Adam Weishaupt

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Adam Weishaupt

Mesazh  Admin prej 27.04.08 23:14

Kush ishte Adam Weishaupt ?

Puna e dorės mund tė kontrollohet me anė tė dorės, kurse puna shpirtėrore ėshtė sikurse zjarri dhe vėrshimi tė cilėt pothuajse nuk kontrollohen. Ata pėrhapen nga vetvetiu.

Adam Weishaupt u lind mė 6 shkurt tė vitit 1748 nė Gjermani. Qysh nė moshėn e re bėhet profesor i tė drejtės zakonore nė Universitetin e Ingėlshtatit.

Para kėsaj ai ka qenė prift nė radhėt e jezuitėve - i ashtuquajtur „Gestapo i Kishės rimokatolike”.

Mė 1 maj tė vitit 1776 ai themeloi njė lėvizje tė veēantė tė fshehur republikane tė quajtur „Iluminatėt”, emėr shumė i vjetėr mistik qė iu ėshtė dhėnė shkollave dhe grupeve qė kanė mėsuar misticizmin babilonas.

Nė Iluminatėt inkuadrohen njerėz tė cilėt mundohen tė depėrtojnė nė ndjenjat e pazbuluara njerėzore dhe t’i zbulojnė cilėsitė e tyre shpirtėrore ose tė dukshmet, tė ashtuquajturin „Syrin e tretė”.

Kanė ekzistuar shumė sekte nė vende tė ndryshme me emrin Iluminatėt, por asnjėra nuk ka lozur rolin e lėvizjes qė themeloi Vajshopi prej Bavarie.

Kjo organizatė ėshtė themeluar sipas rregullave dhe parimeve jezuite me njė disciplinė tė brendshme shumė tė ashpėr dhe me njė vėshtrim tė ndėrsjellė.

Pas vitit 1778 anėtarėt e saj arrijnė t’i nėnshtrojnė lozhat masone, tė cilat fillojnė ta realozojnė nė pėrpikshmėri politikėn e tyre. Tė gjitha pozitat komanduese nė lozha i zėnė njerėzit e Vajshopit.

Qėllimi kryesor dhe i fundit i iluminizmit ėshtė revolucioni botėror tė cilin synojnė ta bėjnė me ndėrmjetėsimin e shumė udhėheqėsve shtetėror, me pionėt e tyre tė cilėt verbėrisht i kryejnė urdhėrat e tyre.

Principet okulte dhe satanike qė pėrbėjnė thelbin e mėsimit tė tyre i ndėrrojnė qėllimet dhe mendjen e atyre qė hyjnė nė radhėt e tyre.

Nisma e kėtij mėsimi satanik buron prej agnosticizmit, kėshtu qė njė ndėr udhėheqėsit e parė tė tij ka qenė hebraiku shumė i njohur Simon Magusi, nė shekullin e parė tė erės sonė.

Iluminizmi ėshtė pėrhapur nė Itali, Spanjė, Suedi dhe nė njė pjesė tė madhe tė botės, kurse nė SHBA - shumė mė shpejt, qė sot tė zė ndoshta vendin mė prioritar.Kjo doktrinė e ka shfrytėzuar spiritizmin agnostik pėr tė depėrtuar deri te ligjet natyrore.

Ithtarėt e saj pohojnė se janė nė gjendje me anė tė rrugės mistike tė arrijnė deri te tė gjitha fshehtėsitė e natyrės, si dhe deri te energjia dhe pushteti qė del prej tyre.

Adam Weishaupt falė inteligjencės sė tij dhe kėmbėngulėsissė jezuite ka arritur qė t’i pėrgjithėsojė dhe pėrpunojė kėta doktrina tė vjetra dhe tė krijojė njė doktrinė satanike pėr pushtimin e botės tė cilėn e quajti Iluminatėt.

Ndikimi i gjenit tė tij ndjellakeq, qė tė vrasė miliona njerėz, ndihet bile edhe sot e kėsaj dite. Vetė Adam Weishaupt bėhet i njohur nė mesin e tė gjithėve me emrin Iluminatėt.

Prej momentit kur Iluminatėt i marrin tėrėsisht lozhat masone, ata bėhen fuqi sunduese dhe fillojnė qė t’i realizojnė planet e errėta vajshopiane pėr zhdukjen e krishtėrizmit dhe likuidimin e qeverive shtetėrore.

Kush nuk ishte me ta ishte kundėr tyre. Ata kanė shfrytėzuar kemikalie dhe helme qė deri atėherė nuk ka ditur askush pėr ta. Me ta janė likuiduar personalitetet e papėrshtatshėm.

Kjo i bėhet e qartė qeverisė bavarite kur gjatė njė kontrollimit tė paprtitur tė lozhės masone bavarite nė gusht tė vitit 1785 ia konfiskoi tė gjitha ato kemikalie qė ishin pronė e Organizatės.

Sipas historianes sė njohur Nesta Bebsterit tė gjitha formulat qė ka shfrytėzuar Adam Weishaupt e kanė prejardhjen prej burimeve religjioze persiane dhe egjiptase dhe shėrbejnė vetėm pėr qėllime materiale dhe pėr rrėnimin e shoqėrisė ekzistuese.

Weishaupt pėr t’i zėnė tė gjitha lozhat masone ka paramenduar njė sistem tė fshehur me anė tė tė cilit tė gjithė njerėzit e tij shumė shpejt arrijnė nė pozitat mė tė larta dhe e marrin qeverinė dhe udhėheqjen e lozhave.

Mijėra lozha tė tilla themelohen nė mbarė botėn dhe nėn komandėn e Weishaupt , minojnė ēdo qeveri qė i pengon „bos”-it kryesor, Rothshildit, i cili qėndron i fshehur pas gjithė kėsaj.

Sipas profesor Robizonit, programi i Weishaupt ėshtė siē vijon:

Shkatėrrimi i tė gjitha qeverive paqedashėse.
Heqja e trashėgimisė.
Zhdukja e pronės private.
Zhdukja e patriotizmit.
Zhdukja e familjes.
Heqja e religjionit.
Krijimi i njė Qeverie botėrore.

Mirėpo, pėr t’u realizuar tė gjitha kėto shtatė pika, do tė thotė, bota tė dridhet dhe tė rrėnohet.Siē pėrmenda mė lartė, Vajshopi ėshtė edukuar nė njė rend jezuit dhe ka pranuar barbarinė dhe ashpėrsinė e asaj organizate.

Jezuitėt kanė qenė avangardė dhe ushtri e Kishės romake. Rendi i tyre ėshtė themeluar nė vitin 1541 prej Ignacius Lojolit. Njė vit mė parė papa Pavle III i ka pranuar pėr „Regimini Militantis Ecclesiae”.

Lojoli u bė gjenerali i parė i kėtij rendi. Historia e kėsaj „Organizate krishtere” ėshtė shkruar me shumė gjak protestantėsh. Shtabi kryesor i jezuitėve ka qenė Vatikani, kėshtu qė papa i ka shfrytėzuar pėr misione speciale.

Me kėrkesė tė shumė shteteve nė vitin 1773 papa e shpėrndau organizatėn, por sė shpejti pas kėsaj u themelua sėrish. Bile edhe sot e kėsaj dite ekzistojnė shkolla dhe kolegje tė shumta tė jezuitėve.

Ato janė tė njohura me ruajtjen e pėrpiktė tė doktrinės sė vet dhe me misticizmin e vet. Ato janė tė ashtuquajtur „Internacionale e zezė”.

Betimi i jezuitėve, kur hyjnė nė rendin e tyre ėshtė siē vijon: „Nė emėr tė tė kryqėzuarit nė kryq, Krishtit, unė betohem se do t’i ndėrpres tė gjitha lidhjet qė mė lidhin me babėn, nėnėn, vėllezėrit, motrat, farefisin, shokėt, me mbretin, gjykatėsit dhe me ēdo pushtet tjetėr tė cilit i kam shėrbyer ose qė jam betuar se do t’i nėnshtrohem ose shėrbej.

I ndėrpres marrėdhėniet me vendlindjen time, prej tash e tutje ekzistenca ime ėshtė nė sferė tjetėr. Betohem se do t’ia shpalojė kryeshefit tim tė gjithė atė qė bėj, mendoj, lexoj, mėsoj dhe shikoj rreth vetes”.

Intrigat dhe emrin e keq, qė janė karakteristikė pėr kėtė rend katolik, i njeh shumė mirė e tėrė bota.

Mirėpo, ajo pėr ēka gjithmonė do tė mbajnė pėrgjegjėsi janė kolegjet bartolomejane, kur mė 24 gusht tė vitit 1572 vrasin nė njė mėnyrė tė veēantė tinzake dhe barbare mė se 100 mijė hugjenotė (protestantė).

Mashtrimet dhe qėllimet e Weishaupt dalin nė shesh edhe prej njė letreje dėrguar bashkėpjesėmarrėsit dhe bashkėmendimtarit tė tij tė afėrt. „Ne duhet tė mendojmė se si tė fillojmė tė punojmė nė ndonjė mėnyrė tjetėr.

Me rėndėsi ėshtė vetėm tė arrihet qėllimi, nuk ėshtė me rėndėsi se me ēfarė preteksti do tė kryhet. Pėrherė ėshtė e nevojshme tė kihet njė mbulesė.

Ne duhet tė fshihemi nėn emrin e njė organizate. Lozhat tė cilat janė nė dorė tė frankmasonerisė momentalisht janė tunikė mė e pėrshtatshme pėr qėllimin tonė tė lartė, sepse bota tashmė i njehė dhe nuk pret prej tyre ndonjė gjė tė madhe ēka meriton t’i kushtohet vėmendje.

Ne duhet tė mbėshtillemi nė njė errėsirė tė patejdukshme dhe tė mos lejojmė tė depėrtojnė kurrfarė spiunė ose tė deleguar prej organizatave tjera”.

Nė letrėn tjetėr tė Weishaupt e hasim pranimin e tij qė vijon: „Pozita ime kėrkon qė unė tė qėndroj i fshehur prej shumė anėtarėve pėrderisa tė jem gjallė.

Jam i obliguar qė ēdo gjė ta realizoj me ndėrmjetėsimin e pesė-gjashtė vetėve. Kjo do tė tregojė se sa lehtė do tė jetė qė njė krye e menēur tė dirigjojė me qindra mijėra njerėz”.

Nė njė letėr tjetėr ai shkruan: „Unė kam dy vetė menjėherė pas meje tė cilėt i frymėzoj me frymėzimin tim, me dėshirėn time, dhe secili prej tyre ka po ashtu dy tė tjerė dhe kėshtu me radhė - nė kėtė mėnyrė mė sė miri jepen urdhėrat dhe operohet politikisht”.

Kjo organizatė perverze ėshtė shėrbyer me forma tė kėtilla tė veprimit dhe tė sjelljes qė Rothshildėt tė mund t’i realizojnė planet e tyre pėr shkatėrrimin e botės me anė tė revolucioneve.

Eksplodimi i parė ėshtė revolucioni francez nė vitin 1789 dhe pastaj tė gjitha revolucionet qė vijojnė prej atėherė e dėri mė sot.

Planet e paramenduara mirė dhe veprimet e fshehura tė kėsaj organizate konspirative janė zbuluar bile pas efektit tė dukshėm: rebelimi, revolucioni, lufta, uria artificiale, kataklizmat ekonomike e bujqėsore.

Rrugėn e Weishaupt dhe tė lėvizjes sė tij Iluminatėt e vazhdoi trioja: Karl Marks, Fridrih Engels dhe Lasal. Ata e pėrpunuan fasadėn e kėsaj doktrine duke i ruajtur idetė e saj thelbėsore. Duke e vėnė theksin nė parimet altruiste, ata e ruajtėn anėn revolucionare tė doktrinės.

Ende mė interesant ėshtė se ata tre u pranuan liderė tė socializmit dhe komunizmit, kurrė nuk kanė qenė punėtorė ose tė shpėrblyer pėr „drejtėsinė” pėr tė cilėn nė mėnyrė aq tė flaktė kanė luftuar.

Marksi ka qenė njė njeri pėrtac pa kurrfarė morali. Lasali ka trashėguar pasuri tė madhe dhe kurrė nė jetė nuk ka punuar gjė. Engelsi, fabrikant shumė i pasur i pambukut, ka shfrytėzuar punėn e fėmijėve tė cilėve iu ka paguar mėditje tė pavlefshme.

Marksi, emri i vėrtetė i tė cilit ėshtė Mordohaj, e ndėrron emrin njėsoj sikur Vajshopi, kurse shembullin e tij e vazhdojnė edhe udhėheqėsit e tjerė tė Revolucionit bolshevik.

Marksi e ka prejardhjen prej njė familjeje rabine. Sipas shumicės sė historianėve ai ka pasur karakter tė keq - keqbėrės, jotolerant, i zemėruar dhe i padurueshėm. Punimet e tij nuk kanė mbėshtetje nė kurrfarė baze shkencore.

Tė gjitha janė nėn dominimin e emocioneve tė tij. Mirėpo, njė gjė ėshtė e vėrtetė: ai ka qenė ithtar shumė i mirė i Adam Weishaupt dhe padyshim ka ndihmuar Revolucionin bolshevik, i cili ėshtė kopie e plotė e atij francez.

Weishaupt e ndėrroi emrin e tij nė Spartak. Ngjashėm me tė, komunistėt e parė nė Evropė u quajtėn spartakasė dhe mė vonė e ndėrruan emrin, kur e quajtėn veten komunistė. Ndikimi i Iluminatėve nė Evropė dhe nė SHBA ka qenė shumė i madh.

Kjo ėshtė mbartė nė gjeneratat e ardhshme edhe deri nė ditėt e sodit, pėrmes shkencave mė tė vjetra tė fshehura siē ėshtė astrologjia, okultizmi, kabalizmi, nomerologjia etj. Shumė amerikanė tė njohur kanė qenė, gjithashtu, tė inkuadruar nė tė.

Nė vitin 1913 Rezerva federale amerikane e vė nė amblemin e banknaotės prej njė dolari piramidėn egjiptiane me syrin e Luciferit qė i sheh tė gjitha.

Veprimtarinė nėntokėsore njė kohė e kanė kryer Iluminatėt dhe lozhat masone qė iu janė nėnshtruar atyre, e sot e kryejnė mė se 1.200-1.300 organizata tė ndryshme tė shpėrndara nė tėrė botėn.

Nėn parullėn pėr „paqe botėrore” kėta konspiratorė kanė pėr qėllim tė zhdukin gjysmėn e popullatės nė Tokė me anė tė bombės atomike, pėr menjanimin e sė cilės aq ngrohtė bisedojnė.

Ndėrkaq, ato bėjnė presion tė madh pėr ngrirjen dhe zhdukjen e armėve nukleare. Por qėllimi i tyre ėshtė qė ēdo gjė tė kalojė nėn kontrollin e OKB - organizatė e cila ėshtė selia e vėrtetė e Iluminatėve.

Ashtu siē posedonte mė parė Vajshopi shkolla speciale tė krijuara me qėllim qė nė ta tė mėsohet internacionalizmi, sot ithtarėt e tij, gjithashtu i pėrmbanė ato universitetet ku nuk mund tė hyjė ēdokush.

Pse nė Holivud hasim mė shumė komunistė? Pėr shkak se tė gjitha kompanitė filmike janė pronė e bankierėve ndėrkombėtarė, kurse artistėt filmikė janė pionė tė tyre.

Pse pjesa dėrmuese e personelit tė Ei Bi Si, Si Bi Es dhe En Bi Si janė anėtarė tė Komisionit Trilateral dhe tė Komitetit pėr lidhje me botėn e jashtme?

Pėr shkak se pronarė tė kėtyre kompanive janė tė njėjtit konspiratorė - bankierėt tė cilėt e kontrollojnė Bashkimin Sovjetik dhe tė gjitha shtetet komuniste.

Mjetet dhe instrumentet e lėvizjes ressioni pėr revolucione dhe luftėra faktikisht u formuan kėtu, nė SHBA, dhe kurrė nuk kanė qenė kaq aktive sikur tash.

Lidhja ndėrmjet Rothshildit dhe SHBA-ve bėhej me ndėrmjetėsimin e partnerit tė tij prej Frankfurti – Jakob Shifit, i cili ka pasur njė lidhje mjaft tė shėndoshė jo vetėm financiarisht por edhe familjarisht me Pavel Vartburgun, Feliks Vartburgun dhe Rokfelerin, kėshtu qė formohet ressionie e madhe bankare ressioni.

Iluminatėt depėrtojnė jo vetėm nė rrethet bankare por edhe nė ato politike dhe ushtarake tė SHBA-ve. Ata kanė njerėzit e vet nė Kongres, Senat, nė mesin e personaliteteve ushtarake, nė CIA, bile edhe nė mesin e kryetarėve. ressi ėshtė njėri prej tyre, si dhe Franklin Ruzvelti.

Nė 14 pikat e dėgjuara tė Vilsonit fshihen qėllimet sekrete tė konspiratorėve – tė gjithė popujt tė japin dorheqje nga pavarėsia e tyre.

Adam Weishaupt ėshtė njėri ndėr ekzekutorėt mė gjenialė tė qėllimeve tė errėta tė Rothshildit. Nė Paris para 200 vjetėsh ai solli mijėra xhelatė prej vendeve tė ndryshme, tė cilėve pėr ēdo ditė u ėshtė paguar ēdo pjesėmarrje e tyre.

Pėr kėtė janė harxhuar mjete tė mėdha, gjė qė vetėm Rothshildėt kanė mund t’i mbulojnė kėta harxhime. Sot jetojmė nė njė stadium tjetėr tė zhvillimit dhe konceptimit. Populli duhet patjetėr tė manipulohet nė njė mėnyrė krejtėsisht tjetėr – me dorėza kadifeje.

Shkollat, kolegjet, universitetet, institutet shkencore dhe shumė ressionie religjioze pėrbėjnė Iluminatėt e sotshėm, tė cilėt njėsoj si mė parė kanė pėrkrahje morale dhe materiale prej megabankave.

Weishaupt ka vdekur kahmoti, por idetė dhe modelet e tij shfrytėzohen edhe sot prej trashėgimtarėve tė Rothshildit, tė cilėt njėsoj sikur Weishaupt janė fshehur pas shumė bankierėve, skolastikėve dhe administratorve shtetėror.

Ai ka vdekur nė moshėn 82-vjeēare dhe deri nė ditėn e fundit tė jetės sė tij, shumė vjet pas revolucionit francez, ka vazhduar ta udhėheqė veprimtarinė kriminale tė zotėrinjve tė tij financiarė, tė cilėt i kanė pėrmbajtur me mjete jashtėzakonisht tė mėdha materiale komplotet brutale tė organizatės sė tij.

Njėri nga shkaqet kryesore qė njerėzit e pranojnė idenė e kėsaj ressionie ka qenė ressioni fanatik i Kishės rimokatolike ndaj popullit, e cila e ndau popullin nė dy fraksione tė cilat luftojnė pėr pushtet.

Ashpėrsia e Kishės katolike i hidhėroi njerėzit dhe lehtė i bėri ithtarė tė armikut e qė nė rastin konkret fjala ėshtė pėr Iluminatėt.

Admin

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Adam Weishaupt

Mesazh  Jetmira prej 08.09.13 17:15

avatar
Jetmira

659


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi