Qyteterime te lashta 5 5 1

Qyteterime te lashta

Posto temė tė re   

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Qyteterime te lashta

Mesazh  Neo prej 22.05.08 0:48

Qyteterime te lashta

LEMURJA

Thuhet se qytetrimi i pare qe u zhvillua ne Toke ndodhej ne zonen e oqeanit paqesor, mbi nje kontinent qe tani konsiderohet legjende, ne kontinentin Mu ose Lemurja dhe supozohet se ka ekzistuar para rreth 80.000 vjetesh.

Legjendat thone se Lemurja nuk kishte zhvillim teknologjik te qytetrimeve te mevonshme, por ama kishte nje nivel te zhvilluar teknologjik, gje qe e deshmojne mbeturinat e pakta te monumenteve me gure voluminoze qe deri me sot perbejne nje mister.

Mendohet se shkenca e drejtimit dhe e organizimit ishte aritja me e madhe e lemurve.

Legjendat thone se kishte vetem nje qeveri dhe nje gjuhe ne te gjithe perandorine. Lemuret u jepnin shume rendesi dijes dhe kultures prandaj kujdeseshin t’u trasmetonin qutetareve te tyre te gjitha dijet qe dispononin per ligjet e planetit dhe gjithesise duke ngritur shkolla per cdo zanat e profesion.

Shkolla ishte e detyrueshme deri ne moshen 21 vjecare. Pas kesaj moshe vazhdonte nje periulle tjeter 7 vjecare mesimi dhe vetem atehere personi konsiderohej qytetar i kompletuar i perandorise.

Thone se qytetrimi i Lemurjas vazhdoi rreth 50.000 vjet derisa pjesa me e madhe e kontinentit u permbyt per shkak te katastrofave natyrore qe ndollen si shkak i nje spostimi te poleve te Tokes.

Persa i perket katastrofes ka edhe nje mendim tjeter qe thote se e gjithe kjo ndodhi nga reagimi i vete Tokes si nje organizem i gjalle perkundrejt c’thurjes dhe degjenerimit te Lemurjas dhe banoreve te saj, qe me pranine e tyre kercenonin vete planetin.

ATLANTIDA

Te gjithe e njohin kontinentin legjendar qe eshte rrenjosur ne mendjen e njerezimit dhe gjithnje e me shume shton kurjozitetin e tij.

Sipas legjendave, kur kontinenti i Lemurjas u permbyt dhe u zhyt ne oqean, atehere ne zona te tjera te oqeaneve ujrat u pakesuan dhe u ulen, keshtu ishujt e vegjel ne Atlantik dolen mbi siperfaqen e oqeanit.

Ne kete menyre lindi nje kontinent i famshem i Atlantides. Por kohet e fundit ka pasur dhe disa mendime te tjera mbi vendodhjen e vertete te Atlantides.

Pavaresisht nga vendodhja e sakte e kontinentit, studiusit me te shumte pranojne se banoret e tij dispononin nje teknologji te perparuar, shume me te zhvilluar se kjo e sotmja.

Ndermjet te tjerash permenden objekte fluturuese, arme elektrike dhe elektronike, llampa te vecanta ndricimi, mjete transporti si trenat qe levizin mbi nje shine, gjeneratore uji qe e grumbullonin ate nga atmosfera si dhe kristalet e famshme te Atlantides qe thuhet se i perdorin per te grumbulluar dhe shfrytezuar forma te fuqishme energjie.

Shume jane ata qe pretendojne se kokat misterioze prej kristali qe jane zbuluar, e kane origjinen nga Atlantida. Te gjitha jane ndertuar me kristal piriti te paster me nje perfeksion teknik te pagabueshem.

Mendohet se kane aftesi cudiberese dhe reflektojne njohurite e pabesueshme qe dispononin konstruktoret e tyre. Thuhet se kokat prej kristali flasin dhe kendojne, se kane cilesi sheruese, se jane depozita informacionesh, se provojne vizione dhe imazhe dhe se ata qe i shohin mund te hyjne dhe ne dimensione te tjera.

Legjendat thone se ky qytetrim dhe zhvillimi i tij u bazua ne njohurite magjike qe dispononin prifterinjte e Atlantides te cilet munden te shfrytezonin forcat e Gjithesise.

Te entuziazmuar nga shfrytezimi i ketyre formave nje pjese e tyre plotesuan shume ambicje personale dhe si pasoje u zhvillua nje beteje e ashper ndermjet magjistareve te Bardhe dhe te Zinj. Keshtu u shkaterua teresisht kontinenti qe u perpi nga ujrat e oqeanit.

PERANDORIA RAMA

Jeni me fat sepse shkrimet e lashta te perandorise indjane Rama, ne nje mase te madhe kane shpetuar ne krahasim me shkrimet e qytetrimeve te tjera.

Megjithe shkaterimet nga lufterat dhe pushtimet, Indianet kane aritur te sjellin ne ditet tona nje pjese te madhe te trashegimise se tyre, ku zbulohen tregime te pabesueshme dhe befasuese per arritjen e teknologjise te atyre viteve te sterlashta.

Per shume kohe ekzistoi bindja se qytetrimi indian nuk ishte me i lashte se njemije vjet para krishtit. Por shekullin e kaluar u zbuluan qytetet Mohenxo, Daro dhe Harapa ne fushen e lumit Hindi ne zonen e Pakistanit te sotem te cilet hodhen poshte cdo supozim te gabuar.

Zbulumi i ketyre qyteteve i detyroi arkeologet te rishikojne lashtesine e qytetrimit indian duke e shtyre disa mijra vjet me pare. Per cudine e tyre u vertetua se keto qytete ishin mjaft te zhvilluara dhe ndertimi i tyre ishte bere sipas nje projekti te hollesishem.

Nje pershtypje te vecante beri rrjeti i ujesiellesit dhe ai i kanalizimeve qe eshte i nje niveli me te larte nga ai qe ka sot Pakistani dhe shume vende Aziatike.

Per kete qytetrim te lashte mjaft te avancuar disponohen tekste te shkruara te cilat flasin per te famshmen Vimanas, disa anije fluturuese te nje teknologjie shume te larte. Thuhet se me to Ramat ishin ne gjendje te udhetonin edhe ne hapsire, duke vizituar planete dhe satelite te sistemit tone diellor.

QYTETRIMI I ASIRISE DHE I MESDHEUT

Te pakta jane legjendat qe bejne fjale per qytetrimin Asirian dhe ate te Mesdheut. Ne epoken e kulmit te Atlantides dhe perandorise Rama, Mesdheu ka qene nje fushe e pasur me nje qytetrim te lashte.

Nili kalonte nga thellesia e Afrikes dhe nuk derdhej ne Mesdhe se atehere ai nuk egzistonte. Ai kalonte permes fushes se Mesdheut dhe Sicilise se sotme, drejt Atlantikut, nepermjet ngushtices se sotme te Gjilbratarit.

Qyteterimi Asirian kishte mjete te konsiderueshme teknologjike dhe u zhvillua ne nje shkalle te tille qe sot mund ta shohim vetem ne skenaret fantastikoshkencore. Ama permbytja e Atlantides pati pasoja kataklizmike, shkateruese dhe per zonen e Mesdheut.

Ujerat e Atlantikut kaluan dhe permbyten gjithcka, edhe qytetet kryesore te Asirianeve duke i shtyre te mbijetuarit te gjenin strehe ne zonat me te larta. Ndertimet me gure te gjetura jane monumente kulture dhe teknologjie asiriane.

Pervec kesaj dhe kerkime arkeologjike kane zbuluar ne Mesdhe mbi 200 qytete te zhytura. Edhe qytetrimi i mevonshem Egjiptian, se bashku me ate Minoik konsiderohen nga disa studiues si vazhdim te qytetrimit te madh unik.

Pervec ndertimeve me gure gjigande edhe ne kete qytetrim ishte shume i perhapur perdorimi i elektricitetit bile ne fusha akoma te panjohura per epoken tone, nderkohe qe dispononin objekte fluturuese me nje teknologji te njejte per te gjitha qytetrimet e lashta.

Thuhet si vijat misterioze ne Malte, te zbuluara neper rrepira dhe nen uje, ndoshta perbenin pjese te nje sistemi vijash, si nje lloj rruge treni me te cilen lidheshin qytetet asiriane qe sot jane zhdukur ne det.

GREQIA E LASHTE

Perpara lulezimit te shpirtit klasik grek, me krijimtarine madheshtore ne te gjitha fushat e kultures dhe artit, ka ekzistuar nje qytetrim i meparshem, shume i zhvilluar per te cilin sot ne dime shume pak.

Disa mendojne se burimi me i rendesishem per ato epoka eshte mitologjia e lashte. Ne fakt ajo mbeshtetet ne n je realitet sipas te cilit, secila nga dymbedhjete perendite ishte njeri i vertete por me kalimin e mijevjecarve gjithcka u trensformua ne mit dhe legjende.

Ne ato epoka te sterlashta greket e pare kishin nje kulture te larte shpirterore dhe intelektuale si dhe nje teknologji te zhvilluar, kishin lidhje me qyteterime te tjera dhe luanin nje rol derteminant ne zhvillimin e njerzimit.

Zbulimi i kompjuterit te Antitithiqires eshte nje nga zbulimet me te rendesishme qe deshmon per dijet dhe aftesite teknologjike te paraardhesve tane. Veprat te ndryshme hidraulike, makinat fluturuese te Dedalit, labirinti misterioz i Dedalit ne Krete, zbulimi i nje makine robotike si dhe Disku i Festit qe akoma nuk eshte deshifruar tregojne per nivelin e larte te ketij qytetrimi.

Realizimet e mevonshme te skulptures dhe arkitektures klasike mendohet se e kishin bazen ne disponimin e disa sekreteve qe u trasheguan nga teknologjia e sterlashte. Nje nga keto vepra eshte Partenona tek akropoli qe eshte tregues i paperseritshem i proporcioneve matematike, perdorimi i te cilave nxjerr ne pah efektet optike.

EGJIPTI I LASHTE

Disa studiues mendojne se qyteterimi egjiptian eshte nje tregues i trasmetimit ne te, te mistereve te Atlantides se humbur. Bile thuhet se Egjipti u be strehe e nje emigrimi njerzor nga ky kontinent, para se atij ti vinte fundi.

Prifterinjte e Atlantides me te krye priftin Thoth ishin ata qe vune themelet e qytetrimit egjiptian dhe u trasmetuan vendasve sekretet e medha se bashku me celesat e shfrytezimit te forcave te medha te natyres.

Ky ishte dhe shkaku qe procesionet magjike arriten ketu nivele shume te larta dhe rezultative. Nje nga misteret me te medha mbeten piramidat qe akoma dhe sot nuk dihet se kur dhe si jane ndertuar.

Permasat mahnitese matematike, ngjarjet misterioze qe u atribohen, lidhja e tyre me disa yjesi, jane vertet gjera te cuditshme dhe jo plotesisht te shpjegueshme.

Ato nuk jane vetem varret e faraoneve, sic mendohej me pare, por kryenin dhe funksione te tjera. Shume njerez besojne se ne sallat e nendheshme te piramidave te cilat akoma nuk jane zbuluar, ndodhen te depozituara sekretet dhe misteret me te medha te zhvillimit njerezor.

Natyrisht dhe lidhjet me hapesiren nuk mund te perjashtohen nga pikpamjet qe u atribohen piramidave, si mekanizma te kontaktit me sisteme te largeta yjore. Shkenca e nje zhvillimi te avancuar teknologjik ne Egjipt perforcohet dhe nga disa zbulime te pashpjegueshme te disa objekteve.

Ne muzeun e Kajros ndodhet nje model i lashte prej druri i nje avioni si dhe vizatime avjonesh dhe helikopteresh. Permenden dhe disa drita, disa qirinj misterioze te cilet vendoseshin neper varre e tempuj dhe nuk shuheshin kurre.

Jane gjetur dhe objekte te skalitura qe sipas studiuesve ngjanin me paisje elektronike dhe me konkretisht me ekrane televizori.

QYTETRIMI MAJA

Ne Ameriken Latine nje qytetrim tjeter i zhvilluar lulezoi. Ai ishte qytetrimi i fiseve Maja. Majat ishin astronome dhe matematiciene te shquar dhe ndertuan keshtu shume qytetet e tyre ne nje harmoni te plote me natyren. Ndertuan kanalizime dhe rrjete te persosura hidraulike ne gadishullin Jukatan.

Sipas studiuesve dispononin mjaft paisje te nje teknologjie te perparuar. Prej shume studiuesish mendohet se ne vendet ku kane jetuar Majat, duhet te kete ekzistuar nje salle e lashte ku ishin grumbulluar te gjitha arkivat e qytetrimit.

Disa thone se ndodhet ne nje piramide ne pjesen e nendheshme te saj, me tunele dhe salla sekrete. Legjendat thone se ne keto depo te njohurive, keto informacione jane depozituar ne kristale prej piriti te nje cilesie te larte te cilat jane ne gjendje te depozitojne sasira te pafundme informacionesh dhe dijesh, te ngjashme me CD-te e sotme.

KINA E LASHTE

Rrenjet e qyteterimit misterioz shume shekullor kinez zhduken ne thellesine prejhistorike te njerzimit. Ka mendime se kinezet jane pasardhes te Lemureve te lashte ndersa te tjere mendojne se jane me origjine nga Atlantida, ose pasardhes se qytetrimit te Gobit, zhvilluar ne shkretetiren e sotme me te njejtin emer. Si afersi dhe lidhje me fiset Maja, simboli me i njohur eshte Jin-Jang.

Nje karakteristike tjeter e perbashket eshte perdorimi i mineralit te piritit. Nuk dihet se ku e gjeten kinezet kete material por mendohej se sillej nga Amerika Qendrore.

Misteri ama qendron ne faktin se akoma dhe ne Ameriken Qendrore nuk jane zbuluar miniera te tilla. Mendohet se kinezet udhetuan per ne Meksike rreth 500 vjet perpara Krishtit duke lene atje disa elemente te qytetrimit te tyre.

Ata dispononin gjurmues termetesh, mjete fluturuese, si dhe teknologji hidraulike, ata jane zbulues te barutit, te monedhave prej letre, te tipografise dhe krijuan ligjet e te drejtes qe ne epokat me te lashta.

Deshmi te nje qyteterimi te lashte dhe shume te zhvilluar kinez jane zbulimi i thumbave prej alumini (viti 1959) qe daton me mijra vjet me pare. Duhet shenuar se alumini nxirret nga boksidet vetem me anen e perdorimit te elektricitetit.

NJE QYTETRIM MISTERIOZ

Ne kohen kur lulezonte qytetrimi i Atlantides dhe i perandorise Rama ne Indi, legjendat bejne fjale per nje qytetrim tjeter te zhvilluar qe zinte nje hapsire te madhe ne Azi, atje ku sot ndodhet shkretetira e Gobi e Mongolise.

Thuhet se ne kete hapesire te shkretetires pa fund, dikur shtrihej deti dhe ishte zhvilluar aty nje kulture e larte me shume qytete bregdetare. Ne kete qyteterim permenden arritje teknologjike qe i tejkalojne ato te sotmet si dhe kontaktet me qenie nga sisteme se tjera yjore, udhetimet nderplanetare etj.

Thuhet se ne nje ishull te detit te Gobit kishte ardhur nga Aferdita dhe u vendos ne Samat Kumara nje qenie intelektuale e gjithanshme qe mori persiper zhvillimin e planetit tone.

Gjithashtu thuhet se ky qyteterim nuk u shkaterua si te tjeret por arriti ne nje nivel te tille persosmerie sa qe kaloi ne nje dimension tjeter, tek atij natyror. Ne ate dimension vazhdon te ekzistoje akoma sot, ndersa ndikon ne menyre krijuese ne tere zhvillimin njerzor.

Keshtu krahasohet me qytetin Sabala ku banojne te gjithe udheheqesit shpirteror te planetit tone. Shume vete kane tentuar te studjojne shkretetiren Gobi por pa rezultat. Interesant eshte fakti qe piktori i shquar rus Nikola Rerih ne vitin 1930, pa nje disk fluturues mbi Tibetin e veriut dhe e lidhi kete me mekinat fluturuese qe disponoheshin ne zonen e shkretetires Gobi.

Mendohet se ekzistojne njerez me nivel te larte intelektual, te cilet jane ne gjendje te perceptojne ekzistencen e qyteterimit qe vazhdon te jetoje ne ate zone, dhe se vetem atyre u lejohet ta vizitojne.

Disa pretendojne se Tibeti perfaqson nje perceptim material te kesaj te padukshmeje, dhe jane interesuar ne disa bibloteka sekrete te manastireve te caktuara.

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1416


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Meksikė, zbulohet qyteti 1000 vjecar

Mesazh  Estilen prej 29.04.10 16:25

Meksikė, zbulohet qyteti 1000 vjecar

Prill 2010

[You must be registered and logged in to see this image.]

Arkeologėt amerikanė tė Colorado State University dhe Christopher Fisher kanė zbuluar njė sit tė ri arkeologjik nė Amerikėn Qėndrore qė mendohet se ka qėnė edhe njė nga vendet mė tė civilizuara tė kohės.

Bėhet fjalė pėr qytetin Purepecha qė ndodhet nė shtetin meksikan tė Micoacanit. Zbulimi do publikohet i saktė gjatė konventės sė pėrvitshme tė Shoqatės Amerikane tė Arkeologjisė. Purepecha ka qenė njė qendėr urbane qė u popullua mė vitin 1000 pas Krishtit dhe u boshatis nė vitin 1500.

Shtėpi tė vogla, tempuj madje edhe piramida tregojnė qarte se bėhet fjalė pėr nje qytetėrim qė kontrollonte pjesėn mė tė madhe tė Meksikės perėndimore.

Ky qytet ka mbajtur rreth 40 mijė persona dhe sipas shkėncėtarėve, pėrfaqėson njė dėshmi tė rrallė tė organizimit tė jetės sociale. Purepecha pati njė rol vendimtar pas rėnies pėrfundimtare tė mbretėrisė Azteke qė banonte nė kufijtė e saj.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Zbulohen rrenojat e nje qyteti ne Antarktide

Mesazh  Estilen prej 08.06.10 22:16

Zbulohen rrenojat e nje qyteti ne Antarktide

Nje ekip televiziv nga Kalifornia,konkretisht i TV Atlantis,kane bere nje filmim te paperfytyrushem deri tashti.Qe nga viti 2002 ata disponojne nje vidiokasete ku behet fjale per zbulimin e rrenojave te nje vendbanimi,ne kontinentin e akullt te Antarktides.

[You must be registered and logged in to see this image.][You must be registered and logged in to see this image.]

Per misteriozitetin dhe sekretet qe permban kjo vidio,nje pjese e ekipit te TV Atlantisit eshte zhdukur ne mynyre enigmatike.Avokatėt e AtlantisTV, rezident nė Beverly Hills, theksojne si shqetėsim kryesor te kompanisė,sigurinė dhe mirėqenien e njerėzve tė tij.

Por ata,gjithashtu thanė se do tė kundėrshtojnė energjikisht ēdo pėrpjekje,per censurimin e materialit, i cili ėshtė qartė ne dobi te interesit publik dhe mbi te gjitha eshte nje pronėsi publike.

Kjo video ėshtė nė pronėsi tė AtlantisTV, tha njė zėdhėnės i kompanisė, ne e kemi realizuar ate. Ėshtė e jona. Dhe sa mė shpejt qe ne ta kthejme ate nje vidio me fakte te sakta,ajo menjehere do transmetohet per publikun e gjere,thote zenedhenesi.

Mos harroni thote zedhenesi,se Antarktida nuk i perket askujt,as Amerika nuk dominim ne kete vend.

Mirpo dy oficere te marines amerikane qe e kane pare kete kasete deklarojne se kjo kasete nuk duhet te vihet ne qarkullim,se pas saj fshihet nje sekret i ushtrise amerikane.

Burime tė marinės thane se gjeten ne kete video njė depo tė braktisur, 100 milje (160 kilometra) nė perėndim te stacionit te tė Vokstok .

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Popujtė e shkatėrruar

Mesazh  rebelisistemit prej 01.03.11 16:30

[You must be registered and logged in to see this link.]


Zbulimet arkeologjike nė qytetin e Iramit

Populli i Adit
Ndėrsa Adi u shkatėrrua nga njė erė e fortė dhe e vrullshme. Tė cilėn Ai e dėrgoi mbi ta pėr shtatė net e tetė ditė pa ndalur, saqė mund t'i shihje njerėzit tė flakur sikur tė ishin trungje hurmash tė hedhur! A mund tė gjesh ndonjė prej tyre tė mbetur? (El-Hakkah: 6 -

Rrėnojat e qytetit tė Ubarit, ku jetonte populli i Adit, janė zbuluar diku pranė brigjeve tė Omanit.

Nė fillim tė viteve 90' u shfaqėn disa artikuj nė gazetat mė tė njohura tė botės qė deklaronin se "qyteti i humbur i legjendės arabe u zbulua", "qyteti arab legjendar u zbulua", "Atlanta e rėrave - Ubari". Ajo qė e bėri mė intrigues kėtė zbulim arkeologjik ishte fakti se ky qytet ėshtė pėrmendur nė Kuran. Shumė njerėz, tė cilėt deri atėherė mendonin se populli i Adit, i treguar nė Kuran ishte njė legjendė ose se vendi i tyre nuk do tė gjendej kurrė, nuk mund ta fshihnin habinė e tyre pas zbulimit tė kėtij qyteti, i cili ishte pėrmendur vetėm nė gojėdhėnat e beduinėve dhe pėr kėtė arsye ngjalli interes shumė tė madh.

Ishte Nicholas Clapp, njė arkeolog amator, i cili zbuloi kėtė qytet legjendar tė pėrmendur nė Kuran.19 Duke qenė njė arabofil dhe prodhues i njė filmi dokumentar qė ka marrė disa ēmime, Clapp kishte ndeshur njė libėr shumė interesant gjatė studimit tė historisė arabe. Ky libėr ishte "Arabia Felix", i shkruar nga studiuesi anglez Bertram Thomas, nė 1932. "Arabia Felix" ishte emėrtimi romak i pjesės jugore tė Gadishullit Arabik, i cili sot pėrfshin Jemenin dhe pjesėn mė tė madhe tė Omanit. Grekėt e quanin kėtė zonė "Arabia Eudaimon", ndėrsa dijetarėt arabė tė mesjetės e quajtėn "El-Jemen es-Seide".20

Tė gjithė kėta emra do tė thonė "Arabia Fatlume", sepse populli qė jetoi nė atė zonė nė kohėt e hershme njihej si populli mė me fat nė atė kohė. Por cila ishte arsyeja e njė emėrtimi tė tillė?

Fati i tyre i mirė qėndronte nė vendndodhjen e tyre strategjike, e cila ndihmonte qė ajo zonė tė ishte pikė ndėrmjetėse nė tregėtinė e erėzave dhe piperit midis Indisė dhe vendeve tė tjera nė veri tė Gadishullit Arabik. Pėrveē kėsaj, njerėzit qė jetonin nė kėtė zonė prodhonin rrėshirė aromatike nga pemė tė rralla. Duke qenė shumė e preferuar nga komunitetet e lashta, kjo bimė pėrdorej nė ritet e ndryshme fetare. Nė ato kohė ajo ishte e vlefshme tė paktėn sa ari.


Gėrmimet e bėra nė Ubar.
Studiuesi anglez Thomas i pėrshkroi me hollėsi kėto fise "fatlume" dhe deklaroi se ai kishte zbuluar gjurmėt e njė qyteti tė lashtė tė ndėrtuar nga njėri prej kėtyre fiseve.21 Ky ishte qyteti i njohur me emrin "Ubar" nga beduinėt. Nė njėrin prej udhėtimeve qė ai bėri nė zonė, beduinėt qė jetonin nė shkretėtirė i kishin treguar disa gjurmė tė vjetra dhe i kishin thėnė se ato gjurmė tė ēonin drejt qytetit tė lashtė tė Ubarit. Thomas, i cili tregonte shumė interes pėr kėtė ēėshtje, vdiq para se ta pėrfundonte studimin e tij.

Clapp, pasi lexoi atė qė kishte shkruar studiuesi anglez Thomas, u bind pėr ekzistencėn e qytetit tė humbur tė pėrshkruar nė atė libėr. Pa humbur shumė kohė, ai nisi studimin e tij.

Ai u pėrpoq tė provonte ekzistencėn e Ubarit me dy mėnyra. Sė pari, ai zbuloi gjurmėt pėr tė cilat beduinėt thonin se kishin ekzistuar. Nė tė njėjtėn kohė bėri pėrpjekje qė tė siguronte nga NASA pamjet satelitore tė zonės. Pas njė pėrpjekjeje tė gjatė, ai arriti tė bindte autoritetet pėrkatėse qė tė merrnin fotografitė e zonės.22

Clapp vazhdoi tė studionte dorėshkrimet e hershme dhe hartat nė bibliotekėn Huntington, nė Kaliforni. Qėllimi i tij ishte tė gjente hartėn e zonės. Pas njė kėrkimi tė shkurtėr, ai gjeti njė hartė tė vizatuar nga gjeografi greko-egjiptian Ptolemeu nė vitin 200 e.s. Nė hartė tregohej vendndodhja e njė qyteti tė vjetėr tė zbuluar nė zonė si dhe rrugėt qė tė ēonin nė kėtė qytet.


Shumė vepra arti dhe monumente tė madhėrishme janė ngritur dikur nė Ubar, ashtu siē tregohet dhe nė Kuran. Sot vetėm rrėnojat e mėsipėrme kanė mbetur.

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Qyteterime te lashta

Mesazh  Katilja prej 30.12.13 17:51

10 qyteterimet e lashta qe humben gjate shekujve

[You must be registered and logged in to see this image.]

Arkeologu rebel David hatcher Childress ka ndėrmarrė shumė udhėtime tė pabesueshme nė disa prej qosheve mė tė vjetra dhe mė tė largėta tė botės. Duke shkruajtur nė mėnyrė shumė tė bukur pėr qytete tė humbur dhe qytetėrime tė lashtė, ai ka prodhuar jo mė pak se gjashtė libra tė gjatė (seritė e qyteteve tė humbur), duke realizuar njė kronikė tė lavdive tė kujtuara turbull pėr vendndodhje tė fshehta qė nga shkretėtira e Gobit deri tek Puma Punku nė Bolivi, nga Mohenjo Daro nė Ba’albek.

1. MU-tė e lashtė ose LEMURIA

Sipas shumė burimeve ezoterikė, qytetėrimi i parė u zhvillua 78 mijė vjet mė parė nė kontinentin gjigant tė njohur si Mu ose Lemuria dhe ai zgjati plot 52 mijė vite. Ndonjėherė thuhet se janė shkatėrruar prej tėrmeteve tė shkaktuar nga njė zhvendosje e ploeve qė ka ndodhur 26 mijė vjet mė parė, ose afėrsisht nė vitin 24 000 para Krishtit. Ndėrkohė qė MU nuk patėn teknologji tė lartė sa ajo qė supozohet pėr qytetėrimet e mėvonshėm, thuhet, megjithatė ata kanė arritur tė kenė disa teknologji tė pėrparuara, sidomos nė ndėrtimin e ndėrtesave megalitike jetėgjata qė ishin nė gjendje t’u mbijetonin tėrmeteve. Megjithatė, ishte shkenca e qeverisjes qė thuhet se ka qenė arritja mė e madhe e MU-ve.
Supozohet qė tė ketė patur njė gjuhė dhe njė qeveri. Arsimi ishte kyēi i suksesit tė perandorisė dhe pėr arsye se ēdo pjesėtar i saj ishte i mėsuar me ligjet e universit dhe kish marrė trainim tė plotė nė njė profesion apo zanat, rezultati ishte njė prosperitet i mrekullueshėm. Arsimimi i njė fėmije ishte i detyrueshėm nė moshėn 21 vjeē me qėllim qė tė ishte i kualifikueshėm pėr nė shkollėn e qytetarisė. Kjo periudhė trainimi zgjati shtatė vjet; kėshtu, mosha mė e herėt kur njė person mund tė bėhej qytetar i perandorisė ishte 28 vjeē.


2. ATLANTIDA E LASHTE

Thuhet se kur u fundos kontinenti i Mu, oqeanet e tė gjithė botės u ulėn nė mėnyrė drastike teksa uji u derdh pėr nė Basenin e ri tė sapoformuar tė Paqėsorit. Ishujt relativisht tė vegjėl qė kishin ekzistuar nė Atlantik gjatė kohės sė qytetėrimit Lemurian ishin lėnė tė thatė prej oqeanit nė tėrheqje. Toka qė sapo kish dalė nė sipėrfaqe u bashkua me Arkipelagun Poseid nė Oqeanin Atlantik pėr tė formuar njė kontinent tė vogėl. Ky kontinent quhet Atlantidė nga historianėt sot, ndonėse emri i vėrtetė i tij ishte Poseid.

Besohet se Atlantida e ka ēuar teknologjinė nė faza shmė tė pėrparuara, shumė pėrtej asaj qė ekziston nė planetin tonė sot. Nė librin “A Dėeller On Tėo Planets”, i diktuar fillimisht nė vitin 1884 nga Filos Tibetiani njė djaloshi tė ri nga Kalifornia me emrin Frederick Spenser Oliver, si dhe nė njė pasues tė kėtij libri nė vitin 1940, ‘An Earth Dėeller Returns”, pėrmenden shpikje dhe pajisje tė tilla si kondicionerėt e ajrit pėr tė pėrballuar vapėn e padurueshme; llampat cilindrike pa ajėr, tubat e kristalit tė ndriēuar nga forcat anėsore tė natės; pushkė elektrike, armė qė shfrytėzojnė energjinė elektrike si forcė shtytėse (armė tė tilla pėrbėjnė sot njė shpikje tė kohėve tė fundit); transportin me njė binar; gjeneratorė uji, njė instrument pėr kondensimin e ujit nga atmosfera; si dhe Vailx-ėt, njė anije kozmike qė udhėhiqet nga forcat shtytėse dhe tėrheqėse.

Edgar Cayce, nė njė lexim fliste pėr shfrytėzimin e aeroplanėve dhe tė kristaleve apo tė gurėve tė zjarrit qė pėrdoreshin pėr energji dhe zbatime tė tjerė. Ai gjithashtu flet pėr shpėrdorim tė pushtetit dhe paralajmėrimeve pėr shkatėrrim nė tė ardhmen.


3. PERANDORIA RAMA E INDISE

Pėr fat tė mirė, librat e lashtė tė Perandorisė Rama tė Indisė janė ruajtur, ndryshe nga ato tė Kinės, Egjiptit, Amerikės Qendrore, Perusė. Shumė prej kėtyre vendeve tė lashta janė tani ose shkretėtirė, gėlltitur nga xhungla tė dendura, ose nė fund tė ndonjė oqeani. Megjithatė, India, pavarėsisht shkatėrrimeve nga luftėrat dhe pushtimet, arriti tė ruajė njė pjesė tė madhe tė historisė sė saj tė lashtė. Pėr njė kohė tė gjatė, nuk besohej se qytetėrimi indian e kish origjinėn pėrpara vitit 500 para Krishtit, ose vetėm rreth 200 vjet para pushtimit tė nėnkontinentit nga Aleksandri i Madh. Nė shekullin e kaluar, megjithatė, qytetet jashtėzakonisht tė sofistikuar tė Mohenjo Daros (Kodra e tė Vdekurve) dhe Harappa janė zbuluar nė Luginėn Indus tė Pakistanit tė sotėm.

Zbulimet e kėtyre qyteteve i detyruan arkeologėt tė shtyjnė datat pėr origjinėn e qytetėrimit indian me mijėra vjet mė herėt. Pėr habinė e hulumtuesve tė kohėve tė sotme, qytetet qė kishin qenė zhvilluar shumė i bėnė arkeologėt mė tė spikatur tė besojnė se ata ishin konceptuar nė tėrėsinė e tyre para se tė ishin ndėrtuar: njė shembull i hershėm i planifikimit urban. Edhe mė mbresėlėnės ėshtė fakti qė sistemi hidraulik i ujėrave tė zeza nė tė gjithė qytetin e madh ėshtė mė superior se ata tė Pakistanit, Indisė dhe shumicės sė vendeve aziatike sot.


4. QYTETERIMI OSIRIAN NE MESDHE

Thuhet se nė kohėn e Atlantidės dhe Ramas, Mesdheu ishte njė luginė e madhe dhe pjellore. Ky qytetėrim i lashtė, para Egjiptit dinastik, ishte i njohur si Qytetėrimi Osirian. Lumi Nil dilte nga Afrika, ashtu si sot dhe quhej Lumi Stix. Megjithatė, nė vend derdhej nė Detin Mesdhe, nė deltėn e Nilit nė veri tė Egjiptit, ai vazhdonte nė luginė dhe pastaj kthehej nė drejtim tė perėndimit duke rrjedhur nė pjesėn mė tė thellė tė Luginės sė Mesdheut ku krijoi njė liqen tė madh dhe pastaj rridhte sėrish ndėrmjet Maltės dhe Sicili dhe mė pas nė jug tė Sardenjės nė Atlantik, nė Gjibraltar (Kolonat e Herkulit). Kur Atlantida u shkatėrrua nė njė kaos apokaliptik, ky ndryshim kataklizmik nė Atlantik ngadalė pėrmbyti pellgun e Mesdheut, duke shkatėrruar qytete tė mėdha Osiriane dhe duke i detyruar banorėt tė lėvizin nė terrene mė tė lartė. Kjo teori shpjegon mbetjet e ēuditshme megalitike qė gjenden anembanė Mesdheut.

Ėshtė njė fakt arkeologjik qė ka mė shumė se 200 qytete tė njohur tė fundosur nė Mesdhe. Qytetėrimi egjiptian, sė bashku me atė Minoan dhe Mikenian nė Kretė si dhe Greqia janė, nė teori, mbetjet e kėsaj kulture tė madhe shumė tė lashtė. Qytetėrimi ndėrtoi struktura tė mėdha qė i rezistonin tėrmeteve dhe kishte energji elektrike si dhe komoditete tė tjera tė zakonshme gjatė kohės sė Atlantidės. Ashtu si Atlantida dhe Rama, ata kishin mjete ajrore dhe lloje tė tjera transporti, shpesh tė njė natyre elektrike. Gjurmėt misterioze tė qerreve tė Maltės, tė cilat shkojnė mbi shkėmbinj dhe nėn ujė, mund tė jetė pjesė e njė linje tė lashtė Osiriane tramvaji, ndoshta qė shėrbenin pėr tė transportuar gurė drejt qyteteve qė tani janė nėn ujė. Ndoshta shembulli mė i mirė i teknologjisė sė lartė tė Osirianėve ėshtė platforma e mrekullueshme qė ėshtė gjetur nė Ba’albek, Liban. Platforma kryesore ėshtė e pėrbėrė nga shkėmbinjtė mė tė mėdhenj tė latuar nė botė, Muret e famshėm tė gurit nė Ba’albek. Disa gurė tė veēantė janė 82 kėmbė tė gjatė dhe 15 kėmbė tė trashė dhe janė vlerėsuar se peshojnė mes 1.200 dhe 1.500 tonė secili!


5. QYTETERIMI UIGER NE SHKRETETIREN E GOBIT

Thuhet se shumė qytete tė lashtė kanė ekzistuar nė kohėn e Atlantidės dhe Ramas nė qytetėrimin e Uiger nė shkretėtirėn e Gobit. Megjithėse Gobi ėshtė tani njė shkretėtirė, kėto qytete ishin porte oqeani. Edgar Cayce ka thėnė dikur se nė njė qytet tė humbur nė shkretėtirėn Gobi do tė ishin zbuluar ashensorė, dhe ndonėse kjo nuk ka ndodhur ende, gjithėsesi nuk ėshtė e pėrjashtueshme. Vimanat dhe pajisje tė tjera tė avancuara thuhet se kanė qenė nė pėrdorim nė zonė Uiger dhe studiuesi i famshėm rus Nikolas Roerich thuhet tė ketė parė njė disk fluturues mbi Tibetin e veriut nė vitin 1930.

Ndoshta mjeti fluturues ishte njė Vimana e lashtė qė vjen nga njė qytet ende aktiv, duke pėrdorur teknologji Uiger, qė ekziston nė pjesėn veriore tė Tibetit apo shkretėtirėn Gobi. Eshtė thėnė se Pleqėsia e Lemurias, e njohur si Shkolla e Trembėdhjetė, zhvendosi selinė para se tė ndodhte kataklizmi nė pllajėn e pabanuar tė Azisė Qendrore qė ne sot e quajmė Tibet. Kėtu ata themeluan njė bibliotekė dhe shkollė tė njohur si Vėllazėria e Madhe e Bardhė. Pėr shembull, filozofi i madh kinez Lao Tzu, i lindur nė 604 p.e.s., fliste shpesh pėr Zota tė Lashtė dhe urtėsinė e tyre tė thellė. Ai shkroi librin e famshėm “Tao Te Ching”, ndoshta libri mė popullor i shkruar ndonjėherė nė gjuhėn kineze. Kur ai u largua pėrfundimisht nga Kina, aty nga fundi i njė jete shumė tė gjatė, udhėtoi nė perėndim tė tokės legjendare tė Hsi Ėang Mu. Sipas kinezėve tė lashtė, kjo ishte selia e Tė Lashtėve. A mund tė ketė qenė kjo Vėllazėria e Madhe e Bardhė apo Shkolla e Trembėdhjetė e Mu-ve?


6. TIAHUANACO

Ashtu si nė rastin e Mu dhe Atlantidės, ndėrtimi nė Amerikėn e Jugut ishte nė shkallė megalitike me teknikat poligonale tė ndėrtimit, projektuar pėr tė ndėrtuar mure tė mėdhenj qė i rezistonin tėrmeteve. Muret rezistentė ndaj tėrmeteve ishin shumė tė rėndėsishėm nė gjithė zonėn e Unazės sė zjarrit, nė Mu-nė e lashtė. Shtėpitė dhe ndėrtesat e banimit janė ndėrtuar nga blloqe megalitike prej guri. Pėr shkak tė rėndėsisė sė madhe qė kultura i vinte mirėqenies sė brezave tė ardhshėm si dhe vlerėsimin qė kishin pėr rritjen graduale dhe tė qėndrueshme tė komunitetit, strukturat janė ndėrtuar me mendimin qė tė rronin me mijėra vjet. Njė shtėpi e ndėrtuar me beton, dru dhe suva do tė zgjasė njėqind vjet apo mė shumė, nė qoftė se mirėmbahet. Shikoni ndėrtimet megalitike tė Egjiptit, Maltės, Perusė. Kėto ndėrtesa janė ende nė kėmbė sot. Cuzco, kryeqyteti i lashtė i Perusė, qė ishte ndėrtuar ndoshta para Incas-ve, ėshtė ende i banuar sot, pas mijėra vitesh. Nė tė vėrtetė, shumica e ndėrtesave tė Cuzco sot nė qendėr tė qytetit pėrfshijnė mure qindravjeēarė (ndėrsa ndėrtesat mė tė fundit tė ndėrtuara nga spanjollėt tashmė janė shkatėrruar).

Vetėm disa qindra milje nė jug tė Cuzcos shtrihen rrėnojat fantastike tė Puma Punku, nė lartėsitė e Altiplanos nė Bolivi. Rrėnojat e Puma Punku, rreth njė milje nga rrėnojat e famshme tė Tiahuanacos, janė ndėrtime masive megalitike qė janė rregulluar si blloqe ndėrtimi lodrash. Ēfarė lloj pėrmbysje kataklizmike mund tė ketė bėrė njė gjė tė tillė? Ky ėshtė lloj ndėrtimi megalitik i bėrė pėr tė rezistuar pėr mijėra vjet, e megjithatė, blloqet 100 tonėshe janė shkatėrruar veē e veē nga forca e madhe gjeologjike. Me sa duket, kontinenti amerikano-jugor u godit befas dhe dhunshėm gjatė disa lloj kataklizmave, me shumė gjasė njė zhvendosje polare. Njė ish-kanal nė nivelin e detit tani mund tė shihet 13.000 metra lart nė malet e Andeve. Si dėshmi e mundur pėr kėtė skenar, shumė fosile oqeani mund tė gjenden pranė Liqenit Titicaca. Liqeni madje ėshtė i banuar nga tė vetmit kuaj deti tė ujėrave tė ėmbla qė ekzistojnė.


7. MAJAT

Piramidat e Majave gjenden nga Amerika Qendrore deri larg nė ishullin indonezian Java. Piramida e Sukuh, nė shpatet e malit Laėu pranė Surakartas nė Javan qendrore ėshtė njė tempull i mahnitshėm me zbukurime guri dhe njė piramidė qė do tė ishte e njėllojtė me ēdo piramidė nė xhunglat e Amerikės Qendrore. Piramida ėshtė praktikisht identike me piramidat e gjetura nė vendin e lashtė Majan nė Uaxactun, pranė Tikalit. Majanėt e lashtė ishin astronomė dhe matematikanė tė shkėlqyer, qytetet e hershėm tė tė cilėve kanė jetuar nė harmoni tė plotė agrare me tokėn. Ata kanė ndėrtuar kanale dhe qytete-kopshte nė tė gjithė gadishullin e lashtė Jukatan.

Edgar Cayce pėrmend Mayat dhe teknologjinė e tyre nė njė libėr: Sa pėr njė pėrshkrim tė mėnyrės sė ndėrtimit tė gurit: kemi gjetur se ishte njė xham i madh cilindrik (si do tė quhej sot); prerė e lėmuar nė mėnyrė tė tillė qė guri nė majė tė shėrbente pėr centralizimin e fuqisė sė pėrqendruar midis fundit tė cilindrit dhe vetė gurit nė majė. Siē tregohet, tė dhėnat flasin pėr mėnyra tė njėjta ndėrtimi nė tre vende mbi tokė: nė pjesėn e mbuluar nga uji tė Atlantidės, ose Poseidės, ku njė pjesė e tempujve ende mund tė gjenden nėn rėrėn e fundit tė detit, afėr atij qė njihet si Bimini, nė brigjet e Floridės. Dhe (sė dyti) nė shėnimet e tempujve qė janė nė Egjipt. Gjithashtu (sė treti), nė shėnimet qė u pėrcollėn nė atė qė ėshtė tani Jukatan, nė Amerikė, ku kėta gurė (pėr tė cilėt dihet shumė pak) janė duke u zbuluar tani, gjatė muajve tė fundit.

Besohet se njė Bankė e lashtė e tė Dhėnave ndodhet diku nė rajonin e Majave, ndoshta nėn njė kompleks ekzistues piramidash, nė njė tunel tė nėndheshėm dhe njė sistem dhomash. Disa burime thonė se, kjo depo dijesh tė lashta mbahet nė kristale kuarci qė janė me njė cilėsi tė jashtėzakonshme dhe nė gjendje tė mbajnė sasi tė mėdha informacioni nė njė mėnyrė tė ngjashme me CD-tė moderne.


8. KINA E LASHTE

Kina e lashtė, e njohur si Kina Han, thuhet se ka ardhur si tė gjitha qytetėrimet, nga kontinenti i madh Paqėsor Mu. Kinezėt e lashtė janė tė njohur pėr karrot e tyre qiellore, si dhe prodhimin nefrit qė ata ndanin me Mayat. Vėrtet, historitė e lashta kineze dhe tė Mayave duken tė lidhura ngushtė. Antropologėt kanė folur me prova pėr njė ndikim Taoist nė Amerikėn Qendrore, duke treguar simbole dhe motive tė dinastisė Shang (yin-yang ėshtė mė i famshėm, por ka shumė mė tepėr) dhe mė pas, duke i lidhur me artin dhe skulpturėn Mayane. Nefriti ishte i njė rėndėsie tė veēantė pėr kinezėt Shang. Deri tani, burimi i nefritit kinez nuk ka qenė gjetur. Pjesa mė e madhe e tij mund tė ketė ardhur nga Amerika Qendrore. Edhe burimi i nefritit tė Amerikės Qendrore ėshtė njė mister, shumė miniera tė lashtė nefriti janė tė pazbuluara ende. Antropologet supozojnė se udhėtimet e kinezėve nė Meksikė, midis 500-300 para Krishtit, mund tė kenė patur lidhje me tregtinė Taoiste tė kėrpudhave magjike ose ilaēeve pėr jetėgjatėsi.

Thuhet se kinezėt e lashtė janė burimi i ēdo shpikje nga letra higjienike, detektorėt e tėrmetit, kartėmonedhat, topat, teknologjia e raketave, metodat e printimit dhe mijėra sendeve tė tjera, tė teknologjisė sė lartė. Nė 1959, arkeologėt nė Kinė zbuluan togėza rripash prej alumini tė prodhuar mijėra vjet mė parė. Alumini nė pėrgjithėsi ėshtė i pėrpunuar nga boksiti me energji elektrike!


9. ETIOPIA E LASHTE DHE IZRAELI

Nga disa tekste tė lashtė si Bibla dhe libri etiopian, Kebra Negast, ne kemi rrėfime pėr teknologjinė e lartė tė Etiopisė sė lashtė dhe Izraelit. Tempulli nė Jeruzalem thuhet se ėshtė ngritur mbi tre blloqe gjigande prej guri ndėrtimi tė ngjashme me ato nė Ba’albek, Liban. Sot, nė kėtė vend ekzistojnė Tempulli i Salomonit dhe Kubeja e Xhamisė sė gurit, themelet e tė cilit me sa duket arrijnė deri tek qytetėrimi Osirian. Ashtu si shumė ndėrtime tė mėvonshme fenikase, ndėrtimi i tempullit qė mban Arkėn e Ujdisė dhe tempujt nė Etiopi janė tė fundmit tempuj, qė janė ndėrtuar prej guri megalitic. Tempulli i Madh, ndėrtuar nga mbreti Salomon mbi rrėnojat e tempullit tė mėhershėm megalitic, ishte bėrė pėr tė mbajtur relike antike tė njohur si Arka e Ujdisė.
Arka e Ujdisė thuhet se ka qenė njė kuti gjeneratori elektrik qė strehonte shumė objekte tė shenjtė, duke pėrfshirė njė statujė ari nga kultura tė mėparshme qė ėshtė quajtur E shenjta e tė shenjtave. Kjo kuti dhe statujė ari thuhet se janė hequr nga Dhoma e Mbretit nė Piramidėn e Madhe nė Egjipt nga Moisiu, gjatė periudhės sė Eksodit. Shumė studiues besojnė se, Arka e Ujdisė, si edhe objekte tė tjera tė lashta, ishin nė tė vėrtetė pajisje elektrike, disa prej tė cilave adhuroheshin nė tempuj si orakuj. Bibla tregon se si disa persona tė paautorizuar do tė preknin Arkėn dhe do tė elektrizoheshin nė ēast.


10. MBRETERIA AROI SUN E PAQESORIT

E fundit e listės sė qytetėrimeve tė lashta ėshtė ajo e kulturės sė lashtė e tė panjohur tė Mbretėrisė Aroi Sun tė Paqėsorit. Ndėrsa, i ashtuquajturi kontinent i humbur i Mu u mbyt rreth 24.000 vjet mė parė nė njė ndryshim tė poleve, Paqėsori u ripopullua mė vonė nga njė pėrzierje racore tė tė gjitha qytetėrimeve, qė vinin nga Rama, Kina, Afrika dhe Amerikat. Njė komb-ishull i pėrparuar, me sipėrfaqe mė tė mėdha tė tokės se sa janė aktualisht nė Paqėsor, u rrit rreth Polinezisė, Melanesias dhe Mikronezias. Legjenda e lashtė nė Polinezi ia atribuon kėtė qytetėrim tė shquar Mbretėrisė Aroi, qė ka ekzistuar mijėra vjet para rizbulimit evropian tė Paqėsorit. Aroit thuhet se ndėrtuan shumė nga piramidat megalitike, platformat, harqet, rrugėt dhe tė gjithė statujat nė tė gjithė Paqėsorin qendror.

Kur disa prej mė shumė se 400 kodrat me zhavorr nė Kaledonian e Re u gėrmuan nė vitet 1960, shtyllat e betonit u studiuan dhe u konkludua se ishin ndėrtuar para 5 120 pes dhe 10 950 pes. Kėto kolona tė ēuditshme betoni mund tė gjenden nė pjesėn jugore tė Kaledonias sė Re dhe nė Ishullin e Pishave. Sipas banorėve tė Ishullit tė Pashkėve, statujat e ishujve ecnin ose ngriheshin nė ajėr nė mėnyrė qė tė lėvizin nė spirale nė drejtim tė akrepave tė orės pėrreth ishullit. Nė ishullin e Pohnpeit, Micronesianėt pretendojnė se gurėt e qytetit njėmbėdhjetė milje katrorė ishin ngritur nė vend. Polynesianėt e Zelandės sė Re, Ishullit tė Pashkėve, Haėaiit, Tahiti dhe tė gjithė paraardhėsit e tyre kishin aftėsinė e fluturimit dhe do tė udhėtojė pėrmes ajrit nga ishulli nė ishull. A ishte ky fluturimi Atlantida ajrore qė ndaloi nė Maltė, Ba’albek, dhe Rama i destinuar pėr grumbullimin e largėt nė Ishullin e Pashkėve?

Katilja

642


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi