Njė lloj i ri profeti

Shko poshtė

Njė lloj i ri profeti

Mesazh  Zattoo prej 06.11.10 19:38

Njė lloj i ri profeti

Quhet Bruce Bueno de Mesquita dhe falė njė modeli matematikor tė bazuar nė teorinė e lojės nuk gabon asnjėherė, asnjė parashikim. Pėr paqe e pėr luftė

Pėr tė nuk kishte fare dyshime. Analiza e tij jepte vetėm njė rezultat pas bombave tė vendosura nė metronė e Madridit: Nuk do tė kishte atentate nė Amerikė dhe Al Zavahiri, mjeku egjiptian qė vjen menjėherė pas Osama bin Ladenit, nuk do tė dėgjohej mė pėr muaj tė tėrė, por do tė shfaqej menjėherė pas zgjedhjeve presidenciale tė vitit 2004 dhe para Krishtlindjeve.

Kėshtu ndodhi. The Predictioneer, profeti, kish goditur nė shenjė. The Predictioneer ka njė emėr, njė mbiemėr dhe njė profesion: Bruce Bueno de Mesquita, 63 vjeē, profesor i shkencave politike nė Universitetin e Nju Jorkut, pjesėtar i Hoover Institution tė Universitetit tė Stanfordit.

Prej 30 vitesh, Bueno de Mesquita punon me parashikimet politike duke pėrdorur njė model matematikor tė nxjerrė nga teoria e lojės, njė formė disi ezoterike pėr tė parashikuar sjelljet njerėzore dhe qė bazohet nė interesin personal tė individit nė bėrjen e zgjedhjeve qė i konsideron si mė tė mira pėr vetveten.

Profesori i lindur nė Amerikė nga prindėr belgė dhe holandez, ka marrė kėrkesa pėr parashikim tė ngjarjeve politike nga Departamenti i Shtetit, nga Pentagoni, nga CIA. Jashtė SHBA, nga Bashkimi Evropian, si dhe nga agjenci private.

CIA, nė njė dokument tė deklasifikuar kohėt e fundit, ka pranuar njė saktėsi 90 pėr qind nė parashikimet e bėrė pėrmes modelit tė tij matematikor qė e ka origjinėn tek studimet e Fituesit tė ēmimit “Nobel” John Nash, matematicieni pėr tė cilin flet filmi “The Beautiful Mind”. Profesori ka botuar historinė e tij tek “The Predictioneer’s Game”. E takuam nė zyrėn e tij nė Universitetin e Nju Jorkut.

Profesor, ju e quani veten mė shumė njė shkencėtar i politikės apo matematicien?

Shkencėtar i politikės.

Pėrse? Nė fund tė fundit ju punoni me numra dhe kėta janė korniza pa tė cilėn ju nuk do tė mund tė bėnit parashikime...

Unė pėrdor matematikėn sepse gjuha e saj funksionon mė mirė kur pėrpiqem qė tė parashikoj sjelljet njerėzore. Matematika ėshtė mė pak e paqartė.

Kur dhe pėrse nisėt tė mendoni qė teoria e lojės mund tė jetė instrumenti mė i mirė pėr tė parashikuar sjelljet politike?

Ishte viti 1967, sapo kisha nisur Doktoraturėn nė Universitetin e Miēiganit dhe rastisi tė lexoj “Teorinė e Koalicioneve Politikė”, njė ndėr tė parėt libra ku analiza politika bazohej nė teorinė e lojės dhe zbulova se tė paktėn tre rezultate ishin tė gabuara tė paktėn nga pikėpamja e logjikės matematike. Arrita ta vėrtetoj dhe nga ai moment fillova tė punojė pėr ndėrtimin e njė modeli matematikor qė mund tė mė siguronte parashikime mė tė saktė. Zbatimi i parė erdhi me tezėn e doktoraturės mbi strategjitė e partive opozitare nė Indi.

Nė libėr ju rrėfeni se pikėrisht njė parashikim i saktė i politikės indiane ngjalli vėmendje ndaj punės tuaj. Si ndodhi?


Ishte 1972, mora njė telefonatė nga Departamenti i Shtetit. Mė kėrkuan tė formuloj njė opinion mbi krizėn e qeverisė qė kish paralizuar ekzekutivin nė Indi dhe mė shpjeguan se kishin ardhur tek unė sepse kishin lexuar tezėn e doktoraturės.

Isha i kėnaqur sepse kjo detyrė mė krijonte shansin pėr tė provuar disa modifikime qė i kisha bėrė programit qė pėrdorja. Futa nė model kandidatėt e mundshėm, forcat politike dhe gjithė tė dhėnat e tjera tė nevojshme. Emri qė doli si kandidati mė i mundshėm pėr tu bėrė Kryeministėr nuk ishte ai qė mendoja duke arsyetuar nė mėnyrėn klasike.

Parashikimi im thoshte edhe qė ajo qeveri do tė ishte jetėshkurtėr. Natyrisht, lashė mėnjanė parashikimet personale dhe shkrova njė raport qė reflektonte panoramėn e modelit matematik.

Si u prit profecia juaj nė Departamentin e Shtetit?


Kur lexuan rezultatin mė pyetėn se si kisha mbėrritur tek ai emėr. U shpjegova se kisha pėrdorur njė model tė nxjerrė nga teoria e lojės dhe njė kompjuter. Filluan tė qeshin dhe mė thanė qė tė mos flisja mė pėr njė gjė tė tillė, kjo nė tė mirė tė karrierės sime.

Shtuan qė parashikimet e tjerė kishin qenė krejt tė ndryshėm. Por vetėm pak javė mė vonė, politikani qė u kisha folur u zgjodh Kryeministėr dhe pas pak muajsh Indira Gandhi rrėzoi qeverinė.

Dhe ju u bėtė profeti. Mė tregoni parashikimin mė tė gabuar tė jetės suaj dhe rastin pėr tė cilin jeni krenar?

Fillojmė me njė gabim. Nė vitin 1993, Bill Klinton president bėri njė parashikim sipas tė cilit reforma shėndetėsore do tė miratohej me shpejtėsi.

Gabim 100 pėr qind sepse skenari parashikonte qė njė deputet demokrat, Dan Rostenkoėski ishte deus ex machina i rrugės legjislative. U fut nė mes FBI-ja si dhe njė hetim qė ēoi fillimisht drejt dorėheqjes dhe mė pas nė burg politikanin. Reforma nė shėndetėsi mbeti vetėm njė dėshirė e Presidentit.

Dhe cili ėshtė parashikimi qė ju ka dhėnė mė shumė kėnaqėsi?


Ai qė mban emrin “Tryeza pėr paqen” dhe qė janė kėta qė shihni nė tryezėn e punės, me letra tė mbushura me numra tė shkruar me dorė. Kėshtu mori formė parashikimi qė u botua nė 1980 dhe sipas tė cilit do tė krijohej nė Palestinė njė autoritet qeverisės gjysmėautonom. Dhe mė pas ndodhi, dhe e gjithė kjo ėshtė e shkruar nė njė studim tė publikuar shumė vite mė herėt, ndėrkohė qė gjithė tė tjerėt mendonin tė kundėrtėn.

Puna juaj ka qenė nė shėnjestėr tė kritikave edhe tė ashpra nga ana e komunitetit tė shkencėtarėve dhe politikės.

Ka dy lloje kritikash ndaj punės sime, ato inteligjente dhe ato ideologjike. Tė parat vijnė nga ata qė nuk e kontestojnė teorinė e lojės dhe pėrdorimin e saj nė parashikimin e sjelljeve politike dhe vė nė diskutim rezultatin dhe mėnyrėn me anė tė sė cilės, mbėrrihet tek njė parashikim.

Tė tjerat mohojnė parimisht qė matematike dhe statistika mund tė jenė instrumente tė shkencave politike. Kėtyre unė u pėrgjigjem me listėn e punėve qė kam publikuar, si dhe pėrmbajtjen e parashikimeve duke ua vėnė kėto pėrballė ngjarjeve si kėto kanė ndodhur realisht.

Ēfarė ka ndryshuar nė shkencėn politike me futjen e teorisė sė lojės dhe modelet matematikorė qė u besohen analizave tė kompjuterėve?

Nė fillim ishin kombet dhe pėrreth tyre lindte analiza e shkencės politike: India, Amerika, Italia ishin nė vetvete shpjegime tė sjelljeve politike, mbi tė gjitha nė fushėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Me modelet matematikorė analiza ka ndezur sjelljet nė lidhje me interesin personal nė njė zgjedhje politike. Dhe e njėjta gjė ndodh nėse kalon nė fushėn e sigurisė kombėtare apo biznesit.

Pika e kthesės nė punėn tuaj ishte parashikimi i saktė pėr krizėn nė Indi?

Pa dyshim. U thirra nė Pentagon, i cili financoi njė studim dhe fillova tė marrė kėrkesa pėr parashikime.

Na tregoni mė interesantėt.

Janė disa qė nuk janė publikuar dhe qė i kam bėrė pėr llogari tė qeverisė sė SHBA. Pėr shembull, ēfarė duhet bėrė pėr tė mbajtur Tajvanin brenda Bankės Aziatike pėr Zhvillim kur edhe Kina na kėrkonte tė hiqeshim mėnjanė. Apo ai pėr njė qeveri mike tė SHBA, presidenti i tė cilės rrezikonte tė ishte viktimė e njė grushti shteti dhe tė vritej. Paraqita parashikimin tim dhe kjo ndihmoi pėr tė shpėtuar politikanin.

Ku ndodhi dhe kush e kėrkoi parashikimin?

Nuk mund ta them, tė gjithė detajet e studimit janė tė klasifikuar. Ma kėrkoi CIA. Edhe nė raste tė tjerė kam parashikuar mundėsinė pėr grusht shteti qė mė pas janė parandaluar. Ashtu sikurse kam dhėnė ndihmėn pėr tė hartuar llojin e marrėveshjes qė u firmos nė 1991 nė Kamboxhia mes Hun Sen, Pol Pot dhe OKB, e cila i ēoi Khmerėt e kuq qė tė dorėzonin armėt dhe drejt zgjedhjeve tė reja.

Edhe kjo u kėrkua nga CIA?

Jo, nga Departamenti i Shtetit. Por ka studime tė tjera pėr tė cilėt nuk flas dot sepse janė ende sekretė.

Sa pėr qind e punės suaj kėrkohet nga CIA, nga Pentagoni apo nga Departamenti i Shtetit?

Pak, shumė pak. Puna ime ka tė bėjė me mėsimdhėnien dhe mė pėlqen shumė ta bėj, si dhe tė shkruaj artikuj tė mėrzitshėm nė revista tė specializuara. Ndonjėherė ndodh qė tė argėtohem me njė libėr. Nėse mė duhet tė bėj njė llogaritje, i kushtoj njė orė nė javė shoqėrisė sė konsulencės ku jam ortak. Jo mė shumė.

Ju punoni ende pėr CIA-n?


Nė dy vitet e fundit nuk e kam bėrė sepse jam nė komitetin e Akademisė Kombėtare tė Shkencave qė ka detyrėn tė pėrcaktojė nė mėnyrė rigoroze raportin mes komunitetit shkencor dhe atij tė shėrbimeve tė fshehtė. Dua tė shmang ēdo lloj konflikti interesi deri kur kjo punė tė ketė pėrfunduar.

Ju ka ndodhur ndonjėherė tė merrni ndonjė detyrė apo porosi nga njė qeveri apo kompani e huaj dhe mė pas tė keni marrė urdhėr apo kėshillė nga qeveria e SHBA qė tė hiqni dorė?


Unė refuzoj ēdo gjė qė mė duket se bie ndesh me interesin dhe sigurinė e vendit tim. Sigurisht, ndonjėherė ka ndodhur ndonjė gjė e ēuditshme.

Disa vite mė parė, njė amerikan mė kėrkoi nėse mund tė bėja njė studim mbi mėnyrėn e ndryshimit tė Kushtetutės sė Afganistanit pėr tu dhėnė mė shumė fuqi zotėrinjve tė luftės dhe kėshillit tė tribuve.

Unė kėrkova tė mė sillte njė letėr tė Sekretarit tė Shtetit, apo Mbrojtjes, ose kreut tė CIA-s pėr tė ditur qė ishte nė njė linjė me pėrpjekjet e SHBA nė atė vend. Ai premtoi qė do tė rikthehej, por nuk e pashė mė. E njėjta gjė ndodhi me njė shkencėtar tė njohur, drejtor i njė laboratori tė rėndėsishėm tė fizikės, i cili mė kėrkoi tė studioja nė ēfarė mėnyre ta bėja publik zbulimin e tij se jashtėtokėsorėt vizitojnė rregullisht Tokėn.

Ju kanė kėrkuar ndonjėherė analiza elektorale?

Nuk merrem me kėtė temė sepse nuk dua tė ndėrhyj nė formimin e bindjeve demokratike.

Profesor de Mesquita, modeli matematik qė pėrdorni njihet vetėm prej jush?

Absolutisht jo, ėshtė praktikisht i hapur pėr publikun. Dhe kompjuteri qė pėrdor ėshtė laptopi qė shihni mbi tryezėn time tė punės.

Antonio Carlucci
avatar
Zattoo

626


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi