Tempullarėt - Templarėt

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  enya prej 18.04.11 14:46

john abraham shkruajti:Enya, fillo nje here me kete material dhe ngadale do te marresh te gjitha pergjigjet; mbi templaret, paresine e sionit, iluminati etj.
http://www.explorerunivers.com/t2689-toka-e-shenjte#15385
Ehhh c'na e mbushe mendjen tani! Argumente qe nuk kane kundershtim keto te tuat, tani na "iluminove" me shume se sa vete Iluminati!!!

enya

29


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Odin prej 19.04.11 23:52

Alfabeti templar qe si baze ka kryqin tete degesh:




A



B


C


D


E


F


G


H


I


K


L


M


N


O


P


Q


R


S


T


U


V


X


Y


W


Z

Odin

614


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  maqomaqo3 prej 20.04.11 2:23

kjo eshte teme interesante dhe pashe qe kishte shume komente me siper .une as qe i besoj asaj qe ishte shkruar tek ai shkrim dhe me teper si besoj fare dan braunit .kam pare vetem filmat qe jane bazuar ne librat e tij dhe thjesht me jane dukur shume qesharake ,pa asnje prove fare qe edhe imagjinata e nje femije 5 vjecar mund ti kishte shkruar ato libra .pastaj masoneria e sotme si idhull ka gjonin .ata sjane gje tjeter vecse njerez te djallezuar qe duan vetem veten e tyre dhe asnje tjeter ,duan te sundojne mendjet dhe boten.kure skane per tja aritur qellimit sa te kete njerez qe besojne ne zot dhe te jezu krishti. une besoj ne te tilla shkrima ,aq sa besoj se kur te gdhihem neser do jete fundi i botes .mos ju besoni te gjithave se 80% jane genjeshtra ose imagjinate

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  rebelisistemit prej 08.08.11 12:42

Nė mesjetė, ka ekzistuar njė organizatė e fshehtė qė ka orientuar historinė dhe ka qėndruar nė prapaskenė tė shumė ndodhive tė asaj kohe. Nė fillim kjo organizatė u paraqit me emrin “Kalorės tė Tempullit”. Kalorėsit e tempullit janė themeluar si njė fraksion i Kryqėzatave dhe ishin pėrbetuar se do tė luftojnė pėr hir tė krishterimit. Por me kalimin e kohės iu nėnshtruan njė doktrine tė mbrapshtė dhe tė ligė dhe nė tėrėsi u larguan prej mėsimeve tė krishterimit. Anėtarėt e fraksionit u dhanė pas interesave tė kėsaj bote dhe pas pasioneve, dhe harruan Allahun dhe fenė e tyre. Duke pėrdorur forcėn ushtarake dhe lidhjet politike fituan pasuri shumė tė madhe. Nė mesjetė, kishin mė shumė forcė materiale dhe pasuri sesa kisha dhe shtetet tjera Evropiane. Falė kėsaj fuqie tė madhe kalorėsit kishin nėnshtruar njerėzit e pushtetit, madje edhe autoritetet kishtare. Pėrfituan shumė privilegje dhe paprekshmėri. Ishin organizatorė kryesorė tė parregullsive dhe punėve tė errėta. Pėrdornin rituale tė mbrapshtė dhe tė degjeneruar. Pėr arsye tė gjithė kėtyre punėve tė liga qė i pėrmendėm u burgosėn, u gjykuan dhe u ndalua veprimtaria e tyre. Por megjithatė vazhduan tė organizohen nėntokė. Dhe pas njė kohe u paraqitėn me njė emėr tjetėr: Masonizėm. Nė kėtė film, studiohet baza e vėrtetė e masonizmit e cila me shekuj tė tėrė e ka fshehur identitetin e saj tė vėrtetė, domethėnė studiohen Kalorėsit e Tempullit.







rebelisistemit

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  john abraham prej 19.08.11 23:02


john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  dante prej 02.10.11 1:17

Me sa kam arritur te krijoj une idene time, nje miniteori te bazuar ne disa fakte, mendoj qe templaret nuk jane ato te cilet si shume percaktohen si paraardhes te masonerise apo te ndonje sekti te percaktuar i cili kontrollon boten apo ku di une se cfare.

Duke qene se mbroj dhe besoj qe Zoti gjithmone me ane te prejgamereve dhe te derguarve te tij ka synuar qe te dergoje ne toke fjalen e tij per krijimin dhe ekzistencen e vetem nje feje, dhe cdo gje tjeter e krijuar eshte pjelle e njeriut per te arritur synimet e tij dhe fuqizimin, templaret mund te kene lidhje me kete fakt.

Kaloresit templare ishin ushtare te thjeshte francez, irlandez spanjoll e roman te cilet ndryshe nga te tjeret qe morren pjese ne kryqzata, synim kishin perfitimin e tyre duke grabitur e plackitur. ishte ky momenti kur ato rane ndesh me nje nga sekretet me te medha dhe te kontestuara te historise, faktit qe jezu krishti ( isai a.s ) kishte patur pasardhes, dhe gjaku i tij ishte trasheguar.

Ishte ky momenti kur ato u betuan qe do te mbronin nje nga sekretet me te medha te historise, ate te realitetit te vazhdimsis se perhapjes se Fese se vetme te propoganduar nga ai, duke pare qe ishin apostujt e tij te cilet e shkruan biblen pas vdekjes se tij, shpesh edhe me perplasje midis tyre. Kisha ne ate periudhe funskiononte me teper si nje institucion qeverises me te gjitha efektet, dhe jo si nje intitucion fetar.

Kjo eshte arsyeja pse ato u luftuan dhe u shpallen heretik nga ana e kishes qe donte qe sekreti i madh te mos dilte kurr, qe ajo te mos e humbiste fuqine e vet. Kjo shihet edhe ne luften qe kisha ndermorri kunder dinastise merovinge ne France, qe thuhej si ishte pasardhese e gjakut te Krishtit, duke mbeshtetur Karolinget.

Lidhja e ngushte edhe me vllazerite islamike eshte nje tjeter faktor. Shum sekrete te kishes ruhen ne biblotekat e vatikanit edhe ditet e sotme. i tille eshte rasti i nje murgu francez nga nje qyteze e vogel, i cili rastesisht kishte rene ne kontakt me nje nga keto dokumenta, dhe qe ai te mos fliste, paguhej me shuma marramendese nga kisha, ne momentin qe ai po vdiste i foli ne vesh vetem ndihmesit te tij, dhe qe ate dite ai vdiq memec, pa folur asnje fjale.

Kjo eshte thjeshte nje ide e imja, ju lutem nqs nuk e ndani me mua kete mendim mos mu drejtoni me komente te ashpra. Faleminderit !

dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  john abraham prej 07.10.11 20:16

Pershendetje Dante!

E kam degjuar shpesh kete brockull se Templaret po ruajn sekretin se Jezusi na paska femije...!

Ne rradhe te pare ju si musliman qe jeni duhet ta dini shume mire se ne Kuran Jezusi quhet Mesihu (Mesia), ndersa templaret nuk e pranonin si te tille, pse e them kete?

Templaret gjate ceremonive te tyre kishin nje ritual qe perfshinte kryqin dhe statujen e Jezusit, dhe e merrnin e vinin pertoke dhe peshtynin mbi te.
Shume njerez naiv e interpretojne kete fakt duke thene se Templaret nuk e pranonin Jezusin si bir te Perendise por si nje profet dhe keshtu peshtynin kryqin...!

Ne fakt kjo eshte nje genjeshter:
Templaret duke qene se nuk e pranonin Jezusin si Mesine ashtu siq bejne muslimanet dhe te krishtert kryenin ate veprim si kujtim te ushtarve romake qe e peshtynin Jezusin..!

Mateu 27
29 Dhe i thurėn njė kurorė me ferra, ia vunė mbi krye dhe i dhanė njė kallam nė dorėn e djathtė; dhe, duke u gjunjėzuar pėrpara tij, e pėrqeshnin duke thėnė: ``Tungjatjeta, o mbret i Judenjve!``.
30 Pastaj e pėshtynė, ia morėn kallamin dhe me tė i binin nė kokė.


Mesa duket Templaret nuk bene asgje tjeter perpos asaj qe bene ata qe deshen ta kryqezonin...!

Jezusi eshte Mesia i vertete, dhe nuk do te vije fundi pa ardhur ai.
Persa u perket templarve dhe paresise se sionit jeni mashtruar keq nga "Kodi i davincit" apo nga libri Grali i Shenjte", Paresia e sionit dhe templaret nuk ishin dhe nuk jane askush tjeter vetem se mohues te vertetes dhe "puntore" te Dexhallit (Antikrishtit)!!


john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  maqomaqo3 prej 07.10.11 23:35

JEZUSI ESHTE ZOTI YNE ,AI NUK KA FEMIJE DHE NQS DO KISHTE ZDO KISH ASGJE TE KEQE ,SEPSE PERENDITE E GREQISE SE LASHTE KISHIN AQ SHUME FEMIJE SA NUK I NUMERONIN DOT . PER TERE ATA QE MENDOJNE SE KA FEMIJE ,JEZUSI NUK KA PATUR ASNJE MAREDHENIE GJATE JETES SE TIJ .NQS DO KISH PATUR DO ISHTE E SHKRUAR NE LIBRAT E SHENJTE SEPSE SKA ASNJE GJE TE KEQE

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  dante prej 07.10.11 23:43

un nuk i kam lexuar asnjerin nga dy librat miku im, biseda me nje mikun tim francez, qe per ironi te fatit kishte mbiemrin Mason hahaha me ben te mendoj nje gje te tille, fakti qe ato peshtyn mbi kryq eshte sepse ata nuk e besojne se krishti ka vdekur ne kryq, dhe ata nuk e besonin as qe krishti ka vdekur nga dora e njeriut, ata e besojne krishtin si profet, ndryshe nga Vatikani qe pastaj e shenjteroi dhe e quajti bir i zotit, ata nuk jane nisur me asnje qellim te caktuar drejt tempullit, pervec se bastisjes dhe gjetjes se arit. Me zbulimin e shkrimit sekret u betuan per mbrojtjen e atij sekreti, dhe mendohet se grali i shenjte nuk eshte kupa ku Isai piu gjate nates se fundit, por ajo pergamene e kuqrremte qe permbante te verteten. Nuk jane antikrisht, por mbrojtesit e tij me te zjarrte

dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Equinox prej 07.10.11 23:58

Nje sekret aq i tmerrshem sa qe ...

Sipas nje deshmitari, ka pasur nje sekret aq te tmerrshem sa qe ata qe e njihnin ate do tė preferonin te humbasin jeten se sa ta zbulonin!

Ne fakt, ne Paris, tridhjete e gjashte Templar kane vdekur nen tortura pa pranuar asgje.
Vete Mjeshtri i madh, Jacques de Molay, ishte djegur me urdher te Philippe le Bel.
avatar
Equinox

268


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  maqomaqo3 prej 08.10.11 0:09

dante shkruajti:un nuk i kam lexuar asnjerin nga dy librat miku im, biseda me nje mikun tim francez, qe per ironi te fatit kishte mbiemrin Mason hahaha me ben te mendoj nje gje te tille, fakti qe ato peshtyn mbi kryq eshte sepse ata nuk e besojne se krishti ka vdekur ne kryq, dhe ata nuk e besonin as qe krishti ka vdekur nga dora e njeriut, ata e besojne krishtin si profet, ndryshe nga Vatikani qe pastaj e shenjteroi dhe e quajti bir i zotit, ata nuk jane nisur me asnje qellim te caktuar drejt tempullit, pervec se bastisjes dhe gjetjes se arit. Me zbulimin e shkrimit sekret u betuan per mbrojtjen e atij sekreti, dhe mendohet se grali i shenjte nuk eshte kupa ku Isai piu gjate nates se fundit, por ajo pergamene e kuqrremte qe permbante te verteten. Nuk jane antikrisht, por mbrojtesit e tij me te zjarrte
masonet skane asnje lidhje me krishtin . ka masone kristjane ka edhe islame .ka cifute ,ka edhe ateiste . vetem nje ekstremist shan dhe shpiken lloje -soje gjerash per free masonet . kryesisht jane ekstremiste islamike qe me marezine e tyre po nxitin urejtje per masonet .por kjo ndodh sepse masonet peshtyjne fene islame dhe kuranin dhe jo kryqin i nderuar . ska asnje kristjan qe te urreje masonet ,perkundrazi kane simpati per ta dhe maredhenie te shkelqyera . mos kene frike ekstremistet se kane rjedhur nga trute sju ka faj njeri . shkoni shikoni punen tuaj dhe kuranin ,pse mereni ju me masonet kur ata i gjykon zoti nqs jane vertet aq te keqinj ????????????
avatar
maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  dante prej 08.10.11 0:25

o miqo maqo lexoje me vemendje se ndoshta nuk flet pa lidhje. Siper shkruhet qe tempullaret mbrojne gjakun e krishtit, pse permend religjone. Ke kultur te mjaftushme per ta ber nje gje te tille, me duket se jo, prandaj ose jep argument sado pak me lidhje, ose gjej forum tjeter
avatar
dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  john abraham prej 08.10.11 12:04

dante shkruajti:un nuk i kam lexuar asnjerin nga dy librat miku im, biseda me nje mikun tim francez, qe per ironi te fatit kishte mbiemrin Mason hahaha me ben te mendoj nje gje te tille, fakti qe ato peshtyn mbi kryq eshte sepse ata nuk e besojne se krishti ka vdekur ne kryq, dhe ata nuk e besonin as qe krishti ka vdekur nga dora e njeriut, ata e besojne krishtin si profet, ndryshe nga Vatikani qe pastaj e shenjteroi dhe e quajti bir i zotit, ata nuk jane nisur me asnje qellim te caktuar drejt tempullit, pervec se bastisjes dhe gjetjes se arit. Me zbulimin e shkrimit sekret u betuan per mbrojtjen e atij sekreti, dhe mendohet se grali i shenjte nuk eshte kupa ku Isai piu gjate nates se fundit, por ajo pergamene e kuqrremte qe permbante te verteten. Nuk jane antikrisht, por mbrojtesit e tij me te zjarrte

Ne fakt une i kam lexuar te dy librat, dhe te them te drejten me 'pelqen' puna qe bene ata autore tek libri "Grali i shenjte-Gjaku i shenjte" por duhet te kuptohet se zingjiri i transmetimeve te tyre eshte copa copa dhe nuk kane arritur te bindin askend me hipotezen e tyre se templaret po na ruaken te verteten mbi Jezus Mesian.

Ju po na pohoni se "templaret nuk u nise me qellim per te gjetur dicka tek rrenojat e tempullit te solomonit".
Ok atehere do ta keni shume te thjeshte tu pergjigjeni disa pyetjeve:
1- Pse ne kohen qe u paraqiten Templaret ne Jeruzalem, me pretekstin per te mbrojtur pelegrinet; kronisti i punesuar nga vete mbreti nuk shkruajti asnje rresht te vetem mbi kete mision.?

2-Nese ishin thjesht plaqkites dhe mercenare, pse atyre ju dhane ndertesat me te mira ne Jeruzalem?

3-Pse keta nente kalores (sepse kaq ishin ne fillim) nuk preanuan te tjere ne urdher?

4-Pse Shen Bernardi ishte kaq i afert me Templaret?

Ka shume pyetje te tilla i nderuar, dhe kujdes kur pohon gjera qe bien ndesh me besimin tend.

C'fare te vertete mbante pergamena e kuqrremte qe u zbulua tani vone, a mund te ma thoni?

avatar
john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Fakiri prej 08.10.11 13:09

I nderuar john abraham a ėshtė e mundur qė Tempullarėt pas kishin gjetur nė rrėnojat e Tempullit apo mė mirė me thanė nėn fronin e Solomonit librat e magjisė(Solomin nė kohėn e tij i kishte mbledhur tė gjitha librat e tillė dhe i kishte varrosur nėn fronin e tij,pra, i kishte ndalur me ligjė ushtrimin e magjisė) dhe duke i lexuar ato shkrime filluan tė largohen nga doktrina krishter.A e mendoni kėtė si mundėsi apo kėta Tempullar qė nga fillim i krijimit tė tyre ishin anti fetar..nė qoftės kėta ishin besimtar tė krishter pa dyshim se diē i shtyri kėta ti largohen kėsaj doktrin ?!..

me respekt fakiri
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  john abraham prej 08.10.11 15:36

fakiri shkruajti:I nderuar john abraham a ėshtė e mundur qė Tempullarėt pas kishin gjetur nė rrėnojat e Tempullit apo mė mirė me thanė nėn fronin e Solomonit librat e magjisė(Solomin nė kohėn e tij i kishte mbledhur tė gjitha librat e tillė dhe i kishte varrosur nėn fronin e tij,pra, i kishte ndalur me ligjė ushtrimin e magjisė) dhe duke i lexuar ato shkrime filluan tė largohen nga doktrina krishter.A e mendoni kėtė si mundėsi apo kėta Tempullar qė nga fillim i krijimit tė tyre ishin anti fetar..nė qoftės kėta ishin besimtar tė krishter pa dyshim se diē i shtyri kėta ti largohen kėsaj doktrin ?!..

me respekt fakiri

Te them te drejten i nderuar, nuk jam i asaj ideje qe Templaret kane gjetur libra magjie, edhe pse shume muslimane percafojne kete ide une kam dyshimet e mia ne lidhje me kete... duhet patjeter specifikuar se Judejte kishin nje dhunti ne transmetimin gojor te mesimeve fetare te ndryshme dhe duke u nisur nga kjo ata mund te kene gjetur edhe ndonje mesim djallzor, qofte magjie apo e ndonje lloji tjeter.

Ne fakt une kam publikuar nje teme ne kete forum me titullin "Perandoria e LUCIFERIT" dhe nga ajo qe kam studiuar une ne libra te ndryshem jam munduar te sjell historine e komplotit boteror qe nga Jezusi dhe deri ne ditet tona; aty shpjegohet se Templaret ishin nje shpirt anti-fetar qe nga zanafilla e krijimit te tyre, dhe se keta te fundit kishin shkuar ne Jeruzalem jo per te mbrojtur pelegrinet por per te gjetur dicka qe e dinin por qe smund ta provonin.
Ajo ishte harta gjeanologjike e "Mesise se rreme" (Kundershtarit politik) qe ishte shfaqur ne kohen e Jezusit.
Qe ta bejme me te qarte sepse dikush mund te thote se ne te vertete nuk ka pasur ndonjehere Jezusi kundershtare politike...!
Kjo eshte nje ide e gabuar sepse Jezusi ka pasur me shumice kundershtare politik si ne kohen e vet, ashtu edhe me vone...pershembull ne kohen e Jezusit kane qene nje grup fetar me emrin Farisejte dhe duke lexuar biblen shohim se ky grup ishte kundra Jezusit.
Nga ana tjeter duke e ditur se Jezusi eshte Mesia i vertete dhe kete e besojne si muslimanet ashtu edhe te krishteret, ai duhej te qeveriste ne Jeruzalem, por jo, nuk e lejuan!
Ne vitet 70 ne Jeruzalem u bene kryengritje dhe sipas disa historianve, keta kryengritje i drejtonte nje "mesi", por ne e dime shume mire se Jezusi nuk ishte me ne skenen historike ne ate kohe.

Pra Mesia qe ka udhehqur rebelet kundra Romes ka qene dikush tjeter dhe jo mesia i vertete Jezusi.
Ky Mesi i rreme kishte mundur te bashkonte klasat politike te asaj kohe ne Jeruzalem dhe ti ngrinte kundra Romes; pra ky njeri ishte i kosideruar Mbret ne Jeruzalem dhe per te qene i tille duhej te kishe gjeanologji nga dera e Davidit Mesise se dyte te Izraelit.

Pra pas shtypjes se kryengritjes dhe mergimit te judejve jasht Jeruzalemit, ne tempull mund te kishte ngelur ndonje fragment qe u mungonte disa familjeve Judaike per te vertetuar se ishin nje familje mreterore, dhe Templaret kerkuan dhe gjeten pikerisht ato gjeanologji.
Te pershendes!

(P.s: shikoje nje here temen "Perandoria e LUCIFERIT)!

avatar
john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  dante prej 08.10.11 15:43

si fillim ai qe poston temen, jo vetem ktu por per te gjitha temat, mos te mendoje se ka dijenin e plote per temen ne fjale, ashtu si ju abraham, mos me shtro mua pytje si ka mundesi, sepse nuk di te te jap pergjigje, ashtu si ti po hedh hipoteza, po te pakten me nje arsyetim, jo te marra shabllon. Ti po gjete nje pasuri apo nqs tenton ta gjesh, do pranoje qe te merrje edhe te tjere me vete ? Un jo ! Un te bej kujdes te bie kunder besimit tim ? besimi im eshte hyjnor, jo ne mite te krijuar nga njerezimi. Un o vllai im i shof masonet si me te miret e klases ne nje shkolle te madhe sic eshte bota, te tejret i kane inat se jane me te afte. E kontrollojne boten, e pastaj ? Pse nuk e bere ti, un apo kushdo qe i kundershton, jo po kane lidhje me antikrishtet o ku po di une se cfare. Besimin tim nuk e zbeh asgje ne ket bote, une si kam inat cifutet, nuk i kam inat masonet, cfare sjam besimtar i mire ??? Hahaha mos u mbyllni brenda guackes se ndertuar nga dikush tjeter miq te dashur, filloni e mendoni me mendjen tuaj per nje her te vetme.
avatar
dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  john abraham prej 08.10.11 16:28

Epo atehere i nderuar Dante nese nuk ju pergjigjesh atyre pyetjeve, nuk mund te them asgje tjeter perpos se ajo qe keni thene ju mesiper eshte e gabuar dhe aspak e vertete.

Sa per te paret e klases, masonet, do te keshilloja te studioje pak me shume ne lidhje me kete teme.
avatar
john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  dante prej 08.10.11 16:34

Ne rregull atehere, nqs mendon se duke bere ato video ke gjetur te verteten, vazhdo shiko jo me larg se hunda jote. Cilat nga ato qe ke dhene eshte prove e sakte ?
avatar
dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  maqomaqo3 prej 08.10.11 18:12

dante shkruajti:o miqo maqo lexoje me vemendje se ndoshta nuk flet pa lidhje. Siper shkruhet qe tempullaret mbrojne gjakun e krishtit, pse permend religjone. Ke kultur te mjaftushme per ta ber nje gje te tille, me duket se jo, prandaj ose jep argument sado pak me lidhje, ose gjej forum tjeter
ante aligeri forum tjeter gjej ti qe je ftojke ketu ,dhe flet percatesira se une jam i vjeter dhe kam bere qendrese te forte ne kte forum ,si puna tende kane yre e kane dale me bisht nder shale shume anetare ,prandaj shiko punen tende se nuk me tregon ti mua cdo bej une .ne sje i afte per debat dhe sjep argumente largohu se seshte per ty ky forum
avatar
maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  dante prej 08.10.11 18:16

sa sme pelqen naiviteti juaj, vazhdoni te qete te humbni ne thellsin e budalleqeve qe thoni pra, kalofshi mire
avatar
dante

49


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Fakiri prej 08.10.11 18:48

I nderuar john abraham mė ėshtė mėse e qartė kjo dhunti e judejve pėr transmentimit gojor tė mėsime fetare sidomos ato tė kabbalės.
Njė gjė tė tillė tė interpretimit e bėjnė edhe nė mistikėn islame( nė gjuhėn e Tesavuffit quhet telkin pra mėnyra e ushtrimit tė posaqėm i trasmentuar gojarisht) Por diq ėshtė paksa si e dyshimt se ata Tempullarėt qė nė zanfill kishin shpirt anti fetar si pėrēudi pse asnjė kleriku tė krishter nuk i ka shkuar mendja jo qė ti luftoj nė atė kohė por sė paku qė tė i kundėrshtoj verbalisht pėr ti quajtur anti fetar..........

Ndėrsa,ngatrimi i tyre me kishėn kishte ndodhur mbasi mė nuk ja varshin farre kishės.(u bėnė tė pavaruar materialisht pra tė pasur dhe anuan nė kundėrshtim politik ndaj kishės.).Kėto vetėm mund tė supozojm se kanė qenė apo nuk kanė qene fetar dhe a kanö qenė tė devijuar nga feja apo mbasi e kanė marrur atė qė kėrkoni nė Jerusalem kanė devijuar kjo ėshtė njė pikėpyetje e madhe???????????

Pėr tė folur me konpetencė pėr tė tilla gjėra dhe qė ato tė jenė tė vertetė njeriu duhet tė jetė njeri prej tyre,sepse nga e jashtmja nuk mund tė mohoj apo tė pohoj gjė.Njeriu duhet tė futet nė grupin e tyre dhe tė thellohet nė mėsimet e tyre(tė hulumtoj besimet dhe doktrinat dhe ti pėrvetėsoj ato)qė ti zbuloj tė gjitha mendimet e fshehura tė ēdo grupacioni, nė mėnyrė qė ta ndajė tė vėrtetėn nga gėnjeshtra, traditėn burimore nga novacionet heretike………….pasi ne vetėm se flasim nga jashtė,nuk mund tė jemi burim i sigurtėpėr kėto qė themi……

me respekt fakiri
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  john abraham prej 08.10.11 19:26

Pershendetje Fakir!
Ne nuk posedojme asnje kronike te shkruar dhe te besueshme per veprimatrite e Templarve para se te shkonin ne Jeruzalem, por mund te themi se ata qe i derguan apo njerezit e vertete pas urdherit ishin shume te vetedijshem se c'fare duhej kerkuar ne Jeruzalem.

Ndersa persa i perket asaj se pse Templaret nuk u akuzuan kurre nga kisha per herezi apo magji, etj e keni plotesisht gabim sepse ne 1208 papa Inocenti III i akuzoi templaret hapur si praktikues te magjise se zeze, dhe kjo ndodhi fiks 100 vjet para se tu merrte nje fushate shkaterruese kundra templarve.
avatar
john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Fakiri prej 08.10.11 20:19

john abraham shkruajti:Pershendetje Fakir!
Ne nuk posedojme asnje kronike te shkruar dhe te besueshme per veprimatrite e Templarve para se te shkonin ne Jeruzalem, por mund te themi se ata qe i derguan apo njerezit e vertete pas urdherit ishin shume te vetedijshem se c'fare duhej kerkuar ne Jeruzalem.

Ndersa persa i perket asaj se pse Templaret nuk u akuzuan kurre nga kisha per herezi apo magji, etj e keni plotesisht gabim sepse ne 1208 papa Inocenti III i akuzoi templaret hapur si praktikues te magjise se zeze, dhe kjo ndodhi fiks 100 vjet para se tu merrte nje fushate shkaterruese kundra templarve.

Si duke pra paska diq nė lidhje me magjin e zezė.....pasi ky akuzė i u bėhet pas kthimit nga Jerusalemi (me ato libra qė ishin tė varrosur nėn fronin e Solomonit ata ndoshta e mėsuan magjinė?)...pra diēka e tillė mund tė jetė,mbasi diku mė lartė ju thatė se nuk i besoni kėsaj teorije sikur se shumica muslimane.....

me respekt fakiri
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  john abraham prej 08.10.11 20:32

Fakir, une e di shume mire se c'fare kam thene dhe po ta citoj serish:
john abraham shkruajti:Te them te drejten i nderuar, nuk jam i asaj ideje qe Templaret kane gjetur libra magjie, edhe pse shume muslimane percafojne kete ide une kam dyshimet e mia ne lidhje me kete... duhet patjeter specifikuar se Judejte kishin nje dhunti ne transmetimin gojor te mesimeve fetare te ndryshme dhe duke u nisur nga kjo ata mund te kene gjetur edhe ndonje mesim djallzor, qofte magjie apo e ndonje lloji tjeter.

Pra mesa duket une nuk e kam hudhur poshte se Templaret mund te kene gjetur shkrime qe kane te bejne me magjine (keto te fundit jane transmetuar dhe shkruar nga rabine dhe skribe te ndryshem)

Pra i nderuar do te ishte me e drejte te mos luani me fjalet e mia.
Te pershendes!



avatar
john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Fakiri prej 08.10.11 21:35

john abraham shkruajti:Fakir, une e di shume mire se c'fare kam thene ...
Pra mesa duket une nuk e kam hudhur poshte se Templaret mund te kene gjetur shkrime qe kane te bejne me magjine (keto te fundit jane transmetuar dhe shkruar nga rabine dhe skribe te ndryshem)

Pra i nderuar do te ishte me e drejte te mos luani me fjalet e mia.
Te pershendes!



Unė nuk luaj me fjalėt tė askujt i nderuar john abraham......ju patėt dyshime ndėrsa pastaj po ato dyshim nuk ishin mė dyshime dhe shkruajtėt se nė vitin 1208 papa Inocenti III i akuzoi templarėt hapur si praktikues te magjise se zeze kėtė qė e shkruajte si mbrojtje mu duke se tė gjitha shkrimet e bėra i ke me hamendje njeri duhet tė mos shkruaj asgjė qė ėshtė nė dyshim nė qoftėse atė mbas pak do ta ndryshoj.Njė thėnjė nga imam Aliu zotėri i nderuar "Nuk mund t'i thuhet dijetar atij, tė cilit duhet t i pėrshtatesh patjetėr dhe nė mėnyrė tė pashmangshme." kėtė kėrkoni ju, keni dije(edhe pse me dyshime) prap se prap kėrkon qė ne tė pėrshtatemi asaj qė thuan dhe shkruani ju

me respekt fakiri
avatar
Fakiri

1035


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  john abraham prej 09.10.11 12:28

I nderuar une e kam bere te ditur ate qe besoj une ne lidhje me Templaret, dhe nuk ka asgje dyshuese nga ana ime ne lidhje me kete...!

Sa per librat e magjise une thashe se dyshoj se mund te kene gjetur ato libra qe kane qene ne kohen e Solomonit sepse tempulli eshte ndertuar me shume se njehere qe nga koha e Solomonit, por nuk ka aspak dyshim se Templaret fituan njohuri pas germimeve ne tempull, ose te pakten keshtu duket nga historia e servirur.

Mesimet kabaliste kane qene misime te njohura ne Jeruzalem dhe mund te kene pasur edhe tekste te shkruara qe Judejte mund ti kene fshehur ne tempull gjate kryengritjeve Zelote; bashke me keto tekste judejte fshehen edhe gjeanologji te familjeve mbreterore qe me vone shkuan per ti gjetur Templaret....

Kjo eshte ajo qe them dhe besoj une!

Pershendetje!

avatar
john abraham

347


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Odin prej 12.12.11 21:49

Sekreti i Templarėve



Templarėt janė ndoshta njė prej pyetjeve mė intriguese tė kulturės. Si rend janė themeluar nė vitin nėtėmbėdhjetė pas fushatės sė parė tė krizės (1096 deri nė 1099).

Nė vitin 1118, themeluesi i kėtij rendi, Hygo de Pajen, ka udhėtuar pėr nė Tokėn e Shenjtė me qėllim qė tė formojė rend, detyra e tė cilit do tė ishte mbrojtja e pelegrinėve gjatė udhėtimit tė tyre pėr nė Jeruzalem. Nė vitin 1128 ky rend ėshtė oficializuar edhe nga Papa Inosent i tretė dhe ėshtė bėrė i njohur nė mbarė Evropė, falė Bernardit nga Kleruksi.

Dy vite mė vonė Hygo de Paje kthehet nė Jeruzalem me anėtarė tė rinj tė rendit. Templarėt atėherė ishin nė njė numėr prej 300 kalorėsish, tė cilėt ishin tė njohur pėr guximin e tyre nė beteja, por edhe pėr jetėn e tyre modeste. Templarėt kaluan nė rendin e ushtarėve. Pėr reputacionin e tyre dėshmon edhe fakti se udhėheqėsi i Tokės sė Shenjtė u ka dhėnė njė pjesė tė oborrit tė vet nė Jeruzalem qė tė qėndrojnė aty.

Nė atė moment fillon njė prej mistereve mė tė mėdha tė qytetėrimit perėndimor. Nėn vendin e tyre pėr pushim "rastėsisht" ishin mbetjet e njė tempulli tė vjetėr, tė cilin e kishte ndėrtuar Solomoni. A e kanė zgjedhur templarėt rastėsisht vendin ku qenė vendosur apo ka qenė njė plan i punuar me kujdes?

T'i anashkalojmė hyrjet e gjata historike, pas rebelimit tė parė tė hebrenjve nėn Perandoninė romake (nga viti 66 deri 70 tė erės sė re), sipas disa burimeve ata kanė pritur hakmarrje nga legjionet romake dhe shumė gjėra tė ēmuara i kanė fshehur nė hapėsirat e tempullit i cili mė vonė ėshtė shkatėrruar.

Prandaj mund tė them se templarėt kanė qenė kėrkues tė arit dhe gjėrave tė ēmuara qė janė fshehur gjatė rebelimit hebre.

Megjithatė, a ėshtė kjo e gjithė e vėrteta?
avatar
Odin

614


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Luli prej 13.12.11 8:23

Urdhri i Templarėve

Mė 14 janar 112 Kisha katolike miratoi formalisht Urdhrin e Templarėve nė Kėshillin e Trojesit nė Francė. Ushtarėt e Besės dhe tė varfėr tė Krishtit dhe tė Tempullit tė Solomonit, tė njohur zakonisht si Kalorėsit Templarė, Urdhri i Tempullit ose thjesht Templarėt, ishin ndėrmjet urdhrave mė tė famshėm ushtarakė tė krishterimit Perėndimor.

Organizata ekzistoi pėrafėrsisht pėr dy shekuj nė Mesjetė. Njohur zyrtarisht nga Kisha katolike mė 14 janar 1129, Urdhri u bė njė ent bamirės nė tė gjitha vendet e krishtera dhe u rrit me shpejtėsi nė numėr dhe fuqi. Kalorėsit Templarė nė mantelet e tyre tė bardha tė dallueshme me njė kryq tė kuq, ishin ndėr mė tė aftit e njėsive luftarake tė Kryqėzatave.

Pjesa joushtarake e Urdhrit menaxhonte njė infrastrukturė ekonomike tė madhe, duke shpikur teknika financiare qė ishin forma e parė e bankave dhe duke ndėrtuar shumė fortifikime nėpėr Europė dhe Tokėn e Shenjtė.

Ekzistenca e Templarėve lidhet ngushtė me Kryqėzatat dhe kur Toka e Shenjtė u humb nė luftė mbėshtetja pėr Urdhrin u zbeh. Zėrat rreth ceremonisė hapėse sekrete tė Templarėve krijuan mosbesime dhe mbreti Filip IV i Francės nė borxhe tė mėdha ndaj Urdhrit pėrfitoi nga situata.

Nė vitin 1307 shumė prej anėtarėve tė Urdhrit nė Francė u arrestuan, u torturuan dhe dhanė dėshmi false e mė pas u dogjėn nė turrėn e druve.

Nėn trysninė e mbretit Filip, Papa Klementi V e shpėrndau Urdhrin nė vitin 1312.

Zhdukja e papritur e njė pjese tė madhe tė infrastrukturės europiane u dha hov spekulimeve dhe legjendave, tė cilat e kanė mbajtur emrin Templar tė gjallė deri nė ditėt e sotme.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  FM prej 15.12.11 19:13

Templarėt

Kaloresit e Tempullit jane themeluar diku nga shekulli i 11-te, ne Jeruzalem nga Te Urtet e Sionit [Prieure de Sion] me qellimin e vetem per te ruajtur reliket e mbetura te Jezusit dhe per te siguruar nje mbrojtje ushtarake per udhetaret fetare gjate peligrinazhit te tyre per ne Qytetin e Shenjte.

Aktet origjinale tė gjyqit qė shkatėrroi Urdhrin e Krishterė janė gjetur nė 2001 nė arkivat sekrete tė Vatikanit.Dosja kujtohej e humbur dhe u kishte shpėtuar studiuesve nga njė gabim nė regjistrim. Vatikani e boton vetėm nė 799 kopje.

Templarėt, emri i plotė i tė cilėve ishte “Shokėt e varfėr tė Krishtit dhe tė Tempullit tė Salomonit”, ishin ndėr tė parėt dhe urdhrat ushtarak mė tė njohur kristianė. Origjina e tyre nis nė vitet 1118-1120, menjėherė pas kryqėzatės sė parė tė 1096-ės.

Ky urdhėr u ngrit pėr tė ndihmuar mbretėrinė e re tė Jeruzalemit tė rezistonte ndaj sulmeve muslimane dhe pėrė tė siguruar mbrojtjen e pelegrinėve tė shumtė europianė qė vizitonin Jeruzalemin pas pushtimit.

Urdhri u zyrtarizua mė 29 mars tė viti 1139 dhe u shkatėrruar pėrfundimisht mes viteve 1312 e il 1314. Gjithashtu Templarėt janė mbajtur si rojet e Gralit tė Shenjtė, kupa e pėrdorur nga Krishti para kryqėzimit tė tij. U akuzuan pėr herezi nga mbreti i Francės Filippo IV dhe u dogjėn nė turrėn e druve. Edhe sot ėshtė ende i hapur debati mbi bazėn e akuzave qė u ngritėn ndaj tyre.

Templarėt u akuzuan se mohonin Krishtin, pėshtynin mbi kryq, pėr sjellje sadoiste dhe se adhuronin njė idhull barbar si Baphomet. Studimet mė tė fundit i mėshojnė gjithnjė e mė shumė teorisė se e vėrteta e shpėrbėrjes sė Urdhrit ishte njė kurth i ngritur nga mbreti i Francės Filippo IV.

Ndėrsa mbreti gjendej pa asnjė lek, Urdhri rezultonte pronar i pallateve, kėshtjellave, vendstrehimeve, njė thesar i tėrė. Me sa duket mbreti, pasi tentoi mė kot tė bėhej pjesė e Urdhėrit, urdhėroi tė gjithė kėshilltarėt e tij tė ngrinin akuza tė prera ndaj Templarėve dhe tė kėrkonte ndėrhyrjen e papatit.

Kur Kisha e kuptoi se kishte dėnuar gabimisht Templarėt si pasojė e manipulimit, ishte tepėr vonė.

Pas 700 vjetėsh historia e Templarėve, urdhėrit aq tė pėrfolur kristian do tė zbulohet pėrmes njė botimi me dokumenta sekrete tė ruajtura nė arkivat e Vatikanit. Njė vepėr e ēmuar dhe shumė sekrete e cila u prezantua nė sallėn Vecchia del Sinodo, nė Vatikan.

Nė faqet e kėsaj vepre do tė vijnė dėshmi tė reja pėr kėtė urdhėr qė u pėrndoq, u quajtėn heretik dhe i shfarosėn. “Proēesi kundra Templarėve” do tė bazohet nė Foglio di Chinon, njė pergamen e zbuluar nė vitin 2001 nga profesoresha Barbara Frale nė arkivin sekret tė Vatikanit.

Nė fakt kjo dosje qė mbante tė fshehtat e mėdha tė Temparėve kujtohej e humbur. Ka qenė pikėrisht Arkivi qė ka vendosur tė botojė atė qė ende pa dalė nė qarkullim konsiderohet njė vepėr monumentale. “Ėshtė njė moment historik pasi ėshtė hera e parė qė kėto dokumente nxirren nga Vatikani, i cili na dha edhe tė drejtėn pėr ta kthyer kėtė botim nė njė projekt tė madh.

Asgjė mė parė nuk u ka ofruar studiuesve dokumenta origjinale mbi gjyqin e Templarėve”, shprehet Barbara Frale, njė studiuese e mesjetės nė Arkivat Sekrete tė Vatikanit. Urdhėri mesjetar kristian, i akuzuar pėr herezi dhe skandale seksuale pas 7 shekujsh do tė ketė njė kėndvėshtrim tjetėr nga ai i ofruar deri mė tani.

Historia e tyre ndėr kėta shekuj ka ngjallur gjithnjė interes dhe parė me dyshime deri dhe ėshtė bėrė pjesė e veprave letrare dhe prodhimeve kinematografike tė realizuara mbi kėto motive.

Tronditja e madhe qė u pasua me reagime tė shumta nga Vatikani ishte edhe botimi i romanit “Kodi i da Vinēit” i autorit Dan Broėn. Botimi qė thuhet se do tė jetė njė riprodhim besnik i origjinalėve, do tė jetė shumė i kufizuar.

Vatikani ka menduar pėr vetėm 799 ekzemplarė. Papa Benedikt do tė jetė i pari qė do tė marrė kėtė set. “Ėshtė njė vepėr e rėndėsishme. Pėrmban dokumentat mė tė fundit tė kėsaj ēėshtje bashkė me pergamenėn origjinale qė ėshtė gjetur nė Vatikan”, shprehet historiani Franco

Cardini, i cili do tė jetė i pranishėm nė prezantimin e volumit. Pėrgamena ėshtė shkruar nė vitin 1312, vit i shthurjes sė Urdhėrit nga papa. Sipas Cardinit “E drejta e papės ishte qė tė mos e njihte kėtė urdhėr, por nuk e dėnoi kurrė”.

Foglio di Chinon, qė pėr shekuj me radhė i ka shpėtuar vėmendjes sė studiuesve pėr shkak tė njė gabimi qė ishte bėrė nė shekullin e XVII-tė, do tė hedhė njė dritė tė re mbi fundit e njė prej Urdhrave mė tė famshėm tė botės, e mbi tė gjitha dėshmon se hirėsia e tij nuk e konsideronte heretik. “dėnimi pėr herezi ėshtė bazuar nė rrėfimet e disa Templarėve, por qė mė vonė u tėrhoqėn dhe pėr kėtė arsye u dėnuan”, shprehet

Te Urtet e Sionit ishin nje Urdher fetar i themeluar ne Malin Sion ne Jeruzalem. Urdheri i vuri qellimin vetes qe te mbronte dhe te rregjistronte trashegimine e Jezusit dhe te Shtepise se Davidit.

Duke perdorur cdo rruge dhe menyre te mundeshme Te Urtet e Sionit arriten te gjenin dhe te merrnin cdo relik te mbetur. Keto relike ju besuan per ti ruajtur Kaloresve te Tempullit. Jam i mrekulluar me autoret e librit Holy Blood, Holy Grail dhe informacionin qe ata kane zbuluar.

Por me shume jam i shtangur nga paaftesia e tyre per te vene sebashku pjeset e mozaikut. Thesari i fshehur ne France nuk eshte thesari i Tempullit te Izraelit. Eshte vete Holy Grail, manteli i Jezusit, pjeset e mebtura nga Kryqi i Kryqezimit dhe, sipas informacioneve qe kam, mbeturina kockash te dikujt.

Nese me kane thene te verteten, atehere realiteti i atyre kockave do trondisin boten mbare nga themelet. Reliket jane te fshehura ne France. E di vendin se ku dhe po ashtu e dine dhe autoret e librit, por ata nuk e dine qe ne fakt e dine vendin.

Adam Weishaupt ishte nje prift jezuit dhe nje i Nisur i Illuminatit. Dega qe ai themeloi ne Gjermani ishte e njejta ajo qe diskutuam me siper. Lidhja me jezuitet eshte shume e rendesishme sic do e shikoni me vone ne kete material.

Studiuesit ne pergjithesi bien dakort qe ai u financua nga Shtepia Rothschild. Weishaupt mbronte idene e zhdukjes se prones private, zhdukjen e patriotizmit, zhdukjen e te gjitha qeveria nacionale, zhdukjen e pasurise se trasheguar, zhdukjen e jetes familjare si nje qelize ku jane mbeshtetur te gjitha civilizimet si dhe zhdukja e cdo forme besimi fetar ekzistues ne menyre qe ideologjia e totalitarizmit mund te imponohet kollaj mbi njerezimin.

Ne te njejtin vit kur ai themeloi Illuminatin, Weishaupt publikoi Pasurine e Kombeve, libri i cili krijoi bazat e Kapitalizmit dhe te Revolucionit Industrial. Nuk eshte aspak rastesi qe Deklarata per Pavaresi eshte shkruar ne te njejtin vit.

Ne anen e perparme te Stemes se Madhe te Shteteve te Bashkuara kush eshte i mencur se ka te veshtire te dalloje Syrin qe Sheh Cdo Gje si dhe shenja te tjera te Vellazerise se Gjarperit.

Cdo doktrine ishte e njejta. Te dhenat dhe studimet konfirmojne se Illuminati i Weishaupt ishte i njejte me Te Ndricuarit e Afganistanit dhe kulte te tjera qe e quanin veten e tyre “te ndricuar”.

Alumbradosit e Spanjes ishin te njejte me Guerinetet e Ndricuar te Frances.

Ne Shtetet e Bashkuara ata njiheshin me emrin Klubi Jakobin. Sekrete mbi sekrete dhe vetem sekrete... por gjithmone berthama ishte Vellazeria.

Mendoj se Weishaupt u tradhetua dhe u manipulua qe te persekutohej sepse ai injoroi rregullin qe fjala Illuminati ose ekzistenca e Vellazerise nuk duhej te eskpozohej kurre ne publik.

Megjithate ekspozimi qe ai beri pati nje vlere te madhe per vete Vellazerine sepse ju lejoin atyre te shperndanin lajmin qe Illuminati ekziston por qe u shkaterrua dhe nuk eshte me pjese e realitetit. Kjo i mundeson anetareve te tij qe te kundershtojne idene e konspiracise. Ne kete rast mund te jete dhe ana tjeter e medaljes qe Weishaupt nuk u tradhetua por veproi sic u urdherua te vepronte.

Ai ka thene: “Fuqia me e madhe e Urdherit tone qendron tek fshehtesia e tij, asgje nuk ndodh ne emer te tij dhe gjithmone mbulohet nga nje emer tjeter dhe profesion tjeter.”

Dyshimet se organizatat Freemasone u infiltruan nga Illuminati gjate periudhes se Weishaupt jane mbrockulla. Freemasonet ne rrangjet e tyre te larta gjithmone kane perbere zemren e Illuminatit dhe kjo eshte arsyeja pse i moren ne mbrojtje dhe i fshehen me aq deshire pjestaret e grupit te Weishaupt.

Ju nuk besoni me te vertete qe nese Freemasonet do ishin nje organizate e thjeshte vellazerore do rrezikonin aq shume te fshihnin ne gjirin e tyre anetare te nje organizate te jashteligjshme dhe te denueshme nga gjithe monarkite e Europes. Jane vete autoret Freemasone ata qe shperndane mitin qe Adam Weishaupt ishte themeluesi i Illuminatit dhe se Illuminati u shkaterrua qe te mos rilinde me kurre.
avatar
FM

1190


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Gon! prej 25.01.12 9:16

Urdheri i Tempullit dhe Templaret



Kemi degjuar dhe kemi lexuar aq shume per ta. Kohet e fundit atyre u eshte dhene edhe nje rendesi mjaft e madhe nga autore te ndryshem filmash e librash. Megjithate duhet te mesojme qe te mos besojme gjthshka qe lexojme apo degjojme.

Ne shekullin e 21-te eshte hedhur balte dhe eshte krijuar nje fryme kospiracioni rreth memories se miljarda kavaliereve templare, qe 900 vjet me pare, kane veshur mantelin me shenjen e kryqit.

Eshte e vertete qe edhe ne shekujt e meparshem kishte dyshime mbi “Urdherin e Tempullit”, sidomos mbi faktin nese keta vertet nuk ekzistonin me qe me vdekjen e Mjeshtrit te Madh De Molay ne vitin 1314, apo nese kishin vazhduar ne menyre sekrete veprimtarine e tyre.

Duke e marre te mireqene qe ne nje menyre apo ne tjetren, dicka i ka mbijetuar denimit te Filipit dhe Papa Klementit te V, duke i dhene origjinen nje dinastie me shume Mjeshter te Medhenj, organizata mori pamjen me shume te nje shoqerie te fshehte se sa Urdheri i Templareve.

Nuk mund te mohohet qe ne shekullin e XVIII te drejtoheshin nga personazhe te njohur te masonerise. Ka disa teori qe ishin pikerisht templaret e shpetuar nga persekutimet qe i kishin dhene origjine ritit masonik skocez.

Analogjite ne fakt jane te shumta, por per ceshtje kronologjie, mund te mbeshtetet teza qe Masoneria eshte frymezuar nga Urdheri I Templareve por kjo nuk do te thote qe ajo e ka patur origjinen prej tyre.

Gjate Luftes se Dyte Boterore, ndahet nje grup qe deri me atehere ishte i bashkuar, dhe formohen dy te tjere qe kane ardhur deri tek ne: O.S.M.T.J. - Ordre Souverain et Militaire du Temple de Jerusalem, qe eshte trashegimtar i linjes se meparshme, dhe O.S.M.T.H. -Ordo Supremus Militaris Templi Hierosolymitani qe eshte krijues te dinastise se re.

Nese me pare nga ky episod asnje kavalier as nuk do te kishte guxuar te ndahej nga Urdheri per te krijuar nje tjeter, me ndarjen qe u be me siper, te gjithe e gjeten kete kurajo!

Mendohet qe tani ne bote ekzistojne me shume se 50 ndarje nga origjinalja, dhe rreth 400 shoqeri qe jane autoidentifikuar vazhduese te tradites. Kjo ka qene e mundur fale Rregullit te Kavaliereve sipas te cilit cdo Kavalier qe i eshte dhene zyrtarisht ky titull, mund te jape nje titull.

Dhe keshtu jane krijuar pafund grupe te reja.

Ne fakt problem i vertete fillon me vete deklarimin e Mjeshtrave te medhenj dhe Prioreve, pasi vete rregulli i Kavaliereve parashikonte qe kjo detyre mund te jepej ekskluzivisht nga te gjithe kopanite e Urdherit dhe jo nga komaderite.

Sipas te dhenave te koheve te fundit, ekziston nje mundesi per ribashkimin e te gjithe grupeve te Teplareve dhe te Neotemplareve, ne menyre qe te kishte nje Urdher te vetem te shperndare ne te gjithe bote.

A e dinit qe ne epoken e pezullimit te Urdherit te Tempullit (sepse dokumentat flasin qarte: Urdheri u pezullua dhe nuk u shtyp), te gjitha te mirat material te Templareve u transferuar ne Urdherin Spitalor te Shen Jovanit, qe eshte aktualisht Urdheri i Maltes (SMOM)?

Behet fjale qe me parate e sotme te flitej per miljarda euro ne toke, posedime, keshtjella, dhe ndertesa.

Ne Rome, S.M.O.M-I ishte Templare, nje pjese e Fori Imperiali, aktualisht prone e “Maltesi” ishte Templare. Lista do te ishte e pafundme por mjafton vetem kaq qe te arrini te kuptoni se si disa Urdhera tani te njohur nga Vatiani kane arritur te ndertojne fuqine e tyre politike dhe ekonomike mbi nje trashegimi te Templareve.

Ashtu si u permend me pare, sot ekzistojne dy ndarje kryesore Neotemplaresh: OSMTH, dhe OSMTJ. Ne fakt ka edhe grupe te tjera qe jane te mbushur me shpirt besimtar (Madje ka nga ata qe pretedojne qe kane marre nje njohje nga Vatikani), por megjithate keto grupe nuk kane dokumentat e nevojshem per te bere lidhjen mes tyre dhe degeve fillestare te pakten me nje vazhdimesi minimale te tradicionalitetit.

Qe keta Urdhera Templaresh fshehin ende ndone sekret, kjo mund te jete e vertete. Por nje gje eshte e sigurt; ne Udherat Templare te sotem, mos prisni qe te gjeni gjera si magjia, okultizmi, dhe “Priorate te Sijonit”, por do te gjeni nje forme te re zhvllimi shpirteror, te bazuar ne thjeshtesine dhe ne njohjen e tjetrin nepermjet bazave njerezore.

Eshte e vertete qe templaret jane te fshehur nga ajo re misteri qe i ka ndjekur neper shekuj e shekuj, por megjithate realiteti i sotmem eshte shume me i ndryshem dhe me pak i mbuluar me mister nga ajo qe mund te prese secili prej nesh qe te gjeje ne nje Urdher te tille.
avatar
Gon!

604


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Templierėt

Mesazh  Zattoo prej 23.05.12 0:22

Templierėt dhe kuptimi i fjalės “Bristol”
Pikepamje Islamike



Politikėn botėrore e udhėheqin sot njė grup i vogėl i bankierėve Kabalist, tė cilėt synojnė qė nė botė tė infiltrojnė dogmėn e tyre. Ky grup i bankierėve udhėhiqet nga familja e Rotshildėve, tė cilėt kanė nėn kontrollin e tyre masonėt dhe shumė shoqėri sekrete. Dihet mirė se kėto shoqėri okultiste tė fshehta kanė si bazė tė besimit tė tyre simbolet e lashta pagane, zotat pagan si dhe vende antike.

Prejardhja e tyre daton qė nga koha e luftėrave tė kryqėzatave, prandaj edhe thuhet se masoneria e sotme e ka prejardhjen nga kalorėsit tempullarė. David Icke thotė: “…Masoneria kishte lindur nė Tokėn e Shenjtė nė kohėn e kryqėzatave (Kalorėsve Tempullarė) dhe jo midis muratorėve”.1 Tamplierėt apo emri i tyre i plotė Bashkėluftėtarėt e varfėr tė Jezu Krishtit dhe Tempulli i Solomonit (The Poor Fellow-Soldiers of Jesus Christ and the Temple of Solomon), ishte formuar nė vitin 1118, apo, 20 vite pasi luftėtarėt e Kryqėzatave pushtuan Jerusalemin. (Luftėrat e Kryqėzatave filluan nė vitin 1096, kurse organizator i kėsaj ushtrie ishte Papa Urbani II i cili thirrjen e bėri nė emėr tė varrit tė shenjtė dhe udhėtim tė sigurt pėr pelegrinėt krishterė.

Jerusalemi pushtohet nga krishterėt nė vitin 1099. Por nė vitin -1187-1192 pas ekspeditės sė tretė kryqtarė, Salahudin Ejjubi arriti ta ēliroj Palestinėn nga ushtria Krishtere.)*. Themeluesit e rendit ishin dy kalorės francezė, Hugh de Payens dhe Godfrey de St.Omar.

Nė fillim ishin 9 anėtarė, por rendi vazhdimisht rritej. Arsyeja qė ata emėroheshin sipas Tempullit tė Solomonit ishte vendi qė ata zgjodhėn pėr bazė, e ai ishte bazamenti i Tempullit ku gjendeshin mbeturinat e Tempullit. Ishte lokaliteti i njėjtė ku gjendeshin edhe Kubeja (Koka) e Shkėmbit (Dome of the Rock) apo (Kubbetus-Sahra). Tamplierėt u vetėquajtėn “luftėtarė tė varfėr”, por pėr njė kohė shumė tė shkurtėr u bėnė shumė tė pasur.

Pelegrinėt e krishterė, qė vinin nga Evropa nė Palestinė, ishin nėn kontroll tė plotė tė kėtij rendi, e qė me tė hollat e tyre ata u bėnė shumė tė pasur. Thuhet se Templierėt duke gėrmuar nėn vendin e pallatit tė Sulejmanit a.s. gjetėn njė pasuri historike, saqė kur u kthyen nė Francė, kėtyre ushtarėve iu nėnshtruan edhe mbretėrit. Kėto gėrmime kishin pėrfunduar mė 1127.2

Por, ēka ishte ajo qė gjetėn nėn rrėnoja kėto ushtarė? Nė periudhėn e sundimit tė Babilonisė, (Babilonia, ishte kryeqyteti i Mesopotamisė, qė gjendet nė Irakun e sotėm, i formuar nė vitin 1696-1654 p.e.s. nga Hamurabi, emri Babilyon, d.m.th. dera e zotit)3 ashtu siē na pėrshkruhet nė Kur`an (Bekare, 101-102) se nė Babiloni, Zoti xh.sh. kishte dėrguar dy melek tė cilėt quheshin Harut dhe Marut, tė cilėt u tregonin njerėzve pėr realitetin e magjisė, pasi nė Babiloni ishte e pėrhapur shumė magjia.

Bile sipas disa analistėve, thuhet se Babilonia e arriti sundimin e saj pėrmes ndihmės sė djajve dhe magjisė. Kurse me ardhjen e Sulejmanit (Solomoni) a.s. (1011-931 p.e.s.), ky e mposhtė kėtė perandori dhe vė nėn kontrollin e tij fuqitė e djajve, si dhe merr librat e tyre tė magjisė, dhe i varros nėn pallatin e tij.

Kėtė mund ta lexoni edhe nė Tefsirin e Ibn Kethirit r.a. i cili nė koment tė ajetit 102 tė sures Bekare, thotė: “Djajtė ngjiteshin nė qiell qė t`i pėrgjonin bisedat e melekėve pėr vdekjet, tė fshehtat, apo gjėrat tjera qė ndodhin nė tokė. Pas kėsaj, ato ua sillnin kėto informata fallxhorėve, qė pastaj pėr kėto gjėra u flisnin njerėzve.

Njerėzit binden ashtu si u thonė magjistarėt. …Njerėzit kėto gjėra i shėnonin nė libra, ndėrsa nė mesin e hebrenjve u pėrhap bindja se xhinėt e dijnė tė fshehtėn. Pas kėsaj u dėrgua si Pejgamber Sulejmani a.s. i cili i mblodhi kėto libra dhe i futi nė njė arkė dhe kėtė arkė e varrosi nė dhe, nėn fronin e tij, ndaj pėr kėtė secili djall qė tentonte t`i afrohet fronit tė tij, digjej. Ai tha: Nėse dėgjoj ndonjėrin duke thėnė se djajtė e dinė tė fshehtėn, do t`ia pres kokėn.

Por, kur vdiq Sulejmani a.s. dhe kur mbaruan edhe dijetarėt qė e dinin kėtė gjė qė bėri Sulejmani a.s. erdhėn pasuesit e tyre, ndėrkaq shejtani u shndėrrua nė formė tė njeriut dhe shkoi te njė grup i Beni Israilitėve e u tha: A t`u tregoj pėr njė arkė thesari tė cilėn kurrė nuk do tė mund ta harxhoni? Ata thanė: Gjithsesi. Atėherė, Shejtani tha: Groponi nėn fron dhe shkoi bashkė me ta, ua tregoj vendin, ndėrkaq vet qėndroi anash.

Ata i thanė: Afrohu, ndėrkaq ai u tha: Jo, sepse unė kėtu jam nė duart tuaja. Nėse nuk e gjeni arkėn, atėherė mė mbytni mua. Ata gropuan dhe e gjetėn arkėn me libra. Kur e nxorėn, shejtani tha: Sulejmani i kontrollonte njerėzit, djajtė, xhinėt dhe shpezėt me kėtė magji dhe pas kėsaj menjėherė ia mbathi dhe humbi. Nė kėtė mėnyrė u pėrhap nė popull se Sulejmani a.s. ka qenė magjistar, ndėrkaq kėta libra i morėn izraelitėt…”4 Pra, Ibn Kethiri jetoi prej 1302-1373, nė periudhėn pas Templierėve dhe luftėrave tė kryqėzatave. Mu nė periudhėn kur informata pėr kėtė ishte e freskėt.

Pasi Templierėt gjetėn kėtė pasuri tė madhe dhe kėto libra nėn pallatin e Sulejmanit a.s. (ku shohim se edhe sot e kėsaj dite vazhdojnė gėrmimet nė kėtė rajon, andaj edhe ėshtė shumė e njohur nė masoneri Tempulli i Solomonit) kthehen nė Francė, ku edhe mbretėrit u nėnshtrohen, e kėta bėhen njė shtet brenda shtetit. Por mė pas, kur kėta paraqesin kėrcėnim pėr sigurinė dhe sundimin e Kishės, fillojnė tė ndiqen nga ana e Kishės Romake.

Gjatė vitit 1306 Urdhri i Tempullarėve ishte bė aq shumė i fuqishėm sa ngjalli xhelozi tek mbreti i Francės, Filipi i IV, e ky nė bashkėpunim me papėn e Vatikanit, papa Klementi V, komplotoi njė sulm pėr zhdukjen dhe eliminimin e kėtij urdhri Tempullarė. Tė premten, mė 13 Tetor 1307 fillon zhdukja dhe ndjekja e Tempullarėve prej France. Ata u akuzuan se zhvillojnė praktika fetare fe mohuese (Blasfemi), homoseksualizėm dhe magji tė zezė.5 Pas gjykimit tė gjatė, shumė Tamplierė pranuan se ishin heretikė, kishin refuzuar fenė e krishterė dhe kanė ofenduar Jezusin nė meshat e tyre.

Pėrfundimisht, udhėheqėsit e Tamplierėve qė veten e quanin “grandmasters” apo “kryetarė tė urdhrit”, duke filluar qė nga kryesori i tyre, Jacques de Molay, ekzekutohen mė 1314 me urdhrin e Kishės dhe mbretit. Shumica e tyre u futėn nė burg, ashtu qė rendi u shpėrbė dhe zyrtarisht pushojnė sė ekzistuari.

Njė pjesė e madhe e kėtyre ushtarėve pas fillimit tė spastrimit, arrijnė tė ikin nė Skoci, vend ku kisha kishte humbur autoritetin e saj, kurse mbreti i Skocisė, Robert Bruce, i morri nė mbrojtje. Aty filluan tė organizohen, dhe formuan shoqėri tė tyre, u infiltruan nė Gilderin-ėn (shoqatėn) mė tė rėndėsishme nė Britaninė e mesjetės- lozhėn (degėn) e muratorėve dhe pėrfundimisht ata morėn nėn kontroll kėto lozha. Lozha e muratorėve ndėrroi emrin dhe nė fillim tė periudhės bashkėkohore, e quajnė veten “lozha masonike”.

Rituali skocez ėshtė dega mė e vjetėr e Masonerisė, ku i ka fillet nė fillim tė shek. tė 14-tė, nga Tamplierėt qė u arratisėn nė Skoci. Kėshtu qė, emrat e dhėnė shkallėve mė tė larta nė Ritualin Skocez janė titujt qė u janė dhėnė kalorėsve nė rendin e Tamplierėve. Kėta tituj pėrdoren edhe sot. Shkurtimisht, Tamplierėt nuk janė zhdukur, por filozofia, besimi dhe ritualet e tyre ende vazhdojnė nėn maskėn e Frankmasonerisė.

Ēfarė kuptimi ka fjala “BRISTOL” pėr Templierėt dhe masonėt

Ky emėr ėshtė i njė qyteti qė gjindet nė Anglinė Perėndimore, ku prej kėtu, nga porti Tempullar i Bristolit, niset John Kabbot, njė italian, pėr tė zbuluar Tokėn e Re, Skocinė e Re dhe Amerikėn Veriore. Kėtė e realizon pesė vjet pas Kolombos. Toponimi “Bristol” rrjedh nga perėndesha Baratia, zot i Fenikasve, kurse qyteti Bristol ishte njė qendėr e Kalorėsve Tempullarė. Po ashtu Komiteti i 26-ve e ka selinė nė kėtė qytet. Kjo ėshtė njė njėsi e zgjedhur agjentėsh tė fshehtė Britanik.6

Pra, ky emėr ėshtė i njė zoti pagan, i cili adhurohej po ashtu nga ushtarėt Tempullarė, ku edhe sot e kėsaj dite, shoqėritė okulte, adhurojnė zota Egjiptas, Babilonas, Akadian, Fenikas, etj. Edhe shumė vende tjera publike apo objekte mbajnė sot kėtė emėr, si p.sh. ura Bristol, e ndėrtuar mė 1760 nė Angli, Katedralja Bristol, ndėrtuar mė 1685, Aeroporti Bristol i ndėrtuar mė 1930, Hotel Bristol nėpėr tė gjithė Europėn, mė shumė nė Zvicėr, Restorant Le Bristol nė Visp-Zvicėr, etj.


Hoteli Bristol nė Shkup

Por, ky emėr haset edhe nė Maqedoni, ku nė Shkup, kemi njė hotel me emrin Hotel Bristol. Gjendet nė rrugėn Marshall Tito pn. Shkup 1000, por ēka e bėn tė veēantė kėtė hotel?

Nė kėtė hotel, nė vitin 1931 themelohet shoqata “Rotary Club” nė Hotelin “Bristol” nė Shkup, nėn numrin rendor “Rotary club nr. 3474”, (Rotary club ėshtė njė shoqatė e pėrhapur kudo nė botė, e themeluar nė 23-02-1905 nga Paul P.Harris. Kjo organizatė numėron sot 33.976 klube dhe 1.22 milion anėtar, si dhe ka lidhje tė ngushta me masonerinė).

Po ashtu, pėrballė kėtij hoteli mė 3-10-1995, u krye atentat ndaj kryetarit tė Maqedonisė, Kiro Gligorov, (Tė kujtojmė John F.Kenedi, tė cilin e vranė mu pėrballė hotelit nė tė cilin ishte themeluar masoneria pėr sė pari herė nė Dallas), si dhe kjo datė, ėshtė me njė prapavijė okulte, e cila ka domenthėnie pėr shoqėritė sekrete, pra, 3.10 (3+10=13), njėjtė si John Kenedi, i cili u vra mė 22-11-1963, pra, 22+11=33, po ashtu edhe numri 33 ka prapavij okultiste satanike.

Andaj kėtu lidhen shumė gjėra tė cilat ngelin enigmė, por koha do tģ sqaron. Dy vite mė pas, Kiro Gligorov, nė vjeshtė tė vitit 1997, fiton si ēmim “kryq Maltanian”, kurse nė masoneri ky ēmim ėshtė pėr “kalorėsit e Maltės” dhe se ky titull ėshtė i njohur nė ritualin masonerik tė “Yorkut”7.

Pra, nė kėtė punim tė shkurtė, u munduam tė sjellim disa tė dhėna mbi prejardhjen dhe historikun e Kalorėsve Tempullarė, si dhe kuptimi okultist pagan i fjalės Bristol, si dhe paraqitja e kėtij emri nė vendin tonė, dhe roli i tij nė politikėn vendase.

________________________

1 Sekreti mė i Madh-David Icke, fq. 244; si dhe “Deshifrimi i simboli i humbur” – Simon Cox, fq.86;

* Historia Islame III – Nuredin Ameti dhe Mahir Hasani, fq. 121-126;

2 Tė fshehtat e masonerisė- Laurence Gardner, fq.160-161;

3 http://en.wikipedia.org/wiki/Babylonia;

4 Tefsiri i Ibn Kethirit, vėll.1, fq.282-283;

5 Tė fshehtat e masonerisė – Laurence Gardner, fq.167;

6 Sekreti mė i madh- David Icke, fq. 252 si dhe f.563;

7 Masoni, brevijar za drevnoto bratstvo-brigiski, fq. 290.

nga Shaban Tairi
avatar
Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zoti misterioz i tempullarėve

Mesazh  Jon prej 26.08.12 23:06

Zoti misterioz i tempullarėve



Nė fillim tė shekullit XIV nisėn tė qarkullojnė fjalė tė ēuditshme rreth Urdhėrit tė Tempullarėve, tė cilat shumė shpejt u shndėrruan nė akuza tė rėnda si: ndėrrim feje, idhujtari, sakrilegj, sodomi, shtrigėri, dhe vrasje rituale. Ndėr akuzat mė tė rėnda qė u hodhėn mbi Tempullarėt ishte edhe ajo e adhurimit tė disa idhujve tė shėmtuar, mbasiqė kishin mohuar mė parė Krishtin, gjė tė cilėn e gjejmė tė shkruar nė disa deklarata tė paraqitura nė proceset kundėr tyre.

Njė tempullar qė ishte duke dhėnė shpirt, mė 14 prill tė vitit 1309, pati pohuar para komisionit: “Jam pranuar nė Urdhėr dyzetė vjet mė parė nė Rochelle nga njė Vėlla i Legjionit, tashmė i vdekur. Ai mė tha qė duhet mohuar Zoti Ynė. Nuk mė kujtohet nėse pėrdori fjalėn Jezu Krisht apo kryqėzim; ėshtė e njėjta gjė, tha ai (sed dixit ipsi testi quod totum est unum). Unė ju pėrgjigja qė, nėse do ta mohoja, kishte pėr tė qenė njė veprim i gojės por jo i zemrės; gjė tė cilėn edhe e bėra… Vėllai i Legjionit mė urdhėroi tė pėshtyja mbi njė kryq tė vogėl dhe unė pėshtyva njė herė nė drejtim tė atij kryqi, por jo mbi tė.” (Jean Marqučs-Rivičre, Histori e doktrinave ezoterike,1984).

Edhe pse me variante, mėnyra e tė dėshmuarit vazhdon nė njė kahje tė tillė. Duhet tė marrim parasysh kėtu edhe shkruesit kishtarė tė shekullit XIV, mes tė cilėve Angerius de Béziers, simbas tė cilit kalorėsit e Tempullit adhuronin njė kult misterioz “fallso dhe mashtrues”? Dukej tashmė qė po vėrtetohej se nė gjirin e Urdhėrit kremtoheshin rituale shumė tė fshehta. Dhe ėshtė e sigurtė se filozofėt arabė kishin ndikuar mbi kalorėsit e vrazhdė tė Urdhėrit… Nėse thuhet ndikim material, kihet parasysh edhe ngopje shpirtėrore e edhe “shkėmbim mistik”, nė njė farė kuptimi. Sigurisht qė Urdhėri pėrthithi elemente doktrinore dhe rituale tė ezoterizmit lindor. Pėsoi ndikim nga vėllazėritė ezoterike muslimane, pėrfshirė kėtu edhe konceptin e unifikimit tė botės dhe tė njė rregulli tė ri shoqėror.

Akuza tjera tė rėnda qė iu bėnė Urdhėrit, ishin ato tė tė mbajturit tė “zakoneve tė vajtueshme” dhe adhurimi i idhujve (koka dhe imazhe misterioze). Pėrsa u pėrket kėtyre idhujve tė ēuditshėm, ja dhe akuza e hedhur nga gjyqi roman:

Pika 46 – Nė tė gjitha provincat ata kishin idhuj, koka me tri fytyra, me njė tė vetme, ose kafka njerėzore.

Pika 47- Nėpėr kuvendet e tyre e sidomos nė tubimet e krerėve tė tyre, ata adhuronin idhullin si njė Zot, si Shpėtimtarin e tyre, pohonin se ajo kokė mund t’i shpėtonte, qė ajo i jepte Urdhėrit tė gjitha pasuritė, e qė bėnte tė lulėzonin pemėt dhe tė mugullonte bimėsia prej tokės.

Mund tė theksojmė se ka dėshmi dhe rrėfime tė ndryshme mbi egzistencėn e idhujve. Ky ėshtė njė ndėr misteret mė tė mėdha tė Tempullarėve. Disa dėshmi tė ruajtura nė “Dokumente tė pabotuara tė Historisė sė Francės”, tregojnė se ata adhuronin njė “kokė mjekėroshe”. Jean Marqučs-Rivičre shkruan: “Vėllai Jean Taillefer, i dioqezės sė Langres, pohoi se nė kohėn e pranimit tė tij, atė e kishin ēuar pėrballė njė idhulli mė fytyrė njerėzore. Hugues de Bures, vėlla burgonjez, flet pėr njė kokė qė ruhej nė raftin e Kapelės. Ky idhull, simbas mendimit tė tij, ishte prej argjendi, bakri ose ari, dhe paraqiste njė kokė njerėzore me mjekėrr tė gjatė , qė ai kėmbėngulte se ishte e bardhė.

“Tempullari Rodolfo de Gisi deklaroi se kishte qenė i pranishėm nė njė tubim tė pėrgjithshėm tė mbajtur nga vėllai Villers, nė dioqezėn e Troyes, gjatė sė cilit vėllai Hugues de Besancon vendosi mbi njė bangė kokėn e njė idhulli. Nė kėtė pikė frika e rishtarit kishte qenė aq e madhe sa ishte larguar nga tubimi pa e pritur faljen e mėkateve. Vetė Rodolfo de Gisi, i marrė sėrish nė pyetje, pohoi se e kishte parė njė kokė tė tillė nė shtatė tubime tė pėrgjithshme, e, simbas tij, idhulli kishte njė ēehre tė tmerrshme e demoniake; sa herė qė e shfaqej koka, ai mezi guxonte t’ia hidhte njė vėshtrim, sepse e mbushte me tmerr” (Jean Marqučs-Rivičre, Hajmali, talismane dhe pantacoli.)

Rrėfime tjera tronditėse dėshmojnė pėr egzistencėn e njė kulti satanik, praktikuar nga Urdhėri ndaj njė koke tė ēuditshme dhe njė idhulli edhe mė misterioz. Jean Marqučs-Rivičre saktėson sėrish: “Nuk duhet tė ngatėrrojmė KOKĖN e Tempullarėve me statujėn e plotė; Vėlla Giovanni de Turn, ruajtėsi i thesarit nė Tempullin e Parisit, pohon tė ketė parė imazhin e njė njeriu, qė simbas mendimit tė tij mund tė ketė qenė njė shenjtor, -mbi tryezė- e tė cilin e kishin urdhėruar ta adhuronte.. Arnoldo de Goerte, i dioqezės sė Saintes, kishte dėgjuar tė flitej pėr njė idhull qė gjendej nė shtėpinė e Tempullit tė Rupelle; dėshmia e Pierre Girald de Marsac ėshtė mė e hollėsishme, ai pohon se ai qė e kish pranuar nė Urdhėr, vėllai Thibault, nxori nga tunika e tij figurėn e vogėl tė njė gruaje duke i thėnė se gjithēka do kthehej pėrsėmbari nėse ai do tė besonte tek ajo figurė.“.

Gjyqtarėve tė caktuar pėr tė drejtuar procesin, Guglielmo Pidoye, administrator dhe rojtar i thesareve tė Tempullit, “…u tregoi atyre njė idhull tė madh prej argjendi krejtėsisht tė veshur me ar, qė paraqiste njė grua. Teksti pohon se nė njė cohė tė kuqe tė mbėrthyer pas bustit, ishte njė pusullė nė tė cilėn lexohej: Caput LVIII. Matter, nė librin e tij Histori e Gnosticizmit, shkruan: “Mohimi pasohej nga adhurimi i njė idhulli, qė ndryshonte nė formė e nė shprehje, nė material e nė ngjyrė. Egzistonin kopje tė ndryshme qė Tempullarėt i ruanin nėpėr peshtafė. Nuk shkoi gjatė e nisi tė ndodhė ngatėrrim mes kokės dhe idhullit, e shpeshherė njėra ngatėrrohej me tjetrėn.”

Ja vlen tė pėrmendet, nė lidhje me sa thamė, androgjinia e idhullit tė quajtur Baphomet, i cili kishte mjekėr por qė njėkohėsisht kishte edhe gjinj femėrorė. Emri i tij ka qenė objekt i interpretimeve tė ndryshme. Disa e kanė quajtur njė variant tė Muhamedit (Mahomet, Machomet, Maphomet, Baphomet)” Pėr disa tė tjerė ėshtė “njė shkurtim i AB PPHibus TEMplum, Tempullit (i vjen fuqina e tij) nga gjarpėrinjtė”. Mes shkollave tė shumta dhe sekteve tė gnostikėve tė prejardhura nga mjeshtrat kryesorė tė gnosės Simon Magu, Meandri, Saturnini, Karpokrati, Bazilidi, Valentini e Marēoni, njeri prej kėtyre grupeve, afitėt, adhuronte Gjarpėrin e Parajsės tokėsore. Disa studiues, pėr kėtė dhe tė tjera, pohojnė qė doktrinat tempullare e kishin prejardhjen nga ofitėt.

Soterologjia gnostike e sheh botėn materiale si njė burg, abort i njė zoti inferior, mbretėri e errėsirės, mbretėri e materies sė pėrjetshme qė i kundėrvihet asaj tė Dritės, mbretėsisė sė Zotit. Bota e materies, simbas tyre, ėshtė krijuar nga zoti demiurg (krijues) i kozmosit qė ishte “ose i fundmi i eonėve, mė i largėti prej Zotit-Humnerė, ose njė Demon qė kishte grabitur njė shkėndijė tė Plotnisė hyjnore- Pleroma- dhe kishte shpirtėzuar materien.”

Ofitėt e shekujve tė parė kristianė praktikonin tė njejtat rituale pėr tė cilat akuzoheshin Tempullarėt. Simbas Origjenit ata mallkonin Jezu Krishtin, praktikonin sodominė dhe kremtonin njė kult orgjior tė tipit falik. Orientalisti Joseph Hammer pohon edhe se: “legjenda mesjetare e Graal-it tė Shenjtė ka origjinė gnostike, e se Tempullarėt i kishin marrė drejtpėrdrejt prej gnostikėve disa akte adhurimi pėr tė cilat hamendėsohej se e kishin pėrftuar origjinėn nga Graal-i i Shenjtė. (…). Graal-i vetė ishte pėr Hammer njė vazo gnostike, simbol i dijes gnostike dhe pa asnjė domethėnie kristiane“

Jean Marqučs-Rivičre, nė librin e tij: “Hajmali, talismane e pantacoli”, sėrish nė lidhje me Baphomet, citon Porfirin, i cili nė Styx, bėn pėrshkrimin e Bardesanit, njė statujė qė ‘gjendej’ “nė vendin e Brahmanėve”; kjo statujė “i kishte duart tė vendosura nė kryq, faqen e djathtė e kishte prej mashkulli, faqen e majtė prej femre; ana e djathtė kishte cilėsi mashkullore, ana e majtė cilėsi femėrore. Mbi pjesėn e djathtė tė gjoksit ishte gdhendur dielli, ndėrsa mbi pjesėn e majtė qe gdhendur hėna; krahėt u qarkoheshin prej engjėjsh…”.

Meshkuj e femra ishin kėta idhuj. Maurizio Blondet na bėn tė ditur se “Gershom Scholem na ka lajmėruar qė qysh nė traditėn popullore hebraike ‘Zoti ka dy pamje (parsufim), njė fytyrė mashkullore dhe njė femėrore’. Dhe na ka sqaruar qė, nga kjo androgjini paradoksale e Zotit, marrė nė kuptimin mė tė ngushtė, ndjekėsit e Sabbatai Zevi-t kanė nxjerrė si pėrfundim praktikimin e ritualeve tė tyre orgjiore, <

Ia vlen tė marrim parasysh edhe se “Nė procesin e Tempullarėve u paraqitėn dy dėshmi tė pavarura qė pėrputheshin nė lidhje me origjinėn e Baphomet-it. Thuhej se ishte koka mjekėrroshe e lindur nė mėnyrė tė mrekullishme nga bashkimi i kundėrnatyrshėm seksual mes njė zotėrie fisnik nga Sidoni dhe kufomės sė njė vajze pas sė cilės ai kishte qenė ēmendurisht i dashuruar. De Sede kėmbėngul qė kjo kokė mund tė identifikohet me kokėn e famshme tė realizuar rreth vitit 1000 nga papa Silvestri II, shumė i dituri Gerbert d’Aurillac, kokė qė ishte nė gjendje t’i pėrgjigjej nė mėnyrė pohuese ose mohuese ēdo lloj pyetjeje.”

Imazhi i njė qėnieje mjekėrroshe mė brirė ėshtė vendosur mbi portalin e dy kishave, njėra prej tė cilėve gjėndet nė Paris dhe ėshtė kisha e Saint-Méry, ndėrsa tjetra nė Provins, dhe ėshtė kisha e Sainte-Croix. Ky pėrbindėsh ėshtė i dukshėm edhe tek njė ndėrtesė nė Saint-Briss-Le-Vineux, nė rrethinat e Auxerre, ndėrtesė qė dikur u pėrkiste Tempullarėve. Ēfarė sekretesh fshihte idhulli misterioz? Hamendjet janė ende tė shumta por misteri mbetet, bashkė me shumė tė tjera qė qarkojnė kėtė Urdhėr. Joseph Hammer nė librin e tij “Zbulimi i Misterit tė Baphomet” e identifikon zotin biseksual tė Tempullarėve si njė hyjni, duke hamendėsuar se ritet seksuale dhe orgjitė rituale janė karakteristika tė adhurimit.

Kalorėsit e Tempullit ishin tė zhytur thellė nė magji, dhe H. Cornelius Agrippa, nė shekullin XVI, thoshte se ata ishin magjistarė ekspertė. Po sikur Baphomet-i i tyre tė kishte qenė njė talisman ēudibėrės qė, nė androgjininė e tij ndrynte sekretin e bashkimit mes dy poleve tė mėdha tė kozmosit? Serge Hutin, nė lidhje me kėtė, na rrėfen hipotezėn e jashtėzakonshme tė Maurice Magre, qė: “Tempullarėt zotėronin njė figurė baphometike tė ngarkuar me fuqi magjike,…rėnė nė dorė tė tyre gjatė njė pėrpjekjeje tė armatosur mes kristianėve dhe mongolėve pushtues”, gjė e cila mund tė ketė shėnuar edhe fillimin e fundit pėr Urdhėrin e tyre.

Giuseppe Cosco

Pėrktheu Shpėtim Kelmendi
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Procedura kundėr Tempullarėve

Mesazh  Odin prej 12.12.12 0:40

Procedura kundėr Tempullarėve



Shkatėrrimi i Urdhėrit tė Kalorėsve Tempullarė

Processus contra Templarios

Pas shtatė shekujsh zbardhet e vėrteta. Vatikani publikon aktet e procesit gjyqėsor qė shkatėrroi kėtė urdhėr kalorėsiak. Janė zbuluar qė nė vitin 2001 nga njė studiuese, nė njė pergamenė qė konsiderohej e humbur.

Janė tė ēmuara, tė shumėpėrfolura e sekrete ato dokumente qė do tė paraqiten nė Sallėn e Vjetėr tė Sinodit, nė Vatikan. Pėr tė gjithė ata qė i besojnė fjalė pėr fjalė librit “Kodi Da Vinēi”, apo pėlqejnė zhanrin mistik-ekzoterik nė pėrgjithėsi, ndoshta pėrbėn edhe njė ēast kulmor tė historisė botėrore.

Dhe mediat italiane e ato evropiane menjėherė rendėn ta publikonin lajmin, tė bindura se bėhet fjalė pėr njė sensacion tė vėrtetė. Pėr herė tė parė pas 700 vjetėsh do tė publikohen procesverbalet e gjyqit qė shpėrbėhu Urdhrin e Kalorėsve tė Tempullit.

Processus contra Templarios nė thelb bazohet te Dokumenti i Kinonit, pergamena e zbuluar nė vitin 2001 nga njė studiuese nė raftet e pafundme tė arkivit sekret tė Vatikanit. Dhe ėshtė pikėrisht ky arkiv qė tashmė ka vendosur tė publikojė atė dokumentacion, qė konsiderohet me rėndėsi “monumentale”, i cili ėshtė pėrfshirė nė projektin “Exemplaria Praetiosa”, ose mė saktė publikimi mė i kujdesshėm dhe mė gjithėpėrfshirės qė ka realizuar ndonjėherė ky institucion.

Nė tė pėrmblidhen dokumentet e fundit tė shkruara mbi kėtė ēėshtje. Pergamena u shkrua nė vitin 1312, vitin kur Papa i asokohe vendosi shpėrbėrjen e Urdhrit, qė sipas studiuesve nė tė vėrtetė nuk ishte dėnim. Urdhri thjesht nuk duhej tė ekzistonte mė.

Hamendėsimet

Pėr rrjedhėn e ngjarjeve qė shpunė nė shkatėrrimin e Urdhrit janė bėrė gjithfarė hamendėsimesh, mes tė cilave dominon ai sipas tė cilit Urdhri kishte dalė jashtė kontrollit tė kishės, e cila e shihte gjithnjė e mė shumė si rival, se sa si mekanizėm nė shėrbim tė sajin.

Skenari tjetėr ka tė bėjė me pasuritė pėrrallore qė tempullarėt kishin arritur tė vinin mėnjanė, tė cilat ndezėn lakminė e Mbretit Frank Filipi i Bukur. Pėr pjesėn mė tė madhe tė studiuesve gjasat janė pėr njė kombinim tė tė dy skenarėve.

Sipas njė prej teorive mė tė guximshme, tempullarėt u strehuan nė malet e Zvicrės pėr t’iu shpėtuar persekutimeve tė kishės dhe tė Filipit tė Bukur, duke e instaluar aty sistemin e tyre bankar. Disa studiues nuk shohin ndonjė mundėsi tjetėr pėr tė cilėn fshatarėt zviceranė arritėn tė krijonin aq shpejt atė sistem tė mrekullueshėm, funksional e mbi tė gjitha aq sekret e bankar, qė dominon gjithė botėn financiare edhe nė ditėt tona.

Dokumenti shfajėsues

Dokumenti i Kinonit, i mbetur pėr shekuj e shekuj tė tėrė jashtė vėmendjes sė studiuesve pėr shkak tė njė gabimi nė arkivimin qė i pėrket shekullit XVII, hedh dritė mbi fundin e atij qė qe ndėr urdhrat mė tė pushtetshėm, mė misteriozė dhe mė tė famshėm nė botė.

Pėr Vatikanin, i gjithė dokumentacioni merr vlerė tė veēantė pėr faktin se vėrteton qė Papa nuk e konsideronte heretik dhe se nuk i shihte si armiq pjesėtarėt e tij. Dokumenti duket se u jep zgjidhje pėrfundimtare hamendėsimeve se ishte kisha ajo qė i shihte pėrmasat financiare, politike dhe fetare tė Urdhrit si rrezik ndaj saj.

Nuk kishte “komplot” tė Vatikanit pėr tė zhdukur Urdhrin nga faqja e dheut. Madje Papa Klementi V, edhe pse u bė pre e ngjarjeve tė kohės, u mundua me tė gjitha mėnyrat pėr t’i shpėtuar kalorėsit e shenjtė (kėtė kėrkon tė vėrtetojė dokumenti).

Sipas studiuesve tė Vatikanit, tre nga tė dėrguarit e tij tė plotfuqishėm takuan nė dhomat sekrete tė kėshtjellės sė Shinonit, De Molein e pėrfaqėsues tė tjerė tė lartė tė Urdhrit dhe aty i ēliruan nga akuzat pėr herezi kundėr kishės.

Akuzat dhe pėrfshirja e Papės

Kundėrshtarėt i bazuan akuzat mbi zėrat qė: tempullarėt detyronin pretendentėt pėr tė hyrė nė urdhėr tė pėshtynin kryqin e tė mallkonin Krishtin (ky skenar u bė i preferuari i mbėshtetėsve tė mbretit).

Ndėrkohė, vdekja nė Romė e Bonifacit VIII, Papės energjik e njėherėsh shumė tė lidhur me Urdhrin (nga i cili kish marrė edhe 12 mijė fiorina pėr tė mbėshtetur luftėn ku qe pėrfshirė kundėr familjes Kolona), i dha dorėn e fundit luftės kundėr tempullarėve.

Nė vitin 1305, Klementi V, me origjinė franceze, vuri kurorėn papnore nė Lion, nė praninė e Filipit dhe nisi menjėherė njė sulm tė egėr kundėr gjithēkaje qė kish tė bėnte me tempullarėt. Jo vetėm kaq, por ai kėrkoi qė menjėherė tė merreshin masa kundėr tyre. Bėri edhe njė gabim tė pafalshėm “diplomatik”, duke u hequr si i sėmurė, gjė qė u shoqėrua me njė kurth pėr tė cilin ai as qė mund tė kishte dijeni.

Mė 13 tetor tė vitit 1307, tė gjithė tempullarėt e Francės u arrestuan. Nisi njė proces i gjatė, ku pėrfundimi dihej: tė burgosurit rrėfyen atė qė u kėrkonin inkuizitorėt. Mė pas u hynė sėrish tratativave, rrėfyen sėrish dhe nė fund (jo nė vendet e tjera tė Evropės), nė Francė, u ndezėn turrat e druve. Filipi i Bukur ia arriti qėllimit dhe pėr njė kohė shumė tė gjatė tempullarėt u harruan.

Ndėrkohė qė traditat, ritualet dhe sidomos mėnyra e pranimit nė urdhėr ishin tė destinuara tė jetonin shumė gjatė, aq sa legjenda e tyre mund tė thuhet se ka ushqyer fantazitė e tė gjitha shoqėrive sekrete moderne, pėrfshirė kėtu edhe asaj qė i dha jetė partisė naziste.

Tempullarėt

Kalorėsit me uniformė tė bardhė e me kryq nė gjoks u futėn thellė nė fantazitė e ėndrrat e evropianėve falė historisė sė tyre heroike e enigmatike, por mbi tė gjitha falė misterit qė vishte shkatėrrimin e menjėhershėm tė Urdhrit tė tyre.

Jaku i Molesė, i djegur nė turrėn e druve nė vitin 1314, me urdhėr tė Mbretit tė Francės, Filipit tė Bukur, qe i fundmi ndėr mjeshtrit e mėdhenj tė murgjve luftėtarė, Urdhri i tė cili lindi me tė kaluar viti 1120, njė vit pas pushtimit tė Jerusalemit nga tė krishterėt, me detyrėn e shenjtė tė luftonin myslimanėt e tė mbronin pelegrinėt.

Patėn fillesa mjaft tė vėshtira, por brenda shumė pak kohėsh u bėnė njė fuqi e madhe ekonomike e ushtarake, qė pranonte tė merrte urdhra vetėm nga Papa: nė tė vėrtetė qenė njė shtet pa territor nė zotėrim, i cili e kishte kryeqytetin nė Paris, nė “Kullėn e Tempullit” (tani e shkatėrruar), ku (pėr kėnaqėsinė e tė gjithė tė pasionuarve pas ekzoterizmit) u mbajt i burgosur Luigji XVI pėrpara se t’i priste kokėn tehu i mprehtė i gijotinės.

Armata e zgjedhur

Fillimisht detyra e tyre qe tė mbronin pelegrinėt, por shumė shpejt u bėnė armatė e pėrzgjedhur, njė forcė e posaēme e krishterimit. Qenė shumė popullorė pėr tė paktėn dy shekuj.

Mė pas, me rėnien e mbretėrimit tė frankėve nė Tokėn e Shenjtė, u kthyen nė njė organizatė tė sikletshme – ndoshta edhe shumė tė rrezikshme – pikėrisht pasi nga njėra anė ishin zgjeruar sė tepėrmi duke dalė jashtė ēdo kontrolli, dhe sė dyti pasi nė synimet e saj nuk vėrehej mė ai fillestari pėr tė cilėn qe krijuar.

Sa mė shumė Evropa bėhej e ndėrgjegjshme se beteja e Tokės sė Shenjtė mund tė quhej e humbur, aq mė shumė tempullarėt gjendeshin nė pozitėn e tė qenit njė makinė e mrekullueshme lufte e diplomacie, por edhe tė njė perandorie financiare, e cila ushqente vetėm vetveten, qė i pėlqente sė tepėrmi misteri, pėrreth sė cilės shtoheshin gjithnjė e mė shumė zėrat qė flisnin pikėrisht pėr kėto karakteristika.

Fillimet e vėshtira

Urdhri i Tempullit u krijua nga Hyg de Payn, qė iu bashkuan edhe miqtė me tė cilėt mbėshteste kanonet agustiniane. Kishin marrė pėrsipėr detyrėn tė celebronin kėtė kult nė xhaminė e Al Aksasė, tė ngritur mbi rrėnojat e Tempullit tė dikurshėm tė Salomonit, duke nisur nga viti 1120, pėr ta ratifikuar nė vitin 1129, edhe pse rezultoi sipėrmarrje aspak e thjeshtė.

Kalorėsve murgj iu desh tė pėrballeshin edhe me njė lloj pacifizmi qė karakterizonte kishėn mesjetare. Vėrtet qė kisha pranonte qė njerėzit tė pėrfshiheshin nė konfliktin fetar, madje i shtynte tė bashkoheshin nė kryqėzata, por nuk i shihte me sy tė mirė murgjit qė donin tė shndėrroheshin nė luftėtarė, apo ndėrsjelltas.

Rėnia

Pika e kthesės erdhi me rėnien e Akrės nė vitin 1921. E fundit fortesė e krishterė u mbrojt dėshpėrimisht nga kalorėsit murgj, tė cilėt aty humbėn edhe mjeshtrin e madh, Guljelmin e Bujosė, njė shenjt-hero, i ngritur nė qiell pėr heroizmin nė beteja dhe pėr virtytet prej tė krishteri. U mundėn me shumė nder, por pėrgjithnjė. Mė e keqja ishte se dolėn jashtė loje nė gjeopolitikėn mesdhetare.

Ato qė i mposhtėn pėrfundimisht nuk qenė flakėt e Akrės, as thashethemet mbi zakonet e traditat e tyre, ku mund tė pėrmenden devijimet seksuale e herezitė fetare. Edhe kur mbi ta u pėrplas mėria e Filipit tė Bukur, pėrsėri ditėn tė tregoheshin mjaft tė vlefshėm, trima e tė zgjuar. Ajo qė i mposhti qe njė skandal i madh financiar.

Skandali financiar

Ai qė do t’i zhdukte nga skena (tani qė tė paktėn kisha kėrkon tė largojė nga vetja ēdo lloj faji) ishte njė korrupsion financiar mesjetar.

Njė financim i jashtėzakonshėm (prej 300 mijė fiorinash), i cili iu dha pa kurrfarė garancie Mbretit tė Francės, qė nė atė ēast po kalonte mes vėshtirėsish tė tmerrshme ekonomike pėr shkak tė asaj qė do tė hynte nė histori si “lufta 100-vjeēare” kundėr Anglisė.

Nėn trysninė e pakėnaqėsisė sė thellė popullore e nėn frikėn e njė revolte qė e kish detyruar tė strehohej pikėrisht nė Kullėn e Tempullit, sovrani arriti ta siguronte “ryshfetin” nga kujdestari i thesarit tė tempullarėve pa marrė miratimin e mjeshtrit tė madh, i cili nė atė ēast ndodhej nė Qipro dhe nuk ishte aspak nė dijeni tė kėrkesės sė mbretit.

Kur Jaku i Molesė u kthye nė Paris dhe zbuloi qė nga arkat e Urdhrit kishte dalė ajo shumė e paparė, zboi menjėherė kujdestarin e thesarit, por nė kėtė pikė Urdhri ishte tejet i drobitur e i pėrēarė. Mbreti nuhati sakaq kėtė dobėsi dhe kuptoi se mund fitonte menjėherė luftėn kundėr tempullarėve, duke u hedhur nė veprim.

Misticizmi

Ēelėsi i kėtij suksesi kaq tė madh tė Urdhrit fshihej nė faktin se ata shikoheshin si organizatė qė ia kishte dalė tė mėsonte dije sekrete prej misticizmit mysliman dhe qė edhe pas shkatėrrimit Urdhri i tyre kishte arritur tė transmetohej brez pas brezi nė mėnyrė tė fshehtė dhe shumė tė rezervuar.

Persekutimi i Filipit nuk kishte pasur qėllime politike e ekonomike, por njė tjetėr shumė mė tė rėndėsishėm: tė bėnte tė heshtte njė tė vėrtetė tė lashtė. Njė teori tipike komploti, e ngjashme me atė qė na serviret te “Kodi Da Vinēi”.

Nė vitin pesėqind, demonologu Kornel Agripa i interpretoi kėshtu dokumentet qė u mbajtėn gjatė procesit: “Tempullarėt ishin magjistarė tė ditur. Nė vitet shtatėqind masoneria nxori heronjtė pėrkatės, duke themeluar urdhra tė rinj tempullarėsh e duke i pėrhapur nė tė gjithė Evropėn.

Ndėrkohė qė askush nga historianėt nuk i ka marrė shumė seriozisht rrėfimet qė bėnė kėta murgj nėn tortura. Krejt tė kundėrtėn kanė bėrė shoqėritė sekrete, duke parė aty thelbin e vėrtetė tė gjithė pėrndjekjes sė tyre, e duke krijuar njėkohėsisht njė traditė tė bazuar pikėrisht mbi kėshtjellėn e miteve, ngritur nga inkuizitorėt katolikė”.

Lidhjet me botėn myslimane

Rasti i “Bufametit” (njė nga tempullarėt, pranoi qė kalorėsit adhuronin njė idhull qė mbante kėtė emėr) ėshtė absolutisht tipik, pėrveēse edhe shumė zbavitės pėr mbresat qė ka lėnė nė mendjet e njerėzve. Nė kohėt moderne ėshtė imagjinuar si gjarpėr, si cjap e tė tilla fantazi pa fund. Surrealistėt u magjepsėn vėrtet pas tij dhe Bufameti u bė njė temė e mrekullueshme letrare.

Por ēfarė ishte nė fillim? Shpjegimi mė i mundshėm ėshtė qė nė frėngjishten e vjetėr qenė pėrdorur si sinonime Bufameti dhe Muhameti. Ky ishte edhe misteri ezoterik qė i vuri pėrpara akuzės pėr bashkėpunim me armikun.

Sigurisht qė nuk mund arrihet nė kurrfarė pėrfundimi tė pėrbashkėt mes spekulimit ezoterik dhe stisjeve historike.

Misteri i tempullarėve mund tė ketė lidhje mė shumė me rrėfimet e tyre nėn tortura. Nė duart e inkuizitorėve pranuan ēdo lloj ēudie qė u kėrkohej. E megjithatė, po tė heqim dozėn e trillimeve, nuk kemi tė bėjmė vetėm me fantazi.

Pėr shembull, nuk ka asnjė pikė dyshimi se mes hierarkisė sė murgjve ekzistonte njė dallim i fortė moshe dhe kohėzgjatjeje nėn urdhėr, tė formės qė sot haset nė radhėt e ushtarėve, ku gjithnjė i sapombėrrituri ėshtė i detyruar t’i nėnshtrohet vullnetit tė atij qė aty ėshtė prej kohėsh.

Tė sapopranuarit nėn urdhėr duhet tė duronin keqtrajtime e sprova nga mė tė pabesueshmet dhe ka shumė tė ngjarė qė akuza kryesore pėr tė cilėn tempullarėt u dėnuan nuk ėshtė aspak e sajuar, por thjesht e keqinterpretuar.

Mund tė jetė shumė e vėrtetė qė pretendenti pėr t’u bėrė murg luftėtar, pėrveē fyerjeve e keqtrajtimeve tė panumėrta qė duhet tė pėrballonte, tė gjitha tė bėra nga shokėt mė tė “vjetėr”, detyrohej edhe tė mohonte Krishtin e tė pėshtynte mbi kryq.

Pėrbėnte njė provė tė vėrtetė pėr luftėtarin e ardhshėm, e vinte nė situatėn nė tė cilėn do tė gjendej nė rast se do tė binte nė duart e armikut. Ishte njė mėnyrė pėr tė vlerėsuar karakterin e tij, pikėrisht siē veprohet nė radhėt e ushtrive moderne, nė repartet mė tė mira e forcat elitė tė tyre.

Motivet politike, jo fetare

Me pak fjalė, me publikimin e 25 tetorit, Vatikani kėrkon tė vėrtetojė se shkatėrrimi i Urdhrit erdhi pėr motive politike (i gjithė faji i mbetet Filipit tė Bukur) dhe aspak fetare. Ishte mbreti Frank ai qė formuloi akuzat dhe vuri nė lėvizje mekanizmin persekutues duke i servirur opinionit publik atė qė donte. Sipas legjendės, teksa ngjitej nė turrėn e druve, Zhaku i Molesė i mallkoi qė tė dy, Papėn dhe Filipin.

Dhe nė fakt, Klementi V vdiq pas njė muaji nga dizenteria, ndėrsa Filipi pėr shkak tė rėnies nga kali nė dhjetor tė po atij viti.

Gjithnjė sipas legjendave tė panumėrta qė kanė lulėzuar pėrreth mitit tė kalorėsve tempullarė, mjeshtri i madh mallkoi gjithashtu gjithė familjen mbretėrore franceze, “deri nė brezin e trembėdhjetė”, qė pėr saktėsi pėrkon me Luigjin XVI, mbretit qė iu pre koka nė gijotinė gjatė trazirave tė revolucionit francez.

Pėrktheu Lorenc Rabeta
avatar
Odin

614


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Berti69 prej 27.03.14 23:28

Lista komplet e Mjeshtereve Templare qe nga 1118 :

1.Hugues de Payens, 1118, themeluesi i urdherit dhe Mjetri i pare i Madh  (Hugo de Paganis)

2.Robert de Crédon ou Craon, 1139, (Robertus de Credonio)

3.Eberhart des Barres, 1147, (Eberhardus de Barris)

4.Bernard de Tremelay, 1151, (Bernardus Tremolaius)

5.Bertrand de Blanchefort, 1154, (Bertrandus de Alboforti)

6.Philippe de Naplouse, 1169, (Philippus Neapolitanus)

7.Odon de Saint-Amand, 1171, (Odo de Sancto-Amando)

8.Arnauld de la Tour-Rouge ou de Toroge, 1180, (Arnoldus de Turri-Rubra)

9.Jehan de Terric, 1185, (Johannes Terricus)

10.Girard de Riderfort, 1187, (Girardus Riderfortius)

11.Robert de Sablé apo des Sables, 1191, (Robertus Sablaeus)

12.Gilbert Eral ou Roral d’Erals, 1196, (Gilbertus Eralius)

13.Philippe du Plessis, 1201, (Philippus de Plesseio)

14.Guillaume de Chartres, 1217, (Guillielmus de Carnoto)

15.Pierre de Montagu ou Montaigu, 1218, (Petrus de Monteacuto)

16.Armand de Grosse-Pierre, 1229, (Armandus de Petragrossa)

17.Hermann de Périgord, 1237, (Harmannus Petragorius) dhe regjent : Guillaume de Rochefort, 1244, (Guillielmus de Rupeporti)

18.Guillaume de Sonnac, 1247, (Guillelmus Sonneius)

19.Renaud de Vichy ou de Vichiers, 1250, (Reginaldus Vichierus)

20.Thomas Berald ou de Beraud, 1257, (Thomas Beraldus)

21.Guillaume de Beaujeu, 1274, (Guillelmus de Bellojoco)

22.Théobald Gaudini, 1291, (Theobaldus Gaudinius)

23.Jacques de Molay, 1298, (Jacobus de Molaio)

24.Jehan-Marc Larmenius de Jérusalem, 1314, (Johannes-Marcus Larmenius Hierosolymitanus)

25.Thomas-Théobald d’Alexandrie, 1324 (Thomas - Theobaldus Alexandrinus)

26.Arnauld de Braque, 1340, (Arnuldus de Braque)

27.Jehan de Clermont, 1349, (Johannes Claromontanus )

28.Bertrand Du Guesclin, 1357, (Bertrandus Du Guesclin)

29.Jehan premier d’Armagnac, 1381, (Johannes Arminiacus)

30.Bernard d’Armagnac, 1392, (Bernardus Arminiacus)

31.Jehan II d’Armagnac, 1419, (Joahannes Arminiacus)

32.Jean de Croy, 1451, (Johannes Croyus) Regjent : Bernard Imbault, 1472, (Bernardus Imbaultius)

33.Robert de Lenoncourt, 1478, (Robertus Lenoncurtius)

34.Galéas de Salazar, 1497, (Galéatius de Salazar)

35.Philippe de Chabot, 1516, (Philippus Chabotius)

36.Gaspard de Saulx et de Tavannes, 1544, (Gaspardus de Salciaco Tavannensis)

37.Henry de Montmorency, 1574, (Henricus de Montemorenciaco)

38.Charles de Valois, 1615, (Carolus Valesius)

39.Jacques Rouxel de Grancey (Jacobus Ruxellius de Granceio)

40.Jacques-Henry de Durfort, 1681, (Jacobus-Henricus de Duroforti, Dux de Duras)

41.Philippe, Duc d’Orléans, 1705, (Philippus, Dux Aurelianensis)

42.Louis-Auguste de Borbon, 1724,  (Ludovicus -Augustus Borbonius Dux du Maine)

43.Louis-Henri de Bourbon, 1737,  (Ludovicus -Henricus Borbonius Condaeus)

44.Louis-Franēois de Bourbon, 1741, (Ludovicus -Franciscus - Borbonius Conty)

45.Louis-Hercules-Timoléon de Cossé, 1776, Duc de Brissac (Ludovicus- Hercules - Timoléo de Cossé-Brissac)
Regjent : Claude-Mathieu Radix de Chevillon, 1792, (Claudius - Mathaeus Radix de Chevillon)

46.Bernard-Raymond Fabré-Palaprat de Spolette, 4/11/1804,  (Bernardus-Raymondus Fabré-Palaprat)
Regjent : Sidney-Smith, 1838/ 1840, admirali anglez regjenti i perzgjedhur nga Fabre-Palaprat nuk emerohet.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


507


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Muneer prej 29.03.14 2:08

Keto kane histori shume te bukur.
avatar
Muneer

سلام موعد المغرب

574


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Berti69 prej 02.04.14 0:42

Mjeshtri Zhak de Molay dhe frimasoneria



Mė 19 Mars 2014 mbushėn 700 vjet nga djegia nė turrėn e druve, nė mes tė lumit Sena nė Paris, mė 1314, tė ‘Grand Master’-it tė 23-tė dhe tė fundit ... tė Urdhrit Kalorėsit Templarė (Knights Templar), Jacques de Molay.

Ky kishte qenė Mjeshtėr i Madh i Templarėve qysh nga viti 1292 e derisa vdiq. De Moley u dėnua nga mbreti francez Filipi IV i Bukur dhe nga Papa nė shėrbim tė tij, Klementi V, i cili e zhveshi De Molay-n nga pozicioni i ‘Grand Master’-it tė Urdhrit legal tė Templarėve, mė 1307.

Djegia e kėtij personaliteti mund tė quhet si pararendėsja e Inkuizicionit, qė pasoi pas Injac Lojolės dhe periudhės sė Rilindjes e humanizmit nė Evropė, kur ra ndikimi i fesė dhe u ngritėn tė drejtat e njeriut nė statutet e shteteve-kombe qė filluan tė lindnin mė pas. Njerėzit do tė ktheheshin nė qytetarė dhe ata do tė kishin tė drejtat e tyre tė sanksionuara pėrballė makinerisė sė shtetit dhe ligjėrisht do tė ishin tė barabartė edhe me shtetarin e parė, mbretin.

Por ēfarė janė templarėt dhe kur u krijuan? Ēfarė ndodhi realisht me templarėt dhe De Molay-n nė raport me shpatėn dhe kryqin ose me pushtetin e qiellit dhe tė Tokės? Ē’ėshtė frimasoneria dhe a kanė lidhje me tė shqiptarėt nė historinė e largėt dhe tė afėrt? Po sot, a ka ndikim ky urdhėr i pėrbotshėm legal dhe ilegal nė jetėn shpirtėrore tė shqiptarėve?

Kush mund tė jetė trendi i kėsaj rryme tė rėndėsishme shpirtėrore teozofike dhe pėrse shėrben kjo tendencė? Nė kėtė shkrim tė shkurtėr qė informon me modesti publikun mbi kėto ēėshtje, sigurisht qė ka nevojė pėr studime mė tė thelluara nga teozofistėt e rinj shqiptarė, dhe ky moment ka ardhur.

1-Urdhri Kalorėsit Templarė u krijua nga Grand Masteri i parė i saj, Hughes de Payens (1070-1136). De Molay u pėrpoq ta adoptonte urdhrin pas venitjes sė kryqėzatave nė Tokėn e Shenjtė. De Molay zėvendėsoi Grand Masterin e 22-tė tė Templarėve, Th.Gaudin, i cili vdiq mė 1292. Menjėherė De Molay iu kėrkoi monarkėve tė mbronin ishullin e Qipros ku u vendos Urdhri, si dhe tė financonin templarėt dhe Urdhrin tjetėr luftarak, Kalorėsit Hospitalierė tė udhėhequr nė kėtė kohė nga F.de Villa, pėr tė drejtuar njė Kryqėzatė tjetėr kundėr mamlukėve egjiptianė nė bashkėpunim me armenėt, aristokracinė e Qipros dhe njė ushtri mongole nga Persia.

Filipi IV i Francės u pėrpoq t’i shkrinte tė dy urdhrat okultė e tė vihej vetė nė krye tė tyre, pėr arsye se ai ishte nė borxhe tė mėdha financiare ndaj templarėve dhe nė kėtė mėnyrė do tė pėrvetėsonte pasuritė e mėdha tė kėtij Urdhri dhe do shmangte shlyerjen e borxheve tė buxhetit ndaj templarėve, synim pėr tė cilėn tė dy urdhrat kundėrshtuan qėllimet e mbretit.

Pėr tė vėnė nė jetė kėtė plan tė vėshtirė, mbretit i duhej mė sė paku njė mbėshtetje nga Papa i Romės pėr t’i shkishėruar ata qė nuk bindeshin, pasi De Molay dhe kalorėsit e tij ishin miq tė Eduardit I tė Anglisė, Papa Bonifacit VIII, James-it I tė Aragonės, Karlit II tė Napolit etj., tė cilėt i kishte ndihmuar financiarisht me financat e fuqishme tė Urdhrit.

Gjithashtu, templarėt ishin nė luftė edhe me sundimtarin e Qipros, Henrin II, tė cilin e dėbuan nė favor tė tė vėllait tė tij, Amalric-ut. Pėr tė vėnė nė jetė planin mė tė vėshtirė tė shkatėrrimit tė templarėve, Filipi IV i Francės vrau si fillim me helm, me anė tė kėshilltarit tė vet G.de Nogaret, dy papė, Bonifacin dhe Benediktin XI, dhe zgjodhi papė francezin Klementi V, i cili e hoqi selinė nga Roma dhe e ēoi atė nė Poitiers tė Francės, duke e pasur kėshtu papėn njė zar tė vetin.

Mė 1306, ndėrsa hospitalierėt dhe templarėt luftonin nė Rhodos, De Molay u thirr nga Papa dhe u akuzua pėr herezi gjatė inicimeve tė rishtarėve tė Urdhrit. De Molay kėrkoi ndihmė nga miku i tij qė i kishte borxhe, mbretit, mė 1307, i cili e ‘siguroi’ pėr mbėshtetje e mirėnjohje mikun e tij qė kishte bėrė aq shumė pėr krishtėrimin dhe pėr tė, personalisht. Kėshtu, me pabesi, De Molay qė u thirr pėr t’u pyetur u arrestua sė bashku me shumė templarė tė tjerė dhe pas shtatė vjet torturash, nė njė moshė mbi 60 vjeē, pasi u thye, pranoi akuzat me premtimin se do tė falej.

Ndėrkohė, pabesia e Filipit mori vrull dhe ai urdhėroi djegien e ngadaltė tė tij nė mes tė lumit Sena, nėn sytė e shumė kureshtarėve. De Molay qėndroi si burrė nė momentin e fundit dhe si njė profet parashikoi vdekjen e mbretit dhe Papės brenda vitit, megjithėse ata ishin tė mbajtur, profeci e cila ēuditėrisht u realizua. Templarėt e mbetur ia mbathėn nė Skoci, sidomos nė Aberdin, njėri prej qyteteve me bindjet mė tė forta okultiste nė botė sot, dhe ndihmuan nė dy beteja skocezėt kundėr Eduardit tė Anglisė derisa ia mbathėn pėr nė Amerikėn e Veriut dhe, janė kėta, 180 vjet para Kolombit, qė e shkelėn kontinentin e panjohur nė tekstet shkollore, por jo pėr okultistėt dhe filozofėt.

2- A janė templarėt fri-masonė dhe ēfarė synojnė ata? Cilat janė rregullat e tyre? Nė njė farė mėnyre, po. Urdhrat e ndryshme fri-masonike ndryshojnė nga ritet, nga ashpėrsia e rregullave, nga mėnyra e organizimit, por synimi i tyre ėshtė i pėrqendruar nė disa parime tė rėndėsishme, tė cilat njerėzit e thjeshtė nuk i kuptojnė plotėsisht pėr shkak tė ndikimit nė formimin e tyre tė shumė tabuve tė gėnjeshtėrta nga ndikimi i fesė dhe pushteteve teokratike. Tė gjitha fetė kanė pasur dy shtylla kryesore tė tyre: gjeocentrizmin dhe homotokėsoro-centrizmin.

Shtylla e parė ka rėnė qysh me Kopernikun, e dyta akoma jo, dhe kjo ka lidhje me mundėsinė e jetės nė yjėsi e galaktika tė tjera, gjė tė cilėn librat e shenjtė nuk e pranojnė. Urdhrat e ndryshėm masonikė janė tė ndarė pėr sa u pėrket anėtarėve tė tij. Ndėrtuesit e kishave e ndėrtesave publike, masonėt, pėrdornin fjalor sekret mes tyre.

Nga nevoja pėr tė mos u kuptuar dogma dhe qėllimet, sidomos pas vitit 1717, pjesėtarėt nė urdhrat masonikė u quajtėn fri-masonė. Aty, veē ndėrtuesve, mund tė hynte kushdo qė kėrkonte tė ngrinte nivelin shpirtėror dhe synonte tė mėsonte se cila ishte historia e njerėzimit nė Tokė, si ishin krijuar jeta dhe njeriu, kush ishin ligjet kryesore tė Universit, ē’ėshtė koha, ē’ėshtė hapėsira. Disa pyetje qė shtrohen intuitivisht nė frimasoneri janė: A ėshtė jeta lineare e gjithmonė me kahje nga zhvillimi kulturor dhe ekonomik, apo historia e njerėzimit ka thyerje tė mėdha?

Ēfarė janė koha dhe hapėsira?

A mund tė udhėtohet nė Univers duke tejkaluar ligjet mekanike apo kuantike? Ē’janė alkimia, hipnoza, udhėtimi astral, deportation-i, heqja e gravitacionit tė njė trupi fizik nė Tokė etj.? Shkencėtarėt mė tė suksesshėm kanė qenė frimasonėt, pasi ata e dinė se ku duhet tė shkojnė, rrugėn duhet ta gjejnė vetė.

Ata i dinė shtatė ligjet bazė tė Universit, ata e dinė formulėn e Krijuesit, ‘Si lart ashtu edhe poshtė’, qė ka shumė kuptime. Simbolet e frimasonerisė janė kompasi dhe skuadra dhe shpeshherė kjo ngatėrrohet nga njerėzit e zakonshėm me syrin gjithėpamės qė ėshtė simbol i Iluminatit, i cili nuk ka obsesion dijet nė vetvete, por pushtetin ose “New World Order” dhe ndėrtimin e “Kullės sė Babelit” apo thėnė ndryshe, Qeverinė botėrore. Kulmin e vet frimasoneria e arriti nė SHBA pas Luftės Civile (1875), me Grand Masterin e Juridiksionit tė Jugut, Albert Pike (1809-1891), i cili studioi gjithė organizimin okult tė tė gjitha shoqėrive tė lashta (dhe tė Dodones), mistikėn, dogmėn e tyre, simbolikat qė kanė pėrdorur, adhurimet e tyre religjioze etj., libėr tė cilin shumė shpejt do ta sjellė shtėpia botuese “Helga’s Secrets” nė shqip.

Gjithashtu, A.Pike mbahet si themeluesi i dogmės sė Ritit Skocez me 33 gradė (simbol i shtyllės kurrizore tė njeriut) sipas Kushtetutės sė Andersonit mė 1723, dogmė e cila duket se ka njė ndikim tė fortė ezoterist nga fuqia dhe rituali kabalistik. Po kėshtu, Pike akuzohet si themelues edhe i Ku Klus Klan.

Mė pėrpara, nė Angli, qysh me mbret Alfredin e Madh dhe vėllain e tij Edvinin si Grand Master nė shekullin e 11-tė, shoqėria mė e fortė okultiste nė Londėr, ndiqte ritin e Jorkut me 11 shkallė. Riti egjiptian ka 96 gradė. Lozhat nė varėsi e kontroll tė Londrės, quhen lozha legale. Ato nė varėsi tė Grand Orientit tė Francės, Italisė, Turqisė, apo nė ndonjė varėsi tjetėr, rėndom quhen lozha ilegale. Ndėrsa nė lozhat legale ka dy rregulla: besimi te Krijuesi ose te Gjeometri i Madh dhe pėrputhja me natyrshmėrinė seksuale tė Krijuesit (heteroseksualizmi), nė lozhat e tjera s’ka pėrjashtime.

Aty mund tė hyjnė edhe ateistėt dhe sjellja seksuale e anėtarėve trajtohet si ēėshtje personale e tyre. Por masoneria nuk u risoll nė Evropė, siē thuhet, nga Kajroja dhe modeli i Urdhrit tė Asasinatėve tė Grand Masterit Hasan, tė cilit templarėt i morėn vetėm mėnyrėn e ezoterizmit dhe sidomos disa eksperienca ekzorcizmi dhe disa teknika udhėtimi astral tė shpirtit nė Univers.

Zhvillimin e saj bazė para epokės Pax Romana ajo e mori nė Perandorinė Romake, nė kohėn qė atė e sunduan pėr rreth 2 shekuj mbretėrit ilirė, dhe pėr kėtė, raca shqiptare ka njė ndikim jo tė vogėl nė hapat e parė tė frimasonerisė. Kulmi i filozofisė dhe njė pėrzierje mes saj, e qėllimeve tė frimasonerisė, ėshtė teozofia e themeluar nga njė grua, ndoshta njeriu mė i menēur i kohėve moderne, Helena Blavatsky (ithtarė tė saj ishin tė gjithė nazistėt, me nė krye Hitlerin dhe Himlerin), nga urdhri i sė cilės dolėn mendimtarė tė mėdhenj si W.S.Elliot, Annie Besant, tė cilėt studiuan aftėsitė paranormale dhe historinė rreth 35 milionė vjet tė humbur tė njerėzimit, duke filluar me kontinentin e humbur tė Lemurisė, Atlantidės dhe ‘astral clairvoiance’. Gjithashtu, njė urdhėr tjetėr i fortė ezoterist ishte Urdhri Golden Down, i mendimtarit tjetėr tė madh dhe pervers, Alestair Crowley.

3- Etni shqiptare, nėse do bazohemi te Blavatsky, ėshtė njė nėnracė e Rrėnjės sė Pestė, arianėve. Arianėt rrjedhin prej nėnracės sė katėrt, atlantasve, tė cilėt rrodhėn nga nėnraca e tretė, lemurianėt. Atlantasit, sipas teozofistėve, kanė jetuar rreth 4,5 milionė vjet mė parė dhe janė shkatėrruar 9,564 vjet para Krishtit. Shqiptarėt janė nėnracė e atlantidasve dhe iu pėrkasin akadianėve. Nėnracat e tjera tė atlantidasve janė: rmoahalėt, toltekėt (indianėt e Amerikės), turanianėt (turqit), semitėt e parė (fenikasit), mongoloidėt, tiaviatėt (kro-manjonėt).

Por tė mos dalim nga tema. I thamė kėto thjesht pėr tė thėnė se edhe paraardhėsit e shqiptarėve kanė shumė kontribute nė qasjen ndaj mistereve. Shquhet Shenjt Albani, i cili ishte dishepull i Konstanco Klorit, babait tė Konstandinit tė Madh, i cili ishte kreu i organizimeve ezoterike nė Perandorinė Romake, e cila u ‘shenjtėrua’ nė krishterim nga ana e tė birit. Shenjt Albani krijoi masonerinė nė Anglinė pagane, e cila u dobėsua deri me Edvinin dhe vėllain e tij kur u ringjallėn.

Po kėshtu, edhe Papa Albani, mendohet se ėshtė njė nga papėt e parė tė ndriēuar nga mendimet e shkollės sė mistereve, masonerisė dhe okultizmit. Po kėshtu, gjatė Perandorisė Osmane, disa nga shqiptarėt e shquar, ranė nėn ndikimin xhonturk nėpėrmjet lozhave tė Selanikut, tė cilat kishin prapavijė politike pėr tė shkatėrruar kalifatin dhe sundimin e Portės nė Lindjen e Mesme ku ishte zbuluar naftė, dhe organizimi i kėtyre lozhave ra nėn ndikimin e lėvizjes sioniste tė Teodor Hershlit, kreut sionist, pėr shkak se porta osmane ishte bėrė pengesė pėr qėllimet e ēifutėve pėr tė shtėnė nė duart e tyre burimet e rėndėsishme energjetike tė Lindjes sė Mesme.

Dihet se shqiptarėt, nė ushtri apo nė politikė, masonė apo vegla tė gėnjyer qė s’kuptonin gjė, ishin ndėr tė parėt qė krijuan lėvizjet kundėr sulltan Abdyl Hamitit nė Manastir e Kosovė dhe ndėr tė parėt qė fituan urrejtje tė madhe nga tendencat centraliste tė xhonturqve.

Njerėz si Mit’hat Frashėri, Fejzi Alizoti, Hasan Prishtina, Ismail Qemali, Bajo Topulli, Gjergj Qiriazi etj., ranė nėn ndikimin masonik tė masonėve doemne (ēifutė tė islamizuar, kryesisht nga Selaniku). Po kėshtu, edhe motrat Qiriazi, Sevastia dhe Parashqevia, do tė bėheshin frimasone tė njėrit prej urdhrave tė paktė nė botė, Ylli i Mėngjesit, nė Dorēester tė SHBA dhe ato do tė themelonin edhe shoqatėn patriotike “Ēamėria”.

Nė kohėn e mbretėrisė duket se masoneria u shua, si rezultat i fobive tė mbretit dhe i rrethanave provinciale. Po kėshtu, diktatorėt si E.Hoxha, nuk lejonin qė popullit t’i mėsoheshin disa tė vėrteta tė tjera nėn njė dritė verbuese pėr turmat. Shprehja masonike mė e vjetėr se Ungjilli (qysh nga Heliopolisi i Pllajės sė Gizės), “Qumėsht pėr foshnjat dhe mish pėr burrat”, i konsideroi tė gjithė shqiptarėt si foshnja.

Pas hapjes sė Shqipėrisė nė kėta 23 vjet, ka pasur edhe pėrpjekje pėr ta ringritur shpirtėrisht shoqėrinė shqiptare, e cila ka rėnė prej ndikimit tė politikanėve tė pangopur, nė greminėn e mishit dhe tė materies, duke e bėrė shoqėrinė shumė tė pabalancuar, nė kundėrshtim me konceptin kryesor tė Gjeometrit tė Madh, ‘Si lart ashtu edhe poshtė’.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


507


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Luli prej 26.06.14 0:56

Misioni i fundit i Templarėve



Ka nga ata qė thonė se templarėt gjetėn Graalin e shenjtė dhe e groposėn nėn kishėzėn e Rosslyn nė Skoci. Ka nga ata qė thonė se ata ishin njerėz qė ruanin dije ezoterike, qė i lidhin me urdhėra tė fshehtė, apo grupe si katarėt, gnostikėt… Ka nga ata madje qė betohen se templarėt mbėrritėn nė Amerikė para Kolombit. I harruar prej shekujsh, Urdhėri i Tempullit u rikthye nė skenė gjatė romanticizmit, kur grupe neotemplarė rishfaqėn tiparet kalorėsiake dhe ritet e fillesės. Edhe romanet shumė popullorė tė Sir Walter Scott – duke filluar nga Ivanohe – i risollėn nė jetė

Qyteti i Vatikanit. 13 konsiderohet si njė ogurzezė: ėshtė e tillė, qė nga ajo e premte, e 13 tetorit 1307 kur Filipi IV i Francės, i quajtur i Bukuri, arrestoi tė gjithė templarėt e mbretėrisė. Me akuza tė turpshme: herezi, sodomi, idhujtari. Rituale fillese tė papranueshėm: mohimi i hyjshmėrisė sė Krishtit, adhurimi i idhujve falsė, puthja e tė sapopranuarve nė buzė, nė kėrthizė, nė organet gjenitalė… Dhe ata kalorės legjendarė, mė tė fuqishmit e botės sė krishterė, pranuan – nėn tortura – faje tė rėndė. Aq sa Papa Klementi V u detyrua qė tė urdhėronte arrestimin e templarėve tė tė gjithė Krishtėrimit.

Qė kėtu nisi njė seri e gjatė procesesh. Dhe njė luftė e fortė mes njė papati tė dobėt dhe njė monarku arrogant, mbi tė drejtėn e kryerjes sė dėgjesave. Kur Klementi V kėrkoi qė tė merrte nė pyetje pesė dinjitarėt mė tė lartė tė Urdhėrit tė Tempullit, tė burgosur nė Kėshtjellėn e Chinon, kėrkesa e tij u mohua, pasi u gjet njė pretekst. Kėshtu, dėrgoi kardinalėt e tij nė fshehtėsi tė madhe qė t’i merrnin nė pyetje tė dėnuarit, tė cilėt, pa u vėnė nėn torturė, kishin konfirmuar se kishin rimohuar Krishtin dhe kishin pėshtyrė mbi Kryq. Dhe u liruan. Si shpjegohet ky shfajėsim?

Deklaratat e tyre janė rregjistruar nė njė dokument shumė tė vlefshėm nė latinisht qė i pėrket vitit 1308, i ashtuquajturi Pergameni i Chinon, ngahera i mbajtur nė arkivat papnorė, por qė u ka shpėtuar pėr njė kohė tė gjatė studiuesve dhe kėrkuesve. Nuk u vu re nga dy gjermanėt qė, tė parėt, nė fillim tė Nėntėqindės, publikuan aktet e proceseve tė templarėve, dhe po kėshtu nga shumė studiues tė tjerė qė u bazuan nė punėn e tyre. Ai dokument i rėndėsishėm u rishfaq vetėm nė vitin 2001 falė njė studiueseje tė arkivit tė Vatikanit. Dhe menjėherė shkaktoi interpretime pa fund: fakti qė shkelėsit qė ishin rrėfyer ishin liruar, cfarė pasojash kishte pėr tė ardhmen e Urdhėrit?

Eshtė viti 1310: dy vjet mė pas Urdhėri i Tempullit – shumė i pasur, shumė i fuqishėm, me njė mbėshtetje tė jashtėzakonshme popullore – pezullohet prej Papės. Kudo nė botė. Nė mėnyrė pėrfundimtare, pėrkundėr atyre qė thonė se Urdhėri vetėm sa u pezullua. “Me njė normė tė pėrjetshme”, thotė Pier Paolo Piergentili, zyrtar i Arkivit tė Vatikanit dhe studiues i vėmendshėm i kėtyre cėshtjeve. “Kushdo qė do tė shpallej templar kėtej e tutje do tė shkishėrohej. Njė rregull i parevokuar asnjėherė, pra teorikisht i vlefshėm edhe sot e kėsaj dite”.

Ndoshta nė favor tė grupeve tė mėdhenj dhe tė vegjėl, tė faqeve nė internet dhe programeve televizivė apo lojėrave elektronike qė flasin pėr njė mbijetesė tė tyre deri sot e kėsaj dite. Apo mijėra produkteve qė i lidhin templarėt me Graalin, masonerinė, sektet satanikė, Indiana Jones, parinė e Sionit (Kodi i Da Vincit, roman dhe film), shtrigat (I fundit i templarėve me Nicolas Cage). E ndoshta edhe me Drakulan dhe Batmanin.

Prej nga buron gjithė kjo tėrheqje? Cilėt ishin nė tė vėrtetė kalorėsit kryqėkuq? Pėrse ranė, me njė goditje, e u zhytėn nė baltė?

Filloi nė shekullin XII, menjėherė pas kryqėzatės sė parė, e cila i kishte shkėputur Islamit Jeruzalemin dhe kish cuar nė Tokėn e Shenjtė dhjetėra mijėra pelegrinė tė tė gjithė gjuhėve, moshave, klasave sociale: kalorės dhe fshatarė, priftėrinj dhe prostituta…

Ata qė i mbijetonin udhėtimit dhe betejave ishin pre e armiqve qė mbushnin rrugėt dhe kėrcėnonin territoret e pushtuar. Pikėrisht nė mbrojtje tė tyre lindi nė vitin 1120 Urdhėri i Templarėve, qė morėn kėtė emėr pikėrisht sepse e ngritėn qendrėn e tyre pranė Tempullit tė lashtė tė Solomonit, nė Jeruzalem. Murgj dhe luftėtarė, me rregulla tė rreptė dhe shpirt luftarak. Tipare qė sot duken kontradiktorė, por atėherė nuk ishin: pėr tė ekzaltuar dhunėn e shenjtė ndikoi vetė Papa, dhe kalorėsve qė tundnin shpatėn nė emėr tė Zotit u premtoheshin shpėrblime spiritualė.

Tė gjithė murgjit i kundėrviheshin djallit nė manastirė, me lutjet e tyre: templarėt i kundėrviheshin nė botė, duke luftuar armiqtė e Krishtėrimit. Mbėshtetja popullore ishte e jashtėzakonshme: fisnikė dhe plebenj, tė pasur dhe tė varfėr ofronin pėr templarėt para, toka, ndihma. Dhe kush hynte nė Urdhėr dhuronte tė mirat e tij.

Kėshtu pasuria e templarėve, tė cilėt Papa i kishte pėrjashtuar edhe nga taksat, rritej gjithnjė e mė shumė. Kudo nėpėr Europė ata zotėronin toka dhe bagėti, ndėrtonin objekte fetare dhe pallate. Dhe prej kėtu buronin paratė dhe produktet qė shėrbenin pėr sforcon ushtarake nė Lindjen e Mesme: furnizime, kuaj, armė, anije, por edhe mjete pėr ndėrtimin e fortifikimeve tė mėdhenj. Burimet e tyre nė perėndim mbulonin kostot stratosferike tė misioneve nė front. Dhe pėr pothuajse dyqind vite, deri nė rėnien e pararojės sė fundit kristiane, nė 1291, templarėt ishin nė vijėn e parė nė kryqėzata. Por edhe nė prapavijė, duke qenė se kishin krijuar sistemin kapilar bankar mė tė pėrparuar tė epokės. Kush nisej pėr nė Tokėn e Shenjtė, i merrte hua Urdhėrit dhe i besonte paratė e tij, pėr tė shmangur risqet e udhėtimit. Dhe sovranėt europianė hynin nė borxhe deri nė grykė, duke financuar luftėrat e tyre. Jo vetėm qė templarėt ishin mė tė pasur se mbreti, por kishin pėrfaqėsues kudo, si njė kompani shumėkombėshe, nė njė botė ku komunikimi ishte i vėshtirė, me rrjete ndėrkombėtarė inekzistentė.

Ai qė u zhyt mė shumė nė borxhe ishte Filipi, pėr shkak tė sipėrmarjeve tė tij tė kushtueshme ushtarake kundėr Anglisė dhe Fjandrave. Dhe pėr tė, e vetmja mėnyrė pėr tė shmangur falimentimin ishte rifitimi i asaj pasurie: nisi kėshtu njė fushatė shpifjesh dhe baltosjeje kundėr kredidhėnėsve tė tij. Njė propagandė tendencioze, e cila iu shtua zilisė dhe kritikave qė ekzistonin tashmė pėr njė Urdhėr kaq tė fuqishėm. Por stilit tė jetesė sė templarėve, i cili nuk ishte rigoroz si njė herė e njė kohė. Tashmė thuhej: “Tė pish e bėhesh tapė, si njė templar”.

Mė pas erdhi arrestimi. Proceset. Pranimi i mėkateve: nėn torturat e torturuesve tė mbretit, por edhe pėrpara tė dėrguarve tė Papės. Ja njė pjesė nga marrja nė pyetje e fratit kavalier Hugues de Pairaud, nxjerrė nga Pergameni i Chinonit: “Ai pyetej nėse kishte pranuar ndonjė frat tė Urdhėrit dhe ai u pėrgjigj po: shumė, dhe nė shumė raste. I pyetur se si i kish pranuar, ai pėrgjigjej se pas ceremonisė sė pranimit, detyronte secilin qė tė mohonte kryqin dhe ta puthte nė prapanicė, nė kėrthizė dhe pastaj nė buzė”. E megjithatė pesė krerėt e urdhėrit u morėn nė pyetje nga tė dėrguarit e Papės.

I gjithė Urdhėri pėrfundoi nė bangėn e tė akuzuarit nė 1309: kush kishte rrėfyer mė parė fajet e vet ishte tashmė gati tė ribėnte tratativa pėr tė mbrojtur organizatėn. Por njė goditje e mbretit, qė dėrgoi nė turrėn e druve 54 templarė qė kishin ndryshuar version, terrorizoi tė dėnuarit: deponimet e tyre qė pėrmbahen nė 60 metra pergamen, janė pikėllues. Pra, Filipi ia doli aty ku myslimanėt kishin dėshtuar: nė asgjėsimin e templarėve. Dhe nė 1312, njė urdhėr i Papės dekretoi njė herė e mirė shpėrbėrjen e Urdhėrit.

Tortura, turra drush, skandale: tėrheqja e pavdekshme prej templarėve buron edhe prej kėtre historive. Ashtu sikurse nga heroizmi i tyre, nga lufta pėr njė kauzė tek e cila besonin verbėrisht. Pėr mė tepėr kishin njė organizatė tė mbyllur, tė mbėshtjellė me mister: aq sa duhet pėr tė shfrenuar fantazinė nė shekuj tė tėrė dhe pėr t’u atribuar atyre gjithcka.

Ka nga ata qė thonė se templarėt gjetėn Graalin e shenjtė dhe e groposėn nėn kishėzėn e Rosslyn nė Skoci. Ka nga ata qė thonė se ata ishin njerėz qė ruanin dije ezoterike qė i lidhin me urdhėra tė fshehtė, apo me grupe si katarėt, gnostikėt… Ka nga ata madje qė betohen se tempullarėt mbėrritėn nė Amerikė para Kolombit. I harruar prej shekujsh, Urdhėri i Tempullit u rikthye nė skenė gjatė romanticizmit, kur grupe neotemplarė rishfaqėn tiparet kalorėsiake dhe ritet e fillesės. Edhe romanet shumė popullorė tė Sir Walter Scott – duke filluar nga “Ivanohe” – i risollėn nė jetė.

Umberto Eco, qė tek Lavjerrėsi i Foucault satirizon qasjet antishkencore tė temės sė kryqėkuqve, shkruan: “Nė nėntėdhjetė pėrqind tė rasteve bėhet fjalė pėr brockulla, pasi asnjė argument nuk ka frymėzuar ndonjėherė mė shumė legjendat e tė gjithė kohėve dhe tė gjithė vendeve, se sa cėshtja e templarėve”.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Hidra prej 29.07.14 20:42

TEMPLARET - E vėrteta pėr Kalorėsit e Krishtit

Pėr templarėt ėshtė thėnė gjithēka: qė ruanin Graalin e Shenjtė, por edhe qė ishin njė sekt heretikėsh. E vėrteta pėr urdhėrin e murgjve, me lejė pėr tė vrarė.

“Na ishte njė herė”, nė Pragė, njė kalorės templar qė u dėnua me vdekje. Para ekzekutimit, iu kėrkua tė shprehė dėshirėn e fundit. Ai u pėrgjigj: “Dua tė varrosem nė zonėn e Stare Mesto, prapa kishės sė Tynit, ku ndodhen birraritė mė tė mira tė qytetit”. Xhelatėt fillimisht i prenė kokėn, mė pas i plotėsuan dėshirėn. Qė atėherė, ēdo natė, kalorėsi del nga varri, vendos kokėn nėn sqetull dhe bredh nga njė birrari nė tjetrėn. Problemi ėshtė se birra hyn nga goja, por del nga fyti i prerė dhe lag trotuarėt, duke zemėruar kamerierin.



Ruajtės tė fshehtė

Legjenda e Kalorėsit tė Tynit, shumė popullore nė Bohemi, ėshtė mė surreale se sa njė roman i Kafkės; por nuk ėshtė mė e pamundura, ndėr ato qė rrėfehen pėr templarėt. Pėr ta ėshtė thėnė se ruanin nė fshehtėsi Graalin e Shenjtė; ėshtė shtuar se nė realitet Graali nuk ishte kupa e darkės sė fundit, siē besohet, por ishte Sang Real, domethėnė pasardhėsi (“gjaku”) i Jezu Krishtit dhe Magdalenės; ėshtė thėnė nė fund se ata kalorės misteriozė u asgjėsuan pėr tė varrosur sekretin e tyre. Dhe qė diku, fshihet thesari i tyre. E vėrtetė ėshtė vetėm qė templarėt, kalorėsit mė integralistė tė shpirtit nė historinė e krishterė, u asgjėsuan vėrtetė, nė villim tė viteve ‘300; dhe qė akuzat e ngritura ndaj tyre (mbi tė gjitha kjo e herezisė) ishin mė shumė thjeshtė pretekste.

Identikit

Pėr tė rrėfyer historinė e templarėve mund tė nisim duke lexuar kartėn e identitetit tė viktimės. Emri zyrtar: Urdhėri i shokėve tė Varfėr tė Krishtit dhe tė Tempullit tė Solomonit. Profesioni: tė luteshin dhe luftonin. Mosha: Afro dy shekuj. Vendlindja: Jeruzalemi. Vendi ku u nis: Clairvaux, manastiri i Borgognas. Babai: Hugues de Payns, njė fisnik i Champagne qė u largua nga atdheu, la tė mirat dhe bashkėshorten Elisabeth pėr tė marrė pjesė nė kryqėzata. Nėna: askush, sepse bota e templarėve nuk konsideronte botėn femėrore.

Me fjalė tė thjeshta: nėse doni tė krijoni njė templar, merrni njė murg Cistercenian nga ata “fretėrit e bardhė” qė mes shekujve Xi dhe XII udhėtonin nėpėr Francė duke bėrė thirrje pėr aksetizėm dhe pendesė; prijani flokėt nė stil “marins”, zgjatini mjekrrėn nė stil profeti; mė pas zėvendėsojani veshjen me njė armaturė dhe bastunin me njė shpatė; nė fund fusni gjithēka nė njė mantel tė bardhė me kryq tė kuq, dėrgojeni nė Lindje, jepini ndonjė tė moshuar pėr tė mbrojtur dhe ndonjė mysliman pėr tė vrarė. Dhe ja, ku u krijua njė templar.

E do Perėndia!

Po ēfarė nevoje kishte tė vriteshin myslimanė? Rreth vitit 1120, kur Hugues krijoi Urdhėrin sė bashku me tetė shokė tė tjerė tė tij tė lutjeve dhe aventurave, nuk po ndodhte njė kryqėzatė: qė nga e para (ku ai kish marrė pjesė) kishin kaluar 21 vite; deri tek e dyta duheshin edhe 25; Jeruzalemi ishte nė duar tė krishterėsh dhe madje edhe xhamia Al-Aqsa, vendi i tretė i shenjtė i Islamit pas Mekės dhe Medinės, ishte ricikluar nė Kishė. Mė shumė se kaq bota e krishterė nuk mund tė pretendonte. Nė fakt mė shumė se kaq nuk pati kurrė mė.

Situata, megjithatė ishte mė e pasigurtė nga sa dukej: ushtarėt e kryqėzatave nė pjesėn mė tė madhe ishin kthyer, rrugėt ishin tė pasigurta dhe madje edhe brenda Jeruzalemit kishte probleme sigurie. Kėshtu Kishės i lindi ideja tė krijonte ushtri tė sajat, tė pavarura nga feudalėt e Europės. Duhet shtuar se luftėtarė karizmatikė dhe luftėdashės po i hapnin rrugė tashmė kryqėzatės sė dytė, dhe kėshtu qė i frynin zjarrit: njė prej tyre ishte njė farė Bernardo, abat i Clairvaux, qė do tė bėhej mė vonė shenjt dhe “profet” i templarėve.

Lindėn kėshtu Urdhėrat kalorėsiakė. Ai i Hugues de Payns nuk ishte i pari: nė vitin 1120 ekzistonin tashmė Kalorėsit Spitalorė dhe Kalorėsit e Varrit tė Shenjtė. Por San Bernardo donte njerėz mė tė fortė dhe i vinte nė lojė kalorėsit e tjerė me ngarkesa sarkazme.

Thėniet e tij pėrmbaheshin nė njė libėrth tė quajtur milicia e re, qė pėrveē kėshillave pėr pamjen u jepte templarėve njė shfajėsim paraprak pėr vrasjet e tė ardhmes: “Kalorėsi i Krishtit vret me vetėdije tė plotė dhe vdes i qetė: duke vdekur shpėtohet, duke vrarė punon pėr Krishtin. Nė fakt, kur ai vret njė keqbėrės nuk kryen njė vrasje, dhe konsiderohet xhelati i autorizuar nga Krishti”. Nėse abati i Clairvaux do tė quhej Khomeini, do ta kish quajtur kėtė tė gjithė xhihad, “luftė e shenjtė”.

Epikė


Por nuk ishin vetėm teologėt qė mbėshtesnin kalorėsit e rinj. “Gjatė kryqėzatave tė para”, vėren Mario Mancini, docent i Filologjisė nė Bolonjė, “lindi letėrsia kalorėsiake, e destinuar tė kishte mė vonė njė zhvillim tė ngjashėm me western-ėt modernė. Pikėrisht atėherė u pėrhapėn chansons de geste franceze dhe historitė e ciklit breton, me njė impakt shumė tė madh social: heronj legjendarė si Orlando dhe Lanceloti u shndėrruan nė modele tė sjelljes, qė i jepnin vlerave ushtarake dhunti besnikėrie, bujarie dhe sens nderi.

John Ford i kėtyre western-ave” tė Mesjetės quhej Chretien de Troyes: ishte njė francez nga Champagne, ashtu si Hugues de Payns; jetoi dhe shkroi nė shekullin XII, pikėrisht kur templaėt hidhnin hapat e parė. Ishte ai qė lanēoi mitin e Perceval, kalorėsi legjendar i Tryezės sė Rrumbullakėt qė u vu nė kėrkim tė Graalit tė Shenjtė: njė figurė qė nė letėrsinė e sektorit duhej tė shndėrrohej nė njė legjendė.

Edhe nėn valėn e kėtij cirku mediatik, Urdhėri Templar u rrit me shpejtėsi, duke arritur njė fuqi tė jashtėzakonshme. Nė fund tė shekullit XII, fortesat e ndjekėsve tė San Bernardit ishin shpėrndarė nga Gaza nė Gastun (sot Baghras, nė Turqi). Qendra ishte xhamia e Al-Aqsas nė hapėsirėn e ish tempullit tė Solomonit (prej nga buron emri i templarėve, qė do tė thotė Kalorėsit e Tempullit). Dhe zotėrimet me tė cilėt Urdhėri pėrballonte shpenzimet ushtarakė ishin tė pėrhapur nga Franca nė Spanjė, nga Ballkani nė Italinė e Jugut. Nė Qipro mbulonin madje gjithė ishullin.

Njė pasuri e tillė kishte njė shkak preēiz: kur bėheshin anėtarė tė Urdhėrit te Kalorėsit (thuajse tė gjithė fisnikė) bėnin njė betim tė trefishtė pėr varfėri-dėlirėsi-bindje, ku “varfėri” do tė thoshte tė derdheshin nė tempull pasuritė respektive dhe tė kalonin pjesėn tjetėr tė jetės pa para. Papati bėri pjesėn tjetėr duke pėrjashtuar ndjekėsit e San Bernardos nga taksat qė kongregacionet e tjerė u paguanin peshkopėve. Veē kėsaj, shumė shpejt nisėn tė vijnė donacionet e simpatizantėve. Kėshtu, ndėrkohė qė kalorėsit bridhnin si barbonė, Urdhėri u shndėrrua nė njė holding autentik financiar.

Bankierė mbi kuaj


Zakonisht nė librat me intrigė ka njė rregull: cherzhez la femme, “kėrkoni gruan”. Por nė rastin e templarėve kjo duhej tė modifikohej nė cherchez l’argent. Nė fakt, nė historinė e tyre, para pati shumė dhe gra pak: nėse Hugues de Payns kish hyrė duke mohuar bashkėshorten, mė pas Rregulli i trashėgimtarėve tė tij kėrkonte tė mbaheshin larg edhe nėna e motrat. Nė kėtė kuadėr mizogjinie ekstreme, shkelja e betimit tė dėlirėsisė ishte e vėshtirė (tė paktėn nė frontin heteroseksual). Mėkatet pėr tė cilėt njerėzit akuzonin templarėt ishin tė tjerė: lakmi, dorėshtrėngim, fajdexhinj.

Kundrejt kėtyre murgjve bankierė, Kisha nuk ushqente njė dashuri me shikim tė parė: pėr tė vendosur qė Hugues dhe tė tijtė meritonin besim u desh njė kėshill. Por mė pas rregulli u miratua dhe templarėt mund tė luftonin xhihadin e tyre me bekimin papnor, edhe pse me detyra tė kufizuara: domethėnė “tė mbronin tė varfėrit dhe rrugėt nga hajdutėt, pėr njė siguri mė tė madhe tė pelegrinėve”, thotė Guglielmo de Tiro, njė peshkop libanez i kohės, autor i “Historia e bėmave tė pėrtej detit”.

Nė tė vėrtetė mė vonė templarėt morėn pjesė me tė drejta tė plota nė kryqėzata. Dhe derdhėn shumė gjak, tė armiqve dhe tė tyrin. Por ishin luftėtarė mė shumė fodullė se tė zotė. U pa nė Ascalona (sot Ashqelon, nė Izrael) nė 1153, kur njė komando prej vetėm 40 burrash sulmoi njė kėshtjellė armike, mė e mbrojtura e zonės. Apo nė 1187 pranė Nazaretit, kur 90 kalorės u nisėn nė njė detyrė vetėvrasėse.

Nė tė dy rastet askush nuk u kthye pėr tė dėshmuar si vajti. Njė vit mė vonė do tė shpėtoheshin templarė tė tjerė, tė rrethuar nė Darbsaq, nė Turqi. Tė cilėt, mė shumė se sa tė luftonin, preferuan tė paguanin njė haraē e tė shpėtonin. Nė shpirtin e templarėve, luftėtari fillonte e tėrhiqej pėr t’i lėnė vend bankierit.
Pastaj luftėtari u zhduk fare: mbeti vetėm bankieri. Ndodhi nė vitin 1291, kur kryqtaret e fundit lanė njė herė e mirė Lindjen e Mesme dhe u kthyen nė shtėpi. Templarėt shkuan mbi tė gjitha nė Francė, duke vazhduar tė bėjnė me kohė tė plotė atė qė mė parė e bėnin me kohė tė pjesshme: blinin toka, jepnin hua, shftytėzonin pasuritė e tyre dhe ato tė tė tretėve. Ishin administratorė kaq tė zotė saqė, prej 90 vitesh menaxhonin pasuritė e mbretėrve francezė, prej 80 vitesh ishin kėshilltarė financiarė tė papatit dhe prej 25 vitesh edhe tė mbretėrve tė Sicilisė.

Gojė tė kėqia

Por me fuqinė e templarėve rriteshin dhe zėrat pėr llogarinė e tyre. Thuhej se, prapa asketizmit kristian nė fasadė, kalorėsit nisėn tė adhurojnė njė idhull me mjekėrr tė quajtur Baphomet apo edhe macet, kafshėt demoniake. Pėshpėritej se ceremonia e fillesės parashikonte pėshtyma mbi kryq dhe puthje anale tė veteranėve, nė njė pėrzierje groteske nonizmi dhe homoseksualiteti. Tė vėrteta apo shpifje? “Ndoshta pėrgjithėsime instrumentale tė ndonjė episodi qė mund tė ketė ndodhur vėrtetė”, pėrgjigjet Franco Cardini, docent i historisė mesjetare nė Firence.

Kush nisi tė pėrhapė kėta helme? Lista e autorėve tė mundshėm ėshtė e gjatė: peshkopėt, qė nuk e kishin pranuar asnjėherė pėrjashtimin fiskal tė templarėve nga Papati; urdhėrat e tjerė kalorėsiakė qė nga kryqėzatat kishin marrė shumė tė vdekur dhe pak para; bankierėt italianė, njė lob konkurent i holding-ut tė Tempullit; por mbi tė gjithė Filipi IV, prej vitit 1285 mbret i Francės, qė ishte nė kėrkim tė pėrhershėm tė parave dhe pėr kėtė arsye nė fillim persegutoi hebrenjtė, mė pas taksoi klerin dhe nė fund hodhi sytė nga pasuria e madhe e templarėve.

Kėshtu, nga pėshpėrimat shumė shpejt u kalua tek faktet. Nė shtator 1307, pasi i quajti templarėt “ujqėr tė maskuar si ėngjėj”, mbreti Filip nxorri njė urdhėr: “Kemi vendosur qė tė gjithė anėtarėt e kėtij Urdhėri nė mbretėrinė tonė tė arrestohen, pa asnjė pėrjashtim, tė mbahen tė burgosur dhe tė dėrgohen pėr t’u gjykuar nga Kisha, dhe qė pasuritė e tyre, tė luajtshme e tė paluajtshme tė konfiskohen, tė vihen nė dispozicionin tonė dhe tė ruhen me kujdes”. Akuzat qė mbėshtesnin arrestimet ishin tre: herezi, sodomi dhe idhujtari. Efekti i menjėhershėm ishte njė: konfiskimi i pasurive.

Eleminimi

Papa Klementi V, i futur nė valle si gjykatės, nė fillim u pėrpoq tė bėjė rezistencė, por pas dy muajsh u hodh nė anėn e mbretit, me njė urdhėr qė u bėnte thirrje tė gjithė sovranėve tė krishterė tė imitonin Francėn. Pas arrestimeve erdhėn torturat, kėto u shoqėruan pastaj nga rrėfimet dhe nė fund dėnimet me vdekje. Deri kur nė vitin 1312 Urdhėri i Tempullit u shpėrbė dhe pasuritė e tij iu transferuan Kalorėsve Spitalorė. Nė tė vėrtetė, nė Francė pasuria qė tashmė ishte “ruajtur me kujdes” nga mbreti nuk u kthye asnjėherė. Ish thesari i Templarėve nuk u fsheh nė vende tė ēuditshėm: nė fakt sot ėshtė nė Banque de France.

Fundi i historisė? Aspak: mungon epilogu. Nė mars tė vitit 1314 Jacques de Molay, kreu i fundit i templarėve, vdiq nė turrėn e druve duke pretenduar pafajėsinė. Papa qė e kishte braktisur tek xhelatėt francezė jetoi edhe vetėm njė muaj, pastaj ndėrroi jetė pėr shkak tė njė ataku dizenterie. Filipi IV i shkoi pas brenda vitit, duke rėnė nga kali gjatė njė seance gjuetie.

Rregulli i templarėve: Gjithēka e ndaluar

E ndaluar tė qeshėsh, e ndaluar tė flasės gjatė ushqimit, e ndaluar tė gjuash kafshė tė ndryshėm nga luani, e ndaluar tė heqėsh ēizmet edhe nė shtrat, e ndaluar tė puthėsh nėnat dhe motrat sepse pėr shkak tė puthjeve femėrore (tė gjitha, pa asnjė pėrjashtim) “burrat shpesh herė janė nė rrezik”. Rregulli i Templarėve ishte shumė i ngurtė, plot me ndalime shpesh herė absurdė. Ekzistojnė dy versione (i pari nė latinisht, tjetri nė frėngjisht), tė dy me 72 nene, qė mė pas ndėrhyrjet papnore i shumėfishuan nė 678.

Ai tekst rregullonte nė mėnyrė obsesive ēdo aspekt tė jetės: dieta, veshja, lutjet, privacia. Dieta: dreka normale e njė templari pėrbėhej nga dy apo tre pjata fasule; mishi, shkak i “korruptimit tė rėndė tė trupit” mund tė konsumohej vetėm tre herė nė javė. Veshja: kalorėsit duhej tė visheshin me tė bardha dhe tė visheshin vetėm me lėkurė dhensh, nuk mund tė pėrdornin kollare, “objekte tė neveritshme”. Tė ndaluar ishin gjerdanėt e florinjtė, por nėse kėta ishin dhuratė jo e kėrkuar mund tė toleroheshin me kushtin qė tė fshihnin natyrėn e tyre. Lutjet: kur njė sivėlla ndėrronte jetė, tė tjerėt duhej tė recitonin njėqind lutje nė ditė pėr njė javė tė tėrė.

Privacia: nuk kishte aspak, sepse njė templar nuk mund tė udhėtonte i vetėm, as tė vendoste dryn nė bagazhet personalė: pastaj nė drekė, duhej tė ndante pjatėn me njė shok armėsh.

/Focus/
avatar
Hidra

62


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Zattoo prej 13.02.15 0:04

Ēfarė ndodhi realisht me Kalorėsit Tempullarė?



Njė bisedė me Michael Haag, autor i librit “The Templars"

A qenė tempullarėt lakmitarė? Pse u zhdukėn ata? Nė vend tė pėrgjigjes, thotė autori, shikoni nė “lakminė, mizoritė dhe gėnjeshtrat e pashoqe tė Mbretit tė Francės”.
Tempullarėt qenė njė task forcė elitare – konsiderojini ata si Berretat e Gjelbėra tė Mesjetės. Ata qenė tė njohur pėr shėrbimin e tyre ndaj Papės, pėr vendosmėrinė e tyre tė pashoqe pėr ta ēliruar Jeruzalemin nga armiku, pasuria e tyre dhe madhe dhe, si shumė grupe tė tjera, fshehtėsia e tyre. Megjithatė, pėr njė grup kaq sekret, ata kanė pėrfituar njė sasi tė pabesueshme vėmendjeje si nė vitet PDB (pėrpara Dan Brown) dhe qysh atėhere. Michael Haag vendosi qė ta peshojė dhe ta ēmojė informacionin e gabuar e pėrcjellė nga librat e ndrzshėm tė fundit me tė tijin, "The Templars: The History & the Myth". Disa prej mendimeve tė tij ai i ndan nė intervistėn e mėposhtme.

Pėrse tempullarėt ju tėrhoqėn aq shumė se u ulėt tė shkruani njė libėr pėr ta? Qe kjo reyultati i ndeshjes me ta gjatė shkrimit tė librave tė tjerė tuaj rreth Aleksandrisė dhe "The Da Vinci Code"?

Tashmė kisha njė njė njohje tė mirė tė historisė, peisazhit dhe arkitekturės tė periudhės sė kryqėzatave. Tė shkruarit rreth tempullarėve i solli gjėrat nė njė fokus tė mprehtė. Kam udhėtuar gjerėsisht anembanė Lindjes sė Mesme dhe kan vizituar ēdo kėshtjellė me rėndėsi kryqėzate dhe arabe, pėrfshi fortesėn e fundit tempullare nė Sidon tė Libanit, qytetin e tyre tė fortifikuar tė Tortoyės dhe kėshtjellėn e tyre nė Safita. Kam qenė gjithashtu nė kėshtjellėn e madhe tė hospitalerėve Krak de Chevaliers dhe folenė e asasinėve nė Masyaf, tė gjitha nė Siri, pėr tė mos pėrmendur Temple Mount nė Jeruzalem ku tempullarėt kishin selinė qėndrore tė tyre, vetė malin qė u jepte kalorėsve emrin e tyre popullor (saktėsisht ata qenė Ushtarė tė Varfėr tė Krishtit dhe tė Tempullit tė Solomonit).

Ata figurojnė gjithashtu nė “Avignon Quintet” tė Lawrence Durrell, apo jo? Ju po shkruani edhe pėr tė, apo jo?

Po, me qė ra fjala, po shkruaj njė biografi tė Lawrence Durrell i cili, siē thoni ju, ka tempullarėt si temė nė librin e tij "Avignon Quintet". Ka njė element ekonomie nė kėtė: informimi i vetes rreth interesit tė Durrell ndaj tempullarėve nėpėrmjet tė shkruarit tė njė libri rreth tyre! Interesi i Durrell ndaj tempullarėve, qė ecėn ngushtėsisht i lidhur me interesin e tij ndaj katarėve dhe gnosticizmit (gjithashtu tė disktuara nė librin tim), ėshtė njė diēka qė pranohet gjerėsisht – fakti tempullarėt qė kanė gėzuar njė jetė tė pėrtejme e cila shkon goxha pėrtej shkatėrrimit tė tyre nė vitin 1312 dhe vazhdon deri nė ditėt tona. Qė ėshtė arsyeja se pse nuk merrem vetėm me historinė e tempullarėve, e cila zgjati vetėm dy shekuj, por gjithashtu edhe me mitin e tyre, qė i ka rrėnjėt nė ngritjen e Tempullit tė Solomonit 3000 vjet mė parė dhe mbetet i gjallė nė forma tė ndryshme edhe nė ditėt e sotme.

Ka shumė libra nė qarkullim tani rreth tempullarėve, nė pjesėn mė tė madhe falė interesit qė Dan Broėn krijoi me “Kodin” e tij. A ka ndonjė gjė kėto libra nuk na e thonė rreth tempullarėve tė cilėn ju ndjetė nevojėn qė tė thuhej?

Librat pėr tempullarėt futen nė dy kategori. Disa janė ngushtėsisht histori dhe e kufizojnė veten nė dy shekujt e ekzistencės sė tempullarėve. Tė tjerėt janė spekulativė dhe futen nė shumė histori qė rrethojnė tempullarėt, nė atė qė ju mund ta quani jeta e pėrtejme e tempullarėve e cila vazhdon nė imagjinatėn popullore deri nė ditėt e sotme. Unė doja qė tė hidhja njė shikim serioz nė historinė dhe nė jetėn e pėrtejme mitike dhe tė tregoj sesa janė ngushtėsisht tė lidhura dhe gjithmonė kanė qenė kėshtu – si tempullarėt u bėnė subjekti i imagjinatės popullore tashmė nė fillimet e tyre, tė famshėm, mund tė thoni, superyjet e Mesjetės.

Superyje?

Tashmė gjatė ditėve tė arta tė tyre, tempullarėt tėrhoqėn nga vetja e tyre shumė asociime, legjenda, thashetheme dhe romanca. Kur filloi pėr herė tė parė tė qarkullojė historia e Gralit tė Shenjtė nė Europėn mesjetare, ajo menjėherė u shoqėrua menjėherė me tempullarėt. Kjo cilėsi prej superylli e tempullarėve i detyrohet pjesėrisht rolit tė tyre tė shquar nė lėvizjet qėndrore tė kohės, kryqėzatat dhe mbrojtjes sė shteteve kryqtare nė Lindje, ku tempullarėt qenė tė rrethuar nga asociime tė fuqishmė historike dhe tė shenjta. Nė fund tė fundit, tempullarėt u themeluan Ditėn e Krishtlindjes tė vitit 1119, brenda Kishės sė Varrit tė Shenjtė, vendi qė shėnon kryqėzimin, varrosjen dhe ringjalljen e Jezu Krishtit, dhe e kishin selinė qendrore tė tyre nė Temple Mount, qė nė mėnyrė tė pashlyeshme i lidh ata me historinė qė i pėrkasin Tempullit tė Solomonit – dhe asgjė nė krishtėrimin mesjetar mund ta mundė kėtė! Por tė qėnit nė qendėr tė vėmendjes nuk ėshtė gjithmonė vendi mė i pėrshtatshėm pėr tė qenė, sigurisht jo kur gjėrat fillojnė tė ecin keq. Dhe pėr tempullarėt gjithēka filloi tė ecė keq kur kryqtarėt humbėn Akran nė vitin 1292. Bastioni i Perėndimit nė Tokėn e Shenjtė u humb dhe bashkė me tė dhe arsyeja e ekzistencės sė tempullarėve.

Zhdukja e tyre qe nė mėnyrė marramendėse e shpejtė, apo jo?

Kjo ėshtė gjėja mė dramatike lidhur me to; kalorės qė i pėrkisnin njė rendi me pushtet, pasuri dhe reputacion tė madh, qė i detyroheshin bindje vetėm Papės, u arrestuan nė aksione mėngjesi anembanė Francės, u torturuan dhe u detyruan qė tė rrėfejnė pėr krime dhe herezi tė shėmtuara, shpesh u varėn dhe urdhėri i tyre u shkri. Arsyeja pėr rėnien e tyre pėr njė kohė tė gjatė ka qenė e mbėshtjellė nga misteri dhe kjo u ka dhėnė jetė spekulimeve akoma dhe mė tė ethshme. Ēfarė dinin realisht tempullartė, ēfarė posedonin realisht, pėr ēfarė qenė realisht ata? Dhe pse Papa, tamam njeriu i vetėm tė cilit ata i detyroheshin bindje, e abrogoi urdhėrin e tyre dhe i la qė tė vareshin nė litar?

A kemi tani ndonjė pėrgjigje pėr kėto pyetje?

Po, kemi. Zbulime tė reja nė Arkivat Sekrete tė Vatikanit, tamam teksa po shzyrtoja mundėsinė e shkrimit tė kėtij libri, zbuluan tė vėrtetėn e rolit tė Papės nė shkrirjen e tempullarėve dhe zbuluan tė vėrtetėn rreth vetė atyre. Jo, tempullarėt nuk qenė as heretikė, as blasfemues dhe, pėr hir tė sė vėrtetės, ata morėn me vete nė litar dhe nė varret e tyre bekimet dhe faljet e Papės. Por ky i fundit dhe nė tė vėrtetė vetė papati, vetė pavarėsia e kishės katolike romane, qe nėn kėrcėnim nga mbreti i Francės, njė fanatik me projekte totalitare. Libri im ka qenė libri i parė qė rishikon historinė e tempullarėve, si dhe jetėn e pėrtejme tė tyre, nė dritėn e kėtyre zbulimeve tė jashtėzakonshme.

Kurdoherė qė tempullarėt pėrmendn nė libra dhe nė artikuj, zakonisht gjehet se kjo ėshtė nė lidhje me pasurinė e tyre dhe pafundme dhe, bashkė me kėtė, edhe lakminė e madhe tė tyre. Pse?

Ata qenė jashtėzakonisht tė kushtueshėm pėr t’u mbajtur. Ata qenė forca luftarake mė e shkėlqyer nė atė kohė, diēka si pilotėt e avionėve luftarakė supersonikė nė ditėt e sotme, ku ēdo njeri dhe pajimet e tij kushtonin njė dreq e gjysėm pėr t’u mbajtur nė gjendje efektive. Njė kalorės i vetėm nė Francėn e shekullit tė XIII-tė kėrkonte tė ardhurat e nxjerra nga 3750 akra tokw pėr t’u pajisur dhe mbajtur veten dhe, pėr tempullarėt qė operonin pėrtejdetit nė Tokėn e Shenjtė, kostot qenė shumė mė tė mėdha pėrderisa shumė duhej tė importohej, tė paktėn kuajt e tyre. Trajnimi, armatura, kuajt, instruktorėt e tempullarėve, pėr tė mos pėrmendur ndėrtimin dhe mirėmbajtjen e kėshtjellave, kėrkonin shpenzime tė mėdha. Gjithashtu, vetė kalorėsit mund tė pėsonin pėrqindje tė mėdha vdekshmėrie nė betejat klimaterike dhe duhej tė zėvendėsoheshin. Tė gjitha kėto kosto realizoheshin nėpėrmjet donacioneve nga besimtarėt nė Europė, zakonisht nė formėn e ēifligjeve tė mėdhenj e tė vegjėl, ashtu si dhe tė dhjetės nga kisha. Si individė, tempullarėt qenė asketė tė varfėr, por si urdhėr ata qenė jashtėzakonisht tė pasur. Nė fakt, ata u bėnė aq tė aftė nė lėvizjen e fondeve midis Europės dhe Lindjes sa qė shpejt u bėnė bankierė ndėrkombėtarės – bankierėt e parė tė kohėve moderne. Latifondet dhe pasuria e tyre likuide i bėnė ata njė shėnjestėr tė gatshėm pėr lakmi dhe ajo nuk erdhi nga radhėt e tyre, por nga Filipi i IV-ėt, mbreti i Francės, i cili, pasi vodhi pasuritė dhe pronat e hebrenjve tė Francės dhe pėrzėnies sė tyre jashtė saj, ju kthye tempullarėve. Ky qe motivi i vėrtetė pėr arrestimet e sė premtes datė 13: Mbreti i Francės kishte nevojė pėr para qė tė vazhdonte luftėrat nė Flandėr dhe kundėr anglezėve, si dhe gjithashtu po e afirmonte veten kundėr papatit, duke avancuar pretendimin se ishte njeriu qė lėvizte gjithēka nė Europė, qofshin ato shekullare apo fetare. Kjo qe njė formė shpronėsimi dhe shtetėzimi, e shoqėruar nga tortura e ekzekutime, dhe, sigurisht, propaganda dhe gėnjeshtrat e nevojshme – duke akuzuar tempullarėt se qenė blasfemė, se qenė heretikė, se qenė arrogantė dhe lakmitarė. Nė mendjet e shumė njerėzve, balta ngjiti.

Pak duken vėrtet se bashkon ndonjė karakteristikė tjetėr me ta, pėrveēse lakmisė. Pėr shembull, askush nuk flet pėr aftėsinė e tyre fantastike si strategė ushtarakė dhe ndėrtues fortesash. Ēfarė cilėsishė tė shkėlqyera duhet tė dijnė njerėzit pėr ta?

Dėgjo, krahasuar me lakminė, mizorinė dhe gėnjeshtrat e jashtėzakonshme tė mbretit tė Francės, tempullarėt qenė tė ndershėm nė besimin e tyre dhe tė drejtėpėrdrejtė nė sjelljen e tyre. Ata duhet tė kujtohen pėr trimėrinė e tyre, e cila qe legjendare, pėrkushtimin e tyre, i cili qe absolut – njė grusht tempullarė mund ta kthenin balancėn e njė beteje dhe tė shpėtonin njė mbretėri. Koeficenti i rėnies nė betejė i tyre qe i lartė: Tė paktėn 20000 tempullarė u vranė ose nė betejė, ose pasi u kapėn rob dhe refuzonin tė hiqnin dorė nga besimi pėr tė shpėtuar jetėt e tyre. Pa tempullarėt, ndėrmarrja e kryqėzatave nė Lindje do tė kishte zgjatur vetėm sa gjysma e kohės qė zgjati. Pas betejės sė Hatinit, nė tė cilėn Saladini doli fitimtar, ai urdhėroi prerjen e kokave e tė gjithė tempullarėve tė zėnė rob, 100 burra, duke ua pasur frikėn mė shumė se tė tjerėve pasi “ata qenė tė zjarrtė nė besimin e tyre, duke mos u kushtuar asnjė vėmendje gjėrave tė kėsaj bote". Si ndėrtues kėshtjellash dhe kishash, ata qenė njerėz me njė vizion tė fuqishėm dhe shije tė rafinuara; ata kanė lėnė prapa tyre nė Lindje tė Mesme sot monumente tė shumtė tė mrekullueshėm qė paraqesin stilet romane dhe gotike tė Francės dhe Anglisė nga vinin.

Na tregoni njė ēikė mė shumė rreth organizatės sė tyre si njė task forcė elitare. Qenė fillimisht tė nėnshtruar vetėm ndaj autoritetit papnor? Nė mbrojtjen e Tokės sė Shenjtė, pse qe kaq e rėndėsishme kjo linjė e drejtpėrdrejtė bindjeje vetėm ndaj Papės?

Nė fundin e shekullit tė XI-tė, kisha qe e pėrfshirė nė Kundėrshtinė e Kurorėzimit rreth faktit nėse fuqitė shekullarė tė Europės apo vetė papati e kishte autoritetin pėr tė emėruar ofiqarė kishtarė nė ēdo shtet. Mbretėr dhe princa shekullarė qenė tė etur qė ta kishin autoritetin pėr veten e tyre, teksa do t’u jepte kontrollin mbi pasurinė dhe pushtetet e mėdha qė ofiqarė tė tillė mund tė zotėronin. Por, nė rastin konkret, qe njė argument tė cilin Papati e fitoi. Deklarimi papnor nuk pėrfundoi aty. Vetėm Papa mund tė ngrinte njė universitet apo tė miratonte njė urdhėr fetar dhe, kur Perandoria Bizantine kėrkoi ndihmė nga Roma kundėr njė pushtimi tė freskėt mysliman, qe Papa ai qė lėshoi Kryqėzatėn e Parė. Nėpėrmjet njė serie bulash papnore nė fillimet e shekullit tė XII-tė, tempullarėt u njohėn si njė urdhėr i pavarur dhe permanent brenda kishės katolike qė i pėrgjigjej askujt tjetėr pėrveē Papės. “Mjeshtėri i Madh” i tyre zgjidhej midis radhėve tė kalorėsve tempullarė qė i mbanin zgjedhjet e tyre tė lira nga ēdo ndėrhyrje e jashtme. Tempullarėve ju dha gjithashtu kleri i tyre qė i pėrgjigjej Mjeshtėrit te Madh, i cili e bėri urdhėrin e pavarur nga peshkopėt dioqezianė nė Europė dhe nė Lindje. Vetė Kryqėzata e Parė qe krijuar nga Papa dhe mbretėria e Jeruzalemit, ashtu si shtetet e tjera kryqtare, ia detyronin veten iniciativės papnore, vullnetit tė mirė tė vazhdueshėm dhe energjisė tė Papatit pėr mbėshtetje dhe mbėshtetje nga Perėndimi. Papa nuk donte t’i shikonte tempullarėt qė tė bėheshin subjekt rivalitetesh fetare apo politike. Nuk ėshtė se Papa i kontrollonte tempullarėt, por mė shumė, duke i deklaruar besnikėri askujt tjetėr pėrveē Papės, tempullarėt e ruajtėn pavarėsinė e tyre nga tė gjithė pa dallim dhe mund t’i pėrkushtoheshin lirisht dhe vendosmėrisht detyrės supreme tė tyre: mbrojtjes dhe ruajtjes sė Tokės sė Shenjtė.

Mbrojtja e Jeruzalemit, thatė mė pėrpara, qe arsyeja e ekzistencės sė tyre. Kur ai ra, tempullarėt qenė as nė qiell e as nė tokė, por a nuk u pėrpoqėn qė ta gjenin njė mision tė ri pėr veten e tyre?

Tempullarėt qenė krijuar pėr tė mbrojtur pelegrinėt nė rrugėn e tyre drejt Jeruzalemit dhe vendeve tė tjera anembanė Tokės sė Shenjtė. Me kalimin e kohės, detyra e tyre u bė mbrojtja e vetė Tokės sė Shenjtė – jo vetėm e Jeruzalemit, por edhe e mjaft shteteve kryqtare qė pėrfshinin Mbretėrinė e Jeruzalemit, Kontenė e Tripolit dhe Principatėn e Antiokisė. Qyteti i Jeruzalemit ra nė duart e Saladinit nė vitin 1187, megjithėse i ndryshoi duart mjaft herė qysh atėhere, por ndėrkohė kryeqyteti i ri i mbretėrisė sė Jeruzalemit u bė qyteti – port i Akras dhe, kur kjo e fundit ra nė vitin 1292, ndėrmarrja kryqtare praktikisht pėrfundoi. Po, pati pak pėrpjekje pėr ta rimarrė Tokėn e Shenjtė dhe tempullarėt, tė cilėt pėrkohėsisht qenė vendosur nė Qipro, morėn drejtimin nė kėto, por kur mė sė fundi e humbėn avampostin e tyre ishullor tė Ruadit nė vitin 1302, ata u dukėn tejet tė panevojshėm. Hospitalerėt qenė gjithashtu njė urdhėr fetar murgjėrisht luftarakė dhe mund ta kenė gjetur veten nė tė njėjtėn anė si tempullarėt. Por ata shpejt e kapėn ishullin Rodos nga Perandoria Bizantine, e cila ishte kristiane, dhe e kthyen atė nė njė shtet tė tyrin, qė u lejonte atyre tė ngacmonin fuqitė rrethuese myslimane dhe qė u jepte njėkohėsisht mbrojtje nga fuqitė xheloze kristiane nė Europė. Hospitalerėt eventualisht u tėrhoqėn nė Maltė, tė pėrzėnė mė sė fundmi nga Napoleoni nė vitin 1798, megjithėse urdhėri ekziston akoma sot dhe bile ka njė status pothuajse prej shteti sovran vėzgues nė Kombet e Bashkuara. Tempullarėt mund ta kishin gėzuar njė ekzistencė tė errėt nė kėtė mėnyrė sikur tė kishin kapur pėr veten e tyre ndonjė ishull tė madh dhe tė mbrojtshėm, si pėr shembull Qipron. Por nė vend qė tė vendosnin interesat e tyre nė plan tė parė, ata u identifikuan aq plotėsisht mė rolin e tyre si mbrojtės tė Tokės sė Shenjtė sa qė e vendosėn besimin e tyre tek Papa dhe mbreti i Francės, Filipi i IV-ėt, tė cilėt po meditonin tė ndėrmerrnin njė kryqėzatė tjetėr. Mjeshtėri i madh tempullar Jacques de Molay dhe ofiqarė tė tjerė tė urdhėrit qenė nė Francė saktėsisht pėr tė diskutuar ēėshtje tė tilla kur ata dhe tė gjithė tempullarėt e tjerė nė truallin francez u arrestuan nė mėngjes nė tetor tė vitit 1307 nga Filipi i IV-ėt dhe u akuzuan pėr blasfemi dhe herezi.

Kur njerėzit pyesin “Kush qenė tempullarėt?”, ata nuk pėrdorin kohėn e duhur tė foljes, apo jo? Disa njerėz besojnė se ata ekyistojnė akoma sot nėpėrmjet lidhjeve tė tyre me masonėt dhe tė tjerė.

Nė kuptimin mitik, tempullarėt janė me ne sot, vetėm nėqoftėse njerėyit dėshirojnė tė jetė kėshtu. Disa njerėz pėrfshijnė masonėt, disa degė tė tė cilėve pretendojnė prejardhje nga tempullarėt qė thuhet se u kanė mbijetuar persekutimeve tė Mbretit Philip IV dhe kanė kaluar nė ilegalitet, pėr t’u ngjallur sėrisht duke mbajtur tė veshura pėrparėse dhe mbajtur piceta, midis tė cilėve figura tė tilla provokuese si George Ėashington dhe Benjamin Franklin. Revolucioni francez ju ngarkua masonėve, tė cilėt disa njerėz me imagjinatė tė gjallė thanė se ata qenė nė tė vėrtetė tempullarė tė maskuar. Pėr t’i sjellė gjėrat nė njė kohė shumė mė tė vonshme, tempullarėt janė prapa Bankės Botėrore, Fondit Monetar Ndėrkombėtar, Komisionit Tripalėsh, Grupit Bilderberg, ashtu si dhe prapa NATO-s, Bashkimit Europian, Kombeve tė Bashkuara dhe shoqėrisė sekrete Skull and Bones nė Zale. E gjitha kjo diskutohet nė librin tim, por pretendimi se tempullarėt zbuluan Amerikėn, nė mėnyrė tė dukshme pretendimi mė guximtar i tė gjithėve, aktualisht nuk ėshtė aspak i vėrtetė.

Na e shpjegoni sesi?

Ata nuk u shkulėn anembanė Europės. Nė Spanjė dhe Portugali, ata kishin kryer shėrbim tė mirė nė kryqėzatat lokale, atė ēka ne e quajmė Reconquista, kundėr pushtimit arab tė Gadishullit Iberik dhe, nė vend qė tė shpėrndaheshin, ata thjesht u riorganizuan me emra tė tjerė dhe ju ofrua mbrojtje dhe favor mbretėror. Nė Portugali, tempullarėt u bėnė Urdhėri i Krishtit dhe, as mė pak e as mė shumė, Princi Enrik Lundėrtari u bė mjeshtėri i madh i tyre, duke pėrdorur pasurinė dhe zellin tempullar pėr tė dėrguar anije nė brigjet e Afrikės dhe larg nga Atlantik, nė Azore dhe Madeira. Arritjet e Vasco da Gama, i cili gjeti i pari rrugėn e parė rreth Afrikės pėr nė Indi, dhe Christopher Columbus, i cili zbuloi Amerikėn nė vitin 1492, qenė tė gjithė frute tė ndėrmarrjes permanente tė Princit Enrik Lundėrtari si Mjeshtėr i Madh i atyre qė kishin qenė tempullarėt.

Pėrgatiti
Armin Tirana
avatar
Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Luli prej 18.03.15 23:16

Tė dhėna mbi ekonominė e Urdhėrit tė Tempullarėve




Misioni

Pėr tė pėrmbushur misionin e tij, Urdhėri duhet tė mbante njė ushtri aktive vazhdimisht nė Tokėn e Shenjtė e nė vendet e tjera ku vepronin kryqėzatat.


Kostoja e njė kalorėsi tempullar

Rreth vitit 1180 pėr tė mbajtur njė kalorės tempullar nevojitej tė shfrytėzoheshin 300 hektarė tokė. Aty nga viti 1260 numri i hektarėve tokė qė viheshin nė punė pėr tė mbajtur njė kalorės shkoi deri nė 1500, kjo pėr shkak tė rritjes sė ēmimit tė kuajve. Nė vitin 1267, vetėm pėr mbrojtjen e Acri-sė, kostoja vjetore e njė kalorėsi tempullar ishte 90 livres tournois.


Roli i kuajve nė ushtrinė e Urdhėrit

Kuajt ishin thelbėsorė pėr ushtrinė tempullare. Simbas tė dhėnave, gjatė shekullit XIII, Urdhėri mbante nė Tokėn e Shenjtė 600 kalorės, 2000 shqytarė dhe 4000 kuaj. Racioni ditor i njė kali ishte 12 kilogramė kashtė e drithėra, ndėrsa sasia e ujit pėr njė kalė ishte 27 litra. Duke qenė se nė Palestinė kullotat ishin shumė tė pakta, ushqimi sillej nga Europa. Arsyeja kryesore qė kryqėtarėt pėsuan disfatė nė betejėn e Hattin-it, erdhi pikėrisht nga mungesa e ujit. Nga ana tjetėr, kuajt tė cilėt silleshin gjithnjė nga Europa, nuk u pėrshtateshin dot klimės sė re, sėmureshin, ēalonin, nuk e pėrballonin temperaturėn e lartė, etj. Dhe muslimanėt e dinin mirė se njė kalorės pa kalin e tij, ishte krejt i pafuqishėm.


Humbja e betejave

Nė ato kohėra, humbja e betejės shoqėrohej me humbjen e 30% tė kalorėsve. Tempullarėt, kėsisoj duhet ta pėrtėrinin vazhdimisht ushtrinė e tyre Humbjet nuk ēmoheshin vetėm nė humbje njerėzore, por edhe nė humbjen e armatimeve dhe mundėsisė sė stėrvitjes sė ushtarėve.


Transporti

Tempullarėt importonin ushqime dhe kafshė nga Marseja dhe nga portet e Adriatikut, veēanėrisht nga Brindizi dhe Bari. Me kohė, edhe Mesina shndėrrohet njė nga bazat mė tė rėndėsishme tempullare. Urdhėri i Tempullarėve ndėrtoi njė flotė tė veten qė iu bashkua anijeve tregtare italiane dhe atyre franceze. Anijet tempullare u ndėrtuan nė Zara.


Manastiret tempullare si vende tė sigurta

Manastiret e Urdhėrit ishin kazerma e ndonjėherė edhe fortesa. Pėr fisnikėt, por edhe pėr masat popullore, ato u shndėrruan nė vende tė sigurta ku mund tė depozitonin pasuritė e tyre, si gurė tė ēmuar, parą, por edhe dokumente. Henriku II i pati dorėzuar Urdhėrit tridhjetė mijė marka pėr tė financuar kryqėzatėn. Ky fond shėrbeu pėr tė paguar mercenarėt nė betejėn e Hattin, zhvilluar nė vitin 1187.


Huadhėnie

Tė zotėruarit e shumave tė konsideruara nė arkė, u dha mundėsinė tempullarėve tė japin edhe hua. Kjo shėrbeu edhe pėr tė pėrfituar njė interes tė fshehtė. Kush donte tė shkonte pelegrin nė Tokėn e Shenjtė mund tė kėrkonte njė hua. Hua u jepeshin edhe institucioneve shekullare dhe kishtare. Nė vitin 1148 Louis VII mori hua dymijė marka nė argjend dhe tridhjetė mijė livres parisis. Mė 1216 abacia e Cluny-t mori njė mijė marka nė argjend. Eduardi I, para se tė nisej drejt Lindjes u kėrkoi tempullarėve njėzetė e tetė mijė livra. Mė 1282 Filipi III qe autorizuar nga papa Martini tė tėrhiqte njėqind mijė livres tournois.


Pėrktheu: Shpėtim Kelmendi
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tempullarėt - Templarėt

Mesazh  Luli prej 18.03.15 23:18



Misioni

Pėr tė pėrmbushur misionin e tij, Urdhėri duhet tė mbante njė ushtri aktive vazhdimisht nė Tokėn e Shenjtė e nė vendet e tjera ku vepronin kryqėzatat.


Kostoja e njė kalorėsi tempullar

Rreth vitit 1180 pėr tė mbajtur njė kalorės tempullar nevojitej tė shfrytėzoheshin 300 hektarė tokė. Aty nga viti 1260 numri i hektarėve tokė qė viheshin nė punė pėr tė mbajtur njė kalorės shkoi deri nė 1500, kjo pėr shkak tė rritjes sė ēmimit tė kuajve. Nė vitin 1267, vetėm pėr mbrojtjen e Acri-sė,  kostoja vjetore e njė kalorėsi tempullar ishte 90 livres tournois.


Roli i kuajve nė ushtrinė e Urdhėrit

Kuajt ishin thelbėsorė pėr ushtrinė tempullare. Simbas tė dhėnave, gjatė shekullit XIII, Urdhėri mbante nė Tokėn e Shenjtė 600 kalorės, 2000 shqytarė dhe 4000 kuaj. Racioni ditor i njė kali ishte 12 kilogramė kashtė e drithėra, ndėrsa sasia e ujit pėr njė kalė ishte 27 litra. Duke qenė se nė Palestinė kullotat ishin shumė tė pakta, ushqimi sillej nga Europa. Arsyeja kryesore qė kryqėtarėt pėsuan disfatė nė betejėn e Hattin-it, erdhi pikėrisht nga mungesa e ujit. Nga ana tjetėr, kuajt tė cilėt silleshin gjithnjė nga Europa, nuk u pėrshtateshin dot klimės sė re, sėmureshin, ēalonin, nuk e pėrballonin temperaturėn e lartė, etj. Dhe muslimanėt e dinin mirė se njė kalorės pa kalin e tij, ishte krejt i pafuqishėm.


Humbja e betejave

Nė ato kohėra, humbja e betejės shoqėrohej me humbjen e 30% tė kalorėsve. Tempullarėt, kėsisoj duhet ta pėrtėrinin vazhdimisht ushtrinė e tyre Humbjet nuk ēmoheshin vetėm nė humbje njerėzore, por edhe nė humbjen e armatimeve dhe mundėsisė sė stėrvitjes sė ushtarėve.


Transporti

Tempullarėt importonin ushqime dhe kafshė nga Marseja dhe nga portet e Adriatikut, veēanėrisht nga Brindizi dhe Bari. Me kohė, edhe Mesina shndėrrohet njė nga bazat mė tė rėndėsishme tempullare. Urdhėri i Tempullarėve ndėrtoi njė flotė tė veten qė iu bashkua anijeve tregtare italiane dhe atyre franceze. Anijet tempullare u ndėrtuan nė Zara.


Manastiret tempullare si vende tė sigurta

Manastiret e Urdhėrit ishin kazerma e ndonjėherė edhe fortesa. Pėr fisnikėt, por edhe pėr masat popullore, ato u shndėrruan nė vende tė sigurta ku mund tė depozitonin pasuritė e tyre, si gurė tė ēmuar, parą, por edhe dokumente. Henriku II i pati dorėzuar Urdhėrit tridhjetė mijė marka pėr tė financuar kryqėzatėn. Ky fond shėrbeu pėr tė paguar mercenarėt nė betejėn e Hattin, zhvilluar nė vitin 1187.


Huadhėnie

Tė zotėruarit e shumave tė konsideruara nė arkė, u dha mundėsinė tempullarėve tė japin edhe hua. Kjo shėrbeu edhe pėr tė pėrfituar njė interes tė fshehtė. Kush donte tė shkonte pelegrin nė Tokėn e Shenjtė mund tė kėrkonte njė hua. Hua u jepeshin edhe institucioneve shekullare dhe kishtare. Nė vitin 1148 Louis VII mori hua dymijė marka nė argjend dhe tridhjetė mijė livres parisis. Mė 1216 abacia e Cluny-t mori njė mijė marka nė argjend.  Eduardi I, para se tė nisej drejt Lindjes u kėrkoi tempullarėve njėzetė e tetė mijė livra. Mė 1282 Filipi III qe autorizuar nga papa Martini tė tėrhiqte njėqind mijė livres tournois.


Pėrktheu: Shpėtim Kelmendi
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi