jane muslimane t' vertete, pra njerez qi besojne tek Zoti dhe Muhamedi si profet i ktij dhe permbushin s' pakut nji here n' dite detyrimin islamik per falje, ndersa pjesa tjeter jane thjesht njerez me origjine muslimane dhe nuk njifen si muslimane prej fes islamike.
-Ekzistencen e dallimeve t' thella etnike, kulturale, gjuhsore mes toskve dhe gegve
-Konfliktin historik-toske-gege, t' ardhun si pasoje e aspirates historike toske me i nanshtru dhe sundu gegt.
-Shqiptarizmi i krijum sipas shembullit t' Jugosllavizmit, qi dojte me i bashku serbt dhe kroatet n' nji nacion t' vetem, deshtoi me i bashku toskt dhe gegt n' nji nji nacion t' vetem, po per ato shkaqe qi deshtoi Jugosllavizmi, aspirata serbe, respektivisht toske per sundim kundrejt kroatve.
-Toskt kane dhane dhe japin prova se ata n' asnji mnyre nuk e pranojne bashkimin e trevave shqiptare n' dy ant e kufinit, n' nji shtet t' vetem, pasi kshtu permbyset balanca mbrendashqiptare e fuqis, qi n' Republiken e Shqipnis tash asht lehtsisht n' favor t' toskve dhe shtetin e ri nuk e dominojne ma toskt. Prove per mospranimin kah ana e toskve t' shtetit t' bashkum nacional shqiptar asht fakti se toskt perdorin, sikur serbt, grekt dhe makedonsit, shprehjen "Shqiperi e Madhe" per ket shtet.
-Toskt, historikisht dhe kontemporanisht kane bashkpunu me nacionet fqije sllave ortodokse dhe ate grek per coptimin, nanshtrimin dhe sundimin e Gegnis, n' dy ant e kufinit (pjesa e Republikes s' Shqipnis nalt Shkumbinit, Kosova, trevat shqiptare n' FYROM, Lugina e Presheves, trevat shqiptare n' Mal t' Zi).
-E majta toske n' pushtet n' Republiken e Shqipnis (koalicioni n' pushtet me n' krye Partin Socialiste), qi prej ardhjes n' pushtet me revolucion-kryqaten tosko-majtisto-ortodokse, e ka shndrrue Republiken e Shqipnis n' nji Republike Vorio-Epirote, gjegjsisht koloni greke, ku po ecen me ritme shume t' shpejta fushata ortodoksizuese me profil helenizues e ndermarre kah Kryepeshkopi Yannoulatos, si dhe ku ekonomia gjindet totalisht nan kontrollin e nji oligarkie tosko-greke, qi asht tuj i imponu vendit t' jone shndrrimin n' nji treg per mallrat greke, ose t' bleme si dore e dyte n' Greqi, me cmime ma t' nalta se tregu grek.
-Se Gegnia e Republikes s' Shqipnis, pra pjesa n' veri t' Shkumbinit nuk mujtet me prosperu n' rrafsh kultural, ekonomik, institucional etj, veq pas lirimit prej okupacionit tosk, t' kryem n' vitin 1944, kur filloi edhe kolonizimi dhe eksploitacioni (shfrytzimi) i ksaj pjese t' Gegnis, shka kerkon damjen e Republikes s' Shqipnis n' lumin Shkumbin.
-Se Gegnia n' dy ant e kufinit nuk mujtet me jetu e dame, pasi gjeografia, historia dhe proceset politike dhe ekonomike kerkojne natyrshem bashkimin e pjeses s' Republikes s' Shqipnis n' veri t' Shkumbinit, me Kosoven, trevat shqiptare n' FYROM, Luginen e Presheves dhe trevat shqiptare n' Mal t' Zi, n' nji shtet t' bashkum nacional.
-Se veq gegt, n' dy ant e kufinit, kane konstitue historikisht dhe kontemporanisht, n' rrafsh etnik, kultural dhe shtetformues, nji bashksi nacionale solide dhe me nji identitet kultural dhe shtetnor t' veqante (tradita albane), ndersa toskt kane qene nji amalgame etnike dhe kulturale greko-vllaho-sllave.
-Se "Albanizimi", gjegjsisht tradita e jone nacionale, kulturale, religjioze (katolike) dhe shtetnore historike e jona asht ekskluzivisht gege, tuj kene krejt e huj per toskt, t' cillet kane traditen e Epirotizmit ortodoks dhe prohelen.
-Se toskt muslimane tash jane tuj u konvertue me shpejtsi n' religjionin e t' parve, Krishtenimin ortodoks grek.
Deklaron
Gegt muslimane, n' dy ant e kufinit shtetnor gjinden para rrezikut t' shndrrimit n' nji tribu t' prapambetme mjedis Europes, si dhe para rrezikut t' eliminimit fizik dhe dbimit. N' kto rrethana ka veq nji solucion: Me u invoku ideali alban i artikulum n' devizen:
Nji Nacion Alban Geg, nji religjion kristian (protestant dhe katolik), nji shtet i bashkum nacional!
LRA i fton intelektualt gege, n' dy ant e kufinit, si dhe partit politike gege:
N' Republiken e Shqipnis:
1)Partin Demokratike
2)Partin Lvizja e Legalitetit
3)Partin Demokristiane
N' Kosove
1)Lidhjen Demokratike t' Kosoves
2)Partin Demokratike Shqiptare
3)Aleancen per Ardhmnin e Kosoves
4)Partin Demokristiane
N' FYROM
1)Bashkimin Demokratik per Integrim
2)Partin Demokratike Shqiptare

3)Partin per Prosperitet Demokratik
N' Luginen e Presheves
1)Partin Demokratike Shqiptare
N' Mal t' Zi
1)Lidhjen Demokratike Shqiptare
me u angazhu per ate qi ne e definojna si Rikonkuista Albane dhe qi e konceptojna si nji lvizje paqsore per riidentifikimin shpirtnor t' gegve muslimane, gjegjsisht konvertimin e jone n' kristiane perndimore (protestante dhe katolike), si dhe per bashkimin e Gegnis, n' dy ant e kufinit, n' nji shtet t' vetem nacional alban, prej Shkumbinit, n' Morave, prej Vardarit n' Adriatik.
LRA i fton partit politike gege me e ba Albanizmin si bosht t' programeve t' veta.

Lvizja per Rikonkuisten Albane

10 qershor 2003




Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  yasmin prej 10.12.10 12:17




...............


Edituar pėr herė tė fundit nga yasmin nė 07.02.11 17:52, edituar 1 herė gjithsej
avatar
yasmin

260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  Estilen prej 10.12.10 12:43

yasmin shkruajti:

Tani nuk mund ta le pa pershendetur edhe "mikun tone te dashur" kastriot myftaraj me nje thenie angleze qe i shkon shume per shtat "asnjehere mos hidh plehra te burimi ne te cilin ke pire uje dikur" ......sepse vetem plehra si puna e KM hedhin plehrat e tyre ne ate vend qe kane linde dhe rrite dhe mbi te gjithA ky njeri qe mban nje emer TIPIK SHQIPTAR,emrin "kastriot" por qe eshte armik te "vendit te Kastrioteve" me shume sec ishin dikur pushtuesit otomane....

Yasmin..
Vertete plehrat mund te zene vend dhe ta ''ndyrin''perkohesisht nje ambjent,por perseri,sa do vone ata ne koshin e plehrave do te perfundojne..Historia na ka dhene shume mesime ne kete drejtim.Te vlersoi per opinionet e shendosha dhe gjithe bagazh,qe paraqet ne kete forum...
Talente nuk lindin,por formohen e rriten ne ato shoqeri,kur historia e kerkon nje perqasje te tille.
Faleminderit per komentin tuaj.

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ēfare eshte ky Njeri?!

Mesazh  Nosferatu prej 25.10.11 14:06

Ēfare eshte ky Njeri?!

Rikonceptimi kombetar shqiptar ne driten e gegeve katolike, ne formen e nje kombi krahinor te mbiquajtur “alban”- pak a shume si basket- duke propozuar ndarjen e Shqiperise me gjysmen e saj jugore “jo-albane”-sipas tij, per t’u bashkuar me trojet e shkeputura jashte kufinjve nen nje flamur e fe’ kristiane, eshte parathenie shume e trishte e nje nisme qe per shqiptaret eshte qartesisht regresive. Ajo eshte anti-shqiptare.

Teksti ne vijim mban firmen e Kastriot Myftarajt- nje individi te ēuditshem, quasi-fantomatik, qe publiku i gjere e besonte me teper si nje pseudonim deri diten kur Prokuroria e Pergjithshme hapi ndaj tij hetime per akuzat e nxitjes se urrjetjes nder-fetare dhe nderetnike. Hetimi tani eshte nderprere, por jo veprimtaria e ketij njeriu. Vetem gjate dy muajve te fundit ai ka akuzuar Fondacionin Soros se po ringjall ne menyre perfide nga regjistrat mesjetare te gjithe elementet me origjine ēifute ne Shqiperi dhe po i mbeshtet ata - ku ai perfshin edhe Edi Ramen e Erion Veliajn e organizates MJAFT-, si dhe pervijoi provokimin e meheret qe tronditi kontinentin duke shpifur ndaj profetit islam Muhammedit kesaj rradhe me nje akuze te pashembullt per “pedofili”.(?!)

Ideja e tij baze eshte ne fakt me shume se utopike. Ajo eshte e rrezikshme. Rikonceptimi kombetar shqiptar ne driten e gegeve katolike, ne formen e nje kombi krahinor te mbiquajtur “alban”- pak a shume si basket- duke propozuar ndarjen e Shqiperise me gjysmen e saj jugore “jo-albane”-sipas tij, per t’u bashkuar me trojet e shkeputura jashte kufinjve nen nje flamur e fe’ kristiane, eshte parathenie shume e trishte e nje nisme qe per shqiptaret eshte qartesisht regresive. Ajo eshte anti-shqiptare. Ne fund te fundit ēfare kerkojne me teper qarqet ultra-nacionaliste te Vorio-Epirit?

Eshte interesante se databaza e te dhenave kryesisht personale qe ky individ ka perdorur per te sulmuar shume figura shqiptare, nga politologu Abdi Baleta deri tek shkrimtari i mirenjohur Ismail Kadare, i perngjajne si dy pika uji te dhenave qe mbledhin zakonisht sherbimet sekrete, kur pergjojne, skedojne apo hetojne mbi nje individ. Z.Myftaraj asnjehere nuk ka sqaruar se cili sherbim ia ka kaluar atij keto te dhena.

Debati mbi lirine e shprehjes ne fakt tek ky njeri ka kohe qe nuk ben me sens. Ne vitin 2003 ai publikoi Deklaraten e meposhtme, e cila vazhdon te qarkulloje ne internet. Edhe pse e vjeter, kjo Deklarate perben zemren e te gjithe mendimit te tij politik qe ai levron ne nivel editorialistik prej disa vitesh. Per kete arsye AIPR zgjodhi ta botoje te plote kete Deklarate per te sqaruar njehere e pergjithmone se ke apo ēfare perfaqeson Kastriot Myftaraj.

I lindur ne Korēe dhe i rritur ne Elbasan gjate periudhes se regjimit komunist, ky njeri shfaqet i afte te shkruaje sa ne shqipen korente ashtu edhe ne nje nendialekt te humbur te Mbi-Shkodres, me nje shqipe qe te kujton leterkembimet e freterve me Seline e Shenjte nga provincat ballkanike te 1,800-es (?!). Me kete gjuhe tmerresisht te veshtire ne leksik dhe ortografi, edhe per vete banoret e zonave qe ende e flasin ate, Myftaraj ka nenshkruar edhe libra te tere, ndersa e folura e tij normale eshte nje shqipe e mire dhe e unifikuar.

Gjasisht veē si “firmatar me qera” i teksteve te gatshme me origjine te dyshimte, ky njeri ne fakt perben me shume se nje dukuri komplekse per median shqipe dhe per krejt hapesiren e mendimit shqiptar.

Nuk mjafton te jesh sharlatan per t’u bere i famshem. Myftaraj e di me mire se te gjithe ne, se ēfare mekanizmash te tjere ka adoptuar ne kete “mission impossible”.
Sikur Kastriot Myftaraj te ishte nje ishull i veēuar i lajthitjes shqiptare, kjo do te ishte gjysma e se keqes. E keqja e madhe eshte se ky Don Kishot i frymes komb-shkaterruese ka mbrojtjen e disa redaksive dhe perkrahjen e disa emrave qe perbejne fatkeqsisht tashme institucion intelektual per Shqiperine; ai perfaqeson prej kohesh pararojen e ēmendur, “kamikazin” rruge-shestues per nje arradhe te ngushte luftetaresh “te urte”, qe ne mos plotazi e gjejne teorine e tij pjeserisht te pranueshme dhe e perkrahin ate ne format dhe menyrat e tyre. Shume prej tezave te kesaj deklarate, as fillojne dhe as mbyllen tek Myftaraj.
Ne shkurt te ketij viti nje gjykate ne Austri denoi me 3 vjet heqje lirie historianin britanik David Irving per “mohim te Holokaustit dhe deklarata antisemite dhe raciste”. David Irving u denua per nje interviste te tij te dhene ne Austri ne vitin 1989. Austria, e cila ka pasur me heret ne pushtet edhe parti ultranacionaliste te djathta, nuk eshte i vetmi vend qe ka vendosur rregulla per perdorimin e te drejtes se mendimit dhe shprehjes se tij. E keqja- sidomos ne vendet e perparuara- parandalohet.

Sado e papershtatshme te tingelloje ne shekullin e 21-te censura, eshte ligji ai qe percakton se kush duhet te beje ēfare ne keso rastesh. Por detyra jone eshte ta refuzojme kete shantazh kulturor qe na behet ne emer te lirise, sigurisht pasi ta njohim se kush eshte ky njeri dhe se ēfare marrezish ka avancuar dhe avancon ne tregun e ideve.

Nga Alban Bala


avatar
Nosferatu

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  Nosferatu prej 25.10.11 14:36

Kastriot Myftaraj thėrret pėr luftė serbo-katolike kundėr shqiptarėve musliman

Aleanca e Shqiponjės sė Bardhė dhe Shqiponjės sė Zezė qė nis me flijimin e mullenjės: Serbia, Shqipėria dhe ndarja e Kosovės (2)

Nga: Kastriot Myftaraj

Zbatimi i planit serb pėr ndarjen e Kosovės do tė lehtėsohet ose vėshtirėsohet varėsisht konceptit qė ka Serbia pėr ndarjen.

Pyetja ėshtė nėse Serbia e shikon ndarjen si mėnyrėn pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė konfliktit historik serbo-shqiptar, sipas modelit gjermano-francez, apo si pjesė tė agjendės historike serbe pėr shpėrbėrjen e nacionit (kombit) dhe tė shtetit shqiptar, nė emėr tė aspiratės historike serbe pėr tė dalė Serbia nė Detin Adriatik? Nė pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje, njė premisė pėrcaktuese ėshtė ajo qė ka tė bėjė me kontekstin gjeopolitik nė tė cilin Serbia e shikon ndarjen e Kosovės.

Ndarja mund tė arrihet dhe tė funksionojė vetėm nėse bėhet fjalė pėr pajtim mes Nacionalizmit Serb dhe Nacionalizmit Shqiptar, ashtu si pajtimi franko-gjerman ishte njė pajtim mes nacionalizmit gjerman dhe atij francez. Pasiqė nacionalizmi gjerman dhe ai francez dėshtuan qė ta sundojnė Europėn nė konflikt mes tyre, dhe tė gjendur pėrballė rrezikut tė pėrbashkėt ruso-komunist, vendosėn qė tė pajtohen pėr tė dominuar Europėn e bashkuar.

Nė rastin serbo-shqiptar, nuk bėhet fjalė qė dy nacionalizmat tė pajtohen pėr sundimin e Ballkanit, madje as tė atij perėndimor, por pėr interesin e pėrbashkėt pėr mbrojtjen pėrballė Turqisė neo-otomane, e cila ka shpallur ambicjet e saj pėr finlandizimin e Ballkanit. Marrėdhėniet mes Serbisė dhe Turqisė neo-otomane sot nė dukje janė shumė tė mira, aq sa mund tė thuhet se marrėdhėniet serbo-turke nuk kanė qenė kurrherė kaq tė mira qė prej vitit 1435 kur Sulltan Murati II u martua me princeshėn serbe Mara, vajzėn e despotit tė Serbisė, Gjuragj Brankoviē, me ē’ rast u arrit deri tek aleanca serbo-otomane.

Por pushtimi i Serbisė nga Imperia Otomane erdhi nė 1459, do tė thotė 24 vite pas kėsaj martese politike. Kjo tė josh qė tė bėsh njė parashikim historik sipas shembullit tė Princit Bismarck. Dy vjet pasi Perandori gjerman Wilhem II e pati larguar Bismarck-un nga pushteti, nė takimin e fundit qė patėn kėta tė dy, ish-kancelari i hekurt e paralajmėroi sundimtarin se:
“Jena erdhi njėzet vjet pas vdekjes sė Frederikut tė Madh; shkatėrrimi do tė vijė njėzet vjet pas vdekjes sime nėse gjėrat shkojnė kėshtu”. (Alan J. P. Taylor, “Bismarck: the man and Statesman”, “Alfred A. Knopf”, New York 1969, f. 264)

Bismarck kėtu e kishte fjalėn pėr Betejėn e Jenės tė vitit 1806, ku Prusia u mund nga Franca e Napoleonit, me ē’ rast Prusia kapitulloi dhe ra nėn tutelėn e Francės. Prognoza e Princit Bismarck rezultoi tė ishte ēuditėrisht e saktė. Bismarck vdiq nė 30 korrik 1898. Gjermania nėnshkroi armėpushimin nė Luftėn e Parė Botėrore, nė 11 nėntor 1918.

Pra katastrofa erdhi 20 vjet e 102 ditė pas vdekjes sė Princit Bismarck! Lideri serb Sllobodan Millosheviē, nė 1989, nė celebrimin e 600 vjetorit tė Betejės sė Fushė-Kosovės, dha tė kuptohet se Serbisė i duhej tė luftonte pėrsėri pėr t’ u mbrojtur nga rreziku turko-islamik. Nė fakt, vetėm pak kohė pasiqė Millosheviē mbajti kėtė fjalim, Presidenti turk Ozal foli pėr botėn turke nga Adriatiku nė Murin e Madh Kinez, ēka u quajt Neo-Otomanizėm.

Nė 2001, nė kohėn qė Millosheviē arrestohej dhe dėrgohej nė Hagė njė studiues turk, Ahmet Davutoglu, botoi librin me titull “Thellėsia strategjike: pozita ndėrkombėtare e Turqisė”, qė ėshtė elaborat i Neo-Otomanizmit. Millosheviē duket se kishte gjithė tė drejtėn qė nė 2006, para vdekjes tė profetizonte si Bismarck: “Beteja e Fushė Kosovės e vitit 1389 erdhi 34 vjet pas vdekjes sė Stefan Urosh IV (Stefan Dushan), nė 1355. Katastrofa do tė vijė e shumta 34 vjet pas vdekjes sime”.

Nėse liderėt e sotėm dhe tė ardhshėm serbė e kuptojnė kėtė gjė, atėherė do tė arrihet deri tek aleanca e nacionalizmit serb dhe nacionalizmit shqiptar, pėrballė rrezikut tė pėrbashkėt neo-otoman. Serbia duhet ta kuptojė se nėse nė shekullin XXI ky vend do tė gjendet pėrsėri pėrballė njė rreziku jetik neo-otomano-islamik, nacionalizmi shqiptar do tė jetė aleati i domosdoshėm i tij. Nacionalizmi shqiptar ka rrėnjė skėnderbegase, ēka e bėn atė nė thelb antiislamik dhe armik tė ēdo trajte tė re tė otomanizmit.

Serbia duhet ta kuptojė se nėse ardhmėria i ka rezervuar Serbisė njė luftė tė re pėr t’ u mbrojtur nga mėsymja neo-otomane dhe islamike, nacionalizmi shqiptar do tė jetė avanposti i kėsaj lufte. Nė rezistencėn ndaj mėsymjes neo-otomane nė shekullin XXI popullsia qė praktikon Islamin nė Ballkan, qoftė boshnjake apo shqiptare, ėshtė armiku i pėrbashkėt nacionit serb dhe atij shqiptar, i nacionalizmit serb dhe atij shqiptar.

Ideologu i Neo-Otomanizmit, Davutoglu, i cilėson popullsitė “mbetje otomane” si bazėn e politikės neo-otomane nė Ballkan. Madje Davutoglu, nė librin e vet nuk heziton qė tė shprehet hapur se xhamitė, tyrbet, medreset nė Ballkan janė fortesa tė strategjisė sė Turqisė neo-otomane pėr depėrtim atje: “Ēdo xhami e shembur nė Ballkan, ēdo institucion islam i pakėsuar, ēdo element tradicional islam i asgjėsuar nė kuptim kulturor janė nga njė gur themeli i shkulur prej ndikueshmėrisė pėrtejkufitare tė Turqisė nė kėtė zonė.

Tashmė Turqia ėshtė e detyruar tė prodhojė politika tė mesme alternative qė t’ i zėnė vendin politikės sė emigrimit tė shndėrruar nė simbol tė braktisjes sė plotė. Ėshtė e pashmangshme qė nė themel tė kėtyre politikave tė mesme tė zėrė vend mbajtja gjallė e kulturės otomano-islame nė Ballkan”.(Ahmet Davutoglu: “Thellėsia strategjike: pozita ndėrkombėtare e Turqisė”, Shtėpia botuese Logos-A, Shkup 2010, f. 80-81)

Kėto fjalė nuk i ka shkruar njė njeri i ēfardoshėm, por ai qė njė vit pas botimit tė librit tė tij, nė 2002, u bė kėshilltari pėr politikė tė jashtme i kryeministrit turk, dhe qė pas shtatė vitesh nė kėtė post u bė ministėr i Punėve tė Jashtme tė Turqisė, post tė cilin e mban dhe sot. Sipas kėtij shtetari turk, institucionet religjioze, ato qė quhen Bashkėsitė Islame nė Bosnjė-Herzegovinė, Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Serbi, me xhamitė e tyre, me muslimanėt praktikues nė kėto vende, pėrbėjnė njė aset strategjik neo-otoman. Kjo do tė thotė se ēdo musliman praktikues boshnjak dhe shqiptar ėshtė njė ujk neo-otoman (ujku i Anadollit ka qenė pėr tė krishterėt simbol i otomanit).

Pėrderisa doktrina neo-otomane nuk filloi me Davutoglu, i cili ishte vetėm elaborues i saj, por filloi me Presidentin “laik”, Ozal, duhet pritur qė ajo tė mos marrė fund me largimin nga pushteti tė Davutoglu dhe Erdogan, por libri i Davutoglu tė mbetet njė manual pėr shtetarėt turq nė shekullin XXI. Nė kėto rrethana, urtėsia gjeopolitike dhe gjeostrategjike kėshillon njė luftė preventive kundėr bastioneve neo-otomane nė Ballkanin Perėndimor.

Serbia pėr shkak tė ngarkesės historike qė ka nga lufta nė Bosnjė-Herzegovinė dhe Kosovė nė dekadėn e fundit tė shekullit XX nuk mund ta ndėrmarrė njė luftė tė tillė. Por nacionalizmi shqiptar mund ta ndėrmarrė kėtė luftė nė Shqipėri, Kosovė dhe pjesėn shqiptare tė Maqedonisė, e cila do tė jetė njė luftė pėr deislamizimin total tė trojeve shqiptare nėse ka mbėshtetjen edhe tė nacionalizmit serb dhe tė atyre qarqeve europiane qė po bėhen gjithėherė e mė tė vetėdijshme pėr rrezikun neo-otoman dhe islamik nė pėrgjithėsi.

Nacionalizmi shqiptar ka legjitimitetin pėr ta bėrė kėtė luftė se bartės tė tij kryesorė janė njerėz si unė, pasardhės tė atyre shqiptarėve tė krishterė qė u kthyen me dhunė nė Islam gjatė pushtimit otoman. Islami ballkanas ėshtė bėrė njė version malinj i Sheherzades sė pėrrallave tė Njėmijėenjė netėve. Derisa tregon cdo ditė nga njė pėrrallė tė re pėr vlerat dhe tolerancėn e tij, pėr kohėn e artė otomane tė mirėkuptimit religjioz, ashtu qė tė shpėtojė ekzistencėn e vet, nė anėn tjetėr punon paprerė pėr revanshin neo-otoman.

Nacionalizmi serb duhet ta kuptojė se nė shekullin XXI aleanca me nacionalizmin shqiptar ėshtė e domosdoshme pėr tė. Kjo aleancė ėshtė e nevojshme qė Serbia dhe Shqipėria tė vazhdojnė tė ekzistojnė nė 700 vjetorin e Betejės sė Fushė-Kosovės, nė 2089. Tekefundit ēka ishte Beteja e Fushė-Kosovės nė 1389.

Atje Shqiponja e Bardhė serbe dhe Shqiponja e Zezė shqiptare, duke mos qenė nė gjendje qė tė fluturonin pėr shkak se krahėt e tyre qenė lėnduar nga luftrat mesveti, dolėn pėrballė Ujkut tė murrmė tė Anadollit, i cili nuk e pati tė vėshtirė qė t’ i shqyente. Por Shqiponja e Bardhė dhe Shqiponja e Zezė, nėse ushqejnė njėra tjetrėn do tė fuqizohen pėr tė fluturuar dhe goditur Ujkun neo-otoman, ashtu siē dinė qė tė bėjnė shqiponjat.

E gjithė kjo duket e vėshtirė qė tė ndodhė, por shqiponjat guxojnė. Mes Shqiponjės sė Bardhė serbe dhe Shqiponjės sė Zezė shqiptare qėndron mullėnja (fjala “Kosovė” do tė thotė “mullėnjė”, njė lloj zogu i zi). Mullėnja mund tė bėhet flija pėr celebrimin e aleancės sė Shqiponjės sė Bardhė dhe Shqiponjės sė Zezė, zogu i mallkuar qė do t’ i mbajė ato nė njė letargji historike deri kur tė bėhen pėrsėri pre tė ujkut tė murrmė neo-otoman tė Anadollit.

Nacionalizmi serb mund tė ndėrmjetėsojė edhe pėr pajtimin mes nacionalizmit shqiptar dhe nacionalizmit grek. Greqia, e cila ėshtė vendi qė mė sė shumti i ėshtė ekspozuar rrezikut neo-otoman, duhet tė zgjedhė, nėse do pak mė tepėr tokė nė Shqipėrinė e Jugut, ēka nuk duket qė tė jetė e nevojshme pėr njė vend qė ka 132 000 km² dhe njė popullsi tė plakur prej 11 milion banorėsh, apo dėshiron njė aleat tė rėndėsishėm nė luftėn kundėr rrezikut neo-otoman. Do tė jetė njė ironi e madhe historike nėse Greqia arrin qė ta marrė atė pjesė tė Shqipėrisė sė Jugut qė e quan “Vorio-Epir”, pėr tė rėnė pastaj Greqia nėn sundimin neo-otoman! Nacionalizmi shqiptar ėshtė i kėnaqur me njė shtet shqiptar me rreth 50 000 km² tė pėrbėrė nga Shqipėria e sotme, Kosova dhe Maqedonia perėndimore.

Ky shtet shqiptar do tė bėhet avanposti i luftės preventive kundėr neo-otomanizmit, me mbėshtetjen e vendeve fqinje dhe tė Europės sė vetėdijėsuar pėr rrezikun islamik.
Pajtimi i nacionalizmit serb me nacionalizmin shqiptar do tė zgjidhte dhe problemin e serbėve dhe shqiptarėve tė Malit tė Zi. Nė Mal tė Zi sot 30% e popullsisė janė deklaruar si serbė etnikė, por kjo shifėr ėshtė definitivisht mė e lartė, se shumė punonjės tė administratės, policisė, ushtrisė janė detyruar qė ata dhe familjet e tyre tė deklarohen si malazezė qė tė mos humbin vendin e punės. Aleanca e serbėve dhe shqiptarėve nė Malin e Zi do t’ i jepte fund iluzionit tė ekzistencės sė Malit tė Zi si njė shtet shumėetnik, qė ėshtė bėrė nė dėm tė serbėve dhe tė shqiptarėve.

William Blake ka thėnė: “The eagle never lost so much time, as when he submitted to lern of the crow”. Nuk ėshtė e nevojshme qė pėr aleancėn e nacionalizmit shqiptar dhe nacionalizmit serb tė binden masivisht serbėt dhe shqiptarėt, mjaft qė tė binden ata qė mund t’ i venė gjėrat nė lėvizje, nė mėnyrė vendimtare.

Nė Serbi njerėzit natyrisht se egėrsohen kur dėgjojnė fjalėn “nacionalizėm shqiptar”, por ēka ėshtė sot nacionalizmi shqiptar, ai ėshtė kusht i domosdoshėm pėr mbijetesėn e Serbisė nė shekullin XXI! Pajtimi ėshtė njė sfidė pėr shqiponjat, zogjtė vetmitarė, tė cilėt nuk durojnė madje as njėri-tjetrin. Pajtimi serbo-shqiptar, i cili para sė gjithash do tė jetė njė pajtim i dy nacionalizmave, ka si parakusht pajtimin e intelektualėve nacionalistė.

Do tė ishte e dėshirueshme qė njė zė autoritar nė Beograd, p.sh. Dobrica Cosic, i njohur si Ati i Nacionit Serb, t’ u bėnte jehonė ideve tė tilla. Pse tė mos ndodhė kėshtu? Unė personalisht dėgjoj mė me kėnaqėsi kėngėt e reperėve serbė pėr betejat e serbėve kundėr terroristėve islamikė nė Bosnjė-Herzegovinė, se kinse kėnga atdhetare “Kėnga Jonė” e grupit “Jericho” nga Prishtina, e mbushur me turqizma. Natyrisht se unė pres qė shumėkush do tė mė thotė se Dobrica Cosic ka thėnė kėtė dhe atė pėr shqiptarėt.

Unė e di se ēka ka thėnė Cosic pėr shqiptarėt. Por unė e di se shqiponjat guxojnė tė kapin majat, dhe pajtimi serbo-shqiptar ėshtė njė majė e historisė, e denjė pėr shqiponjat qė tė guxojnė. Eagle dare, siē thotė fjala. Cosic mė mirė se cilido serb e ka tė qartė se pajtimi serbo-shqiptar, pajtimi mes nacionalizmit serb dhe atij shqiptar, do tė jetė njė pajtim mes Serbisė sė Shenjtė dhe Shqipėrisė sė Shenjtė- Cosic e di mirė se ēka duan tė thonė kėto dy fjalė.
“Nacionalizėm” sot ėshtė njė fjalė e keqe nė fjalorin zyrtar politik ndėrkombėtar.

Por ekzistenca e Neo-Otomanizmit bėn legjitimė ekzistencėn e nacionalizmit serb dhe nacionalizmit shqiptar, madje edhe aleancėn mes tyre. Nacionalizmat ballkanase, serb, grek, shqiptar nuk mund tė mos jenė legjitimė nė sytė e Perėndimit kur pėrpjekjet e tyre janė tė drejtuara pėr t’ u mbrojtur nga rreziku neo-otoman.

Historia na mėson se parrardhėsit e serbėve, grekėve, shqiptarėve bėnė gabime fatale kur nėnvlerėsuan fillimisht rrezikun otoman dhe madje menduan se mund t’ i pėrdornin otomanėt kundėr njėri-tjetrit. A mos ndoshta historia ka rezervuar njė kapitull tė ngjashėm qė pret tė shkruhet pėr serbėt, grekėt dhe shqiptarėt e shekullit XXI? Rreziku ekzistencial pėr tre nacionet ballkanase ėshtė aq i lartė saqė ata nuk mund t’ i lejojnė vetes qė tė presin se ē’ kahje do tė marrė historia. Kėshtu, nė 2089, serbė dhe shqiptarė mund tė festojnė sė bashku nė 700 vjetorin e Betejės sė Fushė-Kosovės, krenarė se fituan atje ku paraardhėsit e tyre humbėn, krenarė se arritėn qė tė mėsojnė nga humbja e paraardhėsve tė tyre.

Nė shekullin XV Kruja ra nė duart e otomanėve nė 1479, 20 vjet pas kryeqytetit serb Smederevo (1459). Nė shekullin XXI mund tė ndodhė e kundėrta, Tirana tė bjerė nėn kontrollin neo-otoman 20 vjet para Beogradit. A do tė ketė shumė rėndėsi kjo e parė nė retrospektivė nga shekulli XXII. Nacionalistėt serbė dhe shqiptarė kanė mundėsi qė tė bashkohen para katastrofės, ose pas saj, si emigrantė nė kryeqytetet e Europės, ashtu si Vuk Karaxhic takohej shqiptarėt nė kafeteritė e Vienės nė fund tė shekullit XVIII.

avatar
Nosferatu

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  Nosferatu prej 25.10.11 15:02

Per keta njerez si ky KM do te thoja se vertete eshte e nevojshme te rinxhallet xhaxhi Enver dhe t'ia tregoj vendin e merituar (celine me te rrezikshme ne bote qe ekzison). Vertete ky njeri meriton ferrin ne kete bote dhe ne boten tjeter, vertet ky njeri meriton xhehenemin ne kete bote dhe ne boten tjeter, vertet me kete njeri duhet exploruar ndonje shkenctare duke ia care organet dhe venat e gjakut per te shikur se a permban vertete gjak njeriu e shqiptari apo permban gjak alien thiu e derguci e sdi c'ti them tjeter....

Per fat te keq kam pare edhe njerez te ketij forumi te cilet mbeshteten ne materialet e ketij njeriu dhe me te vertete keta nuk ia deshirojne te miren popullit dhe kombit mbare shqiptare pa dallim feje.
avatar
Nosferatu

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  Estilen prej 25.10.11 21:00

Nosferatu shkruajti:

Per fat te keq kam pare edhe njerez te ketij forumi te cilet mbeshteten ne materialet e ketij njeriu dhe me te vertete keta nuk ia deshirojne te miren popullit dhe kombit mbare shqiptare pa dallim feje.

Mos aludo negativisht per antare te tjere ti zotni,qe dukesh se nuk je nje anter i ri,mbasi materiali juaj eshte i postuar nga une qe me 10/12/2010 dhe per kete arsye duhet te fshihet nga moderatori perkates.




Edituar pėr herė tė fundit nga Estilen nė 25.10.11 21:02, edituar 1 herė gjithsej

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  Estilen prej 25.10.11 21:02

..........................

Estilen

919


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 25.10.11 21:39

KETA JANE NJEREZ TE PERDORUR.
PASI ARRIJNE NJE STATUS TE CAKTUAR NE TE GJITHA KUPTIMET GENJEHEN SE MUND TE ARRIJNE DICKA.
KETU NUK KA NEVOJE TE EKSPLORIMIT TE ORIGJINES,SEPSE TE DALESH NE KONKLUZION CILI ESHTE KY DUHET TE NJOHESH DISA GJERA PER TE.
GJITHSESI NUK JA VLEN DERISA DUKET SE CFARE SERVIR.
CFARE PRITET NGA NJERZ TE PERDORUR.ATA NUK JANE TE LIRE.
JANE MASHA NE DUART E TE TJEREVE.
DHE NJEREZIT QE NUK JANE TE LIRE KURRE NUK MUND TE JENE ALBANE.!!!
avatar
Dimitrov Xhunga

160


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  air-force-one prej 22.05.12 23:28

Edhe per mua ka shkruar ky njeri me shpifjet e tija !!!
avatar
air-force-one

4


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  Fjori prej 23.05.12 14:06

E verteta vonon por nuk harron.Kaci me shoke jane ne grahmat e fundit meqe paskan arritur deri ketu.Me poshte po ve nje material qe e mora nga "kuriozitete&enigma" per ti thene atij qe 'i dolen petet lakrorit"

Ka shkuar pėr tė kryer njė studim tė shkurtėr dhe ka zbuluar njė thesar tė tėrė. Ėshtė rasti i historianit tė njohur Pėllubm Xhufi, i cili pas dy muaj qėndrimi nė Venecia, ka ardhur prej andej me materiale shumta (rreth 4000 mijė), tė cilat hedhin dritė mbi periudhėn pas pushtimit osman nė vendin tonė. Ja si shprehet zoti Xhufi rreth kėtij zbulimi, i cili pritet tė ribėjė shumė nga tezat e historiografisė zyrtare, rreth kėsaj periudhe kohore Zoti Xhufi, sapo keni pėrfunduar hulumtimin e arkivave veneciane, nė kėrkim tė dokumenatcionit qė lidhet me Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Ēfarė periudhe kohore ka mbuluar studimi juaj dhe sa i gjerė ishte ai?

Unė shkova nė Venecia mė tepėr pėr tė kryer njė sondazh e pėr tė tėrhequr ndonjė dosje me dokumente, pėr tė cilat kisha dijeni mė parė. Por u gjenda pėrpara njė mase tė madhe materialesh, tė panjohura e tė shpėrndara nė fonde tė ndryshme nė Arkivin e Shtetit tė Venecies, si dhe nė Bibliotekat publike e private Marciana, Correr e Querini. Ndonėse e zgjata qėndrimin nė dy muaj, munda tė tėrheq dorėshkrime qė lidhen drejtpėrdrejtė me temėn aktuale tė studimit, “Njė vėshtrim nga Perėndimi mbi Shqipėrinė e Poshtme, shek. XV-XVIII”. Pėr mungesė kohe, arrita tė largohem me pak materiale, por me shumė informacion edhe pėr dy temat e ardhshme studimore, ato mbi Shqipėrinė e Epėrme dhe atė tė mesme nė po ata shekuj. Me pėrfundimin e kėtyre studimeve (me shpresė!), mendoj se do jetė dhėnė njė kontribut modest pėr historinė e shqiptarėve nė njė periudhė tė lėnė padrejtėsisht pas dore, siē ėshtė ajo qė nis me vdekjen e Skėnderbeut dhe merr fund nė prag tė krijimit tė Pashallėqeve tė mėdha (fundi shek. XVIII).[/b]Gjithsesi, pėr temėn nė studim, kėrkimet nė arkivat e bibliotekat e Venecies plotėsojnė nė njė masė e cilėsi tė pashpresuar, tej ēdo parashikimi, bazėn dokumentare tė njohur prej meje, dhe qė deri tani pėrfaqėsohej kryesisht nga burime spanjolle, vatikane, greke e osmane. Bėhet fjalė pėr rreth 4 mijė dokumente, njė pjesė e tė cilėve sjellin tė dhėna ekskluzive, ndėrkohė qė tė tjerėt konfirmojnė apo rrėzojnė nė mėnyrė bindėse teza e pohime tė mbrojtura deri mė tash nga historiografia shqiptare dhe ajo e huaj. Pra, vlera e tyre ėshtė gjithashtu e ēmuar.

Ka njė debat tė hershėm shkencor (por jo vetėm), nė lidhje me rolin, pozitėn dhe protagonizmin e munguar tė Shqipėrisė, pas pushtimit turk. Sa e vėrtetė ėshtė kjo tezė?

Vėrtet, dhe pėrderisa kohėt e fundit edhe Kryeministri Berisha doli dhe e mbrojti kėtė tezė, ka shumė tė ngjarė qė ajo tė hyjė e tė zejė vend edhe nė tekstet e historisė, tė cilėt reforma ia ka besuar kronikanėve tė zgjedhur. Nė fakt, ėshtė krejtėsisht e kundėrta, dhe pėr tė vėrtetuar kėtė nuk ishte e nevojshme qė unė tė hidhesha nė Venecie, nė kėrkim tė dokumenteve tė panjohura. Edhe pa to, janė shkruar e botuar dokumenta e studime jo tė pakta pėr periudhėn 1500-1700, tė cilat dėshmojnė se Shqipėria vazhdoi, edhe pas Skėnderbeut, tė jetė vatra e ndezur e rezistencės antiosmane.

I referohem botimeve dokumentare e punimeve tė dy medievistėve tė shquar, studjues e botues tė palodhur dokumentesh: tė paharruarit Injac Zamputi, veprat e tė cilit duhet tė ishin ribotuar shumė mė parė se vepra e plotė e Giuseppe Valentinit. I referohem edhe botimeve, e sidomos njė studimi monumental tė albanologut tė pėrkushtuar Peter Bartl, i cili dergjej i pashfrytėzuar nė Bibliotekėn Kombėtare, dhe qė mu pėr kėtė arsye u vura ta pėrkthej e ta botoj vitin e shkuar, nė bashkėpunim me Shtėpinė Botuese “Dituria”. Vepra quhet “Ballkani Perėndimor midis monarkisė spanjolle dhe Perandorisė Osmane”, dhe ėshtė nė 90% tė tij njė histori evropiane e Shqipėrisė dhe e shqiptarėve nė shekujt XVI-XVII.

Pra, me tė dhėnat e reja unė vetėm sa e pėrforcoj konkluzionin e historiografisė mbi Shqipėrinė, si njė gjenerator i historisė ballkanike e evropiane edhe nė shek. XV-XVIII. Natyrisht sjell tė dhėna tė reja, ndonjėherė edhe lapidare, si p.sh. atė tė njė Ambasadori tė Venedikut nė Stamboll, i cili nė vitet e shkėlqimit mė tė madh tė Perandorisė osmane, shek. XVI, i shkruante Senatit se “nė gjithė Turqinė evropiane, Shqiptarėt janė tė vetmit qė luftojnė kundėr Turkut”. Atė kohė, shqiptarėt, qė nga Tivari e deri poshtė nė Paramithi e Margėlliē, u pėrfshinė nė njė varg kryengritjesh antiosmane, qė shtrihen kohėsisht deri nė prag tė krijimit tė pashallėqeve tė mėdha, nė fund tė shek. XVIII.

Interesante dhe e rėndėsishme edhe nė drejtim tė zhbėrjes sė njė miti qė ka zenė vend nė historiografi, sidomos nė atė tė huaj, ėshtė se kundėr osmanėve luftonin sa shqiptarėt e krishterė, aq edhe ata muslimanė. Nė 1625, njė misionar i Vatikanit, qė raportonte pėr njė pėrleshje tė banorėve tė Progonatit, nė Labėri, me ushtrinė osmane, shprehte habinė e tij, se si ishte e mundur qė nė kėtė vend “turqit luftonin kundėr turqve”!

Dokumentet e gjetura nė Arkivin e Venedikut rrėzojnė, besoj, edhe njė mit tjetėr, atė tė barrierave krahinore mes shqiptarėve, i cili ėshtė rikthyer nė modė edhe nė ditėt tona, “pėr meritė” tė politikės. Sot, kur po bėhet gjithshka pėr tė hequr nga analet e historisė sonė kombėtare apostuj tė shqiptarisė, si Abdyl Frashėrin, Ismail Qemalin, Dom Nikollė Kaēorrin, Fan Nolin e Luigj Gurakuqin dhe kur po pompohen antikrishtėt e tradhėtive dhe tė ndarjeve kombėtare, ia vlen qė tė paktėn tė rinjtė tė mėsojnė se si, p.sh., nė vitet 1620 qytetarė tė Vlorės ishin ndėr organizatorėt e kryengritjeve nė malėsitė e Tivarit, dhe se si luftėtarė nga Ulqini, nė 1735, erdhėn enkas dhe luftuan nė Margėlliē kundėr osmanėve, nė krah tė kryengritėsve ēamė. Megjithatė, shqiptarėt mbetėn nė krye tė kronikave evropiane tė shek. XVI-XVIII, jo vetėm pėr qėndresėn e tyre brenda Shqipėrisė. Shqiptarėt ishin luftėtarė tė pakrahasueshėm e shumė tė kėrkuar nė “tregun e luftės”. Me stratiotė shqiptarė, Venediku mbrojti zotėrimet e tij tė shtrira nga Kreta e Peloponezi, Epiri shqiptar, Dalmacia, Friuli e deri nė hinterlandin italian, duke i angazhuar ata nė vijė tė parė, si kundėr osmanėve, ashtu edhe kundėr francezėve, spanjollėve e austriakėve. Nė vitet 1560, kur piratėt Uskokė, me origjinė sllave dhe me bazė nė Klisė tė Dalmacisė, e bėnė tė palundrueshėm detin Adriatik, Venediku e gjeti zgjidhjen e kėtij problemi jetėsor pėr sigurinė e tij, duke armatosur 12 anije me luftėtarė shqiptarė, qė vunė sakaq rregull nė atė front. Nė 1715, feldmarshalli prusian Schulenburg, i kėshillonte autoritetet veneciane, qė ta bazonin ushtrinė e tyre tek elementi shqiptar: edhe nė rast se do duhej tė rekrutonin ushtarė nga kombėsi tė tjera, kėta duhet tė mbanin “kapele shqiptare”, sigurisht pėr tė demoralizuar armikun, qė e njihte forcėn dhe ashpėrsinė e tyre nė betejė. Nė vitin 1737 mbreti Karl Borbon i Napolit krijoi njė korpus elitar tė ushtrisė sė tij me luftėtarė shqiptarė dhe nė 1807, pas marrjes sė Korfuzit, Napoleon Bonaparti krijoi aty njė trupė me rekrutė shqiptarė nga Epiri, tė famshmin “Régiment Albanais” (Regjimenti Shqiptar). Dhe duke kaluar nė revistė gjithė kėto fakte e plot tė tjera, nuk mund tė mos konludosh, me keqardhje, se sa energji e sa gjak kanė derdhur shqiptarėt pėr interesat dhe pėr luftrat e tė tjerėve!

Njė aspekt tjetėr i kėtij interpretimi ka qenė edhe mbyllja e vendit tonė. Sa e izoluar ka qenė Shqipėria e pushtuar nga turqit, ndaj Europės sė krishterė?

Edhe kėtu pėrgjigja e kėsaj pyetje tė ballafaqon me njė lloj miti tė krijuar mbi “ndarjen” e Shqipėrisė nga lidhjet tradicionale me botėn e me kulturėn perėndimore, pas rėnies nėn sundimin osman. Nuk ėshtė kėshtu. Kėto lidhje i kanė mbijetuar edhe pushtimit osman.

Po e filloj nga lidhjet mė tė natyrshme, ato njerėzore. Dokumentet e reja venedikase tregojnė se shumė shqiptarė, tė ikur nė Itali, nė Greqinė kontinentale apo nė ishujt e Jonit e tė Egjeut, pas vdekjes sė Skėnderbeut dhe rėnies sė kėshtjellave shqiptare, apo qė shėrbenin nė ushtri tė ndryshme tė Evropės, vazhdonin tė mbanin lidhje me familjarėt e tyre nė Shqipėrinė e pushtuar. Jo vetėm, por ishin pikėrisht kėta, si Gjon Muzaka nė vitet 1500 apo Jeronim Kombi, nė vitet 1600, tė dy kapitenė nė oborrin e Mbretit tė Napolit, qė inkurajonin, organizonin e koordinonin aksionet e pėrbashkėta ēlirimtare tė kryengritėsve shqiptarė, me Papatin dhe princėrit katolikė tė Evropės. Ndėrkohė, pas “depresionit tė madh” qė pasoi fushatat pushtuese osmane, vihet re njė ringritje ekonomike e demografike e qyteteve shqiptare. Tregtarė shqiptarė nga Shkodra, Ulqini, Elbasani, Kavaja, Voskopoja, Vlora, Durrėsi, Sajadha e Parga i gjejmė tė vizitojnė tregjet e Venedikut, Ankonės, Raguzės etj., duke eksportuar aty mallrat tradicionale shqiptare, e duke importuar veshje tė shtrenjta, beharna, armė e deri kazanė rakije, letėr shkrimi e libra! Nė Venedik u bė kujdes tė ndėrtohej njė “hotel” i posaēėm pėr tregtarėt qė vinin nga territoret osmane (fontego de’ Turchi).

Mes tyre, nė dokumentet veneciane shfaqen nė numėr jashtėzakonisht tė madh tregtarėt nga Shqipėria “osmane”. Kujdes: bėhet fjalė si pėr tregtarė tė besimit tė krishterė, ashtu edhe muslimanė. Njė ndėr kėta tregtarė, nė vitet 1770, furnizonte me libra pashain shqiptar tė Margėlliēit, i cili ishte veēanėrisht i apasionuar pas biografive tė gjeneralėve tė shquar, Aleksandrit tė Madh, Jul Qezarit e Cesare Borgias. Fatkeqėsisht, nė spektrin e leximeve tė tij nuk hynte biografia e Marin Barletit mbi Skėnderbeun! Tė dhėnat e zbuluara sė fundi dėshmojnė, gjithashtu, qė dinjitarėt shqiptarė tė zonave kufitare, siē ishin psh. Gjirokastra, Vlora, Delvina, Sajadha etj., mbanin marrėdhėnie tė ngushta me qeveritarėt venecianė tė Korfuzit, Butrintit, Pargės etj. Zotėrimet venedikase nė fjalė mbaheshin me drithin e prodhuar nė sterenė shqiptare. Por kontaktet shkonin edhe mė tej. Ndonjė dinjitar shqiptaro-osman, si emini i Bastias, nė Ēamėri, e kishte bėrė zakon qė herė pas here tė hidhej deri nė Korfuz e tė rrinte mik tek Bajliu venecian i ishullit. Kuptohet, e gjithė kjo, pa dijeninė e Portės.

Ēfarė elementesh tė pazbuluara keni nxjerrė nė dritė gjatė studimit tė kėsaj arkive? Nė ē’dritė zbulohen shqiptarėt nė dokumentat e reja tė arkivave veneciane?

Besoj qė pėrmenda mė sipėr mjaft elementė tė rinj, qė pasurojnė historiografinė tonė mbi njė periudhė 300-vjeēare dhe qė, gjithashtu, ndryshojnė nė ndonjė rast edhe konceptet mbi historinė tonė. Mė mbetet tė theksoj, qė dokumentacioni i ri kontribuon edhe pėr tė hedhur dritė tė re mbi ēėshtje tė debatuara, mė shumė politikisht se shkencėrisht, mbi karakterin etnik tė Himarės, Ēamėrisė etj.

Mė duhet tė them, se dokumentet venedikase flasin thjesht e qartė pėr njė popullsi shqiptare nė kėto treva, qoftė kur bėhet fjalė pėr tė krishterė, e qoftė pėr muslimanė. Dhe dokumenteve tė Venedikut u duhet besuar mė shumė se ēdo lloj dokumentacioni tjetėr.

Venediku ishte njė shtet me sjellje thuaj-thuaj laike (“Republika para fesė”). Nė kėtė kuptim, nė pėrcaktimin e subjekteve tė ndryshme, venedikasit nuk niseshin vetėm nga koncepti fetar, sipas tė cilit njė musliman ose njė shtetas i Perandorisė Osmane ishte “turk”, qoftė edhe sikur tė ishte i krishterė. Venediku i njihte mirė popujt ballkanikė, ishte prej 10 shekujsh nė kontakt tė ngushtė me ta. Nga ana tjetėr, nėpėrmjet bazave tė tij nė Kotor, Tivar, Korfuz, Pargė e Butrint, Venediku kishte ngritur njė rrjet tė dendur informatorėsh, qė shtrihej gjatė gjithė bregdetit, nga Malėsia e veriut e deri nė Himarė, Dhėrmi, Delvinė, Margėlliē e Paramithi, duke depėrtuar nė thellėsi deri nė fshatra tė thella tė zonės sė Tivarit, Shkodrės, Lezhės, Vlorės, Beratit, Elbasanit, Janinės, Gjirokastrės, Kosturit e Shkupit. Ndėrsa informonin rregullisht pėr lėvizjet e ushtrive osmane, pėr kryengritjet e popullsive shqiptare apo edhe pėr shpėrthimet e epidemive tė murtajės nė ato treva, kėta “informatorė” japin tė dhėna tė ēmuara dhe eksklusive mbi etnografinė e kėtyre krahinave.

Nėse do t’ju pyesnim pėr tė zbuluar kuriozitete, ndodhi konkrete apo ngjarje tė panjohura pėr shqiptarė tė njohur a tė panjohur, cilat do tė ishin disa prej tyre?

Janė tė shumta, por po veēoj njėrėn prej tyre: kryengritjen e madhe antiosmane shpėrthyer nė Ēamėri nė vitin 1611, dhe tė drejtuar nga njė prelat ortodoks, peshkopi Dionis “Filozofi”. Kisha shkruar edhe mė parė pėr kėtė kryengritje, qė historiografia greke e numuron si njė ndėr ngjarjet mė tė lavdishme tė historisė sė Greqisė, pėrgjatė periudhės sė sundimit osman.

Dokumentet e reja qė unė kam gjetur, provojnė katėrcipėrisht se tė gjithė protagonistėt e kėsaj ngjarjeje: peshkopi Dionis, armiku e xhelati i tij, Osman Pasha i Janinės, kapiteni Jeronim Kombi i oborrit tė Napolit dhe padyshim vetė kryengritėsit e 70 fshatrave tė Ēamėrisė, qė u pėrfshinė nė atė ngjarje, ishin qė tė gjithė shqiptarė! Pra, kemi tė bėjmė me njė histori shqiptare, qė i duhet kthyer historisė sė Shqipėrisė.

Mund tė tregoj edhe njė tjetėr histori, mė relaksuese, qė i ngjan njė romani tė verdhė. Nė vitet 1770 nė Epir shfaqet misionari Kozma nga Etolia, ai qė mė vonė u shpall shėnjtor nga kisha greke, dhe qė punoi shumė pėr hapjen e shkollave greke nė gjithė Shqipėrinė e Jugut. Misioni i tij u pa me dyshim nga Republika e Venedikut, e cila i vuri pas agjentė tė fshehtė. Njėri prej tyre ka hartuar disa raporte tė fshehta pėr “Kėshillin e tė Dhjetėve” nė Venedik, qė ishte njė lloj drejtorie e shėrbimit informativ. Unė kam gjetur disa nga kėto raporte, madje edhe njė broshurė propagandistike qė Shėn Kozmai shpėrndante nė fshatrat shqiptare, gjatė kryerjes sė misionit tė tij. Dhe a e dini se cili ishte agjenti venecian, qė ndiqte hap pas hapi udhėtimin, fjalimet dhe takimet e Shėn Kozmait? Giaccomo Casanova, dora vetė.
Kur do ta shohim tė sistemuar kėtė volum pune qė keni kryer nė Venecia?

Po merrem intensivisht me leximin dhe pėrpunimin e materialit tė mbledhur, qė ėshtė mjaft voluminoz. Kam shumė shpresė qė studimin ta botoj nga viti i ardhshėm. Ndėrkohė, do tė botoj edhe njė vėllim me dokumentet e mbledhura gjatė kėsaj ekspeditė kėrkimore, pėr t’i venė ato nė dispozicion tė studjuesve tė tjerė dhe tė studentėve tė historisė. Shpresoj qė me kėtė, tė jap edhe njė kontribut pėr afrimin e studiuesve tanė tė rinj me mesjetėn shqiptare, qė ėshtė vėrtet e jashtėzakonshme.

Ne pamundesi te verifikimit te burimit origjinal per kete shkrim, theksojme se eshte marre nga /zgjohushqiptar.blogspot.com/

avatar
Fjori

70


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  djussi prej 16.08.12 14:05

...
avatar
djussi

Mos pyet se cfare beri atdheu per ty, por cfare bere ti per atdheun tend.

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njeriu enigmatik!

Mesazh  Agamemndon prej 08.01.14 18:51

Mbas nje heshtje 2 vjecare filo-greku Kastriot Myftaraj,ka filluar te cfaqet perseri ne rrjetin social FB.Kjo pushke qorre ne doren e zbulimit grek,ka filluar te vjelli vrer per kedo qe behet pengese ne rrugen e aneksimit te Shqiperise drejt Greqise.
avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


231


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi