Rendi i Ri Anti-Botėror

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Rendi i Ri Anti-Botėror

Mesazh  Odin prej 03.11.10 0:44

RENDI I RI ANTI-BOTĖROR



Tė gjithė burrat dhe gratė nė botė janė thjesht lojtarė. Ata kanė daljet dhe hyrjet e tyre, dhe

njė njeri nė kohėn e tij luan shumė pjesė. Musai-Moses Mordekai Marks Levi (emer i vėrtetė si ēifut) – Karl Marksi

Kush ishte morali dhe vepra e Karl Marksit?

Shėnim; Ēifutet gjithmonė kanė fshehur emrat e tyre real dhe ende vazhdojne per arsye friket dhe ma shumė pėr shkaqe tejdjallezore.

Aftėsia intelektuale

Heinrih Karl Marksi (Musai Mordekai Marks Levy, 1818-1883) ka lindur prej prindėrve tė pasur (babai i tij ishte avokat), dhe gjate jetės sė tij personale nuk ka qenė kurrė i ditur(sipas bashkėkohėsve). Profesor M. Mtchedlov, Zv-Drejtor i Institutit Marksi, pohon se kishte 100 vėllime te tij, por vetėm trembėdhjetė jane riprodhuar pėr publikun.

Feja

Urrejtja nė Zot – Satani ishte idhulli i Musai Mordekait(K.Marksit)

Kur Karli u be femija i gjashtė, familja e tij u konvertua nė krishterim, edhe pse ai ishte njė herė njė besimtar nė Zot. Pas ndjekjes sė Universitetet e Bonit dhe Berlinit, Marksi shkruante se ai donte pėr t’u hakmarrė “kundėr Zotit.”

Ai u bashkua me Kishėn Sataniste e drejtuar nga Joana Soutkot(Joana Southcott (ose Southcote) lindi nė prill tė vitit 1750 dhe vdiq mė 27.12.1814, ishte njė vetėshpallur profete fetare. Ajo ka lindur nė Gittisham nė Devon tė Anglis. Pėr mbi 60 vjet ajo pohoi nė 1814, se Mesia duhet tė ketė qenė shtatzėnė me tė vėrtetė, dhe gjeti mijra besimtarė qė e besonin. Kjo ka qenė tronditėse sepse jo tė gjithė (Neuisraeliten, Sabbatian) kanė vdekur pa qenė ndonjėherė shtatzane tė jetė. Kjo hiqej se dinte fundin e botes qe ishte viti 2004.

Shėn. im B.P.), i cili ishte e thėnė tė jetė nė kontakt me demonin Shiloh. Shkrimet e tij nė fillim kane pėrmendur emrin “Oulanem,” e cila ishte njė emėr ritualistik prej djallit. Njė mik i Marksit shkroi nė 1841, se “Marksi e quan fene katolike si njė nga mė tė pamoralshme tė besimeve fetare.” Sulmet e tij tė botuar kundėr qeverisė gjermane kane shkaktuar atė pakėnaqėsi qė do ta debonin nga Gjermania si person me rrezikshmėri shoqėrore.

Ai ushtronte ne besimin e tij satanizmin, qė inspirohej shpirtėrishtė me idhulllin e tij Satanin.

Arsmimi dhe aktiviteti i tij

Takimi me F.engelsin

Ai mori njė doktoraturė nė Filozofi nė vitin 1841, por u rrėzua nė njė lendė, pėr shkak tė aktiviteteve tė tij revolucionare. Nė vitin 1843, ai studioi Ekonominė nė Paris, ku mėsoi literaturė mbi komunizmin dhe ata riorganizuan Lidhjen Komuniste nė vitin 1844. Nė vitin 1844, ai shkroi librin ’’Njė botė pa hebrenj’’ edhe pse ishte hebre. Nė vitin 1845, ai u transferua nė Bruksel, ku, me filozofin gjerman, Frederik Engels (i biri i njė prodhues tė tekstilit, i njė fabrikantit tė pasur, i datėlindjes -1820-1895. . Pėrsėri ai u pėrjashtua pėr veprimtari revolucionare nga Franca.

Engelsi bante pjesė nė “grupin e rinjve tė Gjermanisė e cila ishte themeluar nga Xhuzepe Mazini (lindi me 22. 6. 1805 nė Gjenovė – vdiq mė 10.3.1872 nė Piza – formoi nė vitin 1831 organizatėn e fshehtė Italia e Re, i cili do tė punojė pėr unifikimin, krijimin e Republikės italiane. Xhuzepe Mazini konsiderohet, nga Xhuzepe Garibaldi, Viktor Emmanueli i II-tė dhe Kamilo Kavour Bensosi, njė nga etėrit e atdheut. Ishte antar kryesor i Iluminatit. Shėn. im B.P.) nė Zvicėr tė vitit 1835.

K.Marksi ishte mason i shkallės 32

Ai mė vonė u bė njė Mason nė shkallėn 32 (ashtu si edhe Marksi). Nė 1842 ai u dėrgua nė Angli. Si student gazetarie, nė 1843 ai botoi njė traktat mbi ekonomine e quajtur njė kritikė tė Ekonomisė Politike dhe me 1844, shkroi njė pėrmbledhje per te tashmen dhe te kaluemėn tė Thomas Carlyle dhe gjithashtu njė broshurė tė quajtur Kushte tė klasės punėtore nė Angli nė vitin 1844 . Kjo nė tė vėrtetė ishte filozofia e Engelsit te krijuar nga idetė e zhvilluar prej Marksit.

Nė vitin 1848, Marksi botoi Manifestin Komunist, tė cilėn e punoi nė vitet 1830 – 1847 sėbashku me Engelsin, qė gjithashtu ishte e huazuar shumė nga libri i Klinton Rusveltit(Clinton Roosevelt 3.11. 1804 – 8.8. 1898, kushėri me presidentėt e SHBA;Teodor dhe Franklin D. Rusvelt dhe ishte nje majtistė. Tė bazuar nė Ligjet e Shkencės Natyrore per Qeveritė e themeluar, ku aty ndikoi filozofi Veishaupt(Adam Weishaupt – 6.2.1748 nė Ingolstadt dhe vdiq nė 18.11. 1830 nė Gotha, ishte profesor i tė drejtės kishtare nė Universitetin e Ingolstadt ne Bavari. Mė 1 Maj tė vitit 1776, ai themeloi Urdhėrin e Vėllazėrimi i Iluminatit – ashtė njė shoqėri bavareze – Bayern - sekrete e shek. XVIII me kėto synime: tė ndiqte Revolucionin francez, lufta kundėr kishės katolike dhe kėrkimin pėr dominimin e botės. shėn.im B.P.).

Tmerret e Urdhėrit tė Iluminatit nė Europė

Ai ishte qenė i ngarkuar nga Lidhja Komuniste nė Londėr, Lidhja, i njohur mė parė si Lidhja e Vetėm e cila ishte njė Lidhje kriminale pariziane (e cila kjo levizje kishte evoluar nga lėvizja jakobin)( e themeluar nė Francė nė vitin 1789, ku pėrbahej me antarė tė lėvizjes radikale tė Revolucionit Francez – shėn. im B.P.), u themelua nga anėtarėt e Iluminatit cili u largua nga Gjermania(meqė u ndalua nė Bavari nė vitin 1785. Shėn.im B.P.).

Lidhja ishte i pėrbėrė nga njerėz tė pasur dhe tė fuqishėm nga vende tė ndryshme qė u fshehen prapa shumė tė trazirave gjakderdhėse qė rrėnuen Evropėn nė vitet 1848. Shumė studiues i konsiderojnė ata si organizatė e Iluminatit, tė njė rrethi tė brendshėm, i mbyllur njerzish shumė tė rrezikshėm. Fillimisht libri ishte prezantuar me emrin ’’Manifesti i Partisė Komuniste’’ nė Londėr, mė 1 shkurt tė 1848, dhe mėpas emri u ndėrrua nė Manifestin Komunist, dhe emri i Karl Marksit u shtua si autori i saj njėzet vjet mė vonė, pas njė seri tė revolucioneve tė vogla tė tij tė dėshtuar.

Marksi – Prona private duhet zhdukur dhe duhet vendosė qiraja

Marksi shkroi nė vitin 1848: “Lufta e ardhshme botėrore do tė shkaktojė jo vetėm klasa reaksionare dhe dinastitė, por gjithė popujt reaksionare, do tė zhduken nga fytyra e tokės.”

Fredrik Engels, i atij viti, shkruante: “Lufta e ardhshme botėrore do tė bėjė qė tė gjithė popujt reaksionare do te zhduken nga faqja e dheut.”

Manifesti u pėrshkrua nga Marksi si “Karta e Liris se Punėtorėve tė Botės,” dhe kjo ishte platformė e Lidhjes Komuniste. Ai mbėshteti heqjen e pronės nė tokė, si dhe zbatimin e tė gjitha pronėsive me qira tė tokės pėr qėllime publike, me taksa tė rėnda progresive apo tė eleminohen tė ardhurat dhe tė gjitha tė drejtat e trashėgimisė, tė aplikohetr konfiskimi i tė gjitha pronave te emigrantėve dhe rebelėve, Centralizimi i kredive nė duart e shtetit me njė bankė kombėtare tė vetme; centralizimin dhe kontrollin e shtetit e tė gjitha mjeteve te komunikimit dhe tė transportit, zgjerimin e fabrikave.

Tė kultivohen tokat dhe tė pėrpunohen mbeturinat, tė krijojnė bashkėsitė apo qendra industriale, sidomos pėr bujqėsinė, heqjen graduale tė dallimin nė mes tė qytetit dhe fshatit, tė ketė njė shpėrndarje mė shumė te barabartė tė popullsisė nė mbarė vendin, eliminimin e punės sė rändė ne fabrikė pėr fėmijtė dhe edukimin e fėmijės nė shkollat e lira publike.

Karl Marksi huazonte filozofinė e Veishaupt-it

Ky plan revolucionar i socializmit, qė pėrfshinte heqjen e tė gjitha feve, u kujton botes doktrinen e Veishaupt-it. Ajo ishte njė program pėr krijimin e njė shtetit tė ‘pėrsosur’, dhe kjo bėri tė nxiten klasa punėtore (proletariati) drejtė revoltave dhe pėrmbysjes sė kapitalizmit nė tėrėsi(si pėrfaqsuese tė pronės private tė industrisė), dhe qė qeveria tė posedoji tė gjithė pasuritė duke shpronesuar pasurite e nje klase tė pasur.

Marksi mendonte se duke kontrolluar tė gjithė sistemin e prodhimit, atehere me lehte zoteronte fuqine politike nė pushtet duke kontrollue njė vend. Kjo teori veishauptiste e huazuar nga Marksi presupozonte se pas regjimit komunist do tė marrė pėrsipėr, te instaloje gradualishte diktaturėn.

Ish Bashkimi Sovjetik, nje vend ish komuniste – shembull i doktrinės tė Marks – Veishaupt

Fazėn pėrfundimtare tė komunizmit ėshtė kur mallrat janė shpėrndarė nė bazė tė nevojės. Leonid Brezhnjevi(ish sekretar i pėrgjithshėm i ish B.RSS, Leonid Iliē Brezhnev – Леони́д Ильи́ч Бре́жнев , lindi mė 19.12.1906 dhe vdiq mė 10.11.1982 – Shėn. im B.P.), gjate festimit tė 50 vjetorit tė BRSS-sė, tha: “Tani Bashkimit Sovjetik ėshtė drejt marshimit drejt komunizmit.”

Dallimet e Nitces me Marksin

Marksi ishte kundėr tė drejtave tė njeirut

Ndėrkohė, Profesor Karl Riter (1779-1859), i Universitetit tė Berlinit, njė bashkė-themelues i shkencės moderne gjeografike, kishte shkruar njė pikėpamje tė kundėrte, nėn drejtimin e njė grupi tjetėr tė Iluminates. Qėllimi i veprės sė Marksit ishte pėr tė ndarė njerėzit e botės nė kampe tė kundėrta me ideologjitė e ndryshme.

Puna e filluar nga Riter, u krye pasi ai vdiq, nga filozofi gjerman Frederik Uilhelm Nietēe (1844-1900 – babi i tij ishte Karl Ludvig -1813-1849- ishte prift luteran – protestant), i cili e themeloi Nietēizmin(Nihilizmin dhe ai ishte njė hero dhe frymėzues pėr qarqet neo-naziste. E cila teoria e tij shndrrohet mė vonė nė fashizem, dhe mėpas nė nazizėm, e cila u pėrdor nė hapjen e nje fronti te Luftės sė Dytė Botėrore. Edhe pse nazistėt kanė cituar nga Nietēe, nuk e kane konsideruar veten tė jenė si Nietēe.

Nietēe u pėrpoq pėr tė nxitur anarki, kaos nė krye tė rendit shoqėror, ndėrsa Marksi ka hartuar ide per te tashmen dhe te ardhmen, ku u pėrqėndrua nė klasėn mė te ulėt e njerėzve tė punės. Nietēe ka kėrkuar pėr tė mbajtur te paarsimuar njė shtet me rend skllavėrie, ndėrsa Marksi donte tė neutralizohej elita, si dhe nuk ishte pėr tė drejtat e njerėzve.

Mashtrimet e Marksit nė autorsitė e shkrimeve – plagjiaturistė i famshėm

Marksi punoi si korrespondent pėr gazetėn ‘’Tribune Nju Jork’’ (tė cilit ishte botues Horace Greley, 1852-1861), qė mbulonin ne vitin 1848 veprimtarite e revolucioneve ne Europė. Prej njė burimi mėsohet se artikujt me tema revolucionare janė shkruar nga Engelsi. Nė vitet 1857 dhe 1858 shkroi Marksi disa artikuj pėr enciklopedine amerikane.

Mė 28 shtator tė vitit 1864, Marksi dhe Engelsi kane themeluar Shoqaten Ndėrkombėtare tė Punės nė Sallėn e Shėn Martinit nė Londėr, i cili pėrbėhej nga socialistėt; angleze, francez, gjermane, italiane, zvicerane, dhe polake, tė cilėt ishin pregatitė pėr shkatėrrimin e sistemit “mbizotėruese ekonomike( marrėdhaniet ekonomike kapitaliste shėn. im B.P.). ” Ai mė vonė u bė i njohur ne Internacionalen Socialisten e Parė, ku tetė vjet mė vonė u pėrhap nė Nju Jork dhe u bashkua me Partinė Socialiste.

Statutet e miratuar ishin tė ngjashme me ato te Mazini-t, dhe nė fakt, njė njeri me emrin Volf, sekretari personal i Mazinit, ishte anėtar, qe avancoi metej pikėpamjet e Mazinit. Marksi i shkroi Engelsit: “Unė isha i pranishėm, vetėm si njė personazh memec nė platformėn. ” James Guilaume(lindi mė 16.2.1844 nė Londėr dhe vdiq mė 20.11.1916, ishte revolucionar. Njė anėtar zvicerane, shkroi: “Kjo nuk ėshtė e vėrtetė se Internationalja ishte kontributė i themeluar nga Karl Marksi. Nė tė vėrtetė ai mbeti krejtėsisht jashtė punės pėrgatitore qė u zhvillua nė vitet 1862-1864 nė krijim e kėsaj organizatė tė madhe…”

Iluminati kontrollon lėvizjen komuniste botėrore

Pėrsėri, ne gjejmė dėshmi nė rritje, se Iluminati kishte nė fakt kontrollin e lėvizjes komuniste, por jo pėr t’u marrė me problemet aktuale tė punėtorėve nė sektorin e industrisė, por sipas fakteve rezultoi se ishte pėr tė nxitur trazira dhe revolucione ngado. Deshėn tė shifnin pėrgjakje nė trupat e puntorve dhe fshatarve. Doktrina marksiste e publikuar nga Urdhri i Iluminates u pranua dhe u mbėshtete nga lėvizja e punės nė zhvillim, dhe sė shpejti organizata arriti numrin nė 800.000 qė paguanin anėtarėsinė.

Edhe pse Marksi publikisht i bėri thirrje klasės punėtore pėr tė pėrmbysur kapitalistėt (tė pasur qė pėrfituan shuma kolosale nga Bursa – Shkėmbimi i parave,…), nė qershor tė vitit 1864, “nė njė letėr xhaxhai i tij, Leon Filipi i ka shkruar Marksit se kishte pėrfituar 400 £ nė Bursė. ” Ėshtė e qartė se Marksit nuk kishte praktikė per atė qė ai predikonte, dhe pėr kėtė arsye nuk ka deshmi tė vėrtetė qe besojnė nė lėvizjen e tij qe ishte duke lindur.

Marksi ishte njė njeri qė punonte pėr masonėt hebre tė Iluminatit

Ai ishte njė punonjės, nė shėrbim tė bosėve tė organizates mazone hebre tė Iluminatit.
Natan Rotshild(lindi mė16.9.1777 dhe vdiq mė 28.7.1836, ishte njė financier nė Londėr dhe njėri prej themeluesve tė dinastisė bankare ndėrkombėtare tė familjes Rotshild.

Ai ka lindur nė Frankfurt mbi Main, fėmija i katėrt i Mayer Rothschild Amschel – 1744-1812 dhe Gutle Schnapper 1753-1849 – Rothschildėt dhe Rokfeleret janė vetėm dy nga trembėdhjetė familjet e kontrollit tė Illuminati. Dy familje ēifute qė duket tė jetė i shquar nė organizatat Oppenheims dhe Oppenheimers. A. Oppenheim ishte vendosur nė Kėln. Oppenheimers ishin anėtarė tė hershme tė Illuminati bavarez.

Lidhja e Vetėm ishte njė front Illuminati drejtuar kryesisht nga Judenjtė qė ishin Satanistė. Kjo Bund ishte financuar pjesėrisht nga Rothschildėt pėr tė paguar mazonin satanistė Karl Marksin pėr tė shkruar Manefestin komuniste. Gumpel Ēifut nė Oppenheim ishte nė rrethin e brendshme tė Bundit. I afėrm i tij Heinrich Oppenheim organizoi revolucionin komunist tė 1848 nė Gjermani. Nė historinė zyrtare tė Partisė Komuniste gjėndet e shkruar se edhe Bund-i ishte si paraardhėsi i komunizmit. Natan Rotshildi i kishte dhėnė Marksit disa mijė paund pėr tė financuar rrugėn e socializmit.

Sipas dėshmive dyshohet se trusti bankar i tij ka dorė nė krime tė mėdhaja si; ndaj tentativės pėr vrasje tė presidentit amerikan Andrei Xhekson mė 30.1.1835 me anė tė njė vrasėsi, nė ekzekutuimin e presidentave amerikanė Linkoln nė vitin 1865, nė vrasjen e presidentit tė 20 amerikan James A. Garfield, i cili zgjati vetėm 100 ditė nė vitin 1881 dhe tė presidentit tė fundit tė vrarė Xhon Kenedi – ndoshta shkaku kryesor pėr vrasjen e Kenedit ėshtė megjithatė, fakti s Kenedi i bėri tė qartė kryeministrit izraelit, David Ben-Gurion, se nė asnjė rast nuk do tė bien dakord qė Izraeli tė bėhet njė vend bėrthamor. – Shėn. im B.P..)

Faturat janė vėnė nė Muzeun Britanik, pasi zoti Lionel Valter Rotshild, njė administrues i besoi Marksit tė perdori sipas dėshirės per nevojat e tij muzeun dhe biblioteken tij.

Ja seē pohon nė gazetėn londineze ’’Herald’’ tė ditės diel, datė 8 shkurt 1920 Uinston Ēurēill nė njė artikull:
“Qė nga koha e themelimit prej kreut tė Iluminatit Veishaupt, te Karl Marksi, me atė tė Trockit, ky
konspiracion i pėrbotshėm ka qenė vazhdimisht nė rritje. Dhe tani mė nė fund ky grup i personaliteteve tė jashtėzakonshme prej botės sė krimit nė qytetet e mėdha tė Evropės dhe tė Amerikės kanė uzurpuar popullin rus nga flokėt dhe kokat e tyre, qė sė shpejti do tė bėhen zotėrit e padiskutueshėm tė globit tokėsor. ”

Thelbi i doktrinės ’’Kapitali’’ ishte; Socializmi tė ndėrtohet me luftė e gjak

Nė vitin 1867, Marksi shkruan vėllimin e parė ’’Kapitalin’’ cili u bė i njohur si “Bibla e klasės punėtore.” Marksi mendonte, se si punėtorėt e perparuar kane nevoje per reforma tė ndryshme. Socializmi nuk mund tė konceptohet ne menyre paqesore, por me lufte dhe gjak.

Shkrimet e Marksit ishin njė pėrmbledhje e huazimeve tė filozofėve europianė

Njė fakt pak i njohur, ėshtė se produkti i shkrimeve teorike te Marksit “ishin pėrmbledhje e shkrimeve tė Veishauptit, Babeuf, Blanc, Kabet, Robert Ouen, Ogilvie, Hodgkin, Gray, Robert Thompson, Uiliamit, dhe Klinton Rusveltit, i cili u zbulua nga orėt e tij tė hulumtimit , nė sallėn e leximit nė Muzeun Britanik. Vėllimi i dytė u shfaq pas vdekjes sė Marksit “, qė u botua nga Engelsi tė shoqėruem me shėnimet pėrkatėse tė shpjegimeve teorike”, nė vitin 1885, dhe vėllimi i tretė njohu botimin nė vitin 1894.

Nė varrimin e Marksit ishin 6 veta dhe jo mijEra revolucionarė sipas librave

Kur Marksi vdiq me 14 mars tė 1883, vetėm gjashtė veta morėn pjesė nė varrimin e tij.

Marksi ishte mizor edhe nė familjen e prindėrve, ku nuk e ndihmoi kurrė familjen


Ai kurrė nuk ka ndihmuar familjen e tij, i cili kishte gjashtė fėmijė. Tre prej tyre vdiqėn nga uria nė moshėn e foshnjėrisė dhe dy tė tjerė prej vetėvrasjes. Nė fakt, Engelsi ka mbėshtetur me tė ardhura nga fabrika e tekstilit tė babait tė tij nė Angli Karl Marksin. Marksi u varros nė Londėr, nė Varrezat kryesore.

Marksi vdiq, por la anarkine nė Gjermani e kudo nė botė

Partia Social Demokratike nė Gjermani, nė vitin 1869, ishte e para Parti Marksiste ne linjė politike. Ata favorizuan njė klase tė pavarur tė punės. Ajo u rrit me shpejtėsi, pavarėsisht nga pėrpjekjet e kancelarit Oto von Bismarkut(Oto von Bismarck Eduard Leopold-Schon – lindi mė 1.4. 1815 nė Schönhausen dhe cdiq mė 30.7. 1898 nė Friedrichsruh pranė Hamburg.

Ai ishte njė nėpunės i mbretit, dhe nga viti 1871 Princi von Bismark, dukė i krahinåes sė Lauenburg. Ai ishte si Kancelar i parė pas perandorit tė Prusisė – Gjermanisė Vilhelm, ishte anėtar i rendit masonike.. Shėn. Im B.P..) pėr tė prishur atė pėrmes miratimit tė legjislacionit anti-socialiste gjatė viteve 1877 nga antarėt nė kancelari.

Nė vitin 1881ishte rritė numri i socialistėve nė 312.000 anėtarė, dhe nga 1891 nė 1.427.000 veta. Nė vitin 1891 shpėrfillen reaksionin e qeverisė gjermane dhe aplikuen njė linjė tė veten me qėllim shpalosjen e tezės marksiste tė “shporrjes sė sundimit tė klasės sunduese kapitaliste.”

Shfaqen lėvizjet komunsite nė fillim si: Partia Social-Demokratike daneze nė 1870, Partia Socialiste nė1889 suedeze, Parti e Punės norvegjeze nė 1887, Partia Social Demokratike austriake nė 1888, Partia e Punės belge nė 1885, Socialistet hollandez me Partinė Punėtore Demokratike nė 1894, Partia Social Punės spanjolle nė 1879, Partia Socialiste italiane nė 1892, dhe Federata Social-Demokratike e Britanisė sė Madhe nė vitin1880.

Nė vitin1889, u formua, me selinė e tyre e dytė ndėrkombėtar nė Bruksel, Belgjikė. Pėrgjegjėsia e tyre kryesore ishte pėr tė krijuar njė lloj uniteti brenda rradhėve tė saj.
—————————–

Letėr nga Baruh Levy drejtuar Musa Mordekai – Karl Marksit

“Populli hebraik si njė e tėrė do tė jetė Mesia e vet. Kjo do tė arrijnė te ushtrojė sundimin e botės nga shpėrbėrja e racave tė tjera, me heqjen e kufijve, nė shfarosjen e monarkive dhe nga ngritja e njė republikė botėrore nė tė cilėn hebrenjte kudo do tė ushtrojnė sipas rendit tashmė tė publikuar privilegjin e nenshtetesise.

Nė kėtė mėnyrė nė “botėn e re” – prej bijve tė Izraelit do tė nxjerrin tė gjithė krerėt pėr qeverisjen e botės. Qeveritė e popujve tė ndryshėm gjatė formimit tė Republikės, menjėherė bota do tė bjerė pa vėshtirėsi nė duart e Judenjve.

Kjo pastaj do tė tė jetė e mundur pėr sundimtarėt ēifute pėr tė shfuqizuar pronėn private, dhe ato shtetėrore. Kėshtu do tė ēonim Premtimin e Talmudit(Talmud Tora ėshtė komente.

Talmudit pėrbėhet nga diskutime dhe histori, rabinėt kanė mėsuar tė diskutojnė pėr rrugėt e tyre qė duhet tė argumentojnė se Judaizmi duhet tė ushtrohet, tė vėhet nė jetė. Talmudi pėrbėhet nga Mishnah dhe Gemara. Mishnah vjen nėn Judaizmi ortodoks nga Fjala e Zotit qė Moisiu mori me gojė nga Zoti. rabin Gemara do tė plotėsojė histornė me moral dhe etikė.

Ka dy talmude tė ndryshme;

1. I. Njėri ėshtė quajtur jerushalmi
2. II. Bavli qė janė shtetet e tjera.

Ata janė tė ndryshme, sepse njė ėshtė shkruar nė Izrael dhe tė tjera nė Babiloni. Nė Babiloni konsiderohet sot tė jetė baza mė pėrmbajtje tė pasur judaizmi nė Bavli. Tė pėrmbushjes, nė tė cilėn ėshtė thėnė se kur tė vijė koha Mesianike, ēifutėt do tė jenė pronarė e tė gjithė botės.

nga` La Revue de Paris “, f. 574, 1 qershor 1928,

Dhuna ishte arti i suksesit te teorise tij komuniste

Ju do tė gjeni nė veprat e Karl Marksit, teorine i cili duhet tė studiohet nga njerėzit, sepse ai u mėsoi bankierėv se si te drejtojne financat. Karl Marksi ishte pėr tė ushtruar terror ne shoqeri ne raste te domosdoshme me synim per te perqendruar komunizmin ne duart e nje qeveriet. Dhuna ishte arti i suksesit te teorise tij komuniste.

Kjo ėshtė arsyeja pse Karl Marksi uroi Linkolnin (Abraham Linkolni lindi mė 12.2.1809 dhe vdiq mė 15.4.1865. Ai ishte president i 16-tė i SHBA dhe presidenti i parė nga Partia Republikane. Ai ishte president gjatė Luftės Civile 1861-1865 dhe ishte si i tillė pėrgjegjės pėr heqjen e skllavėrisė.

Ai sot konsiderohet si njė nga presidentėt mė tė mėdhenjė tė SHBA.

Ai u vra nė teatrin Ford nė Uashington mė 14 Prill 1865, ndėrsa ai po shifte nė teatrin Ford tė Uashingtonit. Vrasėsi ishte aktori amerikan Xhon Uilkes But- (10.5.1838 – 26.4.1865), qė bėrtiste: “Sic semper tyrannis”.

Pas Luftės Civile nė Amerikė. Ai e uroi atė dhe ju do tė gjeni njė grumbull letrash drejtuar Kongresit: ku nė substancė letrat e Karl Marksit drejtuar Linkolnit ishte pėr pėrqėndrimin e njė qeverie tė fuqishme mbi Ameriken e madhe nė duart e njė dore.
avatar
Odin

575


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rendi i Ri Anti-Botėror

Mesazh  rebelisistemit prej 15.08.11 12:11

avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

164


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi